Klimato kaitos politikos advokacijos gairės NVO

KLIMATO KAITOS POLITIKOS ADVOKACIJOS GAIRĖS

NEVYRIAUSYBINĖMS ORGANIZACIJOMS Parengė:

Inga Ringailaitė, VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“

Gintarė Jonušauskaitė VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“

Vilnius

2014

Gairės parengtos vykdant projektą „Aplinkosaugos NVO vaidmens stiprinimas formuojant klimato kaitos politiką“, kurį remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programa

2

ĮVADAS

Klimato kaita – tai bene viena didžiausių šiuolaikinės žmonijos aplinkos problemų, kurios sprendimui yra būtinos bendros pasaulio valstybių pastangos. Klimato kaitos mokslinės žinios rodo, kad nesiimant skubių ir ryžtingų klimato kaitos švelninimo veiksmų, jau apie 2040 metus CO2 koncentracija atmosferoje taps tokia, kuri nulems daug didesnį nei 2°C pasaulinį atšilimą. Tačiau politikos realybė yra kitokia: trūkstant aiškios politinės valios, įtakojamos įvairių grupių, kurios laikosi trumpalaikių ekonominių interesų, pasaulio valstybės delsia prisiimti ambicingus klimato kaitos politikos įsipareigojimus. Nevyriausybinės organizacijos (NVO), siekiančios ambicingos klimato kaitos politikos, turėtų vykdyti efektyvią advokaciją ir siekti, kad susidarytų kritinė masė visuomenės, palaikančios visuomenės ilgalaikius interesus atstovaujančius siekius – tai vienintelis kelias motyvuoti politikus gilintis į šią temą.

2013 m. visuomenės nuomonės tyrimai1 (Special Eurobarometer 409) rodo, kad tiek europiečiai (50 % apklaustųjų), tiek lietuviai (41 %) klimato kaitą laiko viena iš trijų svarbiausių pasaulinių problemų, po skurdo, bado ir vandens trūkumo bei ekonominės situacijos. Tačiau lyginant su 2011 m. apklausos rezultatais, manančių, kad klimato kaita yra pati svarbiausia problema, sumažėjo nuo 20 % iki 16 %, o lietuvių – nuo 21 % iki 12 %. Iš dalies tai galima susieti su ekonomikos krize, kuri gana stipriai palietė Lietuvą, nes manančių, kad svarbiausios problemos yra ekonominė situacija ir skurdas padaugėjo. Skalėje nuo 1 iki 10 (1 – nesvarbu, 10 – labai svarbu) klimato kaitos svarbą lietuviai įvertino 7,0 balo. Be to, lietuviai mano, kad atsakomybės už klimato kaitos sprendimus pirmiausia turi imtis verslas ir pramonė (41 %), nacionalinė valdžia (34 %), aplinkosauginės organizacijos (33 %), asmeniškai patys apkalusieji (24 %). Įdomu tai, kad tarp visų ES narių Lietuvos respondentai buvo antri po rumunų (36 %) pagal tai, kaip atsakomybę už klimato kaitos veiksmus priskyrė aplinkosauginėms organizacijoms. Paklausti apie tai, ar per pastarąjį pusmetį apklaustieji ėmėsi veiksmų kovoti su klimato kaita 35 % atsakė kad taip, o atsakiusiųjų neigiamai (62 %) lygis buvo vienas aukščiausių ES. Kita vertus, 70 % Lietuvos apklaustų mano, kad klimato kaitos švelninimo priemonės gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, 88 % mano kad labai svarbu (42 %) ir svarbu (46 %), kad būtų nustatyti nacionaliniai atsinaujinančios energetikos tikslai iki 2030 m., o 92 % mano, kad labai svarbu (43 %) ir svarbu (49 %), jog būtų nustatyti energijos efektyvumo tikslai iki 2030 m. Taigi, Lietuvoje visuomenės susirūpinimas klimato kaita yra gana menkas, o asmeninę atsakomybę už šios problemos sprendimą prisiima gana nedidelė visuomenės dalis, tačiau optimistiškai turėtų nuteikti visuomenės pritarimas konkrečioms klimato kaitos švelninimo priemonėms, kurios gali atnešti ekonominę naudą žmonėms ir visuomenei.

Lietuvoje klimato kaitos srityje dirba tik pavienės NVO, turinčios labai ribotus išteklius. Tad tam, kad klimato kaitos advokacija būtų sėkminga, ji turi būti labai kryptinga ir taikli. Šių gairių tikslas – padėti Lietuvos NVO efektyviai susiplanuoti pagrindinius advokacijos kampanijos elementus, identifikuoti pagrindines suinteresuotas puses, kurios gali įtakoti klimato kaitos politiką, susivokti kaip pasirinkti priemones šioms grupėms pasiekti ir kokias žinutes reikia formuoti.

1 Special Eurobarometer 409 CLIMATE CHANGE. REPORT. March 2014.

3

Gairių struktūra

Rengiant gaires buvo siekiama sukurti pagalbinį dokumentą, kuris padėtų NVO planuojant savo advokacijos veiklas. Atskiri gairių skyriai gali būti skaitomi atskirai, pagal poreikį.

- Advokacija ir lobizmas. Šio skyriaus tikslas – paaiškinti koks yra advokacijos tikslas, kuo ji skiriasi nuo kitų visuomenės nuomonės formavimo būdų. Taip pat paaiškinama lobizmo sąvoka, kadangi lobistinė veikla yra griežtai reguliuojama teisės aktų.

- Advokacijos kampanijos planavimas. Skyriuje apžvelgti konkretūs žingsniai, kurių turėtų imtis organizacija planuodama savo advokacijos kampaniją.

- Tikslinės grupės identifikavimas ir palaikymo užsitikrinimas. Skyriuje yra aptarta būtinybė identifikuoti potencialius sąjungininkus, kurie palaikys organizacijos veiklą.

- Tikslinės grupės vertybių sistemos identifikavimas. Skyriuje apžvelgtos vertybinės grupės, kurioms gali priklausyti jūsų identifikuotos tikslinės grupės. Žinoti šių grupių ypatybes yra svarbu planuojant advokacijos veiklas ir siekiant šių grupių palaikymo.

- Advokacijos žinutės parengimas ir informacijos pateikimo kanalai. Skyriuje yra pateikti konkretūs patrimai, kaip turi būti suformuotos informacinės žinutės skirtos tikslinei grupei.

Gairės parengtos vykdant projektą „Aplinkosaugos NVO vaidmens stiprinimas formuojant klimato kaitos politiką“, kurį remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 periodo NVO Programa. Gairės apibendrina projekto mokymų (mokymus 2013 m. lapkričio 3–5 d. Vilniuje vedė komunikacijos kampanijų specialistas Chris Rose, Jungtinė Karalystė) ir įgyvendinimo metu įgytą patirtį dalyvaujant klimato kaitos politikos formavimo procesuose Lietuvoje bei literatūros analizę.

ADVOKACIJA IR LOBIZMAS

Advokacija – tai visuma tikslingų veiksmų, kuriais siekiama politikos pokyčių įtakojant įvairias suinteresuotas puses, ieškant sprendimų, kurie leistų pakeisti situaciją, siekiama ginti visuomeninį interesą. Advokacija siekiama paveikti politiką, įstatymus, poįstatyminius aktus, programas ar finansavimą, t. y. tuos sprendimus, kurie yra priimami aukščiausiuose viešojo ar privataus sektoriaus lygmenyse.

Vykdant visuomenės švietimą siekiama pakeisti visuomenės elgseną, atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas ir gauti palaikymą jas sprendžiant, daryti spaudimą sprendimų priėmimo procesams. Visuomenė dažnai būna viena iš NVO advokacijos kampanijos tikslinių grupių, kadangi ji gali paremti NVO tikslus ir daryti spaudimą politikams, o visuomenės švietimas ir informavimas siekiant pakeisti nusistovėjusias normas dažnai būna vienu iš advokacijos komponentų.

Priklausomai nuo to, kokie buvo advokacijos kampanijos tikslai, kokios paskatos nulėmė organizacijos įsitraukimą į advokaciją, advokacija gali būti vykdoma vietos lygmeniu, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu. Advokacijai galima priskirti tiek pavienes kampanijas, nukreiptas į vieno klausimo sprendimą, tiek pastovią veiklą skirtą keletui klausimų ar jų kompleksui. Advokacijos priemonės taip pat apima ir įvairias veiklas, kaip pavyzdžiui: informacinės kampanijos žiniasklaidoje, vieši pasisakymai, tyrimų atlikimas ir viešinimas, visuomenės nuomonių tyrimai.

Egzistuoja daugybė advokacijos formų, kurios atspindi skirtingus požiūrius į tai, kokiu būdu turi būti skatinami visuomenės pokyčiai. Dažniausios advokacijos formos:

- Politikos įgyvendinimo ir administravimo teisingumo kvestionavimas. - Politinės darbotvarkės formavimas, dalyvavimas svarstant svarbius klausimus. - Politinės sistemos, neatitinkančios visuomenės poreikių, keitimas.

4

- Politinių sprendimų siūlymas ir siekimas - Visuomenės diskusijų skatinimas.

Siekiant įtakoti politiką ir daryti pokyčius yra būtina suvokti takoskyrą tarp advokacijos ir lobizmo. Lobizmas – tai visuomenės narių, grupių ar atskirų individų veikla siekiant daryti įtakos valdžios atstovų sprendimams. Lietuvoje lobizmo veiklą apibrėžia LR lobistinės veiklos įstatymas (Valstybės žinios, 2000-07-12, Nr. 56-1644). NVO yra svarbus šio įstatymo 7 straipsnis, kuris nusako, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria „siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai“. Lobistine veikla taip pat nelaikoma mokslininkų ir pedagogų veikla, išskyrus atvejus, kai jie veikia lobistinės veiklos užsakovo interesais; bei fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisės aktų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios, naujų teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo, išskyrus atvejus, kuriais tas fizinis asmuo veikia lobistinės veiklos užsakovo interesais.

Tačiau jei veikla yra klasifikuojama kaip lobistine, pagal įstatymą neteisėta laikoma lobistinė veikla, jei

- Ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo arba teisės būti lobistu neturinis asmuo. - Lobistas ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo

sustabdyta. - Buvęs lobistas ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo

nutraukta. - Valstybės politikai, valstybės pareigūnai ar valstybės tarnautojai tyčia klaidinami ar

apgaudinėjami nurodant faktus ar aplinkybes, kurie gali lemti sprendimą dėl teisės akto pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios ar dėl naujo teisės akto priėmimo.

- Ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas ar nepriimtas, pakeistas, papildytas ar pripažintas netekusiu galios teisės aktas, kuris tiesiogiai susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar skyrimu valstybės pareigūnu arba į valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigas.

- Veikiama nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu. - Lobistas tiesiogiai ar netiesiogiai skelbia ar pareiškia, galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai,

valstybės politikui, valstybės pareigūnui ar valstybės tarnautojui. - Lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos

užsakovams.

ADVOKACIJOS KAMPANIJOS PLANAVIMAS

Sėkmingai advokacijos kampanijai yra būtina pasirengti aiškų veiklos planą, kuriame būtų numatytos veiklos, pasiskirstymas atsakomybėmis už jų įgyvendinimą, iki kada jos turi būti įgyvendintos ir reikalingi ištekliai. Ne mažiau svarbu yra susiplanuoti ir pagrindinius advokacijos kampanijos kokybę nulemiančius žingsnius.

Pagrindiniai advokacijos kampanijos planavimo žingsniai

- Apsibrėžti tikslus ir uždavinius; - Nustatyti tikslinę grupę; - Užsitikrinti palaikymą; - Parengti pagrindinę advokacijos žinutę; - Išplatinti advokacijos žinutę tinkamais kanalais.

5

Planuojant advokacijos kampaniją yra pravartu grupėje atlikti „smegenų šturmą“ ir sau apsibrėžti „problemų žemėlapį“, kuriame būtų aišku, kurios problemos ir klausimai ir kokiu būdu jie yra susiję su advokacijos kampanijos klausimu, kaip tarpusavyje sąveikauja skirtingos problemos. Nusibraižius problemų žemėlapį galima identifikuoti tikslines grupes, kurioms rūpi konkreti problema ir kurios gali prisidėti prie problemos sprendimo.

Advokacijos kampanijos struktūrizavimas: tikslas, uždaviniai ir veiklos

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis planuojant kampaniją – tiksliai sau įsivardinti, ko siekiama advokacijos kampanija, t. y. kokie yra kampanijos uždaviniai ir tikslai. Advokacijos tikslas – tai ilgalaikiai (trejų–penkerių metų) rezultatai, kurių siekia organizacija. Jie turi nusakyti kaip pasikeis ilgalaikė politika, pavyzdžiui – bus patvirtinta valstybinė strategija, pagal kurią Lietuva sieks sumažinti ŠESD išmetimus 100 %. Pavienė NVO, ar tinklas, gali ir nepasiekti šių tikslų, tačiau tai – veiklos kryptis, pagal kurią bus formuojami veiklos uždaviniai. Tuo tarpu advokacijos uždaviniai – tai trumpalaikiai (vienerių–dviejų metų) rezultatai, kurie veda į advokacijos tikslą. Tinkami uždaviniai turi būti aiškūs, išmatuojami, realistiški ir pasiekiami per nustatytą laiką, kaip, pavyzdžiui, pasiekti konkrečių teisės aktų, ES direktyvų pakeitimų.

Išgryninti tikslus, uždavinius ir aiškius veiksmus

Planuojant advokacijos kampaniją yra svarbu išsigryninti ką konkrečiai norime komunikuoti – nuo abstraktaus ir daugeliui nesuprantamo, ar bent kasdieniniame gyvenime atrodo nepritaikomo tikslo (pvz. „švelninti klimato kaitą“) derėtų pereiti prie konkrečių uždavinių, konkrečių pokyčių, kurių siekiama politikoje – pavyzdžiui sumažinti CO2 išmetimus transporto sektoriuje. Ir jau po to tampa aiškūs veiksmai, kurių reikia imtis, siekiant šio konkretaus uždavinio įgyvendinimui.

Toks išsigryninimas iki konkrečių veiksmų taip pat yra naudingas ir vėlesnei komunikacijai, kadangi tokiu būdu taip pat yra lengviau nurodyti savo tikslinei auditoriai kokių konkrečių veiksmų iš jų norime. Pavyzdžiui: iš miestiečių – dažniau naudotis viešuoju transportu. Iš NVO – prisijungti ir palaikyti poziciją.

TIKSLINĖS GRUPĖS IDENTIFIKAVIMAS IR PALAIKYMO UŽSITIKRINIMAS

Pati aiškiausia ir pirminė tikslinė grupė, su kuria reikia dirbti siekiant klimato kaitos politikos permainų – tai sprendimų priėmėjai, kurie gali prisidėti, prie politikos pakeitimo. Antrinė tikslinė grupė – tai asmenys, kurie gali paveikti pirmąją, spendimų priėmėjų, grupę. Tai gali būti kiti sprendimų priėmėjai, jų artima aplinka, žiniasklaida, visuomenės grupės, kitos NVO, visuomeniniai autoritetai ar kt. Pagal tai, koks suinteresuotos grupės požiūris į klimato kaitą, jas galima suskirstyti į: sąjungininkus, neutralius, opoziciją.

•Švelninti klimato kaitą

Tikslas

•Mažinti transporto CO2 išmetimus

Uždaviniai

•Skatinti žmones važiuoti į darbą viešu transportu

•NVO pozicija dėl mašinų direktyvos

Veiklos

6

Su kuo bendradarbiavimas efektyviausias?

Natūralu, kad efektyviausia yra dirbti drauge su tomis suinteresuotomis pusėmis, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių jau palaiko jūsų poziciją ir veiklą, gali paremti jūsų veiksmus. Taip taupomi laikas ir ištekliai sąjungininkų „verbavimui“. Šios grupės, gali siekti tų pačių tikslų dėl skirtingų priežasčių ir gali jums padėti tiek drauge dirbdami. Kaip pavyzdį galime paminėti NVO Oxfam, kurios pagrindinis siekis – kova su skurdu, tačiau ši tarptautinė organizacija taip pat intensyviai dirba klimato kaitos srityje. Subūrus sąjungininkus nereikėtų pamiršti palaikyti ir jų planų bei pozicijų, ir taip siekti bendro sinerginio poveikio.

Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, jei esamų sąjungininkų nepakanka, savo pastangas reikėtų nukreipti į iki tol neapsprendusius dėl savo pozicijos, arba į buvusius neutraliais. Šiai grupei gali priklausyti politikai ir sprendimų priėmėjai bei organizacijos, kurie viešai neišsako savo nuomonės todėl, kad nagrinėjamas klausimas, jų manymu, yra prieštaringas, nors asmeniškai jie yra linkę pritarti kampanijos tikslams. Pravartu įtikinti tokius asmenis viešai išreikšti palaikymą kampanijai.

Daugelis advokacijos ekspertų pataria, kad nereikėtų švaistyti energijos ir laiko stengiantis įtikinti pakeisti savo nuomonę tuos, kurie kardinaliai prieštarauja jūsų pozicijai. Dažniausiai kiekviena pusė, stovinti skirtingose barikadų pusėse, yra įsitikinusios savo teisumu ir yra pasiryžusi ginti savo poziciją. Tad taip susirasti naujų sąjungininkų – praktiškai neįmanoma. Tačiau nežiūrint į tai, ar priešprieša jūsų kampanijos siekiams yra didelė ar silpna, kampanijos organizatoriai turi būti pasirengę atsakyti į priešininkų argumentus, gerai išmanyti klausimo kontekstą, žinoti, kokios temos jiems aktualios.

Potencialūs klimato kaitos advokacijos kampanijos sąjungininkai Lietuvoje

Paramos savo siekiams užsitikrinimas yra vienas svarbiausių advokacijos žingsnių, nuo kurių tiesiogiai priklauso advokacijos sėkmė. NVO mokymų metu 2013 m. lapkričio 3–5 d. aplinkosauginių NVO atstovai identifikavo šias pagrindines suinteresuotas grupes, kurios gali įtakoti klimato kaitos politiką ir gali būti potencialiais NVO sąjungininkais siekiant ambicingos klimato kaitos politikos.

Tai – tik preliminarus potencialių sąjungininkų sąrašas, tačiau NVO, dirbančios klimato kaitos srityje, kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo advokacijos kampanijos tikslo, turėtų iš naujo susidaryti potencialių sąjungininkų sąrašą. Ir tik jau vėliau, bendraujant su konkrečiomis organizacijomis, bus įmanoma įvertinti ar šios organizacijos iš tikro yra motyvuotos padėti, kokią paramą jie gali suteikti konkrečiai advokacijos kampanijai.

Patarimai: - Palaikyti savo sąjungininkus, jų

planus bei pozicijas. - Neeikvoti energijos siekiant

patraukti savo pusėn opoziciją.

Suinteresuotos grupės

Sąjungininkai

NeutralūsOpozicija

7

Motyvacija paremti klimato kaitos advokacijos kampaniją

Tikslin ės grupės

Politinės ambicijos, visuomenės palaikymas

- Politikai.

Aplinkos apsaugos interesai - Aplinkos apsaugos srityse dirbančios NVO. - Mokslininkai. - Medžiotojų draugijos, meškeriotojų draugijos.

Gamtos pokyčiai dėl klimato kaitos įtakoja verslą/ veiklą

- Žemdirbiai, miškininkai, žvejai. - Bankai. - Draudimo bendrovės. - Pramonininkų asociacijos.

Saugi aplinka augančiai jaunajai kartai

- Jaunimo organizacijos. - Tėvų asociacijos. - Senjorų asociacijos, Trečio amžiaus universitetas.

Dėl klimato kaitos kilsiančių ekstremalių situacijų padažnėjimas

- Už ekstremalių situacijų valdymą, civilinę saugą atsakingos institucijos.

- Kariuomenė, krašto apsauga besirūpinančios organizacijos Neigiamas klimato kaitos poveikis gyventojų sveikatai

- Visuomenės sveikata besirūpinančios NVO. - Visuomenės sveikatos centrai. - Gydytojų asociacijos, pacientų asociacijos.

Vartotojų švietimas apie naudojamų produktų įtaką aplinkai, atsinaujinančią energetiką

- Vartotojų teisėmis besirūpinančios organizacijos.

Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus

- Demokratijos skatinimo srityje dirbančios organizacijos. - Žmogaus teises ginančios organizacijos.

Žaliojo verslo interesai - Atsinaujinančių išteklių energetikos verslo asociacijos. - Asociacijos, vienijančios energijos efektyvumo srityje

dirbančias organizacijas. - Šilumos gamintojai. - Statybininkai, pasyvių namų statytojai. - Iš dalies – pramonininkų asociacijos.

Neigiamos klimato kaitos pasekmės besivystančiose šalyse/ Skurdo mažinimo, socialinės integracijos gerinimo interesai

- Vystomojo bendradarbiavimo srityse dirbančių NVO. - Socialinėje srityje dirbančios NVO.

Įpareigoja valstybės institucijų darbas

- Aplinkos, Energetikos ministerijos. - Susiekimo, Žemės ūkio, Ūkio ministerijos. - Užsienio reikalų ministerija. - Vidaus reikalų ministerija. - Švietimo ministerija.

Identifikavus suinteresuotas grupes, jose būtina identifikuoti svarbius asmenis, jų įtaką ir pagal galimybes – jų nuomonę dėl sprendžiamo klausimo – ar jie pritaria išsikeltiems tikslams, jiems neutralūs, ar priešintųsi jiems. Tai – taip vadinamo galių pasiskirstymo žemėlapio braižymas, kuriame turi būti išskirti potencialūs sąjungininkai, „neapsisprendę“ ir palaikantys neutralią poziciją, bei opozicija.

8

TIKSLINĖS GRUPĖS VERTYBIŲ SISTEMOS IDENTIFIKAVIMAS

Komunikacijos kampanijų specialistas Chris Rose, kalbėdamas apie kultūrinės dinamikos sistemą2, teigia, kad pagal vyraujančią vertybių sistemą galima išskirti tris pagrindines visuomenės grupes: Pionierius, Naujakurius ir Nuosaikiuosius. Advokacijos žinutė turi b ūti formuojama ir komunikuojama atsižvelgiant į tai, kokios vertybių sistemos būdingos advokacijos kampanijos tikslinei grupei.

Planuojant advokacijos kampaniją svarbu prisiminti, kad skirtingos grupės siekdamos tų pačių tikslų veikia skirtingais būdais. Pateikta kultūrinės dinamikos vertybių sistema parodo NVO labai svarbų dalyką: skirtingos žmonių grupės gali užsiimti ta pačia, ar panašia veikla dėl visiškai skirtingos motyvacijos. Todėl labai dažnai NVO daro klaidas pradėdami ir baigdami savo aplinkosauginę komunikaciją nuo to kas svarbu jiems (daugiausia pionieriams) – vertybių, problemos prasmės, neatsižvelgdami, kad jų auditorija pasaulį vertina visai kitais aspektais.

Nuosaikieji, naujakuriai, pionieriai

Žmonės, kurių poreikiuose dominuoja saugumo poreikis ir poreikis apsaugoti savo erdvę, poreikis priklausyti grupei, identifikuotis su grupe, poreikis apsisaugoti priskiriami „Nuosaikiųjų“ grupei. Juos galima charekterizuoti kaip konservatyvius, besirūpinančius artima aplinka, asmenis, kuriems yra svarbus jų identitetas ir priklausymas grupei. Jie yra prisirišę prie patikimų informacijos

šaltinių ir nusistovėjusių elgsenos normų, pokyčiai jiems kelia nerimą ir nesaugumo jausmą. Kita vertus, Nuosaikieji yra disciplinuoti ir tai vertina kituose, laikosi taisyklių ir įsiklauso į autoritetų nuomonę. Nuosaikieji yra linkę su nostalgija prisiminti praeitį (kuri visada buvo geresnė) ir nemėgsta nieko naujo, kas keltų grėsmę jų identitetui, priklausomybei ir saugumui. Norint keisti šios grupės nuomonę ir elgseną derėtų žinoti, kad Nuosaikieji įsiklausys į autoritetų, kuriuos jie laiko „savais“, nuomonę, o elgseną keis tuomet, kai reikės prisitaikyti prie vyraujančios normos ir būti „kaip visi“ ir sekti nusistovėjusiomis taisyklėmis.

Į sėkmę, arba į išorinių ribų išplėtimą orientuoti žmonės priskiriami „Naujakuri ų“ grupei. Jiems būdingas poreikis įsitvirtinti ir gauti aplinkinių pripažinimą. Naujakuriai visoje savo veikloje siekia būti sėkmingais. Jiems svarbu ne tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir pademonstruoti tai kitiems. Asmenys prklausantys šiai grupei yra energingi, ieško įvairių pramogų, jie mėgsta varžytis ir

būti nugalėtojais. jiems yra svarbūs ženklai, patvirtinantys jų statusą (pvz. prekių ženklai, išskirtiniai daiktai, apdovanojimai, pažymėjimai, priklausymas elitiniam klubui). Jie naudojasi įvairiomis naujovėmis, tačiau jie nėra linkę išbandyti naujovių, kol nėra aišku, ar tos naujovės yra sėkmės atributas. Jų inovatoriais pavadinti negalima, nes inovacijos yra socialiai rizikingos, o to Naujakuriai vengia. Naujakuriai gyvena dabar, mėgaujasi šia diena. Jie atlygį suvokia per populiarumą, statusą, sėkmę ir pripažinimą. Šiems žmonėms priklausomybė, saugumas, ar identitetas rūpi kur kas mažiau nei nuosaikiesiems, nes jie šiuos dalykus jau turi. Šios grupės asmenų yra daugiausiai tarp verslininkų. Norint Naujakurius sudominti žaliosiomis idėjomis reikėtų jiems pasiūlyti konkrečius veiksmus, kurių jie galėtų imtis iškart, ir svarbiausia, kurie nedelsiant vienaip ar kitaip – ekonomine ar reputacijos prasme – padidintų jų pripažinimą. Naujakuriams taip pat patrauklūs simboliai, kurie pabrėžtia jų gerąsias savybes, sėkmę ar atsakomybę, todėl jiems

2 Chris Rose. How to win Campaigns. Communication for Change. Second Eddition. 2010 Earthscan. London, Washington DC.

Chris Rose. What makes people Tick. The three hidden worlds of settlers, prospectors and pioneers. 2011.

9

tinka patarimai, kokius aplinkai draugiškus daiktus daiktus pirkti/naudoti, kad mažiau kenktume aplinkai ir būti madingais, nugalėtojais, žengiančiais koją kojon su naujovėmis. Tačiau tie patarimai jokiu būdu neturi būti moralizuojantys – Naujakuriai nenori kažko atsisakyti, nemėgsta, kai juos auklėja ar kritikuoja, ar kai jiems aiškinama kaip jie turi elgtis, jie vengia socialinės „cenzūros“ ir kontraversijos. Be to, Naujakuriai už teisingus sprendimus turėtų būti apdovanoti, gauti simbolinį atlygį, kuris patvirtintų jų statusą. Pavyzdžiu gali būti tiek išskirtiniai „prekės ženklo“ daktai, tiek simbolinės dovanos (pvz. ženkleliai, patvirtinantys pritarimą akcijai, priklausymą išskirtiniam „klubui“), kuriuos jie gali neįkyriai visiems demonstruoti. Svarbu atminti ir tai, kad Naujakuriai mėgsta konkuruoti, ieškoti gudrių sprendimų, atitinkančių esamas žaidimo taisykles ir siekia pranokti kitus profesinėje (laisva rinka) ar asmeninėje (madingas stilius) srityje.

Į savo vidinius poreikius orientuoti žmonės priskiriami „Pionieriams“ . Jiems būtinas savęs pažinimas, gyvenimas pagal savo vidines vertybes, gyvenimo prasmės paieškos, naujų tiesų atradimas ir pan. Visuomenėje jie nuolat išbando naujoves, viskuo abejoja ir klausinėja. Pionieriai daug dėmesio skiria idėjoms, visuomeniniams klausimams, taisyklėms – jie yra tie žmonės, kurie linkę klausti, ar nusistovėjusios

taisyklės/ visuomenės normos yra teisingos, ar reiktų jas keisti. Pionieriai gali būti sėkmingi verslininkai, daug pasiekę mokslininkai – jau pelnę kitų pagarbą, išsiugdę aukštą savivertės jausmą – jiems nebėra poreikio kitiems to įrodinėti, tuo jie skiriasi nuo Naujakurių. Šiai grupei svarbiau ne pati sėkmė, kaip rezultatas, o tai, kad darbas yra įdomus, sprendžiama didelio masto/ prasminga problema. Pionieriai būna labai skirtingi: vieni yra įsitikinę, kad patys turi būti geri žmonės ir siekia, kad pasaulis būtų geresnis; kiti yra labiau atsipalaidavę, o dar kiti būna įsigilinę į savo reikalus. Ši grupė geriausiai prisitaiko prie pokyčių ir yra linkusi mąstyti globaliai. Pionieriai nuolat žvelgia į ateitį: jiems patinka pokyčiai, atradimai, nežinomybė – tol, kol tai neprieštarauja jų individualioms vertybėms. Jie taip pat suvokia, kad vertybių pasirinkimas yra subjektyvus, juos domina etinis kompleksiškumas. Šiai grupei statusas nerūpi, nes poreikį save vertinti pagal kitų skiriamą pagarbą jie jau būna patenkinę. Tarp NVO atstovų šios grupės asmenų pasitaiko dažniausiai. Tad tik kalbant su šia vienintele grupe yra veiksminga kalbėti apie etines vertybes, problemų globalumą/ naujumą ir asmeninę atsakomybę.

Skirtingų grupių nuomonė apie klimato kaitą

2005 m. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas3, kurio metu buvo siekta išsiaiškinti, kaip skiriasi šių visuomenės grupių suvokimas apie klimato kaitą. Nuosaikieji ir Naujakuriai yra linkę ją ignoruoti tol, kol nesuvokia, kokios rizikos iš jos kyla ir kaip tos rizikos paveiks juos pačius. Nuosaikieji klimato kaitą ima suvokti kaip svarbią problemą, jei pamato, kad jau artimojoje ateityje ji kels grėsmę jų šeimai, artimai aplinkai, identitetui ar tradicijoms (pvz. pasikeitusi gamta ir auginamos žemės ūkio kultūros, klimato kaitos emigrantai, Kalėdos be sniego ir pan.). Tuo tarpu Naujakuriai rimčiau pažvelgtų į klimato kaitos problemą, jei suvoktų, kad ji ims kelti grėsmę jų turtui, pasiekimams ir sėkmei, kurios jie taip labai siekė.

Net ir tuomet, kai žmonės pripažįsta, kad klimato kaita yra svarbi problema, skirtingos grupės turi skirtingą nuomonę kas turi imtis atsakomybės ir veiksmų:

- Nuosaikieji mano, kad kas nors (valstybė, vadovai), bet ne jie patys, turi imtis šios problemos. Ši grupė imtųsi veiksmų tik tuo atveju, jei didelė dalis visuomenės jau tuo užsiima ir tai yra tapę nusistovėjusia elgesio norma.

3 Chris Rose, with Pat Dade, and Nick Gallie and John Scott. Climate Change Communications – Dipping A Toe Into Public Motivation. 2005.

?

10

- Naujakuriai mano, kad reikia sukurti sistemą, kuri tai spręs – pakeisti žaidimo taisykles, taip, kad prisidedantieji prie problemos sprendimo gautų motyvuojantį atlygį. Greičiausiai tai būtų daroma pasitelkus aukšto socialinio, politinio ar komercinio statuso ženklus.

- Pionieriai mano, kad ilgalaikės klimato kaitos pasekmės kur kas svarbesnės, nei trumpalaikiai sistemos pokyčių atnešti nepatogumai, jie linkę asmeniškai imtis veiksmų, kai kurie – aukotų savo komfortą dėl vidinių vertybių, kiti imtųsi novatoriškų projektų, prisiimtų galimas pasekmes, pakeistų savo gyvenimo būdą, o aktyviausi net imtų keisti sistemą.

Kaip keičiasi visuomenės nuomonė ir elgsena?

„Pokyčių bangos dėsnis“ sako, kad paprastai visuomenės vertybiniai ir elgsenos pokyčiai paprastai prasideda nuo Pionierių – jie išbando naujoves, svarsto apie moralines vertybes. Naujovėms pasitvirtinus šios ima populiarėti tarp Naujakurių, nes patvirtina jų socialinį statusą ir sėkmę. Ir jau tuomet, kai nesilaikyti šių normų reiškia būti kitokiu nei visi, Nuosaikieji pradeda svarstyti galimybę keisti savo vertybes ir elgesį.

Pavyzdžiu gali būti tai, kas motyvuoja skirtingas grupes imti naudoti technologines naujoves. Pionieriai ims naudoti saulės baterijas, nes jie mano priklausantys grupei žmonių, kurie tai daro dėl gero tikslo – mažina poveikį klimato kaitai. Tuo tarpu Naujakuriai nesiimtų jokios rizikingos veiklos, kurios sėkmė nėra garantuota. Tačiau jei technologija taptų madinga ir/arba atsiperkanti, Naujakuriai imtų ja naudotis, nes ji patvirtintų jų statusą ir sėkmę, padidintų Naujakurio materialinį gerbuvį (pvz. saulės baerijos padidina namo vertę). Konkrečios kampanijos, orientuotos į Naujakurius pavyzdžiu gali būti automobilio Toyota Prius (su hibridiniu/elektriniu varikliu) išpopuliarėjimas JAV – šis automobilis nuo visiškai „žalio“ nišinio modelio tapo paskutiniu mados klyksmu, kai juo pradėjo važinėtis aktoriai Cameron Diaz ir Leonardo di Caprio. O Nuosaikieji ims naudoti tas technologijas tuomet, kai tai taps norma ir visi aplinkos/grupės žmonės ir/ar jų aplinkos autoritetai (gerbiami mokslininkai, premjeras, kaimynai) ims jas naudoti. Kita galima motyvacija šiai grupei – iškilusi grėsmė jų bendruomenei ar identitetui. Pavydžiu gali būti the American Detroit Project kampanija (www.detroitproject.com) prieš SUVs automobilius, kurios esmę sudarė teiginys, kad SUVas kelia grėsmę šeimoms ir benduromenėms, nes... skatina terorizmą: šis automobilis naudoja daug bendzino, o degalai į JAV yra importuojami iš Arabų šalių ir taip pinigai patenka į teroristų rankas. Tačiau nedera Nuosaikiųjų tapatinti su ksenofobais – galimu pavoju vietos identitetui gali būti mėgstamų tradicijų praradimas dėl pasikeitusio klimato.

Atitinkamai, tikslinė grupė turi būti pasirenkama pagal tai, kokią idėją norima paskleisti: norinti, kad visuomenėje imtų sklisti nauja idėja, naujas požiūris – pirmiausia reikėtų orientuotis į Pionierius, o norint, kad nauja veikla taptų masinė – reikėtų orientuotis į sėkmę orientuotus Naujakurius, kuomet pasiekus kritinę masę veikla taps aktuali ir Nuosaikiesiems. Be abejo, priklausomai nuo siekiamų tikslų, tiksline grupe gali būti ir Nuosaikieji, pavyzdžiui sprendžinat gamtinių vertybių išsaugojimo problemas. O pasirinkus tikslines grupes advokacijos veiklos turi būti formuojamos taip, kad atitiktų Deja, kaip jau minėta, dažna NVO, kurių didžiąją dalį aktyvistų

Pionieriai Naujakuriai Nuosaikieji

Pokyčių bangos dėsnis

11

sudaro Pionieriai, klaida yra ta, kad jie yra linkę suformuoti savo kampanijos žinią remdamiesi tais argumentais, kurie yra svarbūs jiems patiems. Dažniausiai – bando išaiškinti problemos sudėtingumą (pvz. klimato kaita – sudėtinga problema, ją sukelia daugelis veiksnių ir t. t.), apeliuoja į moralines ir etines vertybes. Šios nuostatos tiek Naujakurių, tek Nuosakiųjų grupėms nėra esminės, lemiančios jų sprendimus. Tai, savo ruožtu, nulemia tai, kad šios dvi didelės visuomenės grupės lieka abejingos vykdomai veiklai.

Kokią visuomenės dalį sudaro kiekviena vertybių grupė?

Laikoma, kad tai, kokią visuomenės dalį sudaro viena ar kita gupė priklauso nuo šalies ekonomikos ir demokratijos lygio. Autoritariniams režimams ir sunkiai ekonominei situacijai būdinga tai, kad didžioji dalis gyventojų būna orientuoti į savo saugumo išlaikymą, t. y. tokioje grupėje dominuojačią dalį visuomenės sudaro Nuosaikieji. Laisvėjant visuomenėje ir augant ekonominei gerovei dalis Nuosaikiųjų tampa Naujakuriais ir ilgainiui ši į sėkmę orientuota grupė ima dominuoti visuomenėje. Ir jau vėliau, kai dalis Naujakurių patenkina savo poreikį būti pripažintais, visuomenėje ima daugėti Pionierių. 2005 m. Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikto tyrimo duomenimis 21 % JK gyventojų priskirtini Nuosaikiesiems, 44 % – Naujakuriams, o likę 35 % – Pionieriams. Panašus santykis tarp šių visuomenės grupių yra būdinga daugeliui išsivysčiusių šalių. Tam, kad įvertinti koks yra santykis tarp šių visuomenės grupių Lietuvoje reikalingi detalesni tyrimai.

Daugiau informacijos apie tai, kaip remaintis vertybių sistema reiktų planuoti savo kampanijas galima rast interneto svetainjė http://www.campaignstrategy.org

ADVOKACIJOS ŽINUTĖS PARENGIMAS IR INFORMACIJOS PATEIKIMO KANALAI

Didžioji dalis Lietuvos visuomenės nėra apsisprendusi dėl savo pozicijos dėl klimato kaitos. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės palaikymą ambicingai klimato kaitos politikai yra būtina šviesti visuomenę, didinti jos informuotumą. Tad nors visuomenės švietimo tikslas nėra identiškas advokacijos tikslams, patarimai išdėstyti šiame skyriuje pravers ir planuojant visuomenės informavimo ir švietimo veiklas.

Trys advokacijos žinutės principai

Advokacijos žinutė turi būti parengta specifinei tikslinei grupei taip, kad ji būtų suprantama žinutės gavėjui ir įtikintų jį palaikyti poziciją. Atkreipkite dėmesį, kad apie tai, koks bus jūsų žinutės turinys, kokiais kanalais ją komunikuosite, turite pagalvoti jau formuodami savo advokacijos kampanijos tikslus, uždavinius ir veiklas. Advokacijos žinutė turi būti aiški ir ją formuojant būtina laikytis šių trijų principų:

1. Žinutė turi būti paprasta. Advokacijos žinutės turi paveikti emocinę auditorijos pusę. Joje turi būti išsakyta viena aiški mintis ir vienas faktas. Be to, tyrimai rodo, kad paprastai iš pranešimo žmonės įsimina ne daugiau nei trijų faktų, todėl nereikėtų pateikti daugiau nei trijų teiginių.

2. Žinutė turi būti suprantama tikslinei grupei. Patartina, prieš išplatinant pranešimą paprašyti, kad savo nuomonę apie ją išsakytų kiti tikslinės auditorijos atstovai. Žinutės kalba, vartojamas žodynas turi būti suprantami, o asmuo, kuris paskelbia žinią turi būti autoritetas tikslinei auditorijai. Dažnai daroma klaida yra ta, kad patys NVO aktyvistai, kurių dauguma priskiriama „pionierių“ grupei, patys vieni kalba apie jiems rūpimą problemą, nors veiksmingesnis būdas būtų, jei įmanoma, surasti problematiką suprantantį žmogų iš tikslinės grupės tarpo, ir suteikti galimybę jam pasisakyti.

12

3. Žinutė turi aiškiai pasakyti, kokių veiksmų jūs tikitės iš savo tikslinės grupės. Žinia yra geriau priimama, jei ją išgirdusieji ir pritariantieji mato galimybių imtis atsakomųjų veiksmų. Pvz. visuomenei – pasirašyti ambicingos klimato kaitos peticiją, politikams – palaikyti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos reformą.

Geros žinutės struktūra

1. Jau pats pirmasis žinutės sakinys turi pritraukti dėmesį. Tai gali būti istorija, šokiruojantis pavyzdys ar dramatiška statistika.

2. Auditoriją reikia įtikinti, kad problemą yra būtina spręsti, t. y. problema egzistuoja, ji yra rimta ir svarbi, o svarbiausia – ji pati savaime neišsispręs.

3. Reikia paaiškinti, kad yra problemos sprendimo būdai, o veiksmus gali įgyvendinti valstybė, ar visuomenė.

4. Būtina vaizdžiai papasakoti, kas nutiktų jei problema būtų nesprendžiama.

5. Auditorijai reikia pasiūlyti, kokių asmeninių veiksmų gali imtis kiekvienas, ir taip prisidėti prie problemos sprendimo. Be abejo, siūlomi veiksmai turi būti realistiški.

6. Žinutė turi būti pabaigta išvada, kuri motyvuotų auditoriją imtis veiksmų. Apibendrinant galima pakartoti pagrindines žinutės tezes.

Literatūroje yra nemažai patarimų kaip parengti gerą pranešimą/žinutę, kad jis pritrauktų skaitytojų/klausytojų dėmesį ir paskatintų juos veikti, tad pravartu jais pasidomėti ir juos naudoti.

Informacijos kanalo pasirinkimas

Tinkamas informacijos kanalas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į tikslinę auditoriją ir konkrečios veiklos tikslą, pvz. informuoti plačiąją visuomenę, mokymai žiniasklaidai, siekiama panašių organizacijų palaikymo. Dažniausiai pasitaikantys būdai, kaip pasiekti savo tikslines grupes, yra pranešimai spaudai, spaudos konferencijos, vieši debatai, susitikimai su sprendimų priėmėjais. Siekiant elgsenos pokyčių veiksmingi gali būti ir interaktyvūs metodai, kurių metu būtų keičiamasi nuomonėmis, kaip, pvz. Cafe-scientifique formato diskusijos.

Pasirenkant informacijos pateikimo kanalus taip pat reikia atsižvelgti ir į tikslinės grupės vertybių sistemą. Nuosaikiesiems yra svarbu priklausyti grupei ar bendruomenei, tad norint gauti jų palaikymą reikėtų stengtis įtraukti juos į konkrečios grupės veiklą, arba patraukti savo pusėn jau esančią grupę. Argumentas jiems palaikyti jūsų siekius būtų noras apsaugoti savo aplinką nuo

Tinkamo informacijos kanalo pasirinkimas

Pionieriai

• Įtraukti į problemos sprendimą

• Svarbu:

• Mastyti ir diskutuoti apie problemos mastą ir prasmę

• Keisti sistemą

• Žinios nešėjas – gerbiamas, aukštos moralės žmogus

Naujakuriai

• Įtraukti į veiklą

• Svarbu:

• Veikti, varžytis, nugalėti

• Būti pripažintiems, gauti atlygį

• Žinios nešėjas – garsenybė

Nuosaikieji

• Įtraukti grupę, arba įtraukti į grupę

• Svarbu:

• Būti grupės dalimi

• Apsaugoti pažįstamą aplinką

• Žinios nešėjas – gerbiamas, patikimas žmogus iš "savų"

13

neigiamo išorinio poveikio, pokyčių, užtikrinti savo ir savo šeimos, bendruomenės saugumą. Nepasitikintys išore ir įtarūs nuosaikieji geriausiai priima tas žinias ir pavyzdžius, kuriuos jiems patiekė gerbiami ir patikimi žmonės iš jų pačių rato, ar panašūs į juos. O pergalių siekiantiems Naujakuriams reikia veiklos, kur jie galėtų siekti aiškių rezultatų; varžytis, nugalėti ir nedelsiant būti pripažintais nugalėtojais; patvirtinti savo išskirtinį statusą ir pripažinimą. Jie seka mada ir todėl teigiamas garsenybių elgesys jiems yra „užkrečiamas“. Tuo tarpu Pionierius masina idėjos ir galimybės spręsti problemas. Šios grupės žmonės įsitrauks į diskusijas apie problemą ir jos galimus sprendimus, patys asmeniškai ims keisti savo elgesį ar žengs tolesnį žingsnį – keis visą sistemą. Šiai grupei autoritetas yra gerbiami, aukštos moralės ir švarios reputacijos asmenys.

NAUDOTA LITERATŪRA

Aistė Balžekienė, Audronė Telešienė, Leonardas Rinkevičius. Klimato kaita: socialinio rizikos suvokimo ir žiniasklaidos diskurso Lietuvoje konfigūracijos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2008/2 (22), ISSN 1392-3358

First Amendment Project. An Environmental Advocate’s Guide to Avoiding Defamation and Other Publication Lawsuits. www.thefirstamendment.org. 2005.

Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių tyrimų institutas, Alborgo universitetas. 2009. Rizikos suvokimas, viešoji komunikacija ir inovatyvus valdymas žinių visuomenėje. RINOVA. Projekto baigiamoji ataskaita

LR lobistinės veiklos įstatymas (Valstybės žinios, 2000-07-12, Nr. 56-1644)

Organizational Research Services. A guide to MEASURING ADVOCACY AND POLICY. 2007, The Annie E. Casey Foundation, Baltimore, Maryland.

Chris Rose. How to win Campaigns. Communication for Change. Second Eddition. 2010 Earthscan. London, Washington DC.

Chris Rose. What makes people Tick. The three hidden worlds of settlers, prospectors and pioneers. 2011.

Chris Rose, with Pat Dade, and Nick Gallie and John Scott. Climate Change Communications – Dipping A Toe Into Public Motivation. 2005.

Sofia Sprechmann. Emily Pelton. Advocacy Tools and Guidelines. Promoting Policy Change. A Resource Manual for CARE Program Managers. 2001

Special Eurobarometer 409 CLIMATE CHANGE. REPORT. March 2014.

The Policy Project. Networking for Policy Change. An Advocacy Training Manual. 1999