Jaunesniųjų skautų vadovo knyga.
3 skyrius. Simbolika.
Interamerican scout office. Lietuvos skautija.
Iš anglų kalbos vertė Eglė Verseckaitė
Nuotraukos autorius Kristupas Mileris.
2 | P u s l a p i s
Fantastinis pasaulis – grupės gyvenimo gaujoje
įkvėpimo šaltinis
Draugovės aplinka, kurią aptarėme ankstesniame skyriuje, kuriama fantazijomis,
kurios yra artimos vaikų mąstymo būdui. Taip pateikta skautybės idėja vaikams yra
lengvai suprantama.
Mes žaidžiame.
7 – 11 metų vaikai yra kūrybingi ir lakios vaizduotės. Jie įsivaizduoja esą įvairūs veikėjai
– susigalvoti, istoriniai, televizijos ar kasdieninio gyvenimo personažai. Tačiau šiame
amžiuje magiškas ankstesniųjų metų mąstymas jau pradeda nykti – dabar vaikai
žaidžia, įsivaizduodami esą herojai ar gyvūnai, bet jau puikiai suvokia, kad iš tikrųjų
jais nėra ir kad tai tik žaidimas
Skautybės idėja, susieta su fantastinio pasaulio veikėjais, tampa daug patrauklesnė ir
efektyvesnė. Tai ne fantazijos priešpastatymas realybei, o tam tikro elgesio
pasiūlymas ir visuomenės modelio pateikimas per simbolius ir veikėjus. Vaikams tai
lengviau suvokiama nei idėjos ir koncepcijos.
Fantazijų ir simbolių idėjos pasirinktos iš Radjardo Kiplingo apysakos „Džiunglių
knyga”, kuri buvo išleista ir tapo bestseleriu dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Autoriui
sutikus, Robertas Baden-Powell’is pasirinko šią knygą jaunesniųjų skautų programos
pagrindu. Manome, kad ir šiandien džiunglių gyventojai užburia ir įkvepia vaikus
nuotykiams.
Indijos džiunglių gilumoje, kur niekada
nebuvo įžengusi žmogaus koja, gyvena
vilkų gauja Sioni. Vilkai vadina save
laisvaisiais džiunglių gyventojais. Jie yra
laisvi, nes turi gaujos gyvenimo įstatymus,
senus kaip džiunglės ir išmintingus kaip
pati gamta. Šių įstatymų tvirtai laikosi visi
gaujos nariai.
Gaujai vadovauja didelis pilkas vienišas
vilkas Akela, kuris veda gaują į medžioklę ir
saugiai parveda ją namo. Visi vilkai jo
klauso ir gerbia, nes žino, kad gaujos vadas
3 | P u s l a p i s
atstovauja įstatymui, kurio laikymasis buria vilkus į gaują ir užtikrina jų – laisvųjų
džiunglių gyventojų – orumą. Kiti džiunglių gyventojai gerbia vilkus dėl jų solidarumo,
teisingumo ir sąžiningumo.
Netoli gaujai priklausančių kalvų, seno apleisto miesto ir tvirtovės griuvėsiuose, yra
banderlogų, beždžionių gaujos, buveinė. Banderlogai visą laiką šokinėja medžiuose,
plepa, rėkauja, mėtosi įvairiais daiktais ir kenkia aplinkiniams. Beždžionės garsėja tik
kaip bendruomenė be jokių įstatymų – visiškai chaotiška ir betikslė, ypač lyginant su
padoriais ir kilniais vilkais, laisvaisiais gyventojais.
Kalvose esančiame urve gyvena viena vilkų
šeima: tėvas, motina Rakša ir keturi maži
vilkiukai. Vieną dieną į jų urvą užklydo mažas
žmonių vaikas, pasiklydęs džiunglėse ir
persekiojamas tigro Šerchano, kuris jį laikė savo
grobiu. Rakša apgynė vaiką nuo Šerchano
palydovo šakalo Tabako, visur sekiojančio paskui
tigrą ir mintančio jo grobio likučiais. Rakša
priėmė žmonių vaiką į šeimą kaip savą ir
pavadino jį Maugliu, arba „varliūkščiu”, nes jo
oda nebuvo apaugusi plaukais. Atėjus laikui,
vilkė pristatė savo vaikus ir Mauglį gaujai.
Per kiekvieną pilnatį gauja susirenka prie
Pasitarimų uolos, ant kurios viršūnės tupi gaujos vadas. Suaugę vilkai per „apžiūrą”
parodo savo vaikus gaujai, kad visi kiti pažinotų ir gintų juos, kol tie suaugs ir galės
patys medžioti. Bet su Maugliu lengva nebuvo. Nors Akela buvo linkęs pritarti, kiti
vilkai, Šerchano kurstomi, nenorėjo jo priimti į gaują. Iš dalies todėl, kad vilkai nebuvo
pratę turėti kokių nors reikalų su žmonėmis ir jų vaikais, o iš dalies todėl, kad visiems
buvo žinoma, jog tigras reikalavo atiduoti žmonių vaiką jam.
Džiunglių įstatymas reikalauja, kad kilus ginčui dėl vilkiuko priėmimo į gaują, jį turi
užtarti mažiausiai du gaujos nariai, bet ne jo tėvai. Pirmasis Mauglį užtarė rudasis lokys
4 | P u s l a p i s
Balu, kuriam vieninteliam ne vilkui
buvo leidžiama dalyvauti Taryboje, nes
jis mokė mažus vilkiukus. Bet niekas
daugiau nenorėjo pasekti jo pavyzdžiu.
Tačiau džiunglių įstatymas taip pat
teigia, kad vilkiuko gyvybę galima
išpirkti, o tai gali padaryti bet kas,
nebūtinai vilkas. Todėl juodoji pantera
Bagyra, kuri stebėjo pasitarimą,
paprašė leidimo kalbėti ir pasiūlė ką tik
sumedžiotą bulių mainais už Mauglio
gyvybę. Vilkai su šiuo pasiūlymu mielai
sutiko.
Nuo tada Mauglis laimingai augo
džiunglėse kaip vilkas, Bagyros globojamas ir griežto, bet mylinčio Balu mokomas.
Bagyra jį mokė medžioklės įgūdžių, kaip tyliai ir greitai judėti džiunglėse, kaip išgirsti
visus džiunglių garsus. Tačiau ji taip globojo ir lepino Mauglį, kad jei ne Balu, jis būtų
virtęs nerūpestingu ir sugadintu vaiku.
Balu mokė Mauglį, kaip taikiai gyventi su kitais, mokė džiunglių įstatymų, taip pat
slaptažodžių, kurie reikalingi prašant pagalbos ir kurie apsaugo nuo kitų džiunglių
gyventojų užpuolimo. Griežtas ir
nevikrus, bet visų už išmintį gerbiamas
ir nieko nenuskriaudęs lokys buvo visų
vertybių, būtinų augant džiunglėse,
šaltinis.
Balu ir Bagyra kartu užaugino Mauglį –
pilnateisį džiunglių gyventoją, vikrų ir
stiprų kaip žvėrį, protingą ir išmintingą
kaip žmogų.
Bet Bagyra ir Balu nebuvo vieninteliai
Mauglio draugai. Ka, senas 9 metrų
ilgio pitonas, visada turintis gerų
minčių ir vertingų patarimų, mokė
Mauglį atidžiai ir protingai planuoti
puolimus ir gynybą.
5 | P u s l a p i s
Kai mirė Mauglio patėviai vilkai, vienišas vilkas Akela jam atstojo abu tėvus. Tai Akela
pasakė Maugliui, kad šis niekada nenustos būti žmogumi ir kažkada turės sugrįžti pas
žmones. Rakšos vaikai – keturi vilkai – visą gyvenimą liko ištikimi Mauglio palydovai
šiam gyvenant Sioni kalvose.
Mauglis džiunglėse patyrė daugybę nuotykių. Jis buvo pagrobtas banderlogų, kol
Bagyra, Balu ir Ka po įtemptos kovos neišvadavo jo iš nelaisvės. Jis išgyveno baisią
sausrą, kurios metu senas išmintingas dramblys Hatis papasakojo jam, kodėl
Šerchanas yra toks piktas. Pagaliau Mauglis nugalėjo tigrą, įviliojęs jį į siaurą tarpeklį
ir užsiundęs bandą buivolų, kurie ir sutrypė Šerchaną.
Patraukli bei verčianti susimąstyti istorija apie tai, kaip Mauglis su Bagyra surado
„geležinį dantį”. Taip pat būta žiauraus mūšio su raudonaisiais šunimis; Mauglis įviliojo
šunis į laukinių juodųjų bičių spiečių, o paskui kartu su Ka likusius šunis nuplukdė
Vaingangos upe žemyn, kur juos sutiko Sioni vilkai ir po ilgo mūšio visiems laikams
atsikratė raudonųjų šunų keliamos grėsmės.
Nepamirštamas ir epizodas, kai Mauglis pagaliau grįžo
pas žmones ir surado savo motiną, kuri jo neteko prieš
tiek daug metų. Ypač jaudinantis yra pasakojimas, kaip
septyniolikmetis Mauglis atsisveikino su savo draugais
ir paliko džiungles, kaip kad buvo lemta ir kaip Akela
jam buvo išpranašavęs.
Pasakojimą apie laisvuosius džiunglių gyventojus
papildo kitos „Džiunglių knygos” istorijos.
Be pristatyto pasakojimo apie Sioni būrį, išsamesnį simbolinės struktūros vaizdą,
skyrius padeda susidaryti vaizdui ir apie kitas „Džiunglių knygos” istorijas.
Tarp jų yra Riki-Tiki-Tavi, mielo ir draugiško mangusto, istorija. Šis mangustas drąsiai,
visomis savo jėgomis gynė vaiką ir jo šeimą nuo poros nuodingų juodųjų kobrų. Su
jomis susikovė ir nugalėjo. Šis kvapą gniaužiantis epizodas skaitytojams kelia
susižavėjimą.
Taip pat reikėtų paminėti Kotiką, mažą baltą ruonį, kuris leidžiasi į ilgą kelionę per
Ramųjį vandenyną ieškoti medžiotojams nepasiekiamų paplūdimių. Grįžus į Arktiką
6 | P u s l a p i s
jam prireikia didelio ryžto ir ištvermės, kad įtikintų abejingus ruonius pakeisti savo
gyvenimą ir vykti į naujas žemes, imasi raginti juos ginti savo teises.
Džiunglių knygoje yra daug kitų žavių istorijų. Jei visą šią knygą perskaitysite, tikrai
nustebinsite vaikus įdomiais pasakojimais.
Kodėl istorija apie laisvuosius džiunglių gyventojus
buvo pasirinkta atmosferai draugovėje kurti?
„Džiunglių knyga” – literatūros paveldo dalis. Grožinė literatūra dažnai pasitelkia
siužeto linijas bei gyvūnų charakterius moralinėms idėjoms reikšti. Įdomios istorijos ir
didelė knygoje esančių elgesio modelių bei socialinių santykių įvairovė lėmė, kad
knygos žavesys laikui bėgant neišblėso. Ji ir dabar yra vertinga priemonė planuojant
žaidimus ir stiprinant vaikų įsitikinimus.
7 – 11 metų vaikai palaipsniui perima savo tėvų ir visuomenės vertybes bei elgesio
modelius. Šios vertybės yra perteikiamos įvairiais būdais, kurie, be abejonių, yra daug
patrauklesni ir lengviau suprantami, jei siejami su istorijos veikėjų charakteriais, su
kuriais vaikai gali save tapatinti. Pavyzdžiui, daug lengviau suaugusiajam ir kur kas
įdomiau vaikui yra inscenizuoti džiunglių sceną, kurioje išgyvenama veikėjų ištikimybė
ir rūpinimasis vieni kitais, negu ilgai šnekėti apie šiuos dalykus, vartojant abstrakčius
apibrėžimus.
Šioje knygoje R. Kiplingas gilų
žmogaus ir žmonių visuomenės
pažinimą naudoja kritiškai
analizuodamas savo epochos
visuomenę. Daugelį paplitusių
elgesio tipų jis projektuoja į savo
sukurtus herojus.
Žinoma, ši knyga nėra
suaugusiems, tačiau tik jie, gerai
įsidėmėję šią apysaką, galės
papasakoti vaikams daug istorijų.
7 | P u s l a p i s
Laisvųjų džiunglių gyventojų istorija perteikia daug
vertybių ir elgesio modelių, kuriuos galime priimti arba
atmesti.
Be abejo, tikrovėje vilkai, beždžionės ir kiti gyvūnai nepanašūs į R. Kiplingo
sukurtuosius, tačiau R. Kiplingo gyvūnai yra simboliai, padedantys pasiekti vaiko sielą.
Pavyzdžiui, simboliai mums parodo kontrastą tarp dviejų labai skirtingo gyvenimo
būdo žmonių, besilaikančių skirtingų požiūrių, dažnai pasitaikančių mūsų
visuomenėje, ir mes turime nuspręsti, priimti juos ar atmesti.
Sioni yra visuomenė, džiunglėse gerai žinoma dėl savo organizuotumo. Priešingai nei
beždžionės, kurios gyvena be įstatymų, vilkai sudaro visuomenę, paremtą
priklausomybe būriui ir įstatymų laikymusi. Jie už tai yra kitų gerbiami. Be tvarkos, be
ištikimybės ir įsipareigojimų, be aiškių tikslų ir be pasiryžimo tuos tikslus pasiekti nėra
ir laisvės, tėra tik chaosas.
Banderlogai yra kitokie: jie gyvena
medžiuose, visus kritikuoja, bet
patys nieko nedaro, jie kelia
triukšmą, kursto intrigas, bet
niekada neprisiima atsakomybės ir
nesiaukoja bendram labui.
Būdamas gaujoje ir laikydamasis
įstatymų, mažasis Mauglis mokosi
būti laisvas tarp vilkų. Senų vilkų
išmintis ir gerumas moko jį pažinti,
kurie pavyzdžiai yra verti
pamėgdžiojimo. Taip pat jis mokosi
būti atidus ir stengiasi netapti kvailu kaip banderlogas ar piktu kaip Šerchanas.
Kiekviena istorija, kurią vilkiukų draugovė išgirsta ar suvaidina, jiems yra nauja
pamoka, ir kiekvienoje istorijoje veikėjai turi tam tikrų vertybių bei požiūrių, kurie
egzistuoja ir mūsų kasdienybėje. Visada bus Tabako (veidmainystė, padlaižiavimas,
bailumas), Šerchano (klastingumas, valdingumas, žiaurumas), banderlogų
(nedisciplinuotumas, neatsakingumas, neapgalvotumas), Buldu (tuštybė,
akiplėšiškumas, pasipūtimas) „vertybių” pavyzdžių. Tačiau „Džiunglių knyga” taip pat
Kiekvienas džiunglių gyventojas vaizduoja
skirtingą charakterį. Bet juk lokiai ir panteros nėra
panašūs į Balu ir Bagyrą. Su gyvūnais susieti būdo
bruožai yra žmogiški. Vėliau, kai kalbėsime apie tai,
kaip kai kurie gyvūnai simbolizuoja tam tikras
vystymosi sritis, omenyje turėsime ne tikroviškas
panteras, lokius ar smauglius, o būtent gyvūnus –
personažus iš „Džiunglių knygos”.
8 | P u s l a p i s
mums pateikia ir kitokių pavyzdžių: Balu išmintis, mandagumas, gerumas, griežtumas,
Bagyros įžvalgumas, vikrumas, meistriškumas, pastabumas, švelnumas, Akelos drąsa,
ryžtingumas, patirtis, sąžiningumas, autoritetas, Ka išmintis, patirtis, sąmojingumas,
Hati jėga, žinios, Rakšos narsa, švelnumas.
Apysakoje taip pat matome, kad žvėrys priklauso įvairioms visuomeninėms grupėms
ir organizacijoms: „būriui”, „gyventojams” ar „būrio priešams”. Taip pat istorijoje yra
kelios vietovės, kuriose žvėrys veikia. Tai Sioni kalvos, Šaltieji urvai, Pasitarimų uola,
Vaingangos upė, medžiotojų kaimas ir daug kitų. Nuolatinis veikėjų ir jų grupių
bendravimas skirtingose vietose suteikia istorijai vientisumo, kuris leidžia ją pastoviai
atkurti, pateikti vaikams vis naujas situacijas, susietas tarpusavyje bendra tema.
Kaip naudoti simboliką grupės gyvenimui draugovėje
praturtinti?
Simbolinė Sioni būrio aplinka vilkiukų draugovėje
Džiunglėse vilkų gauja turi vadą Akelą. Ir skautų draugovė
turi vadovus, kurie lydi vaikus jų kelionėje po atradimų
pasaulį.
Kaip Sioni kalvose vilkų gauja renkasi prie Pasitarimų
uolos, taip jaunesniųjų skautų draugovė reguliariai
renkasi į gaujos tarybą aptarti įvairių svarbių reikalų. Taip
mokomasi demokratijos.
Vilkiukai lieka draugovėje tol, kol išmoksta „medžioti
savarankiškai”, kol perpranta skautiškus principus, visai
kaip vilkai džiunglių įstatymus.
Šio fantastinio pasaulio perkėlimas į realybę draugovės gyvenime pasireiškia ir
daugeliu kitų aspektų, su kuriais susipažinsime įvairiose šios knygos dalyse.
Pastovios nuorodos į džiunglių istorijos epizodus
Draugovėje džiunglių istoriją mes prisimename įvairiais būdais: pasakodami istorijas,
šokdami, persirengdami, piešdami ir kitaip. Labai svarbu, kad vaikai šių užsiėmimų
metu vaidintų pagrindinį vaidmenį ir nebūtų pasyvūs žiūrovai. Taip džiunglių
9 | P u s l a p i s
pasakojimai atgyja linksmai, patraukdami vaikų mintis ir vaizduotę. Tai vienintelis
būdas vaikams patirti, kad jie iš tikrųjų pažįsta Ka, Balu, Bagyrą ir kitus laisvuosius
gyventojus.
Todėl yra svarbu, kad vadovai gerai žinotų šiuos veikėjus. Tik dažnai ir atidžiai
skaitydami „Džiunglių knygą”, įsiminsite detales, kurios yra svarbios išryškinant
vaikams tam tikras vertybes ar elgesio modelius.
Bet vien skaityti neužtenka. Labai svarbu, kad mokėtumėte motyvuotai pasakoti
istorijas. Jaunesniųjų skautų vadovai turi būti puikūs pasakotojai. Jei jūs pasitelkiate
savo vaizduotę, tai ir vaikai pasitelks savąją.
Kai mes pasakojame istoriją vaikui, jis įsivaizduoja esąs herojus ir daro tą patį, ką ir
veikėjas: stengiasi būti drąsus ir įveikti visas kliūtis. Vaikas yra istorijoje gyvenantis
veikėjas, ir istorija gyvena jo vaizduotėje dar ilgai po to, galbūt visą gyvenimą. Taip
pasakojimo veikėjai atlieka savo užduotį: įdiegia vaikams tam tikras vertybes ar
elgesio normas ir atmeta kitas.
Vardai ir simboliai
Kaip matėme, simbolinis perkėlimas ir nuolatinis įvykių džiunglėse priminimas sukuria
daug vardų ir simbolių, kurie nuolatos lydi vaikus draugovės gyvenime, kaip antai:
vilkiukas, gauja, Raudonoji gėlelė (stovyklos laužas), šūkis, būklas ir t.t. Be šių, iš Sioni
istorijos paimtų vardų ir simbolių, yra ir kitų, susijusių su skautiškomis tradicijomis, –
tai uniforma, dainos, vėliava, draugovės metraštis.
Pasiaiškinkime šiuos pavadinimus ir simbolius detaliau.
Vilkiukai... gauja
Berniukai ir mergaitės, kurie sudaro jaunesniųjų skautų vienetą, vadinami vilkiukais,
t.y. vilkų jaunikliais, dar tik žengiančiais pirmuosius žingsnius į laisvųjų džiunglių
gyvenimą. Kaip jau matėme, iš tikrųjų jie nelaiko savęs gyvūnais nei elgiasi kaip
gyvūnai, tačiau atlieka jų rolę būdami grupėje, kuri yra organizuota ir turi savo
skiriamuosius ženklus bei simbolius.
Draugovė, kurią jie visi sudaro, vadinama gauja. Tai vaikų visuomenė, kuri, kaip ir
vilkai, nusprendė gyventi pagal bendrus įstatymus ir kurioje kiekvienas yra svarbus.
Draugovės stiprybė yra ta, kad visi jos nariai dirba kaip grupė, kuri priima sprendimus,
10 | P u s l a p i s
kurioje klausomasi, dalijamasi, visi gerbiami, padedama vienas kitam – tiesiog vaikai
kartu auga ir mokosi.
Gauja turi vadovą, kuris padeda draugovei sėkmingai gyvuoti. Lygiai kaip Akela,
vilkiukų vadovas ir jo padėjėjas dėl savo sugebėjimų ir patirties yra nusipelnę laisvųjų
džiunglių gyventojų pagarbos. Jie dalijasi savo patirtimi, prieš nuspręsdami išklauso
kiekvieną ir priima sprendimus tik įsitikinę, kad jie neprieštarauja įstatymams.
Draugovės pavadinimas jos nariams taip pat yra svarbus. Jis gali būti susijęs su laisvųjų
džiunglių gyventojų istorija arba su pačios skautiškos grupės aplinka. Pavadinimas turi
būti ypač patrauklus, jis padeda vaikams suvokti save kaip draugovės narius.
Būklas
Gauja gyvena būkle, vilkų slėptuvėje, kurioje vaikai susirenka planuoti savo
„medžioklių” ir pasidalinti viskuo, kas kasdieniška ir kas neįprasta. Būklas yra nuosava
draugovės vieta, kurią vaikai papuošia kaip nori.
Draugovei reikia vietos, kur ji galėtų įrengti
savo būklą. Jei tai dėl finansinių ar kitų
priežasčių neįmanoma, derėtų atrasti nors
kampelį atributikai, kuri simbolizuoja gaujos
gyvenimą ir įrangai susidėti.
Žinoma, draugovės vadovų komanda turi
padaryti viską, kad gauja turėtų savo būklą. O
vilkiukai, vadovų padedami, turi ten palaikyti
tvarką.
Pasisveikinimas
„Džiunglių knygoje” yra žodžiai: „Mudu
esame vieno kraujo – tu ir aš”. Jais žvėrys dėkoja vieni kitiems ir globoja vieni kitus.
Panašiai sveikinasi ir atpažįsta vieni kitus beveik viso pasaulio vilkiukai, jie iškelia
rodomąjį ir didįjį pirštus, kurie primena stačias vilkų ausis, o mažąjį ir bevardį
prispaudžia prie delno, prilaikydami juos nykščiu.
Kartu su šiuo pasisveikinimu vilkiukai dažnai vieni kitiems paduoda kairę ranką. Šį
paprotį įvedė R. Baden-Powell’is po to, kai Afrikoje sutiko Ašanti gentį. Gentainiai šį
pasisveikinimą laikė pasitikėjimo simboliu, nes prieš paduodami kairę ranką, jie
turėdavo padėti skydą.
Ši simbolika yra tik priemonė,
paįvairinanti grupės gyvenimą ir
padedanti siekti tam tikrų ugdymo tikslų.
Tačiau nereikėtų ir simbolių, ir uniformos
pernelyg sureikšminti, kad jie nevirstų
savotišku ritualu, kad nebūtų supainioti
tikslai ir priemonės, o draugovė
nepamirštų tikrųjų savo uždavinių.
11 | P u s l a p i s
Uniforma
Ši simbolika yra tik priemonė, paįvairinanti grupės gyvenimą ir padedanti siekti tam
tikrų ugdymo tikslų. Tačiau nereikėtų ir simbolių, ir uniformos pernelyg sureikšminti,
kad jie nevirstų savotišku ritualu, kad nebūtų supainioti tikslai ir priemonės, o
draugovė nepamirštų tikrųjų savo uždavinių.
Uniforma susideda iš tam tikrų ženklų, kaip
antai: kaklaraiščio, lelijėlės ženkliuko,
patyrimo ženklelių.
Kaklaraištis yra oranžinės spalvos trikampis,
rišamas ant kaklo. Tai skiriamasis skautų
ženklas nuo pat skautybės pradžios. Jis ne tik
uniformos dalis, esama ir daugybė praktinio
panaudojimo būdų.
Lelijėlės atvaizdas senoviniuose
žemėlapiuose atstodavo kompaso rodyklę,
rodančią šiaurę. R. Baden-Powell’io žodžiais
tariant, ji simbolizuoja gėrio kelią, kuriuo
turėtų sekti visi skautai.
Trys patyrimo ženkleliai yra suteikiami vienas po kito ir simbolizuoja vaiko padarytą
pažangą. Taip pat esama specialybių ženklelių, kurie rodo vaiko įgytas specialybes –
specifines vienos srities žinias.
Laisvųjų džiunglių gyventojų istorijos pagrindu kuriami simboliai bei viso to siejimas
su draugove sudaro patrauklią aplinką, kuri kvepia ir praturtina grupės gyvenimą.
Tačiau ne vien tai yra draugovės gyvenimas. Ši simbolinė aplinka tėra vienas iš kelių
skautiško metodo elementų, kurie buvo apžvelgti.
Patyrimo ženklelių komplektas
Uniforma yra aprašyta Lietuvos skautijos uniformos nuostatuose, kuriuos rasite čia:
http://skautai.lt/nuostatai/index.php?action=n18
Raudonoji gėlelė – laužas
Raudonoji gėlelė yra ugnies šventė, puikus laikas šokiams ir dainoms aplink stovyklinį
laužą. Tai tinkama proga atsiskleisti vilkiukų saviraiškai ir artistiniams talentams.
12 | P u s l a p i s
Šis pavadinimas kilęs iš „Džiunglių knygos” epizodo, kur Mauglis leidžiasi į žmonių
kaimą ieškoti ugnies – vienintelės priemonės, galinčios apginti Akelą nuo Šerchano ir
kitų priešų.
10 skyriuje yra keli patarimai, kaip organizuoti programą prie stovyklos laužo (vesti
laužą).
Didysis šūkis
Vilkų staugimas yra įspūdingas garsas, nuo neatmenamų laikų keliantis baimę,
sumišusią su susižavėjimu. Vilkai kaukimu kviečia susirinkti medžioklės metu
išsisklaidžiusią gaują; taip pat kaukia ir be jokios priežasties, tiesiog džiaugdamiesi
gyvenimu.
Vilkiukai didžiuoju šūkiu kviečia, pripažįsta vieni kitus ir ceremoniniais šūksniais bei
gestais išreiškia buvimo drauge džiaugsmą. Didysis šūkis yra šaukiamas priklausomai
nuo konkrečios draugovės tradicijų.
Draugovės simbolis
Žmonių paprotys savo simboliu pasirinkti kokį nors gyvūną yra labai senas. Tradiciškai
kai kurios draugovės naudoja vilko atvaizdą, simbolizuojantį laisvuosius Sioni
gyventojus. Tai yra draugovės simbolis, kuris daromas ir puošiamas pagal kiekvienos
draugovės papročius.
Draugovės daina
Muzika ir dainos yra svarbi grupės gyvenimo dalis. Vilkiukai mėgsta dainuoti, o dainos
padeda sukurti gaujos atmosferą. Draugovės daina gali tapti bet kuri vilkiukams
patinkanti daina, arba vaikai, padedami vadovų, gali sukurti ir savo dainą.
Draugovės metraštis
Tradiciškai dauguma draugovių veda metraštį, kuriame vaikai aprašo savo
„medžiokles”, nuotykius, įspūdžius ar įklijuoja nuotraukų, piešinių, iškarpų. Tokia
knyga yra puiki galimybė vaikams išreikšti save ir žodinę draugovės tradiciją paversti
rašytine.