Marketingo tyrimų procesas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

TARPTAUTINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

RIMA MAZARČIUKAITĖ

VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI:

LYČIŲ ASPEKTAI

PROCESSES OF THE BUSINESS INTERNATIONALIZATION:

GENDER ASPECTS

Baigiamasis magistro darbas

Verslo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 62403S121

Tarptautinio verslo specializacija

Socialinių mokslų sritis, vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis

Vilnius, 2010

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra

ISBN ISSN

Egz. sk. ………..

Data …………..

Verslo vadybos studijų programos baigiamasis magistro darbas

Pavadinimas Verslo internacionalizavimo procesai: lyčių aspektai

Autorius Rima Mazarčiukaitė Vadovas prof. habil. dr. Borisas Melnikas

Kalba

lietuvių

užsienio X

Anotacija

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami internacionalizavimo procesai lyčių

atžvilgiu, plėtros aktualijos, Lietuvos ir ES šalių padėtis šioje srityje. Šio darbo pradžioje apžvelgiamos pagrindinės internacionalizavimo proceso ir tarptautinio verslo teorijos, pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, kurioje atsispindi lyčių aspektai. Vėliau pristatoma mokslinio tyrimo metodologija ir interpretuojama atlikta koreliacinė regresinė analizė, kuri nustatė ryšius tarp pagrindinių ES šalių narių makroekonominių ir lyčių aspektus atspindinčių rodiklių. Taip pat buvo išanalizuoti ir įvertinti statistiniai duomenys, atspindintys lyčių situaciją versle ir darbo rinkoje globaliu bei Lietuvos mastu. Siekiant nustatyti realią verslininkų nuomonę apie esamą lyčių situaciją versle, buvo atlikta anketinė apklausa. Atsižvelgiant į literatūros šaltinių analizę bei atliktus tyrimus, sudaryta SSGG analizė bei parengta internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa, sudaryta lyčių atžvilgiu. Apibendrinamos išvados ir pateikiami pasiūlymai.

Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, probleminė dalis, teorinė analizė, empiriniai tyrimai, projektinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas.

Darbo apimtis – 116 p. teksto be priedų, 29 iliustr., 22 lent., 106 bibliografiniai šaltiniai.

Atskirai pridedami darbo priedai.

Prasminiai žodžiai: internacionalizavimas, internacionalizavimo procesas, lyčių lygybė, lytis, ryšių tinklų modelis, tarptautinis verslas, vartotojų elgsena.

Vilnius Gediminas Technical University

Business management faculty

Department of international economics and business management

ISBN ISSN

Copies No. ……..

Date …………….

Business management study programme master thesis

Title Processes of the business internationalization: gender aspects

Author Rima Mazarčiukaitė Academic supervisor prof. habil. dr. Borisas Melnikas

Language

lithuanian

foreign (english)

Annotation

The final master thesis deals with internationalization processes in case of gender,

development topicalities, the situation of Lithuanian and the EU countries. The thesis starts with an overview of the basic process of internationalization and international business theory, the literature review, which reflects the gender dimensions. Subsequently, the methodology of research is presented and interpreted in correlation regression analysis conducted, which established the basic relationship between the EU member states and the macroeconomic indicators reflecting gender issues. The thesis also analyses and evaluates statistical data reflecting the gender situation in business and labour market on the global and Lithuanian scale. In order to establish a real business opinion on the current situation of gender in business, a survey was carried out. Considering the analysis of the literature and the research, the SWOT analysis was carried out and the programme of the internationalization process improvement created in consideration of gender. Conclusions and proposals are given at the end of the final masters thesis.

The thesis consists of seven parts: introduction, problematic parts, theoretical analysis, empirical research, projection, conclusions and suggestions, references.

Thesis consist of 116 pages without appendixes, 29 graphics, 22 tables, 106 bibliographical entries.

Appendixes included.

Keywords: internationalization, process of the internationalization, gender equality, gender, model of communication networks, international business, consumer behavior.

X

http://www.tevk.vv.vgtu.lt/en/35874/Department_of_International_Economics_and_Business_Management

6

TURINYS

Įvadas ..................................................................................................................................................... 10

1. Verslo internacionalizavimo procesų ištyrimas lyčių atžvilgiu – svarbi prielaida plėtoti

tarptautinį verslą ............................................................................................................................... 13

1.1. Lyčių samprata ir raiška šiuolaikinių socialinės ekonominės raidos internacionalizavimo

tendencijų kontekste ..................................................................................................................... 13

1.2. Verslo internacionalizavimo procesų mokslinis pažinimas lyčių atžvilgiu – svarbus

vadybinių ir ekonominių tyrimų prioritetas ................................................................................. 15

2. Verslo internacionalizavimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus, vertinimui taikytina teorijų ir

metodikų studija bei tyrimų metodologija .................................................................................... 18

2.1. Tarptautinio verslo ir internacionalizavimo teorijos bei jų panaudojimo galimybės, tiriant ir

vertinant internacionalizavimo procesus lyčių aspektais............................................................. 18

2.1.1. Tradicinės ir šiuolaikinės tarptautinio verslo ir internacionalizavimo teorijos,

nagrinėjančios internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ............................................. 18

2.1.2. Internacionalizavimo procesai ir skverbimosi į rinkas būdai, nagrinėti lyčių atžvilgiu .... 24

2.1.3. Motyvai ir barjerai verslo internacionalizavimo metu, nagrinėti lyčių atžvilgiu .............. 26

2.2. Tarptautinio marketingo teorijos bei jų panaudojimo galimybės, tiriant ir vertinant

internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ............................................................................ 29

2.2.1. Šiuolaikinės tarptautinio marketingo teorijos, nagrinėjančios verslo

internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ...................................................................... 29

2.2.2. Vartotojų elgsenos nagrinėjimas lyčių aspektu – svarbi prielaida plėtoti tarptautinį

verslą ....................................................................................................................................... 31

2.3. Tarptautinio verslo valdymas, nagrinėjant internacionalizavimo procesus lyčių aspektais ..... 36

2.3.1. Pagrindiniai lyčių lygių galimybių užtikrinimo subjektai ir jų funkcijos tarptautinio

verslo valdymo grandinėje ..................................................................................................... 36

2.3.2. Teisinio reguliavimo sistemos, užtikrinančios lyčių lygias galimybes tarptautiniame

versle ....................................................................................................................................... 40

2.3.3. Europos Sąjungos vykdomos programos, skirtos užtikrinti lyčių lygioms galimybėms .. 42

2.4. Informacinių technologijų svarba, nagrinėjant verslo internacionalizavimo procesus lyčių

aspektais ........................................................................................................................................ 45

2.5. Tarptautinio verslo valdyme pasireiškiantys ir nagrinėtini lyčių skirtumai .............................. 51

2.6. Verslo internacionalizavimo procesų, nagrinėtų lyčių aspektais, vertinimui skirtų empirinių

tyrimų metodika ............................................................................................................................ 53

7

3. Verslo internacionalizavimo procesų, nagrinėtų lyčių aspektais, vertinimui skirti

empiriniai tyrimai ............................................................................................................................. 56

3.1. Situacija versle lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų analizė ................................. 56

3.1.1. Situacija versle lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų analizė globaliu mastu . 56

3.1.2. Situacija versle lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų analizė Europos

Sąjungos ir Lietuvos mastu .................................................................................................... 62

3.2. Situacija darbo rinkoje lyčių atžvilgiu ir jos kaitos bendrųjų tendencijų tyrimas Europos

Sąjungos ir Lietuvos mastu .......................................................................................................... 68

3.3. Verslo internacionalizavimo procesai Lietuvoje ir jiems būdingų lyčių aspektų tyrimas ........ 71

3.4. Informacinių technologijų naudojimas įmonėse, nagrinėtas lyčių atžvilgiu, ir jo bendrųjų

tendencijų analizė ES ir Lietuvoje ............................................................................................... 75

3.5. Tyrimai, skirti internacionalizavimo procesų efektyvumui didinti ir verslui skatinti,

atsižvelgiant į lyčių aspektus ........................................................................................................ 78

3.5.1. ES makroekonominių rodiklių, darančių įtaką visuomenės gerovės lygiui, empiriniai

tyrimai ..................................................................................................................................... 78

3.5.2. Verslininkų nuomonės apie tarptautinio verslo plėtojimą lyčių atžvilgiu ekspertiniai

tyrimai ..................................................................................................................................... 84

3.6. Šiuolaikinių požiūrių į verslo internacionalizavimo procesus, nagrinėtus lyčių aspektais,

SSGG analizė .............................................................................................................................. 900

4. Tarptautinio verslo efektyvumui didinti ir internacionalizavimo procesams skatinti skirti

sprendimai ir perspektyvūs modeliai, atsižvelgiantys į lyčių aspektus ...................................... 94

4.1. Informacinėmis technologijomis paremti sprendimai, skirti tarptautinio verslo efektyvumo

didinimui ir internacionalizavimo procesų skatinimui, atsižvelgiant į lyčių aspektus ............... 94

4.2. Sprendimai, skirti plėtoti tarptautinei prekybai, atžvelgiant į lyčių aspektus ........................... 99

4.2.1. Sprendimai, skirti plėtoti eksportui, atžvelgiant į lyčių aspektus ....................................... 99

4.2.2. Perspektyvus tarptautinio marketingo modelis, pagrįstas lyčių aspektų įvertinimu ....... 102

4.3. Sprendimai, skirti plėtoti tarptautiniam bendradarbiavimui moterų verslumo ugdymo ir

skatinimo srityje .......................................................................................................................... 106

Išvados ir pasiūlymai ......................................................................................................................... 108

Literatūra ............................................................................................................................................ 111

Priedai .................................................................................................................................................. 117

8

PAVEIKSLŲ TURINYS

2.1 pav. Internacionalizavimo procesas pagal Uppsala modelį .................................................. 20

2.2 pav. Ryšių tinklo modelis ..................................................................................................... 22

2.3 pav. Tarptautinė marketingo strategija ................................................................................ 30

2.4. pav. Vartotojų elgesio modelis tarptautiniame marketinge ................................................ 32

2.5 pav. Kompasas – lyčių marketingo modelis ......................................................................... 33

2.6 pav. IRT poveikis verslo plėtrai ........................................................................................... 45

3.1 pav. Moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje, pagal

šalis 2007–2009 m. ...................................................................................................... 61

3.2 pav. Vyrų ir moterų užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvoje, 15–64 metų amžiaus

gyventojų, procentais ................................................................................................... 68

3.3 pav. Lietuvos kontroliuojamos įmonės užsienyje 2007 m.. ................................................. 74

3.4 pav. Lietuvos įmonės, perkančios ir parduodančios produktus internetu pagal ekonominės

veiklos sritis, proc. ....................................................................................................... 76

3.5 pav. IRT panaudojimas Lietuvos įmonėse 2005–2009 m., proc. ......................................... 77

3.6 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo minimalios mėnesinės algos .................................. 79

3.7 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui ...................... 79

3.8 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo vidutinės metinės infliacijos .................................. 79

3.9 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo darbo našumo vienam dirbančiajam ...................... 80

3.10 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų ....... 82

3.11 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio ........................... 82

3.12 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų 82

3.13 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio .................... 83

3.14 pav. Moterų skaičiaus ir vyrų užimtumo rodiklių įtaką BVP ir infliacijos augimui .......... 84

3.15 pav. Respondentų charakteristikos pagal klausimus ir atsakymų grupes ........................... 85

3.16 pav. Atsakymai respondentų, kurie vykdo veiklą tarptautiniu mastu ................................ 86

3.17 pav. Moterų verslininkių atsakymų pasiskirstymas ........................................................... 87

3.18 pav. Vyrų ir moterų motyvai verslą plėsti tarptautiniu mastu ............................................ 88

4.1 pav. Lyčių lygių galimybių užtikrinimo, verslą internacionalizuojant, principinis

modelis ......................................................................................................................... 98

4.2 pav. Eksporto efektyvinimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus, principinis modelis ............... 101

4.3 pav. Siūloma tarptautinio marketingo strategija, orientuota į lytis .................................... 103

4.4 pav. Siūlomi internacionalizavimo etapai .......................................................................... 104

4.5 pav. Vartotojų (moterų) prikimo sprendimo procesas ........................................................ 105

9

LENTELIŲ TURINYS

1.1 lentelė. Lyčių studijų akademinių programų palyginimas .................................................. 13

2.1 lentelė. Tarptautinio verslo sąvokos analizė ......................................................................... 18

2.2 lentelė. Internacionalizavimo sąvokos analizė ..................................................................... 19

2.3 lentelė. Internacionalizavimo stadijos pagal Uppsalos modelį ......................................................... 21

2.4 lentelė. Inovacijomis pagrįsto internacionalizavimo modelis ........................................................... 21

2.5 lentelė. Įėjimo į tarptautines rinkas būdai ............................................................................ 25

2.6 lentelė. Vyrų ir moterų bendro elgesio savitumai ............................................................... 34

2.7 lentelė. E. verslo ypatumai .................................................................................................. 47

2.8 lentelė. Nuotolinio darbo pranašumai ................................................................................. 49

3.1 lentelė. Verslo galimybės ir būtinumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje pagal lytį .. 58

3.2 lentelė. Faktoriai, veikiantys verslininkystės suvokimą pagal lytį ir šalis grupes ................ 60

3.3 lentelė. SVV įmonės pagal verslininko lytį ir ekonominės veiklos rūšis,

moterys+vyrai=100 proc. ......................................................................................... 63

3.4 lentelė. ES verslininkų lytis pagal pagrindines ekonomines veiklas, proc. ......................... 64

3.5 lentelė. Dažniausiai užfiksuotos priežastys, paskatinusios Lietuvos ir kitus ES

verslininkus pradėti verslą, proc. ............................................................................. 65

3.6 lentelė. Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla prieš steigiant įmonę, proc. ........ 65

3.7 lentelė. Lietuvos ir ES šalių SVV įmonių pelningumo vertinimai pagal verslininkų lytį .... 66

3.8 lentelė. Inovacinės veiklos kryptys pagal verslininkų lytį, proc. ........................................ 67

3.9 lentelė. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis ........ 69

3.10 lentelė. Veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, skaičius

2004–2008 m. .......................................................................................................... 71

3.11 lentelė. Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis

2009–01–01 .............................................................................................................. 72

3.12 lentelė. Priklausomasis Y ir kintamieji X veiksniai ........................................................... 78

3.13 lentelė. Visi priklausomieji Y ir kintamieji X veiksniai ..................................................... 81

10

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Internacionalizavimo procesas pakeitė prekybos aplinką, atvėrė

įmonėms daugiau galimybių plėtoti veiklą tarptautiniu lygiu. Kartu atsirado daug painiavos,

stipri priklausomybė nuo pasaulio rinkų ir nepastovumo rizika. Globalizacijos procesas atskleidė

milžinišką nepanaudotą lyčių potencialą, gerinant valstybės ekonomikos ir socialinį lygį. Lyčių

lygybės ir savitumo klausimas iš tiesų tampa vienu iš pagrindinių pasaulio socialinio progreso

aspektu. Visuotinis su finansine krize susijęs ekonomikos sulėtėjimas turi neigiamų padarinių

ekonomikos augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje (toliau ES). Siekiant įveikti ekonomikos

nuosmukį kaip niekada svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą,

sudarant sąlygas moterims ir vyrams išnaudoti visas savo galimybes.

Vertinant tarptautiniu lygmeniu, paskutiniais metais Lietuvos pasiekimai lyčių lygybės

srityje prastėja. 2009 m. paskelbtais Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuvos lyčių

lygybės indeksas yra 30 vietoje pasaulyje. Nors 2007 m. buvo pastebėtas pakilimas, kai Lietuva

padarė pažangą ir iš 21 pakilo į 14 vietą. Bet vėliau šis rodiklis smarkiai krito. O mūsų kaimynai

latviai gana stabiliai antrus metus yra 14 vietoje (Hausman R. et. al., 2009). Tai mus turėtų

skatinti peržiūrėti ir tobulinti priemones, skirtas lygioms lyčių galimybėms užtikrinti.

Lyčių lygybė nėra tik demokratinės retorikos dalis ar teisingumo klausimas. Moterų ir vyrų

lygybė – būtina ekonominės plėtros sąlyga. Tyrimai rodo, kad sudarius lygias galimybes

moterims ir vyrams realizuoti savo gebėjimus, didėja visuomenės gyvenimo kokybė, nes gerėja

žmonių ekonominė ir socialinė padėtis, valstybė ar savivaldybė veiksmingiau panaudoja turimus

žmogiškuosius išteklius. Be to, padidėjęs moterų ir vyrų pasitenkinimas esama padėtimi „taupo

energiją“, kuri būtų iššvaistoma nepasitenkinimui reikšti ir mažintų jų motyvaciją tobulėti.

Tačiau nepakankamas verslo internacionalizavimo procesų ištyrimas lyčių aspektais teoriniu ir

praktiniu lygmeniu neleidžia išsamiai išanalizuoti susidariusių problemų priežastis ir parengti jų

sprendimų modelius.

Problematika. Diplominiame darbe nagrinėjama problema – netolygus vyrų ir moterų

dalyvavimas tarptautiniuose verslo sektoriuose. Taip pat nesudarytos lygios galimybės moterims

realizuoti savo gebėjimus tarptautiniame versle, vyrauja stereotipinis požiūris. Darbo objektas –

verslo internacionalizavimo procesai, nagrinėti lyčių atžvilgiu, vyrų ir moterų pasiskirstymas,

plėtojant tarptautinį verslą.

Moterų užimtumo lygis vis dar atsilieka nuo vyrų užimtumo. Nepaisant aukštesnio moterų

išsilavinimo lygio, jos kur kas rečiau nei vyrai užima atsakingas pareigas, o už darbą gauna

vidutiniškai 17 procentų mažesnį atlygį (ES vidutinis bruto valandinis atlyginimas). Moterys

labiau linkusios steigti mažas įmones. Remiantis „Eurostato“ ir Lietuvos statistikos departamento

11

duomenimis, 2007 metais apie 70 proc. ES moterims verslininkėms priklausė mažesnės nei 5

darbuotojų įmonės ir tik 2,5 proc. verslininkėms priklausė įmonės, kuriose dirbo daugiau nei 50

darbuotojų. Europos Komisijos ir ES institucijų pastangomis padėtis gerėja, tačiau moterys vis

dar sudaro milžinišką neišnaudotos darbo jėgos potencialą Europoje.

Baigiamojo darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti tarptautinio verslo plėtrai

būdingus lyčių aspektus ir parengti priemonių programą, skirtą internacionalizavimo procesų

efektyvumui didinti.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizavus internacionalizavimo teorijas nustatyti, kaip jose nagrinėjami lyčių aspektai.

2. Išanalizavus teorinius tarptautinio verslo plėtrai skirtus modelius, atskleisti, kaip jie

atspindi šiuolaikinį lyčių kompleksiškumą.

3. Parengti tyrimo metodologiją autorės siūlomai programai patikrinti.

4. Atlikti empirinius tyrimus, skirtus parodyti netolygų lyčių pasiskirstymą darbo ir verslo

sektoriuose Lietuvos ir ES mastu.

5. Apibendrintų teorijų ir tyrimų rezultatų pagrindu parengti priemonių programą, skirtą

tarptautinio verslo tobulinimui, atsižvelgiant į lyčių aspektus.

6. Sudaryti išvadas ir pateikti pasiūlymus.

Darbo metodika. Baigiamasis darbas parengtas remiantis sistemine literatūros šaltinių,

mokslo darbų analize, sinteze bei apibendrinimu, todėl apima skirtingų autorių mintis apie verslo

internacionalizavimo procesų lyčių aspektais valdymą bei jų vertinimą. Šis darbas atliktas

analizuojant užsienio ir Lietuvos autorių šaltinius, mokslinius straipsnius, „Emerald“ duomenų

bazės straipsnius. Ištyrus visus šaltinius, padaryta pagrindinė išvada – lyčių aspektai tarptautinio

verslo lygmeniu dar nėra plačiai nagrinėjami. Tačiau, turint omenyje šiuo metu aktyviai

skatinamą moterų dalyvavimą versle ir politikoje, ES iškeltą lyčių lygybės užtikrinimo prioritetą,

galima tikėtis gilesnės lyčių aspekto plėtotės teoriniu ir praktiniu lygmeniu.

Anksčiau minėti uždaviniai nulėmė diplominio darbo struktūrą. Darbą sudaro 6 dalys,

kiekviena jų yra skirta iškeltiems uždaviniams išspręsti ir darbo tikslui pasiekti. Šio darbo

pradžioje apžvelgiamos pagrindinės internacionalizavimo ir tarptautinio verslo teorijos,

pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, kurioje atsispindi nagrinėti lyčių aspektai. Vėliau

pristatoma mokslinio tyrimo metodologija ir interpretuojama atlikta koreliacinė regresinė

analizė, kuri nustatė ryšius tarp pagrindinių ES šalių narių makroekonominių ir lyčių aspektus

atspindinčių rodiklių. Taip pat buvo išanalizuoti ir įvertinti statistiniai duomenys, atspindintys

lyčių situaciją versle ir darbo rinkoje globaliu bei Lietuvos mastu. Siekiant nustatyti realią

verslininkų nuomonę apie esamą situaciją versle lyčių atžvilgiu, buvo atlikta anketinė apklausa.

12

Atsižvelgiant į iškeltą darbo tikslą ir uždavinius bei remiantis atliktomis teorijų

analizėmis, statistinių duomenų ir ekspertinių tyrimų interpretacijomis, parengta verslo

internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa, kuri nagrinėta lyčių aspektais.

Šią programą sudaro trys pagrindinės idėjos. Pirma, siūloma sudaryti moterų verslumą

skatinančią organizaciją, kuri aktyvintų moterų verslą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu

lygmeniu. Moterys verslininkės galėtų gauti reikiamos informacijos, kaip pradėti ir plėtoti verslą

Lietuvoje ir užsienio šalyse, bei galėtų bendrauti ir dalintis geros praktikos patirtimis su kitomis

ES šalių narių verslininkėmis. Panašiu principu siūloma Lietuvos moterims internacionalizuoti

savo verslą – vadovaujantis tinklo modeliu. Tokiu būdu verslininkės burtųsi į bendrų minčių ir

sričių grupes, kurtų savo duomenų bazę, dalintųsi informacija, viena kitai patartų ir padėtų.

Antra, skatinti lankstaus darbo grafiko taikymą, e. verslą ir nuotolinį darbą. Taip moderniomis

technologijomis moterys galėtų suderinti darbą ir asmeninius poreikius. Trečia, tikslinga būtų

įkurti organizaciją, kuri veiktų japoniškos „Sogo shosha“ prekybos bendrovės pavyzdžiu –

padėtų mažoms ir didelėms įmonėms eksportuoti savo produkciją tarptautiniu mastu,

tarpininkautų tarptautinės prekybos srityje, konsultuotų ir mokytų įmones, kaip reikia verslą

internacionalizuoti. Taip pat ši organizacija vykdytų tyrimus, nagrinėtų tarptautinio verslo

veiklą lyčių atžvilgiu. Pagal poreikį rengtų atitinkamus seminarus.

13

1. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ IŠTYRIMAS LYČIŲ

ATŽVILGIU – SVARBI PRIELAIDA PLĖTOTI TARPTAUTINĮ VERSLĄ

1.1. LYČIŲ SAMPRATA IR RAIŠKA ŠIUOLAIKINIŲ SOCIALINĖS EKONOMINĖS

RAIDOS INTERNACIONALIZAVIMO TENDENCIJŲ KONTEKSTE

„Gender“ iki šiol yra ginčijama sąvoka, be to, įvairiai traktuojama skirtingose teorijose.

Tačiau dabartiniai socialiniai mokslai jau aiškiai skiria „sex“ ir „gender“ sąvokas. Dabartiniame

sąvokos raidos etape „gender“ yra daugiau negu tik lyties sąvoka. 1.1 lentelėje galima pamatyti,

kuom skiriasi moterų ir genderinės studijos.

Lytis (angl. sex) – nusako universalius biologinius moterų ir vyrų skirtumus. „Gender“ –

atitinka socialinius vyrų ir moterų skirtumus, kurie yra išmokstami, laikui bėgant keičiasi ir labai

skirtingi priklausomai nuo kultūrų. Tai labiau elgesio modeliai, kurie formuoja visuomeninį

tapatumą (Bagdonas A., 2007). A. Žvinklienė (2006) pateikia bendriausią „gender“ apibrėžimą:

socialiai sukonstruotas supratimas apie tai, kas yra moteriška ir kas vyriška; juo nurodoma į

specifinį socialinį identitetą, statusą ir vaidmenų visumą, kuri dažnai, tačiau nebūtinai,

grindžiama lytimi.

1.1 lentelė. Lyčių studijų akademinių programų palyginimas

(sudaryta autorės pagal Bagdonas A. 2007 ir Žvinklienė A. 2006 )

Skirtumai Moterų studijos „Genderinės“ studijos

Atsirado XX a. aštuntasis dešimtmetis XX a. devintasis dešimtmetis Atsiradimo priežastys

Moterų patirties nutylėjimas, moterų engimas visuomenėje, ryšys su moterų ir kitais judėjimais

Diskomfortas dėl vyrų ir moterų priešpriešini –mo, vyriškosios patirties daugialypiškumo nutylėjimas. Svarbesni yra lytinių praktikų seksualumų, identiškumų skirtumai

Tyrėjų lytis Daugiausia moterys Vyrai ir moterys Pagrindiniai uždaviniai

Moterų lavinimas, jų indėlio į visuomenės raidą suvokimas, moterų požiūrio ir metodologijos plėtojimas. Atmetimas visų teorijų, kurios galėjo būti suvoktos kaip „įžeidžiančios moteris".

Žinių apie maskuliniškumą, įvairių vyrų patirtį „gender“ identiškumą plėtojimas. Perėjimas nuo moterų studijų prie lyties tyrimo. Siekiama demokratijos ir tolerancijos studijų objekto ir tyrėjos (–o) lyties atžvilgiu.

Pagrindinis tyrimo dalykas

Moterų engimo analizė, nelygybė, diskriminacija

Lyčių santykiai; lyčių skirtumai ir panašumai; su „gender“ sąvoka susijusi istorija, lyčių reprezentacija kultūroje

Plėtros perspektyvos

Mokyklų ir prieigų įvairovės didėjimas, moterų ir „gender“ studijų feministinės metodologijos išplitimas etniškumo ir rasių tyrimuose, negalios studijose, seksualumo tyrimo programų, centrų žurnalų atsiradimas; aktyvus humanitarinių ir gamtos mokslų metodų taikymas, naujų metodų sukūrimas ir pakartotinis tradicinės mokslinės metodologijos svarstymas

14

Dabartinėmis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis daugelių valstybių įmonės gali

pajausti teigiamus internacionalizavimo poveikius. Atsiveria naujos rinkos, naujos galimybės ne

tik didelėms, bet ir mažoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų pramonės sektoriaus ar dydžio.

Lietuvai įstojus į ES ekonominę bendriją bei esant tranzitinei šaliai, mūsų galimybės integruotis į

naujas rinkas dar labiau padidėja. Tereikia tinkamai jomis pasinaudoti. Mes galime pasisemti

išminties, žinių, gerų verslo pavyzdžių iš ne tik savo kaimyninių valstybių, bet iš ES, kuri remia

ir skatina regioninę ekonominę ir socialinę plėtrą.

Moterų užimtumas – vis dažniau iškeliama tema politiniuose sluoksniuose. Akcentuojamas

vyrų ir moterų nelygios galimybės darbo rinkoje, tiek siekiant karjeros, tiek mokant darbo

užmokestį. Dar ryškesnis skirtumas tarp lyčių verslo sektoriuose. Vyrai įkuria savo verslą

dažniau nei moterys, kuriuos stereotipiškai priskiriamos darbui namuose, tvarkant namų ūkį ir

prižiūrint vaikus, senelius. Tačiau XXI amžius, naujos technologijos įgalina moteris suderinti

namų ruošą ir savo veiklą nuosavame versle. Tačiau moterys vis dar nelabai pasitiki savimi,

joms trūksta žinių, be to, susiduriama su „stiklinių lubų“ barjerais. Todėl autorė savo darbe

nagrinėja, kokia yra moterų verslininkių situacija tarptautiniu lygmeniu. Tai prioritetinė sritis,

nes ES ir visos šalys narės, pasirašiusios Lisabonos strategiją, skatina moterų užimtumo

didinimą, jų aktyvinimą verslo sektoriuose. Taip būtų gaunama nauda ne tik pačioms moterims,

jų pasitikėjimui savimi ir savęs realizacijai darbe bei šeimos biudžeto didinimu, bet ryškia dalimi

padidėtų valstybės biudžetas ir pagerėtų visuomenės socialinė gerovė.

15

1.2. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ MOKSLINIS PAŽINIMAS

LYČIŲ ATŽVILGIU – SVARBUS VADYBINIŲ IR EKONOMINIŲ TYRIMŲ

PRIORITETAS

Greitai bus jau du dešimtmečiai, kai mūsų šalyje prasidėjo esminiai ir spartūs pokyčiai:

liberalizacija, privatizacija, restruktūrizacija. Pastaraisiais metais žengiame jau Europos Sąjungos

keliu, atsivėrėme globalizacijos ir internacionalizavimo iššūkiams. Šiuos pokyčius sąlygojo

suvokta permainų būtinybė.

2008 m. pasaulį sudrebino visuotinis su finansine krize susijęs ekonomikos sulėtėjimas,

turintis neigiamų padarinių ekonomikos augimui ir užimtumui. Siekiant įveikti ekonomikos

nuosmukį svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą, sudarant sąlygas

moterims ir vyrams išnaudoti visas savo galimybes. Atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje

Europos Komisija patvirtino savo įsipareigojimą sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų pagal

Europos užimtumo ir ekonomikos augimo strategiją. Lyčių lygybė yra svarbus šios strategijos

sėkmės veiksnys ir būtinas indėlis reaguojant į darbo jėgos trūkumą ir naujų įgūdžių poreikius.

Be to, tikėtina, kad ekonomikos sulėtėjimas turės daugiau poveikio moterims nei vyrams,

kadangi moterys dažniau dirba nepastovų darbą pagal trumpalaikes sutartis. Aktyvesnis moterų

dalyvavimas darbo rinkoje užtikrina ekonominę nepriklausomybę bei labai prisideda prie

ekonominio vystymosi ir socialinės apsaugos sistemų tvarumo.

Moterų ir vyrų padėties svarbiausi pokyčiai Europos Sąjungoje. Dešimtmečiais dėtos

bendros pastangos ne tik pagerino moterų padėtį ir teises, bet ir rėmė ekonominį ir socialinį

mūsų visuomenės vystymąsi. Tačiau bendra pažanga daugelyje sričių tebėra per lėta ir lyčių

lygybė vis dar nepasiekta. Štai keli pavyzdžiai:

• Moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus, proc.). ES šiuo metu priartėjo prie Lisabonos

tikslo – iki 2010 m. pasiekti 60 proc., ir padidėjo nuo 51,1 proc. 1997 m. iki 59,1 proc.

2008 m. Tačiau moterų užimtumo lygis skirtingose valstybėse narėse labai netolygus – nuo

37,4 proc. iki 74,3 proc. 2008 m. Moterų užimtumo rodikliai didėja, bet tebėra mažesni nei

vyrų (pastaraisiais metais siekia 72,8 proc.), nors moterų skaičius, turinčių vidurinį arba

aukštesnį išsilavinimą, yra didesnis (20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios vidurinį ir

aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m. sudarė 81,4 proc., vyrai – 75,7 proc. ES).

• Moterims mokamas mažesnis darbo užmokestis. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis

gamyboje ir paslaugose skirtingose ES šalyse narėse 2002 m. varijavo nuo 11,8 proc. iki 31,6

proc., vidurkis buvo 23,0 proc. 2007 m duomenimis ES vidurkis pagerėjo – 21,6 proc., bet

išliko didelė amplitudė skirtingose šalyse: nuo 13,5 proc. iki 31,0 proc. Už kiekvieną dirbtą

valandą moterims vidutiniškai ES mokama (bruto darbo užmokestis) maždaug 17 proc.

16

mažiau nei vyrams, ir šis skaičius beveik nekinta. Tai dalinai paaiškinama dėl moterų

dirbamos ne visą darbo dienos.

• Nacionalinių parlamentų narių moterų dalis nuo 1997 m. iki 2008 m. padidėjo nuo 16 proc.

iki 24 proc. ES, tačiau pavienių šalių rezultatai labai skiriasi – nuo 9 proc. iki 46 proc. Šiuo

metu tik vienuolikoje valstybių narių parlamentuose moterų yra daugiau kaip 30 proc. – toks

lygis laikomas būtinu, kad moterys turėtų realios įtakos politiniuose sprendimuose.

• Moterys ir vyrai vis dar labai nevienodai pasidaliję šeimos pareigomis. Europos Sąjungoje

daugiau kaip 6 milijonai 25–49 metų amžiaus moterų tvirtina dėl šeiminių įsipareigojimų

esančios priverstos nedirbti arba dirbti ne visą darbo dieną.

• Moterims kyla didesnis skurdo pavojus nei vyrams. Vyresnių nei 65 metų moterų skurdo

rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas ES šalyse narėse 2008 m. sudarė 26

proc. ir tai yra 5 proc. daugiau nei vyrų, po socialinių išmokų atitinkamai moterų ir vyrų

skurdo rizikos lygis – 22 proc. ir 16 proc. Be to, reikia pastebėti, jog prieš kelis metus šie

rodikliai kelias procentais buvo mažesni.

• Moterys yra pagrindinės lytinės prievartos aukos. Moterys ir mergaitės dažniau tampa

prekybos žmonėmis aukomis nei kitos lyties atstovai (Europos Komisijos, Eurostato ir

Europos Bendrijų Komisijos ataskaitos tarybai duomenimis).

Skirtingą moterų ir vyrų užimtumą bei ekonominę būklę lemia daugelis veiksnių. Norint

pakeisti esamą situaciją būtina konkrečiai išanalizuoti ir apibrėžti problemas, jų atsiradimo

priežastis bei pasireiškimo mastus. Galima išskirti tokias aktualiausias spręstinas problemas:

• Stereotipinis požiūris į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje kliudo plėtoti

lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje, mažina moterų galimybes įsidarbinti, siekti

karjeros, lemia moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Taip pat stereotipinis požiūris silpnina

moterų pasitikėjimą, dėl ko jos rečiau pradeda kurti nuosavą verslą, rečiau nusprendžia plėsti

savo įmonės veiklą nacionaliniu arba tarptautiniu mastu.

• Per mažos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus vaikus auginančioms moterims.

Moterys, auginančios vaikus, patyria įvairių sunkumų tiek įsidarbindamos, tiek siekdamos

karjeros darbe. Įsipareigojimai šeimoje trukdo moterims skirti daugiau laiko darbui arba

kurti, plėsti nuosavą verslą.

• Sunkiau įsidarbinti vyresnėms moterims negu vyresniems vyrams. Naujosios technologijos

dažnai laikomos per sudėtingomis naudotis vyresniems žmonėms. Trūksta apmokymų ir

perkvalifikavimo kursų, leidžiančių vyresnio amžiaus moterims arba po pertraukos

grįžusioms į darbo rinką atitikti darbdavių keliamus reikalavimus. Taip prarandama ir

tinkamai nepanaudojama vyresnio amžiaus moterų sukaupta vertinga darbo pirtis.

17

• Profesinis ir sektorių susiskaldymas pagal lytį per pastaruosius kelerius metus daugelyje ES

valstybių narių išliko beveik nepakitęs. Tai rodo, kad moterų užimtumas didėjo tuose

sektoriuose, kuriuose jau vyravo moterys. Taip neišnaudojamas skirtingų lyčių potencialas.

Geresnė lyčių pusiausvyra studijų ir profesinėje srityse galėtų prisidėti prie būsimų įgūdžių ir

darbo rinkos poreikių tenkinimo. Reikia nepamiršti, jog kiekvienoje srityje, kiekviename

sektoriuje yra darbų tiek vyrams, tiek moterims pagal jų sugebėjimus.

• Skiriasi moterų ir vyrų darbo užmokestis. Šį skirtumą lemia tiek horizontali, tiek vertikali

darbo rinkos segregacija, darbas ne visą darbo dieną, kiti veiksniai. Tai sąlygoja moterų

finansinę priklausomybę nuo vyro ar kitų jas išlaikančių asmenų, be to, senatvėje padidėja

moterų skurdo rizikos lygis.

• Nepakankamas moterų teisinis raštingumas. Dažnai moterys neturi informacijos apie joms

numatytas teisines garantijas (apie nėščių, neseniai pagimdžiusių moterų darbo sąlygas,

atostogas ir panašiai). Tik nedaugelis moterų ir vyrų susipažinę su Lietuvos Respublikos

moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, per mažai turi informacijos apie tai, kur kreiptis,

jeigu mano esą diskriminuojami. Menkai visiems žinomos Europos Sąjungos teisės aktų

nuostatos dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo ir socialinėje srityje. Teisinis

neišprusimas neleidžia moterims kovoti už savo teises, stabdo nuosavo verslo kūrimą

nacionaliniu arba tarptautiniu mastu, užkertą kelią tinkamai pasinaudoti ES finansine parama,

kuria būtų galima finansuoti kvalifikacinius kursus arba nuosavo verslo plėtrą.

• Nelygiai atstovaujama moterims ir vyrams tiek Lietuvos Respublikos Seime ir savivaldybių

tarybose, tiek ir ES politinėse institucijose. Stokojama moterų noro dalyvauti politinėje

veikloje ir priimant sprendimus, per maža parama vyriausybinėms ir nevyriausybinėms

iniciatyvoms, kurios skatina moterų įsitraukimą į darbo rinką.

• Visuomenė per mažai informuota apie lyčių lygybės naudą, nepakankamai ištirta moterų ir

vyrų darbo ir verslo sričių padėtis, ypač vietos savivaldos lygmeniu. Vis dar vyrauja

patriarchalinės valdžios nuostatos, kurios stabdo moterų norą tobulėti, kurti ir plėsti nuosavą

verslą.

• Per mažai bendradarbiauja įvairios institucinio mechanizmo struktūros, įgyvendindamos

moterų ir vyrų lygias galimybes. Administraciniai barjerai trukdo mažoms įmonėms gauti ES

paramos lėšas, kurios būtų panaudotos personalo apmokymams, visuomenės švietimo veiklai

arba modernizuojant, plečiant įmonės veiklą.

Pabrėžtina, jog minimos problemos yra persipinusios tarpusavyje. Todėl geriausia šiuos

aspektus nagrinėti kaip sistemą ir taip ieškoti problemų atsiradimo priežasčių bei galimų

sprendimo būdų.

18

2. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ

ASPEKTUS, VERTINIMUI TAIKYTINA TEORIJŲ IR METODIKŲ

STUDIJA BEI TYRIMŲ METODOLOGIJA

2.1. TARPTAUTINIO VERSLO IR INTERNACIONALIZAVIMO TEORIJOS BEI JŲ

PANAUDOJIMO GALIMYBĖS TIRIANT IR VERTINANT

INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS

2.1.1. TRADICINĖS IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIO VERSLO IR

INTERNACIONALIZAVIMO TEORIJOS, NAGRINĖJANČIOS


Tarptautinis verslas buvo žinomas dar prieš mūsų erą, bet kaip mokslo šaka jis pradėtas

nagrinėti tik neseniai. Norint nuodugniai išanalizuoti tarptautinio verslo sąvoką reikia įsigilinti į

jo turinį. Bendrąja prasme tarptautinis verslas tai privačiųjų ar viešųjų įmonių veikla, susieta su

išteklių judėjimu už šalies ribų.

2.1 lentelė. Tarptautinio verslo sąvokos analizė (sudaryta autorės)

Akcentai / Autoriai

M. R

. Czi

nkot

a et

. al,

2005

L. R

. Dla

bay,

J.

C. S

cott,

200

6

J. J.

Wild

and

J.

C. Y

. Han

, 200

8

J. M

orris

on ,

2009

M. A

.Rug

man

, S.

Col

linso

n, 2

009

C. W

. L. H

ill, 2

008.

R. W

.,Grif

fin,

M. W

. Pus

tay.

, 200

5

O. S

henk

ar, Y

. Luo

, 20

04

J. D

.,Dan

iels

, L.

H. R

adeb

augh

D

. P. S

ulliv

an, 2

004

Veikla x x x x Sandoriai, operacijos x x x x x x x Už nacionalinės sienos ribų x x x x x x x x x Prekių ir paslaugų pardavimas x Komerciškumas x x x Organizacinių formų pokyčiai x x Įmonės tikslų tenkinimas x x Vartotojų poreikių tenkinimas x x Partneriai: fiziniai ir juridiniais asmenys, vyriausybė x x x

Kaip matome iš 2.1 lentelės, dažniausiai nagrinėtų autorių pateiktuose apibrėžimuose

minimas akcentas – nacionalinių sienų kirtimas. Tarptautinio verslo sąvokos analizė rodo, kad

tarptautinis verslas yra sandoriai, operacijos. Tuo norima pasakyti, jog tai yra aktyvi veikla, kuria

siekiama patenkinti įmonės tikslus ir klientų poreikius. Taip pat pabrėžiami pokyčiai, kuriuos

sąlygoja skirtingos šalių charakteristikos.

19

Analizuojant tarptautinio verslo ir internacionalizavimo sampratas, galima išskirti tokius

pagrindinius tarptautinio verslo bruožus:

• nauda gaunama pasinaudojant užsienio šalių išteklių ypatumais, rinkų savybėmis,

teisiniais ypatumais, tarpvalstybinių politinių ir ekonominių ryšių specifika;

• kuo didesnis internacionalizavimo laipsnis, tuo lengviau prieinamos globalios

paslaugos;

• papildoma nauda (nuostoliai) gaunama pasinaudojant šalių kultūros skirtumais;

• globališkumas – šiuolaikinio tarptautinio verslo bruožas (pasauliniai informacijos

mainai, pasaulinė finansų rinka, technologinė globalizacija, nacionalinės ir

tarptautinės rinkų sąveikos konvergencija ir divergencija);

• tarptautinis verslas kaip nuolat atsinaujinančių ir sudėtingų profesinių žinių sistema

yra sudėtingesnis nei vietinis verslas;

• svarbiausias tarptautinio verslo strateginis išteklius – informacija, o priemonė –

adaptyvumas (Sekliuckienė J., 2009).

Internacionalizavimas – tai puikus būdas išplėsti įmonės padėtį tarptautinėje verslo

aplinkoje. Internacionalizavimo kaip ir daugumos kitų sąvokų galima rasti įvairių paaiškinimų

(žr. 2.2 lentelę). Kaip matome iš lentelės, nagrinėti autoriai skirtingai apibrėžia šią sąvoką.

Dažniausiai autorių išskiriamas internacionalizavimo sąvokos akcentas – dalyvavimas

tarptautinėse rinkose ir įmonės įsipareigojimų didinamas.

2.2 lentelė. Internacionalizavimo sąvokos analizė (sudaryta autorės)

Akcentai / Autoriai

J. Jo

hans

on, 1

977

E. M

cCle

lland

, 20

04

Shen

kar O

., Lu

o Y

., 20

04

J. C

. Cal

of, P

. B

eam

ish,

199

5

L. S

. Wel

ch, R

. Lu

osta

rinen

, l98

8

Mor

rison

J., 2

009

J. Se

kliu

ckie

nė,

2009

M. A

limie

nė, R

. K

uvyk

aitė

, 200

6

V. T

amaš

evi–

čiau

s,199

7

Z. G

inei

tienė

, 200

5

Veikla x x x x Procesas x x x x x Strategija x Nuoseklus sprendimų priėmimas x x

Rinkų skaičiaus plėtimas x x x x x x Įmonės galimybių analizė x Didinami įsipareigojimai, daly–vavimas tarptautinėse rinkose x x x x x x

Produkcijos, organizacinių formų pokyčiai x x x x x

Konkurencingumo didinimas x

20

Autorė pastebėjo, jog išsamiausią ir efektyviausią apibrėžimą pateikė J. Sekliuckienė

(2009): internacionalizavimas – tai sėkmingas kompanijos tarptautinės veiklos plėtojimas,

geografinių rinkų, produktų, paslaugų ir veiklos operacijų plėtra, taip pat valdymo filosofijos ir

organizacinio elgesio pokyčiai.

J. Sekliuckienė (2009), apibendrinusi mokslinėje literatūros pateiktus tyrimus (Hollensen,

2004; Alimienė ir Kuvykaitė, 2004; Johanson ir Mattson, 1988; Dunning, 1988; Mathevvs, 2006;

Li, 2007), išskiria tokias pagrindines internacionalizavimo proceso teorijas:

• Uppsala internacionalizavimo modelis;

• inovacijomis pagrįstas internacionalizavimo modelis;

• sandorio sąnaudų analizės modelis;

• ryšių tinklo modelis;

• eklektinė paradigma – OLI modelis;

• LLL modelis;

• integruotas turinio – proceso modelis.

Pirmąsias penkias teorijas galima vadinti tradicinėmis, mokslininkų pripažintomis,

internacionalizavimo proceso teorijomis, o dvi paskutiniosios – LLL modelis ir integruotas

turinio – proceso internacionalizavimo modelis – yra pakankamai naujos teorijos, sukurtos ir

pasiūlytos mokslinei bendruomenei prieš keletą metų, todėl keliančios daug diskusijų

tarptautinio verslo organizavimo tyrėjų tarpe (Sekliuckienė J., 2009).

Uppsala internacionalizavimo modelį (U modelis) pateikė J. Johanson ir L. G. Vahlne

(1977). Jie teigia, kad internacionalizavimas yra ilgas laipsniškas procesas, kai įmonė vis

daugiau sužino apie užsienio rinkas ir, tuo pačiu, didina savo išteklius, siekdama didinti

įsitraukimo laipsnį užsienyje. U modelis pateiktas 2.1 paveiksle.

Struktūros aspektai Pokyčio aspektai

Rinkos įsipareigojimai Sprendimai įsipareigoti Rinkos išmanymas Esama veikla

2.1 pav. Internacionalizavimo procesas pagal Uppsala modelį (Johanson J., Vahlne A., 1977)

Uppsala modeliu paaiškinami du pagrindiniai internacionalizavimo bruožai:

1) internacionalizavimas atsiranda keturių skirtingų įsitraukimo į tarptautinę veiklą stadijų

grandinėje (žr. 2.3 lentelę). Įsitraukimo lygis yra susijęs su įmonės rinkos patirtimi ir

sprendimais dėl įsipareigojimų lygio;

2) psichologinis atstumas tarp kompanijos ir jos užsienio tikslinių rinkų didėja

internacionalizavimo proceso metu. Psichologinis atstumas apima kultūrinius, politinius,

21

kalbos ir kitus skirtumus, kurie veikia informacijos tarp kompanijos ir rinkos tėkmę.

2.3 lentelė. Internacionalizavimo stadijos pagal Uppsalos modelį (Johanson J., Vahlne A., 1977)

Stadija Apibūdinimas 1-oji Nėra reguliarios eksporto veiklos 2-oji Eksportas per nepriklausomus atstovus 3-oji Eksportas per pardavimo padalinius 4-oji Gamyba užsienyje

Inovacijomis pagrįstas internacionalizavimo modelis (I modelis). Jo koncepcija paremta

internacionalizavimo procesų stadijomis, pateiktomis 2.4 lentelėje. Planavimo operatyviu lygiu I

modelis grindžiamas eksporto dalies bendruose pardavimuose rodikliu, kuris gali veikti įmonės

įsitraukimo į tarptautinę veiklą lygį.

2.4 lentelė. Inovacijomis pagrįsto internacionalizavimo modelis (Alimienė M. ir Kuvykaitė R., 2004)

Stadija Apibūdinimas Eksporto/pardavimų santykis

1. Vietinis marketingas Įmonė domisi tik vietine rinka ir visiškai neeksportuoja 0 proc.

2. Pasirengimas eksportuoti

Įmonė ieško informacijos ir vertina eksporto veiklos galimybes Artimas 0 proc.

3. Eksperimentinė veikla Pradedama eksportuoti nedidelius prekių kiekius. Fizinė ir kultūrinė distancija ribota 0–9 proc.

4. Aktyvi veikla Sistemingai siekiama didinti pardavimus eksportuojant į kelias šalis 10–39 proc.

5. Įsipareigojanti veikla Įmonė priklauso nuo užsienio rinkų – sudaro licencinius susitarimus ar tiesiogiai investuoja Daugiau kaip 40 proc.

Uppsala ir inovacijomis pagrįsto modelių skirtumas – įmonės internacionalizavimo

priežastys. U modelyje didžiausias dėmesys skiriamas užsienio rinkos žinių įgijimui,

didėjantiems įsipareigojimams ir išteklių paskirstymui užsienio rinkose. O I modeliu

internacionalizavimas aiškinamas kaip įmonės inovacijų rezultatas (Moen Q., Servais P., 2002).

U modelis ir I modelis panašūs tuo, kad internacionalizavimą pateikia kaip laipsnišką,

mažinančio verslo riziką ir priverstinį įmonės ir jos aplinkos pokyčių adaptacijos procesą. Be to,

nagrinėjamos internacionalizavimo kliūtys, tokios kaip kalbos ir kultūrų skirtumai, lėtas

tarptautinių komunikacijų ir transportavimo greitis, lėtesnis žinių apie užsienio rinkas gavimas ir

tai sąlygoja didėjančią internacionalizavimo riziką (Oviatt B. M., McDougall P. P., 1994).

Sandorio sąnaudų analizės modelis. Jame teigiama, jog kompanijos plečiasi tol, kol

papildomos veiklos organizavimo kompanijos viduje sąnaudos susilygina su sąnaudomis, kurias

22

ji patirtų pasinaudodama prekybos agentų ir kitų tarpininkų paslaugomis. Remiantis sandorio

sąnaudų analizės modeliu, galima analizuoti ryšį tarp sandorio sąnaudų ir rinkos valdymo būdų.

Išskiriamos dvi rinkos valdymo alternatyvos: eksternacionalizavimas ir internacionalizavimas.

Rinkos valdymo sprendimai priklauso nuo: išorinės aplinkos neapibrėžtumo (kai išorinė aplinka

yra nepastovi, kompanijos dažnai renkasi saugų elgesį, t. y. eksternacionalizuojasi, nes taip rizika

perkeliama tarpininkams) ir vidinio neapibrėžtumo (siejama su sunkumu kontroliuoti eksporto

tarpininkų veiklą. Kuo vidinis apibrėžtumas didesnis, tuo ir poreikis internacionalizuoti

didesnis); informacijos asimetriškumo (Sekliuckienė J., 2009).

Ryšių tinklo modelis. Jį sukūrę J. Johansono ir L. G. Mattsono (1988) rinkas analizuoja

kaip įmonių tarpusavio santykių tinklus. Pagrindinė šių tinklų atsiradimo priežastis yra ta, kad

įmonėms reikia išplėstinių žinių vienai apie kitą, kad galėtų veikti kartu. Ryšiai gali būti

ekonominiai, teisiniai, techniniai, atsižvelgiant į tai, kokios įmonės dalyvauja ryšių tinkle. Kuo

daugiau išteklių yra sukaupusi kompanija, tuo stipresnė jos pozicija tinkle. Šiame modelyje

svarbiausia yra ne pati kompanija, o jos ilgalaikiai ryšiai su kitomis kompanijomis ar jų grupėmis

(Johanson J., Mattson L.G, 1988).

Analizuodami gamybos įmones, minėti autoriai teigė, kad internacionalizavimo laipsnis

priklauso nuo skirtingų nacionalinių gamybos dalių tinklų stiprumo ir skaičiaus (žr. 2.2 pav.).

Internacionalizavimas galima trimis būdais: tarptautinė plėtra – siekiant tam tikrų pozicijų

naujuose nacionaliniuose ryšių tinkluose; skverbimasis – plečiant pozicijas tinkluose, kuriuose

įmonė jau veikė iki šiol; tarptautinė integracija – koordinuojant pozicijas skirtinguose

nacionaliniuose tinkluose.

Rinkos internacionalizavimo laipsnis (gamybos tinklas)

žemas aukštas

Įmon

ės

inte

rnac

iona

li –

zavi

mo

laip

snis

že

mas

Ankstyvasis pradininkas Vėlyvasis pradininkas

aukš

tas

Vienišasis tarptautininkas Vienas iš daugelio tarptautininkų

2.2 pav. Ryšių tinklo modelis (Johanson J., Mattson L. G., 1988)

S. Carter ir P. Rosa (1998) pabrėžė, kad tinklinis bendravimas turėtų būti naudingesnis

moterims, kadangi jos lengviau užmezga bendravimą ir ryšius. Tačiau J. Ibarra (1993) teigė, jog

dėl kitų socialinių reikalų, moteris verslininkės dažnai neturi laiko tinkliniam bendravimui, ypač

oficialiam. E. McClellandas (2004) pastebėjo, jog moterims priimtinas tinklinis bendravimas,

23

nes jos ieško draugiškumo ir paramos, kartu susidaro informacijos perdavimo kanalai, kurie labai

padeda moterims verslininkėms.

Eklektinė paradigma – OLI modelis. Bene populiariausia ir dažniausiai taikoma yra

Dunning (1988) teorija, vadinamoji eklektinė paradigma. Teorija teigiama, kad tarptautinės

kompanijos konkurencinius pranašumas įgyja turėdamos specifinius ir unikalius išteklius, kurių

konkurentai negali nukopijuoti. Konkurencinio pranašumo šaltiniai gali būti unikalaus turto

valdymas ir jo naudojimas, gebėjimas mažinti sandorių sąnaudas ir pan. Dunning teigimu, savo

skverbimąsi į užsienio rinkas įmonės grindžia trijų unikalių ir specifinių įmonės išteklių sąveika:

nuosavybės sąlygoti pranašumai; šalių ar regionų geografinis patrauklumas; multinacionalinės

įmonės internacionalizavimo pranašumai (Sekliuckienė J., 2009).

Moderniosios internacionalizavimo teorijos pritaiko senųjų teoretikų mintis šiuolaikiniam

kintančiam gyvenimui. Svarbiausios iš jų bus žemiau aptartos

LLL internacionalizavimo modelis. Mathews (2006) pasiūlytas LLL (angl. linkage,

leverage, learning) internacionalizavimo modelis aiškina naujų globalių kompanijų (iš greitai

besivystančių šalių) įsiskverbimo į kitas rinkas tikslus ir metodus. Pagrindiniai LLL modelio

bruožai: susijungimas su užsienio įmonėmis; įtakos užsienio kompanijoms darymas; mokymasis.

Remiantis šiuo modeliu, susijungimas su užsienio įmonėmis ir įtakos darymas užsienio

kompanijoms yra esminis strateginis naujų globalių konkurentų tikslas. Mokymasis reiškia, kad

tarptautinės kompanijos iš greitai besivystančių šalių turi įvertinti pirmuosius du modelio

aspektus ir tik tada, atsižvelgdamos į buvusias klaidas ir sėkmingus įsiskverbimus į kitas rinkas,

pritaikyti sėkmingiausią susijungimo su užsienio įmone patirtį.

Integruotas turinio – proceso internacionalizavimo modelis sukurtas Li (2007). Jis

sujungia Dunning (1988) OLI ir Mathews (2006) LLL internacionalizavimo modelius. Naujame

modelyje skiriami šeši tarptautinių kompanijų internacionalizavimo proceso etapai:

• etapas iki eksporto;

• etapas, kai įmonės eksportas yra nereguliarus;

• reguliaraus eksporto etapas;

• naujai atsiradusi multinacionalinė įmonė;

• besiplėtojanti multinacionalinė kompanija;

• stipri, subrendusi multinacionalinė kompanija.

Remiantis modelio autoriumi, galima teigti, kad pirmi trys etapai priskiriami pradiniam

tarptautinės kompanijos plėtojimosi etapui, o likusieji trys – labiau patyrusioms tarptautinėms

kompanijoms, kurios jau yra internacionalizavusios savo veiklą, etapui. T. y. tokioms

kompanijoms, kurios gali save laikyti lygiaverte globalia konkurente kitoms tarptautines

operacijas vykdančioms kompanijoms (Sekliuckienė J., 2009).

24

Apibendrinant internacionalizavimo teorijas galima teigti, kad teorijos skiriasi savo

analizės objektais. Upsalos internacionalizavimo modelyje objektas yra kompanija, inovacijomis

grįstame internacionalizavimo modelyje – inovacijos, sandorių sąnaudų modelyje – sandoriai ar

jų grupės, ryšių tinklo modelyje – įvairus ryšiai tarp vienos kompanijų grupės su kita kompanijų

grupe, eklektinės paradigmos objektas yra unikalūs ir specifiniai kompanijos ištekliai, LLL

internacionalizavimo modelyje – tiesioginės užsienio investicijos, integruoto turinio – proceso

internacionalizavimo modelyje strateginio pasirinkimo procesas.

Išanalizavus visas internacionalizavimo teorijas galima pastebėti, jog lyčių aspektai ir lyčių

lygybės siekiai juose beveik neminimi. Tik ryšių tinklo modelio interpretuotojai mano, jog šis

internacionalizavimo modelis turėtų būti naudingesnis labiau moterims nei vyrams

verslininkams.

2.1.2. INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI IR SKVERBIMOSI Į RINKAS BŪDAI,

NAGRINĖTI LYČIŲ ATŽVILGIU

Pasak V. Tamaševičiaus (1997), internacionalizavimo procesas reiškia, kad įmonės

susikuria ir gerina tam tikrą poziciją tarporganizaciniuose ryšių tinkluose. Tai galima pasiekti

trimis būdais:

• Susikuriant sau naują poziciją egzistuojančiuose tarporganizaciniuose ryšių

tinkluose, pvz., įeinant į užsienio rinką. Tai bus plėtimasis.

• Gerinant savo poziciją jau turimuose nacionaliniuose tarporganizaciniuose ryšių

tinkluose – skverbimasis.

• Gerinant koordinaciją tarp pozicijų užimamų skirtinguose nacionaliniuose

tarporganizaciniuose ryšių tinkluose – tarptautinė koordinacija.

Įmonės galimybės taikyti kiekvieną iš šių būdų skirsis priklausomai nuo rinkos

internacionalizavimo laipsnio.

T. Madsenas (1998) teigia, kad internacionalizavimo proceso efektyvumą lemia

kompanijos charakteristikos, eksporto politikos tobulumas ir išoriniai rinkos veiksniai. Jis daro

išvadą, jog internacionalizavimo proceso stabilumą gali užtikrinti tokie kompanijos veiksmai:

pirmiausiai tikslinga visiškai išnaudoti anksčiau įsisavintas užsienio rinkas, o tik tada skverbtis į

naujas; kurti patikimus asmeninius kontaktus kitose šalyse; ištirti, kaip veikia rinka; pritaikyti

prie rinkos specifikos savąją marketingo strategiją.

Daugelis autorių pripažįsta, jog tarptautinio verslo strategija labai priklauso nuo

skverbimosi į rinką būdo. Skirtingi autoriai skirtingai detalizuoja ir nevienodai apibūdina tuos

būdus. Autorių analizė pateikta 2.5 lentelėje. Kaip matome iš lentelės, dažniausiai autoriai

25

nagrinėja tokius būdus: eksportas, užsienio filialų atidarymas, licenzijos ar frančizės įsigijimas,

bendros įmonės kūrimas bei tiesioginis investavimas.

2.5 lentelė. Įėjimo į tarptautines rinkas būdai (sudaryta autorės)

Aut

oria

i

Kle

indl

B.,

2007

Doo

le I.

ir L

owe

R.,

2004

K

uvyk

aitė

R.,

1997

Pran

ulis

V.ir

kiti

, 200

8

Žvirb

lis A

., 20

00

Cat

eora

P. R

. ir G

haur

i J.

L., 2

007

Muh

lbac

her H

. ir

Dah

ringe

r L.,

2006

C

zink

ota

M. R

ir Il

kka

A,

2007

Ber

kow

itz E

. ir k

iti, 1

992

Bra

dley

F.,

2005

Etza

l M. J

. ir k

iti, 2

007

Kot

ler P

., K

elle

r K.,

2009

McC

arth

y, E

. J.,

Perr

eaul

t, W

. D.,

2005

St

one,

M. A

., M

cCal

l J.B

., 20

04

Įėjimo į tarptautines rinkas būdai

Internetas X X X „Piggybacking“ X X Eksportas X X X X X X X X X X X X X X Tiesioginis X X X X X Netiesioginis X X X X Užsienio agentų tarpininkavimas X X X X X X X X

Užsienio filialai X X X X X X X X Licencija X X X X X X X X X X X X X Frančizė X X X X X X X X Kontraktai X X X X X X X X Strateginiai aljansai X X X X X X Bendra įmonė X X X X X X X X X X X X X X Dukterinė įmonė X X X X X Ilgalaikės nuomos sutartis X

Tiesioginis investavimas X X X X X X X X X

Kompanijos įsigijimas X

Multinacionalinės korporacijos X X X X

Gamyba užsienyje X X

Reikėtų nepamiršti paminėti, kad įmonės augimas internacionalizuojantis yra lėtas

procesas. Pažymėtina, jog vienas iš barjerų priimant sprendimą dėl įmonės veiklos plėtimo

tarptautiniu mastu yra įmonės vadovų neryžtingumas, nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimais

užsienio partneriais. Įmonė, parduodama produktą, visų pirma įsitvirtina vietinėje rinkoje.

Jausdamasi pajėgia plėstis toliau ji pradeda ieškoti galimybės realizuoti savo produkciją kitose

rinkose. Bėgant laikui, įmonė įgauna eksporto patirties ir vėliau išsiplečia į artimiausias rinkas,

pasitelkdama sudėtingesnes eksporto formas, tokias kaip bendradarbiavimas bendroje įmonėje.

(Albaum G. et. al., 2008).

26

Internacionalizavimo procesų teorijų analizė parodė, kad šioje srityje nenagrinėjami lyčių

aspektai. Moterys ir vyrai nevienodais tikslais kuria įmones, nevienodai jas organizuoja ir valdo,

todėl tikėtina, jog ir plėtros būdai bei priemonės bus pasirenkamos skirtingos. Kol kas teorija to

nenagrinėjo.

2.1.3. MOTYVAI IR BARJERAI VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO METU,

NAGRINĖTI LYČIŲ ASPEKTAIS

Motyvai, skatinantys kompanijas plėstis į tarptautines rinkas, daugelio autorių apibūdinami

labai nevienodai. Vieni autoriai išskiria tik keletą motyvų, kiti daugiau, bandydami juos

suskirstyti į grupes pagal kokius nors požymius. Dažnai tos skirtingų autorių minimos motyvų

grupės yra panašios, tik kitaip pavadintos. Pavyzdžiui, amerikiečių mokslininkai M. Czinkota ir A.

Ronkainen (1998) bei E. Cundiff ir M. Hilger (1988) išskiria vidinius ir išorinius motyvus:

vidiniai motyvai skatina kompanijas strateginiams pokyčiams, o išoriniai skatina jas aktyviai

reaguoti į aplinkos pokyčius ir prisitaikyti prie jų, keičiant savo veiklą. Tačiau P. Žukauskas

(2006) teigia, jog toks skirstymas labai reliatyvus ir abejotinas, kadangi autorių klasifikacijoje

persipina reiškinių kategorijos – tampa neaišku, ar motyvas laikytinas vidiniu (arba išoriniu)

kompanijos, ar savosios šalies rinkos atžvilgiu.

Kiti autoriai, pavyzdžiui, A.Ball ir H.McCulloch (2004) išskiria agresyvius ir gynybinius

kompanijų veiklos užsienio rinkose motyvus. Agresyvūs motyvai, anot autorių, siejami su noru

vienaip ar kitaip padidinti pelną, pardavimus ir rinkos dalį, o gynybiniai – su siekimu visa tai

išsaugoti. Tačiau pripažįstama, kad veiklos užsienio rinkose motyvai, kurie priskiriami prie

agresyviųjų, taip pat gali būti laikomi ir gynybiniais. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai

kurie iš motyvų, vadinamų agresyviais, sutampa su vadinamaisiais vidiniais motyvais, o kai

kurie gynybiniai motyvai – su išoriniais.

UNCTAD (2006) metinėje ataskaitoje kompanijų internacionalizavimo motyvai skirstomi į

vidaus rinkos sąlygotus motyvus, vadinamuosius stūmimo motyvus ir užsienio šalies sąlygotus

motyvus, vadinamuosius traukimo motyvus. Stūmimo motyvai apima rinkos ir prekybos sąlygas,

produkcijos kaštų mažinimo, vietines verslo sąlygas ir vyriausybės vykdomą politiką įmonių

atžvilgiu. Traukimo motyvai susiję su užsienio šalių siekiu pritraukti kuo daugiau tiesioginių

užsienio investicijų į šalį (Sekliuckienė J., 2009).

E. McClelland (2004) cituodama Bilkey (1978) mano, jog kompanijos eksportuoti savo

veiklą gali būti motyvuotos dėl užsienio šalių klientų ar tiekėjų, netikėtais užsienio užsakymais. Ši

autorė išskiria, jog stipriausia motyvacija – galimybė vystytis naujose plačiose rinkose, palyginus

su esama ribota vietine rinka ir mažėjančiu pelnu. Pelnas yra daugelio autorių minimas svarbus

27

motyvacinis elementas. Tačiau mažoms įmonėms su nedidele internacionalizavimo patirtimi gali

labiau rūpėti ne pelnas, o vystymosi potencialas naujose rinkose (E. McClelland, 2004).

Apibendrinant įvairių autorių išvadas apie kompanijų internacionalizavimo motyvus,

galima pateikti P. Žukausko (2006) plačiausiai paminėtus pagrindinius aspektus:

• vietinės rinkos prisotinimas

kompanijos gaminamais produktais;

• spartesnis kitų kraštų rinkų augimas;

• turimas unikalus produktas ar

technologinis pranašumas;

• ypatinga informacija;

• baigiamoji produkto gyvavimo fazė;

• pagrindinių vartotojų persikėlimas į

kitas šalis;

• rizikos diversifikavimas;

• gamybos kaštų mažinimas;

• garantuotas žaliavų tiekimas;

• ekologiniai reikalavimai;

• aukštesnių kainų paieška;

• mažesnės konkurencijos paieška;

• pažangiausių technologijų

įsisavinimas;

• užsienio šalių vyriausybių teikiamos

lengvatos;

• savo šalies vyriausybės eksporto

skatinimo politika;

• kompanijos įvaizdžio kūrimas.

Vienas ar keli iš šių motyvų sąlygoja kompanijų sprendimus skverbtis į užsienio šalių rinkas.

Taip ir pradedama veikla jose. Kitas teorinės analizės aspektas yra užsienio prekybos barjerai,

su kuriais dažniausiai susiduria kompanijos veiklos internacionalizavimo procese. Pagrindiniai

literatūroje minimi užsienio prekybos ribojimo argumentai yra šie: nacionalinė gynyba,

bedarbystė, savigyna, naujų veiklos sričių apsauga, sąžininga konkurencija, dempingas.

Tie patys autoriai mini ir dažniausiai pasitaikančius užsienio prekybos ribojimo būdus, su

kuriais susiduria eksportuotojai. Tuos būdus autoriai dažniausiai skirsto į muitus ir netarifinius

tarptautinės prekybos barjerus: subsidijos, importo kvotos, embargas, savanoriškas eksporto

apribojimas, vietinės gamybos sąlyga, standartai ir kiti reglamentai, licencijos ir kiti leidimai,

marketingu ypatumai (Žukauskas P.,2006).

Kiti autoriai atkreipia dėmesį į keletą vidinių veiksnių, trukdančių kompanijoms sėkmingai

veikti užsienio rinkose. Pavyzdžiui, E.Dichtl, H.Koeglmayr ir S.Mueller, teigia, kad apie

trečdalis kompanijų galėtų tikėtis sėkmės užsienyje, tačiau tam trukdo silpnas kalbų mokėjimas,

nepakankama darbuotojų kvalifikacija, nesugebėjimas atlikti marketingo tyrimų bei suformuoti

paskirstymo kanalų kituose kraštuose. L.Leonidou daro išvadą, kad svarbiausi vidiniai kompanijų

barjerai, trukdantys internacionalizuoti veiklą, yra nemokėjimas konkuruoti, per aukšti gamybos

ir marketingo kaštai ir informacijos apie rinkas trūkumas.

B. Orser (1999) išskyrė specifinius lyčių iššūkius ir savybės, kurios turi įtakos sprendimui

dėl internacionalizavimo. Ši autorė iš moterų verslininkių interviu metu sužinojo, jog dauguma

28

moteriškos lyties atstovių jautėsi netinkamai ir nerimtai įvertintos, kai nusprendė savo verslą

internacionalizuoti. Be to, joms buvo iškelti du barjerai: dažnai keliaujančių moterų fiziologinis

saugumas bei šeimos įsipareigojimų nevykdymas dėl ilgų ir dažnų kelionių. Nelson (1987)

mano, jog moterys į verslumą žiūri su neigiamu įsitikinimu dėl savo neišsilavinimo ir patirties

stokos, dėl to susiduria su informacijos ir sugebėjimų trūkumu, kurių prireiktų verslą

internacionalizuojant. Vis tik dauguma autorių pagrindinį barjerą vadina šeima, taip pat

pridedami kultūrinių sąlygų sunkumai. Tačiau E. McClelland (2004) pateikia kitų autorių, tokių

kaip Neider (1987), Cately ir Hamilton (1998), Schart (1979) ir kitų, mintis, kad šiais laikas nėra

barjerų, kurie priklausytų nuo lyties, esą verslą internacionalizuoti arba ne tėra tik apsisprendimo

reikalas.

29

2.2. TARPTAUTINIO MARKETINGO TEORIJOS BEI JŲ PANAUDOJIMO

GALIMYBĖS TIRIANT IR VERTINANT INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS

LYČIŲ ASPEKTAIS

2.2.1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIO MARKETINGO TEORIJOS, NAGRINĖJANČIOS

VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS LYČIŲ ASPEKTAIS

Tarptautinis marketingas kaip ir vietinis marketingas yra susijęs su vartotojų ir įmonės

tikslų patenkinimu, skiriasi tik sudėtingumo mąstas. Sugebėjimas įvertinti įvairių šalių rinkų

skirtingumus ir prie jų prisiderinti yra esminis tarptautinio marketingo sėkmės raktas. Kai rinkos

užpildomos konkurentų, atsiranda didžiulė pasiūla, įmonei reikia ieškoti naujų rinkų, naujų būdų

patenkinti kintančius vartotojų poreikius. Vienas iš tokių būdų – marketingas orientuotas į lytis.

Bene plačiausiai tarptautinį marketingą apibrėžia užsienio autoriai I. Doole ir R. Lowe

(2004). Paprastai kalbant: tarptautinis marketingas įtraukia įmonės priimti vieną ar kelis

marketingo komplekso sprendimus už valstybės sienos ribų. Sudėtingesnis apibrėžimas:

tarptautinis marketingas priverčia įmones kurti gamybos ir veikimo priemones pasauliniu mastu

bei koordinuoti marketingo strategijas globaliu lygiu. Taip pat įdomus naujausias lietuvių

autoriaus R. Časo (2009) apibrėžimas, kuriame įvedamas naujas elementas – informacijos

srautai: tarptautinis marketingas – tai prekių, paslaugų ir informacijos marketingas už savo šalies

ribų, tarptautinėje aplinkoje.

Skverbiantis į užsienio rinkas išskiriamos kelios tarptautinio marketingo strategijos, kurios

identifikuojamos skirtingai. Labiausiai vyrauja standartizavimo ir adaptavimo (diferencijavimo)

strategijų išskyrimas. Jas aprašo tokie autoriai: P. Kotler ir K. Keller (2009), M. R. Czinkota ir

A. Ilkka (2007), B. Kleindl (2007), W. J. Stanton, M. J. Etzel ir B. J. Walker (1991), F. Bradley

(2005), E. J. McCarthy ir W. D. Perreault (2005), R. Časas (2009), V. Pranulis ir bendraautoriai

(2008). Esminis skirtumas tarp standartizavimo ir adaptavimo strategijų, tai tos pačios strategijos

taikymas visose rinkose, neatsižvelgiant į vartotojų poreikius (standartizacija), ir išsamus klientų

poreikių analizavimas, patenkinimas ir strategijų pritaikymas skirtingose šalyse prie skirtingų

poreikių (adaptavimas).

Kiti autoriai išskirias 3 tarptautinio marketingo strategijas: nediferencijuota, diferencijuota

ir koncentruotą. Tokių minčių šalininkai: E. Berkowitz ir bendraautoriai (1992), A. Gaižutis

(2004), A. Žvirblis (2000), P. Baines (1998) bei R. Kuvykaitė (1997). Paprasčiausia strategija –

nediferencijuotas marketingas, kuris tinka nebent smulkioms rinkoms atskirose šalyse, kurias

galima priimti kaip vienalytes ir jose tikimasi vienodos visų vartotojų reakcijos į marketingo

veiksmus. Diferencijuotas marketingas – reikia detaliai tirti ir segmentuoti rinkas su skirtingais

makroekonomikos elementų poveikiais užsienio šalyse. O koncentruotą marketingą taiko tos

30

firmos, kurios sugeba išryškinti ir turi galimybę maksimaliai patenkinti specifinius poreikius

kuriame nors užsienio rinkos segmente (Žvirblis A., 2000).

Tarptautinis marketingas skiriasi priklausomai nuo įmonės įsitraukimo lygio į tarptautinę

rinką. Gana vieningai išskiriami tarptautinio marketingo tipai: eksporto, multinacionalinis ir

tarptautinis. Tokiam skirstymui pritaria: A. Žvirblis (2000), I. Doole, R. Lowe (2004), R.

Hunerberg (1994), A. Gaižutis (2004), R. Kuvykaitė (1997). Eksporto marketingas nėra labai

sudėtingas, multinacionaliniame tipe vyrauja adaptavimas, prisitaikymas prie rinkų, o

tarptautinio marketingo metu stengiamasi išlaikyti vieningą standartizuotą strategiją.

2.3 pav. Tarptautinė marketingo strategija (Melnikas B. ir kt., 2008).

Tarptautinio marketingo strategijos kūrimas ir diegimas yra daug sudėtingesnis procesas

nei vietinės rinkos strategijos dėl didesnio skaičiaus komplikuotų aplinkų, nepastovumo ir įvairių

rizikų. Tačiau kai kurie autoriai dažniausiai remiasi įprastinėmis, tipinėmis tyrimo kryptimis –

tarptautinį marketingą nagrinėja naudodami tradicinį klasikinio marketingo komplekso modelį,

papildydami jį kai kuriais tik tarptautiniam marketingui būdingais elementais (Žukauskas P.,

2006). Kiti autoriai teigia, jog tarptautinės marketingo strategijos pirmasis etapas turi būti

apsisprendimas prekiauti užsienio rinkose. Tokios marketingo strategijos pavyzdys pateiktas 2.3

pav. Ph. Kotleris (2009) pirmiausia siūlo išanalizuoti tarptautinio marketingo aplinką, o tada

priimti sprendimą dėl įėjimo į tarptautines rinkas. Esant teigiamam sprendimui, pasirenkamos

rinkos ir galimi skverbimosi būdai. Tada konkrečioms rinkoms sudaromos marketingo strategijos

bei programos ir organizuojamas tarptautinis marketingas, tai yra marketingo strategija

įgyvendinama praktiškai (Melnikas B. ir kt., 2008).

31

2.2.2. VARTOTOJŲ ELGSENOS NAGRINĖJIMAS LYČIŲ ASPEKTU – SVARBI

PRIELAIDA PLĖTOTI TARPTAUTINĮ VERSLĄ

Vartotojų elgsena tampa vis svarbesniu marketingo tyrimų objektu ir sėkmingo verslo

plėtojimo priemone. Ištyrus ir supratus įvairius klientų elgsenos aspektus galima tiksliau

numatyti būsimą paklausą. Vartotojų elgsena – individų veiksmai, susiję su prekės įsigijimu bei

vartojimu ir apimantys jų poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas,

atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę (Melnikas B. ir kt., 2008). Dar mokykloje sužinome,

kad berniukai ir mergaitės skiriasi savo biologija, fiziologija, o suaugus skirtumai dar labiau

išryškėja. Tad kodėl gi nepasinaudojus tuo ir nepradėjus kurti prekių ir paslaugų, kurios

patenkintų skirtingus lyčių poreikius? Moterys sudaro daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų

ir jos daro įtaką apytikriai 80 proc. pirkimų, moterų ir vyrų poreikiai ir hobiai yra skirtingi, todėl

marketingas orientuotas į moteris yra pelninga sritis.

Vartotojų elgsenos teorijai būdingi šie keturi principai:

• Vartotojas yra šeimininkas. Produktai ar paslaugos atmetamos arba priimamos

pagal tai, kiek jos atitinka žmonių poreikius ir gyvenimo būdą.

• Norint sėkmingai veikti rinkoje, reikia suprasti vartotojų motyvaciją ir jų elgesį.

Tam labai praverčia moksliniai tyrimai.

• Vartotojų elgseną galima paveikti.

• Įtikinti vartotojus, paveikti jų elgseną galima tik remiantis įstatymais, etikos

normomis. Vartotojus būtina gerbti (Melnikas B. ir kt., 2008).

Vartotojų elgsena priklauso nuo daugelio veiksnių, tiesiogiai susijusių su jų asmenybe ar

formuojamų aplinkos. Šiuos veiksnius galima sugrupuoti. Vartotojų elgsenos modelis

tarptautiniame marketinge pavaizduotas 2.4 pav.

Vartotojų elgsenos tyrimų kontekste išryškėja vartotojo suvokimo, kontroliuojančio ryšį

tarp asmenybės ir jo aplinkinio pasaulio, pažinimo reikšmė. Kita vertus, atliekant suvokimo

studijas, būtina įvertinti permainas, susijusias su pastarojo meto vartotojų – moterų ir vyrų

kintančiais vaidmenimis. Šiuo atveju paminėtinas išaugęs moters aktyvumas visuomenėje bei

šeimoje ir savitos moterų rinkos formavimasis.

J. Banytė su kt. (2000) tvirtina, kad vartotojų elgsenos kintamas suvokimas pasižymi

proceso savybėmis ir yra sudarytas iš atskirų, atitinkama seka pasižyminčių bei vienas kitą

papildančių elementų: jutimo, dėmesio, interpretavimo ir išsaugojimo. Ši autorė teigia, kad

suvokimo kaip vieno iš pagrindinių asmeninių vartotojų elgsenos kintamųjų svarbos įvertinimas,

sudaro prielaidas formuotis naujam požiūriui į šių tyrimų rezultatų panaudojimo įmonių

marketingo veikloje galimybes, atkreipiant dėmesį į moteris orientuotą marketingą.

32

2.4. pav. Vartotojų elgesio modelis tarptautiniame marketinge (Doole I., 2004)

M. Barletta (2003), pristatydama į moteris orientuoto marketingo teoriją, remiasi

marketingo teoretiko T. Peters (1997) išsakyta įžvalga. Jis vartotojų moterų rinką apibūdina kaip

perspektyviausią rinką netolimoje ateityje ir pabrėžia grėsmę, atsirasiančią neįvertinus į moteris

orientuoto marketingo ypatumų. J. Banytė su bendraautorėmis (2007), ištyrusi mokslinius

straipsnius, patvirtina anksčiau minėtą išvadą remdamasi tokiais faktais:

• moterys sudaro daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų,

• moterų atlyginimo dydis didėja,

• moterys daro įtaką apytikriai 80 proc. pirkimų,

• moterų ir vyrų prioritetai, poreikiai ir pomėgiai yra skirtingi,

• marketingas orientuotas į moteris yra pelninga sritis (Barletta M., 2003).

Marketingo tyrėja M. Barletta (2003) siūlo į moteris orientuoto marketingo modelį (žr. 2.5

pav.). Šis modelis vaizduojamas kaip kompaso, susidedančio iš žvaigždės – moterų kultūros ir

rato – marketingo elementų bei spiralės – moters sprendimų priėmimo proceso – sintezė.

33

Keturios žvaigždės ašys apima sritis, kuriose, anot autorės, pasireiškia pagrindiniai moterų

ir vyrų kultūrų skirtumai:

• socialinės vertybės, pasireiškiančios per skirtingas vyrų ir moterų nuomones,

nuostatas ir požiūrius žmogiškuose santykiuose;

• atsitiktiniai veiksniai, kurie pasireiškia skirtinguose lyčių vaidmenyse;

• polinkis sujungti faktus bei vaizdinius ir kaip skirtingai vyrai ir moterys priima

bei suvokia informaciją;

• bendravimo principai, kurie išsiskiria skirtingu stiliumi ir būdais save išreikšti

(Banytė J. ir kt., 2007).

2.5 pav. Kompasas – lyčių marketingo modelis (Barletta M., 2003)

Kita į moteris orientuoto marketingo modelio sudedamoji dalis – ratas, kuris, M. Barletta

(2003) teigimu, apima dvylika marketingo elementų. J. Banytė ir bendraautoriai (2007) teigia,

kad sekant M. Barletta (2003) mintis, galima prieiti prie išvados, jog rato sudedamosios dalys

atspindi priemones kaip pritraukti vartotojų moterų dėmesį. Žvaigždės ašys veikia moterų elgesį

jų pirkimo apsisprendimo procese. Tačiau J. Banytė su bendraautoriais (2007) pažymi, jog M.

Barletta neišdėsto smulkiai marketingo elementų ir kaip tiksliai jie veikia jos modelyje.

Tolesnė M. Barlettos (2003) į moteris orientuoto marketingo modelio analizė rodo, kad

autorės aptartos sudedamosios dalys sujungiamos į kompasą. Kompasas atskleidžia tai, kad

kiekviena žvaigždės ašis, atspindinti moterų kultūros ypatumus, veikia kiekvieną marketingo

elementą. Taigi marketingo specialistai, siekdami efektyviai panaudoti marketingo elementus,

turi įvertinti visus moterų kultūros ypatumus (Banytė J. ir kt., 2007).

Moters sprendimai

Socialinės vertybės

Ats

itikt

inia

i vei

ksni

ai Polinkis sujungti

faktus bei vaizdinius

Bendravimo principai

Rūpinimasis klientais

Bendraminčių marketingas

Reklama Tiesioginis reagavimas

Motyvavimas

Viešieji ryšiai

Įvykių marketingas

Elektroninis marketingas

Produktas ir pakuotė

Žodžio galia

Mažmenininkų aplinka

Pardavimų patirtis

34

Centrinė modelio sudedamoji dalis yra moters priimami sprendimai. M. Barletta (2003)

išskiria keturis šio proceso etapus:

• aktyvizavimo, kuris apima suvokimą ir pradines produkto paieškas,

• rūšiavimo, kada atrenkamos visi tinkamos prekės rūšys,

• susipažinimo, kaupiama informaciją apie pasirinktą prekės rūšį,

• pakartotinių pirkimų, siekiant sužinoti, kodėl moterys pirko antrą kartą ir kokie

produkto reikalavimai buvo patenkinti.

M. Barletta (2003) nurodo keturis svarbiausius skirtumus tarp vyrų ir moterų jų

apsisprendimo pirkti procese:

• Moterų sprendimo priėmimo procesas skiriasi nuo vyrų, moterys ieško įvairialypės

verbalinės informacijos: jos prašo patarimų iš draugų, pažįstamų ir pardavėjų.

• Moterys ieško tobulo varianto, o vyrams užtenka ir geriausiai tinkančio.

• Noras surasti tobulą variantą moteris verčia surasti ir apdoroti didžiulį kiekį

informacijos ir išbandyti kelis variantus. Jų sprendimo priėmimo procesas tampa

spiralinis – įgijusios naujas žinias, moterys tarsi žengia nedidelį žingsnį atgal į

ankstesnį paieškos etapą. O vyrų apsisprendimo pirkti procesas yra linijos formos –

kiekvieną kartą yra atmetamas netinkamas variantas ir nėra žingsnio atgal.

• Po to kai išanalizuotas didelis kiekis informacijos, produktas nuperkamas,

išbandomas ir sėkmingai išlaiko visus testus, moterys linkusios ir toliau pirkti tokį

patį produktą be didesniu svarstymų. Priešingai vyras kiekvieną kartą pirkdamas vėl

pakartotinai įvertiną gaminį (Banytė J. ir kt., 2007).

2.6 lentelė. Vyrų ir moterų bendro elgesio savitumai (Banytė J. ir kt., 2007)

Moterys Vyrai • nori būti susipažinusios su visais pasirinkimo

variantais, • skiria daug laiko alternatyvų nagrinėjimui ir

mano, kad tai yra labai svarbu, • joms įdomu, kaip jų sprendimas ir pats

produktas paveiks jas, • dominuoja procesas ratu, • reikalinga pagalba įsivaizduojant abstrakčias

konstrukcijas, • mėgsta turėti laisvė rinktis ir daug

alternatyvų iš ko rinktis, • gali spręsti kelias problemas vienu metu, • informaciją apdorojama išoriškai (žodžiu

garsiai), • yra linkusi veikti kompanijoje, su grupe, • išskiria laiką apsisprendimui.

• nėra linkę skirti daug laiko pirkimo procesui,

• priima sprendimą greitai, • dažnai net neapgalvoja alternatyvų, • elgesys linijos formos, • gerai išvystytas erdvinis ir vizualinis

įsivaizdavimas, • jiems geriau tada, kada yra mažiau iš

ko rinktis, • susikoncentruoja į viena dalyką vienu

metu, • informacija apdorojama viduje, savyje, • sprendimą priima vienas.

35

J. Banytė su bendraautoriais (2007) teigia, jog A. Pease, B. Pease (2001), L. Johnson, A.

Learned (2004), W. A. Roberts (2004), S. H. Britt (1979) ir M. Barletta (2003) darbuose vyrauja

viena nuomonė: vyrai ir moterys aplinką vertina skirtingai, o tai ypač aktualu suvokimo, kaip

vartotojų elgsenos kintamojo pažinimo prasme. Pabrėžiama nuostata, kad visuose keturiuose

suvokimo proceso etapuose vyrų ir moterų reakcija bei veiksmai skiriasi.

J. Banytė ir kt. (2007), analizuodami suvokimo procesą tarp vyrų ir moterų pateikia lyčių

elgesio skirtumų savitumą pagal autorių W. A. Roberts (2004) 2.6 lentelėje.

Apibendrinant galima teigti, kad įmonės, prieš kurdamos pasiūlymus rinkai, siekdamos

komunikacijos su vartotoju, turi atsižvelgti į tikslinio segmento atstovų lytį ir su ja susijusios

elgsenos ypatumus. Išanalizavus M. Barletta (2003) pasiūlytą modelį, galima daryti prielaidą,

kad centrinis ir modelyje atsispindinčio proceso eigą lemiantis elementas yra moters kultūra.

Šioje modelio dalyje sujungiami keturi pagrindiniai kintamieji: socialinės vertybės, atsitiktiniai

veiksniai, polinkis jungti faktus bei vaizdinius ir bendravimo principai. Tai suvokus

internacionalizuojant verslą būtina kiekvieną kartą ištirti naujų vartotojų moterų ir vyrų elgsenos

modelius, nes kultūros įtaka labai didelė.

36

2.3. TARPTAUTINIO VERSLO VALDYMAS, NAGRINĖJANT


2.3.1. PAGRINDINIAI LYČIŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMO SUBJEKTAI IR JŲ

FUNKCIJOS TARPTAUTINIO VERSLO VALDYMO GRANDINĖJE

Lyčių lygybės modelius įvairiose šalyse iš esmės lemia istorinis, kultūrinis palikimas,

šeimos/bendruomenės samprata visuomenėje bei valstybės vaidmuo socialinės gerovės

procesuose. Tačiau reikia išskirti ir išanalizuoti svarbiausius subjektus, turinčius didžiausią įtaką

užtikrinant lyčių lygias galimybes tarptautiniu mastu. Valstybė X – neišskiriant konkrečios

valstybės vardo, turi didelę įtaką socialiniuose reikaluose. Ji pasirenka, kaip ir kokiomis

priemonėmis skatinti, reguliuoti ir kontroliuoti lyčių lygybės užtikrinimo aspektus. Tačiau dabar

viena iš ryškėjančių tendencijų yra valstybės galių menkėjimas, valstybei įsijungiant į globalius

prekybos tinklus ir augant daugianacionalinių bendrovių galiai. Valstybė, integravusi į

ekonomines arba politines sąjungas, didžiąją dalį savo valdžios atiduoda savo sąjungos tarybai.

Lietuvai tapus ES ekonominės integracijos dalimi, ji įsipareigoja priimti bei ratifikuoti

bendrus Europos Bendrijos teisės aktus. Lyčių lygybės užtikrinimas yra vienas aktualiausių ES

sprendžiamų problemų, todėl Lietuvos institucijos turi priimti ir vykdyti ES sprendimus. Žemiau

bus paminėti svarbiausios tiek tarptautinės, tiek nacionalinės organizacijos, turinčios

sprendžiamąjį balsą dėl lyčių lygių galimybių užtikrinimo.

Europos Komisija (EK) – tai vykdomoji Europos Sąjungos institucija, kurios užduotis –

siekti, kad europiniai sprendimai būtų naudingi visai ES. Ji vienintelė turi teisę siūlyti europinių

įstatymų projektus ir prižiūri, kad ES sprendimai būtų įvykdyti tinkamai. ES politinėje

struktūroje yra daug įvairių institucijų, kurios atsakingos už tam tikrus lyčių lygybės užtikrinimo

klausimus, bet dažniausiai sprendimų priėmime dalyvauja visos institucijos. Išskirtino tokios

svarbios grupės: ES Tarybos socialinių klausimų darbo grupė, Europos lyčių lygybės instituto

valdymo taryba, Vyrų ir moterų lygių galimybių patariamasis komitetas, aukšto lygio grupė

lyčių aspekto integravimui struktūriniuose fonduose, aukšto lygio darbo grupė lyčių aspekto

integravimui, Euromed Ad Hoc lyčių lygybės ekspertų darbo grupė, Europos Tarybos moterų ir

vyrų lygybės koordinacinis komitetas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Svarbiausios išvardintos grupes bus žemiau aptartos plačiau. Taip pat būtina paminėti kitas

tarptautines organizacijas, atsakingas už lyčių lygybės užtikrinimą:

• Jungtinių Tautų moterų padėties komisija,

• Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas,

• Šiaurės ir Baltijos šalių darbo grupė lyčių lygybei.

37

ES lyčių lygybės institutas. Europos lyčių lygybės institutas dalijasi profesine patirtimi,

gerina žinias ir propaguoja vyrų bei moterų lygybę. Tikslas – kaupti informaciją lyčių lygybės

klausimais, apibendrinti bei lyginti daugelio valstybių šios srities patirtį. Kol kas institutas

pamažu keliasi iš Briuselio į Vilnių, tad aiškių duomenų nepateikiama (Europos Komisija).

Priimant sprendimus dalyvaujančių moterų ES tinklas. 2008 m. Europos Komisijos

iniciatyva buvo įsteigtas priimant politinius ir ekonominius sprendimus dalyvaujančių moterų

tinklas. Šiame tinkle suteikiama galimybė ES lygmeniu keistis gerąja patirtimi ir sėkmingomis

strategijomis, kaip didinti skirtingų lyčių sprendimų priėmėjų pusiausvyrą (Europos Komisija).

Europos moterų tinklas, skatinantis moteris verslininkes (WES) – Europos Komisijos

2000 m. įsteigtas tinklas. WES tinklas yra tarpininkas tarp ES institucijų ir valstybių – jo nariai

iškelia aktualius moterų verslo klausimus, ieško sprendimų, dalijasi patirtimi ir ragina valstybes

imtis moterų verslumo skatinimo iniciatyvų (Eurochambres Women Network).

Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas. Šis komitetas padeda Europos

Komisijai rengti ir įgyvendinti moterų ir vyrų lygybės propagavimo ES veiklą. Taip pat jis

skatina nuolatinius valstybių narių ir įvairių susijusių šalių patirties, politikos ir praktikos mainus

(Europos Komisija).

Europos verslo tinklas – jis jungia 600 organizacijų su daugiau nei 3000 profesionalių

darbuotojų, kurie kalba „verslo“ kalba, bei kurių tikslas padėti bendradarbiauti įmonėms nuo

pirmųjų jų įkūrimo žingsnių ir taip didinti bendrą Europos konkurencingumo lygį (Enterprise

Europe Network).

„Eurochambres“ – tai Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacija, atstovaujanti 45

Europos nacionalinėms Rūmų asociacijoms, kurių tinklą sudaro daugiau nei 2000 regioninių bei

vietinių Rūmų, turinčių daugiau nei 18 milijonų narių visoje Europoje. Jų vizija � Europos

kompetencijos didinimas, padedant ir remiant verslą, kuriant įstatymus ir aplinką palankius

verslui, skatinant SVV bei užtikrinant sąžiningą konkurenciją (Eurochambres).

Tarptautinė verslo ir profesijos moterų federacija � plėtoja profesinio, vadovavimo ir

verslo potencialą moterų visų lygių per gynimą, konsultavimo, tinklų kūrimo, gebėjimų

stiprinimo ir ekonominių teisių programas bei projektus visame pasaulyje (The International

Federation of Business and Professional Women).

Baltijos jūros šalių prekybos rūmų asociacija – skatina prekybą ir verslo ryšius tarp

Baltijos jūros regiono. Vykdo prekybos bendradarbiavimą tarp įmonių, rengia konferencijas,

dalinasi bendra informacija ir ruošia ataskaitas (The Baltic Sea Chambers of Commerce

Association).

38

Lietuvoje taip pat yra nemažai organizacijų, kurios rūpinasi lyčių lygybės užtikrinimo ir

palaikymo klausimais. Šios institucijos remiasi ES nuostatomis, praktika ir pataisomis. Kai kurie

klausimai nagrinėjami nacionaliniu lygmeniu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lyčių lygybės skyrius įgyvendina Lietuvos

Respublikos Vyriausybės politiką lyčių lygybės klausimais; koordinuoja moterų ir vyrų lygių

galimybių įgyvendinimą visose srityse; užtikrina moterų ir vyrų lygias galimybes socialinės

apsaugos ir darbo srityse; integruoja lyčių aspektą; užtikrina ES ir kitų tarptautinių

įsipareigojimų vykdymą lyčių lygybės srityje (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška institucija, atskaitinga Seimui.

Į kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, patyrę diskriminaciją dėl savo lyties darbo,

švietimo, prekių ir paslaugų teikimo sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą. Nuo 2005 m.

sausio 1 d. tarnyba taip pat tiria skundus asmenų patyrusių diskriminaciją ar priekabiavimą dėl

amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų

darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba).

Lietuvos verslo moterų tinklas. Veiklos mastas: lygių galimybių skatinimas; aktyvus

indėlis vykdant šalies ilgalaikius ekonominės plėtros tikslus, kuriant kolektyvinę socialinę

atsakomybę; specifinių dirbančios moters poreikių akcentavimas; gebėjimų efektyviai balansuoti

savo profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą skatinimas (Lietuvos verslo moterų tinklas).

Lietuvoje moterų verslumu bene ilgiausiai rūpinasi ir skatina Kauno moters užimtumo

informacijos centras. Jo misija – pagerinti moterų padėtį Lietuvoje, sprendžiant jų užimtumo,

verslo kūrimo bei plėtros, moterų lyderių ugdymo bei viešosios politikos veikiamo moterų

lygiateisiškumo klausimais iškylančias problemas (Kauno moters užimtumo informacijos centras).

Moterų informacijos centras 2008 m. pradėjo projektą „Darom verslą“, kuris buvo

išrinktas vienu sėkmingiausių moterų verslumo skatinimo pavyzdžių Lietuvoje ir pateko tarp

geriausių tokio pobūdžio Europos regiono projektų. Beveik pusantrų metų trukusio projekto

tikslai buvo dvejopi: padrąsinti Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos regionų moteris pradėti savo verslą

ir paskatinti verslininkes plėtoti jau turimą verslą, siekti aukštesnių postų. Šiuo metu projektas

tęsiamas, vykdomi mokymo kursai įvairiuose miesteliuose (Moterų informacijos centras).

Moterys ir verslas Lietuvoje – visuomeninės, pelno nesiekianti organizacija. Jos tikslas –

vienyti Lietuvos moteris, siekiant sudaryti palankias sąlygas moterų verslui vystyti; skatinti

moterų verslo plėtros iniciatyvas; atstovauti organizacijos narėms – moterims verslininkėms,

bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio šalių valstybės ir valdymo institucijomis; ruošti ir

dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose; organizuoti konferencijas, mokymus ir kitas

priemones, skatinančias moterų verslo plėtrą Lietuvoje. Deja, ši organizacija skelbia plačius

tikslus, tačiau jungia tik Klaipėdos rajono verslininkes. Be to, jų internetinis puslapis labai

39

neinformatyvus, visiškai nėra naudingų nuorodų ar patarimų, informatyvios medžiagos

verslininkėms. Jų paskutiniai įrašai internetiniame puslapyje yra 2007 m. pabaigos, kas rodo, jog

organizacijos veikla sustojo arba nebeegzistuoja (Moterys ir verslas Lietuvoje).

Lygių galimybių plėtros centras. Pagrindiniai tikslai: siekti moterų ir vyrų lygių teisių

įtvirtinimo ir jų įgyvendinimo, skatinti visuomenę vienodai gerbti ir saugoti moterų ir vyrų

teises, kovoti su smurtu prieš moteris. Ši organizacija daugiau atsakinga už visuomenės

skatinimą sudaryti bei gerbti lyčių lygias galimybes (Lygių galimybių plėtros centras).

Taip pat yra nemažai verslininkų asociacijų, kurių pagrindiniai tikslai skatinti verslininkų

vystymąsi kartu užtikrinant lyčių lygias galimybes. Toliau bus paminėtos kelis organizacijos.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Jos misija – kurti Lietuvos žmonių gerovę,

didinant šalies žinomumą, pritraukiant investicijas ir aktyviai skatinant eksportą. Strateginiai

tikslai: skatinti bei pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą; didinti Lietuvos prekių ir

paslaugų eksportą; formuoti palankaus verslui ir investicijoms Lietuvos įvaizdį užsienio šalyse;

skatinti Lietuvos verslo konkurencingumo augimą. Agentūra teikia praktinius patarimus, bendrą

informaciją ir įmonių duomenų bazę eksportuotojams (Lietuvos ekonominės plėtros agentūra).

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Jų svarbiausias tikslas – atstovauti savo

narių interesus bei teikti jiems reikalingas paslaugas. Ši asociacija yra Europos prekybos ir

pramonės rūmų asociacijos („Eurochambers") bei Baltijos šalių prekybos ir pramonės rūmų

asociacijos narė (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai).

Verslo inkubatorius – tai viena iš valstybės vykdomų smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo

ir ugdymo formų. Jo tikslai: skatinti naujų įmonių kūrimąsi, padidinti jų gyvybiškumą ir augimą,

o per tai � jų apyvartos didėjimą ir naujų darbo vietų steigimą; siekti, kad inkubatoriaus parama

pasinaudotų kuo daugiau naujai įsikūrusių arba silpnų, „gulinčių“ firmų; siekti, kad inkubatoriuje

įsikurtų kuo daugiau inovacinių firmų, tapti jų centru, tiesiogiai dalyvauti inovaciniuose

projektuose, tuo būdu maksimaliai sumažinti dotacijų poreikį veiklos išlaidoms dengti ir tapti

finansiškai savarankišku (Vilnijos verslo inkubatorius).

Dauguma minėtų organizacijų, atsakingų už lyčių lygių galimybių užtikrinimą, yra ES arba

Lietuvos viešos valstybinės organizacijos, institucijos. Tokios organizacijos užtikrina skaidrų ir

objektyvų aktualių problemų sprendimą, tinkamų priemonių parinkimą ir jų naudojimą. Kitos

organizacijos yra asociacijos, nevyriausybinės ne pelno siekiančios organizacijos, kurių veikia

remiama ES paramos lėšomis ir yra daugiau kaip įrankiai, padedantys užtikrinti lyčių lygias

galimybės, turi nedaug sprendžiamojo balso – tik tiek, kiek gali skatindamos dalinai paveikti

vyriausybės sprendimus.

40

Kalbant apie organizacijų bendravimo ir palaikymo ryšius formas, galima pastebėti, jog

dauguma jų skelbiasi renkančios plačią ir išsamią informaciją apie visą vykdomą veiklą lyčių

lygybės srityje. Vis tik taip nėra. Organizacijos buriasi į asociacijas, tinklus, tačiau neatnaujina

ryšių su savo kolegomis, labiau užsidaro. Tarkim WES tinklapyje nemažai informacijos apie

kitas tarptautines arba nacionalines organizacijas, kurios atsakingos už lygių galimybių

užtikrinimą. Bet minėti sąrašai yra seni, nes pateikti internetiniai adresai nebeegzistuoja. Tas pats

vyksta ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje – galima rasti platų

nevyriausybinių organizacijų sąrašą, kurios skatina moterų užimtumą, tačiau nepateikiami jų

internetiniai adresai arba jie būna neteisingi, nebūna tikslių organizacijų adresų duomenų. Tai

rodo, jog net gi tokios stambios vyriausybinės organizacijos neatsakingai renka informaciją apie

įvairias asociacijas, kurios skatina lyčių lygias galimybes, bei neatnaujina tų duomenų. Todėl

galima daryti išvadą, jog ryšiai nepalaikomi arba jie vyksta neefektyviai.

2.3.2. TEISINIO REGULIAVIMO SISTEMOS, UŽTIKRINANČIOS LYČIŲ LYGIAS

GALIMYBES TARPTAUTINIAME VERSLE

Moterų ir vyrų lygybei skirta daug Europos teisės aktų. Tai daugiausia įvairios sutarties

nuostatos ir direktyvos dėl darbo galimybių, vienodo atlyginimo, motinystės apsaugos, tėvystės

atostogų, socialinės apsaugos ir profesinių socialinės apsaugos sistemų, įrodinėjimo pareigos

diskriminacijos bylose ir savisamdos. Svarbi ir Europos Teisingumo Teismo praktika. Žemiau

bus pateikti svarbiausi tarptautiniai ir Lietuvos teisės aktai, kurie reguliuoja lyčių lygių

galimybių užtikrinimą. Tarptautiniai teisės aktai:

• Visuotinė žmogaus teisių deklaracija;

• Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK);

• Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

• Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo;

• Vienos deklaracija ir veiksmų programa (1993);

• Durbano pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir

netoleranciją deklaracija bei veiksmų programa (2002);

• Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (1995).

ES teisės aktai:

• Paslaugų direktyva (2004/113/EB);

• Direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti direktyvą 76/207/EEB;

• Direktyva dėl įrodinėjimo pareigos (97/80/EC);

41

• Direktyva 96/97/EC, iš dalies keičianti direktyvą 86/378/EEC (profesinės socialinės

apsaugos schemos);

• Tėvystės atostogų direktyva (96/34/EC);

• Direktyva 92/85/EEC (moterų apsauga nėštumo laikotarpiu);

• Direktyva 86/613/EEC (dėl asmenų, besiverčiančių savarankiška darbo veikla);

• Direktyva 86/378/EEB (profesinės socialinės apsaugos sistemos);

• Direktyva 79/7/EEB (socialinės apsaugos sritis);

• Direktyva 76/207/EEB (darbo rinka ir profesinis mokymas);

• Vienodo darbo užmokesčio direktyva (75/117/EEB);

• Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių lyčių lygybę, bazė;

• Kiti ES dokumentai lyčių lygybės srityje.

Lietuvos Respublikos teisės aktai:

• LR Lygių galimybių įstatymas;

• LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas;

• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai;

• Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programa;

• Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programa;

• Nacionalinė antidiskriminacinė 2006–2008 metų programa;

• Valstybės tarnybos įstatymas;

• Darbo kodeksas;

• Baudžiamasis kodeksas;

• Administracinių teisės pažeidimų kodeksas;

• Lietuvos Respublikos Konstitucija (29 straipsnis);

• Įstatymas dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo

moterims fakultatyvinio protokolas (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba).

Esminis dokumentas, įdiegęs lyčių lygybę, buvo JTO „Visų diskriminacijos formų prieš

moterį panaikinimo konvencija“, įsigaliojusi 1979 metais. Ši konvencija rekomendavo valstybių

konstitucijose ir įstatymuose įtvirtinti moterų ir vyrų lygybės principą, įveikti tautinius prietarus,

tradicijas, lyčių stereotipus, kurie stabdo lyčių lygybės politikos formavimą, palaiko vienos,

vyriškosios, lyties dominavimą ir lyderystę visuomenėje. Minėtas dokumentas laikomas moterų

teisių pamatu, kadangi jame pabrėžiamos moterų politinės, ekonominės ir socialinės teisės,

šeimos teisės ir šių teisių įgyvendinimo priemonės. Įsimintinos konvencijos mintys yra šios –

moterų diskriminacija žeidžia žmogaus orumą, sunkina moterų galimybes dalyvauti savo šalies

gerovės, socialinės pažangos kūrime, stabdo tarptautinės taikos ir saugumo stiprinimą.

42

2.3.3. EUROPOS SĄJUNGOS VYKDOMOS PROGRAMOS, SKIRTOS UŽTIKRINTI LYČIŲ

LYGIOMS GALIMYBĖMS

Lyčių aspekto integravimo strategija (angl. gender maistreaming) – tai politinių procesų

organizavimas, reorganizavimas, tobulinimas, plėtra ir įvertinimas, tokiu būdu, kad lyčių lygybės

perspektyva būtų įtraukta į visas politikos sritis, visus lygmenis, visuose etapuose, visų veikėjų,

paprastai dalyvaujančių politinėje veikloje (Lyčių aspekto integravimo strategija).

Beveik visi Lietuvoje rengiami projektai yra finansuojami ES lėšomis. Kadangi lyčių lygių

galimybių užtikrinimas yra vienas iš prioritetinių ES krypčių, ši sritis labai skatinama ir

remiama. ES siekia informuoti visuomenę apie jos teises, patobulinti teises aktus, prižiūrėti, jog

visur būtų siekiama sudaryti ir palaikyti vyrų ir moterų lygias galimybes.

Lietuvoje vykdomos strategijos ir programos:

• Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa 2005–2009;

• Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija;

• Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 m. programa;

• Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pirmaeiliai uždaviniai,

jų įgyvendinimo priemonės;

• Nacionalinė demografinės (gyventojų) politikos strategija;

• Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės

įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planas.

Kiti dokumentai: darbo ir šeimos derinimo modelio matmenys, moterų ir vyrų lygybės

gairės 2006–2010 m. (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Toliau bus aprašytos pagrindinės

rengiamos programos ir strategijos, užtikrinančios lyčių lygias galimybes Lietuvoje ir ES.

Kad moterų ir vyrų lygybė taptų realybe, įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių

galimybių 2005–2009 metų programa, skirta nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai užtikrinti

moterų ir vyrų lygybę visose srityse, integruoti lyčių aspektą bei spręsti specifines moterų ir vyrų

problemas. Programa nustato prioritetines lyčių lygybės kryptis ir konkrečias priemones

iškeltiems tikslams pasiekti (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Ekonomikos skatinimo planas. Jo tikslas – skatinti tiesiogines užsienio investicijas ir

eksportą, siekiant įveikti sunkmetį ir modernizuoti Lietuvos ūkį. 1998 m. Amsterdamo sutartyje

užimtumo skatinimas buvo pripažintas prioritetiniu ES uždaviniu. Tai paskatino parengti keletą

„užimtumo gairių“, kurios buvo sugrupuotos į keturias prioritetines temas: gebėjimas įsidarbinti,

verslumas, prisitaikymas ir lygios galimybės. Visos valstybės narės turi atsižvelgti į šias gaires

rengdamos savo užimtumo Nacionalinius veiksmų planus (NVP) (ES naujienos).

43

Europos užimtumo strategija (EUS). EUS, kaip pagrindinis Lisabonos strategijos

komponentas, priklauso nuo nuolatinės darbo rinkos stebėsenos, atliekamos pasitelkus metines

Užimtumo Europoje ataskaitas, kurios savo ruožtu yra panaudojamos rengiant būsimas

užimtumo strategijas ir kokybiškesnio užimtumo, didesnio produktyvumo bei investicijų į

žmogiškąjį kapitalą politikos priemones. Pagal EUS rengiami valstybių kandidačių Bendri

vertinimo pranešimai (JAP), padedantys kandidatėms į ES pritaikyti savo institucijas ir politiką

prie ES prieš ir per stojimo procesą (ES naujienos).

Europos užimtumo tarnyba (EURES). Ši tarnyba teikia informaciją, patarimus ir skelbia

darbuotojų bei darbdavių darbo skelbimus, taip siekdama paskatinti darbuotojų mobilumą

Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje. EURES teikia duomenis apie darbo jėgos perteklių

ir trūkumą įvairiuose sektoriuose, skatina praturtinti profesinę patirtį užsienyje ir prisidėti prie

bendros Europos darbo rinkos kūrimo. (ES naujienos).

ES Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. 2000 metais

Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija nustatė naujus strateginius tikslus, siekiant

padidinti ES gyventojų užimtumo lygį, stiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą

žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos strategijos pagrindinis tikslas

apibūdinamas kaip siekis ES paversti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu

augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir

geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda“ (Lygių galimybių plėtros centras).

Pagrindinės finansavimo programos yra Europos socialinis fondas (ESF), „PROGRESS“,

Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondas ir programa „EQUAL“.

Europos socialinis fondas (ESF) įsteigtas, siekiant mažinti skirtumus tarp įvairių ES

valstybių narių ir regionų klestėjimo bei gyvenimo kokybės standartų ir šitaip skatinantis

ekonominę ir socialinę sanglaudą. ESF paskirtis – užimtumo skatinimas Europos Sąjungoje.

2007–2013 m. laikotarpyje fondas daugiausia dėmesio skirs darbuotojų ir įmonių prisitaikymo

priemonėms, užimtumo stiprinimui ir dalyvavimui darbo rinkoje, geram valdymui ir kovai su

diskriminacija (Europos Komisija).

Europos globalaus prisitaikymo fondas (EGF) – kasmet suteikia 500 mln. eurų paramą,

siekiant padėti darbuotojams, likusiems be darbo dėl pasaulinės prekybos liberalizavimo. EGF

finansuoja apmokymus, pagalbą ieškant darbo, persikėlimą ir švietimą bei specialias priemones,

skirtas pagyvenusiems ir nepalankioje padėtyje atsidūrusiems darbuotojams (ES naujienos).

„EQUAL“. Ši programa generuoja naujas idėjas, kuriomis skatina socialinį įsitraukimą

darbo vietoje nepaisant lyties, rasės, tautybės, religijos, neįgalumo, amžiaus bei lytinės

orientacijos. Ji yra EUS ir socialinės įtraukties proceso dalis (Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija).

http://ec.europa.eu/employment_social/employment_strategy/index_en.htm

http://ec.europa.eu/eures/home.jsp?lang=en

http://ec.europa.eu/employment_social/egf/index_en.html

http://ec.europa.eu/employment_social/equal/index_en.cfm

44

Programa „PROGRESS“ – ES užimtumo ir socialinio solidarumo programa. Ji sukurta

siekiant finansiškai padėti įgyvendinti Europos Sąjungos užimtumo, socialinių reikalų ir lygių

galimybių politikos tikslus, kaip tai apibrėžta EK socialinėje darbotvarkėje. Be to, programa

padeda įgyvendinti ES Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

Minėtos programos yra labai svarbios, nes teikia finansinę ir konsultacinę pagalbą ES

valstybėms narėms, siekiančioms užtikrinti ir skatinti lyčių lygias galimybes. Taip pat

finansuojami darbuotojų mokymai, skirti pagelbėti jiems prisitaikyti prie modernių rinkos

sąlygų, remiama įmonių plėtra nacionaliniu arba tarptautiniu mastu.

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catid=547&langid=lt

45

2.4. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SVARBA, NAGRINĖJANT VERSLO


Informacinę technologiją (IT) galima suprasti kaip priemonių ir metodų informacijai

apdoroti visumą. Pastaruoju metu terminas informacinės technologijos dažnai praplečiamas

apimant ir elektroninius ryšius pavadinant informacijos ir ryšių technologijos (IRT). Efektyvus

IRT naudojimas visuose ekonomikos sektoriuose gali veikti kaip katalizatorius, didinantis ir viso

sektoriaus, ir atskirų įmonių konkurencingumą. Verslas internacionalizuojamas kertant

nacionalinės sienos ribas, taigi, tam tiesiog būtinos IRT. Įmonės plėtra priklauso nuo to, kokia

dalis tradicinio verslo bus perkelta į elektroninę terpę ir kuo daugiau įmonės vidinėje ir išorinėje

aplinkoje bus naudojamas internetas ir IT teikiamos galimybės (Poškaitė G. ir Sūdžius V., 2007).

2006 metais „e-Business W@tch“ apklausė ES įmones, kad galėtų įvertintų IRT poveikį jų

nuosavo verslo plėtrai. „Verslo procesų efektyvumas“ ir „darbo organizavimas“ yra sritys, kur

daugelis įmonių patyrė teigiamą poveikį (žr. 2.6 pav.). Tai dar kartą patvirtino, kad IRT yra

pagrindinis instrumentas, skirtas optimizuoti ryšius vidinėje vertės grandinėje ir įmonėse. To

rezultatas – 55 proc. apklaustų įmonių patyrė teigiamą produktyvumo efektą. Klientų

aptarnavimas yra kita sritis, kur daug įmonių (52 proc.) pastebėjo teigiamą efektą dėl IRT;

telekomunikacijų sektoriuje šis skaičius pakyla net iki 75 proc. Įdomu, kad net gamybos

sektoriuose, palyginusios IRT įsigijimo išlaidas ir veiklos produktyvumą, daugelis įmonių

pripažįsta teigiamą IRT poveikį aptarnaujant vartotojus. Tik mažuma pranešė patyrę neigiamą

poveikį tirtose verslo srityse. Likę nepastebėjo jokio IRT poveikio ar yra neapsisprendę.

44

57

55

52

38

38

61

-10 0 10 20 30 40 50 60 70

Pajamų augimas

Procesų efektyvumas

Organizacijos efektyvumas

Apsirūpinimo kaštai

Produktų kokybė

Vartotojų aptarnavimas

Produktyvumas

Negatyvus Pozityvus

2.6 pav. IRT poveikis verslo plėtrai (E. verslo plėtros skatinimo studija)

46

Pagrindinė priežastis, dėl kurios IRT taikomos versle – tai šiuolaikiškas požiūris į įmonių

valdymą, poreikis intensyvinti darbą ir mažinti dirbančiųjų skaičių, pastangos gerinti klientų

aptarnavimo kokybę. Manoma, kad IRT diegimas priklauso nuo:

• Organizacijos vadovybės požiūrio į naujai diegiamas IRT, organizacijos vidinės

kultūros, organizacijos valdymo struktūros. Taip pat nuo kiekvienos organizacijos

veiklos srities, kurioje bus taikomos naujos IRT, ir įmonės kompiuterizavimo lygio.

• Organizacijoje esančių socialinių struktūrų. Visada yra atotrūkis tarp technologinių

naujovių ir darbuotojų galimybių, organizacinių ir socialinių sistemų. Dažnai

įmonių vadovai ne iki galo suvokia struktūrinių pokyčių ir darbuotojų tarpusavio

santykių ryšį, atsirandantį įdiegus naujas technologijas. Priešinimasis pokyčiams

dažniausiai aiškinamas netikslia informacija apie būsimą padėtį.

• Nuo darbuotojų profesionalų, kurie turi ryšį su sistemos pardavėjais ir bendrauja su

organizacijos vadovais, kurie juos informuoja apie naują technologiją, o šie tą

informaciją paskleidžia organizacijoje (Raudeliūnienė J., 2005).

Priežastys, dėl kurių nediegiamos IRT ir priešinamasi naujų technologijų taikymui versle,

yra šios: organizacinis konservatyvumas, nenoras modernizuoti organizacinę struktūrą, per

mažas IRT atsiperkamumas arba silpna organizacijos perkamoji galia (Raudeliūnienė J., 2005).

Elektroninis verslas (e. verslas) – terminas, kurį įvedė kompanija IBM 1997 metais,

pirmiausia atsirado tam, kad apibūdintų izoliuotą reiškinį, specifinę organizacijos vykdomą

funkciją. E. verslą galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kada šalys bendrauja elektroniniu

būdu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia

visuotine konkurencija bei vartotojų lūkesčiais (EQUAL greitkelis: vystymo bendrija Klaipėda –

Vilnius). E.verslas apima ne tik įprastines verslo operacijas, bet ir naujus, tik virtualioje

aplinkoje galimus verslo metodus (Elektroninio verslo koncepcija).

Išskiriama vienuolika pagrindinių elektroninio verslo modelių, kurie klasifikuojami

atsižvelgiant į du kintamuosius – novatoriškumą ir funkcinę integraciją:

• Elektroninė parduotuvė. Tai paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas elektroninės

komercijos modelis, kuriuo prekybininkai siekia šių pagrindinių tikslų: mažinti

kaštus, plėsti asortimentą, didinti paklausą.

• Elektroninis tiekimas. Dažniausiai naudojamas tiekimo grandinei sutrumpinti

(sumažinti tarpininkų skaičių) arba tiekimo procesui optimizuoti.

• Elektroninis aukcionas. Tai įprastinio aukciono alternatyva su neribotos auditorijos

potencialu, eliminuojanti erdvės veiksnį.

• Elektroninis pasažas. Tai elektroninių parduotuvių kompleksas, leidžiantis

įgyvendinti elektroninės prekybos modelį smulkesnėms įmonėms.

47

• Trečiosios šalies prekyvietės. Šios prekyvietės analogiškos elektroniniams

pasažams, tačiau trečiosios šalies prekyviečių atveju bendrai vykdoma tik

rinkodaros veikla.

• Virtualios bendruomenės. Pagrindinis jų tikslas – bendruomenės narių pridėtinės

vertės kūrimas, užtikrinamas efektyvaus komunikavimo pagalba, naudojant

informacines technologijas, leidžiančias eliminuoti erdvės ir laiko veiksnį,

• Vertės grandinės paslaugų teikėjas. Tai tarpininkas, veikloje naudojantis

elektronines priemones. Jo funkcijos – tam tikros vertės grandinės dalies

palaikymas, pavyzdžiui, logistika, apmokėjimas,

• Vertės grandinės integratorius. Tai tarpininkas, bendradarbiaujantis su gamintoju ar

pirkėju, kuris sukuria pridėtinę vertę, integruodamas skirtingus vertės grandinės

etapus ir žingsnius,

• Bendradarbiavimo platformos. Tai kelių verslo subjektų bendradarbiavimui

užtikrinti sukurtos platformos informacinių technologijų pagrindu. Dažniausiai šis

modelis realizuojamas kaip virtualiosios konsultacinės projektinės grupės,

• Informacinis tarpininkavimas. Informacija tampa preke, turinčia nemažą vertę,

todėl viena iš labiausiai populiarėjančių elektroninės komercijos rūšių tampa

informacijos pardavimas (E. verslo plėtra Lietuvoje ir įtaka šalies įmonių

konkurencingumui, 2005).

E. verslo privalumai ir trūkumai plačiai nagrinėjami mokslinėje literatūroje, todėl

pateikiamos bendros autorių mintis (žr. 2.7 lentelę).

2.7 lentelė. E. verslo ypatumai (sudaryta autorės)

E. verslo privalumai E. verslo trūkumai

• Greitas ir tikslus bendravimas su darbuotojais, klientais, partneriais ar investuotojais.

• Didelis prekių ir paslaugų pasirinkimas. • Produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau,

išsirinkti prekių komplektaciją, galimybė atsisakyti prekybos tarpininkų

• Taupomi ištekliai, mažinami kaštai. • Patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas,

lengviau sužinomi vartotojų poreikiai. • Patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema. • Tobulinama įmonės informacijos sistema. • Atsiveria naujos verslo galimybės, globali rinka. • Įraukiami žmonės į darbo rinką, naujos darbo vietos • Tikslesnė duomenų apskaita; • Gana mažos pirminės investicinės sąnaudos • Neapribotas pardavimo laikas (visą parą);

• Nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis.

• Brangus projektavimas ir nuolatinis svetainės palaikymas.

• E. komercijos sistemos turi palaikyti standartą, kuris yra naudojamas saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui: tarp verslo partnerių.

• Nepatogu priimti apmokėjimus. Daug mokėjimo standartų apsunkina e. komercijos sistemų projektavimą.

• Darbuotojų žemas kompiuterinis raštingumas ir sugebėjimai naudotis ITT;

• Vartotojų pasipriešinimas naujovėms (nepasitikėjimas e. parduotuvėmis

48

Kaip matome iš 2.7 lentelės, e. verslas turi daugiau privalumų nei trūkumų. Tai

nenuostabu, nes priešingu atveju jis nebūtų plečiamas ir nagrinėjamas.

Siekiant, kad vartotojai pirktų e. verslo teikiamas prekes ir paslaugas, klientai turi

pasitikėti ta įmone. Pasitikėjimo kūrimas reikalauja daug laiko. Įmonė, norėdama pasiekti šį

tikslą, turi nuolat ir kryptingai dirbti. Pirmiausia, labai svarbus yra įmonės vardo žinomumas ir

patikimumas. Jei pasitikima garsiu vardu, galima pritraukti daugiau klientų. Verslo įmonės

reputacija yra labai svarbi tradiciniame versle, tačiau elektroniniame ji tampa dar svarbesne.

Todėl įmonė turėti nusistatyti politiką, procedūras ir jų laikytis. Taip pat naudinga sudaryti

netikėtų situacijų valdymo planus. Kitas svarbus aspektas- elektroninis saugumas. Elektroninio

verslo saugumo užtikrinimo technologijos yra įvairios: nuo paprasčiausio informacijos kodavimo

iki biometrijos bei atpažinimo ženklų naudojimo. Visa tai yra skirta žmonių ir organizacijų

identifikavimui (Babaliauskaitė J., Rudytė D., 2003).

Toliau pateikiamos mokslinių šaltinių autorių mintys, kokios yra didžiausios e. verslo

plėtojimo problemos Lietuvoje:

• maža rinka, maža gyventojų perkamoji galia;

• infrastruktūra išvystyta didžiuosiuose miestuose, periferijoje situacija blogesnė;

• ne visos įmonės pajėgia įsigyti e. komercijos procesų realizavimo programinę įrangą;

• neaukštas vartotojų pasitikėjimas paslaugomis interneto aplinkoje;

• neruošiami e. verslo organizavimo specialistai;

• nėra sutvarkyta e. prekių rinka, kurioje neretai realizuojamos nelicencijuotos prekės;

• mažai propaguojamos kitos e. verslo formos – „teledarbas“, „telemedicina“ ir kt.;

• potencialūs e. verslo dalyviai nėra užtikrinti interneto aplinkos saugumu ir

konfidencialumu (EQUAL greitkelis: vystymo bendrija Klaipėda – Vilnius);

• nėra kai kurių e.verslui būtinų santykių ir procesų reglamentavimo (neįteisintas

elektroninis dokumentas, nepatvirtintos e.parašo paslaugų teikėjo registravimosi bei

priežiūros procedūros, nenustatyta e.reklamos atsisakymo tvarka, nereglamentuotos

sankcijos už nusikaltimus elektroninėje erdvėje ir kt.) (Elektroninio verslo koncepcija).

Teledarbas (lietuviškas atitikmuo nuotolinis darbas yra šiek tiek siauresnė sąvoka) yra

darbo organizavimo ir atlikimo forma, naudojanti informacines technologijas, kai įdarbinti

asmenys atlieka nuolatinį darbą ne darbdavio patalpose. IRT sudaro prielaidas naujiems darbo

metodams ir naujoviškoms darbo vietoms sukurti. Nuotolinis darbas gali būti taikomas beveik

visose ekonomikos srityse ir jis tiesiogiai skirtas informacinės visuomenės kūrimui. Kartu tai

nauja darbo kultūra (V. Limanauskienė, 2004). Remiantis Europos nuotolinio darbo plėtojimo

programa (2000), galima išskirti tokias pagrindines „teledarbo“ sampratas:

49

• Teledarbas namuose - nuolatiniai arba laikini darbuotojai dirba pas save namuose,

užuot kasdien važinėję ė darbdavio arba užsakovo tam skirtas patalpas.

• Mobilusis teledarbas - „mobilūs“ yra tie darbuotojai, kurių pagrindinė darbo vieta yra

susijusi su nuolatinėmis kelionėmis.

• Telecentras (kolektyvinio naudojimo komunikacijų centras)- suteikia galimybę turėti

„savo ofisą“ netoli gyvenamosios vietos.

• Telekotedžas - telecentrai, kurie įrengiami kaimo tipo vietovėse.

• Virtualūs darbo kolektyvai - darbo kolektyvai, kurie įgyvendiną bendrą projektą, bet

gyvena skirtingose vietose.

• Koncentruotas teledarbas- darbuotojai koncentruojasi vienoje tam tikroje vietoje.

• „Ofšorinis“ teledarbas- darbuotojų, darbų pasitraukimas iš tam tikro regiono, miesto

ar valstybės į geografiškai nutolusias vietas (S. Šimanauskas, 2002).

Nuotolinis darbas suteikia didelių pranašumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams (žr. 2.8

lentelę), tiek žmonėms, užsiimantiems privačia asmenine veikla, verslą internacionalizuojant,

taip pat padeda vystyti vietinę ekonomiką.

2.8 lentelė. Nuotolinio darbo pranašumai (Šimanauskas S., 2002; Merkevičius J., 2005).

Galimybės darbdaviams Galimybės darbuotojams

• sumažėja išlaidos; • padidėja darbo našumas; • padidėja motyvacija; • reikiamų įgūdžius (kvalifikacijos) palaikymas; • organizacijos lankstumas; • personalo lankstumas; • atsparumas; • pagerėja klientų aptarnavimas; • padidėjusios darbuotojų pasirinkimo galimybės.

• sumažėja laiko ir kaštų, sąnaudos transportui;

• padidėja darbo pasirinkimo galimybės ir produktyvumas;

• geresnė atmosfera tarp darbo ir šeimos; dalyvavimas vietinės bendruomenės veikloje;

• lankstus darbo grafikas.

Pagrindines nuotolinio darbo plitimo priežastys yra aukštas darbuotojų pragyvenimo ir

išsilavinimo lygis, didelė aukštą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčių darbuotojų paklausa, ES

šalių vyriausybių kuriama e. darbo politika. Tuo tarpu pagrindinės nuotolinio darbo

nepopuliarumo priežastys yra darbuotojų įsitikinimas, kad internetas nėra saugus keičiantis

slapta informacija bei sunkumai, susiję su darbuotojų kontrole. Kitos priežastys būtų mažos

investicijos į tyrimus ir IRT vystymą, žemas išsilavinimo lygis, prasti IRT valdymo įgūdžiai

(Raudeliūnienė J., 2004).

Siekiant išryškinti nuotolinio darbo plėtojimo Lietuvoje galimas problemas bei

perspektyvas, 2000 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti Lietuvos įmonių, dirbančių

50

informacijos ir komunikacijos technologijų srityje, požiūrį į nuotolinį darbą, jo plėtojimo

galimybes Lietuvoje. Atlikus tyrimą, išryškėjo tokios tendencijos:

• Lietuvos įmonių, dirbančių IT srityje, darbuotojai neabejoja nuotolinio darbo

plėtojimo Lietuvoje reikalingumu. Pagrindinės Lietuvos įmonių nuotolinio darbo

plėtojimo priežastys: didesnis darbo našumas, mažesni gamybos kaštai, naujos verslo

galimybės, lankstumas.

• Pagrindinės nuotolinio darbo plėtojimo kliūtys Lietuvoje yra nepakankamai plačiai

išvystyta IT infrastruktūra, nepilnai išnaudojamos IRT galimybės, silpna darbuotojų

motyvacija, reglamentuojančių įstatymų stoka, nepakankamas informacinio

raštingumo lygis.

• Lietuvoje trūksta arba yra labai mažai informacijos apie nuotolinį darbą: literatūros,

ypač lietuvių kalba, periodinių leidinių, informacijos žiniasklaidoje.

• Nuotolinis darbas daugiausiai bus plėtojamas mažose ir vidutinio dydžio įmonėse.

Nors SVV įmonėms santykinai yra sunkiau įsigyti brangią techninę įrangą, tačiau jos

pasižymi lankstumu, sugebėjimu greitai prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos

sąlygų. O nuotolinis darbas užtikrins tokioms įmonėms dar didesnį lankstumą.

• Nuotolinis darbas kaip nauja darbo forma pasižymi potencialių darbuotojų

nediskriminacija pagal įvairius jų bruožus: lytį, amžių, pareigas, užimtumą, sveikatos

būklę ir pan.

• Bendras Lietuvos visuomenės išsilavinimo lygis yra pakankamai aukštas, leidžiantis

tikėti sėkmingu nuotolinio darbo principų įsisavinimu ir plėtojimu (Šimanauskas S.,

2002).

Apibendrinant reikia pastebėti, jog informacinės technologijos yra svarbi priemonė,

padedanti verslą internacionalizuoti. Modernios technologijos įgalina darbus atlikti našiau ir

efektyviau. Tokios sritys kaip e. komercija ir nuotolinis darbas gali ne tik efektyviau ir greičiau

perkelti įmonės veiklą tarptautiniu mastu, kartu jos padeda užtikrinti lyčių lygias galimybes,

kadangi e. komercijos ir nuotolinio darbo srityse lytis tampa nebesvarbi.

51

2.5. TARPTAUTINIO VERSLO VALDYME PASIREIŠKIANTYS IR NAGRINĖTINI

LYČIŲ SKIRTUMAI

Šiandien daugelis mokslininkų savo tyrimų duomenimis patvirtina, kad berniukų ir

mergaičių psichologiniai skirtumai atsiranda gana anksti. Kai kurie eksperimentai rodo, kad jau

12-ąją gyvenimo savaitę mergaitės ilgiau žiūri į veidų paveikslus nei į geometrines figūras. O

berniukai nerodo jokios preferencijos nei veidams, nei figūroms (Gramblis L.,1991). Vaikui

augant ir jo individualybei besiplėtojant, tie skirtumai vis labiau didėja ir ypač išryškėja

paauglystėje fizinio ir psichinio brendimo metu. Tai bendravimo, polinkių, mąstymo, charakterio

lyčių skirtumai (Palujanskienė A., 2003).

Moterų ir vyrų lyties vaidmenys skiriasi visose kultūrose. Vis dėlto yra stereotipų, kurie

universalūs visose kultūrose: tokios savybės kaip agresyvumas, jėga, emocinis nepakankamumas

priskiriami vyriškiems bruožams, o silpnumas, paklusnumas ir emocionalumas – moterims.

Tyrimais nustatyta, kad lyčių stereotipų skirtumai didesni šalyse, kurios paprastai apibūdinamos

kaip tradicinės, hierarchinės, mažiau ekonomiškai išsivysčiusios, čia taip pat nedidelis procentas

moterų turi aukštąjį išsilavinimą. Šalyse, kur vyrauja lyčių lygybės tendencijos, skirtumai tarp

vyriškų ir moteriškų bruožų kur kas silpniau išreikšti. Tarp eilinių visuomenės narių vyrauja

įsitikinimas, kad visuomenėje susiklostę lyčių vaidmenų skirtumai yra neišvengiami ir pastovūs,

nes nulemti biologiškai. (Šimanskienė L., 2006).

Manoma, kad įgimti lyčių skirtumai yra gerokai gilesni nei akivaizdūs fiziologiniai ir

apima visą psichinių savybių spektrą. Įgimta moterų savybe dažniausiai yra laikomas

pasyvumas, globėjiškumas, noras bendradarbiauti ir nenoras konkuruoti, konservatyvumas,

emocionalumas, intuityvumas, nuolaidumas, gailestingumas, psichinis nesavarankiškumas. Vyrai

turėtų būti aktyvūs, individualistai, pasirengę konkuruoti, ieškantys naujovių, susivaldantys,

racionaliai mąstantys, linkę pirmauti ir būti agresyvūs, turėti teisingumo jausmą.

M. Loden (2003) mano, kad egzistuoja vyriški ir moteriški vadovavimo stiliai, todėl

moterys neturėtų kopijuoti tokių tradiciškai vyriškų elgesio savybių, kaip nepriklausomumas,

noras lenktyniauti, pavaldinių kontrolė, vietoj to išnaudoti moterų elgesio privalumus: gebėjimą

užjausti, intuiciją, siekį dirbti komandoje. R Tharenou, S. Latimer, D. Conroy (1994) teigia, kad

organizacijoms reikia daugiau išnaudoti moterų, kaip darbuotojų, darbo kapitalą, nes moterų

išsimokslinimas, darbo patirtis, mokymasis organizacijoje atitinka vyrų lygį, taigi turi būti

sudarytos tos pačios galimybės tobulėti. (Šimanskienė L., 2006).

Išnagrinėjus L. Šimanskienės (2006) knygą, galima išskirti tokius pagrindinius veiksnius,

turinčius įtakos vadovių karjerai:

52

• šeši sėkmę lemiantys veiksniai: aukštesnes pareigas užimančio vadovo pagalba,

darbo suvokimas, noras pasiekti sėkmę, gebėjimas valdyti pavaldinius,

pasirengimas rizikuoti karjeros labui, gebėjimas apsispręsti, reiklumas.

• 3 nesėkmę lemiantys veiksniai: nesugebėjimas prisitaikyti, per dideli reikalavimai

(sau ir kitoms moterims), su darbo veiksmingumu susijusios problemos.

• 4 sėkmės veiksniai siekiant karjeros: organizacijos priėmimas, palaikymas ir

pritarimas, apmokymas ir tobulėjimas, siekis atlikti sunkesnį darbą, karjeros siekis.

O. Rakauskienė (2007) išskiria kiek kitokius verslo sėkmės „raktus“: mažos kainos, gera

kokybė, profesionalumas, geri santykiai su klientais, komunikabilumas, kyšiai, aukštas

aptarnavimo lygis, pradinis finansinis kapitalas, gamyba ir inovacijos bei kita.

M. Kets de Vries (2003) teigia, kad šiuo metu organizacijose akcentuojamas kultūrų ir

asmenų tarpusavio santykių įgūdžių trūkumas. Tradiciškai vertinant šioje srityje moterys yra

pranašesnės. Kyla klausimas, kodėl nėra daug moterų vadovių. Autorius nurodo kelias priežastis:

1) moterys nori gyventi darnų ir ramų gyvenimą, todėl nesirenka vadovaujančio darbo;

2) moterys labiau linkusios rūpintis šeima, vaikais, tam reikia skirti daug laiko;

3) kai kurie vyrai bijo moterų, ypač vadovių (ta mintis juos baugina ir sukelia diskomfortą);

4) vyrų ir moterų tarpusavio santykiuose galimos dviprasmybės (ypač atkreiptinas dėmesys

į asmens seksualumą).

Kitas autorius nurodo šiek tiek kitokias priežastys, kurios taip pat lemia mažesnį moterų,

siekiančių karjeros, procentą:

• įsisenėjęs stereotipinis požiūris į moters socialinį vaidmenį;

• sunkus šeimos ir karjeros suderinamumas;

• pasitikėjimo savimi trūkumas;

• rizikos baimė;

• specifinių, reikalingų žinių trūkumas ir kt. (Moterų informacijos centras).

S. Rutherford (2001) nurodo, kad nors formaliai ir nėra kliūčių moterims tapti aukščiausio

lygio vadovėmis, tačiau yra kliūčių atliekant tradicinius vyro ir moters vaidmenis bei puoselėjant

tradicinę organizacinę kultūrą. (Šimanskienė L., 2006). M. Kets de Vries (2003) pažymi, kad

skirtinga skaičiaus vyrų ir moterų vadovų tendencija ne tik iš prigimties yra neigiama, bet

ekonomiškai nenaudinga ir pačioms organizacijoms, nes įvairumas lemia geriausius sprendimus.

Kaip teigia L. Šimanskienė (2006), nėra jokių skirtumų vadybininkų vyrų ir moterų su

darbo pokyčiais susijusioje skalėje. Yra ir kitų autorių, kurie teigia, jog lyčių skirtumai yra labai

menki, daugiau susiję su auklėjimu, kultūriniais įsitikinimais, o ne fiziologija. Bet kokiu atveju,

abejoms lytims turi būti suteiktos vienodos darbo sąlygos, kiekviename darbe, kiekvienoje

profesijoje turi būti ir vyrų ir moterų darbuotojų, nes įvairumas lemia geriausius sprendimus.

53

2.6. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ, NAGRINĖTŲ LYČIŲ

ASPEKTAIS, VERTINIMUI SKIRTŲ EMPIRINIŲ TYRIMŲ METODIKA

Šiame poskyryje yra pateikiamas atlikto empirinio tyrimo metodologinis pagrindimas,

pateikiamas ir aiškinamas tyrimo nuoseklumas ir taikytų tyrimo metodų pasirinkimo motyvai,

apibūdinama jų naudojimo metodika. Siekiant įgyvendinti šiame baigiamajame darbe užsibrėžtus

uždavinius empirinis tyrimas buvo atliekamas dviem etapais.

Pirmajame etape buvo atlikta globalių, regioninių ir šalies tendencijų analizė, kuria buvo

siekiama pademonstruoti verslo aplinkos kompleksiškumą ir pabrėžti nagrinėjamus lyčių

aspektus verslo internacionalizavimo procese. Šiuo atveju buvo analizuoti antriniai duomenys,

gauti iš Lietuvos statistikos departamento, „Eurostat“ duomenų bazės ir iš GEM asociacijos

ataskaitų. Visų pirma statistiniai duomenys buvo nagrinėjami palyginimo būdu. Taip pat analizei

buvo pasinaudota matematiniais statistiniais metodais – koreliacine regresine analize, kuri

geriausiai tiko pagal duomenis ir leido paskaičiuoti priklausomybes. Daugiausia analizuojami

2002–2009 m. statistiniai duomenys, kuriais siekiama ištirti naujausias verslo tendencijas.

Antrajame etape buvo atlikta Lietuvos verslininkų (verslo įmonių atstovų) apklausa.

Pagrindinis šios apklausos tikslas – nustatyti, kokia yra verslininkų nuomonė apie situaciją versle

lyčių atžvilgiu bei kokie yra verslo atstovų motyvai ir barjerai verslą internacionalizuojant.

Kadangi verslininkų nuomonė yra subjektyvus dalykas, todėl tokiai analizei buvo

pasirinktas ekspertinis tyrimo tipas, sudarant anketą su klausimais. Tyrimo pobūdis –

aprašomasis tyrimas, nes reikia surinkti faktus ir išsiaiškinti esamą situaciją, pateikti kitimo

tendencijas. Tyrimui vykdyti pasirinktas apklausos internetu metodas, kadangi tai yra pigus,

greitas ir lengvas duomenų rinkimo bei apdorojimo būdas.

Parengta anketa buvo išbandyta dviejų respondentų. Ją pildant buvo stebima respondentų

reakcija į klausimus ir teiginius. Atsižvelgiant į šią reakciją buvo pakoreguotos kai kurių teiginių

formuluotės ir klausimų išdėstymas anketoje. Po šių pataisymų buvo sudaryta anketa, kurią

sudarė 23 klausimai (žr. J priedą).

Anketos klausimai buvo parengti vadovaujantis išanalizuotais internacionalizavimo teorijų

šaltiniais, remiantis anksčiau atliktais statistinių duomenų tyrimais. Klausimyne daugiausiai

naudojami uždari klausimai, bet yra keli atviri klausimai, kad respondentai galėtų išreikšti savo

nuomonę. Iš viso yra 23 klausimai. Iš kurių multichotominiai (prašoma pasirinkti vieną iš kelių

atsakymų) – 15 klausimų ir dichotominiai (prašoma pasirinkti kelis iš kelių atsakymų) – 8

klausimai. Klausimai išdėstyti tokia tvarka: priartėjimas (pirmas klausimas skirtas „filtravimui“ –

ar atsakinėjantis asmuo užsiima tarptautine veikla); vidurinioji dalis (įvairaus sunkumo ir

54

pobūdžio klausimai, skirti išsiaiškinti respondentų nuomonę); baigiamoji dalis (6 paskutiniai

klausimai, skirti išsiaiškinti respondentų demografinius požymius). Visą anketą galima rasti J

priede.

Imtis ir atranka. Tyrimo visumos kriterijai: pagal geografinį kriterijų – visos Lietuvoje

užregistruotos įmonės. Pagal technologinį kriterijų – e. pašto turėjimas. Pasak Statistikos

departamento, 2009 m. 95 proc. įmonių naudojosi internetine prieiga darbe, bet interneto

svetainę turėjo tik 62 proc. įmonių. Internetinės svetainės turėjimas užtikrina, kad įmonė turi ir e.

paštą, tačiau galimas daiktas ir kitos įmonės turi socialiniuose puslapiuose sukurtas e. pašto

dėžutes, kurias naudoja oficialiais įmonės reikalais. Todėl galima daryti išvadą, jog apie 85 proc.

Lietuvos įmonių turi e. paštą. 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 83201 veikiantys ūkio

subjektai. Atsižvelgiant į interneto prieigos mastą, galima daryti prielaidą, jog tarp veikiančių

ūkio subjektų bus apie 15 proc. įmonių, kurios nesinaudoja e. paštu. Todėl mano dominanti

visuma yra 70721 įmonės.

Imties dydžio ir tyrimo patikimumo nustatymas. Imties dydžiui apskaičiuoti panaudojama

V. Dikčiaus (2003) formulė:

38405,0

)5,01(5,096,1)1(2

2

2

2

=−⋅⋅

=−⋅⋅

=e

ppzn

(1)

čia: n – reikiamas imties dydis;z – standartines paklaidos dydžio vienetai esant normaliam

pasiskirstymui, kuris atitiks norimą patikimumo laipsnį (kai patikimumo laipsnis 95

proc., z=1,96);

e – atrankos klaida (maksimalus skirtumas tarp imties ir visumos proporcijų ± 5 proc.);

p– visumos proporcijos, kurios atitinka tyrėją dominančias charakteristikas (p=0,5).

Vadinasi turėčiau apklausti 384 respondentus, kad patikimumo intervalas būtų 5. Buvo

surinktos 188 anketas. Pasinaudojant 1 formule galima paskaičiuoti surinktų duomenų

patikimumo laipsnį.

071,00051,0188

5,05,096,1)1( 22

==⋅⋅

=−⋅⋅

=n

ppze

(2)

Taigi, turint imtį 188, kai visa tiriamoji visuma yra 70721, tyrimo rezultatų patikimumo

intervalas yra 7. Šiuo atveju, jeigu tarkim 53 proc. respondentų pasirinko kažkurį klausimyno

atsakymą, galima manyti, kad iš visos tyrimo visumos tą atsakymą pasirinktų nuo 46 (53 - 7 ) iki

60 (53 + 7) proc. žmonių. Tai gana nedidelis intervalas.

Statistinis imties dydžio nustatymas, kai visuma yra maža, atliekamas naudojant Paniotto

formulę (Kardelis K., 2005):

n = 1/ (∆2 + 1/N), (3)

čia: n – reikiamas respondentų skaičius;

55

∆ – paklaida;

N – visumos narių skaičius.

Tyrimo metu į anketos klausimus atsakė 188 respondentai (iš 3 formulės tai n dydis).

Pasinaudoję 3 formulę galime įvertinti atliktos apklausos patikimumą.

07284,070721

1188

111=−=−=∆

Nn (7,3 proc.) (4)

p = 1 - ∆ = 1 – 0,07284 = 0,92716 (92,7 proc.) (5)

Atlikto tyrimo statistinis patikimumo laipsnis yra 93 proc. Tai gana aukštas rodiklis,

reiškias, mano rezultatai yra patikimi.

Įdiegimas. Apklausa buvo vykdyta dviem būdais:

1. Internetiniuose puslapiuose buvo talpinta nuoroda į autorės elektroninę apklausą. Anketa

buvo patalpinta viešame internetiniame portale http://www.publika.lt/apklausa-15-

4b42a23dbb0cf.html. Autorė bendravo su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių

galimybių plėtros centru, Moterų informacijos centru, Lietuvos verslo inkubatoriais, verslo

informacijos centrais, prašė, jog jie minėtą anketos nuorodą patalpintų savo internatiniuose

puslapiuose ir persiųstų jų duomenų bazėje esantiems verslininkams. Štai keletas vietų, kur

buvo patalpinta tyrimo nuoroda: www.inppregion.lt/index.php?cid=627547;

www.verslas.kupiskis.lt.

2. Tiesiogiai elektroniniu paštu buvo siųsti laiškai įmonėms, prašant užpildyti anketą. Įmonių

e. pašto adresus autorė ėmė iš verslo informacijos centrų duomenų bazių. Taip pat

respondentų įmonės buvo pasirinktos iš Lietuvos ekonominės plėtros agentūros

eksportuotojo / importuotojo katalogo sąrašo. Tokia tikslinė grupė buvo pasirinkta darant

prielaidą, kad jei įmonė skelbiasi tokio pobūdžio kataloguose, tai reiškia, kad ji ieško

galimybių tarptautinei plėtrai.

Tyrimo rezultatai pateikti 3.5 skyriuje.

56

3. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ, NAGRINĖTŲ

LYČIŲ ASPEKTAIS, VERTINIMUI SKIRTI EMPIRINIAI TYRIMAI

3.1. SITUACIJA VERSLE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ

TENDENCIJŲ ANALIZĖ

3.1.1. SITUACIJA VERSLE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ

TENDENCIJŲ ANALIZĖ GLOBALIU MASTU

Situaciją versle globaliu mastu ir skaidant duomenis pagal lytį nagrinėja nedaug

organizacijų. Didžiausia kliūtis – ne visos valstybės nori arba gali pateikti reikiamą informaciją.

Autorė pasirinko „Global entrepreneurship monitor“ (toliau GEM) organizaciją, kuri turi

ilgametę patirtį renkant ir analizuojant statistinius duomenis bei pateikia išsamias ataskaitas.

I. Allenas ir kiti (2008) analizavo 41 šalį, kurių suma apėmė daugiau nei 70 proc. pasaulio

populiacijos ir sudarė 93 proc. pasaulio BVP tais metais. I. Allenas ir kiti (2008) skaičiuodami

verslininkystės aktyvumo rodiklius įmones skirsto pagal rizikos išlikti laipsnį:

• ankstyvojo etapo įmonės – tai jaunos neseniai įkurtos įmonės, kurios veiklą vykdo ne

daugiau nei 42 mėnesių,

• žinomos įmonės – tai sėkmingai veikiančios organizacijos, kurios tęsia savo veiklą

daugiau kaip 42 mėn.

Šiuo skirstymu pabrėžiama 3,5 metų riba, iki kurios jaunos įmonės turi daugiausiai

galimybių bankrutuoti nei tos, kurios išgyvena šį laikotarpį. Ankstyvojo etapo įmonių skaičius

parodo, kiek tos šalies gyventojų nori ir gali prisiimti riziką, kurdami verslą. Žinomų įmonių

rodiklis parodo, kiek šalies gyventojų kuria ir plėtoja stabilų verslą.

GEM organizacijos tyrėjai, analizuodami statistinius duomenis, valstybės skirsto pagal

BVP vienam gyventojui dydį į tris grupes:

• dvi žemo ir vidutinio turtingumo lygio grupės:

o Europa ir Azija (Kinija, Kroatija, Vengrija, Indija, Kazachstanas, Tailandas,

Latvija, Rumunija, Rusija, Serbija, Turkija);

o Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas (Argentina, Brazilija, Čilė, Kolumbija,

Dominikos Respublika, Peru, Urugvajus, Venesuela).

• aukšto turtingumo lygio valstybes (Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija,

Graikija, Honkongas, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Japonija, Nyderlandai,

Norvegija, Portugalija, Puerto Rikas, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija,

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė (JK)).

Reikia nepamiršti, jog minėtos šalys skiriasi tarpusavyje ne tik savo ekonomika, bet

geografiniais ir demografiniais rodikliais, klimato sąlygomis, religija ir kitais aspektais. Todėl

57

tikslesnei analizei reikėtų giluminio šalių ištyrimo ir lyginimo. Bet šiuo atveju autorė atliks tik

paviršutinį statistinių duomenų analizavimą.

2007 m. verslininkystės aktyvumo lygis skirtingai varijuoja nagrinėjamose valstybėse, bet

panašų BVP/1 gyv. rodiklį turinčios šalys pasižymi ir panašiu verslininkystės aktyvumo lygiu.

Skirtumai tarp šalių gali pasireikšti ne tik dėl jos ekonominio išsivystymo lygio, bet ir dėl

kultūrinių skirtumų, socialinių faktorių, institucijų ir darbo rinkos struktūros skirtumų.

Neatsižvelgiant į lytį, verslumo aktyvumo lygis visose įmonių stadijose yra žymiai didesnis

mažo ir vidutinio turtingumo šalyse nei turtingose valstybėse. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros

regionuose verslininkystės aktyvumo lygis yra aukščiausias – 21 proc., Europoje ir Azijoje –

12,2 proc., o turtingose šalyse – 7,9 proc. Deja, atitinkamai pasiskirstęs ir šio rodiklio lyčių

skirtumas: mažiau turtingose šalyse jis didesnis, turtingose valstybėse – mažesnis. Tai gali būti

paaiškinama kultūros normomis, institucijų ir darbo rinkos struktūrų skirtumais. Taigi galima

daryti išvadą, jog vyrai labiau linkę įsitraukti į nuosavą verslą ankstyvojoje jo stadijoje. Tačiau

yra išimčių. Brazilijoje ir Tailande moterų verslininkystės aktyvumo lygis prilygsta vyrų

rodikliui, o Peru ir Japonijoje šis rodiklis net gi viršija vyrų statistiką ankstyvojoje etapo įmonėse

(žr. B priedo B.1 lentelę).

Tarp nagrinėjamų 41 GEM šalių, Tailande, Peru, Kolumbijoje ir Venesueloje yra didžiausi

moterų verslininkių aktyvumo rodikliai (žr. B priedo B.1 lentelę) tiek ankstyvojoje įmonių

stadijoje, tiek bendrai sudėjus abiejų įmonių grupių rezultatus (atitinkamai pagal šalis 45,42;

38,46; 26,60 ir 21,71 proc.). Reikia pabrėžti, jog šios šalys vadinamos neturtingomis. Panašų

BVP/1 gyv. dydį turinčios valstybės tik iš kito regiono, Latvija ir Rusija, turi mažiausius moterų

verslumo lygio rodiklius tarp savo Europos/Azijos grupės ankstyvojoje ir brandos įmonių etapo

stadijose (atitinkamai Latvija – 3,43 ir Rusija – 3,73 proc.). Turtingose šalyse aukščiausius

rodiklius turi Tailandas, Portugalija ir Graikija (atitinkamai 23,2; 12,4 ir 12 proc.), o mažiausius

rodiklius – Puerto Rikas, Belgija ir Prancūzija (0,89; 0,93 ir 0,95 proc.). Beje, šie rezultatai patys

mažiausi tarp visų 41 šalių. Nagrinėjant įmonių grupes, ankstyvajame etape tik Japonijoje ir Peru

moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai buvo aukštesni nei vyrų. Brandžiojoje įmonių

stadijoje moterų verslumo rodikliai nepralenkė vyrų. Tai rodo, jog daugelio šalių moterims kyla

sunkumų ilgam įsitvirtinti rinkoje.

Kita nagrinėjama sritis – verslininkų motyvai pradėti verslą. Vieni verslininkai įkuria

verslą, nes įžvelgia rinkoje gerą galimybę, kiti sako, jog neliko daugiau jokių vietų pasireikšti

arba jos netenkina, todėl verslas tampa būtinybe. Motyvų pozicijos nagrinėjamos galimybių ir

būtinumo rodikliais. Galimybių rodikliai skiriasi pagal lytį visų grupių valstybėse. Tačiau

bendras vidutinis vyrų galimybių rodiklis didesnis nei moterų. Galimybė – didžiausias motyvas

moterims užsiimti verslu beveik visose nagrinėjamose šalyse, tačiau pasireiškia kaip išimtis

58

Kroatijoje, Honkonge ir Urugvajuje, kur galimybių rodiklis nesiekia 50 proc., o Serbijoje ir

Turkijoje jis daug mažesnis nei 40 proc. (žr. B.2 pav.). Taigi matome, jog kai kuriose valstybėse

moterims pradėti verslą yra tiek pat galimybė kiek ir būtinybė. Priešingai Švedijoje, Austrijoje ir

Danijoje moterys net nejaučia būtinumo kurti verslą (būtinumo rodikliai tose šalyse mažesni nei

10 proc.), joms tai daugiau galimybė. Priešingai Serbijoje ir Turkijoje moterys nemato daugiau

jokio galimybių, joms verslas – būtinybė, nes šis rodiklis viršija 60 proc.

Atsižvelgiant į valstybių grupes, pastebima, jog turtingose šalyse vidutiniškai galimybės ir

būtinumo rodikliai mažesni nei žemo ir vidutinio turtingumo šalyse (žr. 3.1 lentelę). Lotynų

Amerikos ir Karibų jūros regionuose šių rodiklių vidurkiai aukštesni nei Europoje ir Azijoje,

tačiau kartu pasižymi didesniu skirtumu tarp vyrų ir moterų rodiklių: vyrų ir moterų būtinumo

rodiklių skirtumas Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose yra beveik 5 proc., Europoje ir

Azijoje – 3,0 proc. punktai. Taip pat reikia pabrėžti, jog galimybės ir būtinumo rodiklių santykis

yra mažesnis nei 2 kartai tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų žemo ir vidutinio turtingumo šalyse.

Tačiau turtingose šalyse minėtas santykis yra 5,81 tarp vyrų ir 4,28 tarp moterų. Tai rodo, jog

vyrai ir moterys turtingose šalyse verslą mato daugiau kaip galimybę nei būtinybę. Bet visuose

regionuose vyrų galimybių rodikliai aukštesni nei moterų.

3.1 lentelė. Verslo galimybės ir būtinumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje pagal lytį

(sudaryta autorės pagal I. Alleno ir kitų (2008) duomenis)

Rodikliai Verslas – galimybė Verslas – būtinybė Santykis galimybė su būtinybe

Regionas/lytis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Europa ir Azija 7,35 4,35 4,50 2,22 1,63 1,96 Lotynų Amerika ir Karibai 12,38 7,51 7,51 5,33 1,65 1,41

Turtingos šalys 6,85 3,56 1,18 0,83 5,81 4,28

Moterys verslininkės įkuria ir plėtoja verslą visose ekonominėse veiklose, tačiau galima

pastebėti procentinius skirtumus tarp moterų ir vyrų verslo masto tam tikrose srityse (žr. B.1

pav.). Moterys mažiau orientuojasi pramonės šakose, tačiau jos lenkia vyrus į vartotojus

orientuotose srityse tiek pradinėse verslo įkūrimo stadijose (rodikliai moterų ir vyrų atitinkamai

60,3 ir 37 proc.), tiek jau žinomose įmonėse (moterų ir vyrų atitinkamai 50,7 ir 30,4). Lotynų

Amerikoje ir Karibų jūros regione moterys verslininkės aktyvesnės į vartotojus orientuotame

sektoriuje (74,3 proc.), o aukšto ekonominio išsivystymo lygio šalyse toks pat rodiklis tesiekia

52,1 proc. Taip pat reikia pastebėti, jog žemo ir vidutinio turtingumo šalyse moterų verslininkių

pasiskirstymas ekonominiuose sektoriuose yra labai panašus ankstyvojoje ir brandžiojoje įmonių

stadijose. O turtingose šalyse brandžių įmonių etape moterys verslininkės mažiau aktyvios į

59

klientus orientuotose rinkose (sumažėja beveik 7 proc. punktais) ir dažniau nei ankstyvojoje

įmonių stadijoje jos renkasi pramonę (padidėja 6,1 proc. punkto), transportavimą (padidėja 3,5

proc. punkto), be to, nežymiai (2,7 proc. punkto) sumažėja moterų verslo paslaugų sektoriuje.

I. Alleno ir kitų (2008) statistinių duomenų tyrimas parodė, jog amžius, išsilavinimas,

darbinė padėtis, pajamos, socialiniai ryšiai ir nuovokumas, įžvalgumas turi didelę įtaką

apsisprendžiant pradėti įsitraukti į nuosavą verslą. Nors vyrai ir moterys turi daug panašumų,

galima išskirti skirtingas charakteristikas nagrinėjamose šalyse.

Moterų ir vyrų verslininkų amžiaus pasiskirstymo struktūra yra panaši, atsiranda skirtumai

lyginant šalis ir verslumo lygį (žr. B.3 pav.). Žemo ir vidutinio turtingumo šalyse ankstyvojoje

įmonių stadijoje moterų verslininkių skaičius didesnis tarp 25–34 amžiaus grupių moterų ir tarp

35–54 amžiaus moterų žinomų įmonių grupėje. Turtingose šalyse ankstyvojoje verslo kūrimo

stadijoje daugiausiai esančių moterų verslininkių amžiaus grupė yra nuo 25 iki 44 m., o žinomų

įmonių įkūrėjos moterys yra 35–54 amžiaus.

Priklausomai nuo lyties ir šalies ekonominio turtingumo lygio, užimtumas turi įtakos

verslininkų aktyvumui. Dirbančios moterys 3/4 karto labiau nei nedirbančios, išėjusios į pensiją

ar studentės norėtų pradėti nuosavą verslą. Tai gali būti paaiškinama, jog dirbančios moterys turi

daugiau priėjimo prie įvairių gamybos išteklių, socialinių turtų bei atsiranda daugiau idėjų,

kurios gali būti panaudotos nuosavame versle.

Moterų verslininkių vidutinis išsilavinimas turtingose šalyse yra didesnis nei moterų žemo

ir vidutinio turtingumo šalyse (žr. B.4 pav.). Turtingose valstybėse daugiau kaip pusė moterų

verslininkių turi aukštąjį bakalauro laipsnį, o daugiau nei ketvirtadalis– magistro, doktoranto

laipsnį. Priešingai žemo ir vidutinio turtingumo šalyse moterų verslininkių skaičius, turinčių

mažesnį nei aukštąjį išsilavinimą ankstyvojoje ir brandžiojoje verslo stadijose yra atitinkamai

34,1 ir 40,4 proc. Įdomu tai, jog tiek turtingose, tiek mažiau turtingose valstybėse išsilavinimo

lygis tarp ankstyvojo ir brandžiojo verslo moterų savininkių yra nedidelis.

Visose trijose skirtingose valstybių grupėse moterys ir vyrai su didesnėmis pajamomis

labiau nori įsitraukti į nuosavą verslą. Turtingose šalyse didėjant šeimos pajamoms didėja noras

pradėti verslą visoms moterims verslininkėms. Žemo ir vidutinio turtingumo šalyse pajamos

neturi tokios didelės tiesioginės įtakos moterims. Tačiau reikia nepamiršti, jog Lotynų Amerikos

ir Karibų regiono moterų verslininkių aktyvumo lygis ankstyvojoje verslo kūrimo stadijoje yra 4

kartus didesnis nei turtingų šalių verslininkių.

Nagrinėjant užimtumo, pajamų ir išsilavinimo rodiklius, iškyla įdomūs faktai. Mažiausias

namų ūkio pajamas turinti dirbanti moteris daugiau nei 3 kartus labiau norės įsitraukti į pradinę

nuosavo verslo kūrimo veiklą nei ji būtų bedarbė (atitinkamai dirbančios ir bedarbės moters

aktyvumo rodikliai 74,3 ir 21,6 proc.). O pradėtas, bet nebaigtas bakalauro laipsnis dirbančią

60

moterį beveik du kartus labiau sudomina imtis verslo ankstyvojoje jo stadijoje nei bedarbę

moterį (aktyvumo rodikliai atitinkamai yra 17,6 ir 9,9 proc.). Tačiau reikia pastebėti, jog

aukštesnis už minėtą išsilavinimas nesudomins labiau moterų įsitraukti į nuosavą verslą. Todėl

galima daryti išvadą, jog užimtumas labiau nei išsilavinimas skatina moteris būti aktyvesnėmis

ankstyvojoje verslo kūrimo srityje.

3.2 lentelė. Faktoriai, veikiantys verslininkystės suvokimą, pagal lytį ir šalis grupes

(sudaryta autorės pagal I. Alleno ir kitų (2008) duomenis)

Rodiklis – asmeniškai pažįsta verslininką, kuris per paskutinius 2 m. įkūrė verslą

Regionas Žemo ir vidutinio turtingumo šalys

Turtingos šalys Europa ir Azija Lot. Amerika ir Karibai

Verslo \ Lytis veiklos būsena Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Jokia veikla 43,6 36,5 46,8 34,1 36,5 27,9 Ankstyvoji stadija 76,8 54,2 68,2 56,9 60,4 56,6 Žinoma įmonė 64,7 52,2 55,6 46,4 52,8 45,9 Rodiklis – savo aplinkoje mato geras galimybes įkurti, plėtoti verslą ateinančius 6 mėn. Jokia veikla 33,7 30,9 29,1 44,1 35,4 33,5 Ankstyvoji stadija 57,4 50,3 70,9 67,1 64,6 59,7 Žinoma įmonė 47,7 42,4 60,5 59,8 52,2 45,0

Rodiklis – turi tinkamų žinių ir įgūdžių pradėti nuosavą verslą Jokia veikla 41,0 30,2 68,8 54,8 49,5 36,2 Ankstyvoji stadija 83,5 76,5 92,1 86,4 88,7 85,5 Žinoma įmonė 77,7 68,4 89,3 85,8 88,3 82,7

Rodiklis – jaučia baimę suklysti, kuri mažina norą įkurti verslą Jokia veikla 33,7 40,2 28,6 36,0 38,2 43,4 Ankstyvoji stadija 23,9 42,6 17,1 22,5 26,1 27,1 Žinoma įmonė 30,5 39,0 21,3 26,1 23,9 27,1

Moterų verslininkių pasitikėjimas savimi, savo įgūdžiais, pažinojimas kitų verslininkų,

pastabumas naujų galimybių yra daug didesnis nei moterų, neįsitraukusių į nuosavo verslo veiklą

(žr. 3.2 lentelę). Tačiau reikia pabrėžti, jog visose valstybių grupėse moterų verslininkių

optimizmo ir pasitikėjimo savimi lygis nusileidžia vyrų atstovams. Autorė mano, jog tai gali būti

paaiškinama kultūrinėmis subtilybėmis bei stereotipais ir tam gali neturėti jokio ryšio

išsilavinimas, pajamos ar darbinė padėtis.

Verslininkai mažiau jaučia baimę suklysti nei eiliniai darbuotojai. Tačiau moterys

verslininkės visose trijose nagrinėjamose valstybių grupėse labiau jaučia baimę suklysti versle

nei vyrai. Lyčių skirtumas dėl minėtos baimės labiausiai pasireiškia Europos ir Azijos šalyse

(skirtumas 8 proc.), mažiau – Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose (5 proc.). Šis

skirtumas labai nežymus turtingose šalyse. Nagrinėjant tik moteris verslininkes, jų baimės

rodiklis Europoje ir Azijoje siekia 40,3 proc., Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionuose –

61

34,2 proc. ir turtingose šalyse – 27,1 proc. Didesnė baimė suklysti mažiau turtingose šalyse gali

būti paaiškinama dėl didelio verslo būtinumo rodiklio tuose regionuose.

0

5

10

15

20

25

30A

rgen

tina

Belg

ija

Braz

ilija

Čilė

Dan

ija

Dom

inik

ijos R

esp.

Gra

ikija

Isla

ndija

Ispa

nija

Italij

a

Izra

elis

Japo

nija JK JAV

Kol

umbi

ja

Kro

atija

Latv

ija

Nyd

erla

ndai

Nor

vegi

ja

Peru

Pran

cūzi

ja

Rum

unija

Rusij

a

Serb

ija

Slov

ėnija

Suom

ija

Uru

gvaj

us

Ven

grija

Valstybės

Pro

cent

ai

200720082009

3.1 pav. Moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvojoje įmonių stadijoje, pagal šalis

2007–2009 m. (sudarytas autorės pagal GEM duomenis)

Lyginant naujausius statistinius duomenis, t. y. 2007–2009 metus, sunku analizuoti visas

valstybes, nes kiekvienais minėtais metais GEM pateikia ataskaitas apie skirtingas šalis. 2007–

2009 metų visų šalių vyrų ir moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai ankstyvajame įmonių

etape pateikti B.2 lentelėje. Kartu toje lentelėje matome, kokie buvo pokyčiai lyginant su

ankstesniais metais. 3.1 paveiksle pateiktas grafinis vaizdas tik tų šalių, kurių rodikliai

analizuojami visose 2007–2009 m. ataskaitose. Galima pastebėti, jog 2008 metai, lyginant su

2007 m., buvo geresni daugeliui šalių, nes tais metais rodikliai beveik visose nagrinėtose šalyse

augo, o kitose šalyse kritimas irgi buvo nesmarkus – 10–20 proc. Tačiau Airijoje, Danijoje ir

Japonijoje moterų verslininkystės aktyvumo rodikliai krito 30–40 proc. Iš pirmo žvilgsnio

atrodytų didelis smukimas, bet realiai kritimas sudarė tik po kelis vienetus nuo mažų rodiklių.

Rusijoje ir Slovėnijoje moterų verslumo rodikliai augo daugiau nei 40 proc., deja, realiai tai

sudarė tik kelis punktus. Kaip matome iš 3.1 pav., didžiausi augimo šuoliai 2008 m., lyginant su

2007 m., buvo Argentinoje (44 proc.), Graikijoje (120 proc.) ir Latvijoje (161 proc.).

2009 metai nebuvo tokie sėkmingi: tik nedaug valstybių moterų verslininkystės aktyvumo

rodiklis augo, daugiausiai būta smukimo arba išsilaikė nepakitęs rodiklis. Kaip matome iš 3.1

paveikslo, tik Brazilija (45 proc.) ir Latvija (103 proc.) patyrė ryškų augimą. Priešpriešai,

62

anksčiau stipriai augusi Argentina (-27 proc.), JAV (-32 proc.) ir Peru (-22 proc.) patyrė

nesėkmes.

Žvelgiant į trijų metų laikotarpį pagal 3.1 paveikslą matome, jog nuo 2007 iki 2009 moterų

verslininkystės rodiklis ankstyvojoje įmonių stadijoje nuosekliai augo tik Belgijoje, Čilėje,

Latvijoje, Rusijoje ir Vengrijoje, ryškiausiai krito Japonijoje, Kroatijoje ir Peru. Taip pat reikia

pabrėžti, jog Peru buvęs labai aukštas rodiklis paskutiniais metais krenta 3–5 rodiklio vienetais,

nors procentiškai 2008 m. krito 11 proc., 2009 m. – 22 proc. Taip pat verta išskirti, jog Latvijoje

augimas ryškus ne tik procentais, bet ir vienetais. Šis augimas labai įdomus dėl to, kad šalis maža

ir labai artima Lietuvos rinkai. Nors mūsų šalies duomenys nenagrinėjami GEM statistikoje, bet

Latvijos augimas mums gali teikti pavyzdį, kaip reikia tobulinti moterų verslumo lygį ir šalies

ekonomikos vystymąsi.

3.1.2. SITUACIJA VERSLE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ

TENDENCIJŲ ANALIZĖ EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS MASTU

Paskutiniaisiais metais moterų užimtumas ir vaidmuo mūsų šalies ekonomikoje didėjo.

Tačiau moterų integracija į privatų verslą dar vyksta gana vangiai. Kelerių metų tyrimų

duomenys parodė, kad moterys verslininkės sudaro tik trečdalį visų verslininkų ES ir Lietuvos

mastu. Tai nulėmė daugelis priežasčių ir ypač „dviguba našta“ (šeima–verslas). Todėl tik labai

stiprios asmenybės gali tokią naštą pakelti. Kaip rodo 2009 m. Lietuvos tyrimo duomenys,

moterų verslininkių dalis, sėkmingai penkerius metus išsilaikiusių versle, sudarė 28,7 procento, o

tai 0,7 procentinio punkto daugiau, palyginti su 2008 m. Tyrimų rezultatai parodė, kad tai

sąlygoja įvairios priežastys. Ypatingai svarbi šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo problema,

dėl to moterų verslininkių skaičius nuolat kinta. Jei moterų verslininkių skaičius padidėjo nuo

25,8 procento 2006 m. iki 31,3 procento 2007 m., tai 2008 m., lyginant su 2007 m., jų sumažėjo

3,3 procento. 2009 m. didžioji dauguma (58,7 procento) moterų verslo vadovių buvo 31–49 metų

moterys.

Moterys labiau linkusios steigti mažas įmones. Apie 70 proc. ES moterų verslininkių

vadovauja mažesnėms nei 5 darbuotojų įmonėms, 16 proc. moterų – įmonėms, kuriose dirba

6–10 darbuotojų, 11 proc. moterų – 11–49 darbuotojų turinčioms įmonėms ir tik 2,5 proc.

vadovauja įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų.

Atliekant analizę buvo pastebėtas įdomus reiškinys – išsiplėtė moterų veiklos sritys (žr. 3.3

lentelę). Žinoma, pagrindinės moterų verslo sritys išlieka nepakitusios: žmonių sveikatos

priežiūros ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, kuriose moterys

verslininkės sudaro didžiąją dalį sėkmės sulaukusių verslininkų – atitinkamai pagal sektorius

63

60,9 ir 58,3 procento. Tačiau paskutiniaisiais metais pastebimas moterų dalies padidėjimas

tokiuose anksčiau laikomuose išimtinai vyriškuose versluose kaip statyba ir transportas. Šiose

veiklose moterų dalis 2009 m. padidėjo – atitinkamai 2,8 ir 11,8 procentinio punkto. Kartu

pastebimas moterų dalies sumažėjimas kai kuriose veiklose: 10 procentinių punktų − meninėje,

pramoginėje ir poilsio organizavimo, 10 procentinių punktų − kito aptarnavimo, 6,9 procentinio

punkto − administracinėje ir aptarnavimo bei 2,3 procentinio punkto − apdirbamojoje gamyboje.

3.3 lentelė. SVV įmonės pagal verslininko lytį ir ekonominės veiklos rūšis,

moterys+vyrai=100 proc. (Statistikos departamentas)

Ekonominės veiklos rūšys Moterys Vyrai 2008 2009 2008 2009

Iš viso 28,0 28,7 72,0 71,3 Apdirbamoji gamyba 23,7 21,4 76,3 78,6 Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 12,5 14,3 87,5 85,7 Statyba 12,3 15,1 87,7 84,9 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 32,4 31,2 67,6 68,8 Transportas ir saugojimas 12,9 24,7 87,1 75,3 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 49,2 58,3 50,8 41,7 Informacija ir ryšiai 18,6 23,5 81,4 76,5 Finansinė ir draudimo veikla 50,0 - 50,0 - Nekilnojamojo turto operacijos 20,0 20,6 80,0 79,4 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 40,0 100,0 60,0 - Administracinė ir aptarnavimo veikla 38,7 31,8 61,3 68,2 Švietimas 30,0 44,4 70,0 55,6 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 65,6 60,9 34,4 39,1 Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 50,0 40,0 50,0 60,0 Kita aptarnavimo veikla 40,7 30,0 59,3 70,0

2007 metais Eurostatas inicijavo SVV sėkmės veiksnių tyrimą penkiolikoje ES šalių

(Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygos). Tyrime dalyvavo šios šalys: Austrija (AT), Čekijos

Respublika (CZ), Danija (DK), Estija (EE), Latvija (LV), Lietuva (LT), Liuksemburgas (LU),

Portugalija (PT), Prancūzija (FR), Slovakija (SK), Slovėnija (SL), Švedija (SE), Bulgarija (BG),

Rumunija (RO). Pagrindinis tarptautinio tyrimo tikslas – sužinoti verslininkų, penkerius metus

išsilaikiusių versle, nuomonę apie veiksnius, turėjusius įtakos įmonės veiklai, įvertinti verslo

pradžios motyvaciją, sunkumus pirmaisiais veiklos metais, esamą įmonės situaciją, susipažinti su

tolimesniais verslo plėtros planais (Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygos). Šiame tyrime

buvo vertinama verslo sėkmė tik pagal veiklos srities pasirinkimą, verslo pradžios motyvaciją ir

verslininkų profesinę veiklą prieš steigiant įmonę. Kai kurių ES šalių verslininkų lytis pagal

pagrindines veiklos sritis parodyta 3.4 lentelėje.

64

3.4 lentelė. ES verslininkų lytis pagal pagrindines ekonomines veiklas, proc. (Smulkių ir

vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)

ES šalys Lytis

Vis

a pr

amon

ė

Stat

yba

Pre

kyba

Pas

laug

os

Vie

šbuč

iai

rest

oran

ai

Tra

nspo

rtas

, sa

ndėl

iavi

mas

ry

šiai

Fin

ansi

nis

tarp

inin

ką-

vim

as

Nek

ilnoj

amas

tu

rtas

, nuo

ma

ir k

t.

ES Moteris 8,55 2,16 41,37 98,29 8,08 2,34 3,89 33,62 Vyras 13,08 21,02 27,44 65,90 4,16 5,97 2,76 25,57

AT Moteris 4,96 2,12 27,52 92,92 13,10 4,59 0,61 47,08 Vyras 8,23 14,34 23,24 77,43 6,04 5,81 1,74 40,60

CZ Moteris 7,43 0,60 33,72 91,97 10,10 2,64 1,76 43,74 Vyras 21,08 20,77 25,18 58,16 3,27 5,48 1,85 22,39

EE Moteris 11,34 3,15 34,45 85,50 4,83 8,82 3,57 33,61 Vyras 11,83 9,63 39,14 78,54 3,65 7,51 3,19 25,05

LT Moteris 12,03 2,87 47,42 85,10 9,60 5,87 3,87 18,34 Vyras 18,75 10,63 39,25 70,63 2,96 11,58 1,05 15,79

LV Moteris 8,56 2,90 46,59 88,53 10,60 4,35 1,45 25,54 Vyras 16,86 8,00 37,13 75,14 4,20 8,87 1,11 23,83

3.4 lentelėje pateikti duomenys leidžia teigti, kad ir ES šalyse, ir Lietuvoje SVV moterys ir

vyrai dažniausiai užsiima paslaugomis (ES moterys – 98,29 proc., o Lietuvoje – 85,10 proc.;

atitinkamai vyrai: 65,9 proc. ir 70,63 proc.). Mažiausiai moterų pagal veiklos sritis ES užsiima

transporto sandėliavimo ir ryšių paslaugomis (2,34 proc.), o Lietuvoje – statybų verslu (2,87

proc.). Mažiausiai vyrų pagal veiklos sritis ir ES, ir Lietuvoje užsiima finansiniu tarpininkavimu

(atitinkamai: 2,76 proc. ir 1,05 proc.). Taigi moterys ir vyrai ES ir Lietuvoje dažniausiai užsiima

paslaugų verslu, nes sėkmingai įsitvirtinant šioje veiklos srityje ne visada reikia didelių finansinių

išteklių, SVV lengviau panaudoti nestandartines, lanksčias darbuotojų užimtumo formas (pvz.,

darbas ne visą darbo dieną ar savaitę, darbas namuose ir pan.), kurios labai patogios kai kurioms

visuomenės narių grupėms (pvz., tėvams auginantiems vaikus, neįgaliesiems ir kt.).

3.5 lentelėje parodytos dažniausiai tyrimo metu užfiksuotos priežastys, paskatinusios

Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkus pradėti verslą. Įdomu tai, kad Lietuvoje ir ES vyrai ir

moterys tris svarbiausius motyvus, kurie paskatino imtis verslo, nurodė tuos pačius: „norą būti

šeimininku sau pačiam“, „perspektyvą uždirbti daugiau pinigų“ ir „norą išbandyti save versle“.

Skyrėsi tik prioritetų tvarka ir procentinė svarba. Pagrindinis ir svarbiausias motyvas, paskatinęs

moteris ir vyrus Lietuvoje ir ES užsiimti verslu, buvo „noras būti šeimininku sau pačiam“. Gauti

rezultatai leidžia teigti, jog nepriklausomai nuo šalies ekonominės, kultūrinės, socialinės

65

situacijos, tradicijų ir patyrimo verslo srityje, nepriklausomai nuo lyties, svarbiausias sėkmę

lemiantis motyvas pradedant verslą yra „noras būti šeimininku sau pačiam“.

3.5 lentelė. Dažniausiai užfiksuotos priežastys, paskatinusios Lietuvos ir kitus ES verslininkus

pradėti verslą, proc. (sudaryta autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)

Moterys Lietuvoje Moterys ES 1) noras būti šeimininku sau pačiam (82,24) 1) noras būti šeimininku sau pačiam (73,58) 2) noras išbandyti save versle (76,36) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (70,59) 3) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (73,93) 3) noras išbandyti save versle (67,19)

Vyrai Lietuvoje Vyrai ES 1) noras būti šeimininku sau pačiam (83,24) 1) noras būti šeimininku sau pačiam (75,67) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų“ (81,20) 2) perspektyva uždirbti daugiau pinigų (73,43) 3) noras išbandyti save versle (73,73) 3) noras išbandyti save versle (68,01)

ES tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ne tik verslo pradžios kūrimo motyvus, bet ir

atidžiau pažvelgti į dabartines įmonių plėtros sąlygą – susipažinti su darbuotojų skaičiaus

didėjimu, pažangių technologijų ir kitų inovacijų diegimu. ES šalių vidurkis rodo spartesnį

darbuotojų skaičiaus augimą jaunų (iki 30 metų amžiaus) verslininkų vadovaujamose SVV

įmonėse – jų plėtra sudarė 203,3 procento. Didžiausias darbuotojų skaičiaus augimas šios

amžiaus grupės verslininkų vadovaujamame versle užfiksuotas Čekijoje – 406,9 proc. Vidutinio

(31–49 metų) amžiaus Lietuvos verslininkai sparčiausiai, palyginti su kitomis ES šalimis, didino

darbuotojų skaičių (207,9 proc.). Lietuva išsiskiria ir vyriausioje verslininkų amžiaus grupėje –

darbuotojų skaičius padidėjo 186 procentais. Mažiausias darbuotojų skaičiaus augimas buvo

Švedijoje ir Danijoje, kuriose įmonių rentabilumą lemia inovacijų diegimas.

Dažniausia tyrimo metu užfiksuota Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla

prieš steigiant įmonę parodyta 3.6 lentelėje.

3.6 lentelė. Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų profesinė veikla prieš steigiant įmonę, proc. (sudaryta

autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)

Veikla Lytis Lietuva Europos Sąjunga

Samdomas darbuotojas Moterys 63,90 51,82 Vyrai 54,94 58,11

Vadovavo kitai įmonei Moterys 12,34 11,28 Vyrai 32,38 18,42

Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkų sėkmei, kuriant SVV, teigiamai veikė profesinė veikla,

kuria jie buvo užsiėmę prieš pradėdami nuosavą verslą. Abiejų lyčių atstovai Lietuvoje ir ES iki

66

pradėdami kurti savo SVV veiklą jau turėjo darbo patirties, be to, dalis jų jau buvo vadovavę

kitai įmonei. Tokia patirtis turėjo didelę įtaką pradėto naujo verslo sėkmei.

3.7 lentelė. Lietuvos ir ES šalių SVV įmonių pelningumo vertinimai pagal verslininkų lytį

(sudaryta autorės pagal Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)

ES šalis Lytis Labai gerai Gerai Patenkinimai Blogai

EU Moterys 2,97 30,85 38,21 26,49 Vyrai 3,60 36,69 40,08 18,68

LT Moterys 2,29 13,04 64,76 19,63 Vyrai 3,01 24,01 54,19 18,80

Atsižvelgiant į verslininkų nuomones apie jų įmonių pelningumo vertinimą galima�padaryti

išvadą apie šalies aplinkos palankumą verslo kūrimui lygį. Kaip matome iš 3.7 lentelės, Lietuvos

verslininkų dalis, vertinanti „labai gerai“ savo įmonės pelningumą, atitinka ES vidurkį. Tačiau

„gerai“ vertinančių savo pelningumą Lietuvoje yra mažiau nei bendras ES vidurkis. Taip pat

reikėtų atkreipti dėmesį, jog moterys verslininkės Lietuvoje beveik 3 kartus blogiau vertina savo

įmonės pelną nei visos ES moterys verslininkės ir jos yra 2 kartus pesimistiškesnes nei Lietuvos

vyrai. Didžiausia mūsų verslo atstovų dalis įvertino savo veiklą „patenkinamai“. Toks

įvertinimas tarp Lietuvos moterų yra 2 kartus didesnis nei ES vidurkis. Analizė rodo, jog

Lietuvos verslininkai pesimistiškiau vertina savo pelningumo galimybes nei ES vidurkis.

Statistikos departamento duomenimis, geriausiai savo verslą įvertino Austrijos ir Danijos abiejų

lyčių verslininkai, blogiausiai – mūsų kaimynė Latvija. Didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų

„labai gerai“ įvertinusių savo verslo pelningumą yra Liuksemburge, skirtumas sudaro 6 proc.

punktus nuo 2,93 moterų ir 8,85 vyrų rodiklio įvertinimo.

Daugelyje šalių, išskyrus Italiją, Liuksemburgą ir Švediją, inovacinėje veikloje aktyvesni

buvo vyrai nei moterys (žr. 3.8 lentelę). Produkto inovacija buvo pagrindinė ir vyrų, ir moterų

inovacinės veiklos kryptis ES. Daugiausia produkto inovacijų diegė Švedijos ir Slovakijos

verslininkai. Moterų inovacinė veikla daugiausia pasireiškė rinkodaros srityje, aktyviausios buvo

Švedijos, Portugalijos ir Slovėnijos moterys. Visi Lietuvos verslininkų inovacinės veiklos

rodikliai viršija ES bendrus vidurkius. Mūsų statistiniai duomenys smarkiai viršija tokių šalių

kaip Bulgarija ir Rumunija rezultatus. Bet kita vertus mes labai atsiliekame nuo Švedijos, kuri

ypač pažangi produktų inovacinėje veikloje. Be to, reikia pastebėti, jog Švedijoje vyrų ir moterų

verslininkų inovacinė plėtra labai panaši. Lietuvos moterys nuo vyrų verslininkų atsilieka

20–40 proc. visose inovacinėse srityse, išskyrus rinkodaros inovaciją, kur skirtumas minimalus.

67

3.8 lentelė. Inovacinės veiklos kryptys pagal verslininkų lytį, proc. (sudaryta autorės, pagal

Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygas, 2008)

ES CZ DK EE IT LV LT LU AT PT SI SK SE BG RO M

oter

ys

Produkto inovacija 13,6 17,1 15,6 15,3 11,2 23,9 20,3 23,4 20,9 15,0 24,4 27,5 41,5 8,3 5,9 Technologinė inovacija 4,1 5,4 7,3 5,7 3,1 10,7 8,5 7,1 3,5 7,4 13,5 11,2 9,3 1,8 2,0 Organizacinė inovacija 5,2 6,6 3,2 10,7 5,5 9,9 6,4 14,2 5,8 14,2 12,9 8,5 12,3 2,2 2,4 Rinkodaros inovacija 9,1 12,6 13,0 8,8 6,9 14,5 17,9 18,4 16,7 21,2 20,9 17,4 24,4 7,2 3,3

Vyr

ai

Produkto inovacija 14,5 20,6 16,5 18,2 8,2 28,0 25,3 26,1 24,2 18,2 31,9 33,7 39,4 10,5 7,1 Technologinė inovacija 7,8 14,3 9,3 7,2 4,2 13,1 13,6 4,0 6,5 15,2 21,1 22,8 13,7 3,0 3,0 Organizacinė inovacija 6,5 8,5 4,6 7,9 5,8 9,3 10,6 10,1 7,2 15,3 15,8 12,2 12,5 3,0 2,5 Rinkodaros inovacija 10,4 18,3 8,7 9,4 5,9 15,7 18,1 14,4 15,7 20,8 20,0 23,1 23,2 6,3 3,8

Apibendrinant galima pastebėti ir pasidžiaugti, jog 2009 m., lyginant su 2008 m., Lietuvoje

padidėjo moterų verslininkių dalis. Taip pat paskutiniaisiais metais pastebimas moterų dalies

padidėjimas tokiuose anksčiau laikomuose išimtinai vyriškuose versluose kaip statyba ir

transportas. Tačiau moterų verslininkių dalis ir kiti lyčių segregaciją atspindintys rodikliai rodo,

jog Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Reikia nepamiršti, jog visos ES šalys yra skirtingos

ir unikalios, todėl Lietuvai reikia pačiai analizuoti ir mokytis iš savo klaidų, ne aklai

pasinaudojant kaimyninių šalių patirtimi.

68

3.2. SITUACIJA DARBO RINKOJE LYČIŲ ATŽVILGIU IR JOS KAITOS BENDRŲJŲ

TENDENCIJŲ TYRIMAS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS MASTU

Situacija darbo rinkoje gali būti analizuojama užimtumo, nedarbo lygio ir darbo

užmokesčio rodikliais. Be to, šie rodikliai skaidomi pagal lytį, kas leidžia analizuoti lyčių

lygybės aspektus darbo rinkoje.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis,

2009 m. moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus) buvo 60,7 proc., vyrų – 59,5 procento,

2008 m. – atitinkamai 61,8 ir 67,1 procento (žr. 3.2 paveikslą). Trečiąjį 2009 m. ketvirtį Europos

Sąjungos valstybėse narėse moterų užimtumo lygis siekė 58,7 proc., vyrų – 71 proc. Didžiausias

moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (73,7 proc.) ir Nyderlanduose (71,5 proc.), žemiausias –

Maltoje (37,9 proc.) ir Italijoje (46,1 proc.). 2008 m. moterų užimtumo lygis visose ES

valstybėse narėse buvo mažesnis negu vyrų. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje

(74,3 proc.), Švedijoje (71,8 proc.), Nyderlanduose (71,1 proc.), vyrų – Nyderlanduose (83,2

proc.), Danijoje (81,9 proc.), Kipre (79,2 proc.), Austrijoje (78,5 proc.). Galima daryti išvadą,

jog nuo 2008 m. moterų užimtumo lygis Lietuvoje ir ES ėmė mažėti, bet lėčiau nei vyrų.

66 66,3

67,967,1

59,559,4

6162,2 61,8

60,7

54

56

58

60

62

64

66

68

70

2005 2006 2007 2008 2009

Proc

enta

i

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Vyrųužimtumolygis

Moterųužimtumolygis

Vyrųnedarbolygis

Moterųnedarbolygis

3.2 pav. Vyrų ir moterų užimtumo ir nedarbo lygis Lietuvoje, 15–64 metų amžiaus gyventojų,

procentais (sudaryta autorės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

2009 m. darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis 2009 m.

buvo 17 procentų ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų – 10,4 procento ir per metus išaugo 1,9

karto. Kaip matome iš 3.2. paveikslo, Lietuvoje moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų.

2008 m. moterų nedarbo lygis 21 ES valstybėje narėje (išskyrus Airiją, Estiją, Jungtinę

69

Karalystę, Latviją, Lietuvą ir Rumuniją ) buvo didesnis negu vyrų. 2008 m. daugelyje ES

valstybių moterų nedarbo lygis palyginti su 2007 m. sumažėjo, o išaugo Estijoje, Ispanijoje,

Italijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Vyrų nedarbo lygis ES valstybėse nuo 2007 m. iki 2008 m.

beveik nepasikeitė.

Europos Komisijos ataskaitoje „Moterų ir vyrų lygybė 2009“ pateiktais duomenimis, pagal

moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumą Lietuva liko trečiojoje vietoje Europos Sąjungoje. Pagal

pagyvenusių moterų užimtumo lygį Lietuva užėmė septintąją vietą Europos Sąjungoje, o pagal

moterų, auginančių vaikus iki 12 metų, užimtumo lygį – penktąją vietą. Pagal moterų ir vyrų

nedarbo lygio skirtumą Lietuva buvo septintojoje vietoje Europos Sąjungoje.

3.9 lentelė. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis

(sudaryta autorės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

Ekonominės veiklos rūšys 2002 2006 2007 2008

Kasyba ir karjerų eksploatavimas -6,9 10,8 14,9 14,3 Apdirbamoji gamyba 21,9 26,5 29,8 32,7 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 16 14,6 16 20,1 Statyba 4,8 15 22,8 6,9 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 24,1 20,2 24,4 26,1

Viešbučiai ir restoranai 11,2 16,1 13,5 19,4 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 8,4 -3 -4,2 6,1 Finansinis tarpininkavimas 39,8 39,1 39,3 47,7 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 9,2 7,9 6,6 11,3 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 12,6 7,3 7,6 7,4

Švietimas -5,9 -1,8 -3,1 2 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 17,3 30,7 32,1 25,1 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 23,2 22,1 26,2 30,3

Kaip matome iš 3.9 lentelės, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis labai nevienodas

ekonominiuose sektoriuose. 2002–2008 m. laikotarpiu šie rodikliai beveik visose ekonominėse

veiklose didėjo. Didžiausi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai 2008 m. pastebimi

finansinio tarpininkavimo, apdirbamojoje pramonėje bei kitoje komunalinėje, socialinėje ir

asmeninėje aptarnavimo veiklose. Tik statybos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo srityse

paskutiniais metais darbo užmokesčio atotrūkis sumažėjo. 2007 m. Europos Sąjungoje didesnis

negu Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų

įmonėse buvo Čekijoje (25,4 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21,3 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2008 m. sudarė 2020 litų, palyginti su 2007 m., jis

70

padidėjo 20,5 procento ir buvo 19,3 procento mažesnis negu vyrų. Valstybės sektoriuje moterų

vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 m. buvo 2139,2 lito, palyginti su 2007 m.,

padidėjo 22,9 procento ir buvo 20,3 procento mažesnis negu vyrų. Privačiame sektoriuje moterų

vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 m. buvo 1916 litų, palyginti su 2007 m.,

padidėjo 18,2 procento ir buvo 21,5 procento mažesnis negu vyrų. Vyrų vidutinis mėnesinis

bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2008 m. sudarė 2504,6 lito,

palyginti su 2007 m., padidėjo 18,4 procento. 2008 m. Lietuvoje moterų vidutinis valandinis

bruto darbo užmokestis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo penktadaliu (20,5 proc.)

mažesnis negu vyrų (2007 m. – 24,4 proc.). Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis

sudarė 11,46 litus, vyrų – 14,41 lito.

Mažai mokamą darbą dirba daugiau moterų nei vyrų iš dalies dėl to, kad moterys dažniau

nei vyrai dirba ne visą darbo dieną. Lietuvoje 2008 m. ne visą darbo dieną dirbo 64,8 tūkst., arba

8,6 procento visų dirbančių moterų (vyrų – 4,9 proc.). Tyrimo duomenimis, didžiausias skaičius

moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, yra Nyderlanduose (74,7 proc.), Danijoje (45 proc.) ,

Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje (per 42 proc.).

Darbo užmokestis yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių moterų apsisprendimą iš

namų ruošos pereiti į darbo rinką. Be to, daugeliui vienišų moterų tai vienintelis jų ir jos atžalų

pragyvenimo šaltinis. Todėl būtina mažinti darbo užmokesčio skirtumą lyčių aspektu.

Lietuvos darbo rinkai būdingas susiskirstymas į vyriškus ir moteriškus darbus. Statistikos

departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje daugiausia moterų dirba sveikatos priežiūros ir

socialinio aprūpinimo bei apgyvendinimo ir maitinimo (87,9 ir 85,6 proc.), švietimo (78,2 proc.)

paslaugų sektoriuose (žr. A priedą), kur paprastai visų dirbančiųjų šiose srityse darbo

užmokestis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu kitose šalies ūkio srityse (kur dominuoja

vyrai), yra mažesnis.

Lietuvos moterų ir vyrų darbo užimtumo 2006–2008 m. dinamika (žr. A priedą) rodo, kad

lyties atžvilgiu neįvyko jokių reikšmingų struktūrinių pokyčių – didesnė moterų dalis

„moteriškose“ profesijose. Jeigu moterys Lietuvoje nemato perspektyvų užsidirbti arba išreikšti

save darbo rinkoje, tikėtina, jog jos nepasitikės savimi ir nebandys kurti nuosavo verslo. 2009 m.

po kriziniai rodikliai rodo abiejų lyčių užimtumo lygio mažėjimą ir nedarbingumo lygio

didėjimą. Didžiausią įtaką smukusi ekonomika turėjo vyrų užimtumui, nes jie sudaro didžiąją

dalį darbo rinkos.

71

3.3. VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAI LIETUVOJE IR JIEMS

BŪDINGŲ LYČIŲ ASPEKTŲ TYRIMAS

Verslo internacionalizavimo procesus sunku ištirti statistinių duomenų rodikliais.

Dažniausiai naudojami verslo įmonių skaičiaus tyrimai. Autorė mano, jog tikslinga ištirti verslo

įmonių skaičių Lietuvoje, jų dinamiką pagal lytį, eksporto ir importo mastus Lietuvoje bei mūsų

verslininkų kontroliuojamų įmonių skaičių užsienyje.

Nors Lietuvoje ir pastebima pažanga gerinant bendrąją verslo aplinką ir mažinant patekimo

į rinką barjerus, verslumo lygis auga labai lėtai (žr. C priedą.). Šalies ar atskiro administracinio

vieneto verslumas įvertinamas skaičiuojant, kokia gyventojų dalis užsiima verslu. Tam reikia

palyginti veikiančių verslo įmonių skaičių su gyventojų skaičiumi.

2009 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 187 314 veikiančios įmonės ir fiziniai

asmenys, vykdantys ekonominę veiklą (žr. 3.10 lentelę). Palyginti su 2008 m. sausio 1 d.

duomenimis, jų skaičius padidėjo 5,9 procento. 1000 gyventojų tenka 56 veikiančios įmonės ir

juridiniai asmenys. Verslumas šalyje išaugo 5,7 procento.

3.10 lentelė. Veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, skaičius 2004–

2008 m. (Statistikos departamento duomenys)

Veikiančių įmonių skaičius

Fizinių asmenų

skaičius*

Įmonių ir fizinių

asmenų (1+2)

1000 gyventojų tenka įmonių ir fizinių asmenų

1000 gyventojų

tenka įmonių Data

1 2 3 4 5 6 56176 55503 111679 33 16 2005–01–01 56792 72506 129298 38 17 2006–01–01 60094 83463 143557 42 18 2007–01–01 63561 113301 176862 53 19 2008–01–01 65526 121788 187314 56 20 2009–01–01

*Pastaba: įtraukti fiziniai asmenys, vykdę ekonominę veiklą pagal verslo liudijimus ir be jų, bei ūkininkai.

Kaip matome iš C priedo, verslumo dinamika nevienoda visoje šalyje. Ypač išsiskiria

Vilniaus apskritis, kurioje sparčiausiai auga veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų

skaičius. Tam įtakos turi keletas veiksnių, tokių kaip santaupos ar šeimos ir draugų finansinė

parama arba akcinis kapitalas verslo pradžiai. Būtent šioje apskrityje užimtumo lygis per

pastaruosius ketverius metus yra pats aukščiausias šalyje (per 67 proc.), o vidutinis mėnesinis

atlyginimas auga sparčiausiai ir yra 300–600 litų didesnis negu kitose apskrityse.

Nuo 2006 m. visose mūsų tėvynės apskrityse įmonių skaičius nuosekliai didėjo, aiškiausiai

tai matome Vilniaus apskrityje. Galima daryti išvadą, jog prie tokio augimo prisidėjo tuometinis

72

ekonomikos augimas. Pažymėta neigiama verslumo dinamika Tauragės ir Utenos apskrityse, kur

veikiančių įmonių skaičius nuo 2008 m. tik mažėjo. Tai sąlygojo mikroįmonių skaičiaus

mažėjimas. Tačiau reikia nepamiršti pasaulinės finansinės krizės, kuri sąlygojo visose Lietuvos

apskrityse įmonių skaičiaus sumažėją nuo 2009 m.

Nagrinėjant naujausius 2009 m. įregistruotų įmonių duomenis bei moterų vadovių skaičių,

matome, jog daugiausiai aukštas pareigas užimančių moterų yra žmonių sveikatos priežiūros ir

socialinio darbo (64,7 proc.), švietimo (60,1 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų

(55,0 proc.) veiklose (žr. I priedą). Būtent šios sritys dažniausiai ir laikomos „moteriškomis“.

Mažiausiai moterų vadovių yra elektros, dujų, vandens, garo tiekimo ir tvarkymo (6,9 proc.) ir

statyboje (9,1 proc.) srityse, kurios stereotipiškai laikomos „vyriškomis“.

3.11 lentelė. Lietuvos SVV produkcijos pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis ir

pardavimo rinkas, proc. (Statistikos departamento duomenys)

Vietos / regioninei rinkai Šalies rinkai ES ribose Už ES ribų

2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 Iš viso 43,00 41,30 31,70 33,30 16,90 16,50 8,40 8,90 Apdirbamoji gamyba 35,40 35,70 32,30 36,50 22,70 20,90 9,60 7,00 Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 43,80 39,10 50,00 30,40 6,30 21,70 _ 8,70

Statyba 49,40 44,40 33,80 38,50 11,30 10,70 5,60 6,40 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 40,80 38,10 33,30 33,60 17,10 17,10 8,80 11,20

Transportas ir saugojimas 30,20 26,60 27,00 29,20 29,80 29,20 13,00 15,10 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 69,10 72,00 17,30 15,90 9,10 8,50 4,50 3,70

Informacija ir ryšiai 32,70 37,30 35,70 42,20 17,30 14,50 14,30 6,00 Finansinė ir draudimo veikla 58,80 - 17,60 - 5,90 - 17,60 - Nekilnojamojo turto operac. 52,10 55,20 41,50 37,50 6,40 5,20 - 2,10 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 44,40 50,00 33,30 50,00 22,20 _ _ _

Administracinė ir aptarnavimo veikla 32,80 52,20 38,80 26,10 19,40 15,20 9,00 6,50

Švietimas 62,10 50,00 24,10 33,30 6,90 5,60 6,90 11,10 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 66,00 62,80 23,40 25,60 6,40 7,00 4,30 4,70

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 45,50 33,30 36,40 50,00 9,10 16,70 9,10 _

Kita aptarnavimo veikla 76,70 61,20 14,00 28,60 4,70 8,20 4,70 2,00

Surasti rinką savo pagamintam produktui ar paslaugai realizuoti – pagrindinė verslo

pradžios užduotis, o šios rinkos išplėtimas už šalies ribų ir išsilaikymas joje yra sėkmingo verslo

koncepcija. Tačiau SVV įmonėms, kurios yra nedidelės ir dažniausiai tik teikia paslaugas, nėra

73

lengva šias paslaugas realizuoti šalies rinkoje, ką jau kalbėti apie patekimą į tarptautines rinkas.

Tai patvirtina Statistikos departamento duomenys – didžioji dalis (41,3 proc. − 2009 m. ir 43

proc. − 2008 m.) verslininkų realizuoja savo gaminius ir teikia paslaugas regioninėje rinkoje, tai

yra veiklos vykdymo vietoje, o 33,3 procento 2009 m. ir 31,7 procento 2008 m. tirtų įmonių

tenkina visos šalies vartotojų poreikius (žr. 3.11 lentelę.). 2009 m. 0,4 procentinio punkto

sumažėjo dalis įmonių, realizavusių savo produkciją Europos Sąjungos šalių rinkose ir 0,5

procentinio punkto padidėjo realizavusių kitų užsienio šalių rinkose.

Prekių ir paslaugų pardavimo rinkos analizė pagal ekonominės veiklos rūšis parodė, kad

daugiausia savo produkciją ar paslaugas realizavo vietos regioninėje rinkoje apgyvendinimo ir

maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės – 72 procentai 2009 m. ir 69,1 procento 2008

metais. Realizavimo rinkų įvairumu išsiskiria statybos, apdirbamosios gamybos, transporto ir

saugojimo bei informacijos ir ryšių veiklos, kurių įmonės realizuoja savo gaminius ir teikia

paslaugas ne tik šalies, bet ir užsienio šalių rinkose. Daugiausia teikiančių paslaugas Europos

Sąjungos (ES) šalyse buvo transporto ir saugojimo (29,2 proc.), apdirbamosios gamybos (20,9

proc.) ir elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo (21,7 proc.) veiklose. Už ES ribų

savo paslaugas daugiausia teikė transporto ir saugojimo veiklos įmonės (15,1 proc. − 2009 m. ir

13 proc. − 2008 m.).

Lietuvos apskrityse labai netolygūs eksporto ir importo mastai (žr. D priedą). Telšių

regionas nėra mažiausias, turi daugiau įmonių nei Tauragė, tačiau šių apskričių užsienio

prekybos dydžiai beveik 30 kartų mažesni. Tai galima būtų paaiškinti pramonės stygiumi ir

vyraujančia paslaugų sritimi Telšių apskrityje. Iš Lietuvos regionų, daugiausiai eksportuoja

Klaipėda, importuoja – Tauragė. Mažiausias prekybos balansas Vilniuje (-1,4 proc.), didžiausias

Marijampolėje ( -15,9 proc.).

Kaip parodė Statistikos departamento tyrimo rezultatai, didžiosios dalies verslininkų

prognozės jų verslo atžvilgiu buvo gana optimistinės – net 85,3 procento 2009 m. ir 77,8

procento 2008 m. verslininkų manė, kad įmonė artimiausius dvejus metus liks tokia pat, kaip ir

dabar, ir 4,2 procento tikėjosi praplėsti savo verslą, susijungdami su viena ar keliomis įmonėmis.

Ketinančių parduoti ar likviduoti dabartinę įmonę, siekiant įsteigti naują, vykdančią tokią pat

veiklą, dalis buvo labai nedidelė – 1,2 procento 2009 m. ir 1,6 procento 2008 m., o steigti naują,

vykdančią kitą veiklą, ketino tik 1,3 procento 2009 m. ir 2,2 procento 2008 m. verslininkų. 2009

m. šiek tiek (0,7 procentinio punkto) padidėjo dalis verslininkų, ketinančių parduoti ar likviduoti

savo įmonę, nesteigiant kitos – nuo 7,4 procento 2008 m. iki 8,1 procento 2009 m.

74

70

24

7

971

1

10

1

262

31

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Apdirbamoji gamyba

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninėaptarnavimo veiklaStatyba

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; varikliniųtransporto priemonių ir motociklų remontasViešbučiai ir restoranai

Švietimas

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai

Finansinis tarpininkavimas

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita versloveikla

3.3 pav. Lietuvos kontroliuojamos įmonės užsienyje 2007 m. (sudaryta autorės, remiantis

Statistikos departamento duomenimis)

Nors verslininkų nuomonės optimistiškos, deja, tai neatsispindi statistikoje. Lietuvos

kontroliuojamų įmonių skaičius užsienyje auga nežymiai: 2007 m. buvo tik 296, 2006 m. – 258

įmonės ES bei atitinkamai 208 ir 221 įmonės ne ES šalyse. Bendras Lietuvos kontroliuojamų

įmonių skaičius užsienyje 2007 m. paaugo 5 proc., 2006 m. prieaugis sudarė 10 proc. Tikėtina,

kad paskutiniais metais šis rodiklis auga dar mažiau arba yra neigiamas. Kaip matome iš 3.3

paveikslo, daugiausiai įmonių 2007 m. veiklą vykdė didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje,

variklinių transporto priemonių ir motociklų remonte (262 įm.) ir nekilnojamo turto, nuomos ir

kitos verslo veiklos srityje (97 įm.). Reikia nepamiršti, jog tokios sritys dažniausiai laikomos

„vyriškomis“, todėl galima daryti išvadą, jog 2007 m. buvo daugiau vyrų verslininkų,

kontroliavusių įmones užsienyje. „Moteriškomis“ laikytinos veiklos sritys kaip švietimas bei

sveikatos priežiūra ir socialinis darbas bendroje sumoje turi tik vieną kontroliuojamą įmonę

užsienyje.

Apibendrinant tyrimą galima daryti išvadą, jog daugiausiai aukštas pareigas užimančių

moterų yra žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo bei apgyvendinimo ir

maitinimo paslaugų veiklose. Būtent šios sritys stereotipiškai laikomos „moteriškomis“. Lietuvos

kontroliuojamų įmonių skaičiaus dinamika pagal veiklos sritis leidžia spėti, jog moterys

verslininkės valdo daug mažiau įmonių užsienyje nei vyrai.

75

3.4. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS ĮMONĖSE, NAGRINĖTAS

LYČIŲ ATŽVILGIU, IR JO BENDRŲJŲ TENDENCIJŲ ANALIZĖ ES IR LIETUVOJE

Informacinės technologijos yra neatsiejama verslo plėtros ir internacionalizavimo priemonė

šiuolaikiniame moderniame pasaulyje. IT mastas šalies mastu gali būti matuojamas įmonių

skaičiumi, kurios naudoja kompiuterius, internetą, turi e. svetainę ir prekiauja internetu.

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinę IT naudojimo 2008 – 2009 metais ataskaitą,

iš 134 šalių Lietuva užima 35 vietą. Ataskaitoje nurodoma, kad pagal IRT aplinką Lietuva 40

vietoje, pasiruošimą naudoti IRT – 44, realų IRT naudojimą – 32 vietoje. E. dalyvavimo

indeksas parodo valstybės teikiamas informacijos ir paslaugų, skirtų įtraukti piliečius į viešąją

politiką, kokybę ir naudingumą. Lietuvos e. dalyvavimo rodiklis – 19 vieta (Informacinės

visuomenės plėtros komitetas).

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pradžioje 96,1 proc. gamybos ir paslaugų

įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų darbe naudojosi kompiuteriais, 94,9 proc. –

internetu. Šie duomenys beveik neatsilieka nuo ES vidurkio. 2008 m. pradžioje kompiuteriais ir

internetu atitinkamai naudojosi 94,8 ir 92,7 proc. įmonių. Išankstiniais duomenimis,

kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 31,1, internetą – 28,4 proc.

gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų. 2008 m. – atitinkamai 32,5 ir 29,2 proc. ES 2008 m.

vidurkiai atitinkamai 50 ir 39 proc. Tai rodo, jog Lietuvoje yra daug rankinius, mechaninius

darbo atliekančių darbuotojų, kurie nesinaudoja kompiuteriu ir internetu, kai priešingai ES šalyse

darbai įmonėse yra labiau automatizuoti.

Lietuvoje 2009 m. interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 61,7 proc. gamybos ir paslaugų

įmonių, ir lyginant su 2008 m. šis rodiklis padidėjo 7 proc. ES 2008 m. įmonių, turėjusių

interneto svetaines, buvo net 64 proc. Tai rodo, jog mūsų verslininkų įmonės nėra tokios

modernios kaip ES. 2009 m. 38,0 proc. Lietuvos įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose

buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, penktadalis (20,1 proc.) įmonių

suteikė galimybę pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą. Lietuvoje 2008 m. įmonės, kurios

skelbė savo produkcijos katalogus su kainynais bei leido pasirinkti prekių formą ar dizainą

atitinkamai sudarė 44,1 ir 22,2 proc. įmonių. 2009 m. 13,9 proc. įmonių teikė galimybę

užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, kai 2008 m. tokių įmonių buvo net 18,2 proc.

Lietuvoje 2008 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti

prekes ar paslaugas) naudojo daugiau kaip trečdalis įmonių: 24,4 procento įmonių pirko (užsakė)

prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 20,0 procentų – gavo

užsakymų. ES vidurkiai 2008 m. atitinkamai buvo 28 ir 16 proc. Daugiausiai perkančių ir

parduodančių internetu įmonių yra Jungtinėje Karalystėje (gavo užsakymų 32 proc. pirko 47

76

proc. įmonių). Galima daryti išvadą, jog Lietuvos įmonės mažiau perka produktus internetu, bet

daugiau parduoda negu ES šalių vidurkis. Nagrinėjant Lietuvos e. prekybos mastus pagal

ekonominės veiklos sritis (žr. 3.4 pav.), galima pastebėti, jog daugiausia internetu perka

nekilnojamo turto sritis, o parduoda – nekilnojamas turtas, transportas ir logistika. Stereotipiškai

šios veiklos vadinamos vyriškomis, o „moteriškesnė“ sritis viešbučiai ir restoranai nei daug

perka, nei daug parduoda internetu. Todėl galima daryti išvadą, jog moterų vadovaujamos verslo

įmonės nesinaudoja el. prekybos teikiama nauda.

0

10

20

30

40

50

60

70

Apd

irbam

oji

gam

yba

Elek

tros,

duj

ų ir

vand

ens

tieki

mas

Stat

yba

Prek

yba

Vie

šbuč

iai i

rre

stor

anai

Tran

spor

tas

irsa

ndėl

iavi

mas

Pašt

as ir

tele

kom

unik

acijo

s

Kom

piut

eria

i ir s

uja

is s

usiju

si v

eikl

a

Nek

ilnoj

amas

istu

rtas,

nuo

ma

irki

ta v

ersl

o ve

ikla

Poils

ioor

gani

zavi

mo,

kultū

rinė

ir

Kita

apt

arna

vim

ove

ikla

Ekonominės veiklos sritys

Proc

enta

i

05101520253035404550

Įmonės pirkusios internetu 2007 Įmonės pirkusios internetu 2008Įmonės pardavinėjusios internetu 2007 Įmonės pardavinėjusios internetu 2008

3.4 pav. Lietuvos įmonės, perkančios ir parduodančios produktus internetu pagal ekonominės

veiklos sritis, proc. (sudaryta autorės pagal Statistikos departamento duomenis)

Nagrinėjant Lietuvos įmonių naudojimąsi informacinės technologijomis 2005–2009 m.

matome, jog yra pastovus augimas (žr. 3.5 pav.) – mūsų verslininkai susipažįsta su naujomis

technologijomis ir modernizuoja savo įmonės. Keista pastebėti, jog 2008 m., lyginant su

ankstesniais metais, sumažėjo įmonių, kurios pirkdavo ir parduodavo produkcija internetu. Tai

galima būtų paaiškinti finansine krize – įmonės atsargiau rinkosi klientus ir partnerius. Reikia

nepamiršti, jog 2008 m. buvo daugiau Lietuvos įmonių, kurios pardavinėjo internetu, nei ES

vidurkis. Tačiau iš kitos pusės panagrinėkime, kaip aktyviai gyventojai pirko prekes internetu.

Lietuvos gyventojai labai nepatikliai vertino prekybą internetu ir 2005 m. buvo tik 1 proc. šalies

gyventojų, kurie buvo pirkę ką nors internetu. Paskutiniais metais šis rodikliai gana sparčiai

didėja, nes didėja visuomenės pasitikėjimas e. prekyba. Vis tik mes dar labai atsiliekame nuo

kitų ES šalių, kadangi ES 2008 m. vidurkis gyventojų, kurie pirko e. tinklais, sudarė net 32 proc.

77

85,2 87,5 88,4 92,7 95,0

40,8 41,347,4

54,461,7

21,5 20,126,7 24,4

20,014,214,5

22,98,55,85,54,2

10

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2005 2006 2007 2008 2009

Proc

enta

i

Interneto prieiga Interneto svetainėĮmonės pirkusios internetu Įmonės pardavinėjusios internetuGyventojai, kurie pirko e.tinklais

3.5 pav. IRT panaudojimas Lietuvos įmonėse 2005–2009 m., proc. (sudaryta autorės)

Analizuojant e. prekybos kliūtis, kurias pateikė Lietuvos įmonės (žr. E priedą), matome,

jog didžiausia kliūtis, kurią paminėjo e. prekyba užsiimančios įmonės, yra verslo procesų

perorganizavimas, nepardavinėjančios e. tinklais įmonės iškėlė kitokią kliūtį – patys produktai,

kurie ne visada tinkami e. prekybai. Turint omeny tai, jog nuostolinga e. prekybos patirtis buvo

nurodyta kaip mažiausia kliūtis, įmonės turėtų įvertinti Lietuvos vartotojų pasitikėjimo e.

prekyba didėjimą bei ES šalių didelį perkamumo mastą internetu ir didinti pardavimus internetu.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. kompiuteriu namų ūkiuose naudojosi 54

proc. 16–74 metų amžiaus moterų ir 57 proc. vyrų, internetu – 52 proc. moterų ir 54 proc. vyrų.

Internetu reguliariai (bent kartą per savaitę) naudojosi 49 proc. moterų ir 51 proc. vyrų.

Didesnė kompiuterio vartotojų vyrų dalis su kompiuteriu susipažino savarankiškai: 30

proc. moterų ir 39 proc. vyrų, kurie yra kada nors naudojęsi kompiuteriu, nurodė nelankę jokių

kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje ar studijų vietoje).

Tiek vyrai, tiek moterys internetą dažniausiai naudojo ryšiams, laikraščiams ir žurnalams

skaityti, informacijos apie prekes ir paslaugas paieškai. Vyrai daug dažniau nei moterys siuntėsi

programinę įrangą, muzikos įrašus, žaidė tinkle, klausėsi radijo ir žiūrėjo TV internete, moterys

du kartus dažniau nei vyrai internete ieškojo informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra.

Prekes ir paslaugas internetu užsakė arba pirko 3,9 proc. moterų ir 4,3 proc. vyrų.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog moterų vadovaujamos įmonės mažiau nei vyrų

naudojasi informacinėmis technologijomis bei perka, pardavinėja produkciją internetu. Moterų

mažesnis nei vyrų naudojimosi kompiuteriu ir internetu namuose rodiklis rodo, jog jos mažiau

ieško informacijos apie verslo kūrimo ir plėtojimo galimybes nacionaliniu arba tarptautiniu

mastu.

78

3.5. TYRIMAI, SKIRTI INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ EFEKTYVUMUI

DIDINTI IR VERSLUI SKATINTI, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ ASPEKTUS

3.5.1. ES MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ, DARANČIŲ ĮTAKĄ VISUOMENĖS

GEROVĖS LYGIUI, EMPIRINIAI TYRIMAI

Naudojant statistinės analizės metodus bus skaičiuojama, ar pagrindiniai

makroekonominiai rodikliai turi įtakos moterų skaičiaus santykiui valstybėse. Reikia nustatyti, ar

egzistuoja stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y, t. y. moterų dalis tarp visų gyventojų,

išreikšta procentais, ir X1, ..., X12 (rodikliai parodyti 3.12 lentelėje).

3.12 lentelė. Priklausomasis Y ir kintamieji X veiksniai (sudaryta autorės)

Y Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. X1 Užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X2 Nedarbo lygis, proc. X3 Minimalioji mėnesinė alga, eurais X4 BVP, tenkantis vienam gyventojui, eurais X5 Vidutinė metinė infliacija, proc. X6 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje ir paslaugose X7 Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų pradžioje, mln. eurų X8 Valdžios sektoriaus deficitas (-), perteklius (+) X9 Vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą įgijusio 25–64 metų žmonių dalis 2008 m. X10 Eksportas 1000 mln. eurų X11 Prekybos balansas 1000 mln. eurų X12 Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.

Analizė atliekama pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, kurie pateikti F.1 lentelėje. Ten

taip pat pateikta atlikta duomenų pagrindinė statistinė charakteristika. Toliau bus skaičiuojamas

koreliacijos koeficientas (r), patikrintas koreliacijos reikšmingumas. Taip pat bus apskaičiuotos

porinės ir daugianarės regresinės lygtys. Tarpiniai skaičiavimai pateikti G priede.

Atlikus koreliacinę analizę, matome, kad nagrinėjamu atveju stochastinis ryšys egzistuoja

tarp Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 (žr. G priedą). Taigi moterų dalis tarp visų gyventojų

priklauso nuo minimalios mėnesinės algos, BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidutinės

metinės infliacijos ir nuo darbo našumo vienam dirbančiajam. Šie veiksniai naudojami

tolimesnei regresinei analizei atlikti.

Suradus regresijos lygties koeficientus a1 ir a0 galima užrašyti regresijos tiesių lygtis:

Y3= -0,00133x3 + 52,184;

Y4= -0,000036x4 + 52,169;

Y5= 0,24417x5 + 49,997;

Y12= -0,0201x12 + 53,174.

79

Toliau pateikiamos nubraižytos Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 veiksnių

priklausomybės. Pasinaudojus skaičiuoklės „MS Excel“ funkcija „add tredline“ nubraižytos

regresijos tiesės bei nurodomos regresinės lygtys.

y = -0,00133x + 52,184

49,550,050,551,051,552,052,553,053,554,054,5

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800

X3

Y

Minimalioji mėnesinė alga eurais Linear (Minimalioji mėnesinė alga eurais) 3.6 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo minimalios mėnesinės algos (sudaryta autorės)

y = -0,00036x + 52,169

49

50

51

52

53

54

55

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000X4

Y

BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta eurais Linear (BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta eurais)

3.7 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui (sudaryta autorės)

y = 0,24417x + 49,997

49,5

50,0

50,5

51,0

51,5

52,0

52,5

53,0

53,5

54,0

54,5

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

X5

Y

Vidutinė metinė infliacija Linear (Vidutinė metinė infliacija)

3.8 pav. Moterų dalies priklausomybė nuo vidutinės metinės infliacijos (sudaryta autorės)

80

y = -0,0201x + 53,174

49,0

49,550,0

50,5

51,051,5

52,052,5

53,0

53,554,0

54,5

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

X12

Y

Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.Linear (Darbo našumas vienam dirbančiajam, ES=100 proc.) 3.9 pav. Moterų dalies tarp visų gyventojų priklausomybė nuo darbo našumo vienam

dirbančiajam (sudaryta autorės)

Kaip matome iš 3.6–3.9 paveikslų, dauguma priklausomybių yra neigiamos – didėjant

kiekvienam X nariui, Y mažėja. Vadinasi, kai minimali mėnesinė alga (X3), BVP vienam

gyventojui (X4) arba darbo našumas vienam dirbančiajam (X12) didėja, moterų dalies tarp visų

gyventojų (Y) mažėja. Tačiau egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y ir X5. Kai vidutinė

metinė infliacija (X5) didėja, moterų dalis tarp visų gyventojų (Y) irgi atitinkamai didėja. Be to,

ši priklausomybė yra pati stipriausia, nes jos koreliacijos koeficientas didžiausias. Tačiau reikia

nepamiršti, jog aiškios trendo linijos nėra nė viename paveiksle, todėl negalima teigti esant

visiškai tiesinei priklausomybei. Tarkim moterų dalies ir vidutinės mėnesinės algos

priklausomybės duomenys nevienodai nutolę nuo trendo linijos, o analizuojant vidutinę metinę

infliaciją aiškiai matome taisyklingą trendo liniją su gana vienodai aplink ją išsibarsčiusiais

duomenimis. Tačiau ši priklausomybė gana sunkiai logiškai paaiškinama.

Daugianarės koreliacinės regresinės analizės Y su (X1,…,Xm) atlikimas. Tiesinė regresijos

lygtis: y = 49,5169 – 0,00053x3 – 0,00003x4 + 0,23759x5 + 0,016127x12 .

Eksponentinė regresijos lygtis: 12543 00309,1004539,1999999,099999,0584084,49 xxxxy ××××= .

Kaip matome pagal G priedo skaičiavimus, tiesinė daugianarės regresijos lygtis paaiškina

94,04 proc. Y išsibarstymą apie vidurkį, o eksponentinė regresijos lygtis – 88,36 proc. Taigi

tiesinė daugianarės regresijos lygtis geriau paaiškina Y išsibarstymą apie vidurkį. Determinacijos

koeficientas parodė, kad moterų dalis tarp visų gyventojų priklauso nuo minimalios mėnesinės

algos, BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidutinės metinės infliacijos ir darbo našumo vienam

dirbančiajam.

81

Koreliacinės analizės y su kiekvienu X1,…,Xn atlikimas. Šiuo atveju naudojant statistinės

analizės metodus bus skaičiuojama, ar lyčių skirtumus pabrėžiantys rodikliai turi įtakos

pagrindiniams makroekonomikos rodikliams visose ES šalyse. Reikia nustatyti, ar egzistuoja

stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y ir X1,...,X8. 3.13 lentelėje pateikti visi Y su

kuriais toliau bus skaičiuojama statistinė analizė.

3.13 lentelė. Visi priklausomieji Y ir kintamieji X veiksniai (sudaryta autorės)

Y1 BVP, tenkantis vienam gyventojui, eurais Y2 Vidutinė metinė infliacija, proc. Y3 Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų pradžioje, mln. eurų Y4 Eksportas, 1000 mln. eurų X1 Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. X2 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje ir paslaugose X3 Moterų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X4 Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc. X5 Moterų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus gyventojų, proc. X6 Vyrų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus gyventojų, proc. X7 20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m.X8 20–24 metų amžiaus vyrai, įgiję vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2008 m.

Analizė atliekama pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, kurie pateikti F.2 lentelėje.

Atlikta duomenų pagrindinė statistinė charakteristika pateikta toje pačioje lentelėje. Tarpiniai

skaičiavimai pateikti H priede.


tarp Y1 ir X1; Y1 ir X4 bei Y2 ir X1; Y2 ir X4 (žr. H priedą). Taigi BVP, tenkantis vienam

gyventojui (Y1) ir vidutinė metinė infliacija (Y2) atskirai priklauso nuo tų pačių veiksnių –

moterų dalies tarp visų gyventojų bei vyrų užimtumo lygio (15–64 metų amžiaus gyventojų). Šie

veiksniai bus naudojami tolimesnei regresinei analizei atlikti. Tarp Y3 bei Y4 ir kintamųjų X

stochastinis ryšys neegzistuoja. Tai rodo, jog tiesioginės užsienio investicijos bei eksporto

mastas nepriklauso nuo nagrinėjamų makroekonominių rodiklių, išskaidytų pagal lytį. Todėl šie

veiksniai nebus naudojami tolimesnei regresinei analizei atlikti.

Porinės regresinės analizės atlikimas. Naudojant „MS Excel“ programą galima surasti

regresijos lygties koeficientus bei užrašyti regresijos tiesių lygtis:

Y1= -5197,6x1 + 291165; Y1= 888x4 - 40260.

Y2= 2,3693x1 – 116,21; Y2= -0,2633x4 – 24,541.

Toliau matome nubraižytas Y1 ir X1, Y1 ir X4; Y2 ir X1, Y2 ir X4 priklausomybes.

Pasinaudojus skaičiuoklės „MS Excel“ funkcija „add tredline“ nubraižytos regresijos tieses bei

nurodomos regresinės lygtys.

82

y = -5197,6x + 291165

010000

2000030000

4000050000

6000070000

50 50 51 51 52 52 53 53 54 54 55x1

y

Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. Linear (Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.)

3.10 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų (sudaryta autorės)

y = 888x - 40260

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90X4

Y

Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.Linear (Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.)

3.11 pav. BVP vienam gyventojui priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio (sudaryta autorės)

Iš paveikslų 3.10–3.11 matome, jog tarp Y1 ir X1 egzistuoja neigiama priklausomybė –

didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, mažėja BVP, tenkantis vienam gyventojui. Taip pat

egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y1 ir X4 – didėjant vyrų užimtumo lygiui, didėja BVP,

tenkantis vienam gyventojui.

y = 2,3693x - 116,21

02468

1012141618

50 50 51 51 52 52 53 53 54 54 55x1

y

Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc. Linear (Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.)

3.12 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo moterų dalies tarp visų gyventojų

83

y = -0,2633x + 24,541

02468

1012141618

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

X4

Y

Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.Linear (Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus gyventojų, proc.)

3.13 pav. Vidutinės metinės infliacijos priklausomybė nuo vyrų užimtumo lygio (sudaryta autorės)

Remiantis 3.12–3.13 paveikslais galima daryti išvadą, jog egzistuoja teigiama

priklausomybė tarp Y2 ir X1 – didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, atitinkamai didėja

vidutinė metinė infliacija. Taip pat egzistuoja neigiama priklausomybė tarp Y2 ir X4 – didėjant

vyrų užimtumo lygiui (15–64 m. amžiaus gyventojų), mažėja vidutinė metinė infliacija.

Reikia nepamiršti, jog aiškios trendo linijos nėra nė viename paveiksle, nes visi duomenys

nevienodai nutolę nuo esamos trendo linijos. Todėl negalima teigti esant visiškai tiesinei

priklausomybei. Tik analizuojant vidutinę metinę infliaciją aiškiai matome beveik vienodai

aplink trendą išsibarsčiusiais duomenimis. Tai gana sunkiai logiškai paaiškinama, nes reiškia,

jog didėjant moterų skaičiaus santykiui tarp visų gyventojų, atitinkamai didėja ir infliacija.

Daugianarės koreliacinės regresinės analizės Y su (X1,…,Xm) atlikimas. Tiesinė regresijos

lygtys: Y1=203975,35-4201,58x1+494,67x4, Y2=-107,2022 + 2,26638x1 – 0,0511x4.

Eksponentinė regresijos lygtys: Y1=9332246,62553×0,85272X1×1,02999X4

Y2 = 0,00001×1,33266X1×0,97801X4

Tiesinė daugianarės regresijos lygtis Y1 atveju paaiškina 81,6 proc. Y1 išsibarstymą apie

vidurkį, o eksponentinė regresijos lygtis – 81,22 proc. O Y2 atveju tiesinė daugianarės regresijos

lygtis paaiškina 94,04 proc. Y2 išsibarstymą apie vidurkį, eksponentinė regresijos lygtis – 92,05

proc. Taigi tiesinė daugianarės regresijos lygtys abiem atvejais geriau paaiškina Y1 ir Y2

išsibarstymus apie vidurkį.

Determinacijos koeficientai parodė, kad tiek BVP vienam gyventojui, tiek vidutinė metinė

infliacija priklauso nuo moterų dalies tarp visų gyventojų ir nuo vyrų užimtumo lygio. Galima

daryti išvadą, jog mažėjant moterų skaičiui ir didėjant vyrų užimtumo lygiui, atitinkamai didėja

BVP vienam gyventojui dydis ir mažėja infliacija (žr. 3.14 pav.), kartu tai sąlygoja gerėjantį

visuomenės pragyvenimo lygį. BVP augimą galima paaiškinti stipriosios lyties uždirbamais

didesniais atlyginimais.

84

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 270

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000Vidutinė metinėinfliacija

Moterų dalis tarpvisų gyventojų,proc.

Vyrų užimtumolygis, 15–64metų amžiausgyventojų, proc.BVP, tenkantisvienamgyventojui, eurais

Tiesinė regresijoslygtis

3.14 pav. Moterų skaičiaus ir vyrų užimtumo rodiklių įtaką BVP ir infliacijos augimui

(sudaryta autorės)

3.5.2. VERSLININKŲ NUOMONĖS APIE TARPTAUTINIO VERSLO PLĖTOJIMĄ LYČIŲ

ATŽVILGIU EKSPERTINIAI TYRIMAI

Verslininkų nuomonės tyrimas apie tarptautinio verslo plėtojimą lyčių aspektu atliktas

internetinės apklausos būdu. Pagrindinis šios apklausos tikslas – nustatyti, kokia yra verslininkų

nuomonė apie situaciją versle lyčių atžvilgiu bei kokie yra verslo atstovų motyvai ir barjerai

verslą internacionalizuojant. Šiam tikslui patikrinti iškeltos tyrimo hipotezes:

1. Dauguma moterų verslininkių yra susidūrusios su lyčių diskriminacija.

2. Lyčių diskriminacijos apraiškos pasitaiko nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

3. Lyčių diskriminacija susijusi su išsilavinimu – aukštesnį išsilavinimą turintys verslininkai

mažiau susiduria su lyčių diskriminacija ir lengviau moka išspręsti šią problemą.

4. Moteris labiau nei vyrai nenori verslą plėsti užsienyje dėl kultūros barjerų.

5. Moterys verslininkės dažniau susiduria su finansiniais sunkumais verslą plečiant

tarptautiniu mastu.

Tyrimas pradėtas 2009 m. gruodžio 14 d., baigtas 2010 m. balandžio 1 d. Tyrime dalyvavo

198 asmenys, iš jų netiko ir buvo ištrinta 10 respondentų atsakymai (2 nepilnamečiai ir 8

bedarbiai). Toliau bus nagrinėjami tik 188 respondentų atsakymai. Tyrimo dalyvio atsakymų

pasirinkimai ir jų procentinės dalys patiektos J priede. Kaip matome iš 3.15 pav., autorės

85

pagrindiniai tyrimo dalyviai yra nacionaliniu mastu veikiančios, bet norinčios plėstis tarptautiniu

lygiu įmonės. Dauguma respondentų yra bakalauro lygio išsilavinimą turinčios 19–24 m.

moterys, susiduriančios su lyčių diskriminacija versle.

76

8

79

109

0

131

0

00

1

00

0

57

78

64

8

112

39

75 47

105

1

45

35

11

4

96

31

7

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

1. Įmonės veikla tarptautiniumastu

6. Lyčių diskriminacija versle

11. Reagavimas į lyčiųdiskriminaciją

12. Noras labiau išplėstiįmonės veiklą tarpt. mastu

20. Išsilavinimas

21. Lytis

23. Amžius

123456

3.15 pav. Respondentų charakteristikos pagal klausimus ir atsakymų grupes (sudaryta autorės)

Pastaba: atsakymų grupes 1–6 žiūrėti pagal J priedą

Tarp 76 respondentų, kurių įmonės vykdo veiklą tarptautiniu mastu, daugiausiai yra

eksportuojančių į Šiaurės (30 proc.) ir Rytų Europą (28 proc.). Taip pat reikia pastebėti, jog keli

respondentai pažymėjo, jog eksportuoja į visus pasaulio regionus. Pagal eksporto mastą galima

spręsti, jog arba buvo eksportuojama beveik visa įmonės produkcija į užsienį (23 respondentų

eksporto mastas 81–100 proc.), arba labai maža jos dalis (20 respondentų eksporto mastas buvo

1–20 proc.). Pagrindiniai motyvai plėsti veiklą tarptautiniu mastu eilės tvarka sudarė: vietinės

rinkos nepakankamumas (32 proc.), noras išbandyti save (13 proc.) ir mažesnės konkurencijos

paieška (12 proc.). Užsienyje verslininkai susiduria su tokiais didžiausiais sunkumais:

informacijos stoka (22 proc.), finansų trūkumas (20 proc.) ir darbuotojų kvalifikacijos

neatitikimas (12 proc.). Tarptautiniu mastu dirbantys verslininkai daugiausiai veikė didmeninės

ir mažmeninės prekybos srityje ir turėjo 11–50 darbuotojų. Šie verslininkai pasižymėjo aukštu

išsilavinimo lygiu – 94 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pagal demografinius požymius

86

eksportuotojai pasiskirstė: 77 proc. moterys, 37 proc. 19–24 m. ir 28 proc. 25–34 m. amžiaus (žr.

3.16 pav.).

2

29

62

0

59

0

18

0

14

22

17

28

13

0

49

21

03

018

2

4

43

9

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%



12. Noras labiau išplėstiįmonės veiklą tarpt. mastu

20. Išsilavinimas

21. Lytis

23. Amžius

1234

56

3.16 pav. Atsakymai respondentų, kurie vykdo veiklą tarptautiniu mastu (sudaryta autorės)

Pastaba: atsakymų grupes 1–6 žiūrėti pagal J priedą.

Pabrėžtina, kad 46 proc. visų respondentų, kurie vykdo savo veiklą tarptautiniu mastu, yra

tekę susidurti su lyčių diskriminacija, daugiausiai priešingos lyties. Daugiausiai 22 respondentai

pažymėjo, jog su lyčių diskriminacija susidurdavo Rytų Europoje, komentaruose pabrėždavo

Lietuvos ir Rusijos valstybes. Taip pat 6 respondentai paminėjo Pietų Europą. Taigi antrą

hipotezę galima patvirtinti. Reikia pastebėti, kad nagrinėjami respondentai teigė, jog su lyčių

diskriminacija jie daugiausiai susidūrė skiriant atlyginimą (27 proc.) ir po lygiai ieškant

finansinių šaltinių ir partnerių (po 13 proc.).

Nuolat su lyčių diskriminacija susiduria 8 respondentai (4 proc.) po 50 proc. Vidurio ir

Rytų Europos regionuose. Šie dalyviai teigė, jog netolygus lyčių vertinimas būdingas tokiems

aspektams mažėjimo tvarka: atlyginimo skyrimas, darbuotojų atranka, darbo pareigų skyrimas.

Dažniausiai tai pasireiškia didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje. Deja, ši problema

nesprendžiama, nes nė vienas respondentų nesiskundė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai,

70 proc. jų tiesiog nebebendrauja su diskriminavusiu asmeniu. Šie respondentai – aukštąjį

magistro išsilavinimą turinčios 35–44 m. amžiaus moterys.

39 nagrinėjami asmenys (21 proc.) pažymėjo, jog „kartais“ susiduria su lyčių

diskriminacija, dažniausiai Rytų ir Pietų Europoje. Šiuo atveju šiek tiek skiriasi diskriminacijos

87

apraiškos sritys, mažėjimo tvarka: atlyginimo nustatymas, darbuotojų atranka, partnerių paieška.

Keista pastebėti, bet šiuo atveju beveik visi respondentai ignoruoja lyčių nelygybę ir bando

toliau bendrauti su diskriminavusiu asmeniu. Šie respondentai – aukštąjį bakalauro išsilavinimą

turinčios 19–24 m. moterys.

Remiantis tuo, jog bakalauro išsilavinimą turinčios moterys dažniau patiria lyčių

diskriminaciją nei magistro išsilavinimą turinčios verslininkės, taip pat šios verslo atstovės

labiau moka kovoti su diskriminacijos problema, nes nebebendrauja su diskriminuotoju (kai

jaunesnės ir mažiau išsilavinusios jų kolegės moterys toliau leidžiasi diskriminuojamos), todėl

galima patvirtinti 3 hipotezę.

97 respondentės moterys (52 proc. tarp visų respondentų ir 74 proc. tarp moterų) įvairiu

dažnumu patiria lyčių diskriminaciją (žr. 3.17 pav.). Iš kitos pusės 10 respondentų vyrų (20 proc.

tarp visų vyrų) susiduria su lyčių diskriminacija. Tai patvirtina pirmąją hipotezę.

8

13

73

45

0

38

22

58

22

41

34

40

53

79

51

6

28

6

8

5

1

29

20

4

44

20

11

40

0% 20% 40% 60% 80% 100%



12. Noras labiau išplėsti įmonėsveiklą tarpt. mastu

15. Kliūtys, stabdančiosįmonės plėtrą tarpt. mastu

20. Išsilavinimas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

3.17 pav. Moterų verslininkių atsakymų pasiskirstymas (sudaryta autorės)

Pastaba: atsakymų grupes 1–6 žiūrėti pagal J priedą.

56 proc. moterų ir 63 proc. vyrų verslininkų norėtų labiau išplėsti savo veiklą tarptautiniu

mastu (žr. 3.18 pav.). Pagrindiniai motyvai plėstis į užsienį abiejų lyčių beveik nesiskiria,

mažėjančia eilės tvarka: didesnių rinkų paieška, noras išbandyti save ir didesnio pelno siekimas.

Tačiau net 34 moterys verslininkės (47 proc.) pažymėjo, jog norėtų save „išbandyti naujose

rinkose“, o kolegos vyrai verslininkai tik 30 proc. pabrėžė ši motyvą. Taip patvirtinama 6

hipotezė.

88

57

25

16

34

13

8

6

1

26

16

18

13

7

6

1

0

0 10 20 30 40 50 60

Didesnė rinka, daugiau klientų

Galimybė parduoti brangiau

Vietinės rinkos nepakankamumas

Noras išbandyti save plačiose rinkose

Gamybinių pajėgumų didinimas leistų pasiekti mastoekonomiją

Sekimas paskui klientus

Sekimas paskui tiekėjus

KitaM

otyv

ai p

leči

ant

veik

ląVyraiMoterys

3.18 pav. Vyrų ir moterų motyvai verslą plėsti tarptautiniu mastu ( sudaryta autorės)

Nagrinėjant pagrindines kliūtis, neleidžiančias verslininkams labiau išplėsti įmonės veiklą

tarptautiniu mastu, galima pastebėti, jog šiuo požiūriu lyčių nuomonė neišsiskiria. Išskiriami

tokie pagrindiniai barjerai mažėjančia tvarka: finansų ir informacijos trūkumai bei kalbos

barjeras. Be to, reikia atkreipti dėmesį, jog 73 proc. internacionalizuotis norinčių moterų

verslininkių pažymėjo finansus svarbiu kriterijumi priimant veiklos ateities sprendimą. Bet tą

patį kriterijų reikšmingu įvertino net 89 proc. vyrų verslininkų. Tai paneigia 5 hipotezę. Abi lytys

neįvertino kultūros skirtumų kaip reikšmingo veiksnio verslą internacionalizuojant. Tik 4

respondentės moterys pažymėjo, jog kultūra yra svarbus barjeras verslą plečiant tarptautiniu

mastu. Tą patį barjerą pasirinko 7 vyrai respondentai. Vadinasi 4 hipotezė atmetama.

Apibendrinant galima pastebėti, jog autorės atlikto tyrimo rezultatai nežymiai skiriasi nuo

Statistikos departamento duomenų analizės: tiek vyrai, tiek moterys išskiria panašius motyvus ir

barjerus verslą internacionalizuojant, skiriasi tik procentinis pasiskirstymas. Šiuo tyrimu

patvirtinamos 4 ir atmetamos 2 hipotezės:

1. Dauguma moterų verslininkių yra susidūrusios su lyčių diskriminacija – patvirtinta.

2. Lyčių diskriminacijos apraiškos pasitaiko nacionaliniu ir tarptautiniu mastu –

patvirtinta.

89

3. Lyčių diskriminacija susijusi su išsilavinimu – aukštesnį išsilavinimą turintys

verslininkai mažiau susiduria su lyčių diskriminacija ir lengviau moka išspręsti šią

problemą – patvirtinta.

4. Moteris labiau nei vyrai nenori verslą plėsti užsienyje dėl kultūros barjerų –

atmesta.

5. Moterys verslininkės dažniau susiduria su finansiniais sunkumais verslą plečiant

tarptautiniu mastu – atmesta.

6. Moterys verslą kuria ir plečia daugiau dėl noro save išbandyti, nei dėl pelno –

patvirtinta.

Pagal šias prielaidas, galima manyti, jog moterys verslininkės, kaip teigia daugelis

mokslinių šaltinių, yra emocingesnės, nes jos verslą pradeda ir vysto daugiau dėl asmeninių

motyvacijų, siekių save realizuoti, negu dėl finansinių išskaičiavimų kaip vyrai verslininkai.

Tačiau šis tyrimas parodė, jog moterys verslininkės vis dar jaučiasi diskriminuojamos tiek

nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, ypač atlyginimo ir darbo pareigų skyrime bei darbuotojų

atrankose. Toks diskriminavimas slopina moterų pasitikėjimą savimi ir norą kurti bei plėsti

nuosavą verslą, o tai kelia neigiamą žalą šalies ekonomikai ir socialinei gerovei. Todėl būtina

spęsti šias problemas, skatinti moteris verslininkes atvirai reikšti pasipriešinimą, nes tyrimas

parodė, jog jaunos 19–24 m. respondentės leidžiasi diskriminuojamos toliau bendraudamos su

diskriminuotoju.

90

3.6. ŠIUOLAIKINIŲ POŽIŪRIŲ Į VERSLO INTERNACIONALIZAVIMO PROCESUS,

NAGRINĖTUS LYČIŲ ASPEKTAIS, SSGG ANALIZĖ

Stiprybių silpnybių galimybių ir grėsmių (toliau SSGG) analizė naudojama organizacijos

gebėjimo prisitaikyti prie išorinės aplinkos pokyčių vertinimui. Tokios analizės atlikimas padeda

nustatyti silpnybių poveikio versle mažinimo būdus, išryškinant stipriąsias puses. Tradiciškai

SSGG analizė apsiriboja stipriųjų ir silpnųjų vietų nustatymu kompanijos vidinėje veikloje, kai

galimybės ir grėsmės susijusios tik su išorine jos aplinka. Tinkamas šios analizės atlikimas

padeda teisingai pasirinkti veiklos prioritetus bei nustatyti strategines kryptis, jų įvykdymo

priemones.

Remdamasi anksčiau atliktais teorijų studijomis ir statistinių duomenų tyrimais autorė

parengė verslo internacionalizavimo procesų lyčių aspektu SSGG analizę Lietuvos mastu.

Stiprybės:

• Sukurtas institucinis mechanizmas, kontroliuojantis lyčių lygybę įtvirtinančių įstatymų

vykdymą, moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių įgyvendinimą.

• Įkurta nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurių pagrindinis prioritetas – lyčių lygybės

užtikrinimas ir palaikymas. Šios organizacijos atlieka tyrimus, teikia visuomenės

informavimo paslaugas, pasinaudodamos ES lėšomis vykdo įvairius projektus, skirtus

aktyvinti moterų dalyvavimą darbo, verslo ir politikos sektoriuose.

• Parengta lyčių lygių teisių ir galimybių įstatymų bazė, atitinkanti tarptautines žmogaus

teisių ir lyčių lygybės nuostatas. Lietuvos teisinė bazė parengta vadovaujantis ES

teisiniais nuostatais. Sukurtas naujas lyčių lygybės įstatymas bei kiti teisės aktai,

įtvirtinantys lyčių lygių galimybių užtikrinimą.

• Lietuva priskirtina prie šalių, kurios ekonomika atvira. Ji aktyviai dalyvauja tarptautinėje

prekyboje, kitose pasaulinio ūkio ryšių formose. Integracija į ES palengvino būdus

įmonėms internacionalizuotis, didinti eksporto mastus, pasisemti užsienio šalių patirtimi.

• Menki Lietuvos gamtiniai ištekliai stimuliuoja kitų svarbių ir perspektyvių išteklių

(žmogiškasis veiksnys, inovacinė veikla, žiniomis grįsta gamyba ir pan.) vystymą.

• Aukštas (vidutiniškai aukštesnis nei vyrų) moterų (20–24 m. amžiaus) išsilavinimo lygis.

Tai leidžia moterims būti vertinamomis darbo, verslo ir politikos sektoriuose.

• Aukštas moterų ekonominio aktyvumo lygis. Paskutiniu laikotarpiu moterų užimtumo

lygis didėja (neskaitant ekonominio nuosmukio padarinių), be to, moterys pamažu

pereina į stereotipiškai „vyriškomis“ vadinamas profesijas – statyba, finansų rinka ir pan.

91

• Kuo jaunesnė karta, tuo liberalesnės nuostatos lyčių vaidmenų atžvilgiu. Jaučiamas

aktyvesnis vyro dalyvavimas auginant vaikus (didėja tėvystės atostogų skaičius, plinta

teigiamas visuomenės požiūris apie tai).

Silpnybės:

• Lietuva gerokai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos raidos lygmenį. Plėtodama savo

ekonomiką, Lietuva gali disponuoti labai kukliais nuosavais gamtiniais ištekliais.

• Nors mūsų darbo jėga ir pasižymi santykiškai aukšta kvalifikacija (lyginant su kitomis

ES), tačiau darbo našumas išlieka žemas. Be to, vyrauja „proto nutekėjimas“, nes darbo

rinka nesugeba aprūpinti jaunus specialistus darbo vietomis, darbo užmokesčio dydis

labai mažas, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje išlieka smarkus darbo atlyginimo

atotrūkis lyčių atžvilgiu.

• Šalies verslumo potencialas nėra pakankamo lygio: didelė dalis verslininkų neturi

atitinkamo išsilavinimo ir būtinos patirties; prasta verslo etika ir kultūra; didelė dalis

gyventojų priešiškai žiūri į verslininkus kaip visuomenės sluoksnį; verslumo ištekliai

naudojami aktyviai ne vien legalioje, bet ir šešėlinėje ekonomikoje.

• Moterys užima procentiškai labai mažą dalį visų verslininkų visoje ES (apie 30 proc.),

Lietuvoje šis rodiklis labai svyruoja, bet išlieka toks pat žemas kaip ES vidurkis. Be to,

mūsų verslininkės moterys vis dar užima stereotipiškai „vyriškomis“ vadinamas sritis –

socialinė sauga, švietimas, apgyvendinimas ir maitinimas. Be to, pagal ankstesnius

tyrimus, galima daryti išvadą, jog moterys verslininkės kontroliuoja labai mažai įmonių

užsienio rinkoje.

• Moterys verslininkės Lietuvoje jaučiasi diskriminuojamos. Tai rodo skundų skaičiaus

didėjimas Lygių kontrolieriaus tarnybai ir autorės atlikto tyrimo rezultatai.

• Netolygūs Lietuvos regionų eksporto mastai rodo regionų išsiskaidymą ir netolygiai

išsivysčiusią rinką. Taip pat trūksta organizacijų, kuriuos pagelbėtų mažoms įmonėms

eksportuoti savo produkciją.

• Vyrauja asimetriškas pareigų tarp sutuoktinių (partnerių) pasidalijimas šeimoje. Mūsų

visuomenėje vis dar vyrauja patriarchalinės nuostatos ir stereotipiškas požiūris į vyrų ir

moterų vaidmenis šeimoje, darbe, verslo valdymo ir politinėse srityse.

• Moterų užimtumo potencialas nėra tinkamai panaudojamas, tai patvirtina moterų ir vyrų

užimtumo lygio skirtumai, profesinė segregacija darbo rinkoje ir nevienodas darbo

užmokestis.

• Menkai taikomos lanksčios užimtumo formos, kurios leistų geriau derinti darbą ir vaikų

auginimą. Nepropaguojamas darbas namuose.

92

• Per silpnai aktyvinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, verslo sektoriuose,

politiniuose sprendimuose. Vyriausybinės organizacijos per silpnai kuruoja

nevyriausybines organizacijos, kuriuos yra išsibarsčiusios ir nevieningos.

• Trūksta visuomenės informavimo apie lyčių lygių galimybių naudą, per silpnai

akcentuojamos tikrosios problemos. Tai leidžia užsitęsti bereikalingoms diskusijoms,

nevykdant realių darbų.

Galimybės:

• Lietuvos įmonių internacionalizavimas suteikia galimybių didinti įmonių

konkurencingumą ir plėsti savo veiklą užsienio šalyse, perimti gerų pavyzdžių praktiką,

rasti savo nišą. Lietuvos įmonės gali išnaudoti savo palankią tranzito šalies tarp Vakarų ir

Rytų geografinę padėtį.

• Užsienio transnacionalinių korporacijų dalyvavimas Lietuvos ekonomikoje leidžia

greičiau plėtoti nacionalinę ekonomiką užsienio tiesioginių investicijų pagrindu, perimti

pažangias technologijas, tarptautinės vadybos patirtį, apimant efektyvų gamybos ir

realizacijos organizavimą, firmų geros reputacijos palaikymą.

• Lietuvos integracija į ES išplečia realizacijos rinkas, sudaro prielaidas užsienio prekybos

pagyvėjimui, prekių gamybos ir paslaugų reorganizavimui, užsienio investicijų augimui.

ES teisinė bazė formaliai atitinkanti tiek silpnų, tiek stiprių dalyvių interesus, sumažins

negatyvias pasaulinio ūkio nepastovaus pobūdžio įtakas Lietuvai.

• Sudarytos reikiamos teisinės sąlygos faktinei lyčių lygybei įgyvendinti gali būti dar

labiau patobulintos vadovaujantis ES šalių patirtimi.

• Visuomenėje sparčiai adaptuojamos lyčių lygybės nuostatos sudaro prielaidas toliau

propaguojant lyčių lygybės idėją siekti, kad įsigalėtų lygybės principu paremta šeima,

pagrįsta vyro ir moters partneryste, vienoda atsakomybe ir pareigomis auginant vaikus

bei atliekant namų ūkio darbus.

• Patvirtinta, jog Lietuvoje įsikurs ES lyčių lygių galimybių institutas, kuris kuruos

projektus, atliks tyrimus, skirtus užtikrinti lyčių lygias galimybes, sujungs vyriausybinių

organizacijų veiklą ir skleis geros praktikos pavyzdžius.

• Remiantis tarptautiniu patyrimu plėtoti ir tobulinti priemones, nukreiptas į profesinio

užimtumo derinimo problemos sprendimą.

93

Grėsmės:

• Lietuvos ekonomikos internacionalizavimas lemia stiprius išorinius iššūkius nacionalinės

ekonomikos plėtotei ir šalies ekonominei politikai. Pasaulinės ekonomikos nuosmukiai ir

krizės turės nemažų neigiamų padarinių Lietuvos ekonomikai, ypač dėl mūsų mažo

biudžeto, mažo pramonės išsivystymo lygio ir beatodairiško prisirišimo prie ekonomiškai

stambesnių valstybių rinkų. Lietuvai gali ilgiau užtrukti „atsigavimo“ procesas nei kitoms

didesnėms valstybėms.

• Prisitaikydama prie bendrų ES šalių narių interesų, Lietuva turės kai kuriose srityse

apriboti šalies suverenitetą ir pripažinti bendrųjų nenacionalinių valdymo institucijų

sprendimus, kurie kartais gali būti mums nenaudingi.

• Lietuvoje vyraujančios stambios užsienio transnacionalinės korporacijos gali turėti turi

savų interesų, kurie gali ir nesutapti su Lietuvos nacionaliniais interesais bei atnešti

mums daugiau žalos, nei naudos.

• Finansinių išteklių globalizacija didina Lietuvos nacionalinės finansų rinkos nestabilumą,

tai veda prie didesnio valstybės įsiskolinimo ir sunkesnių įmonėms kreditavimo sąlygų.

Taip stabdomas investavimas ir įmonių modernizacija, plėtra.

• „Protų nutekėjimas“ silpnina šalies intelektinį potencialą, stiprina depopuliaciją, didina

kvalifikuotos darbo jėgos stygių ir nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių šalyje.

• Visuomenėje išlikęs stereotipinis požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei

socialiniuose sluoksniuose stabdo lyčių lygių galimybių užtikrinimą, smukdo moterų

įsitraukimą į darbo, verslo ir politikos rinkas.

• Žemas moterų užimtumo lygis rodo nepanaudotas galimybes ir skelbia apie gresiantį

didesnį moterų nei vyrų skurdo rizikos lygį senatvėje.

Apibendrinant, galima pasakyti, jog šiuo metu dėl ekonomikos nuosmukio ir Lietuvos

priklausymo nuo ES politinių sprendimų bei stambių korporacijų įtakos mes susiduriame su

stipriomis grėsmėmis, galinčiomis turėti didelių neigiamų padarinių. Tačiau Lietuva nors ir

pamažu, bet sėkmingai juda link lyčių lygių galimybių ne tik teorinio, bet ir praktinio

užtikrinimo, kas padidins moterų užimtumo lygį, labiau įtrauks jas į darbo, verslo rinkas bei

politinius sluoksnius. Tai skatins ir didins visuomenės gerovės lygį, bus tinkamai išnaudotas

moterų užimtumo potencialas darbo ir verslo sektoriuose.

94

4. TARPTAUTINIO VERSLO EFEKTYVUMUI DIDINTI IR

INTERNACIONALIZAVIMO PROCESAMS SKATINTI SKIRTI

SPRENDIMAI IR PERSPEKTYVŪS MODELIAI, ATSIŽVELGIANTYS

Į LYČIŲ ASPEKTUS

4.1. INFORMACINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS PAREMTI SPRENDIMAI, SKIRTI

TARPTAUTINIO VERSLO EFEKTYVUMO DIDINIMUI IR

INTERNACIONALIZAVIMO PROCESŲ SKATINIMUI, ATSIŽVELGIANT Į LYČIŲ

ASPEKTUS

Visi pokyčiai tiek internacionalizavimas, tiek globalizacija yra lydimos naujausių

informacinių technologijų (IT). Naudojant IT darbas vykdomas greičiau, našiau ir efektyviau.

Tačiau tam turi pasikeisti darbo organizavimas. Šiuolaikinis darbo organizavimas kinta ne tik dėl

informacinių technologijų galimybių, bet ir dėl didėjančios konkurencijos, neapibrėžtumo.

Standartinis užimtumo modelis užleidžia vietą lankstiems darbo modeliams. Greitai augančiuose,

žinioms imliuose ekonomikos sektoriuose, tokiuose, kaip aukštųjų technologijų, pramogų

kvalifikuotų darbuotojų veikla jau senokai neįsitenkama į tradicinius darbo laiko ir darbo

organizavimo rėmus.

Lankstūs darbo organizavimo modeliai leidžia darbuotojams geriau kontroliuoti laiką,

padidina galimybę suderinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, mažina stresą, didina pasitenkinimą

darbu, kūrybingumą. Lanksčios darbo organizavimo formos padeda lengviau į darbo rinką

integruotis ilgalaikiams bedarbiams, vienišoms motinoms, neįgaliems asmenims, sportininkams

(šokėjams ir kt.) pasibaigus jų darbinei karjerai. Lankstus darbo laikas, darbas ne visą darbo

dieną ar ne visą darbo savaitę yra patrauklus moterims, auginančioms vaikus, studentams,

pensininkams, kurie neturi galimybių (neleidžia sveikata) dirbti standartinę darbo savaitę, tačiau

nenori būti eliminuoti iš darbo rinkos.

Skiriamos šios lankstaus darbo priemonės:

• Lankstus darbo laikas. Tai tokia darbo forma, kai darbą galima pradėti ar baigti

anksčiau ar vėliau, perkeliant dalį darbo krūvio savaitgaliui. Lankstesnis darbo laiko

reguliavimas padėtų spręsti daugelį problemų: darbuotojų trūkumo, leistų tinkamai

paskirstyti turimus darbo išteklius, didintų Lietuvos konkurencingumą. Be to, turint

įmonės padalinius arba bendradarbiaujant su geografiškai nutolusiomis šalimis

galima susidurti su skirtingų laiko juostų sunkumais. Pasinaudojant lanksčiu darbo

laiko grafiku galima paskirstyti darbuotojus dirbti su skirtingų laiko juostų įmonės

padalinių ar partnerių atstovais. Kol kas Lietuvos Darbo kodeksas labai griežtai

95

reglamentuoja darbo laiką.

• Darbas ne visą darbo dieną. Darbas ne visu etapu ir ne visą darbo dieną

darbuotojams leidžia suderinti darbą su asmeniniais poreikiais. Tai ypač aktualu

motinoms su mažais vaikais, studentams arba vyresnio amžiaus atstovams. Didėjantis

užimtumas ne visą darbo laiką suteikia darbui daugiau lankstumo, leidžia planuoti

darbo jėgos paklausą, atsižvelgiant į gamybos reikalavimus, todėl dirbantys ne visą

darbo dieną ir laikini darbuotojai sudaro įmonei reikalingą lanksčiąją darbo jėgą.

Kartu įmonės nepraranda vertingų darbuotojų, kurie priešingu atveju (dėl šeimos

pareigų ar sveikatos negalių) nedirbtų.

• Elektroninis verslas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Elektroninio verslo

koncepcijoje elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir

įmonės veiklos organizavimas naudojantis informacinėmis technologijomis. Galima

veikla, vykdoma interneto aplinkoje – e. komercija, nuotolinis darbas.

Elektroninio verslo tikslas – bendrovių modernizacija ir bendrovėms bei darbuotojams

skirtomis lankstesnėmis darbo organizavimo formomis didinti verslo konkurencingumą,

produktyvumą, užimtumą ir saugumą (Elektroninio verslo koncepcija). E. komercija tampa

svarbi priemonė norint greitai ir nedidelėmis išlaidomis verslą internacionalizuojanti, ypač jei

norima pasiekti geografiškai tolimas rinkas. Kartu ši sritis leidžia pasireikšti tiek vyrams, tiek

moterims, kadangi naudojant IRT bendravimas gali sumažinti šališkumą, subjektyvumą ir

diskriminacijos apraiškas, kurios atsiranda kai vertinama išvaizda. Plačiau apie e. komercijos

privalumus, verslą internacionalizuojant:

• Greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais ar investuotojais.

Sumažėjo pokalbių gyvai, todėl bendravimas tampa objektyvesnis, mažesnė

diskriminacijos galimybė.

• Įmonės darbuotojai gali dirbti namuose ir taip derinti darbą su asmenine veikla.

• Internetinę svetainę pritaikoma pagal šalių ir vartotojų kultūrinių skirtumų ir poreikių.

• Internetinėje svetainėje talpina plačius ir išsamius katalogus, pagal kuriuos

sudaromos individualios produkcijos komplektacijos.

• Pasiekiamas platus klientų ir verslo partnerių ratas.

• Taupomi ištekliai, mažinami kaštai: nereikia turėti didelių ofisų, parduotuvių ir pan.

• Patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas – lengviau sužinomi vartotojų

poreikiai, greičiau jie patenkinami.

• Dėl IRT tikslesnė duomenų apskaita, patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema.

• Gana mažos pirminės investicinės į verslą, kas aktualu moterų SVV įmonėms.

96

Kai įmonė, nusprendžia įžengti į e. komercijos sritį, ji turi įsisamoninti, jog veiks globalioje

rinkoje. Jos prekės ar paslaugos bus prieinamos bet kuriam pasaulio vartotojui. Pasikeitusi

aplinka gali sukelti netikėtų problemų, kadangi nauja aplinka gali būti skirtinga, nei ta, kurioje

įmonė veikė anksčiau. Kad tokių problemų neiškiltų, arba kad jos būtų kuo mažesnes, įmonė turi

panagrinėti skirtingų šalių tokius elektronines komercijos aplinkos aspektus:

• socialinius kultūrinius aspektus (kultūriniai skirtumai, tradicijos, religija, kalba,

klientų pirkimo patyrimai, saugumas ir privatumas, apmokėjimo būdas);

• teisinius aspektus (jurisdikcijos problemos, intelektinė nuosavybė, domenai, duomenų

apsauga, elektroniniai kontrastai, mokesčiai);

• ekonominius/finansinius aspektus (regioniniai skirtumai, valiutų kursų svyravimai);

• politinius ypatumus (vietinių politikų įtaka e. komercijos plėtrai, šios srities rėmimas);

• technologinius ypatumus (kompiuterių paplitimas, kompiuterinis raštingumas,

interneto skverbtis).

Šiuo metu kaip tik vykdomas projektas, kurio metu Lietuvos gyventojai mokomi naudotis

kompiuteriu. Bet toks projektas labiau skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, besimokantiems

naudotis kompiuterių nuo pradmenų. Autorė siūlo moterų verslumą skatinančioms

organizacijoms rengti seminarus ir kursus, kurių metu mokytų moteris naudotis pažangiomis IRT

technologijomis ir informacinėmis sistemomis. Pavyzdžiui, kursai, kaip sukurti ir valdyti

e. parduotuvę arba paruošti finansinį balansą tam tikromis programomis. Taip būsimosios

verslininkės išmoktų pritaikyti informacines sistemas savo naudai, prisiderintų prie tarptautinės

prekybos, kuri be e. komercijos negalima. Reikia pabrėžti faktą, jog norint pirmauti – visada

reikia neatsilikti nuo naujovių.

Kita siūloma priemonė – nuotolinis darbas (teledarbas). Šiuolaikinės technologijos leidžia

darbuotojams savo funkcijas pilnai atlikti namuose, savo pasirinktoje erdvėje. Taip taupomas

darbdavio ir darbuotojo laikas ir pinigai keliaujant į darbą, nuomojant ofisus ir pan. Nuotolinis

darbas suteikia didelių pranašumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek žmonėms,

užsiimantiems privačia asmenine veikla. Kol kas jis nėra labai populiarus, bet dėl IRT spartos

tampa labai patrauklus ir naudingas. Nuotolinis darbas suteikia naujų darbo organizavimo

galimybių.

Nuotolinio darbo nauda darbdaviams, kai verslas internacionalizuojamas:

• Lankstumas. Galima planuotai organizuoti savo ir kitų darbus bei darbą derinti su

asmeninę veikla. Motinos su mažais vaikais gali daugiau laiko skirti šeimos

pareigomis. Esant poreikiui darbdavys gali perkelti savo darbą į kitą vietą, kai

keičiasi gyvenamoji vieta arba prisitaikoma prie aplinkos pokyčių.

97

• Nepriklausomybė. Darbdavys tampa nepriklausomas nuo vietinių valstybės politinių

ir ekonominių sprendimų, finansinių krizių, nes savo veiklą gali perkelti į kitą šalį

• Sumažėja išlaidos. Daugiausia sutaupoma dėl to, kad sumažėja patalpų nuomos, ofiso

ir personalo valdymo išlaidos. Tai ypač naudinga mažoms įmonėms, kurias

dažniausiai įkuria moterys.

• Personalo lankstumas. Nuotolinis darbas suteikia galimybę greitai padidinti ar

sumažinti personalo skaičių priklausomai nuo darbo aktyvumo.

• Padidėja darbo našumas. Remiantis tyrimais, dirbant nuotolinį darbą, darbo našumas

padidėja nuo 10 iki 40 proc.

• Atsparumas. Organizacijos, kurių padaliniai išsidėsto globaliu mastu tampa labiau

atsparios išorės pokyčiams – transporto darbuotojų streikams, gamtos stichijoms ar

teroristų veiksmams ir pan.

• Virtualus bendravimas. Virtualioje erdvėje moterys verslininkės gali bendrauti su kitų

šalių kolegėmis ir dalintis naudingais patarimais.

• Padidėjusios darbuotojų pasirinkimo galimybės. Įdarbinimas per atstumą panaikina

geografinius įdarbinimo apribojimus. Tokio įdarbinimo metu labiau nagrinėjami

darbuotojų pasiekimai, o ne išvaizda. Įdarbinimo sprendimai tampa objektyvesni,

nešališkesni, mažiau diskriminacijos galimybių.

Taip pat nuotolinio darbo naudą jaučia darbuotojai:

• Sumažėja laiko ir kaštų, sąnaudos transportui. Verslą internacionalizavus ir atidarius

filialus užsienyje nebereikia persikraustyti ten gyventi, galima toliau savo darbines

funkcijas vykdyti dirbant namuose ar savo pasirinktoje aplinkoje.

• Padidėja darbo pasirinkimo galimybės. Darbuotojams nereikia dalyvauti

beprasmiuose pokalbiuose tarp personalo, turi galimybę dirbti neformalioje, ramioje

pasirinktoje darbo aplinkoje.

• Darbo ir šeimos derinimas. Net jei darbuotojas efektyviam darbui skiria daugiau

laiko, jis vis tiek lieka šeimos rate ir gali daug lengviau atlikti savo pareigas šeimoje.

Motinos su mažais vaikais gali daugiau laiko skirti savo atžaloms, artimųjų priežiūrai,

nereikia samdyti auklės.

• Lankstus darbo grafikas. Kiekvienas žmogus susidaro asmeninį dienos „ritmą“. Tai

asmeninė laisvė nutraukti ir vėl tęsti darbą tomis valandomis, kada geriausiai sekasi

dirbti. Taip pat lengviau ir greičiau atliekami asmeniniai neatidėliotini reikalai.

Jau nuo šių metų gegužės 1-os dienos Vyriausybė ketina įteisinti nuotolinio darbo sutartis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad tokio pobūdžio sutartys leis ne tik lanksčiau

98

organizuoti darbą, bet ir didins darbo užimtumą. Įteisinus nuotolinio darbo sutartis, darbuotojai

galėtų dirbti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų. Iki šiol nei Darbo kodeksas, nei kiti įstatymai

nenumato nuotolinio darbo sutarčių sudarymo galimybių.

ES organizacijos suteikia galimybes jų institucijose įsidarbinti darbuotojams iš visų ES

šalių. Tačiau Lietuvos tiek stambios, tiek smulkios organizacijos kol kas neskatiną tokią

darbuotojų migraciją. Moterų informacijos centruose rengiami užimtumo projektai apsiriboja

nacionaline teritorija. Turint omenyje, kad mūsų šalis maža, menka darbo vietų pasiūla, todėl

ypač krizės metais būtina ieškotis darbo ir tarptautiniuose vandenyse, bent jau pas mūsų artimus

kaimynus.

Mokslinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė parodė, jog didžiausia kliūtis, trukdanti

moterims aktyviai dalyvauti verslo kūrimo ir internacionalizavimo procese, yra sunkumai

derinant šeimos ir darbo pareigas. Siekiant palengvinti moterų įsipareigojimų derinimą šeimai ir

darbui yra siūlomos tokios priemonės: lankstus darbo laikas (darbas ne visą darbo dieną), e.

komercija, nuotolinis darbas (teledarbas). Minėtos priemonės turėtų būti labiau skatinamos EK ir

Lietuvos vyriausybės skleidžiant švietėjišką informaciją visuomenėje, sutvarkant teisinius

dokumentus (įforminant lankstų darbo laiką ir nuotolinio darbo sutartį) bei teikiant finansinę

paramą (kuriant e. komerciją ir nuotolinio darbo vietas, remiant įrangos įsigijimą). Taip pat

pačios įmonės turėtų investuoti į savo darbo organizavimo efektyvinimą. Remiantis darbe atlikta

verslo internacionalizavimo procesų ir lyčių aspektų mokslinių šaltinių analize ir statistinių

duomenų bei ekspertiniu tyrimais 4.1 paveiksle pateiktas siūlomas lyčių lygių galimybių

užtikrinimo verslą internacionalizuojant principinis modelis.

Lietuvos Vyriausybė

Švietėjiškas visuomenės

informavimas

Lankstus darbo laikas

Europos Komisija

Įstatyminės bazės keitimas

Nuotolinis darbas (teledarbas)

Įmonė

Finansinė parama

E. komercija

4.1 pav. Lyčių lygių galimybių užtikrinimo verslą internacionalizuojant principinis modelis

(sudaryta autorės)

99

4.2. SPRENDIMAI, SKIRTI PLĖTOTI TARPTAUTINEI PREKYBAI, ATŽVELGIANT Į

LYČIŲ ASPEKTUS

4.2.1. SPRENDIMAI, SKIRTI PLĖTOTI EKSPORTUI, ATŽVELGIANT Į LYČIŲ

ASPEKTUS

Atsižvelgiant į internacionalizavimo padarinius – laisvą eksportą ir prekių judėjimą, būtina

skatinti įmones prekiauti už savo nacionalinės sienos ribų, naujai įsikūrusios įmonės gali pradėti

verslą Lietuvoje ir perkelti veiklą į tarptautines rinkas. Darbo autorė pastebėjo, jog moterų

informacijos centrai vykdo projektus, orientuotus į vietinę rinką. Pavyzdžiui, projektas „Darom

verslą“ – skatina moteris pasitikėti savimi, įkurti nuosavą verslą, bet suteikia informaciją apie

teisinius, mokestinius įstatymus tik iš Lietuvos sistemos. Mūsų rinka yra per siaura, todėl reikia

skatinti verslininkus plėstis tarptautiniu mastu. Atitinkamai būtina išmanyti tarptautinius

įstatymus bei mokėti juos pritaikyti savo naudai.

Lietuvoje už eksporto skatinimą ir eksportuotojų rėmimą yra atsakinga VšĮ

„Eksportuojančioji Lietuva“. Jos misija – kurti Lietuvos žmonių gerovę, aktyviai skatinant

eksportą, remiant smulkųjį ir vidutinį verslą ir skatinant Lietuvos verslo konkurencingumą.

Tarptautinės prekybos plėtros departamento specialistai teikia tokias paslaugas:

• specializuotas konsultacijas pradedantiems Lietuvos eksportuotojams pagal įmonės

poreikį ir specifiką;

• informaciją ir rekomendacijas apie tarptautinės specializuotas parodas ir muges;

• nuorodas į verslo informacijos šaltinius;

• padeda Lietuvos įmonėms susirasti verslo partnerių;

• informuoja Lietuvos verslininkus apie verslo naujoves, užsienio rinkas bei

tendencijas versle;

• suteikia kompiuterizuotą darbo vietą įmonėms (galimybė naudotis tarptautinėmis

duomenų bazėmis);

• vertina įmonės konkurencingumą įvairiais parametrais ir lygina jį su kitų Europos

įmonių geriausiais pavyzdžiais (Eksportuojančioji Lietuva).

Kaip matome pagal jos šios institucijos teikimas paslaugas, ji labiau teikia informacines ir

konsultacines paslaugas, tačiau bendrauja su plataus sektoriaus mažomis ir didelėmis įmonėmis.

Autorė siūlo įkurti organizaciją, kuri veiktų japoniškos „Sogo shosha“ prekybos bendrovės

pavyzdžiu – veiktų kaip „verslo angelas“ tik orientuotųsi į pagalbą mažoms ir didelėms įmonėms

ir tarpininkavimą internacionalizuojant verslą. Kartu ši organizacija nagrinėtų lyčių aspektus

tarptautinio verslo srityje.

100

Labai svarbų vaidmenį prekybos rinkoje suvaidina bendrosios prekybos kompanijos

(japoniškai – sogoshosha). Šios kompanijos importuoja, eksportuoja, perpardavinėja, investuoja

ir gamina. Kadangi jų pardavimų apimtys yra labai didelės, tai jos gali prekiauti mažesnėmis

kainomis, bet dėl masto ekonomijos vis tiek gauna didesnius pelnus. Yra keturios priežastys

nulėmusios Japonijos „Sogo shosha“ sėkmę:

• Labai daug dėmesio skiria informacijos apie verslo galimybes rinkimui ir skleidimui.

Turi informacines sistemas, kurios renka, įvertina informaciją ir po to ją paverčia

verslo galimybėmis.

• Kadangi visuomet yra sudaromi labai dideli sandoriai, tai šios kompanijas gali

išsiderėti labai dideles nuolaidas transportavimo kompanijose, gali su transportavimo

kompanija susitarti dėl papildomų transportavimo reisų ir maršrutų.

• Kadangi veikia daugelyje pasaulio šalių, tai turi galimybę pasipelnyti vienos šalies

prekes mainydama į kitos šalies prekes, (tai panašu į barterinius mainus, bet ši

kompanija yra tarpininkas, todėl vienoje šalyje išmainiusi kitos šalies prekes į šios

šalies prekes, vėliau tas prekes gali perparduoti toje šalyje brangiau).

• Kadangi disponuoja dideliu kapitalu, tai gali vykdyti labai didelius sandėrius, kurie

dėl savo dydžio ir brangumo yra neprieinami kitoms kompanijoms.

Mokslinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė parodė, jog didžiausia kliūtis, trukdanti

verslininkams internacionalizuoti savo veiklą yra informacijos trūkumas ir reikiamų žinių

(kvalifikacijos) stygius. Remdamasi išvardintomis išvadomis ir Japonijos „Sogo shosha“

kompanijos sėkme darbo autorė siūlo Lietuvoje įrengti tarptautinę prekybos organizaciją, kuri

vienytų visų veiklos sričių įmones, nepriklausomai nuo jų dydžio. Ši organizacija turėtų būti

pusiau valstybinė – remtų Lietuvos verslininkus, bet kartu siektų pelno. Organizacija turėtų

atlikti tokias funkcijos:

• informacijos skleidimas verslininkams apie verslo galimybes užsienio rinkose;

• apmokymai, kaip reikia verslą internacionalizuoti, kaip vykdyti prekybą tarptautiniu

mastu, kaip tinkamai restruktūrizuoti savo įmonės veiklą;

• atitinkama pagalba verslininkams vyrams ir moterims pagal jų specifinius poreikius;

• konsultavimas teisiniais ir ekonominiais klausimais;

• Lietuviškos produkcijos supirkimas ir perpardavimas užsienio rinkai (įvertinus

tarptautinių rinkų poreikį lietuviškoms prekėms);

• tarpininkavimas tarp Lietuvos ir užsienio įmonių eksporto ir veiklos

internacionalizavimo proceso metu;

• verslininkų tarptautinės veiklos tyrimai ir analizė.

101

Lietuvos eksporto prekybos kompanijos finansiniai šaltiniai galėtų būti: Lietuvos valstybės

biudžetas, ES parama (tikslinga pasinaudoti ESF programos priemone „Šeimos ir darbo

įsipareigojimų derinimas“), tiesioginės užsienio investicijos ir kitos privačios lėšos. Įmonės

veikla vyktų ryšių tinklo modeliu – įkuriant filialus užsienyje ir sukuriant platų

bendradarbiaujančių kompanijų ratą. Tokia organizacija ne tik didintų Lietuvos eksporto mastus,

skatintų Lietuvos vardo žinomumą, kartu prisidėtų prie socialinės ir ekonominės gerovės

didinimo šalyje. Remiantis darbe atlikta verslo internacionalizavimo procesų ir lyčių aspektų

mokslinių šaltinių analize ir eksporto masto statistinių duomenų bei verslininkų nuomonės

tyrimais 4.2 paveiksle pateiktas siūlomas eksporto efektyvinimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus,

principinis modelis.

4.2 pav. Eksporto efektyvinimo, atsižvelgiant į lyčių aspektus, principinis modelis

(sudaryta autorės)

Lietuvos eksporto prekybos

kompanija

Lietuva Europos Sąjunga

Eksportuojanti įmonė

Eksportuojanti įmonė

Eksporto rinka Eksporto

rinka

102

4.2.2. PERSPEKTYVUS TARPTAUTINIO MARKETINGO MODELIS, GRINDŽIAMAS

LYČIŲ ASPEKTŲ ĮVERTINIMU

Išanalizavusi skirtingų autorių teorijas tarptautinio marketingo verslą

internacionalizuojant ir atsižvelgiant į lyčių aspektus bei atlikusi tų teorijų palyginimą, šioje

magistrinio darbo dalyje autorė pasiūlys tarptautinio marketingo strategiją, kuri gali būti taikoma

internacionalizuojant verslą, atsižvelgiant į lyčių aspektus.

Marketingo strategijos sukūrimas padeda išspręsti problemą – kokiais būdais veikti, kad

pasiektume norimus rezultatus. Besikeičiančios rinkos sąlygomis veikiančiai įmonei tai yra ypač

svarbu, nes marketingo strategija leidžia stebėti rinkos kitimą, pasiruošti jiems ir tinkamai bei

laiku reaguoti į pokyčius. Daugelis įmonių bando skverbtis į užsienio rinkas, bet dauguma jų

žūva. Netinkamai panaudojant valdymo ar finansinius išteklius gali būti praleista gera proga. Dėl

šių priežasčių tarptautinio marketingo strategija turi būti rūpestingai apsvarstoma. Ši strategija

turėtų nurodyti būdus, kaip įmonei efektyviai išsiskirti iš konkurentų, paverčiant jai būdingus

privalumus kapitalu ir pateikiant vertingesnius bei labiau vartotojų poreikius patenkinančius

produktus.

Darbo autorė pritaria minčiai, jog prieš skverbiantis prekiauti užsienio rinkose, reikia

įgyti patirties vietinėse rinkoje. Taigi, pirmiausia nustatomi įmonės tikslai, misija ir vizijos, po to

analizuojama vietinė rinka, vartotojų poreikiai ir elgsena, išskiriant vyrus ir moteris. Tada

suformuojama marketingo strategija ir ji tobulinama. Įgijus daugiau patirties, kaip reikia

tinkamai vykdyti atskirus marketingo strategijos etapus, galima pamažu dairytis po aplinkines

rinkas, jas analizuoti, ieškoti potencialių rinkų. Vėliau užtikrintai priimamas sprendimas

skverbtis į užsienio rinką, sukonkretinama šalis, norimas segmentas ir tikslinė rinka, kuri dar

suskirstoma pagal lytį. Pasirenkama, kokiu būdu bus skverbiamasi į užsienio rinką: eksportas,

filialų atidarymas, frančizė, licenzija, kontraktai, strateginiai aljansai, dukterinės arba bendros

įmonės kūrimas, tiesioginis investavimas ar gamyba užsienyje.

Siūloma neapsiriboti eksportu, nes jis mažai leidžia įmonei derintis prie skirtingų šalių

vietos vartotojų poreikių. Pradžiai siūloma atidaryti užsienio filialą, jame rinkti rinkos analizės ir

vartotojų tyrimų duomenis. Taip pamažu bus sukurtas pamatas būsimai tarptautinei marketingo

strategijai. Toliau analizuojami skirtingi lyčių poreikių, jų pirkimo procesas bei įtakos rūšys.

Tada sprendžiama, kaip smarkiai prisitaikyti prie rinkos poreikių, kokią strategiją rinktis –

standartizavimo, adaptavimo ar nediferencijavimo, diferencijavimo, koncentravimo. Taip pat

patartina nesirinkti standartizavimo strategijos, nes ji neatitinka skirtingų lyčių poreikių.

Geriausia būtų rinktis diferencijavimo arba adaptavimo strategiją, o jos gilumą rinktis pagal

įmonės galimybes ir sukauptos informacijos apie vartotojus dydį. Galiausiai sudaromas

103

tarptautinis marketingo kompleksas, kiekvienas jo elementas skirtingai pritaikomas atskirai

lyčiai, nes vyrų ir moterų ne tik skirtingi poreikiai, bet jie nevienodai supranta marketingo

informaciją. Visas paaiškinimas sutampa su autorės siūlomais internacionalizavimo etapais,

kurie pateikti 4.4 pav.

4.3 pav. Siūloma tarptautinio marketingo strategija, orientuota į lytis (sudaryta autorės)

Kaip matome 4.3 pav. vietinio marketingo tobulinimas turi grįžtamąjį ryšį tik įmonės

vizijos, misijos ir tikslų nustatymui, o tarptautinės marketingo strategijos tobulinimas gali

smarkiai pakeisti ne tik tarptautinio marketingo strategijos etapus, kelti naujus sprendimus

skverbtis į daugiau naujų rinkų, bet ir turėti įtakos pradiniam įmonės savo tikslų, misijos ir

vizijos nustatymui.

Autorės sukurtą internacionalizavimo etapų modelį galima pamatyti 4.4 pav. Kaip

matome beveik kiekviename etape yra išskiriamas lyčių aspektas, nes dėl savo skirtingų

fiziologinių savybių, poreikių ir suvokimo nevienodumo, būtina atskirai analizuoti ir taikyti

skirtingas strategijas vyrams ir moteris. Pirmoje stadijoje taikomi vartotojų tyrimai pagal lytį.

104

Kadangi visa autorės marketingo strategija remiasi lyčių skirtumais, todėl būtina kruopščiai

ištirti vyrų ir moterų skirtumus kiekvienoje šalyje atskirai, nes dėl kultūrinių ir socialinių

veiksnių jie gali ryškiai kisti. Taip pat būtina įvertini bei palyginti įmonės sukauptą rinkų

analizės ir tyrimų informaciją bei įmonės galimybes. Tarkim kokioje musulmonų šalyje vyrų ir

moterų poreikių skirtumai labai ryškūs, rinka neperpildyta konkurentų, bet dėl vietinės politinės,

teisinės ir religinės aplinkos kliūčių ten gali būti neįmanoma kurti verslą.

Taip pat 4.4 pav. pridėtas trečias etapas – globalus marketingas, orientuotas pagal lytį.

Dažniausiai globaliame marketinge siūloma imtis standartizavimo marketingo, nes siekiama

mažinti išlaidas, tačiau autorės atveju tokia strategija netiktų. Autorė siūlytų ir toliau taikyti

adaptavimosi strategiją skirtingoms šalims, tačiau būtų galima sugrupuoti šalis, kurios yra

labiausiai panašios savo rinka ir ten taikyti šiek tiek standartizuotus metodus. Be to, sėkmingai

perėjus visus ankstesnius internacionalizavimo etapus, įmonė jau turėtų būti pajėgi kurti prekes ir

teikti paslaugas užsienio šalyse. Naudojantis skirtingų šalių ekonominėmis padėtimis, būtų

galima subalansuoti rezervų ir žaliavų srautus bei mažinti produkcijos išlaidas.

4.4 pav. Siūlomi internacionalizavimo etapai (sudaryta autorės)

Ankstesniuose skyriuose patvirtinamas teiginys, kad marketingo specialistai turėtų kurti

skirtingas marketingo strategijas vartotojams vyrams ir moterims, be to, toks marketingo

išskyrimas dar nėra nei plačiau išanalizuotas teorijose nei vykdomas praktikoje, todėl turi dideles

potencialias galimybes. Anksčiau buvo minėta, jog vyrai ir moterys skirtingai supranta

marketingo teikiamą informaciją, skirtingai reaguoja, nevienodai elgiasi daugelyje sričių. Todėl

105

siūloma pritaikyti išnagrinėtus vartotojų pirkimo sprendimo priėmimo modelius su lyčiu aspektu.

Pateikimas modelis, kaip vyksta moterų pirkimo sprendimo procesas ir kas jam turi įtakos. Kaip

matome iš 4.5 pav. pirkimo sprendimo priėmimo procesas prasideda problemos nustatymas

(kažko trūkumo radimas ar poreikių patenkinimas), toliau informacijos paieška. Reikia

pažymėti, jog M. Barletta (2003) teigia, jog šis procesas yra spiralės formos – po naujos

informacijos įsisavinimo moterys gali grįžti etapu atgal. Surinkus visą norimą informaciją, seka

alternatyvų įvertinimas, pirkimo sprendimo priėmimas ir po pirkininis elgesys, kurio metu

įvertinami vartotojo (moterų) anksčiau suformuoti lūkesčiai ir realybė. Čia reikia pabrėžti

marketingo specialistams yra labai svarbi vieta, nes jei vartotojai (moterys) per daug nusivils,

bus per didelis lūkesčių ir realybės skirtumas, tada toks klientas daugiau niekada neapsipirks toje

parduotuvėje. Negana to, tikėtina, jog bus paskleista įmonei labai nenaudinga antireklama, kuri

labai sparčiai plinta ypač tarp vartotojų moterų.

Vartotojų (moterų) psichologija

Motyvacija Mokymas (patirtis) Atmintis Suvokimas: • jutimas, • dėmesys, • interpretavimas • išsaugojimas

Marketingo stimulai: Prekės ir paslaugos Kaina Paskirstymas Rėmimas

Pirkimo sprendimo priėmimo procesas

Pirkimo sprendimas

Produktų pasiūla

Prekės ženklų pasiūla

Pardavėjų pasiūla

Pirkinių skaičius

Pirkimo laikas Atsiskaitymo

metodas

Problemos suvokimas

Informacijos paieška

Alternatyvų įvertinimas

Pirkimo sprendimas

Po pirkininis elgesys

Kiti stimulai: Ekonominiai Technologiniai Politiniai Kultūriniai

Vartotojų bruožai

Kultūriniai Socialiniai Asmenybės

4.5 pav. Moterų pirkimo sprendimo procesas (sudaryta autorės)

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarptautinio marketingo teorijose nenagrinėjami lyčių

aspektai, todėl sunku sukurti efektyvų modelį. Tačiau šiuo metu ypač skatinamas ir suaktyvėjęs

moterų dalyvavimas visuomeninėje ir verslo aplinkoje žada teigiamų pokyčių. O remiantis tuo,

kad moteris sudaro daugiau nei 50 proc. vartotojų bei daro įtaką daugiau nei 80 proc. pirkimų,

galima teigti, jog ši sritis yra kol kas neįvertinta ir todėl labai pelninga ir tarptautinio marketingo

specialistai turėtų atkreipti į tai dėmesį.

106

4.3. SPRENDIMAI, SKIRTI PLĖTOTI TARPTAUTINIAM BENDRADARBIAVIMUI

MOTERŲ VERSLUMO UGDYMO IR SKATINIMO SRITYJE

Kaip buvo minėta ankstesniuose skyriuose dabartinės vykdomosios organizacijos nelabai

palaiko ryšius su organizacijomis, skatinančiomis ir užtikrinančiomis lyčių lygias galimybes.

WES yra pagrindinė tarptautinė organizacija, tačiau jos pateiktose ataskaitose atsispindi tik

bendra šalių narių verslo ir moterų statistika (užimtumas, darbo užmokestis, sociologiniai

rodikliai). Deja, ši organizacija nerenka duomenų iš atskirų šalių moterų organizacijų. Taip

tampa visiškai neaišku, kas kokią veiklą vykdo, kokie pasiekti rezultatai. Be to, galima pastebėti,

jog tarptautinėse moterų verslumą skatinančiose organizacijose nebuvo minimas Lietuvos

vardas, nors mūsų kaimynai Latviai kartais buvo akcentuojami. Baigiamojo darbo autorės idėja

tokia, kad reikia įkurti tokią moterų verslumą skatinančią organizaciją, kuri įsteigtų padalinius

visuose ES šalyse narėse. Ši organizacija teiktų ne tik bendrą šalių narių statistiką, bet rinktų

nevyriausybinių ir vyriausybinių moterų verslumą skatinančių institucijų veiklos duomenis,

pasiektus rezultatus. Tačiau pagrindinis tokios tarptautinės organizacijos tikslas būtų teikti

moterims reikalingą informaciją, padėti susirasti darbą vietinėje ar tarptautinėje rinkoje, taip pat

stiprinti moterų pasitikėjimą ir skatinti kurti nuosavą verslą, šviesti visuomenę lyčių lygybės

klausimais. Sukurtas bendras padalinių tinklas leistų moterims dalintis reikiama verslo

informacija, duomenimis apie atskiras rinkas, jų vartotojus, dalintis geros praktikos patirtimis,

naudingais patarimais, finansinės paramos paieškos būdais bei kitais duomenimis. Moterims

labai svarbus bendravimas. Todėl jis vyktų naudojant informacines ir ryšio technologijas bei

gyvai per įvairius susitikimus.

Kartu šis projektas padėtų politikos atstovams pastebėti teisinės, administracinės ar

mokestinės sistemos spragas skirtingų šalių sistemose, jas suvienodinti, rengti bendrus projektus

bendros Europos lygio problemoms spręsti. Šitaip būtų keliamas visuomenės gerovės lygis bei

didinamas Europos konkurencingumo lygis pasaulio mastu.

Dabartinės nevyriausybinės organizacijos, kurios aktyviai palaiko moteris, skatina jas ir

teikia įvairią informaciją, turėtų jungtis į bendrus tinklus. Tokiu būdu susijungimas leistų

pasiekti ne tik sinerginio efekto išlaidų atžvilgiu, bet suteikta didesnė nauda pačioms moterims.

Susikooperavusios organizacijos į bendrą tinklą galėtų viena kitai padėti gauti paramą iš ES

struktūrinių fondų, kurtų bendrus projektus ir pan.

Lyčių lygybės tematika gali būti panaudojama beveik visose srityse, deja, kai kurie

sluoksniai dar neprisideda prie to, matyt nesuvokia to naudos. Stambios verslininkų asociacijos

kol kas tik pamažu ir gana tyliai skelbiasi palaikantys moterų ir vyrų lygias galimybes. O juk

būtent darbo ir verslo srityje patiriami didžiausia nelygybės mastai tarp abiejų lyčių. Lietuvos

107

prekybos, pramonės ir amatų rūmai pamažu prisideda prie lygių galimybių skatinimo, įkūrė savo

asociaciją, aktyvinančią moterų verslumą. Tokiu pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos verslo

organizacijos. Tai rodo, jog visuomenė stokoja informacijos apie lyčių lygybės naudą, vyrauja

stereotipiniai požiūriai į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje. Tai silpnina


savo įmonės veiklą nacionaliniu arba tarptautiniu mastu. Šiuo atveju reikia šviesti visuomenę

apie lyčių lygių užtikrinimo naudą. Naudinga pasinaudoti Socialinio dialogo skatinamąja

priemone, pagal kurią metodinės ir informacinės medžiagos parengimas ir sklaida remiami

Europos socialinio fondo lėšomis. Tai būtų dar vienas žingsnelis link visuomenės socialinės

gerovės kūrimo.

108

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Remiantis šiame darbe atlikta mokslinių literatūros šaltinių analize, empiriniais tyrimais

galima padaryti šias išvadas ir pateikti tokius pasiūlymus:

• Teorinė analizė atskleidė, kad angliška sąvoka „gender“ – tai yra socialiai sukonstruotas

supratimas apie tai, kas yra moteriška ir kas vyriška; juo nurodoma į specifinį socialinį

identitetą, statusą ir vaidmenų visumą, kuri dažnai, tačiau nebūtinai, grindžiama lytimi.

Internacionalizavimas – tai sėkmingas kompanijos tarptautinės veiklos plėtojimas, geografinių

rinkų, produktų, paslaugų ir veiklos operacijų plėtra, valdymo filosofijos ir organizacinio

elgesio pokyčiai.

• Ryšių tinklo internacionalizavimo modelis naudingesnis moterims nei vyrams, kadangi jos

lengviau užmezga bendravimą ir ryšius, kartu susidaro informacijos perdavimo kanalai. Todėl

reikia Lietuvos moterų aktyvumą skatinančias nevyriausybines organizacijas jungti į

asociacijas (tinklus), tai leistų ne tik sumažinti administracines išlaidas, bet susistemintų tų

įstaigų turimą informaciją, vykdomus projektus, atliktus tyrimus bei pasiektus rezultatus. Kartu

į šį tinklą tikslinga įtraukti tarptautines institucijas, kurių padedamos moterys verslininkės

dalintųsi kitų šalių geros praktikos pavyzdžiais bei kita parama.

• Moterų verslininkių sprendimui dėl internacionalizavimo moksliniuose šaltiniuose keliami

du barjerai: dažnai keliaujančių moterų fiziologinis saugumas bei šeimos įsipareigojimų

nevykdymas dėl ilgų ir dažnų kelionių. Dauguma autorių pagrindinį barjerą vadina šeima,

taip pat prideda kultūrinių požiūrių keliamus sunkumus. Norint sumažinti tokią situaciją

reikia skatinti lanksčias darbo organizavimo formas. Tikslinga pasinaudoti ESF programos

priemone „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Už šią priemonę atsakinga būtų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

• Tarptautinis marketingas kaip ir vietinis marketingas yra susijęs su vartotojų ir įmonės tikslų

patenkinimu, skiriasi tik sudėtingumo mąstas. Sugebėjimas įvertinti įvairių šalių rinkų

skirtingumus ir prie jų prisiderinti yra esminis tarptautinio marketingo sėkmės raktas. Vienas

iš tokių – marketingas orientuotas į lytis. Moterys sudaro daugiau kaip 50 proc. pasaulio

gyventojų ir jos daro įtaką apytikriai 80 proc. pirkimų, moterų ir vyrų poreikiai ir pomėgiai

yra skirtingi, todėl marketingas orientuotas į moteris yra pelninga sritis tiek nacionaliniu, tiek

tarptautiniu mastu.

• Stereotipiniai požiūriai į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje silpnina


savo įmonės veiklą nacionaliniu arba tarptautiniu mastu. Šiuo atveju reikia šviesti visuomenę

apie lyčių lygių užtikrinimo naudą. Naudinga pasinaudoti Socialinio dialogo skatinamąja

109

priemone, pagal kurią metodinės ir informacinės medžiagos parengimas ir sklaida remiami

Europos socialinio fondo lėšomis.

• 2009 m., lyginant su 2008 m., Lietuvoje padidėjo moterų verslininkių dalis. Paskutiniaisiais

metais pastebimas moterų dalies padidėjimas tokiuose anksčiau laikomuose išimtinai

vyriškuose versluose kaip statyba ir transportas. Tačiau moterų verslininkių dalis ir kiti lyčių

segregaciją atspindintys rodikliai rodo, jog Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.

Lietuvos verslininkai silpniau vertina savo įmonių pelningumo lygį nei ES. Ypač kritiškai

apie tai atsiliepia Lietuvos verslininkės moterys. Toks verslininkų įvertinimas rodo Lietuvoje

egzistuojančias nepalankiai vertinamas verslo sąlygas kurti ir plėtoti nuosavą veiklą. Būtina

išsiaiškinti, kodėl Lietuvos verslininkai taip nepalankiai vertina verslo aplinką. Galbūt jiems

trūksta informacijos, apmokytų. Tokiu atveju reikia pasinaudoti ESF parama – Žmogiškųjų

išteklių plėtros veiksmų programos priemonėmis, kurios skatina verslumą, teikia

konsultacijas ir finansuoja darbuotojų apmokymus.

• Lietuvos moterų ir vyrų darbo užimtumo 2006–2008 m. dinamika rodo, kad lyties atžvilgiu

neįvyko jokių reikšmingų struktūrinių pokyčių – didesnė moterų dalis dirba „moteriškose

profesijose“. Jeigu moterys Lietuvoje nemato perspektyvų užsidirbti arba išreikšti save darbo

rinkoje, tikėtina, jog moterys nepasitikės savimi ir nebandys kurti nuosavo verslo, nes atliktas

tyrimas parodė, jog verslininkių viena iš priežasčių pradėti nuosavą verslą yra noras išbandyti

save versle. Šiuo atveju reikia užtikrinti geresnę lyčių pusiausvyrą studijų ir profesinėje

srityse. Tai pasiektina informuojant jaunimą apie lyčių lygių galimybių naudą, paaiškinant,

jog kiekvienoje profesijoje reikia įvairių specialistų – tiek vyrų, tiek moterų. Tokia

švietėjiška veikla turėtų užsiimti savivaldybės institucijos, vidurinės mokyklos,

nevyriausybinės organizacijos, remiamos ESF lėšomis.

• Daugiausiai aukštas pareigas užimančių moterų yra žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio

darbo, švietimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose, kurios stereotipiškai

laikomos „moteriškomis“ bei turi mažiausią dalį kontroliuojamų įmonių užsienyje. Tikslinga

rengti seminarus įmonėms, padėti susirasti užsienio partnerius, tarpininkauti pradiniuose verslo

bendravimo etapuose. Už tai būtų atsakinga VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“, verslo

inkubatoriai arba autorės pasiūlyta įkurti tarptautinės prekybos organizacija.

• Koreliacinė regresinė analizė, atlikta pagal 27 ES šalių statistinius duomenis, parodė, jog

moterų dalis tarp visų gyventojų priklauso nuo minimalios mėnesinės algos, BVP, tenkančio

vienam gyventojui, vidutinės metinės infliacijos ir darbo našumo vienam dirbančiajam. Kita

analizė, parodė, jog tiek BVP vienam gyventojui, tiek vidutinė metinė infliacija priklauso

nuo moterų dalies tarp visų gyventojų ir nuo vyrų užimtumo lygio. Mažėjant moterų skaičiui

ir didėjant vyrų užimtumo lygiui, atitinkamai didėja BVP vienam gyventojui dydis ir mažėja

110

infliacija, kartu tai sąlygoja gerėjantį visuomenės pragyvenimo lygį. BVP augimą galima

paaiškinti vyrų uždirbamais didesniais atlyginimais.

• Atlikto anketinio tyrimo rezultatai nežymiai skiriasi nuo Statistikos departamento duomenų

analizės: tiek vyrai, tiek moterys išskiria panašius motyvus ir barjerus verslą

internacionalizuojant, skiriasi tik procentinis paskirstymas. Šiuo tyrimu patvirtinamos 4

hipotezės: dauguma moterų verslininkių yra susidūrusios su lyčių diskriminacija; lyčių

diskriminacijos apraiškos pasitaiko nacionaliniu ir tarptautiniu mastu; lyčių diskriminacija

susijusi su išsilavinimu – aukštesnį išsilavinimą turintys verslininkai mažiau susiduria su

lyčių diskriminacija ir lengviau moka išspręsti šią problemą; moterys verslą kuria ir plečia

daugiau dėl noro save išbandyti nei dėl pelno. Ir atmetamos 2 hipotezės: moteris labiau nei

vyrai nenori verslą plėsti užsienyje dėl kultūros barjerų; moterys verslininkės dažniau

susiduria su finansiniais sunkumais verslą plečiant tarptautiniu mastu.

• Verslo internacionalizavimo procesų tobulinimo priemonių programa apima 3 idėjas. Pirma,

siūloma įkurti organizaciją, turinčią padalinius visose ES šalyse, kad ji kauptų visą informaciją

apie panašias lygias galimybes užtikrinančias vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas,

pasiektus rezultatus lyčių lygybės tematikoje, rengtų tyrimus, palengvintų įsisavinti ES

paramos fondų lėšas, dalintųsi geros praktikos patirtimis. Antra, skatinti lankstaus darbo

grafiko taikymą, e. verslą ir nuotolinį darbą. Taip moderniomis technologijomis moterys

galėtų suderinti darbą su asmeniniais poreikiais. Trečia, įkurti organizaciją, kuri veiktų

japoniškos „Sogo shosha“ prekybos bendrovės pavyzdžiu – orientuotųsi į pagalbą mažoms ir

didelėms įmonėms tarptautinės prekybos srityje, tarpininkavimą bendraujant su užsienio

įmonėmis, pagalba verslą internacionalizuojant. Taip pat ši organizacija vykdytų tyrimus,

nagrinėtų tarptautinio verslo veiklą lyčių atžvilgiu. Pagal poreikį rengtų atitinkamus seminarus.

Atliktas sisteminis literatūros šaltinių analizavimas ir statistinių duomenų bei ekspertinių

tyrimų studijos leidžia daryti išvadą, jog verslo internacionalizavimo procesai lyčių aspektais

teoriniu ir praktiniu lygmeniu mažai nagrinėti. O vis dar egzistuojanti lyčių nelygybė verslo

sektoriuose reikalauja greitai ir efektyviai spręsti šią problemą.

111

LITERATŪRA

1. Albaum G. et. al. International marketing and export marketing. Addision – Wesley

Publishing company, 2008. 554 p.

2. Allen I. E., Elam A., Langowitz N., Dean M. Global entrepreneurship monitor, 2007 report

on women and entrepreneurship. Global entrepreneurship research association. 2008, 50 p.

3. Alminienė M., Kuvykaitė R. Internacionalizavimo teorijų ribos, gimusių globalių įmonių

fenomenas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas: VDU l–kla, 2004, nr. 10,

p. 7–20.

4. Babaliauskaitė J., Rudytė D. Pasitikėjimo elektroniniu verslu kūrimas, palaikymas verslo

firmų aspektu. Ekonomika ir vadyba-2003. Kaunas: Technologija. 2003. P. 11–14.

5. Bagdonas, A. ir kt. Skirtingi, bet lygūs visuomenėje ir darbuotėje. Vilnius: Standartų sp.,

2007. 477 p.

6. Banytė, J. ir kt. Perculiarities of consumer perception in the aspect of marketing to women.

Inžinerinė ekonomika. Kaunas: KTU, 2007, nr. 1, p. 50–58.

7. Barletta, M. Marketing to women: how to increase your share of the world's largest market,

2003. Interaktyvus šaltinis. Žiūrėta 2009 09 20. Prieiga per internetą:

http://books.google.lt/books?id=yXwW25rYlVcC&printsec=frontcover&dq=marketing+to

+women+barletta#v=onepage&q=&f=false. 8. Berkowitz E. N. et. al. Marketing. HomewoodBoston: Irwin, 1992. 791 p.

9. Bosma N., Levie J. Global entrepreneurship monitor, 2009 global report. Global

Entrepreneurship Research Association. 2010, 73 p.

10. Bradley F. International marketing strategy. Harlow: Prentice Hall, 2005. 408 p.

11. Carter S., Rosa, P. The Financing of Male and Female Owned Businesses. 1998. Žiūrėta

2009 11 14. Prieiga per Emerald duomenų bazę.

12. Cateora, P. R. ir Ghauri, J. L. International marketing. Boston [Mass.] [etc.]: McGraw –

Hill/Irwin, 2007. 702 p.

13. Czinkota M. R. et. al. International business. Mason [Ohio]: Thomson/South–Western,

2005. 782 p.

14. Czinkota M. R., Ilkka A. International marketing. Mason [Ohio]: Thomson South–Western,

2007. 646 p.

15. Czinkota M. R., Ronkainen I. A., Moffett M. H., Moynihan E. O. Global Business. The

Dryden Press: Harcourt Brace College Publ., 1998. 614 p.

16. Časas R. Tarptautinis marketingas: tarptautinio marketingo strategija, paskaitų konspektas.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 81 p.

17. Daniels J. D., Radebaugh L. H., Sullivan D. P. International business : environments and

operations. Upper Saddle River [N.J.]: Pearson Prentice Hall, 2004. 701 p.

112

18. Dikčius V. Marketingo tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija,

2003. 187 p.

19. Dlabay L. R., Scott J. C. International business, 3E. Mason [Ohio]: Thomson South –

Western, 2006. 620 p.

20. Doole I., Lowe R. International marketing strategy: analysis, development and

implementation. London: Thomson, 2004. 445 p.

21. E. verslo plėtros skatinimo studija. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Vilnius, 2008. Žiūrėta 2010-05-03. Pireiga per internetą:

www.ivpk.lt/everslas/eps/1.pdf.

22. Ekonomikos skatinimo planas. Eksportas ir investicijos. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per

internetą: http://www.skatinimoplanas.lt/lt/projects/info/5.

23. Elektroninio verslo koncepcija. Lietuvos Respublikos Seimas. Žiūrėta 2010–03–03. Prieiga

per internetą: http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0052755.pdf.

24. Elektroninio verslo plėtra Lietuvoje ir įtaka šalies įmonių konkurencingumui. Lietuvos

Ūkio Ministerija. Žiūrėta 2009 05 08. Prieiga per internetą: www.ukmin.lt.

25. Elskytė V. Verslo pokyčių, susijusių su informacinių technologijų ir telekomunikacijų

plėtra, valdymo modeliavimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, vadyba ir

administravimas. Vilnius, VGTU, 2006. P.12–66.

26. Enterprise Europe Network. Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga per internetą:

http://www.enterprise-europe-network.ec.europa.eu/index_en.htm.

27. Equal greitkelis: vystymo bendrija Klaipėda – Vilnius. 2007. Žiūrėta 2009 05 09. Prieiga

per internetą: www.equal-

greitkelis.lt/files/equal/resources/1593_EQUAL_brosiura_galutine.pdf.

28. ES naujienos. Užimtumo, sveikatos ir socialinės iniciatyvos. Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga

per internetą:

http://www.esnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=27:uimtumo-

sveikatos-ir-socialins-iniciatyvos&catid=71:uimtumas-socialiniai-&Itemid=128

29. ES struktūrinė parama 2007–2013 m. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą:

http://www.esparama.lt/2007-2013/lt.

30. Etzel M. J., Walker B. J., Stanton W. J. Marketing. Boston (Mass.): McGraw–Hill Irwin,

2007. 706 p.

31. Eurochambres Women Network. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą:

http://www.eurochambreswomennetwork.eu.

32. Eurochambres. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą: http://www.eurochambres.be.

33. Europos Bendrijų Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos

ir Socialinių Reikalų Komitetui ir Regionų Komitetui. Moterų ir vyrų lygybė – 2009.

Žiūrėta 2010 01 08. Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0077:FIN:LT:DOC.

113

34. Europos Komisija. Apie Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje. Žiūrėta 2009 12 29.

Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/apie_ek_atstovybe/veikla_lt.htm.

35. Europos Komisija. Užimtumas, socialiniai reikalai ir lygios galimybės. Lyčių lygybė

Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=418.

36. Europos Komisija. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/index_lt.htm.

37. Eurostatas. ES statistinė duomenų bazė. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per internetą:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home.

38. Female Europeans of Medium and small Enterprises. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per

internetą: http://www.fem-online.eu/fr/.

39. Gaižutis A. Tarptautinio marketingo paskaitų konspektas. 2004. 68 p.

40. Gineitienė Z. Verslo kūrimas ir valdymas: vadovėlis. Vilnius: Rosma, 2005. 327 p.

41. Griffin R. W., Pustay M. W. International business: a managerial perspective. Upper

Saddle River [N.J.]: Pearson Prentice Hall: Pearson Education International, 2005. 651 p.

42. Hill C. W. L. Global business today. Boston [Mass.]: McGraw–Hill: Irwin, 2008. 592 p.

43. Hollensen S. Global Marketing a desision – oriented aproach. Harlow: Prentice Hall:

Financial Times, 2004. 717 p.

44. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Žiūrėta 2009 05 11. Prieiga per internetą: www.ivpk.lt.

45. Young S. et. al. International market entry and development: strategies and management.

Englewood Cliffs : Harvester Wheatsheaf : Prentice Hall, 1989. 305 p.

46. Jansson H. Internationalization Processes in the New EU: Market Growth, Relocation, and

Outsourcing. 7th Annual Conference on European Integration, Mölle, May 24–27, 2005,

organized by the Swedish Network for European Studies in Economics and Business.

Žiūrėta 2010 01 11. Prieiga per Emerald duomenų bazę.

47. Johanson J., Mattson L. G. Internatonalisation in industrial systems – a network approach.

1988. Žiūrėta 2010 01 13. Prieiga per Emerald duomenų bazę.

48. Johanson J., Vahlne J. E. The Mechanism of Internationalization. International Marketing

Review. 1990, Vol. 7, No. 4. Žiūrėta 2010 01 13. Prieiga per Emerald duomenų bazę.

49. Johanson J., Vahlne J.E. The internationalisation process of the firm – a model of

knowledge development and increasing foreign market commitments. Journal of

International Business Studies. 1977, Vol. 8, p. 23. Žiūrėta 2010 01 13. Prieiga per

Emerald duomenų bazę.

50. JuščiusV. Ekonomikos internacionalizavimo ir globalizacijos poveikis gamybos –

paskirstymo vartojimo santykių raidai. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų

apžvalga. Kauno technologijos universitetas. 2006. Žiūrėta 2009 09 28. Prieiga per

internetą: www.ktu.lt/habilitacija/juscius/juscius proc.20apzvalga.pdf.

114

51. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Šiauliai: Liucijus, 2005.

P. 138–140.

52. Kauno moters užimtumo informacijos centras. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per internetą:

www.muic.lt/.

53. Kleindl B. International marketing. Mason [Ohio]: Thomson South–Western, 2007. 328 p.

54. Kotler P., Keller K. Marketing management. Upper Saddle River [N.Y.]: Pearson

Education International, 2009. 816 p.

55. Kotler Philip. Marketing Management. Upper Saddle River, N. J.: Prentice Hall, 2003.

706 p.

56. Kuvykaitė, R. Tarptautinis marketingas: vadovėlis. Kaunas: Technologija, 1997. 225 p.

57. Lietuva Europos Sąjungoje. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą: www.euro.lt

58. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą:

http://www.lepa.lt/

59. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per internetą:

http://www.chambers.lt/lt

60. Lietuvos Respublikos Seimas. Žiūrėta 2010 01 05. Prieiga per internetą: http://www.lrs.lt/.

61. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga per internetą:

http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_reikalu/.

62. Lietuvos verslo moterų tinklas. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą:

http://www.verslomoterys.lt.

63. Lietuvos verslo paramos agentūra. Žiūrėta 2010 01 06. Prieiga per internetą:

http://www.lvpa.lt/.

64. Limanauskienė V. Teledarbo apmokymo poreikių tyrimas ir e.mokymo modelis.

Informacinės technologijos. Kaunas: KTU sp., 2004. P. 165–169.

65. Lyčių aspekto integravimo strategija. Žiūrėta 2009 12 29. Prieiga per internetą:

www.lygus.lt/gm/admin/files/iproc.20dal.doc.

66. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Žiūrėta 2009 12 28. Prieiga per internetą:

http://www.lygybe.lt/.

67. Lygių galimybių plėtros centras. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą: Žiūrėta 2009 12

29. Prieiga per internetą: http://www.gap.lt/.

68. Madsen, T. K. Successful Export Marketing Management: Some Empirical Evidence.

International Marketing Review. 1989, vol. 6, no. 4. Žiūrėta 2010 01 11. Prieiga per

Emerald duomenų bazę.

69. McCarthy, E. J., Perreault, W. D. Basic marketing : a global–managerial approach. Boston

[Mass.]: McGraw–Hill/Irwin, 2005. 793 p.

70. McClelland, Emma. Irish Female Entrepreneurs: Mapping the Route to

Internationalisation.. Irish Journal of Management, 2004, Vol. 25 Issue 2, p. 92–107.

115

71. McDonald F., Tuselmann H., Wheeler C. International business. London: Thomson, 2002.

374 p.

72. Melnikas B. ir bendraautoriai. Tarptautinis verslas : tarptautinės vadybos įvadas : vadovėlis

aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2008. 415 p.

73. Merkevičius J. Virtualios organizacijos personalo valdymas. Daktaro disertacija.

Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas. Vilnius, 2005. P. 19–44, 82–97.

74. Mockaitis I., Vaiginienė E. Vidurio bei Rytų Europos smulkiojo ir vidutinio verslo

internacionalizavimo problemos. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas:

Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005, nr. 34. p. 113–115.

75. Morrison J. International business: challenges in a changing world. London: Palgrave

Macmillan, 2009. 641 p.

76. Moterys ir verslas Lietuvoje. Žiūrėta 2010 01 09. Prieiga per internetą: www.mvl.lt/.

77. Moterų informacijos centras. Žiūrėta 2009 12 27. Prieiga per internetą: www.lygus.lt.

78. Muhlbacher H. ir Dahringer L. International marketing: a global perspective. London:

Thomson, 2006. 737 p.

79. Navickas V. Europos sąjungos rinkų ypatumai: mokomoji knyga. Kaunas technologija,

2003. 163 p.

80. Navickas V. Tarptautinių firmų samprata ir klasifikavimas. Tiltai. Priedas. 2002, nr. 10.

Transformacijos Rytų ir centrinėje Europoje. p. 159–164.

81. Pease A. ir B. Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose. Vilnius :

Alma littera, 2003. 296 p.

82. Poškaitė G., Sūdžius V. Informacinių technologijų ir įmonės plėtros sąveika. Verslas XXI

mažiuje: 10-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija. Vilnius: Technika, 2007.

P. 75–83.

83. Pranulis V. ir bendraautoriai. Marketingas: vadovėlis. Vilnius: Garnelis, 2008. 602 p.

84. Puškorius S. Matematiniai metodai vadyboje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams.

Vilnius: TEV, 2001. 386 p.

85. Rakauskienė Ona Gražina. Lietuvos ekonominė ir socialinė sanglauda. Lietuvos

ekonomika Europos ir globalioje erdvėje (straipsnių rinkinys). Vilnius: Standartų

spaustuvė, 2007. 288 p.

86. Raudeliūnienė J. E-darbo ypatumai Europos Sąjungos šalyse ir Japonijoje. Lietuva be

mokslo- Lietuva be ateities. 7-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos "Lietuva

be mokslo - Lietuva be ateities", įvykusios Vilniuje 2004 m. vasario 12 d., medžiaga.

Humanitariniai ir socialiniai mokslai. Vilnius: Technika, 2004. P. 185–192.

87. Rugman M. A., Collinson S. International business. Harlow: Prentice Hall, 2009. 716 p.

88. Sekliuckienė J. Tarptautinio verslo organizavimas: mokomoji knyga. Kaunas:

Technologija, 2009. 135 p.

116

89. Seniūnaitė L. Vartotojų pasitenkinimas e-versle. Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui,

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Kaunas: Technologija, 2004. P. 138-145.

90. Shenkar O., Luo Y. International business. Hoboken: Wiley, 2004. 467 p

91. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Žiūrėta 2009 12 28. Prieiga per internetą:

http://www.socmin.lt.

92. Stanton, W. J. Etzel M. J., Walker B. J. Fundamentals of marketing. New York: McGraw–

Hill, 1991. 668 p.

93. Stone,M. A., McCall J.B. International strategic marketing: a European perspective.

London New York [N.Y.]: Routledge. 2004. 262 p.

94. Šimanauskas S. Teledarbas ir jo plėtros perspektyvos Lietuvai integruojantis į Europos

informacinę visuomenę. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvos integracijos į

Europos Sąjungą kontekste: mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų medžiaga.

Kolpingo kolegija. Kaunas: KTU sp., 2002. P. 78–89.

95. Tamaševičius V. Tarptautinis verslas ir firmų internacionalizacija: mokomoji knyga.

Vilnius: VU leidykla, 1997. 93 p.

96. The Baltic Sea Chambers of Commerce Association. Žiūrėta 2010 01 07. Prieiga per

internetą: http://www.bcca.ws.

97. The European network to promote women's entrepreneurship. Žiūrėta 2010 01 10. Prieiga

per internetą: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/promoting-

entrepreneurship/women/wes-network/index_en.htm.

98. The International Federation of Business and Professional Women. Žiūrėta 2010 01 07.

Prieiga per internetą: http://www.bpw-international.org.

99. Vabinskaitė J. Verslo internacionalizavimo modeliai. Mokslas – Lietuvos ateitis. Vilnius:

Technika, 2009, t. 1, nr. 3. P. 74–78.

100. Vengrauskas V., Perminienė N. Tarptautinis verslas: mokomoji knyga. Kauno

technologijos universitetas, 2002.

101. Vilnijos verslo inkubatorius. Žiūrėta 2010 01 08. Prieiga per internetą: http://www.vvi.lt.

102. Wild J. J., Wild K. L, Han J. C. Y. International business: the challenges of globalization.

Upper Saddle River [N.J.]: Pearson Prentice Hall, 2008. 506 p.

103. Žičkienė S., Kovierienė A. Lankstūs darbo organizavimo modeliai: teoriniai ir praktiniai

aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai: Šiaulių knygrišykla,

2008, nr. 3 (12), p. 405–419.

104. Žukauskas P. Kompanijų veiklos internacionalizacija: teorija ir praktika. Monografija.

Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006. 334 p.

105. Žvinklienė A. Gender, kurio nėra Lietuvos lyčių studijose. Lyčių studijos ir tyrimai.

Šiauliai: Šiaulių knygrišykla, 2006, nr. 2. P. 111–116.

106. Žvirblis, A. Modernusis marketingas: principai ir metodai, mokslo knyga. Vilnius: TŪB

"Žuma", 2000. 171 p.

117

PRIEDAI

118

A priedas

Užimtųjų dinamika Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį (sudaryta autorės,

remiantis Statistikos departamento duomenimis)

2006 2007 2008 Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys AQ Iš viso pagal ekonomines veiklas 755,8 743,2 777,7 756,5 768,7 751,4

A Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 108,1 75,7 97,6 59,3 73,2 43,5

B Žuvininkystė 2,5 0,2 2,5 0,1 3,4 0,7 C Kasyba ir karjerų eksploatavimas 3,9 0,4 4,4 0,9 3,5 0,6 D Apdirbamoji gamyba 137,9 126,7 138,4 129,5 144,3 121,7 E Elektros, dujų ir vandens tiekimas 19,1 7,9 19,4 6,8 21,0 6,6 F Statyba 139,0 9,7 158,5 12,4 149,7 16,0 G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

115,9 138,7 117,2 145,2 124,6 150,3

H Viešbučiai ir restoranai 7,6 31,5 6,3 27,2 5,6 33,3 I Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 69,6 29,3 80,1 31,3 75,3 29,2

J Finansinis tarpininkavimas 5,5 11,1 6,8 15,5 5,4 14,8 K Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 43,2 35,1 37,8 37,5 52,3 49,0

L Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 38,4 37,2 43,0 40,5 42,5 40,8

M Švietimas 25,6 106,0 26,1 118,2 31,6 116,9 N Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16,6 89,1 14,6 86,1 12,0 83,7

O Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 21,7 42,1 22,4 44,7 23,1 41,7

P Privačių namų ūkių veikla 1,1 2,4 2,3 1,5 1,1 2,7 Q Eksteritorialinių organizacijų ir įstaigų veikla 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1

119

B priedas

GEM statistiniai duomenys globaliu mastu

B.1 lentelė. Vyrų ir moterų verslininkų aktyvumo lygis 2007 m., proc (Allen I. ir kiti, 2008)

Ankstyvoji verslo stadija Žinomas verslas Visi verslai

Nr. Šalys Vyrai Moterys Vidurkis Vyrai Moterys Vidurkis Vyrai Moterys Vidurkis 1 Airija 10,57 5,87 8,22 12,66 5,38 9,02 23,22 11,25 27 2 Argentina 17,52 11,34 14,43 15,78 4,16 9,97 33,30 15,50 32 3 Austrija 3,06 1,84 2,45 7,25 4,78 6,02 10,31 6,61 13 4 Belgija 4,30 1,98 3,14 1,86 0,93 1,40 6,16 2,91 1 5 Brazilija 12,73 12,71 12,72 12,70 7,24 9,97 25,43 19,95 36 6 Čilė 16,45 10,43 13,44 11,89 5,59 8,74 28,33 16,02 34 7 Danija 6,21 4,56 5,39 8,54 3,43 5,99 14,75 8,00 18

8 Dominikijos Respublika 18,91 14,50 16,71 8,96 6,12 7,54 27,88 20,62 37

9 Graikija 7,96 3,46 5,71 14,59 12,04 13,32 22,56 15,51 33 10 Honkongas 14,33 5,82 10,08 7,51 3,75 5,63 21,84 9,56 21 11 Indija 9,51 7,49 8,50 8,69 2,18 5,44 18,21 9,66 23 12 Islandija 17,40 7,44 12,42 13,43 3,98 8,71 30,83 11,42 28 13 Ispanija 9,75 5,48 7,62 8,17 4,57 6,37 17,92 10,06 24 14 Italija 6,69 3,30 5,00 8,87 2,17 5,52 15,56 5,48 11 15 Izraelis 7,12 3,75 5,44 3,61 1,10 2,36 10,72 4,84 8 16 Japonija 3,47 5,22 4,35 8,72 8,57 8,65 12,20 13,79 31 17 JK 7,41 3,60 5,51 7,59 2,55 5,07 15,00 6,15 12 18 JAV 11,98 7,25 9,62 6,47 3,48 4,98 18,45 10,73 26 19 Kazachstanas 11,17 7,64 9,41 6,80 4,80 5,80 17,97 12,44 30 20 Kinija 19,27 13,43 16,35 9,66 7,04 8,35 28,93 16,02 35 21 Kolumbija 26,91 18,77 22,84 15,49 7,84 11,67 42,41 26,60 39 22 Kroatija 9,44 5,13 7,29 5,79 2,67 4,23 15,23 8,00 17 23 Latvija 7,70 1,41 4,56 4,90 2,02 3,46 12,60 3,43 3 24 Nyderlandai 6,64 3,70 5,17 8,59 4,07 6,33 15,24 7,77 14 25 Norvegija 8,59 4,28 6,44 8,20 3,50 5,85 16,79 7,78 15 26 Peru 25,74 26,06 25,90 18,07 12,40 15,24 43,80 38,46 40 27 Portugalija 11,70 5,92 8,81 9,79 4,44 7,12 21,49 10,36 25 28 Prancūzija 4,14 2,21 3,18 2,52 0,95 1,74 6,66 3,16 2 29 Puerto Rikas 3,16 2,97 3,07 4,05 0,89 2,47 7,21 3,87 6 30 Rumunija 4,95 3,09 4,02 3,34 1,70 2,52 8,30 4,79 7 31 Rusija 3,79 1,64 2,72 1,63 1,73 1,68 5,41 3,73 5 32 Serbija 12,11 5,06 8,59 7,74 2,83 5,29 19,85 7,88 16 33 Slovėnija 6,84 2,68 4,76 6,84 2,31 4,58 13,69 4,99 10 34 Suomija 8,96 4,81 6,89 10,31 4,80 7,56 19,27 9,60 22 35 Švedija 5,78 2,47 4,13 6,87 2,48 4,68 12,65 4,95 9 36 Šveicarija 7,59 4,92 6,26 8,56 4,60 6,58 16,15 9,52 20 37 Tailandas 27,78 25,95 26,87 23,22 19,47 21,35 51,00 45,42 41 38 Turkija 8,65 2,41 5,53 9,47 1,32 5,40 18,12 3,73 4 39 Urugvajus 17,33 7,19 12,26 8,63 4,54 6,59 25,96 11,73 29 40 Venesuela 23,50 16,81 20,16 5,87 4,90 5,39 29,37 21,71 38 41 Vengrija 9,29 4,52 6,91 5,88 3,81 4,85 15,17 8,33 19

120

B.1 pav. Moterų verslininkių pasiskirstymas ekonominėse srityse pagal šalis grupes ir įmonių

stadijas 2007 m. (Allen I. ir kiti, 2008)

B.2 pav. Moterų verslininkių motyvacija pradėti verslą pagal šalis, 2007 (Allen I. ir kiti, 2008)

121

B.3 pav. Moterų verslininkių amžiaus pasiskirstymas tarp šalių ir įmonių stadijų (Allen I. ir kiti, 2008)

B.4 pav. Moterų verslininkių išsilavinimas pagal šalis grupes ir įmonių stadijas (Allen I. ir kiti, 2008)

122

B.2 lentelė. Vyrų ir moterų verslininkystės aktyvumo lygis ankstyvojoje verslo kūrimo stadijoje

2007–2009 m. (sudaryta autorės pagal GEM)

2007 2008 2008 pokytis nuo 2007, proc.

2009 2009 pokytis nuo 2008, proc.

Nr. Šalis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys 1 Airija 10,6 5,9 11,9 4,0 12,6 -31,9 - - - - 2 Algerija - - - - - - 20,0 13,3 - - 3 Angola - - 20,5 25,1 - - - - - - 4 Argentina 17,5 11,3 17,5 16,3 -0,1 43,7 18,2 11,9 4,0 -27,0 5 Austrija 3,1 1,8 - - - - - - - - 6 Belgija 4,3 2,0 3,8 2,1 -11,6 6,1 4,6 2,8 21,1 33,3 7 Bolivija - - 32,2 27,8 - - - - - -

8 Bosnija ir Hercegovina - -

11,5 7,4 - -

5,9 3,2 -48,7 -56,8 9 Brazilija 12,7 12,7 12,9 11,3 1,3 -11,1 14,9 16,4 15,5 45,1

10 Čilė 16,5 10,4 17,5 11,8 6,4 13,1 17,2 13,1 -1,7 11,0 11 Danija 6,2 4,6 6,5 2,9 4,7 -37,5 4,8 2,9 -26,9 0,0

12 Dominikijos Respublika 18,9 14,5

25,0 15,8 32,2 9,0 20,0 15,0 -20,0 -5,1 13 Egiptas - - 20,2 6,3 - - - - - - 14 Ekvadoras - - 18,0 16,4 - - 16,4 15,8 -8,9 -3,7 15 Graikija 8,0 3,5 12,3 7,6 54,5 119,7 12,0 6,4 -2,8 -15,8 16 Gvatemala - - - - - - 23,0 26,6 - - 17 Indija 9,5 7,5 16,0 7,5 68,2 0,1 - - - - 18 Iranas - - 13,7 4,7 - - 16,7 7,0 21,9 48,9 19 Islandija 17,4 7,4 12,8 7,4 -26,4 -0,5 15,0 7,8 17,2 5,4 20 Ispanija 9,8 5,5 8,0 6,5 -17,9 18,6 6,7 3,4 -16,3 -47,7 21 Italija 6,7 3,3 6,9 2,9 3,1 -12,1 5,7 3,2 -17,4 8,6 22 Izraelis 7,1 3,8 8,8 4,0 23,6 6,7 8,0 4,0 -9,1 0,0 23 Jamaika - - 17,2 14,0 - - 26,5 18,7 54,1 33,6 24 Japonija 3,5 5,2 7,8 2,9 124,8 -44,4 4,9 2,0 -37,2 -31,0 25 Jemenas - - - - - - 28,5 18,4 - - 26 Jordanas - - - - - - 16,0 4,5 - - 27 JK 7,4 3,6 8,2 3,4 10,7 -5,6 12,9 3,3 57,3 -2,9

28 JAV 12,0 7,3 12,7 8,8 6,0 21,4 10,1 6,0 -20,5 -31,8 29 JAE - - - - - - 16,0 6,6 - - 30 Kazachstanas 11,2 7,6 - - - - - - - - 31 Kinija 19,3 13,4 - - - - 21,6 16,9 - - 32 Kolumbija 26,9 18,8 30,2 18,3 12,2 -2,8 26,0 19,0 -13,9 4,1 33 Konkongas 14,3 5,8 - - - - 5,2 2,5 - -

34 Korėjos Respublika - -

14,8 5,0 - -

10,6 3,1 -28,4 -38,0 35 Kroatija 9,4 5,1 11,2 4,2 18,6 -18,1 8,2 3,1 -26,8 -26,2 36 Latvija 7,7 1,4 9,0 3,7 16,9 162,4 14,2 7,5 57,8 102,7 37 Libanas - - - - - - 20,0 10,3 - - 38 Makedonija - - 20,3 8,6 - - - - - - 39 Malaizija - - - - - - 5,2 4,0 - - 40 Meksika - - 14,4 12,0 - - - - - - 41 Nyderlandai 6,6 3,7 7,4 3,1 11,4 -16,2 8,4 6,1 13,5 96,8 42 Norvegija 8,6 4,3 12,3 5,2 43,2 21,5 12,5 4,5 1,6 -13,5 43 Panama - - - - - - 11,7 8,0 - -

123

B.2 lentelės pabaiga

2007 2008

2008 pokytis nuo 2007, proc.

2009 2009 pokytis nuo 2008, proc.

Nr. Šalis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys 44 Peru 25,7 26,1 28,5 23,2 10,7 -11,0 23,7 18,0 -16,8 -22,4 45 Pietų Afrika - - 9,3 6,2 - - 7,2 4,7 -22,6 -24,2 46 Portugalija 11,7 5,9 - - - - - - - - 47 Prancūzija 4,1 2,2 8,0 3,0 93,2 35,7 7,2 2,3 -10,6 -23,3 48 Puerto Rikas 3,2 3,0 - - - - - - - - 49 Rumunija 5,0 3,1 6,3 2,4 27,3 -22,3 7,1 3,6 12,7 50,0 50 Rusija 3,8 1,6 4,0 2,6 5,5 58,5 7,0 3,8 75,0 46,2 51 Saudo Arabija - - - - - - 8,0 1,0 - - 52 Serbija 12,1 5,1 10,0 5,4 -17,4 6,7 7,3 3,0 -27,0 -44,4 53 Sirija - - - - - - 13,8 3,4 - - 54 Slovėnija 6,8 2,7 8,7 4,1 27,2 53,0 8,2 2,6 -5,7 -36,6 55 Suomija 9,0 4,8 10,1 4,3 12,7 -10,6 6,7 4,0 -33,7 -7,0 56 Švedija 5,8 2,5 - - - - - - - - 57 Šveicarija 7,6 4,9 - - - - 8,8 7,0 - - 58 Tailandas 27,8 26,0 - - - - - -

59 Tongo Respublika - - - - - -

16,5 18,0 - -

60 Tunisas - - - - - - 18,6 5,1 - - 61 Turkija 8,7 2,4 9,0 2,5 4,0 3,7 - - - - 62 Uganda - - - - - - 37,7 30,0 - - 63 Urugvajus 17,3 7,2 15,4 7,8 -11,1 8,5 17,2 7,9 11,7 1,3

64 Vakarų bankas ir Gazos ruožas

- - - - - - 13,8 3,5

- -

65 Venesuela 23,5 16,8 - - - - 18,7 17,5 - - 66 Vengrija 9,3 4,5 7,8 5,2 -16,0 15,0 12,7 6,9 62,8 32,7 67 Vokietija - - 3,9 3,3 - - 4,8 3,3 21,8 0,0

Nagrinėta

šalių 41 41 43 43 43 43 53 53 53 53

124

C priedas

Verslum

o lygis Lietuvos apskrityse (sudaryta autorės, rem

iantis Statistikos departamento duom

enimis)

2036

11766

7016

2097

4105

4460

1371

2295

1868

19437

2085

12402

7560

2101

4236

4558

1416

2334

1881

21139

2185

12830

8102

2129

4310

4690

1501

2455

1926

23059

2193

13285

8386

2090

4374

4800

1501

2518

1919

24166

2080

13009

8170

2021

4086

4599

1425

2441

1830

23786

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

Įmonių skaičius

20062007

20082009

2010

125

D priedas

Lietuvos apskričių eksporto ir importo mastai 2008 m., proc. (sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento duomenimis)

020

406080

100

120140160

180200

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pane

vėži

o

Šiau

lių

Tau

ragė

s

Tel

šių

Ute

nos

Viln

iaus

Pro

cent

ai

Eksportas Importas

126

E priedas

E. prekybos problemos ir kliūtys

(Statistikos departamentas)

15

7

28

23

20

19

23

24

32

22

17

38

31

28

25

22

32

34

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Kalbos problemos, susijusios su tarptautine e. prekyba

Nuostolinga e. prekybos patirtis praeityje

Reikalingas verslo procesų reorganizavimas

Techninės problemos, susijusios su e. prekyba

Netikrumas dėl teisinio pagrindo

Logistikos problemos

Netikrumas dėl saugumo (apmokėjimo, sandorių)

Klientai nenori pirkti e. tinklais

Ne visi produktai tinka e. prekybai

ProcentaiNeparduodančios e. tinklais įmonės Parduodančios e. tinklais įmonės

12

7

F pr

ieda

s

Kor

elia

cinė

s re

gres

inės

ana

lizės

duo

men

ys

F.1

lent

elė.

Nag

rinėj

amos

27

ES ša

lys,

Y ir

X k

inta

mųj

ų ch

arak

teris

tikos

(sud

aryt

a au

torė

s)

Vei

ksni

ai

Y

X1

X2

X3

X4

X5

X6

X7

X8

x9

x10

x11

x12

Nr.

Šaly

s

Moterų dalis tarp visų gyventojų,

proc.

Užimtumo lygis, 15-64 metų amžiaus

gyventojų, proc.

Nedarbo lygis

Minimalioji mėnesinė alga

eurais

BVP, tenkantis vienam gyventojui,

išreikšta eurais

Vidutinė metinė infliacija

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis gamyboje

ir paslaugose

Tiesioginės užsienio investicijos ES,

metų pradž., mln. eurų

Valdžios sektoriaus deficitas (-),

perteklius (+)

Vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą įgijusio 25-64 metų žmonių

dalis 2008 m.

Eksportas 1000 mln. Eurų

Prekybos balansas 1000 mln. Eurų

Darbo našumas vienam

dirbančiajam, ES=100 proc.

1 A

irija

50

,072

70

67,6

6,

3 14

62

4180

0 3,

1 25

,6

1314

12

-130

10

69,4

85

,48

28,3

9 13

0,2

2 A

ustri

ja

51,3

4123

72

,1

3,8

666

3380

0 3,

2 26

,6

1452

396

-125

3 81

12

3,26

-2

,04

113,

5 3

Bel

gija

51

,022

80

62,4

7

1309

,6

3240

0 4,

5 13

,8

1452

396

-406

0,7

69,6

32

0,81

3,

76

125,

5 4

Bul

garij

a 51

,576

51

64

5,6

112,

5 44

00

12

12,7

25

397

625,

6 77

,5

15,2

-9

,89

37,2

5

Ček

ija

51,0

3698

66

,6

4,4

304

1420

0 6,

3 24

,5

7474

4 -3

101,

3 90

,9

99,8

1 3,

24

71,9

6

Dan

ija

50,4

6021

78

,1

3,3

666

4250

0 3,

6 16

,7

1073

86

7872

,9

77,6

79

,25

4,48

10

1,5

7 Es

tija

53,9

5630

69

,8

5,5

278

1180

0 10

,6

31

1133

2 -4

41,4

88

,5

8,47

-2

,43

63,8

8

Gra

ikija

50

,472

63

61,9

7,

7 68

0,6

2160

0 4,

2 21

,1

3616

8 -1

8507

61

,1

17,2

-4

3,13

10

2,2

9 Is

pani

ja

50,6

2882

64

,3

11,3

70

0 24

000

4,1

22,8

40

9501

-4

4260

51

19

1,39

-9

4,72

10

3,6

10

Italij

a 51

,442

23

58,7

6,

8 66

6 26

300

3,5

16,6

24

7831

-4

2979

53

,3

365,

81

-11,

48

109,

7

11

Jung

tinė

Kar

alys

tė

50,9

0608

71

,5

5,6

1222

,5

2970

0 3,

6 24

,5

8600

98

-909

02,7

73

,4

312,

53

-117

,83

110

12

Kip

ras

50,6

3981

70

,9

3,8

666

2140

0 4,

4 29

,7

1203

1 15

7,6

73,1

1,

11

-6,1

3 87

,3

13

Latv

ija

53,8

9934

68

,6

7,5

229,

4 10

200

15,3

19

,8

7392

-9

56,9

85

,8

6,9

-4,0

8 52

,6

14

Lenk

ija

51,6

9563

59

,2

7,1

312,

6 95

00

4,2

19,8

11

9161

-1

3224

,9

87,1

11

5,89

-2

6,07

62

15

Li

etuv

a 53

,451

76

64,3

5,

8 23

1,7

9600

11

,1

24,4

10

283

-104

2 90

,6

16,0

8 -5

,07

62

16

Liuk

sem

-bu

rgas

50

,475

40

63,4

4,

9 15

70

7510

0 4,

1 13

,9

4900

5 96

5 67

,9

17,2

1 -4

,28

175,

8

17

Mal

ta

50,2

5591

55

,2

5,9

612,

3 13

900

4,7

14,7

56

12

-265

,4

27,5

1,

9 -1

,22

87,4

18

N

yder

land

ai

50,5

5226

77

,2

2,8

1335

36

200

2,2

27,9

49

1865

42

00

73,3

43

3,72

38

,74

114,

5 19

Po

rtuga

lija

51,6

0112

68

,2

7,7

497

1560

0 2,

7 21

,2

7757

1 -4

456,

1 28

,2

37,9

5 -2

3,23

71

,2

20

Pran

cūzi

ja

51,4

0283

65

,2

7,8

1280

30

400

3,2

17,9

73

6673

-6

5919

69

,8

408,

78

-69,

52

121,

6 21

R

umun

ija

51,2

6994

59

5,

8 14

1,4

6400

7,

9 13

,8

4279

9 -7

597,

7 75

,3

33,5

8 -2

2,66

50

,2

12

8

F.1

lent

elės

pab

aiga

V

eiks

niai

Y

X

1 X

2 X

3 X

4 X

5 X

6 X

7 X

8 x9

x1

0 x1

1 x1

2 22

Sl

ovak

ija

51,4

3307

62

,3

9,5

242,

5 12

000

3,9

23,9

27

718

-149

2,5

89,9

48

,25

-1,6

5 79

,2

23

Slov

ėnija

50

,607

17

68,6

4,

4 53

8,5

1820

0 5,

5 14

,1

9543

-6

67,3

82

23

,2

-1,9

8 84

,4

24

Suom

ija

51,0

0840

71

,1

6,4

666

3500

0 3,

9 19

,2

6024

7 82

39

81,1

65

,58

3,18

11

1,6

25

Šved

ija

50,3

0001

74

,3

6,2

666

3560

0 3,

3 13

,7

1917

04

8197

,9

85

124,

65

11,0

1 11

0,6

26

Ven

grija

52

,519

56

56,7

7,

8 27

2,5

1050

0 6

16,8

12

2438

-3

985,

9 79

,7

73,7

7 -0

,3

71

27

Vok

ietij

a 51

,015

17

70,7

7,

3 66

6 30

300

2,8

26,4

68

0461

10

50

85,3

98

3,26

17

7,53

10

7

Sum

a 13

85,0

44

1791

,900

16

8,00

0 17

994,

100

6524

00,0

00

143,

900

553,

100

7453

164,

000

-286

814,

800

1974

,900

40

11,0

40

-177

,380

25

17,5

00

V

idur

kis

51,2

98

66,3

67

6,22

2 66

6,44

8 24

162,

963

5,33

0 20

,485

27

6043

,111

-1

0622

,770

73

,144

14

8,55

7 -6

,570

93

,241

Dis

pers

ija

1,09

1 35

,565

3,

559

1826

86,3

23

2327

2472

9,34

5 10

,585

30

,014

17

2904

8115

04,3

55

3765

468,

530

279,

524

4543

3,86

7 24

79,3

19

914,

179

St

anda

rtin

is

nuok

rypi

s 1,

044

5,96

4 1,

887

427,

418

1525

5,31

8 3,

253

5,47

9 41

5818

,243

23

532,

222

16,7

19

213,

152

49,7

93

30,2

35

F.2

lent

elė.

Nag

rinėj

amos

27

ES ša

lys,

visų

Y ir

X k

inta

mųj

ų ch

arak

teris

tikos

(sud

aryt

a au

torė

s)

V

eiks

niai

Y

1 Y

2 Y

3 Y

4 X

1 X

2 X

3 X

4 X

5 X

6 X

7 X

8

Nr.

Šaly

s

BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikšta

eurais

Vidutinė metinė infliacija

Tiesioginės užsienio investicijos ES, metų

pradž., mln. eurų

Eksportas 1000 mln. Eurų

Moterų dalis tarp visų gyventojų, proc.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis

gamyboje ir paslaugose

Moterų užimtumo lygis, 15–64 metų

amžiaus gyventojų, proc.

Vyrų užimtumo lygis, 15–64 metų amžiaus

gyventojų, proc.

Moterų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus

gyventojų, proc.

Vyrų nedarbo lygis, 15–74 metų amžiaus

gyventojų, proc.

20–24 metų amžiaus moterys, įgijusios

vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą 2008 m.

20–24 metų amžiaus vyrai, įgiję vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą

2008 m.

1 A

irija

35

000

3,1

1314

12

85,4

8 50

,072

70

25,6

60

,2

74,9

4,

6 7

91

83,9

2

Aus

trija

30

900

3,2

1452

396

123,

26

51,3

4123

26

,6

65,8

78

,5

4,1

3,6

84,8

84

,2

3 B

elgi

ja

2880

0 4,

5 14

5239

6 32

0,81

51

,022

80

13,8

56

,2

68,6

7,

6 6,

5 83

,9

80,5

4

Bul

garij

a 10

100

12

2539

7 15

,2

51,5

7651

12

,7

59,5

68

,5

5,8

5,5

83,4

84

5

Ček

ija

2020

0 6,

3 74

744

99,8

1 51

,036

98

24,5

57

,6

75,4

5,

6 3,

5 92

,2

91

6 D

anija

29

800

3,6

1073

86

79,2

5 50

,460

21

16,7

74

,3

81,9

3,

7 3

78,6

63

,6

7 Es

tija

1690

0 10

,6

1133

2 8,

47

53,9

5630

31

66

,3

73,6

5,

3 5,

8 88

,3

76

8 G

raik

ija

2390

0 4,

2 36

168

17,2

50

,472

63

21,1

48

,7

75

11,4

5,

1 86

,6

78

9 Is

pani

ja

2610

0 4,

1 40

9501

19

1,39

50

,628

82

22,8

54

,9

73,5

13

10

,1

67,3

52

,7

12

9

F.2

lent

elės

pab

aiga

N

r.

Šaly

s Y

1 Y

2 Y

3 Y

4 X

1 X

2 X

3 X

4 X

5 X

6 X

7 X

8 10

Ita

lija

2520

0 3,

5 24

7831

36

5,81

51

,442

23

16,6

47

,2

70,3

8,

5 5,

5 67

,3

73,5

11

Jung

tinė

Kar

alys

tė

2940

0 3,

6 86

0098

31

2,53

50

,906

08

24,5

65

,8

77,3

5,

1 6,

1 80

76

,4

12

Kip

ras

2370

0 4,

4 12

031

1,11

50

,639

81

29,7

62

,9

79,2

4,

2 3,

2 89

,5

80,1

13

La

tvija

14

000

15,3

73

92

6,9

53,8

9934

19

,8

65,4

72

,1

6,9

8 86

74

,3

14

Lenk

ija

1440

0 4,

2 11

9161

11

5,89

51

,695

63

19,8

52

,4

66,3

8

6,4

93,3

89

,3

15

Liet

uva

1540

0 11

,1

1028

3 16

,08

53,4

5176

24

,4

61,8

67

,1

5,6

6 92

,3

85,9

16

Liuk

sem

bur-

gas

6350

0 4,

1 49

005

17,2

1 50

,475

40

13,9

56

,1

71,5

6

4,3

77,4

68

,3

17

Mal

ta

1920

0 4,

7 56

12

1,9

50,2

5591

14

,7

37,4

72

,5

6,8

5,6

58,3

50

,5

18

Nyd

erla

ndai

33

800

2,2

4918

65

433,

72

50,5

5226

27

,9

71,1

83

,2

3 2,

5 80

,6

71,9

19

Portu

galij

a 18

900

2,7

7757

1 37

,95

51,6

0112

21

,2

62,5

74

8,

8 6,

5 61

,9

47,1

20

Pr

ancū

zija

26

900

3,2

7366

73

408,

78

51,4

0283

17

,9

60,7

69

,8

7,9

6,9

86

81,4

21

R

umun

ija

1150

0 7,

9 42

799

33,5

8 51

,269

94

13,8

52

,5

65,7

4,

7 6,

7 78

,6

77,9

22

Sl

ovak

ija

1800

0 3,

9 27

718

48,2

5 51

,433

07

23,9

54

,6

70

10,9

8,

4 93

,6

91

23

Slov

ėnija

22

500

5,5

9543

23

,2

50,6

0717

14

,1

64,2

72

,7

4,8

4 93

,6

87,4

24

Su

omija

29

100

3,9

6024

7 65

,58

51,0

0840

19

,2

69

73,1

6,

7 6,

1 87

,6

84,6

25

Šv

edija

30

500

3,3

1917

04

124,

65

50,3

0001

13

,7

71,8

76

,7

6,6

5,9

89,7

86

,2

26

Ven

grija

15

800

6 12

2438

73

,77

52,5

1956

16

,8

50,6

63

8,

1 7,

6 85

,5

81,7

27

V

okie

tija

2910

0 2,

8 68

0461

98

3,26

51

,015

17

26,4

65

,4

75,9

7,

5 7,

4 76

,4

71,8

Sum

a 66

2600

,000

14

3,90

0 74

5316

4,00

0 40

11,0

40

1385

,044

55

3,10

0 16

14,9

00

1970

,300

18

1,20

0 15

7,20

0 22

33,7

00

2073

,200

Vid

urki

s 24

540,

741

5,33

0 27

6043

,111

14

8,55

7 51

,298

20

,485

59

,811

72

,974

6,

711

5,82

2 82

,730

76

,785

Dis

pers

ija

1094

7866

0,96

9 10

,585

17

2904

8115

04,3

33

4543

3,86

7 1,

091

30,0

14

70,9

16

23,4

63

5,75

5 3,

182

93,0

18

138,

513

St

anda

rtin

is

nuok

rypi

s 10

463,

205

3,25

3 41

5818

,243

21

3,15

2 1,

044

5,47

9 8,

421

4,84

4 2,

399

1,78

4 9,

645

11,7

69

130

G priedas

Koreliacinė regresinė analizė, kai Y – moterų dalis tarp visų gyventojų

Reikia nustatyti, ar egzistuoja stochastinis ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių Y, t. y. moterų

dalis tarp visų gyventojų išreikšta procentais, ir X1, ..., X12 (rodikliai parodyti 1 lentelėje). Bus

apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (r), kuris parodo ryšio stiprumą. Kuo koreliacijos

koeficientas arčiau 1 ar –1 tuo ryšys stipresnis.

G.1 lentelė. Nagrinėjamų veiksnių koreliacijos koeficientai (sudaryta autorės)

X1 X2 X3 X4 X5 X6 X7 X8 X9 X10 X11 X12

R -0,135 0,164 -0,573 -0,526 0,761 0,213 -0,147 0,074 0,356 -0,172 -0,025 -0,582

Kaip matome iš G.1 lentelės, arčiausiai vieneto yra koreliacijos koeficientas 0,761,

vadinasi yra stiprus ryšys tarp moterų dalies tarp visų gyventojų (Y) ir vidutinės metinės

infliacijos (X5). Be to, ši priklausomybė yra teigiama – didėjant vienam dydžiui, kitas

atitinkamai irgi didėja. Taip pat koreliacijos koeficientai rodo, jog egzistuoja pakankamai stiprūs

ryšiai tarp moterų dalies tarp visų gyventojų (Y) ir minimalios mėnesinės algos (X3), BVP

vienam gyventojui (X4) ir darbo našumo vienam dirbančiajam (X12). Tačiau šios

priklausomybės yra neigiamos – didėjant kiekvienam X nariui, Y mažėja.

Norint įvertinti koreliacijos koeficiento reikšmingumą, reikia apskaičiuoti tst ir palyginti jį

su lenteline reikšme .

,kr

ktα . Mano atveju k=27-1-1=25. Jei │tst│≥ tkr, tai koreliacijos koeficientas

r reikšmingas ir stochastinis ryšys egzistuoja, priešingu atveju išvados apie stochastinio ryšio

egzistavimą padaryti negalima.

G.2 lentelė. X veiksnių koreliacijos reikšmingumas (sudaryta autorės)

Veiksniai tst |tst| Reikšmė .

25,05.0krt

X1 -0,68222 0,68222 < 2,05954 X2 0,82893 0,82893 < 2,05954 X3 -3,49241 3,49241 > 2,05954 X4 -3,09525 3,09525 > 2,05954 X5 5,85774 5,85774 > 2,05954 X6 1,09241 1,09241 < 2,05954 X7 -0,74399 0,74399 < 2,05954 X8 0,37071 0,37071 < 2,05954 X9 1,90666 1,90666 < 2,05954 X10 -0,87174 0,87174 < 2,05954 X11 -0,12290 0,12290 < 2,05954 X12 -3,58249 3,58249 > 2,05954

131


tarp Y ir X3; Y ir X4, Y ir X5, Y ir X12 (žr. G.2 lentelę).

Porinės regresinės analizės atlikimas. Naudojant „MS Excel“ programą surandami

regresijos lygties koeficientai a1 ir a0, todėl galima užrašyti regresijos tiesių lygtis:

Y3= -0,00133x3 + 52,184; Y4= -0,000036x4 + 52,169;

Y5= 0,24417x5 + 49,997; Y12= -0,0201x12 + 53,174.

Norint įvertinti gautų analitinių išraiškų adekvatumą realiai padėčiai, reikia .,, 21

kritF ννα

palyginti su apskaičiuotais kiekvienam paimtam veiksniui Fpask.. Jei Fpas. >Fkrit., tai darome

išvadą, kad regresijos tiesė adekvati realiai padėčiai ir ją galima taikyti planavime. Fišerio

kriterijus – .,, 21

kritF ννα , kur α =0,05, ν1 = k =1, ν 2 = n – k –1 = 25, buvo apskaičiuojamas naudojant

skaičiuoklės „MS Excel“ funkciją „FINV“. Gauname, kad .

25,1,05.0kritF = 4,2417. Palyginę su Fpas

matome, kad Fpas>Fkrit.(žr. G.3 lentelę).

G.3 lentelė. Fišerio kriterijaus skaičiavimas (sudaryta autorės)

Rodiklis X3 X4 X5 X12

S 2likutinė 0,79853 0,82021 0,47820 0,74968 S2

y 8,40200 7,84193 16,40812 9,60288 F pask. 10,52182 9,56083 34,31235 12,80929 Ženklas > > > > F kritin 4,24170 4,24170 4,24170 4,24170

Kintamųjų X3; X4; X5; X12 regresijos tiesės atitinka adekvačią realią situaciją, o tai reiškia,

jog toliau galima jas taikyti planavime ir prognozavime.

Daugianarės koreliacinės regresinės analizės y su (x1,…,xm) atlikimas. Šios analizės metu

bus nustatytas bendro ryšio tarp Y (moterų dalis tarp visų gyventojų) ir reikšmingų veiksnių X3

(minimali mėnesinė alga), X4 (BVP, tenkančio vienam gyventojui), X5 (vidutinė metinė

infliacija), X12 (darbo našumo vienam dirbančiajam) egzistavimas ir jo analitinė išraiška.

G.4 lentelė. Teisinės regresijos lygties koeficientai pagal Linest funkciją (sudaryta autorės)

0,01613 0,23759 -0,00003 -0,00053 49,51690 0,01911 0,06107 0,00003 0,00074 1,24224 0,61133 0,70787 #N/A #N/A #N/A 8,65097 22,00000 #N/A #N/A #N/A

17,33953 11,02390 #N/A #N/A #N/A

132

Šiuo atveju tiesinė regresijos lygtis bus tokia: Y = a0 + a1x3 + a2x4 + a3x5 + a4x12.

Norint rasti a0, a1, a2, a3, a4 koeficientus naudojama „MS Excel“ funkcija „Linest“ ir

gaunama ši G.4 lentelė.

Taigi tiesinė regresijos lygtis:

y = 49,5169 – 0,00053x3 - 0,00003x4 + 0,23759x5 + 0,016127x12 .

Eksponentinė regresijos lygtis bus tokia: 12

45

34

23

10xxxx bbbbbY ××××= . Norint rasti

b0, b1, b2, b3, b4 koeficientus naudojama „MS Excel“ funkcija „Logest“ ir gaunama G.5 lentelė.

G.5 lentelė. Eksponentinės regresijos lygties koeficientai pagal Logest funkciją

(sudaryta autorės)

1,00031

1,00454

1,00000

0,99999

49,58408

0,00037

0,00118

0,00000

0,00001

0,02396

0,60890

0,01365 #N/A #N/

A #N/A

8,56293

22,00000 #N/A #N/

A #N/A

0,00639

0,00410 #N/A #N/

A #N/A

Eksponentinė regresijos lygtis: 12543 00309,1004539,1999999,099999,0584084,49 xxxxy ××××= .

Norint įvertinti gautos analitinės išraiškos adekvatumą realiai padėčiai, reikia palyginti

lentelinį Fišerio santykį su paskaičiuotu. Jei paskaičiuotas santykis bus didesnis už lentelinį, tai

regresijos lygtis adekvati realiai padėčiai. Kartu apskaičiuojamas daugianarės koreliacijos

koeficientas R ir determinacijos koeficientas D (žr. G.6 lentelę).

G.6 lentelė. Fišerio kriterijų skaičiavimas (sudaryta autorės)

Rodiklis Tiesinė lygtis Eksponentinė lygtis S2

likutinė 0,50109 0,49852 S2

ŷ 4,33488 4,28366 F 8,65097 8,59273 Ženklas > > F 0,05,4,22 2,81671 2,81671 R 1,57290 0,94001 D 0,94043 0,88362

133

H priedas

Koreliacinė regresinė analizė, kai Y – makroekonominiai rodikliai

Dabar bus apskaičiuoti koreliacijos koeficientai (r) kiekvieno Y atveju, kurie parodo ryšio

stiprumą. Kuo koreliacijos koeficientas arčiau 1 ar –1 tuo ryšys stipresnis.

H.1 lentelė. Nagrinėjamų veiksnių koreliacijos koeficientai su skirtingais Y nariais (sudaryta autorės)

X1 X2 X3 X4 X5 X6 X7 X8 R, prie Y1 -0,51883 -0,01806 0,21370 0,41109 -0,15731 -0,28891 -0,11269 -0,15031 R, prie Y2 0,76060 -0,07159 0,00604 -0,39195 -0,12280 0,16789 0,23578 0,17262 R, prie Y3 -0,14718 0,11092 0,16486 0,17778 -0,05528 -0,00427 -0,07203 0,04497 R, prie Y4 -0,17176 0,19307 0,16512 0,19899 0,06545 0,12762 -0,19964 -0,07015

Kaip matome iš H.1 lentelės, Y1 atveju arčiausiai vieneto esantis koreliacijos koeficientas

yra tik -0,51883, tai rodo, jog nagrinėjamu atveju nėra labai stipraus ryšio, tik vidutiniai arba

silpnesni. Be to, minėtas skaičius yra neigiamas, vadinasi tarp Y1 ir X1 egzistuoja neigiama

priklausomybė – didėjant moterų daliai tarp visų gyventojų, mažėja BVP, tenkantis vienam

gyventojui. Taip pat reikia pastebėti, jog egzistuoja teigiama priklausomybė tarp Y1 ir X4 –

didėjant vyrų užimtumo lygiui, didėja ir BVP, tenkantis vienam gyventojui. Tarp likusių X

veiksnių nėra stiprios priklausomybės su Y.

Y2 atveju matome, jog didžiausias koreliacijos koeficientas ir stipriausias ryšys egzistuoja

tarp Y2 ir X1. Priklausomybė teigiama. Galima pastebėti, jog Y3 ir Y4 atvejais, arti vieneto nėra

nė vieno koreliacijos koeficiento. Priešingai, yra daug X veiksnių su silpnu ryšiu (arti 0) su Y3

arba Y4.

Norint įvertinti koreliacijos koeficiento reikšmingumą, reikia apskaičiuoti tst ir palyginti jį

su lenteline reikšme .

,kr

ktα . Šiuo atveju k=27-1-1=25. Jei │tst│≥ tkr, tai koreliacijos koeficientas r

reikšmingas ir stochastinis ryšys egzistuoja, priešingu atveju išvados apie stochastinio ryšio

egzistavimą padaryti negalima.

H.2 lentelė. X veiksnių koreliacijos reikšmingumas prie skirtingų Y (sudaryta autorės)

Veiksniai Y1 Y2 Y3 Y4 .

25,05.0krt

|tst| Ženkl. |tst| Ženkl. |tst| Ženkl. |tst| Ženkl. X1 3,03456 > 5,85774 > 0,74399 < 0,87174 < 2,05954 X2 0,09030 < 0,35888 < 0,55802 < 0,98385 < 2,05954 X3 1,09376 < 0,03019 < 0,83573 < 0,83709 < 2,05954

134

X4 2,25479 > 2,13019 > 0,90331 < 1,01523 < 2,05954 X5 0,79646 < 0,61867 < 0,27680 < 0,32794 < 2,05954 X6 1,50887 < 0,85151 < 0,02135 < 0,64337 < 2,05954 X7 0,56705 < 1,21308 < 0,36109 < 1,01868 < 2,05954 X8 0,76019 < 0,87624 < 0,22506 < 0,35159 < 2,05954 Porinės regresinės analizės atlikimas. Naudojant „MS Excel“ programą surandami

regresijos lygties koeficientai ir galima užrašyti regresijos tiesių lygtis:

Y1= -5197,6x1 + 291165;

Y1= 888x4 - 40260.

Y2= 2,3693x1 – 116,21;

Y2= -0,2633x4 – 24,541.

Norint įvertinti gautų analitinių išraiškų adekvatumą realiai padėčiai, reikia .,, 21

kritF ννα

palyginti su apskaičiuotais kiekvienam paimtam veiksniui Fpask.. Jei Fpas. >Fkrit., tai darome

išvadą, kad regresijos tiesė adekvati realiai padėčiai ir ją galima taikyti planavime. Fišerio

kriterijus – .,, 21

kritF ννα , kur α =0,05, ν1 = k =1, ν 2 = n – k –1 = 25, gali būti apskaičiuojamas

naudojant skaičiuoklės „MS Excel“ funkciją „FINV“. Gauname, kad .

25,1,05.0kritF = 4,2417.

Palyginę su Fpas matome, kad Fpas>Fkrit. (žr. H.3 lentelę).

H.3 lentelė. Fišerio kriterijaus skaičiavimai Y1 ir Y2 atvejais (sudaryta autorės)

Y1 Y2

Rodiklis X1 X4 X1 X4 S 2likutinė 83208553,371 94616312,515 4,640 9,317 S2

y 766231350,919 481037372,302 159,215 42,280 F pask. 9,209 5,084 34,313 4,538 Ženklas > > > > F kritin 4,242 4,242 4,242 4,242

Y1 ir Y2 atvejais kintamųjų X1ir X4 regresijos tiesės atitinka adekvačią realią situaciją, o tai

reiškia, jog toliau galima jas taikyti planavime ir prognozavime.

Daugianarės koreliacinės regresinės analizės y su (x1,…,xm) atlikimas. Šios analizės metu

bus nustatytas bendro ryšio tarp Y1 (BVP vienam gyventojui) ir reikšmingų veiksnių X1 (moterų

dalis tarp visų gyventojų) ir X4 (vyrų užimtumo lygio) egzistavimas ir jo analitinė išraiška. Taip

pat bus apskaičiuotas ryšys tarp Y2 su X1 ir X4.

Abiem atvejais tiesinė regresijos lygtis bus tokia: Y = a0 + a1x1 + a4x4 .

Norint rasti a0, a1, a4 koeficientus naudojamos „MS Excel“ funkcija „Linest“ ir gaunama

3.23 lentelė.

Taigi tiesinė regresijos lygtys: Y1=203975,35-4201,58x1+494,67x4,

135

Y2=-107,2022 + 2,26638x1 – 0,0511x4.

Eksponentinė regresijos lygtis abiem atvejais bus tokia: 4

41

10xx bbbY ××= .

H.4 lentelė. Teisinės regresijos lygties koeficientai pagal Linest funkciją Y1 ir Y2 atvejais

(sudaryta autorės)

Y1 Y2 494,66775 -4201,58406 203975,34546 -0,05110 2,26638 -107,20220 406,06627 1883,18831 112689,70695 0,09826 0,45569 27,26825

0,31175 9034,83463 #N/A 0,58320 2,18622 #N/A 5,43542 24,00000 #N/A 16,79107 24,00000 #N/A

887367502,72836 1959077682,45683 #N/A 160,50728 114,70901 #N/A

Norint rasti b0, b1, b4 koeficientus naudojamos „MS Excel“ funkcija „Logest“ ir gaunama

H.5 lentelė.

H.5 lentelė. Eksponentinės regresijos lygties koeficientai pagal Logest funkciją Y1 ir Y2 atvejais

(sudaryta autorės)

Y1 Y2 1,02999 0,85272 9332246,62553 0,97801 1,33266 0,00001 0,01372 0,06364 3,80850 0,01550 0,07187 4,30098 0,44448 0,30534 #N/A 0,54146 0,34483 #N/A 9,60157 24,00000 #N/A 14,16979 24,00000 #N/A 1,79041 2,23765 #N/A 3,36977 2,85376 #N/A

Eksponentinė regresijos lygtys: 41 02999,185272,062553,93322461 xxY ××=

Y2 = 0,00001 * 1,33266x1 * 0,97801x4

Norint įvertinti gautos analitinės išraiškos adekvatumą realiai padėčiai, reikia palyginti

lentelinį Fišerio santykį su paskaičiuotu. Jei paskaičiuotas santykis bus didesnis už lentelinį, tai

regresijos lygtis adekvati realiai padėčiai. Kartu apskaičiuojamas daugianarės koreliacijos

koeficientas R ir determinacijos koeficientas D (žr. H.6 lentelę).

H.6 lentelė. Fišerio kriterijų skaičiavimas Y1 ir Y2 atvejais (sudaryta autorės)

Y1 Y2 Rodiklis Tiesinė lygtis Eksponentinė lygtis Tiesinė lygtis Eksponentinė lygtis

S2likutinė 81628236,8 85162823,87 4,77954 4,72105

S2ŷ 443683751,4 453547917 80,25364 59,36903

F 5,435420008 5,325656154 16,79107 12,57538ženklas > > > >

136

F 0,05,2,24 3,402826105 2,866081402 3,40283 2,86608R 0,903339126 0,901237877 0,96977 0,95942D 0,816021577 0,81222971 0,94044 0,92048

I priedas

Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2009–01–01

(sudaryta autorės, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis)

Veiklos rūšis

Įregis-truotų įmonių

sk.

Iš jų veikiančių

Ūkio subjektai Individualiosios įmonės

iš viso vadovės moterys

vadovės moterys,

proc. iš viso vadovės

moterys

vadovės moterys,

proc.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 2759 1627 194 11,9 614 58 9,4

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 91 76 7 9,2 6 2 33,3 Apdirbamoji gamyba 10891 7397 1440 19,5 2158 536 24,8 Elektros, dujų, garo tiekimas ir tvarkymas 265 210 14 6,7 22 2 9,1 Vandens, nuotekų, atliekų tvarkymas 374 286 29 10,1 23 6 26,1 Statyba 8827 7096 661 9,3 1233 96 7,8 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 34182 22253 6694 30,1 8281 3335 40,3 Transportas ir saugojimas 9250 6048 849 14,0 2172 257 11,8 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 5420 3069 1611 52,5 1227 751 61,2 Informacija ir ryšiai 3118 2197 521 23,7 384 87 22,7 Finansinė ir draudimo veikla 1004 680 246 36,2 177 99 55,9 Nekilnojamojo turto operacijos 4624 3405 932 27,4 336 124 36,9 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 10083 6866 2323 33,8 1993 701 35,2 Administracinė ir aptarnavimo veikla 2965 2162 737 34,1 357 142 39,8 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomas socialinis draudimas 667 601 180 30,0 1 0 0,0

Švietimas 3855 3420 2110 61,7 182 56 30,8 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 4384 2695 1677 62,2 964 692 71,8 Meninė, pramoginė, poilsio organizavimo veikla 4071 3339 695 20,8 77 23 29,9 Kita aptarnavimo veikla 24732 11147 4617 41,4 548 256 46,7 Veiklos rūšis nenurodyta 41931 - - - - - -

Iš viso 173493 84574 25537 30,2 20755 7223 34,8

137

J priedas

Respondentų pasiskirstymas pagal klausimus ir atsakymus (sudaryta autorės)

Klausimai ir atsakymo variantai Pasirin-kimų sk.

Santykis, proc.

1. Ar Jūsų įmonė vykdo veiklą tarptautiniu mastu? (ar Jūsų atstovaujama įmonė perka/teikia prekes, paslaugas tarptautiniu mastu)

1. Taip (toliau atsakinėkite į 2 klausimą) 76 40,4 2. Ne (toliau atsakinėkite į 6 klausimą) 112 59,6

Viso 188 100 2. Į kurias šalis daugiausiai eksportuojate? 1. Šiaurės Europa 30 28,3 2. Vidurio Europa 39 36,8 3. Pietų Europa 10 9,4 4. Rytų Europa 21 19,8 5. Šiaurės Amerika 1 0,9 6. Pietų Amerika 0 0,0 7. Azija 1 0,9 8. Afrika 0 0,0 9. Kita (įrašyti) 4 3,8

Viso 106 100 3. Kokia Jūsų verslo produkcijos dalis yra eksportuojama? 1. 1–20 proc. 20 27,8 2. 21–40 proc. 17 23,6 3. 41–60 proc. 5 6,9 4. 61–80 proc. 7 9,7 5. 81–100 proc. 23 31,9

Viso 72 100

4. Kokie buvo/yra Jūsų pagrindiniai motyvai plėtojant tarptautinius ryšius? 1. Vietinės rinkos nepakankamumas, prisotinimas 45 32,4 2. Noras išbandyti save plačiose rinkose 18 12,9 3. Gamybos kaštų mažinimas 6 4,3 4. Aukštesnių kainų paieška 15 10,8 5. Mažesnės konkurencijos paieška 17 12,2 6. Rizikos diversifikavimas 9 6,5 7. Spartesnis kitų kraštų rinkų augimas 8 5,8 8. Pažangiausių technologijų įsisavinimas. 9 6,5 9. Užsienio šalių vyriausybių teikiamos lengvatos 7 5,0 10. Kita (įrašyti) 5 3,6

Viso 139 100 5. Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduriate/ susidurtumėte plėtojant tarptautinį verslą?

1. Informacijos stoka 28 21,9 2. Darbuotojų kvalifikacijos trūkumas 18 14,1 3. Finansų trūkumas 25 19,5 4. Kalbos barjerai 11 8,6 5. Kultūros skirtumai 13 10,2 6. Gamybiniai pajėgumų stoka 9 7,0

138

7. Nėra kliūčių 19 14,8 8. Kita (įrašyti) 5 3,9

Viso 128 100 6. Ar susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Taip, nuolat 8 4,3 2. Taip, kartais 39 20,7 3. Taip, bet labai retai 45 23,9 4. Ne, niekada nesusidūriau (toliau atsakinėkite į 12 klausimą) 96 51,1

Viso 188 100 7. Jūs esate? 1. Diskriminuojamas 32 33,3 2. Diskriminuotojas 2 2,1 3. Nei tas, nei tas 62 64,6

Viso 96 100 8. Su kokios formos lytine diskriminacija susiduriate? 1. Tos pačios lyties diskriminacija (vyras diskriminuoja vyrą, moteris – moterį) 22 23,2 2. Priešingos lyties diskriminacija (vyras diskriminuoja moterį, moteris – vyrą) 73 76,8

Viso 95 100 9. Kuriose šalyse daugiausiai susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Šiaurės Europa 3 3,0 2. Vidurio Europa 10 9,9 3. Pietų Europa 14 13,9 4. Rytų Europa 40 39,6 5. Šiaurės Amerika 2 2,0 6. Pietų Amerika 2 2,0 7. Azija 6 5,9 8. Afrika 7 6,9 9. Kita (įrašyti) 17 16,8

Viso 101 100 10. Kuriose srityse daugiausiai susiduriate su lytine diskriminacija versle? 1. Finansinių šaltinių paieškose 16 8,2 2. Partnerių paieškose 23 11,9 3. Darbuotojų atrankose 44 22,7 4. Tiekėjų paieškose 9 4,6 5. Klientų paieškose 8 4,1 6. Darbo pareigų skyrime 32 16,5 7. Atlyginimo nustatyme 47 24,2 8. Bendravime 15 7,7 9. Kita (įrašyti) 0 0,0

Viso 194 100 11. Kaip Jūs reaguojate, susidūrus su lytine diskriminacija versle? 1. Nekreipiu dėmesio, bandau bendrauti toliau 79 85,9 2. Su diskriminavusiu asmeniu nebebendrauju 8 8,7 3. Pateikiu skundą Lygių galimybių kontrolės tarnybai 1 1,1 4. Kita 4 4,3

Viso 92 100 12. Ar norėtumėte labiau išplėsti įmonės veiklą tarptautiniu mastu? 1. Taip (toliau atsakinėkite į 13 klausimą) 109 58,0 2. Ne (toliau atsakinėkite į 15 klausimą) 79 42,0

Viso 188 100 13. Kokie būtų Jūsų pagrindiniai motyvai plečiant veiklą tarptautiniu mastu?

1. Didesnė rinka, daugiau klientų 83 33,6

139

2. Galimybė parduoti brangiau 41 16,6 3. Vietinės rinkos nepakankamumas 34 13,8 4. Noras išbandyti save plačiose rinkose 47 19,0 5. Gamybinių pajėgumų didinimas leistų pasiekti masto ekonomiją 20 8,1 6. Sekimas paskui klientus 14 5,7 7. Sekimas paskui tiekėjus 7 2,8 8. Kita (įrašyti) 1 0,4

Viso 247 100 14. Į kurias šalis norėtumėte išplėsti įmonės veiklą? 1. Šiaurės Europa 40 23,5 2. Vidurio Europa 46 27,1 3. Pietų Europa 13 7,6 4. Rytų Europa 36 21,2 5. Šiaurės Amerika 9 5,3 6. Pietų Amerika 1 0,6 7. Azija 21 12,4 8. Afrika 0 0,0 9. Kita (įrašyti) 4 2,4

Viso 170 100 15. Kokios yra pagrindinės kliūtys, neleidžiančios Jums labiau išplėsti įmonės veiklą tarptautiniu mastu?

1. Informacijos stoka 69 22,0 2. Darbuotojų kvalifikacijos trūkumas 28 8,9 3. Finansų stoka 85 27,2 4. Kalbos barjerai 50 16,0 5. Kultūros skirtumai 12 3,8 6. Gamybinių pajėgumų stoka 34 10,9 7. Nėra kliūčių 28 8,9 8. Kita (įrašyti) 7 2,2

Viso 313 100 16. Jūs esate? 1. Įmonės savininkas, bendrasavininkas 48 25,5 2. Įmonės generalinis direktorius 3 1,6 3. Aukščiausio lygio vadovas 9 4,8 4. Vadovas 32 17,0 5. Specialistas 96 51,1 6. Studentas (nedirbantis) 0 0,0 7. Bedarbis 0 0,0

Viso 188 100 17. Kurioje ekonominės veiklos srityje dirbate? 1. Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 7 3,7 2. Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1 0,5 3. Apdirbamoji gamyba 18 9,6 4. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1 0,5 5. Statyba 24 12,8 6. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 43 22,9

7. Viešbučiai ir restoranai 12 6,4 8. Transportas ir sandėliavimas, ryšiai 14 7,4 9. Finansinis tarpininkavimas 14 7,4 10. Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 18 9,6 11. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 3 1,6 12. Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla 22 11,7

140

13. Kita (įrašyti) 11 5,9 Viso 188 100

18. Jūsų įmonės teisinė forma? 1. Individuali įmonė 31 16,5 2. Akcinė bendrovė 21 11,2 3. Uždaroji akcinė bendrovė 113 60,1 4. Žemės ūkio bendrovė 0 0,0 5. Kooperatinė bendrovė 0 0,0 6. Ūkinė bendrija 0 0,0 7. Kita (įrašyti) 23 12,2

Viso 188 100 19. Kiek Jūsų įmonėje dirba darbuotojų? 1. Iki 10 38 20,2 2. 11–50 106 56,4 3. 51–100 23 12,2 4. 101–250 9 4,8 5. 251 ir daugiau 12 6,4

Viso 188 100 20. Jūsų išsilavinimas? 1. Aukštasis, daktaras 0 0,0 2. Aukštasis, magistras 64 34,0 3. Aukštasis, bakalauras 105 55,9 4. Aukštesnysis 11 5,9 5. Profesinis 1 0,5 6. Vidurinė 7 3,7 7. Pradinė 0 0,0

Viso 188 100 21. Jūsų lytis 1. Moteris 131 69,7 2. Vyras 57 30,3

Viso 188 100 22. Jūsų vidutinės mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius)? 1. Iki 800 Lt? 10 5,3 2. 801–1 000 Lt 12 6,4 3. 1 001–1 500 Lt 29 15,4 4. 1 501–2 000 Lt 42 22,3 5. 2 001–4 000 Lt 72 38,3 6. 4 001–6 000 Lt 17 9,0 7. 6 001–10 000 Lt 1 0,5 8. Virš 10 001 Lt 5 2,7

Viso 188 100 23. Jūsų amžius? 1. Iki 18 m. 0 0,0 2. 19–24 m. 75 39,9 3. 25–34 m. 47 25,0 4. 35–44 m. 35 18,6 5. 45–54 m. 31 16,5 6. 55–64 m. 0 0,0 7. virš 65 m. 0 0,0

Viso 188 100

Marketingo tyrimų procesas

Documents