3
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Vynas pagaliau tapo įprastine vartojimo preke. Tai reiškia, kad
beveik dešimt metų dėl vis naujų su juo susijusių iniciatyvų
buvęs visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre, savo reputa-
cija vartotojų sąmonėje tapęs lyderiu tarp kitų gėrimų ir maisto
produktų, užpildęs visas neišnuomotas vietas prekybos centruo-
se, jis subrendo ir... nurimo. Iš kelių žmonių pastaruoju metu net
išgirdau, kad domėjimasis vynu slūgsta: mažiau besidominčiųjų
parduotuvėse, mažiau entuziazmo renginiuose. Tačiau statisti-
ka rodo, kad vyno kasmet parduodama vis daugiau, restoranų
vynraščiai darosi įdomesni. Susiformavo ir profesionalų ben-
druomenė, jau galinti perimti iniciatyvą iš pirmųjų vyno kultūros
skleidėjų – romantikų entuziastų, kurie dirbo visus įmanomus
darbus vienu metu: formavo šalies vyno pasiūlą, rašė straipsnius
ir leido specializuotus vyno leidinius, vedė degustacijas, mokė,
mokėsi ir patys pardavinėjo. Vyno kultūrą Lietuvoje pakėlė
kelios asmenybės. Už tai jiems turėtų būti dėkingi ir vartotojai, ir
prekybininkai.
Nebijočiau gero vyno specialisto lyginti su geru muzikantu,
kuris profesionalumo viršūnę pasiekia tik tuomet, jei jo puikią
techniką papildo aukštas intelektas ir jautri širdis. Savaime
suprantama, kad vyno pardavėjas ar someljė privalo profesio-
naliai išmanyti prekybos taisykles ar aptarnavimo subtilumus.
Pirkėjas tikisi iš pardavėjo ir žinių: vyno pasaulis labai platus,
r e d a k t o r i a u s ž o d i s
Kas toliau skleis vyno kultūrą?
naujienų srautas nenutrūksta, todėl profesionalas neturi kito
pasirinkimo, kaip mokytis ir išmanyti daugiau už pirkėją. Tačiau
didžiausią malonumą pajunti, kai pardavėjas ar someljė trykšta
meile vynui. Vyno kainos ir kokybės santykis, beriamos techni-
nės detalės ir net tobulas šokis su krištolo taurėmis aplink stalą
nepakeis nuoširdaus žavėjimosi siūlomu gėrimu.
Pirmieji entuziastingi vyno profesionalai užaugino ir subran-
dino Lietuvos vyno rinką. Nors daugelis jų – dar savo jėgų žydėji-
me, intensyviame vynininkų gyvenime vis dažniau susiduriame
su naujos kartos atstovais. Linkėčiau, kad jie nepamirštų visų
trijų išvardintų savybių, kaip savo sėkmingos karjeros pagrindo.
Tik tada vyno pirmeivių darbas Lietuvoje bus tęsiamas, ir gyven-
sime taip pat įdomiai, kaip iki šiol.
Vyr. redaktorius Arūnas Starkus
5
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
įvykiai ir naujienos 6 psl. Įvykiai ir naujienos
8 psl. Kas ir kada tapo geriausiu pasaulio someljė
10 psl. Geriausias 2013 metų „Duval-Leroy Grand Prix“ Lietuvos someljė
vynas ir vyno regionai16 psl. „Château Pichon-Longueville Baron Pichon-Longueville 2ème Cru Classé Pauillac AOC“
1998–2010 vynmečių vertikalioji degustacija. Arūnas Starkus
20 psl. Geri ir blogi saldaus vyno metai Soterne pagal „Château d‘Yquem“:
2009, 2010, 2011 ir 2012. Arūnas Starkus
24 psl. Raudonojo Ispanijos vyno beieškant. Jurgis Šliogeris
28 psl. Baltojo Ispanijos vyno beieškant. Jurgis Šliogeris
32 psl. Susitikimai Pfalce. Jurgis Šliogeris
35 psl. „Cabernet Franc“ Šinone. Jurgis Šliogeris
37 psl. Kur slypi Priorato vyno paslaptis? Ilja Šarov
vyno kultūra, ekonomika ir mokslas14 psl. Muzikos ir vyno derinimo praktika ir ... teorija (?). Arūnas Starkus
45 psl. Vyno padirbinėjimas: nemalonios išimtys ar tikras pavojus pirkėjams? Ilja Šarov
42 psl. Paragauti keturiasdešimties metų sulaukusio vyno. Arūnas Starkus
50 psl. Apie virtuvę ir vynuogynus visai šeimai. Rasa Starkus
52 psl. Vilkyškių pieninės sūrių derinimo su vynu mokykla. Arūnas Starkus
40 psl. Užsigerkime kietąjį sūrį „Džiugas”... Arūnas Starkus
ne tik vynas30 psl. Lietuviai ir sūris: užprogramuotas pasididžiavimas ir išmanymo stoka. Andrius Užkalnis
58 psl. Kaip japonai daro sakę. Arūnas ir Rasa Starkai
54 psl. Kišeninis pelės žinynas, tinkantis ir žmonėms. Rasa Starkus
2013 m. Lietuvos vyno čempionatas62 psl. 2013 m. Lietuvos vyno čempionato tvarka
2013 m. Lietuvos vyno čempionato rezultatai:
63 psl. „Grand Prix“ laimėtojai
65 psl. Aukso medalių laimėtojai
70 psl. Gero kainos ir kokybės santykio dvidešimtukas
70 psl. Geriausi lietuviški vynai
72 psl. Sidabro medalių laimėtojai
76 psl. Bronzos medalių laimėtojai
t u r i n y s
Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2013 m. lapkričio mėn.
Turinys
6
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
Naujienos„Monte Pacis” – unikalus svetingumo kompleksas Pažaislio vienuolyne
Pirmosiomis birželio dienomis Kauno marių pusiasalyje,
Pažaislio vienuolyne, vartus atveria unikali vieta – „Monte Pacis“
svetingumo kompleksas, kuriame veikia 13 kambarių viešbutis,
restoranas, lauko terasa su atviru salotų ir žarijų kepsnių baru.
Restoranui vadovaujantis Darius Dabrovolskas
(2012 m. Pasaulio virėjų olimpiados bronzos medalio
laimėtojas) šiuolaikiškai interpretuoja Pažaislyje gyvavusių
bei gyvuojančių skirtingų epochų bei kultūrų gastronominį
paveldą, naudodamas lietuviškus produktus, čia pat vienuolių
kazimieriečių išaugintas daržoves bei vaisius. Įdomus ir unikalus
„Monte Pacis“ gėrimų sąrašas – vynas, alus, trauktinės ir kiti
gėrimai, pagaminti įvairiuose Europos vienuolynuose. Dvi res-
tauruotos salės pritaikytos išskirtinėms šventėms, ar koncertams
ir konferencijoms.
Autentiškų freskų ir paveikslų, iškilmingų barokinių skliautų
ir liepų alėjos apsuptyje darbo susitikimai tampa produktyvesni,
o šventė – prasmingesnė.
Svetingumo komplekso „MONTE PACIS“ šūkis Salus Per
Silentium (Gerovė tyloje) kviečia žingeidų, aktyvų ir kokybę
vertinantį, save bei kitus gerbiantį svečią.
Sužinokite daugiau: www.montepacis.lt
Įspūdinga rislingų kolekcija „Šturmų švyturyje“
Asta Žemaitienė, Šturmuose su vyru Česlovu valdanti viešbu-
tį ir restoraną bei žuvies parduotuvę Vilniuje, nuo šio pavasario
turi puikią Austrijos ir Vokietijos vyno kolekciją Užupyje. Šviežia
Kuršių marių žuvimi garsėjantis restoranas bei parduotuvė
savo klientams siūlo tai, ką šeimininkai pamėgo keliaudami po
Austriją ir Vokietiją ir kas, jų nuomone, prie žuvies patiekalų
tinka idealiai: geriausius dviejų šalių „Riesling“, „Gruner Veltliner“,
„Spatburgunder“ vynus.
Parduotuvės adresas: Vilnius, Užupio g. 9. Darbo laikas: I–V
11–19, VI 10–15.
Viskio ambasadorė sujungė Škotiją ir Lietuvą
Viktorijos Žilinskaitės, Glazge esančios „Baltic Business
Connections“ įmonės savininkės iniciatyva restoranų ir viešbučių
darbuotojams buvo pristatyti „Whisky ambasador“ mokymai –
vienintelė Škotijoje sertifikuota viskio edukacijos programa. Ją
nuo gegužės mėn. Lietuvoje ėmėsi teikti „Someljė mokykla“.
V. Žilinskaitė suorganizavo ne vieną lietuvių vizitą į Škotijos viskio
daryklas. Jos pastangų dėka didėja viskio pasiūla mūsų šalyje –
importuotojai ėmėsi platinti „Glengoyne“ varyklos produkciją.
7
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
Nauja restorano, esančio „National golf Resort“ pastate šalia Klaipėdos, virtuvės šefė
Golfo laukuose veikiančiame restorane „Terasos“ šį sezoną
pradeda dirbti Silvia del Carmen.
Castaño-Jokinen – Italijos, Prancūzijos ir Argentinos virtuvių
žinovė. Ponia Silvia yra Amerikų kulinarijos akademijos (ACLA)
garbės narė, Aregala (Asociación Restauradores Gastronomicos
de las Americas) tarptautinė sekretorė. Ji studijavo „Ecole Le
Cordon Bleu“, „Institut Bocuse“, prieš persikeldama gyventi į
Suomiją, Argentinoje turėjo savo virėjų mokyklą.
Adresas: „National Golf Resort“ pagrindiniame pastate, Stan-
čių kaimas, Kretingalės seniūnija. Darbo laikas: 11–23 val.
Coteaux de Champagne ordinasŠiais metais už nuopelnus vyno srityje, Šampanės vardo
gynimą ir puoselėjimą, aktyvią veiklą propaguojant ir mokant
someljė Lietuvoje, „Vyno klubo“ direktorė Rasa Starkus buvo
rekomenduota ir įšventinta į Coteaux de Champagne ordino
riteres.
Garbinga ceremonija vyko šio ordino narių susitikime Diu-
seldorfo viešbutyje „Hayat“ vyno parodos „Prowein 2013“ metu.
Po renginio p. Rasa dalijosi įspūdžiais: „Vyno klubo“ kolektyvui
tai garbingas įvertinimas. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad jau
dešimtmetį mūsų aktyvi ir nuoširdi veikla yra pastebima ir verti-
nama užsienio šalyse. Lietuvos Someljė mokyklos įkūrimas, So-
meljė asociacijos steigimas ir aktyvi veikla, T. Stevensono „Vyno
enciklopedijos“ vertimas, šimtai degustacijų ir, žinoma, mokymai
bei degustacijos populiarinant Prancūzijos vynus bei Šampanės
regioną – visa tai buvo vardijama, stebint gausiam garbingų
svečių būriui iš viso pasaulio. Kai ordino komandoras, šampano
namų „Drappier“ vadovas Michelis Drappier bei šampano namų
„Duval-Leroy“ vadovė ponia Carol Duval-Leroy įteikė ordino
sagę – „Vynuogės žiedą“, bei palaimino žalvariniu pomponne,
užtrimitavo trimitai – šiurpas ėjo iš jaudulio. Šie žmonės ne tik
moka sukurti stebuklingą švenčių ir pergalių vyną, jie pakylėja
tave, jie aplink save sukuria tokią atmosferą ir suburia tokius
žmones, kad norisi skristi, lėkti ir dar daugiau visko nuveikti...“
„Coteaux de Champagne“ ordiną dar XVII a. įkūrė jaunieji
Prancūzijos aristokratai. Jie ėmėsi aktyvių veiksmų skleisdami
žinias apie Šampanės regioną ir jame daromus vynus. Jo narių
garbingi tikslai nepasikeitė ir po ordino atgaivinimo 1956
metais, kai Rogeris Gaucher ir François Taitinger, atlikę istori-
nius tyrinėjimus, nusprendė iš naujo suburti aktyvius šampano
puoselėtojus iš viso pasaulio ir pratęsti prestižinės Šampanės
ambasadorių sąjungos veiklą. Šio ordino nariai, priimdami tokį
įšventinimą, pasižada visuomet ir visur ginti Šampanės regioną
ir jame daromą ypatingos istorijos ir skonio gėrimą, padėti žmo-
nėms pažinti ir suprasti šampaną.
8
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Š. m. kovo 27–29 dienomis 14-tą kartą išrinktas geriausias
pasaulio someljė. Čempionatą nuo 1969 m. kas treji metai rengia
Tarptautinė someljė asociacija (TSA1). Šiemet pergalę šventė
šveicaras Paolo Basso – dabartinis Europos čempionas ir 2010
m. pasaulio vicečempionas. Antrąją vietą iškovojo Amerikos že-
mynų čempionė iš Kanados Veronique Rivest. Belgas Aristide‘as
Spiesas finale liko trečias.
Geriausiais pasaulio someljė dažniausiai tampa itališkų arba
prancūziškų šaknų turintys profesionalai:
2013 m. – Paolo Basso (46, Šveicarija )
2010 m. – Gerard Basset (ND, Didžioji Britanija)
2007 m. – Andreas Larsson (35, Švedija )
2004 m. – Enrico Bernardo (28, Italija)
2000 m. – Olivier Poussier (36, Prancūzija )
1998 m. – Markus del Monego (32, Vokietija)
1995 m. – Šinia Tasaki (37, Japonija )
1992 m. – Philippe Faure-Brac (32, Prancūzija)
1989 m. – Serge Dubs (36, Prancūzija)
1986 m. – Jean-Claude Jambon (ND, Prancūzija )
1983 m. – Jean-Luc Pouteau (38, Prancūzija)
1978 m. – Giuseppe Vaccarini (26, Italija )
1971 m. – Piero Sattanino (28, Italija )
1969 m. – Armand Melkonian (ND, Prancūzija)
Tačiau pradedant 1995-aisiais, kai nugalėjo dabartinis TSA
prezidentas Šinia Tasaki, ant pakylos stovėjo ir vokietis, ir švedas.
Ilgainiui čempionais tampa vis vyresni žmonės. Tik italai
profesinės karjeros viršūnę pasiekdavo ir pasiekia iki 30-ies
metų, iš kitų šalių kilę čempionai dažniausiai būdavo vyresni
nei trisdešimties, o dviejų pastarųjų čempionatų nugalėtojai –
jau gerokai peržengę ir keturiasdešimt. Tai reiškia, kad norint
nugalėti žinių ir praktinės patirties reikia vis daugiau. Mūsų šaliai
atstovavęs 2012 m. Louis Roedererio Grand Prix laimėtojas Nari-
mantas Miežys nepateko tarp trisdešimties geriausiųjų pasaulio
someljė, tačiau jam dar tik 26-eri. Norisi tikėti, kad jis, kaip ir
kiti gabūs Lietuvos someljė, nenustos tobulinti savo įgūdžių, ir
mes ilgainiui turėsime savo šalies atstovą pasaulio čempionato
pusfinalyje arba finale.
TSA RENGIAMO 2013 M. PASAULIO SOMELJė ČEMPIONATO
REzULTATAI
FINALAS
1 v. Paolo Basso (47, Šveicarija, Europos čempionas)
2 v. Veronique Rivest (48, Kanada, Amerikos žemynų čempionė)
3 v. Aristide Spies (31, Belgija)
PUSFINALIS
4 v. Eriz zwiebel (40, Didžioji Britanija)
5 v. Julia Scavo (30, Rumunija)
6 v. Isa Bal (42, Turkija, Europos čempionas)
7 v. Franc Moreau (34, Australija, Azijos čempionas)
8 v. Jon Arvid Rosengren (28, Švedija)
9 v. Fabio Masi (31, Italija)
10 v. Francesco Azzarone (31, Norvegija)
11 v. Maria Paz Levinson Huarte (35, Argentina)
12 v. David Biraud (41, Prancūzija)
KETVIRTFINALIS:
13 v. Christian Thorsholt Jacobsen (27, Danija)
14 v. Satoru Mori (35, Japonija)
15 v. Julie Dupouy (33, Airija)
16 v. Fabio Miccoli (32, Šveicarija)
17 v. William Prehomme(31, Kanada)
18 v. Alexander Koblinger (34, Austrija)
19 v. Alexander LaPratt (32, JAV)
20 v. Mark Protheroe (33, Australija)
21 v. Thomas Sinner (35, Vokietija)
22 v. Diego Arrebola (32, Brazilija)
23 v. Omar Barbosa Hernandez (29, Meksika)
24 v. Nicolas Giannopoulos (32, Graikija)
25 v. Kristjan Peaske (32, Estija)
26 v. Marcelo Pino (31, Čilė)
27 v. Jan-Willem Van der Hek (27, Nyderlandai)
28 v. Serge Janjic (46, Serbija, dirba Kanadoje)
29 v. Rajeshwaran Raja Gopal (34, Malaizija, dirba Singapūre)
30 v. Tomasz Kalecki-Majewicz (38, Lenkija)
Lietuvos someljė asociacijos informacija
Kas ir kada tapo geriausiu pasaulio someljė
1 ASI – Association de la Sommellerie Internacionale (pranc.)
P a s a u l i o s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
9
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
P a s a u l i o s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
l Narimantas Miežys ir Armand Melkonian
l Veronique Rivest, Paolo Basso, Aristide Spies
10
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
geriausias 2013 metų „Duval-Leroy grand Prix“
Lietuvos someljė
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
11
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
2013 metų „Duval-Leroy Grand Prix“ Lietuvos someljė
čempionate triumfavo Narimantas Miežys (1).
Viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“, tarp gimtųjų sie-
nų, jis įveikė Arminą Darasevičių (II vieta, restoranas „Time“) (2),
Albertą Koncijalovą (III vieta, „Liviko“) (3) ir Mariją Antanaitytę (IV
vieta, „Vyno klubas“) (4). Varžybos vyko gegužės 6 dieną.
Antri metai iš eilės pagrindinio čempionato prizo steigėjas
yra šampano gamintojas, todėl finalininkams teko daugiau
padirbėti su šampanu: jų buvo paprašyta dekantuoti ir išpils-
tyti keturiems svečiams „Champagne Duval Leroy Brut“ butelį.
Čempionatą organizuojančios Lietuvos someljė asociacijos (LSA)
viceprezidentė ir šampano profesionalus vienijančio Coteaux du
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
12
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
13
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Champagne ordino narė Rasa Starkus, ruošusi šią užduotį, sakė,
kad šampano dekantavimas tampa įprastu dalyku tarp šio vyno
mėgėjų. Tačiau dar nėra susiformavusių šio veiksmo standartų.
Net Tarptautinė someljė asociacija (TSA), kurios nare yra LSA, ne-
turi putojančio vyno perpylimo reglamento. Todėl, naudojantis
proga, kad varžyboms teisėjauti atvyko Estijos someljė asocia-
cijos prezidentė Kristel Nommik ir Latvijos someljė asociacijos
prezidentas Raimonds Tomsons, buvo nuspręsta standartus
suformuoti ir pristatyti Baltijos vyno mėgėjų ir profesionalų ben-
druomenei. Remtasi Someljė magistrų gildijos patarimais.
„Dekantuojant svarbiausia išsaugoti šampano burbuliukus,
todėl kibirėlyje su ledais šaldomas ne tik vyno butelis, bet ir
specialios formos – apvalaus kūno ir siauro kaklelio – dekanteris.
Rekomenduojama butelį atkimšti neišimant iš ledų, dekanterį,
perpilant šampaną, taip pat laikyti ledų kibirėlyje, – pasakoja
ponia Starkus. – Svarbu prieš naudojimą praskalauti dekanterį
nedideliu kiekiu šampano, butelį atkimšti nenuimant apsauginės
vielutės ir pripildyti ne daugiau nei tris ketvirčius taurės tūrio“.
Varžybose ne tik įtvirtinami nauji vyno patiekimo standartai,
bet ir tikrinamos klasikinės darbui restorane svarbios žinios.
Pusfinalyje, vykusiame Someljė mokykloje, varžybų dalyviai aklai
degustavo du vynus (geriausiai sekėsi N. Miežiui ir M. Antanaity-
tei), atliko teorinį testą (lyderiai – A. Darasevičius ir A. Pagojus),
dekantavo raudonąjį „Château Teyssier“ vyną (geriausi – N. Mie-
žys ir A. Darasevičius). Finale someljė taisė klaidingą vyno meniu,
derino vyną prie maisto, aklai degustavo stipriuosius gėrimus ir
vyną bei bandė parinkti vyną prie silkės patiekalo.
Geriausiu čempionato šampano pilstytoju į 9 taures ne
pirmą kartą pripažintas Redas Norkeliūnas (restoranas „California
gourmet“), jam skirta V vieta. Šiemet čempionate dalyvavo 12
pretendentų. Daugelis jų dirba restoranuose arba vyno par-
duotuvėse: Laurynas Einas („ Vyno klubas“), Giedrius Lazutka
(„Kurorto vyninė“), Paulius Vanagas („Wine & Smile”), Ilja Šarovas
(„Vyno klubas“), Andrius Pagojus („Vyno klubas“), Mindaugas
Miežys („Saint Germain“), Kristijonas Stepšys („Lauro lapas“).
Jaukiai, kaip salonas apipavidalintoje viešbučio „Kempinski
Hotel Cathedral Square“ salėje varžybų stebėti susirinko beveik
šimtas someljė bendruomenės narių iš Klaipėdos, Druskininkų,
Šiaulių, Kauno, Panevėžio, Vilniaus. Salėje vyravusi pakili nuotai-
ka, supratimas ir palaikymas reiškia, kad Lietuvoje nauja someljė
profesija tampa vis svarbesnė.
Aštuntajame šalies someljė čempionate teisėjavo R. Tomp-
sons (Latvija), K. Nommik (Estija), Vytautas Kratulis („Šviežia
kava“ ), Ona Jurkšienė ir LSA prezidentas Arūnas Starkus. Varžy-
bų nugalėtojas Narimantas Miežys apdovanotas „Duval Leroy“
kelione į Šampanę. Rugsėjį jis vyks atstovauti Lietuvai Europos
čempionate Monake ir San Reme.
Prizininkai gavo krištolinius „Riedel“ vyno indus. Čempionato
vanduo – „Acqua Panna“ ir „S. Pellegrino“, restoranas – „Time“.
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
14
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Pasigirti, kad atradome labai daug sėkmingų vyno ir muzikos
porų, negalime. Todėl derinius, kuriuos būtų buvę galima
pateikti sesijos dalyviams, rinkomės labai atidžiai. Jei derinys
pasirodydavo geras, ieškojome atsakymo į klausimą „Kodėl?“. At-
radome penkias dažniausiai pasikartojančias derėjimo schemas:
– per poveikį širdžiai, kai vynas sukelia nuotaikos pokyčius.
Jis ypač ryškus su prieskonišku Čilės „Chardonnay“. Jei sesija
neskubri, nesunku pajusti, kaip kai kurie vynai pakeičia nuotaiką
(dažniausiai liūdina).
– per krūtinę, kai skambesys, balso stygų vibracijos
atliepia skonį.
Lengviausiai užfiksuojamas balso stygų virpesių ir vyno
tekstūros sutapimas.
Arūnas Starkus
Nebe pirmas kartas, kai su muzikos skambesio ekspertu Arta-
šesu Gazarianu bandome surasti dviem skirtingomis juslėmis patiriamų pojūčių
dermės raktą. Anksčiau buvome nustatę, kad žemi, minkšti juodaodžių džiazmenų ir džiazmote-
rų balsai tinka prie sodraus Naujojo Pasaulio „Shiraz“, kad Monserrat Caballe sopranas
skamba ta pačia nata, kaip ir saldus vynas iš Austrijos, kad liaudies muzikai
vyno nereikia iš viso. Pastaroji sesija „Vyno klube“, man atrodo,
pastūmėjo link tam tikrų apibendrinimų, pavyko apčiuopti
subjektyvios sistemos užuomazgas.
Muzikos ir vynoderinimo praktika ir ... teorija (?)
K i t u k a m p u
– per ausis, kai sutampa vyno ir muzikos skambesio tonas.
Kiekvienas muzikos kūrinys turi savo vyninį diezą ir bemolį.
Kai kurie vynai turi labai ryškų balsą. Pavyzdžiui Australijos „Shi-
raz“ gerai skamba kaip žemo tono akompanimentas daugeliui
muzikos kūrinių.
– vynas toks pat dinamiškas (arba flegmatiškas, ramus),
kaip ir muzika.
Muzika savo sudėtingumu ir melodingumu lenkia vyną.
Todėl džiugu, kad kai kurie vynai geba spėti su muzikos ritmu.
– nėra tiesioginio ryšio, bet sustiprina asociacijas, pade-
da persikelti į muzikos laiką ir erdvę.
Sunkiau surasti lėto, iškilmingo ritmo vyną. Fonas nėra
derėjimas. Tačiau tai geriau negu nieko, kai iš kolonėlių skamba
liaudies muzika.
15
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
K i t u k a m p u
De MARtINo Chardonnay Quebrada Seca 2009 iš Čilės – „ąžuolinis“, prieskoniškas baltasis
SALoMoN estate Fleurieu Peninsula Syrah Viognier South Australia 2009 – kva-pnus, sūdrus Naujojo Pasau-lio „Shiraz“
LoUIS BARtheLeMy Champagne Rubis Brut – šampanas
eMILIo LUStAU Moscatel emilin Solera Reserva Jerez Do – saldus pastiprintas
DoMAINe De PezILLA Muscat Sec 2010 VdPdes Cotes Catala-nes – sausas, nerūgštus muskatas
SChUCh-MANN Kindzmarauli Semi Sweet Red 2008 – tra-dicinis saldus raudonasis vynas iš Gruzijos
FAIVeLey LA FRAMBoI-SIeRe Mercury AoC 2010 iš Prancūzi-jos – švelnus raudonasis Burgundijos „Pinot Noir“
SteVeN RAy VAUGhAN “S3”
Gitara „pjausto“ kaip ir šiurkštoka ąžuo-linėse statinėse brandinto vyno tekstūra burnoje.
DAVe BRUBeK “Someday my prince will come”, “Take Five”
Analogiškas skambesys.
Vynas atlieka bosų partiją – sukuria žemų dažnių foną muzikai.
Panašus muzikos ir vyno tempas. Abu dinamiški, energingi.
SARAh VAUGhAN “East of the sun”, “Summertime”
Virpa, kaip balso stygos.
Stiprina romantinį poveikį.
LoUIS ARMStRoNG AND eLLA FItzGeRALD “Isn’t this a lovely day”
Spalvinis (juodas) fonas.
Skamba analogiškai.
Sustiprėja muzikos romantizmas.
the BULGARIANStAte FeMALe ChoIR “Mysteres”
Kaimo prisiminimai.
MoNtoVANI AND hIS oRCheStRA “CoNCeRt eNCoReS” Spanish Dance
Žemi tonaipapildo muziką.
Virpa balso stygos.
Sukelia liūdesį.
LUCIANo PAVARottI (AND GUILDID FLoSSMAN) “Il Trovatore” (Verdi)
Iškilmingumas. Balso stygosgaudžia analogiškai.
PeRSy FAIth AND hIS oRCheStRA“A waltz for Cynthia”
Liūdesys užeina. Rūgštis skamba su balsu.
Nuotaika pasidaro romantiška.
MoNtSeRAt CABALLe“Meni, meni, o mio diletto” (Vivaldi)
Skamba analogiškai.
16
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
„Château Pichon-LonguevilleBaron Pichon-Longueville
2ème Cru Classé Pauillac AOC“1998–2010 vynmečių vertikalioji degustacija
Arūnas Starkus
Bordo nemažai ūkių, kurie metams bėgant buvo padalyti šeimos
nariams arba parduoti dalimis. Château Pichon-Longueville 1850 m. buvo padalytas į
Baron Pichon-Longueville‘io ir Comtesse-de-Lalande ūkius Pojake. Abu 1855 m. buvo klasifikuoti
kaip antrieji Grand Cru (2ème Cru Classé). tačiau šiandien šių ūkių rūmus skiria ne tik
D2 – per visas garsiausias komunas vingiuojantis Medoko plentas.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
17
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Tai ir du skirtingi vyno stiliai: „Comtesse“ – moteriškas,
elegantiškas (‘Cabernet Sauvignon‘ užima tik 45 proc. ūkio
vynuogynų), „Baron“ – vyriškas, svarus (‘Cabernet Sauvignon‘ –
70 proc.). Comtesse-de-Lalande ūkį iš ponios de Lencquesaing
prieš dvejus metus nusipirko „Louis Roederer“ šampano namai, o
Baron Pichon-Longueville‘io ūkį daugiau nei ketvirtį amžiaus val-
do įmonė „AXA Millésimes“. Jos direktorius Christianas Seelly –
britas, gal todėl jo inicijuoti vyno kokybę gerinantys pokyčiai
sulaukė eksporto rinkų pritarimo.
Sausį mums lankant kairiojo kranto (Medoko, Pesako Le-
onjano, Soterno ir Barsako komunų) klasifikuotus ūkius (Grand
Cru Classé) ir degustuojant jau išpilstytą į butelius 2009-ųjų ir
2010-ųjų vyną, ponas Christianas pasiūlė retrospektyvą – visus
vynmečius nuo 1998-ųjų. Tokios degustacijos dažnokai tiesiog
patvirtina skirtingų vynmečių vertinimus ir leidžia įvertinti, kaip
bręsta vienų ar kitų metų derliaus vynas. Antrųjų Grand Cru
vynas bręsta lėtai, tuo labiau kad „Barone“ apie 70 proc. vyno
brandinimui naudojamų statinių – naujos. Šiame tūkstantmetyje
ir šiaip netrūko puikiai subalansuoto (2000, 2005, 2009, 2010)
arba kiek taniniško (2006, 2008) vyno derliaus metų, reikalau-
jančių iš vyno gėrėjų daugiau kantrybės. Degustuojant maloniai
nustebino ne vynmečių skirtumai, bet tai, kad net ir prastų metų
ūkio vynas bręsdamas butelyje „pasitempia“, ima demonstruoti
savo klasę, akivaizdžiai gerėdamas.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
VYNAS APRAŠYMAS ĮVERTINIMAS
Château Pichon-Longue-ville Baron 1998
Vynas ties krašteliu jau granato spalvos. Šiltas miško pievelės kvapas: samanos, konkorėžiai, saulė, sudžiūvę lapai, senos gervuogės. Labai malonus, aksominės faktūros, svarus ir subalansuotas, koncentruotas skonis. Kvapnus džiovintų baravykų ir slyvaičių poskonis. Pabaigoje kiek karsteli.
93Château Pichon-Longue-ville Baron 1999
Granato spalva. Kvepia džiovintais grybais, juodų uogų uogienės likučiais. Aksominės faktūros, vis dar gausių taninų, brandinamas tikrai gerės. 92
Château Pichon-Longue-ville Baron 2000
Spalva besikeičianti į granato. Koncentruotas džiovintų juodųjų serbentų, fermos aromatas. Burnoje labai saldi, pakylėjanti ataka, intensyvumas net kiek degina. Nokumo, šilto tų metų oro pojūtis. Bet taninai dar pastebimi, apie švelnumą kalbėti anksti.
94Château Pichon-Longue-ville Baron 2001
Granato užuomazgos. Klasikinius metus primenantis aštrus spygliuočių miško aromatas. Brandą rodo džiovintų baravykų kvapas. Ne toks saldus kaip 2000-ųjų, gana galingas. Po keleto metų pasieks brandos viršūnę, kol kas kausto uždarumo pojūtis.
92Château Pichon-Longue-ville Baron 2002
Rubinas su labai mažai granato kraštelyje. Mėlynių sulčių, saldaus medžio aromatas. Burnoje koncentruotas, saldokas. Ne per sunkus, bet tikrai maloniai vyriškas. Karstelėjimas pabaigoje primena spygliuočių mišką. 93
Château Pichon-Longue-ville Baron 2003
Raudonumo turinti granato spalva. Kvepia vanile, brandos aromatais. Taninai aitroki, poskonyje paprikos natelės. 90Château Pichon-Longue-ville Baron 2004
Rubinas su granato krašteliu. Greta raudonų uogų uogienės – švelnūs odos, saldymedžio, pelėsinio sūrio aromatai. Dėl salstelėjimo vynas tinkamas gerti jau dabar. Nors taninai dar kietoki. 92
Château Pichon-Longue-ville Baron 2005
Rubinas su vos pavandenijusiu krašteliu. Jaunatviškas juodųjų serbentų aromatas: labais stiprus, linkęs šildyti ir kąsti, kaip įprasta šiltais, koncentruoto derliaus metais. Taurėje aromatas skleidžiasi. Taninai dar čia, nė nemano švelnėti. Vyno posko-nis sugrįžta su brandos požymiais.
95Château Pichon-Longue-ville Baron 2009
Mėlynuojanti rubino spalva. Juodų uogų su ąžuolo prieskoniais, mėlynių sulčių aromatas. Didesni nei vidutiniai taninai. Puikus balansas. Ilgai trunkantis poskonis. Ne itin koncentruotas. Malonus gerti dabar, nepernokęs. 96
Château Pichon-Longue-ville Baron 2010
Graži violetinio bijūno spalva. Ypatinga mėlynų uogų (gervuogių sultys) koncentracija. Labai taurus. Vanilės ir juodų uogų poskonis. 95
18
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
KITI VYNAI
VYNAS APRAŠYMAS ĮVERTINIMAS
Château Pichon-Longueville Baron 1961 (Magnum)
Klasikinis brandaus vyno kvapas, atsiveriantis labai lėtai. Burnoje dar labai gyvas, savotiškai saldus ir drauge gaivus, balansas primena bruknes. Svarus, šilkinis ir gana pilnas. 94
Château Pichon-Longueville Baron 1988
Tobulai subrendęs. 96
Château Pichon-Longueville Baron 1989 (Magnum)
Švelnus, subrendęs. 91
Château Pichon-Longueville Baron 1990
Kvepia džiovintomis figomis, uogiene, su tabako užuominomis. Vis dar jaunatviškai taniniškos struktūros burno-je, svarus. Reiktų laukti. 95
20
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
geri ir blogi saldaus vyno metai Soterne pagal „Château d‘Yquem“:
2009, 2010, 2011 ir 2012
Arūnas Starkus
2012 metais, dešimtą kartą per šimtą metų, „Château
d‘yquem“ nusprendė nedaryti saldaus vyno iš surinkto derliaus. Kuo šis vynme-
tis neįtiko garsiausio pasaulyje kekerinio vyno ūkiui, suprasime palyginę 2009–2012
metų oro sąlygas.
21
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
„Château d‘Yquem“ nė butelio nepardavė 1910, 1915,
1930, 1951, 1952, 1964, 1972, 1974 ir 1992-aisiais. Visi šie
metai buvo šalti, drėgni ir be saulės, išskyrus 1964-uosius, kai
šiltą vynmetį sugadino lietus per derliaus skynimą. 1915-aisiais
prie prasto oro prisidėjo ir pirmojo pasaulinio karo negandos.
2012-aisiais per patį derliaus nuėmimą užklupo lietūs, ir pavyko
nuskinti vos dešimt procentų įprasto derliaus kiekio.
Ūkio technikos direktorius Francisas Mayeur savo pasakojimą
apie skynimo sąlygas iliustruoja diagramomis, kuriose skynimui
palankios sausos dienos kaitaliojasi su nepalankiomis lietingomis.
2009-IEJI
Šiuos metus Francisas vadina puikaus pilkojo kekero ant
puikios kokybės uogų metais. Pirmasis skynimas – rugsėjo
14–17 dienomis. Po to tris dienas lijo, todėl kilnusis puvinys
pasklido po visą vynuogyną. Spalio 1–7 dienomis – įspūdingo
derliaus skynimas: puvinys pasklidęs visur, vakarais temperatūra
pakildavo iki 30˚C. Spalio 4 d. buvo surinktas visų laikų didžiau-
sias vienos dienos derlius, nes teko labai skubėti, kad cukraus
koncentracija neviršytų idealios 21 proc. potencialaus alkoholio
kiekio (~370 gr/l) ribos. Trečiuoju skynimu buvo nurinktos vėliau
prinokstančių ūkio vietų uogos. Spalio vidury pasirodė pirmo-
sios šalnos, po to – lietaus prognozės, todėl spalio 19 dieną
derliaus nuėmimas baigiamas.
2010-IEJI
Nuostabus klasikinis vynmetis. Kekerą paskleidė rugsėjo 6–8
dienomis lijęs lietus, po to dvi savaites uogos sparčiai kaupė
cukrų. Pirmasis skynimas (trier) – rugsėjo 20–22 dienomis,
antrasis – po savaitės. Vėliau buvo laukiama lietaus, kuris dar
kartą paskatintų pilkojo kekero dauginimąsi. Trečiasis skyni-
mas prasidėjo spalio 14 dieną, ketvirtasis – spalio 22-ąją. 2010
metais gamta leisdavo vynuoges skinti tada, kai jos sukaupdavo
reikiamą cukraus kiekį, todėl buvo nuspręsta septynių skirtingų
terroir vynuoges fermentuoti atskirai ir galutinį mišinį kurti jau
AR žINote, KAD...
Pirmasis kekerinis derlius „Château d‘Yquem“ buvo nuskintas 1847-aisiais, kai grafas Romain-Bertrand’as de Luras Salucesas užtruko medžioklėje Rusijoje.
„Botrytis cinerea“ lietuviškai vadinamas pilkuoju kekeru. Jo sukeltas puvinys – kekerinis puvinys, dar vadinamas kilniuoju puviniu.
VYNAS APRAŠYMAS ĮVERTINIMAS
Château d‘Yquem 2009 Švarus, fokusuotas, išraiškingas medaus, vanilės, kekero, tropinių vaisių, mango aromatas. Labai saldus, minkštas, skalsus, aliejiškas, svarus, su grietinėlės poskoniu. Labai elegantiškas. 97
Château d‘Yquem 2010 Kvepia persikais, kriaušių kompotu, papajomis. Ne pernelyg egzotiškas ir ne per daug kekero. Koncentruotas, elegantiškas ir palyginti lengvas. Citrinos karstelėjimas poskonyje. 94
vyninėje. Ketvirtasis skynimas prasidėjo po trumpo lietaus, todėl
jo metu nuskintos vynuogės nebuvo vertos ūkio vardo ir buvo
parduotos, kaip ir nedidelis kiekis uogų, surinktų lapkričio 5–6
dienomis.
2011-IEJI
Rugpjūčio pabaigoje trumpalaikiai lietūs sudarė sąlygas pir-
majai kekero atakai kekių viduryje. Po keturių lietingų dienų rug-
sėjo pradžioje puvinys pasklido po visą vynuogyną. Rugsėjo 6–7
dienomis vyko pirmasis uogų skynimas. 12 dieną buvo skinama
visame vynuogyne. Uogos labai gaivios ir jau gana saldžios. Po
lietaus pertraukos antrasis skynimas vyko rugsėjo 21–23 dieno-
mis, uogos tuo metu buvo dar saldesnės. Rugsėjo 25–28 dieno-
mis uogos buvo skinamos vėsesnėse, molingose vietose. Gerą
balansą užtikrino dalis pernokusių, tačiau kekeru neužsikrėtusių
uogų. Ketvirtasis skynimas – spalio 3–5 dienomis.
2012-IEJI
Pirmojo skynimo buvo laukiama iki rugsėjo 25-osios
(pastarąjį kartą taip vėlai derlius pradėtas rinkti 1993-aisiais).
Mat po šalto ir vėsaus pavasario liepą nusistovėjęs sausas oras
rugsėjį virto bausme vyndariams: kilnusis puvinys vis nesirodė.
Prasidėjęs ilgai lauktas lietus, deja, niekaip nesibaigė, tad pavyko
surinkti labai nedidelį derlių. Paskubomis nuskintos vynuo-
gės buvo pakankamai saldžios, tačiau ragaujant vyną, buvo
nuspręsta, kad jis nevertas „Château d‘Yquem“ vardo. Kadangi
ūkis antrojo vyno nedaro, surinktos uogos buvo parduotos urmu
vyno pirkliams.
22
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
l Franciso Mayeur diagramose žymimi krituliai, nuskintų vynuogių kiekis, oro temperatūra.
l Francisas Mayeur yra „Château d‘yquem“ technikos direktorius nuo 1983 m.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
23
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
Atradimo džiaugsmas skatina mus ieškoti. Vienas didžiausių
2013 metų Lietuvos vyno čempionato atradimų – vyninė
„Juan Gil“.
Ispanijos pietuose, Sereso (Cerez) kalno papėdėje, įkurtos
„Juan Gil“ vyninės istorija prasidėjo 1916 m., kai Juanas Gilas
Gimenezas Mursijoje, Chumiljos apeliacijoje (Jumilla Do) ėmėsi
haminti vyną. Jo sūnus Juanas Gilas Guerrero vyno verslui pasky-
rė visą gyvenimą, o abu anūkai ir dabar vyninę valdanti proanū-
kių karta pasiekė, kad „Juan Gil“ vyninės vardas taptų vertinamas
vyno pasaulyje.
Jumilla Do – anksčiau mažai žinoma apeliacija. Iki 1989 metų
šį rajoną buvo aplenkusi europietiškus vynmedžius niokojusi
filoksera. Po šių įvykių rajone pradėta atauginti vynuogynus,
investuota į modernias technologijas, ieškota novatoriškų spren-
dimų – taip pradėta kurti išskirtinės kokybės vyno istorija. „Juan
Gil“ yra šios istorijos dalis.
Šiandien „Juan Gil” šeima vienija septynias vynines, gami-
nančias išskirtinės kokybės produkciją. Chumiljoje įkurta vyninė
„Juan Gil” bei bendras Gilų šeimos ir australų vyndario Chriso
Ringlando projektas – vyninė „El Nido“. Šios vyninės siekia
gaminti ypatingos kokybės vyną, aukštais balais vertinamą vyno
kritiko Roberto Parkerio ir „Wine Spectator“ žurnalo, rimtai kon-
kuruojantį su kitais Jumilla Do vynais.
Naujas Gilų šeimos projektas – 2007 m. Almansos apeliacijo-
je įkurta „Atalaya“ vyninė, gaminanti Almansa DO vynus. Ūkiui
priklausančiuose 62 hektaruose kalkakmeniu padengtos dirvos
beveik kilometro aukštyje auga ‘Garnacha Tintorera‘ (dar žinoma
kaip ‘Alicante Bouschet‘) vynuogių veislė, viena iš nedaugelio
vitis vinifera vynuogių, turinčių raudoną minkštimą. Vynuogės
plačiai auginamos jau nuo 1866 m., tačiau vyno gamyboje
dažniausiai maišomos su kitomis. Vyninė „Atalaya“ atskleidė šių
vynuogių potencialą, gamindama „Laya“, „La Atalaya“ ir „Alaya“
vynus, kuriuose dominuoja ‘Garnacha Tintorera‘ veislė.
Kiti Gilų šeimos projektai: 2005 metais įkurta mažytė vyninė
„Ateca“ (Calatayud DO), „Cellers Can Blau“ (Montsant DO) bei
„Bodegas Triton“ ir „Orowines“ – kokybiško vyno gamintojos,
išsibarsčiusios po visą Ispaniją.
„Mineralinių vandenų“ informacija
„Juan gil“ –2013-ųjų Lietuvos metų
vyninė
24
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Raudonojo Ispanijos vyno beieškant
Pakeliui į „Fenavin“ parodą
Jurgis Šliogeris
Važiuojame į didžiausią Ispanijos vyno parodą. Didelėje vyno
parodoje dažnai jautiesi lyg pasimetęs nepažįstamame mieste. todėl labai svarbu prieš
parodą susidaryti prioritetų sąrašą ir stengtis nuo jo kuo mažiau nukrypti. Visada
turime gamintojų adresus (stendų numerius), kuriuos būtinai norime ap-
lankyti, tačiau jau po pusvalandžio išslystame iš numatyto
kelio ir pasileidžiame parodos šalikeliais.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
25
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Kita vertus, iš praktikos ir dalyvių sąrašo žinau, kad labiausiai
žinomų ir geidžiamų vynų parodoje neparagausiu, nes jų
ten tiesiog nebus. Tokiu atveju nėra reikalo medžioti ispaniškų
įžymybių – „Pingus“ (97 balai), „Termanthie“ (97 balai, 120 eurų),
„L‘Ermita 2010“ (97 balai, 672 eurai) ir kitų Pirėnų pusiasalio
žvaigždžių. Taigi, ne be gailesčio atsisakiau šios snobiškos me-
džioklės ir nusprendžiau didesnį dėmesį skirti Lietuvoje mažiau
žinomiems regionams bei apeliacijoms. Išsirinkau tuos, kurie
mane jau senokai domina: tai šiaurės vakarų apeliacijos, kur
klesti baltosios veislės ‘Verdejo‘ ir ‘Godello‘, raudonosios ‘Mencia‘,
bei pietryčių apeliacijos Chumilja (Jumilla Do), Jekla (yecla Do)
ir Utjelis-Rekena (Utiel-Requena Do), kur karaliauja ir pas mus
populiarėjanti ‘Monastrell‘ ir dar visai nežinoma ‘Bobal‘. Jei pasi-
seks, reikėtų pasidomėti ir kylančia žvaigžde Toru (toro Do), kur
savaip klesti ‘Tempranillo‘.
BJERSAS IR ‘MENCIA’
Raudonąjį Bjerso (Bierzo Do) vyną pastaraisiais metais nepa-
prastai išgarsino ‘Mencia‘ vynuogės. Dabar jų vynas puikuojasi
visuose Ispanijos vyno salonuose. Ši vietinė veislė, karaliaujanti
Ponferados (Ponferrada) miestelio apylinkių vynuogynuose
Pirėnų pusiasalio šiaurės vakaruose, buvo žinoma seniai, tačiau
tik kaip vietinių barų vyno žaliava. Apleistos vyninės, pasenusi
technika: tokiomis sąlygomis gero vyno nepagaminsi. Todėl
ilgai niekas šios veislės rimtai nevertino. Tik sužibus Priorato
žvaigždei, vienas žymiausių naujų vietovių atradėjų – Alvario
Palaciosas – parodė, kokias galimybes slepia ‘Mencia‘ veislė. Šio
gamintojo vynai iš Bjerso sukėlė pasigėrėjimo bangą. Tuomet iš
letargo atsibudo ir vietiniai gamintojai, buvo sulaukta investuo-
tojų iš kitų regionų. Atsigavo apleistos vyninės, pradėti tvarkyti
vynuogynai, buvo atrasta dešimtys hektarų labai senų vynuo-
gynų. Iš šių vynuogynų derliaus vyndariai gamino atskirą vyną,
daug dėmesio skyrė uogų atrankai. Taip per dešimtmetį atsirado
puiki senos veislės ‘Mencia‘ apeliacija.
Ši veislė pasirodė esanti labai visapusiška. Jos vynas papras-
tas, lengvas, gaivaus, vaisiško aromato, kartais juntamos mė-
siškos gaidos. Geras rūgštingumas ir natūralūs taninai pabrėžia
skonį. ‘Mencia‘ – laukinė veislė, ją sunku suvaldyti. Be to, tai labai
„sunkus“ partneris kupažuose: kitas veisles ji tiesiog prislegia,
o bandymai ją suminkštinti ‘Merlot‘ ar aromatizuoti ‘Cabernet
Sauvignon‘ nieko gero neduoda. Geriausiai pavyksta brandinta
ąžuolinėse statinėse. Vynas iš ‘Mencia‘ veislės labai priklauso ir
nuo dirvožemio bei vyndario gebėjimo ją suvaldyti.
Šiuo metu Bjerso vyndariai dažniausiai gamina dviejų tipų
„Mencia“ vyną. Pirmasis, labiau populiarus – sodrus, aromatin-
gas, su ryškia ąžuolo įtaka. Švelnios gaidos papildo šviežių juodų
uogų aromatus. Juntami mėsiški ir švelnaus skrudinimo niuan-
sai. Šviežias vaisiškumas su lengvu saldumo pojūčiu išlieka net
ir senesniame vyne. Aiškūs taninai užtikrina gerą brendimą, bet
laikui bėgant jie švelnėja. Ilgai tęsiasi vyno poskonis su aiškia
mineraline pabaiga.
Antrojo tipo vyno aromatas švelnus, kartais net asketiškas.
Dažniausiai kvepia šviežiais vaisiais, jame sunku atsekti ąžuolo
pėdsakus. Gera struktūra, paremta švelniu vaisiškumu, užtikrinta
pabaiga su minerališkais niuansais. Šio vyno gamyboje svarbiau-
sia paprastumas, gera rūgštis ir minerališkumas. Vyndarys siekia,
kad jo vynas kuo geriau atspindėtų vynuogyno savitumą.
‘BOBAL‘ VYNUOGėS IŠ UTJELIO-REKENOS
Pagrindinės jų auginimo vietos yra į vakarus nuo Valensijos
esančioje Utiel-Requena Do apeliacijoje. Čia gamintojai ilgokai
darė pigų, prekybos centrų lentynoms skirtą vyną, tikrai nepri-
lygstantį Ispanijos geriausiesiems. Nors ‘Bobal‘ šiame rajone
sudaro per 80 proc. raudonųjų veislių, jos pavadinimo nerasite
ant butelių. Kartais tik užpakalinėje etiketėje, tarp kitų techninių
duomenų ir veislių, gali būti paminėta ir ‘Bobal‘. Utjelio-Rekenos
apeliacijoje daugiau investuojama į ‘Merlot‘, ‘Syrah‘, ‘Monastrell‘,
o vietinė veislė ‘Bobal‘ lyg ir stumiama iš vynuogynų. Šias vynuo-
ges sunku auginti, be to, ilgainiui buvo priveista įvairiausių jos
klonų. Gaminti vyną iš jų irgi nelengva, o kur dar taninai, gerai
juntami net po metų. Todėl gamintojai ‘Bobal‘ vynuogynuose
keičia švelnesne ir labiau nuspėjama veisle ‘Merlot‘. Iki pastarojo
meto tik vyninei „Mustiguillo“ pavyko sukurti įspūdingo vyno
iš ‘Bobal‘ vynuogių. Geriausias iš jų – „Quincha Coral“: galingas,
naujose ąžuolinėse statinėse brandintas ‘Bobal‘ vynas, išliekantis
gaivus ir harmoningas nepriklausomai nuo ąžuolo ir brandinimo.
Švelnios gaidos puikiai papildo išraiškingus taninus. Skeptikai tai
traktuoja kaip išimtį, patvirtinančią taisyklę. Tačiau ir gretimoje
apeliacijoje Do Manchuela padaroma gerai vertinamo šimtapro-
centinio ‘Bobal‘ vyno. Jis nėra pernelyg aromatingas, tačiau vyno
struktūrą ir šviežumą puikiai papildo minerališkumas. Vynas
gamintas senoviškai, beveik be ąžuolo. Taigi kai yra noro, galima
sukurti ir geriau, nei norėtų prekybos centrų klientai.
‘MONASTRELL‘– MURSIJOS ŽVAIGŽDė
Dar prieš keletą metų Mursiją (Murcia) Lietuvoje žinojo tik
tie, kurie ruošėsi į Ispaniją vykti skinti mandarinų ar pomidorų.
Vyno, net ir ispaniško, mėgėjai apie šio krašto vyną nežinojo
nieko arba žinojo labai mažai. Ir tai nestebino, nes šio regiono
vynas nebuvo populiarus.
Per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasikeitė iš esmės. Čia ka-
raliauja ‘Monastrell’ veislė, per keletą pastarųjų metų užkariavusi
vyno pasaulį ir dabar tokia pat garsi, kaip ir ‘Garnacha’ iš Priorato
bei ‘Mencia’ iš Bjerso.
Vyninės čia įsikūrusios gana aukštai (400–900 m virš jūros
lygio), itin varganoje, akmeningoje žemėje, turinčioje daug
geležies. Nuo seno šiose vietose iš ‘Monastrell’ (Prancūzijoje –
‘Mourvedre’) buvo daromas saldus vynai iš kiek padžiovintų
uogų, kartais pastiprinamas alkoholiu ir ilgai brandinamas
ąžuolo statinėse. Dabar tokio stiliaus vynas daromas kaip porto
vintage. Etiketėse jis žymimas Monastrell dulce.
VYNAI, KURIUOS TIKRAI REIKėS RASTI PARODOJE
„FENAVIN“
IŠ ‘MeNCíA’ VyNUoGIų:„Descendientos de J. Palacios Pétalos del Bierzo DO”, „Viñedos y bodegas Dominio de Tares Bembibre DO“, „Raúl Pérez bodegas y viñedos Ultreia Saint-Jacques DO“
IŠ ‘BoBAL’ VyNUoGIų:Bodegas y Viñedos Ponce P.F. Manchuela DO“, „Finca Sandoval Signo Manchuela DO“, „Mustiguillo Viñedos y Bodega Quincha Corral El Terrerazo“
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
26
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Tačiau šio krašto vynininkystės suklestėjimas labiausiai
susijęs su sausuoju „Monastrell“ – itin patraukliu, vaisišku ir labai
lanksčiu vynu. „Monastrell“ čia gali būti tiek gaivus rožinis ar len-
gvas, greitam vartojimui skirtas raudonasis, tiek rašalo tamsumo,
galingos taniniškos struktūros, alkoholiškas (15 proc.) vynas. Kad
ir koks būtų, jis ilgai išlieka sodraus skonio ir net minerališkas.
Tokią dermę suteikia ir užtikrina vietinis dirvožemis. Sąlygos
vynininkystei čia nepaprastai sunkios, natūralus derlingumas
rekordiškai mažas, jei ne vynuogynai, čia tikrai niekas neaugtų.
Didelis dirvos rūgštingumas apsaugojo daugelį vietinių
vynuogynų nuo filokseros.
VIII a. arabai užėmė šią Pirėnų pusiasalio dalį ir šias vietas ko-
lonizavo. Laikui bėgant, šiose pusdykumėse jie įvedė drėkinimo
sistemas, kuriomis ir dabar dar remiasi žemės ūkis. Šią iki raudo-
numo nuo saulės kaitros išdegusią nesvetingą plokštikalnę ara-
bai paniekinamai vadino al-basit, tai yra „kur plokščia ir tuščia“
(isp. albacete).
Mursijoje yra trys apeliacijos: Jumilla Do, yekla Do ir Bu-
llas Do. Didžiausia ir labiausiai žinoma yra Jumilla Do (28 tūkst.
ha), ypač išgarsėjusi pastaraisiais metais. Didžiausias pasiseki-
mas susijęs su vynais, turinčiais puikų kainos ir kokybės santykį.
Chumilja yra pasienyje. Šiek tiek mažiau nei pusė jos
vynuogynų yra Mursijos administracinės srities teritorijoje, kiti
vynuogynai priklauso Albasetės (Albacete) provincijai, esančiai
Kastilijos-La Mančos teritorijoje. Kitaip sakant, viena koja siekia
Viduržemio jūros pakrantę, o kita – žemyninį ir sausą regioną.
Dėl šios priežasties Chumilja pavaldi ne regiono valdžiai, o tie-
siogiai Žemės ūkio ministerijai.
Nors pagal apeliacijos taisykles vyno gamybai leidžiama
naudoti keliolika baltųjų ir raudonųjų vynuogių veislių, beveik 80
proc. vynuogynų ploto užima ‘Monastrell’ – veislė, atnešusi Chu-
miljai pelnytą šlovę. „Jumilla Monastrell“ – vyno pasaulyje gerai
žinoma markė. Prieš keletą metų vietinius raudonuosius vynus Ro-
bertas Parkeris įvertino nuo 87 iki 93 balų. Aukščiausią įvertinimą
gavo garsusis „El Nido 2002“ (96 balai). Tai ‘Cabernet Sauvignon’ ir
‘Monastrell’ kupažas, kuriame pastarojo yra tik 30 proc.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
28
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Baltojo Ispanijos vyno beieškant
Įvairūs ‘Verdejo‘ ir ‘Godello’ įsikūnijimai
Jurgis Šliogeris
Vynuogynuose į pietus nuo Valjadolido šiuo metu klesti balto-
sios ‘Verdejo‘ vynuogės. Apeliacija Rueda DO buvo įteisinta 1980 m. Šis aktas
vainikavo saujelės entuziastų, siekiančių sugrąžinti ikifilokserinių laikų šlovę vynuogynams, esantiems
aplink Medina del Kampo miestelį, pastangas. Mat XIX a. pabaigoje vietoj filokseros sunaikintų
‘Verdejo‘ vynmedžių buvo pasodinti ‘Polomino‘, ir Rueda ilgai tiekė rinkai vidutiniškos
kokybės uogas distiliavimui. Galisijos veislės ‘Albariño‘ ir iš jos pagaminto bal-
tojo vyno sėkmė atvėrė rinką, tada ir buvo prisiminta ‘Verdejo‘.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
29
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
Vynuogynų atnaujinimas tęsėsi daug metų; dabar jų plotas suda-
ro per 8 tūkst. ha, pusę jo užima ‘Verdejo‘. Daugelis vynuogynų
yra 700–800 m aukštyje virš jūros lygio, esant žemyniniam klimatui,
tai užtikrina norimą dienos ir nakties temperatūrų skirtumą.
‘Verdejo‘ vynuogių vynas gaivus, aromatingas, jame gerai
juntama rūgštis. Aiškios citrusinių vaisių ir obuolių natos persi-
pina su žoliškomis. Kartais galima užuosti ir ‘Sauvignon Blanc‘
būdingą agrastų aromatą. Burnoje skonis švelnus ir šviežias. Toks
Ruedos vynas užkariavo Ispaniją prieš dešimtmetį.
Laikui bėgant, „Verdejo“ stilius keitėsi. Šiuo metu išskiriami
trys „Verdejo“ stiliai. Pirmojo tipo vynų pagrindas yra vaisiškas
gaivumas ir aiškiai pabrėžta rūgštis. Vyrauja švarūs, išraiškingi
citrusiški, žoliški akcentai. Burnoje juntama gera rūgštis, bet
trūksta tvirtos struktūros. Šie gaivūs, tačiau nepretenzingi vynai
geriausiai tinka gerti jauni.
Antrojo tipo vynų aromatas ne toks išraiškingas, tačiau struk-
tūra tvirta. Šiems vynams skinamos senų vynmedžių ar atskirų
sklypelių uogos. Siekiant, kad būtų kuo mažiau pakeisti pradiniai
aromatai, vyno gamyboje nenaudojamos ąžuolinės statinės. Dau-
giau naudojama prinokusių uogų, burnoje juntamas saldumas, o
kartais, ir medaus, vaško gaidos. Mažiau rūgšties.
Trečiojo tipo vynai – tai prieštaringa ‘Verdejo‘ draugystė
su ąžuolu. Ąžuolas naudojamas saikingai ir apgalvotai ne tik
brandinimui, bet ir fermentacijai. Taip ąžuoliniai niuansai geriau
integruojasi ir padeda geriau subalansuoti vyną. Tai teorija, o
praktiškai vynas ne visada pavyksta: po fermentacijos statinėse
brandintas „Verdejo“ praranda gaivumą ir labai išryškėja svies-
tiniai tonai, todėl prarandamas veislės savitumas, ima vyrauti
ąžuolo įtaka. Tokio tipo vynų atsirado visai neseniai, todėl neaiš-
ku, kaip jie toliau bręs, koks bus jų brandinimo potencialas.
AMBICINGASIS ‘GODELLO‘ IŠ VALDEORASO
Ispaniškas „nuotykis“ su ‘Verdejo‘ pasisekė, ir atėjo ‘Godello‘
eilė. Ši veislė užėmė visus vynuogynus nedidelėje apeliacijoje
Galisijos pietryčiuose, Valdeorras Do. Kalnuose augančiuose vy-
nuogynuose juntama ryški šalto Atlanto oro įtaka: tokios sąlygos
geros baltosioms veislėms. ‘Godello‘ ten auginama seniai, bet
anksčiau svarbiausia buvo kiekybė, ir tik pastaraisiais metais pra-
dėtas riboti derlingumas, atskirai naudojamos senų vynmedžių
uogos. Dėl to vynai tapo išraiškingesni, geresnės kokybės. Ape-
liacijoje yra per 40 gamintojų, tačiau renkantis vyną reikia labai
žiūrėti, nes tik nedaugeliui iš jų svarbiausia kokybė. Didžioji dalis
baltųjų Valdeoraso vynų vis dar cukringi, stokojantys tinkamos
rūgšties. Didelį ‘Godello‘ vynuogių potencialą demonstruoja kai
kurių ambicingų vyndarių vynai.
Geriausius vynus pagamina vyndariai, sekantys savo kolegų
iš Rias Baišas ir Ruedos pėdomis. Greta paprasto, daugiausiai
vaisiško, gaivaus vyno padaroma įspūdingų vynų, atskleidžian-
čių geriausias veislės savybes. Vyndariai atidžiai perrenka uogas,
ypač senų vynmedžių, kita vertus, fermentuodami vyną, leidžia
jam bręsti ant nuosėdų kelis mėnesius. Rezultatai puikūs, o ge-
riausi vyninių „A Tapada“, „Joaquin Rebolledo“, „Bodegas Valdesil“
ar „Bodegas Godeval“ vynai itin gerai vertinami kritikų.
Atskirai galima paminėti ąžuolinėse statinėse brandinamą
vyną. „Godelio“ geriau nei „Verdejo“ atlaiko kontaktą su ąžuo-
lu. Šiek tiek nukenčia gėliški aromatai, tačiau labiau išryškėja
medaus ir citrusinių vaisių skoniai. Vynai išlieka harmoningi,
minerališki. Geriausius gamina vyninė „Rafael Palacios“.
VYNAI, KURIUOS TIKRAI REIKėS RASTI PARODOJE
IŠ ’VeRDeJo’ VyNUoGIų:„Bodegas José Pariente José Pariente Verdejo Rueda DO“,„Bodegas Naia Naia Rueda DO“,„Bodegas Terna V3 Viñas Viejas verdejo Rueda DO“ .
IŠ ’GoDeLLo’ VyNUoGIų:„A Tapada S.A.T. Guitián Godello Valdeorras DO“, „Bodegas Godeval Godeval Cepas Vellas Valdeorras DO“, „Rafael Palacios Lauro do Bolo Valdeorras DO“.
l Rafaelis Palacio
30
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Lietuviai ir sūris: užprogramuotas pasididžiavimas
ir išmanymo stokaAndrius Užkalnis
L i e t u v i a i i r s ū r i s
31
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Skirtingai nuo alaus, kuriuo giriamės pagrįstai ir nepagrįstai
(neva mūsų aludariai garsėję dar „Iliados“ laikais, o dabar
Amerikoje lietuviškas alus „vertinamas ir žinomas“, pridursime –
tautiečių parduotuvėse), sūris mums nebuvo svarbus dalykas. Tai
ne duona, ne skilandis ir net ne gintaras.
Tačiau sūris, jo valgymas ar nevalgymas, atskleidžia kur kas
daugiau, nei galėtume pagalvoti, apie lietuvių, bent jau pastarųjų
trijų kartų, brandą ir socialinį statusą.
Fermentinis (arba, liaudiškai kalbant, geltonasis) sūris buvo
pradėtas masiškai gaminti ir vartoti tik sovietinėje Lietuvoje.
Fermentinio sūriai – „Rokiškis“, „Rambynas“, „Olandiškas“, buvę
mūsų pieno pramonės pasididžiavimu ir šiokio tokio išskirtinu-
mo požymiu (suprask, civilizuotas, į Vakarus žiūrintis Pabaltijys),
yra ne tautinio paveldo ir ne nacionalinės tradicijos produktai.
Varškės sūriai mums buvo ir yra mieli (ir dabar brangiuose ūkinin-
kų turgeliuose jie užima svarbią vietą), tačiau svetimšaliams jie
mažai ką sako. Ne į juos žiūrėdavo ir pirštais badydavo atvažiavę iš
Rusijos žmonės, kurie stebėdavosi tuometiniu nelaisvos Lietuvos
buržuaziniu gyvenimo lygiu.
Iš vaikystės prisimenu, kaip tėvai bendravo su atvykėliais iš
Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgo). Šie buvo šokiruoti, suskai-
čiavę Basanavičiaus gatvės gastronome Vilniuje vienu metu
parduodamas šešias sūrio rūšis. Jie niekada nebuvo parduotuvėje
matę daugiau nei vienos fermentinio sūrio rūšies. Jiems tai buvo
nedviprasmiška užuomina, kaip Lietuvoje viskas yra gerai. Sūrių
įvairovė juos paveikė gal net labiau, negu faktas, kad sviesto par-
duotuvėje galima nusipirkti kasdien.
Tačiau fermentinis sūris buvo iš esmės Lietuvos miestiečių
patiekalas, prie kurio klientas buvo pratinamas per visuomeninio
maitinimo įstaigas, o ne atvirkščiai (kaip, pavyzdžiui, bulviniai
patiekalai, kurie į mūsų restoranus atėjo iš namų virtuvės). Sūris
ant sumuštinio buvo – ir daugeliui liko – antrasis standartinis
pusrytinis patiekalas po sumuštinio su servelatu, kaip amerikiečiui
kukurūzų dribsniai po blynų su klevų sirupu. Halės turgavietėje
viena pardavėja, siūlydama dešrą, sakė: pusryčiams, prie kavutės...
Pelėsinio sūrio Lietuvoje nebuvo iki nepriklausomybės: net
prastas rokforo ir kamambero imitacijas žmonės atveždavo į
Lietuvą iš Maskvos traukiniais, važiuojančiais per naktį – šie da-
lykai laikyti tokiais egzotiškais, kad buvo pernelyg toli už geismo
horizonto, todėl jų galėjai nusipirkti laisvai. Panašiai kaip Kubos
Mes ne prancūzai, kurių santykis su sūriu yra nacionalinio mito
dalis. Generolas De Gaulle‘is yra pasakęs: „Kaip gali valdyti šalį, kuri turi 246 sūrio
rūšis?“ žinoma, generolas ne tik sublizgėjo keista logika (prancūzai, nepriklausomai nuo mėga-
vimosi vynu, sūriais ir viskuo, kas valgoma, niekada nebuvo sunkiai valdoma tauta,
be to, retai kur rasi tiek nuoširdžios pagarbos viskam, kas susiję su
valstybe ir jos valdžia), bet ir pasikuklino. Prancūzijoje vien
sūrių tipų yra arti keturių šimtų.
cigarai, tikrieji „H.Upmann“, kurie gulėdavo parduotuvių tabako
skyriuose Vilniuje ir Kaune, ir niekam jų nereikėjo. Maskviečiai
norėdavo ne pelėsinio sūrio, o lietuviškos rūkytos dešros.
Išmanymas apie sūrį nebuvo lūkesčių dalis: statistiniam
lietuviui apie sūrį išmanyti reikėjo tiek pat, kiek apie vyną, tai
yra beveik nieko. Kaip vynas buvo skirstomas į baltą ir raudoną,
rūgštų ir skanų, taip ir sūriai buvo – geltonas arba baltas). Tokio
požiūrio esama ligi šiol: net didžiausi gamintojai, išleidžiantys itin
daug pinigų rinkodarai ir aršiai kovojantys su konkurentais, nieko
geresnio nesugalvoja, nei parašyti savo produkto etiketėje: „Labai
patinka ne tik Lietuvos vartotojui, bet ir užsieniečiams, vertinan-
tiems tipišką fermentinio sūrio skonį.“ Arba: „Ypatingo, tik šiam sū-
riui būdingo skonio.“ Štai taip, aš neišsigalvojau. Tai tikros citatos.
Sūrio pažinimas vis dar nėra siekiamybė: vietoje skonio apibū-
dinimo, devyniais atvejais iš dešimties, vartojami žodžiai „legen-
dinis“, „laiko patikrintos tradicijos“ arba „receptai iš žilos senovės“.
Jie nereiškia nieko apčiuopiama. Taip sakoma ir apie pieną, kefyrą,
grietinę, duoną.
Nebrangus fermentinis sūris įgyja kitą funkciją – maisto
gadinimo: šis daug riebalų turintis produktas, užtarkuotas ant bet
kokio mėsgalio, paukštienos ar žuvies paverčia patiekalą „liaudies
kulinarija“, suteikia jam sotumo. Vienoje nevykusioje picerijo-
je, papriekaištavus dėl pernelyg storos picos, teko išgirsti tokį
atsakymą: „Svečiams kaip tik patinka, kad pas mus sočiau.“ Be to, ir
patiekalas ant lėkštės atrodo didesnis.
Štai tada ir gimsta patiekalas, kuriame – visa Lietuvos nepri-
klausomybės metų blogo maisto istorija. Tai vištiena su ananasu,
užkepta su sūriu. Šio patiekalo įtaka mūsų šalies žmonių supra-
timui apie maistą prilygsta karo nusikaltimui. Be to, tai pakenkė
pačiai sūrio reputacijai.
Šiais laikais nusimanymas apie sūrį vis dar yra skiriamasis
elito požymis. Norėdamas pabrėžti savo aukštą statusą vartojimo
piramidėje, žmogus dažniausiai pažymi, kad jis mėgstąs nusipirkti
gabalėlį pelėsinio sūrio prie raudonojo vyno. Tai – kaip publikuoti
savo nuotrauką iš Tailando ar Vietnamo. Tai aukščiausio vartojimo
laiptelio signalas.
L i e t u v i a i i r s ū r i s
32
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Susitikimai Pfalce
Jurgis Šliogeris
Nuo pat pradžių čia viskas atrodo kitaip: ir saulė, ir mažai kritulių,
ir vietiniai papročiai. Kaimeliai, ramybė ir ypatinga, kaip tokiam užkampiui, virtuvė. Visa tai trau-
kia atvykėlius iš kitų kraštų, vieni čionai specialiai atvyksta, kiti mielai užsuka
keliaudami į Prancūziją.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
33
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
Sodri žaluma traukia kaip magnetas, todėl Pfalce daug res-
toranėlių ir viešbutukų, dažnai įsikūrusių ne miesteliuose,
o pakeliui į juos, tarp vynuogynų. Jau viso to pakaktų, bet dar
yra garsusis Vokietijos Vyno kelias, vienas gražiausių Europoje,
skęstantis pievų, vynuogynų ir miškų žalumoje.
Kalbant apie Pfalco vyną, reikia prisiminti, kad jis labai įvai-
rus, ir ne todėl, kad neturėtų savo stiliaus, kaip vynai iš Reinhe-
seno, o atvirkščiai – dėl stilių įvairovės. Vietinis vynas skiriasi net
ir nuo kaimynų iš Elzaso ar nuo vyno iš Reingau ir kitų regionų.
Aišku, čia taip pat karaliauja rislingas, ir net labai geras. Tačiau
Pfalcas turi ir savo vietinį vyną „Dornfelder“, kitur nelabai mėgs-
tamą ir užmirštą. Tačiau dabar ši raudonųjų vynuogių veislė vis
labiau atsigauna.
Pfalce nuo pat pirmo apsilankymo jaučiuosi ypač gerai, ne-
svarbu, ar Bad Diurkheime ar Noištate prie Veinštrasės (Neustadt
an der Weinstrasse), o ypač mažuose, dailiuose Deidesheime ar
San Martine, kur pilna restoranėlių, vyninių, barų, kviečiančių
prisėsti ir šnektelti su ūsuotu savininku.
Pfalcas – tai rojus akiai ir gomuriui. O kam gi nesinori į rojų?!
REINO TROPIKAI
Reikia atsiminti, kad Pfalcas gali pasigirti ypatingomis klima-
to sąlygomis. Kaip ir Badenas, tai pati šilčiausia vieta Vokietijoje.
Kai kuriuose slėniuose, kur nėra vėjo, vyrauja beveik Viduržemio
jūros regiono klimatas. Jeigu netikite, galite paragauti vietinių
migdolų, figų, citrinų ar kivių. Daug saulės ir mažai kritulių gau-
nantis regionas pagamina vyno, turinčio daugiau „kūno“, nei jo
giminaičiai iš Mozelio ar Reingau. O jei dar pridėsime dirvožemio
įvairovę, tos pačios veislės vynuogių vynui suteikiančią visiš-
kai skirtingų aromatų ir skonių. Arba paminėsime, kad šiame
regione leidžiama auginti net 67 skirtingas vynuogių veisles...
Tada suprasime, kad Pfalcas – tai atskiras vyno pasaulis, ir viso
gyvenimo neužteks jam iki galo pažinti.
‘RIESLING‘ IR ‘DORNFELDER‘
Administraciniu požiūriu Pfalcas dalijamas į dvi apskritis:
Mitelharto (Mittelhaart) ir Pietų Veinštrasės, o atskiria vieną nuo
kito Noištatas prie Veinštrasės.
Mitelhartas, esantis labiau į šiaurę, tarp Noištato ir Bad Diurk-
heimo – tai rislingo karalystė. Čionykštis rislingas yra riebokas,
glicerininis, pilnas ir minkštas, labai aromatingas. Čia rasime žy-
miausius Pfalco vardus – „Buhl“, „Basserman-Jordan“ (abi vyninės
yra Deidesheime), „Mosbacher“ (Frostas), „Schneider“ (Elerštatas)
ar „Bürklin-Wolf“ (Vachenheimas).
Tačiau ir pietinė dalis pastaraisiais metais atrodo labai įdomi.
Keliaujant tarp Noištato ir Landau pietine Vyno kelio dalimi, sunku
atsispirti įspūdžiui, kad čia kiekvienas metras išnaudojamas vynuo-
gynams. Dabar čia daromas puikus baltasis vynas. Tačiau jau seno-
kai (apie 20 metų) galima stebėti tikrą susižavėjimą aromatinguoju
vokišku „Dornfelder“, kuris čia gaminamas naudojant malolaktinę
fermentaciją, o po to dažnai brandinamas ąžuolinėse statinėse. Toji
ypatinga veislė, šiuo metu jau užimanti apie 14 proc. vynuogynų,
pasižymi raudonosioms veislėms neįprasta gėliška aromatų puokš-
te, gera rūgštimi, intensyvia spalva ir stipriais taninais. Vokiečiai ją
pamėgo su vietiniais mėsos patiekalais ir dešra. Lietuvoje rislingas,
juolab dornfelderis galėtų susilaukti didesnio dėmesio, nes mūsų
patiekalai tikrai yra labai panašūs į vokiečių.
KLASIKAS IŠ EDESHEIMO
Pfalce jis vadinamas Didžiuoju Ralfu. Be jo vyno neapsieina
jokia šventė, stiuardesės iš „Lufthansa“ neaptarnauja verslo
klasės keleivių, o Vokietijos olimpiečiai nevakarieniauja. Kalba-
me apie greičiausiai augančią vyninę Pfalce – „Weingut Werner
Anzelmann“.
Anselmannai šeimos herbą, dabar matomą ant visų etikečių,
gavo 1541 metais, o minimi jie šiose vietose nuo 1126 metų. Ar
tada augino vynuoges? Darė vyną? Dabar sunku pasakyti, bet
apsidairęs aplink matai, kad nelabai kas daugiau ten augtų.
Ralfo Anselmanno degustacinė patalpa Edesheime įreng-
ta taip, kad klientų minia užima pusę pagrindinės Edesheimo
gatvės. Ralfas sako, kad kaip tik to ir siekė. Tegu ragauja ne tik
tie, kurie perka vyną, bet visi apsilankantys. Jų degustacija yra
nemokama, tačiau ragauti galima ne visų vynų, o tik iki auslese
lygio. Bet tai irgi apie 40 pavadinimų!
Anselmannai daro vyną iš maždaug 40 veislių, auginamų 100
ha plote. Tai nėra mažai. Kartu su broliu Gerdu jie eksperimen-
tuoja ir su raudonosiomis veislėmis. Palyginti su visu regionu, jie
daro gana daug raudonojo vyno. Jų tėvas iš raudonųjų augino
tik ‘Pinot Noir‘. Tokios veislės, kaip ‘Dornfelder‘, ‘Regent‘, ‘Sant
Laurent‘, ‘Merlot‘ ar ‘Cabernet Sauvignon‘ atsirado tik 8-ajame ir
9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Maždaug tuo pat metu
imtos naudoti ir ąžuolinės statinės. Iki to laiko apie jas niekas nė
negalvojo. Vynas buvo daromas didelėse talpose. „Dabar turime
nerūdijančio plieno talpas su reguliuojama temperatūra fermen-
tacijai ir bordo statines brandinimui. Ir tikrai darome vis daugiau
raudonojo vyno“, – pasakoja vyninės šeimininkas.
Vokiečių skonis pamažu keičiasi. Sunku patikėti, tačiau
vokiečiai baltojo vyno išgeria mažiau nei 40 proc., daugiau nei
pusę išgeriamo vyno jau sudaro raudonasis. Prieš keletą metų
buvo atvirkščiai. Taip yra dėl besikeičiančio gyvenimo stiliaus.
Dabar vynas geriamas daugiau vakarais, po darbo. Dienq reikia
važinėti automobiliais, baigėsi laikai, kai darbo metu buvo
geriamas baltasis vynas. Vakarais raudonasis jau geriamas prie
vakarienės, su maistu. Be to, imta manyti, kad jis esąs sveikesnis.
NUO PFALCO IKI ANDų
Pastarojoje kelionėje į Pfalcą mūsų laukė malonus susiti-
kimas su vienu didžiausių vyndarių visame regione Heinrichu
Vollmeriu.
Jo tėvai iki karo ir vėliau gyveno Badene, turėjo vyninę,
kurioje dirbo tėvas ir Heinrichas su broliais. Jie priklausė koope-
ratyvui. Heinrichas įkalbinėjo, kad šeima pradėtų savo verslą, da-
rytų savo vyną, tačiau tėvas norėjo ramybės ir nenorėjo rizikuoti,
o kooperatyvas užtikrino stabilumą.
Pagaliau jaunasis Vollmeris paliko šeimos vyninę ir išsikėlė
į Pfalcą. Čia dirbo enologu, kol gavo kreditą ir pradėjo kurti
savo vyninę. Gauti kreditą ir pradėti sodinti vynuogyną nebuvo
lengva, bet įsivažiavus reikalai jau ėjosi greičiau. Dabar Heinri-
chas Vollmeris turi 108 ha vynuogynų Pfalce ir 333 ha Argenti-
noje.
HEKTARAI – LėKTUVUI
Prieš keliolika metų Vollmeris gavo išimtinę teisę tiekti vyną
„Lufthansos“ oro linijų bendrovei. Kuomet „Lufthansa“ įsigydavo
34
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
naują „Jumbo jet“, jis papildomai pirkdavo 6 ha vynuogynų: tiek
reikėjo padidinti vyno gamybą padidėjus „Lufthansos“ lėktuvų
skaičiui. Taip jo vynuogynų plotas išaugo iki 108 ha. Daugiau
aprėpti vienas jau nepajėgė. Nenorėjo samdyti kitų vyndarių,
norėjo daryti vyną pats, kad vynai būtų autoriniai. Šiuo metu
jo vyninė aprūpina „Lufthansos“ pirmąją ir verslo klasę milijonu
mažų vyno buteliukų per metus. Nuo pat pradžių Heinrichas
siekė, kad vynas būtų kuo pigesnis, bet nenukentėtų jo kokybė.
Dėl to niekada neturėjo vargo realizuodamas, nuolatiniai klientai
jo vyno užsisakydavo iš anksto.
NUTEISTAS DėL ‘CABERNET SAUVIGNON‘
1987 m. H. Vollmeris buvo apkaltintas nusižengęs įstaty-
mams ir nuteistas kalėti 72 dienas. Kuo gi nusikalto šis vynda-
rys? Prieš teismą jis stojo dėl nelegalaus ‘Cabernet Sauvignon‘
veislės auginimo. Jį paskundė kaimynas... Juokinga? Šiandien
tikrai, tačiau Vollmeriui buvo ne juokas. Niekam neatėjo į galvą,
kad dar Hitlerio laikais priimtas įstatymas, draudžiantis dėl rasių
švarumo auginti ne vokiškos kilmės vynuogių veisles, išgyvens
iki mūsų dienų. O kadangi išgyveno, tai reikėjo jo ir laikytis. Visai
be juokų už ‘Cabernet Sauvignon‘ ar ‘Merlot‘ buvo galima buvo
patekti į kalėjimą.
Vollmeris buvo gavęs leidimą eksperimentiniam sodinimui
ir 8-ajame dešimtmetyje pasodino ‘Cabernet Sauvignon‘, auginti
šias vynuoges taip pat galėjo, tačiau neturėjo leidimo daryti
vyno. Dėl prasidėjusio vyno skandalo Austrijoje valdžia delsė
išduoti jam leidimą, ir supykęs Vollmeris pradėjo daryti bando-
mąsias vyno partijas. Ir ... pateko į belangę. Neseniai Elerštate
buvo pažymėtas 25-osios šio įvykio metinės.
NUO ALPIų IKI ANDų
Į Argentiną Vollmerį atvedė potraukis alpinizmui. Išvaikš-
čiojęs Alpes, jis pradėjo ieškoti ko nors sunkesnio ir nusigavo į
Andus. Anduose Heinrichui atsitiko nelaimė, ir visi jau manė, kad
jis žuvęs. Jį išgelbėjo vietiniai indėnai. Kai grįžo namo, gyve-
nimą, taip pat ir šeimyninį, teko pradėti iš naujo. Žmona buvo
išėjusi. H. Vollmeris vėl įsitraukė į vyndarystę. Viename verslo
susitikime sutiko dabartinę savo žmoną, lietuvaitę zitą. Ponia
zita buvo baigusi germanistikos studijas Vilniaus universitete.
Mums tai buvo siurprizas, kurį paruošė kita Vokietijoje gyvenanti
lietuvaitė Jūratė. Kadangi antroji po alpinizmo Heinricho aistra
yra šeimininkauti virtuvėje, vakaras baigėsi gausia vakariene su
šeimininko vynu.
Prisiminimui apie nelaimę ir laimingą jos pabaigą Vollmeris
įsigijo vynuogynų ir Argentinoje. Ten pasistatė namą, kuriame su
šeima gyvena po pusę metų. Namas, aišku, yra tarp vynuogynų,
kurių plotas užima 333 ha. Argentinoje jis žinomas kaip Enrique
Vollmeris.
„Tai aš sugalvojau Uko slėnį ir pradėjau rašyti šį pavadinimą
savo vynų etiketėse. Greitai Mendosos valdžia kreipėsi į mane,
kad leisčiau jiems naudoti mano įregistruotą pavadinimą. Lei-
dau, ir taip atsirado Valle de Uco – nauja apeliacija Mendosoje“, –
pasakoja Heinrichas, pildamas naują argentinietiško vyno taurę.
Heinricho vynai primena Naujojo Pasaulio ir europietiško vyno
sintezę. Atrodytų, nesuderinima, tačiau jis geba šiuos skirtumus
suderinti. Svarbiausias vynas „Malbec 2009“ (91 balas): itin vaisiškas,
su žoliškomis (mėtų) natomis, ne per svarus ir ne per tirštas.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
35
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
„Cabernet Franc“ ŠinoneJurgis Šliogeris
Luara – karališka Prancūzijos upė, tekanti per didelę dalį krašto ir
jungianti daugybę vyninių. Šinoną (Chinon) prie Luaros būtina aplankyti visiems,
mėgstantiems savo taurėse raudoną spalvą. Mažame, šalies istorijai svarbiame miestelyje gyveno ir
rašė François Rabelais. Jo knygoje „Gargantiua ir Pantagriuelis“ yra trumpas, bet ne vienin-
telis puotoje geriamo vyno apibūdinimas: „o koks malonus vynas, tikras akso-
mas!“ tikriausiai tai apie „Cabernet Franc“. todėl neatmestina prielaida,
kad ši veislė savo šaknis pirmiausia įleido kaip tik Šinone.
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s 35
36
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
Rašytiniuose šaltiniuose šios vynuogės pirmą kartą minimos
1631 metais, kai kardinolas Richelieu nurodė iš Liburno
apylinkių atvežti šios veislės sodinukų. Jie buvo pasodinti St Ni-
colas de Bourgueil abatijoje, prižiūrint tėvui Bretonui. Regione ši
veislė ir dabar vadinama jo vardu.
Rabelais laikais vynas buvo geriamas labai jaunas. „Gargan-
tiua ir Pantagriuelio“ autorius prancūziškai jį vadino puree sep-
tembrale. Tas vynas buvo ant daugelio vietinių gyventojų stalo,
o kadangi tais laikais dar nebuvo žinoma malolaktinė fermen-
tacija, vyną skanindavo medumi: kad nebūtų per daug aštrus
ir neturėtų nemalonaus skonio. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad
‘Cabernet Franc‘ yra viena seniausių veislių, pasirodžiusi jau
I a., kilusi iš senų txakoli vynmedžių, augančių šiaurinėje Pirėnų
dalyje, Baskų krašte. Iš ten ir atkeliavo į Žirondą.
Rabelais išgarsintame Šinone dėl dviejų greta tekančių
upių – Luaros ir Vjeno (Vienne) – susidarė daugybės įvairiausių
smėlio ir molio dirvų mozaika. Vynas čia švelnios struktūros,
labai harmoningas, o kartu gilus, elegantiškas ir ilgaamžis.
Vienas garsiausių vietinių vyndarių – Bernardo Baudry. Jis kilęs iš
vyndarių ir savo karjerą pradėjo kaip vyno konsultantas. Po pen-
kerių metų praktikos 1975 m. nusprendė pradėti savo verslą 2
ha vynuogyne. Sūnus Matthieu pasekė tėvo pėdomis: studijavo
vynininkystę Makone ir Bordo, stažavosi Tasmanijoje ir Kalifor-
nijoje, o 2000 m. grįžo į šeimos vyninę. Dabar „Baudry“ vyninei
priklauso 30 ha vynuogynų, augančių įvairiose dirvose. Dėl to jie
gali daryti vyną iš kiekvieno sklypo atskirai, ir kiekvienas vynas
turės tai dirvai būdingų savybių. Tvirčiausios struktūros ir ga-
lingo potencialo vynai brandinami tufo urvuose, molinga dirva
jiems suteikia švelnumo, o lengviausi yra iš žvyro ir smėlio dirvų.
Luaros slėnyje ‘Cabernet Franc‘ dar auginama Anžu ir Somiū-
re bei Turene. Anžu, greta ‘Cabernet Franc‘, dar auginamos ‘Ca-
bernet Sauvignon‘ ir ‘Grolleau‘. Iš jų daroma daug anksti geriamo
rožinio vyno, taip pat – kol jaunas – gerti tinkamo raudonojo.
Somiūre ir Somiūre-Šampinji vyrauja molio dirvos, dažnai ant
tufo uolienos podirvio, suteikiančio vynui sodrumo, švelnumo,
elegancijos. Kalkinės smėlio dirvos duoda aštresnio, niūroko, bet
gana minerališko vyno.
l Matthieu Baudry
37
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
Kur slypi Priorato vyno paslaptis?
Ilja Šarov
Geriausias pasaulio vynas gimsta tuomet, kai nuoseklios vyndario
pastangos prisideda prie konkrečios vietovės, arba terroir, veiksnių. Šis balansas ir yra pagrindi-
nė kiekvieno žymaus vyno krašto ir, kaip matysime, kiekvieno atskiro vyno ūkio
paslaptis.
Priorat DoQ – tai nedidelė, bet jau plačiai pagarsėjusi Kata-
lonijos vyno apeliacija. Dėl sudėtingų auginimo sąlygų vė-
juotuose Priorato kalnų šlaituose vynuogėms čia atitenka kiek
mažiau nei 10 proc. (2009 m. duomenimis – 1800 ha) iš beveik
20 tūkst. hektarų teritorijos, bet vos prieš 30 metų šis plotas
buvo trigubai mažesnis. Šiuo metu regione darbuojasi apie
šimtas vyno gamintojų, nors visai neseniai mažai kas tikėjo, jog
iš šio nederlingo skalūninio dirvožemio vynuogių bus galima
pagaminti vieną geriausių pasaulio vynų. Viskas pasikeitė, kai
du žymūs vyndariai iš Riochos, René Barbier ir Álvaro Palacio-
sas, pastebėjo Priorato potencialą ir ėmė gaminti puikų vyną.
l Augusto Vicento
38
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
PRIORATO VYNUOGėS
Dominuojanti šio krašto ir jį supančios Montsanto ape-
liacijos vynuogių veislė ‘Garnacha Tinta’ (kat. ‘Garnatxa‘, pran.
‘Grenache Noir‘, ital. ‘Cannonau‘) yra gerai žinoma ne vien
Ispanijoje. Pietų Ronos slėnio vynuose (Châteauneuf-du-Pape
AoC, Gigondas AoC), Sardinijos arba Australijos GSM (‘Grenache’,
‘Shiraz’, ‘Mourvèdre’) mišiniuose juodosios ‘Grenache’ yra lengvai
atpažįstamos, o esant mažam derlingumui įdomus gali būti ir
nemaišytas šios veislės vynas. Ypatinga aromato ir skonio kon-
centracija pasiekiama dėl natūraliai skurdžios Priorato dirvos ir
mažo senų vynmedžių derlingumo. Panašaus rezultato siekiama
ir jaunuose vynuogynuose, didinant apsodinimo tankį ir ribojant
vegetaciją. Pavyzdžiui, vidutinis 2008 metų Priorato vynuogių
derlius buvo vos 2700 kg/ha, nors oficialiai leidžiamas dvigubai
didesnis derlius – 6000 kg/ha.
Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, kuriame juodųjų
vynuogių veislės užima apie 96 proc. vynuogynų. Be dominuo-
jančių ‘Garnacha’, antros pagal svarbumą yra ‘Cariñena’ (pran.
‘Carignan‘) vynuogės, po jų seka vis labiau populiarėjančios
tarptautinės veislės – ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Syrah’, ‘Merlot’. Šios
veislės vis dažniau naudojamos kupažuose greta įprastų ‘Garna-
txa’ ir ‘Cariñena’. Tuo įsitikiname aplankę kelias vyno krautuves
istoriniame Falseto miestelyje.
FALSETAS: PRIORATO VYNO ĮVAIROVė
Falsetas yra Priorato komarkos (apygardos) sostinė. Čia pat
XII a. pilyje yra įsikūręs modernus vyno muziejus „Castell del
Vi“, tačiau dar patrauklesnė atrodo galimybė šiame miestelyje
vienoje vietoje pamatyti skirtingų Priorato vietovių ir aplinkinių
regionų vyno pasiūlą.
Specializuotose parduotuvėse Priorato vynas yra sudėliotas
pagal konkrečias vietoves ir miestelius, kurių kontroliuojamoje
Priorat DoQ (kat. Denominació d’origen Qualificada) apeliacijoje
iš viso yra vienuolika. Žymesni gamintojai pristato savo geriausią
pirmąjį vyną ir kiek labiau įperkamą antrąjį vyną ar net kelias vyno
serijas. Dar neseniai buvo galima tik pasvajoti apie tokią vyno
įvairovę: iki 1985 metų beveik visas šiame regione pagaminamas
vynas net neišpilstytas į butelius buvo išvežamas kaip žaliava į
kitus regionus. Prie dabartinės įvairovės labai prisidėjo Álvaro
Palaciosas, viešai raginęs išskirti konkrečias Priorato vietoves ir
augavietes, kuriose gaminamas atpažįstamo stiliaus ir savybių vy-
nas. Be abejo, svarbus ir kiekvieno atskiro ūkio, siekiančio parodyti
savo vyno individualumą, įnašas.
Kitas vyno parduotuvėse pastebimas dalykas yra nemaža
užsienio šalių vyno pasiūla. Tai tik patvirtina, jog Prioratas nėra
vietinės reikšmės fenomenas, čia vyksta idėjų mainai ir dirba
žmonės, kuriems rūpi vyno pasaulis plačiąja prasme.
GRATALLOPSO MIESTELIS IR „CELLER CECILIO“ VYNINė
Siekdami artimiau susipažinti su vietos vynininkyste, keliau-
jame į Gratallopso miestelį, kuriame įsikūrusios per dvidešimt
vyninių, tarp jų ir žymiausi Priorato vyno gamintojai – „Clos
Figueras“, „Clos Mogador“ (René Barbier), „Álvaro Palacios“, „Mas
Martinet“ ir kiti. Nors Katalonijos žemumuose šilta beveik ištisus
metus, ši atvira kalnuota vietovė pasitinka mus žvarbiu vėju.
Vėsios ir vėjuotos žiemos yra dar vienas regiono bruožas, tad
vynmedžiams čia prireikia nemažos ištvermės. Kita vertus, kuo
daugiau vynuogynams tenka kovoti už būvį, tuo labiau galima
tikėtis koncentruoto ir įdomaus vyno.
Turistų beveik nesimato. Dauguma sutinkamų žmonių yra
šeštadienio popietę ramiai leidžiantys vietiniai gyventojai -
šuose kraštuose neįprasta skubėti. Norėdami pamatyti, kaip
daromas ir saugomas Priorato vynas, keliaujame į „Celler Cecilio“
vyninę, į kurią galima patekti be išankstinės rezervacijos. Priora-
to turizmo centras Falsete leidžia kompaktišką, bet labai infor-
matyvų lankstinuką, kuriame nurodytos Priorato ir Montsanto
vyninės ir jose organizuojamų degustacijų laikas. Nemažai vyni-
nių rengia nemokamas degustacijas, kitur 1–3 vynų degustacijos
kaina siekia nuo 5 iki 15 eurų. Net 10 iš 46 aprašomų vyninių yra
Gratallopso miestelyje.
„Celler Cecilio“ vyninėje mus pasitinka puikiai nusiteikęs
vyndarys, o jo nuotaika pakyla dar labiau, kai keli mūsiškiai pra-
byla ispaniškai. „Celler Cecilio“ ūkis buvo įkurtas Cecilio Vicento
iniciatyva 1942 metais, per Antrąjį pasaulinį karą. Šis ūkis vėliau
pirmasis Priorate gavo Priorat DoQ kilmės nuorodą. Šiuo metu
šeimos verslui vadovauja įkūrėjo sūnus Augusto Vicento. Tai yra
nedidelis 9 hektarų ūkis, iš kurių 3 ha skirta ‘Garnacha’, 3 ha – ‘Ca-
bernet Sauvignon’, 2 ha – ‘Carignan’ ir 1 ha – ‘Syrah’ vynuogėms.
„Celler Cecilio“ vynų flagmanas – raudonojo vyno serija
„L’Espill“, kurios gamybai yra specialiai atrenkamas vynmedžių
nuo 30 iki 60 metų amžiaus derlius. Šį kupažinį vyną paprastai
sudaro 60 proc. ‘Garnacha’, 30 proc. ‘Cabernet Sauvignon’ ir
10 proc. ‘Carignan’ vynuogių. Fermentacija vyksta plieninėse
talpose, kuriose būsimas vynas kartu su odelėmis praleidžia
iki 25 dienų. Pašalinus odeles, vynui leidžiama nusistovėti (šis
natūralus dekantavimas vyksta apie 3 mėnesius), tada jis metus
brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Rezultatas – puikiai
subalansuotas vynas, kuriame, skirtingai nuo daugumos Priorato
vynų, gana įtakinga ‘Cabernet Sauvignon’ veislė.
Ragaujame ir lyginame 2007 ir 2008 metų derliaus „L’Espill“
vyno. Аtrodo, kad šiame gana pastovaus klimato regione skir-
tingų metų vynas turėtų būti labai panašus, tačiau 2008 metų
vynas gerokai sodresnis ir vaisiškesnis negu 2007-ųjų, o pasta-
rasis savo ruožtu pasirodė labiau subalansuotas, subtilesnis ir
gaivesnis. Abu vynai nėra labai svarūs (alk. 14 tūrio proc.), ąžuolo
įtaka nedidelė, juos malonu gerti jau dabar. Degustuodami spė-
jame, kad skirtumus galėjo lemti ne vien derlius, bet ir skirtingos
vynuogių proporcijos. Užuot sulaukę patikslinimo, sužinome tik
tai, jog 2007 metų vynas yra vietinio konkurso prizininkas ir dėl
didesnės paklausos yra kiek brangesnis.
EL MOLARO, BELLMUNTO IR TORROJA DEL PRIORATO VYNAS
Be abejo, kiekvienas ūkis turi savo ypatumų, ir kuo aukš-
tesnės kategorijos vynas, tuo daugiau jis turi individualumo
nepriklausomai nuo konkrečios vietovės. Pavyzdžiui, puikų
ilgesnės saulės ekspozicijos rezultatą demonstruoja sodrus 2009
metų „Agnes de Cervera Kalos“ vynas iš pietinėje Priorato dalyje,
netoli El Molaro miestelio esančios La Solanos augavietės. Šiam
vynui nenaudojamos tradicinės ‘Garnatxa’ vynuogės. Kupažą
sudaro ‘Mazuela’ (‘Cariñena’), ‘Syrah’ ir ‘Cabernet Sauvignon’ vy-
nuogės. 2007 metų „Mas d’en Gil Coma Vella“ iš Bellmunto mies-
telio yra įdomus mišinys, kuriam naudojamos net penkių veislių
vynuogės: ‘Cariñena’, ‘Garnacha Peluda’, ‘Garnacha Pais’, ‘Cabernet
Sauvignon’ ir ‘Syrah’. Atsižvelgiant į metų derlių, kiekvienos veis-
39
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s
VYNAS APRAŠYMAS ĮVERTINIMAS
Agnes de Cervera Kalos 2009 El Molaro
Šis iš tiesų įspūdingas tamsios vyšnių spalvos mišinys kvepia prinokusiais juodais vaisiais, vanile ir spygliuočiais. Burnoje vynas vaisiškas ir gana svarus, daugiasluoksnis, puikaus rūgšties ir taninų balanso, ilgai trunkančio poskonio. Alk. 15 tūrio proc.
93
Mas d’en Gil Coma Vella 2007 Bellmunto
Vynas yra gana skaidrios vyšnių spalvos, juodųjų serbentų, prinokusių vyšnių, kedro ir dūmų aromato. Burnoje svaresnis nei uodžiant, tačiau gerai subalansuotas, puikios rūgšties, prieskoniško, kiek pipiriško poskonio. Alk. 15 tūrio proc. 93
Riu Trio Infernal 2008 Torroja del Priorato
Vynas yra tamsios rubino spalvos, dominuoja prinokusių juodų slyvų, mėlynių ir saldžios medienos aromatai, sultingas ir vaisiškas burnoje, minkštų taninų, lengvai geriamas. Alk. 14,5 tūrio proc., 98 proc. ‘Grenache’ ir 2 proc. ‘Syrah’ vynuogių. 91
Celler Cecilio L‘ Espill 2007 Gratallops 92
Celler Cecilio L‘ Espill 2007 Gratallops 91Marc Ripoll Sans Escanya-Vella 2010 Gratallops
Vynas šviesaus aukso spalvos, kvepia laukinėmis gėlėmis, irisais, medžio šakelėmis ir lapais. Taip pat juntamas paprastai tik rislingui būdingas dyzelino aromatas. Burnoje vynas labai minerališkas, gėliškas ir netgi daržoviškas, gana daug rūgšties (alk. 13,5 proc, kaina 20 eurų). Stilius kiek panašus į Pietų Ronos baltųjų.
90
lės mišinyje naudojama nuo 10 iki 30 procentų. Didesnė dalis
vynuogių šiam vynui surenkama La Comos slėnyje. Ši ir kitos
svarbios ūkio augavietės yra apsuptos riešutmedžių, alyvmedžių
ir spygliuočių giraičių, sukuriančių puikią aplinką biologiškai
atsakingai vyndarystei. Galiausiai, vyndarių trijulės Combier,
Fischerio ir Gerino 2008 metų derliaus vynas „Riu Trio Infernal“ iš
Torroja del Priorato vietovės atspindi tai, ko paprastai tikimasi iš
pietinių vyndarystės regionų. Įdomu, kad tai nėra katalonų arba
ispanų vyndarių produktas. Du iš vyndarių trijulės yra atvykę iš
Ronos slėnio, o trečiasis, Peteris Fischeris, yra tikras „skrajojantis
olandas“ iš Nyderlandų karalystės.
BALTA PRIORATO VARNA
Nors Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, pabaigoje norė-
čiau atkreipti dėmesį į vieną įdomų baltąjį vyną – „Marc Ripoll
Sans Escanya-Vella“ iš Gratallopso. Vyndarys Marcas Ripollas
Sansas pagamino vos 622 butelius šio derliaus vyno! Šis vynas
yra vienintelis regione, o galbūt ir visame pasaulyje, gaminamas
iš 100 proc. senos vietinės veislės ‘Escanyavella‘ vynuogių. Dar
įdomesnė yra šios veislės pavadinimo etimologija: katalonų kal-
ba „escanya-vella“ reiškia „senutės kosulys“. Sakoma, jog valgant
šias vynuoges užpuola kosulys, o iš jų pagamintas vynas yra
ypač aitrus ir agresyvus.
40
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Užsigerkimekietąjį sūrį „Džiugas”...
Arūnas Starkus
yra gėrimų, kuriems nėra alternatyvos. yra
sūrių, kurie – mūsų šaldytuve. Malonumo gali suteikti ne tik
galimybė rinktis, bet ir jautrus savo potyrių
stebėjimas.
40
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
s ū r i s i r v y n a s
41
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
... ŠAMPANU
Šampanė garsėja savo stulbinančiu kreidiniu dirvožemiu. Ke-
liasdešimties metrų grynos baltos kreidos sluoksnis geram šam-
panui suteikia tauraus minerališkumo. Nors yra teigiančių, kad
mineralai skonio neturi, patyręs vyno vartotojas net ir per vėsaus
klimato rūgštį, per putojimą burnoje nesunkiai atpažins minera-
liškumą – vos vos šiurkščią, kreidą primenančią lytėjimo tekstūrą
burnoje. Šampano gamybos taisyklės reikalauja gėrimą bent
15 mėn. laikyti butelyje su mielėmis. Per tą laiką brangiausias
pasaulio putojantis gėrimas iš mielių prisigeria saldaus skrebu-
čio aromato (autolitinis aromatas – red. past.). Šampano mėgėjai
dėl minerališkumo ir autolitinio kompleksiškumo šį gėrimą laiko
nepakeičiamu ir universaliu. Užsigerkime juo „Džiugo“ sūrį:
– 12 mėnesių brandinimo „Džiugas“ – savaip sultingas,
vaisiškas, kvepia sūriu, grietinėle. Vidutinio sūrumo, gana kietas.
Jį kandant norisi batono riekelės, užteptos sviestu. Šampanas –
gaivus, energingas gėrimas. Neretai dvelkteli citrusinių natomis,
skrebučiu, persikais. Sūrį jis tiesiog nuplauna, palikdamas švelnų
prinokusių citrinų poskonį su maloniu sūrumu. Aperityvinis
derinys.
– 18 mėn. brandinimo „Džiugas“ jau turi riešutiškų natelių,
pats ima tirpti burnoje, tarp dantų traška susikristalizavę druskos
kristalėliai. Poskonis saldžiarūgštis, kiek džiovinantis. Sausesnis,
norisi ko nors užsigerti. Uostant šampaną, juntama aromatų
giminystė, o burnoje – daugiau aistros: sūris nepasiduoda, de-
monstruoja savo kristalėliuose paslėptą energiją, šampanas su-
putoja, sužiba šiaurietiška prinokusių vaisių rūgštimi ir nurimsta.
Lieka sūrio poskonis.
– 24 mėn. brandinimo „Džiugas“ – kompleksiškas, sudėtingas
aromatas su fermos natelėmis, džiovintais abrikosais ir žemės
riešutais. Skonis – veikiau umami nei sūrumo. Šampanas „atra-
kina“ riešutų klodus sūryje, kaimo aromatus papildo citrinomis,
perkelia net ne į Prancūziją, o kažkur toliau – gal į Ispaniją. Pos-
konis malonus, justi dar daugiau sūrio... Praverstų ir cigaras.
... „BRUNELLO DI MONTALCINO“
Š. m. balandį mirė Toskanos ūkio „Il Greppo“ patriarchas
Franco Biondi Santi, visame pasaulyje išgarsinęs „Brunello di
Montalcino“ vyną, gaminamą iš ‘Sangiovese‘ vynuogių ir bran-
dinamą vyninėje 5 metus prieš paleidžiant į rinką. Tai Franco
senelis Ferruccio XIX а. pabaigoje išskyrė ‘Sangiovese Grosso“
kloną, duodamas pradžią garsiausio Toskanos vyno gamybai.
Ispanijoje tokio vyno atitikmuo iš ‘Tempranillo‘ vynuogių vadi-
namas Gran Reserva, Prancūzijos Bordo regione – keletą metų
brandintu Grand Cru.
Brunelas per keletą metų po pasirodymo rinkoje pasidaro
ypač patrauklus: pakvimpa tretiniais slyvų, miško paklotės aro-
matais. Tuo pat metu pirminiai gervuogių, trešnių, gailių kvapai
– vis dar juntami. Vynas svarus, stotingas ir drauge glotnus. Jis
dažniausiai brandinamas didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse,
taigi jo natūralaus skonio nekeičia saldūs ąžuolo aromatai. „Bru-
nello di Montalcino“ – klasikinis kietojo sūrio „draugas“:
su 12 mėn. brandintu „Džiugu“ parodo raudonojo vyno
galią – ištirpdo sūrį burnoje. Kietumas virsta kondensuoto pieno
dvelktelėjimu, ties kuriuo plazdena gevuogių, girtuoklių ir gailių
dvasia. Užkandžiavimo pojūtis.
18 mėn. brandintas sūris sausesnis, ir vynas įjungia „antrąją
pavarą“. Jis turi su kuo bendrauti: pakvimpa mėsa, fermentacijos
kvapais. Burnoje pasklinda likerizuotų trešnių aromatas, šiluma
teka žemyn. Nusistovi neįkyrus juodų uogų su maloniai aitriais
druskos kristalėliais poskonis. Valgymas.
24 mėn. brandintas sūris pats tirpsta burnoje, vynas kaip
šilta raudona upė įsilieja į sūrio skonį, plaukia kartu, nesipeša,
nekovoja, tiesiog būna taikiai ir ramiai. Burna prisipildo vos
salstelėjusio, rūgštelėjusio, sūrstelėjusio vaisių ir sūrio skonio.
Buvimas.
... PORTU
Portugalijos pastiprintas vynas prieš daugiau nei du šimtus
metų buvo tapęs svarbiausiu Didžiosios Britanijos džentelmeno
valgio palydovu. Du trys buteliai šio saldaus, alkoholiško vyno
per pietus – įprasta vieno XVIII а. žmogaus norma. Šiandien
porto taurelės siekiame geriausiu atveju po vakarienės. Geriame
jį kiek atvėsintą ir noriai mėgaujamės jo sudėtingais aroma-
tais – mažose senose ąžuolo statinaitėse iki 40 (!) metų laikomas
rusvasis (tawny) portas suformuoja įspūdingą tretinių aromatų
puokštę su visais įmanomais saldžiais riešutų, džiovintų vaisių
prieskoniais. Saldumas (bent 100 gramų cukraus litre) ir alkoho-
lis (iki 20 proc. tūrio) šiuolaikiniam vyno gėrėjui neatrodo uni-
versalūs bruožai. Todėl deriname jį su kitu vakarienės pabaigos
akcentu – sūriu.
– 12 mėn. „Džiugas“ ir tawny portas paryškina vienas kito
skonį: saldumas vyne atrodo ne toks svarbus, kaip alkoholis ir
vaisių skonis. O kieta sūrio konsistencija lyg išvalo mūsų burną,
nušlifuoja receptorius, paruošia valgymo džiaugsmui. Ne veltui
prancūzai mėgsta pietus pradėti porto taurele.
– 18 mėn. sūris ir portas kartu sukuria „Karvutės“ saldainio
harmoniją burnoje. Karamelė, tirštas saldus kondensuotas pie-
nas, pieniškas irisas ir skrudinti lazdyno riešutai. Beveik suau-
gusiųjų crema di nocciole. Su brendyje mirkytų razinų ir vyšnių
poskoniu. Desertas, ne kitaip.
– 24 mėn. sūris ir portas –vienas kito verti partneriai. Partne-
riai, nes padeda vienas kitam. Porto skonis pasidaro švarus, foku-
suotas, lyg praėjęs per taurinantį filtrą. Apie sūrio skonį tiesiog
pamiršti, nes jo lieka vos kelios karamelizuotos, pieniškos natos
ir šiek tiek tekstūros burnoje. Formuojasi naujas, taurus, šokola-
diškas, riešutiškas pojūtis burnoje su maloniu konjake mirkytų
džiovintų vaisių poskoniu. Savaip neapčiuopiamas ir labai ilgas.
Po tokio vyno ir sūrio derinio kavos tikrai neprireiks.
s ū r i s i r v y n a s
42
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
„ V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i
Paragauti keturiasdešimties metų
sulaukusio vynoArūnas Starkus
Šiemet „Grand Cru“ vakarienės organizatoriai nusprendė patikrinti, kaip
laikosi prieš keturiasdešimt metų padaryti Bordo vynai. Vakarienės pažiba – 1970-ųjų „Château
Cheval Blanc“ ir 1975-ųjų „Château haut Brion“. Jiems draugiją palaikė jaunesni
Bordo, elzaso, Šampanės vynai. Vakarienės patiekalus gamino Vilniaus
restorano „Marche de Provence“ virtuvės šefas.
43
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
„ V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i
Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje nebuvo nė vieno
išskirtinės kokybės vynmečio. Tačiau gero vyno padaryta
buvo. Dalis išlikusių butelių šiandien tebėra puikios būklės, ta-
čiau perkant verta atkreipti dėmesį į vyno kiekį butelyje: geriau
nerizikuoti, jei vyno riba yra žemiau viršutinės butelio peties
dalies (žr. „Vyno žurnalas“ Nr. 24). 1970-aisiais buvo padaryta
daug gero vyno; jo kaina po kelių prastų derliaus metų ir dėl
augančios investavimo mados iš pradžių sparčiai kilo, o po metų
(1972–1973), per pasaulinę OPEC veiksmų sukeltą ekonominę
krizę, smigo iki vos įžiūrimų žemumų – dvylikos butelių „Château
Mouton Rothschild“ dėžė tekainavo 55 Didžiosios Britanijos
svarus (apie 20 litų už butelį). Šiandien toks butelis kainuoja ne
mažiau kaip tūkstantį litų – taip pigiai tik todėl, kad daugelio
butelių turinys jau ėmė degraduoti.
Abu vakarienei patiekti aštuntojo dešimtmečio vynai –
puikios kokybės, kvepiantys našlaitėmis, sena raudonų uogų
uogiene, prieskoniais, oda. „Cheval Blanc“ iš Sent Emiljono
Lietuvoje aptinkamas retai. Iš kitų Bordo vynų jis išsiskiria didele
‘Cabernet Franc‘ vynuogių dalimi, todėl bręsdamas butelyje
tampa ypač švelnus ir kvapnus. Geriausias Sent Emiljono vynas
puikiai laikosi, jis pelnė daugiausiai vakarienės dalyvių pagyrimų
(93 balai). Penketu metų jaunesnis „Haut Brion“ skleidė būdingą
tabako, džiūstančios juodų uogų uogienės kvapą. Taninai – vis
dar tvirtoki, vien dėl jų butelį galima drąsiai brandinti dar bene
dešimt metų (94 balai). „Haut Brion“ – vienintelis Gravo ūkis,
kurio raudonasis vynas ne tik buvo klasifikuotas 1855 metais,
bet ir pateko į elitinį keturių geriausiųjų Premier Grand Cru Classé
sąrašą. Ūkio vynas visada išsiskiria į tabaką panašiais aromatais ir
ilgaamžiškumu. Šiemet ragautas 1985 m. derliaus vynas kvepėjo
tabaku, oda, saldžiais vaisiais, datulėmis, trešnėmis, galanterija,
vis dar buvo taniniškas (93 balai). 1964 metų magnumas buvo
kiek maderizuotas, kvepėjo juoda duona, tabaku, vaivorais,
tačiau gerti buvo malonus (82 balai).
Château Cheval Blanc Ier Grand Cru Classé A 1970 Saint Emilion
Château Haut Brion Ier Grand Cru Classé 1975 Pessac Leognan
Fat duck: antienos krūtinėlė, totoriški baravykai, foie gras, amaretas, trumai
zind Humbrecht Pinot Gris Grand Cru Rangen de ThannClos Saint Urbain AOC 2004
Žvėrienos terinas: šerniena, kiškiena, foie gras, riešutai, šaltalankių padažas
Vakarienę „Vyno klubas“ pradėjo Šampanės Grand Cru kai-
melyje Ambonė padarytu Blanc de Noir šampanu. Ambonė yra
vienas iš septyniolikos aukščiausiai vertinamų regiono kaimų,
kuriame ypač sėkmingai auginamos ‘Pinot Noir’. Vyndarys Ericas
Rodezas laikosi ekologinės vynuogininkystės principų ir dalį
šampano brandina ąžuolo statinėse, kad vynas įgautų riešutų,
skrebučio aromato ir tvirtesnės tekstūros.
Vėliau taurės buvo pripildytos kultinio biodinamino Elzaso
vyndario Olivier Humbrechto vyno „Pinot Gris“. Vyno spalva –
beveik oranžinė, o aromatai priminė chereso, seno tokajaus,
saldaus vyno puokštę su vulkaninėmis šlapio akmens natomis.
Rangen de Thanno vynuogynas žinomas nuo XIII а. Išskirtinė šio
itin stataus vynuogyno terroir savybė – raudonas nuosėdinių ir
vulkaninių uolienų mišinys. Vynuogės dėl didelio aukščio čia su-
noksta vėlai, todėl dalis jų jau būna paveiktos pilkojo kekero, bet
išlaikiusios labai energingą rūgštį. Juntamas savitas mėsiškas,
sūrus minerališkumas ir džiovintų vaisių skonis (94 balai).
44
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
„ V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i
Chateau Canon La Gaffeliere Saint Emilion Grand Cru AOC 1995
„Miškas II“: elnienos filė, jaučių uodegos cukriniame kaule, grybai, žolės
Château De Malle II-ieme Grand Cru Classé Sauternes AOC 2001
Kriaušė baltame vyne, rytietiški prieskoniai, gorgoncola, džiovintų vaisių padažas
Prieš garbinguosius aštuntojo dešimtmečio vynus vakarie-
nės svečiai apšilo ragaudami palyginti jauną Sent Emiljono vyną.
Jo energinga struktūra, juodųjų serbentų uogienės aromatai,
nemaži taninai – puikus labai gerų metų Bordo vyno pavyzdys
(95 balai). Nežiūrint didelės koncentracijos, tai – elegantiškas,
taurus vynas. Bręsdamas jis darosi vis kompleksiškesnis, tačiau
savo kokybės piką pasieks ne anksčiau kaip 2020-aisiais.
Po labai gero sauso vyno ne visada norisi saldaus. Tačiau šį
kartą prie 1975 ir 1970 m. vyno ragavome patiekalą su saldžiu
padažu, kiek besivaržančiu su vynu, tačiau provokuojančiu
pereiti prie ko nors dar saldesnio. 2001-ieji, matyt, vieni įspū-
dingiausių saldaus vyno metų Soterne ir Barsake. Gal ne tiek dėl
pilkojo kekero gausos, kiek dėl ypatingo saldumo ir didžios rūgš-
ties balanso bei nuostabiai švarių geltonų vaisių aromatų. „De
Malle“ – iš mažo buteliuko, kuriame vynas bręsta kiek greičiau
nei įprasto dydžio butelyje. Todėl jau galime mėgautis džiovintų
persikų, medaus, ananasų aromatais (96 balai). Saldžiam vynui
bręstant, jo saldumo pojūtis mažėja. Nors aromatai darosi sub-
tilesni, įvairesni, skonis taip pat švelnėja, malonėja.
Vakarienei patiektas vynas tik pradeda bręsti, ir nuoširdžiai
norisi, kad jis neprarastų savo jaunatviškos energijos ir ypatin-
gos skonio koncentracijos. Ne visus vynus prasminga laikyti
40 metų...
45
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Vyno padirbinėjimas: nemalonios išimtys ar tikras
pavojus pirkėjams?
Ilja Šarov
Pastaruoju metu, augant susidomėjimui vyno kolekcionavi-
mu, padaugėjo pranešimų apie vyno padirbinėjimą. Atrodytų, jog žymių gamintojų
produkcijos klastojimas yra tik mūsų laikams aktuali problema, tačiau didelę paklausą turintis
retas ir brangus vynas yra padirbinėjamas nuo senų laikų. Per amžius vynas išlieka
geidžiama aukštos vartojimo kultūros dalimi ir neretai sukelia norą iš
to lengvai pasipelnyti.
V y n o p a d i r b i n ė j i m a s
46
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ISTORINė VYNO KLASTOJIMO ĮVAIROVė
Vyno padirbinėjimas ir jo atsvara – vyno kokybės ir kilmės
kontrolė, atsirado beveik tuo pačiu metu – kai tik žmonės pradė-
jo atskirti ir lyginti geriamo vyno kokybę. Pirmuosius dokumen-
tuotus įrodymus randame mūsų eros pradžioje, kai tuometinė
Senovės Romos aukštuomenė kritiškai vertina įtartinai didelę
prestižinio Falerno vyno pasiūlą. Žymus romėnų mokslininkas
ir istorikas Plinijus Vyresnysis nuogąstauja, jog netgi kilmingieji
nebeišgali mėgautis autentišku vynu, o štai užeigose, skirtose
vidurinei klasei ir varguomenei, apstu vyno skambiais pavadini-
mais ir netikroviškomis kainomis. Archeologai pateikia ir daikti-
nius įrodymus – padirbtus vyno kilmės antspaudus, kuriais buvo
žymimos tuo metu populiaraus Pompėjos vyno amforos.
Visais laikais pagrindinis vyno klastojimo tikslas yra parduoti
pigų prastesnės kokybės vyną vietoje brangaus kilmingo vyno,
neretai geidžiamo vien dėl savo išskirtinio statuso visuomenėje.
Plečiantis prekybai ir didėjant vyno įvairovei Europoje, požiūris į
abejotinos kilmės vyno pardavimą ir nesąžiningą vyno maišymą
darėsi vis griežtesnis. Viduramžių Vokietijoje tokie nesąžiningi
prekeiviai buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, ant kūno jiems
buvo išdeginami įspėjamieji ženklai, grėsė net mirties bausmė.
Naujaisiais laikais atsirado vadinamųjų „vyno daktarų“, kurie pa-
naudodami alternatyvias žaliavas imituodavo žinomus vynus. Iš
obuolių buvo daromas „šampanas“, o dygiosios slyvos naudoja-
mos „bordo“ gamybai.
Vyno padirbinėjimas suklestėjo antroje XIX a. pusėje, kai
Europa buvo apimta filokseros epidemijos ir nykstantys vynuo-
gynai negalėjo patenkinti rinkos paklausos. Netgi žymių ūkių
vynas neretai buvo gaminamas iš nekilmingų vynuogių rūšių,
kurių šaknys, skirtingai nuo kilmingos vitis vinifera rūšies, buvo
atsparios filokseros vabzdžiams. Susiklosčiusi situacija priver-
tė įstatymiškai apriboti vyno padirbinėjimą ir apibrėžti vyno
sąvoką, anot kurios, vynu laikomas tik tas gėrimas, kuris buvo
pagamintas iš fermentuotų vynuogių sulčių.
Sudėtingėjant reglamentacijai, vyndarystės praktika, uždraus-
ta vienoje vietoje, neretai tapdavo leistina kitoje. Pavyzdžiui,
naudoti distiliuotą alkoholį vynui patobulinti yra uždrausta dau-
gumoje kontroliuojamų vyno apeliacijų, tačiau tai yra privaloma
gaminant portą, cheresą arba maderą. Pasitaiko ir tokių atvejų,
kai skirtingose šalyse galiojančios taisyklės sukuria akivaizdžias
dviprasmybes. Anot vieno Europos Sąjungos apribojimo, iš JAV
ir Australijos importuojamo vyno alkoholio koncentracija negali
viršyti 15 procentų tūrio. Siekdami apeiti šį apribojimą, vyndariai
neretai prideda vadinamuosius „Jėzaus vienetus“ (angl. Jesus
units), tai yra skiedžia vynuogių misą vandeniu, kad sumažintų
potencialaus alkoholio kiekį iki leistinos ribos. Tokia kraštutinė
„rehidracija“ nėra draudžiama JAV, skirtingai nuo šalių, į kurias
toks vynas yra eksportuojamas. Specialistai teigia, kad dar prieš
5 metus apie 45 procentai premium klasės Kalifornijos vyno buvo
pagaminama dirbtinai reguliuojant alkoholio kiekį.
Minėtoji vyndarystės praktika tik atspindi, kokie painūs ir
komplikuoti šiuolaikiniai įstatymai, tačiau tikrieji vyno padirbi-
nėjimo pavyzdžiai atskleidžia kur kas didesnį nesąžiningų vyn-
darių ir vyno prekeivių įžūlumą. Tokiais atvejais vyno gamybos
procese yra sąmoningai nuslepiama jo kilmė ir sudėtis. XVIII a.
Bordo vyndariai „patobulindavo“ prastesnio derliaus vyną skies-
dami jį šiltesnių regionų vynu, tačiau mūsų laikais ir mažesni
nusižengimai virsta dideliais skandalais.
Vienas žymiausių ydingos praktikos atvejų yra nutikęs Bru-
nello di Montalcino apeliacijoje, kai keli didžiausi gamintojai, tarp
jų „Antinori“, „Frescobaldi“ ir „Castello Banfi“, pažeisdami apelia-
cijos taisykles vyno gamyboje, be vienintelės leistinos ‘Sangiove-
se’, naudojo ir kitų veislių vynuogių. Šis skandalingas įvykis buvo
plačiai paviešintas ir kriminalizuotas, tačiau dauguma įtariamųjų
taip ir nepasirodė teismo posėdyje, vykusiame 2010 metais.
Dalis įtariamųjų, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl neteisė-
tos prekybos ir konspiracinio susitarimo padirbinėjant vyno
produkciją, išsiderėjo, kad laisvės atėmimas būtų atliekamas
lygtinai arba paverstas piniginėmis baudomis. Kitokio pobūdžio
falsifikacija buvo užfiksuota Šampanėjė, kai keli žinomi šampano
namai supirkinėjo jau pagamintą šampaną iš kooperatyvų ir di-
delių privačių gamintojų, o paskui užklijavę savo įmonių etiketes
pateikdavo rinkai.
Kraštutiniai ir mūsų laikais vis rečiau pasitaikantys atvejai yra
pavojingų medžiagų naudojimas. Švinas, kurio kenksmingumas
buvo moksliškai nustatytas tik XVII a., kai kurių vyndarių buvo
dedamas į vyną iki pat XIX a. pabaigos, nes užtikrintai stabili-
zuodavo, pasaldindavo ir konservuodavo vyno gėrimą. XX a.
pabaigoje panašių dalykų mažai kas galėtų tikėtis, tačiau 1985
metais Austrijos vynuose buvo rasta dietilenglikolio, kuriuo jie
buvo dirbtinai pasaldinami. Dietilenglikolio formulė yra panaši į
dar toksiškesnio etilenglikolio (aušinimo skysčio), todėl šis atve-
jis buvo pavadintas antifrizo skandalu. Dėl nedidelio medžiagos
kiekio vynas nebuvo pavojingas sveikatai, tačiau ilgam sugriovė
pasitikėjimą Austrijos vyno pramone. Kitais metais, 1986-aisiais,
dėl šiuolaikinėje vyndarystėje neregėto neapdairumo 33 žmonės
mirtinai apsinuodijo vienam Italijos vyndariui sumaišius vyną su
metilo spiritu.
KOLEKCINIS VYNAS IR KLASTOJIMO DABARTIS
Kadangi vyno gamybos procesas vis griežčiau kontroliuoja-
mas, dažniausiai yra padirbinėjamas itin vertinamas konkretaus
ūkio vynas. Pigiems klastojamo vyno analogams sukurpti pasi-
telkiamos etikečių, kamščių, kapsulių kopijos, panaudojami seni
išgerto vyno buteliai, sukuriami neegzistuojantys derliaus metai,
talpos ir netgi vyno pavadinimai.
Kolekcinio vyno padirbinėjimas nėra naujiena, tačiau dėl
vyno kolekcininkų konservatyvumo, nenoro pakenkti savo
reputacijai ir neretai dėl ekspertinių žinių stokos nebuvo
plačiai viešinamas. Susiklosčiusią situaciją iš dalies paremdavo
aukcionų politika, kadangi vyno autentiškumas daugelyje iš jų
buvo patvirtinamas gana paviršutiniškai, nenustatant tikslios
vyno kilmės ir nereikalaujant įsigijimo dokumentų. Taip susidarė
palankios sąlygos sukčiaujantiems vyno kolekcininkams, kurių
bylos dabar vis dažniau nagrinėjamos teismuose. Be abejo,
egzistuoja ir masinis žinomų prekės ženklų padirbinėjimas,
kai iškreipiamas gamintojo pavadinimas ir panaudojama gerai
atpažįstama, tarkime, „Mouton“ arba „Lafite“ ūkio, emblema. Kita
vertus, dėl griežtos tarptautinės kontrolės tokio vyno nepama-
tysime parduotuvių lentynose, todėl jis kartu su šimtais kitų
padirbtų produktų dažniausiai pasilieka mažiau skrupulingoje
vidinėje Kinijos rinkoje.
Vakarų pasaulyje vyno padirbinėjimas vyksta uždarame
kolekcininkų rate ir dažnai išlieka neaptiktas arba atskleidžiamas
po ilgo laiko, kadangi kolekciniai vynai yra geriami retai. Isto-
V y n o p a d i r b i n ė j i m a s
48
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
riniai vynai yra kolekcionuojami dėl investicinės arba estetinės
vertės ir dažnai net neplanuojama jų atkimšti. Situaciją apsunki-
na ribotos galimybės nustatyti seno derliaus vyno autentiškumą,
kadangi ir geriausių ekspertų įvertinimai yra individualūs, o to
paties derliaus vynas, atsižvelgiant į laikymo sąlygas, gali skirtis
ir įvairiais degustavimo metais turėti skirtingų savybių. Taip pat
nieko blogo neįtariantis suklastoto vyno savininkas yra gana
menkai apsaugotas iš teisinės pusės, nes padirbinėjimo faktą
atskleidus po kelerių metų, jau būna suėjęs pretenzijų senaties
terminas arba atsakovas gali būti nebegyvas.
Dviejų žymiausių mūsų laikų vyno klastotojų, Rudy‘o Kur-
niawano ir Hardy‘o Rodenstocko, atvejai puikiai parodo, kokia
sudėtinga situacija. Spaudoje gausu pranešimų apie įspūdingo
masto šių veikėjų klastotes. Istorija apie Jeffersono butelius,
tai yra Rodenstocko suklastotus vynus, tariamai priklausiusius
trečiajam JAV prezidentui, yra aprašyta knygoje, o ateityje turėtų
pasirodyti ir kino ekranuose. Vyno klastotojai tapo tikromis įžy-
mybėmis, kurių gėdinga šlovė prislopino netgi žymiausių vyno
kritikų balsus.
Keliose H. Rodenstocko organizuotose degustacijose, kurių
žymiausia buvo XVIII–XIX amžiaus „Château d’Yquem“ vynų de-
gustacija 1998-aisiais, dalyvavo tokie vyno ekspertai, kaip Jancis
Robinson, Michaelas Broadbentas ir Robertas Parkeris. Įdomu ir,
atrodytų, neįtikėtina, bet jų reputacija iš dalies priklauso nuo ten
degustuotų ir vėliau aprašytų vynų. Šių žmonių kompetencija
sunku abejoti, tačiau faktai rodo, jog ir profesionalai gali suklysti
nestandartinėmis sąlygomis vertindami unikalius jutiminius
įspūdžius.
Tarkim, Rodenstockas neleisdavo išspjauti degustuojamų
vynų dėl jų tariamai aukštos vertės, nors iš tikrųjų taip siekė
sumažinti ekspertų budrumą ir priversti patikėti vyno autentiš-
kumu. Dėl ypatingos renginių pompastikos išankstinių priežas-
čių abejoti nebuvo, o dalis degustuojamo vyno galėjo būti ir
nesuklastota. Tačiau netgi atskleidus faktą, jog Roberto Parkerio
aukščiausiai įvertintas 1921 metų „Petrus“ ūkio magnumas
niekada nebuvo pagamintas, savo pirminio vertinimo ekspertas
nepakeitė. R. Parkerio nuomone, šis vynas vis tiek buvęs nuos-
tabus; jei jis ir buvęs suklastotas, tai nebent meistriškai maišant
skirtingus vynus. Panašios pozicijos laikosi ir kiti degustacijose
dalyvavę vyno kritikai.
Padedant specialiosioms tarnyboms, vyno ekspertams ir
mokslininkams, surinkta daugybė įrodymų, jog abu padirbinė-
tojai meistriškai klastojo ne vien vyno etiketes ir kitus butelių
skiriamuosius ženklus, bet ir jų turinį. „Istoriniame“ Rodenstocko
vyne esančių izotopų analizė patvirtino, jog padirbinėjant iš tie-
sų buvo panaudotas seno derliaus vynas, tačiau šiuose tyrimuo-
se galima dešimtmečių tikslumo paklaida. Netiksliai suklastoti
Jeffersono inicialai ir archyvinių duomenų apie šiuos vynus
neatitikimas yra kur kas svaresni įrodymai ieškovų naudai. Kita
vertus, Rodenstocko priešininkai susidūrė su keblumais dėl skir-
tingų šalių jurisdikcijų ir jose galiojančių įstatymų. Pagrindinis
ieškovas Bilas Kochas yra JAV pilietis, o Rodenstockas – Vokie-
tijos. Taip pat aukcionų namų taisyklės dėl pretenzijų senaties
termino ir kitų ypatumų yra nepalankios tokio tipo ieškiniams.
Rudy Kurniawanas taip pat rengdavo iškilmingus pietus ir
kolekcinio vyno degustacijas su kviestinėmis įžymybėmis, kad
užsitarnautų pasiturinčio vyno žinovo įvaizdį, o paskui pateik-
davo jau padirbtus vynus aukcionams ir privatiems kolekci-
ninkams. Kita vertus, jo padirbinėjimo metodai dažniausiai
nebuvo itin subtilūs. Anot JAV Federalinio tyrimų biuro medžia-
gos, Kurniawanas paprastai užpildydavo tuščius autentiško vyno
butelius nebrangiu baziniu vynu ir paversdavo 20 dolerių vertės
vyną 20 tūkstančių dolerių kainuojančia retenybe. Be abejo, jis
kartais maišydavo skirtingų derlių vyną, kad klastotės atrody-
tų įtikinamiau, arba pirkdavo seną mažai žinomų Burgundijos
ūkių vyną padirbinėdamas geriausius šio krašto „Domaine de
la Romanée-Conti“ vynus. Šių klastočių ir finansinių machina-
cijų atskleidimas, taip pat faktiniai įrodymai, rasti Kurniawano
namuose, sukūrė rimtą precendentą, kai klastotojas turėtų ilgus
metus praleisti už grotų dėl kolekcinio vyno padirbinėjimo ir
platinimo beveik pramoniniu mastu.
Nepaisant klastočių baimės, susidomėjimas investicijomis į
vyną auga. Šiuolaikinė investicinė vyno rinka sparčiai vystosi, sė-
kmingai dirba vyno biržos ir alternatyvios prekybos platformos
(Liv-ex, BBX, Cavex), veikia nemažai investicinių vyno portfelių
valdymo kompanijų, o išankstinės prekybos sistema išsiplėtė už
tradicinių Bordo ir visos Prancūzijos ribų. Investiciniais tikslais
nupirktas vynas paprastai yra saugomas komerciniuose rūsiuose
ir nėra fiziškai perduodamas klientui iki specialaus pareikala-
vimo. Esant tokioms sąlygoms, pasitaiko ir kitokio pobūdžio
sukčiavimo, kai vyno prekybos tarpininkas arba investicijų
valdytojas parduoda klientams tariamai nupirktą vyną, kuris iš
tikrųjų nebuvo ir niekada nebus užsakytas iš gamintojų arba
netgi neplanuojamas gaminti. Kitas kartu su internetine prekyba
plintantis sukčiavimo būdas yra atvirkštinis padirbinėjimas (angl.
reverse fraud), kai dėl tariamų abejonių pardavėjui yra grąžina-
mas iš jo nupirktas, bet neatidarytas vyno butelis, kuris iš tikrųjų
yra originalaus vyno kopija. Anot ekspertų, antrinėje vyno preky-
bos rinkoje cirkuliuoja apie 5 proc. padirbto vyno, o kolekcininkų
tarpe aukštai vertinamo vyno pasiūla kelis kartus viršija tikrąsias
istorines gamybos apimtis. Akivaizdu, jog dabartinei kolekcinio
vyno rinkai būtina atsakingai žengti link didesnio skaidrumo ir
geresnės vyno kilmės kontrolės.
V y n o p a d i r b i n ė j i m a s
50
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Nyderlandų rašytojos knyga apie mažos mergaitės Otutės ir jos
tėvo virėjo Toso gyvenimą. Tiesa, Nyderlanduose tai ne tik knyga,
tai visa kulinarijos laida, skirta vaikams. Gyvenimas ne namie,
bendravimas su paukščiais, darbas įvairiuose viešbučiuose, maisto
gaminimas – visa tai šiek tiek primena Pepės Ilgakojinės istoriją.
Nuostabios iliustracijos tiesiog traukia ir vyresniuosius, ne tik
pradinukus, kuriems ši knyga siūloma. Joje daug gerumo, šilumos,
juoko – visko, ko dažnai trūksta dabartinėse vaikiškose knygelėse.
Prarijome su dukra greitai.
Sami Malila. MUMINUKO MAMOS RECEPTAI („Nieko rimto“,
2012). Tai paprastų receptų knyga vaikams, paskaninta trumpomis
Trolių Mumių šeimos istorijomis bei iliustracijomis. Kas mėgstate
Apie virtuvę ir vynuogynus visai šeimai
Kaip ankstyvą pavasarį patvinsta upės ir per krantus liejasi gausiai vanduo, taip Vilniaus
knygų mugėje knygos nebetelpa paviljonuose, o vis didesnis lankytojų būrys jau atgraso keliauti tomis švento-
mis dienomis medžioti naujienų ir susitikti su autoriais gyvai. Knygas mėgstu rinktis tyliai, lėtai, kai gali ne tik viršelį paliesti, bet ir
pavartyti, paskaitinėti, apmąstyti. taip dažnai darome su dvylikamete dukra – einame pasivaikščioti į knygyną. tačiau
pastaruoju metu liūdesys apima mano sielą, nes vis dažniau dukra išeina tuščiomis. Jaunimo ir paauglių len-
tynose – vien zombiai, troliai, vampyrai ar dar kokios baisybės, pavadintos nuotykiais. Kai paklausi
pardavėjų apie klasikos kūrinius vaikams arba paprašai ko nors švelnesnio, įdomesnio,
kai kurie atsiprašo už „amžiaus tuštumą“, o kai kurie pasižiūri kaip į iškaseną,
atsibudusią po 30 metų komos...
s k a n i a i
Tačiau mes nenuleidžiame rankų, toliau atkakliai ieškome ir
su džiaugsmu atrandame vis įdomesnių dalykų, be to, jau
dairomės knygų užsienio kalbomis. O kadangi šeimos gyveni-
mas daugiausia sukasi virtuvėje ir vynuogynuose, tai ir skaito-
mose knygose atsiranda vis daugiau nuotykių, persipynusių su
receptais, maisto patiekimu, vynuogynų genėjimu ir nuoširdžiu,
draugišku šeimos bendravimu.
KELIOS ŽAVIOS KNYGOS VAIKAMS
Annie M. G. Schmidt. OTUTė. (Nieko rimto, 2010.) Pati knyga
parašyta 1980 metais, tačiau vertimas (reikia pastebėti, labai
geras) iki mūsų atkeliavo tik dabar. Puikiai iliustruota nuotaikinga
51
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Mažąją Miu, Snusmumriko nuotykius, Hemulio tyrinėjimus bei Mu-
minukų slėnį ir trobelę, galėsite pasigaminti šių patiekalų drauge su
vaikais. Tai padės jūsų vaikams labiau įsijausti į Tuvės Janson knygų
herojų nuotykius.
Abi šias „Nieko rimto“ leidyklos knygas ypač rekomenduoju
tiems, kurie mėgstate praleisti laiką gamindami su vaikais virtuvė-
je, o paskui ragaudami pasigamintus patiekalus.
Kai 2010 metais viename Bordo miesto knygyne paklausiau
knygos vaikams apie vynuogynus, pardavėja piktai į mane dėb-
tėlejo ir aiškia prancūzų kalba atsakė, kad apie alkoholį vaikams
niekas nerašo. Pardavėja dar nežinojo, kad tais pačiais metais
jos tautiečiai išleido puikių, gausiai iliustruotų mokomųjų knygų
vaikams apie vynuogynų priežiūrą ir vyno darymą, apie vyno
kvapus ir skonius, jo brandinimą ir istoriją. Tokių knygų leidybą
galima vadinti kaip nori – profesiniu orientavimu ar senosios
kartos vertybių ir patirties perdavimu jaunajai kartai, tačiau al-
koholio propagavimu jų niekas negali apkaltinti. Žinoma, jų nėra
Lietuvos knygynuose, tačiau tie, kam įdomu, gali susirasti svetur ir
paskaityti, kaip vaikai skatinami perimti tėvų tradicijas ir puoselėti
šeimos bei tautos vertybes.
Pascale Bounet. SENELI, PAPASAKOK MAN APIE VYNUOGYNĄ.
(GRAND-PÈRE RACONTE-MOI LA VIGNE. Éditions Féret-Bordeaux,
2010). Mažo berniuko ir senelio vyndario pasikalbėjimai apie
darbus vynuogyne ir vyninėje, senelio patarimai, anūko klausimai,
bendri darbai ir patyrimai.
Sandrine Duclos, Cécile Gallineau. VYNUOGYNAI IR VYNAS.
Pasaulio pažinimas. (VIGNES & VINS, Mama Josefa, 2010). Trumpa
vyno enciklopedija vaikams: istorija, pasaulio vyno geografija,
gamyba, brandinimas, kvapai ir skoniai, pardavimas ir derinimas
su maistu. Čia galite rasti įdomių vyno muziejų ir meno galerijų
adresus ir kontaktus, kuriais pasinaudoti keliaujant visuomet ver-
ta. O kadangi jie pateikti knygelėje vaikams, tai vaikams ekskursi-
jos garantuotos.
Keletą skaitinių jums siūlo ir šiltas pajūrio vėjas. Šįkart daugiau
apie saldumynus.
Dorothy Koomson. ŠOKOLADINIS PABėGIMAS ( Alma littera,
2012). Tiesiog užsimerki, atsiloši ir leidiesi glostoma švelnių šoko-
lado bangų, kuriose skęsta šviežutėliai riešutai, nardo karamelė.
Šokoladas apgobia tavo pavargusį kūną, jį apkloja. Atima visus
tavo skausmus ir rūpesčius. Šokoladui pliuškenant kūną, nusiplau-
na viskas – pasaulis, tikrovė, žmonės... Ateina visiška ramybė.
Tai jaukus, išdaigų kupinas pasakojimas apie šokoladą, aistrą,
meilę. Lengvu, žaismingu stiliumi parašyta knyga tinkama savait-
galiui. Kaip teigia autorė, labai blogai nebus, bent kol turėsime
šokolado. Gal ji teisi?
Joanne Haris. LEDINUKų BATELIAI. (Versus aureus, 2010). Tai
svaigina... Skaitai knygą ir jauti iš jos sklindantį dievišką kvapą.
Ji kvepia istorija, Pietų Amerikos kalnais ir giriomis, nukirstais
medžiais, ištryškusiais gyvasakiais, stovyklos laužo dūmais. Užuodi
gėles. Ji kvepia močiute ir vestuvinėmis suknelėmis, rūpestingai
sudėtomis į dėžes palėpėje, ir puokštėmis po stiklu... Ji tiesiog
užburia.
Tai pasakojimas apie Monmartro gyventojų kasdienybę,
šventes, tarpusavio santykius. Apie paprastą šokoladinę, kuri tėra
smėlis ir cementas, akmuo ir stiklas. Ji neturi širdies, neturi atskiro
gyvenimo, kol to nesuteikia jai žmogus. Apie Žmones, darančius
stebuklus iš šokolado, apie smilkalais ir pačiuliais, juoduoju majų
auksu ir akmenimi, dulkėmis ir jauna mergaite su gėlėmis plau-
kuose bei puodeliu rankoje kvepiantį šokoladą – patį tikriausią
dievų eliksyrą.
Nors dievinu kiną, bet atrodo, kad jam skirtą laiką suryja amži-
nas bėgimas per gyvenimą. Todėl tenka kruopščiai rinktis, ką ir kada
žiūrėti.
RŪMų SKONIAI (Les Saveurs du Palais. Rež. Etienne Comar, Chris-
tian Vincent, 2012). Filmas, kuriame nuostabiai vaidina Catherine
Frot, sukurtas pagal tikrą istoriją apie tradicinės prancūzų virtu-
vės šefę iš Perigoro Danièle Mazet- Delpeuch, dirbusią asmeninėje
Prancūzijos prezidento virtuvėje. Šis filmas – tai šventė tiems, kas
gyvena maisto gaminimu, kas vertina gerą žaliavą, kas supran-
ta virtuvės darbo sudėtingumą ir kas myli prancūzišką virtuvę.
Filmas kol kas tik prancūzų kalba, bet istorija puikiai suprantama
ir labai mielai žiūrima. Nors siužetas ir paprastas, man šis filmas
paliko labai gilų įspūdį, ir kaip mažas vaikas noriu jį pamatyti dar ir
dar kartą. Beje, ponia Daniele, kuriai šiuo metu jau per septynias-
dešimt, vis dar dirba restorane ir moko jaunuosius šefus bei mė-
gėjus. Jei susidomėjote, ieškokite jos restorano ir susitikite su šia
nuostabia moterimi. Mane jau pagavo noras nulėkti ir paragauti
jos foie gras su triufeliais bei garsiosios confit de canard.
VYNO SUKRėTIMAS (Bottle Shock. Rež. Jody Savin, Randall
Miller, 2008). Kiekvienas iš mūsų gyvenime patiriame daugiau ar
mažiau sukrėtimų, tačau jei esi stiprus ir valingas, jei šalia yra tikrų
draugų, palaikančių tave, tas sukrėtimas trunka trumpai, o po jo
vėl ateina ramybė, vėl aplanko gyvenimo grožis ir pilnatvė. Kadan-
gi vyno brandą dažnai lyginu su žmogaus gyvenimu, tai ir filmo
pavadinimą išverčiau būtent taip. Tikra istorija apie amerikietiško
vyno pergalę aklojoje degustacijoje prieš prancūziškus vynus, po
kurios vyno pasaulio žemėlapyje atsirado ir JAV vynuogynų pava-
dinimai. Tokių istorijų vyndariai gali papasakoti nemažai. Austrai
prieš prancūzus, australai prieš prancūzus, vokiečiai prieš prancū-
zus… Istorija graži, puikūs vynuogynų vaizdai ir, žinoma, saulėtas
dangus, pasivaikščiojimai bei pasivažinėjimai dulkėtais raudono
dirvožemio keliais. Geri aktoriai, bet pats filmas ir vaidyba kiek
erzina. Nemėgstu, kai amerikiečiai vaizduojami perdėm emoci-
onalūs, o prancūzai – susiraukę ir mykiantys, lyg praradę kalbos
dovaną. Kai kas šį filmą laiko komedija… Deja, nekokia. Nes toks
veikėjų charakterių šaržavimas kelia tik susierzinimą. Tiems, kas iš
arti pažino vyndarius ir vyno vertintojus, filmas pasirodys netikro-
viškas, o su jais nesusidūrusieji gali susidaryti neteisingą įvaizdį…
Beje, Alano Rickmano prancūzų kalba sugrąžino viltį, kad vis
dėlto šią kalbą galima išmokti.
Šiltos ir gėlėtos, ramios ir pilnos poilsio vasaros jums linki
Mažoji Meniu Miu.
s k a n i a i
52
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Vilkyškių pieninėssūrių derinimo su vynu mokykla
Arūnas Starkus
tris mėnesius Someljė mokyklos paskaitose prie vyno ragavome
sūrių: Vilkyškių pieninei buvo kuriamas derinių su vynu gidas. Iš pirmo žvilgsnio ši
užduotis neatrodo sudėtinga: sūris – tradicinis vyno palydovas. tačiau projekto metu paaiš-
kėjo, kad net savaime suprantami deriniai, pasikeitus mažiausioms detalėms,
gali tapti nevykę. Malonumo, kurio tikimės sūrį užsigerdami vynu,
tenka ieškoti atidžiai.
Per kiekvieną Someljė mokyklos paskaitą, trunkančią keturias
akademines valandas, degustuojami 5–7 vynai. Teorinės
žinios patikrinamos praktiškai, formuojama kiekvieno besimo-
kančiojo skonių „biblioteka“. Per šimto penkiasdešimties valandų
apimties studijas paragaujama pustrečio šimto visų įmanomų
stilių, kokybės ir kainos lygių vyno. Todėl Vilkyškių pieninės pa-
siūlymą sukurti jų sūrio ir vyno derinių gidą mokyklos dėstytojai
priėmė kaip puikią progą lavinti ne tik studentų žinias apie vyną,
bet ir įgyti praktikos ieškant vyno ir maisto dermių: galutinis
someljė ar išsilavinusio gurmano tikslas yra ne papasakoti apie
vyną ir jį parduoti, o parinkti prie maisto taip, kad vartotojas
(svečias) patirtų daugiau malonumo, nei jo teikia aritmetinė
vyno ir maisto vartojimo malonumų suma.
Derinant sūrį su vynu, svarbiausias vaidmuo tenka skonių –
sūrumo, saldumo, kartumo bei rūgštumo, derėjimui. Antai
„Fetuva“ – sūriausias iš visų sūrių. Norint sūrumą numaldyti,
būtina gausi rūgštis vyne. „Memel Blue“ – sūrus, su pelėsio
aštrumu – ypač jautrus vyno skonių dermei. Jam baltasis vynas –
per lengvas, nebrandintas pastiprintas – per agresyvus, vidutinio
stoto raudonasis sūriui pralaimi, per galingas – nustelbia. Sūris
derėjo su vidutinio intensyvumo raudonaisiais pastiprintais
vynais, keliais pietietiškai „saldžiais“ sausais raudonaisiais ir visai
netikėtai – su gaiviu rožiniu vynu. Tai vienas iš daugelio atvejų,
kai vyno ir sūrio derinys neatitiko išankstinių teorinių nuostatų ir
patvirtino, kad į derinių paiešką negalima žiūrėti formaliai.
Sūrio tekstūra duoda toną vyno keliamam lytėjimo pojūčiui.
Glotni, neutrali „Mozzarella“ dera tik su švelniu, ne perdėm rūgš-
čiu, ne perdėm minerališku, savotiškai neutraliu baltuoju vynu.
Analogiškus reikalavimus kelia grietinėliškas, gaivus, švelnus,
nesūrus „Olandų“ sūris. Gausūs raudonojo vyno taninai, ąžuolo
statinėse brandinto vyno taninų šiurkštumas – šių sūrių priešas.
Vilkyškių pieninės sūrių asortimentas labai didelis. Keleto
jų aromatas yra ne mažiau svarbus už skonį. Lazdyno riešutais,
grietinėle kvepiantis „Prussia“ ar riešutiškas „Žalgiris“ geriausiai
derėjo su tokio pat aromato turinčiu (dėl brandinimo ąžuolo
statinėse) bet kokios spalvos vynu. Kai kuriuos intensyvius aro-
matus, pavyzdžiui, baziliko „Basilyje“, pipirų „Jalatoryje“, česnako
lydytame sūryje „Memel blue“ su mėlynuoju pelėsiu ir „Brus-
chetta“ prieskoniais, vynu teko neutralizuoti.
Tarp šimtų paragautų derinių buvo ir tokių, kurių reiktų žūtbū-
tinai vengti. Kartais sūris kontrastuoja su šiaip pozityviomis vyno
savybėmis. „Fetuvai“ labai nepatinka saldumas, ąžuolo statinių
taninai, didelis alkoholio kiekis pastiprintuose vynuose ir natūra-
lūs brandos aromatai. Pipirų aštrumas „Pippiro“ sūryje nemaloniai
paryškina pastiprinto vyno alkoholį ir raudonojo vyno taninus.
Vilkyškių pieninės sūrių derinimo su vynu patirtis, įgyta
Someljė mokykloje, rodo, kad gurmanams neverta ieškoti sau-
gaus universalumo, tai yra sūrio, derančio prie bet kokio vyno,
ar vyno, derančio prie bet kokio sūrio. Skonių įvairovė gimdo
derinių įvairovę, sūrio ir vyno mėgėjas turi nebijoti ją pažinti.
s ū r i s i r v y n a s
54
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Kišeninis pelės žinynas, tinkantis ir žmonėms
Rasa Starkus
s ū r i s
Sūris, siers, juust, cheese, fromage, queso, formaggio, käse...
Vaikystėje sūris man asocijavosi su dviem gyvūnais: su
pele, nes ji tą sūrį taip mėgsta, kad net rizikuoja savo gyvybe
dėl jo mažo kąsnelio, ir su karve, nes kai močiutė patraukdavo
„renkenas“, išbėgdavo daug pieno, iš kurio padarydavo fantas-
tiškai skanios varškės ir saldaus pieno sūrių, kuriuos susėdę su
šeima valgydavome pasiskanindami senelio iškopinėtu medumi
ar mamos virta mėlynių uogiene. Tokie prisiminimai man ir
dabar artimiausi sielai ir skrandžiui, kai pagalvoju apie lietuvišką
sūrį. Tačiau pasaulyje kiekviena tauta savo namuose valgo vis
kitokius sūrius, kurie, nors ir padaryti iš „to paties“ pieno, bet
aromatais ir skoniais skiriasi taip smarkiai, kad nesidomėdamas
gali ir pasimesti, nežinodamas, kaip, kada ir su kuo vartoti, gali ir
nosį užsikimšti, o nemokėdamas laikyti, gali net išmesti, tuščiai
išeikvojęs savo laiką ir pinigus. Daug keliaudami, visuomet
ragaujame, ką vietiniai gamina, o kas patinka, perkame ir tem-
piame namo lauktuvių. Kai kurie labiausiai patikę sūriai tampa
mūsų kasdienos pusryčių ir vakarienių palydovai. Vis daugiau
atsiranda parduotuvėlių, galinčių pasiūlyti daug įvairaus ir
įdomaus skonio sūrių. Tačiau tam, kad teisingai laikytume,
vartotume ir patiektume savo pamėgtus sūrius ant stalo, svarbu
žinoti ir atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus: sūrio stilių,
struktūrą ir laikymą.
AR žINote, KAD...
Sūrių karaliumi vadinamas itališkas „Parmigiano Reggiano“ (angl. Par-migiano Reggiano) lietuviškai vadinamas PARMIDŽANù. Parmidžãno imitacijos, gaminamos ne Parmos regione arba ne Italijoje, vadinamos PARMEzANù (angl. parmesan).Kai kurių populiaresnių sūrių pavadinimai lietuviškai: „Taleggio“ – talèdžas, „Stilton“ – stìltonas, „Munster“ – menstèras, „Brie“ – brì (nekait.), „Gorgonzolla“ – gorgoncolà, „Camembert“ – kamambèras , „Emmental“ – ementãlis, „Gruyere“ – griujèras, „Epoisse“ – epuãsas.
KeLetAS NAUDINGų PAtARIMų
KAIP LAIKYTI SŪRĮ?Geriausia sūrio pirkti tiek, kiek ketinate suvalgyti per kartą. Likučius geriausia laikyti šaldytuvo dalyje, kur daugiau drėgmės, jie neturi perdžiūti. Laikyti reikia ne žemesnėje nei 6 ºC temperatūroje, taip pat negalima perkaitinti, nes tai gali sukelti fermentaciją.
AR GALIMA VALGYTI SŪRIO LUOBELę?TAIP, jei tai baltojo pelėsio pluta (kaip „Brie“). Paprastai tai nestora plutelė, valgoma. Kai ji atsiranda papildomai, reikia nugremžti. Neturėtų atsirasti geltonų, juodų ar žalių dėmių.NE, jei tai plaunama žievė – oranžinio atspalvio raudona (kaip „Munster“, „Taleggio“), minkšta ir drėgna, negali būti lipni. Tokią galima nuplauti, bet ne valgyti.NEPATARTINA, jei tai natūrali sausa pluta (kaip „Stilton“, „Gorgonzolla“), susidaranti ant kraštų bręstant sūriui. Ji nugramdoma arba suvilgoma aliejumi, kad suminkštėtų. Tai paprastai kietas ir storas luobas, ant jo gali augti pelėsiai. Nevalgoma.TAIP, jei tai organinė žievė (su rozmarinais, pipirais, triufeliais). Po brandinimo sūrininkai papildomai padaro prieskonių, lapų žievę. NE, jei tai dirbtinė pluta – pelenų, vaško ar plastiko žievė.
55
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
s ū r i s
OŽKOS PIENO SŪRIAI
Atskirai paminėčiau sūrius „Crottin de Chavi-
gnol AOP“, „Sainte-Maure AOP“, „Buchette des
Cremiers“, „Chevrepaille“ (Prancūzija) ir t. t. Šie
sūriai išsiskiria aštresniu kvapu, šokoladinio
sūrelio tipo sluoksniuota struktūra. Laikui
bėgant, jie gali sukietėti, tačiau to nereikia
bijoti. Sūrį pašildžius, jis vėl tampa minkštas ir
jį galima patiekti įmaišytą į salotas ar tiesiog
su jūsų mėgstamu džemu. Ožkos sūris laikomi
atokiau nuo kitų sūrių, kad pastarieji nepri-
sigertų jo aromato. Pjaustomi ir patiekiami
dažniausiai tokiu būdu.
MINKŠTI ŠVIEŽIO PIENO TRUMPAI ARBA VISAI NEBRANDINTI SŪRIAI
Vieni jų gaminami iš šviežio pieno, brandinami
vos kelias savaites („Brillat Savarin“, „Saint Patrick“
(Prancūzija), „Mozzarella DOP“ (Italija), „Tetilla
Artesano DOP“ (Ispanija), „Feta“ (Graikija), kiti, su
baltuoju pelėsiu ar raudonąja plutele, brandi-
nami keletą mėnesių („Brie de Meaux“, „Camem-
bert“, „Epoisse AOP“ (Prancūzija), „Valtaleggio
DOP“ (Italija), „Torta del Casar DOP“ (Ispanija).
Tai yra minkšti, kai kurie tepami, neilgo galiojimo
sūriai. Ilgiau brandinti sūriai savo tikrą, tik jiems
būdingą skonį įgauna brendimo periodo pabai-
goje. Masė pasidaro tąsesnė, aromatai intensy-
vesni. Tokius sūrius patartina laikyti originalioje
pakuotėje. Atsiradus geltonoms, juodoms ar
žalioms dėmėms, jas reikia nuvalyti ir apipjausty-
ti. Jos nepageidaujamos.
Tokio tipo sūriai yra pjaustomi ir patiekiami pagal
jų originalią pagaminimo formą tokiais peiliais:
56
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
s ū r i s
PUSIAU KIETI
Lengvai riekelėmis pjaustomi elastingos struktū-
ros sūriai: „Vacherin AOP“ (Šveicarija), „Appenzeller
AOP“ (Šveicarija), „Gouda“ (Nyderlandai), „Port Salut“
(Prancūzija). Sviestiški, riešutiški, sodraus skonio ir
struktūros, subtiliai aromatingi. Tokie sūriai yra laiko-
mi sviestiniame (vaškuotame) popieriuje. Jų pjaus-
tymas priklauso nuo originalios formos, dažniausiai
atriekiama tam skirtu specialiu peiliu ar „siūlu“.
KIETIEJI SŪRIAI
Tvirti, kiek trupantys, elastingesni ar labiau suspaus-
tos struktūros sūriai, kaip „Gruyére AOP“ (Šveicarija),
„Emmental AOP“ (Šveicarija), „Parmigiano Reggiano
DOP“ (Italija), „Manchego DOP“ (Ispanija), „Cheddar“
(Didžioji Britanija). Ilgo brandinimo sūrius dažnai
galima ir ilgiau laikyti. Juos pjaustyti ir patiekti yra
paprasčiau. Jei dėl sūrio struktūros neišeina plonai
atpjauti, galima tiesiog skaldyti gabalėliais. Šio tipo
sūriai gali būti laikomi vyniojimo plėvelėje.
MINKŠTI IR PUSIAU KIETI MėLYNOJO ARBA ŽALIOJO PELėSIO SŪRIAI
Nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių gaminti ir
brandinti sūriai su mėlynuoju ar žaliuoju pelėsiu
gali būti trupininės ar kreminės struktūros, lyg
išvagoti pelėsių gyslomis, sunkiai pjaustomi, skalsiai
sūrūs, prieskoningi ir salstelėję: „Roquefort AOP“,
„Bleu d‘Auvergne AOP“ (Prancūzija), „Gorgonzola
DOP“ (Italija), „Cabrales DOP“ (Ispanija), „Stilton
PDO“ (Didžioji Britanija), „Cashel Blue“ (Airija). Šie
sūriai dažniausiai laikomi folijoje arba sviestiniame
(arba vaškuotame) popieriuje. Tokio sūrio geriausiai
patiekti vieną gabalą ir dalinti iškart atpjaunant rei-
kiamą kiekį. Lengviau atriekti, kai sūriai yra atvėsinti.
58
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Kaipjaponai
darosakę
Arūnas ir Rasa Starkai
Sakė daroma iš ryžių, gal todėl kai kas ją klaidingai
pavadina ryžių degtine. Klaidingai, nes sakė yra natūralios fermentacijos
produktas, kuriame alkoholis svyruoja nuo 13 iki 16 tūrio procentų1. tuo ji panaši į vyną. Visgi gamybos
procesas labiausiai primena alų, nors grūduose esantį krakmolą fermentuotis galinčiu
cukrumi paverčia pelėsis (kodži).
1 17–20 tūrio proc. alkoholio stiprumas būdingas tik genšu – neskiestai sakei.
s a k ė
59
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
1PoLIRAVIMAS (seimai)Kuo labiau poliruoti ryžiai, tuo geresnės kokybės sakę galima padaryti. Ant etikečių rašoma nupoliruota (taigi pašalinta) dalis procentais. Kuo ji didesnė, tuo geriau. Sakės gamybai naudojami specialūs ryžiai, turintys daugiau krakmolo.
l 2 PLoVIMAS (senmai)Nupoliruoti ryžiai kuriam laikui paliekami, kad būtų atkurtas vidinis drėgmės balansas. Vėliau nuplaunamos nuo poliravimo likusios dulkės. Plaunami grūdai prisigeria vandens, todėl procesas griežtai reglamen-tuotas. „Katoukichibee Shouten“ sakės gamykloje ryžiai plaunami 6˚C temperatūros vandeniu lygiai 3 minutes.
MIRKyMAS (šinseki)Nuplauti ryžiai yra mirkomi, kad įsigertų reikiamas kiekis vandens. 6˚C temperatūros vandenyje ryžiai pamirkomi lygiai 3 minutes. Sakės gamy-kloje nuolat palaikoma 5–6˚C temperatūra. Tai lengviausia daryti žiemą, todėl nuo rugsėjo iki balandžio sakė gaminima aktyviausiai.
l 3 GARINIMAS (džiomai)Išmirkyti ryžiai kitą rytą garinami inde košiki. 1 t ryžių garinama 1 valan-dą. Masė minkštėja, krakmolo molekulės skyla, šiluma naikina nereikalin-gus mikroorganizmus bei skatina atsirasti kodži.
l 4VėSINIMAS (džiorei)Apie 80 proc. garintų ryžių atskiriama aušinimui, jie bus sudėti tiesiai į besifermentuojantį sakės mišinį.
s a k ė
60
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
l 6PRADINė MISA, ARBA SAKėS „MotINA“ (šubo) Gauta kodži maišoma su vandeniu ir mielėmis, papildoma pieno rūgšti-mi, taip pakeliant misos rūgšties lygį. Mišinys atvėsinamas iki 18–20 ˚C. Mielės dauginasi 10–15 dienų. Atsiranda pirmieji vaisiniai aromatai: bananų, prinokusių persikų, melionų. Šiame etape sakės bakterijų prisi-pildžiusi masė paruošiama kitam labai svarbiam etapui – fermentacijai.
PAGRINDINė MASė (moromi)Per keturias dienas pradinė misa yra papildoma pagrindiniais masės elementais: vandeniu, kodži ryžiais ir garintais ryžiais. Siekiant išvengti laukinių mielių ir bakterijų užkrato, fermentacija vyksta gana žemoje temperatūroje ir keliais etapais. Pirmajame etape (soe) pradinė misa perkeliama į šiek tiek didesnę talpą, kad pridėjus nedidelį kiekį minėtų papildų masė padvigubėtų. Tada viskas paliekama porai dienų, kad mielės daugintųsi. Tai jau antrasis etapas (naka), kai misa kildama „šoka“. Vėliau ji vėl perkeliama į dar didesnę talpą, papildoma priedais, taigi vėl padvigubėja. Tai trečiasis etapas (tome), kurio metu vyksta tas pats pro-cesas. Galiausiai gaunama moromi. Ryžiai per kelias valandas sugeria visą skystį, ir paviršius pradeda skilti. Atsiranda puta, kuri pamažu pasklinda po visą paviršių, pasidaro klampi ir pakyla iki metro. Fermentacija trunka maždaug dvi savaites, tačiau aukščiausios kokybės sakė gindžio gali būti fermentuojama ir daugiau nei mėnesį, nes laikoma žemoje 10 ˚C temperatūroje.
l 5 KODŽI PeLėSIo DAUGINIMAS (seikiku) Apie 20 proc. garintų ryžių pernešami aušinti į šiltą ir visiškai sterilų kambarį, kuriame toliau dauginsis kodži pelėsis, krakmolą paverčiantis cukrumi. Iki 33 ˚C temperatūros ataušę ryžiai apibarstomi kodži pelėsio sporomis. Jos tolygiai įtrinamos į ryžių masę, kuri paskui laikoma suvy-niota į marškas. Maždaug po 20 valandų, kai temperatūra ima kilti, ryžiai padalijami mažesnėmis porcijomis ir toliau laikomi ant medinių padėklų. Kylant temperatūrai, ryžiai pamaišomi, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė ir šiluma. Kai baltas pelėsis padengia beveik visą masę, ryžiai išmaišomi ir tada pasiekiama pageidautina aromato ir skonio dermė.Po 48 valandas trukusio kodži dauginimosi ryžiai išnešami ir atšaldomi – taip sustabdomas pelėsio augimas. Gauta saldi masė kodži paliekama parai „pailsėti“.
s a k ė
61
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
l 8IŠSPAUDIMAS (džioso)Kai masė suskystėja, ji išspaudžiama automatiniu presu. Sakės išspaudos pašalinamos ir naudojamos kepiniams, kosmetikai.
10FILTRAVIMAS (roka)Dauguma sakės rūšių yra filtruojamos net du kartus. Tačiau brandinimui skirtosios ir kai kurios tradicinių gamintojų sakės paliekamos nefiltruotos.
11PASteRIzAVIMAS (Hi-ire)Prieš perkeliant į sandėlį ir išpilstant į butelius pagaminta sakė yra paste-rizuojama, tai yra kaitinama. Taip sustabdomas bakterijų veiklumas.
l 9BRANDINIMAS.Išskirtinės kokybės sakė yra brandinama (košiu).
s a k ė
l 7MAIŠyMAS, SKIeDIMAS (čiogo, kasui) Tai jau menas, kuriame viskas priklauso nuo sakės darytojo komandos patirties, žinių, tradicijų bei sumanymo. Maišant ir skiedžiant užtikrinama nekintama produkto kokybė bei sumažinamas alkoholio kiekis. Tačiau daugelis mėgsta sakę parduoti neskiestą norėdami atskleisti konkrečių sakės namų ypatumus.
62
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Lietuvos vyno čempionatą nuo 2005 metų rengia Lietuvos
someljė asociacija su pagrindiniais šalies vyno platintojais.
Unikaliose varžybose, šiaurės Europoje vykstančiose tik Lietu-
voje, kasmet išrenkamas vienas ar keli „Grand Prix“ verti vynai –
absoliutūs savo kategorijos nugalėtojai: geriausias raudonasis,
baltasis, putojantis, natūraliai saldus, pastiprintas (likerinis)
vynas.
Vyną čempionatui teikia Lietuvos importuotojai. Dažniausiai
tai naujausio derliaus šalies parduotuvėse parduodami vynai. Pa-
gal nusistovėjusią tvarką jie vertinami dviem etapais: pirmajame
etape dalyvauja visi pateikti vynai, jie vertinami aklai pagal 100
balų sistemą. Tie vynai, kurie gauna 89 ir daugiau balų, patenka į
finalinį etapą ir degustuojami dar kartą.
Vynai, kurie pirmajame etape pelno 88 balus, apdovano-
jami sidabro medaliais, o vynai, gavę 87 ir 86 balus, – bronzos.
Pirmajame etape 89 balus pelnę vynai finale gali laimėti ir aukso
medalius, jei antrą kartą bus įvertinti 90 ar daugiau balų.
Šiemet, be „Grand Prix“, aukso, sidabro ir bronzos medalių
laimėtojų, dar buvo renkamas ir geriausias „Pinot Noir“, geriau-
sias putojantis ne šampanas ir geriausias pusiau saldus vynas.
Čempionate renkami ir geriausi lietuviški vaisių ir uogų vynai.
Daugiausiai aukso medalių pelniusi vyninė tituluojama Metų
vynine.
Vynus vertina kviestinė geriausių Lietuvos vyno ekspertų
komisija. Šiemet teisėjavo: Beatričė Laurinavičienė („Verslo
2013 m. Lietuvos vyno čempionato tvarka
žinios“), Albertas Koncijalovas („Liviko“), Tadas Abišala, Žydrūnas
Krapukaitis („Bennet Distributors“), Gintautas Jašinskas, Petras
Jarašūnas, Mindaugas Paliukas („Mineraliniai vandenys“), Arūnas
Starkus, Rasa Starkus, Andrius Valčiukas, Andrius Pagojus („Vyno
klubas“), Arminas Darasevičius („Time“), Narimantas Miežys
(„Kempinski“), Rytis Jurkėnas, Domininkas Velička, Ilja Šarovas,
Neringa Nemanytė (nepriklausomi vertintojai), Jolanta Smičienė
(„Pernod Ricard Lietuva“), Raimundas Nagelė, Ramūnas Pilvelis,
Andrius Diliautas, Evaldas Petkus (Lietuvos vyndarių asociacija),
Stasas Smolskij („Eugesta“). Varžybų komisaras – Jurgis Šliogeris.
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
63
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Lietuvos vyno čempionatas 2013 RezULTATAI
PAGRINDINIO PRIzO – „GRAND PRIX“ LAIMėTOJAI
RAUDONOJO VYNO KATEGORIJA
Masciarelli Marina Cvetic Merlot Colli Aprutini IGP 2008 ITALIJA
Sodri rubino spalva. Kvepia vyšniomis, fer-mentiniu sūriu, kalkėmis. Koncentruotas, puikaus balanso, vidutinių taninų. Saldus vyšnių ir vanilės poskonis. VYNO KLUBAS
RAUDONOJO VYNO KATEGORIJA
Juan Gil Monastrell Blue label 18 Meses Jumilla DO 2010
ISPANIJA
Rubino spalva. Saldus ąžuolo statinių, muskatų, vanilės ir braškių uogienės aro-matas. Vidutiniai taninai. Slyvų poskonis.
MINERALINIAI VANDENYS
BALTOJO VYNO KATEGORIJA
Masciarelli Marina Cvetic Char-donnay Colline Teatine IGP 2009
ITALIJA
Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Brandos užuomazgos: džiovinti vaisiai, persimonai, vanilė, kalkės. Minerališkas, kompleksiškas. Saldi ataka, minkštas, riešutų poskonio.
VYNO KLUBAS
BALTOJO VYNO KATEGORIJA
Baron de Ley 3 vinas Rioja DOCa 2008
ISPANIJA
Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Intensyvus „ąžuolinis“ vanilės, grietinėlės, muskato riešutų, saldžių džiovintų figų, ananasų aromatas. Glotnus, bet turi taninų tekstūros užuomazgų.
MINERALINIAI VANDENYS
BALTOJO VYNO KATEGORIJA
Chateau d’Aydie Ode d’Aydie Pa-cherenc du Vic Bilh Sec AOP 2011
PRANCŪzIJA
Vidutinio intensyvumo aukso spalva. Saldžiai kvepia braškių uogiene, pomidorų žiedais, baltomis avietėmis, prinokusiomis kriaušėmis, medingomis gėlėmis. Minera-liškas, pusiau sausas ir gaivus. Skanus. VYNO KLUBAS
BALTOJO VYNO KATEGORIJA
Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO 2011
PAR Geltona aukso spalva. Kvepia saldžiais prieskoniais, persikais. Švarus, ąžuoliškas burnoje, su grietinėlės poskoniu.
MINERALINIAI VANDENYS
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x
64
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
RAUDONOJO VYNO KATEGORIJA
Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2010
ISPANIJA
Мėlynuojanti rubino spalva. Kvepia šokoladu, saldžiais prieskoniais, slyvomis, mėlynėmis. Labai svarus, šildantis, gaivus, su daug taninų ir saldžia ataka. Koncen-truotas.
MINERALINIAI VANDENYS
RAUDONOJO VYNO KATEGORIJA
Vinedas Bodegas Aster 1 Reserva DO 2004
ISPANIJA
Vyšninė spalva. Kvepia raudonomis uogomis, vyšniomis, oda, grietinėle. Taniniškas.
LIVIKO
PUTOJANČIO VYNO KATEGORIJA
Champagne Veuve Clicquot Rose Brut
PRANCŪzIJA
Rožinė lašišos spalva. Kvepia raudonaisiais serbentais, šaltalankiais, riešutais. Vaisiško stiliaus. Burnoje švarus, aktyvus, energin-gai putojantis. Minerališkas poskonis su bruknių uogienės, obuolių aromatais.
PRIKė
PUTOJANČIO VYNO KATEGORIJA
Champagne Billecart-Salmon Extra Brut Vintage 2004 champagne
PRANCŪzIJA
Energingai putoja. Geltonuojanti aukso spalva. Kalkiškas, svarus, pilnas, gaivus, galingo skonio.
EUGESTA
LIKERINIO VYNO KATEGORIJA
Emilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO
ISPANIJA
Juoduojanti ruda spalva. Kvepia slyvomis, džiovintais vaisiais, kakava, melasa. Labai saldus, labai koncentruotas. Šildantis, pripil-dantis klampumo, saldumo ir alkoholio.
VYNO KLUBAS
NATŪRALIAI SALDAUS VYNO KATEGORIJA
Kracher Trockenbeeren auslese TBA No. 2
AUSTRIJA
Geltona aukso spalva. Švarus jauno kekerinio vyno aromatas, juntami baltų vaisių, persikų, citrinų, liepų medaus, prieskonių kvapai. Labai koncentruotas, saldžiarūgštis.
VYNO KLUBAS
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x
PAGRINDINIO PRIzO – „GRAND PRIX“ LAIMėTOJAI
65
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ČILė Concha y Toro BENNET DISTRIBUTORS
ISPANIJA Juan Gil Family Estates MINERALINIAI VANDENYS
MeTų VYNINė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių
BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai
ŠALIS A→z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
ČILėMarques de Casa Concha Chardonnay 2011
Aukso spalva. Kvepia riešutais, drėgnu medžiu, dūmu, ananasais. Burnoje kalkių skonio, svarus, koncentruotas.
BENNET DISTRIBUTORS
ČILė
Cono Sur Single Vineyard Block No23 Rulos del Alto Reserva Riesling 2010
Auksinė šiaudų spalva. Kvepia švariai, gaiviai: priesko-niai, dyzelinas, nektarinai. Rūgštis ir visa tekstūra kiek šiurkštoka.
LIVIKO
ČILė
De Martino Single Vineyard Quebrada Seca Chardon-nay D.O. 2009
Skaisti aukso spalva. Ąžuolo prieskonių, saldžių vaisių aromatas. Burnoje drauge minerališkas ir vaisiškas. Ilgai trunkantis riešutų poskonis.
VYNO KLUBAS
ISPANIJAMarimar Estate Dobles Lias Chardonnay 2007
Ryški geltona aukso spalva. Kvepia grietinėle, tropiniais vaisiais, mangais, ananasais, medumi. Burnoje prieskoniš-kas, intensyvus, svarus. Vos sutraukia pabaigoje, juntamas grietinėlės poskonis.
BENNET DISTRIBUTORS
ITALIJALouis Jadot Meursault AC 2009
Blyški aukso spalva. Kvepia baltais vaisiais, obuoliais. Saldi, maloni, minerališka ataka su riešutų ir sviesto poskoniu.
LIVIKO
ITALIJALe Grand Noir Chardonnay Vin de pays d’Oc 2012
Geltona aukso spalva. Kvepia ananasais, ledinukais. Klam-pus, svarus, su saldžia ataka. Sviesto ir citrinų poskonis.
LIVIKO
NAUJOJI zELANDIJA
Moselland Goldschild Ries-ling Qualitaswein Trocken 2010
Blyški aukso spalva. Kvepia nasturtomis, šviežiais liepžie-džiais, citrina. Labai gaivus, pusau sausas, lengvas.
PERNOD RICARD LIETUVA
VOKIETIJA
Weingut Petri Herxheimer HonigScheurebe Spätlese feinherb Prädikatswein QmP 2011
Geltona aukso spalva. Kvepia ledinukais, saldžiomis gėlė-mis, saldžiais prieskoniais. Pusiau sausas, gaivus.
BACHUS & CO
VOKIETIJA
Barth Riesling Classic Rheingau Qualitätswein b.A. Trocken 2011
Aukso spalva. Melionų, prinokusių citrinų, liepžiedžių, kriaušių limonado aromatas. Burnoje pilnas, glotnus, minerališkas ir labai gaivus. Lengvas.
SADUTė
VOKIETIJA
Weingut Friedrich Becker Kalkgestein Weisser Bur-gunder Pfalz 2011
Blyški žalsva aukso spalva. Kvepia nekatarinais, neprino-kusiais persikais, pavasariu, melsvomis gėlėmis. Salstelėjęs poskonis su burbuliukų dygumu.
VYNO KLUBAS
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s
66
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
ARGENTINALas Moras Gran Shiraz 3 Valleys 2008
Mėlyna rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogių uogiene, juodaisiais serbentais. Saldi ataka. Daug taninų. Šildo alkoholis.
BENNET DISTRIBUTORS
ARGENTINABianchi Famiglia Malbec Mendoza 2010
Mėlynuojanti rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogių uogiene, juodaisiais serbetais, juodu šokoladu, našlaitėmis. Nedaug rūgšties, saldi ataka, šildo alkoholis.
MINERALINIAI VANDENYS
AUSTRIJAWeingut Markowitsch Pinot Noir 2011
Vyšninė spalva. Kvepia saldžiais ąžuolo prieskoniais, rau-donomis uogomis, trešnėmis, vanile. Vidutiniai taninai.
VYNO KLUBAS
ČILė
Viña Maipo Gran Devocion Syrah – Viognier Maule Valley DO 2009
Мėlyna rubinо spalva. Kvepia mėlynėmis, mėsos pries-koniais, pipirais, eukalipto lapais. Energingas, taniniškas burnoje. Poskonyje – vyšnių kauliukai ir eukaliptas.
MINERALINIAI VANDENYS
ČILė
Concha y Toro Don Mel-chor Cabernet Sauvignon 2008
Gili vyšninė spalva. Odas, tabakas, saldžios datulės, figos, saldymedis, karamelė aromate. Saldi ataka, gaivus, geros dermės. Uogieniškas, prieskoniškas poskonis.
BENNET DISTRIBUTORS
ČILėMontes Alpha M Santa Cruz 2010
Gili raudono rubino spalva. Kvepia gervuogių lapais, juodaisiais serbentais, rašalu, saldžiais ąžuolo prieskoniais. Labai daug taninų.
EUGESTA
ČILėConcha y Toro Terrunyo Carmenere 2009
Rubino spalva. Kvepia paprika, gervuogėmis, sena raudonų uogų uogiene, pelenais. Minkštas, prieskoniškas skonis, vidutiniai taninai, nedaug rūgšties. Vanilė ir vyšnios poskonyje.
BENNET DISTRIBUTORS
ČILėCono Sur Ocio Pinot Noir 2011
Mėlynuojanti rubino spalva. Kvepia šviežiomis uogomis, mėtomis, eukaliptu, saldžia paprika. Nedaug taninų. Vyšnios poskonyje.
LIVIKO
ČILėCono Sur Reserva Pinot Noir 2010
Neintensyvi vyšninė spalva. Saldus mėlynių aromatas su saldymedžio ir samanų nata. Burnoje gaivus, vaisiškas su saldžiu poskoniu.
LIVIKO
ČILėMarques de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2011
Tamsi rubino spalva. Kvepia tiršta juodųjų serbentų ir aviečių uogiene su prieskoniais, žemiškumu, saldžiomis pūkuotvyšnėmis. Saldi ataka. Labai taniniškas, prinokęs.
BENNET DISTRIBUTORS
ISPANIJABodegas Atalaya La Atalaya Almansa DO 2010
Vyšninė rubino spalva. Kvepia vyšniomis, kakava, saldy-medžiu, saldžiais naujo ąžuolo prieskoniais. Vidutiniai taninai, gera rūgštelė.
MINERALINIAI VANDENYS
ISPANIJA Muga Aro Rioja DOCa 2009Violetinė rubino spalva. Juodųjų serbentų uogienė, vyšnios, saldymedis. Vidutinė struktūra, jaunatviškas, taniniškas.
EUGESTA
ISPANIJATorres Perpetual Priorat D.O.Q 2010
Sodriai mėlyna rubino spalva. Kvepia pipirais, prieskoniais, juoda duona ir vyšniomis. Taniniškas, elegantiškas.
BENNET DISTRIBUTORS
ISPANIJATorres Mas La Plana Penedes D.O. 2009
Rubino spalva. Kvepia gervuogių uogiene, juodomis uogomis, ąžuolo dūmu, riešutais, balzaminiu actu. Taniniš-kas, tirštas, uogieniškas.
BENNET DISTRIBUTORS
ISPANIJA
Bodegas Ateca Honoro Vera Garnacha Calatayud DO 2011
Rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, vyšniomis, aronijomis, medumi. Saldi, koncentruota ataka, taurus skonis.
MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJAAngio Archeo Primitivo Salento IGT 2009
Rubino spalva. Kvepia aronijomis, oda. Daug taninų, sausas, vaisiško poskonio.
BACCHUS & CO
RAUDONIEJI, aukso medalių laimėtojai
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s
67
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
ITALIJAAngio Archeo Negroamaro Salento IGT 2009
Rubinas. Kvepia pernokusiomis trešnėmis, dūmu, pirtimi, grafitu, paprika. Vidutiniai taninai. Nelabai sausas.
BACCHUS & CO
ITALIJA
Cantina Cellaro Due Lune Nerello Mascalese – Nero d‘Avola Sicilia IGT 2010
Rubino spalva. Aronijų, riešutų, trešnių, šlapio akmens aromatas. Saldi ataka, gaivus, svarus.
MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA
Masi Costasera Mazzano Amarone Classico DOC 2004
Granato spalva. Kvepia riešutais, sadžiais vaisiais, raudono-mis uogomis, ferma. Saldi ataka, saldus poskonis, netvirta struktūra.
LIVIKO
ITALIJAMasi Costasera Amarone Classico Riserva DOC 2006
Vyšninė spalva. Miško paklotės, džiovintų figų, saldy-medžio, alkoholio aromatas. Svarus, gana taniniškas, kompleksiškas.
LIVIKO
JAVMarimar Estate Cristina Pinot Noir 2007
Vyšninė spalva. Kvepia „Karvutės“ saldainiais, oda, pūkuotvyšnėmis. Energingas, elegantiško skonio. Nedaug aksominių taninų. Taurus poskonis.
BENNET DISTRIBUTORS
MAKEDONIJA Bovin Imperator 2011 Mėlynas spindintis rubinas. Kvepia avietėmis, vyšniomis, trešnėmis, kepinta paprika. Saldi ataka, gaivi rūgštis.
OFFICE CITY
MAKEDONIJA Bovin Alexandar 2010Rubino spalva. Kvepia slyvomis, vyšniomis, pomidorais. Labai intensyvus, pilnas, užpildantis, svarus burnoje. Daug taninų ir vaisių.
OFFICE CITY
NAUJOJI zELANDIJA
Saint Clair Marlborough Pinot Noir 2011
Neintensyvi rubino spalva. Trešnių, samanų ir ąžuolo prieskonių aromatas. Gaivus, glotnus, taurus.
LIVIKO
PAR
Bellingham The Bernard Series S.M.V. Coastal Region WO 2009
Rubino spalva. Kvepia juodųjų serbentų uogiene, šokola-du, saldžiais prieskoniais, žemės riešutais. Kompleksiškas, koncentruotas, vidutinių taninų.
MINERALINIAI VANDENYS
PRANCŪzIJA
Domaine de La Baume Terres de La Baume Pays d’Oc 2011
Labai sodri violetinė rubino spalva. Juodų uogų sulčių šėlsmas su pankolių, krapų natomis. Gausūs ir taurūs taninai, negausi rūgštis, nemažai alkoholio.
MINERALINIAI VANDENYS
RAUDONIEJI, aukso medalių laimėtojai
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s
68
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
PRANCŪzIJAChampagne Duval Leroy Vinatge 2004
Aukso spalva. Kvapnus, gėliškas, su pastebimais autolizės aromatais. Ilgai putoja. Geras balansas.
VYNO KLUBAS
PRANCŪzIJAChampagne Deutz Brut Rose 2008
Rožinė aviečių spalva. Kvepia raudonaisiais serbentais, avietėmis, juntamas autolizės aromatas. Elegantiškas aviečių ir kalkių poskonis.
LIVIKO
PRANCŪzIJA
Champagne Eric Rodez Blanc de Noir Ambonnay Grand Cru
Blyški aukso spalva su oranžiniais atspindžiais. Kvepia rie-šutais, baltais vaisiais, svarainiais. Baltųjų serbentų skonis puikiai dera su nemažai saldumo.
VYNO KLUBAS
PRANCŪzIJAChampagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2006
Ryškiai geltona spalva. Kvepia riešutais, jodu, džiovintais obuoliais. Labai gaivus, svarainių balanso. Džiovintų grybų poskonis.
MINERALINIAI VANDENYS
PRANCŪzIJAChampagne Veuve Clicquot Brut Yellow label
Blyški citrinos spalva. Putoja mažais burbuliukais. Kvepia citrina, autolize, baltais vaisiais. Svarus. Persikų kauliukų ir baltųjų aviečių poskonis.
PRIKė
PUTOJANTYS, aukso medalių laimėtojai
NATŪRALIAI SALDŪS, aukso medalių laimėtojai
ŠALIS A→z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
AUSTRIJASepp Moser Schilfwein Neusiedlersee 2011
Aukso spalva. Kvepia muskatais, gėlėmis. Gaivus, saldus, labai glotnus.
MINERALINIAI VANDENYS
AUSTRIJAKracher Cuvee Auslese Burgenland 2010
Gelsvas. Kvepia persikais, papajomis, prinokusiomis citri-nomis. Kompleksiškas, vidutinio saldumo.
VYNO KLUBAS
ITALIJA
Barone Ricasoli Castello di Brolio Vinsanto del Chianti Classico D.O.C. 2005
Ruduojanti oranžinė spalva. Saldžios džiovintos žolelės, saldžios vaistažolės. Vidutinio saldumo, šildantis.
EUGESTA
PRANCŪzIJA
Domaines Schlumberger Cuvee Christine Gewurztraminer Vendanges Tardives Alsace A.C. 2008
Seno aukso spalva. Kvepia žemuogėmis, riešutais, saldžiomis bulvėmis, gėlėmis. Klampus ir svarus. Vidutinio saldumo.
EUGESTA
VOKIETIJA
Selbach-Oster zeltinger Sonnenuhr Riesling Ausle-se Mosel QmP 1989
Ruduojanti aukso spalva. Labai kvapnus: slyvaitės, džio-vintos žolelės, petražolės, žibalas, šalavijas. Mažesnis nei vidutinis saldumas. Glotnus, gaivus.
MINERALINIAI VANDENYS
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s
69
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
PORTUGALIJANieport Tawny 10 Years old Port DO
Rusvas su raudonais ir oranžiniais atspindžiais. Džiovintų egzotiškų vaisių, aronijų, džiovintų obuolių aromatai. Saldus su gerai integruotu alkoholiu. Riešutų ir džiovintų vaisių poskonis.
VYNO KLUBAS
LIKERINIS, aukso medalio laimėtojas
ŠALIS PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
JAVMarimar Estate Cristina Pinot Noir 2007
Vyšninė spalva. Kvepia „Karvutės“ saldainiais, oda, pūkuotvyšnėmis. Energingas, elegantiško skonio. Nedaug aksominių taninų. Taurus poskonis.
BENNET DISTRIBUTOR
GERIAUSIAS „PINOT NOIR“
GERIAUSIAS PUTOJANTIS (NE ŠAMPANAS)
GERIAUSIAS PUSIAU SALDUS VYNAS
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
ŠALIS PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
JAVDomaine St. Michelle Brut St. Michelle Brut
Geltona aukso spalva. Kvepia riešutais, džiovintais vaisiais, raudonomis uogomis. Taurus, energingas, gaivus, pilnas, vaisiškas, su brandos elementais.
LIVIKO
ŠALIS PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS
VOKIETIJAAnselmann Gewürztrami-ner Kabinett 2011
Žalsva aukso spalva. Kvepia ličiais, rožėmis, baltais vaisiais, baltaisiais serbentais. Gaivus ir kartu salste-lėjęs. Su kaulavaisių poskoniu.
VYNO KLUBAS
70
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
GERO KAINOS IR KOKYBėS SANTYKIO VYNAI(kainuojantys iki 35 lt)
ŠALIS A→z PAVADINIMAS TIPAS PLATINTOJAS
VOKIETIJAMoselland Goldschild Riesling Qualitaswein Trocken 2010
Baltasis PERNOD RICARD LIETUVA
ČILėCONO SUR Single Vineyard Block No23 Rulos del Alto Reserva Riesling 2010
Baltasis LIVIKO
VOKIETIJABarth Riesling Classic Rheingau Qualitätswein b. A. Trocken 2011
Baltasis SADUTė
PRANCŪzIJA Le Grand Noir Chardonnay Vin de pays d’Oc 2012 Baltasis LIVIKO
ITALIJA Pinot Grigio Venezie IGP 2011 Baltasis MARKS& SPENCER
ITALIJABiscardo Hesaurum Pinot Grigio Pinot Nero Venezie IGT 2011
Baltasis BACCHUS & CO
ITALIJACantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2012
Baltasis MINERALINIAI VANDENYS
ČILė Paradiso Sauvignon Blanc 2011 Baltasis MARKS & SPENCER
VOKIETIJA Villa Wolf Riesling Dry 2012 Baltasis BENNET DISTRIBUTORS
ARGENTINA Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2010 Raudonasis MINERALINIAI VANDENYS
MAKEDONIJA Bovin Alexandar 2010 Raudonasis OFFICE CITY
ISPANIJABodegas Ateca Honoro Vera Garnacha Calatayud DO 2011
Raudonasis MINERALINIAI VANDENYS
ČILė Cono Sur Reserva Pinot Noir 2010 Raudonasis LIVIKO
ARGENTINA Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2009 Raudonasis LIVIKO
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
71
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI(kainuojantys iki 35 lt)
ŠAlIS A→Z PAVAdINImAS TIPAS PlATINTOjAS
ITAlIjA Angio Archeo Primitivo Salento IGT 2009 Raudonasis BAcchuS & cO
ITAlIjA Angio Archeo Negroamaro Salento IGT 2009 Raudonasis BAcchuS & cO
PRANcūZIjA carmelle malbec compte Tolosan IGP 2011 Raudonasis mINERAlINIAI VANdENYS
PRANcūZIjA classic claret AOc 2010 Raudonasis mARKS & SPENcER
VOKIETIjA Klaus lotz Rose Trocken 2011 Rožinis VYNO KluBAS
VOKIETIjA Anselmann Gewürztraminer Kabinett 2011 Natūraliai saldus VYNO KluBAS
AuSTRAlIjA jacob’s creek Sparkling Rosé dry cuvee Putojantis PERNOd RIcARd lIETuVA
GAmINTOjAS PAVAdINImAS KATEGORIjA
Geriausias sausas lietuviškas vynas RAImuNdAS NAGElĖ Aviečių Roksala 2012 Sausas
Geriausias juodųjų serbentų vynas RAImuNdAS NAGElĖjuodųjų serbentų Roksala 2012
Sausas
Geriausias saldus lietuviškas vynas ČESlOVAS RAmOŠKA Aviečių 2012 Pusiau saldus
Geriausias vynuogių vynas ANdRIuS dIlIAuTAS Vynuogių 2012 Sausas
Geriausias obuolių vynas REmIGIjuS RImKuS Obuolių 2012 Pusiau saldus
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
GERIAuSI lIETuVIŠKI vynai
72
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
BALTIEJI, sidabro medalių laimėtojai
ŠALIS (A->z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
AUSTRALIJA Yellow Tail Chardonnay 2011 SANITEX
ČILė De Martino Legado Reserva Chardonnay DO 2011 VYNO KLUBAS
ČILė Santa Carolina Reserva Chardonnay 2010 PRIKė
ČILė Paradiso Sauvignon Blanc 2011 MARKS & SPENCER
ČILė Cono Sur Reserva Especial Sauvignon Blanc 2011 LIVIKO
JAV Chateau Ste Michelle Eroica 2010 LIVIKO
JAV Fetzer Sundial Chardonnay 2011 BENNET DISTRIBUTORS
JAV Bonterra Viognier 2010 BENNET DISTRIBUTORS
ISPANIJA Torres Fransola Penedes DO 2011 BENNET DISTRIBUTORS
ISPANIJA Care Cardonnay DO 2011 LIVIKO
ISPANIJA Protos Verdejo Rueda DO 2011 VYNO KLUBAS
ISPANIJA Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2009 BENNET DISTRIBUTORS
ITALIJA Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2012 MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA Pinot Grigio Venezie IGP 2011 MARKS & SPENCER
ITALIJA Biscardo Hesaurum Pinot Grigio Pinot Nero Venezie IGT 2011 BACCHUS & CO
MAKEDONIJA Bovin Chardonnay 2012 OFFICE CITY
NAUJOJI zELANDIJA Malrlborough Estate Reserve Sauvignon Blanc 2011 PRIKė
NUAJOJI zELANDIJA Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2011 VYNO KLUBAS
PRANCŪzIJA Chateau Fuisse Pouilly Fuisse AOC 2010 VYNO KLUBAS
PRANCŪzIJA Louis Jadot Bourgogne Chardonnay AC 2011 LIVIKO
VOKIETIJA Villa Wolf Riesling Dry 2012 BENNET DISTRIBUTORS
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s
73
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS (A->z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ARGENTINA Bodega Catena zapata Alamos Malbec Mendoza 2012 EUGESTA
AUSTRALIJA Jacob's Creek Shiraz Reserva 2009 PERNOD RICARD LIETUVA
ARMėNIJA zorah Karasi 2010 GADARA
AUSTRALIJA Salomon Estate Fleurieu Peninsula Syrah Viognier S. Australia 2010 VYNO KLUBAS
ČILė Marques de Casa Concha Shiraz 2010 BENNET DISTRIBUTORS
ČILė Baron Philippe de Rothschild Escudo Rojo Maipo Valley DO 2010 MINERALINIAI VANDENYS
ČILė Cono Sur Reserva Syrah 2011 LIVIKO
ČILė Santa Carolina Reserva Carmenere 2011 PRIKė
ČILė Montes Reserva Merlot Colchagua Valley DO 2011 EUGESTA
ISPANIJA Capcanes Peraj Ha'abib Montsant DO 2010 VYNO KLUBAS
ISPANIJA Campo Viejo Rioja Gran Reserva Rioja DOC 2005 PERNOD RICARD LIETUVA
ISPANIJA Juan Gil Monastrell 4 Meses Jumilla DO 2012 MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA Menhir Pietra Primitivo e Susumaniello Salento IGT 2010 BACCHUS & CO
ITALIJA Villa Matilde Camarato Falerno del Massico DOC 2005 SADUTė
ITALIJA Frescobaldi Castelgiocondo Brunello di Montalcino DOCG 2007 BENNET DISTRIBUTORS
ITALIJA Alois Lageder Pinot Noir Sudtirol - Alto Adige DOC 2010 MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA Biscardo Corvina Cabernet Sauvignon Veneto Hesaurum IGT 2009 BACCHUS & CO
ITALIJA Antinori Tenute Marchese Antinori Chianti Classico Riserva DOCG 1997 MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture Riserva DOC 2008 MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA MASI Campofiorin Rosso del Veronese IGT 2010 LIVIKO
ITALIJA Michele Chiarlo Barbera d‘Asti Superiore Le Orme DOCG 2010 DSP BALTIC
ITALIJA Sciara Terra Nera Pinot Nero Sicilia IGT 2009 BACCHUS & CO
ITALIJA Donnachiara Campania Aglianico IGT 2008 BACCHUS & CO
RAUDONIEJI, sidabro medalių laimėtojai
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s
74
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ITALIJA MASI Costasera Amarone della Valpolicella Classico DOC 2008 LIVIKO
ITALIJA Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Merlot Toscana IGT 2011 MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA Vignetti zabù Il Passo Rosso Sicilia IGT 2012 MINERALINIAI VANDENYS
ITALIJA Fetzer zinfandel 2011 BENNET DISTRIBUTORS
JAV Bonterra zinfandel 2010 BENNET DISTRIBUTORS
JAV Bovin Merlot 2010 OFFICE CITY
MAKEDONIJA Bovin Vranec 2010 OFFICE CITY
MAKEDONIJA Bovin Petit Verdot 2010 OFFICE CITY
MAKEDONIJA Nederburg Foundation Pinotage 2012 SANITEX
PAR Casa Santos Lima Vale Perdido IGP 2011 BACCHUS & CO
PORTUGALIJA Casa Santos LimaQuinta das Setencostas Alenquer DOC 2009 BACCHUS & CO
PORTUGALIJA Faiveley La Framboisiere Mercury AOC 2010 VYNO KLUBAS
PRANCŪzIJA Joseph Drouhin Maranges Premier Cru AC 2011 BENNET DISTRIBUTORS
PRANCŪzIJA Louis Jadot Pommard AC 2007 LIVIKO
PRANCŪzIJA Domaine de la Meynarde Plan de Dieu Cote du Rhone AC 2011 MARKS & SPENCER
PRANCŪzIJA Carmelle Malbec Compte Tolosan IGP 2011 MINERALINIAI VANDENYS
PRANCŪzIJA Classic Claret AOC 2010 MARKS & SPENCER
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s
RAUDONIEJI, sidabro medalių laimėtojai
75
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ISPANIJA Pere Ventura Tresor Brut Reserva Cava DO LIVIKO
ISPANIJA Agusti Torello Mata Brut Reserva Cava DO 2009 VYNO KLUBAS
JAV Domaine Ste Michelle Brut LIVIKO
PUTOJANTYS, sidabro medalių laimėtojai
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
VOKIETIJA Anselmann Gewürztraminer Kabinett 2011 VYNO KLUBAS
NATŪRALIAI SALDUS, sidabro medalio laimėtojas
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
PORTUGALIJA Graham’s Late Bottled Vintage Port Porto DO 2007 MINERALINIAI VANDENYS
LIKERINIS, sidabro medalio laimėtojas
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s
76
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
AUSTRALIJA Burra Brock Pinot Grigio 2011 MARKS & SPENCER
AUSTRALIJA Brown Brothers Crouchen & Riesling 2011 PRIKė
AUSTRALIJA Jacob's Creek Semillon Chardonnay 2011 PERNOD RICARD LIETUVA
ČILė Montes Reserva Sauvignon Blanc Casablanca Valley 2012 EUGESTA
ČILė Santa Helena Varietal Sauvignon Blanc 2012 PERNOD RICARD LIETUVA
ITALIJA Feudo Montesole Pinot Grigio Veronese Conti Neri IGT 2011 BACCHUS & CO
ITALIJA Garganeta Pinot Grigio Delle Venezie IGP 2011 MARKS & SPENCER
ITALIJA Sciara Terra Nera zibibbo Sicilia IGT 2011 BACCHUS & CO
ITALIJA Donnachiara Beneventano Falanghina IGT 2011 BACCHUS & CO
JAV Chateau Ste. Michelle Dry Riesling 2011 LIVIKO
NAUJOJI zELANDIJA Saint Clair Marlborough Sauvignon Blanc 2011 LIVIKO
PAR Van Loveren Neil's Pick Colombar 2012 EUGESTA
PAR Nederburg Foundation Chardonnay 2012 SANITEX
PRANCŪzIJA Domaine de Mandeville Viogner IGP 2011 MARKS & SPENCER
PRANCŪzIJA E. Guigal Condrieu AC 2011 EUGESTA
VOKIETIJA Weingut Petri Weißburgunder Kabinett trocken Prädikatswein QmP 2011 BACCHUS & CO
BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a
77
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Šalis Pavadinimas Platintojas
argentina achaval-Ferrer malbec mendoza 2011 Bennet distriButors
australija Yellow tail Cabernet sauvignon 2012 sanitex
australija Brown Brothers shiraz 2010 Prikė
Čilė santa Helena gran reserva selección del directorio Pinot noir 2011 Pernod riCard lietuva
isPanija torres ibericos rioja doC 2010 Bennet distriButors
isPanija Capcanes mas Picosa montsant do 2011 vYno kluBas
italija Zonin ripasso valpolicella doC 2010 Prikė
italija Zonin amarone della valpolicella doC 2008 Prikė
italija Cos Cerasuolo di vittoria Classico doCg 2009 sadutė
italija archeo nero d’avola sicilia ruggero di tasso igt 2010 BaCCHus & Co
italija allegrini Corte giara valpolicella doC 2012 eugesta
italija vigneti radica tullum rosso doC 2010 vYno kluBas
jav Beringer stone Cellars Zinfandel 2011 Prikė
Par nederburg Foundation shiraz 2012 sanitex
PranCūZija gold label merlot igP 2011 marks & sPenCer
PranCūZija louis jadot Pinot noir Bourgogne aC 2010 liviko
raudonieji, bronzos medalių laimėtojai
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a
78
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
AUSTRALIJA Jacob’s Creek Sparkling Rosé Dry Cuvee PERNOD RICARD LIETUVA
ITALIJA zonin Prosecco Special Cuvee Prosecco DOC PRIKė
PRANCŪzIJA Champagne G.H.Mumm Cordon Rouge Brut PERNOD RICARD LIETUVA
VOKIETIJA Barth Pinot Blanc Sekt- Brut SADUTė
PUTOJANTYS, bronzos medalių laimėtojai
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
AUSTRALIJA Jacob’s Creek Shiraz Rosé 2011 PERNOD RICARD LIETUVA
ITALIJA Antinori Tenuta Guado Al Tasso Scalabrone Rosato Bolgheri DOC 2011 MINERALINIAI VANDENYS
MAKEDONIJA Bovin Ana Marija 2011 OFFICE CITY
VOKIETIJA Klaus Lotz Rose Trocken 2011 VYNO KLUBAS
ROŽINIAI, bronzos medalių laimėtojai
ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS
JAV Fetzer Shaly Loam Gewurztraminer 2011 BENNET DISTRIBUTORS
VOKIETIJA Moselland Riesling Spätlese 2011 PERNOD RICARD LIETUVA
NATŪRALIAI SALDŪS, bronzos medalių laimėtojai
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a
79
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Verti paminėti LIETUVIŠKI vaisių ir uogų vynai
RAIMUNDAS VALATKA Aviečių vynas (rožinis, p. sausas)
EVALDAS PETKUS Juodųjų serbentų vynas „Bokštai“ (raudonasis, sausas)
RAIMUNDAS NAGELė Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 3 mėn. brandintas ąžuolo statinėse (raudonasis, sausas)
REGIMANTAS AUDRIUS KARČIAUSKAS Aviečių vynas „Nostalgija“ 2012 (rožinis, sausas)
VYTAUTAS DABAŠINSKAS Juodųjų ir raudonųjų serbentų vynas 2012 (raudonasis, p. saldus)
OLGA VILKELIENė Juodųjų serbentų ir aviečių vynas (raudonasis, p. saldus)
MODESTAS ČESNAUSKAS Vynuogių vynas „Tikro vyno siela“ 2012 (raudonasis, p. sausas)
GINTARAS PEKŪNAS Obuolių vynas (baltasis, p. sausas)
RAIMUNDAS NAGELė Obuolių vynas „Roksala“ 2012 (baltasis, sausas)
GINTARAS SINKEVIČIUS Obuolių vynas 2012 (baltasis, p. sausas)
OLGA VILKELIENė Obuolių vynas 2012 (baltasis, p. sausas)
GINTARAS PEKŪNAS Svarainių vynas (baltasis, p. saldus)
RAIMUNDAS VALATKA Vynuogių „Juodupė“ vynas 2012 (baltasis, p. saldus)
GINTARAS PEKŪNAS Aronijų ir obuolių vynas (rožinis, p.sausas)
GINTARAS SINKEVIČIUS Uogų vynas „151“ (raudonasis, p.sausas)
2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
80
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė
Žurnalo autoriai
ARūNAS StARKUS – vyno ir desertų mėgėjas, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius, WSet diplomantas, LSA prezidentas, tSA edukacinio komiteto narys, FIJeV narys.
a u t o r i a i
RASA StARKUS – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja, FIJeV narė, jautrioji nosis ir žvitrioji akis, visur ir visada – vyne, maiste, kine ir knygoje – ieškanti balanso ir harmonijos.
JURGIS ŠLIoGeRIS – vyno ekspertas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas, nuo 1990 m. keliauja po vyndarystės regionus, Lietuvos spaudoje rašo apie vyną, nuo 1998 m. veda degustacijas, teisėjauja vyno čempionatuose.
ANDRIUS UžKALNIS – straipsnių autorius ir televizijos laidų vedėjas, parsikraustęs iš Anglijos su keliomis dešimtimis vyno butelių, gyvena Vilniaus senamiestyje; tebeieško vyne cigarų dėžės kvapo ir mėgsta, kad taninai surakintų burną lyg replėmis; saikas jam – gero gyvenimo ir vaizduotės priešas, o nuobodų, vienodą ąžuolinį „Chardonnay“ jis norėtų uždrausti, kaip kenksmingą.
ILJA ŠARoVAS – vyno kultūros entuziastas, gastronominis keliautojas. žino, kad darbas ir pomėgiai yra suderinami. Dirba „Vyno klube“, mokosi Someljė mokykloje.
VYNO, KITų GėRIMųMėGė JAMS IR PROFESIONALAMS
w w w.v ynozurnalas. l tN r. 25 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.
K itas numer is bus iš le istas 2013 m. lapk r ič io mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą
bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w. v y n o z u r n a l a s. l t
El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : Stumbrų g. 15 , Vi ln ius, LT-08101
VYR. REDAK TORIUSArūnas Starkus
tel . nr. 8 698 34 297, s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t
DIzAINERISLinas Gl iaudel is
MAKE TUOTOJALina Juršytė
DAILININKėBirutė Starkuvienė
K ARIK ATŪROSK ar ik atūrų konkurso „Vynas i r k ava” autor ių darbai
FOTOGRAFAI R i ta Bac ytė -Starkuvienė, Arūnas Starkus, Audr ius S i l iūnas,
I l ja Šarov, Jurgis Š l ioger is , R asa Starkus, Daiva Mumgaudienė, Andr ius Valč iuk as, panaudota „M ineral in ių
vandenų”, „Monte Pacis“, v yninių nuotraukos
K ALBOS REDAK TORė, VER Tė JAAsta Žūk aitė
a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t
AUTORIAI IR DEGUSTUOTOJAIArūnas Starkus, R asa Starkus, Jurgis Š l ioger is ,
I l ja Šarov, Andr ius Užk alnis , Andr ius Valč iuk as, Andr ius Pagojus, Mar i ja Antanait ytė
VIRŠELYJE PANAUDOTAw w w. v y n u o g e s. l t v ynuogės sodinuk as
LEIDė JASUAB „Naminė pelėda“
ISSN 1822-2153
PLATINIMAS El . paštas : info@v ynozurnalas. l t , te l . nr. (5) 215 94 39
REKLAMADaiva Mumgaudienė
El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t , te l . nr. 8 663 64545
SPAUDAAB „Spauda“
TIRAŽAS3 000 egz.
Redakci ja už rek lamos tur inį neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą gal ima t ik
gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.