„Klimato kaita –iššūkis ar galimybė žemės ūkiui?“ Europos … · 2016-09-19 · „Klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo priemonės žemės ūkyje, tai – išgyvenimo

„Klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo priemonės žemės ūkyje, tai –

išgyvenimo būtinybė, galimybės ar kliūtys...?“

Zigmas Medingis

Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas

Žemės ūkio ministerija

2016-09-07

„Klimato kaita – iššūkis ar galimybė žemės ūkiui?“

Europos Parlamento Žaliųjų/Europos Laisvojo Aljanso grupės nario Bronio

Ropės ir Aleksandro Stulginskio universiteto konferencija

2

1. Klimato politikos tęstinumą užtikrinantys sprendimai

2. Rizikos žemės ūkyje kintant klimatui

3. Klimatui palankios priemonės žemės ūkyje

4. Kokie veiksmai gali pasitarnauti klimato tikslų įgyvendinimui?

5. Apibendrinimas

3

Dabartiniu metu mažai žinome (arba

mažai norime žinoti) apie klimato kaitos

pasekmes ir galimybes žemės ūkyje, todėl

esame natūraliai linkę priešintis klimato

politikos tikslų įgyvendinimui.

4

Klimato tikslai skamba kaip

įpareigojimas, tačiau klimato kaitos

mažinimas ir prisitaikymas yra žemės

ūkio gyvybingumo išsaugojimo ir išlikimo

klausimas.

„Klimatui sumanus (palankus) žemės ūkis“ (CSA) ir „Tvarus

intensyvinimas“ (SI) – tai pasaulinių tyrimų susivienijimai siūlantys

sprendimus ne tik dėl įsipareigojimų klimatui, bet ir dėl žemės ūkio

gyvybingumo išsaugojimo.

?

5

JT Generalinė Asamblėja 2015 m. rugsėjį priėmė Tvaraus vystymosi darbotvarkės

tikslus dėl tinkamo ir tausaus gamtos išteklių naudojimo, kurių 2 tikslas:

įveikti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu, pagerinti maisto produktų

maistingumą ir plėtoti tvarų žemės ūkį.

Dabartinė žemės ūkio gamyba žaloja gamtos išteklius ir yra vienas didžiausių

antropogeninės veiklos ŠESD emisijos šaltinių (19-29 proc.) - Science Direct, „Carent

Opinion in Environmental Sustainability“

Klimato kaita yra tarpvalstybinė užduotis, kuri gali būti išspręsta tik tarptautiniu

lygiu, todėl visos valstybės turi prisiimti įsipareigojimus.

2007 m. remiantis mokslininkų rekomendacijomis į esminių saugumo iššūkių sąrašą

yra įtraukta ir klimato kaita.

Naujos ir geresnės kokybės investicijos yra esminis tvaraus ir produktyvaus augimo

komponentas įveikiant klimato kaitos ir nelygybės iššūkius. Angel Gurría, OECD

Secretary-General (2016-06-09)

Tarptautinės gairės, kuriomis privalome

vadovautis ir žemės ūkyje

Kas mus moraliai įkvepia siekti klimato

tikslų ir tvarios ekonominės veiklos? (1)

6

1. Laudato Si („Būk pagarbintas“) enciklika - „laiškas“ skirtas visiems planetos

žmonėms ir įvardina glaudų ryšį tarp aplinkosaugos ir socialinio teisingumo. (Tai yra

pasaulio padėties vertinimas paremtas moksliniais tyrimais. Šventasis Sostas kvietė žymius

mokslininkus, ekonomistus, sociologus, klimato specialistus. Enciklika yra pripažinta

didžiųjų valstybių vadovų, B. Obama‘os, F. Hollande, S. Mattarella ir kt.).

Romos Popiežiaus Pranciškaus manifestas aplinkosaugos klausimais, perspėja apie klimato

atšilimo grėsmę planetos ateičiai ir pabrėžia, kad neatsinaujinančių gamtinių energijos

ir gamybos išteklių vartojimo mažinimas yra ne tik skubi būtinybė, bet ir moralinė

pareiga.

Klimato kaita, pasak popiežiaus, yra globalinė problema, turinti rimtų ekologinių,

socialinių, ekonominių ir politinių padarinių, kurie yra vieni rimčiausių iššūkių

dabartinei žmonijai“ (25).

„Gamtos aplinka yra kolektyvinis gėris, visos žmonijos paveldas, už kurį esame visi

atsakingi“ (95). Žmogaus ir gamtos aplinka degraduoja kartu, sako popiežius - turime

jausti atsakomybę ateities kartoms.

Kas mus moraliai įkvepia siekti klimato

tikslų ir tvarios ekonominės veiklos? (2)

7

„Susiduriame ne su dviem atskiromis krizėmis, ekologine ir socialine, bet su viena

sudėtine krize, kuri yra ir socialinė, ir ekologinė“(139).

Trečiame Enciklikos skyriuje „Ekologinės krizės žmogiškosios šaknys“, minimos

dvi pagrindinės dabartinio pasaulio problemos. Pirmoji yra darbo problema -

„liautis investuoti į žmones, siekiant vien didesnės trumpalaikės finansinės

naudos, yra prastas verslas visuomenei“ (128). Antroji problema liečia

technologinės pažangos ribas (pvz. GMO ir panašiai).

Popiežius perspėja, kad nesugebėjimas imtis klimatui naudingų veiksmų ves į

karus dėl derlingų teritorijų ir vandens išteklių.

Turtingosios šalys turėtų dėti didesnes pastangas ir prisiimti didesnę finansinę

naštą negu neturtingosios valstybės...

Pabrėžiama, kad gamta yra savaime vertinga.

8

2. Rugsėjo 1-oji paskelbta - Rūpinimosi Kūrinija diena.

Visos krikščioniškos konfesijos skelbia maldos dieną už rūpinimąsi kūrinija. Meldžiamasi

už tuos, kuriems priklauso valdžia ir pinigai, kad jie nenupultų į abejingumo nuodėmę,

kad mylėtų bendrąjį gėrį, padėtų vargšams ir rūpintųsi mūsų gyvenamu pasauliu“, kad

visi saugotume pasaulį, jo neplėštume ir, kad sėtume grožį... “.

(Ortodoksų pasaulyje Kūrinijos diena švenčiama jau ne vieną dešimtmetį (nuo

1989 m.). Ją paskatino švęsti Ortodoksų dvasinis vadovas Dimitrijus I.)

3. Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus nurodė „Kūrėjas žmogui žemę davė, kad

ją dirbtų ir rūpintųsi ja. Per didelis žemės dirbimas ir nesirūpinimas žeme – didelė

nuodėmė.

4. Popiežius Pranciškus, 2016-09-01:

Klimato tikslų įgyvendinimas yra svarbus ne dėl jų pačių, bet dėl žmogaus.

Kūrinijos naikinimas yra nuodėmė.

Popiežius kviečia saugoti natūralią aplinką ir rūpintis bendrais namais - žeme.

Biologinės įvairovės naikinimas kenkia visos žmonijos paveldui.

Kas mus moraliai įkvepia siekti klimato tikslų

ir tvarios ekonominės veiklos? (3)

9Šaltinis: Climate-smart agriculture global research agenda: scientific basis for action © Steenwerth et al.; licensee BioMed Central Ltd. 2014

Kokį kelią norėtume rinktis?

?

10

☼ Europos Vadovai 2014 m. spalio mėn. išvadose įtvirtino ES įsipareigojimą non-ATLPS

sektoriuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 proc. iki 2030 m. (tuo

tarpu ATLPS sektoriuose šis mažinimas yra numatytas 43 proc.).

☼ 2015 m. gruodį JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijoje

(COP21) patvirtintas visuotinis teisiškai privalomas Paryžiaus susitarimas, kurį 2016 m.

balandžio 22 d. Niujorke pasirašė 175 valstybės.

o Jo tikslas – imtis priemonių, kad vidutinis visuotinio klimato temperatūros pokytis nesiektų 2

°C, ir dėti pastangas, kad šis pokytis neviršytų 1,5 °C. Tuo būdu yra siekiama sumažinti

klimato kaitos keliamą riziką ir pasekmes.

☼ Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) išvadose nurodo, kad Europos Sąjungos

klimato tikslas iki 2050 m. yra ŠESD kiekį sumažinti 80–95 proc., lyginant su 1990 m.

Kokie ES ir pasaulinio lygio sprendimai

skatina klimatui palankią veiklą žemės ūkyje?

11

2. RIZIKOS ŽEMĖS ŪKYJE DĖL KLIMATO

KAITOS

12

ŽEMĖS PAVIRŠIAUS TEMPERATŪRA (1000–2100 M.)

1860-2000 m. – vidutiniškai visame

pasaulyje.

12

Šaltinis: TEAM, C. (2001). Climate change 2001: synthesis report.

Apskaičiuotieji netiesioginių

matavimų duomenys

Tiesioginių

matavimų

duomenys

Tikėtiniai

pokyčiai

Industrializacijos, o nuo XX a. vidurio ir intensyvaus

žemės ūkio laikotarpis, kai sparčiai auga anglies dioksido

(CO2) koncentracija.

2000-2100 m. nubrėžtos vidutinės

temperatūros prognozės pagal IPCC

scenarijus, priklausomai nuo žmonių

elgesio.

Duomenys apie temperatūros svyravimą

vidutiniškai Šiaurės pusrutulyje iki 1860

m.

2015 metai buvo karščiausi ir Lietuvoje!

13Nuokrypis nuo 1961–1990 m. klimato normos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

14Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Apibendrinimas - klimato pokyčiai Lietuvoje

Faktai:

Per pastaruosius 50 metų vidutinė

oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,7

ºC.

Vidutinis kritulių kiekis padidėjo 4

proc.

Atvejų skaičius kai oro temperatūra

yra aukštesnė kaip 30 °C, išaugo 3

kartus.

Dienų skaičius su sniego danga

sumažėjo vidutiniškai 10 dienų.

Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo

apie 15 cm.

Prognozė:

• Vidutinė oro temperatūra iki 2100 m.

gali pakilti dar 1,5–5,1 °C.

• XXI a. pab. žiemos vidutinė

temperatūra taps teigiama.

Vidutinis metinis kritulių kiekis

padidės dar 3,7–13,5 %.

• Nors kritulių kiekis keisis mažai,

tačiau didės kritulių intensyvumas.

• Baltijos jūros vandens lygis pakils

50–100 cm.

15

RIZIKOS ŽEMĖS ŪKYJE DĖL KLIMATO KAITOS (1)

1. Pasėlių derlingumo sumažėjimas dėl: pasikeitusių vidutinių higroterminių sąlygų (drėgmės ir temperatūros pokyčių ir pastovios

sniego dangos išnykimo žiemos metu), (pvz. 2016 m. nuo pavasarinių šalnų stipriai

nukentėjo AT, SK, HR, CZ, HU, SI, PL – per pastaruosius 16 metų tokio reiškinio nebuvo)

dirvožemio degradacijos;

dirvos, vandens ir oro kokybės pokyčių.

2. Žemės ūkio produkcijos sumažėjimas dėl: klimato ekstremalių reiškinių ir jų sukeltų padarinių poveikio (sausrų, potvynių, speigų,

audrų, lijundrų ir kitų reiškinių padažnėjimo);

Naujų ir esančių ligų bei kenkėjų pagausėjimo.

3. Gamybos sąnaudų padidėjimas dėl: prisitaikymo priemonių įgyvendinimo prie pakitusio ir vis kintančio klimato sąlygų;

biologinės įvairovės sunykimo;

taršos padarinių šalinimo;

būtinybės atkurti derliaus ir gyvulių netektis dėl įvykusių ekstremalių klimato reiškinių.

16

RIZIKOS ŽEMĖS ŪKYJE DĖL KLIMATO KAITOS (2)

Labiausiai klimato kaita paveiks mažus ūkius, kurie turi mažas finansinės

galimybės imtis prisitaikymo veiksmų.

Komisijos teigimu, nėra šalies, kurioje negrėstų katastrofiški klimato kaitos

padariniai, (todėl G7 šalių vadovai įsipareigojo paspartinti perėjimą prie

energetikos sistemos, kuri leistų sumažinti pasaulio ekonomikos priklausomybę

nuo iškastinio kuro, nustatyti terminą, nuo kurio nebeliktų didžiosios dalies

iškastinio kuro subsidijų).

UNCCD Vykdančioji sekretorė, Monique Barbut įvardino, jog pasaulyje iki

2030 m. apie 130 mln. žmonių bus priversti emigruoti dėl dirvožemio

sudykumėjimo, o dykumėjimo reiškiniai jau vyksta daugiau, kaip 160

valstybių.

17

Ką geriau

rinktis?:

- Investuoti tik į pasekmes (į „prisitaikymą“ ir rizikuoti nepajėgti atremti kintančio klimato jėgos) ar

- Investuoti į priežasčių šalinimą (vystyti

mažąteršę ekonomiką)?

18

3. KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKYJE

Rūpinkimės žeme - Dalai Lama

19

KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS

ŪKYJE (1)

Pagrindinės priemonių grupės žemės ūkyje mažinant ŠESD

išmetimus (pagal French National Institute for Agriculture Research, 2013):

I. Cheminių azoto trąšų kiekio mažinimas – azoto junginių valdymas.

II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje. (Auginant

medžius ir gyvatvores arba didinant organinių medžiagų sugrąžinimą į

dirvožemį, arba lėtinant organinių junginių mineralizaciją, kombinuojant

ūkinę veiklą iš skirtinų sektorių.)

III. Mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas (įskaitant energijos

gamybai) ir iškastinio kuro (degalų) naudojimo efektyvinimas.

IV. Gyvulių pašarų sudėties keitimas, kad sumažėtų CH4 ir N2O išsiskyrimas

virškinimo trakte ir srutose.

20


ŪKYJE (2)

I. Cheminių azoto trąšų kiekio sumažinimas (didžiausia dalis priemonių,

mažinančių ŠESD emisijas ir turinčių teigiamą ekonominį poveikį ūkiui yra

susijusios su azoto junginių valdymu):

1. Tręšiant cheminėmis trąšomis: azoto trąšas panaudoti pagal galimai realų

derlių (sąnaudos apie (– 50) €/t CO2 e.); geriau panaudoti organines trąšas

(sąnaudos apie (– 80) €/t CO2 e.); tręšimą vykdyti pagal realų augalų poreikį

atidedant pavasarinį tręšimą (sąnaudos apie (– 100) €/t CO2 e.); vykdyti

vietinį (tikslųjį) tręšimą (sąnaudos apie (– 70) €/t CO2 e.); naudoti trąšas su

inhibitoriumi (brangiausia priemonė apie (+ 55) €/t CO2 e. ); N junginiai

sudaro 51 proc. ž.ū. emisijų. (PVZ. Suomijoje 1990-2000 m. N pavyko sumažinti

nuo 75 iki 50 kg/ha, o – P nuo 39 iki 10 kg/ha.)

2. Padidinti baltyminių augalų proporcijas: padidinti baltyminių augalų

proporciją ariamoje žemėje (sėjomainoje) (apie (+25) €/t CO2 e.); padidinti

baltyminių augalų kiekį pievose (apie (-180) €/t. CO2 e.) dirvožemyje paliekant

azotą kaupiančių augalų liekanas, tokiu atveju nebereikia papildomai tręšti

azoto trąšomis.


ŪKYJE (3)

II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje:

1. Plėtoti nearimines sistemas išsaugant angies junginius dirvožemyje (+

sutaupant degalų) (sąnaudos apie (- 13) €/ t CO2 e.).

2. Sėti tarpinius (arba įsėlinius) augalus, kad kuo ilgiau žemė būtų padengta

augalais (sąnaudos apie (+150) €/t CO2 e.). Buferinėse juostose prie

vandens telkinių (sąnaudos apie (+500) €/t CO2 e.), lauko kraštuose ir

soduose įveisti žaliąją „dangą“ (sąnaudos apie (+3) €/t CO2 e.)

3. Sodinti kraštovaizdžio elementus (gyvatvorių ir medžių eiles)

skiriamosiose laukų juostose (agromiškininkystės priemonė) (sąnaudos apie

(+5) €/t CO2 e.)

21


ŪKYJE (4)

II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje:

4. Optimizuoti pievų ir ganyklų naudojimą. Prailginti ganiavos laikotarpį

taip sumažinant mėšlo gamybą tvartuose (sąnaudos apie (-290) €/t CO2 e.)

Prailginti „laikinų“ pievų ir ganyklų išlaikymą jų nesuariant ((sąnaudos apie

(-180) €/t CO2 e.). Plėtoti ekstensyvias pievas, kuriose pasvertai būtų

padidinamas gyvulių tankumas, skatinant žolės produktyvumą mažiau

derlinguose regionuose ((sąnaudos apie (-3) €/t CO2 e.).

5. Nederlingų plotų apželdinimas mišku arba pavertimas pievomis.

6. Nekeisti žemės naudojimo (iš miškų, daugiamečių pievų ar durpynų į

ariamąją žemę).

22

23

Nuo Dieveniškių link Norviliškių (2016-05-14 d.)

Širvintų raj.

(medžių skersmuo apie 15-20 cm, aukštis – 6-8 m.)


ŪKYJE (5)III. Mėšlo ir organinių atliekų perdirbimas (panaudojant jį

energijos gamybai) ir iškastinio kuro (degalų) panaudojimo

efektyvinimas:

1. Organinių atliekų, mėšlo ir kitų bioskaidžių atliekų panaudojimas biodujų

gamybai (siekiant sumažinti gyvulininkystės ūkių išskiriamo metano kiekį ir

tuo pačiu gaminti atsinaujinančią energiją ir kompostą) (sąnaudos apie

(+17/+55) €/t CO2 e.), o biodujų sudeginimo būdu (sąnaudos apie (+75)

€/t CO2 e.);

2. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas, gerinant pastatų ir šiltnamių šildymo

sistemas (sąnaudos apie (-120/-180) €/t CO2 e.), ir optimizuojant technikos

panaudojimą (parenkant tinkamus padargus pagal traktoriaus galingumą ir

taikant ekovairavimo principus) (sąnaudos apie (-170) €/t CO2 e.);

3. Racionaliai išdėstant žemėnaudą (įsigyjant žemės sklypus racionalioje

teritorijoje arba konsoliduojant sklypus). 24


ŪKYJE (6)

IV. Keisti gyvulių pašarų sudėtį, kad sumažėtų CH4 išsiskyrimas virškinimo

trakte ir N2O srutose ir mėšle.

1. Sumažinti galvijų išskiriamą metaną gerinant metabolinius procesus per ribotą

parašo pakeitimą (padidinant neprisotintųjų riebalų kiekį pašare (pvz. aliejinių

augalų produktais) vietoj angliavandenių turinčių pašarų (sąnaudos apie

(+250) €/t CO2 e.). Įkomponuoti į pašarą azoto priedus su lėtai virškinamais

azoto junginiais (sąnaudos apie (+45) €/t CO2 e.). Sumažinti pašaruose

baltyminių medžiagų kiekį melžiamoms karvėms (sąnaudos apie (-75) €/t CO2

e.); Vengti perteklinio šėrimo; Sumažinti pašaruose baltyminių medžiagų kiekį

paršavedėms (sąnaudos apie (-80) €/t CO2 e.) (pvz. Leucaena leucocephala

medžiai pievose-padidina karvių produktyvumą)

2. Panaudoti naudinguosius mikroorganizmus, kurie mažina dujų, turinčių

didesnį klimato šilimo potencialą, emisijas (pvz. CH4 verčia į CO2 ir naikina

kvapą.) 25

26Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio

mokslinių tyrimų institutas, 2013 m.

1. Ugdant ūkininkų suvokimą apie klimato kitimo pasekmes ir jo kitimo

greitį. (KK tikrai vyksta ir ji spartėja, atnešdama vis didesnes problemas.)

2. Sustiprinant supratimą apie galimybes gauti ekonominę ir moralinę

naudą mažinant ŠESD emisijas. (Tiesioginės sąsajos tarp produktyvumo,

pelningumo ir emisijų intensyvumo mažinimo suvokimas yra vienas iš

svarbiausių akstinų įgyvendinti klimatui palankius veiksmus.)

3. Sustiprinant supratimą politikos formuotojų ir techninių ekspertų apie

klimatui palankios veiklos potencialią naudą (pvz. kad genetiniai ištekliai

gali padėti ne tik sumažinti ŠESD emisijas, bet pasitarnauti prisitaikant prie

KK yra ne visada iškaro aišku ir genetikos ekspertams.)

4. Pripažįstant klimatui palankią veiklą viešąja gėrybe. (Net ir

įgyvendinantieji ŠESD emisijų mažinimo veiksmus ne visada susivokia

teikiantys naudą sau ir visuomenei. (pvz. Tikslinga „apdovanoti“ už

klimatui palankią veiklą, - bet ne būtinai finansiškai.))Remiantis CION atliktu tyrimu.

27

4. Kokie veiksmai gali pasitarnauti klimato

tikslų įgyvendinimui?

1. PASAULINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ALJANSAS (Global research

alliance)

2. KLIMATUI PALANKUS ŽEMĖS ŪKIS (Climate smart agriculture)

3. TAUSUSIS INTENSYVINIMAS (Sustainable intensification)

4. ŽEMĖS ŪKIO ATEITIES FORUMAS (The Forum for the Future of

Agriculture (FFA)) (SDG)

Šių mokslinių susivienijimų veiklos kryptys iškelia žemės ūkio veiklą ant pagarbos pjedestalo, nes

tvariais principais pagrįsta produkcijos gamyba puoselėja gyvybiškai svarbią žemės ūkiui bioįvairovę,

turtina dirvožemį, mažinama emisijas, o kartu sugebama pagaminti daugiau maistingesnės produkcijos.

• Klimato politikos tikslai sudaro palankias sąlygas inovacijoms žemės ūkyje.

• Bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principų diegimas gamyboje tiesiogiai atspindi (įgyvendina)

klimato tikslus, didina gamybos našumą (mažina savikainą (sąnaudas)) bei skatina darbo vietų

kūrimą. 28

Kur ieškoti gerųjų pavyzdžių dėl Klimatui palankaus

ūkininkavimo?

29

5. Apibendrinimas

(1)

1. Klimato kaita yra tarpvalstybinė užduotis, kuri gali būti įveikta tik

tarptautiniu lygiu, todėl visos valstybės turi prisiimti tikslus ir

įsipareigojimus, bet daugiau įsipareigojimų – turtingosios valstybės.

2. Klimato kaitos padariniai labiausiai paveiks mažus ūkius ir grasins

sumažinti bendras žemės ūkio produkcijos apimtis, paskatins milijonus

žmonių migruoti ir net gali išprovokuoti karinius konfliktus.

3. Pagrindiniai iššūkiai yra švietimas ir ugdymas: „Elgsenos kaita neįmanoma

be motyvacijos ir švietimo proceso“ (15)... vartotojų pasirinkimai „keičia

gamintojų elgesį, verčia juos atsižvelgti į poveikį gamtai ir gamybos būdus“

(„Laudato Si“ (206)).

4. Klimato politikos tikslai yra ilgalaikiai ir nuo jų sėkmingo įgyvendinimo

priklausys ypač žemės ūkio gyvybingumas ir net jo išlikimas.

30

5. Apibendrinimas

(2)

6. Protingai pasirenkant priemones, investicijos į ŠESD emisijų mažinimą

atsiperka (yra ir ekonomiškai, ir moraliai naudingos).

7. Būtinas bendras sutarimas tarp gamintojų, mokslo bendruomenės ir

politikos formuotojų bei pastangų suvienijimas parenkant efektyviausias

klimatui palankias priemones. Nebėra laiko kratytis atsakomybės. Turime

imtis klimatui palankių veiksmų, nes būsimos kartos mūsų pasyvumo

nedovanos.

8. Siekiant mažesnėmis sąnaudomis atlikti klimatui palankių priemonių

inventorizaciją ir pritaikymą, turime stiprinti Lietuvos mokslo įsitraukimą į

tarptautinius aljansus, dirbančius klimato klausimais, (tai yra į Global

research alliance, Climate smart agriculture, Sustainable intensification,

The Forum for the Future of Agriculture)

31

Pučiant permainų vėjams, vieni stato

užuovėjas, o kiti – vėjo malūnus...

Kokį kelią turėtume pasiūlyti mes?

Mes neturime teisės naudotis

laime, nekurdami jos

– G. B. Show

Dėkoju už dėmesį

Zigmas MedingisEkonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas

Žemės ūkio ministerija,

t. 8 (5) 239 1366, [email protected]

„Klimato kaita –iššūkis ar galimybė žemės ūkiui?“ Europos … · 2016-09-19 · „Klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo priemonės žemės ūkyje, tai – išgyvenimo

Documents