Lietuviškasis Stounhendžas NAUJAS 9 772345 045008 ISSN 2345-0452 Kaina 4,99 Lt MIESTIEČIAI VIENKIEMYJE SveČiUoSe PaS LariSĄ kaLPokaitĘ ir JoNĄ braŠkĮ beatoS NiCHoLSoN VAIŠĖS GAMTOJE kitokS PoŽiŪriS Į BIČIŲ AUGINIMĄ 7 idėjos europadėklų panaudojimui SPECIALUSIS ProJektaS KAIP STUDENTAI NAMĄ STATO ŽURNALAS PRAKTIŠKIEMS IR SMALSIEMS SODYBŲ ŠEIMININKAMS 2013 Nr. 1 (1) Statom PIRTĮ!
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Lietuviškasis Stounhendžas
NAuJAS9
77
23
45
04
50
08
ISSN
234
5-04
52
Kaina 4,99 Lt
MIESTIEČIAI VIENKIEMYJE
SveČiUoSe PaS LariSĄ kaLPokaitĘ ir
JoNĄ braŠkĮbeatoSNiCHoLSoN VAIŠĖS GAMTOJE
kitokS PoŽiŪriS Į BIČIŲ AUGINIMĄ
7
idėjos europadėklų
panaudojimui
NAuJAS
SPECIALUSIS ProJektaSKAIP STUDENTAI
NAMĄ STATO
Ž U R N A L A S P R A K T I Š K I E M S I R S M A L S I E M S S O D Y B Ų Š E I M I N I N K A M S 2013 Nr. 1 (1)
Statom PIRTĮ!
Užs
akym
o N
r. R-
1009
56/1
rieš Jūsų akis – naujas ir pirmasis Lietuvoje mėnesinis žurnalas apie sodybas. Ėmęsi jo kūrybos, sulaukėme didžiulio palaikymo. Daug kas sakė, jog tokio leidinio Lietuvoje – sodybų krašte – tikrai trūko.
Neslėpsime, nemažai kas manė ir galbūt tebemano, jog sodyba – tai tik medinė gryčia ant ežero kranto. Toli gražu ne: sodybos sąvoka ganėtinai plati – tai žemė su šeimininkui priklausančiais statiniais. Ji gali būti kaime, vienkie
myje ar net priemiestyje. Todėl žurnale „Mano sodyba“ daug naudingų dalykų ras visi, kurie turi ar ketina įsigyti sodybas, vasarnamius ar individualius namus, kaime ar už miesto.
Sakote, jog rinkoje žurnalų apie statybas ir namus apstu? Visiškai su tuo sutinkame. O paklausti, kuo skirsimės nuo jų, galime patikinti, jog mūsų skaitytojui nereikės specialaus išsilavinimo, jog suprastų specifinius, vien tam tikros srities profesionalams įkandamus straipsnius. Praktinę informaciją stengsimės pateikti profesionaliai, bet „žmogiška“ kalba. Pristatydami sodybos interjerą, mažai rašysime apie tai, kaip ilgai garsi dizainerė plytelių spalvą derino prie šeimininkės akių. Vietoj to, nuodugniai apžvelgsime visą kelią, kaip buvo kuriama aplinka, kiek tai kainavo, kokių klaidų neišvengta.
Būsime Jūsų patarėjai ir įkvėpėjai. Visus metus kviesime sekti projekto „Kaip studentai namą stato“ įvykius. Nuoširdžiai tikimės, jog užkrečianti jaunų žmonių patirtis ir ryžtas paskatins imtis veiksmų visus, norinčius, bet neišdrįstančius kibti į nuosavo namo statybas. „Pastatyti namą skamba labai didingai ir netgi baugiai. Bet kai supranti, kad statybos susideda iš mažesnių dalių, kurias tikrai įmanoma daryti patiems, nuomonė keičiasi“, – teigia jaunieji statytojai.
Pastaraisiais metais itin išaugo susidomėjimas buvusiomis dvarų sodybomis, jų išsaugojimo ir panaudojimo perspektyvomis, dvarus steigusių šeimų likimu, jų puoselėtais istoriniais parkais, dvaruose kūrusiais menininkais, juose kauptomis meno ir mokslo kolekcijomis, kultūriniu bei ūkiniu gyvenimu. Smalsiuosius žurnalo „Mano sodyba“ skaitytojus pradžiuginsime straipsnių apie dvarus ciklu.
Mūsų herojai, ekspertai ir patarėjai padės Jums įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus, kurių imtis lig šiol delsėte, manydami, jog tai – neįmanoma. Su „Mano sodyba“ daug kas pasirodys esą lengviau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Paklausykite, ką sako mums rašantis bitininkas: „Bitininkauti nedideliame ir gerai tvarkomame sodybos bityne yra paprasčiau nei, pavyzdžiui, auginti agurkus!“
Žurnalas „Mano sodyba“ – ne tik praktiškas, bet ir skleidžiantis daug pozityvios energijos. O kaipgi kitaip – juk rašome apie nuostabius žmones, KŪRĖJUS, įgyvendinusius savo svajones, pakeitusius gyvenimo būdą, atradusius naujas tiesas ir gyvenimo filosofiją. Jų akys žiba. Daugelio jų sodybas gali pavadinti kūno ir sielos sanatorijomis...
Kviečiame visus, jaunus ir jau patyrusius, kurti ir puoselėti savo SVAJONES drauge!
Užs
akym
o N
r. R-
1009
55/1
Gėlių vanduo-hidrolatas – tai natūralus produktas veido odos bei plaukų priežiūrai, natūralių kremų, kaukių, losjonų, šampūnų ingredientas. Naudotinas kaip veido tonikas, drėkiklis, odos gaiviklis.
Gėlių vanduo-hidrolatas – tai puiki alternatyva itin jautrią odą turintiems žmonėms, besilaukiančioms moterims, vaikams.
Dėl broko kreiptis į spaustuvę tel. (8 5) 274 3670 arba rašyti M. Staniuliui el. p. [email protected].
Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.Be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama skelbti žurnale pateiktą medžiagą.
Leidinį galima užsisakyti visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ ir „Šiaulių krašto“ platinimo tarnybose, per interneto svetainę
www.sodospalvos.lt.
4 MANO SODYBA NR.1
6 Naudingas margumynas
8 gyvenimo būdas Gamtos mylėtojų užuovėja
Pirkinių mozaika 14 Gyvūnijos pasaulyje 20 Dryžuota, dryžuota
senas dvaras 16 Praeitimi alsuojantis Jakiškių dvaras
specialusis projektas. kaip studentai namą stato 22 Svajonių namas – savo jėgomis
žvaigždžių namai 26 Šiltų prisiminimų vieta
pasidaryk pats 30 Statome pirtį!
33 Klausimai architektui
46 Klausimai biologei
Numerio tema34 Sodyba – dvasios laisvės išraiška
mano sveikata 40 Šiluma širdžiai – ne draugė
sodybos augintiniai 42 Bitininko užrašai: nuo ko pradėti?
Darbai sode 44 Atsisveikinimas su senu vaismedžiu
sodybos virtuvė48 Sodybos vaišių stalui
antrasis gyvenimas 50 7 idėjos europadėklų panaudojimui
Turinys14
20
14
34
16
8
34
5 MANO SODYBA
6 MANO SODYBA NR.1
Naudingas maRgumynas
Užs
akym
o N
r. R-
1009
54/1
Nors „Morsø“ ketaus liejykla siūlo daugybę naujų krosnelių modelių, klasikinis modelis „2 B Classi“ išlieka vienu populiariausių. Jis gaminamas nuo 1900 metų. Per visą šį laiką keitėsi technologijos, atsirado švarus degimas, judinamos pelenų grotelės, tačiau šios krosnelės išvaizda išliko nepakitusi... „Morsø“ krosneles gamina nuo 1853 metų. Tai, ko gero, pažangiausia krosnelių gamykla, puikiai suderinanti funkcionalumą, ilgaamžiškumą ir dizainą. Daugiau informacijos – www.morso.lt.
Praktiški, lengvai pritaikomi patarimai leis sėkmingai užbaigti bet kurį dekoravimo ar remonto darbų etapą – nuo stelažo montavimo iki koklinės sienelės už kriauklės klojimo. Naujausios stilingo dekoravimo ir būsto atnaujinimo idėjos suteiks Jūsų namams savitumo.
Ieškote jaukumo ir originalumo? Šių savybių dermė atsiskleidžia unikaliuose, vienetiniuose rankų darbo kavos staliukuose, pagamintuose naudojant ąžuolą, granitą ir aliuminį. Daugiau pavyzdžių – www.jontas.lt.
kNYGŲ LENTYNA
namų dekoravimo enciklopedija
kriauklės klojimo. Naujausios
namų dekoravimo enciklopedija
500 klausimų ir atsakymų apie sodą ir daržą
Knygoje pateikiama 500 dažniausiai iškylančių
klausimų, į kuriuos atsako sodininkystės ir
daržininkystės ekspertai. Tai neįkainojamas
žinių šaltinis skirtingos patirties sodininkams ir
daržininkams: sužinokite viską apie darbus, kurie
Jūsų laukia auginant vaismedžius, daržoves ir gėles.
NAUJOS TECHNOLOGIJOS SENAME KŪNE
akmeNS maGiJa KASDIENAIUžs
akym
o N
r. R-
1009
52/1
Nuo
trau
kos
– ga
min
tojų
Italijos gamintojo „Cereria Pernici“ (gamykla įkurta 1892 metais) atstovai
Lietuvoje pristato aukščiausios kokybės, prabangias italų
ŠMAIKŠČIOS INTERJERO DETALĖS GYVŪNIJOS TEMATIKA PAGYVINS SODYBOS INTERJERĄ. SVARBU TIK NEPADAUGINTI.
Pirkinių mOZaika
1.
2.
3.
4.5.
6.
7.
8.
9.
10.
Nuo
trau
kos
– ga
min
tojų
14 MANO SODYBA NR.1
Šių
prek
ių g
alim
a įs
igyt
i „Co
ocko
o D
esig
n H
ouse
“, G
edim
ino
pr. 4
5, V
ilniu
s; „Z
will
ing.
Sta
las
ir vi
rtuv
ė“, B
okšt
o g.
2, V
ilniu
s; „L
igne
Ros
et“,
Vyte
nio
g. 1
3,
Viln
ius;
„Int
erio
Kau
nas“
, Sav
anor
ių p
r. 26
7, K
auna
s; „D
elig
ht“,
Lukš
io g
. 32
(„D
omus
gal
erija
“), V
ilniu
s; „D
elig
ht“,
Vyte
nio
g. 1
3, V
ilniu
s; „C
&D
Sty
le“,
Kons
tituc
ijos
pr. 7
(„Eu
ropa
“), V
ilniu
s.
Žurnalą galite užsisakyti: per interneto svetainę www.sodospalvos.lt, per redakciją, pinigus pervedę tiesiai į sąskaitą, visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Lietuvos ryto“,
„Respublikos“ ir „Šiaulių krašto“ platinimo tarnybose, E. Katkaus gamybinėje-komercinėje įmonėje.
Pasitikite rudenį su išskirtiniu ir skaitytojų pamėgtu
„Sodo idėjų“ numeriu
„Gražiosios sodybos“
Žurnalo puslapiuose – unikali privačių
sodų idėjų kolekcija
Ieškokite prekyvietėse rugsėjo mėnesį
SODO IDĖJOS
20 MANO SODYBA NR.1
Lina LIŪNIENĖUAB „P. Var-
kojis ir kompa-nija“ įsteigta 1994 metais, taigi Var-kojų šeimos verslas skaičiuoja jau dvide-šimtuosius veiklos, o kartu–ir patirties metus. Bendrovės dirbtuvėse gami-nami europinio ir skandinaviško stan-darto langai, lauko ir vidaus durys, bal-dai ir sodo nameliai. Visi gaminiai–tik iš natūralaus medžio. Mat per 20 metų išgryninta sam-prata–joks plastikas, kad ir koks kokybiškas bei praktiškas būtų, negali pakeisti gamta alsuojančio medžio. 70 proc. įmonės gaminių eksportuojama į Vokietiją, Olandiją, Angliją, Norvegiją, Šve-diją, Prancūziją, Latviją, Rusiją.
Ieškantiesiems vidaus durų, „P. Varko-jis ir kompanija“ tikrai turi ką pasiūlyti. Durys gaminamos iš pušies ir uosio. Jos ne tik natūralios, bet ir labai kokybiškos, mat, prieš gaminant, pašalinamos visos medžio šakos. „Durys nebegaminamos iš vientiso medžio. Statiniai, skersiniai, � lingai, stak-tos–viskas daroma iš klijuotos medienos. Klijuojant medis sutvirtinamas, jis, kaip sakoma, nebevaikšto“,–pasakojo bendro-vės komercijos direktorė Jūratė Varkojienė. Verslininkė neslepia, kad medis, būdamas gyvas, šiek tiek juda, bet obliuoti dėl drėg-mės išsiplėtusių durų tikrai nereikės.
Pasak J. Varkojienės, mediena turi uni-kalų raštą, faktūrą. Tad, jei durys tik lakuo-jamos, jos tampa savotišku meno kūriniu. Ir kiekvienos–vis kitaip išvingiuotos.
Bendrovės meistrai duris kuria tokias,
kokių pageidauja klientas–gali būti lygios arba puoštos, modernios arba senoviškos. Jei norite ne lakuotų, o dažytų durų, dažus išsirinksite iš 2 000 spalvų ir atspalvių. Jei namuose kuriate senovinį stilių, reikia, kad ir durys derėtų–jas pagamins su kar-nizais, frezuotais apvadais ir kitomis seno-vės įspūdį kuriančiomis detalėmis, kurios tiktų prie viso interjero, baldų. Vidaus durys gaminamos ir su stiklais bei senoviniais, kaip bažnyčiose, ar moderniais vitražais. „Visokių įmantrybių galime pasiūlyti. Ypač modernu–vitražai, kurie sukuriame dedant stiklą ant stiklo. Derinant spalvas, o jų pasi-rinkimas–taip pat labai gausus, tokie pie-šiniai išeina, kad durys tampa tikrai įspū-dingo grožio“,–kalbėjo ponia Jūratė.
Durų vyriai ir apkaustai naudojami stan-dartiniai, o štai rankeną ir spyną klien tas išsirenka pats. Juk vienam reikia patikimo užrakto, o kitam ir spragtuko pakanka. Ran-kenų asortimentas taip pat labai gausus. Jų–šimtai, jei neišsirinksite iš turimų dirbtuvėse, norimas tikrai rasite kataloge. „Juk seno-
vinėms durims reikia vienokios rankenos, moder-nioms–kitokios. Vieniems reikia, kad rankena bliz-gėtų, kitiems–kad būtų sen-dinto vario spal-vos“,–apie klientų poreikius kalbėjo direktorė.
Svarbu ir tai, kad du rys turi tarpines, užtat tyliai uždaro-mos ir puikiai izoliuoja garsą. Tad ar dėsite jas į kambarį, ar į darbo kabinetą
(biure, gydymo įstaigoje, grožio salone ir kt.), garsas iš koridoriaus tikrai nesklis, nesi-girdės ir kas kalbama už uždarų durų.
„Mūsų privalumas–kad važiuojame pas klien tą į namus–kad ir kokiame Lietuvos kam-pelyje jis gyventų,–viską matuojame centimet- rų tikslumu ir duris pagaminame būtent tai angai. Viską darome patys–nuo matavimo iki apvadų apkalimo. O kai darbas baigtas,–yra kuo pasidžiaugti. Nes mūsų durys išties–lyg meno kūrinys, lyg originalus baldas. Drįstu teigti–jos pačios gražiausios pasaulyje“,–kal-bėjo Jūratė Varkojienė.
Gražiausios ir originaliausios durys - iš „P. Varkojo ir kompanijos“ dirbtuvių
UAB „P. Varkojis ir kompanija“ įsikūrusi Kretingos r.,
Kurmaičių k., Mokyklos g. 4. Tel.: (8 445) 48 246, 8 650 46 697.
Jei statote namą, rengiate kontorą, darote remontą ir jums reikia vidaus durų, būtinai kreipkitės į Kretingos rajone Kurmaičių kaime įsikūrusią UAB „P. Varkojis ir kompanija“. Savo amatą išmanantys bendrovės meistrai jums sukurs tokias duris,
kuriomis džiaugsitės visą gyvenimą - ilgaamžes, gražias, originalias, o svarbiausia - iš natūralaus medžio. Be to, durys gaminamos pagal individualius užsakymus, tad pas kaimyną tokių tikrai nebus.
DRYŽIAI. DAUG JŲ, ĮVAIRIŲ: MARGŲ, NETIKĖTŲ, KAMPUOTŲ, LAUŽYTŲ, STILIZUOTŲ...
DRYžuota, DRYžuota
Šių
prek
ių g
alim
a įs
igyt
i GER
DU
VoS
pard
uotu
vėse
vis
oje
Liet
uvoj
e ir
per i
nter
neto
sve
tain
ę w
ww
.ger
duva
.lt; I
ITTa
La p
ardu
otuv
ėje
PC o
ZaS,
o
zo g
. 18,
Viln
ius;
„Coo
Ckoo
Des
ign
Hou
se“,
Ged
imin
o pr
. 45,
Viln
ius;
„Int
erio
“, Lu
kšio
g. 3
2 („
Dom
us g
aler
ija“)
, Viln
ius;
„Int
erio
“, Sm
olen
sko
g. 1
0, V
ilniu
s; „I
nter
io K
auna
s“,
Sava
norių
pr.
267,
Kau
nas.
Pirkinių mOZaika
1.2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
Nuo
trau
kos
– ga
min
tojų
Lina LIŪNIENĖUAB „P. Var-
kojis ir kompa-nija“ įsteigta 1994 metais, taigi Var-kojų šeimos verslas skaičiuoja jau dvide-šimtuosius veiklos, o kartu–ir patirties metus. Bendrovės dirbtuvėse gami-nami europinio ir skandinaviško stan-darto langai, lauko ir vidaus durys, bal-dai ir sodo nameliai. Visi gaminiai–tik iš natūralaus medžio. Mat per 20 metų išgryninta sam-prata–joks plastikas, kad ir koks kokybiškas bei praktiškas būtų, negali pakeisti gamta alsuojančio medžio. 70 proc. įmonės gaminių eksportuojama į Vokietiją, Olandiją, Angliją, Norvegiją, Šve-diją, Prancūziją, Latviją, Rusiją.
Ieškantiesiems vidaus durų, „P. Varko-jis ir kompanija“ tikrai turi ką pasiūlyti. Durys gaminamos iš pušies ir uosio. Jos ne tik natūralios, bet ir labai kokybiškos, mat, prieš gaminant, pašalinamos visos medžio šakos. „Durys nebegaminamos iš vientiso medžio. Statiniai, skersiniai, � lingai, stak-tos–viskas daroma iš klijuotos medienos. Klijuojant medis sutvirtinamas, jis, kaip sakoma, nebevaikšto“,–pasakojo bendro-vės komercijos direktorė Jūratė Varkojienė. Verslininkė neslepia, kad medis, būdamas gyvas, šiek tiek juda, bet obliuoti dėl drėg-mės išsiplėtusių durų tikrai nereikės.
Pasak J. Varkojienės, mediena turi uni-kalų raštą, faktūrą. Tad, jei durys tik lakuo-jamos, jos tampa savotišku meno kūriniu. Ir kiekvienos–vis kitaip išvingiuotos.
Bendrovės meistrai duris kuria tokias,
kokių pageidauja klientas–gali būti lygios arba puoštos, modernios arba senoviškos. Jei norite ne lakuotų, o dažytų durų, dažus išsirinksite iš 2 000 spalvų ir atspalvių. Jei namuose kuriate senovinį stilių, reikia, kad ir durys derėtų–jas pagamins su kar-nizais, frezuotais apvadais ir kitomis seno-vės įspūdį kuriančiomis detalėmis, kurios tiktų prie viso interjero, baldų. Vidaus durys gaminamos ir su stiklais bei senoviniais, kaip bažnyčiose, ar moderniais vitražais. „Visokių įmantrybių galime pasiūlyti. Ypač modernu–vitražai, kurie sukuriame dedant stiklą ant stiklo. Derinant spalvas, o jų pasi-rinkimas–taip pat labai gausus, tokie pie-šiniai išeina, kad durys tampa tikrai įspū-dingo grožio“,–kalbėjo ponia Jūratė.
Durų vyriai ir apkaustai naudojami stan-dartiniai, o štai rankeną ir spyną klien tas išsirenka pats. Juk vienam reikia patikimo užrakto, o kitam ir spragtuko pakanka. Ran-kenų asortimentas taip pat labai gausus. Jų–šimtai, jei neišsirinksite iš turimų dirbtuvėse, norimas tikrai rasite kataloge. „Juk seno-
vinėms durims reikia vienokios rankenos, moder-nioms–kitokios. Vieniems reikia, kad rankena bliz-gėtų, kitiems–kad būtų sen-dinto vario spal-vos“,–apie klientų poreikius kalbėjo direktorė.
Svarbu ir tai, kad du rys turi tarpines, užtat tyliai uždaro-mos ir puikiai izoliuoja garsą. Tad ar dėsite jas į kambarį, ar į darbo kabinetą
(biure, gydymo įstaigoje, grožio salone ir kt.), garsas iš koridoriaus tikrai nesklis, nesi-girdės ir kas kalbama už uždarų durų.
„Mūsų privalumas–kad važiuojame pas klien tą į namus–kad ir kokiame Lietuvos kam-pelyje jis gyventų,–viską matuojame centimet- rų tikslumu ir duris pagaminame būtent tai angai. Viską darome patys–nuo matavimo iki apvadų apkalimo. O kai darbas baigtas,–yra kuo pasidžiaugti. Nes mūsų durys išties–lyg meno kūrinys, lyg originalus baldas. Drįstu teigti–jos pačios gražiausios pasaulyje“,–kal-bėjo Jūratė Varkojienė.
Gražiausios ir originaliausios durys - iš „P. Varkojo ir kompanijos“ dirbtuvių
UAB „P. Varkojis ir kompanija“ įsikūrusi Kretingos r.,
Kurmaičių k., Mokyklos g. 4. Tel.: (8 445) 48 246, 8 650 46 697.
Jei statote namą, rengiate kontorą, darote remontą ir jums reikia vidaus durų, būtinai kreipkitės į Kretingos rajone Kurmaičių kaime įsikūrusią UAB „P. Varkojis ir kompanija“. Savo amatą išmanantys bendrovės meistrai jums sukurs tokias duris,
kuriomis džiaugsitės visą gyvenimą - ilgaamžes, gražias, originalias, o svarbiausia - iš natūralaus medžio. Be to, durys gaminamos pagal individualius užsakymus, tad pas kaimyną tokių tikrai nebus.
Užs
akym
o N
r. R-
1009
46/1
30 MANO SODYBA NR.1
Pasidaryk pats
Paprastai pirtį statydavo nuo gyve-namojo ploto nutolusioje sklypo pusėje – turbūt dėl to, kad gaisrai
būdavo dažnas reiškinys. Be to, kur nors šalia – dažniausiai prie pirties sienos – sukrautos stovėdavo ir malkos.
Jei pirtį statysite sode, galite prie namelio įrengti priestatą. Vis dėlto geriau, jei tai bus atskiras rąstinis name-lis. Vietą pirčiai reikia rinkti atsižvelgiant į sanitarijos ir priešgaisrinės saugos normas. Plotas skaičiuojamas pagal pla-nuojamą žmonių skaičių, vienam besi-maudančiajam skiriant 3–4 m2.
MedžiAgos
Pirties statybai labiausiai tinka 12–20 cm skersmens pušiniai arba egliniai rąstai. Tašytos sienos gerai sugeria garą ir palaiko pastovią temperatūrą bei drėg mę garinėje. Karštyje išsiskiria aromatinės eglės arba pušies medžiagos, kurios pasi-žymi baktericidinėmis savybėmis.
Pirtį galima statyti ir iš plytų ar gamtinio akmens, bet tokio pastato sienos rasoja nuo didelio temperatūrų skirtumo, ilgai kaista ir greitai atvėsta. Siekiant išlaikyti šilumą, daromas žemas viršduris ir aukštas slenkstis. Durys turi būti neaukštos (iki 170 cm), neplačios. Joms tinka 40–50 mm storio lentos su įlaidais. Slenkstis – 20–25 cm. Langas irgi nedidelis – į 1 m aukščio angą dedamas dvigubas rėmas su 50–60x50–60 cm dydžio stiklu.
Pirtis šildoma krosnimi, malkos daž-nai laikomos priepirtyje. Kiekvienoje patalpoje palaikoma pastovi šiluma: garinėje – 50–55 °C, maudomasi šiek
Tekstas ir brėžiniai – ArnoLdo stAsiuLio. Nuotrauka – dreAMstiMe.
Statome pirtį!KIEKVIENaS žmoGUS, PaTEKęS į GERaI IšKūRENTą PIRTį, įKVėPęS KaRšTo oRo, PaSINERIa į maLoNIUS, aTPaLaIDUoJaNčIUS PoJūčIUS. TačIaU JEI PažEISTa STaTyBoS TECHNoLoGIJa, JaU Po KELIų mINUčIų GaLI PRaSIDėTI PyKINImaS, PaGREITėTI PULSaS IR KILTI SUNKUmaS KRūTINėJE. ToDėL PIRTIES STaTyBoJE NEVaLIa PRažIūRėTI Nė mENKIaUSIoS SmULKmENoS.
tiek aukštesnėje nei kūno temperatū-roje, o priepirtyje turėtų būti apie 21 °C. šis režimas pasiekiamas teisingai šildant gerai suplanuotas patalpas.
Pirties LuBos
optimalus lubų aukštis garinėje – iki 2–2,3 m. Neužmirškite, kad kuo aukš-tesnė patalpa, tuo daugiau kuro reikės jai įkaitinti. Lubos dedamos taip, kad būtų patogu sėdėti ant plautų ir liktų pakankamai vietos virš galvos. Taip pat reikia turėti omenyje, kad temperatūra palubėje labai aukšta, todėl reikalinga gera šilumos ir garo izoliacija.
Lubas patariama daryti medines. Pirties lubas sudaro sijos, pakalas, šiltina-masis ir dengiamasis sluoksnis. Sijos – tai 50–80 mm storio ir 1/20–1/25 perdan-gos ilgio pločio spygliuočių medienos gaminiai. Jei šlaitinio stogo gegnės remiasi į sienas, sijų ilgį lemia išorinių
1 – pakalas 2 – sijos 3 – dengiamasis apkalimas4 – šiltinamasis sluoksnis 5 – garo izoliacija
Lubų ScheMA
31 MANO SODYBA
sienų plotis. Jei gegnės kyšo už sienų, sijos pailgėja tiek pat, kiek į abi puses išsikišęs stogo šlaitas. Jos įstatomos į viršutinį karkaso arba sienų vainiką. atstumas tarp sijų ašių gali būti nuo 60 iki 100 cm. šalia kamino esančias, kad neperkaistų, reikia atitverti plytomis.
Pakalas daromas iš 20–30 mm storio obliuotų lentų. Virš jų reikia įrengti garo ir šilumos izoliaciją. Pakalo viršus ištepa-mas 1,5–2 cm molio sluoksniu. Galima naudoti akmens vatą ir kitas medžiagas. Izoliacinio sluoksnio storis priklauso nuo išorinės temperatūros ir įvairuoja nuo 5 iki 25 cm.
Palėpė turi būti gerai vėdinama, todėl frontonuose verta padaryti duris arba langus. Visas medinės pirties dalis patepkite antiseptiku, kitaip neišveng-site puvinio. Palėpės ir lubų konstruk-cijos apdirbamos atsparumą ugniai ir karščiui didinančiais skiediniais.
sienos
Geriausia pirties statybai rinktis vie-nodo storio rąstus. Tokios sienos puikiai išlaiko šilumą ir „kvėpuoja“ – praleidžia ir garo perteklių, ir orą. Netgi nevėdinant išlieka malonus aromatas, kurį skleidžia mediena. U
žsak
ymo
Nr.
R-10
0889
/1
Šios pirtys išsiskiria ne tik puikia iš-vaizda bei aukšta kokybe – jos yra pa-togios ir praktiškos, pareikalaujančios itin mažai sąnaudų ir priežiūros. Ma-žesnę pirtelę paprasta nusivežti į sto-vyklavietę, planuojant praleisti savait-galį prie ežero su šeima ar draugais. Didesnio dydžio pirtį, jau įrengtą jūsų kieme, kraustantis į naują būstą ne-sunku perkelti į kitą jai numatytą vietą naujai formuojamame kieme.Pirties malonumai – be jokių sunkumų!
Pirties sienas sudaro vainikai, t. y. tarpusavyje kampu sujungtų rąstų eilės. Pirmasis daromas iš storesnių, o kiti – iš mažesnio skersmens rąstų. Vai-nikai dedami priešingomis kryptimis: viename drūtgaliai yra vienoje pusėje, kitame – kitoje. Tai nėra labai lengva, nes kirsdami rąstus turime numatyti, kur jie bus. Kitaip nepavyks pastatyti lygių sienų ir kuris nors pirties kampas iškils per aukštai. Taigi statytojas turi turėti gerą vaizduotę. Kaip tik dėl šios priežas-ties vis rečiau galima rasti gerai suręstų pirčių. Kiek paprasčiau statyti pirtį iš cilindruotų (tekintų) rąstų. šiuo atveju neturi reikšmės, kur kuris iš jų bus deda-mas, nes visi yra vienodo skersmens.
Pirtys paprastai apkalamos nešako-tos medienos dailylentėmis. Kad neišsi-skirtų dervos, ypač tose vietose, kurias lies kūnas, reikėtų naudoti lapuočių
medieną. Tai gali būti alksnis arba liepa, bet tiks ir kitokia. Beje, medienos tankis neturi būti labai didelis: kuo jis mažesnis, tuo sienos greičiau įkaista. Labai svarbu žinoti, kad lapuočių dailylentės greičiau patamsėja nuo karščio ir drėgmės. Todėl įmanomos įvairios kombinacijos, kurias lemia finansinės galimybės.
Saugant sienas nuo sudrėkimo, po dailylentėmis įrengiama garo izoliacija. Tinka aliuminio folija ir įvairios specialios medžiagos.
ŠiLuMos izoLiAciJA
Sienų šilumos izoliacijai naudojama izo-liacinė tarpinė, kuri patikimai saugo, kad į patalpą nepatektų šaltas lauko oras. Paprastai ji neturi tiesioginio kontakto su karštu oru, todėl gali būti paveiki. Neorganinės šilumos izoliacijos medžia-gos yra ilgaamžiškesnės, mažai higros-
kopiškos, nedegios, nepūva ir nėra žalo-jamos graužikų. Jas patartina naudoti statybinėms konstrukcijoms izoliuoti. Tai mineralinė vata ir jos gaminiai, minkštos ir kietos plokštės, stiklo vata ir jos gami-niai, perlitas ir jo gaminiai (stiklo perlitas, gipso perlitas, perlito betonas ir pan.).
organinės kilmės izoliacinės medžiagos gaminamos iš organinių žaliavų – medžio apdirbimo atliekų, durpių ir nendrių mišinio. Tai iš šiaudų ir linų pluošto pagamintos plokštės, padengtos plonu kartonu arba stan-džiu popieriumi.
Plastinių masių izoliatoriai yra mažo lyginamojo svorio ir pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis. Jie ypač atsparūs drėgmei. Galima naudoti ir medžio drožles bei pjuvenas, prieš tai sumaišius jas su cemento, kalkių ar gipso skiediniu.
YpATiNGAS DėMeSYS GriNDiMSPriepirčio grindys turi būti šiltos, todėl verta jas daryti iš dviejų paklotų. Vir-šutinis nudažomas arba padengiamas linoleumu. Mūrinėse pirtyse tinka ir keraminėmis plytelėmis dengtos grindys.
Dedant grindis prausykloje ar garinėje, reikia užtikrinti gerą panaudoto vandens nutekėjimą į kanalizaciją (vietinė sistema arba talpykla-duobė). Ši sistema turi būti nuožulni ir padaryta iš atsparios medžiagos: betono, molio ir pan. (5). Nuo paviršiaus vanduo vamzdžiu (4) teka į duobę. Po prausyklos grindi-mis esantis griovys pridengiamas
mediniu dangčiu (6), kad nesklistų nemalonus kvapas. Medinės grindys (1) klojamos ant hidroizoliacine medžiaga (8) padengtų atraminių stulpų (3) paguldytų lagių (2). Tarp lentų paliekamas 5–6 mm tarpas, kad laisvai nutekėtų vanduo. Patar-tina nuobliuoti ir lentų kraštus, kad vanduo lengviau patektų į tarpelius. Grindis galima daryti ir ištisines. Tačiau jos turi būti nuožulnios, kad vanduo tekėtų į surenkamąjį griovį.
Pirties kanalizacija būtinai turi būti vėdinama. Šiam tikslui tiks asbo-cementinis metalinis vamzdis, einan-tis nuo duobės į išorę. Jo skersmuo turi būti ne mažesnis nei 100 mm.
Pasidaryk pats
GriNDų ScheMAVerta žinoti, kad medinės grindys nuolat drėks, todėl jas reikės džiovinti. Dėl to dažnai pirtyse klojamos kera-minės plytelės, o prausimosi vietose dedamos medinės grotelės, kurias galima džiovinti lauke.
SVAr
bu
Užs
akym
o N
r. R-
1009
10/2
40 MANO SODYBA NR.1
Mano sveikata
Stojus karščiams, širdis dirba maratono režimu. mūsų protingas organizmas tuoj pradeda vėsinti visas organų
sistemas, pravarydamas didžiulį kiekį kraujo. Tuomet net ir sveikam žmogui išsiplečia kraujagyslės, padidėja pulso dažnis, nukrinta kraujospūdis (dažniausiai net labai smarkiai).
„Termometro stulpeliui gerokai šoktelėjus į viršų, itin atsargūs turėtų būti tie, kurie turi širdies ir kraujagyslių problemų, yra patyrę kraujagyslių plėtimo procedūrą, vartoja vaistus, ypač jeigu nustatytas širdies nepa-kankamumas, implantuoti stentai“, – perspėja gydytoja kardiologė prof. žaneta Petrulionienė. Didesnė rizika sulaukti nemalonių pasekmių iškyla vyresnio amžiaus žmonėms.
netenkAMA dAug skysčių
Kai šiluma siekia 25 °C ar net peršoka 30 °C kartelę, žmogus per parą netenka iki 2 litrų skysčių, o dirbantieji fizinį darbą – kone dusyk daugiau. Norėdamas sumažinti kūno temperatūrą, rūpindamasis, kad visi organai funkcionuotų tinka-mai, organizmas vaduojasi gausiu
Šiluma širdžiai – ne draugėTekstas – AngeLės kiLiuVienės.Nuotrauka – dreAMstiMe.
mES, LIETUVIaI, DažNaI ILGImėS šILTų DIENų, NES Jų mūSų KRašTUI aTSEIKėTa NE TIEK JaU DaUG. TačIaU PER DIDELIS KaRšTIS, yPač ESaNT DIDELEI DRėGmEI, oRGaNIZmUI GaLI BūTI LaBaI PaVoJINGaS.
41 MANO SODYBA
prakaitavimu. „Deja, kartu su skysčiais prarandame daug įvairių mikroelementų, visų pirma kalio bei magnio, kurie yra labai svarbūs širdies raumens veiklai. Jų trūkumas yra bene dažniausia ritmo sutrikimo priežastis“, – aiškina profesorė.
Nekompensavus atsiradusio skysčių trūkumo, iškyla reali dehi-dratacijos grėsmė. širdininkams, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus, ji padvigubėja. Esant dideliam skysčių nepritekliui, kraujas tampa žymiai tirštesnis, dėl to lengviau formuojasi trom-bai, krešuliai, padidėja insultų ir infarktų rizika.
Karščių metu pradėjus tinti kojoms, ima žmogus ir nusprendžia: „matyt, per daug skysčių geriu...“ Gydytoja kardiologė atsako: „Kiekvienu konkrečiu atveju pasitarkite su savo gydytoju, nes tik jis žino, kokia yra širdies raumens, nulemiančio širdies funkciją ir skysčių cirkuliaciją, būklė“. Labai tiksliai skysčių balansą reikia apskaičiuoti asmenims, turintiems širdies nepakankamumą: turi būti parinktas tinkamas santykis tarp šlapimą varančių vaistų ir išgeriamo skysčių kiekio. Tačiau tikslią kojų tinimo priežastį išsiaiškinti itin svarbu – jų yra ne viena.
VAistAi ir sAuLė
anot prof. ž. Petrulionienės, yra daugybė kardiologinių medikamentų, kurie, tiesiogiai sąveikaudami su saule, gali sukel ti fotodermatozes – odos reakciją į saulę. Kiti vaistai, pavyzdžiui, padidinantys periferinio kraujagyslių spazmo riziką, esant dideliems karščiams organizmą taip pat gali paveikti kitaip. Taigi geriantieji kardiologinius vaistus turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių! Visuomet būtina skaityti vaistų anotacijas, pasi-
teirauti apie galimą nenumatytą jų poveikį vaistininko ar gydančio gydytojo.
Jeigu karščių metu labai padidėja širdies susitraukimų dažnis ir jis tampa sunkiai toleruojamas, būna bloga, kreipkitės į gydytoją dėl vaistų dozių atitaikymo.
kAiP APsisAugoti
Kai kaitra tampa nebemaloni, svarbiausia kuo mažiau būti tie-sioginiuose saulės spinduliuose. Galima mėgautis grynu oru pavė-syje, tačiau geriausia laiką leisti uždaroje, vėsioje, gerai vėdina-moje patalpoje.
Kad neištiktų rimtos sveikatos bėdos, labai svarbu atstatyti pra-rastą skysčių kiekį. Gerkite dažnai, nedideliais kiekiais. Tinka papras-tas geriamasis vanduo, žalioji arbata ir sultys, tačiau labiausiai –
negazuotas mineralinis vanduo, turintis
pakanka-mai kalio,
magnio ir kitų mikro-elementų. Gydytoja
perspėja, kad alus,
sidras, kiti alko-holio turintys gėrimai
gali tik pabloginti būklę, sukelti dar didesnę dehidrataciją, pasun-kinti širdies ritmo sutrikimus. Skys-čius iš organizmo išvaro ir kava.
Dar vienas labai svarbus kar-diologės pamokymas: kai labai karšta, venkite fizinio aktyvumo, darbų atvirame ore, tiesiogi-niuose saulės spinduliuose. Jeigu privalote nudirbti svarbių darbų, tai darykite ankstyvą rytą arba palaukite vakaro, nes organizmas sunkiai pakelia fizinį krūvį karš-tyje. apskritai karščiausiu paros metu – nuo 11 iki 16 val. – stenki-tės lauke būti kuo mažiau.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką vilkite. Kadangi organizmas turi išspinduliuoti perteklinę šilumą, nešiokite labai lengvus, šviesių spalvų, natūralaus audinio
Organizmo reakcija į karštį gali būti įvairių laipsnių: nuo lengvo perkaitimo iki šiluminio smūgio. Reakcijos kiekvie-nam žmogui pasireiškia skirtingai.
Reikėtų susirūpinti, jei ėmė var-ginti galvos skausmai, svaigimas, labai dažnas širdies plakimas, pradėjo temti akyse, pykinti. Tokiu atveju reikia kuo skubiau eiti į pavėsį ar gerai vėdinamą vėsią patalpą. Labai blogas požymis, jei suprastėja neurologinė būklė, pradedama vemti, kamuoja stiprūs galvos skausmai. Tokiais atvejais be
medikų pagalbos neišsiversite – gresia rimtas perkaitimas ir šiluminis smūgis. Galite pajusti ir rankų bei kojų raumenų spazmus, kartais juntamus ir pilve – tai irgi požymis, kad organizmui reikalinga pagalba.
„Pačiais sunkiausiais atvejais, po ypač stipraus galvos skausmo, pyki-nimo, vėmimo, gali prasidėti dezorien-tacija, sąmonės praradimas, koma ir traukuliai. Deja, tokiais atvejais padėti jau gali būti per vėlu“, – primena kardiologė prof. Ž. Petrulionienė.
drabužius, kurie leidžia kūnui kvė-puoti. Dėvėkite galvos apdanga-lus. atsisakykite kaklą spaudžian-čių apykaklių, siaurų palaidinių, nesiveržkite juosmens diržais.
Karštomis dienomis peržvel-kite savo mitybą. Vartokite mažiau mėsos, gyvulinės kilmės riebalus keiskite augaliniais, valgykite dau-giau vaisių, žalių daržovių. Stenki-tės valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis – net ir „lengvu“ maistu neperkraukite skrandžio.
Labai svarbu reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, kalio ir magnio preparatus.
Karštomis dienomis nepali-kite vienų tų artimųjų, kurie yra persirgę rimtomis širdies ir krauja-gyslių ligomis: jei situacija kompli-kuotųsi, imtų svaigti galva, būtų justi silpnumas, grėstų sąmonės praradimas, šalia jų esantieji galėtų suteikti pirmąją pagalbą.
Jokiu būdu neužsiimkite savigyda!Kai karšta,
venkite fizinio aktyvumo, darbų
atvirame ore, tiesioginiuose
saulės spinduliuose.
KADA KreipTiS į GYDYTOJą
Užs
akym
o N
r. R-
1009
05/1
47 MANO SODYBA
Užs
akym
o N
r. R-
1009
27/1
48 MANO SODYBA NR.1
Sodybos VIRtuVĖ
Beata NicholsoN: „Kai mokiausi kulinarijos mokykloje, visus padažus ir kremus mums reikėjo maišyti ne įmantriais plakikliais, o paprasčiausiu mediniu šaukštu. Net ir šluotelės plakimui naudoti negalėjome. Kodėl? Argumentas toks: jei išmoksi darbuotis mediniu šaukštu, nesvarbu, kam puotą beruoštum, kur bebūtum – ar Škotijos kalnuose, ar viloje Sardinijoje, net jei nebus reikalingų įrankių, viską galėsi padaryti. Todėl kartais, kai išvyksti kur nors, kur nėra modernių orkaičių ir trintuvų, tampi dar išradingesnis ir maistą pagamini žymiai įdomesnį. Aš visada sakau, kad svarbiausia ne virtuvės dydis ir įrangos modernumas, o produktų šviežumas ir gera nuotaika. O pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti sodyboje ar gamtoje yra tikrasis smagumas – jo nereikia nei pristatinėti, nei primygtinai siūlyti. Štai keletas receptų, kuriuos sėkmingai galėsite pasigaminti ir darbuodamiesi namuose, ir atostogaudami sodyboje.“
Sodybos vaišių stalui
Daugiau receptų: www.beatosvirtuve.lt.
Tekstas ir receptai – BeAtos nichoLson.Nuotraukos – deiMAntės urBonAitės ir Juditos kuniskytės.
49 MANO SODYBA
Sodybos vaišių stalui
Šalta arbatareikės:• daug ledukų• 4 stiprios juodosios arbatos pakelių• 2 citrinų• 1 nedidelio agurko• pluoštelio mėtų• saujos braškių• cukraus pagal skonį (saldinti galite ir medumi ar agavos sirupu)
Gaminame:Arbatos pakelius sudėkite į ąsotį arba puodą, užplikykite 2 litrais vandens ir leiskite pastovėti bent penkias minutes (ar ilgiau). Į karštą arbatą įdėkite cukraus ir išmaišykite, kad ištirptų. Išėmę arbatos pakelius, sudėkite skiltelėmis supjaustytą citriną (geriausia – į dar garuojančią arbatą, kad visi aromatai būtų ryškūs). Arbatai pravėsus, dėkite griežinėliais supjaustytą agurką bei mėtas. Leiskite visiškai atvėsti. Arbata turi būti inten-syvaus skonio – ledukai ją atskies. Taigi, į asotį pridėkite ledukų ir užpilkite juos arbata. Į kiekvieną stiklinę pripjaustykite braškių – neabejotinai užbursite svečius!
Marinatas kepsniuiŠis marinatas labai tinka jautienai. Jei tai – geros kokybės mėsa, pavyzdžiui, išpjova, filė ar antrekotas, svarbiausia jos neperkepti. Perkeptas nors ir brangiausios mėsos gabalėlis bus kietas. Taip galite marinuoti ir kumpį, tik supjaustyti reikėtų plonais gabalėliais ir kepti labai greitai. Šis marinatas puikiai tiks ir avienai.
Gaminame:Marinato ingredientus sumaišykite ir pamarinuokite mėsą. Palaikykite per naktį (galima ir trumpiau). Kepkite ant kaitrių žarijų, bet neilgai.
Pasipūtusiems ir minkštiems, panašiems į amerikietiškus, biskvitiniams blynams būtinai reikia kepimo miltelių ir lydyto sviesto.
reikės:• 3 didelių kiaušinių• 3 šaukštų cukraus• 1 ½ šaukštelio kepimo miltelių• gero žiupsnelio druskos• 50–70 g lydyto sviesto• 200 g + 1 šaukšto miltų• cinamono• 200 ml pieno• 2 didelių bananų
Savaitgalio blynai su bananaisGaminame:
1. Trynius atskirkite nuo baltymų ir gerai išplakite su cukrumi, kol masė pabals.
2. Į išplaktus trynius pilkite išlydytą ir truputį pravėsusį sviestą, dar paplakite elektriniu plaktuvu.
3. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska, porą kartų persijokite.
4. Į kiaušinius ir sviestą sijodami suberkite maždaug pusę miltų. Tešla bus tiršta. Supilkite pieną, kad ji suskystėtų.
Suberkite likusius miltus. Tešla turėtų būti gerokai tiršta, lyg ir per tiršta nedideliems blynams. Tačiau taip ir turi būti. Jei tešla skystoka, reikia dar pridėti miltų. Tešlą praskies baltymai.
5. Taigi, baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite („įlankstykite“) į tešlą.
Panaudotų padėklų nesunku įsigyti ar net gauti nemokamai iš didelių įmonių ar prekybos centrų. Jei nuspręsite
pirkti naujus, kaina taip pat tikrai nesikandžios. Žinoma, įsigytus padėklus reikės papildomai apdoroti: kruopščiai nuvalyti, dezinfekuoti, nupoliruoti, nudažyti ar impregnuoti.
LovoS. Tai bene dažniausiai iš europadėklų gaminamas baldas. Tereikia padėk lus dėti vieną ant kito, kol pasiekiamas norimas lovos aukštis. Jei jie bus platesni už lovos čiužinį, šalia liks vietos kam nors pasidėti.
StaLai, SofoS. Pasitelkę fantaziją, iš europadėklų lengvai sukursite originalų stalą ar modernią sofą. Jei prie pagrindų pritvirtinsite ratukus, bus patogiau baldus perstumti iš vienos vietos į kitą.
LaUko baLdai, teraSoS. Europadėklai idealiai tinka lauko baldų gamybai. Pabodusių ar apgadintų baldų tikrai nebus gaila išmesti. Daug tarpusavyje sutvirtintų europadėklų gali virsti terasa, kurią prireikus paprasta greitai išardyti.
Lentynos, kambario pertvaros, laiptai, vaikų nameliai – idėjų, kaip panaudoti europadėklus, yra galybė. Sėkmės kūrybiniame procese!
idėjos europadėklų
panaudojimui mEDINIaI PaDėKLaI KRoVINIamS PERVEžTI VISamE PaSaULyJE PRaDEDamI aTRaSTI KaIP PUIKI žaLIaVa IšREIKšTI KūRyBIšKUmUI. JUoS LaBaI PamėGo IR EKoLoGIJa BESIRūPINaNTI VISUomENėS DaLIS.
1.
3.
4.
5.6.
7.
2.
7
idėjos europadėklų
panaudojimui
IR LAIMĖKITE NUOSTABIUS PRIZUS!!!
PRENUMERUOKITE NAUJĄ ŽURNALĄ
PRENUMERATA METAMS TIK LT
Dekoracija Balerinos, 23x4x8cm
Lubų šviestuvas Rose 16x16x120 cm
Sieninis laikrodis antik 48x29x4.5 cm
• Akcija vyksta prenumeruojant svetainėje www.sodospalvos.lt.
• Akcija vyksta iki spalio 1 dienos (prenumeruojant nuo spalio mėnesio numerio).
• Laimėtojai bus skelbiami lapkričio mėnesio numeryje.• Prenumeruodami iš karto dalyvaujate konkurse, papildomos
registracijos nereikia. • Laimėtojai bus išrinkti burtų keliu.
Lietuviškasis Stounhendžas
NAUJAS
97
72
34
50
45
00
8
ISSN
234
5-04
52
Kaina 4,99 Lt
MIESTIEČIAI VIENKIEMYJE
SVEČIUOSE PAS LARISĄ KALPOKAITĘ IRJONĄ BRAŠKĮBEATOS
NICHOLSON VAIŠĖS GAMTOJE
KITOKS POŽIŪRIS Į BIČIŲ AUGINIMĄ
7
idėjos europadėklų
panaudojimui
NAUJAS
SPECIALUSIS PROJEKTASKAIP STUDENTAI
NAMĄ STATO
Ž U R N A L A S P R A K T I Š K I E M S I R S M A L S I E M S S O D Y B Ų Š E I M I N I N K A M S 2013 Nr. 1 (1)
Prizą įsteigė kaimo turizmo sodyba „Justino sodyba“.Daugiau informacijos – www.justinosodyba.lt.
www.ginalas.lt
www.alandeco.lt
Susikurkite savo svajonių namą
Atsinaujinusioje mūsų interneto svetai-nėje www.ruukkistogas.lt rasite progra-mėlę, su kurios pagalba akimirksniu pamatysite, kaip skirtingi stogo profilių raštai ir spalvos dera prie Jūsų namo spalvų!
Susikurkite savo svajonių namą
DIZAINO IDĖJOS
Pasiūlymas galioja nuo 2013.09.01 iki 2013.11.29,užsakant ne mažiau nei 30m2.
Šios dangos padengtos specialiai plieniniams stogams Ruukki sukurtais, itin atspariais mechaniniam bei atmos-feros poveikiui polimerais PURAL® ir PURAL® MATT, joms suteikiama 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantija, o spalvų paletė – dabar darplatesnė.
Daugiau informacijos,www.ruukkistogas.ltarba teiraukitės tel. 8(5) 232 2315.
Adamante®Monterrey®
Premium Ruukki Classic®
SPECIALUS PASIŪLYMASAUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS PLIENINĖMS STOGŲ DANGOMS