KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
Sveikatos mokslų fakultetas
Rekreacijos ir turizmo katedra
TAUSOJANČIO TURIZMO SVARBA
Turizmo struktūros referatas
Autorius RT2 gr. Stud.
Vadovas Edgaras Vaškaitis
Klaipėda, 2011
TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................3I. EKOLOGIŠKO TURIZMO SVARBA....................................................................4
1.2 Tausojančio turizmo plėtra ir trukdžiai..........................................................4II. „DRAUGIŠKO“ TURIZMO SIEKIAI..................................................................7III. DARNAUS TURIZMO PLANAVIMAS IR JO NAUDA...................................7
3.1 Darnaus turizmo planavimo problema Lietuvoje..........................................8IŠVADOS......................................................................................................................10LITERATŪRA.............................................................................................................11PRIEDAI......................................................................................................................12
2
ĮVADAS
Tausojantis turizmas - toks turizmas, kuris siekia kuo mažiau daryti įtaką aplinkai bei
vietiniai bendruomenei. Tačiau ekologijos problema lieka viena iš opiausių šiuolaikiniame
pasaulyje. Aktyvi žmogaus veikla vis intensyviau teršia vandenį, orą, žemę, skatina floros ir
faunos nykimą, todėl šiai temai privalome skirti didesnį dėmesį.
Turizmas, siekiantis saugoti ekologiją įgijo daug vardų: „subalansuotas turizmas“,
„atsakingas turizmas“, „minkštasis turizmas“, „etiškas turizmas“, „tausojantis turizmas“.
Tokio pobūdžio turizmą skatinti reikia dėl iki šiol turizmo plėtros tik neigiamai įtakotos
gamtos: buvo atimama natūrali laukinių gyvūnų gyvenamoji aplinka, netausojant naudojami
žemės, vandens ištekliai siekiant didesnio pelno ir negalvojant apie pasekmes ateityje.
Šiandien verslo įmonių ekologinė politika yra viena svarbiausių dalių kalbant apie
tolimesnę strategiją ir nustatant gamybos plėtotės ateityje orientyrus bei, kas svarbiausia,
ieškant kompromiso tarp pramonės, visuomenės ir ekologijos. Pasaulyje yra susikūrusios
organizacijos, kurios siekia išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, kaip „Green Globe“, „Agenda
21“, OECD“ ir kitos. Jų tikslas - vystyti subalansuotą pasaulinę ekonomiką. Tokiu būdu jos
sulaukė aktyvaus palaikymo ir iš įvairių turizmo organizacijų (Pasaulinės Turizmo
Organizacijos, Tarptautinės Turizmo ir Kelionių Tarybos, Tarptautinės Darbo Organizacijos
ar Tarptautinės Prekybos Organizacijos), kurios savo nutarimais padeda plėsti etikos normas ir
standartus turizmo srityje. Jų dėka bendrovės griežtai turi laikytis principo, draudžiančio
daryti žalą kitiems. Juo vadovaujantis stengiamasi apsaugoti gamtą ir užtikrinti gaminių
patikimumą.
Šio referato tikslas - panagrinėti rekreacijos ir turizmo problemas susijusias su
ekologija ir darnaus turizmo skatinimu. Išskirti darnaus turizmo siekius bei svarbą pasaulio
ekologijai, bendruomenėms, kultūrai bei plėtros būdus ir priežastis trukdančias efektyviai to
siekti.
3
I. EKOLOGIŠKO TURIZMO SVARBA
Subalansuotas turizmas apima socialinę atsakomybę, gamtos tausojimą ir vietinių
gyventojų integravimą į turizmo valdymą ir plėtrą. Pasaulinė Turizmo Organizacija (WTO),
Pasaulinis Kelionių ir Turizmo komitetas (WTTC) ir Žemės Taryba (Earth Council)
tausojamąjį turizmą apibrėžė taip: „Tausojamojo turizmo plėtra tenkina dabartinius turistų
bei juos priimančių regionų poreikius ir kartu saugo, bei didina ateities galimybes. Yra
numatyta, kad ištekliai turi būti valdomi taip, kad ekonominių, socialinių ir estetinių
poreikių tenkinime būtų išlaikomas kultūrinis vientisumas, esminiai ekologiniai procesai,
biologinė įvairovė ir gyvybės palaikymo sistemos.“
Kaip nesėkmės pavyzdį galime laikyti miestą Kalvia (Calvia) (priedas, 1 pav.) esantį
Maljorkoje (Ispanija) 1970 ir 1980 metais nukentėjusį nuo išteklių pereikvojimo susijusio su
pernelyg didelėmis investicijomis į turizmą. Kalvijoje buvo imtasi radikalių priemonių
(projektas Agenda 21) bendruomenių ir aplinkos atstatymui. Vietinės Agendos 21 įdiegimo
procese buvo uždaryta daug ekonomiškai silpnų viešbučių, atstatytas kraštovaizdis, įsteigtos
naujos saugomos teritorijos ir įvesti viešbučių kambarių pardavimo ekologiniai mokesčiai.
Aplinkosaugos plėtra buvo susieta su visuomenės gamtosauginio suvokimo didinimu,
marketingo kampanijomis siekiant pagerinti miesto įvaizdį. Įdėtos pastangos paskatino
papildomų darbo vietų sukūrimą ir padidino populiarumą tarp lankytojų (priedas, 3 pav.).
1.2. Tausojančio turizmo plėtra ir trukdžiai
Kad su šia situacija Kalvija galėtų susidoroti, 1990-ųjų pradžioje buvo imtasi veiksmų
sukuriant planą, kuris davė gana produktyvių rezultatų trijose srityse:
Infrastruktūros
Kokybės
Vietos bedruomės bendradarbiavimo
Pagal apklausas, kurių buvo imtasi kiekvienais metais tiek žiemą, tiek vasarą, buvo pastebėta,
jog padėtis gerėja ir turistai labiau pasiskirsto teritorijoje. Tačiau tai dar toli gražu nėra
pakankamai, todėl pradėta įgyvendinti „Local Agenda 21“, kaip naujas planas siekiant padėti
prisitaikyti Kalvijai prie naujų standartų, kurie yra suderinti su aplinka ir jos tikslais tapo:
1. Numatyti:
Ilgalaikį strateginį požiūrį
Nesunaikintus gamtos išteklius
Formuoti būsimus pagal naujai atsirandančias vertybes
4
2. Reabilituoti:
Padaryti miestus pelningus
Skatinti gamtos, kultūrinį ir socialinį paveldą
Didinti produkto pridėtinės vertės skirtumą
3. Įvairinti ekonomiką
Remiantis keliais pavyzdžiais galime matyti kaip išvardinti tiksliai, kartu su Piliečių forumu,
įgyvendinami.
„Švarus planas“ viešbučių ir pastatų pakrantėje, kurioje siekiama sumažinti pastatų
griovimą. (Iš viso reikia nugriauti 14 viešbučių ir kitų pastatų, o vietoj jų įkurti
žaliuosius plotus).
Sąmoningumo ugdymo kampanijos skirtos įvairiems gamtiniams ištekliams (ypač
vandens).
Stiprinamas kultūros ir meno paveldas.
Miestų planavimas atsižvelgiant į tausojimo kriterijus.
Europoje taip pat vyksta pokyčiai, valstybės susitarė Bendrijos lygmeniu nustatyti
bendras aplinkosaugos normas bei taisykles ir griežtai jų laikytis. Tiesa, dėl to susitarti
nebuvo taip paprasta. Reikėjo rasti kompromisą tarp valstybių, kurios jau nacionaliniu
lygmeniu buvo nustačiusios griežtas aplinkosaugos normas, ir tų, kurios dėl menkesnio
ekonominio pajėgumo negalėjo taip sparčiai užtikrinti aukšto lygio aplinkosaugos standartų
taikymo, nes įvairiausio pobūdžio aplinkosaugos priemonėms ir įrangai reikia daug lėšų.
5
Vis dėlto bendromis jėgomis sprendimai buvo rasti, o silpnesnėms šalims kiek
įmanoma padedama. Todėl šiandien Europos Bendrijos lygmeniu visose valstybėse jau
veikia per 250 bendrų teisės aktų, kurie reguliuoja, kaip turi būti tvarkomos ir laikomos
pavojingos medžiagos, kaip turi būti saugoma gyvoji aplinka, kokie yra leistini oro ir
vandens užterštumo standartai, kaip turi būti tvarkomos pramoninės ir buitinės atliekos,
pavojingi chemikalai.
Kalvijos pavyzdys mums patvirtina koks svarbus indėlis į tausojantį turizmą yra tiek iš
valstybės tiek ir iš pačių piliečių pusės. 10 strateginių veiklos krypčių ir keletas iš 40
trumpalaikių iniciatyvų iliustruoja mums puikų pavyzdį kaip darnus bendradarbiavimas duoda
akivaizdžių rezultatų (priedas, 4 pav.). Galiausiai įgyvendinama žingsnius Kalvia atgavo savo
krašto patrauklumą ir susigrąžino turistų susidomėjimą, (priedas, 2 pav.) buvo suteikta
Europos Sąjungos 1997 tvaraus miesto premija, 1998m. gavo "Green Globe Award” Londone
ir 1999m. ekologiškos savivaldybės Ispanijoje prizą.
10 strateginių veiklos krypčių:
Kontroliuoti žmonių srautus ir reabilituoti teritoriją
Skatinti socialinį solidarumą ir gyvenimo kokybę
Išsaugoti gamtos paveldą
Atgauti meninį ir kultūrinį paveldą
Atgaivinti visas turizmo sritis
Gerinti Kalvią, kaip turizmo kryptį
Pagerinti viešąjį transportą ir pėsčiųjų eismo zonas
Darnus išteklių valdymas
Paįvairinti ekonomiką ir investuoti į žmogiškuosius išteklius
Atnaujinti valdžios valdymą
Keletas pavyzdžių iš 40 trumpalaikių iniciatyvų:
Ekologiškos krypties miesto planas
Būsto programos: gyvenk Kalvijoje
Atgauti kraštovaizdį ir paveldą
Gamtinių teritorijų tinklas
Miesto sutvarkymo planas
Kovoti su sezoniškumu: „Kalvia, Europos žiema“
Kreiptis dėl vandens, energijos ir regeneravimo kaimo vietovėse
Sukurti turizmo stebėjimo svetainę
6
II. „DRAUGIŠKO“ TURIZMO SIEKIAI
Pasaulyje kasmet apie 900 milijonų žmonių keliauja atostogauti į kitą šalį. Tarptautinio
ekoturizmo duomenimis, ekologiškas atostogas kasmet renkasi vis daugiau
žmonių. Atsakingame turizme, priešingai nei masiniame, paprastai yra keliaujama
savarankiškai, nepriklausomai nuo kelionių agentūrų, maršrutai sudaromi individuoliai,
dažnai keliaujama aktyviai, nakvojama gamtoje, mažuose vietiniuose nakvynės namuose ar
apsistojama pas vietos gyventojus, palaikomas glaudus kontaktas su jais ir šalies
tradicijomis. Kitų turistų poreikiams naudojamas oro, žemės ar vandens transportas išmeta
daug teršalų, kaip, pavyzdžiui, ir oro kondicionavimo prietaisai viešbučiuose. Todėl
turizmas yra vienas klimato kaitos faktorių.
Turizmas, kartu su daugybe kitų žmogaus veiklų, prisideda prie taršos, globalaus
atšilimo ir neigiamų pasekmių aplinkai. Tarptautinės konferencijos metu ekoturizmo
specialistai vieningai sutarė, kad, pirmutinė užduotis - suformuoti ekologinio turizmo
kultūros, etikos, elgesio taisyklių, atitinkamo organizavimo stiliaus ir bendravimo lygio
normas. Gamtos lobyne žmonės patiria ne tik malonių akimirkų, bet ir yra šviečiami,
įgyvendinama harmoningų žmogaus ir gamtos santykių idėja, propaguojama
bendražmogiškoji kultūra.
Pavyzdys iš 2010 liepos mėnesį Kinijoje vykusioje Pasaulio turizmo mugės: „Geriausia
šalimi ekoturizmui išrinkta Kenija. 250 teisėjų: kelionių agentūrų, turų operatorių, oro linijų,
turizmo biurų bei viešbučių atstovų savo balsus atidavė šaliai, aplenkusiai tokius turizmo
„milžinus“ kaip Egiptas ir Pietų Afrikos Respublika. Vienu pagrindinių Kenijos privalumų
įvardintas jos gebėjimas išplėtoti infrastruktūrą, papildančią jos natūralų grožį bei
naudojančią natūralius išteklius. O geriausias pavyzdys - Laikipios plokščiakalnyje sukurtas
turizmo traukos centras.
III. TAUSOJANČIO TURIZMO PLANAVIMAS IR JO NAUDA
Turizmo planavimas yra labai svarbus ir reikalingas dėl įvairių priežasčių pvz.:
Darnus turizmas vis dar yra pakankamai nauja veiklos sritis, todėl kai kurios
valdžios institucijos ir privatus verslas turi per mažai patirties, kaip tinkamai jį
plėtoti. Turizmo planas ar plėtros programa gali suteikti rekomendacijas šio
sektoriaus vystymui.
Turizmas yra sudėtinga sistema, apimanti tokius sektorius, kaip žemės ūkis,
žuvininkystė ir gamybos pramonė.
7
Turizmas yra glaudžiai susijęs su istorinėmis vietomis, parkais ir rekreacija,
infrastruktūra, paslaugomis ir transportu. Būtent planavimas užtikrina, kad visi
šie elementai būtų vystomi sistemingai.
Didžioji dalis parduodamų turizmo produktų, kuriais naudojasi turistas,
susideda iš infrastruktūros ir teikiamų paslaugų. Turizmas gali teikti tiesioginę
ir netiesioginę ekonominę bei sociokultūrinę naudą. Planavimas reikalingas
siekiant išsirinkti tinkamiausią turizmo rūšį, kuri neduotų neigiamo poveikio
turizmo vietovei.
Planavimas gali būti panaudotas siekiant atgaivinti pasenusias ar sunkiai
plėtojamas turizmo rūšis.
Sudaro sąlygas švietimui ir mokymams.
Planavimas suteikia racionalų pagrindą plėtrai ir projektų, kurie yra svarbūs
viešajam ir privačiam sektoriams, rengimui bei investicijų pritraukimui.
Taip galime išskirti šiuos turizmo planavimo lygius: objektas, turizmo vietovė,
regionas, šalis, kelios valstybės. Objektas galėtų būti paplūdimys, lankytina vieta ar parkas.
Turizmo vietove galima laikyti tam tikrą teritoriją, kurioje yra vienas ar keli lankytini objektai.
Regionas gali būti susijęs su tam tikromis administracinėmis ribomis vienoje valstybėje arba
paremtas turizmo traukos faktoriais. Kelios valstybės gali būti susijusios viena turizmo
vietove, pavyzdžiui, Nemuno turizmo trasa (Lietuva ir Baltarusija).
Turizmas pirmiausia turėtų būti planuojamas regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Šiuose
lygiuose planavimas yra susijęs su turizmo plėtros politika, paslaugų standartais, struktūriniais
planais, instituciniais veiksniais ir visais kitais turizmo plėtrai ir valdymui reikalingais
elementais.
3.1 Ekologiško turizmo planavimo problema Lietuvoje
Lietuvos ekologinis turizmas turi geras galimybes, tačiau mažai žinomas potencialiose
užsienio rinkose, todėl parduoti dviračių, vandens turizmo ar kitus paketus yra labai sudėtinga.
Pavyzdys: Lietuvos dviratininkų draugijos duomenimis Lietuvoje apsilanko iki 5
tūkstančių dviratininkų iš užsienio, kas mums rodo neišnaudotas galimybes. Panaši padėtis
kaimyninėse šalyse, nors kai kurie dviračių turizmo operatoriai teigia, kad keliauti per Latviją
yra daugiau norinčių. Šioje srityje galimas labai sėkmingas vidaus rinkos augimas, didėjant
gyventojų pajamoms vis daugiau galimybių poilsiui, o poilsis Lietuvoje jaunimui (vienai iš
turtingiausių ir aktyviausių visuomenės grupių) dažniausiai asocijuojasi su aktyvia veikla,
kurios pasirinkimas Lietuvoje yra pakankamai įvairus.
8
Pagal visą eilę parengtų strateginių ir planavimo dokumentų, bei VSTT ir valstybinių
parkų direkcijų atliktų darbų rengiant viešąją turizmo infrastruktūrą ir tvarkant teritoriją, šalies
saugomos teritorijos didesniam turistų skaičiui priimti dar mažai pritaikytos - tam nepasirengę
nei vietos gyventojai, nei organizacijos, lėšų trūkumas riboja ir savivaldybių administracijų
bei direkcijų galimybes.
Mažai žinomoms šalims lengviau patraukti stambius operatorius, siūlančius kelionių
paketus vyresnio amžiaus žmonėms, apkeliavusiems visą pasaulį ir ieškantiems naujų
maršrutų. Tokio tipo kelionės buvo vienos pirmųjų poilsinių kelionių į Baltijos šalis, tačiau
sėkmingai parduodamos iki šiol. Tiesa, prasiplėtė turistų amžiau grupė, tad tokiais maršrutais
keliauja ir vidutinio amžiaus bei jaunesni turistai. Tačiau yra trūkumų – maršrutai driekiasi tik
per pagrindines, geriausiai žinomas vietoves – sostines bei kitas labiau išskirtinas vietas. Šioje
produktų grupėje Baltijos šalys parduodamos vieningu regionu ir konkuruoja su vidurio
Europos bei panašiais maršrutais. Kadangi grupines keliones organizuoja ir parduoda tik
kelionių operatoriai, šią produktų grupę šaliai gana lengva pristatyti – visiems rinkodaros
kanalams galima panaudoti tiek Lietuvos atvykstamojo turizmo kompanijas, tiek ir tikslinių
rinkų šalių išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, tiesiogiai suinteresuotus produkto
pardavimu. Tačiau Lietuvos silbnybė bloga ekonominė situacija, neišvystyta infrastruktūra,
investicijų stygius, organizacinių struktūrų ir informacijos stoka, neigiami vietos gyventojų
amžiaus struktūros, prieaugio, ir migracijos pokyčiai stabdo ekologinio turizmo plėtrą šalies
gamtinėse teritorijose. Specifiniai gamtosauginiai saugomų teritorijų reglamentai reikalauja
naujų subalansuoto turizmo formų ir specialios viešosios infrastruktūros. Nei rajonų
savivaldybės, nei negausūs privatūs verslininkai nepajėgūs sukurti viešosios turizmo
infrastruktūros, kuri skatintų subalansuoto turizmo vystymąsi šalies regionuose. Be
neišvystytos infrastruktūros šalyje, pritraukti turistus trūksta ir informacijos, edukacinės
veiklos šioje srityje.
Galima daryti išvadą, kad ekologinio turizmo samprata Lietuvoje kol kas neiškilo.
Lyginant su kitomis valstybėmis mūsų šalyje šio turizmo produkto tik užuomazgos: silpna
dviračių infrastuktūra, informacijos platinimas, mažai apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų
orientuotų į žemesnės klasės, pigesnių paslaugų tiekimą. Taip pat mažai akcentuojamas
pagrindinis tikslas – kad gamta yra svarbi priežastis keliauti.
9
IŠVADOS
Pagrindiniai ekoturizmo principai laikomi darantys minimalų poveikį aplinkai,
sąmoningai tausojantys gamtą ir bioįvairovę. Saugojantys išteklius, pasirenkant aplinkai ir
visuomenei atsakingas paslaugas ir mažinti neatsinaujinančių išteklių vartojimą. Vietinė
gamta, kultūra, flora ir fauna turi tapti pagrindiniais lankymo objektais. Reikia domėtis
lankomos šalies kultūra ir istorija, gerbti vietinius papročius ir kultūrą, prisidėti prie
tarpkultūrinių ryšių bei tolerancijos ugdymo. Teikti paramą vietinės kultūros integralumui,
paremiant vietinį verslą, išsaugantį kultūrinį paveldą, paremti vietinę ekonomiką,
pasirenkant lokalias prekes ir smulkaus verslo paslaugas. Būti jautriems šalies politiniams,
aplinkosauginiams ir visuomeniniams įvykiams. Čia didžiausi stimulai, padedantys turizmo
pramonę artinti prie darnios plėtros, yra tokie, kurie didina socialinę atsakomybę bei vietinių
gyventojų integravimą. Didėjantis spaudimas aplinkosaugai, augantis sąmoningumas apie
galimą išlaidų mažinimą naudojant jautrius išteklius, turizmo paslaugas teikiančių
organizacijų ir operatorių suvokimas, kad aplinkos kokybė yra esminė sąlyga kuriant
konkurencingą produktą, vyriausybės ir turizmo operatorių įsisąmoninimas, kad turizmo
plėtra neigiamai veikia aplinką ir augantis vietinių bendruomenių sąmoningumas daryti
įtaką turizmo politikai.
Lietuvos ekologiškame turizme taip pat didžiausias problemas sudaro neišvystyta
infrastruktūra, menkas jo informatyvumas, neišplėtotos apgyvendinimo ir maitinimo
paslaugos keliaujantiems ekologiškai bei bendras gyventojų ir organizacijų nepasirengimas
priimti potencialius turistus.
10
ŠALTINIAI
1. NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS 2007–2010 M. PROGRAMA. Vilnius, 2006.2. Rima Jakytė. DARNUS VARTOJIMAS LIETUVOS TURIZMO PASLAUGŲ SRITYJE. Vilnius, 2010.3. TURIZMO POVEIKIS GAMTAI Geras verslas – ekologiškai švarus verslas. Kaunas, 2005.
4. http://ekologija.eversus.lt/naujienos/205 įeiga internete: 2011 03 26
5. http://ekoturizmas.wikidot.com/ įeiga internete: 2011 03 26
6. http://www.ku.lt/coastlearn/tourism/con_tourism.html įeiga internete: 2011 03 26
7. http://www.lsveikata.lt/aktualijos/1956-pasaulyje-populiarja-ekoturizmas.html įeiga internete: 2011 03 26
8. http://www.turizmas.dvi.lt/Darnus-turizmas-694.html įeiga internete: 2011 03 26
9. http://www.coastlearn.org/lt/tourism/con_tourism.html įeiga internete: 2011 03 26
10. http://wn.com/javibusta99 įeiga internete: 2011 03 26
11. http://www.sommets-tourisme.org/f/sommetsG/premier-sommet/actes/bustamante.html
12. http://www.balsas.lt/naujiena/432894/kenija-geriausia-salisekoturizmui/rubrika:naujienos-keliones-afrika įeiga internete: 2011 03 27
11
PRIEDAI
1 pav.
2 pav.
3 pav. „Įdėtos pastangos paskatino darbo vietų sukūrimą ir padidino populiarumą tarp lankytojų“ (3vaizdelis):
http://wn.com/javibusta99 įeiga internete: 2011 03 26
4 pav. „10 strateginių veiklos krypčių ir keletas iš 40 trumpalaikių iniciatyvų iliustruoja pavyzdį kaip darnus valstybės ir gyventojų bendradarbiavimas duoda akivaizdžių rezultatų“:
http://www.youtube.com/watch?v=1BXF1EzPCzY įeiga internete: 2011 03 26
12