VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS TARPTAUTINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA RIMA MAZARČIUKAITĖ VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI: LYČIŲ ASPEKTAI PROCESSES OF THE BUSINESS INTERNATIONALIZATION: GENDER ASPECTS Baigiamasis magistro darbas Verslo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 62403S121 Tarptautinio verslo specializacija Socialinių mokslų sritis, vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis Vilnius, 2010
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
TARPTAUTINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
RIMA MAZARČIUKAITĖ
VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI:
LYČIŲ ASPEKTAI
PROCESSES OF THE BUSINESS INTERNATIONALIZATION:
GENDER ASPECTS
Baigiamasis magistro darbas
Verslo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 62403S121
Tarptautinio verslo specializacija
Socialinių mokslų sritis, vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis
Vilnius, 2010
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra
ISBN ISSN
Egz. sk. ………..
Data …………..
Verslo vadybos studijų programos baigiamasis magistro darbas
Pavadinimas Verslo internacionalizavimo procesai: lyčių aspektai
Autorius Rima Mazarčiukaitė Vadovas prof. habil. dr. Borisas Melnikas
Kalba
lietuvių
užsienio X
Anotacija
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami internacionalizavimo procesai lyčių
atžvilgiu, plėtros aktualijos, Lietuvos ir ES šalių padėtis šioje srityje. Šio darbo pradžioje apžvelgiamos pagrindinės internacionalizavimo proceso ir tarptautinio verslo teorijos, pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, kurioje atsispindi lyčių aspektai. Vėliau pristatoma mokslinio tyrimo metodologija ir interpretuojama atlikta koreliacinė regresinė analizė, kuri nustatė ryšius tarp pagrindinių ES šalių narių makroekonominių ir lyčių aspektus atspindinčių rodiklių. Taip pat buvo išanalizuoti ir įvertinti statistiniai duomenys, atspindintys lyčių situaciją versle ir darbo rinkoje globaliu bei Lietuvos mastu. Siekiant nustatyti realią verslininkų nuomonę apie esamą lyčių situaciją versle, buvo atlikta anketinė apklausa. Atsižvelgiant į literatūros šaltinių analizę bei atliktus tyrimus, sudaryta SSGG analizė bei parengta internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa, sudaryta lyčių atžvilgiu. Apibendrinamos išvados ir pateikiami pasiūlymai.
Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, probleminė dalis, teorinė analizė, empiriniai tyrimai, projektinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas.
Darbo apimtis – 116 p. teksto be priedų, 29 iliustr., 22 lent., 106 bibliografiniai šaltiniai.
Atskirai pridedami darbo priedai.
Prasminiai žodžiai: internacionalizavimas, internacionalizavimo procesas, lyčių lygybė, lytis, ryšių tinklų modelis, tarptautinis verslas, vartotojų elgsena.
Vilnius Gediminas Technical University
Business management faculty
Department of international economics and business management
ISBN ISSN
Copies No. ……..
Date …………….
Business management study programme master thesis
Title Processes of the business internationalization: gender aspects
Author Rima Mazarčiukaitė Academic supervisor prof. habil. dr. Borisas Melnikas
Language
lithuanian
foreign (english)
Annotation
The final master thesis deals with internationalization processes in case of gender,
development topicalities, the situation of Lithuanian and the EU countries. The thesis starts with an overview of the basic process of internationalization and international business theory, the literature review, which reflects the gender dimensions. Subsequently, the methodology of research is presented and interpreted in correlation regression analysis conducted, which established the basic relationship between the EU member states and the macroeconomic indicators reflecting gender issues. The thesis also analyses and evaluates statistical data reflecting the gender situation in business and labour market on the global and Lithuanian scale. In order to establish a real business opinion on the current situation of gender in business, a survey was carried out. Considering the analysis of the literature and the research, the SWOT analysis was carried out and the programme of the internationalization process improvement created in consideration of gender. Conclusions and proposals are given at the end of the final masters thesis.
The thesis consists of seven parts: introduction, problematic parts, theoretical analysis, empirical research, projection, conclusions and suggestions, references.
Thesis consist of 116 pages without appendixes, 29 graphics, 22 tables, 106 bibliographical entries.
Appendixes included.
Keywords: internationalization, process of the internationalization, gender equality, gender, model of communication networks, international business, consumer behavior.
3.12 lentelė. Priklausomasis Y ir kintamieji X veiksniai ........................................................... 78
3.13 lentelė. Visi priklausomieji Y ir kintamieji X veiksniai ..................................................... 81
10
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Internacionalizavimo procesas pakeitė prekybos aplinką, atvėrė
įmonėms daugiau galimybių plėtoti veiklą tarptautiniu lygiu. Kartu atsirado daug painiavos,
stipri priklausomybė nuo pasaulio rinkų ir nepastovumo rizika. Globalizacijos procesas atskleidė
milžinišką nepanaudotą lyčių potencialą, gerinant valstybės ekonomikos ir socialinį lygį. Lyčių
lygybės ir savitumo klausimas iš tiesų tampa vienu iš pagrindinių pasaulio socialinio progreso
aspektu. Visuotinis su finansine krize susijęs ekonomikos sulėtėjimas turi neigiamų padarinių
ekonomikos augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje (toliau ES). Siekiant įveikti ekonomikos
nuosmukį kaip niekada svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą,
sudarant sąlygas moterims ir vyrams išnaudoti visas savo galimybes.
Vertinant tarptautiniu lygmeniu, paskutiniais metais Lietuvos pasiekimai lyčių lygybės
srityje prastėja. 2009 m. paskelbtais Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuvos lyčių
lygybės indeksas yra 30 vietoje pasaulyje. Nors 2007 m. buvo pastebėtas pakilimas, kai Lietuva
padarė pažangą ir iš 21 pakilo į 14 vietą. Bet vėliau šis rodiklis smarkiai krito. O mūsų kaimynai
latviai gana stabiliai antrus metus yra 14 vietoje (Hausman R. et. al., 2009). Tai mus turėtų
skatinti peržiūrėti ir tobulinti priemones, skirtas lygioms lyčių galimybėms užtikrinti.
Lyčių lygybė nėra tik demokratinės retorikos dalis ar teisingumo klausimas. Moterų ir vyrų
lygybė – būtina ekonominės plėtros sąlyga. Tyrimai rodo, kad sudarius lygias galimybes
moterims ir vyrams realizuoti savo gebėjimus, didėja visuomenės gyvenimo kokybė, nes gerėja
žmonių ekonominė ir socialinė padėtis, valstybė ar savivaldybė veiksmingiau panaudoja turimus
žmogiškuosius išteklius. Be to, padidėjęs moterų ir vyrų pasitenkinimas esama padėtimi „taupo
energiją“, kuri būtų iššvaistoma nepasitenkinimui reikšti ir mažintų jų motyvaciją tobulėti.
Tačiau nepakankamas verslo internacionalizavimo procesų ištyrimas lyčių aspektais teoriniu ir
praktiniu lygmeniu neleidžia išsamiai išanalizuoti susidariusių problemų priežastis ir parengti jų
sprendimų modelius.
Problematika. Diplominiame darbe nagrinėjama problema – netolygus vyrų ir moterų
dalyvavimas tarptautiniuose verslo sektoriuose. Taip pat nesudarytos lygios galimybės moterims
realizuoti savo gebėjimus tarptautiniame versle, vyrauja stereotipinis požiūris. Darbo objektas –
verslo internacionalizavimo procesai, nagrinėti lyčių atžvilgiu, vyrų ir moterų pasiskirstymas,
plėtojant tarptautinį verslą.
Moterų užimtumo lygis vis dar atsilieka nuo vyrų užimtumo. Nepaisant aukštesnio moterų
išsilavinimo lygio, jos kur kas rečiau nei vyrai užima atsakingas pareigas, o už darbą gauna
vidutiniškai 17 procentų mažesnį atlygį (ES vidutinis bruto valandinis atlyginimas). Moterys
labiau linkusios steigti mažas įmones. Remiantis „Eurostato“ ir Lietuvos statistikos departamento
11
duomenimis, 2007 metais apie 70 proc. ES moterims verslininkėms priklausė mažesnės nei 5
darbuotojų įmonės ir tik 2,5 proc. verslininkėms priklausė įmonės, kuriose dirbo daugiau nei 50
darbuotojų. Europos Komisijos ir ES institucijų pastangomis padėtis gerėja, tačiau moterys vis
dar sudaro milžinišką neišnaudotos darbo jėgos potencialą Europoje.
Baigiamojo darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti tarptautinio verslo plėtrai
būdingus lyčių aspektus ir parengti priemonių programą, skirtą internacionalizavimo procesų
efektyvumui didinti.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizavus internacionalizavimo teorijas nustatyti, kaip jose nagrinėjami lyčių aspektai.
2. Išanalizavus teorinius tarptautinio verslo plėtrai skirtus modelius, atskleisti, kaip jie
atspindi šiuolaikinį lyčių kompleksiškumą.
3. Parengti tyrimo metodologiją autorės siūlomai programai patikrinti.
4. Atlikti empirinius tyrimus, skirtus parodyti netolygų lyčių pasiskirstymą darbo ir verslo
sektoriuose Lietuvos ir ES mastu.
5. Apibendrintų teorijų ir tyrimų rezultatų pagrindu parengti priemonių programą, skirtą
tarptautinio verslo tobulinimui, atsižvelgiant į lyčių aspektus.
6. Sudaryti išvadas ir pateikti pasiūlymus.
Darbo metodika. Baigiamasis darbas parengtas remiantis sistemine literatūros šaltinių,
mokslo darbų analize, sinteze bei apibendrinimu, todėl apima skirtingų autorių mintis apie verslo
internacionalizavimo procesų lyčių aspektais valdymą bei jų vertinimą. Šis darbas atliktas
analizuojant užsienio ir Lietuvos autorių šaltinius, mokslinius straipsnius, „Emerald“ duomenų
bazės straipsnius. Ištyrus visus šaltinius, padaryta pagrindinė išvada – lyčių aspektai tarptautinio
verslo lygmeniu dar nėra plačiai nagrinėjami. Tačiau, turint omenyje šiuo metu aktyviai
skatinamą moterų dalyvavimą versle ir politikoje, ES iškeltą lyčių lygybės užtikrinimo prioritetą,
galima tikėtis gilesnės lyčių aspekto plėtotės teoriniu ir praktiniu lygmeniu.
Anksčiau minėti uždaviniai nulėmė diplominio darbo struktūrą. Darbą sudaro 6 dalys,
kiekviena jų yra skirta iškeltiems uždaviniams išspręsti ir darbo tikslui pasiekti. Šio darbo
pradžioje apžvelgiamos pagrindinės internacionalizavimo ir tarptautinio verslo teorijos,
pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, kurioje atsispindi nagrinėti lyčių aspektai. Vėliau
pristatoma mokslinio tyrimo metodologija ir interpretuojama atlikta koreliacinė regresinė
analizė, kuri nustatė ryšius tarp pagrindinių ES šalių narių makroekonominių ir lyčių aspektus
atspindinčių rodiklių. Taip pat buvo išanalizuoti ir įvertinti statistiniai duomenys, atspindintys
lyčių situaciją versle ir darbo rinkoje globaliu bei Lietuvos mastu. Siekiant nustatyti realią
verslininkų nuomonę apie esamą situaciją versle lyčių atžvilgiu, buvo atlikta anketinė apklausa.
12
Atsižvelgiant į iškeltą darbo tikslą ir uždavinius bei remiantis atliktomis teorijų
analizėmis, statistinių duomenų ir ekspertinių tyrimų interpretacijomis, parengta verslo
internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa, kuri nagrinėta lyčių aspektais.
Šią programą sudaro trys pagrindinės idėjos. Pirma, siūloma sudaryti moterų verslumą
skatinančią organizaciją, kuri aktyvintų moterų verslą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu
lygmeniu. Moterys verslininkės galėtų gauti reikiamos informacijos, kaip pradėti ir plėtoti verslą
Lietuvoje ir užsienio šalyse, bei galėtų bendrauti ir dalintis geros praktikos patirtimis su kitomis
ES šalių narių verslininkėmis. Panašiu principu siūloma Lietuvos moterims internacionalizuoti
savo verslą – vadovaujantis tinklo modeliu. Tokiu būdu verslininkės burtųsi į bendrų minčių ir
sričių grupes, kurtų savo duomenų bazę, dalintųsi informacija, viena kitai patartų ir padėtų.
Antra, skatinti lankstaus darbo grafiko taikymą, e. verslą ir nuotolinį darbą. Taip moderniomis
technologijomis moterys galėtų suderinti darbą ir asmeninius poreikius. Trečia, tikslinga būtų
įkurti organizaciją, kuri veiktų japoniškos „Sogo shosha“ prekybos bendrovės pavyzdžiu –
padėtų mažoms ir didelėms įmonėms eksportuoti savo produkciją tarptautiniu mastu,
tarpininkautų tarptautinės prekybos srityje, konsultuotų ir mokytų įmones, kaip reikia verslą
internacionalizuoti. Taip pat ši organizacija vykdytų tyrimus, nagrinėtų tarptautinio verslo
veiklą lyčių atžvilgiu. Pagal poreikį rengtų atitinkamus seminarus.
13
1. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ IŠTYRIMAS LYČIŲ
ATŽVILGIU – SVARBI PRIELAIDA PLĖTOTI TARPTAUTINĮ VERSLĄ
1.1. LYČIŲ SAMPRATA IR RAIŠKA ŠIUOLAIKINIŲ SOCIALINĖS EKONOMINĖS
RAIDOS INTERNACIONALIZAVIMO TENDENCIJŲ KONTEKSTE
„Gender“ iki šiol yra ginčijama sąvoka, be to, įvairiai traktuojama skirtingose teorijose.
Tačiau dabartiniai socialiniai mokslai jau aiškiai skiria „sex“ ir „gender“ sąvokas. Dabartiniame
sąvokos raidos etape „gender“ yra daugiau negu tik lyties sąvoka. 1.1 lentelėje galima pamatyti,
kuom skiriasi moterų ir genderinės studijos.
Lytis (angl. sex) – nusako universalius biologinius moterų ir vyrų skirtumus. „Gender“ –
atitinka socialinius vyrų ir moterų skirtumus, kurie yra išmokstami, laikui bėgant keičiasi ir labai
skirtingi priklausomai nuo kultūrų. Tai labiau elgesio modeliai, kurie formuoja visuomeninį
tapatumą (Bagdonas A., 2007). A. Žvinklienė (2006) pateikia bendriausią „gender“ apibrėžimą:
socialiai sukonstruotas supratimas apie tai, kas yra moteriška ir kas vyriška; juo nurodoma į
specifinį socialinį identitetą, statusą ir vaidmenų visumą, kuri dažnai, tačiau nebūtinai,
grindžiama lytimi.
1.1 lentelė. Lyčių studijų akademinių programų palyginimas
(sudaryta autorės pagal Bagdonas A. 2007 ir Žvinklienė A. 2006 )
Skirtumai Moterų studijos „Genderinės“ studijos
Atsirado XX a. aštuntasis dešimtmetis XX a. devintasis dešimtmetis Atsiradimo priežastys
Moterų patirties nutylėjimas, moterų engimas visuomenėje, ryšys su moterų ir kitais judėjimais
Diskomfortas dėl vyrų ir moterų priešpriešini –mo, vyriškosios patirties daugialypiškumo nutylėjimas. Svarbesni yra lytinių praktikų seksualumų, identiškumų skirtumai
Tyrėjų lytis Daugiausia moterys Vyrai ir moterys Pagrindiniai uždaviniai
Moterų lavinimas, jų indėlio į visuomenės raidą suvokimas, moterų požiūrio ir metodologijos plėtojimas. Atmetimas visų teorijų, kurios galėjo būti suvoktos kaip „įžeidžiančios moteris".
Žinių apie maskuliniškumą, įvairių vyrų patirtį „gender“ identiškumą plėtojimas. Perėjimas nuo moterų studijų prie lyties tyrimo. Siekiama demokratijos ir tolerancijos studijų objekto ir tyrėjos (–o) lyties atžvilgiu.
Pagrindinis tyrimo dalykas
Moterų engimo analizė, nelygybė, diskriminacija
Lyčių santykiai; lyčių skirtumai ir panašumai; su „gender“ sąvoka susijusi istorija, lyčių reprezentacija kultūroje
Plėtros perspektyvos
Mokyklų ir prieigų įvairovės didėjimas, moterų ir „gender“ studijų feministinės metodologijos išplitimas etniškumo ir rasių tyrimuose, negalios studijose, seksualumo tyrimo programų, centrų žurnalų atsiradimas; aktyvus humanitarinių ir gamtos mokslų metodų taikymas, naujų metodų sukūrimas ir pakartotinis tradicinės mokslinės metodologijos svarstymas
14
Dabartinėmis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis daugelių valstybių įmonės gali
pajausti teigiamus internacionalizavimo poveikius. Atsiveria naujos rinkos, naujos galimybės ne
tik didelėms, bet ir mažoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų pramonės sektoriaus ar dydžio.
Lietuvai įstojus į ES ekonominę bendriją bei esant tranzitinei šaliai, mūsų galimybės integruotis į
naujas rinkas dar labiau padidėja. Tereikia tinkamai jomis pasinaudoti. Mes galime pasisemti
išminties, žinių, gerų verslo pavyzdžių iš ne tik savo kaimyninių valstybių, bet iš ES, kuri remia
ir skatina regioninę ekonominę ir socialinę plėtrą.
Moterų užimtumas – vis dažniau iškeliama tema politiniuose sluoksniuose. Akcentuojamas
vyrų ir moterų nelygios galimybės darbo rinkoje, tiek siekiant karjeros, tiek mokant darbo
užmokestį. Dar ryškesnis skirtumas tarp lyčių verslo sektoriuose. Vyrai įkuria savo verslą
dažniau nei moterys, kuriuos stereotipiškai priskiriamos darbui namuose, tvarkant namų ūkį ir
prižiūrint vaikus, senelius. Tačiau XXI amžius, naujos technologijos įgalina moteris suderinti
namų ruošą ir savo veiklą nuosavame versle. Tačiau moterys vis dar nelabai pasitiki savimi,
joms trūksta žinių, be to, susiduriama su „stiklinių lubų“ barjerais. Todėl autorė savo darbe
nagrinėja, kokia yra moterų verslininkių situacija tarptautiniu lygmeniu. Tai prioritetinė sritis,
nes ES ir visos šalys narės, pasirašiusios Lisabonos strategiją, skatina moterų užimtumo
didinimą, jų aktyvinimą verslo sektoriuose. Taip būtų gaunama nauda ne tik pačioms moterims,
jų pasitikėjimui savimi ir savęs realizacijai darbe bei šeimos biudžeto didinimu, bet ryškia dalimi
padidėtų valstybės biudžetas ir pagerėtų visuomenės socialinė gerovė.
15
1.2. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ MOKSLINIS PAŽINIMAS
LYČIŲ ATŽVILGIU – SVARBUS VADYBINIŲ IR EKONOMINIŲ TYRIMŲ
PRIORITETAS
Greitai bus jau du dešimtmečiai, kai mūsų šalyje prasidėjo esminiai ir spartūs pokyčiai:
liberalizacija, privatizacija, restruktūrizacija. Pastaraisiais metais žengiame jau Europos Sąjungos
keliu, atsivėrėme globalizacijos ir internacionalizavimo iššūkiams. Šiuos pokyčius sąlygojo
suvokta permainų būtinybė.
2008 m. pasaulį sudrebino visuotinis su finansine krize susijęs ekonomikos sulėtėjimas,
turintis neigiamų padarinių ekonomikos augimui ir užimtumui. Siekiant įveikti ekonomikos
nuosmukį svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą, sudarant sąlygas
moterims ir vyrams išnaudoti visas savo galimybes. Atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje
Europos Komisija patvirtino savo įsipareigojimą sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų pagal
Europos užimtumo ir ekonomikos augimo strategiją. Lyčių lygybė yra svarbus šios strategijos
sėkmės veiksnys ir būtinas indėlis reaguojant į darbo jėgos trūkumą ir naujų įgūdžių poreikius.
Be to, tikėtina, kad ekonomikos sulėtėjimas turės daugiau poveikio moterims nei vyrams,
kadangi moterys dažniau dirba nepastovų darbą pagal trumpalaikes sutartis. Aktyvesnis moterų
dalyvavimas darbo rinkoje užtikrina ekonominę nepriklausomybę bei labai prisideda prie
ekonominio vystymosi ir socialinės apsaugos sistemų tvarumo.
Moterų ir vyrų padėties svarbiausi pokyčiai Europos Sąjungoje. Dešimtmečiais dėtos
bendros pastangos ne tik pagerino moterų padėtį ir teises, bet ir rėmė ekonominį ir socialinį
mūsų visuomenės vystymąsi. Tačiau bendra pažanga daugelyje sričių tebėra per lėta ir lyčių
lygybė vis dar nepasiekta. Štai keli pavyzdžiai:
• Moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus, proc.). ES šiuo metu priartėjo prie Lisabonos
tikslo – iki 2010 m. pasiekti 60 proc., ir padidėjo nuo 51,1 proc. 1997 m. iki 59,1 proc.
2008 m. Tačiau moterų užimtumo lygis skirtingose valstybėse narėse labai netolygus – nuo
37,4 proc. iki 74,3 proc. 2008 m. Moterų užimtumo rodikliai didėja, bet tebėra mažesni nei
vyrų (pastaraisiais metais siekia 72,8 proc.), nors moterų skaičius, turinčių vidurinį arba
aukštesnį išsilavinimą, yra didesnis (20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios vidurinį ir
aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m. sudarė 81,4 proc., vyrai – 75,7 proc. ES).
• Moterims mokamas mažesnis darbo užmokestis. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis
gamyboje ir paslaugose skirtingose ES šalyse narėse 2002 m. varijavo nuo 11,8 proc. iki 31,6
proc., vidurkis buvo 23,0 proc. 2007 m duomenimis ES vidurkis pagerėjo – 21,6 proc., bet
išliko didelė amplitudė skirtingose šalyse: nuo 13,5 proc. iki 31,0 proc. Už kiekvieną dirbtą
valandą moterims vidutiniškai ES mokama (bruto darbo užmokestis) maždaug 17 proc.
16
mažiau nei vyrams, ir šis skaičius beveik nekinta. Tai dalinai paaiškinama dėl moterų
dirbamos ne visą darbo dienos.
• Nacionalinių parlamentų narių moterų dalis nuo 1997 m. iki 2008 m. padidėjo nuo 16 proc.
iki 24 proc. ES, tačiau pavienių šalių rezultatai labai skiriasi – nuo 9 proc. iki 46 proc. Šiuo
metu tik vienuolikoje valstybių narių parlamentuose moterų yra daugiau kaip 30 proc. – toks
lygis laikomas būtinu, kad moterys turėtų realios įtakos politiniuose sprendimuose.
• Moterys ir vyrai vis dar labai nevienodai pasidaliję šeimos pareigomis. Europos Sąjungoje
daugiau kaip 6 milijonai 25–49 metų amžiaus moterų tvirtina dėl šeiminių įsipareigojimų
esančios priverstos nedirbti arba dirbti ne visą darbo dieną.
• Moterims kyla didesnis skurdo pavojus nei vyrams. Vyresnių nei 65 metų moterų skurdo
rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas ES šalyse narėse 2008 m. sudarė 26
proc. ir tai yra 5 proc. daugiau nei vyrų, po socialinių išmokų atitinkamai moterų ir vyrų
skurdo rizikos lygis – 22 proc. ir 16 proc. Be to, reikia pastebėti, jog prieš kelis metus šie
rodikliai kelias procentais buvo mažesni.
• Moterys yra pagrindinės lytinės prievartos aukos. Moterys ir mergaitės dažniau tampa
prekybos žmonėmis aukomis nei kitos lyties atstovai (Europos Komisijos, Eurostato ir
Europos Bendrijų Komisijos ataskaitos tarybai duomenimis).
Skirtingą moterų ir vyrų užimtumą bei ekonominę būklę lemia daugelis veiksnių. Norint
pakeisti esamą situaciją būtina konkrečiai išanalizuoti ir apibrėžti problemas, jų atsiradimo
priežastis bei pasireiškimo mastus. Galima išskirti tokias aktualiausias spręstinas problemas:
• Stereotipinis požiūris į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje kliudo plėtoti
lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje, mažina moterų galimybes įsidarbinti, siekti
karjeros, lemia moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Taip pat stereotipinis požiūris silpnina
moterų pasitikėjimą, dėl ko jos rečiau pradeda kurti nuosavą verslą, rečiau nusprendžia plėsti
savo įmonės veiklą nacionaliniu arba tarptautiniu mastu.
• Per mažos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus vaikus auginančioms moterims.
Moterys, auginančios vaikus, patyria įvairių sunkumų tiek įsidarbindamos, tiek siekdamos
karjeros darbe. Įsipareigojimai šeimoje trukdo moterims skirti daugiau laiko darbui arba
kurti, plėsti nuosavą verslą.
• Sunkiau įsidarbinti vyresnėms moterims negu vyresniems vyrams. Naujosios technologijos
dažnai laikomos per sudėtingomis naudotis vyresniems žmonėms. Trūksta apmokymų ir
perkvalifikavimo kursų, leidžiančių vyresnio amžiaus moterims arba po pertraukos
grįžusioms į darbo rinką atitikti darbdavių keliamus reikalavimus. Taip prarandama ir
tinkamai nepanaudojama vyresnio amžiaus moterų sukaupta vertinga darbo pirtis.
17
• Profesinis ir sektorių susiskaldymas pagal lytį per pastaruosius kelerius metus daugelyje ES
valstybių narių išliko beveik nepakitęs. Tai rodo, kad moterų užimtumas didėjo tuose
sektoriuose, kuriuose jau vyravo moterys. Taip neišnaudojamas skirtingų lyčių potencialas.
Geresnė lyčių pusiausvyra studijų ir profesinėje srityse galėtų prisidėti prie būsimų įgūdžių ir
darbo rinkos poreikių tenkinimo. Reikia nepamiršti, jog kiekvienoje srityje, kiekviename
sektoriuje yra darbų tiek vyrams, tiek moterims pagal jų sugebėjimus.
• Skiriasi moterų ir vyrų darbo užmokestis. Šį skirtumą lemia tiek horizontali, tiek vertikali
darbo rinkos segregacija, darbas ne visą darbo dieną, kiti veiksniai. Tai sąlygoja moterų
finansinę priklausomybę nuo vyro ar kitų jas išlaikančių asmenų, be to, senatvėje padidėja
moterų skurdo rizikos lygis.
• Nepakankamas moterų teisinis raštingumas. Dažnai moterys neturi informacijos apie joms
numatytas teisines garantijas (apie nėščių, neseniai pagimdžiusių moterų darbo sąlygas,
atostogas ir panašiai). Tik nedaugelis moterų ir vyrų susipažinę su Lietuvos Respublikos
moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, per mažai turi informacijos apie tai, kur kreiptis,
jeigu mano esą diskriminuojami. Menkai visiems žinomos Europos Sąjungos teisės aktų
nuostatos dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo ir socialinėje srityje. Teisinis
neišprusimas neleidžia moterims kovoti už savo teises, stabdo nuosavo verslo kūrimą
nacionaliniu arba tarptautiniu mastu, užkertą kelią tinkamai pasinaudoti ES finansine parama,
kuria būtų galima finansuoti kvalifikacinius kursus arba nuosavo verslo plėtrą.
• Nelygiai atstovaujama moterims ir vyrams tiek Lietuvos Respublikos Seime ir savivaldybių
tarybose, tiek ir ES politinėse institucijose. Stokojama moterų noro dalyvauti politinėje
veikloje ir priimant sprendimus, per maža parama vyriausybinėms ir nevyriausybinėms
iniciatyvoms, kurios skatina moterų įsitraukimą į darbo rinką.
• Visuomenė per mažai informuota apie lyčių lygybės naudą, nepakankamai ištirta moterų ir
vyrų darbo ir verslo sričių padėtis, ypač vietos savivaldos lygmeniu. Vis dar vyrauja
patriarchalinės valdžios nuostatos, kurios stabdo moterų norą tobulėti, kurti ir plėsti nuosavą
verslą.
• Per mažai bendradarbiauja įvairios institucinio mechanizmo struktūros, įgyvendindamos
moterų ir vyrų lygias galimybes. Administraciniai barjerai trukdo mažoms įmonėms gauti ES
paramos lėšas, kurios būtų panaudotos personalo apmokymams, visuomenės švietimo veiklai
arba modernizuojant, plečiant įmonės veiklą.
Pabrėžtina, jog minimos problemos yra persipinusios tarpusavyje. Todėl geriausia šiuos
aspektus nagrinėti kaip sistemą ir taip ieškoti problemų atsiradimo priežasčių bei galimų
sprendimo būdų.
18
2. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ
ASPEKTUS, VERTINIMUI TAIKYTINA TEORIJŲ IR METODIKŲ
STUDIJA BEI TYRIMŲ METODOLOGIJA
2.1. TARPTAUTINIO VERSLO IR INTERNACIONALIZAVIMO TEORIJOS BEI JŲ
PANAUDOJIMO GALIMYBĖS TIRIANT IR VERTINANT
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
2.1.1. TRADICINĖS IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIO VERSLO IR
INTERNACIONALIZAVIMO TEORIJOS, NAGRINĖJANČIOS
INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
Tarptautinis verslas buvo žinomas dar prieš mūsų erą, bet kaip mokslo šaka jis pradėtas
nagrinėti tik neseniai. Norint nuodugniai išanalizuoti tarptautinio verslo sąvoką reikia įsigilinti į
jo turinį. Bendrąja prasme tarptautinis verslas tai privačiųjų ar viešųjų įmonių veikla, susieta su
išteklių judėjimu už šalies ribų.
2.1 lentelė. Tarptautinio verslo sąvokos analizė (sudaryta autorės)
Akcentai / Autoriai
M. R
. Czi
nkot
a et
. al,
2005
L. R
. Dla
bay,
J.
C. S
cott,
200
6
J. J.
Wild
and
J.
C. Y
. Han
, 200
8
J. M
orris
on ,
2009
M. A
.Rug
man
, S.
Col
linso
n, 2
009
C. W
. L. H
ill, 2
008.
R. W
.,Grif
fin,
M. W
. Pus
tay.
, 200
5
O. S
henk
ar, Y
. Luo
, 20
04
J. D
.,Dan
iels
, L.
H. R
adeb
augh
D
. P. S
ulliv
an, 2
004
Veikla x x x x Sandoriai, operacijos x x x x x x x Už nacionalinės sienos ribų x x x x x x x x x Prekių ir paslaugų pardavimas x Komerciškumas x x x Organizacinių formų pokyčiai x x Įmonės tikslų tenkinimas x x Vartotojų poreikių tenkinimas x x Partneriai: fiziniai ir juridiniais asmenys, vyriausybė x x x
Kaip matome iš 2.1 lentelės, dažniausiai nagrinėtų autorių pateiktuose apibrėžimuose
minimas akcentas – nacionalinių sienų kirtimas. Tarptautinio verslo sąvokos analizė rodo, kad
tarptautinis verslas yra sandoriai, operacijos. Tuo norima pasakyti, jog tai yra aktyvi veikla, kuria
siekiama patenkinti įmonės tikslus ir klientų poreikius. Taip pat pabrėžiami pokyčiai, kuriuos
sąlygoja skirtingos šalių charakteristikos.
19
Analizuojant tarptautinio verslo ir internacionalizavimo sampratas, galima išskirti tokius
pagrindinius tarptautinio verslo bruožus:
• nauda gaunama pasinaudojant užsienio šalių išteklių ypatumais, rinkų savybėmis,
teisiniais ypatumais, tarpvalstybinių politinių ir ekonominių ryšių specifika;
• kuo didesnis internacionalizavimo laipsnis, tuo lengviau prieinamos globalios
paslaugos;
• papildoma nauda (nuostoliai) gaunama pasinaudojant šalių kultūros skirtumais;
• globališkumas – šiuolaikinio tarptautinio verslo bruožas (pasauliniai informacijos
mainai, pasaulinė finansų rinka, technologinė globalizacija, nacionalinės ir
tarptautinės rinkų sąveikos konvergencija ir divergencija);
• tarptautinis verslas kaip nuolat atsinaujinančių ir sudėtingų profesinių žinių sistema
yra sudėtingesnis nei vietinis verslas;
• svarbiausias tarptautinio verslo strateginis išteklius – informacija, o priemonė –
adaptyvumas (Sekliuckienė J., 2009).
Internacionalizavimas – tai puikus būdas išplėsti įmonės padėtį tarptautinėje verslo
aplinkoje. Internacionalizavimo kaip ir daugumos kitų sąvokų galima rasti įvairių paaiškinimų
(žr. 2.2 lentelę). Kaip matome iš lentelės, nagrinėti autoriai skirtingai apibrėžia šią sąvoką.
Dažniausiai autorių išskiriamas internacionalizavimo sąvokos akcentas – dalyvavimas
tarptautinėse rinkose ir įmonės įsipareigojimų didinamas.
Pirmąsias penkias teorijas galima vadinti tradicinėmis, mokslininkų pripažintomis,
internacionalizavimo proceso teorijomis, o dvi paskutiniosios – LLL modelis ir integruotas
turinio – proceso internacionalizavimo modelis – yra pakankamai naujos teorijos, sukurtos ir
pasiūlytos mokslinei bendruomenei prieš keletą metų, todėl keliančios daug diskusijų
tarptautinio verslo organizavimo tyrėjų tarpe (Sekliuckienė J., 2009).
Uppsala internacionalizavimo modelį (U modelis) pateikė J. Johanson ir L. G. Vahlne
(1977). Jie teigia, kad internacionalizavimas yra ilgas laipsniškas procesas, kai įmonė vis
daugiau sužino apie užsienio rinkas ir, tuo pačiu, didina savo išteklius, siekdama didinti
įsitraukimo laipsnį užsienyje. U modelis pateiktas 2.1 paveiksle.
Struktūros aspektai Pokyčio aspektai
Rinkos įsipareigojimai Sprendimai įsipareigoti Rinkos išmanymas Esama veikla
2.1 pav. Internacionalizavimo procesas pagal Uppsala modelį (Johanson J., Vahlne A., 1977)
Uppsala modeliu paaiškinami du pagrindiniai internacionalizavimo bruožai:
1) internacionalizavimas atsiranda keturių skirtingų įsitraukimo į tarptautinę veiklą stadijų
grandinėje (žr. 2.3 lentelę). Įsitraukimo lygis yra susijęs su įmonės rinkos patirtimi ir
sprendimais dėl įsipareigojimų lygio;
2) psichologinis atstumas tarp kompanijos ir jos užsienio tikslinių rinkų didėja
internacionalizavimo proceso metu. Psichologinis atstumas apima kultūrinius, politinius,
21
kalbos ir kitus skirtumus, kurie veikia informacijos tarp kompanijos ir rinkos tėkmę.
2.3 lentelė. Internacionalizavimo stadijos pagal Uppsalos modelį (Johanson J., Vahlne A., 1977)
Stadija Apibūdinimas 1-oji Nėra reguliarios eksporto veiklos 2-oji Eksportas per nepriklausomus atstovus 3-oji Eksportas per pardavimo padalinius 4-oji Gamyba užsienyje
Inovacijomis pagrįstas internacionalizavimo modelis (I modelis). Jo koncepcija paremta
internacionalizavimo procesų stadijomis, pateiktomis 2.4 lentelėje. Planavimo operatyviu lygiu I
modelis grindžiamas eksporto dalies bendruose pardavimuose rodikliu, kuris gali veikti įmonės
įsitraukimo į tarptautinę veiklą lygį.
2.4 lentelė. Inovacijomis pagrįsto internacionalizavimo modelis (Alimienė M. ir Kuvykaitė R., 2004)
Stadija Apibūdinimas Eksporto/pardavimų santykis
1. Vietinis marketingas Įmonė domisi tik vietine rinka ir visiškai neeksportuoja 0 proc.
2. Pasirengimas eksportuoti
Įmonė ieško informacijos ir vertina eksporto veiklos galimybes Artimas 0 proc.
3. Eksperimentinė veikla Pradedama eksportuoti nedidelius prekių kiekius. Fizinė ir kultūrinė distancija ribota 0–9 proc.
4. Aktyvi veikla Sistemingai siekiama didinti pardavimus eksportuojant į kelias šalis 10–39 proc.
5. Įsipareigojanti veikla Įmonė priklauso nuo užsienio rinkų – sudaro licencinius susitarimus ar tiesiogiai investuoja Daugiau kaip 40 proc.
Uppsala ir inovacijomis pagrįsto modelių skirtumas – įmonės internacionalizavimo
priežastys. U modelyje didžiausias dėmesys skiriamas užsienio rinkos žinių įgijimui,
didėjantiems įsipareigojimams ir išteklių paskirstymui užsienio rinkose. O I modeliu
internacionalizavimas aiškinamas kaip įmonės inovacijų rezultatas (Moen Q., Servais P., 2002).
U modelis ir I modelis panašūs tuo, kad internacionalizavimą pateikia kaip laipsnišką,
mažinančio verslo riziką ir priverstinį įmonės ir jos aplinkos pokyčių adaptacijos procesą. Be to,
nagrinėjamos internacionalizavimo kliūtys, tokios kaip kalbos ir kultūrų skirtumai, lėtas
tarptautinių komunikacijų ir transportavimo greitis, lėtesnis žinių apie užsienio rinkas gavimas ir
tai sąlygoja didėjančią internacionalizavimo riziką (Oviatt B. M., McDougall P. P., 1994).
Sandorio sąnaudų analizės modelis. Jame teigiama, jog kompanijos plečiasi tol, kol
papildomos veiklos organizavimo kompanijos viduje sąnaudos susilygina su sąnaudomis, kurias
22
ji patirtų pasinaudodama prekybos agentų ir kitų tarpininkų paslaugomis. Remiantis sandorio
sąnaudų analizės modeliu, galima analizuoti ryšį tarp sandorio sąnaudų ir rinkos valdymo būdų.
Išskiriamos dvi rinkos valdymo alternatyvos: eksternacionalizavimas ir internacionalizavimas.
Rinkos valdymo sprendimai priklauso nuo: išorinės aplinkos neapibrėžtumo (kai išorinė aplinka
yra nepastovi, kompanijos dažnai renkasi saugų elgesį, t. y. eksternacionalizuojasi, nes taip rizika
perkeliama tarpininkams) ir vidinio neapibrėžtumo (siejama su sunkumu kontroliuoti eksporto
tarpininkų veiklą. Kuo vidinis apibrėžtumas didesnis, tuo ir poreikis internacionalizuoti
didesnis); informacijos asimetriškumo (Sekliuckienė J., 2009).
Ryšių tinklo modelis. Jį sukūrę J. Johansono ir L. G. Mattsono (1988) rinkas analizuoja
kaip įmonių tarpusavio santykių tinklus. Pagrindinė šių tinklų atsiradimo priežastis yra ta, kad
įmonėms reikia išplėstinių žinių vienai apie kitą, kad galėtų veikti kartu. Ryšiai gali būti
ekonominiai, teisiniai, techniniai, atsižvelgiant į tai, kokios įmonės dalyvauja ryšių tinkle. Kuo
daugiau išteklių yra sukaupusi kompanija, tuo stipresnė jos pozicija tinkle. Šiame modelyje
svarbiausia yra ne pati kompanija, o jos ilgalaikiai ryšiai su kitomis kompanijomis ar jų grupėmis
(Johanson J., Mattson L.G, 1988).
Analizuodami gamybos įmones, minėti autoriai teigė, kad internacionalizavimo laipsnis
priklauso nuo skirtingų nacionalinių gamybos dalių tinklų stiprumo ir skaičiaus (žr. 2.2 pav.).
Internacionalizavimas galima trimis būdais: tarptautinė plėtra – siekiant tam tikrų pozicijų
naujuose nacionaliniuose ryšių tinkluose; skverbimasis – plečiant pozicijas tinkluose, kuriuose
įmonė jau veikė iki šiol; tarptautinė integracija – koordinuojant pozicijas skirtinguose
nacionaliniuose tinkluose.
Rinkos internacionalizavimo laipsnis (gamybos tinklas)
žemas aukštas
Įmon
ės
inte
rnac
iona
li –
zavi
mo
laip
snis
že
mas
Ankstyvasis pradininkas Vėlyvasis pradininkas
aukš
tas
Vienišasis tarptautininkas Vienas iš daugelio tarptautininkų
2.2 pav. Ryšių tinklo modelis (Johanson J., Mattson L. G., 1988)
S. Carter ir P. Rosa (1998) pabrėžė, kad tinklinis bendravimas turėtų būti naudingesnis
moterims, kadangi jos lengviau užmezga bendravimą ir ryšius. Tačiau J. Ibarra (1993) teigė, jog
dėl kitų socialinių reikalų, moteris verslininkės dažnai neturi laiko tinkliniam bendravimui, ypač
oficialiam. E. McClellandas (2004) pastebėjo, jog moterims priimtinas tinklinis bendravimas,
23
nes jos ieško draugiškumo ir paramos, kartu susidaro informacijos perdavimo kanalai, kurie labai
padeda moterims verslininkėms.
Eklektinė paradigma – OLI modelis. Bene populiariausia ir dažniausiai taikoma yra
Dunning (1988) teorija, vadinamoji eklektinė paradigma. Teorija teigiama, kad tarptautinės
kompanijos konkurencinius pranašumas įgyja turėdamos specifinius ir unikalius išteklius, kurių
konkurentai negali nukopijuoti. Konkurencinio pranašumo šaltiniai gali būti unikalaus turto
valdymas ir jo naudojimas, gebėjimas mažinti sandorių sąnaudas ir pan. Dunning teigimu, savo
skverbimąsi į užsienio rinkas įmonės grindžia trijų unikalių ir specifinių įmonės išteklių sąveika:
nuosavybės sąlygoti pranašumai; šalių ar regionų geografinis patrauklumas; multinacionalinės
įmonės internacionalizavimo pranašumai (Sekliuckienė J., 2009).
Moderniosios internacionalizavimo teorijos pritaiko senųjų teoretikų mintis šiuolaikiniam
kintančiam gyvenimui. Svarbiausios iš jų bus žemiau aptartos
LLL internacionalizavimo modelis. Mathews (2006) pasiūlytas LLL (angl. linkage,
leverage, learning) internacionalizavimo modelis aiškina naujų globalių kompanijų (iš greitai
besivystančių šalių) įsiskverbimo į kitas rinkas tikslus ir metodus. Pagrindiniai LLL modelio
bruožai: susijungimas su užsienio įmonėmis; įtakos užsienio kompanijoms darymas; mokymasis.
Remiantis šiuo modeliu, susijungimas su užsienio įmonėmis ir įtakos darymas užsienio
kompanijoms yra esminis strateginis naujų globalių konkurentų tikslas. Mokymasis reiškia, kad
tarptautinės kompanijos iš greitai besivystančių šalių turi įvertinti pirmuosius du modelio
aspektus ir tik tada, atsižvelgdamos į buvusias klaidas ir sėkmingus įsiskverbimus į kitas rinkas,
pritaikyti sėkmingiausią susijungimo su užsienio įmone patirtį.
Integruotas turinio – proceso internacionalizavimo modelis sukurtas Li (2007). Jis
sujungia Dunning (1988) OLI ir Mathews (2006) LLL internacionalizavimo modelius. Naujame
modelyje skiriami šeši tarptautinių kompanijų internacionalizavimo proceso etapai:
• etapas iki eksporto;
• etapas, kai įmonės eksportas yra nereguliarus;
• reguliaraus eksporto etapas;
• naujai atsiradusi multinacionalinė įmonė;
• besiplėtojanti multinacionalinė kompanija;
• stipri, subrendusi multinacionalinė kompanija.
Remiantis modelio autoriumi, galima teigti, kad pirmi trys etapai priskiriami pradiniam
tarptautinės kompanijos plėtojimosi etapui, o likusieji trys – labiau patyrusioms tarptautinėms
kompanijoms, kurios jau yra internacionalizavusios savo veiklą, etapui. T. y. tokioms
kompanijoms, kurios gali save laikyti lygiaverte globalia konkurente kitoms tarptautines
Išanalizavus visas internacionalizavimo teorijas galima pastebėti, jog lyčių aspektai ir lyčių
lygybės siekiai juose beveik neminimi. Tik ryšių tinklo modelio interpretuotojai mano, jog šis
internacionalizavimo modelis turėtų būti naudingesnis labiau moterims nei vyrams
verslininkams.
2.1.2. INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI IR SKVERBIMOSI Į RINKAS BŪDAI,
NAGRINĖTI LYČIŲ ATŽVILGIU
Pasak V. Tamaševičiaus (1997), internacionalizavimo procesas reiškia, kad įmonės
susikuria ir gerina tam tikrą poziciją tarporganizaciniuose ryšių tinkluose. Tai galima pasiekti
trimis būdais:
• Susikuriant sau naują poziciją egzistuojančiuose tarporganizaciniuose ryšių
tinkluose, pvz., įeinant į užsienio rinką. Tai bus plėtimasis.
• Gerinant savo poziciją jau turimuose nacionaliniuose tarporganizaciniuose ryšių
tinkluose – skverbimasis.
• Gerinant koordinaciją tarp pozicijų užimamų skirtinguose nacionaliniuose
tarporganizaciniuose ryšių tinkluose – tarptautinė koordinacija.
Įmonės galimybės taikyti kiekvieną iš šių būdų skirsis priklausomai nuo rinkos
internacionalizavimo laipsnio.
T. Madsenas (1998) teigia, kad internacionalizavimo proceso efektyvumą lemia
kompanijos charakteristikos, eksporto politikos tobulumas ir išoriniai rinkos veiksniai. Jis daro
išvadą, jog internacionalizavimo proceso stabilumą gali užtikrinti tokie kompanijos veiksmai:
pirmiausiai tikslinga visiškai išnaudoti anksčiau įsisavintas užsienio rinkas, o tik tada skverbtis į
naujas; kurti patikimus asmeninius kontaktus kitose šalyse; ištirti, kaip veikia rinka; pritaikyti
prie rinkos specifikos savąją marketingo strategiją.
Daugelis autorių pripažįsta, jog tarptautinio verslo strategija labai priklauso nuo
skverbimosi į rinką būdo. Skirtingi autoriai skirtingai detalizuoja ir nevienodai apibūdina tuos
būdus. Autorių analizė pateikta 2.5 lentelėje. Kaip matome iš lentelės, dažniausiai autoriai
25
nagrinėja tokius būdus: eksportas, užsienio filialų atidarymas, licenzijos ar frančizės įsigijimas,
bendros įmonės kūrimas bei tiesioginis investavimas.
2.5 lentelė. Įėjimo į tarptautines rinkas būdai (sudaryta autorės)
Aut
oria
i
Kle
indl
B.,
2007
Doo
le I.
ir L
owe
R.,
2004
K
uvyk
aitė
R.,
1997
Pran
ulis
V.ir
kiti
, 200
8
Žvirb
lis A
., 20
00
Cat
eora
P. R
. ir G
haur
i J.
L., 2
007
Muh
lbac
her H
. ir
Dah
ringe
r L.,
2006
C
zink
ota
M. R
ir Il
kka
A,
2007
Ber
kow
itz E
. ir k
iti, 1
992
Bra
dley
F.,
2005
Etza
l M. J
. ir k
iti, 2
007
Kot
ler P
., K
elle
r K.,
2009
McC
arth
y, E
. J.,
Perr
eaul
t, W
. D.,
2005
St
one,
M. A
., M
cCal
l J.B
., 20
04
Įėjimo į tarptautines rinkas būdai
Internetas X X X „Piggybacking“ X X Eksportas X X X X X X X X X X X X X X Tiesioginis X X X X X Netiesioginis X X X X Užsienio agentų tarpininkavimas X X X X X X X X
Užsienio filialai X X X X X X X X Licencija X X X X X X X X X X X X X Frančizė X X X X X X X X Kontraktai X X X X X X X X Strateginiai aljansai X X X X X X Bendra įmonė X X X X X X X X X X X X X X Dukterinė įmonė X X X X X Ilgalaikės nuomos sutartis X
Tiesioginis investavimas X X X X X X X X X
Kompanijos įsigijimas X
Multinacionalinės korporacijos X X X X
Gamyba užsienyje X X
Reikėtų nepamiršti paminėti, kad įmonės augimas internacionalizuojantis yra lėtas
procesas. Pažymėtina, jog vienas iš barjerų priimant sprendimą dėl įmonės veiklos plėtimo
tarptautiniu mastu yra įmonės vadovų neryžtingumas, nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimais
užsienio partneriais. Įmonė, parduodama produktą, visų pirma įsitvirtina vietinėje rinkoje.
Jausdamasi pajėgia plėstis toliau ji pradeda ieškoti galimybės realizuoti savo produkciją kitose
rinkose. Bėgant laikui, įmonė įgauna eksporto patirties ir vėliau išsiplečia į artimiausias rinkas,
pasitelkdama sudėtingesnes eksporto formas, tokias kaip bendradarbiavimas bendroje įmonėje.
(Albaum G. et. al., 2008).
26
Internacionalizavimo procesų teorijų analizė parodė, kad šioje srityje nenagrinėjami lyčių
aspektai. Moterys ir vyrai nevienodais tikslais kuria įmones, nevienodai jas organizuoja ir valdo,
todėl tikėtina, jog ir plėtros būdai bei priemonės bus pasirenkamos skirtingos. Kol kas teorija to
nenagrinėjo.
2.1.3. MOTYVAI IR BARJERAI VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO METU,
NAGRINĖTI LYČIŲ ASPEKTAIS
Motyvai, skatinantys kompanijas plėstis į tarptautines rinkas, daugelio autorių apibūdinami
labai nevienodai. Vieni autoriai išskiria tik keletą motyvų, kiti daugiau, bandydami juos
suskirstyti į grupes pagal kokius nors požymius. Dažnai tos skirtingų autorių minimos motyvų
grupės yra panašios, tik kitaip pavadintos. Pavyzdžiui, amerikiečių mokslininkai M. Czinkota ir A.
Ronkainen (1998) bei E. Cundiff ir M. Hilger (1988) išskiria vidinius ir išorinius motyvus:
vidiniai motyvai skatina kompanijas strateginiams pokyčiams, o išoriniai skatina jas aktyviai
reaguoti į aplinkos pokyčius ir prisitaikyti prie jų, keičiant savo veiklą. Tačiau P. Žukauskas
(2006) teigia, jog toks skirstymas labai reliatyvus ir abejotinas, kadangi autorių klasifikacijoje
persipina reiškinių kategorijos – tampa neaišku, ar motyvas laikytinas vidiniu (arba išoriniu)
kompanijos, ar savosios šalies rinkos atžvilgiu.
Kiti autoriai, pavyzdžiui, A.Ball ir H.McCulloch (2004) išskiria agresyvius ir gynybinius
kompanijų veiklos užsienio rinkose motyvus. Agresyvūs motyvai, anot autorių, siejami su noru
vienaip ar kitaip padidinti pelną, pardavimus ir rinkos dalį, o gynybiniai – su siekimu visa tai
išsaugoti. Tačiau pripažįstama, kad veiklos užsienio rinkose motyvai, kurie priskiriami prie
agresyviųjų, taip pat gali būti laikomi ir gynybiniais. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai
kurie iš motyvų, vadinamų agresyviais, sutampa su vadinamaisiais vidiniais motyvais, o kai
kurie gynybiniai motyvai – su išoriniais.
UNCTAD (2006) metinėje ataskaitoje kompanijų internacionalizavimo motyvai skirstomi į
vidaus rinkos sąlygotus motyvus, vadinamuosius stūmimo motyvus ir užsienio šalies sąlygotus
motyvus, vadinamuosius traukimo motyvus. Stūmimo motyvai apima rinkos ir prekybos sąlygas,
produkcijos kaštų mažinimo, vietines verslo sąlygas ir vyriausybės vykdomą politiką įmonių
atžvilgiu. Traukimo motyvai susiję su užsienio šalių siekiu pritraukti kuo daugiau tiesioginių
užsienio investicijų į šalį (Sekliuckienė J., 2009).
E. McClelland (2004) cituodama Bilkey (1978) mano, jog kompanijos eksportuoti savo
veiklą gali būti motyvuotos dėl užsienio šalių klientų ar tiekėjų, netikėtais užsienio užsakymais. Ši
autorė išskiria, jog stipriausia motyvacija – galimybė vystytis naujose plačiose rinkose, palyginus
su esama ribota vietine rinka ir mažėjančiu pelnu. Pelnas yra daugelio autorių minimas svarbus
27
motyvacinis elementas. Tačiau mažoms įmonėms su nedidele internacionalizavimo patirtimi gali
labiau rūpėti ne pelnas, o vystymosi potencialas naujose rinkose (E. McClelland, 2004).
Apibendrinant įvairių autorių išvadas apie kompanijų internacionalizavimo motyvus,
galima pateikti P. Žukausko (2006) plačiausiai paminėtus pagrindinius aspektus:
• vietinės rinkos prisotinimas
kompanijos gaminamais produktais;
• spartesnis kitų kraštų rinkų augimas;
• turimas unikalus produktas ar
technologinis pranašumas;
• ypatinga informacija;
• baigiamoji produkto gyvavimo fazė;
• pagrindinių vartotojų persikėlimas į
kitas šalis;
• rizikos diversifikavimas;
• gamybos kaštų mažinimas;
• garantuotas žaliavų tiekimas;
• ekologiniai reikalavimai;
• aukštesnių kainų paieška;
• mažesnės konkurencijos paieška;
• pažangiausių technologijų
įsisavinimas;
• užsienio šalių vyriausybių teikiamos
lengvatos;
• savo šalies vyriausybės eksporto
skatinimo politika;
• kompanijos įvaizdžio kūrimas.
Vienas ar keli iš šių motyvų sąlygoja kompanijų sprendimus skverbtis į užsienio šalių rinkas.
Taip ir pradedama veikla jose. Kitas teorinės analizės aspektas yra užsienio prekybos barjerai,
su kuriais dažniausiai susiduria kompanijos veiklos internacionalizavimo procese. Pagrindiniai
literatūroje minimi užsienio prekybos ribojimo argumentai yra šie: nacionalinė gynyba,
bedarbystė, savigyna, naujų veiklos sričių apsauga, sąžininga konkurencija, dempingas.
Tie patys autoriai mini ir dažniausiai pasitaikančius užsienio prekybos ribojimo būdus, su
kuriais susiduria eksportuotojai. Tuos būdus autoriai dažniausiai skirsto į muitus ir netarifinius
tarptautinės prekybos barjerus: subsidijos, importo kvotos, embargas, savanoriškas eksporto
apribojimas, vietinės gamybos sąlyga, standartai ir kiti reglamentai, licencijos ir kiti leidimai,
marketingu ypatumai (Žukauskas P.,2006).
Kiti autoriai atkreipia dėmesį į keletą vidinių veiksnių, trukdančių kompanijoms sėkmingai
veikti užsienio rinkose. Pavyzdžiui, E.Dichtl, H.Koeglmayr ir S.Mueller, teigia, kad apie
trečdalis kompanijų galėtų tikėtis sėkmės užsienyje, tačiau tam trukdo silpnas kalbų mokėjimas,
nepakankama darbuotojų kvalifikacija, nesugebėjimas atlikti marketingo tyrimų bei suformuoti
paskirstymo kanalų kituose kraštuose. L.Leonidou daro išvadą, kad svarbiausi vidiniai kompanijų
barjerai, trukdantys internacionalizuoti veiklą, yra nemokėjimas konkuruoti, per aukšti gamybos
ir marketingo kaštai ir informacijos apie rinkas trūkumas.
B. Orser (1999) išskyrė specifinius lyčių iššūkius ir savybės, kurios turi įtakos sprendimui
dėl internacionalizavimo. Ši autorė iš moterų verslininkių interviu metu sužinojo, jog dauguma
28
moteriškos lyties atstovių jautėsi netinkamai ir nerimtai įvertintos, kai nusprendė savo verslą
internacionalizuoti. Be to, joms buvo iškelti du barjerai: dažnai keliaujančių moterų fiziologinis
saugumas bei šeimos įsipareigojimų nevykdymas dėl ilgų ir dažnų kelionių. Nelson (1987)
mano, jog moterys į verslumą žiūri su neigiamu įsitikinimu dėl savo neišsilavinimo ir patirties
stokos, dėl to susiduria su informacijos ir sugebėjimų trūkumu, kurių prireiktų verslą
internacionalizuojant. Vis tik dauguma autorių pagrindinį barjerą vadina šeima, taip pat
pridedami kultūrinių sąlygų sunkumai. Tačiau E. McClelland (2004) pateikia kitų autorių, tokių
kaip Neider (1987), Cately ir Hamilton (1998), Schart (1979) ir kitų, mintis, kad šiais laikas nėra
barjerų, kurie priklausytų nuo lyties, esą verslą internacionalizuoti arba ne tėra tik apsisprendimo
reikalas.
29
2.2. TARPTAUTINIO MARKETINGO TEORIJOS BEI JŲ PANAUDOJIMO
GALIMYBĖS TIRIANT IR VERTINANT INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS
LYČIŲ ASPEKTAIS
2.2.1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIO MARKETINGO TEORIJOS, NAGRINĖJANČIOS
VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS
Tarptautinis marketingas kaip ir vietinis marketingas yra susijęs su vartotojų ir įmonės
tikslų patenkinimu, skiriasi tik sudėtingumo mąstas. Sugebėjimas įvertinti įvairių šalių rinkų
skirtingumus ir prie jų prisiderinti yra esminis tarptautinio marketingo sėkmės raktas. Kai rinkos
užpildomos konkurentų, atsiranda didžiulė pasiūla, įmonei reikia ieškoti naujų rinkų, naujų būdų
patenkinti kintančius vartotojų poreikius. Vienas iš tokių būdų – marketingas orientuotas į lytis.
Bene plačiausiai tarptautinį marketingą apibrėžia užsienio autoriai I. Doole ir R. Lowe
(2004). Paprastai kalbant: tarptautinis marketingas įtraukia įmonės priimti vieną ar kelis
marketingo komplekso sprendimus už valstybės sienos ribų. Sudėtingesnis apibrėžimas:
tarptautinis marketingas priverčia įmones kurti gamybos ir veikimo priemones pasauliniu mastu
bei koordinuoti marketingo strategijas globaliu lygiu. Taip pat įdomus naujausias lietuvių
autoriaus R. Časo (2009) apibrėžimas, kuriame įvedamas naujas elementas – informacijos
srautai: tarptautinis marketingas – tai prekių, paslaugų ir informacijos marketingas už savo šalies
ribų, tarptautinėje aplinkoje.
Skverbiantis į užsienio rinkas išskiriamos kelios tarptautinio marketingo strategijos, kurios
identifikuojamos skirtingai. Labiausiai vyrauja standartizavimo ir adaptavimo (diferencijavimo)
strategijų išskyrimas. Jas aprašo tokie autoriai: P. Kotler ir K. Keller (2009), M. R. Czinkota ir
A. Ilkka (2007), B. Kleindl (2007), W. J. Stanton, M. J. Etzel ir B. J. Walker (1991), F. Bradley
(2005), E. J. McCarthy ir W. D. Perreault (2005), R. Časas (2009), V. Pranulis ir bendraautoriai
(2008). Esminis skirtumas tarp standartizavimo ir adaptavimo strategijų, tai tos pačios strategijos
taikymas visose rinkose, neatsižvelgiant į vartotojų poreikius (standartizacija), ir išsamus klientų
poreikių analizavimas, patenkinimas ir strategijų pritaikymas skirtingose šalyse prie skirtingų
poreikių (adaptavimas).
Kiti autoriai išskirias 3 tarptautinio marketingo strategijas: nediferencijuota, diferencijuota
ir koncentruotą. Tokių minčių šalininkai: E. Berkowitz ir bendraautoriai (1992), A. Gaižutis
(2004), A. Žvirblis (2000), P. Baines (1998) bei R. Kuvykaitė (1997). Paprasčiausia strategija –
nediferencijuotas marketingas, kuris tinka nebent smulkioms rinkoms atskirose šalyse, kurias
galima priimti kaip vienalytes ir jose tikimasi vienodos visų vartotojų reakcijos į marketingo
veiksmus. Diferencijuotas marketingas – reikia detaliai tirti ir segmentuoti rinkas su skirtingais
makroekonomikos elementų poveikiais užsienio šalyse. O koncentruotą marketingą taiko tos
30
firmos, kurios sugeba išryškinti ir turi galimybę maksimaliai patenkinti specifinius poreikius
kuriame nors užsienio rinkos segmente (Žvirblis A., 2000).
Tarptautinis marketingas skiriasi priklausomai nuo įmonės įsitraukimo lygio į tarptautinę
rinką. Gana vieningai išskiriami tarptautinio marketingo tipai: eksporto, multinacionalinis ir
tarptautinis. Tokiam skirstymui pritaria: A. Žvirblis (2000), I. Doole, R. Lowe (2004), R.
Hunerberg (1994), A. Gaižutis (2004), R. Kuvykaitė (1997). Eksporto marketingas nėra labai
sudėtingas, multinacionaliniame tipe vyrauja adaptavimas, prisitaikymas prie rinkų, o
tarptautinio marketingo metu stengiamasi išlaikyti vieningą standartizuotą strategiją.
2.3 pav. Tarptautinė marketingo strategija (Melnikas B. ir kt., 2008).
Tarptautinio marketingo strategijos kūrimas ir diegimas yra daug sudėtingesnis procesas
nei vietinės rinkos strategijos dėl didesnio skaičiaus komplikuotų aplinkų, nepastovumo ir įvairių
rizikų. Tačiau kai kurie autoriai dažniausiai remiasi įprastinėmis, tipinėmis tyrimo kryptimis –
lengviau sužinomi vartotojų poreikiai. • Patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema. • Tobulinama įmonės informacijos sistema. • Atsiveria naujos verslo galimybės, globali rinka. • Įraukiami žmonės į darbo rinką, naujos darbo vietos • Tikslesnė duomenų apskaita; • Gana mažos pirminės investicinės sąnaudos • Neapribotas pardavimo laikas (visą parą);
• Nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis.
• Brangus projektavimas ir nuolatinis svetainės palaikymas.
• E. komercijos sistemos turi palaikyti standartą, kuris yra naudojamas saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui: tarp verslo partnerių.
• Nepatogu priimti apmokėjimus. Daug mokėjimo standartų apsunkina e. komercijos sistemų projektavimą.
• Darbuotojų žemas kompiuterinis raštingumas ir sugebėjimai naudotis ITT;
• Vartotojų pasipriešinimas naujovėms (nepasitikėjimas e. parduotuvėmis
48
Kaip matome iš 2.7 lentelės, e. verslas turi daugiau privalumų nei trūkumų. Tai
nenuostabu, nes priešingu atveju jis nebūtų plečiamas ir nagrinėjamas.
Siekiant, kad vartotojai pirktų e. verslo teikiamas prekes ir paslaugas, klientai turi
pasitikėti ta įmone. Pasitikėjimo kūrimas reikalauja daug laiko. Įmonė, norėdama pasiekti šį
tikslą, turi nuolat ir kryptingai dirbti. Pirmiausia, labai svarbus yra įmonės vardo žinomumas ir
patikimumas. Jei pasitikima garsiu vardu, galima pritraukti daugiau klientų. Verslo įmonės
reputacija yra labai svarbi tradiciniame versle, tačiau elektroniniame ji tampa dar svarbesne.
Todėl įmonė turėti nusistatyti politiką, procedūras ir jų laikytis. Taip pat naudinga sudaryti
netikėtų situacijų valdymo planus. Kitas svarbus aspektas- elektroninis saugumas. Elektroninio
verslo saugumo užtikrinimo technologijos yra įvairios: nuo paprasčiausio informacijos kodavimo
iki biometrijos bei atpažinimo ženklų naudojimo. Visa tai yra skirta žmonių ir organizacijų
identifikavimui (Babaliauskaitė J., Rudytė D., 2003).
Toliau pateikiamos mokslinių šaltinių autorių mintys, kokios yra didžiausios e. verslo
plėtojimo problemos Lietuvoje:
• maža rinka, maža gyventojų perkamoji galia;
• infrastruktūra išvystyta didžiuosiuose miestuose, periferijoje situacija blogesnė;
• ne visos įmonės pajėgia įsigyti e. komercijos procesų realizavimo programinę įrangą;
• neaukštas vartotojų pasitikėjimas paslaugomis interneto aplinkoje;
• neruošiami e. verslo organizavimo specialistai;
• nėra sutvarkyta e. prekių rinka, kurioje neretai realizuojamos nelicencijuotos prekės;
• mažai propaguojamos kitos e. verslo formos – „teledarbas“, „telemedicina“ ir kt.;
• potencialūs e. verslo dalyviai nėra užtikrinti interneto aplinkos saugumu ir
Norvegija, Portugalija, Puerto Rikas, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija,
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė (JK)).
Reikia nepamiršti, jog minėtos šalys skiriasi tarpusavyje ne tik savo ekonomika, bet
geografiniais ir demografiniais rodikliais, klimato sąlygomis, religija ir kitais aspektais. Todėl
57
tikslesnei analizei reikėtų giluminio šalių ištyrimo ir lyginimo. Bet šiuo atveju autorė atliks tik
paviršutinį statistinių duomenų analizavimą.
2007 m. verslininkystės aktyvumo lygis skirtingai varijuoja nagrinėjamose valstybėse, bet
panašų BVP/1 gyv. rodiklį turinčios šalys pasižymi ir panašiu verslininkystės aktyvumo lygiu.
Skirtumai tarp šalių gali pasireikšti ne tik dėl jos ekonominio išsivystymo lygio, bet ir dėl
kultūrinių skirtumų, socialinių faktorių, institucijų ir darbo rinkos struktūros skirtumų.
Neatsižvelgiant į lytį, verslumo aktyvumo lygis visose įmonių stadijose yra žymiai didesnis
mažo ir vidutinio turtingumo šalyse nei turtingose valstybėse. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros
regionuose verslininkystės aktyvumo lygis yra aukščiausias – 21 proc., Europoje ir Azijoje –
12,2 proc., o turtingose šalyse – 7,9 proc. Deja, atitinkamai pasiskirstęs ir šio rodiklio lyčių
skirtumas: mažiau turtingose šalyse jis didesnis, turtingose valstybėse – mažesnis. Tai gali būti
paaiškinama kultūros normomis, institucijų ir darbo rinkos struktūrų skirtumais. Taigi galima
daryti išvadą, jog vyrai labiau linkę įsitraukti į nuosavą verslą ankstyvojoje jo stadijoje. Tačiau
yra išimčių. Brazilijoje ir Tailande moterų verslininkystės aktyvumo lygis prilygsta vyrų
rodikliui, o Peru ir Japonijoje šis rodiklis net gi viršija vyrų statistiką ankstyvojoje etapo įmonėse
(žr. B priedo B.1 lentelę).
Tarp nagrinėjamų 41 GEM šalių, Tailande, Peru, Kolumbijoje ir Venesueloje yra didžiausi
moterų verslininkių aktyvumo rodikliai (žr. B priedo B.1 lentelę) tiek ankstyvojoje įmonių
stadijoje, tiek bendrai sudėjus abiejų įmonių grupių rezultatus (atitinkamai pagal šalis 45,42;
38,46; 26,60 ir 21,71 proc.). Reikia pabrėžti, jog šios šalys vadinamos neturtingomis. Panašų
BVP/1 gyv. dydį turinčios valstybės tik iš kito regiono, Latvija ir Rusija, turi mažiausius moterų
verslumo lygio rodiklius tarp savo Europos/Azijos grupės ankstyvojoje ir brandos įmonių etapo
stadijose (atitinkamai Latvija – 3,43 ir Rusija – 3,73 proc.). Turtingose šalyse aukščiausius
rodiklius turi Tailandas, Portugalija ir Graikija (atitinkamai 23,2; 12,4 ir 12 proc.), o mažiausius
rodiklius – Puerto Rikas, Belgija ir Prancūzija (0,89; 0,93 ir 0,95 proc.). Beje, šie rezultatai patys
mažiausi tarp visų 41 šalių. Nagrinėjant įmonių grupes, ankstyvajame etape tik Japonijoje ir Peru
moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai buvo aukštesni nei vyrų. Brandžiojoje įmonių
stadijoje moterų verslumo rodikliai nepralenkė vyrų. Tai rodo, jog daugelio šalių moterims kyla
sunkumų ilgam įsitvirtinti rinkoje.
Kita nagrinėjama sritis – verslininkų motyvai pradėti verslą. Vieni verslininkai įkuria
verslą, nes įžvelgia rinkoje gerą galimybę, kiti sako, jog neliko daugiau jokių vietų pasireikšti
arba jos netenkina, todėl verslas tampa būtinybe. Motyvų pozicijos nagrinėjamos galimybių ir
būtinumo rodikliais. Galimybių rodikliai skiriasi pagal lytį visų grupių valstybėse. Tačiau
bendras vidutinis vyrų galimybių rodiklis didesnis nei moterų. Galimybė – didžiausias motyvas
moterims užsiimti verslu beveik visose nagrinėjamose šalyse, tačiau pasireiškia kaip išimtis
58
Kroatijoje, Honkonge ir Urugvajuje, kur galimybių rodiklis nesiekia 50 proc., o Serbijoje ir
Turkijoje jis daug mažesnis nei 40 proc. (žr. B.2 pav.). Taigi matome, jog kai kuriose valstybėse
moterims pradėti verslą yra tiek pat galimybė kiek ir būtinybė. Priešingai Švedijoje, Austrijoje ir
Danijoje moterys net nejaučia būtinumo kurti verslą (būtinumo rodikliai tose šalyse mažesni nei
10 proc.), joms tai daugiau galimybė. Priešingai Serbijoje ir Turkijoje moterys nemato daugiau
jokio galimybių, joms verslas – būtinybė, nes šis rodiklis viršija 60 proc.
Atsižvelgiant į valstybių grupes, pastebima, jog turtingose šalyse vidutiniškai galimybės ir
būtinumo rodikliai mažesni nei žemo ir vidutinio turtingumo šalyse (žr. 3.1 lentelę). Lotynų
Amerikos ir Karibų jūros regionuose šių rodiklių vidurkiai aukštesni nei Europoje ir Azijoje,
tačiau kartu pasižymi didesniu skirtumu tarp vyrų ir moterų rodiklių: vyrų ir moterų būtinumo
rodiklių skirtumas Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose yra beveik 5 proc., Europoje ir
Azijoje – 3,0 proc. punktai. Taip pat reikia pabrėžti, jog galimybės ir būtinumo rodiklių santykis
yra mažesnis nei 2 kartai tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų žemo ir vidutinio turtingumo šalyse.
Tačiau turtingose šalyse minėtas santykis yra 5,81 tarp vyrų ir 4,28 tarp moterų. Tai rodo, jog
vyrai ir moterys turtingose šalyse verslą mato daugiau kaip galimybę nei būtinybę. Bet visuose
regionuose vyrų galimybių rodikliai aukštesni nei moterų.
3.1 lentelė. Verslo galimybės ir būtinumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje pagal lytį
(sudaryta autorės pagal I. Alleno ir kitų (2008) duomenis)
Rodikliai Verslas – galimybė Verslas – būtinybė Santykis galimybė su būtinybe
Regionas/lytis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Europa ir Azija 7,35 4,35 4,50 2,22 1,63 1,96 Lotynų Amerika ir Karibai 12,38 7,51 7,51 5,33 1,65 1,41
Turtingos šalys 6,85 3,56 1,18 0,83 5,81 4,28
Moterys verslininkės įkuria ir plėtoja verslą visose ekonominėse veiklose, tačiau galima
pastebėti procentinius skirtumus tarp moterų ir vyrų verslo masto tam tikrose srityse (žr. B.1
pav.). Moterys mažiau orientuojasi pramonės šakose, tačiau jos lenkia vyrus į vartotojus
orientuotose srityse tiek pradinėse verslo įkūrimo stadijose (rodikliai moterų ir vyrų atitinkamai
60,3 ir 37 proc.), tiek jau žinomose įmonėse (moterų ir vyrų atitinkamai 50,7 ir 30,4). Lotynų
Amerikoje ir Karibų jūros regione moterys verslininkės aktyvesnės į vartotojus orientuotame
sektoriuje (74,3 proc.), o aukšto ekonominio išsivystymo lygio šalyse toks pat rodiklis tesiekia
52,1 proc. Taip pat reikia pastebėti, jog žemo ir vidutinio turtingumo šalyse moterų verslininkių
pasiskirstymas ekonominiuose sektoriuose yra labai panašus ankstyvojoje ir brandžiojoje įmonių
stadijose. O turtingose šalyse brandžių įmonių etape moterys verslininkės mažiau aktyvios į
59
klientus orientuotose rinkose (sumažėja beveik 7 proc. punktais) ir dažniau nei ankstyvojoje
įmonių stadijoje jos renkasi pramonę (padidėja 6,1 proc. punkto), transportavimą (padidėja 3,5
proc. punkto), be to, nežymiai (2,7 proc. punkto) sumažėja moterų verslo paslaugų sektoriuje.
I. Alleno ir kitų (2008) statistinių duomenų tyrimas parodė, jog amžius, išsilavinimas,
darbinė padėtis, pajamos, socialiniai ryšiai ir nuovokumas, įžvalgumas turi didelę įtaką
apsisprendžiant pradėti įsitraukti į nuosavą verslą. Nors vyrai ir moterys turi daug panašumų,
galima išskirti skirtingas charakteristikas nagrinėjamose šalyse.
Moterų ir vyrų verslininkų amžiaus pasiskirstymo struktūra yra panaši, atsiranda skirtumai
lyginant šalis ir verslumo lygį (žr. B.3 pav.). Žemo ir vidutinio turtingumo šalyse ankstyvojoje
įmonių stadijoje moterų verslininkių skaičius didesnis tarp 25–34 amžiaus grupių moterų ir tarp
35–54 amžiaus moterų žinomų įmonių grupėje. Turtingose šalyse ankstyvojoje verslo kūrimo
stadijoje daugiausiai esančių moterų verslininkių amžiaus grupė yra nuo 25 iki 44 m., o žinomų
įmonių įkūrėjos moterys yra 35–54 amžiaus.
Priklausomai nuo lyties ir šalies ekonominio turtingumo lygio, užimtumas turi įtakos
verslininkų aktyvumui. Dirbančios moterys 3/4 karto labiau nei nedirbančios, išėjusios į pensiją
ar studentės norėtų pradėti nuosavą verslą. Tai gali būti paaiškinama, jog dirbančios moterys turi
daugiau priėjimo prie įvairių gamybos išteklių, socialinių turtų bei atsiranda daugiau idėjų,
kurios gali būti panaudotos nuosavame versle.
Moterų verslininkių vidutinis išsilavinimas turtingose šalyse yra didesnis nei moterų žemo
ir vidutinio turtingumo šalyse (žr. B.4 pav.). Turtingose valstybėse daugiau kaip pusė moterų
verslininkių turi aukštąjį bakalauro laipsnį, o daugiau nei ketvirtadalis– magistro, doktoranto
laipsnį. Priešingai žemo ir vidutinio turtingumo šalyse moterų verslininkių skaičius, turinčių
mažesnį nei aukštąjį išsilavinimą ankstyvojoje ir brandžiojoje verslo stadijose yra atitinkamai
34,1 ir 40,4 proc. Įdomu tai, jog tiek turtingose, tiek mažiau turtingose valstybėse išsilavinimo
lygis tarp ankstyvojo ir brandžiojo verslo moterų savininkių yra nedidelis.
Visose trijose skirtingose valstybių grupėse moterys ir vyrai su didesnėmis pajamomis
labiau nori įsitraukti į nuosavą verslą. Turtingose šalyse didėjant šeimos pajamoms didėja noras
pradėti verslą visoms moterims verslininkėms. Žemo ir vidutinio turtingumo šalyse pajamos
neturi tokios didelės tiesioginės įtakos moterims. Tačiau reikia nepamiršti, jog Lotynų Amerikos
ir Karibų regiono moterų verslininkių aktyvumo lygis ankstyvojoje verslo kūrimo stadijoje yra 4
kartus didesnis nei turtingų šalių verslininkių.
Nagrinėjant užimtumo, pajamų ir išsilavinimo rodiklius, iškyla įdomūs faktai. Mažiausias
namų ūkio pajamas turinti dirbanti moteris daugiau nei 3 kartus labiau norės įsitraukti į pradinę
nuosavo verslo kūrimo veiklą nei ji būtų bedarbė (atitinkamai dirbančios ir bedarbės moters
aktyvumo rodikliai 74,3 ir 21,6 proc.). O pradėtas, bet nebaigtas bakalauro laipsnis dirbančią
60
moterį beveik du kartus labiau sudomina imtis verslo ankstyvojoje jo stadijoje nei bedarbę
moterį (aktyvumo rodikliai atitinkamai yra 17,6 ir 9,9 proc.). Tačiau reikia pastebėti, jog
aukštesnis už minėtą išsilavinimas nesudomins labiau moterų įsitraukti į nuosavą verslą. Todėl
galima daryti išvadą, jog užimtumas labiau nei išsilavinimas skatina moteris būti aktyvesnėmis
ankstyvojoje verslo kūrimo srityje.
3.2 lentelė. Faktoriai, veikiantys verslininkystės suvokimą, pagal lytį ir šalis grupes
(sudaryta autorės pagal I. Alleno ir kitų (2008) duomenis)
Rodiklis – asmeniškai pažįsta verslininką, kuris per paskutinius 2 m. įkūrė verslą
Regionas Žemo ir vidutinio turtingumo šalys
Turtingos šalys Europa ir Azija Lot. Amerika ir Karibai
Verslo \ Lytis veiklos būsena Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys
Jokia veikla 43,6 36,5 46,8 34,1 36,5 27,9 Ankstyvoji stadija 76,8 54,2 68,2 56,9 60,4 56,6 Žinoma įmonė 64,7 52,2 55,6 46,4 52,8 45,9 Rodiklis – savo aplinkoje mato geras galimybes įkurti, plėtoti verslą ateinančius 6 mėn. Jokia veikla 33,7 30,9 29,1 44,1 35,4 33,5 Ankstyvoji stadija 57,4 50,3 70,9 67,1 64,6 59,7 Žinoma įmonė 47,7 42,4 60,5 59,8 52,2 45,0
Rodiklis – turi tinkamų žinių ir įgūdžių pradėti nuosavą verslą Jokia veikla 41,0 30,2 68,8 54,8 49,5 36,2 Ankstyvoji stadija 83,5 76,5 92,1 86,4 88,7 85,5 Žinoma įmonė 77,7 68,4 89,3 85,8 88,3 82,7
Rodiklis – jaučia baimę suklysti, kuri mažina norą įkurti verslą Jokia veikla 33,7 40,2 28,6 36,0 38,2 43,4 Ankstyvoji stadija 23,9 42,6 17,1 22,5 26,1 27,1 Žinoma įmonė 30,5 39,0 21,3 26,1 23,9 27,1
Moterų verslininkių pasitikėjimas savimi, savo įgūdžiais, pažinojimas kitų verslininkų,
pastabumas naujų galimybių yra daug didesnis nei moterų, neįsitraukusių į nuosavo verslo veiklą
(žr. 3.2 lentelę). Tačiau reikia pabrėžti, jog visose valstybių grupėse moterų verslininkių
optimizmo ir pasitikėjimo savimi lygis nusileidžia vyrų atstovams. Autorė mano, jog tai gali būti
paaiškinama kultūrinėmis subtilybėmis bei stereotipais ir tam gali neturėti jokio ryšio
išsilavinimas, pajamos ar darbinė padėtis.
Verslininkai mažiau jaučia baimę suklysti nei eiliniai darbuotojai. Tačiau moterys
verslininkės visose trijose nagrinėjamose valstybių grupėse labiau jaučia baimę suklysti versle
nei vyrai. Lyčių skirtumas dėl minėtos baimės labiausiai pasireiškia Europos ir Azijos šalyse
(skirtumas 8 proc.), mažiau – Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose (5 proc.). Šis
skirtumas labai nežymus turtingose šalyse. Nagrinėjant tik moteris verslininkes, jų baimės
rodiklis Europoje ir Azijoje siekia 40,3 proc., Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose –
61
34,2 proc. ir turtingose šalyse – 27,1 proc. Didesnė baimė suklysti mažiau turtingose šalyse gali
būti paaiškinama dėl didelio verslo būtinumo rodiklio tuose regionuose.
0
5
10
15
20
25
30A
rgen
tina
Belg
ija
Braz
ilija
Čilė
Dan
ija
Dom
inik
ijos R
esp.
Gra
ikija
Isla
ndija
Ispa
nija
Italij
a
Izra
elis
Japo
nija JK JAV
Kol
umbi
ja
Kro
atija
Latv
ija
Nyd
erla
ndai
Nor
vegi
ja
Peru
Pran
cūzi
ja
Rum
unija
Rusij
a
Serb
ija
Slov
ėnija
Suom
ija
Uru
gvaj
us
Ven
grija
Valstybės
Pro
cent
ai
200720082009
3.1 pav. Moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje, pagal šalis
2007–2009 m. (sudarytas autorės pagal GEM duomenis)
Lyginant naujausius statistinius duomenis, t. y. 2007–2009 metus, sunku analizuoti visas
valstybes, nes kiekvienais minėtais metais GEM pateikia ataskaitas apie skirtingas šalis. 2007–
2009 metų visų šalių vyrų ir moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvajame įmonių
etape pateikti B.2 lentelėje. Kartu toje lentelėje matome, kokie buvo pokyčiai lyginant su
ankstesniais metais. 3.1 paveiksle pateiktas grafinis vaizdas tik tų šalių, kurių rodikliai
analizuojami visose 2007–2009 m. ataskaitose. Galima pastebėti, jog 2008 metai, lyginant su
2007 m., buvo geresni daugeliui šalių, nes tais metais rodikliai beveik visose nagrinėtose šalyse
augo, o kitose šalyse kritimas irgi buvo nesmarkus – 10–20 proc. Tačiau Airijoje, Danijoje ir
Japonijoje moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai krito 30–40 proc. Iš pirmo žvilgsnio
atrodytų didelis smukimas, bet realiai kritimas sudarė tik po kelis vienetus nuo mažų rodiklių.
Rusijoje ir Slovėnijoje moterų verslumo rodikliai augo daugiau nei 40 proc., deja, realiai tai
sudarė tik kelis punktus. Kaip matome iš 3.1 pav., didžiausi augimo šuoliai 2008 m., lyginant su
2007 m., buvo Argentinoje (44 proc.), Graikijoje (120 proc.) ir Latvijoje (161 proc.).
2009 metai nebuvo tokie sėkmingi: tik nedaug valstybių moterų verslininkystės aktyvumo
rodiklis augo, daugiausiai būta smukimo arba išsilaikė nepakitęs rodiklis. Kaip matome iš 3.1
paveikslo, tik Brazilija (45 proc.) ir Latvija (103 proc.) patyrė ryškų augimą. Priešpriešai,
62
anksčiau stipriai augusi Argentina (-27 proc.), JAV (-32 proc.) ir Peru (-22 proc.) patyrė
nesėkmes.
Žvelgiant į trijų metų laikotarpį pagal 3.1 paveikslą matome, jog nuo 2007 iki 2009 moterų
verslininkystės rodiklis ankstyvojoje įmonių stadijoje nuosekliai augo tik Belgijoje, Čilėje,
Latvijoje, Rusijoje ir Vengrijoje, ryškiausiai krito Japonijoje, Kroatijoje ir Peru. Taip pat reikia
pabrėžti, jog Peru buvęs labai aukštas rodiklis paskutiniais metais krenta 3–5 rodiklio vienetais,
nors procentiškai 2008 m. krito 11 proc., 2009 m. – 22 proc. Taip pat verta išskirti, jog Latvijoje
augimas ryškus ne tik procentais, bet ir vienetais. Šis augimas labai įdomus dėl to, kad šalis maža
ir labai artima Lietuvos rinkai. Nors mūsų šalies duomenys nenagrinėjami GEM statistikoje, bet
Latvijos augimas mums gali teikti pavyzdį, kaip reikia tobulinti moterų verslumo lygį ir šalies
ekonomikos vystymąsi.
3.1.2. SITUACIJA VERSLE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ
TENDENCIJŲ ANALIZĖ EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS MASTU
Paskutiniaisiais metais moterų užimtumas ir vaidmuo mūsų šalies ekonomikoje didėjo.
Tačiau moterų integracija į privatų verslą dar vyksta gana vangiai. Kelerių metų tyrimų
duomenys parodė, kad moterys verslininkės sudaro tik trečdalį visų verslininkų ES ir Lietuvos
mastu. Tai nulėmė daugelis priežasčių ir ypač „dviguba našta“ (šeima–verslas). Todėl tik labai
stiprios asmenybės gali tokią naštą pakelti. Kaip rodo 2009 m. Lietuvos tyrimo duomenys,
moterų verslininkių dalis, sėkmingai penkerius metus išsilaikiusių versle, sudarė 28,7 procento, o
tai 0,7 procentinio punkto daugiau, palyginti su 2008 m. Tyrimų rezultatai parodė, kad tai
sąlygoja įvairios priežastys. Ypatingai svarbi šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo problema,
dėl to moterų verslininkių skaičius nuolat kinta. Jei moterų verslininkių skaičius padidėjo nuo
25,8 procento 2006 m. iki 31,3 procento 2007 m., tai 2008 m., lyginant su 2007 m., jų sumažėjo
3,3 procento. 2009 m. didžioji dauguma (58,7 procento) moterų verslo vadovių buvo 31–49 metų
moterys.
Moterys labiau linkusios steigti mažas įmones. Apie 70 proc. ES moterų verslininkių
vadovauja mažesnėms nei 5 darbuotojų įmonėms, 16 proc. moterų – įmonėms, kuriose dirba
6–10 darbuotojų, 11 proc. moterų – 11–49 darbuotojų turinčioms įmonėms ir tik 2,5 proc.
vadovauja įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų.
Atliekant analizę buvo pastebėtas įdomus reiškinys – išsiplėtė moterų veiklos sritys (žr. 3.3
lentelę). Žinoma, pagrindinės moterų verslo sritys išlieka nepakitusios: žmonių sveikatos
priežiūros ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, kuriose moterys
verslininkės sudaro didžiąją dalį sėkmės sulaukusių verslininkų – atitinkamai pagal sektorius
63
60,9 ir 58,3 procento. Tačiau paskutiniaisiais metais pastebimas moterų dalies padidėjimas
tokiuose anksčiau laikomuose išimtinai vyriškuose versluose kaip statyba ir transportas. Šiose
veiklose moterų dalis 2009 m. padidėjo – atitinkamai 2,8 ir 11,8 procentinio punkto. Kartu
pastebimas moterų dalies sumažėjimas kai kuriose veiklose: 10 procentinių punktų − meninėje,
pramoginėje ir poilsio organizavimo, 10 procentinių punktų − kito aptarnavimo, 6,9 procentinio
punkto − administracinėje ir aptarnavimo bei 2,3 procentinio punkto − apdirbamojoje gamyboje.
3.3 lentelė. SVV įmonės pagal verslininko lytį ir ekonominės veiklos rūšis,
moterys+vyrai=100 proc. (Statistikos departamentas)
Ekonominės veiklos rūšys Moterys Vyrai 2008 2009 2008 2009
Iš viso 28,0 28,7 72,0 71,3 Apdirbamoji gamyba 23,7 21,4 76,3 78,6 Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 12,5 14,3 87,5 85,7 Statyba 12,3 15,1 87,7 84,9 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 32,4 31,2 67,6 68,8 Transportas ir saugojimas 12,9 24,7 87,1 75,3 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 49,2 58,3 50,8 41,7 Informacija ir ryšiai 18,6 23,5 81,4 76,5 Finansinė ir draudimo veikla 50,0 - 50,0 - Nekilnojamojo turto operacijos 20,0 20,6 80,0 79,4 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 40,0 100,0 60,0 - Administracinė ir aptarnavimo veikla 38,7 31,8 61,3 68,2 Švietimas 30,0 44,4 70,0 55,6 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 65,6 60,9 34,4 39,1 Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 50,0 40,0 50,0 60,0 Kita aptarnavimo veikla 40,7 30,0 59,3 70,0
2007 metais Eurostatas inicijavo SVV sėkmės veiksnių tyrimą penkiolikoje ES šalių
(Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygos). Tyrime dalyvavo šios šalys: Austrija (AT), Čekijos
Respublika (CZ), Danija (DK), Estija (EE), Latvija (LV), Lietuva (LT), Liuksemburgas (LU),
Rumunija (RO). Pagrindinis tarptautinio tyrimo tikslas – sužinoti verslininkų, penkerius metus
išsilaikiusių versle, nuomonę apie veiksnius, turėjusius įtakos įmonės veiklai, įvertinti verslo
pradžios motyvaciją, sunkumus pirmaisiais veiklos metais, esamą įmonės situaciją, susipažinti su
tolimesniais verslo plėtros planais (Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygos). Šiame tyrime
buvo vertinama verslo sėkmė tik pagal veiklos srities pasirinkimą, verslo pradžios motyvaciją ir
verslininkų profesinę veiklą prieš steigiant įmonę. Kai kurių ES šalių verslininkų lytis pagal
pagrindines veiklos sritis parodyta 3.4 lentelėje.
64
3.4 lentelė. ES verslininkų lytis pagal pagrindines ekonomines veiklas, proc. (Smulkių ir
vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
ES šalys Lytis
Vis
a pr
amon
ė
Stat
yba
Pre
kyba
Pas
laug
os
Vie
šbuč
iai
rest
oran
ai
Tra
nspo
rtas
, sa
ndėl
iavi
mas
ry
šiai
Fin
ansi
nis
tarp
inin
ką-
vim
as
Nek
ilnoj
amas
tu
rtas
, nuo
ma
ir k
t.
ES Moteris 8,55 2,16 41,37 98,29 8,08 2,34 3,89 33,62 Vyras 13,08 21,02 27,44 65,90 4,16 5,97 2,76 25,57
AT Moteris 4,96 2,12 27,52 92,92 13,10 4,59 0,61 47,08 Vyras 8,23 14,34 23,24 77,43 6,04 5,81 1,74 40,60
CZ Moteris 7,43 0,60 33,72 91,97 10,10 2,64 1,76 43,74 Vyras 21,08 20,77 25,18 58,16 3,27 5,48 1,85 22,39
EE Moteris 11,34 3,15 34,45 85,50 4,83 8,82 3,57 33,61 Vyras 11,83 9,63 39,14 78,54 3,65 7,51 3,19 25,05
LT Moteris 12,03 2,87 47,42 85,10 9,60 5,87 3,87 18,34 Vyras 18,75 10,63 39,25 70,63 2,96 11,58 1,05 15,79
LV Moteris 8,56 2,90 46,59 88,53 10,60 4,35 1,45 25,54 Vyras 16,86 8,00 37,13 75,14 4,20 8,87 1,11 23,83
3.4 lentelėje pateikti duomenys leidžia teigti, kad ir ES šalyse, ir Lietuvoje SVV moterys ir
vyrai dažniausiai užsiima paslaugomis (ES moterys – 98,29 proc., o Lietuvoje – 85,10 proc.;
atitinkamai vyrai: 65,9 proc. ir 70,63 proc.). Mažiausiai moterų pagal veiklos sritis ES užsiima
transporto sandėliavimo ir ryšių paslaugomis (2,34 proc.), o Lietuvoje – statybų verslu (2,87
proc.). Mažiausiai vyrų pagal veiklos sritis ir ES, ir Lietuvoje užsiima finansiniu tarpininkavimu
(atitinkamai: 2,76 proc. ir 1,05 proc.). Taigi moterys ir vyrai ES ir Lietuvoje dažniausiai užsiima
paslaugų verslu, nes sėkmingai įsitvirtinant šioje veiklos srityje ne visada reikia didelių finansinių
išteklių, SVV lengviau panaudoti nestandartines, lanksčias darbuotojų užimtumo formas (pvz.,
darbas ne visą darbo dieną ar savaitę, darbas namuose ir pan.), kurios labai patogios kai kurioms
visuomenės narių grupėms (pvz., tėvams auginantiems vaikus, neįgaliesiems ir kt.).
3.5 lentelėje parodytos dažniausiai tyrimo metu užfiksuotos priežastys, paskatinusios
Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkus pradėti verslą. Įdomu tai, kad Lietuvoje ir ES vyrai ir
moterys tris svarbiausius motyvus, kurie paskatino imtis verslo, nurodė tuos pačius: „norą būti
šeimininku sau pačiam“, „perspektyvą uždirbti daugiau pinigų“ ir „norą išbandyti save versle“.
Skyrėsi tik prioritetų tvarka ir procentinė svarba. Pagrindinis ir svarbiausias motyvas, paskatinęs
moteris ir vyrus Lietuvoje ir ES užsiimti verslu, buvo „noras būti šeimininku sau pačiam“. Gauti
rezultatai leidžia teigti, jog nepriklausomai nuo šalies ekonominės, kultūrinės, socialinės
65
situacijos, tradicijų ir patyrimo verslo srityje, nepriklausomai nuo lyties, svarbiausias sėkmę
lemiantis motyvas pradedant verslą yra „noras būti šeimininku sau pačiam“.
3.5 lentelė. Dažniausiai užfiksuotos priežastys, paskatinusios Lietuvos ir kitus ES verslininkus
pradėti verslą, proc. (sudaryta autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
Moterys Lietuvoje Moterys ES 1) noras būti šeimininku sau pačiam (82,24) 1) noras būti šeimininku sau pačiam (73,58) 2) noras išbandyti save versle (76,36) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (70,59) 3) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (73,93) 3) noras išbandyti save versle (67,19)
Vyrai Lietuvoje Vyrai ES 1) noras būti šeimininku sau pačiam (83,24) 1) noras būti šeimininku sau pačiam (75,67) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų“ (81,20) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (73,43) 3) noras išbandyti save versle (73,73) 3) noras išbandyti save versle (68,01)
ES tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ne tik verslo pradžios kūrimo motyvus, bet ir
atidžiau pažvelgti į dabartines įmonių plėtros sąlygą – susipažinti su darbuotojų skaičiaus
didėjimu, pažangių technologijų ir kitų inovacijų diegimu. ES šalių vidurkis rodo spartesnį
darbuotojų skaičiaus augimą jaunų (iki 30 metų amžiaus) verslininkų vadovaujamose SVV
įmonėse – jų plėtra sudarė 203,3 procento. Didžiausias darbuotojų skaičiaus augimas šios
amžiaus grupės verslininkų vadovaujamame versle užfiksuotas Čekijoje – 406,9 proc. Vidutinio
(31–49 metų) amžiaus Lietuvos verslininkai sparčiausiai, palyginti su kitomis ES šalimis, didino
darbuotojų skaičių (207,9 proc.). Lietuva išsiskiria ir vyriausioje verslininkų amžiaus grupėje –
darbuotojų skaičius padidėjo 186 procentais. Mažiausias darbuotojų skaičiaus augimas buvo
Švedijoje ir Danijoje, kuriose įmonių rentabilumą lemia inovacijų diegimas.
Dažniausia tyrimo metu užfiksuota Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla
prieš steigiant įmonę parodyta 3.6 lentelėje.
3.6 lentelė. Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla prieš steigiant įmonę, proc. (sudaryta
autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
Veikla Lytis Lietuva Europos Sąjunga
Samdomas darbuotojas Moterys 63,90 51,82 Vyrai 54,94 58,11
Vadovavo kitai įmonei Moterys 12,34 11,28 Vyrai 32,38 18,42
Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų sėkmei, kuriant SVV, teigiamai veikė profesinė veikla,
kuria jie buvo užsiėmę prieš pradėdami nuosavą verslą. Abiejų lyčių atstovai Lietuvoje ir ES iki
66
pradėdami kurti savo SVV veiklą jau turėjo darbo patirties, be to, dalis jų jau buvo vadovavę
kitai įmonei. Tokia patirtis turėjo didelę įtaką pradėto naujo verslo sėkmei.
3.7 lentelė. Lietuvos ir ES šalių SVV įmonių pelningumo vertinimai pagal verslininkų lytį
(sudaryta autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)
ES šalis Lytis Labai gerai Gerai Patenkinimai Blogai
EU Moterys 2,97 30,85 38,21 26,49 Vyrai 3,60 36,69 40,08 18,68
LT Moterys 2,29 13,04 64,76 19,63 Vyrai 3,01 24,01 54,19 18,80
Atsižvelgiant į verslininkų nuomones apie jų įmonių pelningumo vertinimą galima�padaryti
išvadą apie šalies aplinkos palankumą verslo kūrimui lygį. Kaip matome iš 3.7 lentelės, Lietuvos
verslininkų dalis, vertinanti „labai gerai“ savo įmonės pelningumą, atitinka ES vidurkį. Tačiau
„gerai“ vertinančių savo pelningumą Lietuvoje yra mažiau nei bendras ES vidurkis. Taip pat
reikėtų atkreipti dėmesį, jog moterys verslininkės Lietuvoje beveik 3 kartus blogiau vertina savo
įmonės pelną nei visos ES moterys verslininkės ir jos yra 2 kartus pesimistiškesnes nei Lietuvos
vyrai. Didžiausia mūsų verslo atstovų dalis įvertino savo veiklą „patenkinamai“. Toks
įvertinimas tarp Lietuvos moterų yra 2 kartus didesnis nei ES vidurkis. Analizė rodo, jog
Lietuvos verslininkai pesimistiškiau vertina savo pelningumo galimybes nei ES vidurkis.
Statistikos departamento duomenimis, geriausiai savo verslą įvertino Austrijos ir Danijos abiejų
lyčių verslininkai, blogiausiai – mūsų kaimynė Latvija. Didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų
„labai gerai“ įvertinusių savo verslo pelningumą yra Liuksemburge, skirtumas sudaro 6 proc.
punktus nuo 2,93 moterų ir 8,85 vyrų rodiklio įvertinimo.
Daugelyje šalių, išskyrus Italiją, Liuksemburgą ir Švediją, inovacinėje veikloje aktyvesni
buvo vyrai nei moterys (žr. 3.8 lentelę). Produkto inovacija buvo pagrindinė ir vyrų, ir moterų
inovacinės veiklos kryptis ES. Daugiausia produkto inovacijų diegė Švedijos ir Slovakijos
verslininkai. Moterų inovacinė veikla daugiausia pasireiškė rinkodaros srityje, aktyviausios buvo
Švedijos, Portugalijos ir Slovėnijos moterys. Visi Lietuvos verslininkų inovacinės veiklos
rodikliai viršija ES bendrus vidurkius. Mūsų statistiniai duomenys smarkiai viršija tokių šalių
kaip Bulgarija ir Rumunija rezultatus. Bet kita vertus mes labai atsiliekame nuo Švedijos, kuri
ypač pažangi produktų inovacinėje veikloje. Be to, reikia pastebėti, jog Švedijoje vyrų ir moterų
verslininkų inovacinė plėtra labai panaši. Lietuvos moterys nuo vyrų verslininkų atsilieka
20–40 proc. visose inovacinėse srityse, išskyrus rinkodaros inovaciją, kur skirtumas minimalus.
67
3.8 lentelė. Inovacinės veiklos kryptys pagal verslininkų lytį, proc. (sudaryta autorės, pagal
proc.), Danijoje (81,9 proc.), Kipre (79,2 proc.), Austrijoje (78,5 proc.). Galima daryti išvadą,
jog nuo 2008 m. moterų užimtumo lygis Lietuvoje ir ES ėmė mažėti, bet lėčiau nei vyrų.
66 66,3
67,967,1
59,559,4
6162,2 61,8
60,7
54
56
58
60
62
64
66
68
70
2005 2006 2007 2008 2009
Proc
enta
i
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Vyrųužimtumolygis
Moterųužimtumolygis
Vyrųnedarbolygis
Moterųnedarbolygis
3.2 pav. Vyrų ir moterų užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvoje, 15–64 metų amžiaus gyventojų,
procentais (sudaryta autorės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)
2009 m. darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis 2009 m.
buvo 17 procentų ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų – 10,4 procento ir per metus išaugo 1,9
karto. Kaip matome iš 3.2. paveikslo, Lietuvoje moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų.
2008 m. moterų nedarbo lygis 21 ES valstybėje narėje (išskyrus Airiją, Estiją, Jungtinę
69
Karalystę, Latviją, Lietuvą ir Rumuniją ) buvo didesnis negu vyrų. 2008 m. daugelyje ES
valstybių moterų nedarbo lygis palyginti su 2007 m. sumažėjo, o išaugo Estijoje, Ispanijoje,
Italijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Vyrų nedarbo lygis ES valstybėse nuo 2007 m. iki 2008 m.
beveik nepasikeitė.
Europos Komisijos ataskaitoje „Moterų ir vyrų lygybė 2009“ pateiktais duomenimis, pagal
moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumą Lietuva liko trečiojoje vietoje Europos Sąjungoje. Pagal
pagyvenusių moterų užimtumo lygį Lietuva užėmė septintąją vietą Europos Sąjungoje, o pagal
moterų, auginančių vaikus iki 12 metų, užimtumo lygį – penktąją vietą. Pagal moterų ir vyrų
nedarbo lygio skirtumą Lietuva buvo septintojoje vietoje Europos Sąjungoje.
3.9 lentelė. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis
(sudaryta autorės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)
Ekonominės veiklos rūšys 2002 2006 2007 2008
Kasyba ir karjerų eksploatavimas -6,9 10,8 14,9 14,3 Apdirbamoji gamyba 21,9 26,5 29,8 32,7 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 16 14,6 16 20,1 Statyba 4,8 15 22,8 6,9 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 24,1 20,2 24,4 26,1
Viešbučiai ir restoranai 11,2 16,1 13,5 19,4 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 8,4 -3 -4,2 6,1 Finansinis tarpininkavimas 39,8 39,1 39,3 47,7 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 9,2 7,9 6,6 11,3 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 12,6 7,3 7,6 7,4
Švietimas -5,9 -1,8 -3,1 2 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 17,3 30,7 32,1 25,1 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 23,2 22,1 26,2 30,3
Kaip matome iš 3.9 lentelės, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis labai nevienodas
ekonominiuose sektoriuose. 2002–2008 m. laikotarpiu šie rodikliai beveik visose ekonominėse
veiklose didėjo. Didžiausi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai 2008 m. pastebimi
finansinio tarpininkavimo, apdirbamojoje pramonėje bei kitoje komunalinėje, socialinėje ir
asmeninėje aptarnavimo veiklose. Tik statybos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo srityse
paskutiniais metais darbo užmokesčio atotrūkis sumažėjo. 2007 m. Europos Sąjungoje didesnis
negu Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų
įmonėse buvo Čekijoje (25,4 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21,3 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2008 m. sudarė 2020 litų, palyginti su 2007 m., jis
70
padidėjo 20,5 procento ir buvo 19,3 procento mažesnis negu vyrų. Valstybės sektoriuje moterų
vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 m. buvo 2139,2 lito, palyginti su 2007 m.,
padidėjo 22,9 procento ir buvo 20,3 procento mažesnis negu vyrų. Privačiame sektoriuje moterų
vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 m. buvo 1916 litų, palyginti su 2007 m.,
padidėjo 18,2 procento ir buvo 21,5 procento mažesnis negu vyrų. Vyrų vidutinis mėnesinis
bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2008 m. sudarė 2504,6 lito,
palyginti su 2007 m., padidėjo 18,4 procento. 2008 m. Lietuvoje moterų vidutinis valandinis
bruto darbo užmokestis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo penktadaliu (20,5 proc.)
mažesnis negu vyrų (2007 m. – 24,4 proc.). Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis
sudarė 11,46 litus, vyrų – 14,41 lito.
Mažai mokamą darbą dirba daugiau moterų nei vyrų iš dalies dėl to, kad moterys dažniau
nei vyrai dirba ne visą darbo dieną. Lietuvoje 2008 m. ne visą darbo dieną dirbo 64,8 tūkst., arba
8,6 procento visų dirbančių moterų (vyrų – 4,9 proc.). Tyrimo duomenimis, didžiausias skaičius
moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, yra Nyderlanduose (74,7 proc.), Danijoje (45 proc.) ,
Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje (per 42 proc.).
Darbo užmokestis yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių moterų apsisprendimą iš
namų ruošos pereiti į darbo rinką. Be to, daugeliui vienišų moterų tai vienintelis jų ir jos atžalų
pragyvenimo šaltinis. Todėl būtina mažinti darbo užmokesčio skirtumą lyčių aspektu.
Lietuvos darbo rinkai būdingas susiskirstymas į vyriškus ir moteriškus darbus. Statistikos
departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje daugiausia moterų dirba sveikatos priežiūros ir
socialinio aprūpinimo bei apgyvendinimo ir maitinimo (87,9 ir 85,6 proc.), švietimo (78,2 proc.)
paslaugų sektoriuose (žr. A priedą), kur paprastai visų dirbančiųjų šiose srityse darbo
užmokestis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu kitose šalies ūkio srityse (kur dominuoja
vyrai), yra mažesnis.
Lietuvos moterų ir vyrų darbo užimtumo 2006–2008 m. dinamika (žr. A priedą) rodo, kad
lyties atžvilgiu neįvyko jokių reikšmingų struktūrinių pokyčių – didesnė moterų dalis
„moteriškose“ profesijose. Jeigu moterys Lietuvoje nemato perspektyvų užsidirbti arba išreikšti
save darbo rinkoje, tikėtina, jog jos nepasitikės savimi ir nebandys kurti nuosavo verslo. 2009 m.
po kriziniai rodikliai rodo abiejų lyčių užimtumo lygio mažėjimą ir nedarbingumo lygio
didėjimą. Didžiausią įtaką smukusi ekonomika turėjo vyrų užimtumui, nes jie sudaro didžiąją
dalį darbo rinkos.
71
3.3. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI LIETUVOJE IR JIEMS
BŪDINGŲ LYČIŲ ASPEKTŲ TYRIMAS
Verslo internacionalizavimo procesus sunku ištirti statistinių duomenų rodikliais.
Dažniausiai naudojami verslo įmonių skaičiaus tyrimai. Autorė mano, jog tikslinga ištirti verslo
įmonių skaičių Lietuvoje, jų dinamiką pagal lytį, eksporto ir importo mastus Lietuvoje bei mūsų
verslininkų kontroliuojamų įmonių skaičių užsienyje.
Nors Lietuvoje ir pastebima pažanga gerinant bendrąją verslo aplinką ir mažinant patekimo
į rinką barjerus, verslumo lygis auga labai lėtai (žr. C priedą.). Šalies ar atskiro administracinio
vieneto verslumas įvertinamas skaičiuojant, kokia gyventojų dalis užsiima verslu. Tam reikia
palyginti veikiančių verslo įmonių skaičių su gyventojų skaičiumi.
2009 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 187 314 veikiančios įmonės ir fiziniai
asmenys, vykdantys ekonominę veiklą (žr. 3.10 lentelę). Palyginti su 2008 m. sausio 1 d.
duomenimis, jų skaičius padidėjo 5,9 procento. 1000 gyventojų tenka 56 veikiančios įmonės ir
juridiniai asmenys. Verslumas šalyje išaugo 5,7 procento.
3.10 lentelė. Veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, skaičius 2004–
Transportas ir saugojimas 30,20 26,60 27,00 29,20 29,80 29,20 13,00 15,10 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 69,10 72,00 17,30 15,90 9,10 8,50 4,50 3,70
Informacija ir ryšiai 32,70 37,30 35,70 42,20 17,30 14,50 14,30 6,00 Finansinė ir draudimo veikla 58,80 - 17,60 - 5,90 - 17,60 - Nekilnojamojo turto operac. 52,10 55,20 41,50 37,50 6,40 5,20 - 2,10 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 44,40 50,00 33,30 50,00 22,20 _ _ _
Administracinė ir aptarnavimo veikla 32,80 52,20 38,80 26,10 19,40 15,20 9,00 6,50
Švietimas 62,10 50,00 24,10 33,30 6,90 5,60 6,90 11,10 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 66,00 62,80 23,40 25,60 6,40 7,00 4,30 4,70
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 45,50 33,30 36,40 50,00 9,10 16,70 9,10 _
Kita aptarnavimo veikla 76,70 61,20 14,00 28,60 4,70 8,20 4,70 2,00
Surasti rinką savo pagamintam produktui ar paslaugai realizuoti – pagrindinė verslo
pradžios užduotis, o šios rinkos išplėtimas už šalies ribų ir išsilaikymas joje yra sėkmingo verslo
koncepcija. Tačiau SVV įmonėms, kurios yra nedidelės ir dažniausiai tik teikia paslaugas, nėra
73
lengva šias paslaugas realizuoti šalies rinkoje, ką jau kalbėti apie patekimą į tarptautines rinkas.
Tai patvirtina Statistikos departamento duomenys – didžioji dalis (41,3 proc. − 2009 m. ir 43
proc. − 2008 m.) verslininkų realizuoja savo gaminius ir teikia paslaugas regioninėje rinkoje, tai
yra veiklos vykdymo vietoje, o 33,3 procento 2009 m. ir 31,7 procento 2008 m. tirtų įmonių
tenkina visos šalies vartotojų poreikius (žr. 3.11 lentelę.). 2009 m. 0,4 procentinio punkto
sumažėjo dalis įmonių, realizavusių savo produkciją Europos Sąjungos šalių rinkose ir 0,5
procentinio punkto padidėjo realizavusių kitų užsienio šalių rinkose.
Prekių ir paslaugų pardavimo rinkos analizė pagal ekonominės veiklos rūšis parodė, kad
daugiausia savo produkciją ar paslaugas realizavo vietos regioninėje rinkoje apgyvendinimo ir
maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės – 72 procentai 2009 m. ir 69,1 procento 2008
metais. Realizavimo rinkų įvairumu išsiskiria statybos, apdirbamosios gamybos, transporto ir
saugojimo bei informacijos ir ryšių veiklos, kurių įmonės realizuoja savo gaminius ir teikia
paslaugas ne tik šalies, bet ir užsienio šalių rinkose. Daugiausia teikiančių paslaugas Europos
Sąjungos (ES) šalyse buvo transporto ir saugojimo (29,2 proc.), apdirbamosios gamybos (20,9
proc.) ir elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo (21,7 proc.) veiklose. Už ES ribų
savo paslaugas daugiausia teikė transporto ir saugojimo veiklos įmonės (15,1 proc. − 2009 m. ir
13 proc. − 2008 m.).
Lietuvos apskrityse labai netolygūs eksporto ir importo mastai (žr. D priedą). Telšių
regionas nėra mažiausias, turi daugiau įmonių nei Tauragė, tačiau šių apskričių užsienio
prekybos dydžiai beveik 30 kartų mažesni. Tai galima būtų paaiškinti pramonės stygiumi ir
vyraujančia paslaugų sritimi Telšių apskrityje. Iš Lietuvos regionų, daugiausiai eksportuoja
Klaipėda, importuoja – Tauragė. Mažiausias prekybos balansas Vilniuje (-1,4 proc.), didžiausias
Marijampolėje ( -15,9 proc.).
Kaip parodė Statistikos departamento tyrimo rezultatai, didžiosios dalies verslininkų
prognozės jų verslo atžvilgiu buvo gana optimistinės – net 85,3 procento 2009 m. ir 77,8
procento 2008 m. verslininkų manė, kad įmonė artimiausius dvejus metus liks tokia pat, kaip ir
dabar, ir 4,2 procento tikėjosi praplėsti savo verslą, susijungdami su viena ar keliomis įmonėmis.
Ketinančių parduoti ar likviduoti dabartinę įmonę, siekiant įsteigti naują, vykdančią tokią pat
veiklą, dalis buvo labai nedidelė – 1,2 procento 2009 m. ir 1,6 procento 2008 m., o steigti naują,
vykdančią kitą veiklą, ketino tik 1,3 procento 2009 m. ir 2,2 procento 2008 m. verslininkų. 2009
m. šiek tiek (0,7 procentinio punkto) padidėjo dalis verslininkų, ketinančių parduoti ar likviduoti
savo įmonę, nesteigiant kitos – nuo 7,4 procento 2008 m. iki 8,1 procento 2009 m.
74
70
24
7
971
1
10
1
262
31
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Apdirbamoji gamyba
Kita komunalinė, socialinė ir asmeninėaptarnavimo veiklaStatyba
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; varikliniųtransporto priemonių ir motociklų remontasViešbučiai ir restoranai
Švietimas
Transportas, sandėliavimas ir ryšiai
Finansinis tarpininkavimas
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita versloveikla
3.3 pav. Lietuvos kontroliuojamos įmonės užsienyje 2007 m. (sudaryta autorės, remiantis
Statistikos departamento duomenimis)
Nors verslininkų nuomonės optimistiškos, deja, tai neatsispindi statistikoje. Lietuvos
kontroliuojamų įmonių skaičius užsienyje auga nežymiai: 2007 m. buvo tik 296, 2006 m. – 258
įmonės ES bei atitinkamai 208 ir 221 įmonės ne ES šalyse. Bendras Lietuvos kontroliuojamų
įmonių skaičius užsienyje 2007 m. paaugo 5 proc., 2006 m. prieaugis sudarė 10 proc. Tikėtina,
kad paskutiniais metais šis rodiklis auga dar mažiau arba yra neigiamas. Kaip matome iš 3.3
paveikslo, daugiausiai įmonių 2007 m. veiklą vykdė didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje,
variklinių transporto priemonių ir motociklų remonte (262 įm.) ir nekilnojamo turto, nuomos ir
kitos verslo veiklos srityje (97 įm.). Reikia nepamiršti, jog tokios sritys dažniausiai laikomos
„vyriškomis“, todėl galima daryti išvadą, jog 2007 m. buvo daugiau vyrų verslininkų,
kontroliavusių įmones užsienyje. „Moteriškomis“ laikytinos veiklos sritys kaip švietimas bei
sveikatos priežiūra ir socialinis darbas bendroje sumoje turi tik vieną kontroliuojamą įmonę
užsienyje.
Apibendrinant tyrimą galima daryti išvadą, jog daugiausiai aukštas pareigas užimančių
moterų yra žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo bei apgyvendinimo ir
maitinimo paslaugų veiklose. Būtent šios sritys stereotipiškai laikomos „moteriškomis“. Lietuvos
kontroliuojamų įmonių skaičiaus dinamika pagal veiklos sritis leidžia spėti, jog moterys
verslininkės valdo daug mažiau įmonių užsienyje nei vyrai.
75
3.4. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS ĮMONĖSE, NAGRINĖTAS
LYČIŲ ATŽVILGIU, IR JO BENDRŲJŲ TENDENCIJŲ ANALIZĖ ES IR LIETUVOJE
Informacinės technologijos yra neatsiejama verslo plėtros ir internacionalizavimo priemonė
šiuolaikiniame moderniame pasaulyje. IT mastas šalies mastu gali būti matuojamas įmonių
skaičiumi, kurios naudoja kompiuterius, internetą, turi e. svetainę ir prekiauja internetu.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinę IT naudojimo 2008 – 2009 metais ataskaitą,
iš 134 šalių Lietuva užima 35 vietą. Ataskaitoje nurodoma, kad pagal IRT aplinką Lietuva 40
vietoje, pasiruošimą naudoti IRT – 44, realų IRT naudojimą – 32 vietoje. E. dalyvavimo
indeksas parodo valstybės teikiamas informacijos ir paslaugų, skirtų įtraukti piliečius į viešąją
politiką, kokybę ir naudingumą. Lietuvos e. dalyvavimo rodiklis – 19 vieta (Informacinės
visuomenės plėtros komitetas).
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pradžioje 96,1 proc. gamybos ir paslaugų
įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų darbe naudojosi kompiuteriais, 94,9 proc. –
internetu. Šie duomenys beveik neatsilieka nuo ES vidurkio. 2008 m. pradžioje kompiuteriais ir
internetu atitinkamai naudojosi 94,8 ir 92,7 proc. įmonių. Išankstiniais duomenimis,
kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 31,1, internetą – 28,4 proc.
gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų. 2008 m. – atitinkamai 32,5 ir 29,2 proc. ES 2008 m.
vidurkiai atitinkamai 50 ir 39 proc. Tai rodo, jog Lietuvoje yra daug rankinius, mechaninius
darbo atliekančių darbuotojų, kurie nesinaudoja kompiuteriu ir internetu, kai priešingai ES šalyse
darbai įmonėse yra labiau automatizuoti.
Lietuvoje 2009 m. interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 61,7 proc. gamybos ir paslaugų
įmonių, ir lyginant su 2008 m. šis rodiklis padidėjo 7 proc. ES 2008 m. įmonių, turėjusių
interneto svetaines, buvo net 64 proc. Tai rodo, jog mūsų verslininkų įmonės nėra tokios
modernios kaip ES. 2009 m. 38,0 proc. Lietuvos įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose
buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, penktadalis (20,1 proc.) įmonių
suteikė galimybę pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą. Lietuvoje 2008 m. įmonės, kurios
skelbė savo produkcijos katalogus su kainynais bei leido pasirinkti prekių formą ar dizainą
atitinkamai sudarė 44,1 ir 22,2 proc. įmonių. 2009 m. 13,9 proc. įmonių teikė galimybę
užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, kai 2008 m. tokių įmonių buvo net 18,2 proc.
Lietuvoje 2008 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti
prekes ar paslaugas) naudojo daugiau kaip trečdalis įmonių: 24,4 procento įmonių pirko (užsakė)
prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 20,0 procentų – gavo
užsakymų. ES vidurkiai 2008 m. atitinkamai buvo 28 ir 16 proc. Daugiausiai perkančių ir
parduodančių internetu įmonių yra Jungtinėje Karalystėje (gavo užsakymų 32 proc. pirko 47
76
proc. įmonių). Galima daryti išvadą, jog Lietuvos įmonės mažiau perka produktus internetu, bet
daugiau parduoda negu ES šalių vidurkis. Nagrinėjant Lietuvos e. prekybos mastus pagal
ekonominės veiklos sritis (žr. 3.4 pav.), galima pastebėti, jog daugiausia internetu perka
nekilnojamo turto sritis, o parduoda – nekilnojamas turtas, transportas ir logistika. Stereotipiškai
šios veiklos vadinamos vyriškomis, o „moteriškesnė“ sritis viešbučiai ir restoranai nei daug
perka, nei daug parduoda internetu. Todėl galima daryti išvadą, jog moterų vadovaujamos verslo
įmonės nesinaudoja el. prekybos teikiama nauda.
0
10
20
30
40
50
60
70
Apd
irbam
oji
gam
yba
Elek
tros,
duj
ų ir
vand
ens
tieki
mas
Stat
yba
Prek
yba
Vie
šbuč
iai i
rre
stor
anai
Tran
spor
tas
irsa
ndėl
iavi
mas
Pašt
as ir
tele
kom
unik
acijo
s
Kom
piut
eria
i ir s
uja
is s
usiju
si v
eikl
a
Nek
ilnoj
amas
istu
rtas,
nuo
ma
irki
ta v
ersl
o ve
ikla
Poils
ioor
gani
zavi
mo,
kultū
rinė
ir
Kita
apt
arna
vim
ove
ikla
Ekonominės veiklos sritys
Proc
enta
i
05101520253035404550
Įmonės pirkusios internetu 2007 Įmonės pirkusios internetu 2008Įmonės pardavinėjusios internetu 2007 Įmonės pardavinėjusios internetu 2008
3.4 pav. Lietuvos įmonės, perkančios ir parduodančios produktus internetu pagal ekonominės
veiklos sritis, proc. (sudaryta autorės pagal Statistikos departamento duomenis)
Nagrinėjant Lietuvos įmonių naudojimąsi informacinės technologijomis 2005–2009 m.
matome, jog yra pastovus augimas (žr. 3.5 pav.) – mūsų verslininkai susipažįsta su naujomis
technologijomis ir modernizuoja savo įmonės. Keista pastebėti, jog 2008 m., lyginant su
ankstesniais metais, sumažėjo įmonių, kurios pirkdavo ir parduodavo produkcija internetu. Tai
galima būtų paaiškinti finansine krize – įmonės atsargiau rinkosi klientus ir partnerius. Reikia
nepamiršti, jog 2008 m. buvo daugiau Lietuvos įmonių, kurios pardavinėjo internetu, nei ES
vidurkis. Tačiau iš kitos pusės panagrinėkime, kaip aktyviai gyventojai pirko prekes internetu.
Lietuvos gyventojai labai nepatikliai vertino prekybą internetu ir 2005 m. buvo tik 1 proc. šalies
gyventojų, kurie buvo pirkę ką nors internetu. Paskutiniais metais šis rodikliai gana sparčiai
didėja, nes didėja visuomenės pasitikėjimas e. prekyba. Vis tik mes dar labai atsiliekame nuo
kitų ES šalių, kadangi ES 2008 m. vidurkis gyventojų, kurie pirko e. tinklais, sudarė net 32 proc.
77
85,2 87,5 88,4 92,7 95,0
40,8 41,347,4
54,461,7
21,5 20,126,7 24,4
20,014,214,5
22,98,55,85,54,2
10
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2005 2006 2007 2008 2009
Proc
enta
i
Interneto prieiga Interneto svetainėĮmonės pirkusios internetu Įmonės pardavinėjusios internetuGyventojai, kurie pirko e.tinklais
3.5 pav. IRT panaudojimas Lietuvos įmonėse 2005–2009 m., proc. (sudaryta autorės)
Analizuojant e. prekybos kliūtis, kurias pateikė Lietuvos įmonės (žr. E priedą), matome,
jog didžiausia kliūtis, kurią paminėjo e. prekyba užsiimančios įmonės, yra verslo procesų
perorganizavimas, nepardavinėjančios e. tinklais įmonės iškėlė kitokią kliūtį – patys produktai,
kurie ne visada tinkami e. prekybai. Turint omeny tai, jog nuostolinga e. prekybos patirtis buvo
nurodyta kaip mažiausia kliūtis, įmonės turėtų įvertinti Lietuvos vartotojų pasitikėjimo e.
prekyba didėjimą bei ES šalių didelį perkamumo mastą internetu ir didinti pardavimus internetu.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. kompiuteriu namų ūkiuose naudojosi 54
proc. 16–74 metų amžiaus moterų ir 57 proc. vyrų, internetu – 52 proc. moterų ir 54 proc. vyrų.
Internetu reguliariai (bent kartą per savaitę) naudojosi 49 proc. moterų ir 51 proc. vyrų.
Didesnė kompiuterio vartotojų vyrų dalis su kompiuteriu susipažino savarankiškai: 30
proc. moterų ir 39 proc. vyrų, kurie yra kada nors naudojęsi kompiuteriu, nurodė nelankę jokių
kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje ar studijų vietoje).
Tiek vyrai, tiek moterys internetą dažniausiai naudojo ryšiams, laikraščiams ir žurnalams
skaityti, informacijos apie prekes ir paslaugas paieškai. Vyrai daug dažniau nei moterys siuntėsi
programinę įrangą, muzikos įrašus, žaidė tinkle, klausėsi radijo ir žiūrėjo TV internete, moterys
du kartus dažniau nei vyrai internete ieškojo informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra.
Prekes ir paslaugas internetu užsakė arba pirko 3,9 proc. moterų ir 4,3 proc. vyrų.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog moterų vadovaujamos įmonės mažiau nei vyrų
naudojasi informacinėmis technologijomis bei perka, pardavinėja produkciją internetu. Moterų
mažesnis nei vyrų naudojimosi kompiuteriu ir internetu namuose rodiklis rodo, jog jos mažiau
ieško informacijos apie verslo kūrimo ir plėtojimo galimybes nacionaliniu arba tarptautiniu
mastu.
78
3.5. TYRIMAI, SKIRTI INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ EFEKTYVUMUI
DIDINTI IR VERSLUI SKATINTI, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ ASPEKTUS
3.5.1. ES MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ, DARANČIŲ ĮTAKĄ VISUOMENĖS
GEROVĖS LYGIUI, EMPIRINIAI TYRIMAI
Naudojant statistinės analizės metodus bus skaičiuojama, ar pagrindiniai
makroekonominiai rodikliai turi įtakos moterų skaičiaus santykiui valstybėse. Reikia nustatyti, ar
egzistuoja stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y, t. y. moterų dalis tarp visų gyventojų,
išreikšta procentais, ir X1, ..., X12 (rodikliai parodyti 3.12 lentelėje).
3.12 lentelė. Priklausomasis Y ir kintamieji X veiksniai (sudaryta autorės)
Y Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. X1 Užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X2 Nedarbo lygis, proc. X3 Minimalioji mėnesinė alga, eurais X4 BVP, tenkantis vienam gyventojui, eurais X5 Vidutinė metinė infliacija, proc. X6 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje ir paslaugose X7 Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų pradžioje, mln. eurų X8 Valdžios sektoriaus deficitas (-), perteklius (+) X9 Vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą įgijusio 25–64 metų žmonių dalis 2008 m. X10 Eksportas 1000 mln. eurų X11 Prekybos balansas 1000 mln. eurų X12 Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.
Analizė atliekama pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, kurie pateikti F.1 lentelėje. Ten
taip pat pateikta atlikta duomenų pagrindinė statistinė charakteristika. Toliau bus skaičiuojamas
koreliacijos koeficientas (r), patikrintas koreliacijos reikšmingumas. Taip pat bus apskaičiuotos
porinės ir daugianarės regresinės lygtys. Tarpiniai skaičiavimai pateikti G priede.
Atlikus koreliacinę analizę, matome, kad nagrinėjamu atveju stochastinis ryšys egzistuoja
tarp Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 (žr. G priedą). Taigi moterų dalis tarp visų gyventojų
priklauso nuo minimalios mėnesinės algos, BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidutinės
metinės infliacijos ir nuo darbo našumo vienam dirbančiajam. Šie veiksniai naudojami
tolimesnei regresinei analizei atlikti.
Suradus regresijos lygties koeficientus a1 ir a0 galima užrašyti regresijos tiesių lygtis:
Y3= -0,00133x3 + 52,184;
Y4= -0,000036x4 + 52,169;
Y5= 0,24417x5 + 49,997;
Y12= -0,0201x12 + 53,174.
79
Toliau pateikiamos nubraižytos Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 veiksnių
priklausomybės. Pasinaudojus skaičiuoklės „MS Excel“ funkcija „add tredline“ nubraižytos
regresijos tiesės bei nurodomos regresinės lygtys.
y = -0,00133x + 52,184
49,550,050,551,051,552,052,553,053,554,054,5
0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800
X3
Y
Minimalioji mėnesinė alga eurais Linear (Minimalioji mėnesinė alga eurais) 3.6 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo minimalios mėnesinės algos (sudaryta autorės)
BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta eurais Linear (BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta eurais)
3.7 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui (sudaryta autorės)
y = 0,24417x + 49,997
49,5
50,0
50,5
51,0
51,5
52,0
52,5
53,0
53,5
54,0
54,5
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
X5
Y
Vidutinė metinė infliacija Linear (Vidutinė metinė infliacija)
3.8 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo vidutinės metinės infliacijos (sudaryta autorės)
80
y = -0,0201x + 53,174
49,0
49,550,0
50,5
51,051,5
52,052,5
53,0
53,554,0
54,5
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
X12
Y
Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.Linear (Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.) 3.9 pav. Moterų dalies tarp visų gyventojų priklausomybė nuo darbo našumo vienam
dirbančiajam (sudaryta autorės)
Kaip matome iš 3.6–3.9 paveikslų, dauguma priklausomybių yra neigiamos – didėjant
kiekvienam X nariui, Y mažėja. Vadinasi, kai minimali mėnesinė alga (X3), BVP vienam
gyventojui (X4) arba darbo našumas vienam dirbančiajam (X12) didėja, moterų dalies tarp visų
gyventojų (Y) mažėja. Tačiau egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y ir X5. Kai vidutinė
metinė infliacija (X5) didėja, moterų dalis tarp visų gyventojų (Y) irgi atitinkamai didėja. Be to,
ši priklausomybė yra pati stipriausia, nes jos koreliacijos koeficientas didžiausias. Tačiau reikia
nepamiršti, jog aiškios trendo linijos nėra nė viename paveiksle, todėl negalima teigti esant
visiškai tiesinei priklausomybei. Tarkim moterų dalies ir vidutinės mėnesinės algos
priklausomybės duomenys nevienodai nutolę nuo trendo linijos, o analizuojant vidutinę metinę
infliaciją aiškiai matome taisyklingą trendo liniją su gana vienodai aplink ją išsibarsčiusiais
duomenimis. Tačiau ši priklausomybė gana sunkiai logiškai paaiškinama.
Daugianarės koreliacinės regresinės analizės Y su (X1,…,Xm) atlikimas. Tiesinė regresijos
Kaip matome pagal G priedo skaičiavimus, tiesinė daugianarės regresijos lygtis paaiškina
94,04 proc. Y išsibarstymą apie vidurkį, o eksponentinė regresijos lygtis – 88,36 proc. Taigi
tiesinė daugianarės regresijos lygtis geriau paaiškina Y išsibarstymą apie vidurkį. Determinacijos
koeficientas parodė, kad moterų dalis tarp visų gyventojų priklauso nuo minimalios mėnesinės
algos, BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidutinės metinės infliacijos ir darbo našumo vienam
dirbančiajam.
81
Koreliacinės analizės y su kiekvienu X1,…,Xn atlikimas. Šiuo atveju naudojant statistinės
analizės metodus bus skaičiuojama, ar lyčių skirtumus pabrėžiantys rodikliai turi įtakos
pagrindiniams makroekonomikos rodikliams visose ES šalyse. Reikia nustatyti, ar egzistuoja
stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y ir X1,...,X8. 3.13 lentelėje pateikti visi Y su
kuriais toliau bus skaičiuojama statistinė analizė.
3.13 lentelė. Visi priklausomieji Y ir kintamieji X veiksniai (sudaryta autorės)
Y1 BVP, tenkantis vienam gyventojui, eurais Y2 Vidutinė metinė infliacija, proc. Y3 Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų pradžioje, mln. eurų Y4 Eksportas, 1000 mln. eurų X1 Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. X2 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje ir paslaugose X3 Moterų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X4 Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X5 Moterų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus gyventojų, proc. X6 Vyrų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus gyventojų, proc. X7 20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m.X8 20–24 metų amžiaus vyrai, įgiję vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m.
Analizė atliekama pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, kurie pateikti F.2 lentelėje.
Atlikta duomenų pagrindinė statistinė charakteristika pateikta toje pačioje lentelėje. Tarpiniai
skaičiavimai pateikti H priede.
Atlikus koreliacinę analizę, matome, kad nagrinėjamu atveju stochastinis ryšys egzistuoja
tarp Y1 ir X1; Y1 ir X4 bei Y2 ir X1; Y2 ir X4 (žr. H priedą). Taigi BVP, tenkantis vienam
gyventojui (Y1) ir vidutinė metinė infliacija (Y2) atskirai priklauso nuo tų pačių veiksnių –
moterų dalies tarp visų gyventojų bei vyrų užimtumo lygio (15–64 metų amžiaus gyventojų). Šie
veiksniai bus naudojami tolimesnei regresinei analizei atlikti. Tarp Y3 bei Y4 ir kintamųjų X
stochastinis ryšys neegzistuoja. Tai rodo, jog tiesioginės užsienio investicijos bei eksporto
mastas nepriklauso nuo nagrinėjamų makroekonominių rodiklių, išskaidytų pagal lytį. Todėl šie
veiksniai nebus naudojami tolimesnei regresinei analizei atlikti.
Porinės regresinės analizės atlikimas. Naudojant „MS Excel“ programą galima surasti
regresijos lygties koeficientus bei užrašyti regresijos tiesių lygtis:
Y1= -5197,6x1 + 291165; Y1= 888x4 - 40260.
Y2= 2,3693x1 – 116,21; Y2= -0,2633x4 – 24,541.
Toliau matome nubraižytas Y1 ir X1, Y1 ir X4; Y2 ir X1, Y2 ir X4 priklausomybes.
Pasinaudojus skaičiuoklės „MS Excel“ funkcija „add tredline“ nubraižytos regresijos tieses bei
nurodomos regresinės lygtys.
82
y = -5197,6x + 291165
010000
2000030000
4000050000
6000070000
50 50 51 51 52 52 53 53 54 54 55x1
y
Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. Linear (Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.)
3.10 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų (sudaryta autorės)
y = 888x - 40260
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90X4
Y
Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.Linear (Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.)
3.11 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio (sudaryta autorės)
Iš paveikslų 3.10–3.11 matome, jog tarp Y1 ir X1 egzistuoja neigiama priklausomybė –
didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, mažėja BVP, tenkantis vienam gyventojui. Taip pat
egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y1 ir X4 – didėjant vyrų užimtumo lygiui, didėja BVP,
tenkantis vienam gyventojui.
y = 2,3693x - 116,21
02468
1012141618
50 50 51 51 52 52 53 53 54 54 55x1
y
Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. Linear (Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.)
3.12 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų
83
y = -0,2633x + 24,541
02468
1012141618
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
X4
Y
Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.Linear (Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.)
3.13 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio (sudaryta autorės)
Remiantis 3.12–3.13 paveikslais galima daryti išvadą, jog egzistuoja teigiama
priklausomybė tarp Y2 ir X1 – didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, atitinkamai didėja
vidutinė metinė infliacija. Taip pat egzistuoja neigiama priklausomybė tarp Y2 ir X4 – didėjant
vyrų užimtumo lygiui (15–64 m. amžiaus gyventojų), mažėja vidutinė metinė infliacija.
Reikia nepamiršti, jog aiškios trendo linijos nėra nė viename paveiksle, nes visi duomenys
nevienodai nutolę nuo esamos trendo linijos. Todėl negalima teigti esant visiškai tiesinei
priklausomybei. Tik analizuojant vidutinę metinę infliaciją aiškiai matome beveik vienodai
aplink trendą išsibarsčiusiais duomenimis. Tai gana sunkiai logiškai paaiškinama, nes reiškia,
jog didėjant moterų skaičiaus santykiui tarp visų gyventojų, atitinkamai didėja ir infliacija.
Daugianarės koreliacinės regresinės analizės Y su (X1,…,Xm) atlikimas. Tiesinė regresijos
67. Lygių galimybių plėtros centras. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą: Žiūrėta 2009 12
29. Prieiga per internetą: http://www.gap.lt/.
68. Madsen, T. K. Successful Export Marketing Management: Some Empirical Evidence.
International Marketing Review. 1989, vol. 6, no. 4. Žiūrėta 2010 01 11. Prieiga per
Emerald duomenų bazę.
69. McCarthy, E. J., Perreault, W. D. Basic marketing : a global–managerial approach. Boston
[Mass.]: McGraw–Hill/Irwin, 2005. 793 p.
70. McClelland, Emma. Irish Female Entrepreneurs: Mapping the Route to
Internationalisation.. Irish Journal of Management, 2004, Vol. 25 Issue 2, p. 92–107.
115
71. McDonald F., Tuselmann H., Wheeler C. International business. London: Thomson, 2002.
374 p.
72. Melnikas B. ir bendraautoriai. Tarptautinis verslas : tarptautinės vadybos įvadas : vadovėlis
aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2008. 415 p.
73. Merkevičius J. Virtualios organizacijos personalo valdymas. Daktaro disertacija.
Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas. Vilnius, 2005. P. 19–44, 82–97.
74. Mockaitis I., Vaiginienė E. Vidurio bei Rytų Europos smulkiojo ir vidutinio verslo
internacionalizavimo problemos. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas:
Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005, nr. 34. p. 113–115.
75. Morrison J. International business: challenges in a changing world. London: Palgrave
Macmillan, 2009. 641 p.
76. Moterys ir verslas Lietuvoje. Žiūrėta 2010 01 09. Prieiga per internetą: www.mvl.lt/.
77. Moterų informacijos centras. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą: www.lygus.lt.
78. Muhlbacher H. ir Dahringer L. International marketing: a global perspective. London:
Thomson, 2006. 737 p.
79. Navickas V. Europos sąjungos rinkų ypatumai: mokomoji knyga. Kaunas technologija,
2003. 163 p.
80. Navickas V. Tarptautinių firmų samprata ir klasifikavimas. Tiltai. Priedas. 2002, nr. 10.
Transformacijos Rytų ir centrinėje Europoje. p. 159–164.
81. Pease A. ir B. Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose. Vilnius :
Alma littera, 2003. 296 p.
82. Poškaitė G., Sūdžius V. Informacinių technologijų ir įmonės plėtros sąveika. Verslas XXI
mažiuje: 10-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija. Vilnius: Technika, 2007.
P. 75–83.
83. Pranulis V. ir bendraautoriai. Marketingas: vadovėlis. Vilnius: Garnelis, 2008. 602 p.
84. Puškorius S. Matematiniai metodai vadyboje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams.
Vilnius: TEV, 2001. 386 p.
85. Rakauskienė Ona Gražina. Lietuvos ekonominė ir socialinė sanglauda. Lietuvos
ekonomika Europos ir globalioje erdvėje (straipsnių rinkinys). Vilnius: Standartų
spaustuvė, 2007. 288 p.
86. Raudeliūnienė J. E-darbo ypatumai Europos Sąjungos šalyse ir Japonijoje. Lietuva be
mokslo- Lietuva be ateities. 7-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos "Lietuva
be mokslo - Lietuva be ateities", įvykusios Vilniuje 2004 m. vasario 12 d., medžiaga.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai. Vilnius: Technika, 2004. P. 185–192.
87. Rugman M. A., Collinson S. International business. Harlow: Prentice Hall, 2009. 716 p.
88. Sekliuckienė J. Tarptautinio verslo organizavimas: mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2009. 135 p.
116
89. Seniūnaitė L. Vartotojų pasitenkinimas e-versle. Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui,
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Kaunas: Technologija, 2004. P. 138-145.
90. Shenkar O., Luo Y. International business. Hoboken: Wiley, 2004. 467 p
91. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Žiūrėta 2009 12 28. Prieiga per internetą:
http://www.socmin.lt.
92. Stanton, W. J. Etzel M. J., Walker B. J. Fundamentals of marketing. New York: McGraw–
Hill, 1991. 668 p.
93. Stone,M. A., McCall J.B. International strategic marketing: a European perspective.
London New York [N.Y.]: Routledge. 2004. 262 p.
94. Šimanauskas S. Teledarbas ir jo plėtros perspektyvos Lietuvai integruojantis į Europos
informacinę visuomenę. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvos integracijos į
Europos Sąjungą kontekste: mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų medžiaga.
Kolpingo kolegija. Kaunas: KTU sp., 2002. P. 78–89.
95. Tamaševičius V. Tarptautinis verslas ir firmų internacionalizacija: mokomoji knyga.
Vilnius: VU leidykla, 1997. 93 p.
96. The Baltic Sea Chambers of Commerce Association. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per
internetą: http://www.bcca.ws.
97. The European network to promote women's entrepreneurship. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga
per internetą: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/promoting-
entrepreneurship/women/wes-network/index_en.htm.
98. The International Federation of Business and Professional Women. Žiūrėta 2010 01 07.
Prieiga per internetą: http://www.bpw-international.org.
99. Vabinskaitė J. Verslo internacionalizavimo modeliai. Mokslas – Lietuvos ateitis. Vilnius:
Technika, 2009, t. 1, nr. 3. P. 74–78.
100. Vengrauskas V., Perminienė N. Tarptautinis verslas: mokomoji knyga. Kauno
technologijos universitetas, 2002.
101. Vilnijos verslo inkubatorius. Žiūrėta 2010 01 08. Prieiga per internetą: http://www.vvi.lt.
102. Wild J. J., Wild K. L, Han J. C. Y. International business: the challenges of globalization.
Upper Saddle River [N.J.]: Pearson Prentice Hall, 2008. 506 p.
103. Žičkienė S., Kovierienė A. Lankstūs darbo organizavimo modeliai: teoriniai ir praktiniai
aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai: Šiaulių knygrišykla,
2008, nr. 3 (12), p. 405–419.
104. Žukauskas P. Kompanijų veiklos internacionalizacija: teorija ir praktika. Monografija.
Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006. 334 p.
105. Žvinklienė A. Gender, kurio nėra Lietuvos lyčių studijose. Lyčių studijos ir tyrimai.
Šiauliai: Šiaulių knygrišykla, 2006, nr. 2. P. 111–116.
106. Žvirblis, A. Modernusis marketingas: principai ir metodai, mokslo knyga. Vilnius: TŪB
"Žuma", 2000. 171 p.
117
PRIEDAI
118
A priedas
Užimtųjų dinamika Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį (sudaryta autorės,
remiantis Statistikos departamento duomenimis)
2006 2007 2008 Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys AQ Iš viso pagal ekonomines veiklas 755,8 743,2 777,7 756,5 768,7 751,4
A Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 108,1 75,7 97,6 59,3 73,2 43,5
B Žuvininkystė 2,5 0,2 2,5 0,1 3,4 0,7 C Kasyba ir karjerų eksploatavimas 3,9 0,4 4,4 0,9 3,5 0,6 D Apdirbamoji gamyba 137,9 126,7 138,4 129,5 144,3 121,7 E Elektros, dujų ir vandens tiekimas 19,1 7,9 19,4 6,8 21,0 6,6 F Statyba 139,0 9,7 158,5 12,4 149,7 16,0 G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas
115,9 138,7 117,2 145,2 124,6 150,3
H Viešbučiai ir restoranai 7,6 31,5 6,3 27,2 5,6 33,3 I Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 69,6 29,3 80,1 31,3 75,3 29,2
J Finansinis tarpininkavimas 5,5 11,1 6,8 15,5 5,4 14,8 K Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 43,2 35,1 37,8 37,5 52,3 49,0
L Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 38,4 37,2 43,0 40,5 42,5 40,8
M Švietimas 25,6 106,0 26,1 118,2 31,6 116,9 N Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16,6 89,1 14,6 86,1 12,0 83,7
O Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 21,7 42,1 22,4 44,7 23,1 41,7
P Privačių namų ūkių veikla 1,1 2,4 2,3 1,5 1,1 2,7 Q Eksteritorialinių organizacijų ir įstaigų veikla 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1
119
B priedas
GEM statistiniai duomenys globaliu mastu
B.1 lentelė. Vyrų ir moterų verslininkų aktyvumo lygis 2007 m., proc (Allen I. ir kiti, 2008)
Ankstyvoji verslo stadija Žinomas verslas Visi verslai
Nr. Šalys Vyrai Moterys Vidurkis Vyrai Moterys Vidurkis Vyrai Moterys Vidurkis 1 Airija 10,57 5,87 8,22 12,66 5,38 9,02 23,22 11,25 27 2 Argentina 17,52 11,34 14,43 15,78 4,16 9,97 33,30 15,50 32 3 Austrija 3,06 1,84 2,45 7,25 4,78 6,02 10,31 6,61 13 4 Belgija 4,30 1,98 3,14 1,86 0,93 1,40 6,16 2,91 1 5 Brazilija 12,73 12,71 12,72 12,70 7,24 9,97 25,43 19,95 36 6 Čilė 16,45 10,43 13,44 11,89 5,59 8,74 28,33 16,02 34 7 Danija 6,21 4,56 5,39 8,54 3,43 5,99 14,75 8,00 18
Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2009–01–01
(sudaryta autorės, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis)
Veiklos rūšis
Įregis-truotų įmonių
sk.
Iš jų veikiančių
Ūkio subjektai Individualiosios įmonės
iš viso vadovės moterys
vadovės moterys,
proc. iš viso vadovės
moterys
vadovės moterys,
proc.
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 2759 1627 194 11,9 614 58 9,4
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 91 76 7 9,2 6 2 33,3 Apdirbamoji gamyba 10891 7397 1440 19,5 2158 536 24,8 Elektros, dujų, garo tiekimas ir tvarkymas 265 210 14 6,7 22 2 9,1 Vandens, nuotekų, atliekų tvarkymas 374 286 29 10,1 23 6 26,1 Statyba 8827 7096 661 9,3 1233 96 7,8 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 34182 22253 6694 30,1 8281 3335 40,3 Transportas ir saugojimas 9250 6048 849 14,0 2172 257 11,8 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 5420 3069 1611 52,5 1227 751 61,2 Informacija ir ryšiai 3118 2197 521 23,7 384 87 22,7 Finansinė ir draudimo veikla 1004 680 246 36,2 177 99 55,9 Nekilnojamojo turto operacijos 4624 3405 932 27,4 336 124 36,9 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 10083 6866 2323 33,8 1993 701 35,2 Administracinė ir aptarnavimo veikla 2965 2162 737 34,1 357 142 39,8 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomas socialinis draudimas 667 601 180 30,0 1 0 0,0
Švietimas 3855 3420 2110 61,7 182 56 30,8 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 4384 2695 1677 62,2 964 692 71,8 Meninė, pramoginė, poilsio organizavimo veikla 4071 3339 695 20,8 77 23 29,9 Kita aptarnavimo veikla 24732 11147 4617 41,4 548 256 46,7 Veiklos rūšis nenurodyta 41931 - - - - - -
Iš viso 173493 84574 25537 30,2 20755 7223 34,8
137
J priedas
Respondentų pasiskirstymas pagal klausimus ir atsakymus (sudaryta autorės)
Klausimai ir atsakymo variantai Pasirin-kimų sk.
Santykis, proc.
1. Ar Jūsų įmonė vykdo veiklą tarptautiniu mastu? (ar Jūsų atstovaujama įmonė perka/teikia prekes, paslaugas tarptautiniu mastu)
1. Taip (toliau atsakinėkite į 2 klausimą) 76 40,4 2. Ne (toliau atsakinėkite į 6 klausimą) 112 59,6
Viso 188 100 2. Į kurias šalis daugiausiai eksportuojate? 1. Šiaurės Europa 30 28,3 2. Vidurio Europa 39 36,8 3. Pietų Europa 10 9,4 4. Rytų Europa 21 19,8 5. Šiaurės Amerika 1 0,9 6. Pietų Amerika 0 0,0 7. Azija 1 0,9 8. Afrika 0 0,0 9. Kita (įrašyti) 4 3,8
Viso 106 100 3. Kokia Jūsų verslo produkcijos dalis yra eksportuojama? 1. 1–20 proc. 20 27,8 2. 21–40 proc. 17 23,6 3. 41–60 proc. 5 6,9 4. 61–80 proc. 7 9,7 5. 81–100 proc. 23 31,9
Viso 72 100
4. Kokie buvo/yra Jūsų pagrindiniai motyvai plėtojant tarptautinius ryšius? 1. Vietinės rinkos nepakankamumas, prisotinimas 45 32,4 2. Noras išbandyti save plačiose rinkose 18 12,9 3. Gamybos kaštų mažinimas 6 4,3 4. Aukštesnių kainų paieška 15 10,8 5. Mažesnės konkurencijos paieška 17 12,2 6. Rizikos diversifikavimas 9 6,5 7. Spartesnis kitų kraštų rinkų augimas 8 5,8 8. Pažangiausių technologijų įsisavinimas. 9 6,5 9. Užsienio šalių vyriausybių teikiamos lengvatos 7 5,0 10. Kita (įrašyti) 5 3,6
Viso 139 100 5. Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduriate/ susidurtumėte plėtojant tarptautinį verslą?
1. Informacijos stoka 28 21,9 2. Darbuotojų kvalifikacijos trūkumas 18 14,1 3. Finansų trūkumas 25 19,5 4. Kalbos barjerai 11 8,6 5. Kultūros skirtumai 13 10,2 6. Gamybiniai pajėgumų stoka 9 7,0
138
7. Nėra kliūčių 19 14,8 8. Kita (įrašyti) 5 3,9
Viso 128 100 6. Ar susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Taip, nuolat 8 4,3 2. Taip, kartais 39 20,7 3. Taip, bet labai retai 45 23,9 4. Ne, niekada nesusidūriau (toliau atsakinėkite į 12 klausimą) 96 51,1
Viso 188 100 7. Jūs esate? 1. Diskriminuojamas 32 33,3 2. Diskriminuotojas 2 2,1 3. Nei tas, nei tas 62 64,6
Viso 96 100 8. Su kokios formos lytine diskriminacija susiduriate? 1. Tos pačios lyties diskriminacija (vyras diskriminuoja vyrą, moteris – moterį) 22 23,2 2. Priešingos lyties diskriminacija (vyras diskriminuoja moterį, moteris – vyrą) 73 76,8
Viso 95 100 9. Kuriose šalyse daugiausiai susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Šiaurės Europa 3 3,0 2. Vidurio Europa 10 9,9 3. Pietų Europa 14 13,9 4. Rytų Europa 40 39,6 5. Šiaurės Amerika 2 2,0 6. Pietų Amerika 2 2,0 7. Azija 6 5,9 8. Afrika 7 6,9 9. Kita (įrašyti) 17 16,8
Viso 101 100 10. Kuriose srityse daugiausiai susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Finansinių šaltinių paieškose 16 8,2 2. Partnerių paieškose 23 11,9 3. Darbuotojų atrankose 44 22,7 4. Tiekėjų paieškose 9 4,6 5. Klientų paieškose 8 4,1 6. Darbo pareigų skyrime 32 16,5 7. Atlyginimo nustatyme 47 24,2 8. Bendravime 15 7,7 9. Kita (įrašyti) 0 0,0
Viso 194 100 11. Kaip Jūs reaguojate, susidūrus su lytine diskriminacija versle? 1. Nekreipiu dėmesio, bandau bendrauti toliau 79 85,9 2. Su diskriminavusiu asmeniu nebebendrauju 8 8,7 3. Pateikiu skundą Lygių galimybių kontrolės tarnybai 1 1,1 4. Kita 4 4,3
Viso 92 100 12. Ar norėtumėte labiau išplėsti įmonės veiklą tarptautiniu mastu? 1. Taip (toliau atsakinėkite į 13 klausimą) 109 58,0 2. Ne (toliau atsakinėkite į 15 klausimą) 79 42,0
Viso 188 100 13. Kokie būtų Jūsų pagrindiniai motyvai plečiant veiklą tarptautiniu mastu?
1. Didesnė rinka, daugiau klientų 83 33,6
139
2. Galimybė parduoti brangiau 41 16,6 3. Vietinės rinkos nepakankamumas 34 13,8 4. Noras išbandyti save plačiose rinkose 47 19,0 5. Gamybinių pajėgumų didinimas leistų pasiekti masto ekonomiją 20 8,1 6. Sekimas paskui klientus 14 5,7 7. Sekimas paskui tiekėjus 7 2,8 8. Kita (įrašyti) 1 0,4
Viso 247 100 14. Į kurias šalis norėtumėte išplėsti įmonės veiklą? 1. Šiaurės Europa 40 23,5 2. Vidurio Europa 46 27,1 3. Pietų Europa 13 7,6 4. Rytų Europa 36 21,2 5. Šiaurės Amerika 9 5,3 6. Pietų Amerika 1 0,6 7. Azija 21 12,4 8. Afrika 0 0,0 9. Kita (įrašyti) 4 2,4
Viso 170 100 15. Kokios yra pagrindinės kliūtys, neleidžiančios Jums labiau išplėsti įmonės veiklą tarptautiniu mastu?
1. Informacijos stoka 69 22,0 2. Darbuotojų kvalifikacijos trūkumas 28 8,9 3. Finansų stoka 85 27,2 4. Kalbos barjerai 50 16,0 5. Kultūros skirtumai 12 3,8 6. Gamybinių pajėgumų stoka 34 10,9 7. Nėra kliūčių 28 8,9 8. Kita (įrašyti) 7 2,2
Viso 313 100 16. Jūs esate? 1. Įmonės savininkas, bendrasavininkas 48 25,5 2. Įmonės generalinis direktorius 3 1,6 3. Aukščiausio lygio vadovas 9 4,8 4. Vadovas 32 17,0 5. Specialistas 96 51,1 6. Studentas (nedirbantis) 0 0,0 7. Bedarbis 0 0,0
Viso 188 100 17. Kurioje ekonominės veiklos srityje dirbate? 1. Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 7 3,7 2. Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1 0,5 3. Apdirbamoji gamyba 18 9,6 4. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1 0,5 5. Statyba 24 12,8 6. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 43 22,9
7. Viešbučiai ir restoranai 12 6,4 8. Transportas ir sandėliavimas, ryšiai 14 7,4 9. Finansinis tarpininkavimas 14 7,4 10. Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 18 9,6 11. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 3 1,6 12. Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla 22 11,7
140
13. Kita (įrašyti) 11 5,9 Viso 188 100
18. Jūsų įmonės teisinė forma? 1. Individuali įmonė 31 16,5 2. Akcinė bendrovė 21 11,2 3. Uždaroji akcinė bendrovė 113 60,1 4. Žemės ūkio bendrovė 0 0,0 5. Kooperatinė bendrovė 0 0,0 6. Ūkinė bendrija 0 0,0 7. Kita (įrašyti) 23 12,2
Viso 188 100 19. Kiek Jūsų įmonėje dirba darbuotojų? 1. Iki 10 38 20,2 2. 11–50 106 56,4 3. 51–100 23 12,2 4. 101–250 9 4,8 5. 251 ir daugiau 12 6,4
Viso 188 100 23. Jūsų amžius? 1. Iki 18 m. 0 0,0 2. 19–24 m. 75 39,9 3. 25–34 m. 47 25,0 4. 35–44 m. 35 18,6 5. 45–54 m. 31 16,5 6. 55–64 m. 0 0,0 7. virš 65 m. 0 0,0