PATVIRTINTA
Kretingos rajono Vydmantų vidurinės mokyklos
direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr.V- 84
KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS
2013–2014 IR 2014–2015 MOKSLO METŲ
PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI
UGDYMO PLANAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.Kretingos r. Vydmantų vidurinės mokyklos (toliau - mokyklos) 2013-2014 ir 2014-
2015 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planai (toliau –
UP) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams
pritaikytų bei neformaliojo vaikų švietimo programų (toliau – Ugdymo programos) įgyvendinimą
mokykloje. Mokyklos UP sudaryti vadovaujantis 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų bendruoju
pradinio ugdymo programos planu (toliau PBUP), patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.V-460 (Žin.,2009, Nr. 61-244) ir 2013-2014 ir
2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendraisiais ugdymo planais (toliau -
PVBUP), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d.
įsakymu
Nr.V-459 ir kitais teisės aktais.
2.Mokyklos UP tikslas - užtikrinti ugdymo kokybę išnaudojant PBUP ir PVBUP
teikiamas galimybes.
3. Mokyklos UP uždaviniai:
3.1.nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal
pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
3.2.aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus
(individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.);
3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti.
4. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:
Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko
programos dalis.
Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,
kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas,
skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.
Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui, dalyko moduliui diferencijuotai mokyti,
pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo
aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.
Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo
forma.
Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,
skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.
Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.
Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą
reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
2
II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO NUOSTATOS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ
5. Ugdymo organizavimas 2013–2014 ir 2014-2015 mokslo metais:
5.1. 2013-2014 m.m. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 2 d., baigiamas atitinkamai:
2014-2015 m.m. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:
Klasė
2013–2014 m.m. 2014–2015 m.m.
Ugdymo
proceso
pabaiga
Ugdymo
proceso trukmė
savaitėmis
Ugdymo
proceso
pabaiga
Ugdymo
proceso trukmė
savaitėmis
1-4 2014-05-30 32 2015-05-29 32
5
6–9
10
2014-05-30
2014-06-06
2014-06-06
32
35
35
2015-05-29
2015-06-05
2015-06-05
32
35
35
11
12
2014-06-06
2014-05-29
35
34
2015-06-05
2015-05-28
35
34
6.Ugdymo procesas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas
mokyklos sprendimu(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8) skirstomas
pusmečiais. Pusmečių datos patvirtintos mokyklos direktorės 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu
Nr.V-80.
7. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:
Pusmečiai 2013–2014 m.m. 2014–2015 m.m.
Pirmas pusmetis rugsėjo 2 d. – sausio 24 d. rugsėjo 1 d. – sausio 23 d.
Antras pusmetis:
1-4 klasėms, 5 klasei
6–10 klasėms, 11 klasei
sausio 27 d. – gegužės 30 d.
sausio 27 d. – birželio 6 d.
sausio 26 d. – gegužės 29 d.
sausio 26 d. – birželio 5 d.
8.Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.
9.Mokinių atostogos skiriamos:
Atostogos 2013–2014 m.m. 2014–2015 m.m.
Prasideda Baigiasi Prasideda Baigiasi
Rudens: 1-4 ,
5-12 klasėms
2013-10-28
2013-10-31
2014-10-27
2014-10-31
Žiemos (Kalėdų):
1-4 ,
5-12 klasėms
2013-12-23
2014-01-03
2014-12-22
2015-01-02
Papildomos žiemos
6-12 klasėms,
1-5 klasėms
2014-02-17
2014-02-17
2014-02-18
2014-02-21
2015-02-17
2015-02-17
2015- 02 -18
2015-02-22
Pavasario (Velykų):
1-4,5,
6-12 klasėms
2014-04-14
2014-04-14
2014-04-18
2014-04-18
2015-03-30
2015-03-30
2015-04-03
2015-04-03
Papildomos
1-4, 5 klasėms
2014-04-07
2014-04-11
2015-04-07
2015-04-11
Vasaros:
1-4, 5 klasėms
6–11 klasėms
2014-06-02
2014-06-09
2014-08-31
2014-08-31
2015-06-01
2015-06-08
2015-08-31
2015-08-31
3
10. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai,
mokyklos direktorė, suderinusi su mokyklos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso
koregavimo.
11. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių
mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos
įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.
MOKYKLOS UGDYMO PLANAS
12. Mokyklos ugdymo turinys suformuotas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal
mokyklos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.
13. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir
Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau
– Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu
Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos),
Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo
mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr.
76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.
14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remtasi
mokyklos administracijos stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese
informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos išorinio vertinimo duomenimis. Mokykla,
formuodama ugdymo turinį, priėmė sprendimą dėl ekonominio lavinimo stiprinimo pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo koncentruose (Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d. protokolas
Nr.MMT-8).
15. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų
vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė,
praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais,
mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama:
15.1. 1-4 klasėms – 10 dienų;
15.2. 5-8, 9-11 klasėms – 5 dienos;
15.3 12 klasei- 3 dienos.(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT- 8).
16. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas mokyklos
ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokyklos ugdymo plano
rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais,
įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).
17. Mokyklos ugdymo planui rengti mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta mokyklos
bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo grupė. (2013 m. birželio 3 d.įsakymas Nr. V-39
„Dėl darbo grupės Vydmantų vidurinės mokyklos ugdymo plano projektui parengti sudarymo“).
18. Mokykloje susitarta rengti bendrą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planą
dvejiems mokslo metams -2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metams (Mokytojų tarybos 2013 m.
birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19. Rengiant mokyklos ugdymo planą mokykla priėmė susitarimus dėl:
19.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų. Mokyklos UP tikslas –
užtikrinti ugdymo kokybę, išnaudojant PBUP ir PVBUP teikiamas galimybes. Principai –
demokratiškumas, prieinamumas, subsidiarumas, bendradarbiavimas. (Mokytojų tarybos 2013 m.
birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8 ).
19.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų. Į pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo lietuvių k., pasaulio pažinimo, gamtos ir žmogaus, biologijos,
chemijos, užsienio kalbų, menų, technologijų dalykų programas integruoti Rengimo šeimai ir
4
lytiškumo ugdymo, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos,
Žmogaus saugos 1-4,11-12 klasėse programas. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas
Nr. MMT-8).
19.3. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant
bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus. Pamokų paskirstymo lentelės 1-4 kl., 5-8
kl., 9-10 kl., 11-12 kl. Priedas Nr.1.(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-
8).
19.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti. Priedas Nr.2.
(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).
19.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų. Ugdymo turinio integracija. Priedas Nr.3.
(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių. Vadovautis
Vydmantų vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta 2012 m.
rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr V-47. Priedas Nr. 4. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d.
protokolas Nr. MMT-8).
19.7. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių. Priedas Nr.5. (Mokytojų tarybos 2013
m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).
19.8. laikinųjų grupių sudarymo. Laikinosios grupės mokinių skaičius – ne mažiau kaip
5 mokiniai. Priedas Nr.6. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19.9. švietimo pagalbos teikimo. Švietimo pagalbą teikti vadovaujantis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 metų liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1229 patvirtintu
„Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu“. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10
d. protokolas Nr. MMT-8).
19.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi
pagalbai teikti. Ugdymo proceso metu mokytojams išsiaiškinus mokinių mokymosi sunkumus,
sudaryti sąlygas iškilusiems sunkumams likviduoti. Tai daryti individualiai mokytojų teikiamų
konsultacijų metu. Konsultacijas mokiniams teikti su mokytoju suderintu laiku po pamokų, kas
mėnesį pagalbos valandas, skirtas direktoriaus įsakymu, skelbti viešai ir TAMO dienyne.
(Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19.11. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.
Mokinių poreikio šiems dalykams nebuvo. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas
Nr. MMT-8).
19.12. dalykų mokymo intensyvinimo. Dalykų mokymas neintensyvinamas. (Mokytojų
tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).
19.13. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio
keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo
pasirinkimo.Vadovautis Vydmantų vidurinės mokyklos mokinio dalyko, dalyko kurso ir kitų
individualaus plano keitimo tvarka, patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr V-34. Priedas
Nr.7. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje.Socialinei
veiklai 5-10 kl. skirti ne mažiau kaip 5 valandų trukmės laiką, integruoti į klasės vadovo darbą .
Organizuojant socialinę veiklą vadovautis Vydmantų vidurinės mokyklos Socialinės veiklos
organizavimo tvarka, Priedas Nr.8. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-
8).
19.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo. Priedas Nr.9. (Mokytojų tarybos
2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose
aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo. Mokykloje sudarytos sąlygos mokiniams
mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose - mokyklos skaitykloje, mokytojui iš anksto
suderinus su skaityklos vedėja, Kretingos bei Palangos muziejuose vykdomose edukacinėse
programose. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).
5
19.17. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir
organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti.
Neformalųjį švietimą organizuoti vadovaujantis Vydmantų vidurinės mokyklos neformaliojo
švietimo organizavimo tvarka. Minimalus narių skaičius grupėje- 10 mokinių. Priedas Nr.10.
(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).
19.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo. (Mokytojų tarybos 2013 m.
birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19.19. reikalavimų mokinių elgesiui. Vadovautis Vydmantų vidurinės mokyklos Vidaus
tvarkos taisyklių, patvirtintų 2013 balandžio 10 d. įsakymu Nr.V-59, XVII skyriumi. Priedas
Nr. 12. (Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).
19.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo. Priedas
Nr.13. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).
19.21. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų.
Priedas Nr. 14. (Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d.protokolas Nr. MMT-8).
19.22. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų.
Mokykla bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi,
Socialinių reikalų ir sveikatos skyriumi, Pedagogų švietimo centru, Pedagogine psichologine
tarnyba, Švietimo skyriumi, su rajono policijos Nepilnamečių reikalų skyriumi, su SODRA, rajono
mokyklomis, Vydmantų darželiu ir su Vydmantų įmonėmis, kurios yra pasirašiusios
bendradarbiavimo sutartis su mokykla. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas
Nr.MMT-8).
20. Mokykla 2014-2015 m.m. gali koreguoti UP pamokų paskirstymo lenteles.
21. Mokykla, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams,
ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio
individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių
dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.
22. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokos forma. Pamokos trukmė –
45 min. Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose pamokų skaičius nurodytas organizuojant 45
min. trukmės pamoką. Mokykla dalykų programose numatytiems pasiekimams pasiekti skyrė
minimalų pamokų skaičių
23. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorė tvirtina iki mokslo metų pradžios
suderinusi su mokyklos taryba ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriumi.
MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
24. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant
mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo
išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo
mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.
25. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia
individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal
vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį - dvejus metus, dalykai,
dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis. Mokinio pasirengtame
individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų
skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų
modulius planuoja mokytis. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su mokyklos
galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla.
26. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame
numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems
skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai. Mokinys mokosi pagal mokyklos
direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) suderintą pamokų
tvarkaraštį.
6
27. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas
individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą.
28. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus
ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai.
(Pvz., jame numatoma mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko
pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų
gerinimą: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimą, darbą su kitokiomis mokymo priemonėmis ar
kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Mokykla susitaria dėl individualaus mokinio ugdymo plano
sudarymo laikotarpio ir formos. Individualus ugdymo planas pagrindinio ugdymo programoje gali
būti elektroninio dienyno sudėtinė dalis.
29. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, kuriems kyla
mokymosi sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, gali būti sudaromi individualūs ugdymo planai,
paskiriamas asmuo, organizuojantis šią veiklą. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodoma
sritis, dalykas, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatyti uždavinius, kaip bus
šalinami iškilę mokymosi sunkumai.
30. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas
bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos
vadovui , mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.
MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS
31. Mokyklos direktorė ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos,
vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros
kūrimą ir palaikymą mokykloje.
32. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas
mokyklos ugdymo turinys. Kuriama tokia mokymosi aplinka, kuri yra fiziškai, psichologiškai ir
socialiai saugi ir sveika besimokančiajam. Mokykla skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas
mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose:Kretingos, Palangos
muziejuose, parkuose, Vydmantų įmonėse.
33. Mokyklos mokymosi aplinka yra pritaikyta Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio
ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti. Mokytojams sudaromos galimybės
dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą,
interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką .Kiekvienas
mokykloje esantis kabinetas yra aprūpintas kompiuteriu, turi prieigą prie interneto. Mokykloje
produktyviai išnaudojamos interaktyviosios lentos, kompiuterinės programos.
34. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda
mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų,
nuostatų ir pasiekti Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų
pasiekimų.
35. Mokyklos prioritetas šiais mokslo metais teikiamas pradinio ugdymo kabinetų
mokinių suolų ir kėdžių atnaujinimui, poilsio zonos sukūrimui.
36. Mokyklos direktorė bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės
administracija mokyklos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.
UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
37. Mokykla siekia geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir
padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų.
37.1. lietuvių kalbos, matematikos konsultacijos – moduliai skiriami 2,4 klasėje;
37.2. lietuvių kalbos moduliai - konsultacijos darbui su gabesniais ir silpnesniais
skiriamos 6, 8b, 9, 10 klasėse, matematikos konsultacijos skiriamos 7, 8b, 9, 10 klasėse.
7
38. Dėl mažo mokinių skaičiaus klasių nedalinant į grupes, dalyko turinys
diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis.
39. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasės į grupes dalijamos
šiems dalykams mokyti - užsienio kalboms, informacinėms technologijoms, technologijoms, kai
klasėje yra 21 ir daugiau mokinių.
40. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą laikinoji (mobilioji) grupė sudaroma iš
ne mažiau kaip 5 mokinių.
41. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip
mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima
sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio
mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus
mokymosi tikslus.
MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS
42. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami
kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos
švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi
pagalbos suteikimo.
43. Mokymosi pagalbos organizavims aprėpia priimamus sprendimus ir panaudotų
priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir turi atitikti mokinio mokymosi
galias. Mokykloje pagalbos teikimą mokiniui kordinuoja ir organizuoja Vaiko gerovės komisija.
44. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi
pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si)
užduotis, metodikas ir kt.
45. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių
trukmę nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba skiriama
individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes.
46. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio
mokiniui. Mokiniui mokymosi pagalba suteikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti
bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio
darbo įvertinimo, po ligos ir pan.
47. Mokyklos numatyti mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdai yra
pateikiami pagalbą teikiančių specialistų teminiuose planuose.
MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS
48. Mokyklos ugdymo plane nustatytos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos
bendradarbiavimo formos, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su
mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus.
49. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje
organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą. Priedas Nr.
14.
50. Mokykla užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie
mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).
DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
51. Mokykla dalykų mokymo neintensyvina.
8
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
52. Mokykla Pradinio ugdymo programoje žmogaus saugą (civilinė sauga, priešgaisrinė
sauga, saugus eismas) integruoja į kitus Bendrosios programos dalykus.
53. Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.
54. Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į
ugdymo turinį. Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas
integruoja į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę
bei klasės vadovo veiklą. Priedas Nr.3.
55.Integruojamųjų dalykų turinys numatomas ilgalaikiuose dalykų, kitų veiklų
teminiuose planuose.
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
56. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese mokykla vadovaujasi
Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25d. įsakymu Nr.ISAK-256
(Žin.,2004,Nr. 35-1150) ir Vydmantų vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo
tvarka, patvirtinta 2012m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-47. Priedas Nr.4.
57. Pasirenkamųjų dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, modulio laikotarpio
pabaigoje įvertinami pažymiu (vidurinio ugdymo), įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“ (pagrindinio
ugdymo). Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir
mokyklos direktorės įsakymą, įrašas „neatestuota“ – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.
58. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno
kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
59. Mokyklos direktorės paskirtas asmuo (direktoriaus pavaduotoja ugdymui)
organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:
59.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų
darbų stebėseną ir kontrolę;
59.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio
optimizavimo klausimus;
59.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas
kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
Kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų.
60. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją
dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skirtas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis už
minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams
mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais,
rūpintojais).
61. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus
pamokų skaičius per savaitę yra ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų
pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Mokymosi pagalbai organizuoti
skirtos konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)
panaudojant elektroninį dienyną, telefoną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą
jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.
62. Mokinys mokyklos direktorės įsakymu gali būti atleidžiamas:
62.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų
pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą
papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo
9
programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių
technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų)
prašymą, kuriame nurodo vieną iš siūlomų vaiko užsiėmimo formų: 1) būti kartu su klase, 2) dirbti
savarankiškai mokyklos skaitykloje, 3) išeiti iš mokyklos, jei atleista pamoka yra paskutinė, ir
dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų
švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal mokykloje
galiojančią tvarką numatoma, kaip bus įskaitomi mokinių pasiekimai.
63. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu
užsiima kita veikla arba mokosi individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių
saugumą ir užimtumą.
64. Per dieną mokiniui ne daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE
65. Mokykloje neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų
švietimo koncepsiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro2005 m. gruodžio
30 d. įsakymu Nr.ISAK-2695( Žin.,2006,Nr.4-115) mokykloje nustatytą tvarką.Priedas Nr.10.
66. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veikla:
66.1. vykdoma aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo
tikslus;
66.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgus į
veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo
programai.
67. Mokykla, įvertinusi 2012-2013 m.m.mokinių neformaliojo švietimo poreikius ir
atsižvelgusi į juos , siūlo neformaliojo švietimo programas.
68. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš
valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo
ministro.
69. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičių mokykla nustatė- ne mažiau
kaip 10 mokinių .
UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR
TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO
PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
70. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės
organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo
programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Kretingos rajono
savivaldybės švietimo skyrių ir numato jo mokymąsi.
71. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos
dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla
tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio
ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi
pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo
bendrosiose programose.
72. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo
programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia
pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą:
72.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;
72.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai
įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą;
10
72.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais
(globėjais, rūpintojais);
72.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų
skirtumams likviduoti;
72.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos
stebėjimą;
72.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau
integruotis.
73. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo
programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:
73.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys
per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo
lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;
73.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar
trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar
nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje
ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal
sudarytą individualią programą jo nepasiekė.
74. Mokyklos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar
visą programą, bus sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka.
MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE
75. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo
stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.
V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus
aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
76. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai,
tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su
mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos
rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.
77. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6
klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14.
Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba
mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie
nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms
grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų
ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o
besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) –
Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.
78. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos direktoriaus įsakymu
mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio
individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų,
gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos
sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per
savaitę. Šios pamokos panaudojamos mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.
11
LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
79. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatė
laikinosios (mobiliosios) grupės dydį- 5 mokiniai.
80. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams
mokyti:
80.1. doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką:
5, 6, 9, 10 klasėse;
80.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) 5, 6, 7, 9, 10 klasėse.
81. Klasės į grupes dalijamos:
81.1. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti 5, 6, 7, 9, 10 klasėse.
Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos
higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos
ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m.
rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma).
81.2. 2013-2014 m.m. klasių dalijimas į grupes. Priedas Nr.15.
III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO
BENDROSIOS NUOSTATOS
82. Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas.
83. 2013–2014, 2014-2015 mokslo metais 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa
įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).
84. Dorinio ugdymo organizavimas:
84.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų -
etiką arba tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės tikybą;
84.2. dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams,
rūpintojams) parašius prašymą.
85. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:
85.1. užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais - ketvirtaisiais pradinio ugdymo
programos metais;
85.2. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio
kalbų ( anglų k; prancūzų k.);
85.3. užsienio kalbos pradinėse klasėse moko:
85.3.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su
pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;
86. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:
86.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;
86.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose
su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
86.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne
mokykloje;
86.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir
pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti
ligų paūmėjimą.
87. Meniniam ir technologiniam ugdymui skiriama po 2 val. per savaitę.
88. 2013-2014, 2014-2015 mokslo metų pradinio ugdymo programai (ugdymo
dalykams) skiriama valandų:
88.1. pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė
1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.
12
PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS
1-4 klasės 2013 -2014 mokslo metai
Dalykai
Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3a 3b 4
21 20 10 15 19
Dorinis ugdymas (tikyba) 1(21)
1 (20) 1(10) 1(15) 1(19) 5
Dorinis ugdymas (etika) - - - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 7 36
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 2 8
Matematika 4 5 5 5 4 23
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 10
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 10
Muzika 2 2 2 2 2 10
Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10
Šokis 1 - 1 1 1 4
Privalomų ugdymo valandų skaičius
mokiniui 22 23 24 24 23 116
Valandos, skirtos mokinių ugdymosi
poreikiams tenkinti 1 1 1 3*
Lietuvių kalba (gimtoji) 1 1
Šokis 1 1
Finansinio raštingumo mokymo modulis 1 1
Neformalusis švietimas 2
2
2
2 2 10
1-4 klasės 2014 -2015 mokslo metai
Dalykai
Klasės / mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3 4
Dorinis ugdymas (tikyba) 1
1 1 1 4
Dorinis ugdymas (etika) - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) 2 2 2 6
Pasaulio pažinimas 4 5 5 4 18
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Šokis 2 2 2 2 8
Privalomų ugdymo valandų sk. mokiniui 1 1 1 1 4
Valandos, skiriamos mok. ugdym. por.
*
22 23 22 23 90 Lietuvių k. diferencijuotas mokymas
Šokis
Matematikos diferencijuotas mokymas
Maksimalus pamokų skaičius 22
24
24 24
Neformalusis švietimas 2
2
2 2 8
13
IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO
BENDROSIOS NUOSTATOS
89. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio
ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus
aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio
ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.
90. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos
ugdymo turinį, skyrė Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų pamokų
skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte.
91. Mokykla nustatė adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio
ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams- 1 mėnesį, adaptaciniu
laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.
92. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su
pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis
bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę
veiklą. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Tai mokinio pasirinkta
ar mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu
arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, ji gali būti
įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis
organizacijomis.
93. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį susitarė;
93.1. skirti mokyklos prioritetiniams tikslams įgyvendinti mokinių pasirinktiems
finansinio raštingumo mokymo moduliams 7, 8, 9, 10 klasėse po 1 mokinio poreikiams tenkinti
skiriamų pamokų;
93.2. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;
94. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių
kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo
būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Nuotoliniu mokymo
proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma besimokantiems mokiniams lietuvių kalbos
konsultacijoms skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos – 30 procentų,
besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma – iki 15
procentų Bendrųjų ugdymo planų 137, 187 punktuose (kasdieniu mokymo proceso organizavimo
būdu) nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.
UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
95. Mokykloje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas, mokykloje
susitarta (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8):
95.1. rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose
naudojamasi lietuviška aplinka;
95.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių
dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;
95.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu
per visų dalykų pamokas;
95.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos
mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;
95.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo
viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.
14
96. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką ( tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki
14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.
Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojame rinktis
dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms).
97. Lietuvių kalba.
97.1. mokykla, formuodama ugdymo turinį:
97.1.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką: etnokultūrą;
97.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje
programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skirtos
konsultacijos 6, 8b, 9, 10 klasėse).
98. Užsienio kalbos.
98.1. ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos
5 klasėje;
98.2. pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10
klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;
98.3. užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas
naudojantis savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio
kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne;
98.4. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis
centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų
perdavimo sistemą „KELTAS“);
98.5. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats
renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų;
98.6. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5 - 6 klasėse orientuota į A1, o 7 - 10
klasėse - į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;
98.7. jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams)
pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo:
98.7.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje,
kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir
su Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriumi.
98.8. užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo
atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu mokykla dėl
objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus
mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis
užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.
99. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:
99.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS (angl. Trends in
International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir
rekomendacijomis;
99.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias
priemones.
100. Informacinės technologijos.
100.1. 7 klasėje skiriamos 35 dalyko pamokos;
100.2. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš
pasirenkamųjų modulių.Mokykla siūlo rinktis programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo
pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.
101. Socialiniai mokslai.
101.1. mokymas per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio
metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant
informacines komunikacines technologijas;
15
101.2. siekiant gerinti gimtojo krašto - Kretingos rajono,Vydmantų gyvenvietės ,
Palangos miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir
geografijos mokymas organizuojamas netradicinėse aplinkose.
102. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą :
102.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl. Programme
for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;
102.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais,
dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant
informacines komunikacines technologijas;
102.3. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius.
104. Menai.
104.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.
105. Technologijos.
105.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8
klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,
konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;
105.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją
dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Kaip
organizuojama šio kurso programa (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ir kt.);
105.3. baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius
mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių
medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų).
106. Kūno kultūra.
106.1. kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems
mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas ( šokio, teniso,
krepšinio, badmintono ) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje;
106.2. kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš
paralelių 8a ir 8b klasių mokinių .
106.3. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos
reikalavimus;
106.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio
aktyvumo galimybės. Mokykla numatė, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą;
106.4.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems
skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;
106.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir
pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,
galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių
mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir
gydytojo rekomendacijas;
106.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir
laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių
klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).
107. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis
Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).
108. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi
Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).
109. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi
Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d.
16
įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).Profesinį informavimą ir konsultavimą
atlieka mokyklos karjeros ugdymo specialistė pagal mokyklos direktorės patvirtintą darbo planą.
110. Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą,
vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012,
Nr. 46-2252).
111. Prevencinių programų įgyvendinimas. Mokykla priėmė sprendimą, kokias
prevencines programas ir kaip įgyvendins . Priedas Nr. 3.
112. Kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Mokykla mokiniams pasiūlė pasirinkti
mokyklos parengtas ir mokyklos direktorės patvirtintas pasirenkamojo dalyko –finansinio
raštingumo programas 7,8,9,10 klasėse.
113. Pamokų paskirstymo lentelės Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų
skaičius per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdais:
III. PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS
I. 5-8 klasėms 2013-2014 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasės Pamokų
skaičius
5-8 klasėse 5 6 7 8a 8b
1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 1 1 1 5
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 25
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 3 15
4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 2 8
5. Matematika 4 4 4 4 4 20
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4
7. Biologija - - 1 2 2 5
8. Fizika - - 1 2 2 5
9. Chemija - - - 2 2 4
Informacinės technologijos 1 1 1 - 3 Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 2 2 10
11. Pilietiškumo pagrindai
12. Geografija - 2 2 2 2 8
13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 1 5
15. Muzika 1 1 1 1 1 5
16. Technologijos 2 2 2 1 1 8
17. Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10
18. Šokis 1 - - - - 1
19. Žmogaus sauga 1 - 1 - 2
Minimalus pamokų sk. mokiniui per savaitę 26 28 29 30 30 143
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti ,mokymosi pagalbai teikti* 1 2 2 2 2 9
Pasirenkamieji dalykai:
21. Finasinis raštingumas 1 1 2 22. Etnokultūra 1 1 2 23. Šokis 1 1
Diferencijuotas mokymas:
24. Matematika 1 1 2 25. Lietuvių kalba 1 1 2
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 10
17
2. 5-8 klasėms 2014-2015 mokslo metams
Eil. Nr. Dalykas Klasės/mokinių sk. Pamokų
skaičius
5-8 klasėse 5 6 7 8
1. Dorinis ugdymas (tikyba) 1
1
1
1
- 4
Dorinis ugdymas (etika) 1
1
-
1
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12
4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6
5. Matematika 4 4 4 4 16
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - 4
7. Biologija - - 1 2 3
8. Fizika - - 1 2 3
9. Chemija - - - 2 2
Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 2 8
11. Pilietiškumo pagrindai
12. Geografija - 2 2 2 6
13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 4
15. Muzika 1 1 1 1 4
16. Technologijos 2 2 2 1 7
17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8
18. Šokis 1 - - - 1
19. Žmogaus sauga 1 - 1 2
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 26 28 29 30 113
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai (iš
mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų): 3* 3* 3* 3* 15
20. Šokis
21. Sveikatos ugdymas
22. Etnokultūra
23. Informacinių technologijų moduliai
27 29 30 30
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
18
3. 9-10 klasėms 2013-2014 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų skaičius
9-10 klasėse 9
10
1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 2
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 4 5 9
3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 6
4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 4
5. Matematika 3 4 7
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus -
- - -
7. Biologija 2 1 3
8. Fizika 2 2 4
9. Chemija 2 2 4
Informacinės technologijos 1 1 2
Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 4
11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 2
12. Geografija 2 1 3
13. Ekonomika - 1 1
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:
14. Dailė 1 1 2
15. Muzika 1 1 2
16. Technologijos 1/1,5 1 2/2,5
17. Kūno kultūra 2 2 4
18. Žmogaus sauga 1/0 - 1/0
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31 31 62
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti,
mokymosi pagalbai teikti*
3 4 7
Diferencijuotas mokymas:
19. Lietuvių kalba 1 1 2
20. Matematika 1 1 2
Pasirenkamieji dalykai:
21. Finansinis raštingumas 1 1 2
22. Šokis 1 1
Neformalusis švietimas 2 3 5
19
4. 9-10 klasėms 2014-2015 mokslo metams
114. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, konsultacijoms,
skirtoms mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti.
Pamokos, skirtos mokinių poreikiams tenkinti 2013-2014 m.m.
Klasė Dalykas Pamokų
skaičius
Iš viso skirta pamokų
klasei
2 Šokis 1 1
3 Lietuvių kalba (modulis) 1 1
4 Matematika (modulis) 1 1
Iš viso 1-4 klasėse: 3 3
5 Etnokultūra (modulis) 1 1
6
Etnokultūra (modulis) 1 1
Lietuvių k. konsultacijos 1 1
7 Matematikos konsultacijos 1 1
Finansinis raštingumas (modulis) 1 1
8a Finansinis raštingumas( modulis) 1 3
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų skaičius
9-10 klasėse 9
10
22. Dorinis ugdymas (tikyba) 1 -
Dorinis ugdymas (etika) 1 1 2
Kalbos:
23. Lietuvių kalba (gimtoji) 4 5 9
24. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 6
25. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 4
26. Matematika 3 4 7
Gamtamokslinis ugdymas:
27. Gamta ir žmogus
28. Biologija 2 1 3
29. Fizika 2 2 4
30. Chemija 2 2 4
Informacinės technologijos 1 1 2
Socialinis ugdymas:
31. Istorija 2 2 4
32. Pilietiškumo pagrindai 1 1 2
33. Geografija 2 1 3
34. Ekonomika 1 1
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:
35. Dailė 1 1 2
36. Muzika 1 1 2
37. Technologijos 1/1,5 1 2/2,5
38. Kūno kultūra 2 2 4
39. Žmogaus sauga 1/0 1/0
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31 31 62
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 7* 7*
40. Lietuvių kalba
41. Matematika
42. Individualios ir grupinės konsultacijos
43. Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas
44. Matematikos diferencijuotas mokymas
Neformalusis švietimas 2 3 8
20
Technologijos (diferencijuotas mokymas) 1
Šokis (modulis) 1
8b
Lietuvių kalbos konsultacijos 1 3
Matematikos konsultacijos 1
Technologijos (diferencijuotas mokymas) 1
Lietuvių k. ( modulis) 1
Matematika ( modulis) 1 3
Finansinis raštingumas (modulis) 1
10
Matematikos konsultacijos 1
Samprotaujamojo teksto kūrimas (modulis) 1 4
Finansinis raštingumas (modulis) 1
Šokis (modulis) 1
iš viso 5-10 klasėse 18
Pastaba:
(modulis)* - mokiniui neprivalomas pasirenkamasis dalykas
(dif.mokymas)** - pamokos, skirtos klasės dalijimui į grupes
IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
115. Vidurinio ugdymo programa 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metais
įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas
organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin.,
2006, Nr. 76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus
aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, gali būti
atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams
modelio aprašą.
116. Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro
sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų
sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį
mokymąsi.
117. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą mokykla, atsižvelgdama į mokinių
pasirinkimus ir jų individualius ugdymo planus, modeliuoja jiems kokybišką vidurinio ugdymo
programos įgyvendinimą.
118. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal Vidurinio
ugdymo bendrąsias programas priėmė sprendimus (Mokytojų tarybos 1013 m. birželio 10 d.
protololas Nr.MMT-8).
118.1. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius
pasirenkamas atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių
pasiekimus. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;
118.2. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;
118.3.siūlyti mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius
dalykus, dalykų modulius.
119.Mokykla sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti
gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių
ugdymo poreikiams tenkinti:
119.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;
119.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo
tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą);
21
119.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus.
120. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį, pažintinę veiklą integruojama Žmogaus saugos
ugdymo bendroji programa.
121. Ugdymo proceso dienos, skirtos pažintinei kultūrinei veiklai skiriamos veiklai,
susijusiai su ugdymu karjerai.
UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
122. Dorinis ugdymas.
122.1. mokinys renkasi vieną dalyką – etiką dvejiems mokslo metams;
122.2. mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba rinktis taikomosios
krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius.
123. Lietuvių kalba ir literatūra.
123.1. išplėstiniu kursu mokoma ne daugiau kaip 25 mokinius;
123.2. mokykla siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius
pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi
pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros,
kūrybinio rašymo. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių
poreikius;
123.3. siūloma mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, konsultuoti mokinius.
124. Užsienio kalbos.
124.1. mokinių užsienio kalbos pasiekimai buvo patikrinti 10 klasėje centralizuotai
parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą
„KELTAS“). Organizuojant kalbos mokymosi grupes vadovautasi šio testo rezultatais. 11–12
klasėse mokoma dviejų užsienio kalbų –anglų, rusų kalbų, taip pat sudarytos sąlygos mokytis
prancūzų kalbą.
124.2. 11–12 klasėse mokiniui pageidaujant ir mokyklai pritarus mokinys gali keisti
vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t. y.
tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują) kalbą.
124.3. trečiosios užsienio kalbos bendroji programa 11–12 klasėse pateikiama kursu,
orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
124.4. mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie
atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t. y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų
metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį
(B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį;
124.5. nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal
pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:
124.5.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;
124.5.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;
124.5.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.
124.6. užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas.
Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus.
Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių
poreikius, mokyklos specifiką. Mokykloje parengta užsienio kalbos modulio programa Verslo kalba
angliškai.
125. Socialiniai mokslai. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką,
etninę kultūrą .
126. Menai. Mokinys gali rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės,
muzikos.
127. Technologijos.
127.1. mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: turizmo ir
mitybos; statybos ir medžio apdirbimo; taikomojo meno, amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos.
22
128. Kūno kultūra.
128.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ir iš mokyklos siūlomų sporto šakų
pageidaujamą sportą šaką ( krepšinį, futbolą, tinklinį , badmintoną).
128.2. kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. Vidurinio ugdymo programoje
kūno kultūros mokymas neintensyvinamas.
128.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros
ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 130.4, 130.5, 130.6 punktais.
129. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą rekomenduojama:
129.1. plėsti mokiniui siūlomų rinktis matematikos modulių programų įvairovę:
„Logikos įvadas“, „Įrodymo metodai. Sekos“, „Funkcijos“;
129.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias
programas.
130. Informacinės technologijos: jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje
mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam
sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių
programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos
Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų
modulių programas.
131. Gamtos mokslai: plėsti mokiniui siūlomų rinktis gamtos mokslų dalykų ar modulių
programų įvairovę (pvz., biotechnologijų, biofizikos, biochemijos ir pan.).
132. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi
Sveikatos ugdymo bendrąja programa.
133. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi
Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.
134. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir
per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo
būdais.
1. 11-12 klasių ugdymo planas 2012-2013 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 11 Iš viso 12 Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1
Lietuvių kalba 5 1 5 1
M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1
M Anglų kalbos gramatika
Užsienio k. II
Rusų kalba 2 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 3 1
Geografija 2 1 2 1
P Verslo pradmenys 2 1 2 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1
M Pakartokime matematiką
M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų uždaviniai 1 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui
Informacinės technologijos 2 1 2 1 1
Biologija 3 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 2 1 2 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1 1 1
Muzika 1 1
Technologijos (vaikinams) 2 1
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra 1 1 1 1
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 1 1
P Braižyba
Iš viso pamokų 20 21 7 9 6 4 2 14 26 4 3 8 7 4 2
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 21 21
Neformalusis švietimas
Viso: pamokų:
3
51
3
50
2. 11-12 klasių ugdymo planas 2013-2014 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 11a, 11b Iš viso 12 Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 2 2 1 1
Tikyba
Lietuvių kalba 5 5 2 5 1
M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 2 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 2 2 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui
MVerslo kalba angliškai 1 1 2 1
Užsienio k. II
Rusų kalba 3 2 1 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 2 3 1 1 3 1
Geografija 2 1 2 1 1
P Verslo pradmenys 2 1 2 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1
M Pakartokime matematiką
M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų
uždaviniai
1 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui
Informacinės technologijos 2 1 2 1
Biologija 2 3 1 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 3 1 3 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1 1 1 1 1 1
Muzika 2 1
Technologijos (medžio apdirbimas) 2 1 1 1 1 1
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra vaikinams 1 1 1 1 1 3 1 1
Bendroji kūno kultūra merginoms 1 1 1 1 1 3
P Braižyba 1 1
Iš viso pamokų 27 3 23 5 10 5 2 15 8 13 2 14 31 4 2 7 9 4 1
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 38 21
Neformalusis švietimas
Viso: pamokų:
6
75
3
51
25
V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS
ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO
ORGANIZAVIMAS
BENDROSIOS NUOSTATOS
135. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja
vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos
aprašu , patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-
1795 ( Žin., 2011,Nr. 122-5771)
136. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymui pagal pradinio ugdymo dalykų Bendrąsias
programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos specialiojo
ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.
137. Organizuodama specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į:
137.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus ;
137.2. ugdymo formą (ugdosi bendrojo lavinimo mokykloje integruotai visiškai, iš
dalies);
137.3.ugdymo programą (pagrindinio, vidurinio ugdymo pritaikytą arba
individualizuotą);
137.4. turimas mokymo lėšas;
137.5. ugdymo (-si) aplinką.
138. Mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar
specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą:
138.1.vadovavosi Bendrajame plane ir Bendruosiuose ugdymo planuose pradinio,
pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų
skaičiumi, nurodytu Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3, 88 punktuose ir Bendrųjų
ugdymo planų 83, 84, 127, 128, 160, 161 punktuose;
138.2. per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar Pedagoginei
psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, mokykla gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų
ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;
138.3. išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų
skaičių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programai įgyvendinti;
138.4. užtikrina specialiųjų poreikių mokinių ugdymo nuoseklumą ir tęstinumą;
138.5. mokykla, įgyvendindama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas,
specialiųjų poreikių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius,
turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones, nustato pati.
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
139. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal bendrąją programą ar modifikuotą
specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai
vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrojo plano
29–31 punktų nuostatomis ir Bendrųjų ugdymo planų 27–34 punktų nuostatomis.
140. Mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualią, pritaikytą
specialiesiems ugdymosi poreikiams pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo bendrąją programą
ar specialiąją pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje
programoje numatytus pasiekimus.
26
SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS
141. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Mokinių, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011,
Nr. 122-5771).
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE
142. Specialiųjų poreikių mokinių mokymą namuose organizuoja Mokykla, parinkdama
ugdymo sritis, atsižvelgdama į Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos,
gydytojų rekomendacijas.
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ
PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS
PAGAL PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ
143. Mokykloje besimokančių specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų pagal Bendrąją
programą ir modifikuotą specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal
specialiojo pradinio ugdymo programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano
20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių
pamokų skaičiumi.
144. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams specialiųjų pamokų skiriama
tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2,
20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktais:
144.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką
kiekvienam mokiniui per savaitę;
144.2. žymius ar labai žymius kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus turintiems
mokiniams, bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos
lavinimo individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir
į lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.
PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
145. Mokykloje besimokančių specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų pagal pagrindinio
ugdymo bendrąsias programas- pritaikytą programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis
Bendrųjų ugdymo planų 83 ar 84 punkte dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių
pamokų skaičiumi.
146. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams ugdymo planas sudaromas
vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 83, 84 ar 127 punktais. Ugdymo plane specialiosios
pamokos yra skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:
27
146.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas 3
mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse po 0,5 pamokos kiekvienam mokiniui kalbai ir komunikacijai
lavinti.
______________________________
SUDERINTA
Mokyklos tarybos
2013 m. birželio 3 d.
protokolo Nr. MT-6
TIKRINO
Kretingos rajono savivaldybės administracijos
Švietimo skyriaus vyr. specialistė
Jolanta Jurgutienė
2013-08-
SUDERINTA
Kretingos rajono savivaldybės
administracijos direktorius
Virginijus Domarkas
2013-08-
28
Priedas Nr.1
KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS
PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS
1-4 klasės 2013 -2014 mokslo metai
Dalykai
Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3a 3b 4
21 20 10 15 19
Dorinis ugdymas (tikyba) 1(21)
1 (20) 1(10) 1(15) 1(19) 5
Dorinis ugdymas (etika) - - - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 7 36
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 2 8
Matematika 4 5 5 5 4 23
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 10
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 10
Muzika 2 2 2 2 2 10
Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10
Šokis 1 - 1 1 1 4
Privalomų ugdymo valandų skaičius
mokiniui 22 23 24 24 23 116
Valandos, skirtos mokinių ugdymosi
poreikiams tenkinti 1 1 1 3*
Lietuvių kalba (gimtoji) 1 1
Šokis 1 1
Finansinio raštingumo mokymo modulis 1 1
Neformalusis švietimas 2
2
2
2 2 10
1-4 klasės 2014 -2015 mokslo metai
Dalykai
Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3 4
Dorinis ugdymas (tikyba) 1
1 1 1 4
Dorinis ugdymas (etika) - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) 2 2 2 6
Pasaulio pažinimas 4 5 5 4 18
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Šokis 2 2 2 2 8
Privalomų ugdymo valandų sk. mokiniui 1 1 1 1 4
Valandos, skiriamos mok. ugdym. por.
*
22 23 22 23 90 Lietuvių k. diferencijuotas mokymas
Šokis
Matematikos diferencijuotas mokymas
Maksimalus pamokų skaičius 22
24
24 24
Neformalusis švietimas 2
2
2 2 8
29
5-8 klasėms 2013-2014 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasės Pamokų
skaičius
5-8 klasėse 5 6 7 8a 8b
1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 1 1 1 5
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 25
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 3 15
4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 2 8
5. Matematika 4 4 4 4 4 20
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4
7. Biologija - - 1 2 2 5
8. Fizika - - 1 2 2 5
9. Chemija - - - 2 2 4
Informacinės technologijos 1 1 1 - 3 Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 2 2 10
11. Pilietiškumo pagrindai
12. Geografija - 2 2 2 2 8
13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 1 5
15. Muzika 1 1 1 1 1 5
16. Technologijos 2 2 2 1 1 8
17. Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10
18. Šokis 1 - - - - 1
19. Žmogaus sauga 1 - 1 - 2
Minimalus pamokų sk. mokiniui per savaitę 26 28 29 30 30 143
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti ,mokymosi pagalbai teikti* 1 2 2 2 2 9
Pasirenkamieji dalykai:
21. Finasinis raštingumas 1 1 2
22. Etnokultūra 1 1 2
23. Šokis 1 1
Diferencijuotas mokymas:
24. Matematika 1 1 2
25. Lietuvių kalba 1 1 2
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 10
30
5-8 klasėms 2014-2015mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasės/mokinių sk. Pamokų
skaičius
5-8 klasėse 5 6 7 8
1. Dorinis ugdymas (tikyba)
1
1
1
1
- 4
Dorinis ugdymas (etika) 1
1
-
1
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12
4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6
5. Matematika 4 4 4 4 16
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - 4
7. Biologija - - 1 2 3
8. Fizika - - 1 2 3
9. Chemija - - - 2 2
Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 2 8
11. Pilietiškumo pagrindai
12. Geografija - 2 2 2 6
13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 4
15. Muzika 1 1 1 1 4
16. Technologijos 2 2 2 1 7
17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8
18. Šokis 1 - - - 1
19. Žmogaus sauga 1 - 1 2
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per
savaitę
26 28 29 30 113
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
(iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų): 3* 3* 3* 3* 15
20. Šokis
21. Sveikatos ugdymas
22. Etnokultūra
23. Informacinių technologijų moduliai
27 29 30 30
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
31
9-10 klasėms 2013-2014 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų
skaičius
9-10 klasėse 9
10
45. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 2
Kalbos:
46. Lietuvių kalba (gimtoji) 4 5 9
47. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 6
48. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 4
49. Matematika 3 4 7
Gamtamokslinis ugdymas:
50. Gamta ir žmogus - - - -
51. Biologija 2 1 3
52. Fizika 2 2 4
53. Chemija 2 2 4
Informacinės technologijos 1 1 2
Socialinis ugdymas:
54. Istorija 2 2 4
55. Pilietiškumo pagrindai 1 1 2
56. Geografija 2 1 3
57. Ekonomika - 1 1
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
58. Dailė 1 1 2
59. Muzika 1 1 2
60. Technologijos 1/1,5 1 2/2,5
61. Kūno kultūra 2 2 4
62. Žmogaus sauga 1/0 - 1/0
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31 31 62
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti , mokymosi pagalbai teikti*
3 4 7
Diferencijuotas mokymas:
63. Lietuvių kalba 1 1 2
64. Matematika 1 1 2
Pasirenkamieji dalykai:
65. Finansinis raštingumas 1 1 2
Šokis 1 1
Neformalusis švietimas 2 3 5
32
9-10 klasėms 2014-2015mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų skaičius
9-10 klasėse 9
10
66. Dorinis ugdymas (tikyba) 1 -
Dorinis ugdymas (etika) 1 1 2
Kalbos:
67. Lietuvių kalba (gimtoji) 4 5 9
68. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 6
69. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 4
70. Matematika 3 4 7
Gamtamokslinis ugdymas:
71. Gamta ir žmogus
72. Biologija 2 1 3
73. Fizika 2 2 4
74. Chemija 2 2 4
Informacinės technologijos 1 1 2
Socialinis ugdymas:
75. Istorija 2 2 4
76. Pilietiškumo pagrindai 1 1 2
77. Geografija 2 1 3
78. Ekonomika 1 1
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
79. Dailė 1 1 2
80. Muzika 1 1 2
81. Technologijos 1/1,5 1 2/2,5
82. Kūno kultūra 2 2 4
83. Žmogaus sauga 1/0 1/0
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31 31 62
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 7* 7*
84. Lietuvių kalba
85. Matematika
86. Individualios ir grupinės konsultacijos
87. Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas
88. Matematikos diferencijuotas mokymas
Neformalusis švietimas
2 3 8
11-12 klasių ugdymo planas 2012-2013 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 11 Iš viso 12 Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1
Lietuvių kalba 5 1 5 1
M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1
M Anglų kalbos gramatika
Užsienio k. II
Rusų kalba 2 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 3 1
Geografija 2 1 2 1
P Verslo pradmenys 2 1 2 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1
M Pakartokime matematiką
M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų uždaviniai 1 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui
Informacinės technologijos 2 1 2 1 1
Biologija 3 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 2 1 2 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1 1 1
Muzika 1 1
Technologijos (vaikinams) 2 1
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra 1 1 1 1
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 1 1
P Braižyba
Iš viso pamokų 20 21 7 9 6 4 2 14 26 4 3 8 7 4 2
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 21 21
Neformalusis švietimas
Viso: pamokų:
3
51
3
50
11-12 klasių ugdymo planas 2013-2014 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 11a, 11b Iš viso 12 Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 2 2 1 1
Tikyba
Lietuvių kalba 5 5 2 5 1
M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 2 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 2 2 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui
MVerslo kalba angliškai 1 1 2 1
Užsienio k. II
Rusų kalba 3 2 1 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 2 3 1 1 3 1
Geografija 2 1 2 1 1
P Verslo pradmenys 2 1 2 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1
M Pakartokime matematiką
M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų
uždaviniai
1 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui
Informacinės technologijos 2 1 2 1
Biologija 2 3 1 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 3 1 3 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1 1 1 1 1 1
Muzika 2 1
Technologijos (medžio apdirbimas) 2 1 1 1 1 1
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra vaikinams 1 1 1 1 1 3 1 1
Bendroji kūno kultūra merginoms 1 1 1 1 1 3
P Braižyba 1 1
Iš viso pamokų 27 3 23 5 10 5 2 15 8 13 2 14 31 4 2 7 9 4 1
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 38 21
Neformalusis švietimas
Viso: pamokų:
6
75
3
51
11-12 klasių ugdymo planas 2014-2015 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 11 Iš viso 12 a, 12b Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1
Lietuvių kalba 5 1 5 1
M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1
M Anglų kalbos gramatika
Užsienio k. II
Rusų kalba 2 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 3 1
Geografija 2 1 2 1
P Verslo pradmenys 2 1 2 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1
M Pakartokime matematiką
M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų uždaviniai 1 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui
Informacinės technologijos 2 1 2 1 1
Biologija 3 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 2 1 2 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1 1 1
Muzika 1 1
Technologijos (vaikinams) 2 1
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra 1 1 1 1
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 1 1
P Braižyba
Iš viso pamokų 20 21 7 9 6 4 2 14 26 4 3 8 7 4 2
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 21 21
Neformalusis švietimas
Viso: pamokų:
3
51
3
50
36
Priedas Nr.2
PATVIRTINTA
Mokyklos direktoriaus
2011m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-
64
Vydmantų vidurinės mokyklos klasės mokinio(ės)
_________
(Vardas , pavardė)
INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS
_____________M.M.
Dalykai Bendrasis
(B)
Išplėstinis
(A) Kursas
11
klasėje Kursas
12
klasėje
Tikyba
1
2 -
Etika 2 -
Lietuvių kalba ( gimtoji) 8 10
Anglų k. (I užs. k.)
1
6
Rusų k. ( II užs.k.) 6
Prancūzų k. (II užs. k.) 6
Istorija
1
4 6
Geografija 4 6
Integruotas soc.m.kursas 4 -
Matematika 6 9
Biologija
1
4 6
Fizika ir astronomija 4 7
Integruotas gamtos m. k 4 -
Chemija 4 6
Dailė 1
4 6
Muzika 4 6
Technologijos
1
Turizmas ir mityba 4 6
Taikomasis menas, amatai 4 6
Integruotas menų ir techn.k 4 6
Bendroji kūno kultūra 4 8
Krepšinis 2 -
Sportiniai šokiai 2 -
Badmintonas. 2 -
Tinklinis 2 -
Pasirenkamieji dalykai
Ekonomika 2 -
37
Dalykai Bendrasis
(B)
Išplėstinis
(A) Kursas
11
klasėje Kursas
12
klasėje
Etnokultūra 2 -
Braižyba 2 -
Teisės pagrindai 2 -
Informacinės technologijos 2 -
Dalykų moduliai
„Matematikos rinktiniai uždaviniai“ 2 -
Lietuvių k. „Teksto kūrimas“ 2 -
Lietuvių k. rašyba ir skyryba 2
Politologija 2
„Civilizacijų kultūra“ 2 -
„Bendraujame rusiškai“ 2 -
„ Šnekamoji anglų kalba “ 2 -
„Kompleksiniai fizikos uždaviniai“ 2 -
„Įdomioji biologija“ 2 -
Iš viso pamokų
Mokinys (-ė)
...................................................... ......................................
( v. pavardė) ( parašas)
38
Priedas Nr.3
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMO NUOSTATOS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
1.Pradinio ugdymo programoje žmogaus sauga – civilinė sauga, priešgaisrinė sauga, saugus
eismas- integruojama į kitus Bendrosios programos dalykus.
2.Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.
3.Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į ugdymo
turinį.Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas integruoja į
mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę bei klasės vadovo
veiklą.
Programos ir projektai Dalykai, veiklos
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo prevencijos programa
Neformalusis švietimas, 9,10,11,12 kl.: chemija,
biologija, kūno kultūra, dorinis ugdymas;
1-4 kl.: žmogaus sauga, pasaulio pažinimas,
klasės vadovo veikla
Profesinio informavimo ir konsultavimo
programa
5-8, 9-12 klasių visi dalykai, neformalusis
švietimas, klasės vadovo veikla, pažintinė veikla
Socializacijos programa „Sniego gniūžtė“ 5-12 klasių vadovų veikla, neformalusis
švietimas
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa
1-12 klasių biologija, technologijos, žmogaus
sauga, klasės vadovo, popamokinė veikla,
dorinis ugdymas
39
Priedas Nr. 4
PATVIRTINTA
Vydmantų vidurinės mokyklos
direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 1d
įsakymu Nr. V-47
KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau Tvarka) parengta vadovaujantis
švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr .ISAK-256 patvirtinta „Mokinių
pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata", 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433
patvirtintomis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. vasario 21 d.
įsakymu Nr. V-269 patvirtintomis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. kovo 17 d.
Nr. XI-1281 Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo Pakeitimo Įstatymu, 2011-2013 metų pradinio
ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, 2011 m. birželio 7 d. švietimo ir mokslo ministro
įsakymu Nr.V-1016 patvirtintais 2011-2013metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais
ugdymo planais.
2. Tvarka remiamasi rengiant ir atnaujinant mokyklos vertinimo dokumentus.
3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir
nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo
informacijos analizė, informavimas.
4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
Vertinimas - nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus
kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
Įvertinimas - vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir
padarytą pažangą.
Įsivertinimas - paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
Vertinimo informacija - įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio
mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
Vertinimo validumas - vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas);
vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.
Vertinimo kriterijai- išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų
vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys IS.
Kontrolinis darbas - ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,
kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai
išmoko tam tikrą dalyko programos dalį.
Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):
Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi
galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kurio metu
siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo
galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas
40
skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes
mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
Apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz., standartai),
su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):
Formalusis vertinimas- vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas
joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.
Neformalusis vertinimas- vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,
kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais,
simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).
Kaupiamasis vertinimas- tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus
kaupimas.
II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
5. Vertinimo tikslai:
5.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
5.2. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.
5.3. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
6. Vertinimo uždaviniai:
6.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo
pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.
6.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir
spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
6.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti
ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.
6.4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti
mokiniams pagalbą.
III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
7. Vertinimo nuostatos:
7.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių, psichologiniais ypatumais, individualiais
mokinio poreikiais.
7.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas,
supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.
8. Vertinimo principai:
8.1. Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);
8.2. Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs
vertinimo kriterijai);
8.3. Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais);
8.4. Informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką
mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti).
IV. VERTINIMO PLANAVIMAS
9. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.
10. Metodinėse grupėse aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo tvarkos,
sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas.
11. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus suderina ir
numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.
41
12. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas programas, detaliuosiuose planuose arba
kitoje pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas.
13. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas
gali būti koreguojami.
V. VERTINIMAS MOKANT
14. Pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.
15. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams nerašomi nepatenkinami pažymiai.
16. 5-12 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:
10-puikiai, 9-labai gerai, 8- gerai, 7- pakankamai gerai, 6-patenkinamai, 5-pakankamai
patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2-labai blogai, 1-nieko neatsakė, neatliko užduoties.
17. Dėl mokinių pasiekimų mokantis meninės raiškos, ekonomikos, dailės, muzikos, kūno
kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pasirenkamųjų dalykų
ir modulių vertinimo sprendimą kiekvienais mokslo metais priima mokytojų taryba.
18. Specialiosios medicininės grupės mokinių kūno kultūros pasiekimai pažymiais
nevertinami, įvertinimai dienyne žymimi "įsk' 'arba "neįsk".
19. Mokiniui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar
metinių pažymių stulpelyje rašoma "atl".
20 Integruotai ugdomų bendrojo lavinimo klasėse mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių, vertinimas individualizuojamas.
21. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi
eigos stebėjimu.
21.1 1Pirmos dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos adaptacijai, taikomas formuojamasis ir
kaupiamasis vertinimas.
21.2.Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius, kurių negali būti daugiau kaip
vienas trečdalis visų per pusmetį gautų pažymių.
22. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal IS ir BP
reikalavimus, baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijas, mokytojo
individualią vertinimo metodiką.
23. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama
rašyti atsiskaitomąjį darbą.
24. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas.
24.1. Kontrolinis darbas skiriamas baigiant didesnę temą. Jis gali trukti 30-90 minučių.
Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. Rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo
užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys
galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.
24.2. Savarankiškas darbas gali trukti iki 30 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo
nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas - sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti
įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.
24.3. Apklausos raštu ar žodžiu tikslas - greitas mokinio ar klasės žinių patikrinimas.
Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas,
testas, diktantas.
24.4. Laboratoriniai (praktiniai) darbai ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės
žinios pritaikomos praktiškai. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą su vienodais prietaisais.
Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti,
įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).
24.5. Kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, tai fiksuodami
elektroniniame dienyne.
24.6. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokiniams
turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant kontrolinį darbą,
skiriamas laikas išeitai medžiagai kartoti, įtvirtinti.
42
24.7. Kontrolinio darbo užduotys sudaromos parenkant įvairaus sunkumo užduotis, kad
kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti teigiamą įvertinimą.
Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad jose būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo
įvertinimas balais.
24.8. Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.
Kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias savaitės dienas ir laiką - antrą, trečią
pamokas antradieniais ir trečiadieniais. Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais ir
penktadieniais.
24.9. Rugsėjo mėnesį 5 klasės mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais, o
mokinių ugdymo(si) pasiekimų aiškinimui taikomi individualūs mokinių pažinimo metodai.
24.10. Kontroliniai darbai ištaisomi per dvi savaites, jų rezultatai surašomi į dienyną. Gavęs
nepatenkinamą/netenkinantį įvertinimą mokinys gali kreiptis į mokytoją dėl pakartotino kontrolinio
darbo rašymo. Kontrolinį darbą, pageidaujant mokiniams, privaloma perrašyti, jei daugiau kaip 50%
mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą. Pirmojo kontrolinio darbo rezultatų neįrašyti.
24.11. Kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi spragoms
šalinti.
24.12. Paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai neorganizuojami.
24.13. Mokiniai, nerašę kontrolinio darbo, praleidę pamokas, atsiskaito sutartu, patogiu
mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Įvertinimas fiksuojamas atsiskaitymo
dieną. Jei mokinys neatsiskaito, įrašomas „1".
25. Įskaitiniai darbai rašomi 11-12 kl. vieną kartą per pusmetį. Darbai recenzuojami,
nurodant kas padaryta gerai, kas blogai, ko dar reikia pasimokyti.
26. Pusmečio, metinis rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal
aritmetinį vidurkį. Teigiamas metinis įvertinimas negali būti, jeigu yra neigiamas II pusmečio
įvertinimas.
27. Mokyklos Tarybai pritarus gali būti organizuojami pasitikrinamieji kontroliniai darbai,
bandomieji egzaminai, infotestai mokymosi pasiekimams įvertinti. Pasitikrinamųjų kontrolinių darbų,
infotestų vykdymo tvarkaraštis sudaromas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų vykdymo pradžios.
Bandomųjų egzaminų vykdymo trukmė 2-3 val.
VI. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ
28. 1-4 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose dienynų skiltyse įrašant mokinio
pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų
požymius, aprašytus Bendrojoje programoje
29. Adaptaciniu laikotarpiu (I mėnesį) 5 klasės mokiniams nerašomi pažymiai.
30. 5 klasės (po adaptacinio laikotarpio) -12 klasės mokinių kontrolinės užduotys,
savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai ir kt. darbai, kai mokiniai parodo IS numatomas
žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu, kuris įrašomas į dienyną. Kaupiamojo vertinimo
fiksavimo formą dalykų mokytojai aptaria metodinėse grupėse, numato individualiose vertinimo
metodikose.
31. 5 -ų klasių mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai aptariami po adaptacinio periodo,
dalyvaujant klasių vadovams ir dalykų mokytojams.
32. Mokinių žinios vertinamos pagal tokią schemą:
32.1 Mokslo metai besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programą,
skirstomi pusmečiais (Jeigu mokytojų taryba nenuspręs kitaip).
32.2. Per pusmetį rekomenduojamas pamokų skaičius:
32.2.1. Jeigu per savaitę dalykui skirta 1 savaitinė valanda mokinio žinios vertinamos ne
mažiau kaip 3 pažymiais.
32.2.2.Jeigu 2 savaitinės valandos ne mažiau kaip 4 pažymiais.
32.2.3. Jeigu 3 savaitinės valandos ne mažiau kaip 5 pažymiais.
32.2.4. Jeigu 4-5 savaitinės valandos ne mažiau kaip 7 pažymiais.
33. Pusmečių ir metiniai mokinių įvertinimai fiksuojami pažangumo suvestinėse.
43
34. Mokinių pasiekimai kas mėnesį aptariami klasės susirinkime (atsakingas klasės vadovas).
35. Ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus organizuojamas mokinių pasiekimų aptarimas
su visais klasėje dėstančiais mokytojais (atsakingas klasės vadovas).
36. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir, esant reikalui aptariami Vaiko gerovės komisijoje,
klasės vadovų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose.
37. Metodinėse grupėse analizuojami pasitikrinamųjų kontrolinių darbų, infotestų, bandomųjų
egzaminų, egzaminų, įskaitų, pusmečių ir metiniai rezultatai. Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio,
mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo
veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.
VII. INFORMAVIMAS
38. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių
pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos pradžioje ir
konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką. Klasių, kabinetų
skelbimų lentoje informuojama apie taikomą dalyko vertinimo metodiką.
39. Apie mokymosi pasiekimus tėvai informuojami elektriniame dienyne.
39.1. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami įvairiais būdais: lankantis
namuose, skambinant, rašant laiškus, komentarus elektroniniame dienyne
39.2. Klasių vadovai ne rečiau kaip kartą per pusmetį informuoja tėvus apie mokinių daromą
pažangą ir pasiekimus.
39.3. Klasių vadovai ne rečiau kaip 1 kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus, esant
reikalui kviečia į juos dalykų mokytojus.
PRITARTA
Mokyklos metodinės tarybos posėdyje
protokolo Nr. 5
2012-06-19
44
Priedas Nr.5
PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ IR MODULIŲ PASIŪLA
1.Mokykla siūlė mokiniams rinktis šiuos pasirenkamuosius dalykus
Eil.
Nr. Dalyko pavadinimas Klasės
1 Etnokultūra 5,6
2 Finansinis raštingumas 8,9,10,7
3 Ekonomika 11,12
4 Braižyba 11,12
5 Informacinės technologijos 11.12
2.Mokykla siūlė mokiniams rinktis šiuos dalykų modulius
Eil.
Nr. Modulio pavadinimas Klasės
1 Lietuvių kalba Pradinuko laikraštis 3a
2 Matematikos diferencijuotas mokymas 4
3 Lietuvių kalbos konsultacijos 6
4 Matematikos konsultacijos 7
5 Šokis 8,10,11,12
6 Lietuvių k. teksto kūrimas 8
7 Matematikos konsultacijos 8
8 Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas 9
9 Matematikos konsultacijos 9
10 Matematikos konsultacijos 10
11 Samprotaujamojo teksto kūrimas 10
12 Lietuvių kalbos teksto kūrimas 11
13 Verslo kalba angliškai 11
14 Istorinių šaltinių ir dokumentų analizė 11
15 Lietuvių kalbos gramatinių sistemų kartojimas 12
16 Kompleksiniai skaičiai 12
17 Verslo anglų kalba 12
18 Ekonominė geografija 12
45
Priedas Nr.6
LAIKINOSIOS GRUPĖS
PASIRINKTIEMS DALYKAMS IR DALYKŲ MODULIAMS MOKYTIS
1.Pasirinktiems dalykams
Eil.
Nr. Dalyko pavadinimas Klasės
1 Etnokultūra 5,6
2 Finansinis raštingumas 8,9,10,7
3 Ekonomika 11,12
4 Braižyba 11,12
5 Informacinės technologijos 11.12
2.Dalykų moduliams:
Eil.
Nr. Modulio pavadinimas Klasės
1 Lietuvių kalba Pradinuko laikraštis 3a
2 Matematikos diferencijuotas mokymas 4
3 Lietuvių kalbos konsultacijos 6
4 Matematikos konsultacijos 7
5 Šokis 8,10,11,12
6 Lietuvių k. teksto kūrimas 8
7 Matematikos konsultacijos 8
8 Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas 9
9 Matematikos konsultacijos 9
46
Priedas Nr.7
PASIRINKTO DALYKO, KURSO, DALYKO MODULIO PAKEITIMO TVARKA
1. Vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu dalyko programą ar programos kursą mokinys
gali keisti, kai atsiskaito (išlaiko įskaitą) iš to dalyko programos kursų skirtumo. Įskaita išlaikoma
pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą, raidėmis B- bendrasis, A
– išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar metinio pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip
pusmečio ar metiniai. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą, įskaitos laikyti
nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso įvertinimas. |skaitos nereikia laikyti pasirenkant dalyko
modulį ar meninę raišką.
2. Mokinys, nusprendęs keisti dalyko programą ar programos kursą, pasitaręs su klasės
vadovu, dalyko mokytojais, rašo prašymą mokyklos direktoriui dėl dalyko programos ar programos
kurso keitimo. Prašyme nurodoma:
2.1.individualaus ugdymosi plano keitimo priežastys;
2.2 data, iki kada bus išlaikyta įskaita (jei įskaita nebus laikoma, tai prašyme pažymima).
Įskaitą reikia išlaikyti iki paskutinės pusmečio dienos ;
2.3. koks pamokų skirtumas susidaro 11 ir 12 klasėje po kurso keitimo;
2.4. kiek dalykų lieka 11 ar 12 klasėje po kurso keitimo;
2.5. prašymas suderinamas su mokytoju, mokiusiu mokinį, ir su tuo mokytoju, pas kurį
mokysis. Mokslų metų pabaigoje, jei keičiamas dalyko programos ar programos kursas, įskaita laikoma
pas tą patį mokytoją, pas kurį buvo mokytasi. Išlaikius įskaitą, mokytojas prašyme įrašo įskaitos pažymį.
Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, iš kokios ir į kokią mobilią grupę mokinys pereina. Jei dėl dėstomojo
dalyko ar kurso keitimo kinta pamokų tvarkaraštis, prie prašymo pateikiamas naujas pamokų tvarkaraštis,
mokytojai savo parašu patvirtina, kad pritaria ir neprieštarauja dėl mobilių grupių sudėties pasikeitimo
2.6. jei laikoma įskaita, rekomenduojama prašymą rašyti ne vėliau, kaip 1 – 2 mėn. iki
pusmečio pabaigos, kad būtų galima suspėti savarankiškai pasiruošti įskaitai;
2.7 keisti dalyko programos kursą mokinys gali, jei nereikia laikyti įskaitos, mokslo metų
pradžioje, rugsėjo 1 d.
3. Mokytojas, į kurį mokinys kreipėsi dėl dalyko programos ar kurso keitimo, mokiniui pateikia
klausimus, temas iš to dalyko programos kurso ar dalykų programos kursų skirtumų, su mokiniu susitaria dėl
įskaitos laikymo datos (datų). Įskaitą išlaikius, įrašo įvertinimą į mokinio prašymą, kuris pateikiamas
direktoriaus pavaduotojai ugdymui.
4. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui:
4.1. parengia direktoriaus įsakymą dėl dalyko programos ar programos kurso keitimo iki pirmos
pusmečio dienos;
4.2. kontroliuoja vidurinio ugdymo mokytojų dienynų įrašų dėl kurso, dalykų pasikeitimo
teisingumą;
4.3mokinio individualiuose ugdymo planuose pažymi pasikeitimus ;
4.4.konsultuoja mokinius, jų tėvus ar globėjus dėl dalyko programos kurso keitimo.
5.Elektroniniame dienyne direktoriaus pavaduotoja ugdymui užpildo Naujo dokumento įvedimo
formą.
6. Klasės vadovas:
6.1. pataria mokiniui dėl dalyko programos ar programos kurso keitimo tikslingumo;
6.2. supažindina mokinį, jo tėvus ar globėjus, su dalyko programos ar programos kurso keitimo
tvarka;
47
6.3 derina ir savo parašu mokinio prašyme patvirtina, kad mokinys mokosi 28 - 32 val. per
savaitę, turi ne daugiau kaip 13 ir ne mažiau kaip 9 dalykus per dvejus mokslo metus. Dėl dalyko programos ar
programos kurso pasikeitimo mokinys negali turėti daugiau kaip 3 „langus" per savaitę, ne daugiau, kaip
septynias pamokas per dieną;
6.4. klasės vadovas mokinių prašymus pateikia direktoriaus pavaduotojai, atsakingai už vidurinio
ugdymo programos įgyvendinimą, likus trims dienoms iki paskutinės pusmečio dienos. Prašymuose, jei
mokinys laikė įskaitą, turi būti įrašytas įskaitos įvertinimas;
6.5. susidarius sudėtingam tvarkaraščio pasikeitimui- derina jį su direktoriaus pavaduotoja.
atsakinga už vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą.
____________________________
48
Priedas Nr.8
SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKA
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.Socialinės veiklos organizavimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja socialinės veiklos
organizavimą pagrindinio ugdymo klasių mokiniams Vydmantų vidurinėje mokykloje.
2. Socialinė veikla yra privaloma bendrojo pagrindinio ugdymo dalis. Ji vykdoma ugdymo
proceso , skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei praktinei veiklai metu.Socialinė
veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės projektais, vietos bendruomene,
kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir yra įtraukiama į mokyklos veiklos planą.
3.Organizuojant socialinę veiklą, atsižvelgiama į mokinnių amžiaus tarpsnių ypatumus.
II. SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
4. Socialinei veiklai organizuoti ir koordinuoti mokyklos direktoriaus įsakymu mokslo
metams sudaroma darbo grupė ( toliau- Grupė) iš iniciatyvių mokytojų.
5. Grupė numato pagrindines socialinės veiklos kryptis mokslo metams (darbinė, ekologinė,
projektinė ir kitokia ) atsižvelgdama į mokyklos vykdomus projektus ir vietos bendruomenės poreikius.
6. Grupė, bendradarbiaudama su klasių vadovais, iki rugsėjo 15 dienos parengia ir pateikia
mokyklos direktoriui tvirtinti socialinės veiklos atlikimo plano projektą, kuriame numatomas veiklos
turinys, skiriamos valandos, atlikimo data, proceso ir rezultatų įvertinimas,atsakingi asmenys (klasių
vadovai, mokytojai, mokiniai ).
7. Už socialinės veiklos organizavimą atsakingas klasės vadovas, jis veda socialinės veiklos
atlikimo apskaitą dienyne.
8.Socialinės veiklos dienų ir valandų kiekį mokiniams kiekvienais mokslo metais nustato
mokyklos taryba.
9. Siūlomos socialinės veiklos kryptys
9.1. Mokyklos teritorijos priežiūra;
9.2. Kabinetų, kitų mokyklos patalpų prižiūra;
9.3. Scenografijų ruošimas, salės apipavidalinimas;
9.4. Mokyklos inventoriaus smulkus remontas;
9.5. Mokyklos gėlynų, želdinių priežiūra;
9.6. Mokyklos parkelio tvarkymas;
49
9.7. Dalyvavimas projektuose (Snaigė , Sniego gniūžtė ir kituose );
9.8. Dalyvavimas savivaldos veikloje;
9.9. Kultūrinių renginių organizavimas;
9.10. Gerumo ir labdaros akcijų organizavimas;
9.11. Pagalba draugui, turinčim mokymosi sunkumų;
9.12. Darbas mokyklos bibliotekoje;
9.13. Dalyvavimas Vydmantų bendruomenės organizuojamuose renginiuose;
9.14. Dalyvavimas koncertinėse programose.
______________________________
50
Priedas Nr.9
VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS
PAŽINTINĖS IR KULTŪRINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
2013-2014 MOKSLO METAIS
1-4 klasės, 10 dienų
Dienų
skaičius Data Veikla
1 2013-09-02 Mokslo ir žinių diena
1 2013-10-03 Piešimas ant asfalto Mokytojo dienai
1 2013-10-25 Rudenėlio šventė
1 2013-09-23-27 Pažintinės kelionės po Vydmantus, Palangos, Kretingos
regioną
1 2013-12-20 Kalėdiniai renginiai
1 2014-03-14 Knygos ir skaitymo diena
1 2014-04-11 Seikatingumo diena
2 2014-05-26-30 Pažintinės kelionės, išvykos
1 Mokyklos poreikiams
5-10 klasės, 5 dienos
Dienų
skaičius Data Veikla
1 2013-09-02 Mokslo ir žinių diena
1 2013-10-20-23 Veikla, susijusi su karjeros planavimu
1 2013-12-20 Kalėdiniai renginiai
1 2014-04-28-30 Socialinė veikla
1 2014-06-02-06 Ekskursijos, išvykos po Lietuvą
11-12 klasės, 3 dienos
Dienų
skaičius Data Veikla
1 2013-09-02 Mokslo ir žinių diena
1 2013-12-20 Kalėdiniai renginiai
1 2014-03-28 Civilinės saugos ir prišgaisrinės saugos mokymai
51
Priedas Nr.10
PATVIRTINTA
Vydmantų vidurinės mokyklos
2012 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus
įsakymu Nr. V-50
KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS NEFORMALIOJO VAIKŲ
ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų
švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d.
įsakymu Nr. V-554 .
2. Neformaliojo švietimo veikla yra skirta meninę, sportinę, mokslinę, technologinę,
socialinę, ekonominę ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms ir
profesinėms kompetencijoms ugdyti.
3.Neformaliojo švietimo būreliai, studijos, klubai ir kt. neprivalomi ir laisvai pasirenkami.
II. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Neformaliojo vaikų švietimo tikslas Ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu,
sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.
Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:
1.Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;
2. Ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, orumą, pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį
į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
3.Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;
4. Spręsti socialinės integracijos problemas mažiau galimybių turinčių ( esančių iš
kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių),
ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių
problemų sprendimas.
III. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO KRITERIJAI
Skirstant neformaliojo ugdymo valandas atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
Mokinių poreikius ir polinkius.
Mokytojų sugebėjimą organizuoti tą ar kitą popamokinę veiklą.
Bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planų reikalavimus.
Mokinių krepšeliui skirtas lėšas.
Mokyklos ugdymo planą, skiriamų valandų skaičių.
IV. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS
1.Neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių mokykloje apsprendžia klasių komplektų
skaičius, steigėjo nustatytos sąlygos ir reikalavimai, turimos mokinių krepšelio lėšos ar skirti
biudžetiniai asignavimai, neformaliojo vaikų švietimo organizavimo mokykloje tradicijos ir
tikslingumas, mokinių poreikiai, mokyklos galimybės (specialistai, patalpos, materialinė bazė).
52
2.Iki rugsėjo 2 d. neformaliojo vaikų švietimo vadovai pateikia siūlomų būrelių veiklos
projektus mokslo metams su trumpu veiklos aprašymu (anotacija), būrelio tikslus, uždavinius, valandų
skaičių, siekiamą rezultatą.
3.Nuo rugsėjo 2 dienos pavaduotoja neformaliajam ugdymui informuoja mokinius apie
planuojamus neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus ( siūlomų būrelių vizitiniai lapai kabinami
stenduose arba organizuojama mugė).
4.Neformaliojo vaikų švietimo būreliai organizuojami/skiriami pagal užsirašiusių mokinių
skaičių:
4.1. Siūlomo būrelio veiklos projektas atmetamas, nesurinkus minimalaus mokinių
skaičiaus;
4.2.Neformaliojo vaikų švietimo būrelio sąraše mokinių turi būti ne mažiau negu steigėjo
patvirtintas skaičius (8 mokiniai)
5.Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų vadovai:
5.1. iki rugsėjo 5 d. supažindina mokinius su neformaliojo vaikų švietimo programomis.
5.2. iki rugsėjo 10 d. teikia direktoriui tvirtinti neformaliojo vaikų švietimo veiklos
programas.
6.Neformaliojo vaikų švietimo valandos gali būti skiriamos:
6.1. mokinių saviraiškai ir laisvalaikiui;
6.2. kryptingam meniniam ugdymui ( muzikos, šokio, dramos, dailės kryptys);
6.3. kūno kultūrai ir sportui;
6.4. sveikos gyvensenos propagavimui;
6.5. gamtosauginei ir turistinei veiklai;
6.6. etninei kultūrai ir pilietiniam ugdymui;
6.7 techninei kūrybai bei technologijoms;
6.8. socialiniams bei komunikaciniams gebėjimams ugdyti (jaunieji lyderiai, savivalda,
projektai);
6.9. žalingų įpročių ir kvaišalų prevencijai;
6.10. kitai veiklai.
7.Neformaliojo vaikų švietimo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams,
pagilinto dalykų mokymo programoms.
8. Mokyklos tarybai bei profsąjungai pritarus, neformaliojo vaikų švietimo valandos
paskirstomos, atsižvelgiant į popamokinių užsiėmimų tradicijas ir tikslingumą bei mokinių
pageidavimus, turimas mokinio krepšelio lėšas.
9.Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos ir neformaliojo vaikų švietimo
programos tvirtinamos mokyklos direktoriaus įsakymu.
10.Neformaliojo vaikų švietimo veiklos fiksuojamas elektroniniame dienyne, laikantis
visų dienyno pildymo reikalavimų ir metų pabaigoje ataskaitos atiduodamos į archyvą.
11. Apie darbo laiką ir vietą neformaliojo vaikų švietimo būrelio vadovas informuoja
direktoriaus pavaduotoją neformaliajam ugdymui ir mokinius.
12.Neformaliojo vaikų švietimo būrelių vadovai sudarydami užsiėmimų tvarkaraščius.
atsižvelgia į mokinių pageidavimus.
13.Sudaromas visų būrelių veiklos tvarkaraštis, kurį tvirtina mokyklos direktorius.
14.Neformaliojo vaikų švietimo būrelio vadovas užtikrina mokinių saugumą užsiėmimų
metu: metų pradžioje ir keičiantis veiklos pobūdžiui pildo ,,Saugos instruktažus“.
15. Neformaliojo vaikų švietimo veiklą, elektroninio dienyno priežiūrą vykdo direktoriaus
pavaduotoja neformaliajam ugdymui.
53
V. ATSISKAITYMAS UŽ NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO BŪRELIO
VEIKLĄ
1.Būrelių vadovai pasiekimus parodo organizuodami parodas, koncertus, dalyvaudami
įvairiuose mokyklos ir bendruomenės renginiuose, šventėse, varžybose, konkursuose.
2. Už aktyvią veiklą mokiniai:
2.1. Skatinami mokyklos padėkos raštais.
2.2. Labiausiai mokyklos popamokinėje veikloje pasižymėję abiturientai įrašomi į
mokyklos Garbės knygą.
3. Mokslo metų pabaigoje neformaliojo vaikų švietimo būrelio vadovas direktoriaus
pavaduotojai neformaliajam ugdymui pateikia ataskaitą apie būrelio veiklą.
________________________________