VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
TARPTAUTINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
RIMA MAZARČIUKAITĖ
VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI:
LYČIŲ ASPEKTAI
PROCESSES OF THE BUSINESS INTERNATIONALIZATION:
GENDER ASPECTS
Baigiamasis magistro darbas
Verslo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 62403S121
Tarptautinio verslo specializacija
Socialinių mokslų sritis, vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis
Vilnius, 2010
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra
ISBN ISSN
Egz. sk. ………..
Data …………..
Verslo vadybos studijų programos baigiamasis magistro darbas
Pavadinimas Verslo internacionalizavimo procesai: lyčių aspektai
Autorius Rima Mazarčiukaitė Vadovas prof. habil. dr. Borisas Melnikas
Kalba
lietuvių
užsienio X
Anotacija
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami internacionalizavimo procesai lyčių
atžvilgiu, plėtros aktualijos, Lietuvos ir ES šalių padėtis šioje srityje. Šio darbo pradžioje apžvelgiamos pagrindinės internacionalizavimo proceso ir tarptautinio verslo teorijos, pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, kurioje atsispindi lyčių aspektai. Vėliau pristatoma mokslinio tyrimo metodologija ir interpretuojama atlikta koreliacinė regresinė analizė, kuri nustatė ryšius tarp pagrindinių ES šalių narių makroekonominių ir lyčių aspektus atspindinčių rodiklių. Taip pat buvo išanalizuoti ir įvertinti statistiniai duomenys, atspindintys lyčių situaciją versle ir darbo rinkoje globaliu bei Lietuvos mastu. Siekiant nustatyti realią verslininkų nuomonę apie esamą lyčių situaciją versle, buvo atlikta anketinė apklausa. Atsižvelgiant į literatūros šaltinių analizę bei atliktus tyrimus, sudaryta SSGG analizė bei parengta internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa, sudaryta lyčių atžvilgiu. Apibendrinamos išvados ir pateikiami pasiūlymai.
Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, probleminė dalis, teorinė analizė, empiriniai tyrimai, projektinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas.
Darbo apimtis – 116 p. teksto be priedų, 29 iliustr., 22 lent., 106 bibliografiniai šaltiniai.
Atskirai pridedami darbo priedai.
Prasminiai žodžiai: internacionalizavimas, internacionalizavimo procesas, lyčių lygybė, lytis, ryšių tinklų modelis, tarptautinis verslas, vartotojų elgsena.
Vilnius Gediminas Technical University
Business management faculty
Department of international economics and business management
ISBN ISSN
Copies No. ……..
Date …………….
Business management study programme master thesis
Title Processes of the business internationalization: gender aspects
Author Rima Mazarčiukaitė Academic supervisor prof. habil. dr. Borisas Melnikas
Language
lithuanian
foreign (english)
Annotation
The final master thesis deals with internationalization processes in case of gender,
development topicalities, the situation of Lithuanian and the EU countries. The thesis starts with an overview of the basic process of internationalization and international business theory, the literature review, which reflects the gender dimensions. Subsequently, the methodology of research is presented and interpreted in correlation regression analysis conducted, which established the basic relationship between the EU member states and the macroeconomic indicators reflecting gender issues. The thesis also analyses and evaluates statistical data reflecting the gender situation in business and labour market on the global and Lithuanian scale. In order to establish a real business opinion on the current situation of gender in business, a survey was carried out. Considering the analysis of the literature and the research, the SWOT analysis was carried out and the programme of the internationalization process improvement created in consideration of gender. Conclusions and proposals are given at the end of the final masters thesis.
The thesis consists of seven parts: introduction, problematic parts, theoretical analysis, empirical research, projection, conclusions and suggestions, references.
Thesis consist of 116 pages without appendixes, 29 graphics, 22 tables, 106 bibliographical entries.
Appendixes included.
Keywords: internationalization, process of the internationalization, gender equality, gender, model of communication networks, international business, consumer behavior.
X
6
TURINYS
Įvadas ..................................................................................................................................................... 10
1. Verslo internacionalizavimo procesų ištyrimas lyčių atžvilgiu – svarbi prielaida plėtoti
tarptautinį verslą ............................................................................................................................... 13
1.1. Lyčių samprata ir raiška šiuolaikinių socialinės ekonominės raidos internacionalizavimo
tendencijų kontekste ..................................................................................................................... 13
1.2. Verslo internacionalizavimo procesų mokslinis pažinimas lyčių atžvilgiu – svarbus
vadybinių ir ekonominių tyrimų prioritetas ................................................................................. 15
2. Verslo internacionalizavimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus, vertinimui taikytina teorijų ir
metodikų studija bei tyrimų metodologija .................................................................................... 18
2.1. Tarptautinio verslo ir internacionalizavimo teorijos bei jų panaudojimo galimybės, tiriant ir
vertinant internacionalizavimo procesus lyčių aspektais............................................................. 18
2.1.1. Tradicinės ir šiuolaikinės tarptautinio verslo ir internacionalizavimo teorijos,
nagrinėjančios internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ............................................. 18
2.1.2. Internacionalizavimo procesai ir skverbimosi į rinkas būdai, nagrinėti lyčių atžvilgiu .... 24
2.1.3. Motyvai ir barjerai verslo internacionalizavimo metu, nagrinėti lyčių atžvilgiu .............. 26
2.2. Tarptautinio marketingo teorijos bei jų panaudojimo galimybės, tiriant ir vertinant
internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ............................................................................ 29
2.2.1. Šiuolaikinės tarptautinio marketingo teorijos, nagrinėjančios verslo
internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ...................................................................... 29
2.2.2. Vartotojų elgsenos nagrinėjimas lyčių aspektu – svarbi prielaida plėtoti tarptautinį
verslą ....................................................................................................................................... 31
2.3. Tarptautinio verslo valdymas, nagrinėjant internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ..... 36
2.3.1. Pagrindiniai lyčių lygių galimybių užtikrinimo subjektai ir jų funkcijos tarptautinio
verslo valdymo grandinėje ..................................................................................................... 36
2.3.2. Teisinio reguliavimo sistemos, užtikrinančios lyčių lygias galimybes tarptautiniame
versle ....................................................................................................................................... 40
2.3.3. Europos Sąjungos vykdomos programos, skirtos užtikrinti lyčių lygioms galimybėms .. 42
2.4. Informacinių technologijų svarba, nagrinėjant verslo internacionalizavimo procesus lyčių
aspektais ........................................................................................................................................ 45
2.5. Tarptautinio verslo valdyme pasireiškiantys ir nagrinėtini lyčių skirtumai .............................. 51
2.6. Verslo internacionalizavimo procesų, nagrinėtų lyčių aspektais, vertinimui skirtų empirinių
tyrimų metodika ............................................................................................................................ 53
7
3. Verslo internacionalizavimo procesų, nagrinėtų lyčių aspektais, vertinimui skirti
empiriniai tyrimai ............................................................................................................................. 56
3.1. Situacija versle lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų analizė ................................. 56
3.1.1. Situacija versle lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų analizė globaliu mastu . 56
3.1.2. Situacija versle lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų analizė Europos
Sąjungos ir Lietuvos mastu .................................................................................................... 62
3.2. Situacija darbo rinkoje lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų tyrimas Europos
Sąjungos ir Lietuvos mastu .......................................................................................................... 68
3.3. Verslo internacionalizavimo procesai Lietuvoje ir jiems būdingų lyčių aspektų tyrimas ........ 71
3.4. Informacinių technologijų naudojimas įmonėse, nagrinėtas lyčių atžvilgiu, ir jo bendrųjų
tendencijų analizė ES ir Lietuvoje ............................................................................................... 75
3.5. Tyrimai, skirti internacionalizavimo procesų efektyvumui didinti ir verslui skatinti,
atsižvelgiant į lyčių aspektus ........................................................................................................ 78
3.5.1. ES makroekonominių rodiklių, darančių įtaką visuomenės gerovės lygiui, empiriniai
tyrimai ..................................................................................................................................... 78
3.5.2. Verslininkų nuomonės apie tarptautinio verslo plėtojimą lyčių atžvilgiu ekspertiniai
tyrimai ..................................................................................................................................... 84
3.6. Šiuolaikinių požiūrių į verslo internacionalizavimo procesus, nagrinėtus lyčių aspektais,
SSGG analizė .............................................................................................................................. 900
4. Tarptautinio verslo efektyvumui didinti ir internacionalizavimo procesams skatinti skirti
sprendimai ir perspektyvūs modeliai, atsižvelgiantys į lyčių aspektus ...................................... 94
4.1. Informacinėmis technologijomis paremti sprendimai, skirti tarptautinio verslo efektyvumo
didinimui ir internacionalizavimo procesų skatinimui, atsižvelgiant į lyčių aspektus ............... 94
4.2. Sprendimai, skirti plėtoti tarptautinei prekybai, atžvelgiant į lyčių aspektus ........................... 99
4.2.1. Sprendimai, skirti plėtoti eksportui, atžvelgiant į lyčių aspektus ....................................... 99
4.2.2. Perspektyvus tarptautinio marketingo modelis, pagrįstas lyčių aspektų įvertinimu ....... 102
4.3. Sprendimai, skirti plėtoti tarptautiniam bendradarbiavimui moterų verslumo ugdymo ir
skatinimo srityje .......................................................................................................................... 106
Išvados ir pasiūlymai ......................................................................................................................... 108
Literatūra ............................................................................................................................................ 111
Priedai .................................................................................................................................................. 117
8
PAVEIKSLŲ TURINYS
2.1 pav. Internacionalizavimo procesas pagal Uppsala modelį .................................................. 20
2.2 pav. Ryšių tinklo modelis ..................................................................................................... 22
2.3 pav. Tarptautinė marketingo strategija ................................................................................ 30
2.4. pav. Vartotojų elgesio modelis tarptautiniame marketinge ................................................ 32
2.5 pav. Kompasas – lyčių marketingo modelis ......................................................................... 33
2.6 pav. IRT poveikis verslo plėtrai ........................................................................................... 45
3.1 pav. Moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje, pagal
šalis 2007–2009 m. ...................................................................................................... 61
3.2 pav. Vyrų ir moterų užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvoje, 15–64 metų amžiaus
gyventojų, procentais ................................................................................................... 68
3.3 pav. Lietuvos kontroliuojamos įmonės užsienyje 2007 m.. ................................................. 74
3.4 pav. Lietuvos įmonės, perkančios ir parduodančios produktus internetu pagal ekonominės
veiklos sritis, proc. ....................................................................................................... 76
3.5 pav. IRT panaudojimas Lietuvos įmonėse 2005–2009 m., proc. ......................................... 77
3.6 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo minimalios mėnesinės algos .................................. 79
3.7 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui ...................... 79
3.8 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo vidutinės metinės infliacijos .................................. 79
3.9 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo darbo našumo vienam dirbančiajam ...................... 80
3.10 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų ....... 82
3.11 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio ........................... 82
3.12 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų 82
3.13 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio .................... 83
3.14 pav. Moterų skaičiaus ir vyrų užimtumo rodiklių įtaką BVP ir infliacijos augimui .......... 84
3.15 pav. Respondentų charakteristikos pagal klausimus ir atsakymų grupes ........................... 85
3.16 pav. Atsakymai respondentų, kurie vykdo veiklą tarptautiniu mastu ................................ 86
3.17 pav. Moterų verslininkių atsakymų pasiskirstymas ........................................................... 87
3.18 pav. Vyrų ir moterų motyvai verslą plėsti tarptautiniu mastu ............................................ 88
4.1 pav. Lyčių lygių galimybių užtikrinimo, verslą internacionalizuojant, principinis
modelis ......................................................................................................................... 98
4.2 pav. Eksporto efektyvinimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus, principinis modelis ............... 101
4.3 pav. Siūloma tarptautinio marketingo strategija, orientuota į lytis .................................... 103
4.4 pav. Siūlomi internacionalizavimo etapai .......................................................................... 104
4.5 pav. Vartotojų (moterų) prikimo sprendimo procesas ........................................................ 105
9
LENTELIŲ TURINYS
1.1 lentelė. Lyčių studijų akademinių programų palyginimas .................................................. 13
2.1 lentelė. Tarptautinio verslo sąvokos analizė ......................................................................... 18
2.2 lentelė. Internacionalizavimo sąvokos analizė ..................................................................... 19
2.3 lentelė. Internacionalizavimo stadijos pagal Uppsalos modelį ......................................................... 21
2.4 lentelė. Inovacijomis pagrįsto internacionalizavimo modelis ........................................................... 21
2.5 lentelė. Įėjimo į tarptautines rinkas būdai ............................................................................ 25
2.6 lentelė. Vyrų ir moterų bendro elgesio savitumai ............................................................... 34
2.7 lentelė. E. verslo ypatumai .................................................................................................. 47
2.8 lentelė. Nuotolinio darbo pranašumai ................................................................................. 49
3.1 lentelė. Verslo galimybės ir būtinumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje pagal lytį .. 58
3.2 lentelė. Faktoriai, veikiantys verslininkystės suvokimą pagal lytį ir šalis grupes ................ 60
3.3 lentelė. SVV įmonės pagal verslininko lytį ir ekonominės veiklos rūšis,
moterys+vyrai=100 proc. ......................................................................................... 63
3.4 lentelė. ES verslininkų lytis pagal pagrindines ekonomines veiklas, proc. ......................... 64
3.5 lentelė. Dažniausiai užfiksuotos priežastys, paskatinusios Lietuvos ir kitus ES
verslininkus pradėti verslą, proc. ............................................................................. 65
3.6 lentelė. Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla prieš steigiant įmonę, proc. ........ 65
3.7 lentelė. Lietuvos ir ES šalių SVV įmonių pelningumo vertinimai pagal verslininkų lytį .... 66
3.8 lentelė. Inovacinės veiklos kryptys pagal verslininkų lytį, proc. ........................................ 67
3.9 lentelė. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis ........ 69
3.10 lentelė. Veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, skaičius
2004–2008 m. .......................................................................................................... 71
3.11 lentelė. Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis
2009–01–01 .............................................................................................................. 72
3.12 lentelė. Priklausomasis Y ir kintamieji X veiksniai ........................................................... 78
3.13 lentelė. Visi priklausomieji Y ir kintamieji X veiksniai ..................................................... 81
10
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Internacionalizavimo procesas pakeitė prekybos aplinką, atvėrė
įmonėms daugiau galimybių plėtoti veiklą tarptautiniu lygiu. Kartu atsirado daug painiavos,
stipri priklausomybė nuo pasaulio rinkų ir nepastovumo rizika. Globalizacijos procesas atskleidė
milžinišką nepanaudotą lyčių potencialą, gerinant valstybės ekonomikos ir socialinį lygį. Lyčių
lygybės ir savitumo klausimas iš tiesų tampa vienu iš pagrindinių pasaulio socialinio progreso
aspektu. Visuotinis su finansine krize susijęs ekonomikos sulėtėjimas turi neigiamų padarinių
ekonomikos augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje (toliau ES). Siekiant įveikti ekonomikos
nuosmukį kaip niekada svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą,
sudarant sąlygas moterims ir vyrams išnaudoti visas savo galimybes.
Vertinant tarptautiniu lygmeniu, paskutiniais metais Lietuvos pasiekimai lyčių lygybės
srityje prastėja. 2009 m. paskelbtais Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuvos lyčių
lygybės indeksas yra 30 vietoje pasaulyje. Nors 2007 m. buvo pastebėtas pakilimas, kai Lietuva
padarė pažangą ir iš 21 pakilo į 14 vietą. Bet vėliau šis rodiklis smarkiai krito. O mūsų kaimynai
latviai gana stabiliai antrus metus yra 14 vietoje (Hausman R. et. al., 2009). Tai mus turėtų
skatinti peržiūrėti ir tobulinti priemones, skirtas lygioms lyčių galimybėms užtikrinti.
Lyčių lygybė nėra tik demokratinės retorikos dalis ar teisingumo klausimas. Moterų ir vyrų
lygybė – būtina ekonominės plėtros sąlyga. Tyrimai rodo, kad sudarius lygias galimybes
moterims ir vyrams realizuoti savo gebėjimus, didėja visuomenės gyvenimo kokybė, nes gerėja
žmonių ekonominė ir socialinė padėtis, valstybė ar savivaldybė veiksmingiau panaudoja turimus
žmogiškuosius išteklius. Be to, padidėjęs moterų ir vyrų pasitenkinimas esama padėtimi „taupo
energiją“, kuri būtų iššvaistoma nepasitenkinimui reikšti ir mažintų jų motyvaciją tobulėti.
Tačiau nepakankamas verslo internacionalizavimo procesų ištyrimas lyčių aspektais teoriniu ir
praktiniu lygmeniu neleidžia išsamiai išanalizuoti susidariusių problemų priežastis ir parengti jų
sprendimų modelius.
Problematika. Diplominiame darbe nagrinėjama problema – netolygus vyrų ir moterų
dalyvavimas tarptautiniuose verslo sektoriuose. Taip pat nesudarytos lygios galimybės moterims
realizuoti savo gebėjimus tarptautiniame versle, vyrauja stereotipinis požiūris. Darbo objektas –
verslo internacionalizavimo procesai, nagrinėti lyčių atžvilgiu, vyrų ir moterų pasiskirstymas,
plėtojant tarptautinį verslą.
Moterų užimtumo lygis vis dar atsilieka nuo vyrų užimtumo. Nepaisant aukštesnio moterų
išsilavinimo lygio, jos kur kas rečiau nei vyrai užima atsakingas pareigas, o už darbą gauna
vidutiniškai 17 procentų mažesnį atlygį (ES vidutinis bruto valandinis atlyginimas). Moterys
labiau linkusios steigti mažas įmones. Remiantis „Eurostato“ ir Lietuvos statistikos departamento
11
duomenimis, 2007 metais apie 70 proc. ES moterims verslininkėms priklausė mažesnės nei 5
darbuotojų įmonės ir tik 2,5 proc. verslininkėms priklausė įmonės, kuriose dirbo daugiau nei 50
darbuotojų. Europos Komisijos ir ES institucijų pastangomis padėtis gerėja, tačiau moterys vis
dar sudaro milžinišką neišnaudotos darbo jėgos potencialą Europoje.
Baigiamojo darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti tarptautinio verslo plėtrai
būdingus lyčių aspektus ir parengti priemonių programą, skirtą internacionalizavimo procesų
efektyvumui didinti.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizavus internacionalizavimo teorijas nustatyti, kaip jose nagrinėjami lyčių aspektai.
2. Išanalizavus teorinius tarptautinio verslo plėtrai skirtus modelius, atskleisti, kaip jie
atspindi šiuolaikinį lyčių kompleksiškumą.
3. Parengti tyrimo metodologiją autorės siūlomai programai patikrinti.
4. Atlikti empirinius tyrimus, skirtus parodyti netolygų lyčių pasiskirstymą darbo ir verslo
sektoriuose Lietuvos ir ES mastu.
5. Apibendrintų teorijų ir tyrimų rezultatų pagrindu parengti priemonių programą, skirtą
tarptautinio verslo tobulinimui, atsižvelgiant į lyčių aspektus.
6. Sudaryti išvadas ir pateikti pasiūlymus.
Darbo metodika. Baigiamasis darbas parengtas remiantis sistemine literatūros šaltinių,
mokslo darbų analize, sinteze bei apibendrinimu, todėl apima skirtingų autorių mintis apie verslo
internacionalizavimo procesų lyčių aspektais valdymą bei jų vertinimą. Šis darbas atliktas
analizuojant užsienio ir Lietuvos autorių šaltinius, mokslinius straipsnius, „Emerald“ duomenų
bazės straipsnius. Ištyrus visus šaltinius, padaryta pagrindinė išvada – lyčių aspektai tarptautinio
verslo lygmeniu dar nėra plačiai nagrinėjami. Tačiau, turint omenyje šiuo metu aktyviai
skatinamą moterų dalyvavimą versle ir politikoje, ES iškeltą lyčių lygybės užtikrinimo prioritetą,
galima tikėtis gilesnės lyčių aspekto plėtotės teoriniu ir praktiniu lygmeniu.
Anksčiau minėti uždaviniai nulėmė diplominio darbo struktūrą. Darbą sudaro 6 dalys,
kiekviena jų yra skirta iškeltiems uždaviniams išspręsti ir darbo tikslui pasiekti. Šio darbo
pradžioje apžvelgiamos pagrindinės internacionalizavimo ir tarptautinio verslo teorijos,
pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, kurioje atsispindi nagrinėti lyčių aspektai. Vėliau
pristatoma mokslinio tyrimo metodologija ir interpretuojama atlikta koreliacinė regresinė
analizė, kuri nustatė ryšius tarp pagrindinių ES šalių narių makroekonominių ir lyčių aspektus
atspindinčių rodiklių. Taip pat buvo išanalizuoti ir įvertinti statistiniai duomenys, atspindintys
lyčių situaciją versle ir darbo rinkoje globaliu bei Lietuvos mastu. Siekiant nustatyti realią
verslininkų nuomonę apie esamą situaciją versle lyčių atžvilgiu, buvo atlikta anketinė apklausa.
12
Atsižvelgiant į iškeltą darbo tikslą ir uždavinius bei remiantis atliktomis teorijų
analizėmis, statistinių duomenų ir ekspertinių tyrimų interpretacijomis, parengta verslo
internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa, kuri nagrinėta lyčių aspektais.
Šią programą sudaro trys pagrindinės idėjos. Pirma, siūloma sudaryti moterų verslumą
skatinančią organizaciją, kuri aktyvintų moterų verslą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu
lygmeniu. Moterys verslininkės galėtų gauti reikiamos informacijos, kaip pradėti ir plėtoti verslą
Lietuvoje ir užsienio šalyse, bei galėtų bendrauti ir dalintis geros praktikos patirtimis su kitomis
ES šalių narių verslininkėmis. Panašiu principu siūloma Lietuvos moterims internacionalizuoti
savo verslą – vadovaujantis tinklo modeliu. Tokiu būdu verslininkės burtųsi į bendrų minčių ir
sričių grupes, kurtų savo duomenų bazę, dalintųsi informacija, viena kitai patartų ir padėtų.
Antra, skatinti lankstaus darbo grafiko taikymą, e. verslą ir nuotolinį darbą. Taip moderniomis
technologijomis moterys galėtų suderinti darbą ir asmeninius poreikius. Trečia, tikslinga būtų
įkurti organizaciją, kuri veiktų japoniškos „Sogo shosha“ prekybos bendrovės pavyzdžiu –
padėtų mažoms ir didelėms įmonėms eksportuoti savo produkciją tarptautiniu mastu,
tarpininkautų tarptautinės prekybos srityje, konsultuotų ir mokytų įmones, kaip reikia verslą
internacionalizuoti. Taip pat ši organizacija vykdytų tyrimus, nagrinėtų tarptautinio verslo
veiklą lyčių atžvilgiu. Pagal poreikį rengtų atitinkamus seminarus.
13
1. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ IŠTYRIMAS LYČIŲ
ATŽVILGIU – SVARBI PRIELAIDA PLĖTOTI TARPTAUTINĮ VERSLĄ
1.1. LYČIŲ SAMPRATA IR RAIŠKA ŠIUOLAIKINIŲ SOCIALINĖS EKONOMINĖS
RAIDOS INTERNACIONALIZAVIMO TENDENCIJŲ KONTEKSTE
„Gender“ iki šiol yra ginčijama sąvoka, be to, įvairiai traktuojama skirtingose teorijose.
Tačiau dabartiniai socialiniai mokslai jau aiškiai skiria „sex“ ir „gender“ sąvokas. Dabartiniame
sąvokos raidos etape „gender“ yra daugiau negu tik lyties sąvoka. 1.1 lentelėje galima pamatyti,
kuom skiriasi moterų ir genderinės studijos.
Lytis (angl. sex) – nusako universalius biologinius moterų ir vyrų skirtumus. „Gender“ –
atitinka socialinius vyrų ir moterų skirtumus, kurie yra išmokstami, laikui bėgant keičiasi ir labai
skirtingi priklausomai nuo kultūrų. Tai labiau elgesio modeliai, kurie formuoja visuomeninį
tapatumą (Bagdonas A., 2007). A. Žvinklienė (2006) pateikia bendriausią „gender“ apibrėžimą:
socialiai sukonstruotas supratimas apie tai, kas yra moteriška ir kas vyriška; juo nurodoma į
specifinį socialinį identitetą, statusą ir vaidmenų visumą, kuri dažnai, tačiau nebūtinai,
grindžiama lytimi.
1.1 lentelė. Lyčių studijų akademinių programų palyginimas
(sudaryta autorės pagal Bagdonas A. 2007 ir Žvinklienė A. 2006 )
Skirtumai Moterų studijos „Genderinės“ studijos
Atsirado XX a. aštuntasis dešimtmetis XX a. devintasis dešimtmetis Atsiradimo priežastys
Moterų patirties nutylėjimas, moterų engimas visuomenėje, ryšys su moterų ir kitais judėjimais
Diskomfortas dėl vyrų ir moterų priešpriešini –mo, vyriškosios patirties daugialypiškumo nutylėjimas. Svarbesni yra lytinių praktikų seksualumų, identiškumų skirtumai
Tyrėjų lytis Daugiausia moterys Vyrai ir moterys Pagrindiniai uždaviniai
Moterų lavinimas, jų indėlio į visuomenės raidą suvokimas, moterų požiūrio ir metodologijos plėtojimas. Atmetimas visų teorijų, kurios galėjo būti suvoktos kaip „įžeidžiančios moteris".
Žinių apie maskuliniškumą, įvairių vyrų patirtį „gender“ identiškumą plėtojimas. Perėjimas nuo moterų studijų prie lyties tyrimo. Siekiama demokratijos ir tolerancijos studijų objekto ir tyrėjos (–o) lyties atžvilgiu.
Pagrindinis tyrimo dalykas
Moterų engimo analizė, nelygybė, diskriminacija
Lyčių santykiai; lyčių skirtumai ir panašumai; su „gender“ sąvoka susijusi istorija, lyčių reprezentacija kultūroje
Plėtros perspektyvos
Mokyklų ir prieigų įvairovės didėjimas, moterų ir „gender“ studijų feministinės metodologijos išplitimas etniškumo ir rasių tyrimuose, negalios studijose, seksualumo tyrimo programų, centrų žurnalų atsiradimas; aktyvus humanitarinių ir gamtos mokslų metodų taikymas, naujų metodų sukūrimas ir pakartotinis tradicinės mokslinės metodologijos svarstymas
14
Dabartinėmis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis daugelių valstybių įmonės gali
pajausti teigiamus internacionalizavimo poveikius. Atsiveria naujos rinkos, naujos galimybės ne
tik didelėms, bet ir mažoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų pramonės sektoriaus ar dydžio.
Lietuvai įstojus į ES ekonominę bendriją bei esant tranzitinei šaliai, mūsų galimybės integruotis į
naujas rinkas dar labiau padidėja. Tereikia tinkamai jomis pasinaudoti. Mes galime pasisemti
išminties, žinių, gerų verslo pavyzdžių iš ne tik savo kaimyninių valstybių, bet iš ES, kuri remia
ir skatina regioninę ekonominę ir socialinę plėtrą.
Moterų užimtumas – vis dažniau iškeliama tema politiniuose sluoksniuose. Akcentuojamas
vyrų ir moterų nelygios galimybės darbo rinkoje, tiek siekiant karjeros, tiek mokant darbo
užmokestį. Dar ryškesnis skirtumas tarp lyčių verslo sektoriuose. Vyrai įkuria savo verslą
dažniau nei moterys, kuriuos stereotipiškai priskiriamos darbui namuose, tvarkant namų ūkį ir
prižiūrint vaikus, senelius. Tačiau XXI amžius, naujos technologijos įgalina moteris suderinti
namų ruošą ir savo veiklą nuosavame versle. Tačiau moterys vis dar nelabai pasitiki savimi,
joms trūksta žinių, be to, susiduriama su „stiklinių lubų“ barjerais. Todėl autorė savo darbe
nagrinėja, kokia yra moterų verslininkių situacija tarptautiniu lygmeniu. Tai prioritetinė sritis,
nes ES ir visos šalys narės, pasirašiusios Lisabonos strategiją, skatina moterų užimtumo
didinimą, jų aktyvinimą verslo sektoriuose. Taip būtų gaunama nauda ne tik pačioms moterims,
jų pasitikėjimui savimi ir savęs realizacijai darbe bei šeimos biudžeto didinimu, bet ryškia dalimi
padidėtų valstybės biudžetas ir pagerėtų visuomenės socialinė gerovė.
15
1.2. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ MOKSLINIS PAŽINIMAS
LYČIŲ ATŽVILGIU – SVARBUS VADYBINIŲ IR EKONOMINIŲ TYRIMŲ
PRIORITETAS
Greitai bus jau du dešimtmečiai, kai mūsų šalyje prasidėjo esminiai ir spartūs pokyčiai:
liberalizacija, privatizacija, restruktūrizacija. Pastaraisiais metais žengiame jau Europos Sąjungos
keliu, atsivėrėme globalizacijos ir internacionalizavimo iššūkiams. Šiuos pokyčius sąlygojo
suvokta permainų būtinybė.
2008 m. pasaulį sudrebino visuotinis su finansine krize susijęs ekonomikos sulėtėjimas,
turintis neigiamų padarinių ekonomikos augimui ir užimtumui. Siekiant įveikti ekonomikos
nuosmukį svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą, sudarant sąlygas
moterims ir vyrams išnaudoti visas savo galimybes. Atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje
Europos Komisija patvirtino savo įsipareigojimą sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų pagal
Europos užimtumo ir ekonomikos augimo strategiją. Lyčių lygybė yra svarbus šios strategijos
sėkmės veiksnys ir būtinas indėlis reaguojant į darbo jėgos trūkumą ir naujų įgūdžių poreikius.
Be to, tikėtina, kad ekonomikos sulėtėjimas turės daugiau poveikio moterims nei vyrams,
kadangi moterys dažniau dirba nepastovų darbą pagal trumpalaikes sutartis. Aktyvesnis moterų
dalyvavimas darbo rinkoje užtikrina ekonominę nepriklausomybę bei labai prisideda prie
ekonominio vystymosi ir socialinės apsaugos sistemų tvarumo.
Moterų ir vyrų padėties svarbiausi pokyčiai Europos Sąjungoje. Dešimtmečiais dėtos
bendros pastangos ne tik pagerino moterų padėtį ir teises, bet ir rėmė ekonominį ir socialinį
mūsų visuomenės vystymąsi. Tačiau bendra pažanga daugelyje sričių tebėra per lėta ir lyčių
lygybė vis dar nepasiekta. Štai keli pavyzdžiai:
• Moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus, proc.). ES šiuo metu priartėjo prie Lisabonos
tikslo – iki 2010 m. pasiekti 60 proc., ir padidėjo nuo 51,1 proc. 1997 m. iki 59,1 proc.
2008 m. Tačiau moterų užimtumo lygis skirtingose valstybėse narėse labai netolygus – nuo
37,4 proc. iki 74,3 proc. 2008 m. Moterų užimtumo rodikliai didėja, bet tebėra mažesni nei
vyrų (pastaraisiais metais siekia 72,8 proc.), nors moterų skaičius, turinčių vidurinį arba
aukštesnį išsilavinimą, yra didesnis (20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios vidurinį ir
aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m. sudarė 81,4 proc., vyrai – 75,7 proc. ES).
• Moterims mokamas mažesnis darbo užmokestis. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis
gamyboje ir paslaugose skirtingose ES šalyse narėse 2002 m. varijavo nuo 11,8 proc. iki 31,6
proc., vidurkis buvo 23,0 proc. 2007 m duomenimis ES vidurkis pagerėjo – 21,6 proc., bet
išliko didelė amplitudė skirtingose šalyse: nuo 13,5 proc. iki 31,0 proc. Už kiekvieną dirbtą
valandą moterims vidutiniškai ES mokama (bruto darbo užmokestis) maždaug 17 proc.
16
mažiau nei vyrams, ir šis skaičius beveik nekinta. Tai dalinai paaiškinama dėl moterų
dirbamos ne visą darbo dienos.
• Nacionalinių parlamentų narių moterų dalis nuo 1997 m. iki 2008 m. padidėjo nuo 16 proc.
iki 24 proc. ES, tačiau pavienių šalių rezultatai labai skiriasi – nuo 9 proc. iki 46 proc. Šiuo
metu tik vienuolikoje valstybių narių parlamentuose moterų yra daugiau kaip 30 proc. – toks
lygis laikomas būtinu, kad moterys turėtų realios įtakos politiniuose sprendimuose.
• Moterys ir vyrai vis dar labai nevienodai pasidaliję šeimos pareigomis. Europos Sąjungoje
daugiau kaip 6 milijonai 25–49 metų amžiaus moterų tvirtina dėl šeiminių įsipareigojimų
esančios priverstos nedirbti arba dirbti ne visą darbo dieną.
• Moterims kyla didesnis skurdo pavojus nei vyrams. Vyresnių nei 65 metų moterų skurdo
rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas ES šalyse narėse 2008 m. sudarė 26
proc. ir tai yra 5 proc. daugiau nei vyrų, po socialinių išmokų atitinkamai moterų ir vyrų
skurdo rizikos lygis – 22 proc. ir 16 proc. Be to, reikia pastebėti, jog prieš kelis metus šie
rodikliai kelias procentais buvo mažesni.
• Moterys yra pagrindinės lytinės prievartos aukos. Moterys ir mergaitės dažniau tampa
prekybos žmonėmis aukomis nei kitos lyties atstovai (Europos Komisijos, Eurostato ir
Europos Bendrijų Komisijos ataskaitos tarybai duomenimis).
Skirtingą moterų ir vyrų užimtumą bei ekonominę būklę lemia daugelis veiksnių. Norint
pakeisti esamą situaciją būtina konkrečiai išanalizuoti ir apibrėžti problemas, jų atsiradimo
priežastis bei pasireiškimo mastus. Galima išskirti tokias aktualiausias spręstinas problemas:
• Stereotipinis požiūris į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje kliudo plėtoti
lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje, mažina moterų galimybes įsidarbinti, siekti
karjeros, lemia moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Taip pat stereotipinis požiūris silpnina
moterų pasitikėjimą, dėl ko jos rečiau pradeda kurti nuosavą verslą, rečiau nusprendžia plėsti
savo įmonės veiklą nacionaliniu arba tarptautiniu mastu.
• Per mažos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus vaikus auginančioms moterims.
Moterys, auginančios vaikus, patyria įvairių sunkumų tiek įsidarbindamos, tiek siekdamos
karjeros darbe. Įsipareigojimai šeimoje trukdo moterims skirti daugiau laiko darbui arba
kurti, plėsti nuosavą verslą.
• Sunkiau įsidarbinti vyresnėms moterims negu vyresniems vyrams. Naujosios technologijos
dažnai laikomos per sudėtingomis naudotis vyresniems žmonėms. Trūksta apmokymų ir
perkvalifikavimo kursų, leidžiančių vyresnio amžiaus moterims arba po pertraukos
grįžusioms į darbo rinką atitikti darbdavių keliamus reikalavimus. Taip prarandama ir
tinkamai nepanaudojama vyresnio amžiaus moterų sukaupta vertinga darbo pirtis.
17
• Profesinis ir sektorių susiskaldymas pagal lytį per pastaruosius kelerius metus daugelyje ES
valstybių narių išliko beveik nepakitęs. Tai rodo, kad moterų užimtumas didėjo tuose
sektoriuose, kuriuose jau vyravo moterys. Taip neišnaudojamas skirtingų lyčių potencialas.
Geresnė lyčių pusiausvyra studijų ir profesinėje srityse galėtų prisidėti prie būsimų įgūdžių ir
darbo rinkos poreikių tenkinimo. Reikia nepamiršti, jog kiekvienoje srityje, kiekviename
sektoriuje yra darbų tiek vyrams, tiek moterims pagal jų sugebėjimus.
• Skiriasi moterų ir vyrų darbo užmokestis. Šį skirtumą lemia tiek horizontali, tiek vertikali
darbo rinkos segregacija, darbas ne visą darbo dieną, kiti veiksniai. Tai sąlygoja moterų
finansinę priklausomybę nuo vyro ar kitų jas išlaikančių asmenų, be to, senatvėje padidėja
moterų skurdo rizikos lygis.
• Nepakankamas moterų teisinis raštingumas. Dažnai moterys neturi informacijos apie joms
numatytas teisines garantijas (apie nėščių, neseniai pagimdžiusių moterų darbo sąlygas,
atostogas ir panašiai). Tik nedaugelis moterų ir vyrų susipažinę su Lietuvos Respublikos
moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, per mažai turi informacijos apie tai, kur kreiptis,
jeigu mano esą diskriminuojami. Menkai visiems žinomos Europos Sąjungos teisės aktų
nuostatos dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo ir socialinėje srityje. Teisinis
neišprusimas neleidžia moterims kovoti už savo teises, stabdo nuosavo verslo kūrimą
nacionaliniu arba tarptautiniu mastu, užkertą kelią tinkamai pasinaudoti ES finansine parama,
kuria būtų galima finansuoti kvalifikacinius kursus arba nuosavo verslo plėtrą.
• Nelygiai atstovaujama moterims ir vyrams tiek Lietuvos Respublikos Seime ir savivaldybių
tarybose, tiek ir ES politinėse institucijose. Stokojama moterų noro dalyvauti politinėje
veikloje ir priimant sprendimus, per maža parama vyriausybinėms ir nevyriausybinėms
iniciatyvoms, kurios skatina moterų įsitraukimą į darbo rinką.
• Visuomenė per mažai informuota apie lyčių lygybės naudą, nepakankamai ištirta moterų ir
vyrų darbo ir verslo sričių padėtis, ypač vietos savivaldos lygmeniu. Vis dar vyrauja
patriarchalinės valdžios nuostatos, kurios stabdo moterų norą tobulėti, kurti ir plėsti nuosavą
verslą.
• Per mažai bendradarbiauja įvairios institucinio mechanizmo struktūros, įgyvendindamos
moterų ir vyrų lygias galimybes. Administraciniai barjerai trukdo mažoms įmonėms gauti ES
paramos lėšas, kurios būtų panaudotos personalo apmokymams, visuomenės švietimo veiklai
arba modernizuojant, plečiant įmonės veiklą.
Pabrėžtina, jog minimos problemos yra persipinusios tarpusavyje. Todėl geriausia šiuos
aspektus nagrinėti kaip sistemą ir taip ieškoti problemų atsiradimo priežasčių bei galimų
sprendimo būdų.
18
2. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ
ASPEKTUS, VERTINIMUI TAIKYTINA TEORIJŲ IR METODIKŲ
STUDIJA BEI TYRIMŲ METODOLOGIJA
2.1. TARPTAUTINIO VERSLO IR INTERNACIONALIZAVIMO TEORIJOS BEI JŲ
PANAUDOJIMO GALIMYBĖS TIRIANT IR VERTINANT
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
2.1.1. TRADICINĖS IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIO VERSLO IR
INTERNACIONALIZAVIMO TEORIJOS, NAGRINĖJANČIOS
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
Tarptautinis verslas buvo žinomas dar prieš mūsų erą, bet kaip mokslo šaka jis pradėtas
nagrinėti tik neseniai. Norint nuodugniai išanalizuoti tarptautinio verslo sąvoką reikia įsigilinti į
jo turinį. Bendrąja prasme tarptautinis verslas tai privačiųjų ar viešųjų įmonių veikla, susieta su
išteklių judėjimu už šalies ribų.
2.1 lentelė. Tarptautinio verslo sąvokos analizė (sudaryta autorės)
Akcentai / Autoriai
M. R
. Czi
nkot
a et
. al,
2005
L. R
. Dla
bay,
J.
C. S
cott,
200
6
J. J.
Wild
and
J.
C. Y
. Han
, 200
8
J. M
orris
on ,
2009
M. A
.Rug
man
, S.
Col
linso
n, 2
009
C. W
. L. H
ill, 2
008.
R. W
.,Grif
fin,
M. W
. Pus
tay.
, 200
5
O. S
henk
ar, Y
. Luo
, 20
04
J. D
.,Dan
iels
, L.
H. R
adeb
augh
D
. P. S
ulliv
an, 2
004
Veikla x x x x Sandoriai, operacijos x x x x x x x Už nacionalinės sienos ribų x x x x x x x x x Prekių ir paslaugų pardavimas x Komerciškumas x x x Organizacinių formų pokyčiai x x Įmonės tikslų tenkinimas x x Vartotojų poreikių tenkinimas x x Partneriai: fiziniai ir juridiniais asmenys, vyriausybė x x x
Kaip matome iš 2.1 lentelės, dažniausiai nagrinėtų autorių pateiktuose apibrėžimuose
minimas akcentas – nacionalinių sienų kirtimas. Tarptautinio verslo sąvokos analizė rodo, kad
tarptautinis verslas yra sandoriai, operacijos. Tuo norima pasakyti, jog tai yra aktyvi veikla, kuria
siekiama patenkinti įmonės tikslus ir klientų poreikius. Taip pat pabrėžiami pokyčiai, kuriuos
sąlygoja skirtingos šalių charakteristikos.
19
Analizuojant tarptautinio verslo ir internacionalizavimo sampratas, galima išskirti tokius
pagrindinius tarptautinio verslo bruožus:
• nauda gaunama pasinaudojant užsienio šalių išteklių ypatumais, rinkų savybėmis,
teisiniais ypatumais, tarpvalstybinių politinių ir ekonominių ryšių specifika;
• kuo didesnis internacionalizavimo laipsnis, tuo lengviau prieinamos globalios
paslaugos;
• papildoma nauda (nuostoliai) gaunama pasinaudojant šalių kultūros skirtumais;
• globališkumas – šiuolaikinio tarptautinio verslo bruožas (pasauliniai informacijos
mainai, pasaulinė finansų rinka, technologinė globalizacija, nacionalinės ir
tarptautinės rinkų sąveikos konvergencija ir divergencija);
• tarptautinis verslas kaip nuolat atsinaujinančių ir sudėtingų profesinių žinių sistema
yra sudėtingesnis nei vietinis verslas;
• svarbiausias tarptautinio verslo strateginis išteklius – informacija, o priemonė –
adaptyvumas (Sekliuckienė J., 2009).
Internacionalizavimas – tai puikus būdas išplėsti įmonės padėtį tarptautinėje verslo
aplinkoje. Internacionalizavimo kaip ir daugumos kitų sąvokų galima rasti įvairių paaiškinimų
(žr. 2.2 lentelę). Kaip matome iš lentelės, nagrinėti autoriai skirtingai apibrėžia šią sąvoką.
Dažniausiai autorių išskiriamas internacionalizavimo sąvokos akcentas – dalyvavimas
tarptautinėse rinkose ir įmonės įsipareigojimų didinamas.
2.2 lentelė. Internacionalizavimo sąvokos analizė (sudaryta autorės)
Akcentai / Autoriai
J. Jo
hans
on, 1
977
E. M
cCle
lland
, 20
04
Shen
kar O
., Lu
o Y
., 20
04
J. C
. Cal
of, P
. B
eam
ish,
199
5
L. S
. Wel
ch, R
. Lu
osta
rinen
, l98
8
Mor
rison
J., 2
009
J. Se
kliu
ckie
nė,
2009
M. A
limie
nė, R
. K
uvyk
aitė
, 200
6
V. T
amaš
evi–
čiau
s,199
7
Z. G
inei
tienė
, 200
5
Veikla x x x x Procesas x x x x x Strategija x Nuoseklus sprendimų priėmimas x x
Rinkų skaičiaus plėtimas x x x x x x Įmonės galimybių analizė x Didinami įsipareigojimai, daly–vavimas tarptautinėse rinkose x x x x x x
Produkcijos, organizacinių formų pokyčiai x x x x x
Konkurencingumo didinimas x
20
Autorė pastebėjo, jog išsamiausią ir efektyviausią apibrėžimą pateikė J. Sekliuckienė
(2009): internacionalizavimas – tai sėkmingas kompanijos tarptautinės veiklos plėtojimas,
geografinių rinkų, produktų, paslaugų ir veiklos operacijų plėtra, taip pat valdymo filosofijos ir
organizacinio elgesio pokyčiai.
J. Sekliuckienė (2009), apibendrinusi mokslinėje literatūros pateiktus tyrimus (Hollensen,
2004; Alimienė ir Kuvykaitė, 2004; Johanson ir Mattson, 1988; Dunning, 1988; Mathevvs, 2006;
Li, 2007), išskiria tokias pagrindines internacionalizavimo proceso teorijas:
• Uppsala internacionalizavimo modelis;
• inovacijomis pagrįstas internacionalizavimo modelis;
• sandorio sąnaudų analizės modelis;
• ryšių tinklo modelis;
• eklektinė paradigma – OLI modelis;
• LLL modelis;
• integruotas turinio – proceso modelis.
Pirmąsias penkias teorijas galima vadinti tradicinėmis, mokslininkų pripažintomis,
internacionalizavimo proceso teorijomis, o dvi paskutiniosios – LLL modelis ir integruotas
turinio – proceso internacionalizavimo modelis – yra pakankamai naujos teorijos, sukurtos ir
pasiūlytos mokslinei bendruomenei prieš keletą metų, todėl keliančios daug diskusijų
tarptautinio verslo organizavimo tyrėjų tarpe (Sekliuckienė J., 2009).
Uppsala internacionalizavimo modelį (U modelis) pateikė J. Johanson ir L. G. Vahlne
(1977). Jie teigia, kad internacionalizavimas yra ilgas laipsniškas procesas, kai įmonė vis
daugiau sužino apie užsienio rinkas ir, tuo pačiu, didina savo išteklius, siekdama didinti
įsitraukimo laipsnį užsienyje. U modelis pateiktas 2.1 paveiksle.
Struktūros aspektai Pokyčio aspektai
Rinkos įsipareigojimai Sprendimai įsipareigoti Rinkos išmanymas Esama veikla
2.1 pav. Internacionalizavimo procesas pagal Uppsala modelį (Johanson J., Vahlne A., 1977)
Uppsala modeliu paaiškinami du pagrindiniai internacionalizavimo bruožai:
1) internacionalizavimas atsiranda keturių skirtingų įsitraukimo į tarptautinę veiklą stadijų
grandinėje (žr. 2.3 lentelę). Įsitraukimo lygis yra susijęs su įmonės rinkos patirtimi ir
sprendimais dėl įsipareigojimų lygio;
2) psichologinis atstumas tarp kompanijos ir jos užsienio tikslinių rinkų didėja
internacionalizavimo proceso metu. Psichologinis atstumas apima kultūrinius, politinius,
21
kalbos ir kitus skirtumus, kurie veikia informacijos tarp kompanijos ir rinkos tėkmę.
2.3 lentelė. Internacionalizavimo stadijos pagal Uppsalos modelį (Johanson J., Vahlne A., 1977)
Stadija Apibūdinimas 1-oji Nėra reguliarios eksporto veiklos 2-oji Eksportas per nepriklausomus atstovus 3-oji Eksportas per pardavimo padalinius 4-oji Gamyba užsienyje
Inovacijomis pagrįstas internacionalizavimo modelis (I modelis). Jo koncepcija paremta
internacionalizavimo procesų stadijomis, pateiktomis 2.4 lentelėje. Planavimo operatyviu lygiu I
modelis grindžiamas eksporto dalies bendruose pardavimuose rodikliu, kuris gali veikti įmonės
įsitraukimo į tarptautinę veiklą lygį.
2.4 lentelė. Inovacijomis pagrįsto internacionalizavimo modelis (Alimienė M. ir Kuvykaitė R., 2004)
Stadija Apibūdinimas Eksporto/pardavimų santykis
1. Vietinis marketingas Įmonė domisi tik vietine rinka ir visiškai neeksportuoja 0 proc.
2. Pasirengimas eksportuoti
Įmonė ieško informacijos ir vertina eksporto veiklos galimybes Artimas 0 proc.
3. Eksperimentinė veikla Pradedama eksportuoti nedidelius prekių kiekius. Fizinė ir kultūrinė distancija ribota 0–9 proc.
4. Aktyvi veikla Sistemingai siekiama didinti pardavimus eksportuojant į kelias šalis 10–39 proc.
5. Įsipareigojanti veikla Įmonė priklauso nuo užsienio rinkų – sudaro licencinius susitarimus ar tiesiogiai investuoja Daugiau kaip 40 proc.
Uppsala ir inovacijomis pagrįsto modelių skirtumas – įmonės internacionalizavimo
priežastys. U modelyje didžiausias dėmesys skiriamas užsienio rinkos žinių įgijimui,
didėjantiems įsipareigojimams ir išteklių paskirstymui užsienio rinkose. O I modeliu
internacionalizavimas aiškinamas kaip įmonės inovacijų rezultatas (Moen Q., Servais P., 2002).
U modelis ir I modelis panašūs tuo, kad internacionalizavimą pateikia kaip laipsnišką,
mažinančio verslo riziką ir priverstinį įmonės ir jos aplinkos pokyčių adaptacijos procesą. Be to,
nagrinėjamos internacionalizavimo kliūtys, tokios kaip kalbos ir kultūrų skirtumai, lėtas
tarptautinių komunikacijų ir transportavimo greitis, lėtesnis žinių apie užsienio rinkas gavimas ir
tai sąlygoja didėjančią internacionalizavimo riziką (Oviatt B. M., McDougall P. P., 1994).
Sandorio sąnaudų analizės modelis. Jame teigiama, jog kompanijos plečiasi tol, kol
papildomos veiklos organizavimo kompanijos viduje sąnaudos susilygina su sąnaudomis, kurias
22
ji patirtų pasinaudodama prekybos agentų ir kitų tarpininkų paslaugomis. Remiantis sandorio
sąnaudų analizės modeliu, galima analizuoti ryšį tarp sandorio sąnaudų ir rinkos valdymo būdų.
Išskiriamos dvi rinkos valdymo alternatyvos: eksternacionalizavimas ir internacionalizavimas.
Rinkos valdymo sprendimai priklauso nuo: išorinės aplinkos neapibrėžtumo (kai išorinė aplinka
yra nepastovi, kompanijos dažnai renkasi saugų elgesį, t. y. eksternacionalizuojasi, nes taip rizika
perkeliama tarpininkams) ir vidinio neapibrėžtumo (siejama su sunkumu kontroliuoti eksporto
tarpininkų veiklą. Kuo vidinis apibrėžtumas didesnis, tuo ir poreikis internacionalizuoti
didesnis); informacijos asimetriškumo (Sekliuckienė J., 2009).
Ryšių tinklo modelis. Jį sukūrę J. Johansono ir L. G. Mattsono (1988) rinkas analizuoja
kaip įmonių tarpusavio santykių tinklus. Pagrindinė šių tinklų atsiradimo priežastis yra ta, kad
įmonėms reikia išplėstinių žinių vienai apie kitą, kad galėtų veikti kartu. Ryšiai gali būti
ekonominiai, teisiniai, techniniai, atsižvelgiant į tai, kokios įmonės dalyvauja ryšių tinkle. Kuo
daugiau išteklių yra sukaupusi kompanija, tuo stipresnė jos pozicija tinkle. Šiame modelyje
svarbiausia yra ne pati kompanija, o jos ilgalaikiai ryšiai su kitomis kompanijomis ar jų grupėmis
(Johanson J., Mattson L.G, 1988).
Analizuodami gamybos įmones, minėti autoriai teigė, kad internacionalizavimo laipsnis
priklauso nuo skirtingų nacionalinių gamybos dalių tinklų stiprumo ir skaičiaus (žr. 2.2 pav.).
Internacionalizavimas galima trimis būdais: tarptautinė plėtra – siekiant tam tikrų pozicijų
naujuose nacionaliniuose ryšių tinkluose; skverbimasis – plečiant pozicijas tinkluose, kuriuose
įmonė jau veikė iki šiol; tarptautinė integracija – koordinuojant pozicijas skirtinguose
nacionaliniuose tinkluose.
Rinkos internacionalizavimo laipsnis (gamybos tinklas)
žemas aukštas
Įmon
ės
inte
rnac
iona
li –
zavi
mo
laip
snis
že
mas
Ankstyvasis pradininkas Vėlyvasis pradininkas
aukš
tas
Vienišasis tarptautininkas Vienas iš daugelio tarptautininkų
2.2 pav. Ryšių tinklo modelis (Johanson J., Mattson L. G., 1988)
S. Carter ir P. Rosa (1998) pabrėžė, kad tinklinis bendravimas turėtų būti naudingesnis
moterims, kadangi jos lengviau užmezga bendravimą ir ryšius. Tačiau J. Ibarra (1993) teigė, jog
dėl kitų socialinių reikalų, moteris verslininkės dažnai neturi laiko tinkliniam bendravimui, ypač
oficialiam. E. McClellandas (2004) pastebėjo, jog moterims priimtinas tinklinis bendravimas,
23
nes jos ieško draugiškumo ir paramos, kartu susidaro informacijos perdavimo kanalai, kurie labai
padeda moterims verslininkėms.
Eklektinė paradigma – OLI modelis. Bene populiariausia ir dažniausiai taikoma yra
Dunning (1988) teorija, vadinamoji eklektinė paradigma. Teorija teigiama, kad tarptautinės
kompanijos konkurencinius pranašumas įgyja turėdamos specifinius ir unikalius išteklius, kurių
konkurentai negali nukopijuoti. Konkurencinio pranašumo šaltiniai gali būti unikalaus turto
valdymas ir jo naudojimas, gebėjimas mažinti sandorių sąnaudas ir pan. Dunning teigimu, savo
skverbimąsi į užsienio rinkas įmonės grindžia trijų unikalių ir specifinių įmonės išteklių sąveika:
nuosavybės sąlygoti pranašumai; šalių ar regionų geografinis patrauklumas; multinacionalinės
įmonės internacionalizavimo pranašumai (Sekliuckienė J., 2009).
Moderniosios internacionalizavimo teorijos pritaiko senųjų teoretikų mintis šiuolaikiniam
kintančiam gyvenimui. Svarbiausios iš jų bus žemiau aptartos
LLL internacionalizavimo modelis. Mathews (2006) pasiūlytas LLL (angl. linkage,
leverage, learning) internacionalizavimo modelis aiškina naujų globalių kompanijų (iš greitai
besivystančių šalių) įsiskverbimo į kitas rinkas tikslus ir metodus. Pagrindiniai LLL modelio
bruožai: susijungimas su užsienio įmonėmis; įtakos užsienio kompanijoms darymas; mokymasis.
Remiantis šiuo modeliu, susijungimas su užsienio įmonėmis ir įtakos darymas užsienio
kompanijoms yra esminis strateginis naujų globalių konkurentų tikslas. Mokymasis reiškia, kad
tarptautinės kompanijos iš greitai besivystančių šalių turi įvertinti pirmuosius du modelio
aspektus ir tik tada, atsižvelgdamos į buvusias klaidas ir sėkmingus įsiskverbimus į kitas rinkas,
pritaikyti sėkmingiausią susijungimo su užsienio įmone patirtį.
Integruotas turinio – proceso internacionalizavimo modelis sukurtas Li (2007). Jis
sujungia Dunning (1988) OLI ir Mathews (2006) LLL internacionalizavimo modelius. Naujame
modelyje skiriami šeši tarptautinių kompanijų internacionalizavimo proceso etapai:
• etapas iki eksporto;
• etapas, kai įmonės eksportas yra nereguliarus;
• reguliaraus eksporto etapas;
• naujai atsiradusi multinacionalinė įmonė;
• besiplėtojanti multinacionalinė kompanija;
• stipri, subrendusi multinacionalinė kompanija.
Remiantis modelio autoriumi, galima teigti, kad pirmi trys etapai priskiriami pradiniam
tarptautinės kompanijos plėtojimosi etapui, o likusieji trys – labiau patyrusioms tarptautinėms
kompanijoms, kurios jau yra internacionalizavusios savo veiklą, etapui. T. y. tokioms
kompanijoms, kurios gali save laikyti lygiaverte globalia konkurente kitoms tarptautines
operacijas vykdančioms kompanijoms (Sekliuckienė J., 2009).
24
Apibendrinant internacionalizavimo teorijas galima teigti, kad teorijos skiriasi savo
analizės objektais. Upsalos internacionalizavimo modelyje objektas yra kompanija, inovacijomis
grįstame internacionalizavimo modelyje – inovacijos, sandorių sąnaudų modelyje – sandoriai ar
jų grupės, ryšių tinklo modelyje – įvairus ryšiai tarp vienos kompanijų grupės su kita kompanijų
grupe, eklektinės paradigmos objektas yra unikalūs ir specifiniai kompanijos ištekliai, LLL
internacionalizavimo modelyje – tiesioginės užsienio investicijos, integruoto turinio – proceso
internacionalizavimo modelyje strateginio pasirinkimo procesas.
Išanalizavus visas internacionalizavimo teorijas galima pastebėti, jog lyčių aspektai ir lyčių
lygybės siekiai juose beveik neminimi. Tik ryšių tinklo modelio interpretuotojai mano, jog šis
internacionalizavimo modelis turėtų būti naudingesnis labiau moterims nei vyrams
verslininkams.
2.1.2. INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI IR SKVERBIMOSI Į RINKAS BŪDAI,
NAGRINĖTI LYČIŲ ATŽVILGIU
Pasak V. Tamaševičiaus (1997), internacionalizavimo procesas reiškia, kad įmonės
susikuria ir gerina tam tikrą poziciją tarporganizaciniuose ryšių tinkluose. Tai galima pasiekti
trimis būdais:
• Susikuriant sau naują poziciją egzistuojančiuose tarporganizaciniuose ryšių
tinkluose, pvz., įeinant į užsienio rinką. Tai bus plėtimasis.
• Gerinant savo poziciją jau turimuose nacionaliniuose tarporganizaciniuose ryšių
tinkluose – skverbimasis.
• Gerinant koordinaciją tarp pozicijų užimamų skirtinguose nacionaliniuose
tarporganizaciniuose ryšių tinkluose – tarptautinė koordinacija.
Įmonės galimybės taikyti kiekvieną iš šių būdų skirsis priklausomai nuo rinkos
internacionalizavimo laipsnio.
T. Madsenas (1998) teigia, kad internacionalizavimo proceso efektyvumą lemia
kompanijos charakteristikos, eksporto politikos tobulumas ir išoriniai rinkos veiksniai. Jis daro
išvadą, jog internacionalizavimo proceso stabilumą gali užtikrinti tokie kompanijos veiksmai:
pirmiausiai tikslinga visiškai išnaudoti anksčiau įsisavintas užsienio rinkas, o tik tada skverbtis į
naujas; kurti patikimus asmeninius kontaktus kitose šalyse; ištirti, kaip veikia rinka; pritaikyti
prie rinkos specifikos savąją marketingo strategiją.
Daugelis autorių pripažįsta, jog tarptautinio verslo strategija labai priklauso nuo
skverbimosi į rinką būdo. Skirtingi autoriai skirtingai detalizuoja ir nevienodai apibūdina tuos
būdus. Autorių analizė pateikta 2.5 lentelėje. Kaip matome iš lentelės, dažniausiai autoriai
25
nagrinėja tokius būdus: eksportas, užsienio filialų atidarymas, licenzijos ar frančizės įsigijimas,
bendros įmonės kūrimas bei tiesioginis investavimas.
2.5 lentelė. Įėjimo į tarptautines rinkas būdai (sudaryta autorės)
Aut
oria
i
Kle
indl
B.,
2007
Doo
le I.
ir L
owe
R.,
2004
K
uvyk
aitė
R.,
1997
Pran
ulis
V.ir
kiti
, 200
8
Žvirb
lis A
., 20
00
Cat
eora
P. R
. ir G
haur
i J.
L., 2
007
Muh
lbac
her H
. ir
Dah
ringe
r L.,
2006
C
zink
ota
M. R
ir Il
kka
A,
2007
Ber
kow
itz E
. ir k
iti, 1
992
Bra
dley
F.,
2005
Etza
l M. J
. ir k
iti, 2
007
Kot
ler P
., K
elle
r K.,
2009
McC
arth
y, E
. J.,
Perr
eaul
t, W
. D.,
2005
St
one,
M. A
., M
cCal
l J.B
., 20
04
Įėjimo į tarptautines rinkas būdai
Internetas X X X „Piggybacking“ X X Eksportas X X X X X X X X X X X X X X Tiesioginis X X X X X Netiesioginis X X X X Užsienio agentų tarpininkavimas X X X X X X X X
Užsienio filialai X X X X X X X X Licencija X X X X X X X X X X X X X Frančizė X X X X X X X X Kontraktai X X X X X X X X Strateginiai aljansai X X X X X X Bendra įmonė X X X X X X X X X X X X X X Dukterinė įmonė X X X X X Ilgalaikės nuomos sutartis X
Tiesioginis investavimas X X X X X X X X X
Kompanijos įsigijimas X
Multinacionalinės korporacijos X X X X
Gamyba užsienyje X X
Reikėtų nepamiršti paminėti, kad įmonės augimas internacionalizuojantis yra lėtas
procesas. Pažymėtina, jog vienas iš barjerų priimant sprendimą dėl įmonės veiklos plėtimo
tarptautiniu mastu yra įmonės vadovų neryžtingumas, nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimais
užsienio partneriais. Įmonė, parduodama produktą, visų pirma įsitvirtina vietinėje rinkoje.
Jausdamasi pajėgia plėstis toliau ji pradeda ieškoti galimybės realizuoti savo produkciją kitose
rinkose. Bėgant laikui, įmonė įgauna eksporto patirties ir vėliau išsiplečia į artimiausias rinkas,
pasitelkdama sudėtingesnes eksporto formas, tokias kaip bendradarbiavimas bendroje įmonėje.
(Albaum G. et. al., 2008).
26
Internacionalizavimo procesų teorijų analizė parodė, kad šioje srityje nenagrinėjami lyčių
aspektai. Moterys ir vyrai nevienodais tikslais kuria įmones, nevienodai jas organizuoja ir valdo,
todėl tikėtina, jog ir plėtros būdai bei priemonės bus pasirenkamos skirtingos. Kol kas teorija to
nenagrinėjo.
2.1.3. MOTYVAI IR BARJERAI VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO METU,
NAGRINĖTI LYČIŲ ASPEKTAIS
Motyvai, skatinantys kompanijas plėstis į tarptautines rinkas, daugelio autorių apibūdinami
labai nevienodai. Vieni autoriai išskiria tik keletą motyvų, kiti daugiau, bandydami juos
suskirstyti į grupes pagal kokius nors požymius. Dažnai tos skirtingų autorių minimos motyvų
grupės yra panašios, tik kitaip pavadintos. Pavyzdžiui, amerikiečių mokslininkai M. Czinkota ir A.
Ronkainen (1998) bei E. Cundiff ir M. Hilger (1988) išskiria vidinius ir išorinius motyvus:
vidiniai motyvai skatina kompanijas strateginiams pokyčiams, o išoriniai skatina jas aktyviai
reaguoti į aplinkos pokyčius ir prisitaikyti prie jų, keičiant savo veiklą. Tačiau P. Žukauskas
(2006) teigia, jog toks skirstymas labai reliatyvus ir abejotinas, kadangi autorių klasifikacijoje
persipina reiškinių kategorijos – tampa neaišku, ar motyvas laikytinas vidiniu (arba išoriniu)
kompanijos, ar savosios šalies rinkos atžvilgiu.
Kiti autoriai, pavyzdžiui, A.Ball ir H.McCulloch (2004) išskiria agresyvius ir gynybinius
kompanijų veiklos užsienio rinkose motyvus. Agresyvūs motyvai, anot autorių, siejami su noru
vienaip ar kitaip padidinti pelną, pardavimus ir rinkos dalį, o gynybiniai – su siekimu visa tai
išsaugoti. Tačiau pripažįstama, kad veiklos užsienio rinkose motyvai, kurie priskiriami prie
agresyviųjų, taip pat gali būti laikomi ir gynybiniais. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai
kurie iš motyvų, vadinamų agresyviais, sutampa su vadinamaisiais vidiniais motyvais, o kai
kurie gynybiniai motyvai – su išoriniais.
UNCTAD (2006) metinėje ataskaitoje kompanijų internacionalizavimo motyvai skirstomi į
vidaus rinkos sąlygotus motyvus, vadinamuosius stūmimo motyvus ir užsienio šalies sąlygotus
motyvus, vadinamuosius traukimo motyvus. Stūmimo motyvai apima rinkos ir prekybos sąlygas,
produkcijos kaštų mažinimo, vietines verslo sąlygas ir vyriausybės vykdomą politiką įmonių
atžvilgiu. Traukimo motyvai susiję su užsienio šalių siekiu pritraukti kuo daugiau tiesioginių
užsienio investicijų į šalį (Sekliuckienė J., 2009).
E. McClelland (2004) cituodama Bilkey (1978) mano, jog kompanijos eksportuoti savo
veiklą gali būti motyvuotos dėl užsienio šalių klientų ar tiekėjų, netikėtais užsienio užsakymais. Ši
autorė išskiria, jog stipriausia motyvacija – galimybė vystytis naujose plačiose rinkose, palyginus
su esama ribota vietine rinka ir mažėjančiu pelnu. Pelnas yra daugelio autorių minimas svarbus
27
motyvacinis elementas. Tačiau mažoms įmonėms su nedidele internacionalizavimo patirtimi gali
labiau rūpėti ne pelnas, o vystymosi potencialas naujose rinkose (E. McClelland, 2004).
Apibendrinant įvairių autorių išvadas apie kompanijų internacionalizavimo motyvus,
galima pateikti P. Žukausko (2006) plačiausiai paminėtus pagrindinius aspektus:
• vietinės rinkos prisotinimas
kompanijos gaminamais produktais;
• spartesnis kitų kraštų rinkų augimas;
• turimas unikalus produktas ar
technologinis pranašumas;
• ypatinga informacija;
• baigiamoji produkto gyvavimo fazė;
• pagrindinių vartotojų persikėlimas į
kitas šalis;
• rizikos diversifikavimas;
• gamybos kaštų mažinimas;
• garantuotas žaliavų tiekimas;
• ekologiniai reikalavimai;
• aukštesnių kainų paieška;
• mažesnės konkurencijos paieška;
• pažangiausių technologijų
įsisavinimas;
• užsienio šalių vyriausybių teikiamos
lengvatos;
• savo šalies vyriausybės eksporto
skatinimo politika;
• kompanijos įvaizdžio kūrimas.
Vienas ar keli iš šių motyvų sąlygoja kompanijų sprendimus skverbtis į užsienio šalių rinkas.
Taip ir pradedama veikla jose. Kitas teorinės analizės aspektas yra užsienio prekybos barjerai,
su kuriais dažniausiai susiduria kompanijos veiklos internacionalizavimo procese. Pagrindiniai
literatūroje minimi užsienio prekybos ribojimo argumentai yra šie: nacionalinė gynyba,
bedarbystė, savigyna, naujų veiklos sričių apsauga, sąžininga konkurencija, dempingas.
Tie patys autoriai mini ir dažniausiai pasitaikančius užsienio prekybos ribojimo būdus, su
kuriais susiduria eksportuotojai. Tuos būdus autoriai dažniausiai skirsto į muitus ir netarifinius
tarptautinės prekybos barjerus: subsidijos, importo kvotos, embargas, savanoriškas eksporto
apribojimas, vietinės gamybos sąlyga, standartai ir kiti reglamentai, licencijos ir kiti leidimai,
marketingu ypatumai (Žukauskas P.,2006).
Kiti autoriai atkreipia dėmesį į keletą vidinių veiksnių, trukdančių kompanijoms sėkmingai
veikti užsienio rinkose. Pavyzdžiui, E.Dichtl, H.Koeglmayr ir S.Mueller, teigia, kad apie
trečdalis kompanijų galėtų tikėtis sėkmės užsienyje, tačiau tam trukdo silpnas kalbų mokėjimas,
nepakankama darbuotojų kvalifikacija, nesugebėjimas atlikti marketingo tyrimų bei suformuoti
paskirstymo kanalų kituose kraštuose. L.Leonidou daro išvadą, kad svarbiausi vidiniai kompanijų
barjerai, trukdantys internacionalizuoti veiklą, yra nemokėjimas konkuruoti, per aukšti gamybos
ir marketingo kaštai ir informacijos apie rinkas trūkumas.
B. Orser (1999) išskyrė specifinius lyčių iššūkius ir savybės, kurios turi įtakos sprendimui
dėl internacionalizavimo. Ši autorė iš moterų verslininkių interviu metu sužinojo, jog dauguma
28
moteriškos lyties atstovių jautėsi netinkamai ir nerimtai įvertintos, kai nusprendė savo verslą
internacionalizuoti. Be to, joms buvo iškelti du barjerai: dažnai keliaujančių moterų fiziologinis
saugumas bei šeimos įsipareigojimų nevykdymas dėl ilgų ir dažnų kelionių. Nelson (1987)
mano, jog moterys į verslumą žiūri su neigiamu įsitikinimu dėl savo neišsilavinimo ir patirties
stokos, dėl to susiduria su informacijos ir sugebėjimų trūkumu, kurių prireiktų verslą
internacionalizuojant. Vis tik dauguma autorių pagrindinį barjerą vadina šeima, taip pat
pridedami kultūrinių sąlygų sunkumai. Tačiau E. McClelland (2004) pateikia kitų autorių, tokių
kaip Neider (1987), Cately ir Hamilton (1998), Schart (1979) ir kitų, mintis, kad šiais laikas nėra
barjerų, kurie priklausytų nuo lyties, esą verslą internacionalizuoti arba ne tėra tik apsisprendimo
reikalas.
29
2.2. TARPTAUTINIO MARKETINGO TEORIJOS BEI JŲ PANAUDOJIMO
GALIMYBĖS TIRIANT IR VERTINANT INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS
LYČIŲ ASPEKTAIS
2.2.1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIO MARKETINGO TEORIJOS, NAGRINĖJANČIOS
VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
Tarptautinis marketingas kaip ir vietinis marketingas yra susijęs su vartotojų ir įmonės
tikslų patenkinimu, skiriasi tik sudėtingumo mąstas. Sugebėjimas įvertinti įvairių šalių rinkų
skirtingumus ir prie jų prisiderinti yra esminis tarptautinio marketingo sėkmės raktas. Kai rinkos
užpildomos konkurentų, atsiranda didžiulė pasiūla, įmonei reikia ieškoti naujų rinkų, naujų būdų
patenkinti kintančius vartotojų poreikius. Vienas iš tokių būdų – marketingas orientuotas į lytis.
Bene plačiausiai tarptautinį marketingą apibrėžia užsienio autoriai I. Doole ir R. Lowe
(2004). Paprastai kalbant: tarptautinis marketingas įtraukia įmonės priimti vieną ar kelis
marketingo komplekso sprendimus už valstybės sienos ribų. Sudėtingesnis apibrėžimas:
tarptautinis marketingas priverčia įmones kurti gamybos ir veikimo priemones pasauliniu mastu
bei koordinuoti marketingo strategijas globaliu lygiu. Taip pat įdomus naujausias lietuvių
autoriaus R. Časo (2009) apibrėžimas, kuriame įvedamas naujas elementas – informacijos
srautai: tarptautinis marketingas – tai prekių, paslaugų ir informacijos marketingas už savo šalies
ribų, tarptautinėje aplinkoje.
Skverbiantis į užsienio rinkas išskiriamos kelios tarptautinio marketingo strategijos, kurios
identifikuojamos skirtingai. Labiausiai vyrauja standartizavimo ir adaptavimo (diferencijavimo)
strategijų išskyrimas. Jas aprašo tokie autoriai: P. Kotler ir K. Keller (2009), M. R. Czinkota ir
A. Ilkka (2007), B. Kleindl (2007), W. J. Stanton, M. J. Etzel ir B. J. Walker (1991), F. Bradley
(2005), E. J. McCarthy ir W. D. Perreault (2005), R. Časas (2009), V. Pranulis ir bendraautoriai
(2008). Esminis skirtumas tarp standartizavimo ir adaptavimo strategijų, tai tos pačios strategijos
taikymas visose rinkose, neatsižvelgiant į vartotojų poreikius (standartizacija), ir išsamus klientų
poreikių analizavimas, patenkinimas ir strategijų pritaikymas skirtingose šalyse prie skirtingų
poreikių (adaptavimas).
Kiti autoriai išskirias 3 tarptautinio marketingo strategijas: nediferencijuota, diferencijuota
ir koncentruotą. Tokių minčių šalininkai: E. Berkowitz ir bendraautoriai (1992), A. Gaižutis
(2004), A. Žvirblis (2000), P. Baines (1998) bei R. Kuvykaitė (1997). Paprasčiausia strategija –
nediferencijuotas marketingas, kuris tinka nebent smulkioms rinkoms atskirose šalyse, kurias
galima priimti kaip vienalytes ir jose tikimasi vienodos visų vartotojų reakcijos į marketingo
veiksmus. Diferencijuotas marketingas – reikia detaliai tirti ir segmentuoti rinkas su skirtingais
makroekonomikos elementų poveikiais užsienio šalyse. O koncentruotą marketingą taiko tos
30
firmos, kurios sugeba išryškinti ir turi galimybę maksimaliai patenkinti specifinius poreikius
kuriame nors užsienio rinkos segmente (Žvirblis A., 2000).
Tarptautinis marketingas skiriasi priklausomai nuo įmonės įsitraukimo lygio į tarptautinę
rinką. Gana vieningai išskiriami tarptautinio marketingo tipai: eksporto, multinacionalinis ir
tarptautinis. Tokiam skirstymui pritaria: A. Žvirblis (2000), I. Doole, R. Lowe (2004), R.
Hunerberg (1994), A. Gaižutis (2004), R. Kuvykaitė (1997). Eksporto marketingas nėra labai
sudėtingas, multinacionaliniame tipe vyrauja adaptavimas, prisitaikymas prie rinkų, o
tarptautinio marketingo metu stengiamasi išlaikyti vieningą standartizuotą strategiją.
2.3 pav. Tarptautinė marketingo strategija (Melnikas B. ir kt., 2008).
Tarptautinio marketingo strategijos kūrimas ir diegimas yra daug sudėtingesnis procesas
nei vietinės rinkos strategijos dėl didesnio skaičiaus komplikuotų aplinkų, nepastovumo ir įvairių
rizikų. Tačiau kai kurie autoriai dažniausiai remiasi įprastinėmis, tipinėmis tyrimo kryptimis –
tarptautinį marketingą nagrinėja naudodami tradicinį klasikinio marketingo komplekso modelį,
papildydami jį kai kuriais tik tarptautiniam marketingui būdingais elementais (Žukauskas P.,
2006). Kiti autoriai teigia, jog tarptautinės marketingo strategijos pirmasis etapas turi būti
apsisprendimas prekiauti užsienio rinkose. Tokios marketingo strategijos pavyzdys pateiktas 2.3
pav. Ph. Kotleris (2009) pirmiausia siūlo išanalizuoti tarptautinio marketingo aplinką, o tada
priimti sprendimą dėl įėjimo į tarptautines rinkas. Esant teigiamam sprendimui, pasirenkamos
rinkos ir galimi skverbimosi būdai. Tada konkrečioms rinkoms sudaromos marketingo strategijos
bei programos ir organizuojamas tarptautinis marketingas, tai yra marketingo strategija
įgyvendinama praktiškai (Melnikas B. ir kt., 2008).
31
2.2.2. VARTOTOJŲ ELGSENOS NAGRINĖJIMAS LYČIŲ ASPEKTU – SVARBI
PRIELAIDA PLĖTOTI TARPTAUTINĮ VERSLĄ
Vartotojų elgsena tampa vis svarbesniu marketingo tyrimų objektu ir sėkmingo verslo
plėtojimo priemone. Ištyrus ir supratus įvairius klientų elgsenos aspektus galima tiksliau
numatyti būsimą paklausą. Vartotojų elgsena – individų veiksmai, susiję su prekės įsigijimu bei
vartojimu ir apimantys jų poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas,
atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę (Melnikas B. ir kt., 2008). Dar mokykloje sužinome,
kad berniukai ir mergaitės skiriasi savo biologija, fiziologija, o suaugus skirtumai dar labiau
išryškėja. Tad kodėl gi nepasinaudojus tuo ir nepradėjus kurti prekių ir paslaugų, kurios
patenkintų skirtingus lyčių poreikius? Moterys sudaro daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų
ir jos daro įtaką apytikriai 80 proc. pirkimų, moterų ir vyrų poreikiai ir hobiai yra skirtingi, todėl
marketingas orientuotas į moteris yra pelninga sritis.
Vartotojų elgsenos teorijai būdingi šie keturi principai:
• Vartotojas yra šeimininkas. Produktai ar paslaugos atmetamos arba priimamos
pagal tai, kiek jos atitinka žmonių poreikius ir gyvenimo būdą.
• Norint sėkmingai veikti rinkoje, reikia suprasti vartotojų motyvaciją ir jų elgesį.
Tam labai praverčia moksliniai tyrimai.
• Vartotojų elgseną galima paveikti.
• Įtikinti vartotojus, paveikti jų elgseną galima tik remiantis įstatymais, etikos
normomis. Vartotojus būtina gerbti (Melnikas B. ir kt., 2008).
Vartotojų elgsena priklauso nuo daugelio veiksnių, tiesiogiai susijusių su jų asmenybe ar
formuojamų aplinkos. Šiuos veiksnius galima sugrupuoti. Vartotojų elgsenos modelis
tarptautiniame marketinge pavaizduotas 2.4 pav.
Vartotojų elgsenos tyrimų kontekste išryškėja vartotojo suvokimo, kontroliuojančio ryšį
tarp asmenybės ir jo aplinkinio pasaulio, pažinimo reikšmė. Kita vertus, atliekant suvokimo
studijas, būtina įvertinti permainas, susijusias su pastarojo meto vartotojų – moterų ir vyrų
kintančiais vaidmenimis. Šiuo atveju paminėtinas išaugęs moters aktyvumas visuomenėje bei
šeimoje ir savitos moterų rinkos formavimasis.
J. Banytė su kt. (2000) tvirtina, kad vartotojų elgsenos kintamas suvokimas pasižymi
proceso savybėmis ir yra sudarytas iš atskirų, atitinkama seka pasižyminčių bei vienas kitą
papildančių elementų: jutimo, dėmesio, interpretavimo ir išsaugojimo. Ši autorė teigia, kad
suvokimo kaip vieno iš pagrindinių asmeninių vartotojų elgsenos kintamųjų svarbos įvertinimas,
sudaro prielaidas formuotis naujam požiūriui į šių tyrimų rezultatų panaudojimo įmonių
marketingo veikloje galimybes, atkreipiant dėmesį į moteris orientuotą marketingą.
32
2.4. pav. Vartotojų elgesio modelis tarptautiniame marketinge (Doole I., 2004)
M. Barletta (2003), pristatydama į moteris orientuoto marketingo teoriją, remiasi
marketingo teoretiko T. Peters (1997) išsakyta įžvalga. Jis vartotojų moterų rinką apibūdina kaip
perspektyviausią rinką netolimoje ateityje ir pabrėžia grėsmę, atsirasiančią neįvertinus į moteris
orientuoto marketingo ypatumų. J. Banytė su bendraautorėmis (2007), ištyrusi mokslinius
straipsnius, patvirtina anksčiau minėtą išvadą remdamasi tokiais faktais:
• moterys sudaro daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų,
• moterų atlyginimo dydis didėja,
• moterys daro įtaką apytikriai 80 proc. pirkimų,
• moterų ir vyrų prioritetai, poreikiai ir pomėgiai yra skirtingi,
• marketingas orientuotas į moteris yra pelninga sritis (Barletta M., 2003).
Marketingo tyrėja M. Barletta (2003) siūlo į moteris orientuoto marketingo modelį (žr. 2.5
pav.). Šis modelis vaizduojamas kaip kompaso, susidedančio iš žvaigždės – moterų kultūros ir
rato – marketingo elementų bei spiralės – moters sprendimų priėmimo proceso – sintezė.
33
Keturios žvaigždės ašys apima sritis, kuriose, anot autorės, pasireiškia pagrindiniai moterų
ir vyrų kultūrų skirtumai:
• socialinės vertybės, pasireiškiančios per skirtingas vyrų ir moterų nuomones,
nuostatas ir požiūrius žmogiškuose santykiuose;
• atsitiktiniai veiksniai, kurie pasireiškia skirtinguose lyčių vaidmenyse;
• polinkis sujungti faktus bei vaizdinius ir kaip skirtingai vyrai ir moterys priima
bei suvokia informaciją;
• bendravimo principai, kurie išsiskiria skirtingu stiliumi ir būdais save išreikšti
(Banytė J. ir kt., 2007).
2.5 pav. Kompasas – lyčių marketingo modelis (Barletta M., 2003)
Kita į moteris orientuoto marketingo modelio sudedamoji dalis – ratas, kuris, M. Barletta
(2003) teigimu, apima dvylika marketingo elementų. J. Banytė ir bendraautoriai (2007) teigia,
kad sekant M. Barletta (2003) mintis, galima prieiti prie išvados, jog rato sudedamosios dalys
atspindi priemones kaip pritraukti vartotojų moterų dėmesį. Žvaigždės ašys veikia moterų elgesį
jų pirkimo apsisprendimo procese. Tačiau J. Banytė su bendraautoriais (2007) pažymi, jog M.
Barletta neišdėsto smulkiai marketingo elementų ir kaip tiksliai jie veikia jos modelyje.
Tolesnė M. Barlettos (2003) į moteris orientuoto marketingo modelio analizė rodo, kad
autorės aptartos sudedamosios dalys sujungiamos į kompasą. Kompasas atskleidžia tai, kad
kiekviena žvaigždės ašis, atspindinti moterų kultūros ypatumus, veikia kiekvieną marketingo
elementą. Taigi marketingo specialistai, siekdami efektyviai panaudoti marketingo elementus,
turi įvertinti visus moterų kultūros ypatumus (Banytė J. ir kt., 2007).
Moters sprendimai
Socialinės vertybės
Ats
itikt
inia
i vei
ksni
ai Polinkis sujungti
faktus bei vaizdinius
Bendravimo principai
Rūpinimasis klientais
Bendraminčių marketingas
Reklama Tiesioginis reagavimas
Motyvavimas
Viešieji ryšiai
Įvykių marketingas
Elektroninis marketingas
Produktas ir pakuotė
Žodžio galia
Mažmenininkų aplinka
Pardavimų patirtis
34
Centrinė modelio sudedamoji dalis yra moters priimami sprendimai. M. Barletta (2003)
išskiria keturis šio proceso etapus:
• aktyvizavimo, kuris apima suvokimą ir pradines produkto paieškas,
• rūšiavimo, kada atrenkamos visi tinkamos prekės rūšys,
• susipažinimo, kaupiama informaciją apie pasirinktą prekės rūšį,
• pakartotinių pirkimų, siekiant sužinoti, kodėl moterys pirko antrą kartą ir kokie
produkto reikalavimai buvo patenkinti.
M. Barletta (2003) nurodo keturis svarbiausius skirtumus tarp vyrų ir moterų jų
apsisprendimo pirkti procese:
• Moterų sprendimo priėmimo procesas skiriasi nuo vyrų, moterys ieško įvairialypės
verbalinės informacijos: jos prašo patarimų iš draugų, pažįstamų ir pardavėjų.
• Moterys ieško tobulo varianto, o vyrams užtenka ir geriausiai tinkančio.
• Noras surasti tobulą variantą moteris verčia surasti ir apdoroti didžiulį kiekį
informacijos ir išbandyti kelis variantus. Jų sprendimo priėmimo procesas tampa
spiralinis – įgijusios naujas žinias, moterys tarsi žengia nedidelį žingsnį atgal į
ankstesnį paieškos etapą. O vyrų apsisprendimo pirkti procesas yra linijos formos –
kiekvieną kartą yra atmetamas netinkamas variantas ir nėra žingsnio atgal.
• Po to kai išanalizuotas didelis kiekis informacijos, produktas nuperkamas,
išbandomas ir sėkmingai išlaiko visus testus, moterys linkusios ir toliau pirkti tokį
patį produktą be didesniu svarstymų. Priešingai vyras kiekvieną kartą pirkdamas vėl
pakartotinai įvertiną gaminį (Banytė J. ir kt., 2007).
2.6 lentelė. Vyrų ir moterų bendro elgesio savitumai (Banytė J. ir kt., 2007)
Moterys Vyrai • nori būti susipažinusios su visais pasirinkimo
variantais, • skiria daug laiko alternatyvų nagrinėjimui ir
mano, kad tai yra labai svarbu, • joms įdomu, kaip jų sprendimas ir pats
produktas paveiks jas, • dominuoja procesas ratu, • reikalinga pagalba įsivaizduojant abstrakčias
konstrukcijas, • mėgsta turėti laisvė rinktis ir daug
alternatyvų iš ko rinktis, • gali spręsti kelias problemas vienu metu, • informaciją apdorojama išoriškai (žodžiu
garsiai), • yra linkusi veikti kompanijoje, su grupe, • išskiria laiką apsisprendimui.
• nėra linkę skirti daug laiko pirkimo procesui,
• priima sprendimą greitai, • dažnai net neapgalvoja alternatyvų, • elgesys linijos formos, • gerai išvystytas erdvinis ir vizualinis
įsivaizdavimas, • jiems geriau tada, kada yra mažiau iš
ko rinktis, • susikoncentruoja į viena dalyką vienu
metu, • informacija apdorojama viduje, savyje, • sprendimą priima vienas.
35
J. Banytė su bendraautoriais (2007) teigia, jog A. Pease, B. Pease (2001), L. Johnson, A.
Learned (2004), W. A. Roberts (2004), S. H. Britt (1979) ir M. Barletta (2003) darbuose vyrauja
viena nuomonė: vyrai ir moterys aplinką vertina skirtingai, o tai ypač aktualu suvokimo, kaip
vartotojų elgsenos kintamojo pažinimo prasme. Pabrėžiama nuostata, kad visuose keturiuose
suvokimo proceso etapuose vyrų ir moterų reakcija bei veiksmai skiriasi.
J. Banytė ir kt. (2007), analizuodami suvokimo procesą tarp vyrų ir moterų pateikia lyčių
elgesio skirtumų savitumą pagal autorių W. A. Roberts (2004) 2.6 lentelėje.
Apibendrinant galima teigti, kad įmonės, prieš kurdamos pasiūlymus rinkai, siekdamos
komunikacijos su vartotoju, turi atsižvelgti į tikslinio segmento atstovų lytį ir su ja susijusios
elgsenos ypatumus. Išanalizavus M. Barletta (2003) pasiūlytą modelį, galima daryti prielaidą,
kad centrinis ir modelyje atsispindinčio proceso eigą lemiantis elementas yra moters kultūra.
Šioje modelio dalyje sujungiami keturi pagrindiniai kintamieji: socialinės vertybės, atsitiktiniai
veiksniai, polinkis jungti faktus bei vaizdinius ir bendravimo principai. Tai suvokus
internacionalizuojant verslą būtina kiekvieną kartą ištirti naujų vartotojų moterų ir vyrų elgsenos
modelius, nes kultūros įtaka labai didelė.
36
2.3. TARPTAUTINIO VERSLO VALDYMAS, NAGRINĖJANT
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
2.3.1. PAGRINDINIAI LYČIŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMO SUBJEKTAI IR JŲ
FUNKCIJOS TARPTAUTINIO VERSLO VALDYMO GRANDINĖJE
Lyčių lygybės modelius įvairiose šalyse iš esmės lemia istorinis, kultūrinis palikimas,
šeimos/bendruomenės samprata visuomenėje bei valstybės vaidmuo socialinės gerovės
procesuose. Tačiau reikia išskirti ir išanalizuoti svarbiausius subjektus, turinčius didžiausią įtaką
užtikrinant lyčių lygias galimybes tarptautiniu mastu. Valstybė X – neišskiriant konkrečios
valstybės vardo, turi didelę įtaką socialiniuose reikaluose. Ji pasirenka, kaip ir kokiomis
priemonėmis skatinti, reguliuoti ir kontroliuoti lyčių lygybės užtikrinimo aspektus. Tačiau dabar
viena iš ryškėjančių tendencijų yra valstybės galių menkėjimas, valstybei įsijungiant į globalius
prekybos tinklus ir augant daugianacionalinių bendrovių galiai. Valstybė, integravusi į
ekonomines arba politines sąjungas, didžiąją dalį savo valdžios atiduoda savo sąjungos tarybai.
Lietuvai tapus ES ekonominės integracijos dalimi, ji įsipareigoja priimti bei ratifikuoti
bendrus Europos Bendrijos teisės aktus. Lyčių lygybės užtikrinimas yra vienas aktualiausių ES
sprendžiamų problemų, todėl Lietuvos institucijos turi priimti ir vykdyti ES sprendimus. Žemiau
bus paminėti svarbiausios tiek tarptautinės, tiek nacionalinės organizacijos, turinčios
sprendžiamąjį balsą dėl lyčių lygių galimybių užtikrinimo.
Europos Komisija (EK) – tai vykdomoji Europos Sąjungos institucija, kurios užduotis –
siekti, kad europiniai sprendimai būtų naudingi visai ES. Ji vienintelė turi teisę siūlyti europinių
įstatymų projektus ir prižiūri, kad ES sprendimai būtų įvykdyti tinkamai. ES politinėje
struktūroje yra daug įvairių institucijų, kurios atsakingos už tam tikrus lyčių lygybės užtikrinimo
klausimus, bet dažniausiai sprendimų priėmime dalyvauja visos institucijos. Išskirtino tokios
svarbios grupės: ES Tarybos socialinių klausimų darbo grupė, Europos lyčių lygybės instituto
valdymo taryba, Vyrų ir moterų lygių galimybių patariamasis komitetas, aukšto lygio grupė
lyčių aspekto integravimui struktūriniuose fonduose, aukšto lygio darbo grupė lyčių aspekto
integravimui, Euromed Ad Hoc lyčių lygybės ekspertų darbo grupė, Europos Tarybos moterų ir
vyrų lygybės koordinacinis komitetas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
Svarbiausios išvardintos grupes bus žemiau aptartos plačiau. Taip pat būtina paminėti kitas
tarptautines organizacijas, atsakingas už lyčių lygybės užtikrinimą:
• Jungtinių Tautų moterų padėties komisija,
• Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas,
• Šiaurės ir Baltijos šalių darbo grupė lyčių lygybei.
37
ES lyčių lygybės institutas. Europos lyčių lygybės institutas dalijasi profesine patirtimi,
gerina žinias ir propaguoja vyrų bei moterų lygybę. Tikslas – kaupti informaciją lyčių lygybės
klausimais, apibendrinti bei lyginti daugelio valstybių šios srities patirtį. Kol kas institutas
pamažu keliasi iš Briuselio į Vilnių, tad aiškių duomenų nepateikiama (Europos Komisija).
Priimant sprendimus dalyvaujančių moterų ES tinklas. 2008 m. Europos Komisijos
iniciatyva buvo įsteigtas priimant politinius ir ekonominius sprendimus dalyvaujančių moterų
tinklas. Šiame tinkle suteikiama galimybė ES lygmeniu keistis gerąja patirtimi ir sėkmingomis
strategijomis, kaip didinti skirtingų lyčių sprendimų priėmėjų pusiausvyrą (Europos Komisija).
Europos moterų tinklas, skatinantis moteris verslininkes (WES) – Europos Komisijos
2000 m. įsteigtas tinklas. WES tinklas yra tarpininkas tarp ES institucijų ir valstybių – jo nariai
iškelia aktualius moterų verslo klausimus, ieško sprendimų, dalijasi patirtimi ir ragina valstybes
imtis moterų verslumo skatinimo iniciatyvų (Eurochambres Women Network).
Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas. Šis komitetas padeda Europos
Komisijai rengti ir įgyvendinti moterų ir vyrų lygybės propagavimo ES veiklą. Taip pat jis
skatina nuolatinius valstybių narių ir įvairių susijusių šalių patirties, politikos ir praktikos mainus
(Europos Komisija).
Europos verslo tinklas – jis jungia 600 organizacijų su daugiau nei 3000 profesionalių
darbuotojų, kurie kalba „verslo“ kalba, bei kurių tikslas padėti bendradarbiauti įmonėms nuo
pirmųjų jų įkūrimo žingsnių ir taip didinti bendrą Europos konkurencingumo lygį (Enterprise
Europe Network).
„Eurochambres“ – tai Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacija, atstovaujanti 45
Europos nacionalinėms Rūmų asociacijoms, kurių tinklą sudaro daugiau nei 2000 regioninių bei
vietinių Rūmų, turinčių daugiau nei 18 milijonų narių visoje Europoje. Jų vizija � Europos
kompetencijos didinimas, padedant ir remiant verslą, kuriant įstatymus ir aplinką palankius
verslui, skatinant SVV bei užtikrinant sąžiningą konkurenciją (Eurochambres).
Tarptautinė verslo ir profesijos moterų federacija � plėtoja profesinio, vadovavimo ir
verslo potencialą moterų visų lygių per gynimą, konsultavimo, tinklų kūrimo, gebėjimų
stiprinimo ir ekonominių teisių programas bei projektus visame pasaulyje (The International
Federation of Business and Professional Women).
Baltijos jūros šalių prekybos rūmų asociacija – skatina prekybą ir verslo ryšius tarp
Baltijos jūros regiono. Vykdo prekybos bendradarbiavimą tarp įmonių, rengia konferencijas,
dalinasi bendra informacija ir ruošia ataskaitas (The Baltic Sea Chambers of Commerce
Association).
38
Lietuvoje taip pat yra nemažai organizacijų, kurios rūpinasi lyčių lygybės užtikrinimo ir
palaikymo klausimais. Šios institucijos remiasi ES nuostatomis, praktika ir pataisomis. Kai kurie
klausimai nagrinėjami nacionaliniu lygmeniu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lyčių lygybės skyrius įgyvendina Lietuvos
Respublikos Vyriausybės politiką lyčių lygybės klausimais; koordinuoja moterų ir vyrų lygių
galimybių įgyvendinimą visose srityse; užtikrina moterų ir vyrų lygias galimybes socialinės
apsaugos ir darbo srityse; integruoja lyčių aspektą; užtikrina ES ir kitų tarptautinių
įsipareigojimų vykdymą lyčių lygybės srityje (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška institucija, atskaitinga Seimui.
Į kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, patyrę diskriminaciją dėl savo lyties darbo,
švietimo, prekių ir paslaugų teikimo sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą. Nuo 2005 m.
sausio 1 d. tarnyba taip pat tiria skundus asmenų patyrusių diskriminaciją ar priekabiavimą dėl
amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų
darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba).
Lietuvos verslo moterų tinklas. Veiklos mastas: lygių galimybių skatinimas; aktyvus
indėlis vykdant šalies ilgalaikius ekonominės plėtros tikslus, kuriant kolektyvinę socialinę
atsakomybę; specifinių dirbančios moters poreikių akcentavimas; gebėjimų efektyviai balansuoti
savo profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą skatinimas (Lietuvos verslo moterų tinklas).
Lietuvoje moterų verslumu bene ilgiausiai rūpinasi ir skatina Kauno moters užimtumo
informacijos centras. Jo misija – pagerinti moterų padėtį Lietuvoje, sprendžiant jų užimtumo,
verslo kūrimo bei plėtros, moterų lyderių ugdymo bei viešosios politikos veikiamo moterų
lygiateisiškumo klausimais iškylančias problemas (Kauno moters užimtumo informacijos centras).
Moterų informacijos centras 2008 m. pradėjo projektą „Darom verslą“, kuris buvo
išrinktas vienu sėkmingiausių moterų verslumo skatinimo pavyzdžių Lietuvoje ir pateko tarp
geriausių tokio pobūdžio Europos regiono projektų. Beveik pusantrų metų trukusio projekto
tikslai buvo dvejopi: padrąsinti Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos regionų moteris pradėti savo verslą
ir paskatinti verslininkes plėtoti jau turimą verslą, siekti aukštesnių postų. Šiuo metu projektas
tęsiamas, vykdomi mokymo kursai įvairiuose miesteliuose (Moterų informacijos centras).
Moterys ir verslas Lietuvoje – visuomeninės, pelno nesiekianti organizacija. Jos tikslas –
vienyti Lietuvos moteris, siekiant sudaryti palankias sąlygas moterų verslui vystyti; skatinti
moterų verslo plėtros iniciatyvas; atstovauti organizacijos narėms – moterims verslininkėms,
bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio šalių valstybės ir valdymo institucijomis; ruošti ir
dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose; organizuoti konferencijas, mokymus ir kitas
priemones, skatinančias moterų verslo plėtrą Lietuvoje. Deja, ši organizacija skelbia plačius
tikslus, tačiau jungia tik Klaipėdos rajono verslininkes. Be to, jų internetinis puslapis labai
39
neinformatyvus, visiškai nėra naudingų nuorodų ar patarimų, informatyvios medžiagos
verslininkėms. Jų paskutiniai įrašai internetiniame puslapyje yra 2007 m. pabaigos, kas rodo, jog
organizacijos veikla sustojo arba nebeegzistuoja (Moterys ir verslas Lietuvoje).
Lygių galimybių plėtros centras. Pagrindiniai tikslai: siekti moterų ir vyrų lygių teisių
įtvirtinimo ir jų įgyvendinimo, skatinti visuomenę vienodai gerbti ir saugoti moterų ir vyrų
teises, kovoti su smurtu prieš moteris. Ši organizacija daugiau atsakinga už visuomenės
skatinimą sudaryti bei gerbti lyčių lygias galimybes (Lygių galimybių plėtros centras).
Taip pat yra nemažai verslininkų asociacijų, kurių pagrindiniai tikslai skatinti verslininkų
vystymąsi kartu užtikrinant lyčių lygias galimybes. Toliau bus paminėtos kelis organizacijos.
Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Jos misija – kurti Lietuvos žmonių gerovę,
didinant šalies žinomumą, pritraukiant investicijas ir aktyviai skatinant eksportą. Strateginiai
tikslai: skatinti bei pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą; didinti Lietuvos prekių ir
paslaugų eksportą; formuoti palankaus verslui ir investicijoms Lietuvos įvaizdį užsienio šalyse;
skatinti Lietuvos verslo konkurencingumo augimą. Agentūra teikia praktinius patarimus, bendrą
informaciją ir įmonių duomenų bazę eksportuotojams (Lietuvos ekonominės plėtros agentūra).
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Jų svarbiausias tikslas – atstovauti savo
narių interesus bei teikti jiems reikalingas paslaugas. Ši asociacija yra Europos prekybos ir
pramonės rūmų asociacijos („Eurochambers") bei Baltijos šalių prekybos ir pramonės rūmų
asociacijos narė (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai).
Verslo inkubatorius – tai viena iš valstybės vykdomų smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo
ir ugdymo formų. Jo tikslai: skatinti naujų įmonių kūrimąsi, padidinti jų gyvybiškumą ir augimą,
o per tai � jų apyvartos didėjimą ir naujų darbo vietų steigimą; siekti, kad inkubatoriaus parama
pasinaudotų kuo daugiau naujai įsikūrusių arba silpnų, „gulinčių“ firmų; siekti, kad inkubatoriuje
įsikurtų kuo daugiau inovacinių firmų, tapti jų centru, tiesiogiai dalyvauti inovaciniuose
projektuose, tuo būdu maksimaliai sumažinti dotacijų poreikį veiklos išlaidoms dengti ir tapti
finansiškai savarankišku (Vilnijos verslo inkubatorius).
Dauguma minėtų organizacijų, atsakingų už lyčių lygių galimybių užtikrinimą, yra ES arba
Lietuvos viešos valstybinės organizacijos, institucijos. Tokios organizacijos užtikrina skaidrų ir
objektyvų aktualių problemų sprendimą, tinkamų priemonių parinkimą ir jų naudojimą. Kitos
organizacijos yra asociacijos, nevyriausybinės ne pelno siekiančios organizacijos, kurių veikia
remiama ES paramos lėšomis ir yra daugiau kaip įrankiai, padedantys užtikrinti lyčių lygias
galimybės, turi nedaug sprendžiamojo balso – tik tiek, kiek gali skatindamos dalinai paveikti
vyriausybės sprendimus.
40
Kalbant apie organizacijų bendravimo ir palaikymo ryšius formas, galima pastebėti, jog
dauguma jų skelbiasi renkančios plačią ir išsamią informaciją apie visą vykdomą veiklą lyčių
lygybės srityje. Vis tik taip nėra. Organizacijos buriasi į asociacijas, tinklus, tačiau neatnaujina
ryšių su savo kolegomis, labiau užsidaro. Tarkim WES tinklapyje nemažai informacijos apie
kitas tarptautines arba nacionalines organizacijas, kurios atsakingos už lygių galimybių
užtikrinimą. Bet minėti sąrašai yra seni, nes pateikti internetiniai adresai nebeegzistuoja. Tas pats
vyksta ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje – galima rasti platų
nevyriausybinių organizacijų sąrašą, kurios skatina moterų užimtumą, tačiau nepateikiami jų
internetiniai adresai arba jie būna neteisingi, nebūna tikslių organizacijų adresų duomenų. Tai
rodo, jog net gi tokios stambios vyriausybinės organizacijos neatsakingai renka informaciją apie
įvairias asociacijas, kurios skatina lyčių lygias galimybes, bei neatnaujina tų duomenų. Todėl
galima daryti išvadą, jog ryšiai nepalaikomi arba jie vyksta neefektyviai.
2.3.2. TEISINIO REGULIAVIMO SISTEMOS, UŽTIKRINANČIOS LYČIŲ LYGIAS
GALIMYBES TARPTAUTINIAME VERSLE
Moterų ir vyrų lygybei skirta daug Europos teisės aktų. Tai daugiausia įvairios sutarties
nuostatos ir direktyvos dėl darbo galimybių, vienodo atlyginimo, motinystės apsaugos, tėvystės
atostogų, socialinės apsaugos ir profesinių socialinės apsaugos sistemų, įrodinėjimo pareigos
diskriminacijos bylose ir savisamdos. Svarbi ir Europos Teisingumo Teismo praktika. Žemiau
bus pateikti svarbiausi tarptautiniai ir Lietuvos teisės aktai, kurie reguliuoja lyčių lygių
galimybių užtikrinimą. Tarptautiniai teisės aktai:
• Visuotinė žmogaus teisių deklaracija;
• Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK);
• Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;
• Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo;
• Vienos deklaracija ir veiksmų programa (1993);
• Durbano pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir
netoleranciją deklaracija bei veiksmų programa (2002);
• Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (1995).
ES teisės aktai:
• Paslaugų direktyva (2004/113/EB);
• Direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti direktyvą 76/207/EEB;
• Direktyva dėl įrodinėjimo pareigos (97/80/EC);
41
• Direktyva 96/97/EC, iš dalies keičianti direktyvą 86/378/EEC (profesinės socialinės
apsaugos schemos);
• Tėvystės atostogų direktyva (96/34/EC);
• Direktyva 92/85/EEC (moterų apsauga nėštumo laikotarpiu);
• Direktyva 86/613/EEC (dėl asmenų, besiverčiančių savarankiška darbo veikla);
• Direktyva 86/378/EEB (profesinės socialinės apsaugos sistemos);
• Direktyva 79/7/EEB (socialinės apsaugos sritis);
• Direktyva 76/207/EEB (darbo rinka ir profesinis mokymas);
• Vienodo darbo užmokesčio direktyva (75/117/EEB);
• Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių lyčių lygybę, bazė;
• Kiti ES dokumentai lyčių lygybės srityje.
Lietuvos Respublikos teisės aktai:
• LR Lygių galimybių įstatymas;
• LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas;
• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai;
• Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programa;
• Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programa;
• Nacionalinė antidiskriminacinė 2006–2008 metų programa;
• Valstybės tarnybos įstatymas;
• Darbo kodeksas;
• Baudžiamasis kodeksas;
• Administracinių teisės pažeidimų kodeksas;
• Lietuvos Respublikos Konstitucija (29 straipsnis);
• Įstatymas dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo
moterims fakultatyvinio protokolas (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba).
Esminis dokumentas, įdiegęs lyčių lygybę, buvo JTO „Visų diskriminacijos formų prieš
moterį panaikinimo konvencija“, įsigaliojusi 1979 metais. Ši konvencija rekomendavo valstybių
konstitucijose ir įstatymuose įtvirtinti moterų ir vyrų lygybės principą, įveikti tautinius prietarus,
tradicijas, lyčių stereotipus, kurie stabdo lyčių lygybės politikos formavimą, palaiko vienos,
vyriškosios, lyties dominavimą ir lyderystę visuomenėje. Minėtas dokumentas laikomas moterų
teisių pamatu, kadangi jame pabrėžiamos moterų politinės, ekonominės ir socialinės teisės,
šeimos teisės ir šių teisių įgyvendinimo priemonės. Įsimintinos konvencijos mintys yra šios –
moterų diskriminacija žeidžia žmogaus orumą, sunkina moterų galimybes dalyvauti savo šalies
gerovės, socialinės pažangos kūrime, stabdo tarptautinės taikos ir saugumo stiprinimą.
42
2.3.3. EUROPOS SĄJUNGOS VYKDOMOS PROGRAMOS, SKIRTOS UŽTIKRINTI LYČIŲ
LYGIOMS GALIMYBĖMS
Lyčių aspekto integravimo strategija (angl. gender maistreaming) – tai politinių procesų
organizavimas, reorganizavimas, tobulinimas, plėtra ir įvertinimas, tokiu būdu, kad lyčių lygybės
perspektyva būtų įtraukta į visas politikos sritis, visus lygmenis, visuose etapuose, visų veikėjų,
paprastai dalyvaujančių politinėje veikloje (Lyčių aspekto integravimo strategija).
Beveik visi Lietuvoje rengiami projektai yra finansuojami ES lėšomis. Kadangi lyčių lygių
galimybių užtikrinimas yra vienas iš prioritetinių ES krypčių, ši sritis labai skatinama ir
remiama. ES siekia informuoti visuomenę apie jos teises, patobulinti teises aktus, prižiūrėti, jog
visur būtų siekiama sudaryti ir palaikyti vyrų ir moterų lygias galimybes.
Lietuvoje vykdomos strategijos ir programos:
• Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa 2005–2009;
• Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija;
• Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 m. programa;
• Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pirmaeiliai uždaviniai,
jų įgyvendinimo priemonės;
• Nacionalinė demografinės (gyventojų) politikos strategija;
• Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės
įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planas.
Kiti dokumentai: darbo ir šeimos derinimo modelio matmenys, moterų ir vyrų lygybės
gairės 2006–2010 m. (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Toliau bus aprašytos pagrindinės
rengiamos programos ir strategijos, užtikrinančios lyčių lygias galimybes Lietuvoje ir ES.
Kad moterų ir vyrų lygybė taptų realybe, įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių
galimybių 2005–2009 metų programa, skirta nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai užtikrinti
moterų ir vyrų lygybę visose srityse, integruoti lyčių aspektą bei spręsti specifines moterų ir vyrų
problemas. Programa nustato prioritetines lyčių lygybės kryptis ir konkrečias priemones
iškeltiems tikslams pasiekti (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
Ekonomikos skatinimo planas. Jo tikslas – skatinti tiesiogines užsienio investicijas ir
eksportą, siekiant įveikti sunkmetį ir modernizuoti Lietuvos ūkį. 1998 m. Amsterdamo sutartyje
užimtumo skatinimas buvo pripažintas prioritetiniu ES uždaviniu. Tai paskatino parengti keletą
„užimtumo gairių“, kurios buvo sugrupuotos į keturias prioritetines temas: gebėjimas įsidarbinti,
verslumas, prisitaikymas ir lygios galimybės. Visos valstybės narės turi atsižvelgti į šias gaires
rengdamos savo užimtumo Nacionalinius veiksmų planus (NVP) (ES naujienos).
43
Europos užimtumo strategija (EUS). EUS, kaip pagrindinis Lisabonos strategijos
komponentas, priklauso nuo nuolatinės darbo rinkos stebėsenos, atliekamos pasitelkus metines
Užimtumo Europoje ataskaitas, kurios savo ruožtu yra panaudojamos rengiant būsimas
užimtumo strategijas ir kokybiškesnio užimtumo, didesnio produktyvumo bei investicijų į
žmogiškąjį kapitalą politikos priemones. Pagal EUS rengiami valstybių kandidačių Bendri
vertinimo pranešimai (JAP), padedantys kandidatėms į ES pritaikyti savo institucijas ir politiką
prie ES prieš ir per stojimo procesą (ES naujienos).
Europos užimtumo tarnyba (EURES). Ši tarnyba teikia informaciją, patarimus ir skelbia
darbuotojų bei darbdavių darbo skelbimus, taip siekdama paskatinti darbuotojų mobilumą
Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje. EURES teikia duomenis apie darbo jėgos perteklių
ir trūkumą įvairiuose sektoriuose, skatina praturtinti profesinę patirtį užsienyje ir prisidėti prie
bendros Europos darbo rinkos kūrimo. (ES naujienos).
ES Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. 2000 metais
Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija nustatė naujus strateginius tikslus, siekiant
padidinti ES gyventojų užimtumo lygį, stiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą
žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos strategijos pagrindinis tikslas
apibūdinamas kaip siekis ES paversti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu
augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir
geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda“ (Lygių galimybių plėtros centras).
Pagrindinės finansavimo programos yra Europos socialinis fondas (ESF), „PROGRESS“,
Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondas ir programa „EQUAL“.
Europos socialinis fondas (ESF) įsteigtas, siekiant mažinti skirtumus tarp įvairių ES
valstybių narių ir regionų klestėjimo bei gyvenimo kokybės standartų ir šitaip skatinantis
ekonominę ir socialinę sanglaudą. ESF paskirtis – užimtumo skatinimas Europos Sąjungoje.
2007–2013 m. laikotarpyje fondas daugiausia dėmesio skirs darbuotojų ir įmonių prisitaikymo
priemonėms, užimtumo stiprinimui ir dalyvavimui darbo rinkoje, geram valdymui ir kovai su
diskriminacija (Europos Komisija).
Europos globalaus prisitaikymo fondas (EGF) – kasmet suteikia 500 mln. eurų paramą,
siekiant padėti darbuotojams, likusiems be darbo dėl pasaulinės prekybos liberalizavimo. EGF
finansuoja apmokymus, pagalbą ieškant darbo, persikėlimą ir švietimą bei specialias priemones,
skirtas pagyvenusiems ir nepalankioje padėtyje atsidūrusiems darbuotojams (ES naujienos).
„EQUAL“. Ši programa generuoja naujas idėjas, kuriomis skatina socialinį įsitraukimą
darbo vietoje nepaisant lyties, rasės, tautybės, religijos, neįgalumo, amžiaus bei lytinės
orientacijos. Ji yra EUS ir socialinės įtraukties proceso dalis (Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija).
44
Programa „PROGRESS“ – ES užimtumo ir socialinio solidarumo programa. Ji sukurta
siekiant finansiškai padėti įgyvendinti Europos Sąjungos užimtumo, socialinių reikalų ir lygių
galimybių politikos tikslus, kaip tai apibrėžta EK socialinėje darbotvarkėje. Be to, programa
padeda įgyvendinti ES Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.
Minėtos programos yra labai svarbios, nes teikia finansinę ir konsultacinę pagalbą ES
valstybėms narėms, siekiančioms užtikrinti ir skatinti lyčių lygias galimybes. Taip pat
finansuojami darbuotojų mokymai, skirti pagelbėti jiems prisitaikyti prie modernių rinkos
sąlygų, remiama įmonių plėtra nacionaliniu arba tarptautiniu mastu.
45
2.4. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SVARBA, NAGRINĖJANT VERSLO
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
Informacinę technologiją (IT) galima suprasti kaip priemonių ir metodų informacijai
apdoroti visumą. Pastaruoju metu terminas informacinės technologijos dažnai praplečiamas
apimant ir elektroninius ryšius pavadinant informacijos ir ryšių technologijos (IRT). Efektyvus
IRT naudojimas visuose ekonomikos sektoriuose gali veikti kaip katalizatorius, didinantis ir viso
sektoriaus, ir atskirų įmonių konkurencingumą. Verslas internacionalizuojamas kertant
nacionalinės sienos ribas, taigi, tam tiesiog būtinos IRT. Įmonės plėtra priklauso nuo to, kokia
dalis tradicinio verslo bus perkelta į elektroninę terpę ir kuo daugiau įmonės vidinėje ir išorinėje
aplinkoje bus naudojamas internetas ir IT teikiamos galimybės (Poškaitė G. ir Sūdžius V., 2007).
2006 metais „e-Business W@tch“ apklausė ES įmones, kad galėtų įvertintų IRT poveikį jų
nuosavo verslo plėtrai. „Verslo procesų efektyvumas“ ir „darbo organizavimas“ yra sritys, kur
daugelis įmonių patyrė teigiamą poveikį (žr. 2.6 pav.). Tai dar kartą patvirtino, kad IRT yra
pagrindinis instrumentas, skirtas optimizuoti ryšius vidinėje vertės grandinėje ir įmonėse. To
rezultatas – 55 proc. apklaustų įmonių patyrė teigiamą produktyvumo efektą. Klientų
aptarnavimas yra kita sritis, kur daug įmonių (52 proc.) pastebėjo teigiamą efektą dėl IRT;
telekomunikacijų sektoriuje šis skaičius pakyla net iki 75 proc. Įdomu, kad net gamybos
sektoriuose, palyginusios IRT įsigijimo išlaidas ir veiklos produktyvumą, daugelis įmonių
pripažįsta teigiamą IRT poveikį aptarnaujant vartotojus. Tik mažuma pranešė patyrę neigiamą
poveikį tirtose verslo srityse. Likę nepastebėjo jokio IRT poveikio ar yra neapsisprendę.
44
57
55
52
38
38
61
-10 0 10 20 30 40 50 60 70
Pajamų augimas
Procesų efektyvumas
Organizacijos efektyvumas
Apsirūpinimo kaštai
Produktų kokybė
Vartotojų aptarnavimas
Produktyvumas
Negatyvus Pozityvus
2.6 pav. IRT poveikis verslo plėtrai (E. verslo plėtros skatinimo studija)
46
Pagrindinė priežastis, dėl kurios IRT taikomos versle – tai šiuolaikiškas požiūris į įmonių
valdymą, poreikis intensyvinti darbą ir mažinti dirbančiųjų skaičių, pastangos gerinti klientų
aptarnavimo kokybę. Manoma, kad IRT diegimas priklauso nuo:
• Organizacijos vadovybės požiūrio į naujai diegiamas IRT, organizacijos vidinės
kultūros, organizacijos valdymo struktūros. Taip pat nuo kiekvienos organizacijos
veiklos srities, kurioje bus taikomos naujos IRT, ir įmonės kompiuterizavimo lygio.
• Organizacijoje esančių socialinių struktūrų. Visada yra atotrūkis tarp technologinių
naujovių ir darbuotojų galimybių, organizacinių ir socialinių sistemų. Dažnai
įmonių vadovai ne iki galo suvokia struktūrinių pokyčių ir darbuotojų tarpusavio
santykių ryšį, atsirandantį įdiegus naujas technologijas. Priešinimasis pokyčiams
dažniausiai aiškinamas netikslia informacija apie būsimą padėtį.
• Nuo darbuotojų profesionalų, kurie turi ryšį su sistemos pardavėjais ir bendrauja su
organizacijos vadovais, kurie juos informuoja apie naują technologiją, o šie tą
informaciją paskleidžia organizacijoje (Raudeliūnienė J., 2005).
Priežastys, dėl kurių nediegiamos IRT ir priešinamasi naujų technologijų taikymui versle,
yra šios: organizacinis konservatyvumas, nenoras modernizuoti organizacinę struktūrą, per
mažas IRT atsiperkamumas arba silpna organizacijos perkamoji galia (Raudeliūnienė J., 2005).
Elektroninis verslas (e. verslas) – terminas, kurį įvedė kompanija IBM 1997 metais,
pirmiausia atsirado tam, kad apibūdintų izoliuotą reiškinį, specifinę organizacijos vykdomą
funkciją. E. verslą galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kada šalys bendrauja elektroniniu
būdu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia
visuotine konkurencija bei vartotojų lūkesčiais (EQUAL greitkelis: vystymo bendrija Klaipėda –
Vilnius). E.verslas apima ne tik įprastines verslo operacijas, bet ir naujus, tik virtualioje
aplinkoje galimus verslo metodus (Elektroninio verslo koncepcija).
Išskiriama vienuolika pagrindinių elektroninio verslo modelių, kurie klasifikuojami
atsižvelgiant į du kintamuosius – novatoriškumą ir funkcinę integraciją:
• Elektroninė parduotuvė. Tai paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas elektroninės
komercijos modelis, kuriuo prekybininkai siekia šių pagrindinių tikslų: mažinti
kaštus, plėsti asortimentą, didinti paklausą.
• Elektroninis tiekimas. Dažniausiai naudojamas tiekimo grandinei sutrumpinti
(sumažinti tarpininkų skaičių) arba tiekimo procesui optimizuoti.
• Elektroninis aukcionas. Tai įprastinio aukciono alternatyva su neribotos auditorijos
potencialu, eliminuojanti erdvės veiksnį.
• Elektroninis pasažas. Tai elektroninių parduotuvių kompleksas, leidžiantis
įgyvendinti elektroninės prekybos modelį smulkesnėms įmonėms.
47
• Trečiosios šalies prekyvietės. Šios prekyvietės analogiškos elektroniniams
pasažams, tačiau trečiosios šalies prekyviečių atveju bendrai vykdoma tik
rinkodaros veikla.
• Virtualios bendruomenės. Pagrindinis jų tikslas – bendruomenės narių pridėtinės
vertės kūrimas, užtikrinamas efektyvaus komunikavimo pagalba, naudojant
informacines technologijas, leidžiančias eliminuoti erdvės ir laiko veiksnį,
• Vertės grandinės paslaugų teikėjas. Tai tarpininkas, veikloje naudojantis
elektronines priemones. Jo funkcijos – tam tikros vertės grandinės dalies
palaikymas, pavyzdžiui, logistika, apmokėjimas,
• Vertės grandinės integratorius. Tai tarpininkas, bendradarbiaujantis su gamintoju ar
pirkėju, kuris sukuria pridėtinę vertę, integruodamas skirtingus vertės grandinės
etapus ir žingsnius,
• Bendradarbiavimo platformos. Tai kelių verslo subjektų bendradarbiavimui
užtikrinti sukurtos platformos informacinių technologijų pagrindu. Dažniausiai šis
modelis realizuojamas kaip virtualiosios konsultacinės projektinės grupės,
• Informacinis tarpininkavimas. Informacija tampa preke, turinčia nemažą vertę,
todėl viena iš labiausiai populiarėjančių elektroninės komercijos rūšių tampa
informacijos pardavimas (E. verslo plėtra Lietuvoje ir įtaka šalies įmonių
konkurencingumui, 2005).
E. verslo privalumai ir trūkumai plačiai nagrinėjami mokslinėje literatūroje, todėl
pateikiamos bendros autorių mintis (žr. 2.7 lentelę).
2.7 lentelė. E. verslo ypatumai (sudaryta autorės)
E. verslo privalumai E. verslo trūkumai
• Greitas ir tikslus bendravimas su darbuotojais, klientais, partneriais ar investuotojais.
• Didelis prekių ir paslaugų pasirinkimas. • Produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau,
išsirinkti prekių komplektaciją, galimybė atsisakyti prekybos tarpininkų
• Taupomi ištekliai, mažinami kaštai. • Patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas,
lengviau sužinomi vartotojų poreikiai. • Patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema. • Tobulinama įmonės informacijos sistema. • Atsiveria naujos verslo galimybės, globali rinka. • Įraukiami žmonės į darbo rinką, naujos darbo vietos • Tikslesnė duomenų apskaita; • Gana mažos pirminės investicinės sąnaudos • Neapribotas pardavimo laikas (visą parą);
• Nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis.
• Brangus projektavimas ir nuolatinis svetainės palaikymas.
• E. komercijos sistemos turi palaikyti standartą, kuris yra naudojamas saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui: tarp verslo partnerių.
• Nepatogu priimti apmokėjimus. Daug mokėjimo standartų apsunkina e. komercijos sistemų projektavimą.
• Darbuotojų žemas kompiuterinis raštingumas ir sugebėjimai naudotis ITT;
• Vartotojų pasipriešinimas naujovėms (nepasitikėjimas e. parduotuvėmis
48
Kaip matome iš 2.7 lentelės, e. verslas turi daugiau privalumų nei trūkumų. Tai
nenuostabu, nes priešingu atveju jis nebūtų plečiamas ir nagrinėjamas.
Siekiant, kad vartotojai pirktų e. verslo teikiamas prekes ir paslaugas, klientai turi
pasitikėti ta įmone. Pasitikėjimo kūrimas reikalauja daug laiko. Įmonė, norėdama pasiekti šį
tikslą, turi nuolat ir kryptingai dirbti. Pirmiausia, labai svarbus yra įmonės vardo žinomumas ir
patikimumas. Jei pasitikima garsiu vardu, galima pritraukti daugiau klientų. Verslo įmonės
reputacija yra labai svarbi tradiciniame versle, tačiau elektroniniame ji tampa dar svarbesne.
Todėl įmonė turėti nusistatyti politiką, procedūras ir jų laikytis. Taip pat naudinga sudaryti
netikėtų situacijų valdymo planus. Kitas svarbus aspektas- elektroninis saugumas. Elektroninio
verslo saugumo užtikrinimo technologijos yra įvairios: nuo paprasčiausio informacijos kodavimo
iki biometrijos bei atpažinimo ženklų naudojimo. Visa tai yra skirta žmonių ir organizacijų
identifikavimui (Babaliauskaitė J., Rudytė D., 2003).
Toliau pateikiamos mokslinių šaltinių autorių mintys, kokios yra didžiausios e. verslo
plėtojimo problemos Lietuvoje:
• maža rinka, maža gyventojų perkamoji galia;
• infrastruktūra išvystyta didžiuosiuose miestuose, periferijoje situacija blogesnė;
• ne visos įmonės pajėgia įsigyti e. komercijos procesų realizavimo programinę įrangą;
• neaukštas vartotojų pasitikėjimas paslaugomis interneto aplinkoje;
• neruošiami e. verslo organizavimo specialistai;
• nėra sutvarkyta e. prekių rinka, kurioje neretai realizuojamos nelicencijuotos prekės;
• mažai propaguojamos kitos e. verslo formos – „teledarbas“, „telemedicina“ ir kt.;
• potencialūs e. verslo dalyviai nėra užtikrinti interneto aplinkos saugumu ir
konfidencialumu (EQUAL greitkelis: vystymo bendrija Klaipėda – Vilnius);
• nėra kai kurių e.verslui būtinų santykių ir procesų reglamentavimo (neįteisintas
elektroninis dokumentas, nepatvirtintos e.parašo paslaugų teikėjo registravimosi bei
priežiūros procedūros, nenustatyta e.reklamos atsisakymo tvarka, nereglamentuotos
sankcijos už nusikaltimus elektroninėje erdvėje ir kt.) (Elektroninio verslo koncepcija).
Teledarbas (lietuviškas atitikmuo nuotolinis darbas yra šiek tiek siauresnė sąvoka) yra
darbo organizavimo ir atlikimo forma, naudojanti informacines technologijas, kai įdarbinti
asmenys atlieka nuolatinį darbą ne darbdavio patalpose. IRT sudaro prielaidas naujiems darbo
metodams ir naujoviškoms darbo vietoms sukurti. Nuotolinis darbas gali būti taikomas beveik
visose ekonomikos srityse ir jis tiesiogiai skirtas informacinės visuomenės kūrimui. Kartu tai
nauja darbo kultūra (V. Limanauskienė, 2004). Remiantis Europos nuotolinio darbo plėtojimo
programa (2000), galima išskirti tokias pagrindines „teledarbo“ sampratas:
49
• Teledarbas namuose - nuolatiniai arba laikini darbuotojai dirba pas save namuose,
užuot kasdien važinėję ė darbdavio arba užsakovo tam skirtas patalpas.
• Mobilusis teledarbas - „mobilūs“ yra tie darbuotojai, kurių pagrindinė darbo vieta yra
susijusi su nuolatinėmis kelionėmis.
• Telecentras (kolektyvinio naudojimo komunikacijų centras)- suteikia galimybę turėti
„savo ofisą“ netoli gyvenamosios vietos.
• Telekotedžas - telecentrai, kurie įrengiami kaimo tipo vietovėse.
• Virtualūs darbo kolektyvai - darbo kolektyvai, kurie įgyvendiną bendrą projektą, bet
gyvena skirtingose vietose.
• Koncentruotas teledarbas- darbuotojai koncentruojasi vienoje tam tikroje vietoje.
• „Ofšorinis“ teledarbas- darbuotojų, darbų pasitraukimas iš tam tikro regiono, miesto
ar valstybės į geografiškai nutolusias vietas (S. Šimanauskas, 2002).
Nuotolinis darbas suteikia didelių pranašumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams (žr. 2.8
lentelę), tiek žmonėms, užsiimantiems privačia asmenine veikla, verslą internacionalizuojant,
taip pat padeda vystyti vietinę ekonomiką.
2.8 lentelė. Nuotolinio darbo pranašumai (Šimanauskas S., 2002; Merkevičius J., 2005).
Galimybės darbdaviams Galimybės darbuotojams
• sumažėja išlaidos; • padidėja darbo našumas; • padidėja motyvacija; • reikiamų įgūdžius (kvalifikacijos) palaikymas; • organizacijos lankstumas; • personalo lankstumas; • atsparumas; • pagerėja klientų aptarnavimas; • padidėjusios darbuotojų pasirinkimo galimybės.
• sumažėja laiko ir kaštų, sąnaudos transportui;
• padidėja darbo pasirinkimo galimybės ir produktyvumas;
• geresnė atmosfera tarp darbo ir šeimos; dalyvavimas vietinės bendruomenės veikloje;
• lankstus darbo grafikas.
Pagrindines nuotolinio darbo plitimo priežastys yra aukštas darbuotojų pragyvenimo ir
išsilavinimo lygis, didelė aukštą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčių darbuotojų paklausa, ES
šalių vyriausybių kuriama e. darbo politika. Tuo tarpu pagrindinės nuotolinio darbo
nepopuliarumo priežastys yra darbuotojų įsitikinimas, kad internetas nėra saugus keičiantis
slapta informacija bei sunkumai, susiję su darbuotojų kontrole. Kitos priežastys būtų mažos
investicijos į tyrimus ir IRT vystymą, žemas išsilavinimo lygis, prasti IRT valdymo įgūdžiai
(Raudeliūnienė J., 2004).
Siekiant išryškinti nuotolinio darbo plėtojimo Lietuvoje galimas problemas bei
perspektyvas, 2000 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti Lietuvos įmonių, dirbančių
50
informacijos ir komunikacijos technologijų srityje, požiūrį į nuotolinį darbą, jo plėtojimo
galimybes Lietuvoje. Atlikus tyrimą, išryškėjo tokios tendencijos:
• Lietuvos įmonių, dirbančių IT srityje, darbuotojai neabejoja nuotolinio darbo
plėtojimo Lietuvoje reikalingumu. Pagrindinės Lietuvos įmonių nuotolinio darbo
plėtojimo priežastys: didesnis darbo našumas, mažesni gamybos kaštai, naujos verslo
galimybės, lankstumas.
• Pagrindinės nuotolinio darbo plėtojimo kliūtys Lietuvoje yra nepakankamai plačiai
išvystyta IT infrastruktūra, nepilnai išnaudojamos IRT galimybės, silpna darbuotojų
motyvacija, reglamentuojančių įstatymų stoka, nepakankamas informacinio
raštingumo lygis.
• Lietuvoje trūksta arba yra labai mažai informacijos apie nuotolinį darbą: literatūros,
ypač lietuvių kalba, periodinių leidinių, informacijos žiniasklaidoje.
• Nuotolinis darbas daugiausiai bus plėtojamas mažose ir vidutinio dydžio įmonėse.
Nors SVV įmonėms santykinai yra sunkiau įsigyti brangią techninę įrangą, tačiau jos
pasižymi lankstumu, sugebėjimu greitai prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos
sąlygų. O nuotolinis darbas užtikrins tokioms įmonėms dar didesnį lankstumą.
• Nuotolinis darbas kaip nauja darbo forma pasižymi potencialių darbuotojų
nediskriminacija pagal įvairius jų bruožus: lytį, amžių, pareigas, užimtumą, sveikatos
būklę ir pan.
• Bendras Lietuvos visuomenės išsilavinimo lygis yra pakankamai aukštas, leidžiantis
tikėti sėkmingu nuotolinio darbo principų įsisavinimu ir plėtojimu (Šimanauskas S.,
2002).
Apibendrinant reikia pastebėti, jog informacinės technologijos yra svarbi priemonė,
padedanti verslą internacionalizuoti. Modernios technologijos įgalina darbus atlikti našiau ir
efektyviau. Tokios sritys kaip e. komercija ir nuotolinis darbas gali ne tik efektyviau ir greičiau
perkelti įmonės veiklą tarptautiniu mastu, kartu jos padeda užtikrinti lyčių lygias galimybes,
kadangi e. komercijos ir nuotolinio darbo srityse lytis tampa nebesvarbi.
51
2.5. TARPTAUTINIO VERSLO VALDYME PASIREIŠKIANTYS IR NAGRINĖTINI
LYČIŲ SKIRTUMAI
Šiandien daugelis mokslininkų savo tyrimų duomenimis patvirtina, kad berniukų ir
mergaičių psichologiniai skirtumai atsiranda gana anksti. Kai kurie eksperimentai rodo, kad jau
12-ąją gyvenimo savaitę mergaitės ilgiau žiūri į veidų paveikslus nei į geometrines figūras. O
berniukai nerodo jokios preferencijos nei veidams, nei figūroms (Gramblis L.,1991). Vaikui
augant ir jo individualybei besiplėtojant, tie skirtumai vis labiau didėja ir ypač išryškėja
paauglystėje fizinio ir psichinio brendimo metu. Tai bendravimo, polinkių, mąstymo, charakterio
lyčių skirtumai (Palujanskienė A., 2003).
Moterų ir vyrų lyties vaidmenys skiriasi visose kultūrose. Vis dėlto yra stereotipų, kurie
universalūs visose kultūrose: tokios savybės kaip agresyvumas, jėga, emocinis nepakankamumas
priskiriami vyriškiems bruožams, o silpnumas, paklusnumas ir emocionalumas – moterims.
Tyrimais nustatyta, kad lyčių stereotipų skirtumai didesni šalyse, kurios paprastai apibūdinamos
kaip tradicinės, hierarchinės, mažiau ekonomiškai išsivysčiusios, čia taip pat nedidelis procentas
moterų turi aukštąjį išsilavinimą. Šalyse, kur vyrauja lyčių lygybės tendencijos, skirtumai tarp
vyriškų ir moteriškų bruožų kur kas silpniau išreikšti. Tarp eilinių visuomenės narių vyrauja
įsitikinimas, kad visuomenėje susiklostę lyčių vaidmenų skirtumai yra neišvengiami ir pastovūs,
nes nulemti biologiškai. (Šimanskienė L., 2006).
Manoma, kad įgimti lyčių skirtumai yra gerokai gilesni nei akivaizdūs fiziologiniai ir
apima visą psichinių savybių spektrą. Įgimta moterų savybe dažniausiai yra laikomas
pasyvumas, globėjiškumas, noras bendradarbiauti ir nenoras konkuruoti, konservatyvumas,
emocionalumas, intuityvumas, nuolaidumas, gailestingumas, psichinis nesavarankiškumas. Vyrai
turėtų būti aktyvūs, individualistai, pasirengę konkuruoti, ieškantys naujovių, susivaldantys,
racionaliai mąstantys, linkę pirmauti ir būti agresyvūs, turėti teisingumo jausmą.
M. Loden (2003) mano, kad egzistuoja vyriški ir moteriški vadovavimo stiliai, todėl
moterys neturėtų kopijuoti tokių tradiciškai vyriškų elgesio savybių, kaip nepriklausomumas,
noras lenktyniauti, pavaldinių kontrolė, vietoj to išnaudoti moterų elgesio privalumus: gebėjimą
užjausti, intuiciją, siekį dirbti komandoje. R Tharenou, S. Latimer, D. Conroy (1994) teigia, kad
organizacijoms reikia daugiau išnaudoti moterų, kaip darbuotojų, darbo kapitalą, nes moterų
išsimokslinimas, darbo patirtis, mokymasis organizacijoje atitinka vyrų lygį, taigi turi būti
sudarytos tos pačios galimybės tobulėti. (Šimanskienė L., 2006).
Išnagrinėjus L. Šimanskienės (2006) knygą, galima išskirti tokius pagrindinius veiksnius,
turinčius įtakos vadovių karjerai:
52
• šeši sėkmę lemiantys veiksniai: aukštesnes pareigas užimančio vadovo pagalba,
darbo suvokimas, noras pasiekti sėkmę, gebėjimas valdyti pavaldinius,
pasirengimas rizikuoti karjeros labui, gebėjimas apsispręsti, reiklumas.
• 3 nesėkmę lemiantys veiksniai: nesugebėjimas prisitaikyti, per dideli reikalavimai
(sau ir kitoms moterims), su darbo veiksmingumu susijusios problemos.
• 4 sėkmės veiksniai siekiant karjeros: organizacijos priėmimas, palaikymas ir
pritarimas, apmokymas ir tobulėjimas, siekis atlikti sunkesnį darbą, karjeros siekis.
O. Rakauskienė (2007) išskiria kiek kitokius verslo sėkmės „raktus“: mažos kainos, gera
kokybė, profesionalumas, geri santykiai su klientais, komunikabilumas, kyšiai, aukštas
aptarnavimo lygis, pradinis finansinis kapitalas, gamyba ir inovacijos bei kita.
M. Kets de Vries (2003) teigia, kad šiuo metu organizacijose akcentuojamas kultūrų ir
asmenų tarpusavio santykių įgūdžių trūkumas. Tradiciškai vertinant šioje srityje moterys yra
pranašesnės. Kyla klausimas, kodėl nėra daug moterų vadovių. Autorius nurodo kelias priežastis:
1) moterys nori gyventi darnų ir ramų gyvenimą, todėl nesirenka vadovaujančio darbo;
2) moterys labiau linkusios rūpintis šeima, vaikais, tam reikia skirti daug laiko;
3) kai kurie vyrai bijo moterų, ypač vadovių (ta mintis juos baugina ir sukelia diskomfortą);
4) vyrų ir moterų tarpusavio santykiuose galimos dviprasmybės (ypač atkreiptinas dėmesys
į asmens seksualumą).
Kitas autorius nurodo šiek tiek kitokias priežastys, kurios taip pat lemia mažesnį moterų,
siekiančių karjeros, procentą:
• įsisenėjęs stereotipinis požiūris į moters socialinį vaidmenį;
• sunkus šeimos ir karjeros suderinamumas;
• pasitikėjimo savimi trūkumas;
• rizikos baimė;
• specifinių, reikalingų žinių trūkumas ir kt. (Moterų informacijos centras).
S. Rutherford (2001) nurodo, kad nors formaliai ir nėra kliūčių moterims tapti aukščiausio
lygio vadovėmis, tačiau yra kliūčių atliekant tradicinius vyro ir moters vaidmenis bei puoselėjant
tradicinę organizacinę kultūrą. (Šimanskienė L., 2006). M. Kets de Vries (2003) pažymi, kad
skirtinga skaičiaus vyrų ir moterų vadovų tendencija ne tik iš prigimties yra neigiama, bet
ekonomiškai nenaudinga ir pačioms organizacijoms, nes įvairumas lemia geriausius sprendimus.
Kaip teigia L. Šimanskienė (2006), nėra jokių skirtumų vadybininkų vyrų ir moterų su
darbo pokyčiais susijusioje skalėje. Yra ir kitų autorių, kurie teigia, jog lyčių skirtumai yra labai
menki, daugiau susiję su auklėjimu, kultūriniais įsitikinimais, o ne fiziologija. Bet kokiu atveju,
abejoms lytims turi būti suteiktos vienodos darbo sąlygos, kiekviename darbe, kiekvienoje
profesijoje turi būti ir vyrų ir moterų darbuotojų, nes įvairumas lemia geriausius sprendimus.
53
2.6. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ, NAGRINĖTŲ LYČIŲ
ASPEKTAIS, VERTINIMUI SKIRTŲ EMPIRINIŲ TYRIMŲ METODIKA
Šiame poskyryje yra pateikiamas atlikto empirinio tyrimo metodologinis pagrindimas,
pateikiamas ir aiškinamas tyrimo nuoseklumas ir taikytų tyrimo metodų pasirinkimo motyvai,
apibūdinama jų naudojimo metodika. Siekiant įgyvendinti šiame baigiamajame darbe užsibrėžtus
uždavinius empirinis tyrimas buvo atliekamas dviem etapais.
Pirmajame etape buvo atlikta globalių, regioninių ir šalies tendencijų analizė, kuria buvo
siekiama pademonstruoti verslo aplinkos kompleksiškumą ir pabrėžti nagrinėjamus lyčių
aspektus verslo internacionalizavimo procese. Šiuo atveju buvo analizuoti antriniai duomenys,
gauti iš Lietuvos statistikos departamento, „Eurostat“ duomenų bazės ir iš GEM asociacijos
ataskaitų. Visų pirma statistiniai duomenys buvo nagrinėjami palyginimo būdu. Taip pat analizei
buvo pasinaudota matematiniais statistiniais metodais – koreliacine regresine analize, kuri
geriausiai tiko pagal duomenis ir leido paskaičiuoti priklausomybes. Daugiausia analizuojami
2002–2009 m. statistiniai duomenys, kuriais siekiama ištirti naujausias verslo tendencijas.
Antrajame etape buvo atlikta Lietuvos verslininkų (verslo įmonių atstovų) apklausa.
Pagrindinis šios apklausos tikslas – nustatyti, kokia yra verslininkų nuomonė apie situaciją versle
lyčių atžvilgiu bei kokie yra verslo atstovų motyvai ir barjerai verslą internacionalizuojant.
Kadangi verslininkų nuomonė yra subjektyvus dalykas, todėl tokiai analizei buvo
pasirinktas ekspertinis tyrimo tipas, sudarant anketą su klausimais. Tyrimo pobūdis –
aprašomasis tyrimas, nes reikia surinkti faktus ir išsiaiškinti esamą situaciją, pateikti kitimo
tendencijas. Tyrimui vykdyti pasirinktas apklausos internetu metodas, kadangi tai yra pigus,
greitas ir lengvas duomenų rinkimo bei apdorojimo būdas.
Parengta anketa buvo išbandyta dviejų respondentų. Ją pildant buvo stebima respondentų
reakcija į klausimus ir teiginius. Atsižvelgiant į šią reakciją buvo pakoreguotos kai kurių teiginių
formuluotės ir klausimų išdėstymas anketoje. Po šių pataisymų buvo sudaryta anketa, kurią
sudarė 23 klausimai (žr. J priedą).
Anketos klausimai buvo parengti vadovaujantis išanalizuotais internacionalizavimo teorijų
šaltiniais, remiantis anksčiau atliktais statistinių duomenų tyrimais. Klausimyne daugiausiai
naudojami uždari klausimai, bet yra keli atviri klausimai, kad respondentai galėtų išreikšti savo
nuomonę. Iš viso yra 23 klausimai. Iš kurių multichotominiai (prašoma pasirinkti vieną iš kelių
atsakymų) – 15 klausimų ir dichotominiai (prašoma pasirinkti kelis iš kelių atsakymų) – 8
klausimai. Klausimai išdėstyti tokia tvarka: priartėjimas (pirmas klausimas skirtas „filtravimui“ –
ar atsakinėjantis asmuo užsiima tarptautine veikla); vidurinioji dalis (įvairaus sunkumo ir
54
pobūdžio klausimai, skirti išsiaiškinti respondentų nuomonę); baigiamoji dalis (6 paskutiniai
klausimai, skirti išsiaiškinti respondentų demografinius požymius). Visą anketą galima rasti J
priede.
Imtis ir atranka. Tyrimo visumos kriterijai: pagal geografinį kriterijų – visos Lietuvoje
užregistruotos įmonės. Pagal technologinį kriterijų – e. pašto turėjimas. Pasak Statistikos
departamento, 2009 m. 95 proc. įmonių naudojosi internetine prieiga darbe, bet interneto
svetainę turėjo tik 62 proc. įmonių. Internetinės svetainės turėjimas užtikrina, kad įmonė turi ir e.
paštą, tačiau galimas daiktas ir kitos įmonės turi socialiniuose puslapiuose sukurtas e. pašto
dėžutes, kurias naudoja oficialiais įmonės reikalais. Todėl galima daryti išvadą, jog apie 85 proc.
Lietuvos įmonių turi e. paštą. 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 83201 veikiantys ūkio
subjektai. Atsižvelgiant į interneto prieigos mastą, galima daryti prielaidą, jog tarp veikiančių
ūkio subjektų bus apie 15 proc. įmonių, kurios nesinaudoja e. paštu. Todėl mano dominanti
visuma yra 70721 įmonės.
Imties dydžio ir tyrimo patikimumo nustatymas. Imties dydžiui apskaičiuoti panaudojama
V. Dikčiaus (2003) formulė:
38405,0
)5,01(5,096,1)1(2
2
2
2
=−⋅⋅
=−⋅⋅
=e
ppzn
(1)
čia: n – reikiamas imties dydis;z – standartines paklaidos dydžio vienetai esant normaliam
pasiskirstymui, kuris atitiks norimą patikimumo laipsnį (kai patikimumo laipsnis 95
proc., z=1,96);
e – atrankos klaida (maksimalus skirtumas tarp imties ir visumos proporcijų ± 5 proc.);
p– visumos proporcijos, kurios atitinka tyrėją dominančias charakteristikas (p=0,5).
Vadinasi turėčiau apklausti 384 respondentus, kad patikimumo intervalas būtų 5. Buvo
surinktos 188 anketas. Pasinaudojant 1 formule galima paskaičiuoti surinktų duomenų
patikimumo laipsnį.
071,00051,0188
5,05,096,1)1( 22
==⋅⋅
=−⋅⋅
=n
ppze
(2)
Taigi, turint imtį 188, kai visa tiriamoji visuma yra 70721, tyrimo rezultatų patikimumo
intervalas yra 7. Šiuo atveju, jeigu tarkim 53 proc. respondentų pasirinko kažkurį klausimyno
atsakymą, galima manyti, kad iš visos tyrimo visumos tą atsakymą pasirinktų nuo 46 (53 - 7 ) iki
60 (53 + 7) proc. žmonių. Tai gana nedidelis intervalas.
Statistinis imties dydžio nustatymas, kai visuma yra maža, atliekamas naudojant Paniotto
formulę (Kardelis K., 2005):
n = 1/ (∆2 + 1/N), (3)
čia: n – reikiamas respondentų skaičius;
55
∆ – paklaida;
N – visumos narių skaičius.
Tyrimo metu į anketos klausimus atsakė 188 respondentai (iš 3 formulės tai n dydis).
Pasinaudoję 3 formulę galime įvertinti atliktos apklausos patikimumą.
07284,070721
1188
111=−=−=∆
Nn (7,3 proc.) (4)
p = 1 - ∆ = 1 – 0,07284 = 0,92716 (92,7 proc.) (5)
Atlikto tyrimo statistinis patikimumo laipsnis yra 93 proc. Tai gana aukštas rodiklis,
reiškias, mano rezultatai yra patikimi.
Įdiegimas. Apklausa buvo vykdyta dviem būdais:
1. Internetiniuose puslapiuose buvo talpinta nuoroda į autorės elektroninę apklausą. Anketa
buvo patalpinta viešame internetiniame portale http://www.publika.lt/apklausa-15-
4b42a23dbb0cf.html. Autorė bendravo su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių
galimybių plėtros centru, Moterų informacijos centru, Lietuvos verslo inkubatoriais, verslo
informacijos centrais, prašė, jog jie minėtą anketos nuorodą patalpintų savo internatiniuose
puslapiuose ir persiųstų jų duomenų bazėje esantiems verslininkams. Štai keletas vietų, kur
buvo patalpinta tyrimo nuoroda: www.inppregion.lt/index.php?cid=627547;
www.verslas.kupiskis.lt.
2. Tiesiogiai elektroniniu paštu buvo siųsti laiškai įmonėms, prašant užpildyti anketą. Įmonių
e. pašto adresus autorė ėmė iš verslo informacijos centrų duomenų bazių. Taip pat
respondentų įmonės buvo pasirinktos iš Lietuvos ekonominės plėtros agentūros
eksportuotojo / importuotojo katalogo sąrašo. Tokia tikslinė grupė buvo pasirinkta darant
prielaidą, kad jei įmonė skelbiasi tokio pobūdžio kataloguose, tai reiškia, kad ji ieško
galimybių tarptautinei plėtrai.
Tyrimo rezultatai pateikti 3.5 skyriuje.
56
3. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ, NAGRINĖTŲ
LYČIŲ ASPEKTAIS, VERTINIMUI SKIRTI EMPIRINIAI TYRIMAI
3.1. SITUACIJA VERSLE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ
TENDENCIJŲ ANALIZĖ
3.1.1. SITUACIJA VERSLE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ
TENDENCIJŲ ANALIZĖ GLOBALIU MASTU
Situaciją versle globaliu mastu ir skaidant duomenis pagal lytį nagrinėja nedaug
organizacijų. Didžiausia kliūtis – ne visos valstybės nori arba gali pateikti reikiamą informaciją.
Autorė pasirinko „Global entrepreneurship monitor“ (toliau GEM) organizaciją, kuri turi
ilgametę patirtį renkant ir analizuojant statistinius duomenis bei pateikia išsamias ataskaitas.
I. Allenas ir kiti (2008) analizavo 41 šalį, kurių suma apėmė daugiau nei 70 proc. pasaulio
populiacijos ir sudarė 93 proc. pasaulio BVP tais metais. I. Allenas ir kiti (2008) skaičiuodami
verslininkystės aktyvumo rodiklius įmones skirsto pagal rizikos išlikti laipsnį:
• ankstyvojo etapo įmonės – tai jaunos neseniai įkurtos įmonės, kurios veiklą vykdo ne
daugiau nei 42 mėnesių,
• žinomos įmonės – tai sėkmingai veikiančios organizacijos, kurios tęsia savo veiklą
daugiau kaip 42 mėn.
Šiuo skirstymu pabrėžiama 3,5 metų riba, iki kurios jaunos įmonės turi daugiausiai
galimybių bankrutuoti nei tos, kurios išgyvena šį laikotarpį. Ankstyvojo etapo įmonių skaičius
parodo, kiek tos šalies gyventojų nori ir gali prisiimti riziką, kurdami verslą. Žinomų įmonių
rodiklis parodo, kiek šalies gyventojų kuria ir plėtoja stabilų verslą.
GEM organizacijos tyrėjai, analizuodami statistinius duomenis, valstybės skirsto pagal
BVP vienam gyventojui dydį į tris grupes:
• dvi žemo ir vidutinio turtingumo lygio grupės:
o Europa ir Azija (Kinija, Kroatija, Vengrija, Indija, Kazachstanas, Tailandas,
Latvija, Rumunija, Rusija, Serbija, Turkija);
o Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas (Argentina, Brazilija, Čilė, Kolumbija,
Dominikos Respublika, Peru, Urugvajus, Venesuela).
• aukšto turtingumo lygio valstybes (Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija,
Graikija, Honkongas, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Japonija, Nyderlandai,
Norvegija, Portugalija, Puerto Rikas, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija,
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė (JK)).
Reikia nepamiršti, jog minėtos šalys skiriasi tarpusavyje ne tik savo ekonomika, bet
geografiniais ir demografiniais rodikliais, klimato sąlygomis, religija ir kitais aspektais. Todėl
57
tikslesnei analizei reikėtų giluminio šalių ištyrimo ir lyginimo. Bet šiuo atveju autorė atliks tik
paviršutinį statistinių duomenų analizavimą.
2007 m. verslininkystės aktyvumo lygis skirtingai varijuoja nagrinėjamose valstybėse, bet
panašų BVP/1 gyv. rodiklį turinčios šalys pasižymi ir panašiu verslininkystės aktyvumo lygiu.
Skirtumai tarp šalių gali pasireikšti ne tik dėl jos ekonominio išsivystymo lygio, bet ir dėl
kultūrinių skirtumų, socialinių faktorių, institucijų ir darbo rinkos struktūros skirtumų.
Neatsižvelgiant į lytį, verslumo aktyvumo lygis visose įmonių stadijose yra žymiai didesnis
mažo ir vidutinio turtingumo šalyse nei turtingose valstybėse. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros
regionuose verslininkystės aktyvumo lygis yra aukščiausias – 21 proc., Europoje ir Azijoje –
12,2 proc., o turtingose šalyse – 7,9 proc. Deja, atitinkamai pasiskirstęs ir šio rodiklio lyčių
skirtumas: mažiau turtingose šalyse jis didesnis, turtingose valstybėse – mažesnis. Tai gali būti
paaiškinama kultūros normomis, institucijų ir darbo rinkos struktūrų skirtumais. Taigi galima
daryti išvadą, jog vyrai labiau linkę įsitraukti į nuosavą verslą ankstyvojoje jo stadijoje. Tačiau
yra išimčių. Brazilijoje ir Tailande moterų verslininkystės aktyvumo lygis prilygsta vyrų
rodikliui, o Peru ir Japonijoje šis rodiklis net gi viršija vyrų statistiką ankstyvojoje etapo įmonėse
(žr. B priedo B.1 lentelę).
Tarp nagrinėjamų 41 GEM šalių, Tailande, Peru, Kolumbijoje ir Venesueloje yra didžiausi
moterų verslininkių aktyvumo rodikliai (žr. B priedo B.1 lentelę) tiek ankstyvojoje įmonių
stadijoje, tiek bendrai sudėjus abiejų įmonių grupių rezultatus (atitinkamai pagal šalis 45,42;
38,46; 26,60 ir 21,71 proc.). Reikia pabrėžti, jog šios šalys vadinamos neturtingomis. Panašų
BVP/1 gyv. dydį turinčios valstybės tik iš kito regiono, Latvija ir Rusija, turi mažiausius moterų
verslumo lygio rodiklius tarp savo Europos/Azijos grupės ankstyvojoje ir brandos įmonių etapo
stadijose (atitinkamai Latvija – 3,43 ir Rusija – 3,73 proc.). Turtingose šalyse aukščiausius
rodiklius turi Tailandas, Portugalija ir Graikija (atitinkamai 23,2; 12,4 ir 12 proc.), o mažiausius
rodiklius – Puerto Rikas, Belgija ir Prancūzija (0,89; 0,93 ir 0,95 proc.). Beje, šie rezultatai patys
mažiausi tarp visų 41 šalių. Nagrinėjant įmonių grupes, ankstyvajame etape tik Japonijoje ir Peru
moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai buvo aukštesni nei vyrų. Brandžiojoje įmonių
stadijoje moterų verslumo rodikliai nepralenkė vyrų. Tai rodo, jog daugelio šalių moterims kyla
sunkumų ilgam įsitvirtinti rinkoje.
Kita nagrinėjama sritis – verslininkų motyvai pradėti verslą. Vieni verslininkai įkuria
verslą, nes įžvelgia rinkoje gerą galimybę, kiti sako, jog neliko daugiau jokių vietų pasireikšti
arba jos netenkina, todėl verslas tampa būtinybe. Motyvų pozicijos nagrinėjamos galimybių ir
būtinumo rodikliais. Galimybių rodikliai skiriasi pagal lytį visų grupių valstybėse. Tačiau
bendras vidutinis vyrų galimybių rodiklis didesnis nei moterų. Galimybė – didžiausias motyvas
moterims užsiimti verslu beveik visose nagrinėjamose šalyse, tačiau pasireiškia kaip išimtis
58
Kroatijoje, Honkonge ir Urugvajuje, kur galimybių rodiklis nesiekia 50 proc., o Serbijoje ir
Turkijoje jis daug mažesnis nei 40 proc. (žr. B.2 pav.). Taigi matome, jog kai kuriose valstybėse
moterims pradėti verslą yra tiek pat galimybė kiek ir būtinybė. Priešingai Švedijoje, Austrijoje ir
Danijoje moterys net nejaučia būtinumo kurti verslą (būtinumo rodikliai tose šalyse mažesni nei
10 proc.), joms tai daugiau galimybė. Priešingai Serbijoje ir Turkijoje moterys nemato daugiau
jokio galimybių, joms verslas – būtinybė, nes šis rodiklis viršija 60 proc.
Atsižvelgiant į valstybių grupes, pastebima, jog turtingose šalyse vidutiniškai galimybės ir
būtinumo rodikliai mažesni nei žemo ir vidutinio turtingumo šalyse (žr. 3.1 lentelę). Lotynų
Amerikos ir Karibų jūros regionuose šių rodiklių vidurkiai aukštesni nei Europoje ir Azijoje,
tačiau kartu pasižymi didesniu skirtumu tarp vyrų ir moterų rodiklių: vyrų ir moterų būtinumo
rodiklių skirtumas Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose yra beveik 5 proc., Europoje ir
Azijoje – 3,0 proc. punktai. Taip pat reikia pabrėžti, jog galimybės ir būtinumo rodiklių santykis
yra mažesnis nei 2 kartai tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų žemo ir vidutinio turtingumo šalyse.
Tačiau turtingose šalyse minėtas santykis yra 5,81 tarp vyrų ir 4,28 tarp moterų. Tai rodo, jog
vyrai ir moterys turtingose šalyse verslą mato daugiau kaip galimybę nei būtinybę. Bet visuose
regionuose vyrų galimybių rodikliai aukštesni nei moterų.
3.1 lentelė. Verslo galimybės ir būtinumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje pagal lytį
(sudaryta autorės pagal I. Alleno ir kitų (2008) duomenis)
Rodikliai Verslas – galimybė Verslas – būtinybė Santykis galimybė su būtinybe
Regionas/lytis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Europa ir Azija 7,35 4,35 4,50 2,22 1,63 1,96 Lotynų Amerika ir Karibai 12,38 7,51 7,51 5,33 1,65 1,41
Turtingos šalys 6,85 3,56 1,18 0,83 5,81 4,28
Moterys verslininkės įkuria ir plėtoja verslą visose ekonominėse veiklose, tačiau galima
pastebėti procentinius skirtumus tarp moterų ir vyrų verslo masto tam tikrose srityse (žr. B.1
pav.). Moterys mažiau orientuojasi pramonės šakose, tačiau jos lenkia vyrus į vartotojus
orientuotose srityse tiek pradinėse verslo įkūrimo stadijose (rodikliai moterų ir vyrų atitinkamai
60,3 ir 37 proc.), tiek jau žinomose įmonėse (moterų ir vyrų atitinkamai 50,7 ir 30,4). Lotynų
Amerikoje ir Karibų jūros regione moterys verslininkės aktyvesnės į vartotojus orientuotame
sektoriuje (74,3 proc.), o aukšto ekonominio išsivystymo lygio šalyse toks pat rodiklis tesiekia
52,1 proc. Taip pat reikia pastebėti, jog žemo ir vidutinio turtingumo šalyse moterų verslininkių
pasiskirstymas ekonominiuose sektoriuose yra labai panašus ankstyvojoje ir brandžiojoje įmonių
stadijose. O turtingose šalyse brandžių įmonių etape moterys verslininkės mažiau aktyvios į
59
klientus orientuotose rinkose (sumažėja beveik 7 proc. punktais) ir dažniau nei ankstyvojoje
įmonių stadijoje jos renkasi pramonę (padidėja 6,1 proc. punkto), transportavimą (padidėja 3,5
proc. punkto), be to, nežymiai (2,7 proc. punkto) sumažėja moterų verslo paslaugų sektoriuje.
I. Alleno ir kitų (2008) statistinių duomenų tyrimas parodė, jog amžius, išsilavinimas,
darbinė padėtis, pajamos, socialiniai ryšiai ir nuovokumas, įžvalgumas turi didelę įtaką
apsisprendžiant pradėti įsitraukti į nuosavą verslą. Nors vyrai ir moterys turi daug panašumų,
galima išskirti skirtingas charakteristikas nagrinėjamose šalyse.
Moterų ir vyrų verslininkų amžiaus pasiskirstymo struktūra yra panaši, atsiranda skirtumai
lyginant šalis ir verslumo lygį (žr. B.3 pav.). Žemo ir vidutinio turtingumo šalyse ankstyvojoje
įmonių stadijoje moterų verslininkių skaičius didesnis tarp 25–34 amžiaus grupių moterų ir tarp
35–54 amžiaus moterų žinomų įmonių grupėje. Turtingose šalyse ankstyvojoje verslo kūrimo
stadijoje daugiausiai esančių moterų verslininkių amžiaus grupė yra nuo 25 iki 44 m., o žinomų
įmonių įkūrėjos moterys yra 35–54 amžiaus.
Priklausomai nuo lyties ir šalies ekonominio turtingumo lygio, užimtumas turi įtakos
verslininkų aktyvumui. Dirbančios moterys 3/4 karto labiau nei nedirbančios, išėjusios į pensiją
ar studentės norėtų pradėti nuosavą verslą. Tai gali būti paaiškinama, jog dirbančios moterys turi
daugiau priėjimo prie įvairių gamybos išteklių, socialinių turtų bei atsiranda daugiau idėjų,
kurios gali būti panaudotos nuosavame versle.
Moterų verslininkių vidutinis išsilavinimas turtingose šalyse yra didesnis nei moterų žemo
ir vidutinio turtingumo šalyse (žr. B.4 pav.). Turtingose valstybėse daugiau kaip pusė moterų
verslininkių turi aukštąjį bakalauro laipsnį, o daugiau nei ketvirtadalis– magistro, doktoranto
laipsnį. Priešingai žemo ir vidutinio turtingumo šalyse moterų verslininkių skaičius, turinčių
mažesnį nei aukštąjį išsilavinimą ankstyvojoje ir brandžiojoje verslo stadijose yra atitinkamai
34,1 ir 40,4 proc. Įdomu tai, jog tiek turtingose, tiek mažiau turtingose valstybėse išsilavinimo
lygis tarp ankstyvojo ir brandžiojo verslo moterų savininkių yra nedidelis.
Visose trijose skirtingose valstybių grupėse moterys ir vyrai su didesnėmis pajamomis
labiau nori įsitraukti į nuosavą verslą. Turtingose šalyse didėjant šeimos pajamoms didėja noras
pradėti verslą visoms moterims verslininkėms. Žemo ir vidutinio turtingumo šalyse pajamos
neturi tokios didelės tiesioginės įtakos moterims. Tačiau reikia nepamiršti, jog Lotynų Amerikos
ir Karibų regiono moterų verslininkių aktyvumo lygis ankstyvojoje verslo kūrimo stadijoje yra 4
kartus didesnis nei turtingų šalių verslininkių.
Nagrinėjant užimtumo, pajamų ir išsilavinimo rodiklius, iškyla įdomūs faktai. Mažiausias
namų ūkio pajamas turinti dirbanti moteris daugiau nei 3 kartus labiau norės įsitraukti į pradinę
nuosavo verslo kūrimo veiklą nei ji būtų bedarbė (atitinkamai dirbančios ir bedarbės moters
aktyvumo rodikliai 74,3 ir 21,6 proc.). O pradėtas, bet nebaigtas bakalauro laipsnis dirbančią
60
moterį beveik du kartus labiau sudomina imtis verslo ankstyvojoje jo stadijoje nei bedarbę
moterį (aktyvumo rodikliai atitinkamai yra 17,6 ir 9,9 proc.). Tačiau reikia pastebėti, jog
aukštesnis už minėtą išsilavinimas nesudomins labiau moterų įsitraukti į nuosavą verslą. Todėl
galima daryti išvadą, jog užimtumas labiau nei išsilavinimas skatina moteris būti aktyvesnėmis
ankstyvojoje verslo kūrimo srityje.
3.2 lentelė. Faktoriai, veikiantys verslininkystės suvokimą, pagal lytį ir šalis grupes
(sudaryta autorės pagal I. Alleno ir kitų (2008) duomenis)
Rodiklis – asmeniškai pažįsta verslininką, kuris per paskutinius 2 m. įkūrė verslą
Regionas Žemo ir vidutinio turtingumo šalys
Turtingos šalys Europa ir Azija Lot. Amerika ir Karibai
Verslo \ Lytis veiklos būsena Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys
Jokia veikla 43,6 36,5 46,8 34,1 36,5 27,9 Ankstyvoji stadija 76,8 54,2 68,2 56,9 60,4 56,6 Žinoma įmonė 64,7 52,2 55,6 46,4 52,8 45,9 Rodiklis – savo aplinkoje mato geras galimybes įkurti, plėtoti verslą ateinančius 6 mėn. Jokia veikla 33,7 30,9 29,1 44,1 35,4 33,5 Ankstyvoji stadija 57,4 50,3 70,9 67,1 64,6 59,7 Žinoma įmonė 47,7 42,4 60,5 59,8 52,2 45,0
Rodiklis – turi tinkamų žinių ir įgūdžių pradėti nuosavą verslą Jokia veikla 41,0 30,2 68,8 54,8 49,5 36,2 Ankstyvoji stadija 83,5 76,5 92,1 86,4 88,7 85,5 Žinoma įmonė 77,7 68,4 89,3 85,8 88,3 82,7
Rodiklis – jaučia baimę suklysti, kuri mažina norą įkurti verslą Jokia veikla 33,7 40,2 28,6 36,0 38,2 43,4 Ankstyvoji stadija 23,9 42,6 17,1 22,5 26,1 27,1 Žinoma įmonė 30,5 39,0 21,3 26,1 23,9 27,1
Moterų verslininkių pasitikėjimas savimi, savo įgūdžiais, pažinojimas kitų verslininkų,
pastabumas naujų galimybių yra daug didesnis nei moterų, neįsitraukusių į nuosavo verslo veiklą
(žr. 3.2 lentelę). Tačiau reikia pabrėžti, jog visose valstybių grupėse moterų verslininkių
optimizmo ir pasitikėjimo savimi lygis nusileidžia vyrų atstovams. Autorė mano, jog tai gali būti
paaiškinama kultūrinėmis subtilybėmis bei stereotipais ir tam gali neturėti jokio ryšio
išsilavinimas, pajamos ar darbinė padėtis.
Verslininkai mažiau jaučia baimę suklysti nei eiliniai darbuotojai. Tačiau moterys
verslininkės visose trijose nagrinėjamose valstybių grupėse labiau jaučia baimę suklysti versle
nei vyrai. Lyčių skirtumas dėl minėtos baimės labiausiai pasireiškia Europos ir Azijos šalyse
(skirtumas 8 proc.), mažiau – Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose (5 proc.). Šis
skirtumas labai nežymus turtingose šalyse. Nagrinėjant tik moteris verslininkes, jų baimės
rodiklis Europoje ir Azijoje siekia 40,3 proc., Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose –
61
34,2 proc. ir turtingose šalyse – 27,1 proc. Didesnė baimė suklysti mažiau turtingose šalyse gali
būti paaiškinama dėl didelio verslo būtinumo rodiklio tuose regionuose.
0
5
10
15
20
25
30A
rgen
tina
Belg
ija
Braz
ilija
Čilė
Dan
ija
Dom
inik
ijos R
esp.
Gra
ikija
Isla
ndija
Ispa
nija
Italij
a
Izra
elis
Japo
nija JK JAV
Kol
umbi
ja
Kro
atija
Latv
ija
Nyd
erla
ndai
Nor
vegi
ja
Peru
Pran
cūzi
ja
Rum
unija
Rusij
a
Serb
ija
Slov
ėnija
Suom
ija
Uru
gvaj
us
Ven
grija
Valstybės
Pro
cent
ai
200720082009
3.1 pav. Moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje, pagal šalis
2007–2009 m. (sudarytas autorės pagal GEM duomenis)
Lyginant naujausius statistinius duomenis, t. y. 2007–2009 metus, sunku analizuoti visas
valstybes, nes kiekvienais minėtais metais GEM pateikia ataskaitas apie skirtingas šalis. 2007–
2009 metų visų šalių vyrų ir moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvajame įmonių
etape pateikti B.2 lentelėje. Kartu toje lentelėje matome, kokie buvo pokyčiai lyginant su
ankstesniais metais. 3.1 paveiksle pateiktas grafinis vaizdas tik tų šalių, kurių rodikliai
analizuojami visose 2007–2009 m. ataskaitose. Galima pastebėti, jog 2008 metai, lyginant su
2007 m., buvo geresni daugeliui šalių, nes tais metais rodikliai beveik visose nagrinėtose šalyse
augo, o kitose šalyse kritimas irgi buvo nesmarkus – 10–20 proc. Tačiau Airijoje, Danijoje ir
Japonijoje moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai krito 30–40 proc. Iš pirmo žvilgsnio
atrodytų didelis smukimas, bet realiai kritimas sudarė tik po kelis vienetus nuo mažų rodiklių.
Rusijoje ir Slovėnijoje moterų verslumo rodikliai augo daugiau nei 40 proc., deja, realiai tai
sudarė tik kelis punktus. Kaip matome iš 3.1 pav., didžiausi augimo šuoliai 2008 m., lyginant su
2007 m., buvo Argentinoje (44 proc.), Graikijoje (120 proc.) ir Latvijoje (161 proc.).
2009 metai nebuvo tokie sėkmingi: tik nedaug valstybių moterų verslininkystės aktyvumo
rodiklis augo, daugiausiai būta smukimo arba išsilaikė nepakitęs rodiklis. Kaip matome iš 3.1
paveikslo, tik Brazilija (45 proc.) ir Latvija (103 proc.) patyrė ryškų augimą. Priešpriešai,
62
anksčiau stipriai augusi Argentina (-27 proc.), JAV (-32 proc.) ir Peru (-22 proc.) patyrė
nesėkmes.
Žvelgiant į trijų metų laikotarpį pagal 3.1 paveikslą matome, jog nuo 2007 iki 2009 moterų
verslininkystės rodiklis ankstyvojoje įmonių stadijoje nuosekliai augo tik Belgijoje, Čilėje,
Latvijoje, Rusijoje ir Vengrijoje, ryškiausiai krito Japonijoje, Kroatijoje ir Peru. Taip pat reikia
pabrėžti, jog Peru buvęs labai aukštas rodiklis paskutiniais metais krenta 3–5 rodiklio vienetais,
nors procentiškai 2008 m. krito 11 proc., 2009 m. – 22 proc. Taip pat verta išskirti, jog Latvijoje
augimas ryškus ne tik procentais, bet ir vienetais. Šis augimas labai įdomus dėl to, kad šalis maža
ir labai artima Lietuvos rinkai. Nors mūsų šalies duomenys nenagrinėjami GEM statistikoje, bet
Latvijos augimas mums gali teikti pavyzdį, kaip reikia tobulinti moterų verslumo lygį ir šalies
ekonomikos vystymąsi.
3.1.2. SITUACIJA VERSLE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ
TENDENCIJŲ ANALIZĖ EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS MASTU
Paskutiniaisiais metais moterų užimtumas ir vaidmuo mūsų šalies ekonomikoje didėjo.
Tačiau moterų integracija į privatų verslą dar vyksta gana vangiai. Kelerių metų tyrimų
duomenys parodė, kad moterys verslininkės sudaro tik trečdalį visų verslininkų ES ir Lietuvos
mastu. Tai nulėmė daugelis priežasčių ir ypač „dviguba našta“ (šeima–verslas). Todėl tik labai
stiprios asmenybės gali tokią naštą pakelti. Kaip rodo 2009 m. Lietuvos tyrimo duomenys,
moterų verslininkių dalis, sėkmingai penkerius metus išsilaikiusių versle, sudarė 28,7 procento, o
tai 0,7 procentinio punkto daugiau, palyginti su 2008 m. Tyrimų rezultatai parodė, kad tai
sąlygoja įvairios priežastys. Ypatingai svarbi šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo problema,
dėl to moterų verslininkių skaičius nuolat kinta. Jei moterų verslininkių skaičius padidėjo nuo
25,8 procento 2006 m. iki 31,3 procento 2007 m., tai 2008 m., lyginant su 2007 m., jų sumažėjo
3,3 procento. 2009 m. didžioji dauguma (58,7 procento) moterų verslo vadovių buvo 31–49 metų
moterys.
Moterys labiau linkusios steigti mažas įmones. Apie 70 proc. ES moterų verslininkių
vadovauja mažesnėms nei 5 darbuotojų įmonėms, 16 proc. moterų – įmonėms, kuriose dirba
6–10 darbuotojų, 11 proc. moterų – 11–49 darbuotojų turinčioms įmonėms ir tik 2,5 proc.
vadovauja įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų.
Atliekant analizę buvo pastebėtas įdomus reiškinys – išsiplėtė moterų veiklos sritys (žr. 3.3
lentelę). Žinoma, pagrindinės moterų verslo sritys išlieka nepakitusios: žmonių sveikatos
priežiūros ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, kuriose moterys
verslininkės sudaro didžiąją dalį sėkmės sulaukusių verslininkų – atitinkamai pagal sektorius
63
60,9 ir 58,3 procento. Tačiau paskutiniaisiais metais pastebimas moterų dalies padidėjimas
tokiuose anksčiau laikomuose išimtinai vyriškuose versluose kaip statyba ir transportas. Šiose
veiklose moterų dalis 2009 m. padidėjo – atitinkamai 2,8 ir 11,8 procentinio punkto. Kartu
pastebimas moterų dalies sumažėjimas kai kuriose veiklose: 10 procentinių punktų − meninėje,
pramoginėje ir poilsio organizavimo, 10 procentinių punktų − kito aptarnavimo, 6,9 procentinio
punkto − administracinėje ir aptarnavimo bei 2,3 procentinio punkto − apdirbamojoje gamyboje.
3.3 lentelė. SVV įmonės pagal verslininko lytį ir ekonominės veiklos rūšis,
moterys+vyrai=100 proc. (Statistikos departamentas)
Ekonominės veiklos rūšys Moterys Vyrai 2008 2009 2008 2009
Iš viso 28,0 28,7 72,0 71,3 Apdirbamoji gamyba 23,7 21,4 76,3 78,6 Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 12,5 14,3 87,5 85,7 Statyba 12,3 15,1 87,7 84,9 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 32,4 31,2 67,6 68,8 Transportas ir saugojimas 12,9 24,7 87,1 75,3 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 49,2 58,3 50,8 41,7 Informacija ir ryšiai 18,6 23,5 81,4 76,5 Finansinė ir draudimo veikla 50,0 - 50,0 - Nekilnojamojo turto operacijos 20,0 20,6 80,0 79,4 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 40,0 100,0 60,0 - Administracinė ir aptarnavimo veikla 38,7 31,8 61,3 68,2 Švietimas 30,0 44,4 70,0 55,6 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 65,6 60,9 34,4 39,1 Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 50,0 40,0 50,0 60,0 Kita aptarnavimo veikla 40,7 30,0 59,3 70,0
2007 metais Eurostatas inicijavo SVV sėkmės veiksnių tyrimą penkiolikoje ES šalių
(Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygos). Tyrime dalyvavo šios šalys: Austrija (AT), Čekijos
Respublika (CZ), Danija (DK), Estija (EE), Latvija (LV), Lietuva (LT), Liuksemburgas (LU),
Portugalija (PT), Prancūzija (FR), Slovakija (SK), Slovėnija (SL), Švedija (SE), Bulgarija (BG),
Rumunija (RO). Pagrindinis tarptautinio tyrimo tikslas – sužinoti verslininkų, penkerius metus
išsilaikiusių versle, nuomonę apie veiksnius, turėjusius įtakos įmonės veiklai, įvertinti verslo
pradžios motyvaciją, sunkumus pirmaisiais veiklos metais, esamą įmonės situaciją, susipažinti su
tolimesniais verslo plėtros planais (Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygos). Šiame tyrime
buvo vertinama verslo sėkmė tik pagal veiklos srities pasirinkimą, verslo pradžios motyvaciją ir
verslininkų profesinę veiklą prieš steigiant įmonę. Kai kurių ES šalių verslininkų lytis pagal
pagrindines veiklos sritis parodyta 3.4 lentelėje.
64
3.4 lentelė. ES verslininkų lytis pagal pagrindines ekonomines veiklas, proc. (Smulkių ir
vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
ES šalys Lytis
Vis
a pr
amon
ė
Stat
yba
Pre
kyba
Pas
laug
os
Vie
šbuč
iai
rest
oran
ai
Tra
nspo
rtas
, sa
ndėl
iavi
mas
ry
šiai
Fin
ansi
nis
tarp
inin
ką-
vim
as
Nek
ilnoj
amas
tu
rtas
, nuo
ma
ir k
t.
ES Moteris 8,55 2,16 41,37 98,29 8,08 2,34 3,89 33,62 Vyras 13,08 21,02 27,44 65,90 4,16 5,97 2,76 25,57
AT Moteris 4,96 2,12 27,52 92,92 13,10 4,59 0,61 47,08 Vyras 8,23 14,34 23,24 77,43 6,04 5,81 1,74 40,60
CZ Moteris 7,43 0,60 33,72 91,97 10,10 2,64 1,76 43,74 Vyras 21,08 20,77 25,18 58,16 3,27 5,48 1,85 22,39
EE Moteris 11,34 3,15 34,45 85,50 4,83 8,82 3,57 33,61 Vyras 11,83 9,63 39,14 78,54 3,65 7,51 3,19 25,05
LT Moteris 12,03 2,87 47,42 85,10 9,60 5,87 3,87 18,34 Vyras 18,75 10,63 39,25 70,63 2,96 11,58 1,05 15,79
LV Moteris 8,56 2,90 46,59 88,53 10,60 4,35 1,45 25,54 Vyras 16,86 8,00 37,13 75,14 4,20 8,87 1,11 23,83
3.4 lentelėje pateikti duomenys leidžia teigti, kad ir ES šalyse, ir Lietuvoje SVV moterys ir
vyrai dažniausiai užsiima paslaugomis (ES moterys – 98,29 proc., o Lietuvoje – 85,10 proc.;
atitinkamai vyrai: 65,9 proc. ir 70,63 proc.). Mažiausiai moterų pagal veiklos sritis ES užsiima
transporto sandėliavimo ir ryšių paslaugomis (2,34 proc.), o Lietuvoje – statybų verslu (2,87
proc.). Mažiausiai vyrų pagal veiklos sritis ir ES, ir Lietuvoje užsiima finansiniu tarpininkavimu
(atitinkamai: 2,76 proc. ir 1,05 proc.). Taigi moterys ir vyrai ES ir Lietuvoje dažniausiai užsiima
paslaugų verslu, nes sėkmingai įsitvirtinant šioje veiklos srityje ne visada reikia didelių finansinių
išteklių, SVV lengviau panaudoti nestandartines, lanksčias darbuotojų užimtumo formas (pvz.,
darbas ne visą darbo dieną ar savaitę, darbas namuose ir pan.), kurios labai patogios kai kurioms
visuomenės narių grupėms (pvz., tėvams auginantiems vaikus, neįgaliesiems ir kt.).
3.5 lentelėje parodytos dažniausiai tyrimo metu užfiksuotos priežastys, paskatinusios
Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkus pradėti verslą. Įdomu tai, kad Lietuvoje ir ES vyrai ir
moterys tris svarbiausius motyvus, kurie paskatino imtis verslo, nurodė tuos pačius: „norą būti
šeimininku sau pačiam“, „perspektyvą uždirbti daugiau pinigų“ ir „norą išbandyti save versle“.
Skyrėsi tik prioritetų tvarka ir procentinė svarba. Pagrindinis ir svarbiausias motyvas, paskatinęs
moteris ir vyrus Lietuvoje ir ES užsiimti verslu, buvo „noras būti šeimininku sau pačiam“. Gauti
rezultatai leidžia teigti, jog nepriklausomai nuo šalies ekonominės, kultūrinės, socialinės
65
situacijos, tradicijų ir patyrimo verslo srityje, nepriklausomai nuo lyties, svarbiausias sėkmę
lemiantis motyvas pradedant verslą yra „noras būti šeimininku sau pačiam“.
3.5 lentelė. Dažniausiai užfiksuotos priežastys, paskatinusios Lietuvos ir kitus ES verslininkus
pradėti verslą, proc. (sudaryta autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
Moterys Lietuvoje Moterys ES 1) noras būti šeimininku sau pačiam (82,24) 1) noras būti šeimininku sau pačiam (73,58) 2) noras išbandyti save versle (76,36) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (70,59) 3) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (73,93) 3) noras išbandyti save versle (67,19)
Vyrai Lietuvoje Vyrai ES 1) noras būti šeimininku sau pačiam (83,24) 1) noras būti šeimininku sau pačiam (75,67) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų“ (81,20) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (73,43) 3) noras išbandyti save versle (73,73) 3) noras išbandyti save versle (68,01)
ES tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ne tik verslo pradžios kūrimo motyvus, bet ir
atidžiau pažvelgti į dabartines įmonių plėtros sąlygą – susipažinti su darbuotojų skaičiaus
didėjimu, pažangių technologijų ir kitų inovacijų diegimu. ES šalių vidurkis rodo spartesnį
darbuotojų skaičiaus augimą jaunų (iki 30 metų amžiaus) verslininkų vadovaujamose SVV
įmonėse – jų plėtra sudarė 203,3 procento. Didžiausias darbuotojų skaičiaus augimas šios
amžiaus grupės verslininkų vadovaujamame versle užfiksuotas Čekijoje – 406,9 proc. Vidutinio
(31–49 metų) amžiaus Lietuvos verslininkai sparčiausiai, palyginti su kitomis ES šalimis, didino
darbuotojų skaičių (207,9 proc.). Lietuva išsiskiria ir vyriausioje verslininkų amžiaus grupėje –
darbuotojų skaičius padidėjo 186 procentais. Mažiausias darbuotojų skaičiaus augimas buvo
Švedijoje ir Danijoje, kuriose įmonių rentabilumą lemia inovacijų diegimas.
Dažniausia tyrimo metu užfiksuota Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla
prieš steigiant įmonę parodyta 3.6 lentelėje.
3.6 lentelė. Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla prieš steigiant įmonę, proc. (sudaryta
autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
Veikla Lytis Lietuva Europos Sąjunga
Samdomas darbuotojas Moterys 63,90 51,82 Vyrai 54,94 58,11
Vadovavo kitai įmonei Moterys 12,34 11,28 Vyrai 32,38 18,42
Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų sėkmei, kuriant SVV, teigiamai veikė profesinė veikla,
kuria jie buvo užsiėmę prieš pradėdami nuosavą verslą. Abiejų lyčių atstovai Lietuvoje ir ES iki
66
pradėdami kurti savo SVV veiklą jau turėjo darbo patirties, be to, dalis jų jau buvo vadovavę
kitai įmonei. Tokia patirtis turėjo didelę įtaką pradėto naujo verslo sėkmei.
3.7 lentelė. Lietuvos ir ES šalių SVV įmonių pelningumo vertinimai pagal verslininkų lytį
(sudaryta autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
ES šalis Lytis Labai gerai Gerai Patenkinimai Blogai
EU Moterys 2,97 30,85 38,21 26,49 Vyrai 3,60 36,69 40,08 18,68
LT Moterys 2,29 13,04 64,76 19,63 Vyrai 3,01 24,01 54,19 18,80
Atsižvelgiant į verslininkų nuomones apie jų įmonių pelningumo vertinimą galima�padaryti
išvadą apie šalies aplinkos palankumą verslo kūrimui lygį. Kaip matome iš 3.7 lentelės, Lietuvos
verslininkų dalis, vertinanti „labai gerai“ savo įmonės pelningumą, atitinka ES vidurkį. Tačiau
„gerai“ vertinančių savo pelningumą Lietuvoje yra mažiau nei bendras ES vidurkis. Taip pat
reikėtų atkreipti dėmesį, jog moterys verslininkės Lietuvoje beveik 3 kartus blogiau vertina savo
įmonės pelną nei visos ES moterys verslininkės ir jos yra 2 kartus pesimistiškesnes nei Lietuvos
vyrai. Didžiausia mūsų verslo atstovų dalis įvertino savo veiklą „patenkinamai“. Toks
įvertinimas tarp Lietuvos moterų yra 2 kartus didesnis nei ES vidurkis. Analizė rodo, jog
Lietuvos verslininkai pesimistiškiau vertina savo pelningumo galimybes nei ES vidurkis.
Statistikos departamento duomenimis, geriausiai savo verslą įvertino Austrijos ir Danijos abiejų
lyčių verslininkai, blogiausiai – mūsų kaimynė Latvija. Didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų
„labai gerai“ įvertinusių savo verslo pelningumą yra Liuksemburge, skirtumas sudaro 6 proc.
punktus nuo 2,93 moterų ir 8,85 vyrų rodiklio įvertinimo.
Daugelyje šalių, išskyrus Italiją, Liuksemburgą ir Švediją, inovacinėje veikloje aktyvesni
buvo vyrai nei moterys (žr. 3.8 lentelę). Produkto inovacija buvo pagrindinė ir vyrų, ir moterų
inovacinės veiklos kryptis ES. Daugiausia produkto inovacijų diegė Švedijos ir Slovakijos
verslininkai. Moterų inovacinė veikla daugiausia pasireiškė rinkodaros srityje, aktyviausios buvo
Švedijos, Portugalijos ir Slovėnijos moterys. Visi Lietuvos verslininkų inovacinės veiklos
rodikliai viršija ES bendrus vidurkius. Mūsų statistiniai duomenys smarkiai viršija tokių šalių
kaip Bulgarija ir Rumunija rezultatus. Bet kita vertus mes labai atsiliekame nuo Švedijos, kuri
ypač pažangi produktų inovacinėje veikloje. Be to, reikia pastebėti, jog Švedijoje vyrų ir moterų
verslininkų inovacinė plėtra labai panaši. Lietuvos moterys nuo vyrų verslininkų atsilieka
20–40 proc. visose inovacinėse srityse, išskyrus rinkodaros inovaciją, kur skirtumas minimalus.
67
3.8 lentelė. Inovacinės veiklos kryptys pagal verslininkų lytį, proc. (sudaryta autorės, pagal
Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
ES CZ DK EE IT LV LT LU AT PT SI SK SE BG RO M
oter
ys
Produkto inovacija 13,6 17,1 15,6 15,3 11,2 23,9 20,3 23,4 20,9 15,0 24,4 27,5 41,5 8,3 5,9 Technologinė inovacija 4,1 5,4 7,3 5,7 3,1 10,7 8,5 7,1 3,5 7,4 13,5 11,2 9,3 1,8 2,0 Organizacinė inovacija 5,2 6,6 3,2 10,7 5,5 9,9 6,4 14,2 5,8 14,2 12,9 8,5 12,3 2,2 2,4 Rinkodaros inovacija 9,1 12,6 13,0 8,8 6,9 14,5 17,9 18,4 16,7 21,2 20,9 17,4 24,4 7,2 3,3
Vyr
ai
Produkto inovacija 14,5 20,6 16,5 18,2 8,2 28,0 25,3 26,1 24,2 18,2 31,9 33,7 39,4 10,5 7,1 Technologinė inovacija 7,8 14,3 9,3 7,2 4,2 13,1 13,6 4,0 6,5 15,2 21,1 22,8 13,7 3,0 3,0 Organizacinė inovacija 6,5 8,5 4,6 7,9 5,8 9,3 10,6 10,1 7,2 15,3 15,8 12,2 12,5 3,0 2,5 Rinkodaros inovacija 10,4 18,3 8,7 9,4 5,9 15,7 18,1 14,4 15,7 20,8 20,0 23,1 23,2 6,3 3,8
Apibendrinant galima pastebėti ir pasidžiaugti, jog 2009 m., lyginant su 2008 m., Lietuvoje
padidėjo moterų verslininkių dalis. Taip pat paskutiniaisiais metais pastebimas moterų dalies
padidėjimas tokiuose anksčiau laikomuose išimtinai vyriškuose versluose kaip statyba ir
transportas. Tačiau moterų verslininkių dalis ir kiti lyčių segregaciją atspindintys rodikliai rodo,
jog Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Reikia nepamiršti, jog visos ES šalys yra skirtingos
ir unikalios, todėl Lietuvai reikia pačiai analizuoti ir mokytis iš savo klaidų, ne aklai
pasinaudojant kaimyninių šalių patirtimi.
68
3.2. SITUACIJA DARBO RINKOJE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ
TENDENCIJŲ TYRIMAS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS MASTU
Situacija darbo rinkoje gali būti analizuojama užimtumo, nedarbo lygio ir darbo
užmokesčio rodikliais. Be to, šie rodikliai skaidomi pagal lytį, kas leidžia analizuoti lyčių
lygybės aspektus darbo rinkoje.
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis,
2009 m. moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus) buvo 60,7 proc., vyrų – 59,5 procento,
2008 m. – atitinkamai 61,8 ir 67,1 procento (žr. 3.2 paveikslą). Trečiąjį 2009 m. ketvirtį Europos
Sąjungos valstybėse narėse moterų užimtumo lygis siekė 58,7 proc., vyrų – 71 proc. Didžiausias
moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (73,7 proc.) ir Nyderlanduose (71,5 proc.), žemiausias –
Maltoje (37,9 proc.) ir Italijoje (46,1 proc.). 2008 m. moterų užimtumo lygis visose ES
valstybėse narėse buvo mažesnis negu vyrų. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje
(74,3 proc.), Švedijoje (71,8 proc.), Nyderlanduose (71,1 proc.), vyrų – Nyderlanduose (83,2
proc.), Danijoje (81,9 proc.), Kipre (79,2 proc.), Austrijoje (78,5 proc.). Galima daryti išvadą,
jog nuo 2008 m. moterų užimtumo lygis Lietuvoje ir ES ėmė mažėti, bet lėčiau nei vyrų.
66 66,3
67,967,1
59,559,4
6162,2 61,8
60,7
54
56
58
60
62
64
66
68
70
2005 2006 2007 2008 2009
Proc
enta
i
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Vyrųužimtumolygis
Moterųužimtumolygis
Vyrųnedarbolygis
Moterųnedarbolygis
3.2 pav. Vyrų ir moterų užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvoje, 15–64 metų amžiaus gyventojų,
procentais (sudaryta autorės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)
2009 m. darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis 2009 m.
buvo 17 procentų ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų – 10,4 procento ir per metus išaugo 1,9
karto. Kaip matome iš 3.2. paveikslo, Lietuvoje moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų.
2008 m. moterų nedarbo lygis 21 ES valstybėje narėje (išskyrus Airiją, Estiją, Jungtinę
69
Karalystę, Latviją, Lietuvą ir Rumuniją ) buvo didesnis negu vyrų. 2008 m. daugelyje ES
valstybių moterų nedarbo lygis palyginti su 2007 m. sumažėjo, o išaugo Estijoje, Ispanijoje,
Italijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Vyrų nedarbo lygis ES valstybėse nuo 2007 m. iki 2008 m.
beveik nepasikeitė.
Europos Komisijos ataskaitoje „Moterų ir vyrų lygybė 2009“ pateiktais duomenimis, pagal
moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumą Lietuva liko trečiojoje vietoje Europos Sąjungoje. Pagal
pagyvenusių moterų užimtumo lygį Lietuva užėmė septintąją vietą Europos Sąjungoje, o pagal
moterų, auginančių vaikus iki 12 metų, užimtumo lygį – penktąją vietą. Pagal moterų ir vyrų
nedarbo lygio skirtumą Lietuva buvo septintojoje vietoje Europos Sąjungoje.
3.9 lentelė. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis
(sudaryta autorės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)
Ekonominės veiklos rūšys 2002 2006 2007 2008
Kasyba ir karjerų eksploatavimas -6,9 10,8 14,9 14,3 Apdirbamoji gamyba 21,9 26,5 29,8 32,7 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 16 14,6 16 20,1 Statyba 4,8 15 22,8 6,9 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 24,1 20,2 24,4 26,1
Viešbučiai ir restoranai 11,2 16,1 13,5 19,4 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 8,4 -3 -4,2 6,1 Finansinis tarpininkavimas 39,8 39,1 39,3 47,7 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 9,2 7,9 6,6 11,3 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 12,6 7,3 7,6 7,4
Švietimas -5,9 -1,8 -3,1 2 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 17,3 30,7 32,1 25,1 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 23,2 22,1 26,2 30,3
Kaip matome iš 3.9 lentelės, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis labai nevienodas
ekonominiuose sektoriuose. 2002–2008 m. laikotarpiu šie rodikliai beveik visose ekonominėse
veiklose didėjo. Didžiausi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai 2008 m. pastebimi
finansinio tarpininkavimo, apdirbamojoje pramonėje bei kitoje komunalinėje, socialinėje ir
asmeninėje aptarnavimo veiklose. Tik statybos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo srityse
paskutiniais metais darbo užmokesčio atotrūkis sumažėjo. 2007 m. Europos Sąjungoje didesnis
negu Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų
įmonėse buvo Čekijoje (25,4 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21,3 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2008 m. sudarė 2020 litų, palyginti su 2007 m., jis
70
padidėjo 20,5 procento ir buvo 19,3 procento mažesnis negu vyrų. Valstybės sektoriuje moterų
vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 m. buvo 2139,2 lito, palyginti su 2007 m.,
padidėjo 22,9 procento ir buvo 20,3 procento mažesnis negu vyrų. Privačiame sektoriuje moterų
vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 m. buvo 1916 litų, palyginti su 2007 m.,
padidėjo 18,2 procento ir buvo 21,5 procento mažesnis negu vyrų. Vyrų vidutinis mėnesinis
bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2008 m. sudarė 2504,6 lito,
palyginti su 2007 m., padidėjo 18,4 procento. 2008 m. Lietuvoje moterų vidutinis valandinis
bruto darbo užmokestis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo penktadaliu (20,5 proc.)
mažesnis negu vyrų (2007 m. – 24,4 proc.). Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis
sudarė 11,46 litus, vyrų – 14,41 lito.
Mažai mokamą darbą dirba daugiau moterų nei vyrų iš dalies dėl to, kad moterys dažniau
nei vyrai dirba ne visą darbo dieną. Lietuvoje 2008 m. ne visą darbo dieną dirbo 64,8 tūkst., arba
8,6 procento visų dirbančių moterų (vyrų – 4,9 proc.). Tyrimo duomenimis, didžiausias skaičius
moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, yra Nyderlanduose (74,7 proc.), Danijoje (45 proc.) ,
Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje (per 42 proc.).
Darbo užmokestis yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių moterų apsisprendimą iš
namų ruošos pereiti į darbo rinką. Be to, daugeliui vienišų moterų tai vienintelis jų ir jos atžalų
pragyvenimo šaltinis. Todėl būtina mažinti darbo užmokesčio skirtumą lyčių aspektu.
Lietuvos darbo rinkai būdingas susiskirstymas į vyriškus ir moteriškus darbus. Statistikos
departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje daugiausia moterų dirba sveikatos priežiūros ir
socialinio aprūpinimo bei apgyvendinimo ir maitinimo (87,9 ir 85,6 proc.), švietimo (78,2 proc.)
paslaugų sektoriuose (žr. A priedą), kur paprastai visų dirbančiųjų šiose srityse darbo
užmokestis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu kitose šalies ūkio srityse (kur dominuoja
vyrai), yra mažesnis.
Lietuvos moterų ir vyrų darbo užimtumo 2006–2008 m. dinamika (žr. A priedą) rodo, kad
lyties atžvilgiu neįvyko jokių reikšmingų struktūrinių pokyčių – didesnė moterų dalis
„moteriškose“ profesijose. Jeigu moterys Lietuvoje nemato perspektyvų užsidirbti arba išreikšti
save darbo rinkoje, tikėtina, jog jos nepasitikės savimi ir nebandys kurti nuosavo verslo. 2009 m.
po kriziniai rodikliai rodo abiejų lyčių užimtumo lygio mažėjimą ir nedarbingumo lygio
didėjimą. Didžiausią įtaką smukusi ekonomika turėjo vyrų užimtumui, nes jie sudaro didžiąją
dalį darbo rinkos.
71
3.3. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI LIETUVOJE IR JIEMS
BŪDINGŲ LYČIŲ ASPEKTŲ TYRIMAS
Verslo internacionalizavimo procesus sunku ištirti statistinių duomenų rodikliais.
Dažniausiai naudojami verslo įmonių skaičiaus tyrimai. Autorė mano, jog tikslinga ištirti verslo
įmonių skaičių Lietuvoje, jų dinamiką pagal lytį, eksporto ir importo mastus Lietuvoje bei mūsų
verslininkų kontroliuojamų įmonių skaičių užsienyje.
Nors Lietuvoje ir pastebima pažanga gerinant bendrąją verslo aplinką ir mažinant patekimo
į rinką barjerus, verslumo lygis auga labai lėtai (žr. C priedą.). Šalies ar atskiro administracinio
vieneto verslumas įvertinamas skaičiuojant, kokia gyventojų dalis užsiima verslu. Tam reikia
palyginti veikiančių verslo įmonių skaičių su gyventojų skaičiumi.
2009 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 187 314 veikiančios įmonės ir fiziniai
asmenys, vykdantys ekonominę veiklą (žr. 3.10 lentelę). Palyginti su 2008 m. sausio 1 d.
duomenimis, jų skaičius padidėjo 5,9 procento. 1000 gyventojų tenka 56 veikiančios įmonės ir
juridiniai asmenys. Verslumas šalyje išaugo 5,7 procento.
3.10 lentelė. Veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, skaičius 2004–
2008 m. (Statistikos departamento duomenys)
Veikiančių įmonių skaičius
Fizinių asmenų
skaičius*
Įmonių ir fizinių
asmenų (1+2)
1000 gyventojų tenka įmonių ir fizinių asmenų
1000 gyventojų
tenka įmonių Data
1 2 3 4 5 6 56176 55503 111679 33 16 2005–01–01 56792 72506 129298 38 17 2006–01–01 60094 83463 143557 42 18 2007–01–01 63561 113301 176862 53 19 2008–01–01 65526 121788 187314 56 20 2009–01–01
*Pastaba: įtraukti fiziniai asmenys, vykdę ekonominę veiklą pagal verslo liudijimus ir be jų, bei ūkininkai.
Kaip matome iš C priedo, verslumo dinamika nevienoda visoje šalyje. Ypač išsiskiria
Vilniaus apskritis, kurioje sparčiausiai auga veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų
skaičius. Tam įtakos turi keletas veiksnių, tokių kaip santaupos ar šeimos ir draugų finansinė
parama arba akcinis kapitalas verslo pradžiai. Būtent šioje apskrityje užimtumo lygis per
pastaruosius ketverius metus yra pats aukščiausias šalyje (per 67 proc.), o vidutinis mėnesinis
atlyginimas auga sparčiausiai ir yra 300–600 litų didesnis negu kitose apskrityse.
Nuo 2006 m. visose mūsų tėvynės apskrityse įmonių skaičius nuosekliai didėjo, aiškiausiai
tai matome Vilniaus apskrityje. Galima daryti išvadą, jog prie tokio augimo prisidėjo tuometinis
72
ekonomikos augimas. Pažymėta neigiama verslumo dinamika Tauragės ir Utenos apskrityse, kur
veikiančių įmonių skaičius nuo 2008 m. tik mažėjo. Tai sąlygojo mikroįmonių skaičiaus
mažėjimas. Tačiau reikia nepamiršti pasaulinės finansinės krizės, kuri sąlygojo visose Lietuvos
apskrityse įmonių skaičiaus sumažėją nuo 2009 m.
Nagrinėjant naujausius 2009 m. įregistruotų įmonių duomenis bei moterų vadovių skaičių,
matome, jog daugiausiai aukštas pareigas užimančių moterų yra žmonių sveikatos priežiūros ir
socialinio darbo (64,7 proc.), švietimo (60,1 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų
(55,0 proc.) veiklose (žr. I priedą). Būtent šios sritys dažniausiai ir laikomos „moteriškomis“.
Mažiausiai moterų vadovių yra elektros, dujų, vandens, garo tiekimo ir tvarkymo (6,9 proc.) ir
statyboje (9,1 proc.) srityse, kurios stereotipiškai laikomos „vyriškomis“.
3.11 lentelė. Lietuvos SVV produkcijos pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis ir
pardavimo rinkas, proc. (Statistikos departamento duomenys)
Vietos / regioninei rinkai Šalies rinkai ES ribose Už ES ribų
2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 Iš viso 43,00 41,30 31,70 33,30 16,90 16,50 8,40 8,90 Apdirbamoji gamyba 35,40 35,70 32,30 36,50 22,70 20,90 9,60 7,00 Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 43,80 39,10 50,00 30,40 6,30 21,70 _ 8,70
Statyba 49,40 44,40 33,80 38,50 11,30 10,70 5,60 6,40 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 40,80 38,10 33,30 33,60 17,10 17,10 8,80 11,20
Transportas ir saugojimas 30,20 26,60 27,00 29,20 29,80 29,20 13,00 15,10 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 69,10 72,00 17,30 15,90 9,10 8,50 4,50 3,70
Informacija ir ryšiai 32,70 37,30 35,70 42,20 17,30 14,50 14,30 6,00 Finansinė ir draudimo veikla 58,80 - 17,60 - 5,90 - 17,60 - Nekilnojamojo turto operac. 52,10 55,20 41,50 37,50 6,40 5,20 - 2,10 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 44,40 50,00 33,30 50,00 22,20 _ _ _
Administracinė ir aptarnavimo veikla 32,80 52,20 38,80 26,10 19,40 15,20 9,00 6,50
Švietimas 62,10 50,00 24,10 33,30 6,90 5,60 6,90 11,10 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 66,00 62,80 23,40 25,60 6,40 7,00 4,30 4,70
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 45,50 33,30 36,40 50,00 9,10 16,70 9,10 _
Kita aptarnavimo veikla 76,70 61,20 14,00 28,60 4,70 8,20 4,70 2,00
Surasti rinką savo pagamintam produktui ar paslaugai realizuoti – pagrindinė verslo
pradžios užduotis, o šios rinkos išplėtimas už šalies ribų ir išsilaikymas joje yra sėkmingo verslo
koncepcija. Tačiau SVV įmonėms, kurios yra nedidelės ir dažniausiai tik teikia paslaugas, nėra
73
lengva šias paslaugas realizuoti šalies rinkoje, ką jau kalbėti apie patekimą į tarptautines rinkas.
Tai patvirtina Statistikos departamento duomenys – didžioji dalis (41,3 proc. − 2009 m. ir 43
proc. − 2008 m.) verslininkų realizuoja savo gaminius ir teikia paslaugas regioninėje rinkoje, tai
yra veiklos vykdymo vietoje, o 33,3 procento 2009 m. ir 31,7 procento 2008 m. tirtų įmonių
tenkina visos šalies vartotojų poreikius (žr. 3.11 lentelę.). 2009 m. 0,4 procentinio punkto
sumažėjo dalis įmonių, realizavusių savo produkciją Europos Sąjungos šalių rinkose ir 0,5
procentinio punkto padidėjo realizavusių kitų užsienio šalių rinkose.
Prekių ir paslaugų pardavimo rinkos analizė pagal ekonominės veiklos rūšis parodė, kad
daugiausia savo produkciją ar paslaugas realizavo vietos regioninėje rinkoje apgyvendinimo ir
maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės – 72 procentai 2009 m. ir 69,1 procento 2008
metais. Realizavimo rinkų įvairumu išsiskiria statybos, apdirbamosios gamybos, transporto ir
saugojimo bei informacijos ir ryšių veiklos, kurių įmonės realizuoja savo gaminius ir teikia
paslaugas ne tik šalies, bet ir užsienio šalių rinkose. Daugiausia teikiančių paslaugas Europos
Sąjungos (ES) šalyse buvo transporto ir saugojimo (29,2 proc.), apdirbamosios gamybos (20,9
proc.) ir elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo (21,7 proc.) veiklose. Už ES ribų
savo paslaugas daugiausia teikė transporto ir saugojimo veiklos įmonės (15,1 proc. − 2009 m. ir
13 proc. − 2008 m.).
Lietuvos apskrityse labai netolygūs eksporto ir importo mastai (žr. D priedą). Telšių
regionas nėra mažiausias, turi daugiau įmonių nei Tauragė, tačiau šių apskričių užsienio
prekybos dydžiai beveik 30 kartų mažesni. Tai galima būtų paaiškinti pramonės stygiumi ir
vyraujančia paslaugų sritimi Telšių apskrityje. Iš Lietuvos regionų, daugiausiai eksportuoja
Klaipėda, importuoja – Tauragė. Mažiausias prekybos balansas Vilniuje (-1,4 proc.), didžiausias
Marijampolėje ( -15,9 proc.).
Kaip parodė Statistikos departamento tyrimo rezultatai, didžiosios dalies verslininkų
prognozės jų verslo atžvilgiu buvo gana optimistinės – net 85,3 procento 2009 m. ir 77,8
procento 2008 m. verslininkų manė, kad įmonė artimiausius dvejus metus liks tokia pat, kaip ir
dabar, ir 4,2 procento tikėjosi praplėsti savo verslą, susijungdami su viena ar keliomis įmonėmis.
Ketinančių parduoti ar likviduoti dabartinę įmonę, siekiant įsteigti naują, vykdančią tokią pat
veiklą, dalis buvo labai nedidelė – 1,2 procento 2009 m. ir 1,6 procento 2008 m., o steigti naują,
vykdančią kitą veiklą, ketino tik 1,3 procento 2009 m. ir 2,2 procento 2008 m. verslininkų. 2009
m. šiek tiek (0,7 procentinio punkto) padidėjo dalis verslininkų, ketinančių parduoti ar likviduoti
savo įmonę, nesteigiant kitos – nuo 7,4 procento 2008 m. iki 8,1 procento 2009 m.
74
70
24
7
971
1
10
1
262
31
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Apdirbamoji gamyba
Kita komunalinė, socialinė ir asmeninėaptarnavimo veiklaStatyba
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; varikliniųtransporto priemonių ir motociklų remontasViešbučiai ir restoranai
Švietimas
Transportas, sandėliavimas ir ryšiai
Finansinis tarpininkavimas
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita versloveikla
3.3 pav. Lietuvos kontroliuojamos įmonės užsienyje 2007 m. (sudaryta autorės, remiantis
Statistikos departamento duomenimis)
Nors verslininkų nuomonės optimistiškos, deja, tai neatsispindi statistikoje. Lietuvos
kontroliuojamų įmonių skaičius užsienyje auga nežymiai: 2007 m. buvo tik 296, 2006 m. – 258
įmonės ES bei atitinkamai 208 ir 221 įmonės ne ES šalyse. Bendras Lietuvos kontroliuojamų
įmonių skaičius užsienyje 2007 m. paaugo 5 proc., 2006 m. prieaugis sudarė 10 proc. Tikėtina,
kad paskutiniais metais šis rodiklis auga dar mažiau arba yra neigiamas. Kaip matome iš 3.3
paveikslo, daugiausiai įmonių 2007 m. veiklą vykdė didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje,
variklinių transporto priemonių ir motociklų remonte (262 įm.) ir nekilnojamo turto, nuomos ir
kitos verslo veiklos srityje (97 įm.). Reikia nepamiršti, jog tokios sritys dažniausiai laikomos
„vyriškomis“, todėl galima daryti išvadą, jog 2007 m. buvo daugiau vyrų verslininkų,
kontroliavusių įmones užsienyje. „Moteriškomis“ laikytinos veiklos sritys kaip švietimas bei
sveikatos priežiūra ir socialinis darbas bendroje sumoje turi tik vieną kontroliuojamą įmonę
užsienyje.
Apibendrinant tyrimą galima daryti išvadą, jog daugiausiai aukštas pareigas užimančių
moterų yra žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo bei apgyvendinimo ir
maitinimo paslaugų veiklose. Būtent šios sritys stereotipiškai laikomos „moteriškomis“. Lietuvos
kontroliuojamų įmonių skaičiaus dinamika pagal veiklos sritis leidžia spėti, jog moterys
verslininkės valdo daug mažiau įmonių užsienyje nei vyrai.
75
3.4. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS ĮMONĖSE, NAGRINĖTAS
LYČIŲ ATŽVILGIU, IR JO BENDRŲJŲ TENDENCIJŲ ANALIZĖ ES IR LIETUVOJE
Informacinės technologijos yra neatsiejama verslo plėtros ir internacionalizavimo priemonė
šiuolaikiniame moderniame pasaulyje. IT mastas šalies mastu gali būti matuojamas įmonių
skaičiumi, kurios naudoja kompiuterius, internetą, turi e. svetainę ir prekiauja internetu.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinę IT naudojimo 2008 – 2009 metais ataskaitą,
iš 134 šalių Lietuva užima 35 vietą. Ataskaitoje nurodoma, kad pagal IRT aplinką Lietuva 40
vietoje, pasiruošimą naudoti IRT – 44, realų IRT naudojimą – 32 vietoje. E. dalyvavimo
indeksas parodo valstybės teikiamas informacijos ir paslaugų, skirtų įtraukti piliečius į viešąją
politiką, kokybę ir naudingumą. Lietuvos e. dalyvavimo rodiklis – 19 vieta (Informacinės
visuomenės plėtros komitetas).
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pradžioje 96,1 proc. gamybos ir paslaugų
įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų darbe naudojosi kompiuteriais, 94,9 proc. –
internetu. Šie duomenys beveik neatsilieka nuo ES vidurkio. 2008 m. pradžioje kompiuteriais ir
internetu atitinkamai naudojosi 94,8 ir 92,7 proc. įmonių. Išankstiniais duomenimis,
kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 31,1, internetą – 28,4 proc.
gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų. 2008 m. – atitinkamai 32,5 ir 29,2 proc. ES 2008 m.
vidurkiai atitinkamai 50 ir 39 proc. Tai rodo, jog Lietuvoje yra daug rankinius, mechaninius
darbo atliekančių darbuotojų, kurie nesinaudoja kompiuteriu ir internetu, kai priešingai ES šalyse
darbai įmonėse yra labiau automatizuoti.
Lietuvoje 2009 m. interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 61,7 proc. gamybos ir paslaugų
įmonių, ir lyginant su 2008 m. šis rodiklis padidėjo 7 proc. ES 2008 m. įmonių, turėjusių
interneto svetaines, buvo net 64 proc. Tai rodo, jog mūsų verslininkų įmonės nėra tokios
modernios kaip ES. 2009 m. 38,0 proc. Lietuvos įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose
buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, penktadalis (20,1 proc.) įmonių
suteikė galimybę pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą. Lietuvoje 2008 m. įmonės, kurios
skelbė savo produkcijos katalogus su kainynais bei leido pasirinkti prekių formą ar dizainą
atitinkamai sudarė 44,1 ir 22,2 proc. įmonių. 2009 m. 13,9 proc. įmonių teikė galimybę
užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, kai 2008 m. tokių įmonių buvo net 18,2 proc.
Lietuvoje 2008 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti
prekes ar paslaugas) naudojo daugiau kaip trečdalis įmonių: 24,4 procento įmonių pirko (užsakė)
prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 20,0 procentų – gavo
užsakymų. ES vidurkiai 2008 m. atitinkamai buvo 28 ir 16 proc. Daugiausiai perkančių ir
parduodančių internetu įmonių yra Jungtinėje Karalystėje (gavo užsakymų 32 proc. pirko 47
76
proc. įmonių). Galima daryti išvadą, jog Lietuvos įmonės mažiau perka produktus internetu, bet
daugiau parduoda negu ES šalių vidurkis. Nagrinėjant Lietuvos e. prekybos mastus pagal
ekonominės veiklos sritis (žr. 3.4 pav.), galima pastebėti, jog daugiausia internetu perka
nekilnojamo turto sritis, o parduoda – nekilnojamas turtas, transportas ir logistika. Stereotipiškai
šios veiklos vadinamos vyriškomis, o „moteriškesnė“ sritis viešbučiai ir restoranai nei daug
perka, nei daug parduoda internetu. Todėl galima daryti išvadą, jog moterų vadovaujamos verslo
įmonės nesinaudoja el. prekybos teikiama nauda.
0
10
20
30
40
50
60
70
Apd
irbam
oji
gam
yba
Elek
tros,
duj
ų ir
vand
ens
tieki
mas
Stat
yba
Prek
yba
Vie
šbuč
iai i
rre
stor
anai
Tran
spor
tas
irsa
ndėl
iavi
mas
Pašt
as ir
tele
kom
unik
acijo
s
Kom
piut
eria
i ir s
uja
is s
usiju
si v
eikl
a
Nek
ilnoj
amas
istu
rtas,
nuo
ma
irki
ta v
ersl
o ve
ikla
Poils
ioor
gani
zavi
mo,
kultū
rinė
ir
Kita
apt
arna
vim
ove
ikla
Ekonominės veiklos sritys
Proc
enta
i
05101520253035404550
Įmonės pirkusios internetu 2007 Įmonės pirkusios internetu 2008Įmonės pardavinėjusios internetu 2007 Įmonės pardavinėjusios internetu 2008
3.4 pav. Lietuvos įmonės, perkančios ir parduodančios produktus internetu pagal ekonominės
veiklos sritis, proc. (sudaryta autorės pagal Statistikos departamento duomenis)
Nagrinėjant Lietuvos įmonių naudojimąsi informacinės technologijomis 2005–2009 m.
matome, jog yra pastovus augimas (žr. 3.5 pav.) – mūsų verslininkai susipažįsta su naujomis
technologijomis ir modernizuoja savo įmonės. Keista pastebėti, jog 2008 m., lyginant su
ankstesniais metais, sumažėjo įmonių, kurios pirkdavo ir parduodavo produkcija internetu. Tai
galima būtų paaiškinti finansine krize – įmonės atsargiau rinkosi klientus ir partnerius. Reikia
nepamiršti, jog 2008 m. buvo daugiau Lietuvos įmonių, kurios pardavinėjo internetu, nei ES
vidurkis. Tačiau iš kitos pusės panagrinėkime, kaip aktyviai gyventojai pirko prekes internetu.
Lietuvos gyventojai labai nepatikliai vertino prekybą internetu ir 2005 m. buvo tik 1 proc. šalies
gyventojų, kurie buvo pirkę ką nors internetu. Paskutiniais metais šis rodikliai gana sparčiai
didėja, nes didėja visuomenės pasitikėjimas e. prekyba. Vis tik mes dar labai atsiliekame nuo
kitų ES šalių, kadangi ES 2008 m. vidurkis gyventojų, kurie pirko e. tinklais, sudarė net 32 proc.
77
85,2 87,5 88,4 92,7 95,0
40,8 41,347,4
54,461,7
21,5 20,126,7 24,4
20,014,214,5
22,98,55,85,54,2
10
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2005 2006 2007 2008 2009
Proc
enta
i
Interneto prieiga Interneto svetainėĮmonės pirkusios internetu Įmonės pardavinėjusios internetuGyventojai, kurie pirko e.tinklais
3.5 pav. IRT panaudojimas Lietuvos įmonėse 2005–2009 m., proc. (sudaryta autorės)
Analizuojant e. prekybos kliūtis, kurias pateikė Lietuvos įmonės (žr. E priedą), matome,
jog didžiausia kliūtis, kurią paminėjo e. prekyba užsiimančios įmonės, yra verslo procesų
perorganizavimas, nepardavinėjančios e. tinklais įmonės iškėlė kitokią kliūtį – patys produktai,
kurie ne visada tinkami e. prekybai. Turint omeny tai, jog nuostolinga e. prekybos patirtis buvo
nurodyta kaip mažiausia kliūtis, įmonės turėtų įvertinti Lietuvos vartotojų pasitikėjimo e.
prekyba didėjimą bei ES šalių didelį perkamumo mastą internetu ir didinti pardavimus internetu.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. kompiuteriu namų ūkiuose naudojosi 54
proc. 16–74 metų amžiaus moterų ir 57 proc. vyrų, internetu – 52 proc. moterų ir 54 proc. vyrų.
Internetu reguliariai (bent kartą per savaitę) naudojosi 49 proc. moterų ir 51 proc. vyrų.
Didesnė kompiuterio vartotojų vyrų dalis su kompiuteriu susipažino savarankiškai: 30
proc. moterų ir 39 proc. vyrų, kurie yra kada nors naudojęsi kompiuteriu, nurodė nelankę jokių
kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje ar studijų vietoje).
Tiek vyrai, tiek moterys internetą dažniausiai naudojo ryšiams, laikraščiams ir žurnalams
skaityti, informacijos apie prekes ir paslaugas paieškai. Vyrai daug dažniau nei moterys siuntėsi
programinę įrangą, muzikos įrašus, žaidė tinkle, klausėsi radijo ir žiūrėjo TV internete, moterys
du kartus dažniau nei vyrai internete ieškojo informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra.
Prekes ir paslaugas internetu užsakė arba pirko 3,9 proc. moterų ir 4,3 proc. vyrų.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog moterų vadovaujamos įmonės mažiau nei vyrų
naudojasi informacinėmis technologijomis bei perka, pardavinėja produkciją internetu. Moterų
mažesnis nei vyrų naudojimosi kompiuteriu ir internetu namuose rodiklis rodo, jog jos mažiau
ieško informacijos apie verslo kūrimo ir plėtojimo galimybes nacionaliniu arba tarptautiniu
mastu.
78
3.5. TYRIMAI, SKIRTI INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ EFEKTYVUMUI
DIDINTI IR VERSLUI SKATINTI, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ ASPEKTUS
3.5.1. ES MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ, DARANČIŲ ĮTAKĄ VISUOMENĖS
GEROVĖS LYGIUI, EMPIRINIAI TYRIMAI
Naudojant statistinės analizės metodus bus skaičiuojama, ar pagrindiniai
makroekonominiai rodikliai turi įtakos moterų skaičiaus santykiui valstybėse. Reikia nustatyti, ar
egzistuoja stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y, t. y. moterų dalis tarp visų gyventojų,
išreikšta procentais, ir X1, ..., X12 (rodikliai parodyti 3.12 lentelėje).
3.12 lentelė. Priklausomasis Y ir kintamieji X veiksniai (sudaryta autorės)
Y Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. X1 Užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X2 Nedarbo lygis, proc. X3 Minimalioji mėnesinė alga, eurais X4 BVP, tenkantis vienam gyventojui, eurais X5 Vidutinė metinė infliacija, proc. X6 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje ir paslaugose X7 Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų pradžioje, mln. eurų X8 Valdžios sektoriaus deficitas (-), perteklius (+) X9 Vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą įgijusio 25–64 metų žmonių dalis 2008 m. X10 Eksportas 1000 mln. eurų X11 Prekybos balansas 1000 mln. eurų X12 Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.
Analizė atliekama pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, kurie pateikti F.1 lentelėje. Ten
taip pat pateikta atlikta duomenų pagrindinė statistinė charakteristika. Toliau bus skaičiuojamas
koreliacijos koeficientas (r), patikrintas koreliacijos reikšmingumas. Taip pat bus apskaičiuotos
porinės ir daugianarės regresinės lygtys. Tarpiniai skaičiavimai pateikti G priede.
Atlikus koreliacinę analizę, matome, kad nagrinėjamu atveju stochastinis ryšys egzistuoja
tarp Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 (žr. G priedą). Taigi moterų dalis tarp visų gyventojų
priklauso nuo minimalios mėnesinės algos, BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidutinės
metinės infliacijos ir nuo darbo našumo vienam dirbančiajam. Šie veiksniai naudojami
tolimesnei regresinei analizei atlikti.
Suradus regresijos lygties koeficientus a1 ir a0 galima užrašyti regresijos tiesių lygtis:
Y3= -0,00133x3 + 52,184;
Y4= -0,000036x4 + 52,169;
Y5= 0,24417x5 + 49,997;
Y12= -0,0201x12 + 53,174.
79
Toliau pateikiamos nubraižytos Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 veiksnių
priklausomybės. Pasinaudojus skaičiuoklės „MS Excel“ funkcija „add tredline“ nubraižytos
regresijos tiesės bei nurodomos regresinės lygtys.
y = -0,00133x + 52,184
49,550,050,551,051,552,052,553,053,554,054,5
0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800
X3
Y
Minimalioji mėnesinė alga eurais Linear (Minimalioji mėnesinė alga eurais) 3.6 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo minimalios mėnesinės algos (sudaryta autorės)
y = -0,00036x + 52,169
49
50
51
52
53
54
55
0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000X4
Y
BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta eurais Linear (BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta eurais)
3.7 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui (sudaryta autorės)
y = 0,24417x + 49,997
49,5
50,0
50,5
51,0
51,5
52,0
52,5
53,0
53,5
54,0
54,5
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
X5
Y
Vidutinė metinė infliacija Linear (Vidutinė metinė infliacija)
3.8 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo vidutinės metinės infliacijos (sudaryta autorės)
80
y = -0,0201x + 53,174
49,0
49,550,0
50,5
51,051,5
52,052,5
53,0
53,554,0
54,5
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
X12
Y
Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.Linear (Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.) 3.9 pav. Moterų dalies tarp visų gyventojų priklausomybė nuo darbo našumo vienam
dirbančiajam (sudaryta autorės)
Kaip matome iš 3.6–3.9 paveikslų, dauguma priklausomybių yra neigiamos – didėjant
kiekvienam X nariui, Y mažėja. Vadinasi, kai minimali mėnesinė alga (X3), BVP vienam
gyventojui (X4) arba darbo našumas vienam dirbančiajam (X12) didėja, moterų dalies tarp visų
gyventojų (Y) mažėja. Tačiau egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y ir X5. Kai vidutinė
metinė infliacija (X5) didėja, moterų dalis tarp visų gyventojų (Y) irgi atitinkamai didėja. Be to,
ši priklausomybė yra pati stipriausia, nes jos koreliacijos koeficientas didžiausias. Tačiau reikia
nepamiršti, jog aiškios trendo linijos nėra nė viename paveiksle, todėl negalima teigti esant
visiškai tiesinei priklausomybei. Tarkim moterų dalies ir vidutinės mėnesinės algos
priklausomybės duomenys nevienodai nutolę nuo trendo linijos, o analizuojant vidutinę metinę
infliaciją aiškiai matome taisyklingą trendo liniją su gana vienodai aplink ją išsibarsčiusiais
duomenimis. Tačiau ši priklausomybė gana sunkiai logiškai paaiškinama.
Daugianarės koreliacinės regresinės analizės Y su (X1,…,Xm) atlikimas. Tiesinė regresijos
lygtis: y = 49,5169 – 0,00053x3 – 0,00003x4 + 0,23759x5 + 0,016127x12 .
Eksponentinė regresijos lygtis: 12543 00309,1004539,1999999,099999,0584084,49 xxxxy ××××= .
Kaip matome pagal G priedo skaičiavimus, tiesinė daugianarės regresijos lygtis paaiškina
94,04 proc. Y išsibarstymą apie vidurkį, o eksponentinė regresijos lygtis – 88,36 proc. Taigi
tiesinė daugianarės regresijos lygtis geriau paaiškina Y išsibarstymą apie vidurkį. Determinacijos
koeficientas parodė, kad moterų dalis tarp visų gyventojų priklauso nuo minimalios mėnesinės
algos, BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidutinės metinės infliacijos ir darbo našumo vienam
dirbančiajam.
81
Koreliacinės analizės y su kiekvienu X1,…,Xn atlikimas. Šiuo atveju naudojant statistinės
analizės metodus bus skaičiuojama, ar lyčių skirtumus pabrėžiantys rodikliai turi įtakos
pagrindiniams makroekonomikos rodikliams visose ES šalyse. Reikia nustatyti, ar egzistuoja
stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y ir X1,...,X8. 3.13 lentelėje pateikti visi Y su
kuriais toliau bus skaičiuojama statistinė analizė.
3.13 lentelė. Visi priklausomieji Y ir kintamieji X veiksniai (sudaryta autorės)
Y1 BVP, tenkantis vienam gyventojui, eurais Y2 Vidutinė metinė infliacija, proc. Y3 Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų pradžioje, mln. eurų Y4 Eksportas, 1000 mln. eurų X1 Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. X2 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje ir paslaugose X3 Moterų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X4 Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X5 Moterų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus gyventojų, proc. X6 Vyrų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus gyventojų, proc. X7 20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m.X8 20–24 metų amžiaus vyrai, įgiję vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m.
Analizė atliekama pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, kurie pateikti F.2 lentelėje.
Atlikta duomenų pagrindinė statistinė charakteristika pateikta toje pačioje lentelėje. Tarpiniai
skaičiavimai pateikti H priede.
Atlikus koreliacinę analizę, matome, kad nagrinėjamu atveju stochastinis ryšys egzistuoja
tarp Y1 ir X1; Y1 ir X4 bei Y2 ir X1; Y2 ir X4 (žr. H priedą). Taigi BVP, tenkantis vienam
gyventojui (Y1) ir vidutinė metinė infliacija (Y2) atskirai priklauso nuo tų pačių veiksnių –
moterų dalies tarp visų gyventojų bei vyrų užimtumo lygio (15–64 metų amžiaus gyventojų). Šie
veiksniai bus naudojami tolimesnei regresinei analizei atlikti. Tarp Y3 bei Y4 ir kintamųjų X
stochastinis ryšys neegzistuoja. Tai rodo, jog tiesioginės užsienio investicijos bei eksporto
mastas nepriklauso nuo nagrinėjamų makroekonominių rodiklių, išskaidytų pagal lytį. Todėl šie
veiksniai nebus naudojami tolimesnei regresinei analizei atlikti.
Porinės regresinės analizės atlikimas. Naudojant „MS Excel“ programą galima surasti
regresijos lygties koeficientus bei užrašyti regresijos tiesių lygtis:
Y1= -5197,6x1 + 291165; Y1= 888x4 - 40260.
Y2= 2,3693x1 – 116,21; Y2= -0,2633x4 – 24,541.
Toliau matome nubraižytas Y1 ir X1, Y1 ir X4; Y2 ir X1, Y2 ir X4 priklausomybes.
Pasinaudojus skaičiuoklės „MS Excel“ funkcija „add tredline“ nubraižytos regresijos tieses bei
nurodomos regresinės lygtys.
82
y = -5197,6x + 291165
010000
2000030000
4000050000
6000070000
50 50 51 51 52 52 53 53 54 54 55x1
y
Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. Linear (Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.)
3.10 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų (sudaryta autorės)
y = 888x - 40260
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90X4
Y
Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.Linear (Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.)
3.11 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio (sudaryta autorės)
Iš paveikslų 3.10–3.11 matome, jog tarp Y1 ir X1 egzistuoja neigiama priklausomybė –
didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, mažėja BVP, tenkantis vienam gyventojui. Taip pat
egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y1 ir X4 – didėjant vyrų užimtumo lygiui, didėja BVP,
tenkantis vienam gyventojui.
y = 2,3693x - 116,21
02468
1012141618
50 50 51 51 52 52 53 53 54 54 55x1
y
Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. Linear (Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.)
3.12 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų
83
y = -0,2633x + 24,541
02468
1012141618
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
X4
Y
Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.Linear (Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.)
3.13 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio (sudaryta autorės)
Remiantis 3.12–3.13 paveikslais galima daryti išvadą, jog egzistuoja teigiama
priklausomybė tarp Y2 ir X1 – didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, atitinkamai didėja
vidutinė metinė infliacija. Taip pat egzistuoja neigiama priklausomybė tarp Y2 ir X4 – didėjant
vyrų užimtumo lygiui (15–64 m. amžiaus gyventojų), mažėja vidutinė metinė infliacija.
Reikia nepamiršti, jog aiškios trendo linijos nėra nė viename paveiksle, nes visi duomenys
nevienodai nutolę nuo esamos trendo linijos. Todėl negalima teigti esant visiškai tiesinei
priklausomybei. Tik analizuojant vidutinę metinę infliaciją aiškiai matome beveik vienodai
aplink trendą išsibarsčiusiais duomenimis. Tai gana sunkiai logiškai paaiškinama, nes reiškia,
jog didėjant moterų skaičiaus santykiui tarp visų gyventojų, atitinkamai didėja ir infliacija.
Daugianarės koreliacinės regresinės analizės Y su (X1,…,Xm) atlikimas. Tiesinė regresijos
lygtys: Y1=203975,35-4201,58x1+494,67x4, Y2=-107,2022 + 2,26638x1 – 0,0511x4.
Eksponentinė regresijos lygtys: Y1=9332246,62553×0,85272X1×1,02999X4
Y2 = 0,00001×1,33266X1×0,97801X4
Tiesinė daugianarės regresijos lygtis Y1 atveju paaiškina 81,6 proc. Y1 išsibarstymą apie
vidurkį, o eksponentinė regresijos lygtis – 81,22 proc. O Y2 atveju tiesinė daugianarės regresijos
lygtis paaiškina 94,04 proc. Y2 išsibarstymą apie vidurkį, eksponentinė regresijos lygtis – 92,05
proc. Taigi tiesinė daugianarės regresijos lygtys abiem atvejais geriau paaiškina Y1 ir Y2
išsibarstymus apie vidurkį.
Determinacijos koeficientai parodė, kad tiek BVP vienam gyventojui, tiek vidutinė metinė
infliacija priklauso nuo moterų dalies tarp visų gyventojų ir nuo vyrų užimtumo lygio. Galima
daryti išvadą, jog mažėjant moterų skaičiui ir didėjant vyrų užimtumo lygiui, atitinkamai didėja
BVP vienam gyventojui dydis ir mažėja infliacija (žr. 3.14 pav.), kartu tai sąlygoja gerėjantį
visuomenės pragyvenimo lygį. BVP augimą galima paaiškinti stipriosios lyties uždirbamais
didesniais atlyginimais.
84
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 270
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000Vidutinė metinėinfliacija
Moterų dalis tarpvisų gyventojų,proc.
Vyrų užimtumolygis, 15–64metų amžiausgyventojų, proc.BVP, tenkantisvienamgyventojui, eurais
Tiesinė regresijoslygtis
3.14 pav. Moterų skaičiaus ir vyrų užimtumo rodiklių įtaką BVP ir infliacijos augimui
(sudaryta autorės)
3.5.2. VERSLININKŲ NUOMONĖS APIE TARPTAUTINIO VERSLO PLĖTOJIMĄ LYČIŲ
ATŽVILGIU EKSPERTINIAI TYRIMAI
Verslininkų nuomonės tyrimas apie tarptautinio verslo plėtojimą lyčių aspektu atliktas
internetinės apklausos būdu. Pagrindinis šios apklausos tikslas – nustatyti, kokia yra verslininkų
nuomonė apie situaciją versle lyčių atžvilgiu bei kokie yra verslo atstovų motyvai ir barjerai
verslą internacionalizuojant. Šiam tikslui patikrinti iškeltos tyrimo hipotezes:
1. Dauguma moterų verslininkių yra susidūrusios su lyčių diskriminacija.
2. Lyčių diskriminacijos apraiškos pasitaiko nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
3. Lyčių diskriminacija susijusi su išsilavinimu – aukštesnį išsilavinimą turintys verslininkai
mažiau susiduria su lyčių diskriminacija ir lengviau moka išspręsti šią problemą.
4. Moteris labiau nei vyrai nenori verslą plėsti užsienyje dėl kultūros barjerų.
5. Moterys verslininkės dažniau susiduria su finansiniais sunkumais verslą plečiant
tarptautiniu mastu.
Tyrimas pradėtas 2009 m. gruodžio 14 d., baigtas 2010 m. balandžio 1 d. Tyrime dalyvavo
198 asmenys, iš jų netiko ir buvo ištrinta 10 respondentų atsakymai (2 nepilnamečiai ir 8
bedarbiai). Toliau bus nagrinėjami tik 188 respondentų atsakymai. Tyrimo dalyvio atsakymų
pasirinkimai ir jų procentinės dalys patiektos J priede. Kaip matome iš 3.15 pav., autorės
85
pagrindiniai tyrimo dalyviai yra nacionaliniu mastu veikiančios, bet norinčios plėstis tarptautiniu
lygiu įmonės. Dauguma respondentų yra bakalauro lygio išsilavinimą turinčios 19–24 m.
moterys, susiduriančios su lyčių diskriminacija versle.
76
8
79
109
0
131
0
00
1
00
0
57
78
64
8
112
39
75 47
105
1
45
35
11
4
96
31
7
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
1. Įmonės veikla tarptautiniumastu
6. Lyčių diskriminacija versle
11. Reagavimas į lyčiųdiskriminaciją
12. Noras labiau išplėstiįmonės veiklą tarpt. mastu
20. Išsilavinimas
21. Lytis
23. Amžius
123456
3.15 pav. Respondentų charakteristikos pagal klausimus ir atsakymų grupes (sudaryta autorės)
Pastaba: atsakymų grupes 1–6 žiūrėti pagal J priedą
Tarp 76 respondentų, kurių įmonės vykdo veiklą tarptautiniu mastu, daugiausiai yra
eksportuojančių į Šiaurės (30 proc.) ir Rytų Europą (28 proc.). Taip pat reikia pastebėti, jog keli
respondentai pažymėjo, jog eksportuoja į visus pasaulio regionus. Pagal eksporto mastą galima
spręsti, jog arba buvo eksportuojama beveik visa įmonės produkcija į užsienį (23 respondentų
eksporto mastas 81–100 proc.), arba labai maža jos dalis (20 respondentų eksporto mastas buvo
1–20 proc.). Pagrindiniai motyvai plėsti veiklą tarptautiniu mastu eilės tvarka sudarė: vietinės
rinkos nepakankamumas (32 proc.), noras išbandyti save (13 proc.) ir mažesnės konkurencijos
paieška (12 proc.). Užsienyje verslininkai susiduria su tokiais didžiausiais sunkumais:
informacijos stoka (22 proc.), finansų trūkumas (20 proc.) ir darbuotojų kvalifikacijos
neatitikimas (12 proc.). Tarptautiniu mastu dirbantys verslininkai daugiausiai veikė didmeninės
ir mažmeninės prekybos srityje ir turėjo 11–50 darbuotojų. Šie verslininkai pasižymėjo aukštu
išsilavinimo lygiu – 94 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pagal demografinius požymius
86
eksportuotojai pasiskirstė: 77 proc. moterys, 37 proc. 19–24 m. ir 28 proc. 25–34 m. amžiaus (žr.
3.16 pav.).
2
29
62
0
59
0
18
0
14
22
17
28
13
0
49
21
03
018
2
4
43
9
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
6. Lyčių diskriminacija versle
11. Reagavimas į lyčiųdiskriminaciją
12. Noras labiau išplėstiįmonės veiklą tarpt. mastu
20. Išsilavinimas
21. Lytis
23. Amžius
1234
56
3.16 pav. Atsakymai respondentų, kurie vykdo veiklą tarptautiniu mastu (sudaryta autorės)
Pastaba: atsakymų grupes 1–6 žiūrėti pagal J priedą.
Pabrėžtina, kad 46 proc. visų respondentų, kurie vykdo savo veiklą tarptautiniu mastu, yra
tekę susidurti su lyčių diskriminacija, daugiausiai priešingos lyties. Daugiausiai 22 respondentai
pažymėjo, jog su lyčių diskriminacija susidurdavo Rytų Europoje, komentaruose pabrėždavo
Lietuvos ir Rusijos valstybes. Taip pat 6 respondentai paminėjo Pietų Europą. Taigi antrą
hipotezę galima patvirtinti. Reikia pastebėti, kad nagrinėjami respondentai teigė, jog su lyčių
diskriminacija jie daugiausiai susidūrė skiriant atlyginimą (27 proc.) ir po lygiai ieškant
finansinių šaltinių ir partnerių (po 13 proc.).
Nuolat su lyčių diskriminacija susiduria 8 respondentai (4 proc.) po 50 proc. Vidurio ir
Rytų Europos regionuose. Šie dalyviai teigė, jog netolygus lyčių vertinimas būdingas tokiems
aspektams mažėjimo tvarka: atlyginimo skyrimas, darbuotojų atranka, darbo pareigų skyrimas.
Dažniausiai tai pasireiškia didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje. Deja, ši problema
nesprendžiama, nes nė vienas respondentų nesiskundė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai,
70 proc. jų tiesiog nebebendrauja su diskriminavusiu asmeniu. Šie respondentai – aukštąjį
magistro išsilavinimą turinčios 35–44 m. amžiaus moterys.
39 nagrinėjami asmenys (21 proc.) pažymėjo, jog „kartais“ susiduria su lyčių
diskriminacija, dažniausiai Rytų ir Pietų Europoje. Šiuo atveju šiek tiek skiriasi diskriminacijos
87
apraiškos sritys, mažėjimo tvarka: atlyginimo nustatymas, darbuotojų atranka, partnerių paieška.
Keista pastebėti, bet šiuo atveju beveik visi respondentai ignoruoja lyčių nelygybę ir bando
toliau bendrauti su diskriminavusiu asmeniu. Šie respondentai – aukštąjį bakalauro išsilavinimą
turinčios 19–24 m. moterys.
Remiantis tuo, jog bakalauro išsilavinimą turinčios moterys dažniau patiria lyčių
diskriminaciją nei magistro išsilavinimą turinčios verslininkės, taip pat šios verslo atstovės
labiau moka kovoti su diskriminacijos problema, nes nebebendrauja su diskriminuotoju (kai
jaunesnės ir mažiau išsilavinusios jų kolegės moterys toliau leidžiasi diskriminuojamos), todėl
galima patvirtinti 3 hipotezę.
97 respondentės moterys (52 proc. tarp visų respondentų ir 74 proc. tarp moterų) įvairiu
dažnumu patiria lyčių diskriminaciją (žr. 3.17 pav.). Iš kitos pusės 10 respondentų vyrų (20 proc.
tarp visų vyrų) susiduria su lyčių diskriminacija. Tai patvirtina pirmąją hipotezę.
8
13
73
45
0
38
22
58
22
41
34
40
53
79
51
6
28
6
8
5
1
29
20
4
44
20
11
40
0% 20% 40% 60% 80% 100%
6. Lyčių diskriminacija versle
11. Reagavimas į lyčiųdiskriminaciją
12. Noras labiau išplėsti įmonėsveiklą tarpt. mastu
15. Kliūtys, stabdančiosįmonės plėtrą tarpt. mastu
20. Išsilavinimas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
3.17 pav. Moterų verslininkių atsakymų pasiskirstymas (sudaryta autorės)
Pastaba: atsakymų grupes 1–6 žiūrėti pagal J priedą.
56 proc. moterų ir 63 proc. vyrų verslininkų norėtų labiau išplėsti savo veiklą tarptautiniu
mastu (žr. 3.18 pav.). Pagrindiniai motyvai plėstis į užsienį abiejų lyčių beveik nesiskiria,
mažėjančia eilės tvarka: didesnių rinkų paieška, noras išbandyti save ir didesnio pelno siekimas.
Tačiau net 34 moterys verslininkės (47 proc.) pažymėjo, jog norėtų save „išbandyti naujose
rinkose“, o kolegos vyrai verslininkai tik 30 proc. pabrėžė ši motyvą. Taip patvirtinama 6
hipotezė.
88
57
25
16
34
13
8
6
1
26
16
18
13
7
6
1
0
0 10 20 30 40 50 60
Didesnė rinka, daugiau klientų
Galimybė parduoti brangiau
Vietinės rinkos nepakankamumas
Noras išbandyti save plačiose rinkose
Gamybinių pajėgumų didinimas leistų pasiekti mastoekonomiją
Sekimas paskui klientus
Sekimas paskui tiekėjus
KitaM
otyv
ai p
leči
ant
veik
ląVyraiMoterys
3.18 pav. Vyrų ir moterų motyvai verslą plėsti tarptautiniu mastu ( sudaryta autorės)
Nagrinėjant pagrindines kliūtis, neleidžiančias verslininkams labiau išplėsti įmonės veiklą
tarptautiniu mastu, galima pastebėti, jog šiuo požiūriu lyčių nuomonė neišsiskiria. Išskiriami
tokie pagrindiniai barjerai mažėjančia tvarka: finansų ir informacijos trūkumai bei kalbos
barjeras. Be to, reikia atkreipti dėmesį, jog 73 proc. internacionalizuotis norinčių moterų
verslininkių pažymėjo finansus svarbiu kriterijumi priimant veiklos ateities sprendimą. Bet tą
patį kriterijų reikšmingu įvertino net 89 proc. vyrų verslininkų. Tai paneigia 5 hipotezę. Abi lytys
neįvertino kultūros skirtumų kaip reikšmingo veiksnio verslą internacionalizuojant. Tik 4
respondentės moterys pažymėjo, jog kultūra yra svarbus barjeras verslą plečiant tarptautiniu
mastu. Tą patį barjerą pasirinko 7 vyrai respondentai. Vadinasi 4 hipotezė atmetama.
Apibendrinant galima pastebėti, jog autorės atlikto tyrimo rezultatai nežymiai skiriasi nuo
Statistikos departamento duomenų analizės: tiek vyrai, tiek moterys išskiria panašius motyvus ir
barjerus verslą internacionalizuojant, skiriasi tik procentinis pasiskirstymas. Šiuo tyrimu
patvirtinamos 4 ir atmetamos 2 hipotezės:
1. Dauguma moterų verslininkių yra susidūrusios su lyčių diskriminacija – patvirtinta.
2. Lyčių diskriminacijos apraiškos pasitaiko nacionaliniu ir tarptautiniu mastu –
patvirtinta.
89
3. Lyčių diskriminacija susijusi su išsilavinimu – aukštesnį išsilavinimą turintys
verslininkai mažiau susiduria su lyčių diskriminacija ir lengviau moka išspręsti šią
problemą – patvirtinta.
4. Moteris labiau nei vyrai nenori verslą plėsti užsienyje dėl kultūros barjerų –
atmesta.
5. Moterys verslininkės dažniau susiduria su finansiniais sunkumais verslą plečiant
tarptautiniu mastu – atmesta.
6. Moterys verslą kuria ir plečia daugiau dėl noro save išbandyti, nei dėl pelno –
patvirtinta.
Pagal šias prielaidas, galima manyti, jog moterys verslininkės, kaip teigia daugelis
mokslinių šaltinių, yra emocingesnės, nes jos verslą pradeda ir vysto daugiau dėl asmeninių
motyvacijų, siekių save realizuoti, negu dėl finansinių išskaičiavimų kaip vyrai verslininkai.
Tačiau šis tyrimas parodė, jog moterys verslininkės vis dar jaučiasi diskriminuojamos tiek
nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, ypač atlyginimo ir darbo pareigų skyrime bei darbuotojų
atrankose. Toks diskriminavimas slopina moterų pasitikėjimą savimi ir norą kurti bei plėsti
nuosavą verslą, o tai kelia neigiamą žalą šalies ekonomikai ir socialinei gerovei. Todėl būtina
spęsti šias problemas, skatinti moteris verslininkes atvirai reikšti pasipriešinimą, nes tyrimas
parodė, jog jaunos 19–24 m. respondentės leidžiasi diskriminuojamos toliau bendraudamos su
diskriminuotoju.
90
3.6. ŠIUOLAIKINIŲ POŽIŪRIŲ Į VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS,
NAGRINĖTUS LYČIŲ ASPEKTAIS, SSGG ANALIZĖ
Stiprybių silpnybių galimybių ir grėsmių (toliau SSGG) analizė naudojama organizacijos
gebėjimo prisitaikyti prie išorinės aplinkos pokyčių vertinimui. Tokios analizės atlikimas padeda
nustatyti silpnybių poveikio versle mažinimo būdus, išryškinant stipriąsias puses. Tradiciškai
SSGG analizė apsiriboja stipriųjų ir silpnųjų vietų nustatymu kompanijos vidinėje veikloje, kai
galimybės ir grėsmės susijusios tik su išorine jos aplinka. Tinkamas šios analizės atlikimas
padeda teisingai pasirinkti veiklos prioritetus bei nustatyti strategines kryptis, jų įvykdymo
priemones.
Remdamasi anksčiau atliktais teorijų studijomis ir statistinių duomenų tyrimais autorė
parengė verslo internacionalizavimo procesų lyčių aspektu SSGG analizę Lietuvos mastu.
Stiprybės:
• Sukurtas institucinis mechanizmas, kontroliuojantis lyčių lygybę įtvirtinančių įstatymų
vykdymą, moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių įgyvendinimą.
• Įkurta nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurių pagrindinis prioritetas – lyčių lygybės
užtikrinimas ir palaikymas. Šios organizacijos atlieka tyrimus, teikia visuomenės
informavimo paslaugas, pasinaudodamos ES lėšomis vykdo įvairius projektus, skirtus
aktyvinti moterų dalyvavimą darbo, verslo ir politikos sektoriuose.
• Parengta lyčių lygių teisių ir galimybių įstatymų bazė, atitinkanti tarptautines žmogaus
teisių ir lyčių lygybės nuostatas. Lietuvos teisinė bazė parengta vadovaujantis ES
teisiniais nuostatais. Sukurtas naujas lyčių lygybės įstatymas bei kiti teisės aktai,
įtvirtinantys lyčių lygių galimybių užtikrinimą.
• Lietuva priskirtina prie šalių, kurios ekonomika atvira. Ji aktyviai dalyvauja tarptautinėje
prekyboje, kitose pasaulinio ūkio ryšių formose. Integracija į ES palengvino būdus
įmonėms internacionalizuotis, didinti eksporto mastus, pasisemti užsienio šalių patirtimi.
• Menki Lietuvos gamtiniai ištekliai stimuliuoja kitų svarbių ir perspektyvių išteklių
(žmogiškasis veiksnys, inovacinė veikla, žiniomis grįsta gamyba ir pan.) vystymą.
• Aukštas (vidutiniškai aukštesnis nei vyrų) moterų (20–24 m. amžiaus) išsilavinimo lygis.
Tai leidžia moterims būti vertinamomis darbo, verslo ir politikos sektoriuose.
• Aukštas moterų ekonominio aktyvumo lygis. Paskutiniu laikotarpiu moterų užimtumo
lygis didėja (neskaitant ekonominio nuosmukio padarinių), be to, moterys pamažu
pereina į stereotipiškai „vyriškomis“ vadinamas profesijas – statyba, finansų rinka ir pan.
91
• Kuo jaunesnė karta, tuo liberalesnės nuostatos lyčių vaidmenų atžvilgiu. Jaučiamas
aktyvesnis vyro dalyvavimas auginant vaikus (didėja tėvystės atostogų skaičius, plinta
teigiamas visuomenės požiūris apie tai).
Silpnybės:
• Lietuva gerokai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos raidos lygmenį. Plėtodama savo
ekonomiką, Lietuva gali disponuoti labai kukliais nuosavais gamtiniais ištekliais.
• Nors mūsų darbo jėga ir pasižymi santykiškai aukšta kvalifikacija (lyginant su kitomis
ES), tačiau darbo našumas išlieka žemas. Be to, vyrauja „proto nutekėjimas“, nes darbo
rinka nesugeba aprūpinti jaunus specialistus darbo vietomis, darbo užmokesčio dydis
labai mažas, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje išlieka smarkus darbo atlyginimo
atotrūkis lyčių atžvilgiu.
• Šalies verslumo potencialas nėra pakankamo lygio: didelė dalis verslininkų neturi
atitinkamo išsilavinimo ir būtinos patirties; prasta verslo etika ir kultūra; didelė dalis
gyventojų priešiškai žiūri į verslininkus kaip visuomenės sluoksnį; verslumo ištekliai
naudojami aktyviai ne vien legalioje, bet ir šešėlinėje ekonomikoje.
• Moterys užima procentiškai labai mažą dalį visų verslininkų visoje ES (apie 30 proc.),
Lietuvoje šis rodiklis labai svyruoja, bet išlieka toks pat žemas kaip ES vidurkis. Be to,
mūsų verslininkės moterys vis dar užima stereotipiškai „vyriškomis“ vadinamas sritis –
socialinė sauga, švietimas, apgyvendinimas ir maitinimas. Be to, pagal ankstesnius
tyrimus, galima daryti išvadą, jog moterys verslininkės kontroliuoja labai mažai įmonių
užsienio rinkoje.
• Moterys verslininkės Lietuvoje jaučiasi diskriminuojamos. Tai rodo skundų skaičiaus
didėjimas Lygių kontrolieriaus tarnybai ir autorės atlikto tyrimo rezultatai.
• Netolygūs Lietuvos regionų eksporto mastai rodo regionų išsiskaidymą ir netolygiai
išsivysčiusią rinką. Taip pat trūksta organizacijų, kuriuos pagelbėtų mažoms įmonėms
eksportuoti savo produkciją.
• Vyrauja asimetriškas pareigų tarp sutuoktinių (partnerių) pasidalijimas šeimoje. Mūsų
visuomenėje vis dar vyrauja patriarchalinės nuostatos ir stereotipiškas požiūris į vyrų ir
moterų vaidmenis šeimoje, darbe, verslo valdymo ir politinėse srityse.
• Moterų užimtumo potencialas nėra tinkamai panaudojamas, tai patvirtina moterų ir vyrų
užimtumo lygio skirtumai, profesinė segregacija darbo rinkoje ir nevienodas darbo
užmokestis.
• Menkai taikomos lanksčios užimtumo formos, kurios leistų geriau derinti darbą ir vaikų
auginimą. Nepropaguojamas darbas namuose.
92
• Per silpnai aktyvinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, verslo sektoriuose,
politiniuose sprendimuose. Vyriausybinės organizacijos per silpnai kuruoja
nevyriausybines organizacijos, kuriuos yra išsibarsčiusios ir nevieningos.
• Trūksta visuomenės informavimo apie lyčių lygių galimybių naudą, per silpnai
akcentuojamos tikrosios problemos. Tai leidžia užsitęsti bereikalingoms diskusijoms,
nevykdant realių darbų.
Galimybės:
• Lietuvos įmonių internacionalizavimas suteikia galimybių didinti įmonių
konkurencingumą ir plėsti savo veiklą užsienio šalyse, perimti gerų pavyzdžių praktiką,
rasti savo nišą. Lietuvos įmonės gali išnaudoti savo palankią tranzito šalies tarp Vakarų ir
Rytų geografinę padėtį.
• Užsienio transnacionalinių korporacijų dalyvavimas Lietuvos ekonomikoje leidžia
greičiau plėtoti nacionalinę ekonomiką užsienio tiesioginių investicijų pagrindu, perimti
pažangias technologijas, tarptautinės vadybos patirtį, apimant efektyvų gamybos ir
realizacijos organizavimą, firmų geros reputacijos palaikymą.
• Lietuvos integracija į ES išplečia realizacijos rinkas, sudaro prielaidas užsienio prekybos
pagyvėjimui, prekių gamybos ir paslaugų reorganizavimui, užsienio investicijų augimui.
ES teisinė bazė formaliai atitinkanti tiek silpnų, tiek stiprių dalyvių interesus, sumažins
negatyvias pasaulinio ūkio nepastovaus pobūdžio įtakas Lietuvai.
• Sudarytos reikiamos teisinės sąlygos faktinei lyčių lygybei įgyvendinti gali būti dar
labiau patobulintos vadovaujantis ES šalių patirtimi.
• Visuomenėje sparčiai adaptuojamos lyčių lygybės nuostatos sudaro prielaidas toliau
propaguojant lyčių lygybės idėją siekti, kad įsigalėtų lygybės principu paremta šeima,
pagrįsta vyro ir moters partneryste, vienoda atsakomybe ir pareigomis auginant vaikus
bei atliekant namų ūkio darbus.
• Patvirtinta, jog Lietuvoje įsikurs ES lyčių lygių galimybių institutas, kuris kuruos
projektus, atliks tyrimus, skirtus užtikrinti lyčių lygias galimybes, sujungs vyriausybinių
organizacijų veiklą ir skleis geros praktikos pavyzdžius.
• Remiantis tarptautiniu patyrimu plėtoti ir tobulinti priemones, nukreiptas į profesinio
užimtumo derinimo problemos sprendimą.
93
Grėsmės:
• Lietuvos ekonomikos internacionalizavimas lemia stiprius išorinius iššūkius nacionalinės
ekonomikos plėtotei ir šalies ekonominei politikai. Pasaulinės ekonomikos nuosmukiai ir
krizės turės nemažų neigiamų padarinių Lietuvos ekonomikai, ypač dėl mūsų mažo
biudžeto, mažo pramonės išsivystymo lygio ir beatodairiško prisirišimo prie ekonomiškai
stambesnių valstybių rinkų. Lietuvai gali ilgiau užtrukti „atsigavimo“ procesas nei kitoms
didesnėms valstybėms.
• Prisitaikydama prie bendrų ES šalių narių interesų, Lietuva turės kai kuriose srityse
apriboti šalies suverenitetą ir pripažinti bendrųjų nenacionalinių valdymo institucijų
sprendimus, kurie kartais gali būti mums nenaudingi.
• Lietuvoje vyraujančios stambios užsienio transnacionalinės korporacijos gali turėti turi
savų interesų, kurie gali ir nesutapti su Lietuvos nacionaliniais interesais bei atnešti
mums daugiau žalos, nei naudos.
• Finansinių išteklių globalizacija didina Lietuvos nacionalinės finansų rinkos nestabilumą,
tai veda prie didesnio valstybės įsiskolinimo ir sunkesnių įmonėms kreditavimo sąlygų.
Taip stabdomas investavimas ir įmonių modernizacija, plėtra.
• „Protų nutekėjimas“ silpnina šalies intelektinį potencialą, stiprina depopuliaciją, didina
kvalifikuotos darbo jėgos stygių ir nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių šalyje.
• Visuomenėje išlikęs stereotipinis požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei
socialiniuose sluoksniuose stabdo lyčių lygių galimybių užtikrinimą, smukdo moterų
įsitraukimą į darbo, verslo ir politikos rinkas.
• Žemas moterų užimtumo lygis rodo nepanaudotas galimybes ir skelbia apie gresiantį
didesnį moterų nei vyrų skurdo rizikos lygį senatvėje.
Apibendrinant, galima pasakyti, jog šiuo metu dėl ekonomikos nuosmukio ir Lietuvos
priklausymo nuo ES politinių sprendimų bei stambių korporacijų įtakos mes susiduriame su
stipriomis grėsmėmis, galinčiomis turėti didelių neigiamų padarinių. Tačiau Lietuva nors ir
pamažu, bet sėkmingai juda link lyčių lygių galimybių ne tik teorinio, bet ir praktinio
užtikrinimo, kas padidins moterų užimtumo lygį, labiau įtrauks jas į darbo, verslo rinkas bei
politinius sluoksnius. Tai skatins ir didins visuomenės gerovės lygį, bus tinkamai išnaudotas
moterų užimtumo potencialas darbo ir verslo sektoriuose.
94
4. TARPTAUTINIO VERSLO EFEKTYVUMUI DIDINTI IR
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAMS SKATINTI SKIRTI
SPRENDIMAI IR PERSPEKTYVŪS MODELIAI, ATSIŽVELGIANTYS
Į LYČIŲ ASPEKTUS
4.1. INFORMACINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS PAREMTI SPRENDIMAI, SKIRTI
TARPTAUTINIO VERSLO EFEKTYVUMO DIDINIMUI IR
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ SKATINIMUI, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ
ASPEKTUS
Visi pokyčiai tiek internacionalizavimas, tiek globalizacija yra lydimos naujausių
informacinių technologijų (IT). Naudojant IT darbas vykdomas greičiau, našiau ir efektyviau.
Tačiau tam turi pasikeisti darbo organizavimas. Šiuolaikinis darbo organizavimas kinta ne tik dėl
informacinių technologijų galimybių, bet ir dėl didėjančios konkurencijos, neapibrėžtumo.
Standartinis užimtumo modelis užleidžia vietą lankstiems darbo modeliams. Greitai augančiuose,
žinioms imliuose ekonomikos sektoriuose, tokiuose, kaip aukštųjų technologijų, pramogų
kvalifikuotų darbuotojų veikla jau senokai neįsitenkama į tradicinius darbo laiko ir darbo
organizavimo rėmus.
Lankstūs darbo organizavimo modeliai leidžia darbuotojams geriau kontroliuoti laiką,
padidina galimybę suderinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, mažina stresą, didina pasitenkinimą
darbu, kūrybingumą. Lanksčios darbo organizavimo formos padeda lengviau į darbo rinką
integruotis ilgalaikiams bedarbiams, vienišoms motinoms, neįgaliems asmenims, sportininkams
(šokėjams ir kt.) pasibaigus jų darbinei karjerai. Lankstus darbo laikas, darbas ne visą darbo
dieną ar ne visą darbo savaitę yra patrauklus moterims, auginančioms vaikus, studentams,
pensininkams, kurie neturi galimybių (neleidžia sveikata) dirbti standartinę darbo savaitę, tačiau
nenori būti eliminuoti iš darbo rinkos.
Skiriamos šios lankstaus darbo priemonės:
• Lankstus darbo laikas. Tai tokia darbo forma, kai darbą galima pradėti ar baigti
anksčiau ar vėliau, perkeliant dalį darbo krūvio savaitgaliui. Lankstesnis darbo laiko
reguliavimas padėtų spręsti daugelį problemų: darbuotojų trūkumo, leistų tinkamai
paskirstyti turimus darbo išteklius, didintų Lietuvos konkurencingumą. Be to, turint
įmonės padalinius arba bendradarbiaujant su geografiškai nutolusiomis šalimis
galima susidurti su skirtingų laiko juostų sunkumais. Pasinaudojant lanksčiu darbo
laiko grafiku galima paskirstyti darbuotojus dirbti su skirtingų laiko juostų įmonės
padalinių ar partnerių atstovais. Kol kas Lietuvos Darbo kodeksas labai griežtai
95
reglamentuoja darbo laiką.
• Darbas ne visą darbo dieną. Darbas ne visu etapu ir ne visą darbo dieną
darbuotojams leidžia suderinti darbą su asmeniniais poreikiais. Tai ypač aktualu
motinoms su mažais vaikais, studentams arba vyresnio amžiaus atstovams. Didėjantis
užimtumas ne visą darbo laiką suteikia darbui daugiau lankstumo, leidžia planuoti
darbo jėgos paklausą, atsižvelgiant į gamybos reikalavimus, todėl dirbantys ne visą
darbo dieną ir laikini darbuotojai sudaro įmonei reikalingą lanksčiąją darbo jėgą.
Kartu įmonės nepraranda vertingų darbuotojų, kurie priešingu atveju (dėl šeimos
pareigų ar sveikatos negalių) nedirbtų.
• Elektroninis verslas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Elektroninio verslo
koncepcijoje elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir
įmonės veiklos organizavimas naudojantis informacinėmis technologijomis. Galima
veikla, vykdoma interneto aplinkoje – e. komercija, nuotolinis darbas.
Elektroninio verslo tikslas – bendrovių modernizacija ir bendrovėms bei darbuotojams
skirtomis lankstesnėmis darbo organizavimo formomis didinti verslo konkurencingumą,
produktyvumą, užimtumą ir saugumą (Elektroninio verslo koncepcija). E. komercija tampa
svarbi priemonė norint greitai ir nedidelėmis išlaidomis verslą internacionalizuojanti, ypač jei
norima pasiekti geografiškai tolimas rinkas. Kartu ši sritis leidžia pasireikšti tiek vyrams, tiek
moterims, kadangi naudojant IRT bendravimas gali sumažinti šališkumą, subjektyvumą ir
diskriminacijos apraiškas, kurios atsiranda kai vertinama išvaizda. Plačiau apie e. komercijos
privalumus, verslą internacionalizuojant:
• Greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais ar investuotojais.
Sumažėjo pokalbių gyvai, todėl bendravimas tampa objektyvesnis, mažesnė
diskriminacijos galimybė.
• Įmonės darbuotojai gali dirbti namuose ir taip derinti darbą su asmenine veikla.
• Internetinę svetainę pritaikoma pagal šalių ir vartotojų kultūrinių skirtumų ir poreikių.
• Internetinėje svetainėje talpina plačius ir išsamius katalogus, pagal kuriuos
sudaromos individualios produkcijos komplektacijos.
• Pasiekiamas platus klientų ir verslo partnerių ratas.
• Taupomi ištekliai, mažinami kaštai: nereikia turėti didelių ofisų, parduotuvių ir pan.
• Patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas – lengviau sužinomi vartotojų
poreikiai, greičiau jie patenkinami.
• Dėl IRT tikslesnė duomenų apskaita, patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema.
• Gana mažos pirminės investicinės į verslą, kas aktualu moterų SVV įmonėms.
96
Kai įmonė, nusprendžia įžengti į e. komercijos sritį, ji turi įsisamoninti, jog veiks globalioje
rinkoje. Jos prekės ar paslaugos bus prieinamos bet kuriam pasaulio vartotojui. Pasikeitusi
aplinka gali sukelti netikėtų problemų, kadangi nauja aplinka gali būti skirtinga, nei ta, kurioje
įmonė veikė anksčiau. Kad tokių problemų neiškiltų, arba kad jos būtų kuo mažesnes, įmonė turi
panagrinėti skirtingų šalių tokius elektronines komercijos aplinkos aspektus:
• socialinius kultūrinius aspektus (kultūriniai skirtumai, tradicijos, religija, kalba,
klientų pirkimo patyrimai, saugumas ir privatumas, apmokėjimo būdas);
• teisinius aspektus (jurisdikcijos problemos, intelektinė nuosavybė, domenai, duomenų
apsauga, elektroniniai kontrastai, mokesčiai);
• ekonominius/finansinius aspektus (regioniniai skirtumai, valiutų kursų svyravimai);
• politinius ypatumus (vietinių politikų įtaka e. komercijos plėtrai, šios srities rėmimas);
• technologinius ypatumus (kompiuterių paplitimas, kompiuterinis raštingumas,
interneto skverbtis).
Šiuo metu kaip tik vykdomas projektas, kurio metu Lietuvos gyventojai mokomi naudotis
kompiuteriu. Bet toks projektas labiau skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, besimokantiems
naudotis kompiuterių nuo pradmenų. Autorė siūlo moterų verslumą skatinančioms
organizacijoms rengti seminarus ir kursus, kurių metu mokytų moteris naudotis pažangiomis IRT
technologijomis ir informacinėmis sistemomis. Pavyzdžiui, kursai, kaip sukurti ir valdyti
e. parduotuvę arba paruošti finansinį balansą tam tikromis programomis. Taip būsimosios
verslininkės išmoktų pritaikyti informacines sistemas savo naudai, prisiderintų prie tarptautinės
prekybos, kuri be e. komercijos negalima. Reikia pabrėžti faktą, jog norint pirmauti – visada
reikia neatsilikti nuo naujovių.
Kita siūloma priemonė – nuotolinis darbas (teledarbas). Šiuolaikinės technologijos leidžia
darbuotojams savo funkcijas pilnai atlikti namuose, savo pasirinktoje erdvėje. Taip taupomas
darbdavio ir darbuotojo laikas ir pinigai keliaujant į darbą, nuomojant ofisus ir pan. Nuotolinis
darbas suteikia didelių pranašumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek žmonėms,
užsiimantiems privačia asmenine veikla. Kol kas jis nėra labai populiarus, bet dėl IRT spartos
tampa labai patrauklus ir naudingas. Nuotolinis darbas suteikia naujų darbo organizavimo
galimybių.
Nuotolinio darbo nauda darbdaviams, kai verslas internacionalizuojamas:
• Lankstumas. Galima planuotai organizuoti savo ir kitų darbus bei darbą derinti su
asmeninę veikla. Motinos su mažais vaikais gali daugiau laiko skirti šeimos
pareigomis. Esant poreikiui darbdavys gali perkelti savo darbą į kitą vietą, kai
keičiasi gyvenamoji vieta arba prisitaikoma prie aplinkos pokyčių.
97
• Nepriklausomybė. Darbdavys tampa nepriklausomas nuo vietinių valstybės politinių
ir ekonominių sprendimų, finansinių krizių, nes savo veiklą gali perkelti į kitą šalį
• Sumažėja išlaidos. Daugiausia sutaupoma dėl to, kad sumažėja patalpų nuomos, ofiso
ir personalo valdymo išlaidos. Tai ypač naudinga mažoms įmonėms, kurias
dažniausiai įkuria moterys.
• Personalo lankstumas. Nuotolinis darbas suteikia galimybę greitai padidinti ar
sumažinti personalo skaičių priklausomai nuo darbo aktyvumo.
• Padidėja darbo našumas. Remiantis tyrimais, dirbant nuotolinį darbą, darbo našumas
padidėja nuo 10 iki 40 proc.
• Atsparumas. Organizacijos, kurių padaliniai išsidėsto globaliu mastu tampa labiau
atsparios išorės pokyčiams – transporto darbuotojų streikams, gamtos stichijoms ar
teroristų veiksmams ir pan.
• Virtualus bendravimas. Virtualioje erdvėje moterys verslininkės gali bendrauti su kitų
šalių kolegėmis ir dalintis naudingais patarimais.
• Padidėjusios darbuotojų pasirinkimo galimybės. Įdarbinimas per atstumą panaikina
geografinius įdarbinimo apribojimus. Tokio įdarbinimo metu labiau nagrinėjami
darbuotojų pasiekimai, o ne išvaizda. Įdarbinimo sprendimai tampa objektyvesni,
nešališkesni, mažiau diskriminacijos galimybių.
Taip pat nuotolinio darbo naudą jaučia darbuotojai:
• Sumažėja laiko ir kaštų, sąnaudos transportui. Verslą internacionalizavus ir atidarius
filialus užsienyje nebereikia persikraustyti ten gyventi, galima toliau savo darbines
funkcijas vykdyti dirbant namuose ar savo pasirinktoje aplinkoje.
• Padidėja darbo pasirinkimo galimybės. Darbuotojams nereikia dalyvauti
beprasmiuose pokalbiuose tarp personalo, turi galimybę dirbti neformalioje, ramioje
pasirinktoje darbo aplinkoje.
• Darbo ir šeimos derinimas. Net jei darbuotojas efektyviam darbui skiria daugiau
laiko, jis vis tiek lieka šeimos rate ir gali daug lengviau atlikti savo pareigas šeimoje.
Motinos su mažais vaikais gali daugiau laiko skirti savo atžaloms, artimųjų priežiūrai,
nereikia samdyti auklės.
• Lankstus darbo grafikas. Kiekvienas žmogus susidaro asmeninį dienos „ritmą“. Tai
asmeninė laisvė nutraukti ir vėl tęsti darbą tomis valandomis, kada geriausiai sekasi
dirbti. Taip pat lengviau ir greičiau atliekami asmeniniai neatidėliotini reikalai.
Jau nuo šių metų gegužės 1-os dienos Vyriausybė ketina įteisinti nuotolinio darbo sutartis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad tokio pobūdžio sutartys leis ne tik lanksčiau
98
organizuoti darbą, bet ir didins darbo užimtumą. Įteisinus nuotolinio darbo sutartis, darbuotojai
galėtų dirbti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų. Iki šiol nei Darbo kodeksas, nei kiti įstatymai
nenumato nuotolinio darbo sutarčių sudarymo galimybių.
ES organizacijos suteikia galimybes jų institucijose įsidarbinti darbuotojams iš visų ES
šalių. Tačiau Lietuvos tiek stambios, tiek smulkios organizacijos kol kas neskatiną tokią
darbuotojų migraciją. Moterų informacijos centruose rengiami užimtumo projektai apsiriboja
nacionaline teritorija. Turint omenyje, kad mūsų šalis maža, menka darbo vietų pasiūla, todėl
ypač krizės metais būtina ieškotis darbo ir tarptautiniuose vandenyse, bent jau pas mūsų artimus
kaimynus.
Mokslinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė parodė, jog didžiausia kliūtis, trukdanti
moterims aktyviai dalyvauti verslo kūrimo ir internacionalizavimo procese, yra sunkumai
derinant šeimos ir darbo pareigas. Siekiant palengvinti moterų įsipareigojimų derinimą šeimai ir
darbui yra siūlomos tokios priemonės: lankstus darbo laikas (darbas ne visą darbo dieną), e.
komercija, nuotolinis darbas (teledarbas). Minėtos priemonės turėtų būti labiau skatinamos EK ir
Lietuvos vyriausybės skleidžiant švietėjišką informaciją visuomenėje, sutvarkant teisinius
dokumentus (įforminant lankstų darbo laiką ir nuotolinio darbo sutartį) bei teikiant finansinę
paramą (kuriant e. komerciją ir nuotolinio darbo vietas, remiant įrangos įsigijimą). Taip pat
pačios įmonės turėtų investuoti į savo darbo organizavimo efektyvinimą. Remiantis darbe atlikta
verslo internacionalizavimo procesų ir lyčių aspektų mokslinių šaltinių analize ir statistinių
duomenų bei ekspertiniu tyrimais 4.1 paveiksle pateiktas siūlomas lyčių lygių galimybių
užtikrinimo verslą internacionalizuojant principinis modelis.
Lietuvos Vyriausybė
Švietėjiškas visuomenės
informavimas
Lankstus darbo laikas
Europos Komisija
Įstatyminės bazės keitimas
Nuotolinis darbas (teledarbas)
Įmonė
Finansinė parama
E. komercija
4.1 pav. Lyčių lygių galimybių užtikrinimo verslą internacionalizuojant principinis modelis
(sudaryta autorės)
99
4.2. SPRENDIMAI, SKIRTI PLĖTOTI TARPTAUTINEI PREKYBAI, ATŽVELGIANT Į
LYČIŲ ASPEKTUS
4.2.1. SPRENDIMAI, SKIRTI PLĖTOTI EKSPORTUI, ATŽVELGIANT Į LYČIŲ
ASPEKTUS
Atsižvelgiant į internacionalizavimo padarinius – laisvą eksportą ir prekių judėjimą, būtina
skatinti įmones prekiauti už savo nacionalinės sienos ribų, naujai įsikūrusios įmonės gali pradėti
verslą Lietuvoje ir perkelti veiklą į tarptautines rinkas. Darbo autorė pastebėjo, jog moterų
informacijos centrai vykdo projektus, orientuotus į vietinę rinką. Pavyzdžiui, projektas „Darom
verslą“ – skatina moteris pasitikėti savimi, įkurti nuosavą verslą, bet suteikia informaciją apie
teisinius, mokestinius įstatymus tik iš Lietuvos sistemos. Mūsų rinka yra per siaura, todėl reikia
skatinti verslininkus plėstis tarptautiniu mastu. Atitinkamai būtina išmanyti tarptautinius
įstatymus bei mokėti juos pritaikyti savo naudai.
Lietuvoje už eksporto skatinimą ir eksportuotojų rėmimą yra atsakinga VšĮ
„Eksportuojančioji Lietuva“. Jos misija – kurti Lietuvos žmonių gerovę, aktyviai skatinant
eksportą, remiant smulkųjį ir vidutinį verslą ir skatinant Lietuvos verslo konkurencingumą.
Tarptautinės prekybos plėtros departamento specialistai teikia tokias paslaugas:
• specializuotas konsultacijas pradedantiems Lietuvos eksportuotojams pagal įmonės
poreikį ir specifiką;
• informaciją ir rekomendacijas apie tarptautinės specializuotas parodas ir muges;
• nuorodas į verslo informacijos šaltinius;
• padeda Lietuvos įmonėms susirasti verslo partnerių;
• informuoja Lietuvos verslininkus apie verslo naujoves, užsienio rinkas bei
tendencijas versle;
• suteikia kompiuterizuotą darbo vietą įmonėms (galimybė naudotis tarptautinėmis
duomenų bazėmis);
• vertina įmonės konkurencingumą įvairiais parametrais ir lygina jį su kitų Europos
įmonių geriausiais pavyzdžiais (Eksportuojančioji Lietuva).
Kaip matome pagal jos šios institucijos teikimas paslaugas, ji labiau teikia informacines ir
konsultacines paslaugas, tačiau bendrauja su plataus sektoriaus mažomis ir didelėmis įmonėmis.
Autorė siūlo įkurti organizaciją, kuri veiktų japoniškos „Sogo shosha“ prekybos bendrovės
pavyzdžiu – veiktų kaip „verslo angelas“ tik orientuotųsi į pagalbą mažoms ir didelėms įmonėms
ir tarpininkavimą internacionalizuojant verslą. Kartu ši organizacija nagrinėtų lyčių aspektus
tarptautinio verslo srityje.
100
Labai svarbų vaidmenį prekybos rinkoje suvaidina bendrosios prekybos kompanijos
(japoniškai – sogoshosha). Šios kompanijos importuoja, eksportuoja, perpardavinėja, investuoja
ir gamina. Kadangi jų pardavimų apimtys yra labai didelės, tai jos gali prekiauti mažesnėmis
kainomis, bet dėl masto ekonomijos vis tiek gauna didesnius pelnus. Yra keturios priežastys
nulėmusios Japonijos „Sogo shosha“ sėkmę:
• Labai daug dėmesio skiria informacijos apie verslo galimybes rinkimui ir skleidimui.
Turi informacines sistemas, kurios renka, įvertina informaciją ir po to ją paverčia
verslo galimybėmis.
• Kadangi visuomet yra sudaromi labai dideli sandoriai, tai šios kompanijas gali
išsiderėti labai dideles nuolaidas transportavimo kompanijose, gali su transportavimo
kompanija susitarti dėl papildomų transportavimo reisų ir maršrutų.
• Kadangi veikia daugelyje pasaulio šalių, tai turi galimybę pasipelnyti vienos šalies
prekes mainydama į kitos šalies prekes, (tai panašu į barterinius mainus, bet ši
kompanija yra tarpininkas, todėl vienoje šalyje išmainiusi kitos šalies prekes į šios
šalies prekes, vėliau tas prekes gali perparduoti toje šalyje brangiau).
• Kadangi disponuoja dideliu kapitalu, tai gali vykdyti labai didelius sandėrius, kurie
dėl savo dydžio ir brangumo yra neprieinami kitoms kompanijoms.
Mokslinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė parodė, jog didžiausia kliūtis, trukdanti
verslininkams internacionalizuoti savo veiklą yra informacijos trūkumas ir reikiamų žinių
(kvalifikacijos) stygius. Remdamasi išvardintomis išvadomis ir Japonijos „Sogo shosha“
kompanijos sėkme darbo autorė siūlo Lietuvoje įrengti tarptautinę prekybos organizaciją, kuri
vienytų visų veiklos sričių įmones, nepriklausomai nuo jų dydžio. Ši organizacija turėtų būti
pusiau valstybinė – remtų Lietuvos verslininkus, bet kartu siektų pelno. Organizacija turėtų
atlikti tokias funkcijos:
• informacijos skleidimas verslininkams apie verslo galimybes užsienio rinkose;
• apmokymai, kaip reikia verslą internacionalizuoti, kaip vykdyti prekybą tarptautiniu
mastu, kaip tinkamai restruktūrizuoti savo įmonės veiklą;
• atitinkama pagalba verslininkams vyrams ir moterims pagal jų specifinius poreikius;
• konsultavimas teisiniais ir ekonominiais klausimais;
• Lietuviškos produkcijos supirkimas ir perpardavimas užsienio rinkai (įvertinus
tarptautinių rinkų poreikį lietuviškoms prekėms);
• tarpininkavimas tarp Lietuvos ir užsienio įmonių eksporto ir veiklos
internacionalizavimo proceso metu;
• verslininkų tarptautinės veiklos tyrimai ir analizė.
101
Lietuvos eksporto prekybos kompanijos finansiniai šaltiniai galėtų būti: Lietuvos valstybės
biudžetas, ES parama (tikslinga pasinaudoti ESF programos priemone „Šeimos ir darbo
įsipareigojimų derinimas“), tiesioginės užsienio investicijos ir kitos privačios lėšos. Įmonės
veikla vyktų ryšių tinklo modeliu – įkuriant filialus užsienyje ir sukuriant platų
bendradarbiaujančių kompanijų ratą. Tokia organizacija ne tik didintų Lietuvos eksporto mastus,
skatintų Lietuvos vardo žinomumą, kartu prisidėtų prie socialinės ir ekonominės gerovės
didinimo šalyje. Remiantis darbe atlikta verslo internacionalizavimo procesų ir lyčių aspektų
mokslinių šaltinių analize ir eksporto masto statistinių duomenų bei verslininkų nuomonės
tyrimais 4.2 paveiksle pateiktas siūlomas eksporto efektyvinimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus,
principinis modelis.
4.2 pav. Eksporto efektyvinimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus, principinis modelis
(sudaryta autorės)
Lietuvos eksporto prekybos
kompanija
Lietuva Europos Sąjunga
Eksportuojanti įmonė
Eksportuojanti įmonė
Eksporto rinka Eksporto
rinka
102
4.2.2. PERSPEKTYVUS TARPTAUTINIO MARKETINGO MODELIS, GRINDŽIAMAS
LYČIŲ ASPEKTŲ ĮVERTINIMU
Išanalizavusi skirtingų autorių teorijas tarptautinio marketingo verslą
internacionalizuojant ir atsižvelgiant į lyčių aspektus bei atlikusi tų teorijų palyginimą, šioje
magistrinio darbo dalyje autorė pasiūlys tarptautinio marketingo strategiją, kuri gali būti taikoma
internacionalizuojant verslą, atsižvelgiant į lyčių aspektus.
Marketingo strategijos sukūrimas padeda išspręsti problemą – kokiais būdais veikti, kad
pasiektume norimus rezultatus. Besikeičiančios rinkos sąlygomis veikiančiai įmonei tai yra ypač
svarbu, nes marketingo strategija leidžia stebėti rinkos kitimą, pasiruošti jiems ir tinkamai bei
laiku reaguoti į pokyčius. Daugelis įmonių bando skverbtis į užsienio rinkas, bet dauguma jų
žūva. Netinkamai panaudojant valdymo ar finansinius išteklius gali būti praleista gera proga. Dėl
šių priežasčių tarptautinio marketingo strategija turi būti rūpestingai apsvarstoma. Ši strategija
turėtų nurodyti būdus, kaip įmonei efektyviai išsiskirti iš konkurentų, paverčiant jai būdingus
privalumus kapitalu ir pateikiant vertingesnius bei labiau vartotojų poreikius patenkinančius
produktus.
Darbo autorė pritaria minčiai, jog prieš skverbiantis prekiauti užsienio rinkose, reikia
įgyti patirties vietinėse rinkoje. Taigi, pirmiausia nustatomi įmonės tikslai, misija ir vizijos, po to
analizuojama vietinė rinka, vartotojų poreikiai ir elgsena, išskiriant vyrus ir moteris. Tada
suformuojama marketingo strategija ir ji tobulinama. Įgijus daugiau patirties, kaip reikia
tinkamai vykdyti atskirus marketingo strategijos etapus, galima pamažu dairytis po aplinkines
rinkas, jas analizuoti, ieškoti potencialių rinkų. Vėliau užtikrintai priimamas sprendimas
skverbtis į užsienio rinką, sukonkretinama šalis, norimas segmentas ir tikslinė rinka, kuri dar
suskirstoma pagal lytį. Pasirenkama, kokiu būdu bus skverbiamasi į užsienio rinką: eksportas,
filialų atidarymas, frančizė, licenzija, kontraktai, strateginiai aljansai, dukterinės arba bendros
įmonės kūrimas, tiesioginis investavimas ar gamyba užsienyje.
Siūloma neapsiriboti eksportu, nes jis mažai leidžia įmonei derintis prie skirtingų šalių
vietos vartotojų poreikių. Pradžiai siūloma atidaryti užsienio filialą, jame rinkti rinkos analizės ir
vartotojų tyrimų duomenis. Taip pamažu bus sukurtas pamatas būsimai tarptautinei marketingo
strategijai. Toliau analizuojami skirtingi lyčių poreikių, jų pirkimo procesas bei įtakos rūšys.
Tada sprendžiama, kaip smarkiai prisitaikyti prie rinkos poreikių, kokią strategiją rinktis –
standartizavimo, adaptavimo ar nediferencijavimo, diferencijavimo, koncentravimo. Taip pat
patartina nesirinkti standartizavimo strategijos, nes ji neatitinka skirtingų lyčių poreikių.
Geriausia būtų rinktis diferencijavimo arba adaptavimo strategiją, o jos gilumą rinktis pagal
įmonės galimybes ir sukauptos informacijos apie vartotojus dydį. Galiausiai sudaromas
103
tarptautinis marketingo kompleksas, kiekvienas jo elementas skirtingai pritaikomas atskirai
lyčiai, nes vyrų ir moterų ne tik skirtingi poreikiai, bet jie nevienodai supranta marketingo
informaciją. Visas paaiškinimas sutampa su autorės siūlomais internacionalizavimo etapais,
kurie pateikti 4.4 pav.
4.3 pav. Siūloma tarptautinio marketingo strategija, orientuota į lytis (sudaryta autorės)
Kaip matome 4.3 pav. vietinio marketingo tobulinimas turi grįžtamąjį ryšį tik įmonės
vizijos, misijos ir tikslų nustatymui, o tarptautinės marketingo strategijos tobulinimas gali
smarkiai pakeisti ne tik tarptautinio marketingo strategijos etapus, kelti naujus sprendimus
skverbtis į daugiau naujų rinkų, bet ir turėti įtakos pradiniam įmonės savo tikslų, misijos ir
vizijos nustatymui.
Autorės sukurtą internacionalizavimo etapų modelį galima pamatyti 4.4 pav. Kaip
matome beveik kiekviename etape yra išskiriamas lyčių aspektas, nes dėl savo skirtingų
fiziologinių savybių, poreikių ir suvokimo nevienodumo, būtina atskirai analizuoti ir taikyti
skirtingas strategijas vyrams ir moteris. Pirmoje stadijoje taikomi vartotojų tyrimai pagal lytį.
104
Kadangi visa autorės marketingo strategija remiasi lyčių skirtumais, todėl būtina kruopščiai
ištirti vyrų ir moterų skirtumus kiekvienoje šalyje atskirai, nes dėl kultūrinių ir socialinių
veiksnių jie gali ryškiai kisti. Taip pat būtina įvertini bei palyginti įmonės sukauptą rinkų
analizės ir tyrimų informaciją bei įmonės galimybes. Tarkim kokioje musulmonų šalyje vyrų ir
moterų poreikių skirtumai labai ryškūs, rinka neperpildyta konkurentų, bet dėl vietinės politinės,
teisinės ir religinės aplinkos kliūčių ten gali būti neįmanoma kurti verslą.
Taip pat 4.4 pav. pridėtas trečias etapas – globalus marketingas, orientuotas pagal lytį.
Dažniausiai globaliame marketinge siūloma imtis standartizavimo marketingo, nes siekiama
mažinti išlaidas, tačiau autorės atveju tokia strategija netiktų. Autorė siūlytų ir toliau taikyti
adaptavimosi strategiją skirtingoms šalims, tačiau būtų galima sugrupuoti šalis, kurios yra
labiausiai panašios savo rinka ir ten taikyti šiek tiek standartizuotus metodus. Be to, sėkmingai
perėjus visus ankstesnius internacionalizavimo etapus, įmonė jau turėtų būti pajėgi kurti prekes ir
teikti paslaugas užsienio šalyse. Naudojantis skirtingų šalių ekonominėmis padėtimis, būtų
galima subalansuoti rezervų ir žaliavų srautus bei mažinti produkcijos išlaidas.
4.4 pav. Siūlomi internacionalizavimo etapai (sudaryta autorės)
Ankstesniuose skyriuose patvirtinamas teiginys, kad marketingo specialistai turėtų kurti
skirtingas marketingo strategijas vartotojams vyrams ir moterims, be to, toks marketingo
išskyrimas dar nėra nei plačiau išanalizuotas teorijose nei vykdomas praktikoje, todėl turi dideles
potencialias galimybes. Anksčiau buvo minėta, jog vyrai ir moterys skirtingai supranta
marketingo teikiamą informaciją, skirtingai reaguoja, nevienodai elgiasi daugelyje sričių. Todėl
105
siūloma pritaikyti išnagrinėtus vartotojų pirkimo sprendimo priėmimo modelius su lyčiu aspektu.
Pateikimas modelis, kaip vyksta moterų pirkimo sprendimo procesas ir kas jam turi įtakos. Kaip
matome iš 4.5 pav. pirkimo sprendimo priėmimo procesas prasideda problemos nustatymas
(kažko trūkumo radimas ar poreikių patenkinimas), toliau informacijos paieška. Reikia
pažymėti, jog M. Barletta (2003) teigia, jog šis procesas yra spiralės formos – po naujos
informacijos įsisavinimo moterys gali grįžti etapu atgal. Surinkus visą norimą informaciją, seka
alternatyvų įvertinimas, pirkimo sprendimo priėmimas ir po pirkininis elgesys, kurio metu
įvertinami vartotojo (moterų) anksčiau suformuoti lūkesčiai ir realybė. Čia reikia pabrėžti
marketingo specialistams yra labai svarbi vieta, nes jei vartotojai (moterys) per daug nusivils,
bus per didelis lūkesčių ir realybės skirtumas, tada toks klientas daugiau niekada neapsipirks toje
parduotuvėje. Negana to, tikėtina, jog bus paskleista įmonei labai nenaudinga antireklama, kuri
labai sparčiai plinta ypač tarp vartotojų moterų.
Vartotojų (moterų) psichologija
Motyvacija Mokymas (patirtis) Atmintis Suvokimas: • jutimas, • dėmesys, • interpretavimas • išsaugojimas
Marketingo stimulai: Prekės ir paslaugos Kaina Paskirstymas Rėmimas
Pirkimo sprendimo priėmimo procesas
Pirkimo sprendimas
Produktų pasiūla
Prekės ženklų pasiūla
Pardavėjų pasiūla
Pirkinių skaičius
Pirkimo laikas Atsiskaitymo
metodas
Problemos suvokimas
Informacijos paieška
Alternatyvų įvertinimas
Pirkimo sprendimas
Po pirkininis elgesys
Kiti stimulai: Ekonominiai Technologiniai Politiniai Kultūriniai
Vartotojų bruožai
Kultūriniai Socialiniai Asmenybės
4.5 pav. Moterų pirkimo sprendimo procesas (sudaryta autorės)
Apibendrinant galima pasakyti, jog tarptautinio marketingo teorijose nenagrinėjami lyčių
aspektai, todėl sunku sukurti efektyvų modelį. Tačiau šiuo metu ypač skatinamas ir suaktyvėjęs
moterų dalyvavimas visuomeninėje ir verslo aplinkoje žada teigiamų pokyčių. O remiantis tuo,
kad moteris sudaro daugiau nei 50 proc. vartotojų bei daro įtaką daugiau nei 80 proc. pirkimų,
galima teigti, jog ši sritis yra kol kas neįvertinta ir todėl labai pelninga ir tarptautinio marketingo
specialistai turėtų atkreipti į tai dėmesį.
106
4.3. SPRENDIMAI, SKIRTI PLĖTOTI TARPTAUTINIAM BENDRADARBIAVIMUI
MOTERŲ VERSLUMO UGDYMO IR SKATINIMO SRITYJE
Kaip buvo minėta ankstesniuose skyriuose dabartinės vykdomosios organizacijos nelabai
palaiko ryšius su organizacijomis, skatinančiomis ir užtikrinančiomis lyčių lygias galimybes.
WES yra pagrindinė tarptautinė organizacija, tačiau jos pateiktose ataskaitose atsispindi tik
bendra šalių narių verslo ir moterų statistika (užimtumas, darbo užmokestis, sociologiniai
rodikliai). Deja, ši organizacija nerenka duomenų iš atskirų šalių moterų organizacijų. Taip
tampa visiškai neaišku, kas kokią veiklą vykdo, kokie pasiekti rezultatai. Be to, galima pastebėti,
jog tarptautinėse moterų verslumą skatinančiose organizacijose nebuvo minimas Lietuvos
vardas, nors mūsų kaimynai Latviai kartais buvo akcentuojami. Baigiamojo darbo autorės idėja
tokia, kad reikia įkurti tokią moterų verslumą skatinančią organizaciją, kuri įsteigtų padalinius
visuose ES šalyse narėse. Ši organizacija teiktų ne tik bendrą šalių narių statistiką, bet rinktų
nevyriausybinių ir vyriausybinių moterų verslumą skatinančių institucijų veiklos duomenis,
pasiektus rezultatus. Tačiau pagrindinis tokios tarptautinės organizacijos tikslas būtų teikti
moterims reikalingą informaciją, padėti susirasti darbą vietinėje ar tarptautinėje rinkoje, taip pat
stiprinti moterų pasitikėjimą ir skatinti kurti nuosavą verslą, šviesti visuomenę lyčių lygybės
klausimais. Sukurtas bendras padalinių tinklas leistų moterims dalintis reikiama verslo
informacija, duomenimis apie atskiras rinkas, jų vartotojus, dalintis geros praktikos patirtimis,
naudingais patarimais, finansinės paramos paieškos būdais bei kitais duomenimis. Moterims
labai svarbus bendravimas. Todėl jis vyktų naudojant informacines ir ryšio technologijas bei
gyvai per įvairius susitikimus.
Kartu šis projektas padėtų politikos atstovams pastebėti teisinės, administracinės ar
mokestinės sistemos spragas skirtingų šalių sistemose, jas suvienodinti, rengti bendrus projektus
bendros Europos lygio problemoms spręsti. Šitaip būtų keliamas visuomenės gerovės lygis bei
didinamas Europos konkurencingumo lygis pasaulio mastu.
Dabartinės nevyriausybinės organizacijos, kurios aktyviai palaiko moteris, skatina jas ir
teikia įvairią informaciją, turėtų jungtis į bendrus tinklus. Tokiu būdu susijungimas leistų
pasiekti ne tik sinerginio efekto išlaidų atžvilgiu, bet suteikta didesnė nauda pačioms moterims.
Susikooperavusios organizacijos į bendrą tinklą galėtų viena kitai padėti gauti paramą iš ES
struktūrinių fondų, kurtų bendrus projektus ir pan.
Lyčių lygybės tematika gali būti panaudojama beveik visose srityse, deja, kai kurie
sluoksniai dar neprisideda prie to, matyt nesuvokia to naudos. Stambios verslininkų asociacijos
kol kas tik pamažu ir gana tyliai skelbiasi palaikantys moterų ir vyrų lygias galimybes. O juk
būtent darbo ir verslo srityje patiriami didžiausia nelygybės mastai tarp abiejų lyčių. Lietuvos
107
prekybos, pramonės ir amatų rūmai pamažu prisideda prie lygių galimybių skatinimo, įkūrė savo
asociaciją, aktyvinančią moterų verslumą. Tokiu pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos verslo
organizacijos. Tai rodo, jog visuomenė stokoja informacijos apie lyčių lygybės naudą, vyrauja
stereotipiniai požiūriai į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje. Tai silpnina
moterų pasitikėjimą, dėl ko jos rečiau pradeda kurti nuosavą verslą, rečiau nusprendžia plėsti
savo įmonės veiklą nacionaliniu arba tarptautiniu mastu. Šiuo atveju reikia šviesti visuomenę
apie lyčių lygių užtikrinimo naudą. Naudinga pasinaudoti Socialinio dialogo skatinamąja
priemone, pagal kurią metodinės ir informacinės medžiagos parengimas ir sklaida remiami
Europos socialinio fondo lėšomis. Tai būtų dar vienas žingsnelis link visuomenės socialinės
gerovės kūrimo.
108
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Remiantis šiame darbe atlikta mokslinių literatūros šaltinių analize, empiriniais tyrimais
galima padaryti šias išvadas ir pateikti tokius pasiūlymus:
• Teorinė analizė atskleidė, kad angliška sąvoka „gender“ – tai yra socialiai sukonstruotas
supratimas apie tai, kas yra moteriška ir kas vyriška; juo nurodoma į specifinį socialinį
identitetą, statusą ir vaidmenų visumą, kuri dažnai, tačiau nebūtinai, grindžiama lytimi.
Internacionalizavimas – tai sėkmingas kompanijos tarptautinės veiklos plėtojimas, geografinių
rinkų, produktų, paslaugų ir veiklos operacijų plėtra, valdymo filosofijos ir organizacinio
elgesio pokyčiai.
• Ryšių tinklo internacionalizavimo modelis naudingesnis moterims nei vyrams, kadangi jos
lengviau užmezga bendravimą ir ryšius, kartu susidaro informacijos perdavimo kanalai. Todėl
reikia Lietuvos moterų aktyvumą skatinančias nevyriausybines organizacijas jungti į
asociacijas (tinklus), tai leistų ne tik sumažinti administracines išlaidas, bet susistemintų tų
įstaigų turimą informaciją, vykdomus projektus, atliktus tyrimus bei pasiektus rezultatus. Kartu
į šį tinklą tikslinga įtraukti tarptautines institucijas, kurių padedamos moterys verslininkės
dalintųsi kitų šalių geros praktikos pavyzdžiais bei kita parama.
• Moterų verslininkių sprendimui dėl internacionalizavimo moksliniuose šaltiniuose keliami
du barjerai: dažnai keliaujančių moterų fiziologinis saugumas bei šeimos įsipareigojimų
nevykdymas dėl ilgų ir dažnų kelionių. Dauguma autorių pagrindinį barjerą vadina šeima,
taip pat prideda kultūrinių požiūrių keliamus sunkumus. Norint sumažinti tokią situaciją
reikia skatinti lanksčias darbo organizavimo formas. Tikslinga pasinaudoti ESF programos
priemone „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Už šią priemonę atsakinga būtų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
• Tarptautinis marketingas kaip ir vietinis marketingas yra susijęs su vartotojų ir įmonės tikslų
patenkinimu, skiriasi tik sudėtingumo mąstas. Sugebėjimas įvertinti įvairių šalių rinkų
skirtingumus ir prie jų prisiderinti yra esminis tarptautinio marketingo sėkmės raktas. Vienas
iš tokių – marketingas orientuotas į lytis. Moterys sudaro daugiau kaip 50 proc. pasaulio
gyventojų ir jos daro įtaką apytikriai 80 proc. pirkimų, moterų ir vyrų poreikiai ir pomėgiai
yra skirtingi, todėl marketingas orientuotas į moteris yra pelninga sritis tiek nacionaliniu, tiek
tarptautiniu mastu.
• Stereotipiniai požiūriai į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje silpnina
moterų pasitikėjimą, dėl ko jos rečiau pradeda kurti nuosavą verslą, rečiau nusprendžia plėsti
savo įmonės veiklą nacionaliniu arba tarptautiniu mastu. Šiuo atveju reikia šviesti visuomenę
apie lyčių lygių užtikrinimo naudą. Naudinga pasinaudoti Socialinio dialogo skatinamąja
109
priemone, pagal kurią metodinės ir informacinės medžiagos parengimas ir sklaida remiami
Europos socialinio fondo lėšomis.
• 2009 m., lyginant su 2008 m., Lietuvoje padidėjo moterų verslininkių dalis. Paskutiniaisiais
metais pastebimas moterų dalies padidėjimas tokiuose anksčiau laikomuose išimtinai
vyriškuose versluose kaip statyba ir transportas. Tačiau moterų verslininkių dalis ir kiti lyčių
segregaciją atspindintys rodikliai rodo, jog Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.
Lietuvos verslininkai silpniau vertina savo įmonių pelningumo lygį nei ES. Ypač kritiškai
apie tai atsiliepia Lietuvos verslininkės moterys. Toks verslininkų įvertinimas rodo Lietuvoje
egzistuojančias nepalankiai vertinamas verslo sąlygas kurti ir plėtoti nuosavą veiklą. Būtina
išsiaiškinti, kodėl Lietuvos verslininkai taip nepalankiai vertina verslo aplinką. Galbūt jiems
trūksta informacijos, apmokytų. Tokiu atveju reikia pasinaudoti ESF parama – Žmogiškųjų
išteklių plėtros veiksmų programos priemonėmis, kurios skatina verslumą, teikia
konsultacijas ir finansuoja darbuotojų apmokymus.
• Lietuvos moterų ir vyrų darbo užimtumo 2006–2008 m. dinamika rodo, kad lyties atžvilgiu
neįvyko jokių reikšmingų struktūrinių pokyčių – didesnė moterų dalis dirba „moteriškose
profesijose“. Jeigu moterys Lietuvoje nemato perspektyvų užsidirbti arba išreikšti save darbo
rinkoje, tikėtina, jog moterys nepasitikės savimi ir nebandys kurti nuosavo verslo, nes atliktas
tyrimas parodė, jog verslininkių viena iš priežasčių pradėti nuosavą verslą yra noras išbandyti
save versle. Šiuo atveju reikia užtikrinti geresnę lyčių pusiausvyrą studijų ir profesinėje
srityse. Tai pasiektina informuojant jaunimą apie lyčių lygių galimybių naudą, paaiškinant,
jog kiekvienoje profesijoje reikia įvairių specialistų – tiek vyrų, tiek moterų. Tokia
švietėjiška veikla turėtų užsiimti savivaldybės institucijos, vidurinės mokyklos,
nevyriausybinės organizacijos, remiamos ESF lėšomis.
• Daugiausiai aukštas pareigas užimančių moterų yra žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio
darbo, švietimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose, kurios stereotipiškai
laikomos „moteriškomis“ bei turi mažiausią dalį kontroliuojamų įmonių užsienyje. Tikslinga
rengti seminarus įmonėms, padėti susirasti užsienio partnerius, tarpininkauti pradiniuose verslo
bendravimo etapuose. Už tai būtų atsakinga VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“, verslo
inkubatoriai arba autorės pasiūlyta įkurti tarptautinės prekybos organizacija.
• Koreliacinė regresinė analizė, atlikta pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, parodė, jog
moterų dalis tarp visų gyventojų priklauso nuo minimalios mėnesinės algos, BVP, tenkančio
vienam gyventojui, vidutinės metinės infliacijos ir darbo našumo vienam dirbančiajam. Kita
analizė, parodė, jog tiek BVP vienam gyventojui, tiek vidutinė metinė infliacija priklauso
nuo moterų dalies tarp visų gyventojų ir nuo vyrų užimtumo lygio. Mažėjant moterų skaičiui
ir didėjant vyrų užimtumo lygiui, atitinkamai didėja BVP vienam gyventojui dydis ir mažėja
110
infliacija, kartu tai sąlygoja gerėjantį visuomenės pragyvenimo lygį. BVP augimą galima
paaiškinti vyrų uždirbamais didesniais atlyginimais.
• Atlikto anketinio tyrimo rezultatai nežymiai skiriasi nuo Statistikos departamento duomenų
analizės: tiek vyrai, tiek moterys išskiria panašius motyvus ir barjerus verslą
internacionalizuojant, skiriasi tik procentinis paskirstymas. Šiuo tyrimu patvirtinamos 4
hipotezės: dauguma moterų verslininkių yra susidūrusios su lyčių diskriminacija; lyčių
diskriminacijos apraiškos pasitaiko nacionaliniu ir tarptautiniu mastu; lyčių diskriminacija
susijusi su išsilavinimu – aukštesnį išsilavinimą turintys verslininkai mažiau susiduria su
lyčių diskriminacija ir lengviau moka išspręsti šią problemą; moterys verslą kuria ir plečia
daugiau dėl noro save išbandyti nei dėl pelno. Ir atmetamos 2 hipotezės: moteris labiau nei
vyrai nenori verslą plėsti užsienyje dėl kultūros barjerų; moterys verslininkės dažniau
susiduria su finansiniais sunkumais verslą plečiant tarptautiniu mastu.
• Verslo internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa apima 3 idėjas. Pirma,
siūloma įkurti organizaciją, turinčią padalinius visose ES šalyse, kad ji kauptų visą informaciją
apie panašias lygias galimybes užtikrinančias vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas,
pasiektus rezultatus lyčių lygybės tematikoje, rengtų tyrimus, palengvintų įsisavinti ES
paramos fondų lėšas, dalintųsi geros praktikos patirtimis. Antra, skatinti lankstaus darbo
grafiko taikymą, e. verslą ir nuotolinį darbą. Taip moderniomis technologijomis moterys
galėtų suderinti darbą su asmeniniais poreikiais. Trečia, įkurti organizaciją, kuri veiktų
japoniškos „Sogo shosha“ prekybos bendrovės pavyzdžiu – orientuotųsi į pagalbą mažoms ir
didelėms įmonėms tarptautinės prekybos srityje, tarpininkavimą bendraujant su užsienio
įmonėmis, pagalba verslą internacionalizuojant. Taip pat ši organizacija vykdytų tyrimus,
nagrinėtų tarptautinio verslo veiklą lyčių atžvilgiu. Pagal poreikį rengtų atitinkamus seminarus.
Atliktas sisteminis literatūros šaltinių analizavimas ir statistinių duomenų bei ekspertinių
tyrimų studijos leidžia daryti išvadą, jog verslo internacionalizavimo procesai lyčių aspektais
teoriniu ir praktiniu lygmeniu mažai nagrinėti. O vis dar egzistuojanti lyčių nelygybė verslo
sektoriuose reikalauja greitai ir efektyviai spręsti šią problemą.
111
LITERATŪRA
1. Albaum G. et. al. International marketing and export marketing. Addision – Wesley
Publishing company, 2008. 554 p.
2. Allen I. E., Elam A., Langowitz N., Dean M. Global entrepreneurship monitor, 2007 report
on women and entrepreneurship. Global entrepreneurship research association. 2008, 50 p.
3. Alminienė M., Kuvykaitė R. Internacionalizavimo teorijų ribos, gimusių globalių įmonių
fenomenas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas: VDU l–kla, 2004, nr. 10,
p. 7–20.
4. Babaliauskaitė J., Rudytė D. Pasitikėjimo elektroniniu verslu kūrimas, palaikymas verslo
firmų aspektu. Ekonomika ir vadyba-2003. Kaunas: Technologija. 2003. P. 11–14.
5. Bagdonas, A. ir kt. Skirtingi, bet lygūs visuomenėje ir darbuotėje. Vilnius: Standartų sp.,
2007. 477 p.
6. Banytė, J. ir kt. Perculiarities of consumer perception in the aspect of marketing to women.
Inžinerinė ekonomika. Kaunas: KTU, 2007, nr. 1, p. 50–58.
7. Barletta, M. Marketing to women: how to increase your share of the world's largest market,
2003. Interaktyvus šaltinis. Žiūrėta 2009 09 20. Prieiga per internetą:
http://books.google.lt/books?id=yXwW25rYlVcC&printsec=frontcover&dq=marketing+to
+women+barletta#v=onepage&q=&f=false. 8. Berkowitz E. N. et. al. Marketing. HomewoodBoston: Irwin, 1992. 791 p.
9. Bosma N., Levie J. Global entrepreneurship monitor, 2009 global report. Global
Entrepreneurship Research Association. 2010, 73 p.
10. Bradley F. International marketing strategy. Harlow: Prentice Hall, 2005. 408 p.
11. Carter S., Rosa, P. The Financing of Male and Female Owned Businesses. 1998. Žiūrėta
2009 11 14. Prieiga per Emerald duomenų bazę.
12. Cateora, P. R. ir Ghauri, J. L. International marketing. Boston [Mass.] [etc.]: McGraw –
Hill/Irwin, 2007. 702 p.
13. Czinkota M. R. et. al. International business. Mason [Ohio]: Thomson/South–Western,
2005. 782 p.
14. Czinkota M. R., Ilkka A. International marketing. Mason [Ohio]: Thomson South–Western,
2007. 646 p.
15. Czinkota M. R., Ronkainen I. A., Moffett M. H., Moynihan E. O. Global Business. The
Dryden Press: Harcourt Brace College Publ., 1998. 614 p.
16. Časas R. Tarptautinis marketingas: tarptautinio marketingo strategija, paskaitų konspektas.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 81 p.
17. Daniels J. D., Radebaugh L. H., Sullivan D. P. International business : environments and
operations. Upper Saddle River [N.J.]: Pearson Prentice Hall, 2004. 701 p.
112
18. Dikčius V. Marketingo tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija,
2003. 187 p.
19. Dlabay L. R., Scott J. C. International business, 3E. Mason [Ohio]: Thomson South –
Western, 2006. 620 p.
20. Doole I., Lowe R. International marketing strategy: analysis, development and
implementation. London: Thomson, 2004. 445 p.
21. E. verslo plėtros skatinimo studija. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė. Vilnius, 2008. Žiūrėta 2010-05-03. Pireiga per internetą:
www.ivpk.lt/everslas/eps/1.pdf.
22. Ekonomikos skatinimo planas. Eksportas ir investicijos. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per
internetą: http://www.skatinimoplanas.lt/lt/projects/info/5.
23. Elektroninio verslo koncepcija. Lietuvos Respublikos Seimas. Žiūrėta 2010–03–03. Prieiga
per internetą: http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0052755.pdf.
24. Elektroninio verslo plėtra Lietuvoje ir įtaka šalies įmonių konkurencingumui. Lietuvos
Ūkio Ministerija. Žiūrėta 2009 05 08. Prieiga per internetą: www.ukmin.lt.
25. Elskytė V. Verslo pokyčių, susijusių su informacinių technologijų ir telekomunikacijų
plėtra, valdymo modeliavimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, vadyba ir
administravimas. Vilnius, VGTU, 2006. P.12–66.
26. Enterprise Europe Network. Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga per internetą:
http://www.enterprise-europe-network.ec.europa.eu/index_en.htm.
27. Equal greitkelis: vystymo bendrija Klaipėda – Vilnius. 2007. Žiūrėta 2009 05 09. Prieiga
per internetą: www.equal-
greitkelis.lt/files/equal/resources/1593_EQUAL_brosiura_galutine.pdf.
28. ES naujienos. Užimtumo, sveikatos ir socialinės iniciatyvos. Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga
per internetą:
http://www.esnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=27:uimtumo-
sveikatos-ir-socialins-iniciatyvos&catid=71:uimtumas-socialiniai-&Itemid=128
29. ES struktūrinė parama 2007–2013 m. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą:
http://www.esparama.lt/2007-2013/lt.
30. Etzel M. J., Walker B. J., Stanton W. J. Marketing. Boston (Mass.): McGraw–Hill Irwin,
2007. 706 p.
31. Eurochambres Women Network. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą:
http://www.eurochambreswomennetwork.eu.
32. Eurochambres. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą: http://www.eurochambres.be.
33. Europos Bendrijų Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos
ir Socialinių Reikalų Komitetui ir Regionų Komitetui. Moterų ir vyrų lygybė – 2009.
Žiūrėta 2010 01 08. Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0077:FIN:LT:DOC.
113
34. Europos Komisija. Apie Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje. Žiūrėta 2009 12 29.
Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/apie_ek_atstovybe/veikla_lt.htm.
35. Europos Komisija. Užimtumas, socialiniai reikalai ir lygios galimybės. Lyčių lygybė
Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=418.
36. Europos Komisija. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/index_lt.htm.
37. Eurostatas. ES statistinė duomenų bazė. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per internetą:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home.
38. Female Europeans of Medium and small Enterprises. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per
internetą: http://www.fem-online.eu/fr/.
39. Gaižutis A. Tarptautinio marketingo paskaitų konspektas. 2004. 68 p.
40. Gineitienė Z. Verslo kūrimas ir valdymas: vadovėlis. Vilnius: Rosma, 2005. 327 p.
41. Griffin R. W., Pustay M. W. International business: a managerial perspective. Upper
Saddle River [N.J.]: Pearson Prentice Hall: Pearson Education International, 2005. 651 p.
42. Hill C. W. L. Global business today. Boston [Mass.]: McGraw–Hill: Irwin, 2008. 592 p.
43. Hollensen S. Global Marketing a desision – oriented aproach. Harlow: Prentice Hall:
Financial Times, 2004. 717 p.
44. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Žiūrėta 2009 05 11. Prieiga per internetą: www.ivpk.lt.
45. Young S. et. al. International market entry and development: strategies and management.
Englewood Cliffs : Harvester Wheatsheaf : Prentice Hall, 1989. 305 p.
46. Jansson H. Internationalization Processes in the New EU: Market Growth, Relocation, and
Outsourcing. 7th Annual Conference on European Integration, Mölle, May 24–27, 2005,
organized by the Swedish Network for European Studies in Economics and Business.
Žiūrėta 2010 01 11. Prieiga per Emerald duomenų bazę.
47. Johanson J., Mattson L. G. Internatonalisation in industrial systems – a network approach.
1988. Žiūrėta 2010 01 13. Prieiga per Emerald duomenų bazę.
48. Johanson J., Vahlne J. E. The Mechanism of Internationalization. International Marketing
Review. 1990, Vol. 7, No. 4. Žiūrėta 2010 01 13. Prieiga per Emerald duomenų bazę.
49. Johanson J., Vahlne J.E. The internationalisation process of the firm – a model of
knowledge development and increasing foreign market commitments. Journal of
International Business Studies. 1977, Vol. 8, p. 23. Žiūrėta 2010 01 13. Prieiga per
Emerald duomenų bazę.
50. JuščiusV. Ekonomikos internacionalizavimo ir globalizacijos poveikis gamybos –
paskirstymo vartojimo santykių raidai. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų
apžvalga. Kauno technologijos universitetas. 2006. Žiūrėta 2009 09 28. Prieiga per
internetą: www.ktu.lt/habilitacija/juscius/juscius proc.20apzvalga.pdf.
114
51. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Šiauliai: Liucijus, 2005.
P. 138–140.
52. Kauno moters užimtumo informacijos centras. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per internetą:
www.muic.lt/.
53. Kleindl B. International marketing. Mason [Ohio]: Thomson South–Western, 2007. 328 p.
54. Kotler P., Keller K. Marketing management. Upper Saddle River [N.Y.]: Pearson
Education International, 2009. 816 p.
55. Kotler Philip. Marketing Management. Upper Saddle River, N. J.: Prentice Hall, 2003.
706 p.
56. Kuvykaitė, R. Tarptautinis marketingas: vadovėlis. Kaunas: Technologija, 1997. 225 p.
57. Lietuva Europos Sąjungoje. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą: www.euro.lt
58. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą:
http://www.lepa.lt/
59. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą:
http://www.chambers.lt/lt
60. Lietuvos Respublikos Seimas. Žiūrėta 2010 01 05. Prieiga per internetą: http://www.lrs.lt/.
61. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per internetą:
http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_reikalu/.
62. Lietuvos verslo moterų tinklas. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą:
http://www.verslomoterys.lt.
63. Lietuvos verslo paramos agentūra. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą:
http://www.lvpa.lt/.
64. Limanauskienė V. Teledarbo apmokymo poreikių tyrimas ir e.mokymo modelis.
Informacinės technologijos. Kaunas: KTU sp., 2004. P. 165–169.
65. Lyčių aspekto integravimo strategija. Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga per internetą:
www.lygus.lt/gm/admin/files/iproc.20dal.doc.
66. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Žiūrėta 2009 12 28. Prieiga per internetą:
http://www.lygybe.lt/.
67. Lygių galimybių plėtros centras. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą: Žiūrėta 2009 12
29. Prieiga per internetą: http://www.gap.lt/.
68. Madsen, T. K. Successful Export Marketing Management: Some Empirical Evidence.
International Marketing Review. 1989, vol. 6, no. 4. Žiūrėta 2010 01 11. Prieiga per
Emerald duomenų bazę.
69. McCarthy, E. J., Perreault, W. D. Basic marketing : a global–managerial approach. Boston
[Mass.]: McGraw–Hill/Irwin, 2005. 793 p.
70. McClelland, Emma. Irish Female Entrepreneurs: Mapping the Route to
Internationalisation.. Irish Journal of Management, 2004, Vol. 25 Issue 2, p. 92–107.
115
71. McDonald F., Tuselmann H., Wheeler C. International business. London: Thomson, 2002.
374 p.
72. Melnikas B. ir bendraautoriai. Tarptautinis verslas : tarptautinės vadybos įvadas : vadovėlis
aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2008. 415 p.
73. Merkevičius J. Virtualios organizacijos personalo valdymas. Daktaro disertacija.
Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas. Vilnius, 2005. P. 19–44, 82–97.
74. Mockaitis I., Vaiginienė E. Vidurio bei Rytų Europos smulkiojo ir vidutinio verslo
internacionalizavimo problemos. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas:
Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005, nr. 34. p. 113–115.
75. Morrison J. International business: challenges in a changing world. London: Palgrave
Macmillan, 2009. 641 p.
76. Moterys ir verslas Lietuvoje. Žiūrėta 2010 01 09. Prieiga per internetą: www.mvl.lt/.
77. Moterų informacijos centras. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą: www.lygus.lt.
78. Muhlbacher H. ir Dahringer L. International marketing: a global perspective. London:
Thomson, 2006. 737 p.
79. Navickas V. Europos sąjungos rinkų ypatumai: mokomoji knyga. Kaunas technologija,
2003. 163 p.
80. Navickas V. Tarptautinių firmų samprata ir klasifikavimas. Tiltai. Priedas. 2002, nr. 10.
Transformacijos Rytų ir centrinėje Europoje. p. 159–164.
81. Pease A. ir B. Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose. Vilnius :
Alma littera, 2003. 296 p.
82. Poškaitė G., Sūdžius V. Informacinių technologijų ir įmonės plėtros sąveika. Verslas XXI
mažiuje: 10-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija. Vilnius: Technika, 2007.
P. 75–83.
83. Pranulis V. ir bendraautoriai. Marketingas: vadovėlis. Vilnius: Garnelis, 2008. 602 p.
84. Puškorius S. Matematiniai metodai vadyboje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams.
Vilnius: TEV, 2001. 386 p.
85. Rakauskienė Ona Gražina. Lietuvos ekonominė ir socialinė sanglauda. Lietuvos
ekonomika Europos ir globalioje erdvėje (straipsnių rinkinys). Vilnius: Standartų
spaustuvė, 2007. 288 p.
86. Raudeliūnienė J. E-darbo ypatumai Europos Sąjungos šalyse ir Japonijoje. Lietuva be
mokslo- Lietuva be ateities. 7-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos "Lietuva
be mokslo - Lietuva be ateities", įvykusios Vilniuje 2004 m. vasario 12 d., medžiaga.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai. Vilnius: Technika, 2004. P. 185–192.
87. Rugman M. A., Collinson S. International business. Harlow: Prentice Hall, 2009. 716 p.
88. Sekliuckienė J. Tarptautinio verslo organizavimas: mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2009. 135 p.
116
89. Seniūnaitė L. Vartotojų pasitenkinimas e-versle. Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui,
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Kaunas: Technologija, 2004. P. 138-145.
90. Shenkar O., Luo Y. International business. Hoboken: Wiley, 2004. 467 p
91. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Žiūrėta 2009 12 28. Prieiga per internetą:
http://www.socmin.lt.
92. Stanton, W. J. Etzel M. J., Walker B. J. Fundamentals of marketing. New York: McGraw–
Hill, 1991. 668 p.
93. Stone,M. A., McCall J.B. International strategic marketing: a European perspective.
London New York [N.Y.]: Routledge. 2004. 262 p.
94. Šimanauskas S. Teledarbas ir jo plėtros perspektyvos Lietuvai integruojantis į Europos
informacinę visuomenę. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvos integracijos į
Europos Sąjungą kontekste: mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų medžiaga.
Kolpingo kolegija. Kaunas: KTU sp., 2002. P. 78–89.
95. Tamaševičius V. Tarptautinis verslas ir firmų internacionalizacija: mokomoji knyga.
Vilnius: VU leidykla, 1997. 93 p.
96. The Baltic Sea Chambers of Commerce Association. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per
internetą: http://www.bcca.ws.
97. The European network to promote women's entrepreneurship. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga
per internetą: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/promoting-
entrepreneurship/women/wes-network/index_en.htm.
98. The International Federation of Business and Professional Women. Žiūrėta 2010 01 07.
Prieiga per internetą: http://www.bpw-international.org.
99. Vabinskaitė J. Verslo internacionalizavimo modeliai. Mokslas – Lietuvos ateitis. Vilnius:
Technika, 2009, t. 1, nr. 3. P. 74–78.
100. Vengrauskas V., Perminienė N. Tarptautinis verslas: mokomoji knyga. Kauno
technologijos universitetas, 2002.
101. Vilnijos verslo inkubatorius. Žiūrėta 2010 01 08. Prieiga per internetą: http://www.vvi.lt.
102. Wild J. J., Wild K. L, Han J. C. Y. International business: the challenges of globalization.
Upper Saddle River [N.J.]: Pearson Prentice Hall, 2008. 506 p.
103. Žičkienė S., Kovierienė A. Lankstūs darbo organizavimo modeliai: teoriniai ir praktiniai
aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai: Šiaulių knygrišykla,
2008, nr. 3 (12), p. 405–419.
104. Žukauskas P. Kompanijų veiklos internacionalizacija: teorija ir praktika. Monografija.
Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006. 334 p.
105. Žvinklienė A. Gender, kurio nėra Lietuvos lyčių studijose. Lyčių studijos ir tyrimai.
Šiauliai: Šiaulių knygrišykla, 2006, nr. 2. P. 111–116.
106. Žvirblis, A. Modernusis marketingas: principai ir metodai, mokslo knyga. Vilnius: TŪB
"Žuma", 2000. 171 p.
118
A priedas
Užimtųjų dinamika Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį (sudaryta autorės,
remiantis Statistikos departamento duomenimis)
2006 2007 2008 Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys AQ Iš viso pagal ekonomines veiklas 755,8 743,2 777,7 756,5 768,7 751,4
A Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 108,1 75,7 97,6 59,3 73,2 43,5
B Žuvininkystė 2,5 0,2 2,5 0,1 3,4 0,7 C Kasyba ir karjerų eksploatavimas 3,9 0,4 4,4 0,9 3,5 0,6 D Apdirbamoji gamyba 137,9 126,7 138,4 129,5 144,3 121,7 E Elektros, dujų ir vandens tiekimas 19,1 7,9 19,4 6,8 21,0 6,6 F Statyba 139,0 9,7 158,5 12,4 149,7 16,0 G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas
115,9 138,7 117,2 145,2 124,6 150,3
H Viešbučiai ir restoranai 7,6 31,5 6,3 27,2 5,6 33,3 I Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 69,6 29,3 80,1 31,3 75,3 29,2
J Finansinis tarpininkavimas 5,5 11,1 6,8 15,5 5,4 14,8 K Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 43,2 35,1 37,8 37,5 52,3 49,0
L Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 38,4 37,2 43,0 40,5 42,5 40,8
M Švietimas 25,6 106,0 26,1 118,2 31,6 116,9 N Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16,6 89,1 14,6 86,1 12,0 83,7
O Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 21,7 42,1 22,4 44,7 23,1 41,7
P Privačių namų ūkių veikla 1,1 2,4 2,3 1,5 1,1 2,7 Q Eksteritorialinių organizacijų ir įstaigų veikla 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1
119
B priedas
GEM statistiniai duomenys globaliu mastu
B.1 lentelė. Vyrų ir moterų verslininkų aktyvumo lygis 2007 m., proc (Allen I. ir kiti, 2008)
Ankstyvoji verslo stadija Žinomas verslas Visi verslai
Nr. Šalys Vyrai Moterys Vidurkis Vyrai Moterys Vidurkis Vyrai Moterys Vidurkis 1 Airija 10,57 5,87 8,22 12,66 5,38 9,02 23,22 11,25 27 2 Argentina 17,52 11,34 14,43 15,78 4,16 9,97 33,30 15,50 32 3 Austrija 3,06 1,84 2,45 7,25 4,78 6,02 10,31 6,61 13 4 Belgija 4,30 1,98 3,14 1,86 0,93 1,40 6,16 2,91 1 5 Brazilija 12,73 12,71 12,72 12,70 7,24 9,97 25,43 19,95 36 6 Čilė 16,45 10,43 13,44 11,89 5,59 8,74 28,33 16,02 34 7 Danija 6,21 4,56 5,39 8,54 3,43 5,99 14,75 8,00 18
8 Dominikijos Respublika 18,91 14,50 16,71 8,96 6,12 7,54 27,88 20,62 37
9 Graikija 7,96 3,46 5,71 14,59 12,04 13,32 22,56 15,51 33 10 Honkongas 14,33 5,82 10,08 7,51 3,75 5,63 21,84 9,56 21 11 Indija 9,51 7,49 8,50 8,69 2,18 5,44 18,21 9,66 23 12 Islandija 17,40 7,44 12,42 13,43 3,98 8,71 30,83 11,42 28 13 Ispanija 9,75 5,48 7,62 8,17 4,57 6,37 17,92 10,06 24 14 Italija 6,69 3,30 5,00 8,87 2,17 5,52 15,56 5,48 11 15 Izraelis 7,12 3,75 5,44 3,61 1,10 2,36 10,72 4,84 8 16 Japonija 3,47 5,22 4,35 8,72 8,57 8,65 12,20 13,79 31 17 JK 7,41 3,60 5,51 7,59 2,55 5,07 15,00 6,15 12 18 JAV 11,98 7,25 9,62 6,47 3,48 4,98 18,45 10,73 26 19 Kazachstanas 11,17 7,64 9,41 6,80 4,80 5,80 17,97 12,44 30 20 Kinija 19,27 13,43 16,35 9,66 7,04 8,35 28,93 16,02 35 21 Kolumbija 26,91 18,77 22,84 15,49 7,84 11,67 42,41 26,60 39 22 Kroatija 9,44 5,13 7,29 5,79 2,67 4,23 15,23 8,00 17 23 Latvija 7,70 1,41 4,56 4,90 2,02 3,46 12,60 3,43 3 24 Nyderlandai 6,64 3,70 5,17 8,59 4,07 6,33 15,24 7,77 14 25 Norvegija 8,59 4,28 6,44 8,20 3,50 5,85 16,79 7,78 15 26 Peru 25,74 26,06 25,90 18,07 12,40 15,24 43,80 38,46 40 27 Portugalija 11,70 5,92 8,81 9,79 4,44 7,12 21,49 10,36 25 28 Prancūzija 4,14 2,21 3,18 2,52 0,95 1,74 6,66 3,16 2 29 Puerto Rikas 3,16 2,97 3,07 4,05 0,89 2,47 7,21 3,87 6 30 Rumunija 4,95 3,09 4,02 3,34 1,70 2,52 8,30 4,79 7 31 Rusija 3,79 1,64 2,72 1,63 1,73 1,68 5,41 3,73 5 32 Serbija 12,11 5,06 8,59 7,74 2,83 5,29 19,85 7,88 16 33 Slovėnija 6,84 2,68 4,76 6,84 2,31 4,58 13,69 4,99 10 34 Suomija 8,96 4,81 6,89 10,31 4,80 7,56 19,27 9,60 22 35 Švedija 5,78 2,47 4,13 6,87 2,48 4,68 12,65 4,95 9 36 Šveicarija 7,59 4,92 6,26 8,56 4,60 6,58 16,15 9,52 20 37 Tailandas 27,78 25,95 26,87 23,22 19,47 21,35 51,00 45,42 41 38 Turkija 8,65 2,41 5,53 9,47 1,32 5,40 18,12 3,73 4 39 Urugvajus 17,33 7,19 12,26 8,63 4,54 6,59 25,96 11,73 29 40 Venesuela 23,50 16,81 20,16 5,87 4,90 5,39 29,37 21,71 38 41 Vengrija 9,29 4,52 6,91 5,88 3,81 4,85 15,17 8,33 19
120
B.1 pav. Moterų verslininkių pasiskirstymas ekonominėse srityse pagal šalis grupes ir įmonių
stadijas 2007 m. (Allen I. ir kiti, 2008)
B.2 pav. Moterų verslininkių motyvacija pradėti verslą pagal šalis, 2007 (Allen I. ir kiti, 2008)
121
B.3 pav. Moterų verslininkių amžiaus pasiskirstymas tarp šalių ir įmonių stadijų (Allen I. ir kiti, 2008)
B.4 pav. Moterų verslininkių išsilavinimas pagal šalis grupes ir įmonių stadijas (Allen I. ir kiti, 2008)
122
B.2 lentelė. Vyrų ir moterų verslininkystės aktyvumo lygis ankstyvojoje verslo kūrimo stadijoje
2007–2009 m. (sudaryta autorės pagal GEM)
2007 2008 2008 pokytis nuo 2007, proc.
2009 2009 pokytis nuo 2008, proc.
Nr. Šalis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys 1 Airija 10,6 5,9 11,9 4,0 12,6 -31,9 - - - - 2 Algerija - - - - - - 20,0 13,3 - - 3 Angola - - 20,5 25,1 - - - - - - 4 Argentina 17,5 11,3 17,5 16,3 -0,1 43,7 18,2 11,9 4,0 -27,0 5 Austrija 3,1 1,8 - - - - - - - - 6 Belgija 4,3 2,0 3,8 2,1 -11,6 6,1 4,6 2,8 21,1 33,3 7 Bolivija - - 32,2 27,8 - - - - - -
8 Bosnija ir Hercegovina - -
11,5 7,4 - -
5,9 3,2 -48,7 -56,8 9 Brazilija 12,7 12,7 12,9 11,3 1,3 -11,1 14,9 16,4 15,5 45,1
10 Čilė 16,5 10,4 17,5 11,8 6,4 13,1 17,2 13,1 -1,7 11,0 11 Danija 6,2 4,6 6,5 2,9 4,7 -37,5 4,8 2,9 -26,9 0,0
12 Dominikijos Respublika 18,9 14,5
25,0 15,8 32,2 9,0 20,0 15,0 -20,0 -5,1 13 Egiptas - - 20,2 6,3 - - - - - - 14 Ekvadoras - - 18,0 16,4 - - 16,4 15,8 -8,9 -3,7 15 Graikija 8,0 3,5 12,3 7,6 54,5 119,7 12,0 6,4 -2,8 -15,8 16 Gvatemala - - - - - - 23,0 26,6 - - 17 Indija 9,5 7,5 16,0 7,5 68,2 0,1 - - - - 18 Iranas - - 13,7 4,7 - - 16,7 7,0 21,9 48,9 19 Islandija 17,4 7,4 12,8 7,4 -26,4 -0,5 15,0 7,8 17,2 5,4 20 Ispanija 9,8 5,5 8,0 6,5 -17,9 18,6 6,7 3,4 -16,3 -47,7 21 Italija 6,7 3,3 6,9 2,9 3,1 -12,1 5,7 3,2 -17,4 8,6 22 Izraelis 7,1 3,8 8,8 4,0 23,6 6,7 8,0 4,0 -9,1 0,0 23 Jamaika - - 17,2 14,0 - - 26,5 18,7 54,1 33,6 24 Japonija 3,5 5,2 7,8 2,9 124,8 -44,4 4,9 2,0 -37,2 -31,0 25 Jemenas - - - - - - 28,5 18,4 - - 26 Jordanas - - - - - - 16,0 4,5 - - 27 JK 7,4 3,6 8,2 3,4 10,7 -5,6 12,9 3,3 57,3 -2,9
28 JAV 12,0 7,3 12,7 8,8 6,0 21,4 10,1 6,0 -20,5 -31,8 29 JAE - - - - - - 16,0 6,6 - - 30 Kazachstanas 11,2 7,6 - - - - - - - - 31 Kinija 19,3 13,4 - - - - 21,6 16,9 - - 32 Kolumbija 26,9 18,8 30,2 18,3 12,2 -2,8 26,0 19,0 -13,9 4,1 33 Konkongas 14,3 5,8 - - - - 5,2 2,5 - -
34 Korėjos Respublika - -
14,8 5,0 - -
10,6 3,1 -28,4 -38,0 35 Kroatija 9,4 5,1 11,2 4,2 18,6 -18,1 8,2 3,1 -26,8 -26,2 36 Latvija 7,7 1,4 9,0 3,7 16,9 162,4 14,2 7,5 57,8 102,7 37 Libanas - - - - - - 20,0 10,3 - - 38 Makedonija - - 20,3 8,6 - - - - - - 39 Malaizija - - - - - - 5,2 4,0 - - 40 Meksika - - 14,4 12,0 - - - - - - 41 Nyderlandai 6,6 3,7 7,4 3,1 11,4 -16,2 8,4 6,1 13,5 96,8 42 Norvegija 8,6 4,3 12,3 5,2 43,2 21,5 12,5 4,5 1,6 -13,5 43 Panama - - - - - - 11,7 8,0 - -
123
B.2 lentelės pabaiga
2007 2008
2008 pokytis nuo 2007, proc.
2009 2009 pokytis nuo 2008, proc.
Nr. Šalis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys 44 Peru 25,7 26,1 28,5 23,2 10,7 -11,0 23,7 18,0 -16,8 -22,4 45 Pietų Afrika - - 9,3 6,2 - - 7,2 4,7 -22,6 -24,2 46 Portugalija 11,7 5,9 - - - - - - - - 47 Prancūzija 4,1 2,2 8,0 3,0 93,2 35,7 7,2 2,3 -10,6 -23,3 48 Puerto Rikas 3,2 3,0 - - - - - - - - 49 Rumunija 5,0 3,1 6,3 2,4 27,3 -22,3 7,1 3,6 12,7 50,0 50 Rusija 3,8 1,6 4,0 2,6 5,5 58,5 7,0 3,8 75,0 46,2 51 Saudo Arabija - - - - - - 8,0 1,0 - - 52 Serbija 12,1 5,1 10,0 5,4 -17,4 6,7 7,3 3,0 -27,0 -44,4 53 Sirija - - - - - - 13,8 3,4 - - 54 Slovėnija 6,8 2,7 8,7 4,1 27,2 53,0 8,2 2,6 -5,7 -36,6 55 Suomija 9,0 4,8 10,1 4,3 12,7 -10,6 6,7 4,0 -33,7 -7,0 56 Švedija 5,8 2,5 - - - - - - - - 57 Šveicarija 7,6 4,9 - - - - 8,8 7,0 - - 58 Tailandas 27,8 26,0 - - - - - -
59 Tongo Respublika - - - - - -
16,5 18,0 - -
60 Tunisas - - - - - - 18,6 5,1 - - 61 Turkija 8,7 2,4 9,0 2,5 4,0 3,7 - - - - 62 Uganda - - - - - - 37,7 30,0 - - 63 Urugvajus 17,3 7,2 15,4 7,8 -11,1 8,5 17,2 7,9 11,7 1,3
64 Vakarų bankas ir Gazos ruožas
- - - - - - 13,8 3,5
- -
65 Venesuela 23,5 16,8 - - - - 18,7 17,5 - - 66 Vengrija 9,3 4,5 7,8 5,2 -16,0 15,0 12,7 6,9 62,8 32,7 67 Vokietija - - 3,9 3,3 - - 4,8 3,3 21,8 0,0
Nagrinėta
šalių 41 41 43 43 43 43 53 53 53 53
124
C priedas
Verslum
o lygis Lietuvos apskrityse (sudaryta autorės, rem
iantis Statistikos departamento duom
enimis)
2036
11766
7016
2097
4105
4460
1371
2295
1868
19437
2085
12402
7560
2101
4236
4558
1416
2334
1881
21139
2185
12830
8102
2129
4310
4690
1501
2455
1926
23059
2193
13285
8386
2090
4374
4800
1501
2518
1919
24166
2080
13009
8170
2021
4086
4599
1425
2441
1830
23786
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Įmonių skaičius
20062007
20082009
2010
125
D priedas
Lietuvos apskričių eksporto ir importo mastai 2008 m., proc. (sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento duomenimis)
020
406080
100
120140160
180200
Aly
taus
Kau
no
Kla
ipėd
os
Mar
ijam
polė
s
Pane
vėži
o
Šiau
lių
Tau
ragė
s
Tel
šių
Ute
nos
Viln
iaus
Pro
cent
ai
Eksportas Importas
126
E priedas
E. prekybos problemos ir kliūtys
(Statistikos departamentas)
15
7
28
23
20
19
23
24
32
22
17
38
31
28
25
22
32
34
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Kalbos problemos, susijusios su tarptautine e. prekyba
Nuostolinga e. prekybos patirtis praeityje
Reikalingas verslo procesų reorganizavimas
Techninės problemos, susijusios su e. prekyba
Netikrumas dėl teisinio pagrindo
Logistikos problemos
Netikrumas dėl saugumo (apmokėjimo, sandorių)
Klientai nenori pirkti e. tinklais
Ne visi produktai tinka e. prekybai
ProcentaiNeparduodančios e. tinklais įmonės Parduodančios e. tinklais įmonės
12
7
F pr
ieda
s
Kor
elia
cinė
s re
gres
inės
ana
lizės
duo
men
ys
F.1
lent
elė.
Nag
rinėj
amos
27
ES ša
lys,
Y ir
X k
inta
mųj
ų ch
arak
teris
tikos
(sud
aryt
a au
torė
s)
Vei
ksni
ai
Y
X1
X2
X3
X4
X5
X6
X7
X8
x9
x10
x11
x12
Nr.
Šaly
s
Moterų dalis tarp visų gyventojų,
proc.
Užimtumo lygis, 15-64 metų amžiaus
gyventojų, proc.
Nedarbo lygis
Minimalioji mėnesinė alga
eurais
BVP, tenkantis vienam gyventojui,
išreikšta eurais
Vidutinė metinė infliacija
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje
ir paslaugose
Tiesioginės užsienio investicijos ES,
metų pradž., mln. eurų
Valdžios sektoriaus deficitas (-),
perteklius (+)
Vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą įgijusio 25-64 metų žmonių
dalis 2008 m.
Eksportas 1000 mln. Eurų
Prekybos balansas 1000 mln. Eurų
Darbo našumas vienam
dirbančiajam, ES=100 proc.
1 A
irija
50
,072
70
67,6
6,
3 14
62
4180
0 3,
1 25
,6
1314
12
-130
10
69,4
85
,48
28,3
9 13
0,2
2 A
ustri
ja
51,3
4123
72
,1
3,8
666
3380
0 3,
2 26
,6
1452
396
-125
3 81
12
3,26
-2
,04
113,
5 3
Bel
gija
51
,022
80
62,4
7
1309
,6
3240
0 4,
5 13
,8
1452
396
-406
0,7
69,6
32
0,81
3,
76
125,
5 4
Bul
garij
a 51
,576
51
64
5,6
112,
5 44
00
12
12,7
25
397
625,
6 77
,5
15,2
-9
,89
37,2
5
Ček
ija
51,0
3698
66
,6
4,4
304
1420
0 6,
3 24
,5
7474
4 -3
101,
3 90
,9
99,8
1 3,
24
71,9
6
Dan
ija
50,4
6021
78
,1
3,3
666
4250
0 3,
6 16
,7
1073
86
7872
,9
77,6
79
,25
4,48
10
1,5
7 Es
tija
53,9
5630
69
,8
5,5
278
1180
0 10
,6
31
1133
2 -4
41,4
88
,5
8,47
-2
,43
63,8
8
Gra
ikija
50
,472
63
61,9
7,
7 68
0,6
2160
0 4,
2 21
,1
3616
8 -1
8507
61
,1
17,2
-4
3,13
10
2,2
9 Is
pani
ja
50,6
2882
64
,3
11,3
70
0 24
000
4,1
22,8
40
9501
-4
4260
51
19
1,39
-9
4,72
10
3,6
10
Italij
a 51
,442
23
58,7
6,
8 66
6 26
300
3,5
16,6
24
7831
-4
2979
53
,3
365,
81
-11,
48
109,
7
11
Jung
tinė
Kar
alys
tė
50,9
0608
71
,5
5,6
1222
,5
2970
0 3,
6 24
,5
8600
98
-909
02,7
73
,4
312,
53
-117
,83
110
12
Kip
ras
50,6
3981
70
,9
3,8
666
2140
0 4,
4 29
,7
1203
1 15
7,6
73,1
1,
11
-6,1
3 87
,3
13
Latv
ija
53,8
9934
68
,6
7,5
229,
4 10
200
15,3
19
,8
7392
-9
56,9
85
,8
6,9
-4,0
8 52
,6
14
Lenk
ija
51,6
9563
59
,2
7,1
312,
6 95
00
4,2
19,8
11
9161
-1
3224
,9
87,1
11
5,89
-2
6,07
62
15
Li
etuv
a 53
,451
76
64,3
5,
8 23
1,7
9600
11
,1
24,4
10
283
-104
2 90
,6
16,0
8 -5
,07
62
16
Liuk
sem
-bu
rgas
50
,475
40
63,4
4,
9 15
70
7510
0 4,
1 13
,9
4900
5 96
5 67
,9
17,2
1 -4
,28
175,
8
17
Mal
ta
50,2
5591
55
,2
5,9
612,
3 13
900
4,7
14,7
56
12
-265
,4
27,5
1,
9 -1
,22
87,4
18
N
yder
land
ai
50,5
5226
77
,2
2,8
1335
36
200
2,2
27,9
49
1865
42
00
73,3
43
3,72
38
,74
114,
5 19
Po
rtuga
lija
51,6
0112
68
,2
7,7
497
1560
0 2,
7 21
,2
7757
1 -4
456,
1 28
,2
37,9
5 -2
3,23
71
,2
20
Pran
cūzi
ja
51,4
0283
65
,2
7,8
1280
30
400
3,2
17,9
73
6673
-6
5919
69
,8
408,
78
-69,
52
121,
6 21
R
umun
ija
51,2
6994
59
5,
8 14
1,4
6400
7,
9 13
,8
4279
9 -7
597,
7 75
,3
33,5
8 -2
2,66
50
,2
12
8
F.1
lent
elės
pab
aiga
V
eiks
niai
Y
X
1 X
2 X
3 X
4 X
5 X
6 X
7 X
8 x9
x1
0 x1
1 x1
2 22
Sl
ovak
ija
51,4
3307
62
,3
9,5
242,
5 12
000
3,9
23,9
27
718
-149
2,5
89,9
48
,25
-1,6
5 79
,2
23
Slov
ėnija
50
,607
17
68,6
4,
4 53
8,5
1820
0 5,
5 14
,1
9543
-6
67,3
82
23
,2
-1,9
8 84
,4
24
Suom
ija
51,0
0840
71
,1
6,4
666
3500
0 3,
9 19
,2
6024
7 82
39
81,1
65
,58
3,18
11
1,6
25
Šved
ija
50,3
0001
74
,3
6,2
666
3560
0 3,
3 13
,7
1917
04
8197
,9
85
124,
65
11,0
1 11
0,6
26
Ven
grija
52
,519
56
56,7
7,
8 27
2,5
1050
0 6
16,8
12
2438
-3
985,
9 79
,7
73,7
7 -0
,3
71
27
Vok
ietij
a 51
,015
17
70,7
7,
3 66
6 30
300
2,8
26,4
68
0461
10
50
85,3
98
3,26
17
7,53
10
7
Sum
a 13
85,0
44
1791
,900
16
8,00
0 17
994,
100
6524
00,0
00
143,
900
553,
100
7453
164,
000
-286
814,
800
1974
,900
40
11,0
40
-177
,380
25
17,5
00
V
idur
kis
51,2
98
66,3
67
6,22
2 66
6,44
8 24
162,
963
5,33
0 20
,485
27
6043
,111
-1
0622
,770
73
,144
14
8,55
7 -6
,570
93
,241
Dis
pers
ija
1,09
1 35
,565
3,
559
1826
86,3
23
2327
2472
9,34
5 10
,585
30
,014
17
2904
8115
04,3
55
3765
468,
530
279,
524
4543
3,86
7 24
79,3
19
914,
179
St
anda
rtin
is
nuok
rypi
s 1,
044
5,96
4 1,
887
427,
418
1525
5,31
8 3,
253
5,47
9 41
5818
,243
23
532,
222
16,7
19
213,
152
49,7
93
30,2
35
F.2
lent
elė.
Nag
rinėj
amos
27
ES ša
lys,
visų
Y ir
X k
inta
mųj
ų ch
arak
teris
tikos
(sud
aryt
a au
torė
s)
V
eiks
niai
Y
1 Y
2 Y
3 Y
4 X
1 X
2 X
3 X
4 X
5 X
6 X
7 X
8
Nr.
Šaly
s
BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta
eurais
Vidutinė metinė infliacija
Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų
pradž., mln. eurų
Eksportas 1000 mln. Eurų
Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis
gamyboje ir paslaugose
Moterų užimtumo lygis, 15–64 metų
amžiaus gyventojų, proc.
Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus
gyventojų, proc.
Moterų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus
gyventojų, proc.
Vyrų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus
gyventojų, proc.
20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios
vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą 2008 m.
20–24 metų amžiaus vyrai, įgiję vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą
2008 m.
1 A
irija
35
000
3,1
1314
12
85,4
8 50
,072
70
25,6
60
,2
74,9
4,
6 7
91
83,9
2
Aus
trija
30
900
3,2
1452
396
123,
26
51,3
4123
26
,6
65,8
78
,5
4,1
3,6
84,8
84
,2
3 B
elgi
ja
2880
0 4,
5 14
5239
6 32
0,81
51
,022
80
13,8
56
,2
68,6
7,
6 6,
5 83
,9
80,5
4
Bul
garij
a 10
100
12
2539
7 15
,2
51,5
7651
12
,7
59,5
68
,5
5,8
5,5
83,4
84
5
Ček
ija
2020
0 6,
3 74
744
99,8
1 51
,036
98
24,5
57
,6
75,4
5,
6 3,
5 92
,2
91
6 D
anija
29
800
3,6
1073
86
79,2
5 50
,460
21
16,7
74
,3
81,9
3,
7 3
78,6
63
,6
7 Es
tija
1690
0 10
,6
1133
2 8,
47
53,9
5630
31
66
,3
73,6
5,
3 5,
8 88
,3
76
8 G
raik
ija
2390
0 4,
2 36
168
17,2
50
,472
63
21,1
48
,7
75
11,4
5,
1 86
,6
78
9 Is
pani
ja
2610
0 4,
1 40
9501
19
1,39
50
,628
82
22,8
54
,9
73,5
13
10
,1
67,3
52
,7
12
9
F.2
lent
elės
pab
aiga
N
r.
Šaly
s Y
1 Y
2 Y
3 Y
4 X
1 X
2 X
3 X
4 X
5 X
6 X
7 X
8 10
Ita
lija
2520
0 3,
5 24
7831
36
5,81
51
,442
23
16,6
47
,2
70,3
8,
5 5,
5 67
,3
73,5
11
Jung
tinė
Kar
alys
tė
2940
0 3,
6 86
0098
31
2,53
50
,906
08
24,5
65
,8
77,3
5,
1 6,
1 80
76
,4
12
Kip
ras
2370
0 4,
4 12
031
1,11
50
,639
81
29,7
62
,9
79,2
4,
2 3,
2 89
,5
80,1
13
La
tvija
14
000
15,3
73
92
6,9
53,8
9934
19
,8
65,4
72
,1
6,9
8 86
74
,3
14
Lenk
ija
1440
0 4,
2 11
9161
11
5,89
51
,695
63
19,8
52
,4
66,3
8
6,4
93,3
89
,3
15
Liet
uva
1540
0 11
,1
1028
3 16
,08
53,4
5176
24
,4
61,8
67
,1
5,6
6 92
,3
85,9
16
Liuk
sem
bur-
gas
6350
0 4,
1 49
005
17,2
1 50
,475
40
13,9
56
,1
71,5
6
4,3
77,4
68
,3
17
Mal
ta
1920
0 4,
7 56
12
1,9
50,2
5591
14
,7
37,4
72
,5
6,8
5,6
58,3
50
,5
18
Nyd
erla
ndai
33
800
2,2
4918
65
433,
72
50,5
5226
27
,9
71,1
83
,2
3 2,
5 80
,6
71,9
19
Portu
galij
a 18
900
2,7
7757
1 37
,95
51,6
0112
21
,2
62,5
74
8,
8 6,
5 61
,9
47,1
20
Pr
ancū
zija
26
900
3,2
7366
73
408,
78
51,4
0283
17
,9
60,7
69
,8
7,9
6,9
86
81,4
21
R
umun
ija
1150
0 7,
9 42
799
33,5
8 51
,269
94
13,8
52
,5
65,7
4,
7 6,
7 78
,6
77,9
22
Sl
ovak
ija
1800
0 3,
9 27
718
48,2
5 51
,433
07
23,9
54
,6
70
10,9
8,
4 93
,6
91
23
Slov
ėnija
22
500
5,5
9543
23
,2
50,6
0717
14
,1
64,2
72
,7
4,8
4 93
,6
87,4
24
Su
omija
29
100
3,9
6024
7 65
,58
51,0
0840
19
,2
69
73,1
6,
7 6,
1 87
,6
84,6
25
Šv
edija
30
500
3,3
1917
04
124,
65
50,3
0001
13
,7
71,8
76
,7
6,6
5,9
89,7
86
,2
26
Ven
grija
15
800
6 12
2438
73
,77
52,5
1956
16
,8
50,6
63
8,
1 7,
6 85
,5
81,7
27
V
okie
tija
2910
0 2,
8 68
0461
98
3,26
51
,015
17
26,4
65
,4
75,9
7,
5 7,
4 76
,4
71,8
Sum
a 66
2600
,000
14
3,90
0 74
5316
4,00
0 40
11,0
40
1385
,044
55
3,10
0 16
14,9
00
1970
,300
18
1,20
0 15
7,20
0 22
33,7
00
2073
,200
Vid
urki
s 24
540,
741
5,33
0 27
6043
,111
14
8,55
7 51
,298
20
,485
59
,811
72
,974
6,
711
5,82
2 82
,730
76
,785
Dis
pers
ija
1094
7866
0,96
9 10
,585
17
2904
8115
04,3
33
4543
3,86
7 1,
091
30,0
14
70,9
16
23,4
63
5,75
5 3,
182
93,0
18
138,
513
St
anda
rtin
is
nuok
rypi
s 10
463,
205
3,25
3 41
5818
,243
21
3,15
2 1,
044
5,47
9 8,
421
4,84
4 2,
399
1,78
4 9,
645
11,7
69
130
G priedas
Koreliacinė regresinė analizė, kai Y – moterų dalis tarp visų gyventojų
Reikia nustatyti, ar egzistuoja stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y, t. y. moterų
dalis tarp visų gyventojų išreikšta procentais, ir X1, ..., X12 (rodikliai parodyti 1 lentelėje). Bus
apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (r), kuris parodo ryšio stiprumą. Kuo koreliacijos
koeficientas arčiau 1 ar –1 tuo ryšys stipresnis.
G.1 lentelė. Nagrinėjamų veiksnių koreliacijos koeficientai (sudaryta autorės)
X1 X2 X3 X4 X5 X6 X7 X8 X9 X10 X11 X12
R -0,135 0,164 -0,573 -0,526 0,761 0,213 -0,147 0,074 0,356 -0,172 -0,025 -0,582
Kaip matome iš G.1 lentelės, arčiausiai vieneto yra koreliacijos koeficientas 0,761,
vadinasi yra stiprus ryšys tarp moterų dalies tarp visų gyventojų (Y) ir vidutinės metinės
infliacijos (X5). Be to, ši priklausomybė yra teigiama – didėjant vienam dydžiui, kitas
atitinkamai irgi didėja. Taip pat koreliacijos koeficientai rodo, jog egzistuoja pakankamai stiprūs
ryšiai tarp moterų dalies tarp visų gyventojų (Y) ir minimalios mėnesinės algos (X3), BVP
vienam gyventojui (X4) ir darbo našumo vienam dirbančiajam (X12). Tačiau šios
priklausomybės yra neigiamos – didėjant kiekvienam X nariui, Y mažėja.
Norint įvertinti koreliacijos koeficiento reikšmingumą, reikia apskaičiuoti tst ir palyginti jį
su lenteline reikšme .
,kr
ktα . Mano atveju k=27-1-1=25. Jei │tst│≥ tkr, tai koreliacijos koeficientas
r reikšmingas ir stochastinis ryšys egzistuoja, priešingu atveju išvados apie stochastinio ryšio
egzistavimą padaryti negalima.
G.2 lentelė. X veiksnių koreliacijos reikšmingumas (sudaryta autorės)
Veiksniai tst |tst| Reikšmė .
25,05.0krt
X1 -0,68222 0,68222 < 2,05954 X2 0,82893 0,82893 < 2,05954 X3 -3,49241 3,49241 > 2,05954 X4 -3,09525 3,09525 > 2,05954 X5 5,85774 5,85774 > 2,05954 X6 1,09241 1,09241 < 2,05954 X7 -0,74399 0,74399 < 2,05954 X8 0,37071 0,37071 < 2,05954 X9 1,90666 1,90666 < 2,05954 X10 -0,87174 0,87174 < 2,05954 X11 -0,12290 0,12290 < 2,05954 X12 -3,58249 3,58249 > 2,05954
131
Atlikus koreliacinę analizę, matome, kad nagrinėjamu atveju stochastinis ryšys egzistuoja
tarp Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 (žr. G.2 lentelę).
Porinės regresinės analizės atlikimas. Naudojant „MS Excel“ programą surandami
regresijos lygties koeficientai a1 ir a0, todėl galima užrašyti regresijos tiesių lygtis:
Y3= -0,00133x3 + 52,184; Y4= -0,000036x4 + 52,169;
Y5= 0,24417x5 + 49,997; Y12= -0,0201x12 + 53,174.
Norint įvertinti gautų analitinių išraiškų adekvatumą realiai padėčiai, reikia .,, 21
kritF ννα
palyginti su apskaičiuotais kiekvienam paimtam veiksniui Fpask.. Jei Fpas. >Fkrit., tai darome
išvadą, kad regresijos tiesė adekvati realiai padėčiai ir ją galima taikyti planavime. Fišerio
kriterijus – .,, 21
kritF ννα , kur α =0,05, ν1 = k =1, ν 2 = n – k –1 = 25, buvo apskaičiuojamas naudojant
skaičiuoklės „MS Excel“ funkciją „FINV“. Gauname, kad .
25,1,05.0kritF = 4,2417. Palyginę su Fpas
matome, kad Fpas>Fkrit.(žr. G.3 lentelę).
G.3 lentelė. Fišerio kriterijaus skaičiavimas (sudaryta autorės)
Rodiklis X3 X4 X5 X12
S 2likutinė 0,79853 0,82021 0,47820 0,74968 S2
y 8,40200 7,84193 16,40812 9,60288 F pask. 10,52182 9,56083 34,31235 12,80929 Ženklas > > > > F kritin 4,24170 4,24170 4,24170 4,24170
Kintamųjų X3; X4; X5; X12 regresijos tiesės atitinka adekvačią realią situaciją, o tai reiškia,
jog toliau galima jas taikyti planavime ir prognozavime.
Daugianarės koreliacinės regresinės analizės y su (x1,…,xm) atlikimas. Šios analizės metu
bus nustatytas bendro ryšio tarp Y (moterų dalis tarp visų gyventojų) ir reikšmingų veiksnių X3
(minimali mėnesinė alga), X4 (BVP, tenkančio vienam gyventojui), X5 (vidutinė metinė
infliacija), X12 (darbo našumo vienam dirbančiajam) egzistavimas ir jo analitinė išraiška.
G.4 lentelė. Teisinės regresijos lygties koeficientai pagal Linest funkciją (sudaryta autorės)
0,01613 0,23759 -0,00003 -0,00053 49,51690 0,01911 0,06107 0,00003 0,00074 1,24224 0,61133 0,70787 #N/A #N/A #N/A 8,65097 22,00000 #N/A #N/A #N/A
17,33953 11,02390 #N/A #N/A #N/A
132
Šiuo atveju tiesinė regresijos lygtis bus tokia: Y = a0 + a1x3 + a2x4 + a3x5 + a4x12.
Norint rasti a0, a1, a2, a3, a4 koeficientus naudojama „MS Excel“ funkcija „Linest“ ir
gaunama ši G.4 lentelė.
Taigi tiesinė regresijos lygtis:
y = 49,5169 – 0,00053x3 - 0,00003x4 + 0,23759x5 + 0,016127x12 .
Eksponentinė regresijos lygtis bus tokia: 12
45
34
23
10xxxx bbbbbY ××××= . Norint rasti
b0, b1, b2, b3, b4 koeficientus naudojama „MS Excel“ funkcija „Logest“ ir gaunama G.5 lentelė.
G.5 lentelė. Eksponentinės regresijos lygties koeficientai pagal Logest funkciją
(sudaryta autorės)
1,00031
1,00454
1,00000
0,99999
49,58408
0,00037
0,00118
0,00000
0,00001
0,02396
0,60890
0,01365 #N/A #N/
A #N/A
8,56293
22,00000 #N/A #N/
A #N/A
0,00639
0,00410 #N/A #N/
A #N/A
Eksponentinė regresijos lygtis: 12543 00309,1004539,1999999,099999,0584084,49 xxxxy ××××= .
Norint įvertinti gautos analitinės išraiškos adekvatumą realiai padėčiai, reikia palyginti
lentelinį Fišerio santykį su paskaičiuotu. Jei paskaičiuotas santykis bus didesnis už lentelinį, tai
regresijos lygtis adekvati realiai padėčiai. Kartu apskaičiuojamas daugianarės koreliacijos
koeficientas R ir determinacijos koeficientas D (žr. G.6 lentelę).
G.6 lentelė. Fišerio kriterijų skaičiavimas (sudaryta autorės)
Rodiklis Tiesinė lygtis Eksponentinė lygtis S2
likutinė 0,50109 0,49852 S2
ŷ 4,33488 4,28366 F 8,65097 8,59273 Ženklas > > F 0,05,4,22 2,81671 2,81671 R 1,57290 0,94001 D 0,94043 0,88362
133
H priedas
Koreliacinė regresinė analizė, kai Y – makroekonominiai rodikliai
Dabar bus apskaičiuoti koreliacijos koeficientai (r) kiekvieno Y atveju, kurie parodo ryšio
stiprumą. Kuo koreliacijos koeficientas arčiau 1 ar –1 tuo ryšys stipresnis.
H.1 lentelė. Nagrinėjamų veiksnių koreliacijos koeficientai su skirtingais Y nariais (sudaryta autorės)
X1 X2 X3 X4 X5 X6 X7 X8 R, prie Y1 -0,51883 -0,01806 0,21370 0,41109 -0,15731 -0,28891 -0,11269 -0,15031 R, prie Y2 0,76060 -0,07159 0,00604 -0,39195 -0,12280 0,16789 0,23578 0,17262 R, prie Y3 -0,14718 0,11092 0,16486 0,17778 -0,05528 -0,00427 -0,07203 0,04497 R, prie Y4 -0,17176 0,19307 0,16512 0,19899 0,06545 0,12762 -0,19964 -0,07015
Kaip matome iš H.1 lentelės, Y1 atveju arčiausiai vieneto esantis koreliacijos koeficientas
yra tik -0,51883, tai rodo, jog nagrinėjamu atveju nėra labai stipraus ryšio, tik vidutiniai arba
silpnesni. Be to, minėtas skaičius yra neigiamas, vadinasi tarp Y1 ir X1 egzistuoja neigiama
priklausomybė – didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, mažėja BVP, tenkantis vienam
gyventojui. Taip pat reikia pastebėti, jog egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y1 ir X4 –
didėjant vyrų užimtumo lygiui, didėja ir BVP, tenkantis vienam gyventojui. Tarp likusių X
veiksnių nėra stiprios priklausomybės su Y.
Y2 atveju matome, jog didžiausias koreliacijos koeficientas ir stipriausias ryšys egzistuoja
tarp Y2 ir X1. Priklausomybė teigiama. Galima pastebėti, jog Y3 ir Y4 atvejais, arti vieneto nėra
nė vieno koreliacijos koeficiento. Priešingai, yra daug X veiksnių su silpnu ryšiu (arti 0) su Y3
arba Y4.
Norint įvertinti koreliacijos koeficiento reikšmingumą, reikia apskaičiuoti tst ir palyginti jį
su lenteline reikšme .
,kr
ktα . Šiuo atveju k=27-1-1=25. Jei │tst│≥ tkr, tai koreliacijos koeficientas r
reikšmingas ir stochastinis ryšys egzistuoja, priešingu atveju išvados apie stochastinio ryšio
egzistavimą padaryti negalima.
H.2 lentelė. X veiksnių koreliacijos reikšmingumas prie skirtingų Y (sudaryta autorės)
Veiksniai Y1 Y2 Y3 Y4 .
25,05.0krt
|tst| Ženkl. |tst| Ženkl. |tst| Ženkl. |tst| Ženkl. X1 3,03456 > 5,85774 > 0,74399 < 0,87174 < 2,05954 X2 0,09030 < 0,35888 < 0,55802 < 0,98385 < 2,05954 X3 1,09376 < 0,03019 < 0,83573 < 0,83709 < 2,05954
134
X4 2,25479 > 2,13019 > 0,90331 < 1,01523 < 2,05954 X5 0,79646 < 0,61867 < 0,27680 < 0,32794 < 2,05954 X6 1,50887 < 0,85151 < 0,02135 < 0,64337 < 2,05954 X7 0,56705 < 1,21308 < 0,36109 < 1,01868 < 2,05954 X8 0,76019 < 0,87624 < 0,22506 < 0,35159 < 2,05954 Porinės regresinės analizės atlikimas. Naudojant „MS Excel“ programą surandami
regresijos lygties koeficientai ir galima užrašyti regresijos tiesių lygtis:
Y1= -5197,6x1 + 291165;
Y1= 888x4 - 40260.
Y2= 2,3693x1 – 116,21;
Y2= -0,2633x4 – 24,541.
Norint įvertinti gautų analitinių išraiškų adekvatumą realiai padėčiai, reikia .,, 21
kritF ννα
palyginti su apskaičiuotais kiekvienam paimtam veiksniui Fpask.. Jei Fpas. >Fkrit., tai darome
išvadą, kad regresijos tiesė adekvati realiai padėčiai ir ją galima taikyti planavime. Fišerio
kriterijus – .,, 21
kritF ννα , kur α =0,05, ν1 = k =1, ν 2 = n – k –1 = 25, gali būti apskaičiuojamas
naudojant skaičiuoklės „MS Excel“ funkciją „FINV“. Gauname, kad .
25,1,05.0kritF = 4,2417.
Palyginę su Fpas matome, kad Fpas>Fkrit. (žr. H.3 lentelę).
H.3 lentelė. Fišerio kriterijaus skaičiavimai Y1 ir Y2 atvejais (sudaryta autorės)
Y1 Y2
Rodiklis X1 X4 X1 X4 S 2likutinė 83208553,371 94616312,515 4,640 9,317 S2
y 766231350,919 481037372,302 159,215 42,280 F pask. 9,209 5,084 34,313 4,538 Ženklas > > > > F kritin 4,242 4,242 4,242 4,242
Y1 ir Y2 atvejais kintamųjų X1ir X4 regresijos tiesės atitinka adekvačią realią situaciją, o tai
reiškia, jog toliau galima jas taikyti planavime ir prognozavime.
Daugianarės koreliacinės regresinės analizės y su (x1,…,xm) atlikimas. Šios analizės metu
bus nustatytas bendro ryšio tarp Y1 (BVP vienam gyventojui) ir reikšmingų veiksnių X1 (moterų
dalis tarp visų gyventojų) ir X4 (vyrų užimtumo lygio) egzistavimas ir jo analitinė išraiška. Taip
pat bus apskaičiuotas ryšys tarp Y2 su X1 ir X4.
Abiem atvejais tiesinė regresijos lygtis bus tokia: Y = a0 + a1x1 + a4x4 .
Norint rasti a0, a1, a4 koeficientus naudojamos „MS Excel“ funkcija „Linest“ ir gaunama
3.23 lentelė.
Taigi tiesinė regresijos lygtys: Y1=203975,35-4201,58x1+494,67x4,
135
Y2=-107,2022 + 2,26638x1 – 0,0511x4.
Eksponentinė regresijos lygtis abiem atvejais bus tokia: 4
41
10xx bbbY ××= .
H.4 lentelė. Teisinės regresijos lygties koeficientai pagal Linest funkciją Y1 ir Y2 atvejais
(sudaryta autorės)
Y1 Y2 494,66775 -4201,58406 203975,34546 -0,05110 2,26638 -107,20220 406,06627 1883,18831 112689,70695 0,09826 0,45569 27,26825
0,31175 9034,83463 #N/A 0,58320 2,18622 #N/A 5,43542 24,00000 #N/A 16,79107 24,00000 #N/A
887367502,72836 1959077682,45683 #N/A 160,50728 114,70901 #N/A
Norint rasti b0, b1, b4 koeficientus naudojamos „MS Excel“ funkcija „Logest“ ir gaunama
H.5 lentelė.
H.5 lentelė. Eksponentinės regresijos lygties koeficientai pagal Logest funkciją Y1 ir Y2 atvejais
(sudaryta autorės)
Y1 Y2 1,02999 0,85272 9332246,62553 0,97801 1,33266 0,00001 0,01372 0,06364 3,80850 0,01550 0,07187 4,30098 0,44448 0,30534 #N/A 0,54146 0,34483 #N/A 9,60157 24,00000 #N/A 14,16979 24,00000 #N/A 1,79041 2,23765 #N/A 3,36977 2,85376 #N/A
Eksponentinė regresijos lygtys: 41 02999,185272,062553,93322461 xxY ××=
Y2 = 0,00001 * 1,33266x1 * 0,97801x4
Norint įvertinti gautos analitinės išraiškos adekvatumą realiai padėčiai, reikia palyginti
lentelinį Fišerio santykį su paskaičiuotu. Jei paskaičiuotas santykis bus didesnis už lentelinį, tai
regresijos lygtis adekvati realiai padėčiai. Kartu apskaičiuojamas daugianarės koreliacijos
koeficientas R ir determinacijos koeficientas D (žr. H.6 lentelę).
H.6 lentelė. Fišerio kriterijų skaičiavimas Y1 ir Y2 atvejais (sudaryta autorės)
Y1 Y2 Rodiklis Tiesinė lygtis Eksponentinė lygtis Tiesinė lygtis Eksponentinė lygtis
S2likutinė 81628236,8 85162823,87 4,77954 4,72105
S2ŷ 443683751,4 453547917 80,25364 59,36903
F 5,435420008 5,325656154 16,79107 12,57538ženklas > > > >
136
F 0,05,2,24 3,402826105 2,866081402 3,40283 2,86608R 0,903339126 0,901237877 0,96977 0,95942D 0,816021577 0,81222971 0,94044 0,92048
I priedas
Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2009–01–01
(sudaryta autorės, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis)
Veiklos rūšis
Įregis-truotų įmonių
sk.
Iš jų veikiančių
Ūkio subjektai Individualiosios įmonės
iš viso vadovės moterys
vadovės moterys,
proc. iš viso vadovės
moterys
vadovės moterys,
proc.
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 2759 1627 194 11,9 614 58 9,4
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 91 76 7 9,2 6 2 33,3 Apdirbamoji gamyba 10891 7397 1440 19,5 2158 536 24,8 Elektros, dujų, garo tiekimas ir tvarkymas 265 210 14 6,7 22 2 9,1 Vandens, nuotekų, atliekų tvarkymas 374 286 29 10,1 23 6 26,1 Statyba 8827 7096 661 9,3 1233 96 7,8 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 34182 22253 6694 30,1 8281 3335 40,3 Transportas ir saugojimas 9250 6048 849 14,0 2172 257 11,8 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 5420 3069 1611 52,5 1227 751 61,2 Informacija ir ryšiai 3118 2197 521 23,7 384 87 22,7 Finansinė ir draudimo veikla 1004 680 246 36,2 177 99 55,9 Nekilnojamojo turto operacijos 4624 3405 932 27,4 336 124 36,9 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 10083 6866 2323 33,8 1993 701 35,2 Administracinė ir aptarnavimo veikla 2965 2162 737 34,1 357 142 39,8 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomas socialinis draudimas 667 601 180 30,0 1 0 0,0
Švietimas 3855 3420 2110 61,7 182 56 30,8 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 4384 2695 1677 62,2 964 692 71,8 Meninė, pramoginė, poilsio organizavimo veikla 4071 3339 695 20,8 77 23 29,9 Kita aptarnavimo veikla 24732 11147 4617 41,4 548 256 46,7 Veiklos rūšis nenurodyta 41931 - - - - - -
Iš viso 173493 84574 25537 30,2 20755 7223 34,8
137
J priedas
Respondentų pasiskirstymas pagal klausimus ir atsakymus (sudaryta autorės)
Klausimai ir atsakymo variantai Pasirin-kimų sk.
Santykis, proc.
1. Ar Jūsų įmonė vykdo veiklą tarptautiniu mastu? (ar Jūsų atstovaujama įmonė perka/teikia prekes, paslaugas tarptautiniu mastu)
1. Taip (toliau atsakinėkite į 2 klausimą) 76 40,4 2. Ne (toliau atsakinėkite į 6 klausimą) 112 59,6
Viso 188 100 2. Į kurias šalis daugiausiai eksportuojate? 1. Šiaurės Europa 30 28,3 2. Vidurio Europa 39 36,8 3. Pietų Europa 10 9,4 4. Rytų Europa 21 19,8 5. Šiaurės Amerika 1 0,9 6. Pietų Amerika 0 0,0 7. Azija 1 0,9 8. Afrika 0 0,0 9. Kita (įrašyti) 4 3,8
Viso 106 100 3. Kokia Jūsų verslo produkcijos dalis yra eksportuojama? 1. 1–20 proc. 20 27,8 2. 21–40 proc. 17 23,6 3. 41–60 proc. 5 6,9 4. 61–80 proc. 7 9,7 5. 81–100 proc. 23 31,9
Viso 72 100
4. Kokie buvo/yra Jūsų pagrindiniai motyvai plėtojant tarptautinius ryšius? 1. Vietinės rinkos nepakankamumas, prisotinimas 45 32,4 2. Noras išbandyti save plačiose rinkose 18 12,9 3. Gamybos kaštų mažinimas 6 4,3 4. Aukštesnių kainų paieška 15 10,8 5. Mažesnės konkurencijos paieška 17 12,2 6. Rizikos diversifikavimas 9 6,5 7. Spartesnis kitų kraštų rinkų augimas 8 5,8 8. Pažangiausių technologijų įsisavinimas. 9 6,5 9. Užsienio šalių vyriausybių teikiamos lengvatos 7 5,0 10. Kita (įrašyti) 5 3,6
Viso 139 100 5. Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduriate/ susidurtumėte plėtojant tarptautinį verslą?
1. Informacijos stoka 28 21,9 2. Darbuotojų kvalifikacijos trūkumas 18 14,1 3. Finansų trūkumas 25 19,5 4. Kalbos barjerai 11 8,6 5. Kultūros skirtumai 13 10,2 6. Gamybiniai pajėgumų stoka 9 7,0
138
7. Nėra kliūčių 19 14,8 8. Kita (įrašyti) 5 3,9
Viso 128 100 6. Ar susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Taip, nuolat 8 4,3 2. Taip, kartais 39 20,7 3. Taip, bet labai retai 45 23,9 4. Ne, niekada nesusidūriau (toliau atsakinėkite į 12 klausimą) 96 51,1
Viso 188 100 7. Jūs esate? 1. Diskriminuojamas 32 33,3 2. Diskriminuotojas 2 2,1 3. Nei tas, nei tas 62 64,6
Viso 96 100 8. Su kokios formos lytine diskriminacija susiduriate? 1. Tos pačios lyties diskriminacija (vyras diskriminuoja vyrą, moteris – moterį) 22 23,2 2. Priešingos lyties diskriminacija (vyras diskriminuoja moterį, moteris – vyrą) 73 76,8
Viso 95 100 9. Kuriose šalyse daugiausiai susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Šiaurės Europa 3 3,0 2. Vidurio Europa 10 9,9 3. Pietų Europa 14 13,9 4. Rytų Europa 40 39,6 5. Šiaurės Amerika 2 2,0 6. Pietų Amerika 2 2,0 7. Azija 6 5,9 8. Afrika 7 6,9 9. Kita (įrašyti) 17 16,8
Viso 101 100 10. Kuriose srityse daugiausiai susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Finansinių šaltinių paieškose 16 8,2 2. Partnerių paieškose 23 11,9 3. Darbuotojų atrankose 44 22,7 4. Tiekėjų paieškose 9 4,6 5. Klientų paieškose 8 4,1 6. Darbo pareigų skyrime 32 16,5 7. Atlyginimo nustatyme 47 24,2 8. Bendravime 15 7,7 9. Kita (įrašyti) 0 0,0
Viso 194 100 11. Kaip Jūs reaguojate, susidūrus su lytine diskriminacija versle? 1. Nekreipiu dėmesio, bandau bendrauti toliau 79 85,9 2. Su diskriminavusiu asmeniu nebebendrauju 8 8,7 3. Pateikiu skundą Lygių galimybių kontrolės tarnybai 1 1,1 4. Kita 4 4,3
Viso 92 100 12. Ar norėtumėte labiau išplėsti įmonės veiklą tarptautiniu mastu? 1. Taip (toliau atsakinėkite į 13 klausimą) 109 58,0 2. Ne (toliau atsakinėkite į 15 klausimą) 79 42,0
Viso 188 100 13. Kokie būtų Jūsų pagrindiniai motyvai plečiant veiklą tarptautiniu mastu?
1. Didesnė rinka, daugiau klientų 83 33,6
139
2. Galimybė parduoti brangiau 41 16,6 3. Vietinės rinkos nepakankamumas 34 13,8 4. Noras išbandyti save plačiose rinkose 47 19,0 5. Gamybinių pajėgumų didinimas leistų pasiekti masto ekonomiją 20 8,1 6. Sekimas paskui klientus 14 5,7 7. Sekimas paskui tiekėjus 7 2,8 8. Kita (įrašyti) 1 0,4
Viso 247 100 14. Į kurias šalis norėtumėte išplėsti įmonės veiklą? 1. Šiaurės Europa 40 23,5 2. Vidurio Europa 46 27,1 3. Pietų Europa 13 7,6 4. Rytų Europa 36 21,2 5. Šiaurės Amerika 9 5,3 6. Pietų Amerika 1 0,6 7. Azija 21 12,4 8. Afrika 0 0,0 9. Kita (įrašyti) 4 2,4
Viso 170 100 15. Kokios yra pagrindinės kliūtys, neleidžiančios Jums labiau išplėsti įmonės veiklą tarptautiniu mastu?
1. Informacijos stoka 69 22,0 2. Darbuotojų kvalifikacijos trūkumas 28 8,9 3. Finansų stoka 85 27,2 4. Kalbos barjerai 50 16,0 5. Kultūros skirtumai 12 3,8 6. Gamybinių pajėgumų stoka 34 10,9 7. Nėra kliūčių 28 8,9 8. Kita (įrašyti) 7 2,2
Viso 313 100 16. Jūs esate? 1. Įmonės savininkas, bendrasavininkas 48 25,5 2. Įmonės generalinis direktorius 3 1,6 3. Aukščiausio lygio vadovas 9 4,8 4. Vadovas 32 17,0 5. Specialistas 96 51,1 6. Studentas (nedirbantis) 0 0,0 7. Bedarbis 0 0,0
Viso 188 100 17. Kurioje ekonominės veiklos srityje dirbate? 1. Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 7 3,7 2. Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1 0,5 3. Apdirbamoji gamyba 18 9,6 4. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1 0,5 5. Statyba 24 12,8 6. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 43 22,9
7. Viešbučiai ir restoranai 12 6,4 8. Transportas ir sandėliavimas, ryšiai 14 7,4 9. Finansinis tarpininkavimas 14 7,4 10. Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 18 9,6 11. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 3 1,6 12. Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla 22 11,7
140
13. Kita (įrašyti) 11 5,9 Viso 188 100
18. Jūsų įmonės teisinė forma? 1. Individuali įmonė 31 16,5 2. Akcinė bendrovė 21 11,2 3. Uždaroji akcinė bendrovė 113 60,1 4. Žemės ūkio bendrovė 0 0,0 5. Kooperatinė bendrovė 0 0,0 6. Ūkinė bendrija 0 0,0 7. Kita (įrašyti) 23 12,2
Viso 188 100 19. Kiek Jūsų įmonėje dirba darbuotojų? 1. Iki 10 38 20,2 2. 11–50 106 56,4 3. 51–100 23 12,2 4. 101–250 9 4,8 5. 251 ir daugiau 12 6,4
Viso 188 100 20. Jūsų išsilavinimas? 1. Aukštasis, daktaras 0 0,0 2. Aukštasis, magistras 64 34,0 3. Aukštasis, bakalauras 105 55,9 4. Aukštesnysis 11 5,9 5. Profesinis 1 0,5 6. Vidurinė 7 3,7 7. Pradinė 0 0,0
Viso 188 100 21. Jūsų lytis 1. Moteris 131 69,7 2. Vyras 57 30,3
Viso 188 100 22. Jūsų vidutinės mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius)? 1. Iki 800 Lt? 10 5,3 2. 801–1 000 Lt 12 6,4 3. 1 001–1 500 Lt 29 15,4 4. 1 501–2 000 Lt 42 22,3 5. 2 001–4 000 Lt 72 38,3 6. 4 001–6 000 Lt 17 9,0 7. 6 001–10 000 Lt 1 0,5 8. Virš 10 001 Lt 5 2,7
Viso 188 100 23. Jūsų amžius? 1. Iki 18 m. 0 0,0 2. 19–24 m. 75 39,9 3. 25–34 m. 47 25,0 4. 35–44 m. 35 18,6 5. 45–54 m. 31 16,5 6. 55–64 m. 0 0,0 7. virš 65 m. 0 0,0
Viso 188 100