-
2013 m. sausis Nr. 1 (45)
Šiame numeryje skaitykite:
INteraktyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs
www.iru.org www.Linava.Lt www.Lineka.Lt www.transp.Lt
nuoroDos:reikaLinga peržiūrai:
pros
pect
Vokietija išves eurą iš krizės? Minimalios algos padidinimas
gali atsilipeti
valstybei Didžioji Britanija kelia ES egzistavimo klausimą
Pasaulio stambiausių įmonių vadovai vengia viltis
dėti į 2013 m. ES keičia alternatyvaus kuro politiką Areštuotos
Lietuvos laivų gamyklų savininkų akcijos Valstybės biudžetas iš
akcizų Draudimas brangsta dėl išmokų artimiesiams Vilniaus viešojo
transporto bandymai išvengti
bankroto Dėl spūsčių pasienyje prarandami milijonai
ISSN 2029-4204
Lazeriai – bepiLočių Lėktuvų prieŠai
teCHnika
pasauLis ties pokyčių sLenksčiutarptautinio valiutos fondo
vadovė Christine la-
garde „Pasaulinės ekonomikos“ forumo davose metu teigė, kad 2013
m. taps svarbiausiais me-
tais, parodančiais ar pasaulis galės išsikapstyti iš krizės
duobės ir prognozavo augimo tendenci-
ją Jav, didžiojoje Britanijoje ir euro zonoje. 2013 m. bus
veiklos arba pertraukos metai. Nauja pa-saulio ekonomika taps
pagrįsta atvirumu, įtrau-kimu ir atskaitomybės principais.
atskaitomybė
yra pati svarbiausia: pasauliui reikia tokio finansų sektoriaus,
kuris yra atskaitingas tikrajai ekono-
mikai, kuris prideda vertę, o ne ją sunaikina
BMC 24
Foto ir Video reportažai iš Vakarų Lietuvos
aLgirDas butkevičius, LIetuvoS mINIStraS pIrmININkaS: „mokeSčIų
SIStema buS peržIūrėta. DarbaS šItaS praDėtaS. bet yra IškeLtaS
vIeNaS pagrINDINIS tIkSLaS, kaD apmokeStINImą Darbo pajamom reIkIa
mažINtI, bet perSkIrStomojI DaLIS LygINaNt Su bvp NegaLI
mažėtI“.
vokietija iŠves eurą iŠ krizės?Nors euro zona vis dar stengiasi
įveikti didžiausią europos Sąjungos iššūkį, septyniolikos valstybių
bendra valiuta išgyvens. taip mano didžiausio europoje inžinerijos
konglomerato „Siemens“ generalinis direktorius peter Loescher.
http://www.zurnalastransportas.lt/lyderiai_2012/lyderiai2012.htmlhttp://www.bmc24.lthttp://get.adobe.com/reader/
-
2
kalvarijų g. 135, vilnius, tel./faks. (8 5) 2481629el. paštas
[email protected], www.zurnalastransportas.lt
Žurnalo „transportas“ prenumerata 2013 metams!
Čia rasite žinių, analitinių įžvalgų, nuomonių, naudingos
informacijos. leidinys apie lietuvos ir užsienio transporto rinkų
pokyčius, apie Jus ir Jūsų partnerius.
kviečiame tapti žurnalo „transportas“ skaitytojų klubo
nariais.
daugiau informacijos www.zurnalastransportas.lt
sekmės darbuose ir malonaus skaitymo!
Tarptautinis valiutų fondas taip pat parodė savo skaičiavus,
įrodydami, kad 2013 m. pasaulio ekonomika 2013 m. tikrais
laipsniškai augs. „Mes iš-vengėme žlugimo, todėl saugokitės
atkryčio, tai ne laikas atsipalaiduoti“, - ragino C. lagarde. „2013
m. bus veiklos arba pertraukos metai. Nauja pasaulio ekonomika taps
pagrįsta atvirumu, įtraukimu ir at-skaitomybės principais“.kaip
bebūtų, dėl klimato kaitos rizikos, neįvykdant reikalingų finansų
sektoriaus reformų ir nepakanka-mai įvertinant nelygybės kainos,
kita, nauja žmoni-jos karta, anot C. lagarde, bus iškepta ir
paskrudin-
pasauLis ties pokyčių sLenksčiutarptautinio valiutos fondo
vadovė Christine Lagarde „pasaulinės ekonomikos“ forumo Davose metu
teigė, kad 2013 m. taps svarbiausiais metais, parodančiais ar
pasaulis galės išsikapstyti iš krizės duobės ir prognozavo augimo
tendenciją jav, Didžiojoje britanijoje ir euro zonoje. „šiuo metu
didžiausias iššūkis – palaikyti vykdomas reformas.aš manau, kad jei
mes ir toliau veiksime, 2013 m. taps krizės pabaigos metais. vis
dėlto, šiuo metu mes stovime ties nauju globalios ekonomikos
slenksčiu, kuris yra pažymėtas sparčiais besikeičiančiomis
aplinkybėmis ir nauju mąstymo būdu“, - komentavo C. Lagarde.
ta. „Manau, kad ekonomikos profesionalai ir ben-droji politika
per ilgai nuvertino nelygybę. dabar mes visi turime geriau
suprasti, kad tolygios paja-mos suteikia ekonominį stabilumą, tvarų
ekonomi-nį augimą ir sveikesnę visuomenę, kurioje daugiau
sanglaudos ir pasitikėjimo“, - komentavo tarptauti-nio valiutos
fondo vadovė. C. lagarde teigė, kad fi-nansų sektorius savo veiklą
paslėpė tamsiuose ir miglotuose kampuose, o prioritetą teikia
trumpam pelnui, o ne realios ekonomikos rėmimui. „Galų gale dar
kartą kartoju, kad atskaitomybė yra pati svar-biausia: mums reikia
tokio finansų sektoriaus, ku-
ris yra atskaitingas tikra-jai ekonomikai, kuris pri-deda vertę,
o ne ją sunai-kina“. tarptautinis valiutų fon-das (tvF) teigė, kad
2013 m. žada būti geresniais metais pasaulio ekono-mikai, nei 2012
m., bet iš-reiškė susirūpinimą dėl atsinaujinančių euro zo-nos
problemų ir per griež-tų veiksmų, siekiant su-mažinti Jav biudžeto
de-ficitą. „Jei krizės pavojai nepasitvirtins ir pasauli-nis
augimas toliau gerės, tai toks augimas bus net-gi geresnis, negu
tikimės šiuo metu, tačiau rizika iš-lieka didelė, įskaitant
at-sinaujinusias nesėkmes euro zonoje ir rizikos Jav perdėtame
fiskaliniame konsolidavime. Politiniai veiksmai privalo kuo
-
3
Europos krizė, kuri prasidėjo skolose paskendu-sioje Graikijoje
prieš tris metus, grasino išardy-ti bendrą valiutą ir pačią europos
sąjungą, prisidė-jo prie sparčiai didėjančio nedarbo lygio
Ispanijo-je ir Portugalijoje. tačiau Graikija nuo bankroto
iš-sigelbėjo, todėl kitų šalių ekonomikos smukimo dėl Graikijos
skolos rizika sumažėjo ir blogiausias eta-pas europos krizėje –
išvengtas. „reuters“ duome-nimis, nuo 2012 m. liepos euras įgijo
apie 11 proc. dolerio vertės atžvilgiu, o europos centrinio
banko
vokietija iŠves eurą iŠ krizės?Nors euro zona vis dar stengiasi
įveikti didžiausią europos Sąjungos iššūkį, septyniolikos valstybių
bendra valiuta išgyvens. taip mano didžiausio europoje inžinerijos
konglomerato „Siemens“ generalinis direktorius peter Loescher.
„žinoma. be jokios abejonės, be jokios abejonės. kiekvienas, kuris
stato už euro žlugimą, nesupranta, kad euras – tai politinis
projektas. tai yra politinės integracijos projektas“, - teigia p.
Loescher.
prezidentas Mario draghi pažadėjo padaryti viską, kad valiutą
išsaugotų.„Mes matėme, kaip europa stabilizuojasi. dvigubos
priemonės europos tarybos posėdyje 2012 m. lie-pą užtikrinto tą
stabilumą, o eCB (europos centrinis bankas) požiūris antrąjį metų
pusmetį lėmė atsira-dusį pasitikėjimą“, - komentuoja P. loescher.
Ben-dros valiutos ir europos sąjungos vienybės ateitį su-stiprino
vokietijos kanclerės angela Merkel ir jos ša-lies geranoriškumas
suteikti finansinę paramą Grai-
kijai ir airijai. „a. Merkel politiką aš tikrai remiu. Ji sukūrė
labai pragmatišką proeuropietišką požiūrį ir ji tikisi, kad
vienintelis būdas išspręsti šią krizę – pa-žingsniui. dabar tikrai
galime tikėtis augimų rinko-se“, - pridūrė P. loescher, kurio
bendrovė turi dau-giau nei 200 šakų įvairiose šalyse, o jose dirba
apie 360 tūkst. žmonių. „Mums reikia daug daugiau pri-vačių pinigų,
kurie plauktų į infrastruktūros plėtros programas. augimą
skatinančios iniciatyvos jau yra paskelbtos, tačiau jos turi būti
įgyvendintos tik pri-vačiomis investicijomis. Šie pinigai turi
išskirtinai dirbti dideliuose europos infrastruktūros
projektuo-se“, - pabrėžia „siemens“ generalinis direktorius. euro
zonos krizė slopino augimą didžiausioje euro-pos ekonomikoje –
vokietijoje. Šalies BvP išaugo 0,7 proc. 2012 m., nors prieš tai
vidutinis augimas pas-taruosius metus siekė 3 proc. tarptautinio
valiutos fondo prognozėmis, vokietijos ekonomika 2013 m. išsiplės
0,9 proc. „aš aiškiai matau, kad vokietija pasinaudos tais pa-čiais
resursais, kaip ir krizės metu. Per šią krizę vo-kietija parodė,
kad gali auginti darbingumą ir eko-nomikos lygį, remdamasi
stipriomis pasaulinėmis kompanijomis šalies viduje, kurių produktai
reika-lingi visam pasauliui. tikiuosi, kad šis verslo mode-lis ir
toliau bus vystomas ir mes pamatysime daug vokietijos bendrovių
prisidedančių prie pasaulinės ekonomikos augimo“, - baigia P.
loescher.
es nori ant importuotų prekių raŠyti kiLmės ŠaLį
Europos Parlamentas ragina įpareigoti į es importuotų prekių
etiketėse rašyti jų kil-mės šalį. eP narių įsitikinimu, „svarbu
išlaikyti vienodas sąlygas es įmonėms ir jų konkuren-tėms iš
trečiųjų šalių“, taip pat užtikrinti var-totojų apsaugą ir
informuotumą. kadangi es valstybės iki šiol nesugebėjo susitarti
dėl pre-kių kilmės šalies žymėjimo taisyklių, europos komisija
pareiškė ketinanti atsiimti jų projek-tą, kuriam europos
Parlamentas pritarė dar 2010 metais. europarlamentarai ragina to
ne-daryti arba pasiūlyti atnaujintą šios srities tei-sės akto
projektą, kuris atitiktų naujausias Pa-saulio prekybos
organizacijos taisykles.rezoliucijoje pažymima, kad svarbios es
kon-kurentės – tokios kaip Brazilija, kanada, kini-ja ar Jav –
taiko importuotų prekių kilmės žy-mėjimo taisykles, o es tokių
bendrų taisyklių vis dar neturi, išskyrus taikomas tam tikriems
žemės ūkio gaminiams. kol bus priimti
-
4
D.Cameronas taip pat tvirtino, kad londone pasakyta jo kalba,
kurioje premjeras paža-dėjo iki 2017 metų pabaigos leisti
Britanijos žmo-nėms pareikšti savo valią šiuo klausimu, neatbaidys
užsienio investuotojų. kalbėdamas Pasaulio ekono-
DiDžioji britanija keLia es egzistavimo kLausimąDidžiosios
britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasiūlė po 2015
metų surengti referendumą, kuriame britai galėtų pasirinkti: likti
europos Sąjungoje (eS), ar iš jos pasitraukti. Didžiosios
britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas apie referendumą
dėl britų pasilikimo ar išstojimo iš europos Sąjungos prabilo
baimindamasis prarasti konservatorių rinkėjus, siekdamas įtikti
daliai savo partijos bei siekdamas pagąsdinti europos Sąjungą, kad
ši pagaliau imtųsi reformų. Davidas Cameronas pareiškė, kad jo
šalis nenusigręžia nuo europoje, nors jo pareiškimas dėl
referendumo supykdė savo partnerius europos Sąjungoje.
mikos forume (PeF) Šveicarijos alpių kurorte davo-se,
d.Cameronas pažymėjo: „tai nėra nugaros atgrę-žimas europai -
visiškai priešingai. tokiu būdu mes pasisakome labiau
konkurencingą, atvirą ir lanksčią europą bei saugią Jungtinės
karalystės vietą joje“.
didžiosios Britanijos ministras primininkas nesu-reikšmino savo
pagrindinių partnerių europoje ko-mentarų, kad Britanija negali
savo nuožiūra rinktis, kurių es taisyklių ji laikysis, taip pat
pakartojo savo įsitikinimą, jog Bendrijai skubiai reikalingos
refor-mos, kad ji taptų labiau konkurencinga. „tai, ką siū-lau, yra
ne vien pokyčiai Britanijai, bet ir pokyčiai europai, - sakė
premjeras. - apie savo pasiekimus turime kalbėti atvirai. Pasaulyje
mes atsiliekame. Mes per daug reguliuojame savo verslą; per daug
didiname jo išlaidas. Mes nuviliame savo piliečius. Štai kodėl
sakau, kad europa per dažnai tapdavo iš-laidų priežastimi verslui
ir skundų priežastimi mūsų piliečiams. turime tai spręsti ne vien
Britanijos la-bui, bet kiekvieno europos sąjungoje labui”, -
pa-žymėjo jis.Paklaustas apie netikrumą, kuris gali atgrasyti
vers-lininkų nuo investicijų į Britaniją (šis klausimas buvo
palydėtas plojimų salėje), d.Cameronas atsa-kė: „Jau dėl Britanijos
vietos europos sąjungoje jau vyko; verslas tai žino. daug geriau
apie tai kalbėti sąžiningai ir atvirai bei nubrėžti kursą, kur mes
ei-name, siekdami išspręsti šią problemą tokiu būdu, kuris iš tiesų
bus naudingas verslui, nes atsidursi-me labiau konkurencingoje,
atviresnėje europoje”, - pridūrė jis.
britų ekonomika vis Dar merDi
Didžiosios Britanijos svaras sterlingų dėl išaugu-sio rizikos
apetito rinkoje ir silpnos ekonomikos pirmąjį šių metų mėnesį
stipriai nuvertėjo. didžio-sios Britanijos svaro sterlingų (GBP)
kaina valiutų rinkoje euro atžvilgiu antradienį 13.45 val. lietuvos
laiku siekė 1,17 eur (4,04 lt). silpnėjimo tendenci-jas su
trumpomis pertraukomis GBP išlaiko jau nuo praėjusių metų vidurio,
tačiau šiemet GBP nuos-mukis buvo itin didelis – didžiosios
Britanijos valiu-ta euro atžvilgiu sausį sumenko apie 5%.
Palygin-ti – 2012 metais GBP euro atžvilgiu buvo sustiprė-jęs 2,8%.
didžiausią susirūpinimą rinkos dalyviams kelia didžiosios
Britanijos ekonomika: jai vėl prana-šaujama recesija, o tai
neigiamai veikia šalies valiu-tą. didžiosios Britanijos bendrasis
vidaus produk-tas (BvP) praėjusį ketvirtį susitraukė 0,3%, 2012 m.
II ketv. šalies BvP dar augo 0,9%. rinkoje mažėjant nerimui dėl
euro zonos vyriau-sybių skolų krizės ir gerėjant lūkesčiams dėl
regi-ono ekonomikos augimo, investuotojų rizikos
-
5
Tuo tarpu žemo lygio ekonomika, vyriausybės griežto taupymo
programos, biurokratija ir kva-lifikuotų darbuotojų trūkumas britų
verslo lyderius pavertė pesimistais. dėl ateities jie yra mažiau
op-timistiškai nusiteikę, nei jų kolegos užsienyje. Meti-nis
Pasaulio ekonomikos forumo davose valdybos nuotaikos tyrimas
nustatė, kad tik 22 proc. žmonių, valdančių didžiosios Britanijos
kompanijas, per ar-timuosius 12 mėnesių tikisi perspektyvaus
augimo. konsultacinės įmonės „PWC“ tyrimas parodė, kad 36 proc.
stambiausių pasaulio įmonių vadovai opti-
pasauLio stambiausių įmonių vaDovai vengia viLtis Dėti į 2013
m.rusijos stambiausių įmonių vadovai išreiškė didžiausią
pasitikėjimą dėl ateinančių metų. Net 62 proc. tiki sparčiu augimu
ir yra jam pasiruošę ir daugiau nei pusė verslo lyderių meksikoje,
Indijoje, artimuosiuose rytuose ir afrikoje taip pat sakė, kad yra
optimistiškai nusiteikę 2013 m.
mistiškai žvelgia į 2013 m., didžiausio kilimo tikėda-miesi
besivystančių rinkų šalyse. „PWC“ teigia, kad jos tyrimas parodė,
jog didžiosios Britanijos ben-drovės kitais metais planuoja
išleisti mažiau, padi-dinti efektyvumą, pagerinti paslaugas
esamiems klientams ir sutelkti dėmesį į vidaus rinką. Jungtinės
karalystės bendrovių vadovai teigia, kad didžiausią nerimą jiems
kelia koalicijos atsakas į di-džiosios Britanijos biudžeto
deficitą, neaiškumas dėl ekonomikos augimo perspektyvų ir finansų
rin-kos stabilumo stokos. Jie taip pat supranta ir pavo-
jus, kurie gresia jų verslui dėl kvalifikuotų darbuo-tojų
trūkumo, finansų stokos ir didelių energijos sąnaudų. didžiosios
Britanijos davose atstovas ir grupės pirmininkas Ian Powell
pažymėjo, kad Jung-tinės karalystės įmonės šiuo metu gyvena
nežinio-je. „Bendrovės šiuo metu išgyvena tam tikrą nesta-bilumo ir
netikrumo periodą, kurį prognozavo eko-nomistai. vis dėlto kyla
klausimas, ar veiksmai, ku-rių imamasi dabar bus naudingi, norint
pritaikyti, išnaudoti ir auginti būsimas galimybes“, - komen-tavo
I. Powell.
Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio prekyba praėju-siais metais
šoko į dar neregėtas aukštumas. taip pareiškė kaimyninės šalies
diplomatai. tačiau pamir-šo paminėti, kad už tai reikia dėkoti
tranzito verslui ir naudotų automobilių perpardavėjams. Nors
kai-myninės valstybės vadovas aliaksandras lukašen-ka kartais, ypač
po vadinamojo meškiukų skandalo, nepamiršta pagrasinti nukreipsiąs
krovinius iš lietu-vos į rusiją, tarpusavio prekybai tai kol kas
netrukdo.Pernai ji sudarė 1,5 milijardo Jav dolerių (3,9 mlrd.
litų). tokią statistiką pateikė nepaprastasis ir įgalio-tasis
Baltarusijos ambasadorius lietuvoje vladimi-ras dražinas. Jis
pabrėžė, kad praėję metai buvo sė-kmingiausi per visus 20 metų nuo
diplomatinių lie-tuvos ir Baltarusijos santykių pradžios.
ekonomi-niai santykiai pernai iš tiesų klostėsi gerai. vagonai su
trąšomis ir nafta visus metus dundėjo į klaipė-dos jūrų uostą.
tačiau reali tarpusavio prekyba ūg-telėjo ne tiek jau daug.
lietuvos pirkėjai atsargiai žiūri į baltarusiškas prekes, o mūsų
gaminiai kaimy-nams dažnai būna per brangūs. Pernai iš Baltarusijos
daugiausia importuota mineralinio kuro ir trąšų. tai skelbia
lietuvos statistikos departamentas. Šios
gyvėja prekyba su baLtarusija
-
6
Švarus kuri įsigalėjimą stabo trys pagrindinės kliū-tys: didelė
transporto kaina, žemas vartojimo ly-gis ir įkrovimo punktų bei
degalinių trūkumas. tai už-burtas ratas. kuro atsargų papildymo
stotys nėra sta-tomos, nes trūksta transporto priemonių.
transpor-tas nėra parduodamas konkurencingomis kainomis, nes
paklausa nėra pakankamai didelė. vartotojai ne-perka ekologiško
transporto, nes jis yra brangus, o ir nėra kuro pildymo stočių,
todėl europos komisija siū-lo privalomas priemones, kurios yra
susijusios su es valstybių narių minimaliu švaraus kuro
infrastruktū-ros paketu ir įranga, atitinkančia bendrus es
standar-tus. „Naujoviško ir alternatyvaus kuro vystymas – tai
akivaizdus būdas, kaip Naujoviškus ir alternatyvius
europos komisija paskelbė ambicingą priemonių planą
alternatyvaus kuro degalinių statybai visoje europoje. politines
iniciatyvos iki šiol daugiausiai nagrinėjo faktines kuro ir
transporto priemones, neatsižvelgiant į kuro skirstymą, todėl
manoma, kad iki šiol taikytos priemonės buvo koordinuotos per
menkai ir nepakankamos.
es keičia aLternatyvaus kuro poLitiką
kuro plėtra yra akivaizdus būdas, kaip suefektyvinti europos
išteklius ir tapti mažiau priklausomais nuo naftos. tai taip pat
padės plėtotis transporto pramo-nei ir įgyvendinti XXI – ojo a.
poreikius. tuo tarpu ki-nija ir Jav iki 2020 m. planuoja į kelius
išleisti dau-giau nei 6 mln. elektroninių transporto vienetų.
eu-ropa turi galimybę sukurti tvirtą poziciją sparčiai au-gančioje
pasaulinėje rinkoje“, - teigia už transportą atsakingas ek
pirmininko pavaduotojas siim kallas.
Pagrindinės siūlomos priemonės yra šios:Elektra: elektros
įkrovimo punktų situacija visoje es yra skirtinga. tarp
pirmaujančių valstybių yra vokie-tija, Prancūzija, Nyderlandai,
Ispanija ir Jungtinė ka-
ralystė. remiantis ek pasiūlymu, kiekvienoje valsty-bėje bus
reikalingas minimalus degalinių skaičius. siekiama įdiegti kritinę
įkrovimo punktų masę tam, kad įmonės galėtų pradėti masiškai
gaminti auto-mobilius prieinamomis kainomis. Vandenilis: vokietija,
Italija ir danija jau turi daug vandenilio degalinių, nors kai
kurios iš jų nėra vie-šai prieinamos. Pagal ek pasiūlymą esamos
degali-nės bus susietos su bendru standartu, užtikrinančiu
vandenilinio transporto priemonių mobilumą. Gamtinės dujos
(suskystintos (lNG) ir suspaustos (CNG): lNG dujos naudojamos
vandens transportui jūroje ir vidaus vandens keliuose. lNG
infrastruktū-ra šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje. tik Švedija
turi nedidelį suskystintų dujų atsargų pildymo priemo-nę. komisija
siūlo suskystintų gamtinių dujų degali-nes įdiegti visuose 139 jūrų
ir vidaus vandenų euro-pos uostuose iki 2025 m. Jie neprivalo būti
dideliais dujų terminalais, o stacionarios arba kilnojamosios
degalinės. lNG dujos taip pat naudojamos sunkve-žimiams, bet jų
degalinių yra tik 38. komisija siūlo, kad iki 2020 m. kas 400 km.
palei pagrindinius tran-seuropinius kelius būtų įrengtos tokios
degalinės. suslėgtos gamtinės dujos daugiausia naudojamas
automobiliams. Jau dabar tokį kurą naudoja 1 mln. transporto
vienetų, o tai sudaro 0,5% visų es trans-porto priemonių.
automobilių pramonė šį skaičių iki 2020 m. siekia padidinti dešimt
kartų, todėl iki tų metų kas 150 km europoje turi atsirasti tokiems
au-tomobiliams reikalingos degalinės.
Kinijoje atidaryta ilgiausia pasaulyje greitaei-gė geležinkelio
linija. 2 298 kilometrų ilgio li-nija sujungs šalies sostinę Pekiną
ir šalies pietuose esantį Gvandžou miestą. kelionė tarp šių miestų
su-trumpės daugiau nei perpus, nes traukiniai šia lini-ja riedės
300 km/val. greičiu ir kelionę sutrumpins gerokai daugiau kaip puse
paros. kelionė iš Peki-no į Gvandžou, anksčiau trukusi apie 22
valandas, sutrumpės iki aštuonių valandų. Oficialiai greitaei-gė
geležinkelio linija eksploatuoti pradėta trečia-dienį, kai
traukinys iš Pekino į Gvandžou pajudėjo 9 val. ryto vietos laiku.
kitas traukinys (iš Gvandžou į Pekiną) išvyko po valandos. kelionės
metu trauki-nys stos provincijų sostinėse (shijiazhuang, Wuhan ir
Changsha). Geležinkelio ministrą cituojanti kini-jos naujienų
agentūra „Xinhua“ skelbia, kad kasdien naująja linija kursuos
daugiau kaip 150 porų greita-eigių traukinių. kinijos Geležinkelio
ministerija užsi-mojusi iki 2020 m. nutiesti keturias greitaeiges
ge-ležinkelio linijas iš rytų į vakarus ir keturias – iš šiau-rės į
pietus.
kinijoje – iLgiausia pasauLyje greitaeigė geLežinkeLio
Linija
-
7
Teismo nutarimu, akcininko Michailo Gnidino prašymas dėl 1,6
mln. eur vertės ieškinio užti-krinimo šiuo metu yra pagrįstas, nes,
nesiėmus prie-monių, teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti
kliū-čių. Ieškinio užtikrinimui teismas areštavo 12 proc.
visuotinio akcininkų susirinkimo balsų atitinkančias Blrt Grupp
akcijas, kurios priklauso Bermanų šei-mos valdomoms bendrovėms
„Ferriol“ ir „algaves“.
areŠtuotos Lietuvos Laivų gamykLų savininkų akCijosSiekdamas
apsaugoti smulkiųjų akcininkų interesus, Harju apygardos teismas
areštavo estijos koncerno bLrt grupp, kuriam priklauso vakarų laivų
gamykla ir baltijos laivų statykla, stambiesiems akcininkams
priklausančias akcijas, praneša smulkiuosius akcininkus
atstovaujanti advokatų kontora SoraINeN. teigiama, kad šis
sprendimas turės įtakos koncerno ir jam priklausančių Lietuvos
bendrovių, kurios yra stambūs darbdaviai ir stipriai įtakoja
klaipėdos regiono ekonominę situaciją, valdymui.
Šios bendrovės kontroliuojamos Blrt Grupp val-dybos pirmininko
Fiodoro Bermano, valdybos na-rio Igorio Bermano ir tarybos nario
Marko Bermano.„kadangi be Blrt akcijų kitų aktyvų „Ferriol“ ir
„al-gaves“ neturi, ieškinio užtikrinimas reiškia, kad sie-kiant
patenkinti M.Gnidino reikalavimus, areštuo-tos akcijos gali būti
antstolių parduotos aukcione“, - sako smulkiuosius akcininkus
atstovaujantis advo-
katų kontoros sOraINeN advokatas urmas volens. Pasak jo, šis
sprendimas turės įtakos koncerno ir jam priklausančių lietuvos
bendrovių, kurios yra stam-būs darbdaviai ir stipriai įtakoja
klaipėdos regiono ekonominę situaciją, valdymui.Šis teismo
nutarimas yra dalis 2012 m. rugsėjį pra-dėto proceso, kurio metu
Blrt Grupp akcininkas M.Gnidinas pareikalavo anuliuoti Blrt Grupp
vi-suotiniame akcininkų susirinkime priimtą spren-dimą neišmokėti
dividendų arba kompensuo-ti dėl šio sprendimo mažųjų akcininkų
patirtą žalą. M.Gnidino pretenzijos as Blrt Grupp stambie-siems
akcininkams paremtos tuo, kad visuotinis įmonės akcininkų
susirinkimas, besiremdamas su valdyba susijusiais balsais,
nusprendė neišmokė-ti dividendų, nors įmonės finansinė padėtis
visiškai sudaro tam sąlygas, tuo tarpu pelnas išsimokamas slapta,
pasitelkiant kompensacijas ir nuolaidas va-dovybei. M.Gnidino
vertinimu, stambiųjų akcininkų veikla ekonomiškai nepagrįsta ir
prieštarauja įstaty-mams.M.Gnidinui priklauso apie 12 proc. Blrt
Grupp a kategorijos akcijų ir 17 proc. B kategorijos akcijų.
es-tiško kapitalo Blrt yra įvairią veiklą vykdantis kon-cernas,
aktyviai veikiantis estijos, latvijos, lietuvos, suomijos,
Norvegijos ir rusijos rinkose. Blrt Grupp priklauso 69
bendrovės.
neringos Lengvatos keLeivių vežėjams - neteisėtos
Teismas pripažino, kad lengvatos keleivių į kur-šių neriją
vežėjams yra neteisėtos. Neringos savivaldybė vasarį ketina
spręsti, kaip keisti jau 9 metus galiojančias lengvatas joje
registruotiems vežėjams. klaipėdos apygardos administracinis
teismas gruodžio mėnesį pripažino, jog Neringos savivaldybė
neįvykdė jai konkurencijos tarybos 2007 metų nutarimu nustatytų
įpareigojimų, ir minėtas lengvatas teismo sprendimu panaikino,
informavo konkurencijos tarybos laikinoji komu-nikacijos skyrius
vedėja rima kaulėnaitė. „teismas panaikino Neringos savivaldybės
sprendimo ati-tinkamus punktus“, - sakė r.kaulėnaitė. anot
ta-rybos, teismo sprendimas nebuvo apskųstas, to-dėl yra
įsiteisėjęs. „Mes dabar tikslinsime savival-dybės tarybos sprendimą
ir turime apsispręsti, ar visiems panaikinti (rinkliavą), ar
visiems ją taiky-ti. vasario pabaigoje turėtų būti posėdis“, - sakė
Neringos savivaldybės Juridinio, personalo ir vie-šųjų pirkimų
skyriaus vedėjas ramūnas vaitkus. anot jo, teismas panaikino
Neringos savivaldy-bės 2004 metais priimtą sprendimą, tačiau
nepa-sisakė, kaip jis turi būti pakeistas.
-
8
100 didžiausių lietuvos mokesčių mokėtojų 2012 m. biudžetą
pripildė kone 0,8 mlrd. lt gausiau nei prieš metus – jie į
valstybinės mokesčių inspek-cijos sąskaitą sumokėjo 8,415 mlrd. lt
mokesčių ir kitų įmokų, o 2011 m. ši suma siekė 7,656 mlrd.
lt.didelių permainų 2012 m. didžiųjų mokesčių mo-kėtojų sąrašo
viršuje, palyginti su 2011 m., nematy-
vaLstybės biuDžetas iŠ akCizųĮmonių, 2012 m. gausiausiai
pildžiusių šalies biudžetą, sąrašo viršuje, kaip ir ankstesniais
metais, rikiuojasi akcizinių prekių – degalų, alkoholinių gėrimų,
rūkalų – gamintojai ir pardavėjai, juos vejasi energetikai ir
didieji prekybininkai. ekspertai sako, kad ekonomikai augant,
įsisukant vidaus vartojimui tarp didžiųjų mokesčių mokėtojų gali
atsirasti daugiau mažmeninės prekybos įmonių ir paslaugų
teikėjų.
ti: pirmoje vietoje ir toliau lieka beveik 1,338 mlrd. lt
mokesčių sumokėjusi naftos produktų gaminto-ja ir pardavėja aB
„OrleN lietuva“, už jos – tabako uaB „Philip Morris Baltic“
(525,981 mln. lt), trečioji – prekiautoja alkoholiniais gėrimais ir
tabako gami-niais uaB „Mineraliniai vandenys“ (470,491 mln. lt).
visos trejetuko įmonės 2012 m. mokesčių sumokė-
jo daugiau nei užpernai, o „OrleN lietuva“ kilstelė-jo ir
maksimalią sumokėtų mokesčių kartelę (pernai įmonės sumokėtų
mokesčių suma siekė 1,279 mlrd. lt). Ne veltui „OrleN lietuva“
praėjusius metus lai-ko vienais sėkmingiausių, kai europoje laikėsi
aukš-tos naftos perdirbimo maržos, o įmonę moderniza-vus pagerėjo
veiklos efektyvumas. ketvirtoje vie-toje, kaip ir užpernai, tebėra
gamtinių dujų skirsty-toja ir pardavėja aB „lietuvos dujos“
(397,967 mln. lt), paskui ją seka degalinių tinklo operatorė
„statoil Fuel l& retail lietuva“ (386,44 mln. lt). „Jei
ateityje žadama dar didinti akcizų tarifus, o vy-riausybė ketina ir
toliau kovoti su šešėliu, įmonės, parduodančios akcizines prekes,
turėtų mokėti dar daugiau mokesčių“, – netolimą ateitį prognozuoja
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank lietuva“ ekonomistas.
tiesa, ilgalaikėje perspektyvoje, plėto-jantis šalies ekonomikai,
vis dėlto turėtų didėti indė-lis įmonių, kurios teikia paslaugas
galutiniams var-totojams ar įdarbina daug darbuotojų. „Palyginti su
kitomis šalimis, lietuvoje pajamos iš akcijų sudaro biudžete
santykinai didelę dalį. atlyginimams ir var-tojimui artėjant prie
es vidurkio, kitų mokesčių svo-ris turėtų didėti. todėl sąraše
turėtų aukščiau iškilti didieji prekybos tinklai, paslaugų įmonės,
kurios su-kuria daug darbo vietų“, – svarsto Nerijus Mačiulis,
„swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
pusė DyzeLino Lietuvoje nuperkama neLegaLiai
Tik šeši iš dešimties lietuvos vairuotojų de-galus perka
oficialiose lietuvos degalinėse. likusieji 40 proc. ieško pigesnių
alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų
parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skir-tus degalus. vos 53,8
proc. dyzelinių automo-bilių vairuotojų teigė, jog kurą perka
oficialiose lietuvos degalinėse. daugiau nei dešimtada-lis
apklaustųjų prisipažino dyzeliną nelegaliai perkantys iš vilkikų
vairuotojų, 16,9 proc. res-pondentų ieško baltarusiškų degalų, o
likę 18,3 proc. renkasi ūkininkams skirtą dyzeliną arba ieško kitų
būdų jo įsigyti nelegaliai.„Priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių
dyzeli-ną perka nelegaliai, ieškoti toli nereikia, užten-ka
pažvelgti į skaičius: perkant nelegaliai, dy-zelinas yra nuo 1 iki
1,5 lito už litrą pigesnis. va-dinasi, daugiau nei 42 proc.
apklaustųjų, kurie per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų,
pirk-dami kurą nelegaliai gali sutaupyti vidutinį
-
9
Vien pernai užsienyje patirtoms 2852 žaloms at-lyginti draudimo
bendrovė Bta išmokėjo 12 317 627 litus, dar 19 929 272 litų yra
rezervuota. 2011 m. užsienyje patirtoms 2932 žaloms atlyginti
bendrovė skyrė 10 892 183 lt., dar likę rezervuota 19 379 605 lt.
Palyginimui: lietuvoje 2012 m. užre-gistruotos 11091 žalos, joms
atlyginti buvo skirta 20 887 180 lt., o rezervuota 4 703 081 lt.
„taigi, re-
DrauDimas brangsta DėL iŠmokų artimiesiams
ziumuojant skaičius galima drąsiai teigti, kad dėl už-sienyje
įvykusios avarijos patiriami kur kas didesni nuostoliai nei
panašios avarijos atveju lietuvoje. O tai sąlygoja kur kas didesni
nei lietuvoje žalų atlygi-nimai, kurių iš avarijos kaltininkų
pareikalauja žuvu-sių ar sužeistų aukų artimieji. deja, dėl įvairių
prie-žasčių jie turi tendenciją augti ir mes tai labai aiš-kiai
juntame“, – sakė sakė draudimo bendrovės Bta
Žalų reguliavimo departamento direktorė karolina karpova.Pasak
k.karpovos, ypač sudėtinga situacija lenkijoje, kur 2010 m.
pasikeitus teismų praktikai asmens žala kompensuojama labai plačiam
artimųjų ratui. Ivairių kompensacijų gali pareikalauti ne tik
tiesiogiai įvyky-je sužalotas asmuo ar žuvusios aukos artimiausi
gimi-naičiai, bet ir kur kas tolimesni giminės ir netgi drau-gai,
patyrę išgyvenimų ir nuostolių dėl jų artimųjų su-žalojimų arba
netekties. draudimo ekspertė pateikė ir porą atvejų, kuomet avarijų
padariniai buvo itin skau-dūs visomis prasmėmis. „lenkijoje mūsų
bendrovėje draustas vilkikas viršijo greitį apie 20 km/val. ir,
nesi-laikydamas tinkamų atsargumo priemonių esant blo-goms oro
sąlygoms, trenkėsi į šalikelėje stovintį kitą vilkiką. Bandydamas
išvengti susidurimo mūsų drau-dėjo automobilis išvažiavo į
priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu
taksi automo-biliu. Žuvo taksi vairuotojas ir du keleiviai, dar
viena keleivė buvo sužalota. avarijos aukos buvo kilusios iš labai
plačių giminių ratų, todėl gauta itin daug preten-zijų iš jų tėvų,
žmonų, vaikų, brolių, sesių, anūkų. kai kurios pretenzijos jau
sureguliuotos (baigėsi teisminiai procesai ar sudarytos taikos
sutartys), bet 9 teisminiai procesai atskirose civilinėse bylose
dar tebevyksta. Jau išmokėjome 1 303 980 lt, tačiau dar lieka
rezervuota 2 084 970 lt teisminiams ginčams sureguliuoti“, –
pasa-kojo k.karpova.
minimaLios aLgos paDiDinimas gaLi atsiLipeti vaLstybei
Pirmasis naujosios vyriausybės sprendimas, įsiga-liojęs nuo šių
metų pradžios – mėnesinės mini-malios algos padidinimas iki 1000
litų. taip kairioji valdančioji dauguma neva siekia pamaloninti
ma-žiausiai uždirbančiuosius. Beje, jie daugiausiai dir-ba smulkaus
verslo įmonėse. Šių įmonių savininkai ir vadovai sutinka, kad
dirbantieji turi uždirbti dau-giau, nes kas labiau nei jie jaučia
darbo jėgos emi-graciją į vakarų šalis. Nors po krizės vidaus
vartoji-mas ėmė stabilizuotis, tačiau į prieškrizinį lygį dar
negrįžo. Brangstanti energetika, patalpų nuoma ir algų didinimas
verčia verslininkus peržiūrintys bu-halterines ataskaitas, kaip
vyriausybės sprendimai paveiks jų įmonių veiklą. Jie žada bent jau
pora mė-nesių stebėti situaciją, tačiau neatmeta, kad vėliau gali
tekti mažinti darbuotojų skaičių.verslininkų atstovai teigia, kad
iš minimalios algos didinimo daugiau išloš ne jas gaunantys žmonės,
o per įvairius mokesčius valstybės biudžetas. Jeigu jau verslui
užkraunama papildoma finansinė našta, tai ir valstybė turėtų
daugiau prisidėti didindama neap-mokestinamajį minimumą, tvirtina
smulkaus ir
pastaruoju metu itin padaugėjo šalies vežėjų skundų dėl neva
nepagrįstai brangstančio draudimo. tačiau draudkai tikina, kad ši
draudimo paslauga tiek į užsienį krovinius vežantiems vilkikų
vairuotojams, tiek paprastiems vairuotojams brangsta pagrįstai.
Specialistai teigia, kad per pastaruosius porą metų gerokai
padidėjo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimai užsienyje
įvykstančių avarijų aukų artimiesiems ir teismo išlaidos
bylose.
-
10
Muitininkai konfiskavo 460 kilogramus tokių medžia-gų – 4 kartus
daugiau nei per 2011 metus (98 kg). didžiausią narkotikų gabenimo
atvejį muitinės istorijoje pareigūnai atskleidė spalio mėn.
Medininkų pasienio pos-te. 412 kilogramų svorio, 17 mln. litų
vertės hašišo krovi-nį muitininkai aptiko iš Ispanijos į rusiją
persikus gabenu-siame vilkike.Praėjusių metų birželio mėn. Muitinės
kriminalinės tarny-bos pareigūnai demaskavo vilniaus krašte
veikusią narko-tikų kontrabandininkų grupuotę. 2011 – 2012 metais
vy-kusio tyrimo metu buvo sulaikyti 5 asmenys, konfiskuota apie 90
kilogramų įvairių narkotinių medžiagų (kokaino,
2012 metai Lietuvos muitinei buvo ypatingi rekordiniu sulaikytų
narkotinių medžiagų kiekiu, dažnėjančiais cigarečių ir grynųjų
pinigų sulaikymais, griežtesne kuro gabenimo kontrole ir aktyvia
kova su piktnaudžiavimu tarnyba. pernai Lietuvos muitinės
pareigūnai, preliminariais duomenimis, sulaikė apie 20 mln. litų
vertės narkotinių medžiagų.
amfetamino, marihuanos, hašišo). Muitinės pareigūnai vis dažniau
sulaiko narkotinių medžiagų, kurias bando-ma siųsti pašto
siuntomis. sulaikomos narkotinės medžia-gos dažniausiai siunčiamos
iš kinijos, Indijos ir didžiosios Britanijos, nurodant, kad tai
įvairūs cheminiai preparatai, trąšos, dažai ir pan. lietuvos
muitinėje 2012 metais buvo pradėta 70 ikiteisminių tyrimų dėl
narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų kontrabandos (2011 m. tokių
tyrimų pra-dėta 61).visgi didžiausią sulaikytų prekių dalį sudaro
kontraban-dos būdu gabenti tabako gaminiai. Muitinės pareigūnai
praėjusiais metais sulaikė 168 mln. vienetų cigarečių, įver-
tintų beveik 60 mln. litų. lyginant su 2011 m., nelegaliai
gabentų cigare-čių sulaikyta 1,5 karto daugiau (2011 m. buvo
sulaikyta 112 mln. vnt. ciga-rečių ir 70 tonų tabako žaliavos).
vi-dutiniškai kasdien muitinės parei-gūnai atkleidžia 11 nelegalių
cigare-čių gabenimo atvejų, vidutinė pre-kių vertė vieno sulaikymo
metu – 15 tūkst. litų. lietuvos muitinė, stiprin-dama kovą su
pinigų plovimu ir ki-tokia neteisėta veikla, susijusia su
at-siskaitymais grynaisiais pinigais, at-lieka į šalį įvežamų ir iš
jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Praėjusiais metais, lyginant
su 2011 m., sulai-kytų grynųjų pinigų suma išaugo 8,5 karto: 2012
m. įvairia valiuta su-laikytų grynųjų pinigų suma – dau-giau kaip
2,6 mln. litų (2011 m. – 310 tūkst. litų).ypatingą dėmesį muitinės
pareigū-nai pernai skyrė iš trečiųjų šalių įve-žamų naftos produktų
kontrolei. Pra-ėjusių metų sausį pradėję naudoti mobilią kuro
kiekio matavimo įran-gą, kuria atlieka lengvųjų automo-bilių kuro
bakuose gabenamų dega-lų tikrinimus, muitininkai nustatė
ProFEsinis JŪrŲ VErsLo BEnDrUoMEnės LEiDinys
www.meridianas.euISSN 2029-9044
ŠVyturIAI LIEtuVoS PAkrANtėjE AtSIrADo XVIII A., NorS kLAIPėDoS
MIEStAS Nuo PAt jo įkūrIMo XIII A. ėMė VErStIS LAIVyBA.
MErIDIANAS – LEIDINyS, SkIrtAS jūrINėS BENDruoMENėS, kLAIPėDoS
MIESto Ir krAŠto AktuALIjoMS VIEŠINtI, forMuotI jūrINėS ProfESIjoS
įVAIzDį, kurtI BEI PuoSELėtI jūrINIo VErSLo Ir PILIEčIų
SANtArVę.
„Be Klaipėdos sukilimo neturėtume Klaipėdos krašto, arba
šiandien su jumis lietuviškai nebūtume kalbėję“. Č.
Laurinavičius.
Naujas žvilgsnis Nauja kokybė Naujas leidinys
-
11
„Vadovaujantis gautais rezultatais akivaizdu, kad bendrovės
bankroto tikimybė yra dide-lė. Nors skolinių įsipareigojimų
perleidimas ban-kams ir užtikrino bendrovei apyvartinių lėšų
srautą, tačiau tos lėšos teigiamos įtakos tiesioginei keleivių
vežimo veiklai/paslaugos teikimui neturės, šios lė-šos bus
skiriamos susidariusioms skoloms padeng-ti. Nuostolis įtakotas
skolinių įsipareigojimų perlei-dimo sandorio taip pat stipriai
pablogino įmonės finansinę padėtį“, - savo atliktą „vilniaus
autobu-sų“ finansinės padėties analizę komentavo audito-riai.
Bendrovė „vilniaus troleibusai“, kurią sujungus
viLniaus vieŠojo transporto banDymai iŠvengti bankrotovilniaus
savivaldybės viešojo transporto kompanijos dar neseniai buvo per
plauką nuo bankroto. pavojinga riba atitolinta, o tarp gelbėjimo
planų – ir taupymas karpant maršrutus. Sostinės savivaldybės
kontrolierių 2011 m. darytoje audito ataskaitoje nurodyta, kad
dabar jau neegzistuojanti bendrovė „vilniaus autobusai“ buvo ties
nemokumo slenksčiu.
su autobusų parku suformuota nauja bendrovė „vil-niaus viešasis
transportas“ (vvt), taip pat buvo arti bankroto.„taip, panašioje
padėtyje buvo ir „vilniaus troleibu-sai“, - teigė vvt generalinis
direktorius Gintaras Na-kutis. anot G. Nakučio, sujungus „vilniaus
autobu-sus“ ir „vilniaus troleibusus“, pavyko sumažinti vie-šojo
transporto kompanijų sąnaudas. Papildomas taupymo priemones
numatoma įgyvendinti šiais metais. „taip, atitolinti įmones nuo
nemokumo slenksčio pavyko. viena iš priemonių buvo įmonių „vilniaus
autobusai“ ir „vilniaus troleibusai“ sujungi-
mas, dėl to buvo galima racionaliau panaudoti turi-mus
išteklius. vien dėl to jau sutaupėme 3 milijonus litų. Be to,
įmonės „vilniaus viešasis transportas“ val-dyba patvirtino išlaidų
miesto maršrutuose mažini-mo planą, kurį įgyvendinus per metus bus
sutaupo-ma dar apie 10 mln. lt“, - tęsė G. Nakutis.Preliminariais
duomenimis, vvt skolos sumažėjo nuo 114,3 iki 98,5 mln. lt.
Bendrovės sąnaudų statistikos už visus praėjusius metus dar nėra.
Per vienuolika mėnesių jos siekė 165,8 mln. lt, per visus 2011
me-tus – 168,3 mln. lt. tuo tarpu vvt pajamos jau per 11 praėjusių
metų mėnesių viršijo visą 2011 metų sumą: užpernai gauta 163 mln.
lt pajamų, o pernai, iki lap-kričio pabaigos, surinkta jau 164,4
mln. lt. didžiausias vtt skolininkas tebėra pati vilniaus
savivaldybė. Jos įsiskolinimas vvt per metus sumažintas puse
milijo-no litų, iki maždaug 80 mln. lt. vvt turtas nuo praė-jusių
metų pradžios iki rugsėjo mėnesio pabaigos iš-augo beveik 12 mln.
lt: nuo 154,5 iki 166,4 mln. litų.kita viešojo transporto įmonė
„susisiekimo paslau-gos“ dirba pelningai, tačiau pelnas per metus
kiek sumenko. savivaldybės pateiktais duomenimis, jos grynasis
pelnas 2011 m. siekė 655,59 tūkst. lt, 2012 m. – 625,79 tūkst. lt.
„susisiekimo paslaugų“ paja-mos per metus sumažėjo nuo 173,17 mln.
lt iki kiek mažiau nei 161,62 mln. lt. tiesa, sąnaudas
„susi-siekimo paslaugos“ taip pat pastebimai sumažino. 2011 m. jos
viršijo 172,3 mln. lt, o pernai – 160,85 mln. litų.
13-ieji atLyginimai tenkina ne visus
Vilniaus viešojo transporto valdžia tikina
susitarusi dėl skolos už darbuotojams ne-išmokėtas algas grąžinimo.
tačiau su šiuo tei-giniu sutinka ne visos profesinės
sąjungos.vil-niaus viešojo transporto vadovybė džiaugiasi pasiekusi
kompromisą ir iki birželio ruošiasi vi-siškai atsiskaityti su savo
darbuotojais – grąžin-ti skolas už uždelstą išmokėti 13-ąjį
atlyginimą. Gruodį ir sausį išmokėta beveik 6 mln. litų, dar 1,6
mln. turėtų būti išmokėta iki vasaros. Šitaip darbuotojai esą
atgaus kolektyvinėje sutarty-je numatytas 2010 ir 2011 m. išmokas.
viešojo transporto generalinis direktorius Gintaras
Na-kutis „vilniaus dienai“ teigė, kad darbuotojus ginančios
profesinės sąjungos sutiko atsisaky-ti reikalavimo atgauti priemoką
už 2009-ųjų at-lyginimus. tačiau eismo priežiūros tarnybos va-dovė,
viešojo transporto nepriklausomos dar-buotojų profesinės sąjungos
pirmininkė da-nuta khlopova atskleidė, kad su G. Nakučio pasiūlymu
sutiko ne visi darbuotojai.reali įmonės skola darbininkams, anot
jos, yra bemaž trigubai didesnė, nei pripažįsta G. Na-kutis.
http://www.delfi.lt/temos/viesasis-transportashttp://www.delfi.lt/temos/gintaras-nakutishttp://www.delfi.lt/temos/gintaras-nakutis
-
12
„ryanair Holdings“, didžiausia europos žemų sąnau-dų oro vežėja,
padidino savo finansinių metų pel-no prognozę, atsižvelgdama į
trečiąjį ketvirtį užfiksuotą didesnę kelionių paklausą. labiausiai
kompaniją džiugino stipri paklausa šiaurinėje europos dalyje –
Jungtinėje ka-ralystėje, vokietijoje ir skandinavijos šalyse.
„ryanair“ pro-gnozuoja, kad finansinių metų, kurie baigsis šiemet
kovo
„ryanair“ sugrįžo į kaunąkaune lankėsi „ryanair“ generalinis
direktorius bei vienas turtingiausių airijos verslininkų michaelis
o’Leary. jau beveik dvidešimt metų vadovaujantis pigių skrydžių
bendrovės vadovas į Lietuvą atvyko pranešti apie tris naujus
skrydžius, kurie bus vykdomi iš kauno oro uosto – kaljarį
(Sardinija), trapanę (Sicilija), oslą (Norvegija). Iš viso vasarą
iš kauno „ryanair“ skris 18 krypčių. m. o’Leary juokavo, kad už
naujus skrydžius kauno oro uostui nereikėjo jam mokėti. „tiksliau,
„ryanair“ juos vaišino alumi“, - šmaikštavo airis. „žinau, kad
pernai buvo nerimauta, kai „ryanair“ perkėlė kelis skrydžius į
vilnių, kad kauno bazė bus uždaryta. šiandien mūsų žinia
demonstruoja mūsų ištikimybę kaunui. Ir tikimės, kad mes augsime
toliau ir vilniuje, ir kaune“, - kalbėjo m. o’Leary.
31 d., grynasis pelnas sieks iki 540 mln. eur. anksčiau
„ry-anair“ prognozavo 490–520 mln. eur metų uždarbį. Pel-nas per
tris mėnesius iki gruodžio 31-osios pasiekė 18,1 mln. eur,
palyginti su 14,9 mln. eur tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais,
skelbiama kompanijos pranešime. „ryanair“ skraidinamų keleivių
skaičius trečiąjį finansinių metų ke-tvirtį išaugo 3%, iki 17,3
mln. apie 9,2% išaugusį pardavi-
mą per tris mėnesius iki gruodžio pabaigos skelbė ir „ea-syJet“,
antroji žemų sąnaudų europos oro vežėja. „Prieš kalėdas fiksavome
didesnį pardavimą, tai leido kilstelėti vidutinę skrydžių kainą,
taigi rezultatai geresni nei tikėjo-mės“, –teigia Howardas
Millaras, „ryanair“ vyriausiasis fi-nansų vadovas. „ryanair“
pardavimai pastarąjį ketvirtį išaugo 15%, iki 969 mln. eur,
kompanijos pranešime teigia Michaelas O’le-ary, vykdomasis vadovas.
Pabranginusi bilietus, „ryanair“ ne taip smarkiai pajuto degalų
sąskaitos padidėjimą, o ji, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų
ketvirčiu, išau-go 24%. Gruodį skrydžių bendrovė įkūrė jau 51-ąjį
savo padalinį, šįkart Mastrichte, Nyderlanduose. vėliau šiemet
„ryanair“ ketina įsikurti ir Zadare, kroatijoje, bei trečiaja-me
pagal dydį Maroko mieste Fese. „Manome, kad euro-poje toliau bus
karpomas pajėgumas ir vyks restruktūri-zacija, brangesniems,
nuostolių patiriantiems vežėjams mėginant konkuruoti su „ryanair“
plėtra žemų kainų se-gmente“, – teigia kompanija. apie etatų
mažinimus ir įvai-rias restruktūrizavimo programas pernai pranešė
„Inter-national Consolidated airlines Group“, „air France-klM“,
vokietijos „lufthansa“. daugelį skrydžių bendrovių, ku-rios taiko
tradicinį verslo modelį, pastaruoju metu sle-gia sumažėjusi
paklausa ir aukštos degalų kainos.
„ryanair“ piLotai įspėja apie katastrofas
„ryanair“ pilotai nuolat skraido su mažesniu kiekiu degalų, negu
norėtų, tvirtina ketu-ri šios oro linijų bendrovės pilotai. Jie
teigia, jog yra verčiami piltis į lėktuvus kiek įmanoma mažiau
kuro. taip oro bendrovė siekia sumažinti savo išlaidas. „ti-kiuosi,
jog neprireiks aviakatastrofos, kad visi pra-bustų“, - sakė vienas
iš jų. Profesinės organizacijos paragino atlikti išsamų airijos oro
linijų bendrovės degalų politikos tyrimą. „Pilotai yra verčiami
piltis kiek įmanoma mažiau degalų, kad sumažintų ben-drovės
išlaidas“, - teigė vienas iš pilotų. Pasak visų keturių pilotų, tai
kelia grėsmę saugumui. „Mes vi-suomet siekiame (įsipilti degalų) su
atsarga“, - sakė vienas iš jų. „ar tai turi įtakos saugumui? taip,
turi“, - atsakė jo kolega.Pilotai priminė praėjusių metų liepos 26
dienos įvy-kius, kai trys „ryanair“ lėktuvai, artėdami prie
valen-sijos oro uosto, tą patį vakarą dėl nepakankamo de-galų
kiekio pasiuntė nelaimės signalus. Per spau-dos konferenciją
Madride „ryanair“ vadovybė
-
13
„Mes mąstome lietuvoje apie sukūrimą vienos oro bendrovės, kuri
vykdytų vie-ningą rinkodarinę segmentuotą politiką. kad oro uostai
ne konkuruotų dėl skrydžių bendrovių, o kad lietuva konkuruotų kaip
vienetas“, - žurnalis-tams sakė ministras po apsilankymo kauno
rajo-no savivaldybėje. „tokie svarstymai yra, kai apsi-spręsime,
galėtų būti artimiausiu metu taktiniai žingsniai“, - teigė
r.sinkevičius.
viena įmonė Lietuvos oro uostams vaLDytiLietuvoje gali būti
steigiama oro uostus valdanti įmonė, kuri užtikrintų koordinuotą
politiką, užuot skatinus oro uostų tarpusavio konkurenciją, pranešė
susisiekimo ministras rimantas Sinkevičius.
Jo teigimu, šiuo metu dėl skrydžių iš kauno deramasi su keliomis
oro bendrovėmis, tarp jų - estijos oro bendrove „estonian air“.
lietu-voje veikia trys tarptautiniai oro uostai - vil-niaus, kauno
ir Palangos. Idėja steigti bendrą oro uostų valdymo įmonę yra
nenauja. apie tai yra kalbėjęs buvęs susisiekimo ministras
eli-gijus Masiulis. 2009 metų pradžioje e.Masiulis teigė, kad
šalies oro uostus turėtų valdyti vie-
na bendrovė, nes lietuva nėra valstybė su to-kia didele žmonių
bei krovinių rinka, kad oro uostai, esantys 100 kilometrų spinduliu
vienas nuo kito, tarpusavyje konkuruotų dėl investici-jų bei
keleivių.e.Masiulis tuomet aiškino, kad dėl bendros oro uostų
valdymo įmonės būtų išvengta nereikalin-gos konkurencijos, kuri
nepadeda lietuvos avia-cijos politikai.
Ukrainos oro linijų bendrovė „aerosvit“ pateikė kijevo srities
Ūkio teismui pareiškimą dėl ban-kroto paskelbimo. apie tai
pranešama valstybino teismų sprendimų registro interneto svetainėje
iš-publikuotame teismo nutarime. Jame nurodyta, kad „aerosvit“ yra
įsiskolinusi 4 270 290 000 ukrainos grivinų (1,4 mlrd. lt), o
įmonės balansinė vertė yra 1 467 260 000 ukrainos grivinų (484 mln.
lt).„skolininkas neturi galimybės vienu metu gražinti turimų
įsiskolinimų visiems kreditoriams, o tenkin-damas vieno ar kelių
kreditorių reikalavimus skoli-ninkas negalėtų gražinti visų skolų
kitiems kredito-riams, todėl pastarasis (skolininkas) padavė į
teismą pareiškimą dėl bankroto paskelbimo). teismas pri-pažino, jog
pateiktos medžiagos pakanka, kad pa-reiškimas dėl bankroto
paskelbimo būtų svarsto-mas, ir nurodė netenkinti kreditorių
reikalavimų. tuo tarpu ukrainos premjeras Nikolajus azarovas
įgalio-jo vicepremjerą aleksandrą vilkulą įsikišti į „aerosvit“
situaciją. kaip pareiškė N. azarovas, neleistina, kad aviacijos
bendrovės interesai kenktų piliečiams.
bankrutuoja ukrainos aviaCijos benDrovė: įsikiŠo vaLDžia
-
14
Lietuvos–Baltarusijos pasienis yra dviejų didelių ekonominių
erdvių susisiekimo vieta – europos sąjungos ir Muitų sąjungos. Per
šiuos pasienio punk-tus vykdomi vieni pagrindinių tranzito ir
prekių mai-nų su kaimyninėmis ir kitomis Nvs valstybėmis.didelės
eilės susidaro ir išvažiuojant iš lietuvos. Prastovos trunka
paromis, vienos paros krovininio automobilio prastovos nuostoliai
sudaro 500-700 lt. Per metus ši suma vienam vilkikui gali viršyti
50 tūkst. litų. esančių perėjimo punktų projektinis ap-krovimas
išnaudojamas 100 proc., o piko valando-mis – apkraunamas ir 130-150
proc. dėl šių priežas-
DėL spūsčių pasienyje praranDami miLijonaišalies pramonininkai
ir vežėjai, dėl susidariusios sudėtingos situacijos
Lietuvos-baltarusijos pasienyje susitikime su valdžios institucijų
atstovais išdėstė problemas, dėl patiriamų nuostolių ir nepatogumų
kertant pasienio postus.
čių menkinamas ne tik lietuvos kaip tranzito valsty-bės
patrauklumas, o darbo sąlygos visoms pusėms tampa kantrybės
išbandymu.susitikime su atsakingomis valstybės žinybomis lPk
lietuvos – Baltarusijos ekonominio bendradar-biavimo verslo tarybos
ir „vakarų medienos grupės“ valdybos pirmininkas sigitas Paulauskas
sakė, kad „srautams per pagrindinį Medininkų pasienio pos-tą nuo jo
atidarymo 1998 m. išaugus nuo 200 tūkst. iki 1 mln. 200 tūkst. per
metus, automobilių aptar-navimui numatytos techninės ir krovinio
elektroni-nio deklaravimo priemonės problemos iš esmės ne-
išspręs. Norit išlaikyti esamus tranzito koridoriaus srautus
regione, lietuvos ir Baltarusijos valstybių vyriausybės turi
numatyti lėšas esminei infrastruk-tūros plėtrai“.„dėl tokių ilgų
prastovų patiriami dideli nuosto-liai, vežėjai negali laiku atlikti
įsipareigojimų užsa-kovams. „lietuvos ir Baltarusijos prekybos
apim-tis nuolat auga, praėjusiais metais ji pasiekė rekor-dinį
lygį. akivaizdu, kad prastas sienos pralaidumas negali būti
prekybos augimą stabdančia kliūtimi“, – teigia advokatų kontoros
„raidla lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas
Norkus. lietuvos pramonininkų konfederacijos (lPk) duomenimis, 2012
m. maisto, chemijos bei metalų gaminių eks-portas į Baltarusiją
pernai išaugo 35 proc., medie-nos gaminių eksportas paaugo 5 proc.
sparčiai au-gančios Nvs rinkos vis labiau prisideda prie lietu-vos
eksporto apimčių didėjimo. Nvs rinkų dalis lie-tuvos eksporto
struktūrose padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. 2012 m.
atsižvelgdama į savo narių susirūpinimą, dėl negerėjančios
situacijos lie-tuvos – Baltarusijos pasienyje kertant pasienio
pos-tus, lietuvos pramonininkų konfederacija pakvietė
neatidėliotinai spręsti ir sklandžiau derinti vidaus reikalų,
užsienio reikalų, susisiekimo, Ūkio ministe-rijų, valstybinės
sienos apsaugos tarnybos ir Muiti-nės departamento vadovų ir kitų
institucijų veiks-mus, kurie padėtų efektyviai spręsti
problemą.Pasak asociacijos „linava“ prezidento algiman-to
kondrusevičiaus, ateityje svarstoma ties
Latvijos automobiLių gamintojas žengia į kiniją
Latvijos kompanija „dartZ Motorz Compa-ny“ sukūrė pirmą
nešarvuotą savo auto-mobilį. Jis bus parduodamas tik kinijos
rinko-je, o galvodami apie sėkmę šioje šalyje, kūrėjai modelį
pavadino „Black snake“. toks pasirinki-mas neturėtų stebinti –
2013-ieji pagal kinų ka-lendorių yra Juodosios Gyvatės metai.
„dartZ Black snake“ sukurtas pagal „Mercedes-Benz Gl 63 aMG“ ir
turės 5.5 l, v8 variklį, generuojan-tį 557 aG. automobilis turės iš
aliuminio paga-mintą kėbulą, deimantais inkrustuotus papuo-šimus
ant variklio dangčio, paauksuotas vari-klio groteles. „Forbes“
žiniomis, šis prabangus visureigis kainuos daugiau nei 1 mln. Jav
dole-rių (2,57 mln. lt).
-
15
2012 metais į bendrovės terminalą laivais atvyko 4 tūkst. 119
NatO konteinerių, o vadinamuoju at-galiniu tranzitu iš afganistano
išvyko 916 konteine-rių. tuo metu 2011 metais, pasak bendrovės
atstovės, iš viso buvo perkrauti 3 tūkst. 266 konteineriai su Jav
kariškių kroviniais. I. Čepenko teigimu, pajamos, gau-namos būtent
iš NatO tranzito segmento, nėra atski-rai skaičiuojamos. NatO
kroviniai sudaro tik 1,7 proc. visų mūsų kraunamų konteinerių.
klaipėdos valstybi-nio jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su
visuome-ne Geda Mikaločienė sakė, jog uosto pajamos už atvy-kusius
4,1 tūkst. NatO konteinerių siekė apie 190 tūkst.
2012 m. per pusę iŠaugo nato krovinių tranzitas2012 metais per
klaipėdos uostą buvo pervežta daugiau kaip 5 tūkst. jungtinių
amerikos valstijų kariškių konteinerių, o Nato krovinių tranzitas
per uostamiestį išaugo 54 procentais, lyginant su 2011 metais. Nato
konteinerių krovą klaipėdos uoste vykdo bendrovė “klaipėdos
konteinerių terminalas”. bendrovės pardavimų ir marketingo skyriaus
vadovė Irena čepenko bNS informavo, jog praėjusiais metais Nato
tranzitą per klaipėdą sudarė tik jav kroviniai.
litų. tuo metu užpernai iš NatO tranzito buvo gauta apie 150
tūkst. litų pajamų. Nors rinkliavos už NatO tranzito krovinius
sudaro gana mažą uosto direkcijos pajamų dalį, tačiau, pasak
G.Mikaločienės, reikia ypač atkreipti dėmesį į tą faktą, jog NatO
krovinių krova yra taip pat ir prestižo, ir pripažinimo, ir uosto
patrauklu-mo bei konkurencingumo klausimas. Gabenant krovi-nius į
afganistaną ir iš jo lietuva jau daugiau kaip me-tus dalyvauja
vadinamojo Šiaurinio aprūpinimo kelio schemoje, į kurią taip pat
įeina rusija ir Centrinės azi-jos šalys. dėl NatO tranzito su
klaipėdos uostu taip pat konkuruoja latvijos ir estijos uostai.
Lazeriai – nepiLotuojamų Lėktuvų prieŠai
2012 m. lapkričio pabaigoje kompanija „loc-kheed Martin“ pranešė
sėkmingai išbandžiu-si antžeminę lengvai transportuojamą karinę
la-zerinę sistemą, kurios paskirtis – aptikti ore ir su-naikinti
įvairius skraidymo aparatus, daugiausia nepilotuojamus. Naujoji
lazerinė sistema, su-trumpintai vadinama adaM (area defense
anti-Munitions), daugiausia skirta atremti įvairaus po-būdžio
grėsmes iš oro, tokias kaip raketos ir ne-pilotuojami skraidymo
aparatai, nutolusias nuo jos palyginti nedideliu atstumu. Minėtoji
siste-ma buvo sėkmingai išbandyta aptinkant ir sunai-kinant maždaug
per 1,5 km nutolusį nepilotuoja-mą lėktuvą ir apie 2 km atstumu
skridusias ketu-rias nedidelio kalibro raketas.Pasak „lockheed
Martin“ strateginių ir priešrake-tinės gynybos sistemų programų
viceprezidento dougo Grahamo, kompanija investavo į adaM sistemą
todėl, kad didelės galios lazeriai pasi-žymi ypatingu efektyvumu.
„Mes pasiryžę remti kryptingos energijos revoliucingų galimybių
pa-
naudojimą karo reikalams,“ – sakė jis. adaM siste-moje
sumontuotas 10 kW galios optinio pluošto la-zeris, kuris
garantuotai aptinka taikinį optiškai ne-skaidriose aplinkose ir
gali sekti jį per daugiau nei 5 km atstumą. sistema gana lanksti:
ji gali būti pa-rengta veikti visiškai autonominiu režimu ir
atrem-ti raketų antpuolį, o papildomai panaudojant išori-nį radarą
– aptikti ir sunaikinti nepilotuojamus oro taikinius. Modulinė adaM
architektūra savyje jun-gia komercinės paskirties komponentus su
pačios kompanijos sukurta programine įranga. tokia siste-ma
pasižymi dideliu patikimumu ir patogiu valdy-mu.kompanija „lockheed
Martin“ dar prieš 30 metų buvo pionierė kuriant ir panaudojant
didelės ga-lios lazerines sistemas. Ji gali pasigirti reikšmingais
pasiekimais įsisavinant įvairias aukštąsias karines technologijas,
tokias kaip precizinio taikymo ir val-dymo (angl. precision
pointing and control), stebė-jimo krypties stabilizacijos (angl.
line-of-sight stabi-lization) ir adaptyviosios sistemos.
http://www.youtube.com/watch%3Ffeature%3Dplayer_embedded%26v%3DgJ0l4Hcks7c
_GoBack
Button 171: Button 1519: Page 2: OffPage 31: OffPage 42: OffPage
53: OffPage 64: OffPage 75: OffPage 86: OffPage 97: OffPage 108:
OffPage 119: OffPage 1210: OffPage 1311: OffPage 1412: Off
Button 1520: Page 2: OffPage 31: OffPage 42: OffPage 53: OffPage
64: OffPage 75: OffPage 86: OffPage 97: OffPage 108: OffPage 119:
OffPage 1210: OffPage 1311: OffPage 1412: Off
Button 7026: Button 3279: Button 3278: Button 3277: Button 3276:
Button 3280: Button 3282: Button 3281: Button 7028: Button 3284:
Button 3285: Button 3286: Button 3283: Button 3287: Button 3288:
Button 3289: Button 7024: Button 3298: Button 3299: Button 3300:
Button 3297: Button 3301: Button 3302: Button 3296: Button 7030:
Button 3304: Button 3305: Button 3306: Button 3303: Button 3308:
Button 3309: Button 3307: Button 3292: Button 3291: Button 3290:
Button 3293: Button 3294: Button 3295: Button 7033: Button 3333:
Button 3332: Button 3331: Button 3337: Button 3334: Button 3335:
Button 3336: Button 7021: Button 3327: Button 3326: Button 3325:
Button 3328: Button 3329: Button 3330: Button 7034: Button 3321:
Button 3320: Button 3319: Button 3322: Button 3323: Button 3324:
Button 3310: Button 7035: Button 3314: Button 3315: Button 3316:
Button 3312: Button 3313: Button 3317: Button 3318: Button 7032:
Button 3344: Button 3343: Button 3342: Button 3345: Button 3346:
Button 3347: Button 3340: Button 7019: Button 7017: Button 3352:
Button 3351: Button 3350: Button 3341: Button 3348: Button 3349:
Button 3353: Button 3354: Button 7036: Button 3358: Button 3357:
Button 3356: Button 3355: Button 3359: Button 3360: Button 3361:
Button 7037: Button 3363: Button 3364: Button 3365: Button 3366:
Button 3362: Button 3367: Button 3368: Button 1543: Page 15:
Off
Button 1544: Page 15: Off
Button 3369: Button 3370: Button 3371: Button 3372: Button 3373:
Button 3374: