Tarptautinės teisės konspektas

Tarptautin vieoji teis

Tarptautin vieoji teis.

Subjektai kitokie nei nacionalins teis. Ji reguliuoja tarptautins bendrijos santykius. Pagrindinis valstybs.

Subjektas - darinys galintis turti tarptautines teises ir pareigas bei galintis ginti savo teises pareikdamas tarptautines pretenzijas. Retai ia skiriamas teisnumas ir veiksnumas nes jis daniausiai neisiskiria laike. Bet kartais taip bna kad subjektas bna teisnus, bet veiksnumas bna paribotas pvz. okupuota valstyb. Yra veiksnumo apribojimas dl kitos valstybs veiksm. (1949m)

Tai valstybs, tarptautins (tarpvyriausybins) organizacijos, tautos kovojanios dl nepriklausomybs, specifiniai valstybinio pobdio vienetai sui generis. Fiziniai asmenys

Valstyb. 1933m konvencijoje (ji regionin Amerikos valstybs) Montevideo dl valstybs teisi ir pareig. Poymiai apibrta teritorija, nuolatiniai gyventojai, vyriausyb (materials poymiai) ir galjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis.(nematerialieji poymiai).

Nuolatiniai gyventojai valstyb visuomens darinys ir be bendruomens valstyb neisivaizduojama. Pilietyb su nuolatiniais gyventojais negali bti tapatinama. Pilietyb valstybingumo idava.

Apibrta teritorija nebtinai tiksliai apibrta bet t.b. teritorinis branduolys. Sien nustatymas tai valstybs steigimo pasekm.(Izraelis iki iol neturi delimituot sien). Teritorijos sudtins dalys sausuma, oras, vandens telkiniai. Sausumos ir vanden teritorija valstybs sien apibrta teritorija eina per tarptautinmis sutartimis nustatytus takus ir toks nustatymas sien tarptautinmis sutartimis delimitacija. Demarkacija ymjimas vietovje.

Valstybs siena per tarptautine sutartimi nustatytus takus einanti linija ir per j einanti vertikali riba atribojanti valstybs jurisdikcijos ribas. Optimizavimo ir kompensavimo metodai taikomi demarkuojant.

Vanden teritorija (teritoriniai vandenys) vidaus vandenys ir teritorin jra. Teritorinje jroje valstybi suverenitetas apribotas nes kit valstybi laivai turi taikaus plaukimo teis. Teritorin jra iki 12 jrmyli matuojama nuo didiausi atoslgi linijos (pas mus nuo kranto). U j nra valstybs teritorija. Ekonomin iskirtin zona gyv ir negyv itekli eksploatavimas kontinentinis elfas nepriklauso teritorijai jros dugnas po vandeniu.

Vidaus vandenys tai pakrani vandenys (kai yra tiesiosios tarp labiausiai atsikiusi tak). Uost vandenys iki linijos jungianios du labiausiai isikiusius technologini rengini takus. Eer ir upi vandenys. Jei yra eeras briama linija tarp krant kur ateina sienos linija, bet bna ir kitaip, tarpukario jo siena Lietuvos pakrante. Jei siena eina upe priklausomai laivybin ar ne. Jei laivybin (tarkim Nemunas) tai siena eina per farvaterio viduriu. O jei nelaivybin tai ups vagos linijas. Per tiltus tai per tilto vidur arba technologin ym.

Oro erdv oro stulpas vir valstybs sausumos ir vanden teritorijos. Riba nenustatyta bet sutariama kad tai emiausia dirbtinio palydovo skriejimo orbitos riba. Per oro erdv nra taikaus skridimo teisi. Visi gali atskristi tik gav leidim, bet kartais tie leidimai bna tarpvalstybinse sutartyse numatyti ir gali skristi tik nustatytais koridoriais.

ems gelms gelms po valstybs teritorija.

Valdia konvencijoje vyriausybe pavadinta. Yra valdios institucijos kurioms keliamos efektyvumo reikalavimas, kad ji galt kontroliuoti valstybs teritorij ir gyventojus. Suverenitetas tautos ir valdios savyb. Vidinis poymis tai kad ji yra vienintel. O iorinis gali bti tarptautiniu subjektu.

Gebjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis (nematerialus poymis). is poymis netinkamai ireiktas j reikia suprasti kaip suverenitet ir nepriklausomyb. iuolaikinje teisje galjimas umegzti poymius su kitomis valstybmis negali bti iskirtinis valstybs poymiu nes yra ir kit subjekt turini i poymi. Pripainimas nra valstybingumo slyga, svarbu kad bt kiti poymiai. Nepriklausomyb ir suverenitetas susij

Nepriklausomyb valstybs valdios galjimas laisvai be sikiimo i iors sprsti vidaus ir usienio politikos klausimus.

Suverenitetas nepriklausomybs idava tai vidinis ir iorinis suverenitetas. Vidinis- valstybs valdios virenyb ir iskirtinumas (ji vienintel). Iorinis nepriklausomumas tarptautiniuose santykiuose. Kartais vietai vidinio kalbama apie teritorin suverenitet sieja j su t.t. teritorija. Reikalinga t.t. teisinis titulas t.y. kad teritorija bt valdoma teistai.

Suverenitetas negali bti absoliutinamas nra visikai laisva valstyb. Ji negali paeidinti tarptautins teiss norm.

Pasaulyje yra tik apie 60 valstybi yra grynai demokratins, be nukrypim.

Suvereniteto ir nepriklausomybs ribas nustato TT normos ir v-bs yra laisvos prisiimti TT pareigojimu stoti tarpt. Org, sudaryti sutartis.

Stojimas ES taip pat nebuvo suvereniteto apribojimas ar atsisakymas. Tiesiog valstyb naudodamasi savo suvereniomis teismis delegavo dal savo suvereniteto, naudodamasi savo suvereniomis teismis.

Atsakomyb tarptautinei bendrijai u naudojamasi savo suvereniomis teismis. Dabar atsiranda pareigos apginti koncepcija. valstybi suvereniteto ir intervencijos komisija 2000m pareng studij responsability to protect. Suvereniteto samprata neatsiejama nuo ti , kad v-b turi utikrinti mogaus teises visiem jos jurisdikcijoje esantiem subjektam. Tarptautin bendri taip pat turi atsakomyb kad bt utikrintos visu teiss.

Tarptautins (nevyriausybins) organizacijos. Po.:

tai valstybi susivienijimas.

steigta tarptautine sutartim ar kita tarptautiniu aktu

Turi tarptautin teisin subjektikum. jis apribotas dalykine sfera ir jis negali turti daugiau teisi ir sipareigojim nei tai reikalinga jos tikslams pasiekti,. Teisi ir pareig apimtis priklauso nuo teisi ir pareig kurias suteikia valstybs.

Nuolatinio pobdio tikslai

Nuolatin struktra.

Karatais sakoma kad tai ivestiniai tarptautins teiss subjektai, jos neturi kit valybms priklausom poymi. Gali bti:

universalios

regionin

pagal narysts pobd:

atviros

udaros (NATO ES)

pagal kompetencijos pobd:

bendros kompetencijos (JT)

dalykins kompetencijos(tarptautin darbo organizacija)

pagal galiojim ir santyk su valstybmis narmis pobd

klasikins

vinacionalins

Tarptautinis raudonojo kryiaus komitetas iimtis. Naudojasi tarptautins organizacijos teismis, bet buvo steigta veicarijos.

Dl nepriklausomybs kovojanios tautos. (palestinieiai). turi bti pripastami tautos siekiai tarptautinje erdvje. Turi bti atstovaujantys taut organ. Palesina turi stebtoj status JT negali priimti sprendim bet turi kitas teises.

Specifiniai (sui generis) valstybinio pobdio vienetai ventasis sostas ir Suverenus Maltos Ordinas. neturi vis valstybs poymi. ventasis sostas suverenus nes tai aukiausia banytin valdia ir jo suvereniteto altinis nra tauta.

Suverenus maltos ordinas veikia kaip nevyriausybin humanitarinio pobdio organizacija. Tai religinio pobdio organizacija ir tradicikai iliko kad jis palaiko santykius su madaug 40 valstybi.

Fiziniai ir juridiniai asmenys. t.t. atvejais ir mogus ir JA g.b. tarptautins teiss subjektu jei irti subjekto apibrim.. Be to t.t. atvejai nustatytais tarptautinse sutartyse mogus gali kreiptis y tarptautin teism.

Galim ir kita pozicija jei btinuoju poymiu laikytumme galjim dalyvauti kuriant TT normas, tai mogus ir JA nebus TT subjektais. Kai nra tada velgiama per valstybs sipareigojim prizm, mogus kaip objektas kuriam t.b. utikrintos t.t. teiss.

TARPTAUTINS TEISS SISTMA

Teiss sistema - vidin struktra. Pagal norm galiojimo sfer TT skirtoma :

bendrj galiojanti teiss norma galiojanti visom valstybm

partikuliariniai tik tt regione galioja

Tradicinis skirstymas:

bendroji dalis. principai ir tt. taikomi visom sritim

Specialioji dalis tarptautins kosmoso normos ir kitos specialios.

Bendroji dalis: (skaidrse). Tarptautin mogaus teisi chartija nra vienas dokumentas. J sudaro 5 dokumentai.

Specialioji dalis

Diplomatin ir konsulin teis

Tarptautini organizacij teis (institucij reikia kad bt bent 3 alys).

......

JUS COGENS

Bendrosios tarptautins teiss imperatyvins normos. Svoka pirm kart suformuluota Vienos konvencijoje 1969 tai bendrosios TT teiss imperatyvin norma kuri visa tarptautin valstybi bendrija pripasta kaip norm nuo kurios neleidiama nukrypti ir kuri gali bti pakeista tik tokio pat pobdio norma.

Tai paprotins normos.

Taip pat yra nustatomas ERGA OMNES sipareigojimas t.y. visai tarptautinei bendrijai. Bet ne visos normos nustatanios ERGA OMNES pareigojimus yra JUS COGENS normos.

Kadangi jus cogens normomis nustatomi erga omnes sipareigojimai visa tarptautin bendrija gali laikyti save nukentjusia ir lyg ji visa turt teis reaguoti. Tai pat sutartys prietaraujanios Jus cogens yra niekins negalioja nuo pat sudarymo momento.

JUS COGENS norm sraas egzistuoja doktrinoje bet nra sutartyje kad teis galt pltotis. Doktrinoje yra rys. Sra sudar ta pati tarptautins teiss komisija aikindama Vienos konvencij.

jgos ir grasinimo draudimas

taut apsisprendimo laisv

pagrindins mogaus teiss ir laisvs (genocid, kankinim, diskriminacijos draudimas)

humanitarins teiss principai (karo nusikaltim draudimas)

diplomatin nelieiamyb, masinio atmosferos ir jr terimo draudimas.

Jus cogens norm paeidimai tarptautiniai nusikaltimai. O kiti paeidimai tarptautiniai deliktai.

Tarptautins teiss ir morals santykis.

Doktrinos aikinanios teiss ir morals santyk prigimtins teiss doktrina ir teisinis pozityvizmas

Prigimtins teiss doktrina pirmoji. Kildina teise ne i valstybs o i mogaus prigimties, dievo, visuomens spontanins tvarkos ir pan. Teis niekados nebuvo mogaus irasta, ji kaip taisykli rinkinys atsiradusi visuomenje, nes tik bendr taisykli taikymas daro galima individo egzistavim visuomenje. Prigimtin morals normos, ir morals norm neatitinkanti teis valstybs teis negali bti teise. Taigi pozityvioji teis turi atitikti morals principus ir kitas bendramogikas kategorijas, (Lokas, Ruso, Kantas). i doktrina turjo takos tarpt. Teisei ir ji buvo suprantama kaip universali prigimtin teis ir TT principai kildinami i teisingumo princip , kuri galiojimas universalus ir aminas ir kuriuos atrasti gali tik mogaus smon. Pufendorfas nepripaino nepaprotins kilms TN Kad jos yra TN.

KL kokios morals normos taikomos TT. t.y. ar taikomos tos kurios taikomos individams ar taikomos specifins normos?. Ankstyvieji tarptautininkai neskyr universalios morals nuo individualios morals. (Kantas taut gamtika padtis tokia pat kaip atskir moni tautika..) Bet yra ir specifini.

Buvo kritikuojama i mokykla dl teigini neapibrtumo, be to moralini vertybi skal labai reliatyvi.

Teisinis pozityvizmas neigia moralin teiss prigimt ir teise galima pripainti tik pozityvij t.y. v-bs sukurt teis, teiss itaka ne moral, o v-bs valia. Itakos Augusto kakokio. TT grindiama valstybs valia ireikta tarptautiniuose paproiuose. Kolektyvin daugumos v-bi. Ansilotis. TT tik v-bi sukurtos TN kuri egzistavim galima patikrinti. Kelzenas. tt TN atsiranda kaip paprotins normos pacta sunt servenda pagrindu. Antroji stadija T sutartys. III- taisykls kurias kuria T organizacijos.

Trkumas doktrinos tai kad ignoruojamas moralini vertybi vaidmuo teisje ir aikinant teis. Moralinio turinio neigimas veria daryti ivada kad net jei teis amorali ir nemogika ji yra privaloma ir tokios svokos kaip mogikumas ir pan. neturi jokios reikms teisje. I to seka ivada kad nacistiniai ir pan. sakymai irgi yra teis.

Hartas teiss sist. pagrindas moralini ir teisini priemoni kompromisas. Moral tik vienas i motyv pripainti teiss norm gali. Bet kokiai teisins tvarkos formai yra sveikiausia kai visuotinai paplits jausmas...

Pozityvizmas gana sunkiai atsako praktinius klausimus pvz kokiais kriterijais reikia vadovautis praktikoje tarkim kai yra TN kolizija ir pan.

20a pradioje atsiranda teisinio instrumentalizmo doktrina atsiranda kaip prigimtins teiss ir pozityvizmo kritika. Pripasta materializm. tikrov nekritika j btina priimti toki kokia ji yra. Tokie dalykai kaip moral teis ir religija tai moni vaizduots krinys. Kadangi reikia priimti tik realyb, tai TN galioja tik tada kai yra taikoma teism ir v-bs institucij praktikoje o moral ir teis susitarimo dalykas. TT svarbiausia ne doktrina o veikianios TN jos paystamos per politikos formavim ir gyvendinim. T.y. realus v-bi elgesys.

Trkumas paneigtas tarptautins tiess tarptautinis pobdi, nes teis tik tai kas vyksta o tai kas vyksta i esms yra teista.

TT ir morals norm kl nra vienareikmikas ir reikia aikintis neatmetant nei vienos i doktrin. Prigimtins taka daugel altini sudaro tarptautins sutartys, daug paproiu yra traukta sutartis, bet tai nereikia kad pozityvioji teis auktesn u prigimtin ir kai v-bs elgesiui vertinti neutenka pozityviosios teiss tai pasitelkiama moral. Taip vystomas pozityvizmas. Pvz. 1999m NATO karin operacija Kosove. Ikilo problema - kurios teiss vertybs reikmingesns moni gyvybs isaugojimas ar nesikiimas v-bs vidaus santykius. i karin operacija buvo grindiamas stipriais moraliniais argumentais todl susilauk pritarimo.

Jus cogens normos tvirtina svarbiausius tarptautins morals imperatyvus tai vl gi prigimtins teiss idava.

TTT patvirtino kad genocido nusikaltimai prietarauja moralinei teisei.

TT niekam joki teisi nesuteikia o pripasta prigimtin i teisi pobd. Ir nustato instrumentus j ginti.

Svarbiausia moralin kategorija turinti takos teisei teisingumas. Prigm teis alininkai tapatina teis ir teisingum. Pozityvistai tai skirtingi dalykai, bet reikmingas teisei kritikuoti kriterijus.

Teisingumas daugiausiai dmesio teikia ne .. vienodai traktuoti vienodus atvejus ir nevienodai traktuoti nevienodas situacijas. Visuomenje turi bti proporcija ir pusiausvyra. Proporcija grindiama tuo kad pagal apl individai turi teis lygi arba nelygi su kitais padt. Teisingumas turi knyti tai ko asmuo savo elgesiu nusipeln visuomenje.

Panaius kriterijus galima pritaikyti ir tarptautinje bendrijoje, t.y. vertinti vienodai t.t. veiksmus nepaisant kokia valstyb juos padar. Logika beslygikai reikalauti atlyginti paeidimu padaryt al..

TT neatmeta kit moralini norm siningas vykdymas

TTT pagal tsm statuto 38str 2d. yra galinimas sprsti byl ex equa at bonno. Bet tik tuo atveju jei alys su tuo sutinka ir kiti TT altiniai neduoda pakankamo pagrindo bylai isprsti. JT chartija teisingumo ir taikos principai neturi prietarauti vienas kitam. Trys teisingumo pri. taikymo bdai

INTRA LEGEM teisingumas taikomas kaip priemon TT TN turiniui aikinti ir tinkamiausiai i galim variant pasirinkti. Pvz.: 1951 NATO valstybi susitarimas dl karini pajg statuso. I ko nors atsiviesti. atlygina pus kiekvienai valstybei tenkanios dalies

PRAETER LEGEM teisingumas kaip priemon TT spragoms upildyti. Neperengia pozityviosios teiss rib, nes tiesiog ji toje vietoje nebeturi norm taikytin. Pvz.: jr teis delimitoujant jr erdves. TTT delimitacija teisinga kai v-bei tenkanios js erdvs plotas t.b. proporcingas kranto ilgiui ir turi turti ijim atvir jr ar kitame krante esanios valstybs jros erdves.

CONTRA LEGEM teisingumo pr grindiamas atsisakymas taikyti TT norm jei tokios normos taikymas reikt neteising rezultat (kritikuojamas nes paneigia pozityvij teis). Pvz. NATO nesikreip JTO nes bt neleid karins operacijos.

TT ir politika

Tarptautin teis tarptautins sis posistem. Didij dal sudaro santykiai tarp v-bi, todl santykis us v-bi politika neabejotinas ir TTT ne kart minjo santyk, jo egzistavim. V-bs danai sako kad kl yra ne teisinis o politinis ir kad teismas negali teikti konsultacini ivad. TTT sako kiekvienas politinis klausimas turi teisinius aspektus ir kiekvienas teisinis klausimas turi politin aspekt.

TT pagal teisin realizm tapatinama su politika. Kita vertus galima teigti jog politika turi prisitaikyti prie TT rib t.y. TT kaip t.t. idealas.

Teisinio pozityvizmo idava kai nagrinjama tiktai teis atsiribojant nuo politini proces lmusi TN atsiradim, nekreipiant tai dmesio negalima teisingai iaikinti normos turinio.

Reikia derinti visus variantus.

TT norma galima velgti kaip bendr v-bi vali gavusi teisin gali. Galimas ir kitas poveikio bdas TT danai naudojama kaip v-bi usienio politikos instrumentas. V-bs visada siekia pateisinti savo ingsnius pasitelkdama pozityvisias TT normas. Tam pagrind sudaro pats TT norm krimo procesas, nes TN yra bendros politins valios rezultatas ir joje derinami skirtingi interesai , todl jos formuluojamos nesukonkretinant ir paliekant vietos interpretacijai. Todl TN gali bti vertinamos skirtingai priklausomai nuo politinio pobdio.

Galimas ir atvirktinis ryys TT ilgalaikikesni .. vl atsivisti i konors.

TT tokiu bdu takoja politini proces krypt, todl TT pastebimos tendencijos tvirtinti TT virenyb.

Tarptautins ir privatins teiss santykis.Trys doktrinos dualistin egzistuoja dvi sistemos bet nra ryio, o TTN turi bti inkorporuotos vidaus teis.

Monistin TT ir nac. Teis vieningos sistemos dalys. Buvo tokia kryptis kad nacionalin turi virenyb. Bet dabar visur kalbama apie TT virenyb.

Dviej pirmj kritika KORDINACIN arba realistin doktrina suvokia tikrov tokia koki yra. Dviej sist sveika, virenyb vienos i j yra nediskutuotina, nra prasms. Prasminga kalbti apie i sistem tarpusavio koordinacij. TT norm gyvendinimas:

tiesioginis taikymas (self-execution). Ktsm ivada dl ETIPLAK taikymo. jei sutartys pakankamai apibrtos ir pakankamai aikiai suformuluoja subjekt teise ir pareigas.

Implementacija ( transformacija) TT TN paveriamos nacionalinm TN :

nuoroda kai yra banketin nacionalins teiss TN nurodo taikyti TT TN.: bendroji arba konkreioji.

Bendroji nurodo abstrakiai

Konkreioji nurodo konkrei sutart.

Inkorporacija kai TN perkeliamos nacionalins teiss akt, jos konkretizuojamos ir adaptuojamos pagal v-bs teisins sist. ypatumus. Rekomendacijos danai perkeliamos. Pvz LR ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas. 2str nuostatos apibrianios agresij.

LR teis ir TTTarptautini sutari vieta

Ratifikuotos nacionalins teiss sistemos sudedamoji dalis. I skaidri pairti altinius.

2006.04.14 9 punktas. KTSM nutarimas.

r 1995.10.17 nutarim seimo ratifikuotos sutartys LR turi statym gali.. Sutartis negali prietarauti konstitucijai. Prie ratifikavim gali seimas ar prezidentas kreiptis ivados ar atitinka, ten toje ivadoje yra kriterijai pagal kurios tiria. Teorikai yra manoma ir paskesnioji kontrol. Bet kadangi k-jos nuostatos abstrakios ir aikinamos atsivelgiant TT tai nesutikim bna maai. Buvo kl dl tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto kuris sako kad nra joki imunitet, tai y KTSM nesikreip nes konstitucijoje tvirtintas imunitetas nuo nacionalini institucij.

Dl NATO sutarties ikl kl kad gali prietarauti konstitucijai. Pagal 137str. (usienio karini bazi udraudimo). Bet iaurs Atlanto sutartyje nieko nepasakyta apie bazes.

Ktsm pateikia ivad, bet galutin sprendim priima seimas, bet jis yra susaistytas Ktsm ivados. T.y. gali keisti k-j, prayti ilyg ir tt.

Kodl K-ja nustato kad ratifikuotos sutartys statymo galia? nes tik seimas ratifikuoja, nes tik jis gali priimti statym galios aktus.

Pradioje TT sutari statyme buvo atsisakyta kad sutartys turi statym gali, bet yra kolizin norma kad jei yra sutartis ir jei statymas jai prietarauja, nepaisant kada statymas priimtas, reikia taikyti tarptautin sutart. 2006.04.14 nutarime parayta kad turi sutartys statym gali, bet tai nereikia kad Lietuva gali nesilaikyti tarptautini sipareigojimu remdamasi nacionalins teiss aktais (nors ir vlesniais nei sutartis).

Kolizijos taisykl galioja ir kolizijos atveju tarp su konstituciniais statymais. (EGZE BUS)

Neratifikuotos nors konstitucija apie jas nekalba, jos vis vien yra teisins sistemos dalis, bet kadangi j seimas netvirtina o tvirtina emesns institucijos, todl tokios sutartys negali turti statym galios. Pagrindas 1995.10.17 sako kad ios sutartys turi postatyminio akto gali, o kadangi tvirtina vyriausybe arba ji suteikia galiojimus tai galima daryt ivada kad tai vyriausybinio akto lygmuo.

Jei neratifikuota sutartis nustato kitok reglamentavim nei statymai 11str. tarpt. Sut. st. galima taisyti statym arba reikia ratifikuoti tas sutartis kurios nustato kitas normas nei LR statymai. Kartais kai spec. statymai tai numato gali bti kad taikoma tarptautin sutartis (nuorodos kodeksuose ir pan.)

(egze bus kl ir apie neratifikuotas)

(Van gen den Los byla apie ES TT ir NT santyk)

Bendrosios TT vieta LR teiss sistemoje.

K-jos 135str 1d. LR vadovaujasi visuotinai pripaintais TT principais ir normomis) i pairos tai lyg ir dualizm tvirtinanti nuostata. Bet norma aikinama pleiamai ir pritaiko str sprendiant nacionalini TA hierarchijos klausimus. T.y. realiai vadovaujasi visada TT principais ne tik TT teiss klausimus sprendiant.

Vienas i visuotinai pripaint tt princip tt prioritet prie vidaus teis principas. Ir neratifikuotos sutartys t.b. taikomos net jei prietarauja statymams.

LR tarptautini operacij, karini pratyb ir kt karinio bendradarbiavimo rengini statymas. 5str.4d. ji grindiama ia k-jos nuostata. NATO kolektyvin gynyba. vienos valstybs upuolimas laikomas vis upuolimu, kitos turi pareig padti. Pareiga nustatoma pagal nacionalinius TA. Pagal j seimas priima sprendimus dl ginkluotoj pajg panaudojimo. O upuolimo atveju prezidentas priima sprendim o seimas tik patvirtina arba panaikin prezidento sprendim. Tame statyme atsivelgdamas btinyb dl ...

Seimas PATVIRTINA t.y. seimas negali nepatvirtinti, nes sprendimas turi atitikti K-j ir tarptautinius sipareigojimus (negali j atsisakyti vykdyti remdamasis savo (seimo) sprendimais).

TT Mokslas Lietuvoje

Trys mokslo raidos etapai.:

1781-1821 m. VU

1822 1990 Susijs su nepriklausoma Lietuva ir Lietuvos universitetu (dabar Vytauto didiojo).

1990 m. VU tarptautins teiss katedra atkurta.

Pirmasis etapas. Prigimtins ir tarptautins teiss katedra atsirado 1781. o teiss fakultetas atsirado 1641. Tada vadinosi vyriausioji lietuvos mokykla. Atsirado moralinio mokslo kolegija ir ten steigta ta katedra. Teologas Jaronimas Strojnovskis . Kuris Krokuvoje gijo isilavinim. 1785 para vadovl prigimtins, politins teiss politins ekonomijos ir taut teiss mokslas. Vadovlis turjo 7 laidas.

Strojnovskis buvo prigimtins teiss mokyklos atstovas ir pasisak u taut nepriklausomyb. Ir taik tarp taut laik prigimtine bsena. Tauta kuri pradeda kar prie kit taut laikoma prieu paiai sau. Jis pasisak prie neteisyb bet kurios i taut atvilgiu, smerk kiimsi kitos tautos reikalus ir statym leidyb. Taip buvo nes epospolita buvo gilioje krizje ir kaimynai norjo j suvalgyti.

Vliau tarptautin tais dst Molevskis, Motiejus Stankeviius. Ignas Aldokovskis. 1821m. katedra nustojo gyvuoti. Taigi VU tuo metu dstymas buvo grindiamas prigimtins teiss teorija ir svarbiausi TT principai anot jos susiformuoja i prigimtini dsni.

Antrasis etapas Lietuvos valstybs susikrimas. Trko mokslinink. Pirmasis teisingumo ministras Leonas turjo tik 20 teisinink. Vienas pirmj priimt statym buvo VU statutas 1918m gruodis. Kuriame buvo numatyta tarptautins teiss katedra. 1920 Mokslai perkelti kaun. Ir ten numatyta tarpvalstybins teiss kursas. Dst Augustinas Janulaitis. 1922m. steigtas Lietuvos universitetas. Ir statute buvo tarptautins teiss katedra iki 1940.

1922-1940 m. Buvo skaitoma tarptautins vieosios, privatins tarptautins teiss, Klaipdos statuto kursas. Ir universitete trko specialist. Buvo visi baig Rusijoje ir specializacija buvo baudiamoji ir tt. Buvo pakviestas Aleksandras Jasinka. (knyga konstitucin tarptautin teis) kuris Maskvos universitete gavo daktaro laipsn. Ne visi meiliai j sutiko, nes kai kurie profesoriai tam pasiprieino 1905 m. Rus mokslinink pareikime buvo konstatuojamas neatidliotinas Rusijos santvarkos pasikeitimas, jis buvo tarsi ir revoliucijos alininkas, o paskui po 10 m. apsigina disertacij ir dar plius 1912 m. ileidia knyga federalizmo teorija, kur pasisako prie taut apsisprendim, neig Rusijos federalizm, bet po Spalio perversmo (po bolevik atjimo valdia) pasitrauk usien ir leido laikrat. Todl kai kam toks profesoriaus elgesys nepatiko.

1924m. Pradeda dstyti tarptautin teis rus kalba. 1931 m. ileido anksiau mint knyg. Mir 1934 m.

Vietoj jo Tomas Krivickas pradeda dstyti. Apsigyn daktaro disertacij tema nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas. Vytauto didiojo universitete. Dalyvavo kaip juriskonsultas tarptautinio teismo bylose. LT-EST Saldutikio byla. Hagos teisme taip pat, Berne. Dalyvavo vairiose derybose. Buvo VU prorektorius.

Tadas Petkeviius. Pradjo studijas Maskvos universitete, bet egzus valstybinius isilaik Lietuvos universitete. Jis taip pat buvo Londono pasiuntinybs patarjas, konsultantas, Klaipdos komisijos narys. Kaiiodori Lentvario geleinkelio byla. Panevio Saldutikio byla. 1932 Klaipdos statuto aikinimo byla.

Lietuva beveik visas bylas dl Klaipdos krato laimdavo. (

Universitetui persiklus Vilni dst imkus.

iaip pavyko paruoti nemaai specialist. Taip pat buvo derinama su v-bs tarnyba. Buvo leidiama toks leidinys kaip teiss fakulteto darbai

Jasenkos vadovlis ne pirmoji knyga (Jonas Skruodys buvo ileids anksiau), bet pirmoji isami. Pasiymi gausiu mediagos ir TT literatros panaudojimu ir praktikos daug. Yra dvi knygos dalys: Teorija. Ir atskiri institutai.

Autorius buvo monistins teorijos alininkas. TT TN vi valstybins. TT sipareigojim negalima lauyti. Priklausomos v-bs yra tt. subjektai, vairios organizacijos kurios pagal TT turi JA status, banyias ir individus.

Antrojoje dalyje formuluoja svok.TT tai teis vadinamojo tarptautinio bendradarbiavimo kuri turi bti vadinamas tarptautine politine sjunga. Taut sjunga turt tapti virvalstybiniu dariniu kuri ilgainiu paimt vis monij. V-bi suverenitet traktavo i konstitucins pripainimo doktrinos. Rm pasaulins sjungos idj, atmet prigimtins teiss doktrin, ir teig, kad TT remiasi ne prigimtinmis pirmyktmis teismis o TN kurios daugumos yra pripaintos privalomomis. Nagrinja tokius kl kaip tarptautins organizacijos, ir tt. bei pasaulins sjungos sudtis t.y. nurodomi subjektai. Universitetai pradjo dstyti pagal knygos turin.

Para ir dar knyg diplomatini agent civilinis teismingumas straipsn kakok Vaire

Krivickas Nuolatinis tarptautinis teisingumo tribunolas dvi dalys: istorin ir analitin. Istorinje tarptautinio teisingumo raida atitinka vidaus teisingumo raid Jis pirmiausiai pasireikia savigaldos bdu, vliau privaios institucijos o paskui v-b perima. Taip ir tt.

Analitinje dalyje analizuojamas pat teisingumo teismas :).Jis kritikuoja nacionalini teisj dalyvavim bylos sprendime. Tribunolo procedros taisykls lyginamos su arbitrao. Analizavo teismo statuto ilyg, kur Lenkija pripasta Teismo jurisdikcij iskyrus v-bes kurios atsisako palaikyti diplomatiniu santykiu su ja (taikyta Lietuvai). Lietuva prim be ilyg , todl pasak kad draudiama ilygas daryti vienaalikai (nors iaip tai leidiama). Apibendrindamas savo tyrimus Krivickas prieina prie ivados jog nuolatinis tribunolas neturi privalomos jurisdikcijos, todl jis nra teismas tikrja prasme, bet skirtingai nuo arbitraas yra pastovus organizacine prasme ir dar kakas.

Klaipdos krato teisin bkl pagal 1924 statut para darb. Gina kad Lietuva vientisa v-b Klaipda yra Lietuvos dali, o Klaipdos kratas savarankikai T santykiuose nedalyvauja.

Petkeviius 1932 teisi fakulteto darb 6 tome straipsnis Klaipdos krato statuto prieira. Jis padaro ivad, kad Lietuvos vyriausyb turi teis vykdyti prieir. Tai buvo pripainta teisme.

Vladas Natkeviius straipsnis agresijos svokos evoliucija ir jos reikm.. Skait paskaitas

Lietuvi lenk administracin linija TT atvilgiu

Taigi 1918 1940 m. TT vystosi tiek teoretikai tiek praktika. Dar buvo toks daktaras Gira Rutenbergas. Lietuvos pripainimas tarptautins teiss viesoje. Svarbiausios temos LR susikrimas, Klaipdos krato teisinis statusas (Jurgis Robinzonas irgi ra apie Klaipdos krat). Lietuvos Lenkijos teisinis statusas (Sladkeviiaus disertacijoje idstyta). Baltijos ali teiss problemos (Gira Rutebergas).

Tarptautins organizacijos

Terminas TO naudojamas siaurja prasme. Nes TT subjektais yra tik tarpvyriausybine organizacijos. Poymiai:

Steigiamasis aktas tarptautin sutartis ar kitas aktas. Jei sutartis (bet kokiu pavadinimu: stati, konvencija, konstitucija) tai prezumpcija kad tarpvyriausybin organizacija.

Naryst bent trys nariai

Nuolatinio pobdio tikslai (reikalaujantys nuolatins veiklos). Neeina tarptautins konferencijos.

Institucin struktra

Teisinis subjektikumas

Atitiktis teisei. turi atitikti TN.

Egze bus svoka ir poymiai.

Tarptautins tarpvyriausybins organizacijos svoka ir poymiai.

Tai organizacija (skaidrs) tai organizacija, steigta tarptautine sutartimi ar kitu tarptautins teiss reglamentuojamu aktu ir turinti savo tarptautin teisin subjektikum; be valstybi nariais g.b. ir kiti dariniai.

Kiti tai kitos TT organizacijos pvz ES pasaulio prekybos organizacijoje. Taip pat asociacijos, bet jos neturi balso.

Organizacijos turi tik tiek gali kiek valstybs jiems perduoda. T.y. ribotas subjektikumas.

Nuolatinio pobdio tikslai v-tybi bendradarbiavimas t.t. srityje. Ir u tiksl rm organizacija negali ieiti, todl yra numanom gal doktrina organizacija gali imtis bet kuri veiksm jei reikia jos tikslus gyvendinti.

Nuolatin institucin struktra:

aukiausioji institucija dalyvauja visos nars, veikia periodiniais susirinkimais. Biudeto kl, rinkimai kitais institucijas ir tt sprendiami svarbiausi klausimai. vairs pavadinimai asamblja, generalin asamblja

Vykdomoji institucija maiau nari nes dalyvauja v-bi atstovai. Nuolatin. Regioninse organizacijose kartais A ir B priklausomai nuo to kas susirenka, funkcijas gali atlikti tas pats organas.

Administracin institucija (sekretoriatas, generalinis sekretoriatas). nepriklausomi ir gali turti imunitet nuo nari. Paskirtis aptarnauti kitas institucijas ir vykdyti j sprendimus.

Organizacija ivestinis subjektas.

Nevyriausybins organizacijos nra subjektas. Iskyrus Raudonojo kryiaus komitetas, kuris steigtas veicarijoje, dl savo f-j. JT jis turi stebtojo status (ne konsultacin kaip kitos nevyriausybins), taip pat gali sudaryti sutartis su v-bmis.

(skirtumai i skaidri). Klausimas bus atskirti tarpvyriausybines nuo nevyriausybiniu ir klasifikacija bus.

KLASIFIKACIJA

Pagal geografin sfer ir narysts pobd:

Universalios organizacijos (JTO)

Regionins organizacijos (ES, ESBO (europos saugumo bendradarbiavimo organizacija), AS, AVO) nereikia irti grynai geografikai reikia velgti geopolitikai

Subregionins (lokalin) organizacijos (BA(Baltijos asamblja))

Pagal narysts pobd ir nauj nari primimo tvarkatviros (nare gali tapti bet kuri pasaulio v-tyb, nra klii kuri negali veikti bet kuri v-b) JTO

udaros (ES NATO) ir pusiau udaros potenciali nari skaiius apribotas t.t. kriterijum. Udaros priimama vis pritarimu. Pusiau udaros priimama naujos nari dauguma.:

regionins Europos taryba.

Bendro paveldo organizacijos vienijimosi pagrindas ne tik regionas, bet ir kalbins tautins tradicijos (Brit sandraugos, NVS)

Funkcins organizacijos (OPEC v-bi naftos eksportuotoj organizacija) btina usiimti t.t. veiklos sritimi.

Narysts kitoje organizacijoje reikalavimas. (TRPR tarptautinis rekonstrukcij ir pltros bankas, pirmiau reikia stoti valiutos fond)

Pagal kompetencijos pobd

bendros kompetencijos arba politins organizacijos veikla neapribota bendradarbiavimo sritimis. Pvz JTO ir taikos palaikymas ir moni teisi apsauga ir tt. Ir ES tokai tampa po truput ET, ESBO.AS (Afrikos sjunga). Jose valstybms atstovauja politikai ir diplomatai.

Specializuotos (technins) organizacijos (JT specializuotosios agentros) NATO politin gynybos organizacija.

Pagal kompetencijos ir santyki su valstybmis narmis pobd

Klasikins j daugiausia.Valstybi veiklos ir bendradarbiavimo koordinacija.

Rekomendacinio pobdio ir netiesioginio veikimo sprendim

Institucijos sudaromos i v-bi nari atstov

Biudetas i v-bi nari nao. Kas daugiau duoda tas gali daryti spaudim. (JAV 25% moka JTO)Virnacionalins (ES, AS) ES- turi visus TO poymius ir todl j galima tokia laikyti.v-bi integracija

kompetencija sprsti prastini vidaus kompetencijai srii klausimus

privalomi, tiesioginio veikimo ir vinacionalins galios aktai

Institucij formavimas ne i v-bi nari atstov (komisija, teismas Eparlamentas)

Autonominiai pajam altiniai (procentai i kiekvienos v-bs biudeto suplanuojama keletui metu)

Veiksmingesnis prievartinio sprendim gyvendinim mechanizmas pvz. jei nevykdo gali baud skirti.

PAGRINDINIAI TT PRINCIPAI

Principas vadovaujanti teisin idja. Principas kaip pamatas. Remiamasi dviem aktais: 1970 m. JT GA TT princip deklaracija ir 1975 Helsinkio baigimasis aktas.

(klasifikacija i skaidri)

Principai turi bti suprantami kaip darni sistema ir vienas kitam neprietarauja juos aikinant ir taikant. Principai vienas kit papildo, suprantami vienas kito kontekste.

Taikos ir saugumo:

Jgos nenaudojimas

Taikaus tarpusavio gin sprendimas

Valstybi teritorinis vientisumas (Helsinkio baigimasis aktas)

Valstybi sien nelieiamyb (Helsinkio baigimasis aktas)

Valstybi bendradarbiavimo principas esm vairios valstybs turi taikiai tarp savs koegzistuoti. Turi bendradarbiauti nepaisant skirtum tarp j. Bendradarbiavimas siekiant bendr visoms valstybms JT chartijoj numatyt tiksl.

Pagarbos mogaus teisms principas vienas i tiksl buvo deklaruota JT chartijos 1str. 3p.:

Prigimtinis mogaus teisi ir laisvi pobdis.

Valstybi pareiga gerbti teises

mogaus teiss utikrinamos visiems be skirtum nediskriminacijos principas

Visuotin mogaus teisi reikm tai turi ry su kitais principais.

mogaus teisi bkl nra vien tik valstybs vidaus reikalas antrin tarptautins bendrijos atsakomyb. !!! Todl bendrija turi teis leistinais bdais kitis jei yra sistemingi ir masiniai mogaus teisi paeidimai. (ESBK)

Tarptautins mogaus teisi chartijos ir kit dokument realus gyvendinimas

Siningo tarptautini sipareigojim vykdymo principas altinis bendrasis principas pacta sunt servanda. Principas kildinamas i suverenios valstybi lygybs principo. Visus sipareigojimus reikia vykdyti t.y. ir pagal sutartis ir pagal vienaalius aktus ir tt.

JT chartijos virenyb prie tarptautine sutartis. Todl kartais chartija vadinama Tarptautins bendrijos konstitucija.

Siningas vykdymas sipareigojim vykdymas turi bti ne formalus, o siningas.:

Prisiimti sipareigojimai turi bti traktuojami kaip venti t.y. juos reikia gerbti.

Tarptautini sipareigojim tarpusavio suderinamumas.

Teist lkesi apsauga (tylus sutikimas, esstoppel) balansuoja ant moralins ir teisins ribos.

Nepiktnaudiavimas teismis

Protingumas

Abipusikumas

Proporcingumas

Draudimas paeisti sutarties objekt ir tiksl iki jos sigaliojimo, sutarties dvasios pirmenybs prie raid( nereikia apsiriboti paodiniu sutartie aikinimu), naudos i nesiningo elgesio neigimas, protingas laikas ir vykdymas ir kt.

Valstybi suverenios lygybs principas

Suvereni lygyb pagarba suverenitetui esminis nepriklausom valstybi tarptautini santyki pagrindas.

Suvereni lygyb lygios teiss ir pareigos, o ne faktin lygyb. Lygybs pr. elementai:

lygios teiss

suvereniteto teiss nedalomos.

Pagarba v-bi suverenitetui, politinei nepriklausomybei ir teisiniam subjektikumui (kit TT elementai.)

Teis laisvai pasirinkti ir pltoti valstybs politin ir ekonomin sistem.

Intervencijos kaip jgos naudojimo neleistinumas

Siningas tarptautini sipareigojim vykdymas.

Valstybs teritorinio vientisumo nelieiamyb (skaitant ir sienas ir oro erdv.

Leidiama t.t. susitarimais numatyti t.t. iimtis arba privilegij teikim tt. valstybms. (didi

Valstybi JT nuolatinis statusas: JAV, JK, Pranczija, Rusija, Kinija) jos taip pat turi veto teis. (aikus balsavimas prie t.b. Nedalyvavimas nereikia veto). Privilegijos ypa procesini taisykli srityje.

Sveriamasis balsavimas EB kai kur valstybs turi nevienod bals skaii. Atsivelgiama indel kur duoda organizacijoms, ir tai ypa populiaru finansinse institucijose.

Valstybi teritorinio vientisumo principas pagrindin pareiga susilaikymas nuo veiksm prie kitos valstybs politin nepriklausomyb ir vienyb.

Teritorija negali bti karins okupacijos ar kito jgos panaudojimo objektu.

Sien nelieiamumo principas nesiksinimas esamas v-bi sienas ( pirmiausiai jgos nenaudojimo kontekste).

Egzistuojani sien nelieiamyb. (Europoje) paskelbta Helsinkio baigiamajame akte. tai teist sien nelieiamyb. T.y. principas turi bti taikomas sistemikai. Neteistai nubrtos sienos negali bti pripaintos. Sien pakeitimai turi vykti teistu bdu pagal tarptautin teis.

Nugaljusi valstybi teis keisti sugalt valstybi sienas.

Ypatingas sutari dl sienos statusas, nes sienos turi bti stabilus dalykas:. (Vienos konvencijoj ir kt. yra specialios normoms). Negalima denonsuoti sutarties jei i sutarties pobdio ir tikslo neiplaukia denonsavimo galimyb. Draudimas nutraukti sutart dl esmini aplinkybi pasikeitimo. Sutarties privalomumas teisi permjui.

- delimitavimo linijos (egjo jros kontinentinio elfo byla) ir ikirtins ekonomins zonos patenka klausimus susijusius su sien nustatymu, nes jos atriboja ribas kur yra valstybs suvereni teisi gyvendinimo erdvs. Tokioms sutartims taikomos tokios pat taisykls kaip ir sutartim dl sien.

Nesikiimo principas

Nikaragvos byloje teismas pasak kad nesikiimo principas yra paprotins teis dalis. Nors jis nra tiesiogiai nurodyta JT chartijoje, bet tokio reikalavimo kad visi principai ten bt ir nra. Bet opinio iuris io principo yra aikiai ireikta todl tas principas yra privalomas kaip. is principas taip pat kildinamas i valstybi suverenios lygybs principo. Apsaugos objektas politins nepriklausomybs ir suvereni teisi apsauga. T.y. kiekviena valstyb laisvai be kiimosi i iors turi teis tvarkyti savo vidaus reikalus.

Kitom valstybm pareiga susilaikyti nuo veiksm, kurie reikt tiesiogin ar netiesiogin kiimsi

Iskirtins kompetencijos reikalai kurios galima tvarkyti laisvai:

Tai reikalai kuriuos dl v-bs suvereniteto principo leidiama sprsti laisvai (Nikaragvos byla). Vidaus reikalai (politins ekonomins ir socialins sistemos pasirinkimas, bei dar sak kad ideologijos ir rimo pasirinkimas (iais laikais tai nelabai priimtina)) ir usienio reikalai (usienio politikos formavimas). Niekur nra pareigos turti demokratin rim (ia logika mogaus teisi gyvendinimo idava).

V-bs vidaus iskirtin kompetencija baigiasi ten kur prasideda v-bs tarptautiniai sipareigojimai. O vidaus sritis priklauso nuo tarptautini santyki raidos.

T.y. ribos yra dinamins ir siaurjanios ir apsiriboja privatiniais santykiais ar administraciniais reikalais.

Kai susiduriama su taiko ir saugumo palaikymo reikalais tai taip pat jau nebe valstybs vidaus reikalai. Tada JT ST gali konstatuoti kad dl vidaus situacijos yra grsm tarptautinei ir saugumui, tada gali priimti sprendim dl sikiimo.

Nuo ko reikia susilaikyti ir kokie veiksmai yra leidiami.

Draudiamas kiimasis kai prievartos metodais trukdoma laisvai naudotis suvereniomis teismis. Prievartos elementas sudaro udraustos intervencijos esm. (korfu ssiaurio byla). Prievarta gali bti vairi ne tik jgos naudojimas, ar grasinimas ja (ia dar paeidiamas ir jgos nenaudojimo principas.), bet tai gali bti ir didelio masto ekonominis ar politinis spaudimas (su slyga, kad tai nukreipta v-bs suverenias teises). Taip pat tai gali bti neleistinas kiimasis - parama opozicijai kuri siekia nuversti teist valdi. Bet iaip opozicijos rmimas nebtinai reikia nesikiimo principo paeidim. (pvz. jei kas nors ramia Baltarusijos opozicij).

Leidiamas kiimasis (Nikaragvos byla):

be prievartos elemento: v-bs vyriausybs praymu (negali bti tik pozicijos praymu).

Humanitarin pagalba, kai ji teikiama be diskriminacijos visoms konflikto alims.

Paprotins teiss norm modifikacija valstybi nauja opinio juris dl naujos principo iimties susiformavimo (TT raida, pvz.: dl intervencijos Kosov)

TARPTAUTINI SUTARI TEIS

Tarptautin teis

Gapcigavo v. Nagivaro byla bus egze

1969 Vienos konvencija dl tarptautini sutari teis

1986 - Vienos konvencija dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij bei tarp tarptautini organizacij

Nacionalin teis

LR Konstitucija

1999 m. LR tarptautini sutari statymas

LR tarptautini sutari rengimo ir sudarymo taisykls, patvirtintos LRV;

Kt. pvz.: Seimo statutas

Tarptautins sutarties svoka. (pagal vieno konvencij)

tarptautinis susitarimas

valstybi, tarptautini organizacij, kt. TT subjekt susitarimas

reglamentuojamas TT

raytinis susitarimas (teorikai gali bti ir odiu, bet j sureglamentuoti negalima todl jie ir vadinami dentelmenikais susitarimai)

Nepriklausomai nuo to kiek dokument sudaro susitarim. (apsikeitimas notomis arba laikais (jei su tarptautine organizacija sudaro))

Nepriklausomai nuo pavadinimo. Treaty dvials sutartys tarp valstybi dl svarbiausi tarpusavio bendradarbiavimo. Reiau kai bna daugiaals (NATO). Agreements (susitarimas) dvials sutartys dl maiau reikming klausim, taip pat sutartys su tarptautinmis organizacijomis. Reiau daugiaals. Konvencija daugiaals tarptautins sutartys. Dvials bna tik dvials konsulins konvencijos. Bna ir kiti paktas, deklaracija, memorandumas(nepainioti su memorandumai spaudai), konkordatas (su ventuoju sostu), protokolai (jai keiiamos tarptautins sutarys).

Tarptautinis (tarpinybinis) susitarimas apibrimas nacionalinje teisje.

tai irgi tarptautinio pobdio susitarimas

Sudaromas ne valstybs, o ministerijos ar kitos v-bs staigos vardu

Pagal v-bs institucijos kompetencij.

Sudarytas su kito valstybs ar tarptautins organizacijos institucija

Neprietarauja Konstitucijai, statymams ir Vyriausybs nutarimams.

Pagal subjekt pobd sutartys skirstomos:

tarp valstybi

tarp valstybi ir tarptautini organizacij

tarp tarptautini organizacij

pagal subjekt skaii

.....

Dvials: miriosios ir tarp nari

Daugiaals

Pagal objekt (reguliavimo dalyk)

Politins (Draugysts, dl sien, kaimynini santyki) t.b. ratifikuojamos

Ekonomins (susisiekimo, transporto ir tt) t.b. ratifikuojamos ilgalaiks.

Pagal vidaus teisines procedras ireikiant sutikim su privalomumu

ratifikuotinos tos kurias privalo ratifikuoti aukiausioji leidiamoji institucija 138 str. k-ja ir Tarpt sutari statymo 7 str. is str. pleiamai aikina konstitucij. Be to jei keitimui reikia ratifikavimo tai logikai ir nustatymui reikt tokios pat procedros (tokios paios kvalifikuotos daugumos). Praktikoje visos daugiaals sutartys yra ratifikuojamos - ia nra logikos. Dl karini pajg statuso - skiriasi konstitucijoje ir statyme.

Sutartys nustatanio kitokias normas nei LR statymai kad nebt tokia situacija kad pagal TT teis sutart privalu vykdyti, o pagal nacionalin vykdyti negalima nes ji neratifikuota todl negali prietarauti statymams.

neratifikuotinos sutartys:

Tvirtinamos utenka sutart pasirayti ministro pirmininko suteiktais galiojimais

Netirtinamos reikia galiojim vyriausybs arba prezidento suteikt. Tai pvz.: apsikeitimas notomis, arba kurios sigalioja nuo pasiraymo momento LR Rusijos grafikas.

Sutari sudarymo stadijos

Teksto primimas ir jo autentikumo nustatymas (vienos konvencija) stadijos paskirtis susitarti ir nustatyti galutin sutarties tekst. Norint j perirti reikia naujas derybas pradti.

Pasiraymas

Pasiraymas ad referendum t.y. pasiraymas su slyga kad patvirtins auktesni pareignai

Parafavimas patvirtinamas kiekvienas puslapis. Danai parafavimas bna prie pasiraym.

Sutikimas su sutarties privalomumu (vienos konvencija 11-16 str.)

Pasiraymas retai. Bet bna toki pvz.: sutartis su Rusija dl kariuomens ivedimo. Paprastai maiau reikmingos sutartys.

Pasikeitimas sutartis sudaraniais dokumentais apsikeitimas notomis

Ratifikavimas (nedaryti klaidos, nes ratifikavimas tik vienas i patvirtinimo bd) tai aukiausios valdios institucijos patvirtinimo bdas, tai parlamento aktas paprastai. LR seimas ratifikuoja

Tvirtinimas, primimas patvirtinama emesns institucijos aktu

Prisijungimas bna spec. prisijungimo aktai, priklausomai nuo konstitucins santvarkos ar iskiria tokius aktus. Specifika nes nauja sutarties alis prisijungiau jau prie sudarytos sutarties. Lietuvoje atskiro prisijungimo akto nra. Buvo seniau kad vyriausybs potvarkiu prisijungdavo. Nra atskiro akto nes visos daugiaals sutartys yra ratifikuojamos, tokiu bdu Lietuva prisijungia ratifikuodama.

LR tarptautini sutari sudarymo procesas (egze bus).

Tarptautins sutarties iniciatyvos teis (tarpt sutari statymas 3 str.)

Sprendimas dl sutarties sudarymo tikslingumo (Tarptautini sutari st 4 str.). Prezidentas, URM, Vyriausyb. (pagrinde URM, vyriausyb, kai vyriausyb prietarauja URM bet tokio atvejo nra) Sprendimas priimamas turint sutarties tekst, arba jo jei jo nra tai principins sutarties nuostatos t.b. Pagrindinis aspektas dl atitikimo nacionalinio saugumo ir usienio politikos kryptims (Saugumo pagrind statymas)

galiojim dertis priimti sutarties tekst ir nustatyti jo autentikum. Pagal tarptautin teis trys subjektai ex oficio gali visus veiksmus atlikti. T.y. V-bs vadovas (Prezidentas), vyriausybs vadovas ir URM ministras. Bet konstitucija gali riboti tai. Be speciali galiojim priimti tekst gali atstovai tarptautinse organizacijose ir diplomatiniai atstovai.

Jei sutartis ratifikuotina tai galiojimus teikia prezidentas. Jei neratifikuotina tai vyriausyb (jei apsikeitimas notomis ir jei nebetvirtins), o jei tvirtins tai ministras pirmininkas iduos galiojimus.

Sutarties teksto primimas ir jo autentikumo nustatymas

Sutikimas su sutarties privalomumu. LR tik nusiunia nota depozitar, o ne vis ratifikavimo statym.

Sutarties neregistravimas JT nedaro jos negaliojania. Tiesiog jos negali remtis JT kilus ginui. (egze)

LR negaliojimo pagrindai (vienos konvencijos 46 53) egze jei nutraukimas tai nereikia negaliojimas.

Kai kalbam apie negaliojim tai jau nuo pat sudarymo yra yda. Arba sutarties ali valios iraikos arba prietarauja viejai tvarkai.

Sutartys yra:

Niekins - negalioja nuo pat sudarymo momento nesvarbu kada pripainta negaliojania.

Prievarta prie valstybs atstov

Prievarta prie valstyb pasireikia naudojant jg arba grasinant ja. Pvz.: Klaipdos krato perdavimo Vokietijai sutartis kuri buvo ratifikuota per 1 min. Arba tarpusavio pagalbos sutartis su Rusija.

Prietaravimas jus cogens normoms. kai sutarties turinys prietarauja imperatyviems sipareigojimams nuo kuri negalima nukrypti. Pvz.: negali susitarti dl agresijos, dl genocido. Pvz.: Molotovo Ribentrovo paktas. (Pairti prie egz istorij).Nuginijamos visa tai kas iki nuginijimo buvo laikoma teista ir sutartis negalioja tik nuo nuginijimo.

Esmins reikms (pvz.: konstitucini) vidaus teiss norm dl galiojim sudaryti sutart paeidimas. Beto paeidimas turi bti akivaizdus.

galiojim ireikti sutikim su sutarties privalomumu virijimas

Klaida v-b suklysta dl aplinkybi kurios yra esmins sutinkant su sutartimi. V-b neturi bti kalta dl klaidos atsiradimo.

Apgaul kitos v-bs pikta valia

V-bs atstovo papirkimas.

Tarptautins sutarties nutraukimo ir veikimo sustabdymo pagrindai (pairti gabigavo v. nagivaros byla: Btinais reikalingumas nra sutarties nutraukim pagrindas, nauja ekologin norma nra jus cogens norma, btinais reikalingumas galima nevykdyti, tai atsakomyb alinanti aplinkyb o ne nutraukimo pagrindas).

ali susitarimas

Denonsavimas (vienaalis sutarties nutraukimas). T.b. tokia galimyb traukta sutart. Bendrai 12 mn. terminas praneti. Yra kuri negalima denonsuoti sutari dl sien

Vlesns tapaios sutarties sudarymas

Esminis sutarties paeisimas esmins sutarties nuostatos paeidimas (kuri esmin tikslui pasiekti) ir tt.

Paskesnis sutarties vykdymo negalimumas (inyksta objektas sutarties)

Aplinkybi kurios buvo esmins sudarant byl pasikeitimas. Tai daugiau susij su politini sutari nutraukimu, nes pvz.: byloje politins santvarkos pasikeitimas ekonominio pobdio sutartims ir sutartims dl sien takos neturi.

Diplomatini ir konsulini santyki nutraukimas kai tokie santykiai reikalingi kad bt galima vykdyti sutart pvz.: dl teisins pagalbos.

Naujos jus cogens normos atsiradimasKaro bklBet iais visais atvejai sutartis yra galiojanti tik paskui nutraukiama.

Principai:

Taikus tarptautini gin sprendimas.

Reikalavimas sprsti ginus tik taikiomis priemonmis. Jis yra paprotins teis principas ir papildo jgos nenaudojimo ir nesikiimo principus. Nikaragvos byla.

Tarptautini ginas TT subjekt nesutarimas tarp dl TT normos ar fakto, kai vienas subjektas pateikia reikalavim (pretenzij) kitam

Principo altiniai:

Principas tvirtintas

1928 m. Briando Kolleggo pakte 2 str. Iki tol v-bs galjo imtis priverstini priemoni patenkin t.t. slyga t.y. kai isemta taikus sprendimas.

JT chartija

1970 m. TT princip deklaracija, 1975 Helsinkio baigiamasis aktas.

Reglamentuoja gin sprendimo priemones.1970 m. Hagos konvencija dl taikaus tarptautini gin sprendimo

1928 TS bendrasis aktas dl taikaus tarptautini gin sprendimo

1945.. irr tt i skaidri

Gin rys.

Pagal gino tak tarptautinei teisei.

Pagal gino dalyk:

Politiniai

Ekonominiai

Teisiniai (Nikaragvos byla) buvo klausimas dl jurisdikcijos, nes JAV band remtis tuo jog ginas yra politinis.

Teisinis ginas - (TTT statuto 36 str. 2d) tai ginas dl bet kurio i i klausim:

Tarptautins sutarties aikinimo

Bet kurio kito TT klausimo aikinimo pvz.: yra ar ne t.t. norma paprotin

Dl fakto kuris reikt tarptautinio sipareigojimo paeidim.

Dl reparacijos pobdio ir dydio kokia kompensacija, kokios formos reparacija.

Gin sprendimo priemons.

Tiesiogins derybos, - betarpikas bendras svarstymas ginitin klausim. Jei alys pasitiki viena kita tai geriausias sprendimo bdas. Tai pagrindin priemon.

Konsultacijos deryb poris

Taikinamosios priemons. tikslas pagalba alims dertis, ji yra rekomendacini pobdio ir alys gali laisvai

Gerosios paslaugos tikslas tiesiogini deryb tarp ali pradia. Treioji alis tik pasilo pagalb kontaktui umegzti.

Tarpininkavimas suderinti prieprieinius reikalavimus ir nuslopinti prieikum kuris gali kilti tarp gino ali. Danai gerosios paslaugos perauga tarpininkavim.

Sutaikymo komisijos (ESBO konvencija. alys po 1 sutaikymo ir arbitrao teismo biuras dar 3). alys po lygiai ir treioji alis pateikia kad bt nelyginis skaiius. Tikslas pasilym dl gino sprendimo i esms teikimas.

Tyrimo komisijos (Hagos konvencija 1907 alys po 2 jie pirminink.) Tikslas surasti konsensus dl fakt vertinimo. Tai rekomendacinio pobdio sprendimai.

Teisins institucins priemons

Arbitraas formuoja paios alys. Jei isprendia privalu vykdyti. Procesas udaras tik iskirtiniais atvejais vieas.

Teisminis nagrinjimas sudaromas i anksto be ypatingos valios, nuolatin institucija.

Tarptautinis arbitraas. Rys:

Ad hoc - sudaromas tik konkreiam ginui nagrinti. perduodama arba kompromise (spec sutartis dl gin sprendimas dl gino sprendimo arbitrae) arba arbitrainje ilygoje. Juose t.b. apibrtas gino dalykas, ufiksuotas sipareigojimas paklusti sprendimui, arbitrao sudarymo tvarka, proceso vieta, altiniai kuriais remsis, sprendimo primimas kaip bus ir pan.

Nuolatinis (institucinis) pakanka perduoti gin arbitraui, apibrti gino dalyk ir sutikti paklusti. ia danai jau bna arbitr pavyzdiai ir visas arbitrao reglamentavimas kakur kitur reglamentuotas.

Pvz.: Nuolatinis arbitrao teismas Hagoje. Sudaro

Institucin organizacija tarptautinis biuras. Atlieka administracines ir organizacines f-jas.

Nuolatin administracin taryba sudaryta i Hagoje akredituot susitariani ali diplomatini atstov ir Nyderland usienio reikal ministras kuri yra pirmininkas. Taryba spendia visus administracinius klausimus susijusiu su Tarptautini biuro egzistavimu, skiria las, darbuotojus.

Konvencijos alys skiria iki 4 kompetenting, nepriekaitingos reputacijos, kurie sutinka eiti pareigas asmen kurie bus arbitr srae. alys skiria po du arbitrus, o ie isirenka super arbitr, kuri yra pirmininkas.

Yra supaprastinto proceso galimyb. Vyksta alims isirinkus po 1 atstov, ir super arbitr ir vyksta nagrinjimas ratu.

ESBO Arbitrainis teismas

susitaikymo ir arbitrao teismo biuras.

alys skirias po 1 arbitr ir pavaduotoj o...

Tarptautinio teisingumo teismas (kaip formuojamas pairti. inoti kas skiriama, t.b. atspindta teisini sistem vairov) Paprastai geografikai sutampa su saugumo tarybos sudtimi, nes ir nari yra tiek pat 15. Paprastai teism t.b. irenkamas nuolatins nar ST valstybs pilietis. Paskaityti ir apie teismo procesus. (ratu, odiu, sudtis).Kompetencija apima teisini gin sprendim ir konsultacini ivad teikim (tai nra gino sprendimo priemon, tik gali pasitarnauti ginui sprsti.).

Gin sprendimas alys tik valstybs. Tai fakultatyvin jurisdikcija. Teismas neturi diskrecijos sprsti ar nagrins gin jei yra visos jurisdikcijos slygos.

Konsultacins ivados paskirtis iaikinti TT klausimai, kuriai vadovautis galt alys. Konsultacini ivad gali prayti tik TT Organizacijos, ir tik tos kurio galiotos pagal JT chartij. Teismas turi dikrecij sprendiant konsultacins jurisdikcijos klausimus. Ivada g.b. naudojama ginui sprsti tik specialiai sutartyje numatytais atvejais. (1999.04.29 Teismo konsultacin ivada)

Fakultatyvins jurisdikcijos rys:

Pagal tai kaip ireik sutikim.Jurisdikcija ginams, specialiai numatytiems JT chartijoje.(statuto 36 str.) toki iki iol nra.

Jurisdikcija sutikimu ad hoc - specialiai ali perduotos bylos. Daniausiai perduodama kompromisu suformuluojamas gino dalykas ir sipareigojama vykdyt. Bet nei JT chartija nei statutas nepareigoja sudaryti kompromiso. Galima sutikti ir kitaip. (Corfu ssiaurio byla). Jurisdikcija gali atsirasti vienas po kitu sekaniais aktais. T.y. atsakovo sutikimu. Be sutikimas pareikiamas kartu ir ateit.

ali sutikimas ante hoc pagal TT sutart kai joje yra iankstinis sutikimas kad ginas bus perduodamas sprsti teismui. Bet tik tos sutarties atvilgiu sprendia. (daugiau kaip 250 sutari)

Privalomos jurisdikcijos pripainimas vienaaliu aktu. Jurisdikcija pagrsta sutikimu ant hoc pagal fakultatyvij ilyg (66 valstybs). Jei kreipimosi metu deklaracija galioja, tai jei ji ataukiama, ataukiama tik ateit.

Terminuotos ir neterminuotos

Deklaracijos be ilyg ir su ilygomis. (Lietuva nepripainus jurisdikcijos norjo padaryti ilyga dl gin dl karini operacij, kurias Lietuva vykdo pagal tt organizacij vykdomas operacijas tarkim NATO)

Perduotoji jurisdikcija. jurisdikcija kuri perm i Nuolatinio tarptautinio teisingumo teismo pagal ali sutikimus, arba vienaalius aktus.

TTT Konsultacin jurisdikcija.

Slygos:

teiss klausimas. Tai klausimas kuri buvo ipltotas (vakar Sacharos, palestinos byloje). T.y.:

ireikimas teiss terminais

klausimas turi ikelti TT problemas

Reikalauja teise pagrsto atsakymo. (teismas nustato TT normas, jas aikina ir taiko, atsakymui suformuluoti)

Klausimas gali bti konkretus arba abstraktus ir neaikus (palestinos byla) utai sako teismas ir reikia atsakymo.

Turti politini aspekt (1999 m. JT specialaus pranejo ar jis turi imunitet konkreiu atveju, 1980 m. PSO ir Egipto susitarimo bylos). Konsultacin ivada g.b. svarbi sprendiant t.t. ginytinus klausimus

galiotos institucijos kreipimasis kai kreipiasi galiota institucija pagal JT chartij.JT GA( generalin asamblja) ir ST gali kreiptis dl bet kurio klausimo (chartija suteikia tokias teises 96 str. 1d)

Kitos JT sistemos organizacijos specializuotosios agentros TOTENA, jom slygos:t.b. JT GA leidimas (bendradarbiavimas susitarime pvz.: su tarptautine atomins energetikos agentra)

jei tai JT institucijos tai pagal savo kompetencij. (PSO (pasaulin sveikatos organizacija) kompetencija branduolinio ginklo byloje. Pasak kad nepriklauso kompetencijai)Teismo diskrecija. (Statuto 65 str. 1d. teismas gali pateikti konsultacin ivad). Ryt Karelijos ssiaurio byla. Teismas gali neteikti konsultacins ivados tik tada kai jis randa tikinamas prieastis dl to. Paprastai neatsisako, nes ivados pateikimas yra teismo dalyvavimo JT veikloje forma ir teismas kaip JT institucija neturt nusialinti. tikinamos prieastys: Konsultacins ivados gali turti takos teisms alies, kuri negali dalyvauti teismo procese (pvz.: nra valstyb JT nar). Neatsisako dl toki prieasi kaip:susijusios valstybs sutikimo nebuvimas. Teismas sako kad teigdamas ivad jis gino nesprendia, o tik ..

Galima taka politinms deryboms. Bet kokios ivados turi reikm, bet konkreti ivados taka deryboms priklauso tik nuo besiderani ali. Teismas duoda ivad tik dl vieno aspekto, o vis santyki teismas nenagrinja

Neteisingi duomenys, j nepakankamumas. Teismas sak, kad jis pats gali vertinti ar jam pakanka informacijos teikti konsultacin ivad ar ne.

Iankstin JT institucij nuomon. Teismas atsako tik teisinius aspektus ir jo nesaisto kit JT institucij iankstins nuomons nes jos yra politins institucijos.

Siningumo ir vari rank doktrina. Izraelis sak, kad palestinos veikla nra teista, bet teismas teikia ivadas ne palestinai o JT GA

Bus klausimuk i it byl egze.

Jgos nenaudojimo principas.

Susiformavo nuo 1928. nes iki tol buvo pripastama teis kar. Prigimtins teiss rmuose buvo teisingo karo koncepcija. Teisingi karai turjo bti teisti, neteisingi udrausti.

T. Akvinietis suformulavo tirs kriterijus teisingam karui:

Jga turi naudoti suverenas

Karo tikslas turi bti teisingas t.y. kita alis turi vykdyti kak neteising.

Kariaujanti alis turi turti teising motyv t.y. grio triumfas ir blogio naikinimas

16 a i doktrina pradeda nykti ir Makijevelis pasako kad teisingas yra tas karas kuri yra btinas.

1648 - 1928 pozityvizmas. Be speciali sutari v-bs visada turi teis kariauti, vliau atsiranda eis kariauti inaudojus taikias priemones.

1864 enevos konvencija dl sueist ir kako THT itakos.

1899 karo statymai ir paproiai. Vbs prie griebdamosios karo privalo inaudoti visas egzistuojanias taikias gino sprendimo priemones.

1919 m. Taut sjungos statutas. Dar labiau riboja teis kariauti. Nustatomos procesins pareigos sprsti gin arbitrae arba taut sjungos taryboje.

1928 m. Susiformuoja jgos draudimo principo ais. J tvirtina Paryiaus sutartis dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons (atsisakoma nuo jo) Briando Kellogo paktas. Paktas greitai tapo paprotine teiss norma nes jo dalyviais tapo 66 alys, kitos pasira nepuolimo sutartis. i sutart pltojo ir aikino:

TS statuto 10 str. nuostatos

1926-1939 m. dvials nepuolimo sutartys. 1933 daugiaal nepuolimo sutartis.

1933 Londono konvencija kur apibrta agresija. Lietuva nedalyvavo nes nenorjo pripainti santyki su Lenkija.

Simpsono (JAV sekretorius) doktrina pareik, kad JAV nepripains nei vieno fakto dl gytos teritorijos kurie atsirado paeidiant Briandolo- Kellogo pakt.

iuolaikiniai nuo 1945m.

1945 m. JT chartija 2 str. 4d. jgos ir grasinimo ja nenaudojimo principas.

I skaidri..

Jgos nenaudojimo principas pagal Briando-Kellogo pakt it JT Chartija

Briando-Kellogo 1 str. karo kaip nacionalins politikos priemons draudimas tuo band pasinaudoti Rusai aikindami paodiui pakt ir teisindami Lietuvos okupacijJT chartija 2 str. 4d.:

susilaikymas nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo prie valstyb teritorin vientisum, politin nepriklausomyb ar kitaip nesuderinamai prie JT tikslus

Saugomi objektai:Valstybs teritorinis vientisumas

Valstybs politin nepriklausomybSaugomi objektai:

Valstybs teritorinis vientisumas

Valstybs politin nepriklausomyb

Tarptautin teistvarka (JT tikslai)

Draudiami veiksmai: (loginis ir telmologinis aikinimas, v-bi praktika, kitos sutartys)

Upuolant (jgos panaudojimas) plaiausiai taikoma Londono konvencija ir Lietuvos SSRS dvial sutartis dl agresijos apibrimo. Vadinasi jos detalizuoja Briando- kellogo pakt. tai ginkluotas upuolimas net ir karo nepaskelbusGrasinant jga. - grasinimas visada eina pirma veiksm ir nelogika bt drausti tik tai kas yra grasinimo idava. Be to tai matome i pakto tiksl: ilgalaik taika paskelbtas pasirengimas panaudoti ginkluot jg (branduolinio ginklo byla).

Kitos sutartys: nepuolimo sutartys, Baltijos ali aneksijos nepripainimas. JAV sekretorius pareik kad nepripasta nes JAV nepripasta grobuonik veiksm nepriklausomai nuo to jie yra tiesiogins jgos panaudojimas ar grasinimas ja. SSRS kai jungsi prie pakto sak turi bti draudiami karai ne tik karai formalia teisine prasme bet ir kiti veiksmai blokados intervencija ir ttDraudiama:

Agresija, ginkluotas upuolimas

Grasinimas jga

Kitoks jgos panaudojimas.

TTT komisija: Valstybi teisi ir pareig deklaracijos projekto 9 str. pasak, kad JT Chartijoje 2 str. 4d yra princip tvirtint Briando kellogo pakte tsinys.

Jgos draudimas pagal JT Chartijos 2 str. 4d.

Tai universalus principas pareigojantis visas pasaulio valstybes, nes JT 6 str. 2 d. kuris sak kad v-bs kurios yra ners privalo utikrinti kad principo laikytsi ir kito alys nesanios JT narmis.

Tai paprotin jus cogens bendroji tarptautins teiss norma 1966 m. TT komisijos komentaras Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss projektui. Ginkluot veiksm KGD byloje pasakyta, kad 2str. chartijos irdis.

Taikymo sritis tik tarptautiniai santykiai. Nedraudia jgos vidaus santykiuose pvz.: slopinant separatistines jgas v-bs viduje. (humanitarins normos ir tt tai ia jau kitas reikalas)

Jga is klausiamas nebt keliamas jei ne diskusija altojoj karo metu. Jga yra suprantama kaip ginkluota jga. Nes 2 srt. 4d. reikia aikinti sistemikai su preambule. Soviet sjunga sak, kad turi eiti viskas t.t. ekonomin prievarta ir panaiai.

Objektai apsaugos. v-bs vientisumas teritorinis ir tt i lentels.

Kas draudiama Grasinimas jga deklaruotas pasirengimas naudoti jga. (branduolinio ginklo byla) Teistas ar ne reikia irti ar jgos panaudojimas tomis aplinkybmis bt teistas, jei ne tai ir grasinimas neteistas;

Jgos naudojimas (Nikaragvos, Kongo bylos, TT princip deklaracija).

agresija tarptautinis nusikaltimas, sunkus (i svoka naudojama tada kai yra jus cogens norm paeidimas). V-b prie valstyb.

ginkluotas upuolimas nebtinai v-b prie v-tyb. Apima daugiau, platesn svoka. Svoka atskleidiam per agresijos apibrim.

Kitoks jgos naudojimas ginkluotos represalijos, opozicijos ginklavimas, ginkluotos grups ir pan. Ginklo panaudojimas prie egzistuojanias v-bi sienas. SAVIGYNA GALIMA tik prie ginkluot upuolim o ne prie bet kok panaudojim.

Teistas jgos naudojimas ar grasinimas ja iimtys? Paodiniu chartijos aikinimu randam, kad jgos nenaudojimo principas nra absoliutus. Bet pasitelkus telmologin, sistemin aikinim tai gaunasi absoliutus.

Branduolinio ginklo byla: kai ne prie v-bs teritorij, jos vientisum, politin nepriklausomyb ar JT tikslus:

Savigyna (chartijos 51 str.)

JT sankcija (chartijos 42 str. Ir VII skyrius)

Kiti atvejai (?): Humanitarin intervencija (?); tautos savigyna tautos kovojanios u nepriklausomyb teis savigyn t.y. kai naudojama jga siekiant sutrukdyti tautai apsisprsti (Chartija nereglamentuoja, be to ji nereglamentuoja vis jgos nenaudojimo principo aspekt); diplomatin gynyba NETINKA jga negali bti naudojama kaip diplomatins gynybos priemon nes ji priklauso diplomatins teiss sferoje kuri reglamentuoja taikius santykius tarp v-bi tai diplomatins ar kitos taikios priemons.

EGZE agresijos samprata ir js niuansai pagal LR teis ir TT

Agresijos samprata pagal TT teis ir LR statymus

1974 JT GA rezoliucija dl agresijos apibrimo:

Agresija: - v-bs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum, politin nepriklausomyb as kitu nesuderinamu su JT tikslais bdu.

- I objekto iplaukia paeidimo sunkumas

Kongo byloje sako kad sprendiant kas yra sunkus panaudojimas atsivelgiama mst veiksm ir trukm

Pirma facie rodymas ta kuri upuola pirma, bet gali bti ir kitaip. Gali bti savigyna2000.07.17 LR ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas:

Agresija - Ne tik panaudojimas bet ir grasinimas ja (st. 2 str. 5d.)Agresija ne bet kokie veiksmai bet keliantys rimt grsm teritoriniam vientisumui, politiniai nepriklausomybei ir t.t. todl neeina kariuomens upuolimas usienyje

Agresijos akt sraas: (skaidrs)

Okupacija laikinas svetimos teritorijos umimas kai v-bs teritorija atsiduria kitos v-bs kariuomens valdioje. Valstybs kaip okupuotos statusas nesikeiia jei joje yra dalin savivalda vedama ir pan.

Aneksija- teritorijos prisijungimas. Yra pretenzijos teritorij ir suverenitet joje. Lietuvoje buvo vykdyta tik 1941 m. Ji yra niekin. O teritorija ilieka okupuota

Teritorijos bombardavimas

Uost ar pakrani blokada.

Ginkluot pajg upuolimas

Pagal susitarim dislokuot kitos valstybs pajg panaudojimas paeidiant j ar buvimas ilgiau. Bet ne bet koks (Kongo byla) o rimtas, dideliu mastu. Susitarimas dl ginkluotoj pajg ivedimo nedaro neteisto kariuomens buvimo legalizavimo.

Leidimas naudoti savo teritorij kitos v-bs agresijos aktuiAgresijos aktai (pavyzdinis sraas)

JT tik klasikin blokada o LR prapleia or ir sausum

LR leidus esani jos teritorijoje (laikinai ar judaniu tranzitu) kitos valstybs ginkluotoj pajg panaudojimas paeidiant LR nustatytas slygas.

Leidimas naudoti teritorij kitos v-bs agresijos aktui prie LR

Ginkluot pajg siuntimas prie LR. (visokiausi grupuoi ir pan.)

Valstybi atsakomyb.

Reiks tik u TT paeidimus.(u teistais veiksmais darom al nereiks) Pagrindinis altinis projektas

Projekto straipsniai grindiami paprotins teiss normomis, ia tarsi kodifikacija. Teismas jau taik KGD byloje, Gabcikavo- nagimaros byloje.

Klausimai: Valstybs atsakomybs u TT paeidimus pagrindas: - TT paeidimas padarytas TT subjekto. Paeidim sudaro: objektyvus ir subjektyvus elementas

Objektyvusis tarptautinio sipareigojimo paeidimas.

Subjektyvusis veikos priskyrimas valstybei. inoti taisykles pagrindines taisykles. Pvz.: atskiri vienetai kurie pagal v-bs teis vykdo t.t. v-tybins valdios elementus. Pvz.: t.t. politins partijos kurios turi galiojimus.; Elgesys kuriam vadovauja ar kur kontroliuoja v-b. Nra suteikta subjektams teisi vykdyti t.t. veiksmus, bet realiai v-tyb juos valdo ir tt. pvz. 9 str. Su sukilliais bus udavinys, tai jei tampa valdia tai tada atsako kaip valstyb.

TT paeidim klasifikacija (nepainioti su fizini asmen). Sunkus jus cogens norm paeidimas arba sunkus nusikaltimas sisteminga sipareigojim nesilaikymas ir nesilaikymas dideliu mastu jus cogens norm paeidimas. Dabar nebeliko pavyzdinio srao.(agresija, kolonimizmas, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui). Yra agresija kaip v-bs ir kaip fizinio asmens atsakomyb pagal TT. Ginytinas masinis atmosferos ir jros terimas

TT deliktai- visi kiti.

Pagal pasekmes palestinos byloje sak kokia prasm skirti pasekmes, bet j neivardinti. Teorikai TT deliktas paeidia sipareigojimus tik vienai valstybei, o jus cogens normos paeidimas visos TT bendruomens. ( u jas. Minimumas nepripainimas teis paeidiani veiksm. Nepadti. Bendradarbiauti kad btu nutrauktas paeidimas) 49 str.

TT atvejai formaliai tarptautinis sipareigojimas g.b. paeistas, bet g.b. aplinkyb alinani aplinkybi 20 27 str. (jas reikia inoti). 26 str. kai kada neatleidia. Aplinkybs:

Sutikimas

Savigyna

Atsakomosios priemons bus udaviniai i ito. Patys subjektai prisideda prie teiss laikymosi, todl nukentjusioji v-b turi teis imtis veiksm prie paeidj. Spec. tikslas paskatinti laikytis sipareigojim. Proporcingumo reikalavimai, t.y. turi atitikti paeidim ir patirt al. Priemon turi nutrkti kai nutraukiamas t.t reikalavimus. Procedriniai reikalavimai praneti, pasilyti nutraukti. Priemons kuri negalima naudoti:Agresijos naudojimas

Negalima paeisti pagrindini mogaus teisi.

Humanitarinio pobdio draudianios represalijas

Kit sipareigojim kylani i jus cogens.

Irano byla - Irane pam JAV diplomatin atsakomyb kaitais. Realiai tai studentai pam, bet Iranas atsakingas nes nesim priemoni situacijai likviduoti ir be to neutikrino saugumo. Iranas teisinosi, kad tai buvo nipinjimo lizdas bet teismas sak kad net jei tas bt tiesa negalima taikyti tokios atsakomosios priemons. T.y. negalima ksintis diplomatinius imunitetus.

Force major

Btinasis reikalingumas - bus daug udavini pvz. ar galima remtis nutraukiant sutartis? ATS NE. ia tik atsakomyb alinanti. Slygos:

Tai turi bti vienintelis bdas siekiant apsaugoti esmin interes nuo sunkaus ir neivengiamo pavojaus.

Tai neturi sukelti rimtos grsms v-bs kuri atvilgiu paeidimas padaromas t.y. negali paeisti jus cogens norm. V-b negali prisidti prie btinojo reikalingumo. Negalima pateisinti palestino sienos statybos.Nelaim ia kalbama apie tai kai gelbjama savo ar kit ar jam patikt asmen gyvybes. Nelaime negalima remis kai ji susidar dl v-bs kuri ja remiasi.

Valstybi atsakomybs rys: Kai tai susij su neigiamomis pasekmm ir pareiga atlyginti al. Visos v-bs turi nutraukti paeidim ir suteikti reparacij.

1928m . Kodavo fabriko byla visikos reparacijos principas. reparacija turi paalinti visas pasekmes ir atkurti situacij, kuri tiktina bt buvusi jei neteisti veiksmai bt nevyk. Reparacijos formos:Restitucija padties atkrimas. Kompensacija kai restitucija nemanoma tai atlyginimas alos kuri atitikt restitucij natra.Satisfakcija moralins alos atlyginimas formos:

Paeidimo pripainimas; oficialus atsipraymas, apgailestavimo ireikimas, ar kt. tarkim simbolin kompensacija.

Areto orderio byla teismas pasak kad satisfakcija yra paeidimo pripainimas teismo sprendimu.

Savigyna chartijos 51 str. Tai kaip teis naudoti jga, ir kaip jgos panaudojim.

Kai teis teistas jgos naudojimas ar grasinimas ja su tikslu atremti pradt ginkluot upuolim. Tai neatimama (nors iversta kaip prigimtin) teis kiekvienos v-bs teis. Kiekviena v-b nuo pat jos atsiradimo turi teis savigyn, net ir nepripaintos v-bs j turi. i teis nustato ne chartija, o ji tik priysta i teis. T.y. ji egzistuoja nepriklausomai nuo chartijos, o chartija j tik takoja, nustatydama t.t. procedrines taisykles.

Nikaragvos byla sako, kad neatimama teis toliau lieka paprotin teis. Chartija nekodifikuoja kriterij (proporcingumo nenurodo). Neatimama tai neribojama teis, jo neriboja JT. ST nesankcionuoja savigynos, jei tik reikia praneti, ir viskas toliau priklausys nuo to ar ST k nors darys, jei ne tai ir toliau galima gintis. Yra dvi savigynos formos:

Individuali - valstyb kuri yra upulta ginasi pati.

Kolektyvin. padeda kitos v-bs, bet tai teis suteikti pagalb upultajai, niekam nra pareigos.

51 str. Yra pagrindas sudaryti kolektyvins pagalbos sutartims. Pvz. NATO. Kolektyvins sutarties alys sipareigoja pasinaudoti ia teis, t.y. teis transformuojama sutartin sipareigojim. Yra nd toki sutari ir be NATO. Tarp arab, tarp NVS ali.

Savigynos trukm trunka tol kol ST nesiima efektyvi priemoni. Tokios kurios yra btinos taikai palaikyti. Paprastai tai sankcija pagal 42 str. Bet tas jgos panaudojimas jau nra savigyna.

Taip buvo su Kuveitu 1991 m. ST sankcionavo ir pradjo veiksmus tik 1991.01.15. nuo sankcionavimo momento tai jau nebra kolektyvin savigyna.

Savigynos slygos ir kriterijai:

Btina slyga ir faktinis pagrindas ginkluotas upuolimas. Ginkluoto u puolimo svokos apibrtos nra, bet daniausiai teismas remiasi agresijos apibrimu. T.y. kai viena v-b upuola kit ir jei tie aktai rimti ir pakankamo masto tai jie gali bti pripainti ginkluotu upuolimu. Praktikoje g.b. ir tai kas pagal mast nepatenk agresijos apibrim, o tie kurie prilyginami ginkluotam upuolimui. T.y .tie atvejai kai yra imamasi jgos prie kitos v-bs atstovus. Amerikos ir Irano byla 1985 m. JAV band ivaduoti bet operacija nepavyko. JAV moralikai teisimosi humanitariniai tikslais, o teisinis argumentavimas JT chartijos 51 str.

Kita situacija kai pagrobiama ne v-bs atstovai o kitos v-bs pilieiai ir kai niekas j nevadavo, tai Izraelis pats nuvyko Ugand ir ivadavo. Taigi atskirais atvejai tai savigyna.

Pagal mst ir pasekmes ginkluotam upuolimui prilygta teroro aktai i usienio. 2001.09.11. Al Queda . Opinijo juris kad tai savigyna liudija 2 rezoliucijos ( 1368(2001) ir 1373 (2001)). Preambulje ST pripasta neatimam savigynos teis iame kontekste.

2001.11.12 NATO tarybos pareikimas pasak kad bus taikoma kolektyvin gynyba jei bus nustatyta jog teroro aktas buvo vykdytas i usienio.

Palestinos byla klausimas ar sienos statyba yra savigyna nuo ginkluoto upuolimo. Teismas pasak, kad Izraelis galt remtis savigyna, jei tai bt vykdoma i usienio, bet ia teroro aktai buvo vykdomi i Izraelio okupuot teritorij.

Klausimukas 2001.09.11kokia taka TTGinkluoto upuolimo pradios neapibrtinumas klausimas ar tai karins operacijos aktyvios stadijos grsm, ar tai reali ir neivengiama grsm ir akivaizdu kad tuoj upuolimas prasids (pvz.: pajgos prie sienos kaupiamos).

Preventyvios savigynos neteistumas negalima ginti nuo grsms ginkluoto upuolimo. Bet vl klausimas kada tik gresia o kada jau prasideda. Nikaragvos byloje pripastama kad v-bs buvimas ginkluoto upuolimo auka yra btina slyga gynybai. KDR byloje taip pat pasako kad tai turi bti vyks o ne prasidjs upuolimas.

1837 m. buvo Ker Lain byla ir ten tarsi sak kad galima preventyvi gynyba (kai kas taip galvoja). Britai sudegino laiv JAV ir savo veiksmus grind tai kad jis kl grsm. Bet i esms apie savigyn teisinti nra prasms nes tai 19 a kada jga dar nebuvo draudiama.

Kai tarp valstybi yra karo bkl tai nra prasms kalbti apie gynyb ir nra ia jokios preventyvios savigynos pavyzdys (ia byla dl branduolinio reaktoriaus statymo)

Savigynos priemoni teistumo kriterijai:

Btinumas (ir neatidliotinumas) - jgos panaudojimas vienintel priemon, taikoma nedelsiant, per proting laik. Pvz.: JAV reikjo laiko suplanuoti karinei operacijai Afganistan, be to dar sil paia valstybei prie tai imtis priemoni prie teroristus.

Proporcingumas naudojimas tiek kiek reikia atremti. Ne kiekybiniai kriterijai, o atrmimui reikalinga jga kad nebesitst t.y. mastas ir trukm svarbu.

Procedriniai reikalavimai :

Valstyb kuri yra upulta turi suvokti kad yra upulta. Tai nra kit valstybi savavaliko vertinimo dalykas. V-b turi praneti apie jos upuolim. Nikaragvos ir KDR bylos. Ir nesvarbu ar individuali savigyna ar kolektyvin vis vien reikia praneti

ST informavimas apie savigynos priemones, praneimas nedelsiant.(chartijos 51 str).

Kolektyvinei gynybai tam, kad kitos v-bs naudot jg, reikia, kad upultoji kreiptsi kitas valstybes pagalbos.

JT sankcija naudoti jga. (JT chartijos 42 str.)

Reikia ieikvoti kitas priemones, o paskui kad palaikyti taik gali sankcionuoti. Turi bti btinumas panaudoti jga, t.y. turi nepakakti kit priemoni. Taip pat teisinis pagrindas yra 7 skyrius chartijos, jis leidia visus veiksmus ST kad bt isaugota taika ir saugumas. Danai v-bs galiojamos yra kak daryti, bet jei k nors pridirbs tai ne saugumo taryba atsakys o valstyb nes ji vadovavo operacijai.

Faktinis pagrindas grsm taikai. Dabar danai grsm taikai netik nestabils santykiai tarp valstybi bet ir dl situacij v-bs viduje. Vienintelis ST galiojimo apribojimas JT tikslai.

Taikos paeidimas ar agresija.

1991 m. 08 02-09 25 ST rezoliucij prie Irak. pirma ST paragino atitraukti pajgas Irakui i Kuveito, tada ekonomines sankcijas tada galiojimas panaudoti jg. Nepainioti su 2003m. Irako ir Kuveito konfliktu. Taip pat nepainioti JAV kada siver Irak tai ia nra ryio su 2001m.

ST politin institucija, todl rezoliucijos kartasi bna neaikios ir paliekama vietos interpretacijos.

Sankcijos buvimo problema.

Kai saugumo taryba vliau pritaria veiksmams ex post fakto sankcija ST pagiria valstybes panaudojusias jg (tai ne tik Kosovo klausimas bet ir kt i skaidri)

numanoma ir slygin sankcija (2002-11-08 ST rezoliucija Nr. 1441 (2002) dl Irako) rezoliucija ivardija kad IraKas paeidia 16 prie tai buvusi rezoliucij, liepia Irakui bendradarbiauti ir sako tai bus rimtas paeidimas, ir Irakas susilauks rimt pasekmi. Bet rezoliucijoje buvo jog, tai paskutinis ansas Irakui. Be to rezoliucijos preambulje buvo pasakyta jog v-bs jau yra galiotos naudoti jga.

iaip didesn dauguma galvoja jog reikjo dar vienos rezoliucijos

JT ST ir jos galios.

- Pagrindin (pirmin) bet ne iimtin atsakomyb u tarptautins tvarkos ir saugumo palaikymo klausimus. V-bs nars turi subsidiari atsakomyb. (chartijos 24 str. 1962 palestinos byla).

Ad hock koalicijos gali veikti ne vien paviens nars.

- Unikali atsakomyb ir veikla: ribota naryst (15 nari 5 nuolatiniai ir 10 nenuolatiniai), nors nedaug nari, bet priima sprendimus vis nari vardu. Nuolatini nari VETO teis. Susilaikymas ar nedalyvavimas nereikia VETO. Pirm kart is klausimas ikilo kai buvo svarstomas iaurs Korjos agresijos klausimas. Soviet sjunga nedalyvavo posdyje, protestuodama kad Kinijai atstovavo ne tai kas turi atstovaut, nuo to laiko susiklost tokia praktika.

Teis priimti privalomus sprendimus (chartijos 25, 48, 49)

- galiojim ribos. (Namibijos byla 1971) galiojimo ribos ne konkreios chartijos nuostatos o JT tikslai. Taigi ST galios neapribota i esms. Vienintelis apribojimas tikslai, todl ji gali imtis vis priemoni kuri reikia tiems tikslams pasiekti net jei tos priemons nra tiesiogiai numatytos (numanom gali doktrina)

Numanom gali doktrina ST praktikos pagrindas (IV skyriaus operacijos, kiimasis vidaus konfliktus, tarptautini tribunol steigimas (Jugoslavijoje ir Ruandoje), alies politins santvarkos nustatymas (Irakui nustat)).

JT ST ir generalins asambljos (GA) galiojim atribojimas:

galiojim konkurencija

ST pagrindin, bet ne iimtin atsakomyb u tarptautin taik ir saugumo utikrinim.

GA galios nagrinti visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Bei teikti rekomendacija dl j.

galiojim apribojimas ST naudai (chartijos 12 str).

Galios ST neveiksnumo atveju- pagal vienybs taikos labui rezoliucij. Kai nra saugumo tarybos praymo turi bti tokios slygos:T.b. grsm taikai, taikos paeidimas ar agresijos aktas

ST neveikia (nra Chartijos 12 str. GA gali apribojimo ST naudai slygos kai nra nuolatini nari vienybs stokos:

klausimas nra trauktas

saugumo taryba nesprendia atitinkamo klausimo

dl nuolatini nari vienybs stokos t.y. kai panaudojimas VETO. Dl traukimo darbotvark ar sprendiant i esms.

VETO grsm situacija dl Kosovo, t.y. neivengiamas VETO panaudojimas jei dl to klausimo bt balsuojam ST

Taigi GA atsakomyb apribota ST labui bet tik tais atvejais kai ST neveikia.

HUMANITARIN INTERVENCIJAPavyzdys jgos panaudojimas prie Jugoslavij Kosovo konfliktas. Nra terminas niekur apibrtas.

Doktrinoje tai jgos panaudojimas kitoje valstybje be ST sankcijos daugelio moni gyvybi ar pagrindinms teisms apsaugoti nuo jiems grsianio pavojaus, kai tokos apsaugos negali ar nenori suteikti v-b kurios teritorijoje jie yra.

Terminija - humanitarin intervencija - responsability to protect t.y. pareiga apsaugoti. (2001 m. gruodio mn. Tarptautins intervencijos ir v-tybs suvereniteto (TIVSK) praneimas).

Bruoai:

Be ST sankcijos (kitaip bt pagal chartijos VII skyri nebereikt kalbti apie teistum)

Tikslas kitos valstybs jurisdikcijai priklausani asmen apsauga nuo iurki ir sisteming j pagrindini teisi paeidim. (jei sav piliei ta paprastai teisinama savigyna)

Valstyb kurioje yra ginami asmenys, nevykdo savo pirmins atsakomybs u i asmen apsaug, Antrin atsakomyb tenka tarptautinei bendrijai dl jus cogens norm paeidim.

Galimi neteistumo aikinimaiTeistumo pagrindimas

Siaurinamasis, grietas, formalus chartijos aikinamas, arba aikinam atsivelgiant 51 ir 42 str. jgos teista panaudojimas apsiriboja itais dviem atvejais.TT ir teisingumo bei kit moralini vertybi suderinamumas (aksiologinis argumentas)

Intervencija be v-bs sutikimo, kai suvereniteto paeidimasKosovo intervencija ir kitos panaios (Afrikoje). Jos veria suvereniteto samprat, t.y. suverenitet suvokti kaip atsakomyb, tada ikyla pareiga ginti ir atsakomyb. Kofu ssiaurio ir Nikaragvos bylas reikia labai atsargiai vertinti nes 2ia dar tik 1947 m. dar neveikia kai kurie principai.

AS (Afrikos sjungos) konstitucinis aktas kuris sako jog galima kitis kai v-b nevykdo pirmins atsakomybs.

Intervencija kaip jgos politikos pasireikimasJT chartijos 2.str. 4d. nuostata dl jgos panaudojimo, kai ne prie valstyb, ne prie nepriklausomyb ir ne prie teritorijos vientisum

Kosovo byla nra nei prie valstyb, nes nenorjo jos gali apsriboti, nenorjo atskirti Kosovo ir t emi nuo Jugoslavijos

Jgos naudojimas yra netinkama priemon pagarbai mogaus teisms utikrinti (Nikaragvos byla.Pagrindin bet neiimtin ST atsakomyb. Gali veikti per ad hock, arba per regionines organizacijas gaunant paskesn ST sankcij TIVSK

Btin slyg gerbiant JT Chartij ir pagrindin ST atsakomyb laikymasis: teisingas tikslas, paskutin priemon, proporcingumas, perspektyvumas, reikiami galiojimai

Branduolinio ginklo panaudojimo teistumai klausimai egzamine pateikti argumentus kada galt bti BG panaudojimas teistas ar neteistas, kodl, nes teismas galutins ivados nepadar.Galimo BG panaudojimo teistumasGinklo panaudojimo neteistumas

Kitaip nei kit masini naikinimo ginkl (pvz. cheminio) klasi atveju, nra sutartini ir paprotini norm aikiai udraudiant BG ar jo naudojim. Yra tik sutartys draudianios bandymus, sutartys dl neplatinimo, yra t.t. teritorijos nebranduolins zonos. Yra kelio JT rezoliucijos dl BG naudojimo neteistumo, bet dl didelio nepritarianio v-bi skaiiaus ji neturi opinio juris Dl savo humanitarinio pobdio TT humanitarins normos taikomos ir BG bei jo panaudojimui. (nors pagal kokybinius ir kiekybinius poymius BG skiriasi nuo konvencini ginkl).

Galima bandyti teigti kad BG prietaraut tokiems principams taikini neatskyrimas.

Ginklas neturi kelti nereikaling kani ir neturi daryti nereikalingos alos

BG panaudojimas chartijos prasme tada kai galima panaudoti jg t.t. 51 ir 42 str atvejais

Savigynos atvejais teistas tada kai atitikt teistumo ir proporcingumo kriterijais t.y. nebent kratutiniais atvejais kai yra grsm paios v-bs ilikimui.

BG turjimas stabdantis veiksnys karui, nes atgraso, mato jg vieni kitos

LAISVO TAUT APSISPRENDIMO PRINCIPAS

Itakos suverenitete suverenitetas priklauso tautai. Pirma atsirado nacionalinse teisse (Pranczijos, JAV rezoliucijos).

Lenino dekretai , bet tai k skelb neatitiko faktini aplinkybi. 1917 m.

Taikos ir sien sutartys LR pripainimas.

JT chartija ia is principas tik prie tiksl o prie princip, nes buvo dar daug kolonij. Nuo dekolonizacijos is principas pripastamas visuotiniu.

Pagrindiniai altiniai: 1960-12-14 JT GA deklaracija dl nepriklausomybs suteikimo kolonij alims ir tautoms (rezoliucija Nr. 1514 (XV)) 1970 TT princip deklaracija.

is principas knija kolektyvin asmen teis ir priklauso tautai kaip moni grupei o ne atskiriems individams.

Tai jus cogens norma, kuri slygoja ergo omnes sipareigojimo koncepcij 1995 m. Ryt Timoro byla ir Palestinos byla

Subjektas - viso tautos. Tauta - doktrinin svoka ir fakto klausimas (palestinos byla), niekur nra apibrimo teiss aktuose. Doktrinin svoka konstruojam per du elementus:

Objektyvj ioriniai skirtumai nuo kit moni grupi (1990 m. UNESCO bendra istorija, kultrinis homogenikumas, kalbinis, religinis ideologinis bendrumas, bendra gyvenamoji teritorija, ir ekonominis gyvenimas)

Subjektyvj tautos savimon (moni suvokimas savs kaip atskiros tautos). Tautins maumos apsisprendimo laisvs neturi.

Reikm universalus vis taut apsisprendimas yra esmins slyga utikrinti individualias mogaus teises (1992-12-16 GA rezoliucija dl universalaus taut apsisprendimo). Neutikrinant laisvo moni apsisprendimo nemanoma utikrinti kit mogaus teisi.

Taut apsisprendimo laisvs turinys. TT Princip deklaracija

Visos tautos turi teis laisvai be kiimosi i svetur (nebtinai reikia nepriklausomo v-bs sukrimo), politinio statuso nustatymo ir ekonominio bei socialinio kelio pasirinkimas. Pvz.: Kiekvienos tautos neatimama teis gamtos iteklius (KDR byla).

Dl politinio statuso nustatymo tai jis gali bti labai vairus. Deklaracijoje minimas - nepriklausomos v-tybs sukrimas, laisvas susijungimas su kita valstybe, kitokio politinio statuso nustatymas pvz.: tarpinis tarp nepriklausomybs ir priklausymo kakam. (puerto rikas).

Iorinis teis atsiskirti

Vidinis - tautos sprendimas gyventi v-bs teritorijoje.

Kit v-bi pareigos: kiekviena v-b turi skatinti taut apsisprendimo princip ir gerbti taut apsisprendimo teis (vakar Sacharos byla ir palestinos byla). padaryti gal kolonializmui 1960 m deklaracijoje, negalima trukdyti jokiais motyvais, skaitant ir atsilikimo motyvus. (vakar Sacharos byla). T.t. v-bs sak kad turi valdi dl vasalini ryi TTT pasak kad tai nra argumentai kuriais remiamasi trukdant gyvendinti apsisprendimo laisv. Draudiamas trukdymas de fakto aneksija kuri gali atsirasti dl sienos statyba. Arba tarkim sutiekiant masikai pilietyb pilieiams ir tada sakyti kad ten ms tauta gyvena ir ia j apsisprendimo laisv. (Afkazija ir piet Azetija)

Santykis su v-bi teritorinio vientisumo principu.

Rusai bando dirbtinai suprieinti, nors iaip vieni principai t.b. aikinami kit kontekste. Tas pats pvz.: negalima klausti kas svarbiau v-bs imunitetas ar mogaus laisvs principas. Jei abu principai ir derinami.

Kolonij apsisprendimo ir v-bi teritorinio vientisumo principo suderinamumas pasakyta kad kolonija turi kitok status skirtingai nuo metropolijos teritorijos statuso t.y. ji nra metropolijos dalis todl metropolijos vientisumas nepaeidiamas kolonijoms tampant nepriklausomai. Dabar beveik nra teritorij pripastam kolonijomis, nors iorikai kolonij poymi turini taut galima rasti (Rusijai priklausomos tautos). Bet kad kakas bt kolonija reikia objektyvus elemento t.y. nukariauta jga, teritorija valdoma jga, joje vesti svetimi statymai, ekonomika metropolijos naudai taip pat t.b. pakankamai nutolusi teritorija ir subjektyvaus v-bs pripainimas kad ji traktuot teritorij kaip savo kolonij, o ne jei priklausani teritorij.

Dl kit taut apsisprendimo danai principai priklauso nuo turimo jgos, t.y. jei pavyksta atsiskirti, tai ilgainiui pripastama. niekas i anksiau pamint princip negali bti aikinama taip kad leist ar skatint kokius nors veiksmus, kuriais bt skaidomas ar visikai i dalies paeidiamas suverenios ir nepriklausomos v-bs teritorijos vientisumas ar politin vienyb, kai i v-b veikia laikydamasi anksiau apibrt taut apsisprendimo principo ir turi vyriausyb atstovaujani visus gyventojus be jokios diskriminacijos. ia ir atsiranda visidinis ir iorinis apsisprendimas.

Jei manomas vidinis apsisprendimas, teis iorin apsispendim nekyla. T.y. jei v-b atstovauja visus savo gyventojus, gerbia taut lygiateisikum ir t.t.

Bet jei v-b nra tokia ir jei viduje yra kit taut kurios yra nelabai atstovaujamos tai tada iorinio apsisprendimo teis kyla. enai pvz.: niekur niekada nesutiko u buvim Rusijos federacijoje. Iskyrus f