KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS …įsakymu Nr.V- 84 KRETINGOS RAJONO ... Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,

PATVIRTINTA

Kretingos rajono Vydmantų vidurinės mokyklos

direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr.V- 84

KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS

2013–2014 IR 2014–2015 MOKSLO METŲ

PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI

UGDYMO PLANAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Kretingos r. Vydmantų vidurinės mokyklos (toliau - mokyklos) 2013-2014 ir 2014-

2015 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planai (toliau –

UP) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams

pritaikytų bei neformaliojo vaikų švietimo programų (toliau – Ugdymo programos) įgyvendinimą

mokykloje. Mokyklos UP sudaryti vadovaujantis 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų bendruoju

pradinio ugdymo programos planu (toliau PBUP), patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.V-460 (Žin.,2009, Nr. 61-244) ir 2013-2014 ir

2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendraisiais ugdymo planais (toliau -

PVBUP), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d.

įsakymu

Nr.V-459 ir kitais teisės aktais.

2.Mokyklos UP tikslas - užtikrinti ugdymo kokybę išnaudojant PBUP ir PVBUP

teikiamas galimybes.

3. Mokyklos UP uždaviniai:

3.1.nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

3.2.aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus

(individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.);

3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti.

4. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko

programos dalis.

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,

kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas,

skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui, dalyko moduliui diferencijuotai mokyti,

pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo

forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos

Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą

reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

2

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO NUOSTATOS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas 2013–2014 ir 2014-2015 mokslo metais:

5.1. 2013-2014 m.m. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 2 d., baigiamas atitinkamai:

2014-2015 m.m. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė

2013–2014 m.m. 2014–2015 m.m.

Ugdymo

proceso

pabaiga

Ugdymo

proceso trukmė

savaitėmis

Ugdymo

proceso

pabaiga

Ugdymo

proceso trukmė

savaitėmis

1-4 2014-05-30 32 2015-05-29 32

5

6–9

10

2014-05-30

2014-06-06

2014-06-06

32

35

35

2015-05-29

2015-06-05

2015-06-05

32

35

35

11

12

2014-06-06

2014-05-29

35

34

2015-06-05

2015-05-28

35

34

6.Ugdymo procesas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

mokyklos sprendimu(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8) skirstomas

pusmečiais. Pusmečių datos patvirtintos mokyklos direktorės 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu

Nr.V-80.

7. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:

Pusmečiai 2013–2014 m.m. 2014–2015 m.m.

Pirmas pusmetis rugsėjo 2 d. – sausio 24 d. rugsėjo 1 d. – sausio 23 d.

Antras pusmetis:

1-4 klasėms, 5 klasei

6–10 klasėms, 11 klasei

sausio 27 d. – gegužės 30 d.

sausio 27 d. – birželio 6 d.

sausio 26 d. – gegužės 29 d.

sausio 26 d. – birželio 5 d.

8.Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

9.Mokinių atostogos skiriamos:

Atostogos 2013–2014 m.m. 2014–2015 m.m.

Prasideda Baigiasi Prasideda Baigiasi

Rudens: 1-4 ,

5-12 klasėms

2013-10-28

2013-10-31

2014-10-27

2014-10-31

Žiemos (Kalėdų):

1-4 ,

5-12 klasėms

2013-12-23

2014-01-03

2014-12-22

2015-01-02

Papildomos žiemos

6-12 klasėms,

1-5 klasėms

2014-02-17

2014-02-17

2014-02-18

2014-02-21

2015-02-17

2015-02-17

2015- 02 -18

2015-02-22

Pavasario (Velykų):

1-4,5,

6-12 klasėms

2014-04-14

2014-04-14

2014-04-18

2014-04-18

2015-03-30

2015-03-30

2015-04-03

2015-04-03

Papildomos

1-4, 5 klasėms

2014-04-07

2014-04-11

2015-04-07

2015-04-11

Vasaros:

1-4, 5 klasėms

6–11 klasėms

2014-06-02

2014-06-09

2014-08-31

2014-08-31

2015-06-01

2015-06-08

2015-08-31

2015-08-31

3

10. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai,

mokyklos direktorė, suderinusi su mokyklos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso

koregavimo.

11. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos

įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

12. Mokyklos ugdymo turinys suformuotas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal

mokyklos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

13. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau

– Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu

Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos),

Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr.

76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remtasi

mokyklos administracijos stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese

informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos išorinio vertinimo duomenimis. Mokykla,

formuodama ugdymo turinį, priėmė sprendimą dėl ekonominio lavinimo stiprinimo pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo koncentruose (Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d. protokolas

Nr.MMT-8).

15. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų

vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė,

praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais,

mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama:

15.1. 1-4 klasėms – 10 dienų;

15.2. 5-8, 9-11 klasėms – 5 dienos;

15.3 12 klasei- 3 dienos.(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT- 8).

16. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas mokyklos

ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokyklos ugdymo plano

rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais,

įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).

17. Mokyklos ugdymo planui rengti mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta mokyklos

bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo grupė. (2013 m. birželio 3 d.įsakymas Nr. V-39

„Dėl darbo grupės Vydmantų vidurinės mokyklos ugdymo plano projektui parengti sudarymo“).

18. Mokykloje susitarta rengti bendrą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planą

dvejiems mokslo metams -2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metams (Mokytojų tarybos 2013 m.

birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19. Rengiant mokyklos ugdymo planą mokykla priėmė susitarimus dėl:

19.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų. Mokyklos UP tikslas –

užtikrinti ugdymo kokybę, išnaudojant PBUP ir PVBUP teikiamas galimybes. Principai –

demokratiškumas, prieinamumas, subsidiarumas, bendradarbiavimas. (Mokytojų tarybos 2013 m.

birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8 ).

19.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų. Į pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo lietuvių k., pasaulio pažinimo, gamtos ir žmogaus, biologijos,

chemijos, užsienio kalbų, menų, technologijų dalykų programas integruoti Rengimo šeimai ir

4

lytiškumo ugdymo, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos,

Žmogaus saugos 1-4,11-12 klasėse programas. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas

Nr. MMT-8).

19.3. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant

bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus. Pamokų paskirstymo lentelės 1-4 kl., 5-8

kl., 9-10 kl., 11-12 kl. Priedas Nr.1.(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-

8).

19.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti. Priedas Nr.2.

(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).

19.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų. Ugdymo turinio integracija. Priedas Nr.3.

(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių. Vadovautis

Vydmantų vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta 2012 m.

rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr V-47. Priedas Nr. 4. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d.

protokolas Nr. MMT-8).

19.7. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių. Priedas Nr.5. (Mokytojų tarybos 2013

m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).

19.8. laikinųjų grupių sudarymo. Laikinosios grupės mokinių skaičius – ne mažiau kaip

5 mokiniai. Priedas Nr.6. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19.9. švietimo pagalbos teikimo. Švietimo pagalbą teikti vadovaujantis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 metų liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1229 patvirtintu

„Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu“. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10

d. protokolas Nr. MMT-8).

19.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi

pagalbai teikti. Ugdymo proceso metu mokytojams išsiaiškinus mokinių mokymosi sunkumus,

sudaryti sąlygas iškilusiems sunkumams likviduoti. Tai daryti individualiai mokytojų teikiamų

konsultacijų metu. Konsultacijas mokiniams teikti su mokytoju suderintu laiku po pamokų, kas

mėnesį pagalbos valandas, skirtas direktoriaus įsakymu, skelbti viešai ir TAMO dienyne.

(Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19.11. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.

Mokinių poreikio šiems dalykams nebuvo. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas

Nr. MMT-8).

19.12. dalykų mokymo intensyvinimo. Dalykų mokymas neintensyvinamas. (Mokytojų

tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).

19.13. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio

keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo

pasirinkimo.Vadovautis Vydmantų vidurinės mokyklos mokinio dalyko, dalyko kurso ir kitų

individualaus plano keitimo tvarka, patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr V-34. Priedas

Nr.7. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje.Socialinei

veiklai 5-10 kl. skirti ne mažiau kaip 5 valandų trukmės laiką, integruoti į klasės vadovo darbą .

Organizuojant socialinę veiklą vadovautis Vydmantų vidurinės mokyklos Socialinės veiklos

organizavimo tvarka, Priedas Nr.8. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-

8).

19.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo. Priedas Nr.9. (Mokytojų tarybos

2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo. Mokykloje sudarytos sąlygos mokiniams

mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose - mokyklos skaitykloje, mokytojui iš anksto

suderinus su skaityklos vedėja, Kretingos bei Palangos muziejuose vykdomose edukacinėse

programose. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).

5

19.17. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir

organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti.

Neformalųjį švietimą organizuoti vadovaujantis Vydmantų vidurinės mokyklos neformaliojo

švietimo organizavimo tvarka. Minimalus narių skaičius grupėje- 10 mokinių. Priedas Nr.10.

(Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).

19.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo. (Mokytojų tarybos 2013 m.

birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19.19. reikalavimų mokinių elgesiui. Vadovautis Vydmantų vidurinės mokyklos Vidaus

tvarkos taisyklių, patvirtintų 2013 balandžio 10 d. įsakymu Nr.V-59, XVII skyriumi. Priedas

Nr. 12. (Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d. protokolas Nr.MMT-8).

19.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo. Priedas

Nr.13. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8).

19.21. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų.

Priedas Nr. 14. (Mokytojų tarybos 2013m. birželio 10 d.protokolas Nr. MMT-8).

19.22. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų.

Mokykla bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi,

Socialinių reikalų ir sveikatos skyriumi, Pedagogų švietimo centru, Pedagogine psichologine

tarnyba, Švietimo skyriumi, su rajono policijos Nepilnamečių reikalų skyriumi, su SODRA, rajono

mokyklomis, Vydmantų darželiu ir su Vydmantų įmonėmis, kurios yra pasirašiusios

bendradarbiavimo sutartis su mokykla. (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas

Nr.MMT-8).

20. Mokykla 2014-2015 m.m. gali koreguoti UP pamokų paskirstymo lenteles.

21. Mokykla, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams,

ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio

individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių

dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

22. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokos forma. Pamokos trukmė –

45 min. Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose pamokų skaičius nurodytas organizuojant 45

min. trukmės pamoką. Mokykla dalykų programose numatytiems pasiekimams pasiekti skyrė

minimalų pamokų skaičių

23. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorė tvirtina iki mokslo metų pradžios

suderinusi su mokyklos taryba ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriumi.

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

24. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant

mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo

išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo

mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

25. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia

individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal

vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį - dvejus metus, dalykai,

dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis. Mokinio pasirengtame

individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų

skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų

modulius planuoja mokytis. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su mokyklos

galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla.

26. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame

numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems

skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai. Mokinys mokosi pagal mokyklos

direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) suderintą pamokų

tvarkaraštį.

6

27. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas

individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą.

28. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus

ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai.

(Pvz., jame numatoma mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko

pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų

gerinimą: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimą, darbą su kitokiomis mokymo priemonėmis ar

kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Mokykla susitaria dėl individualaus mokinio ugdymo plano

sudarymo laikotarpio ir formos. Individualus ugdymo planas pagrindinio ugdymo programoje gali

būti elektroninio dienyno sudėtinė dalis.

29. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, kuriems kyla

mokymosi sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, gali būti sudaromi individualūs ugdymo planai,

paskiriamas asmuo, organizuojantis šią veiklą. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodoma

sritis, dalykas, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatyti uždavinius, kaip bus

šalinami iškilę mokymosi sunkumai.

30. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas

bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos

vadovui , mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS

31. Mokyklos direktorė ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos,

vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros

kūrimą ir palaikymą mokykloje.

32. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas

mokyklos ugdymo turinys. Kuriama tokia mokymosi aplinka, kuri yra fiziškai, psichologiškai ir

socialiai saugi ir sveika besimokančiajam. Mokykla skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas

mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose:Kretingos, Palangos

muziejuose, parkuose, Vydmantų įmonėse.

33. Mokyklos mokymosi aplinka yra pritaikyta Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio

ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti. Mokytojams sudaromos galimybės

dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą,

interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką .Kiekvienas

mokykloje esantis kabinetas yra aprūpintas kompiuteriu, turi prieigą prie interneto. Mokykloje

produktyviai išnaudojamos interaktyviosios lentos, kompiuterinės programos.

34. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda

mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų,

nuostatų ir pasiekti Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų

pasiekimų.

35. Mokyklos prioritetas šiais mokslo metais teikiamas pradinio ugdymo kabinetų

mokinių suolų ir kėdžių atnaujinimui, poilsio zonos sukūrimui.

36. Mokyklos direktorė bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės

administracija mokyklos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

37. Mokykla siekia geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir

padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų.

37.1. lietuvių kalbos, matematikos konsultacijos – moduliai skiriami 2,4 klasėje;

37.2. lietuvių kalbos moduliai - konsultacijos darbui su gabesniais ir silpnesniais

skiriamos 6, 8b, 9, 10 klasėse, matematikos konsultacijos skiriamos 7, 8b, 9, 10 klasėse.

7

38. Dėl mažo mokinių skaičiaus klasių nedalinant į grupes, dalyko turinys

diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis.

39. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasės į grupes dalijamos

šiems dalykams mokyti - užsienio kalboms, informacinėms technologijoms, technologijoms, kai

klasėje yra 21 ir daugiau mokinių.

40. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą laikinoji (mobilioji) grupė sudaroma iš

ne mažiau kaip 5 mokinių.

41. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip

mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima

sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio

mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus

mokymosi tikslus.

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

42. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami

kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos

švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi

pagalbos suteikimo.

43. Mokymosi pagalbos organizavims aprėpia priimamus sprendimus ir panaudotų

priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir turi atitikti mokinio mokymosi

galias. Mokykloje pagalbos teikimą mokiniui kordinuoja ir organizuoja Vaiko gerovės komisija.

44. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi

pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si)

užduotis, metodikas ir kt.

45. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių

trukmę nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba skiriama

individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes.

46. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio

mokiniui. Mokiniui mokymosi pagalba suteikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti

bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio

darbo įvertinimo, po ligos ir pan.

47. Mokyklos numatyti mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdai yra

pateikiami pagalbą teikiančių specialistų teminiuose planuose.

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

48. Mokyklos ugdymo plane nustatytos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos

bendradarbiavimo formos, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su

mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus.

49. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje

organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą. Priedas Nr.

14.

50. Mokykla užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie

mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

51. Mokykla dalykų mokymo neintensyvina.

8

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

52. Mokykla Pradinio ugdymo programoje žmogaus saugą (civilinė sauga, priešgaisrinė

sauga, saugus eismas) integruoja į kitus Bendrosios programos dalykus.

53. Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.

54. Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į

ugdymo turinį. Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas

integruoja į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę

bei klasės vadovo veiklą. Priedas Nr.3.

55.Integruojamųjų dalykų turinys numatomas ilgalaikiuose dalykų, kitų veiklų

teminiuose planuose.

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

56. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese mokykla vadovaujasi

Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25d. įsakymu Nr.ISAK-256

(Žin.,2004,Nr. 35-1150) ir Vydmantų vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

tvarka, patvirtinta 2012m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-47. Priedas Nr.4.

57. Pasirenkamųjų dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, modulio laikotarpio

pabaigoje įvertinami pažymiu (vidurinio ugdymo), įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“ (pagrindinio

ugdymo). Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir

mokyklos direktorės įsakymą, įrašas „neatestuota“ – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

58. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno

kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

59. Mokyklos direktorės paskirtas asmuo (direktoriaus pavaduotoja ugdymui)

organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

59.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų

darbų stebėseną ir kontrolę;

59.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio

optimizavimo klausimus;

59.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas

kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų.

60. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją

dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skirtas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis už

minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams

mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais).

61. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus

pamokų skaičius per savaitę yra ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų

pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Mokymosi pagalbai organizuoti

skirtos konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)

panaudojant elektroninį dienyną, telefoną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą

jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

62. Mokinys mokyklos direktorės įsakymu gali būti atleidžiamas:

62.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų

pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą

papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo

9

programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių

technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų)

prašymą, kuriame nurodo vieną iš siūlomų vaiko užsiėmimo formų: 1) būti kartu su klase, 2) dirbti

savarankiškai mokyklos skaitykloje, 3) išeiti iš mokyklos, jei atleista pamoka yra paskutinė, ir

dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų

švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal mokykloje

galiojančią tvarką numatoma, kaip bus įskaitomi mokinių pasiekimai.

63. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu

užsiima kita veikla arba mokosi individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių

saugumą ir užimtumą.

64. Per dieną mokiniui ne daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

65. Mokykloje neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų

švietimo koncepsiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro2005 m. gruodžio

30 d. įsakymu Nr.ISAK-2695( Žin.,2006,Nr.4-115) mokykloje nustatytą tvarką.Priedas Nr.10.

66. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veikla:

66.1. vykdoma aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo

tikslus;

66.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgus į

veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo

programai.

67. Mokykla, įvertinusi 2012-2013 m.m.mokinių neformaliojo švietimo poreikius ir

atsižvelgusi į juos , siūlo neformaliojo švietimo programas.

68. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo

ministro.

69. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičių mokykla nustatė- ne mažiau

kaip 10 mokinių .

UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

70. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės

organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo

programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Kretingos rajono

savivaldybės švietimo skyrių ir numato jo mokymąsi.

71. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos

dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla

tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio

ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi

pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo

bendrosiose programose.

72. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia

pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą:

72.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;

72.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą;

10

72.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);

72.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;

72.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos

stebėjimą;

72.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis.

73. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:

73.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys

per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo

lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;

73.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar

trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar

nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje

ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal

sudarytą individualią programą jo nepasiekė.

74. Mokyklos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar

visą programą, bus sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka.

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

75. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.

V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

76. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso

organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai,

tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su

mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos

rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

77. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6

klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14.

Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba

mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie

nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms

grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų

ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o

besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) –

Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.

78. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos direktoriaus įsakymu

mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio

individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų,

gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos

sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per

savaitę. Šios pamokos panaudojamos mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

11

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

79. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatė

laikinosios (mobiliosios) grupės dydį- 5 mokiniai.

80. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams

mokyti:

80.1. doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką:

5, 6, 9, 10 klasėse;

80.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) 5, 6, 7, 9, 10 klasėse.

81. Klasės į grupes dalijamos:

81.1. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti 5, 6, 7, 9, 10 klasėse.

Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos

higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos

ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m.

rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma).

81.2. 2013-2014 m.m. klasių dalijimas į grupes. Priedas Nr.15.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

82. Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas.

83. 2013–2014, 2014-2015 mokslo metais 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa

įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

84. Dorinio ugdymo organizavimas:

84.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų -

etiką arba tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės tikybą;

84.2. dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams,

rūpintojams) parašius prašymą.

85. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

85.1. užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais - ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;

85.2. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio

kalbų ( anglų k; prancūzų k.);

85.3. užsienio kalbos pradinėse klasėse moko:

85.3.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su

pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;

86. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

86.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;

86.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose

su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

86.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje;

86.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti

ligų paūmėjimą.

87. Meniniam ir technologiniam ugdymui skiriama po 2 val. per savaitę.

88. 2013-2014, 2014-2015 mokslo metų pradinio ugdymo programai (ugdymo

dalykams) skiriama valandų:

88.1. pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė

1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.

12

PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS

1-4 klasės 2013 -2014 mokslo metai

Dalykai

Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius

1-4 1 2 3a 3b 4

21 20 10 15 19

Dorinis ugdymas (tikyba) 1(21)

1 (20) 1(10) 1(15) 1(19) 5

Dorinis ugdymas (etika) - - - - - -

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 7 36

Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 2 8

Matematika 4 5 5 5 4 23

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 10

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 10

Muzika 2 2 2 2 2 10

Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10

Šokis 1 - 1 1 1 4

Privalomų ugdymo valandų skaičius

mokiniui 22 23 24 24 23 116

Valandos, skirtos mokinių ugdymosi

poreikiams tenkinti 1 1 1 3*

Lietuvių kalba (gimtoji) 1 1

Šokis 1 1

Finansinio raštingumo mokymo modulis 1 1

Neformalusis švietimas 2

2

2

2 2 10


Dalykai

Klasės / mokinių sk. Pamokų skaičius

1-4 1 2 3 4

Dorinis ugdymas (tikyba) 1

1 1 1 4

Dorinis ugdymas (etika) - - - -

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29

Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) 2 2 2 6

Pasaulio pažinimas 4 5 5 4 18

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8

Muzika 2 2 2 2 8

Kūno kultūra 2 2 2 2 8

Šokis 2 2 2 2 8

Privalomų ugdymo valandų sk. mokiniui 1 1 1 1 4

Valandos, skiriamos mok. ugdym. por.

*

22 23 22 23 90 Lietuvių k. diferencijuotas mokymas

Šokis

Matematikos diferencijuotas mokymas

Maksimalus pamokų skaičius 22

24

24 24


2

2 2 8

13

IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO


89. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio

ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

90. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos

ugdymo turinį, skyrė Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų pamokų

skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte.

91. Mokykla nustatė adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio

ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams- 1 mėnesį, adaptaciniu

laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

92. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su

pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis

bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę

veiklą. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Tai mokinio pasirinkta

ar mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu

arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, ji gali būti

įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis

organizacijomis.

93. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį susitarė;

93.1. skirti mokyklos prioritetiniams tikslams įgyvendinti mokinių pasirinktiems

finansinio raštingumo mokymo moduliams 7, 8, 9, 10 klasėse po 1 mokinio poreikiams tenkinti

skiriamų pamokų;

93.2. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;

94. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių

kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo

būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Nuotoliniu mokymo

proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma besimokantiems mokiniams lietuvių kalbos

konsultacijoms skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos – 30 procentų,

besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma – iki 15

procentų Bendrųjų ugdymo planų 137, 187 punktuose (kasdieniu mokymo proceso organizavimo

būdu) nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

95. Mokykloje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas, mokykloje

susitarta (Mokytojų tarybos 2013 m. birželio 10 d. protokolas Nr. MMT-8):

95.1. rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose

naudojamasi lietuviška aplinka;

95.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių

dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

95.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu

per visų dalykų pamokas;

95.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos

mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

95.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo

viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

14

96. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką ( tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki

14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojame rinktis

dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms).

97. Lietuvių kalba.

97.1. mokykla, formuodama ugdymo turinį:

97.1.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką: etnokultūrą;

97.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skirtos

konsultacijos 6, 8b, 9, 10 klasėse).

98. Užsienio kalbos.

98.1. ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos

5 klasėje;

98.2. pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10

klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

98.3. užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas

naudojantis savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio

kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne;

98.4. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų

perdavimo sistemą „KELTAS“);

98.5. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai)

mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats

renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų;

98.6. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5 - 6 klasėse orientuota į A1, o 7 - 10

klasėse - į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

98.7. jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams)

pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo:

98.7.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje,

kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir

su Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriumi.

98.8. užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo

atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu mokykla dėl

objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus

mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis

užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.

99. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:

99.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS (angl. Trends in

International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir

rekomendacijomis;

99.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias

priemones.

100. Informacinės technologijos.

100.1. 7 klasėje skiriamos 35 dalyko pamokos;

100.2. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų modulių.Mokykla siūlo rinktis programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo

pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

101. Socialiniai mokslai.

101.1. mokymas per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas;

15

101.2. siekiant gerinti gimtojo krašto - Kretingos rajono,Vydmantų gyvenvietės ,

Palangos miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir

geografijos mokymas organizuojamas netradicinėse aplinkose.

102. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą :

102.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl. Programme

for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

102.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais,

dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas;

102.3. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius.

104. Menai.

104.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

105. Technologijos.

105.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

105.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją

dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Kaip

organizuojama šio kurso programa (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ir kt.);

105.3. baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius

mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių

medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų).

106. Kūno kultūra.

106.1. kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems

mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas ( šokio, teniso,

krepšinio, badmintono ) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje;

106.2. kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš

paralelių 8a ir 8b klasių mokinių .

106.3. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus;

106.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio

aktyvumo galimybės. Mokykla numatė, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą;

106.4.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

106.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,

galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių

mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas;

106.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir

laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių

klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

107. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis

Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

108. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi

Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).

109. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi

Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d.

16

įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).Profesinį informavimą ir konsultavimą

atlieka mokyklos karjeros ugdymo specialistė pagal mokyklos direktorės patvirtintą darbo planą.

110. Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą,

vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012,

Nr. 46-2252).

111. Prevencinių programų įgyvendinimas. Mokykla priėmė sprendimą, kokias

prevencines programas ir kaip įgyvendins . Priedas Nr. 3.

112. Kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Mokykla mokiniams pasiūlė pasirinkti

mokyklos parengtas ir mokyklos direktorės patvirtintas pasirenkamojo dalyko –finansinio

raštingumo programas 7,8,9,10 klasėse.

113. Pamokų paskirstymo lentelės Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų

skaičius per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso

organizavimo būdais:

III. PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS

I. 5-8 klasėms 2013-2014 mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas

Klasės Pamokų

skaičius

5-8 klasėse 5 6 7 8a 8b

1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 1 1 1 5

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 25

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 3 15

4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 2 8

5. Matematika 4 4 4 4 4 20

Gamtamokslinis ugdymas:

6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4

7. Biologija - - 1 2 2 5

8. Fizika - - 1 2 2 5

9. Chemija - - - 2 2 4

Informacinės technologijos 1 1 1 - 3 Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 2 10

11. Pilietiškumo pagrindai

12. Geografija - 2 2 2 2 8

13. Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno

kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 1 5

15. Muzika 1 1 1 1 1 5

16. Technologijos 2 2 2 1 1 8

17. Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10

18. Šokis 1 - - - - 1

19. Žmogaus sauga 1 - 1 - 2

Minimalus pamokų sk. mokiniui per savaitę 26 28 29 30 30 143

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ,mokymosi pagalbai teikti* 1 2 2 2 2 9

Pasirenkamieji dalykai:

21. Finasinis raštingumas 1 1 2 22. Etnokultūra 1 1 2 23. Šokis 1 1

Diferencijuotas mokymas:

24. Matematika 1 1 2 25. Lietuvių kalba 1 1 2

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 10

17

2. 5-8 klasėms 2014-2015 mokslo metams

Eil. Nr. Dalykas Klasės/mokinių sk. Pamokų

skaičius

5-8 klasėse 5 6 7 8

1. Dorinis ugdymas (tikyba) 1

1

1

1

- 4

Dorinis ugdymas (etika) 1

1

-

1

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12

4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6

5. Matematika 4 4 4 4 16


6. Gamta ir žmogus 2 2 - 4

7. Biologija - - 1 2 3

8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2

Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 8


12. Geografija - 2 2 2 6

13. Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

15. Muzika 1 1 1 1 4

16. Technologijos 2 2 2 1 7

17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8

18. Šokis 1 - - - 1

19. Žmogaus sauga 1 - 1 2

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 26 28 29 30 113

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai (iš

mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų): 3* 3* 3* 3* 15

20. Šokis

21. Sveikatos ugdymas

22. Etnokultūra

23. Informacinių technologijų moduliai

27 29 30 30

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8

18


Eil.

Nr. Dalykas

Klasė (mokinių skaičius) Pamokų skaičius

9-10 klasėse 9

10

1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 2

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 4 5 9

3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 6

4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 4

5. Matematika 3 4 7


6. Gamta ir žmogus -

- - -

7. Biologija 2 1 3

8. Fizika 2 2 4

9. Chemija 2 2 4

Informacinės technologijos 1 1 2

Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 4

11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 2

12. Geografija 2 1 3

13. Ekonomika - 1 1


14. Dailė 1 1 2

15. Muzika 1 1 2

16. Technologijos 1/1,5 1 2/2,5

17. Kūno kultūra 2 2 4

18. Žmogaus sauga 1/0 - 1/0

Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31 31 62

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai teikti*

3 4 7


19. Lietuvių kalba 1 1 2

20. Matematika 1 1 2


21. Finansinis raštingumas 1 1 2

22. Šokis 1 1

Neformalusis švietimas 2 3 5

19


114. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, konsultacijoms,

skirtoms mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti.

Pamokos, skirtos mokinių poreikiams tenkinti 2013-2014 m.m.

Klasė Dalykas Pamokų

skaičius

Iš viso skirta pamokų

klasei

2 Šokis 1 1

3 Lietuvių kalba (modulis) 1 1

4 Matematika (modulis) 1 1

Iš viso 1-4 klasėse: 3 3

5 Etnokultūra (modulis) 1 1

6

Etnokultūra (modulis) 1 1

Lietuvių k. konsultacijos 1 1

7 Matematikos konsultacijos 1 1

Finansinis raštingumas (modulis) 1 1

8a Finansinis raštingumas( modulis) 1 3

Eil.

Nr. Dalykas


9-10 klasėse 9

10

22. Dorinis ugdymas (tikyba) 1 -

Dorinis ugdymas (etika) 1 1 2

Kalbos:






27. Gamta ir žmogus

28. Biologija 2 1 3

29. Fizika 2 2 4

30. Chemija 2 2 4


Socialinis ugdymas:

31. Istorija 2 2 4



34. Ekonomika 1 1


35. Dailė 1 1 2

36. Muzika 1 1 2



39. Žmogaus sauga 1/0 1/0


Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 7* 7*

40. Lietuvių kalba

41. Matematika

42. Individualios ir grupinės konsultacijos

43. Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas

44. Matematikos diferencijuotas mokymas


20

Technologijos (diferencijuotas mokymas) 1

Šokis (modulis) 1

8b

Lietuvių kalbos konsultacijos 1 3

Matematikos konsultacijos 1

Technologijos (diferencijuotas mokymas) 1

Lietuvių k. ( modulis) 1

Matematika ( modulis) 1 3

Finansinis raštingumas (modulis) 1

10

Matematikos konsultacijos 1

Samprotaujamojo teksto kūrimas (modulis) 1 4

Finansinis raštingumas (modulis) 1

Šokis (modulis) 1

iš viso 5-10 klasėse 18

Pastaba:

(modulis)* - mokiniui neprivalomas pasirenkamasis dalykas

(dif.mokymas)** - pamokos, skirtos klasės dalijimui į grupes

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

115. Vidurinio ugdymo programa 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metais

įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas

organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin.,

2006, Nr. 76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, gali būti

atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams

modelio aprašą.

116. Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro

sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų

sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį

mokymąsi.

117. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą mokykla, atsižvelgdama į mokinių

pasirinkimus ir jų individualius ugdymo planus, modeliuoja jiems kokybišką vidurinio ugdymo

programos įgyvendinimą.

118. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal Vidurinio

ugdymo bendrąsias programas priėmė sprendimus (Mokytojų tarybos 1013 m. birželio 10 d.

protololas Nr.MMT-8).

118.1. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius

pasirenkamas atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių

pasiekimus. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;

118.2. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;

118.3.siūlyti mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius

dalykus, dalykų modulius.

119.Mokykla sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti

gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių

ugdymo poreikiams tenkinti:

119.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

119.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo

tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą);

21

119.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus.

120. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį, pažintinę veiklą integruojama Žmogaus saugos

ugdymo bendroji programa.

121. Ugdymo proceso dienos, skirtos pažintinei kultūrinei veiklai skiriamos veiklai,

susijusiai su ugdymu karjerai.

UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

122. Dorinis ugdymas.

122.1. mokinys renkasi vieną dalyką – etiką dvejiems mokslo metams;

122.2. mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba rinktis taikomosios

krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius.

123. Lietuvių kalba ir literatūra.

123.1. išplėstiniu kursu mokoma ne daugiau kaip 25 mokinius;

123.2. mokykla siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius

pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi

pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros,

kūrybinio rašymo. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių

poreikius;

123.3. siūloma mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, konsultuoti mokinius.

124. Užsienio kalbos.

124.1. mokinių užsienio kalbos pasiekimai buvo patikrinti 10 klasėje centralizuotai

parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą

„KELTAS“). Organizuojant kalbos mokymosi grupes vadovautasi šio testo rezultatais. 11–12

klasėse mokoma dviejų užsienio kalbų –anglų, rusų kalbų, taip pat sudarytos sąlygos mokytis

prancūzų kalbą.

124.2. 11–12 klasėse mokiniui pageidaujant ir mokyklai pritarus mokinys gali keisti

vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t. y.

tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują) kalbą.

124.3. trečiosios užsienio kalbos bendroji programa 11–12 klasėse pateikiama kursu,

orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

124.4. mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie

atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t. y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų

metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį

(B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį;

124.5. nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal

pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

124.5.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;

124.5.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;

124.5.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.

124.6. užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas.

Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus.

Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių

poreikius, mokyklos specifiką. Mokykloje parengta užsienio kalbos modulio programa Verslo kalba

angliškai.

125. Socialiniai mokslai. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką,

etninę kultūrą .

126. Menai. Mokinys gali rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės,

muzikos.

127. Technologijos.

127.1. mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: turizmo ir

mitybos; statybos ir medžio apdirbimo; taikomojo meno, amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos.

22

128. Kūno kultūra.

128.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ir iš mokyklos siūlomų sporto šakų

pageidaujamą sportą šaką ( krepšinį, futbolą, tinklinį , badmintoną).

128.2. kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. Vidurinio ugdymo programoje

kūno kultūros mokymas neintensyvinamas.

128.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros

ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 130.4, 130.5, 130.6 punktais.

129. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą rekomenduojama:

129.1. plėsti mokiniui siūlomų rinktis matematikos modulių programų įvairovę:

„Logikos įvadas“, „Įrodymo metodai. Sekos“, „Funkcijos“;

129.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias

programas.

130. Informacinės technologijos: jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje

mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam

sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių

programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos

Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų

modulių programas.

131. Gamtos mokslai: plėsti mokiniui siūlomų rinktis gamtos mokslų dalykų ar modulių

programų įvairovę (pvz., biotechnologijų, biofizikos, biochemijos ir pan.).

132. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi

Sveikatos ugdymo bendrąja programa.

133. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi

Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.

134. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir

per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo

būdais.

1. 11-12 klasių ugdymo planas 2012-2013 m. m.

Klasės/mokinių skaičius 11 Iš viso 12 Iš viso

Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P

Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1

Lietuvių kalba 5 1 5 1

M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1

Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1

M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1

M Anglų kalbos gramatika

Užsienio k. II

Rusų kalba 2 1 3 1

Socialiniai mokslai

Istorija ir politologija 3 1 3 1

Geografija 2 1 2 1

P Verslo pradmenys 2 1 2 1

M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1

Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1

M Pakartokime matematiką

M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų uždaviniai 1 1

M Pasiruoškime matematikos egzaminui

Informacinės technologijos 2 1 2 1 1

Biologija 3 1 3 1

Fizika ir astronomija 3 1 4 1

Chemija 2 1 2 1

Menai ir meninė raiška, technologijos

Dailė 2 1 1 1

Muzika 1 1

Technologijos (vaikinams) 2 1

Kūno kultūra

Bendroji kūno kultūra 1 1 1 1

Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1

Sporto šaka ( Badmintonas) 1 1

P Braižyba

Iš viso pamokų 20 21 7 9 6 4 2 14 26 4 3 8 7 4 2

Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus

Mobilios grupės 21 21

Neformalusis švietimas

Viso: pamokų:

3

51

3

50

2. 11-12 klasių ugdymo planas 2013-2014 m. m.

Klasės/mokinių skaičius 11a, 11b Iš viso 12 Iš viso


Dorinis ugdymas

Etika 2 2 1 1

Tikyba

Lietuvių kalba 5 5 2 5 1

M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 2 1 1

Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 2 2 3 3 1 1

M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui

MVerslo kalba angliškai 1 1 2 1

Užsienio k. II

Rusų kalba 3 2 1 1 3 1

Socialiniai mokslai

Istorija ir politologija 2 3 1 1 3 1

Geografija 2 1 2 1 1



Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1


M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų

uždaviniai

1 1


Informacinės technologijos 2 1 2 1

Biologija 2 3 1 1 3 1


Chemija 3 1 3 1


Dailė 2 1 1 1 1 1 1

Muzika 2 1

Technologijos (medžio apdirbimas) 2 1 1 1 1 1

Kūno kultūra

Bendroji kūno kultūra vaikinams 1 1 1 1 1 3 1 1

Bendroji kūno kultūra merginoms 1 1 1 1 1 3

P Braižyba 1 1

Iš viso pamokų 27 3 23 5 10 5 2 15 8 13 2 14 31 4 2 7 9 4 1




Viso: pamokų:

6

75

3

51

25

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO

ORGANIZAVIMAS


135. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu , patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-

1795 ( Žin., 2011,Nr. 122-5771)

136. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymui pagal pradinio ugdymo dalykų Bendrąsias

programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos specialiojo

ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.

137. Organizuodama specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

137.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus ;

137.2. ugdymo formą (ugdosi bendrojo lavinimo mokykloje integruotai visiškai, iš

dalies);

137.3.ugdymo programą (pagrindinio, vidurinio ugdymo pritaikytą arba

individualizuotą);

137.4. turimas mokymo lėšas;

137.5. ugdymo (-si) aplinką.

138. Mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar

specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą:

138.1.vadovavosi Bendrajame plane ir Bendruosiuose ugdymo planuose pradinio,

pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų

skaičiumi, nurodytu Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3, 88 punktuose ir Bendrųjų

ugdymo planų 83, 84, 127, 128, 160, 161 punktuose;

138.2. per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar Pedagoginei

psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, mokykla gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų

ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

138.3. išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų

skaičių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programai įgyvendinti;

138.4. užtikrina specialiųjų poreikių mokinių ugdymo nuoseklumą ir tęstinumą;

138.5. mokykla, įgyvendindama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas,

specialiųjų poreikių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius,

turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones, nustato pati.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

139. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal bendrąją programą ar modifikuotą

specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai

vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrojo plano

29–31 punktų nuostatomis ir Bendrųjų ugdymo planų 27–34 punktų nuostatomis.

140. Mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualią, pritaikytą

specialiesiems ugdymosi poreikiams pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo bendrąją programą

ar specialiąją pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje

programoje numatytus pasiekimus.

26

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

141. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Mokinių, turinčių

specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011,

Nr. 122-5771).

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

142. Specialiųjų poreikių mokinių mokymą namuose organizuoja Mokykla, parinkdama

ugdymo sritis, atsižvelgdama į Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos,

gydytojų rekomendacijas.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ

PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

PAGAL PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ

143. Mokykloje besimokančių specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų pagal Bendrąją

programą ir modifikuotą specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal

specialiojo pradinio ugdymo programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano

20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių

pamokų skaičiumi.

144. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams specialiųjų pamokų skiriama

tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2,

20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktais:

144.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką

kiekvienam mokiniui per savaitę;

144.2. žymius ar labai žymius kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus turintiems

mokiniams, bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos

lavinimo individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir

į lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

145. Mokykloje besimokančių specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų pagal pagrindinio

ugdymo bendrąsias programas- pritaikytą programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis

Bendrųjų ugdymo planų 83 ar 84 punkte dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių

pamokų skaičiumi.

146. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams ugdymo planas sudaromas

vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 83, 84 ar 127 punktais. Ugdymo plane specialiosios

pamokos yra skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

27

146.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas 3

mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse po 0,5 pamokos kiekvienam mokiniui kalbai ir komunikacijai

lavinti.

______________________________

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2013 m. birželio 3 d.

protokolo Nr. MT-6

TIKRINO

Kretingos rajono savivaldybės administracijos

Švietimo skyriaus vyr. specialistė

Jolanta Jurgutienė

2013-08-

SUDERINTA

Kretingos rajono savivaldybės

administracijos direktorius

Virginijus Domarkas

2013-08-

28

Priedas Nr.1


PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS


Dalykai


1-4 1 2 3a 3b 4

21 20 10 15 19

Dorinis ugdymas (tikyba) 1(21)

1 (20) 1(10) 1(15) 1(19) 5

Dorinis ugdymas (etika) - - - - - -

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 7 36

Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 2 8

Matematika 4 5 5 5 4 23

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 10

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 10

Muzika 2 2 2 2 2 10

Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10

Šokis 1 - 1 1 1 4

Privalomų ugdymo valandų skaičius

mokiniui 22 23 24 24 23 116

Valandos, skirtos mokinių ugdymosi

poreikiams tenkinti 1 1 1 3*

Lietuvių kalba (gimtoji) 1 1

Šokis 1 1

Finansinio raštingumo mokymo modulis 1 1


2

2

2 2 10


Dalykai


1-4 1 2 3 4

Dorinis ugdymas (tikyba) 1

1 1 1 4

Dorinis ugdymas (etika) - - - -

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29

Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) 2 2 2 6

Pasaulio pažinimas 4 5 5 4 18

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8

Muzika 2 2 2 2 8

Kūno kultūra 2 2 2 2 8

Šokis 2 2 2 2 8

Privalomų ugdymo valandų sk. mokiniui 1 1 1 1 4

Valandos, skiriamos mok. ugdym. por.

*

22 23 22 23 90 Lietuvių k. diferencijuotas mokymas

Šokis

Matematikos diferencijuotas mokymas

Maksimalus pamokų skaičius 22

24

24 24


2

2 2 8

29

5-8 klasėms 2013-2014 mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas

Klasės Pamokų

skaičius

5-8 klasėse 5 6 7 8a 8b

1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 1 1 1 5

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 25

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 3 15

4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 2 8

5. Matematika 4 4 4 4 4 20


6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4

7. Biologija - - 1 2 2 5

8. Fizika - - 1 2 2 5

9. Chemija - - - 2 2 4

Informacinės technologijos 1 1 1 - 3 Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 2 10


12. Geografija - 2 2 2 2 8

13. Ekonomika


kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 1 5

15. Muzika 1 1 1 1 1 5

16. Technologijos 2 2 2 1 1 8

17. Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10

18. Šokis 1 - - - - 1

19. Žmogaus sauga 1 - 1 - 2

Minimalus pamokų sk. mokiniui per savaitę 26 28 29 30 30 143


tenkinti ,mokymosi pagalbai teikti* 1 2 2 2 2 9


21. Finasinis raštingumas 1 1 2

22. Etnokultūra 1 1 2

23. Šokis 1 1




Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 10

30

5-8 klasėms 2014-2015mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas

Klasės/mokinių sk. Pamokų

skaičius

5-8 klasėse 5 6 7 8

1. Dorinis ugdymas (tikyba)

1

1

1

1

- 4

Dorinis ugdymas (etika) 1

1

-

1

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12

4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6

5. Matematika 4 4 4 4 16


6. Gamta ir žmogus 2 2 - 4

7. Biologija - - 1 2 3

8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2

Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 8


12. Geografija - 2 2 2 6

13. Ekonomika


kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

15. Muzika 1 1 1 1 4

16. Technologijos 2 2 2 1 7

17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8

18. Šokis 1 - - - 1

19. Žmogaus sauga 1 - 1 2

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per

savaitę

26 28 29 30 113

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

(iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų): 3* 3* 3* 3* 15

20. Šokis

21. Sveikatos ugdymas

22. Etnokultūra

23. Informacinių technologijų moduliai

27 29 30 30

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8

31

9-10 klasėms 2013-2014 mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas

Klasė (mokinių skaičius) Pamokų

skaičius

9-10 klasėse 9

10

45. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1 1 2

Kalbos:






50. Gamta ir žmogus - - - -

51. Biologija 2 1 3

52. Fizika 2 2 4

53. Chemija 2 2 4


Socialinis ugdymas:

54. Istorija 2 2 4



57. Ekonomika - 1 1


kultūra:

58. Dailė 1 1 2

59. Muzika 1 1 2



62. Žmogaus sauga 1/0 - 1/0



tenkinti , mokymosi pagalbai teikti*

3 4 7





65. Finansinis raštingumas 1 1 2

Šokis 1 1


32

9-10 klasėms 2014-2015mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas


9-10 klasėse 9

10

66. Dorinis ugdymas (tikyba) 1 -

Dorinis ugdymas (etika) 1 1 2

Kalbos:






71. Gamta ir žmogus

72. Biologija 2 1 3

73. Fizika 2 2 4

74. Chemija 2 2 4


Socialinis ugdymas:

75. Istorija 2 2 4



78. Ekonomika 1 1


kultūra:

79. Dailė 1 1 2

80. Muzika 1 1 2



83. Žmogaus sauga 1/0 1/0


Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 7* 7*

84. Lietuvių kalba

85. Matematika

86. Individualios ir grupinės konsultacijos

87. Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas

88. Matematikos diferencijuotas mokymas


2 3 8

11-12 klasių ugdymo planas 2012-2013 m. m.

Klasės/mokinių skaičius 11 Iš viso 12 Iš viso


Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1



Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1



Užsienio k. II

Rusų kalba 2 1 3 1

Socialiniai mokslai


Geografija 2 1 2 1



Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1





Biologija 3 1 3 1


Chemija 2 1 2 1


Dailė 2 1 1 1

Muzika 1 1


Kūno kultūra




P Braižyba

Iš viso pamokų 20 21 7 9 6 4 2 14 26 4 3 8 7 4 2




Viso: pamokų:

3

51

3

50


Klasės/mokinių skaičius 11a, 11b Iš viso 12 Iš viso


Dorinis ugdymas

Etika 2 2 1 1

Tikyba

Lietuvių kalba 5 5 2 5 1

M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 2 1 1

Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 2 2 3 3 1 1

M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui

MVerslo kalba angliškai 1 1 2 1

Užsienio k. II

Rusų kalba 3 2 1 1 3 1

Socialiniai mokslai

Istorija ir politologija 2 3 1 1 3 1

Geografija 2 1 2 1 1



Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1


M Matematikos rinktinių skyrių kartojimų

uždaviniai

1 1


Informacinės technologijos 2 1 2 1

Biologija 2 3 1 1 3 1


Chemija 3 1 3 1


Dailė 2 1 1 1 1 1 1

Muzika 2 1

Technologijos (medžio apdirbimas) 2 1 1 1 1 1

Kūno kultūra

Bendroji kūno kultūra vaikinams 1 1 1 1 1 3 1 1

Bendroji kūno kultūra merginoms 1 1 1 1 1 3

P Braižyba 1 1

Iš viso pamokų 27 3 23 5 10 5 2 15 8 13 2 14 31 4 2 7 9 4 1




Viso: pamokų:

6

75

3

51


Klasės/mokinių skaičius 11 Iš viso 12 a, 12b Iš viso


Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1



Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1



Užsienio k. II

Rusų kalba 2 1 3 1

Socialiniai mokslai


Geografija 2 1 2 1



Matematika 3 4 1 1 3 5 1 1





Biologija 3 1 3 1


Chemija 2 1 2 1


Dailė 2 1 1 1

Muzika 1 1


Kūno kultūra




P Braižyba

Iš viso pamokų 20 21 7 9 6 4 2 14 26 4 3 8 7 4 2




Viso: pamokų:

3

51

3

50

36

Priedas Nr.2

PATVIRTINTA

Mokyklos direktoriaus

2011m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-

64

Vydmantų vidurinės mokyklos klasės mokinio(ės)

_________

(Vardas , pavardė)

INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS

_____________M.M.

Dalykai Bendrasis

(B)

Išplėstinis

(A) Kursas

11

klasėje Kursas

12

klasėje

Tikyba

1

2 -

Etika 2 -

Lietuvių kalba ( gimtoji) 8 10

Anglų k. (I užs. k.)

1

6

Rusų k. ( II užs.k.) 6

Prancūzų k. (II užs. k.) 6

Istorija

1

4 6

Geografija 4 6

Integruotas soc.m.kursas 4 -

Matematika 6 9

Biologija

1

4 6

Fizika ir astronomija 4 7

Integruotas gamtos m. k 4 -

Chemija 4 6

Dailė 1

4 6

Muzika 4 6

Technologijos

1

Turizmas ir mityba 4 6

Taikomasis menas, amatai 4 6

Integruotas menų ir techn.k 4 6

Bendroji kūno kultūra 4 8

Krepšinis 2 -

Sportiniai šokiai 2 -

Badmintonas. 2 -

Tinklinis 2 -

Pasirenkamieji dalykai

Ekonomika 2 -

37

Dalykai Bendrasis

(B)

Išplėstinis

(A) Kursas

11

klasėje Kursas

12

klasėje

Etnokultūra 2 -

Braižyba 2 -

Teisės pagrindai 2 -

Informacinės technologijos 2 -

Dalykų moduliai

„Matematikos rinktiniai uždaviniai“ 2 -

Lietuvių k. „Teksto kūrimas“ 2 -

Lietuvių k. rašyba ir skyryba 2

Politologija 2

„Civilizacijų kultūra“ 2 -

„Bendraujame rusiškai“ 2 -

„ Šnekamoji anglų kalba “ 2 -

„Kompleksiniai fizikos uždaviniai“ 2 -

„Įdomioji biologija“ 2 -

Iš viso pamokų

Mokinys (-ė)

...................................................... ......................................

( v. pavardė) ( parašas)

38

Priedas Nr.3

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMO NUOSTATOS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

1.Pradinio ugdymo programoje žmogaus sauga – civilinė sauga, priešgaisrinė sauga, saugus

eismas- integruojama į kitus Bendrosios programos dalykus.

2.Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.

3.Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į ugdymo

turinį.Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas integruoja į

mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę bei klasės vadovo

veiklą.

Programos ir projektai Dalykai, veiklos

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių

medžiagų vartojimo prevencijos programa

Neformalusis švietimas, 9,10,11,12 kl.: chemija,

biologija, kūno kultūra, dorinis ugdymas;

1-4 kl.: žmogaus sauga, pasaulio pažinimas,

klasės vadovo veikla

Profesinio informavimo ir konsultavimo

programa

5-8, 9-12 klasių visi dalykai, neformalusis

švietimas, klasės vadovo veikla, pažintinė veikla

Socializacijos programa „Sniego gniūžtė“ 5-12 klasių vadovų veikla, neformalusis

švietimas

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa

1-12 klasių biologija, technologijos, žmogaus

sauga, klasės vadovo, popamokinė veikla,

dorinis ugdymas

39

Priedas Nr. 4

PATVIRTINTA

Vydmantų vidurinės mokyklos

direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 1d

įsakymu Nr. V-47


MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA


1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau Tvarka) parengta vadovaujantis

švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr .ISAK-256 patvirtinta „Mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata", 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433

patvirtintomis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. V-269 patvirtintomis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. kovo 17 d.

Nr. XI-1281 Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo Pakeitimo Įstatymu, 2011-2013 metų pradinio

ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, 2011 m. birželio 7 d. švietimo ir mokslo ministro

įsakymu Nr.V-1016 patvirtintais 2011-2013metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais

ugdymo planais.

2. Tvarka remiamasi rengiant ir atnaujinant mokyklos vertinimo dokumentus.

3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir

nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo

informacijos analizė, informavimas.

4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas - nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas - vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir

padarytą pažangą.

Įsivertinimas - paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija - įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio

mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Vertinimo validumas - vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas);

vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo kriterijai- išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų

vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys IS.

Kontrolinis darbas - ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,

kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai

išmoko tam tikrą dalyko programos dalį.

Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi

galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kurio metu

siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo

galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas

40

skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes

mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį.

Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz., standartai),

su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

Formalusis vertinimas- vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas

joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas- vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,

kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais,

simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

Kaupiamasis vertinimas- tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Vertinimo tikslai:

5.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.

5.2. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.

5.3. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

6. Vertinimo uždaviniai:

6.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo

pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

6.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir

spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

6.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti

ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

6.4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti

mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

7. Vertinimo nuostatos:

7.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių, psichologiniais ypatumais, individualiais

mokinio poreikiais.

7.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas,

supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

8. Vertinimo principai:

8.1. Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

8.2. Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs

vertinimo kriterijai);

8.3. Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais);

8.4. Informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką

mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

9. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.

10. Metodinėse grupėse aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo tvarkos,

sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas.

11. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus suderina ir

numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

41

12. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas programas, detaliuosiuose planuose arba

kitoje pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas.

13. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas

gali būti koreguojami.

V. VERTINIMAS MOKANT

14. Pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

15. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams nerašomi nepatenkinami pažymiai.

16. 5-12 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:

10-puikiai, 9-labai gerai, 8- gerai, 7- pakankamai gerai, 6-patenkinamai, 5-pakankamai

patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2-labai blogai, 1-nieko neatsakė, neatliko užduoties.

17. Dėl mokinių pasiekimų mokantis meninės raiškos, ekonomikos, dailės, muzikos, kūno

kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pasirenkamųjų dalykų

ir modulių vertinimo sprendimą kiekvienais mokslo metais priima mokytojų taryba.

18. Specialiosios medicininės grupės mokinių kūno kultūros pasiekimai pažymiais

nevertinami, įvertinimai dienyne žymimi "įsk' 'arba "neįsk".

19. Mokiniui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar

metinių pažymių stulpelyje rašoma "atl".

20 Integruotai ugdomų bendrojo lavinimo klasėse mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi

poreikių, vertinimas individualizuojamas.

21. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi

eigos stebėjimu.

21.1 1Pirmos dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos adaptacijai, taikomas formuojamasis ir

kaupiamasis vertinimas.

21.2.Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius, kurių negali būti daugiau kaip

vienas trečdalis visų per pusmetį gautų pažymių.

22. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal IS ir BP

reikalavimus, baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijas, mokytojo

individualią vertinimo metodiką.

23. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama

rašyti atsiskaitomąjį darbą.

24. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas.

24.1. Kontrolinis darbas skiriamas baigiant didesnę temą. Jis gali trukti 30-90 minučių.

Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. Rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo

užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys

galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.

24.2. Savarankiškas darbas gali trukti iki 30 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo

nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas - sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti

įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

24.3. Apklausos raštu ar žodžiu tikslas - greitas mokinio ar klasės žinių patikrinimas.

Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas,

testas, diktantas.

24.4. Laboratoriniai (praktiniai) darbai ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės

žinios pritaikomos praktiškai. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą su vienodais prietaisais.

Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti,

įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).

24.5. Kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, tai fiksuodami

elektroniniame dienyne.

24.6. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokiniams

turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant kontrolinį darbą,

skiriamas laikas išeitai medžiagai kartoti, įtvirtinti.

42

24.7. Kontrolinio darbo užduotys sudaromos parenkant įvairaus sunkumo užduotis, kad

kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti teigiamą įvertinimą.

Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad jose būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo

įvertinimas balais.

24.8. Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

Kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias savaitės dienas ir laiką - antrą, trečią

pamokas antradieniais ir trečiadieniais. Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais ir

penktadieniais.

24.9. Rugsėjo mėnesį 5 klasės mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais, o

mokinių ugdymo(si) pasiekimų aiškinimui taikomi individualūs mokinių pažinimo metodai.

24.10. Kontroliniai darbai ištaisomi per dvi savaites, jų rezultatai surašomi į dienyną. Gavęs

nepatenkinamą/netenkinantį įvertinimą mokinys gali kreiptis į mokytoją dėl pakartotino kontrolinio

darbo rašymo. Kontrolinį darbą, pageidaujant mokiniams, privaloma perrašyti, jei daugiau kaip 50%

mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą. Pirmojo kontrolinio darbo rezultatų neįrašyti.

24.11. Kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi spragoms

šalinti.

24.12. Paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai neorganizuojami.

24.13. Mokiniai, nerašę kontrolinio darbo, praleidę pamokas, atsiskaito sutartu, patogiu

mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Įvertinimas fiksuojamas atsiskaitymo

dieną. Jei mokinys neatsiskaito, įrašomas „1".

25. Įskaitiniai darbai rašomi 11-12 kl. vieną kartą per pusmetį. Darbai recenzuojami,

nurodant kas padaryta gerai, kas blogai, ko dar reikia pasimokyti.

26. Pusmečio, metinis rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal

aritmetinį vidurkį. Teigiamas metinis įvertinimas negali būti, jeigu yra neigiamas II pusmečio

įvertinimas.

27. Mokyklos Tarybai pritarus gali būti organizuojami pasitikrinamieji kontroliniai darbai,

bandomieji egzaminai, infotestai mokymosi pasiekimams įvertinti. Pasitikrinamųjų kontrolinių darbų,

infotestų vykdymo tvarkaraštis sudaromas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų vykdymo pradžios.

Bandomųjų egzaminų vykdymo trukmė 2-3 val.

VI. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ

28. 1-4 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose dienynų skiltyse įrašant mokinio

pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų

požymius, aprašytus Bendrojoje programoje

29. Adaptaciniu laikotarpiu (I mėnesį) 5 klasės mokiniams nerašomi pažymiai.

30. 5 klasės (po adaptacinio laikotarpio) -12 klasės mokinių kontrolinės užduotys,

savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai ir kt. darbai, kai mokiniai parodo IS numatomas

žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu, kuris įrašomas į dienyną. Kaupiamojo vertinimo

fiksavimo formą dalykų mokytojai aptaria metodinėse grupėse, numato individualiose vertinimo

metodikose.

31. 5 -ų klasių mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai aptariami po adaptacinio periodo,

dalyvaujant klasių vadovams ir dalykų mokytojams.

32. Mokinių žinios vertinamos pagal tokią schemą:

32.1 Mokslo metai besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programą,

skirstomi pusmečiais (Jeigu mokytojų taryba nenuspręs kitaip).

32.2. Per pusmetį rekomenduojamas pamokų skaičius:

32.2.1. Jeigu per savaitę dalykui skirta 1 savaitinė valanda mokinio žinios vertinamos ne

mažiau kaip 3 pažymiais.

32.2.2.Jeigu 2 savaitinės valandos ne mažiau kaip 4 pažymiais.

32.2.3. Jeigu 3 savaitinės valandos ne mažiau kaip 5 pažymiais.

32.2.4. Jeigu 4-5 savaitinės valandos ne mažiau kaip 7 pažymiais.

33. Pusmečių ir metiniai mokinių įvertinimai fiksuojami pažangumo suvestinėse.

43

34. Mokinių pasiekimai kas mėnesį aptariami klasės susirinkime (atsakingas klasės vadovas).

35. Ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus organizuojamas mokinių pasiekimų aptarimas

su visais klasėje dėstančiais mokytojais (atsakingas klasės vadovas).

36. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir, esant reikalui aptariami Vaiko gerovės komisijoje,

klasės vadovų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose.

37. Metodinėse grupėse analizuojami pasitikrinamųjų kontrolinių darbų, infotestų, bandomųjų

egzaminų, egzaminų, įskaitų, pusmečių ir metiniai rezultatai. Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio,

mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo

veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII. INFORMAVIMAS

38. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos pradžioje ir

konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką. Klasių, kabinetų

skelbimų lentoje informuojama apie taikomą dalyko vertinimo metodiką.

39. Apie mokymosi pasiekimus tėvai informuojami elektriniame dienyne.

39.1. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami įvairiais būdais: lankantis

namuose, skambinant, rašant laiškus, komentarus elektroniniame dienyne

39.2. Klasių vadovai ne rečiau kaip kartą per pusmetį informuoja tėvus apie mokinių daromą

pažangą ir pasiekimus.

39.3. Klasių vadovai ne rečiau kaip 1 kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus, esant

reikalui kviečia į juos dalykų mokytojus.

PRITARTA

Mokyklos metodinės tarybos posėdyje

protokolo Nr. 5

2012-06-19

44

Priedas Nr.5

PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ IR MODULIŲ PASIŪLA

1.Mokykla siūlė mokiniams rinktis šiuos pasirenkamuosius dalykus

Eil.

Nr. Dalyko pavadinimas Klasės

1 Etnokultūra 5,6

2 Finansinis raštingumas 8,9,10,7

3 Ekonomika 11,12

4 Braižyba 11,12

5 Informacinės technologijos 11.12

2.Mokykla siūlė mokiniams rinktis šiuos dalykų modulius

Eil.

Nr. Modulio pavadinimas Klasės

1 Lietuvių kalba Pradinuko laikraštis 3a

2 Matematikos diferencijuotas mokymas 4

3 Lietuvių kalbos konsultacijos 6

4 Matematikos konsultacijos 7

5 Šokis 8,10,11,12

6 Lietuvių k. teksto kūrimas 8


8 Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas 9



11 Samprotaujamojo teksto kūrimas 10

12 Lietuvių kalbos teksto kūrimas 11

13 Verslo kalba angliškai 11

14 Istorinių šaltinių ir dokumentų analizė 11

15 Lietuvių kalbos gramatinių sistemų kartojimas 12

16 Kompleksiniai skaičiai 12

17 Verslo anglų kalba 12

18 Ekonominė geografija 12

45

Priedas Nr.6

LAIKINOSIOS GRUPĖS

PASIRINKTIEMS DALYKAMS IR DALYKŲ MODULIAMS MOKYTIS

1.Pasirinktiems dalykams

Eil.

Nr. Dalyko pavadinimas Klasės

1 Etnokultūra 5,6

2 Finansinis raštingumas 8,9,10,7

3 Ekonomika 11,12

4 Braižyba 11,12

5 Informacinės technologijos 11.12

2.Dalykų moduliams:

Eil.

Nr. Modulio pavadinimas Klasės

1 Lietuvių kalba Pradinuko laikraštis 3a

2 Matematikos diferencijuotas mokymas 4

3 Lietuvių kalbos konsultacijos 6


5 Šokis 8,10,11,12

6 Lietuvių k. teksto kūrimas 8


8 Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas 9


46

Priedas Nr.7

PASIRINKTO DALYKO, KURSO, DALYKO MODULIO PAKEITIMO TVARKA

1. Vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu dalyko programą ar programos kursą mokinys

gali keisti, kai atsiskaito (išlaiko įskaitą) iš to dalyko programos kursų skirtumo. Įskaita išlaikoma

pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą, raidėmis B- bendrasis, A

– išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar metinio pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip

pusmečio ar metiniai. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą, įskaitos laikyti

nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso įvertinimas. |skaitos nereikia laikyti pasirenkant dalyko

modulį ar meninę raišką.

2. Mokinys, nusprendęs keisti dalyko programą ar programos kursą, pasitaręs su klasės

vadovu, dalyko mokytojais, rašo prašymą mokyklos direktoriui dėl dalyko programos ar programos

kurso keitimo. Prašyme nurodoma:

2.1.individualaus ugdymosi plano keitimo priežastys;

2.2 data, iki kada bus išlaikyta įskaita (jei įskaita nebus laikoma, tai prašyme pažymima).

Įskaitą reikia išlaikyti iki paskutinės pusmečio dienos ;

2.3. koks pamokų skirtumas susidaro 11 ir 12 klasėje po kurso keitimo;

2.4. kiek dalykų lieka 11 ar 12 klasėje po kurso keitimo;

2.5. prašymas suderinamas su mokytoju, mokiusiu mokinį, ir su tuo mokytoju, pas kurį

mokysis. Mokslų metų pabaigoje, jei keičiamas dalyko programos ar programos kursas, įskaita laikoma

pas tą patį mokytoją, pas kurį buvo mokytasi. Išlaikius įskaitą, mokytojas prašyme įrašo įskaitos pažymį.

Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, iš kokios ir į kokią mobilią grupę mokinys pereina. Jei dėl dėstomojo

dalyko ar kurso keitimo kinta pamokų tvarkaraštis, prie prašymo pateikiamas naujas pamokų tvarkaraštis,

mokytojai savo parašu patvirtina, kad pritaria ir neprieštarauja dėl mobilių grupių sudėties pasikeitimo

2.6. jei laikoma įskaita, rekomenduojama prašymą rašyti ne vėliau, kaip 1 – 2 mėn. iki

pusmečio pabaigos, kad būtų galima suspėti savarankiškai pasiruošti įskaitai;

2.7 keisti dalyko programos kursą mokinys gali, jei nereikia laikyti įskaitos, mokslo metų

pradžioje, rugsėjo 1 d.

3. Mokytojas, į kurį mokinys kreipėsi dėl dalyko programos ar kurso keitimo, mokiniui pateikia

klausimus, temas iš to dalyko programos kurso ar dalykų programos kursų skirtumų, su mokiniu susitaria dėl

įskaitos laikymo datos (datų). Įskaitą išlaikius, įrašo įvertinimą į mokinio prašymą, kuris pateikiamas

direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

4. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui:

4.1. parengia direktoriaus įsakymą dėl dalyko programos ar programos kurso keitimo iki pirmos

pusmečio dienos;

4.2. kontroliuoja vidurinio ugdymo mokytojų dienynų įrašų dėl kurso, dalykų pasikeitimo

teisingumą;

4.3mokinio individualiuose ugdymo planuose pažymi pasikeitimus ;

4.4.konsultuoja mokinius, jų tėvus ar globėjus dėl dalyko programos kurso keitimo.

5.Elektroniniame dienyne direktoriaus pavaduotoja ugdymui užpildo Naujo dokumento įvedimo

formą.

6. Klasės vadovas:

6.1. pataria mokiniui dėl dalyko programos ar programos kurso keitimo tikslingumo;

6.2. supažindina mokinį, jo tėvus ar globėjus, su dalyko programos ar programos kurso keitimo

tvarka;

47

6.3 derina ir savo parašu mokinio prašyme patvirtina, kad mokinys mokosi 28 - 32 val. per

savaitę, turi ne daugiau kaip 13 ir ne mažiau kaip 9 dalykus per dvejus mokslo metus. Dėl dalyko programos ar

programos kurso pasikeitimo mokinys negali turėti daugiau kaip 3 „langus" per savaitę, ne daugiau, kaip

septynias pamokas per dieną;

6.4. klasės vadovas mokinių prašymus pateikia direktoriaus pavaduotojai, atsakingai už vidurinio

ugdymo programos įgyvendinimą, likus trims dienoms iki paskutinės pusmečio dienos. Prašymuose, jei

mokinys laikė įskaitą, turi būti įrašytas įskaitos įvertinimas;

6.5. susidarius sudėtingam tvarkaraščio pasikeitimui- derina jį su direktoriaus pavaduotoja.

atsakinga už vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą.

____________________________

48

Priedas Nr.8

SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Socialinės veiklos organizavimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja socialinės veiklos

organizavimą pagrindinio ugdymo klasių mokiniams Vydmantų vidurinėje mokykloje.

2. Socialinė veikla yra privaloma bendrojo pagrindinio ugdymo dalis. Ji vykdoma ugdymo

proceso , skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei praktinei veiklai metu.Socialinė

veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės projektais, vietos bendruomene,

kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir yra įtraukiama į mokyklos veiklos planą.

3.Organizuojant socialinę veiklą, atsižvelgiama į mokinnių amžiaus tarpsnių ypatumus.

II. SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

4. Socialinei veiklai organizuoti ir koordinuoti mokyklos direktoriaus įsakymu mokslo

metams sudaroma darbo grupė ( toliau- Grupė) iš iniciatyvių mokytojų.

5. Grupė numato pagrindines socialinės veiklos kryptis mokslo metams (darbinė, ekologinė,

projektinė ir kitokia ) atsižvelgdama į mokyklos vykdomus projektus ir vietos bendruomenės poreikius.

6. Grupė, bendradarbiaudama su klasių vadovais, iki rugsėjo 15 dienos parengia ir pateikia

mokyklos direktoriui tvirtinti socialinės veiklos atlikimo plano projektą, kuriame numatomas veiklos

turinys, skiriamos valandos, atlikimo data, proceso ir rezultatų įvertinimas,atsakingi asmenys (klasių

vadovai, mokytojai, mokiniai ).

7. Už socialinės veiklos organizavimą atsakingas klasės vadovas, jis veda socialinės veiklos

atlikimo apskaitą dienyne.

8.Socialinės veiklos dienų ir valandų kiekį mokiniams kiekvienais mokslo metais nustato

mokyklos taryba.

9. Siūlomos socialinės veiklos kryptys

9.1. Mokyklos teritorijos priežiūra;

9.2. Kabinetų, kitų mokyklos patalpų prižiūra;

9.3. Scenografijų ruošimas, salės apipavidalinimas;

9.4. Mokyklos inventoriaus smulkus remontas;

9.5. Mokyklos gėlynų, želdinių priežiūra;

9.6. Mokyklos parkelio tvarkymas;

49

9.7. Dalyvavimas projektuose (Snaigė , Sniego gniūžtė ir kituose );

9.8. Dalyvavimas savivaldos veikloje;

9.9. Kultūrinių renginių organizavimas;

9.10. Gerumo ir labdaros akcijų organizavimas;

9.11. Pagalba draugui, turinčim mokymosi sunkumų;

9.12. Darbas mokyklos bibliotekoje;

9.13. Dalyvavimas Vydmantų bendruomenės organizuojamuose renginiuose;

9.14. Dalyvavimas koncertinėse programose.

______________________________

50

Priedas Nr.9

VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS

PAŽINTINĖS IR KULTŪRINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

2013-2014 MOKSLO METAIS

1-4 klasės, 10 dienų

Dienų

skaičius Data Veikla

1 2013-09-02 Mokslo ir žinių diena

1 2013-10-03 Piešimas ant asfalto Mokytojo dienai

1 2013-10-25 Rudenėlio šventė

1 2013-09-23-27 Pažintinės kelionės po Vydmantus, Palangos, Kretingos

regioną

1 2013-12-20 Kalėdiniai renginiai

1 2014-03-14 Knygos ir skaitymo diena

1 2014-04-11 Seikatingumo diena

2 2014-05-26-30 Pažintinės kelionės, išvykos

1 Mokyklos poreikiams

5-10 klasės, 5 dienos

Dienų



1 2013-10-20-23 Veikla, susijusi su karjeros planavimu


1 2014-04-28-30 Socialinė veikla

1 2014-06-02-06 Ekskursijos, išvykos po Lietuvą

11-12 klasės, 3 dienos

Dienų




1 2014-03-28 Civilinės saugos ir prišgaisrinės saugos mokymai

51

Priedas Nr.10

PATVIRTINTA

Vydmantų vidurinės mokyklos

2012 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus

įsakymu Nr. V-50

KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS NEFORMALIOJO VAIKŲ

ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO TVARKA


1. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų

švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. V-554 .

2. Neformaliojo švietimo veikla yra skirta meninę, sportinę, mokslinę, technologinę,

socialinę, ekonominę ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms ir

profesinėms kompetencijoms ugdyti.

3.Neformaliojo švietimo būreliai, studijos, klubai ir kt. neprivalomi ir laisvai pasirenkami.

II. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Neformaliojo vaikų švietimo tikslas Ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu,

sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.

Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:

1.Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;

2. Ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, orumą, pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį

į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;

3.Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;

4. Spręsti socialinės integracijos problemas mažiau galimybių turinčių ( esančių iš

kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių),

ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių

problemų sprendimas.

III. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO KRITERIJAI

Skirstant neformaliojo ugdymo valandas atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

Mokinių poreikius ir polinkius.

Mokytojų sugebėjimą organizuoti tą ar kitą popamokinę veiklą.

Bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planų reikalavimus.

Mokinių krepšeliui skirtas lėšas.

Mokyklos ugdymo planą, skiriamų valandų skaičių.

IV. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

1.Neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių mokykloje apsprendžia klasių komplektų

skaičius, steigėjo nustatytos sąlygos ir reikalavimai, turimos mokinių krepšelio lėšos ar skirti

biudžetiniai asignavimai, neformaliojo vaikų švietimo organizavimo mokykloje tradicijos ir

tikslingumas, mokinių poreikiai, mokyklos galimybės (specialistai, patalpos, materialinė bazė).

52

2.Iki rugsėjo 2 d. neformaliojo vaikų švietimo vadovai pateikia siūlomų būrelių veiklos

projektus mokslo metams su trumpu veiklos aprašymu (anotacija), būrelio tikslus, uždavinius, valandų

skaičių, siekiamą rezultatą.

3.Nuo rugsėjo 2 dienos pavaduotoja neformaliajam ugdymui informuoja mokinius apie

planuojamus neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus ( siūlomų būrelių vizitiniai lapai kabinami

stenduose arba organizuojama mugė).

4.Neformaliojo vaikų švietimo būreliai organizuojami/skiriami pagal užsirašiusių mokinių

skaičių:

4.1. Siūlomo būrelio veiklos projektas atmetamas, nesurinkus minimalaus mokinių

skaičiaus;

4.2.Neformaliojo vaikų švietimo būrelio sąraše mokinių turi būti ne mažiau negu steigėjo

patvirtintas skaičius (8 mokiniai)

5.Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų vadovai:

5.1. iki rugsėjo 5 d. supažindina mokinius su neformaliojo vaikų švietimo programomis.

5.2. iki rugsėjo 10 d. teikia direktoriui tvirtinti neformaliojo vaikų švietimo veiklos

programas.

6.Neformaliojo vaikų švietimo valandos gali būti skiriamos:

6.1. mokinių saviraiškai ir laisvalaikiui;

6.2. kryptingam meniniam ugdymui ( muzikos, šokio, dramos, dailės kryptys);

6.3. kūno kultūrai ir sportui;

6.4. sveikos gyvensenos propagavimui;

6.5. gamtosauginei ir turistinei veiklai;

6.6. etninei kultūrai ir pilietiniam ugdymui;

6.7 techninei kūrybai bei technologijoms;

6.8. socialiniams bei komunikaciniams gebėjimams ugdyti (jaunieji lyderiai, savivalda,

projektai);

6.9. žalingų įpročių ir kvaišalų prevencijai;

6.10. kitai veiklai.

7.Neformaliojo vaikų švietimo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams,

pagilinto dalykų mokymo programoms.

8. Mokyklos tarybai bei profsąjungai pritarus, neformaliojo vaikų švietimo valandos

paskirstomos, atsižvelgiant į popamokinių užsiėmimų tradicijas ir tikslingumą bei mokinių

pageidavimus, turimas mokinio krepšelio lėšas.

9.Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos ir neformaliojo vaikų švietimo

programos tvirtinamos mokyklos direktoriaus įsakymu.

10.Neformaliojo vaikų švietimo veiklos fiksuojamas elektroniniame dienyne, laikantis

visų dienyno pildymo reikalavimų ir metų pabaigoje ataskaitos atiduodamos į archyvą.

11. Apie darbo laiką ir vietą neformaliojo vaikų švietimo būrelio vadovas informuoja

direktoriaus pavaduotoją neformaliajam ugdymui ir mokinius.

12.Neformaliojo vaikų švietimo būrelių vadovai sudarydami užsiėmimų tvarkaraščius.

atsižvelgia į mokinių pageidavimus.

13.Sudaromas visų būrelių veiklos tvarkaraštis, kurį tvirtina mokyklos direktorius.

14.Neformaliojo vaikų švietimo būrelio vadovas užtikrina mokinių saugumą užsiėmimų

metu: metų pradžioje ir keičiantis veiklos pobūdžiui pildo ,,Saugos instruktažus“.

15. Neformaliojo vaikų švietimo veiklą, elektroninio dienyno priežiūrą vykdo direktoriaus

pavaduotoja neformaliajam ugdymui.

53

V. ATSISKAITYMAS UŽ NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO BŪRELIO

VEIKLĄ

1.Būrelių vadovai pasiekimus parodo organizuodami parodas, koncertus, dalyvaudami

įvairiuose mokyklos ir bendruomenės renginiuose, šventėse, varžybose, konkursuose.

2. Už aktyvią veiklą mokiniai:

2.1. Skatinami mokyklos padėkos raštais.

2.2. Labiausiai mokyklos popamokinėje veikloje pasižymėję abiturientai įrašomi į

mokyklos Garbės knygą.

3. Mokslo metų pabaigoje neformaliojo vaikų švietimo būrelio vadovas direktoriaus

pavaduotojai neformaliajam ugdymui pateikia ataskaitą apie būrelio veiklą.

________________________________

KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS …įsakymu Nr.V- 84 KRETINGOS RAJONO ... Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,

Documents