BPT Konspektas

BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ

B E N D R O J I D A L I S

1 tema. Baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis1.Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamasis procesas - valstybinės veiklos rūšis. Teoriniai

baudžiamojo proceso modeliai. Jų pagrindiniai bruožai. Baudžiamojo proceso tikslai bei uždaviniai.Baudžiamojo proceso esmė, uždaviniaiTam, kad būtų realizuota BA, kad baudžiamoji byla taptų teisminio nagrinėjimo dalyku, reikalingas nelengvas įvairių įstaigų ir pareigūnų darbas, atliekamas griežtai nustatytomis formomis, kurias reguliuoja BP.

BP – tai įstatymais nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo veikla. Šioje veikloje veikia ir kiti proceso dalyviai (kad BP veikia tik valstybė ir jos pareigūnai – tai sovietų koncepcija): kaltinamasis, ginamasis, jų gynėjai ir t. t. . Tiek pareigūnai, tiek BP dalyviai veikia griežtai nustatyta proceso tvarka, nustatyta baudžiamajame įstatyme. Kitų autorių pateiktos BP sąvokos:Prof. Karrev: BP – tai įstatymų numatyta teismo, prokuratūros ir tyrimo organų veikla, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Prof. Strogovičius: BP – tai įstatymų nustatyta santykių tarp teismo, prokuratūros, tardymo organų ir piliečių tvarka. BP – tai įstatymų nustatyta sistema veiksmų, kuriuos atlieka tyrimo organai ir teismas, tiriant ir nagrinėjant bylas. Mūsų mokslininkų: BP – tai įstatymų nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo organų veikla, iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, bei vykdant nuosprendį. Taigi yra tokie požiūriai:

1) kad BP tai veikla (tai geriausias /plačiausias/ požiūris);2) kad BP yra santykių tvarka (taip gali būti šiek tiek plačiau ar per plačiai);3) kad BP yra sistema veiksmų (siauresnio pobūdžio).

Kai kurie autoriai apibrėžia ta veiklą TIK “tiriant ir nagrinėjant”. Tai visų veiksmų, sudarančių veiklą sutrumpinimas, kad per daug ne vardinti. Strogovičius sako, kad tai santykių tvarka ne tik tarp organų, bet ir tarp piliečių. Ne visai tiksliai panaudota “piliečio” sąvoka, kadangi iškėlus bylą pilietis gauna tam tikrą statusą. BP vyksta sprendžiant procesinius klausimus: iškeliant bylą, atliekant tyrimą, perduodant bylą teismui, priimant nuosprendį ir jį vykdant. Taigi, BP – įstatymais nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros pareigūnų ir teismo bei kitų proceso dalyvių veikla iškeliant, tiriant bylą, priimant sprendimus ir vykdant teismo nuosprendį. BP uždaviniai yra numatyti įstatyme (BPK 2 str. ). Išskiriami pagrindiniai ir fakultatyviniai uždaviniai. Pagrindiniai uždaviniai:1. Greitai ir pilnutiniai išaiškinti N (turi būti išsiaiškinti visi nusikalstami veiksmai ir N epizodai, tas laikotarpis, kai aiškinamasi, turi būti kuo trumpesnis) “Greitai” – įstatymas numato terminus. “Pilnutinai” – nereikia painioti su 71 str. P – visos aplinkybės;2. Įkaltinti kaltininkus (t. y. išsiaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus N padariusius asmenis. Jei kaltas, turi būti kuo greičiau priimtas nuosprendis);3. Tinkamai pritaikyti įstatymą (kad kiekvienas N padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas).

1

Pirmasis uždavinys nėra grynai procesinis. Tačiau jis būtinas, kad atsirastų galimybė realizuoti kitus procesinius uždavinius. Antrasis uždavinys reikalauja atlikti sudėtingą procesinę procedūrą, kurios dėka galima apkaltinti asmenį. Trečiasis reikalauja teisingai pritaikyti įstatymą: kaltas – teisingai nubaustas, nekaltas – netraukiamas BA ir neteisiamas. Fakultatyviniai uždaviniai:1. BP turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką;2. Užkirsti kelią N;3. Saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus;4. Auklėti piliečius, kad laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles. Fakultatyviniai uždaviniai sprendžia bendrosios prevencijos klausimus. Su bendrąja prevencija siejasi fakultatyviniai uždaviniai (tuo siejasi su BT). Šie uždaviniai gali būti įgyvendinti tik kai tinkamai realizuojami pagrindiniai uždaviniai. BP sąvoka susijusi su teisingumo sąvoka, su teisingumo vykdymu (jį vykdo tik teismai). Teisingumas – tai teismo veikla nagrinėjant ir sprendžiant civilines ir baudžiamąsias bylas, tuo ginant nuo bet kokių kėsinimųsi valstybę ir teisėtvarką, piliečių ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. BP padeda pasiekti teisingumo tikslus, įvykdyti teisingumą. Tai yra teisingumo įgyvendinimo metodas. Ar visas BP yra teisingumo vykdymas? Daugelį funkcijų atlieka ikiteisminiai organai, todėl laikoma, kad jie teisingumą įgyvendina netiesiogiai. Taigi teisingumo sąvoka vienu požiūriu yra platesnė už BP sąvoką, o kitu siauresnė:1) teisingumo sąvoka platesnė už BP sąvoką, nes BP apima tik baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teisme;2) teisingumo sąvoka yra siauresnė už BP sąvoką, nes į BP įeina ne tik teismo, bet ir kvotos, parengtinio tardymo bei prokuratūros organų veikla tiriant baudžiamąsias bylas.

2.Teisingumas kaip teismo veikla ir baudžiamasis procesas. (Žr. 5 tema-Teismas)3.Baudžiamasis procesas – baudžiamųjų procesinių santykių ir veiksmų sistema. Baudžiamojo proceso

stadijų sistema.BP tikslas - pilnai ir teisingai išnagrinėti bylą...Procesinės funkcijos - tai procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso dalyvių vaidmeniu. 4 funkcijos: 1)ikiteisminis tyrimas; 2)kaltinimas; 3)gynybos funkcija; 4) teisminis nagrinėjimas ir bylos išsprendimas. Aišku, kas atlieka.Procesiniai santykiai - tai BP įstatymo reguliuojami valstybinių institucijų ir asmenų, dalyvaujančių baudžiamosiose bylose, teisiniai santykiai. Vienas turi teisę, kitas - pareigą.Procesinė forma - tai įstatymo nustatytos taisyklės,kurios įpareigoja atlikti tardymo ir teismo veiksmus, priimti sprendimus, laikantis tam tikrų sąlygų, tvarkos ir nuoseklumo. Ši procesinė forma būdinga visoms stadijoms.BP stadijos. BP veikla tiriant ir nagrinėjant bylas turi vykti laikantis t. t. logikos ir tvarkos, kuri įtvirtinta įstatyme. Teorijoje kalbama apie stadijas. BP stadija – tai tokia BP dalis, kurioje, sutinkamai su bendrais viso proceso uždaviniais, specifinėmis procesinėmis sąlygomis sprendžiami tik jai būdingi uždaviniai ir kuri užbaigiama tai stadijai būdingu sprendimu, kuris įforminamas specialiu aktu. . Nuoseklumas BP pasireiškia tuo, kad baudžiamoji byla gali patekti į tam tikrą stadiją tik perėjusi prieš tai esančią stadiją. Išskiriamos 5 įprastinės stadijos:1.Ikiteisminis tyrimas; tyrėjas turės surinkti duomenis, kuriuos pateiks prokurorui, kuris spręs,ar pradėt persekiojimą, ar nutraukti. Tik po pirmos stadijos seka antra. Priimamas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą.(pateikiama kaltinamoji išvada) Pasibaigia kaltinamosios išvados surašymu ir patvirtinimu persiųsti bylą teismui. 2. Atidavimo teismui (Sprendžiama ar yra pagrindas atiduoti teismui) Prasideda bylos priėmimo teisme aktu, baigiasi nutartimi, kuria kaltinamasis atiduodamas teismui. ;3. Teisminio nagrinėjimo (užbaigiamas nuosprendžio priėmimu) Prasideda teismo sudėties paskelbimu ir pasibaigia nuosprendžio priėmimu. ;

2

4. Apeliacinio proceso stadija (proceso dalyviai turi teisę apskųsti nuosprendį) Jei nuosprendis skundžiamas, procesas perauga į apeliacinį procesą. ;5. Nuosprendžio vykdymo. Pereina į nuosprendžio vykdymo stadiją. Surašomi raštai, siunčiama vykdymui. . Išimtinės stadijos:1. Kasacinio proceso (įsiteisėjusį nuosprendį galima apskųsti kasacine tvarka);2. Bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (retas atvejis) AT senatas: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galima atnaujinti bylą pagal tam tikrus teikimus praėjus tam tikram laikui. Taip pat yra sumarinis procesas, kuris susideda iš:1)ikiteisminio tyrimo;2)atidavimo teismui.

4.Baudžiamojo proceso teisė. Procesinė forma. Procesiniai santykiai ir jų subjektai. Procesinės garantijos ir jų reikšmė. Procesines funkcijos. BPT – teisės normų visuma, kurios reguliuoja kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros įstaigų ir pareigūnų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant, nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir vykdant nuosprendį. BP – tai valstybės organų veikla, o BPT – visuma normų, reguliuojančių tą veiklą. BPT atlieka teisinio reguliavimo funkciją. Ji įstato praktinę veiklą į griežtus teisinius rėmus, užtikrinančius BP uždavinių įgyvendinimo priemones. Kiek įmanoma, reguliuoja prieštaringus interesus, prievartos taikymą, asmenų, kuriems ta prievarta taikoma, teisių gynybą. Prievartos priemonės turi būti pagrįstos ir teisėtos. BPT įtvirtina BP uždavinius, nustato tokius kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų ir teismo veiklos metodus, kuriais šie organai gali pilnutinai išspręsti BP uždavinius. BPT sąvoka glaudžiai susijusi su procesinių santykių, procesinės formos, procesinių garantijų ir procesinių funkcijų sąvokomis. Procesiniai santykiai – tai BP įstatymo reguliuojami valstybinių organų ir asmenų, dalyvaujančių baudžiamojoje byloje, teisiniai santykiai. Procesiniai santykiai atsiranda ir plėtojasi procesinės veiklos pagrindu. BPT reglamentuoja procese dalyvaujančių asmenų procesinius santykius, kurie iškyla tarp V institucijų ir piliečių asmenų, kurie dalyvauja BP, taip pat įvairaus lygio pareigūnų, atliekančių įvairias funkcijas. Visi procesinio santykio subjektai turi apibrėžtas teises ir pareigas, kurios įeina į BP dalyką. Specifinis procesinių santykių tarp FA reglamentavimas. Teisiniai santykiai tarp jų įmanomi tik leidus ar reikalavus atitinkamam pareigūnui (kai sueina kaltininkas ir nukentėjusysis, turi būti pareigūnas, kuris neleistų jiems susiginčyti). Procesiniams santykiams būdinga tai, kad jie atsiranda tik kartu su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, kai priimamas sprendimas iškelti baudžiamąją bylą; vienas procesinių santykių subjektas visada yra pareigūnas, kuris turi teisę iškelti, tirti ir nagrinėti baudžiamąją bylą; asmenų galinčių tapti procesinių santykių subjektais sąrašą, jų teises ir pareigas tiksliai nustato įstatymas. Procesinė forma – įstatymų nustatytos taisyklės, kurios įpareigoja proceso dalyvius ir vykdančius subjektus atlikti t. t. veiksmus, priimti t. t. sprendimus, ir visa tai atlikti laikantis nustatytos tvarkos. Laikantis procesinės formos yra atliekami atskiri tardymo ar teismo veiksmai, realizuojamas BP apskritai. Procesinė forma užtikrina efektyvius įrodymų rinkimo būdus bei N padariusių asmenų įkaltinimo metodus ir tuo pačiu neleidžia patraukti atsakomybėn nekaltų asmenų. Procesinės garantijos – tai BĮ nustatytos priemonės, kurios užtikrina teisingumo uždavinių išsprendimą ir proceso dalyvių teisių apsaugą (gali būti taikoma prievarta, bet ura jos ribos). Įstatymas suteikia visiems procese dalyvaujantiems asmenims tam tikras teises , kad jas realizuodami, jie galėtų ginti savo teisėtus interesus. Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų galimybę pasinaudoti savo teisėmis. Turi būti apsaugoti ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesai, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai. Procesinių garantijų sistema užtikrina demokratiškumą ir humanizmą. Procesinės funkcijos – tai veiklos kryptys, susijusios su t. t. proceso dalyvių atliekamu vaidmeniu. Ir byloje dalyvaujantys pareigūnai, ir asmenys siekia tam tikrų tikslų, kurie realizuojami, panaudojant atitinkamas procesines priemones. Yra 4 funkcijos:1. Ikiteisminis tyrimas;2. Kaltinimo;

3

3. Gynybos;4. Bylos sprendimo. Ikiteisminis nagrinėjimas vyksta rungtyniavimo principu. Kaltinimo funkcija – tai veikla, kuria palaikomas kaltinimas teisme. Kaltinimo tikslas – užtikrinti, kad teisme būtų įkaltinti N padarę asmenys ir jiems būtų paskirta teisinga bausmė. Šią funkciją iš esmės vykdo prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą teisme. Prokuroras šiame procese pirmiausia yra teisėtumo priežiūros organo atstovas. (šiuo metu kaltinimą vykdo ir tardytojas – tai ginčytina). Gynybos funkcija – tai veikla kaltinimui paneigti, kaltinamąjį teisinančiomis ar švelninančiomis aplinkybėmis išaiškinti. Šią funkciją vykdo advokatai, kurių pagrindinis tikslas yra išryškinti kaltinamąjį išteisinančius ar atsakomybę švelninančius įrodymus, taip pat įrodymus kaltinimui paneigti ir teikti pagalbą kaltinamajam arba teisiamajam kai kurie priskiria prie šios funkcijos vykdytojų patį kaltinamąjį arba visuomeninį gynėją ar kaltinamojo atstovą. Bylos sprendimo funkcija – ją vykdo tik teismas. Tai vienintelis organas, turintis teisę pripažinti asmenį kaltu N padarymu ir paskirti jam bausmę. Teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ar išteisinamąjį nuosprendį. Taigi šią funkciją vykdo tik teismas (vienas teisėjas ar teisėjų kolegija).

BP formos. Atsižvelgiant į valstybių vystymąsi, istorines aplinkybes (etninę struktūrą, kultūrą, gamtines-geografines sąlygas) valstybėse klostėsi skirtingas požiūris į tai, kaip t.b. sprendžiami klausimai baudžiamojoje teisenoje. Tai pirmiausia lietė teisėjo ir teismo vaidmenį ir procesinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltininko ir gynybos procesinių teisių ir garantijų apimtį, kaltintojo procesinių įgaliojimų ribas, asmens, atliekančio tyrimą, statusą, jo galimus veiksmus renkant įrodymus, įrodinėjimo tikslus apskritai, įrodymų vertinimo struktūrą ir formas, kitus klausimus. Būtent šie kriterijai leidžia išskirti įv. BP formas, istoriškai susiklosčiusiai ir besikeičiančias atskirose valstybėse ar valstybių grupėse.Bendrojoje BP doktrinoje, kontinentinės teisės doktrinoje priimta išskirti 4 BP formas:1. kaltinamasis procesas;2. tiriamasis procesas;3. rungtyninis procesas;4. mišrusis procesas.1) Kaltinamasis procesas atsirado dar vergvaldinės santvarkos laikotarpyje, buvo labai populiarus feodalizmo I-ose etapuose. Pagrindinis jo bruožas – kaltintojui buvo suteikiamas ypatingas statusas procese. Kaltintoju byloje paprastai buvo asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos. Nuo jo valios priklausydavo baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, vykdymas ar nutraukimas.Įrodymų rinkimo, vertinimo sistema buvo labai priklausoma nuo religinių dogmų, susiklosčiusių pažiūrų, prietarų. Tiriant bylą didelė reikšmė buvo teikiama priesaikai, vadinamosioms fizinėms dvikovoms. Buvo naudojami įrodymui, ištyrimui, vertinimui įv. bandymai. Teismui šiame procese nereikėjo nustatyti tiesos, o tik patvirtinimo, kad kaltinamasis gali iškęsti kankinimus, dvikovą, bandymus ar duoti dėl tiesos sakymo nustatytos formos ir turinio priesaiką ar pripažinti t.t. dogmas (religines, įsitikinimų ir t.t.).Šią proceso formą perėjo beveik visos valstybės, tik skirtingais vystymosi laikotarpiais.2) Tiriamasis-inkvizicinis procesas. Kaip ir kaltinamasis procesas, jis atsirado vergvaldystinėje santvarkoje, itin plačiai buvo taikomas absoliutizmo epochoje. Labiausiai paplitęs buvo Europoje „raganų medžioklės“ laikotarpiu, kai visas proceso formas plačiai taikė bažnyčia per savo specialius įgaliotinius. Tokią proceso formą pripažino ir pasaulėtinė valdžia. Čia teisėjas turėjo vykdyti ne tik savo oficialias, bet ir tardytojo, kaltintojo ir t.t. prasme gynėjo. Kaltinamasis byloje neturėjo teisės gintis, jo statusas procese buvo išskirtinis – jis nebuvo procese dalyvaujantis subjektas, o buvo proceso objektas, t.y. ta figūra, kuri neturėjo jokių procesinių garantijų. Tipiška tai, kad buvo numatyta vadinamųjų formaliųjų įrodymų sistema. Tai pasireiškė labai griežta proceso veiksmų reglamentacija vertinant įrodymus. Teisėjas

4

procese turėjo vadovautis tokiom taisyklėm: pvz., kaltinamojo prisipažinimas absoliutus jo kaltės įrodymas arba „įrodymų karalienė“ (Višinskis), moterimis reikia tikėti mažiau nei vyrais, turtingu tikėti daugiau nei vargšu ir pan. T.t. aplinkybės byloje galėjo būti pagrįstos vieno asmens parodymais, pvz., įrodinėjant nedidelę vagystę pakako 1-o liudytojo, nužudymą-mažiausiai 3 asmenų parodymų norint apkaltinti asmenį. Vienas iš tardymo būdų buvo oficialiai pripažįstamas kaltinamojo kankinimas, kuris galėjo padėti išgauti prisipažinimą – nustatyti absoliutų įrodymą.Kaltintojui šiame procese buvo suteikiamas ypatingas, specialus procesinis statusas, jis atstovaudavo valstybę ir turėjo didelę įtaką teismui, kai buvo priimami sprendimai. Gynėjo vaidmuo buvo minimalus, pakakdavo fakto, kad tas asmuo dalyvauja procese.Kai kurie šio BP institutai buvo gyvybingi ir XXa., ypač tose valstybėse, kuriose įsitvirtindavo diktatoriški ar totalitariniai režimai. Šio proceso atskiros formos yra ir šiuolaikinėse baudžiamuosiuose procesuose, pvz.: noras formalizuoti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę, vertę – ekspertų išvada, kai objekto tyrimas atliekamas vadovaujantis mokslinėmis ir techninėmis taisyklėmis, panaudojant kriminalistinę techniką, naujausius mokslinio tyrimo metodus; nukentėjusiojo parodymams teikiama ypatinga svarba; akistata; kaltinamojo prisipažinimo svarba; laisvo įrodymų vertinimo sistema, kurią galėtų taikyti tik teismas, o kiti pareigūnai negalėtų vertinti įrodymų. (tai yra NBPK; įrodymai atsiranda tik teisminio nagrinėjimo stadijoje). Paminėtus institutus dabar priimta vadinti civilizuotais, atitinkančiais demokratinę tradiciją.3) rungtyninis procesas – jis išsivystė iš kaltinamojo proceso, paplito valstybėse, kuriose vyrauja anglosaksų teisinės sistemos. Jo esmė – teisme vyksta ginčas tarp valstybės prokuroro arba kaltintojo asmenyje ir asmens padariusio nusikaltimą ir jo gynėjo. Abi šalys turi lygias teises procese tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminiame tyrime. Šis rungtyniškumo institutas užfiksuotas jų bendruose įstatymuose. Kritika dėl to, kad įstatymų įtvirtintas šalių lygiateisiškumas, pvz., kol byla dar nėra pasiekusi teismo, abi pusės gali rinkti įrodymus. Darant kratą, kaltinamojo gynėjas pagal įstatymą gali rinkti daiktinius įrodymus. Tačiau juos surenka valstybės įgaliotas pareigūnas, o ne privatus advokatas. Praktikoje ikiteisminis tyrimas neturi rungtyniškumo, lygių teisių, kaip kad skelbia įstatymai.Šiame procese valstybės pareigūnų paskirtis – rinkti tik kaltinančius įrodymus. Teismo proceso metu teisėjas yra tik nešališkas arbitras, stebintis bylos eigą ir ginčus iš šono ir reikalaujantis, kad šalys laikytųsi nustatytų taisyklių ar procedūros. Teisėjas ar prisiekusieji nusprendžia, kas laimėjo rungtynes.4) mišrusis procesas – taip buvo pavadintas todėl, kad jame liko inkvizicinio proceso elementai ikiteisminio tyrimo stadijoje (visiškas viešumo nebuvimas, ribotos kaltinamojo galimybės gintis, procesas vyksta tik raštiška (formaliąja forma) ir jame yra rungtyninis proceso elementų teisminio nagrinėjimo stadijoje (posėdžių viešumas, kaltinamojo teisė gintis pačiam, per gynėją ar atstovą, gynybos ir kaltinimo proceso lygiavertiškumas, įrodymų vertinimo laisvė ir pan.).Šio proceso pagrindai atsirado 1808m. Prancūzijos BPK ir paplito beveik visoje Europoje.Principai buvo deklaruojami kuriant 1924m. BP pagrindus, tačiau daugiau procesinių teisių ir įgaliojimų Rusijoje (Tarybų sąjungoje) turėjo valstybės kaltintojas ar prokuroras. Tokiais požymiais pasižymėjo ir LT BP (1961m. BPK).Po 1990m. LT buvo keičiami atskiri proceso institutai, subalansuojant procesines teises tarp prokuroro ir teismo. Visi prokuroro priimti sprendimai pagal dabartinį BPK g.b. skundžiami teismui. Principas – teisingumą gali vykdyti tik teismas. Prokuroro sprendimą galima buvo apskųsti aukštesniajam prokurorui ir tuo procesas pasibaigdavo - prokuroras savo galutiniu sprendimu įvykdydavo teisingumą ir asmenį atleisdavo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal dabartinį procesą tokį sprendimą galima skųsti apylinkės teismui, o atskirais atvejais

5

Apyl. teismo sprendimą – dar aukštesniam teismui. Galutinį sprendimą priima teisingumą vykdantis subjektas – teismas.Pagal NBPK yra daug rungtyninio proceso nuostatų ikiteisminio tyrimo stadijoje: išplėstos gynybos ir atstovavimo formos, gynėjai šiuo atveju gali pateikti savo surinktus įrodymus ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, ir tos medžiagos, kuri buvo šiems pateikta, prokuroras negali neperduoti teismui. Kai tuos duomenis surenka pats prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis pats gali nuspręsti, kuriuos duomenis gali perduoti teismui, kuriuos ne. Gynėjas pats gali savarankiškai rinkti įrodymus, jei jis nesinaudoja procesinės prievartos priemonėmis (kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomus dalykus, prašyti juos iškviesti į teismą, fotografuoti įvykio vietą ir t.t.).Naujovė – atsiranda ikiteisminio tyrimo teisėjas, jis vykdys tas funkcijas, kurias pagal dabartinį procesą vykdo prokuroras.Teisminiame nagrinėjime kaltinimo, gynybos ir teisingumo vykdymo funkcijos radikaliai nesikeičia.Procesinės funkcijos baudžiamajame procese. BP paskirtį ir tikslus nulemia jo funkcinė sandara. BP funkcija- procesinės veiklos kryptis, susijusi su t.t. proceso subjekto vaidmeniu ir paskirtimi ikiteisminiame tyrime ir bylos teisminiame nagrinėjime.BP santykiai / veikla prasideda nuo tada, kai padaroma nusikalstama veika ir atitinkama tvarka užfiksavus tos veikos buvimą pradedamas ikiteisminis tyrimas.Pagal NBP ikiteisminiame tyrime dalyvauja tokie subjektai:1) teisminio tyrimo pareigūnas2) prokuroras3) ikiteisminio tyrimo teisėjas4) teismasŠioje stadijoje kiekvienas iš šių subjektų atlieka savitą, konkretų vaidmenį, nustatytą BPK ir kituose įstatymuose (BP šaltiniai) bei norminiuose aktuose.Baigus ikiteisminį tyrimą ir bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui prasideda kt. BP stadija – teisminis nagrinėjimas, kuriame t.p. dalyvauja subjektai, turintys savitą funkciją, t.y. prokuroras (valstybinis kaltintojas) ir teismas bei teisėjas. Ir pirmoje ir antroje BP stadijose dalyvaujantys subjektai yra susiję su kaltinimo sąvoka, bet ne su kaltinimo funkcija. Kai apibrėžiami baudžiamosios procesinės funkcijos požymiai, ir pirmoje ir antroje stadijoje kaip vienas iš savarankiškų subjektų bylos tyrime ir nagrinėjime dalyvauja gynėjas. Jo statusas su kaltinimo sąvoka nėra siejamas.Specifines savo veiklos kryptis turi įtariamasis, kaltinamasis, visuomeninis kaltintojas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusysis, įtariamojo/kaltinamojo atstovas, nukentėjusiojo atstovas. Šie subjektai pagal atsiras savo veiklos kryptis yra dalinai susiję su kaltinimo sąvoka. Reikia išskirti įtariamąjį, kaltinamąjį, visuomeninį gynėją, įtariamojo, kaltinamojo atstovus, nes šie asmenys dalyvauja tik realizuojant baudžiamojo proceso funkciją.Pagal dabartinio BPT nuostatas išskiriamos 4 funkcijos:1) ikiteisminis tyrimas2) kaltinimas3) gynyba4) teisminis nagrinėjimas ir bylos išsprendimasGrupė autorių išskiria tokias baudžiamojo proceso funkcijas:1) baudžiamasis persekiojimas2) gynyba3) bylos išsprendimasFakultatyvi, nesavarankiška funkcija – civilinio ieškinio pareiškimas. Tai šie autoriai motyvuoja tuo, kad turtinės žalos atlyginimo klausimas nėra pagrindinis BP tikslas, todėl jie

6

šios funkcijos nepriskiria nei kaltinimui, nei gynybai, o traktuoja kaip turtinio klausimo išsprendimą BP metu. Be to, tiek BPĮ, tiek CPĮ leidžia civ. Ieškinio klausimą išspręsti ir civilinės bulos išnagrinėjimo forma – CP būdu.I-ą kartą Lietuvoje baudžiamojo persekiojimo sąvoka su jo požymiais oficialiuose dokumentuose buvo aptarta 1993m. Seimo nutarimu priimti Teisinės sistemos reformos metmenys. Pagal juos baudžiamąjį persekiojimą vykdo kvotėjas, tardytojas, prokuroras atlikdami tardymą baudžiamojoje byloje, valstybinis kaltintojas/prokuroras, teisėjas ir teismas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisminio nagrinėjimo metu ir priimant nuosprendį. Buvo pradėta Teisinės sistemos reformos metmenyse pateikta sąvoka su Konstitucijos 118 str. (1d.- baudžiamąjį persekiojimą vykdo, valstybinį kaltinimą palaiko, kvotos organų procesinę veiką kontroliuoja prokuroras). Išskiriamos 2 prokuroro funkcijos – baudžiamojo persekiojimo vykdymas ir kaltinimo palaikymas – metmenyse nebuvo atsižvelgta į konstitucijos nuostatą. 1994m. “Prokuratūros įst.” 1992m. Konstitucijos 118str. redakcija jau galiojo, todėl šiame įstatyme kaip atskira funkcija buvo išskirtas baudžiamasis persekiojimas. Pagal Pr. Įst. Nebuvo aišku, kaip pakomentuoti sąvoką plačiau. Valstybinio kaltinimo, parengtinio tardymo atlikimo, tardymo ir kvotos organų procesinė kontrolė, civilinės teisenos funkcija, nuosprendžio vykdymo kontrolė, veiksmų prieš nusikaltimą koordinavimas buvo išskirtos į atskiras savarankiškas funkcijas.Tokiu būdu baudžiamasis persekiojimas siejant jį su prokuroro veikla buvo apibūdintas taip:1) prokuroras, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, iškelia baudžiamąją bylą ir kontroliuoja jos tyrimą rba pats jį atlieka;2) prokuroras tikrina, ar kvotos ir tardymo institucijos teisingai vykdo įstatymų reikalavimus tiriant baudžiamąsias bylas;3) prokuroras, nustatęs, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai ir nepagrįstai, nutraukia ją, priimdamas motyvuotą nutarimą.Baudžiamojo persekiojimo sąvoka, siejant ją su prokuroro funkcija buvo saistoma su baudžiamosios bylos iškėlimo stadija ir BP normų ir kitų įstatymų teisingu vykdymu.Baudžiamojo persekiojimo sąvoka turėtų būti daugiau naudojama “buitine prasme”, o ne įstatymuose. Vakarų Europos valstybių praktikoje baudžiamojo persekiojimo sąvoka, labiausiai išvystė Vokietijos mokslininkai. Pagal juos baudžiamasis persekiojimas siaurąja prasme pradedamas nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir baigiamas ikiteisminio tyrimo pabaigimu, surašant kaltinamąjį aktą. Taigi, čia dalyvauja ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir atskirais atvejais teismas, sankcionuodamas atskirus veiksmus. Plačiąja prasme baudžiamasis persekiojimas prasideda sprendimu pradėti ikiteisminį tyrimą ir baigiasi nuosprendžio (apkaltinamojo ar išteisinamojo) įsigaliojimo metu. Šiame procese be anksčiau minėtų subjektų dar dalyvauja teismas ar teisėjas.Kaip dominuojančią definiciją G.J. siūlo pirmą variantą. 1. Ikiteisminį tyrimą vykdo 3 subjektų grupė: 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnas, 2) prokuroras, 3) ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas.Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą atlikdami įvairius veiksmus ir taikydami procesinės prievartos priemones, renka ikiteisminio tyrimo duomenis, kurių pagrindu praneša asmeniui apie įtarimą. Surinkę duomenis ir surašę ikiteisminio tyrimo ataskaitą baudžiamąją bylą perduoda prokurorui, kad šis, esant pagrindui, surašytų kaltinamąjį aktą. Prokuroras įvertina surinktus ikiteisminio tyrimo metu b.b. duomenis, įtvirtina, kad jų pakanka pagrįsti įtariamojo kaltę ir nutaręs, kad tų duomenų pakanka, praneša įtariamajam, gynėjui, nukentėjusiajam, civ. Ieškovui/atsakovui ir jų atstovams, kad ikiteisminio tyrimas baigtas ir surašo kaltinamąjį aktą. Po to prokuroras b.b. medžiagą su kaltinamuoju aktu perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Šiuo procesiniu veiksmu baigiama kaltinimo funkcija ikiteisminio tyrimo stadijoje.

7

2. Kaltinimo funkcija – veikla, kuria palaikomas valstybinis kaltinimas teisme. Šią funkciją vykdo prokuroras/ valstybinis kaltintojas pagal galiojantį procesą. Teisminių ginčų etape šią funkciją t.p. vykdo visuomeninis kaltintojas. Naujame BP tokio subjekto jau nėra. T.p. kaltinimo funkciją teisminio nagrinėjimo stadijoje vykdo nukentėjęs asmuo privataus kaltinimo bylose. NBPK šis subjektas jau yra numatytas kaip atskira proceso figūra ir vadinamas privačiu kaltintoju.

5.Baudžiamojo proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis (tarptautinė, civilinė, administracinė, baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo) ir disciplinomis (kriminologija, kriminalistika).

6.Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos sąveika.7.Baudžiamojo proceso mokslas. Baudžiamojo proceso teisės mokslo dalykas ir metodai. Baudžiamojo

proceso teisės mokslo ir praktikos ryšys. Baudžiamojo proceso teisės mokslas kitų teisės mokslų sistemoje. Baudžiamojo proceso teisės mokslo ir baudžiamosios teisės mokslo, kriminalistikos, teismo medicinos, kriminologijos, teismo statistikos, teismo psichologijos ir teisės informatikos ryšys.Metodai.Metodo pagrindas – teorija, nes be teorijos metodas būtų nedalykiškas ir mokslas, lyg be turinio. Tik naudodamasi metodu teisė gali moksliškai ištirti dalyką. Dalykas gali tapti metodu, o mokslinio uždavinio sprendimo priemonės tapti rezultatais ir, atvirkščiai, objektyvių žinių sistema – tapti šakinės mokslo disciplinos metodologija. Teorija ir metodas atsiranda tuo pačiu metu ir jiems keliami panašūs reikalavimai, kad ne tik rezultatai, bet ir kelias į juos būtų teisingas. Teorijos turiniui kintant reikia tobulinti metodus. Nors teorija ir metodas susiję, tačiau nėra tapatūs ir negali keisti vienas kito.

Baudžiamojo proceso mokslo metodai yra labai svarbūs tolesniam baudžiamojo proceso vystymuisi. Jie padeda suderinti teorines ir praktines žinias, kad tarp jų nebūtų prieštaravimų, t.y. kad praktika neprieštarautų teorijai, o teorija – praktikai. Metodai padeda nustatyti naujas prerogatyvas, kad teisėsaugos institucijų ir pareigūnų veikla būtų kuo efektyvesnė, tai pat, kad valdžios institucijos negalėtų savo tikslams pajungti teisėsaugos institucijų veiklos ir nepažeistų visuomenės intereso šioje srityje. Metodai padeda nustatyti priemones kaltiems asmenims nubausti ir nekaltiesiems apsaugoti. Be to metodai lemia tai, kad teisės normos neprieštarautų laikmečiui, socialinei ir ekonominei padėčiai bei vystytųsi lygiagrečiai.1.Dialektinis (materializmo) metodas. Tai metodas, kuris yra objektyviosios tikrovės pažinimo metodas. Šio metodo taikymas pirmiausia reiškia tai, kad baudžiamojo proceso teisės normos turi būti tiriamos ir vertinamos, atsižvelgiant į kitus socialinius reiškinius, taip pat į šių normų taikymo praktiką. 2.Teorinis metodas. Šis metodas tyrinėja baudžiamojo proceso normas ir jų atitikimą tikrovei. Taip pat apima baudžiamojo proceso normų struktūros tyrimą bei baudžiamojo proceso reguliavimo mechanizmą. Formuoja bendras baudžiamojo proceso sąvokas ir mokslo kategorijas bei šių normų realizavimo praktiką. Rengia kodifikavimo programas, normų aiškinimo teorinius pagrindus.3. Sociologinis metodas. Sociologinis metodas tyrinėja, kaip baudžiamojo proceso normos veikia baudžiamojo proceso uždavinių vykdymą. Uždaviniai yra tokie: greitai ir pilnutinai išaiškinti nusikaltimus;įkalinti kaltininkus ;tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padariusysis asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.„Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką, užkirsti kelią nusikaltimams, saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles“.Naujajame baudžiamojo proceso kodekse šis metodas išreiškiamas per baudžiamojo proceso paskirties prizmę. „Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“.Šis metodas padeda nustatyti ir užpildyti teisines spragas, susisteminti baudžiamojo proceso normas taip, kad jos kuo efektyviau padėtų spręsti minėtus uždavinius. Be to šis metodas reikalauja nuodugniai naudoti stebėjimo, anketavimo, apklausos, eksperimento būdus ir tik tada galima rasti optimalius sprendimus baudžiamojo proceso uždaviniams spręsti, prognozuoti įvairius teisinius sprendimus, kovos prieš nusikalstamumą būdus ir formas.4.Istorinis-teisinis (loginis) metodas. Šis metodas siejamas su pačia baudžiamojo proceso mokslo raida. Jis nustato apibrėžimų, sąvokų, kategorijų suformulavo tvarką ir eiliškumą. Taip pat nurodo, kaip metams bėgant keitėsi šis mokslas nuo abstraktaus į konkretų.

8

5. Lyginamasis-teisinis metodas. Tai toks metodas, kuris gretina, lygina įvairių šalių arba savo šalies baudžiamojo proceso sistemą, jo institutus bei praktiką įvairiais istoriniais laikotarpiais, padeda atsirasti naujiems požiūriams ir idėjoms. Lyginamasis-teisinis metodas tinka tobulinant ir reformuojant baudžiamojo proceso teisės normas ir praktinę veiklą. Tačiau šiuo metodu negalima piktnaudžiauti, labiau reikia nepamiršti loginio metodo, kuris analizuoja lyginamąjį metodą, kad kuo geriau derintų teisės normas ir praktinę baudžiamojo proceso veiklą, kad išvengti tarp jų kartais kylančius prieštaravimus. 6. Sisteminis (kibernetinis) metodas. Šis metodas yra nukreiptas tyrinėti teisėsaugos sistemą kaip vientisą dinaminį junginį, sąveikaujantį su aplinka.BP mokslas yra teisės mokslo šaka. Jis nieko nereguliuoja ir nevykdo. Tai teisės mokslo šaka, kuri savo metodu nagrinėja tiriamą dalyką. Dalyką sudaro:1. BP normos /jų pagrindimas, tobulinimas; tiriant, pateikiamos rekomendacijos/;2. Praktinė BP subjektų veikla /ar teisėtai, ar efektyviai dirba kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros, teismų organai/;3. Istorija /galima pastebėti trūkumus ir klaidas, iš jų mokytis/;4. Užsienio šalių patirtis /svarbi tuo, kad galima perimti teigiamus dalykus/. BPM turi daug sąsajų su kitomis mokslo šakomis. Giminingų mokslų duomenys vienaip ar kitaip naudojami, sprendžiant BP uždavinius. BPM remiasi bendrom filosofinėm kategorijom, taip pat bendrąja teisės teorija /subordinacijos santykiuose/. Su kt. teisės mokslo šakomis BPM yra koordinacijos lygyje (bendradarbiauja). BPM siejasi su kriminalistika, kuri nagrinėja N tyrimo techniką, metodiką. Kriminalistika – mokslas apie N atskleidimo ir ištyrimo būdus. Daugelis kriminalistikos rekomendacijų paruošiamos, plėtojant ir detalizuojant BPT reglamentuojamus tardymo veiksmus; kriminalistikos mokslo rekomendacijos taikomos, laikantis BPT normų. Siekiama vieno tikslo – kovoti su N. tačiau tai savarankiški mokslai. BP mokslo dalykas – teisės normos. Kriminalistikos paruoštos taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taip pat su teismo medicina, teismo psichiatrija, teismo psichologija. Teismo medicina naudojama BP, skiriant ir darant ekspertizę, kuri reikalinga kaltininko veiksmams teisingai kvalifikuoti, kaltinamojo amžiui nustatyti. Teismo psichiatrija tiria psichinius sutrikimus, jos pagalba nustatomas kaltinamojo pakaltinamumas/nepakaltinamumas. Teismo psichologija reikalinga, kad galima būtų tinkamai surinkti ir įvertinti įrodymus. Glaudus ryšys su kriminologija, kuri nagrinėja N priežastis ir motyvus. BP įstatymas reikalauja išaiškinti konkrečioje byloje priežastis ir sąlygas, padėjusias padaruti N, ištirti kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, kriminologijos mokslas panaudoja BP duomenis N prevencijos priemonėms ruošti. BP siejasi su teismo statistika, kuri tiria ir apibendrina duomenis apie nusikalstamumo būklę, struktūrą, dinamiką. BP moksle šiais duomenimis dažnai vadovaujamasi, darant vienokias ar kitokias išvadas.

8.Baudžiamojo proceso raida Lietuvoje.

2 tema. Baudžiamojo proceso šaltiniai9.Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius.

11. Baudžiamojo proceso teisės akto ir baudžiamojo proceso teisės santykis. Baudžiamojo proceso teisės aktas, jo samprata, esmė ir reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius. Baudžiamojo proceso teisės akto turinys ir forma.

12. Baudžiamojo proceso normų samprata. Baudžiamojo proceso normų klasifikacijos, jų reikšmė. Proceso normų struktūra. 13..Baudžiamojo proceso teisės pažeidimo samprata. Procesinė atsakomybė. Baudžiamojo proceso normų sankcijų ypatumai.

14. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimo laikas ir teritorija. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas asmenims. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės.Pagrindinis įstatymas, liečiantis BP teisinę reglamentavimą, yra Konstitucija, kuri įtvirtina pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis saugomos svarbiausios žmogiškosios vertybės (asmens neliečiamybė), įtvirtinami pagrindiniai principai, kaip organizuojamas teisingumo vykdymas.

9

2) BPK. Taigi BPK susideda iš skyrių), kurie dalinami į skirsnius. Pastarieji dalinami į straipsnius .Kiti įstatymai: "Teismų įstatymas","Prokuratūros įstatymas","Advokatūros įstatymas" , "Policijos įstatymas","Operatyvinės veiklos įstatymas", "Kardomojo įkalinimo įstatymas" (siejasi su bausmės vykdymu). 3)Tarptautinės sutartys. LT sudaro tarptautines sutartis, ir jei jos ratifikuotos, turi būti vykdomos. Konvencijos: 1. "Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija" (1950 m. , o ratifikuota 1995 m. ),

2. "Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose" (ratifikuota 1995 m. ), 3. "Europos konvencija dėl ekstradicijos" (ratifikuota 1995 m. ), 4. "Nuteistų asmenų perdavimo konvencija”. Yra dar sutartys dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Tarpusavio teisinės pagalbos sutartys pasirašytos su : Latvija, Estija, Rusija, Gudija, Lenkija 1994 m. , Turkija 1996 m. , Suomija 1997 m. , JAV 1998m. , Kazachstanu 1999 m.

1. Teisminės valdžios priimami aktai. Jie nėra norminiai, tačiau labai paliečia baudžiamąją procesinę veiklą, jos reglamentaciją. Aukščiausiasis teismas (AT) formuoja teismų praktiką ir skelbia AT senato sprendimus. Į šiuose sprendimuose įstatymų išaiškinimus privalo atsižvelgti visi teismai ir kiti subjektai, kurie taiko tuos įstatymus dalyvaudami BP. Palaipsniui Lietuvoje teismų sprendimai įgyja tam tikrą norminę galią ir,padedant formuoti vieningą praktiką, lyg formuojasi precedentai. Pvz. , AT aprobacija nutarties kur nustatyta, kad BPK 3 str. ir 125 str. nereikalauja, kad būtų surastas asmuo (kaltinamasis), keliama pagal faktą. Jasaitis – teorijoje tai nėra savarankiški šaltiniai, bet praktikoje taip. Privalomi kasacinės instancijos nurodymai. 2. Konstitucinio teismo sprendimai ir nutarimai. K teismas neleidžia įstatymų. Bet jo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. LRK 107 str. : jei įstatymas ar straipsnis buvo K teismo pripažintas prieštaraujančiu LRK, jis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai tas sprendimas buvo paskelbtas VŽ. Konstitucinis teismas vykdo negatyvią teisėkūrą. 1999 m. vasario 5 d. nustatė, kad 255 str. 4 ir 5 dalis, 256 str. 4 dalis, 260 str. 4 dalis, 280 str. 1,2,6 dalys prieštarauja LRK 109 str. 1 daliai, 118 str. 1, 2 daliai, 31 str. 2 daliai. 3. BP tvarką taip pat nustato įvairūs poįstatyminiai aktai, kurie taip pat privalomi proceso dalyviams. Didžiausią galią turi LRV nutarimai, reglamentuojantys t. t. procesinę tvarką. Pvz. , '92 m. dėl kūno sužalojimo nustatymo taisyklių. Atskirų žinybų normatyvai, turintys procesinę reikšmę. Daugumą tokių žinybinių aktų išleidžia tos institucijos, kurios atlieka procesines funkcijas. Tai Generalinio prokuroro, VRM, teisingumo ministro įsakymai. Yra tarpžinybinai sprendimai, pvz. , sveikatos apsaugos, VRM ministrai ir generalinis prokuroras priėmė įsakymą dėl informacijos apie sužalotus asmenis pateikimo tvarkos (96). Teisingumo ministro įsakymu '98 m. patvirtinti ekspertizių darymo ekspertizių instituto nuostatai (yra nuoroda ir BPK 211 str. ). Didelę reikšmę stiprinant teisėtumą BP sferoje turi generalinio prokuroro įsakymai ir instrukcijos, kurių tikslas gerinti tardytojų ir prokurorų veiklą tiriant baudž. bylas. Jie leidžiami sutinkamai su BP įstatymais. Šiuo atveju naujos normos nesukuriamos, bet šių aktų tikslas užtikrinti, kad visuose tardymo prokuratūros organuose būtų teisingai suprantami ir vienodai taikomi BO įstatymai, padidintas kovos su nusikalstamumu efektyvumas.

Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas laike, erdvėje ir asmenų atžvilgiu.Baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką, proceso dalyvių teises ir pareigas reguliuoja BPT normos. BP įstatymo paskirtis yra reguliatyvinė, t. y. reguliuoja teisinius santykius, BP dalyvių elgesį. BP įstatymo normos yra bendro pobūdžio ir privalomos visiems, dalyvaujantiems procese. Dalyvių elgesys, sureguliuotas įstatymo, yra užtikrinamas procesinės prievartos priemonėmis. Laike. Baudžiamųjų bylų proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos, parengtinio tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Galioja tas įstatymas, kuris oficialiai paskelbtas Valstybės žiniose. BPĮ atgal negalioja. Gali būti, kad to paties proceso metu taikomi skirtingi įstatymai. Svarbu: 1. Nuo kurio momento įsigalioja, 2. Tai kad taikomas tas įstatymas, kuris galioja proceso metu, 3. Atgal negalioja. Pažymėtina, kad BPĮ numatytas ilgesnis įsigaliojimo laikas. Įsigalioja nuo: paskelbimo VŽ; pačiame įstatyme nustatytą dieną; paskelbus LRS leidinyje.

10

Erdvėje. Nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo vietos, baudžiamųjų bylų procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje visais atvejais vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymus. T. y. kai nusikaltėlis perduodamas Lietuvai, tai BP vyksta pagal LR BPK. Byla nagrinėjama pagal N padarymo vietą, ar pagal tą vietą, kur yra daugiausia liudytojų. Sąvoka "erdvėje" siejasi su "tardiningumo" sąvoka, t. y. byla turi būti nagrinėjama pagal padarymo vietą. Asmenims.Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas lygybės prieš įstatymą principu. Asmenims, kurie turi diplomatinę neliečiamybę, galioja diplomatinis imunitetas. Su tokiais asmenimis BP veiksmus galima atlikti tik jiems paprašius arba gavus atitinkamos šalies sutikimą. Sutikimas gaunamas per Užsienio reikalų ministeriją (URM). Diplomatinį imunitetą turintys asmenys negali būti sulaikomi arba suimami. Baudžiamojo proceso normos BP normos nustato BP dalyvių elgesio taisykles. Yra dvi pagrindinės rūšys:1) imperatyvinės normos - kategoriškai įsako elgtis tam tikru būdu. 2) dispozityvinės normos - leidžia procesinių santykių dalyviams pasirinkti elgesio variantą (pvz. , kaltinamasis turi teisę pasikviesti gynėją str. ). Yra kitas skirstymas:1) Draudžiančios tam tikrą elgesį normos - BPK 10 str. : niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik teismo nutarimu ar prokuroro sankcija. Normos,nurodančios tam tikrą veikimo būdą – BPK 168 str. : tardytojas privalo apklausti kaltinamąjį tuojau po to, kai jam pareiškiamas 2) kaltinimas. 3) Normos, nustatančios tam tikrą veiksmą priklausomai nuo to, ar nustatytos vienokios ar kitokios bylos aplinkybės – BPK 161 str. : esant pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą pareikšti kaltinimą nusikaltimo padarymu, tardytojas priima motyvuotą nutarimą patraukti asmenį kaltinamuoju. 4) Normos, nustatančios tam tikrą elgesį priklausomai nuo to, ar yra kito procesinio santykio dalyvio sutikimas – BPK 183 str. : suvestieji akistaton asmenys gali tardytojo leidimu duoti klausimų vienas antram. 5) Normos, suteikiančios galimybę proceso dalyviui savo valia pasielgti vienaip ar kitaip – BPK 57 str. : kaltinamasis turi teisę atsisakyti nuo gynėjo. Pagal struktūrą BP normos turi klasikinę struktūrą: hipotezė (nurodymas sąlygų, kurioms esant, veikia teisės norma), dispozicija (pačios elgesio taisyklės formulavimas) ir sankcija paskemės, kurios atsiranda, kai norma nevykdoma). Visų trijų dalių buvimą retai rasime BPK. Procesinės normos nenurodo sankcijos, bet jos pasireiškia kitose normose, užtikrinamos bendrąja procesine prievarta. BPT normos sankcijos yra įtvirtintos arba to pat įstatymo kituose straipsniuose ar kituose įstatymuose. Procesinė prievarta įgyvendinama ir tomis normomis, kurios nustato kardomųjų priemonių skyrimą, atvesdinimą. Pareigūnus, vykdančius BP, veikia procesinės taisyklės, kurios įtvirtintos specialiose normose. Jei nesilaikoma normų reikalavimų, tai tokių veiksmų rezultatai neturi įrodomosios reikšmės, proceso eiga grąžinama į pradinę stadiją, pareigūnams veikia drausminė atsakomybė. Kraštutiniais atvejais, kai pažeidžiamos BP normos, atsakomybė numatoma BK.

3 tema. Baudžiamojo proceso principai15. Baudžiamojo proceso principo samprata ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų sistema.

Principų ryšys ir tarpusavio sąlygotumas. Pagrindinės principų klasifikacijos ir jų reikšmė.

11

Baudžiamojo proceso principaiTai įstatymais įtvirtinti bendriausi vadovaujantys pradai, kurie išreiškia BP esmę ir pagrindinius bruožus ir nustato valstybinių įstaigų, kovojančių su nusikalstamumu, organizacijos ir veiklos pagrindus.Principai: 1)teisėtumo; 2)piliečių teisių ir laisvių apsauga; 3)oficialumas; 4)nekaltumo prezumpcija; 5)žmogaus laisvės, asmens ir buto neliečiamybės principas; 6)privataus gyvenimo, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptumas; 7)asmenų lygybė prieš įstatymą ir teismą; 8)valstybinė proceso kalba; 9)tik teismo vykdomas teisingumas; 10)teisėjų nepriklausomumas; 11)teisminio nagrinėjimo viešumas; 12)rungimosi principas; 13)teisės į gynybą užtikrinimas; 14)tiesos nustatymo; 15)laisvas įrodymų įvertinimas.

BP principų sąvoka ir reikšmėTeisės principas- tai pagrindinė nuostata, vadovaujanti idėja, kuria turi būti vadovaujamasi. BP principai - tai įstatyme įtvirtinti vadovaujantys pradai, kurie apibrėžia procesinio reglamentavimo kryptis ir turinį. Tai pagrindinės elgesio taisyklės, kurios privalomos visiems be išimties. Bruožai: (1). Šie principai negali būti savavališkai išgalvojami neatsižvelgiant į realias sąlygas. Tie principai turi atspindėti visuomeninius santykius, visuomenės išsivystymą. Principus suformuluoja įstatymų leidėjas. Taigi, BP principai apima objektyvius ir subjektyvius elementus. O – atspindi visuomeninių santykių dėsningumus; S – įstatymų leidėjo sąmoningos kūrybos rezultatas. (2). Bendras pobūdis. Tai bendro pobūdžio taisyklė, kuri galioja viso BP eigoje ir visų dalyvaujančių atžvilgiu. 1. (3). Teisinis pobūdis. Principai būna įtvirtinti norminiuose aktuose. Konstituciniai principai vystomi kituose įstatymuose. Yra principų, kurie įtvirtinti įstatymuose. /LRK nėra principo numatyto BPK 18 str. , tačiau jis išplaukia iš konstitucijos/. Įstatyme principai gali būti įtvirtinti keliais būdais:a)Išdėstomi konkrečioje įstatymo normoje;b)Išdėstomi keliose normose, kurių kiekvienoje suformuluota atskira principo dalis;c)Vienoje normoje įtvirtinti keli principai. Reikšmė:1. Per principus visuomenė suteikia BP jai priimtiną, pageidautiną kryptį. Stengiamasi suteikti demokratinį pobūdį. 2. BP turi humanistinį pobūdį, jie skirti žmonių apsaugai. 3. BP principai duoda kryptį BP įstatymų tobulinimui. Ten, kur klausimas nėra išspręstas įstatyme, principai užpildo esamas spragas. Nė vienas įstatymas negali numatyti visų elgesio variantų, taigi, sprendžiant sudėtingą klausimą, pasitelkiami bendrieji principai. O žmogus, kuris įsisavinęs tuos principus padarys mažiau klaidų, geriau išspręs problemą4. Principai reikalingi BP uždaviniams išspręsti. /stiprinamas teisėtumas ir teisėtvarka/. Bet koks nukrypimas nuo įstatymo normų, įtvirtinančių BP principus, yra neleistinas, nes tokiu būdu pažeidžiamas teisėtumas, teisingumo tikslai, liktų nerealizuoti BP uždaviniai.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose aktuose įtvirtinti baudžiamojo proceso principai. Šių principų plėtojimas Baudžiamojo proceso kodekse. Žodis “principas” (lot. Principium – pagrindas, pirmasis šaltinis) reiškia kurios nors teorijos, mokslo, praktinės veiklos ir t.t. pagrindinį, pradinį teiginį; tai idėja, pradmuo, kuriuo vadovaujamasi, pagrindinė elgesio, veikimo norma, taisyklė.Baudžiamojo proceso teisės principai – tai pagrindinės nuostatos, įtvirtintos atitinkamose teisės normose, kurios išreiškia proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros bazė. Įgyvendinant baudžiamojo proceso principus stiprinamas teisėtumas ir teisėtvarka, toliau plėtojami demokratiniai teisingumo pagrindai, suaktyvinama kova su nusikalstamumu. Paminėtina baudžiamojo proceso principų savybė – jų teisinis pobūdis. Tai reiškia, kad visi jie įtvirtinti norminiuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau –

12

Konstitucijoje) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK; kalbant apie 2002m. Kodeksą bus nurodoma, jog tai naujasis BPK). Pripažįstant nuostatą baudžiamojo proceso principu nesvarbu kur – Konstitucijoje ar BPK – ji įtvirtinta. Svarbu tai, kad ši nuostata išreikštų esmines baudžiamojo proceso puses, pagrindinius, tipiškiausius baudžiamojo proceso sistemos momentus. Bet koks baudžiamojo proceso principus įtvirtinančių normų pažeidimas yra neleistinas, nes tuo pažeidžiamas teisėtumas, sudaromos kliūtys baudžiamojo proceso uždavinių įgyvendinimui.

Palyginti su galiojančiu kodeksu, naujajame BPK yra gerokai mažiau teorijoje principais vadinamų pagrindinių nuostatų – 6-11 straipsniuose įrašyti tik tie nuostatai, kurie turi esminę ir pakankamai konkrečią procesinę vertę (teisingumą vykdo tik teismas, rungtyniškumas, proceso kalba, teisminio nagrinėjimo viešumas, teisės į gynybą užtikrinimas, proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus).

17. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys. Nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas (sąžiningumas), proporcingumas, principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principas, rungimosi principas, proceso viešumas, teisė į gynybą, proceso kalba. Kitų baudžiamojo proceso principų turinys.Nekaltumo prezumpcija. Tai konstitucinis baudžiamojo proceso teisės principas. Aiškinant ir taikant teisės normas reikia turėti omenyje, kad konstituciniai principai turi prioritetą prieš bet kuriuos kitus principus. Konstitucijos 31 str. 1 d. nustatyta: Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Komentuodamas šią nuostatą J.Prapiestis nurodo: “Nekaltumo prezumpcijos principo esmė ir reikšmė tokia: asmuo laikomas nepažeidusiu Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų tol, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodoma priešingai. Taigi kiekvieno asmens atžvilgiu preziumuojamas nekaltumas. Tai oficiali teisinė asmens padėtis, kurią valstybė, visuomenė, individai privalo gerbti, jos paisyti. Nuostata dėl asmens nekaltumo prezumpcijos negalioja nuo tada, kai teismas viešai Lietuvos Respublikos vardu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paskelbia baudžiamojo kaltinimo asmeniui teisėtumą bei pagrįstumą ir pripažįsta jį kaltu. G.Goda aptardamas šį principą pastebi: Galiojančiame Lietuvos BPK nekaltumo prezumpcijos principas nėra įtvirtintas. Nekaltumo prezumpcijai svarbiausias yra laiko elementas – preziumuojama, kad kiekvienas asmuo laikomas nekaltas, kol priešingai nėra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.nekaltumo prezumpcijos principas glaudžiai susijęs su kitais baudžiamojo proceso principais: pažeidus nekaltumo prezumpcijos principą gali būti pažeidžiami ir kiti principai ir, atvirkščiai, - pažeidžiant kitus principus dažnai pažeidžiama ir nekaltumo prezumpcija. Kaltu asmuo gali būti pripažintas tik procesui įvykus įstatymo nustatyta tvarka, o kad procesas vyko įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma tik kai to proceso metu buvo vadovaujamasi visais baudžiamojo proceso principaisTeisė į gynybą principas Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo baudžiamosios bylos proceso pradžios įtvirtinta Konstitucijos 31 str. 6 d.: “Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.” Reikia pabrėžti ir tai, kad gintis nuo pareikšto kaltinimo yra kaltinamojo teisė, bet ne pareiga. “Kaltinamasis gali gintis aktyviai, tačiau jis gali ir nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų. Tokia kaltinamojo užimta pozicija negali būti vertinama kaip sutikimas su kaltinimu ar kaltės įrodymas.

13

BPK komentaro autoriai atkreipia dėmesį į teisės į gynybą principą įtvirtinančios nuostatos formuluotę: kaltinamajam užtikrinama teisė į gynybą naujojo BPK 10 str. 1 d., nurodžius, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą, taip pat akcentuojama, jog ši teisė užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos). Jų nuomone, tokia formuluotė rodo, jog teisę į gynybą “kaltinamasis turi ne formaliai – jam turi būti sudarytos realios sąlygos ir galimybės gintis. Tai garantuoti yra teisėsaugos pareigūnų, turinčių bylą savo žinioje, pareiga. Šie pareigūnai turi sudaryti sąlygas kaltinamajam bei jo gynėjui naudotis visomis jiems įstatyme numatytomis teisėmis.” Teisė į gynybą per visą bylos procesą gali būti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Asmuo gali turėti kelis gynėjus.Teisė į gynybą – viena iš esminių teisingo proceso elementų, įgyvendinant šį principą svarbu ne tik valstybės suteikiamos garantijos, bet ir paties įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo iniciatyva..Teisingumą vykdo tik teismas Baudžiamąsias bylas nagrineja tik teismai. Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad istatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmes, socialines ir turtines padeties, tautybes, rases, lyties, išsilavinimo, kalbos, religiniu ar politiniu pažiūru, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitu aplinkybiu. Draudžiama kam nors teikti privilegiju arba daryti apribojimus del kokiu norsaplinkybiu bei žmogaus asmeniniusavybiu, socialines bei turtines padeties. Bylu nagrinejimas laikantis rungimosi principo Bylos teisme nagrinejamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylu nagrinejimo teisme metu turi lygias teises teikti irodymus, dalyvauti tiriant irodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinejant bylą ir turinčiais reikšmes jos teisingam išsprendimui. Proceso kalba Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Lietuviu kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teise daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbeti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertejo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka. Bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais iteikiami itariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti i ju gimtąją kalbą arba i kitą kalbą, kurią jie moka. Bylu nagrinejimo teisme viešumas Bylos visuose teismuose nagrinejamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybes, tarnybos, profesines ar komercines paslapties saugojimo interesams. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, leidžiama neviešai nagrineti teisme bylas del nusikalstamu veiku, kuriomis kaltinami jaunesni kaip aštuoniolikos metu asmenys, nusikaltimu ir baudžiamuju nusižengimu žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatu proceso dalyviu gyvenimą arba kai apklausiamas liudytojas ar nukentejusysis, kuriems taikomas anonimiškumas. Neviešai byla gali būti nagrinejama tik remiantis teismonutartimi. Nutartis nagrineti bylą neviešai gali būti priimta del viso bylos nagrinejimo teisme arba tik del atskiru jo daliu. Neviešame teismo posedyje bylos nagrinejamos laikantis visu proceso taisykliu. Jaunesni kaip šešiolikos metu asmenys, kurie nera byloje kaltinamieji, nukentejusieji ar liudytojai, i teismo posedžiu salę neileidžiami. Teismu nuosprendžiu, priimtu neviešai išnagrinejus bylą, rezoliucines dalys visais atvejais paskelbiamos viešai. Itariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teises i gynybą užtikrinimas Itariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę i gynybą. Ši teise jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę itariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam istatymu nustatytomis priemonemis ir būdais gintis nuo itarimu bei kaltinimu ir imtis reikiamu priemoniu užtikrinti ju asmeniniu ir turtiniu teisiu apsaugą. Proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus

14

Procesines prievartos priemones turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be ju negalima pasiekti reikiamu proceso tikslu. Bet kokios procesines prievartos priemones taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Taikant procesines prievartos priemones bei atliekant šiame Kodekse numatytus tyrimo veiksmus, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jegą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo atlikimo trukdymams pašalinti.Asmens laisvės neliečiamumo principas įtvirtintas Konstitucijos 20 str. 1 d. Asmens laisvės neliečiamumas baudžiamajame procese suvaržomas sulaikant ar suimant kaltinamąjį ar įtariamąjį. Konstitucijos 20 str. 2 d. nurodoma, jog niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Konstitucijos 20 str. 3 d. numatyta, kad iki atitinkamo teismo sprendimo nusikaltimo vietoje sulaikyto asmens laisvė negali būti varžoma ilgiau kaip 48 valandas. Pagal BPK 137 str., naujojo BPK 140 str. būtent 48 valandas maksimaliai gali trukti laikinasis sulaikymas.

4 tema. Baudžiamojo proceso dalyvių teisių užtikrinimas.18. Žmogaus teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir

jas užtikrinti. Asmens teisiu apsauga baudžiamojo proceso metu. Niekam negali būti atimta laisve kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, del ko jis sulaikomas ar suimamas. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis i teismą, skusdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar suimtas. Kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagristai sulaikytas ar suimtas, turi teisę i žalos atlyginimą istatymu nustatyta tvarka. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybes ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas isiteisejusiu teismo nuosprendžiu. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtu skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdi bei pagrindą, tureti pakankamai laiko bei galimybiu pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtu apklausti, nemokamai naudotis vertejo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gyneją, o neturedamas pakankamai lešu gynejui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą istatymo, reglamentuojančio valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtu gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę i būsto neliečiamybę, susirašinejimo, telefoniniu pokalbiu, telegrafo pranešimu ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios asmens teises baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos šio Kodekso numatytais atvejais ir tvarka. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams ju teises ir jas užtikrinti . Teisejas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams ju procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Kai baudžiamasis procesas nutraukiamas del to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, o asmuo buvo suimtas, taip pat kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, prokuroras ir teisejas privalo išaiškinti asmeniui del neteiseto sulaikymo, suemimo ar nuteisimo pažeistu teisiu atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką.

19. Gynybos samprata. Gynėjas. Gynėjo teisės ir pareigos.Gynėjo kvietimas ir paskyrimas. Būtinas gynėjo dalyvavimas. Gynėjo atsisakymas.GynėjasGynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.Gynėju gali būti advokatas ir įstatymų numatytomis sąlygomis – advokato padėjėjas.

15

Gynėjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.2. Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.3. Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.Gynėjo teisės ir pareigos1. Gynėjas turi teisę:1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu;2) dalyvauti įtariamojo apklausose;3) matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami;4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju, taip pat įtariamojo arba jo gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;6) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;7) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;8) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;9) šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti nagrinėjant šiuos skundus.2. Gynėjas privalo:1) panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą;2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama šio Kodekso 163 straipsnyje numatyta bauda;3) laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimus;4) saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas;5) neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja šio Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas;6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.Neteisetas gynybos priemones naudojančio gynejo nušalinimas. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinejantis teismas, nustatę, kad gynejas naudoja neteisetas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gyneją. Tokiu atveju šio Kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynejas. Gynejas ir itariamasis prokuroro nutarimą del gynejo nušalinimo gali apskusti ikiteisminio tyrimo teisejui; šis privalo skundą išnagrineti per tris dienas. Teismo nutarti del gynejo nušalinimo gynejas ir kaltinamasis gali apskusti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Gynejo kvietimas ir paskyrimas . Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti itariamajam ir kaltinamajam jo teisę tureti gyneją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti

16

galimybę šia teise pasinaudoti. Del itariamojo ar kaltinamojo prašymo tureti gyneją arba del gynejo atsisakymo surašomas protokolas. Itariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gyneją. Itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gyneją gali pakviesti ju atstovai pagal istatymą arba kiti asmenys, kuriems itariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda. Jei itariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo, gynejo dalyvavimą užtikrina ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Tais atvejais, kai itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynejas daugiau kaip tris dienas iš eiles negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisejas turi teisę pasiūlyti itariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gyneją, o jei šie to nepadaro, privalo gyneją paskirti. Jeigu itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynejas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje del suemimo pagristumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti itariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam i šią apklausą pasikviesti kitą gyneją, o jei šie to nepadaro, privalo pats paskirti ir pakviesti budinti advokatą. Pagal šią dali gynejas yra paskiriamas neatsižvelgiant i ginamojo norus tureti konkretu advokatą. Būtinas gynejo dalyvavimas . Gynejo dalyvavimas būtinas: 1) nagrinejant bylas del veiku, kuriomis itariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinejant neregiu, kurčiu, nebyliu ir kitu asmenu, del fiziniu ar psichiniu trūkumu negalinčiu pasinaudoti savo teise i gynybą, bylas; 3) nagrinejant nemokančiu proceso kalbos asmenu bylas; 4) kai yra itariamuju ar kaltinamuju gynybos interesu prieštaravimu, jeigu bent vienas iš ju turi gyneją; 5) nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos gali būti skiriamas laisves atemimas iki gyvos galvos; 6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinejant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) tiriant ir nagrinejant bylas, kai itariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama del asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais nagrinejantbylą teisme gynejas dalyvauja, jeigu gynejo pageidauja kaltinamasi. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynejo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, ju nuomone, be gynejo pagalbos itariamojo ar kaltinamojo teises ir teiseti interesai nebūtu reikiamai ginami.Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigugynejo nera pasikvietęs pats itariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba ju pavedimu ar sutikimu nera pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo paskirti gyneją. Atsisakymas gynejo .Itariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynejo, išskyrus šio Kodekso 433 straipsnyje numatytą atveji. Atsisakyti gynejo leidžiama tik paties itariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Del gynejo atsisakymo surašomas protokolas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris del fiziniu ar psichiniu trūkumu negali pats pasinaudoti teise i gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens pareikštas atsisakymas gynejo. Atsisakymas gynejo neatima iš itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teises veliau bet kuriuo proceso metu vel tureti gyneją.

20.Atstovavimo samprata. Atstovavimo rūšys. Atstovai pagal įstatymą. Įgaliotieji atstovai. Jų teisės ir pareigos.Atstovai - reiškia asmenis, kurie įstatymo ar susitarimo yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje byloje teisėtiems nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo interesams.Atstovai pagal istatymą .Itariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentejusiojo atstovai pagal istatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamu proceso dalyviu interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautu nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Atstovais pagal istatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus itariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentejusiojo tevai, iteviai, globejai, rūpintojai arba istaigos, kuri globoja ar rūpinasi itariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentejusiuoju, igalioti asmenys. Atstovui pagal istatymą, pateikusiam rašytini ar žodini prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima del to nutarimą, o teismas - nutarti. Atstovas pagal istatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo

17

pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal istatymądalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautu nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautu kitas atstovas pagal istatymą, o kai tokios galimybes nera, - laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal istatymą klausimas, paskirti atstovu bet koki kitą asmeni, galinti tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Atstovo pagal istatymą teises ir pareigos . Atstovas pagal istatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padeti šiam asmeniui pasinaudoti istatymu suteiktomis teisemis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal istatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisejo leidimu. Atstovas pagal istatymą šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teiseją ir i teismą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinejimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos. Atstovas pagal istatymą gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat itraukiamas i procesą kaip civilinis atsakovas. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civilinio atsakovo teises bei pareigas. Igaliotieji atstovai. Nukentejusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis ju teises ir teisetus interesus. Nukentejusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padejejas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisejo leidimu - ir kitas aukštąji teisini išsilavinimą turintis asmuo, kuri proceso dalyvis igaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba igaliotas darbuotojas ar advokatas. Nukentejusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovui leidžiama dalyvauti procese nuo asmens pripažinimo nukentejusiuoju, civiliniu ieškovu ar itraukimo civiliniu atsakovu, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras del atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas - nutarti. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu arba vietoj jo. Nukentejusysis, civilinis ieškovas ar civilinis atsakovas gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugu arba pasirinkti kitą atstovą. Istatymu, reglamentuojančiu valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentejusysis bei civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą. Atstovo teises ir pareigos .Nukentejusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis. Nukentejusiojo atstovas turi teisę dalyvauti nukentejusiojo apklausose bei visuose nukentejusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose. Nukentejusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas privalo teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą, atstovauti jo teisems ir teisetiems interesams; šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teiseją ir i teismą; ikiteisminio tyrimo ir nagrinejimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.

21.Nušalinimo samprata. Nušalinimo teisė. Nušalinimo pagrindai. Nušalinimas teisme ir ikiteisminiame tyrime. Advokato ar advokato padėjėjo nušalinimas. Nušalinimo teise Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. 2. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Nušalinimo pagrindas Šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos

18

nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme. Vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti. Nušalinimas teismeTeisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, teisėjo nušalinimo tvarka tokia: 1) teisėjui pareikštą nušalinimą šiam nedalyvaujant svarsto kiti teisėjai. Jeigu balsai pasidalija pusiau, teisėjas laikomas nušalintu; 2) dėl keliems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma; 3) teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai pasisakyti dėl šio nušalinimo; 4) dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje. Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo. Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės. Dėl teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas.Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, vertėjas, ekspertas ar specialistas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Nušalinimas turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu. Dėl vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Dėl nušalinimo nusprendžiama per įmanomai trumpiausią laiką.

19

Jeigu nušalinimas atmetamas, priimamas nutarimas, kuris pareiškėjui paskelbiamas pasirašytinai.Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas, prokuroras priima nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas - nutartį. Šie dokumentai pareiškėjui paskelbiami pasirašytinai.Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo.Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimasAdvokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių.Dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo teisme nusprendžia nagrinėjantis bylą teismas šio Kodekso 59 straipsnyje nustatyta tvarka, o dėl nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu - ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 60 straipsnyje nustatyta tvarka.

22.Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimas. Skundų nagrinėjimo tvarka ir išsprendimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir nutarčių apskundimas. Skundų nagrinėjimo tvarka. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams ir skundų nagrinėjimas. Proceso dalyviai - įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, įtariamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar atsakovo atstovai gali bet kurį ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktą proceso veiksmą ar priimtą nutarimą apskųsti prokurorui., kuris organizuoja ir vadovauja konkrečiam ikiteisminiam tyrimui. Skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo protokolą. Su skundu perduodami ikiteisminio tyrimo pareigūno paaiškinimai dėl skundo. Prokuroro nutarimas atmesti skundą nėra galutinis, jį galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundo padavimu negalima sutrukdyti įprastai proceso eigai, kadangi skundas nesustabdo priimto nutarimo vykdymo.

Dėl neprocesinių ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų (pavyzdžiui, dėl netinkamo elgesio) gali būti skundžiamasi tarnybinį ikiteisminio tyrimo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Koks prokuroras laikomas aukštesniuoju, nustato Prokuratūros įstatymo 15 str. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai taip pat gali būti rašytiniai bei žodiniai. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras.Skundai dėl prokuroro veiksmų ir nutarimų nagrinėjami kitokia tvarka pagal BPK 49 str., numatantį prokuroro nutarimo nušalinti gynėją nuo dalyvavimo procese apskundimą, BPK 151 str. 5 dalį, numatančią, kad prokuroro nutarimas dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo skundžiamas ne aukštesniam prokurorui, o ikiteisminio tyrimo teisėjui, tai pat BPK 168 str., 181 str.1 dalis, 215 str., 418 str.

20

Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas . skundai gali būti pareiškiami ir vėlesnėse stadijose, tačiau tokio pobūdžio klausimai vėliau sprendžiami remiantis atitinkamą proceso stadiją reglamentuojančiomis proceso normomis. Skundo nagrinėjimui ikiteisminio tyrimo teisėjas gali surengti posėdį ir pakviesti į jį suinteresuotus asmenis, bei juos apklausti. Per penkias dienas nuo skundo gavimo jį išnagrinėjęs, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutarimą arba nutartį. (Nutartį priima ikiteisminio tyrimo teisėjas, o nutarimą prokuroras arba aukštesnysis prokuroras). Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti. Apie nutarimą ar nutartį pranešama skundą padavusiam asmeniui. Priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar jų taikymo termino pratęsimo proceso dalyviai gali apskųsti to apylinkės teismo, kuriame dirba ikiteisminio tyrimo teisėjas, pirmininkui. BPK 173 str. 2 dalyje numatytas atvejis, kada prokuroras gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus: tai kai jis atsisako vykdyti prokuroro prašymą dėl tam tikrų veiksmų. Pagal BPK 215 str. ta pačia tvarka tai pat nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, priimtos nagrinėjant skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Apylinkės teismo pirmininkas arba jo paskyrimu apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas skundą privalo išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo. Nagrinėjant skundą gali dalyvauti prokuroras, įtariamasis, jo gynėjas ar skundą padavęs asmuo. Priimta nutartis taip pat yra galutinė ir neskundžiama.

Kai kuriais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys apskundžiamos kitokia tvarka: skundai dėl suėmimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo (BPK 130, 131 str.), dėl sprendimo apriboti nuosavybės teises (BPK 151 str.5 dalis), dėl baudos ar arešto paskyrimo (BPK 163str.) paduodami aukštesniajam (apygardos) teismui.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų apskundimo apylinkės pirmininkui tvarka nustatyta norint garantuoti, kad skundai bus sprendžiami operatyviau, negaištant laiko skundo ir jo nagrinėjimui reikalingos medžiagos siuntinėjimui aukštesnės pakopos teismui.

23.Civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje pagrindai ir tvarka. Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinio ieškinio pareiškimas1. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.2. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.3. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.4. Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.Civilinio ieškinio nagrinėjimas1. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas.2. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Civilinio ieškinio išsprendimas1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

21

2. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.3. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas:1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką;2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.Civilinio ieškinio užtikrinimasProceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.Civilinio ieškinio užtikrinimasProceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

24. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų ir teismo veiksmais, atlyginimas.

5 tema. Baudžiamojo proceso dalyviai.25.Proceso dalyvių samprata ir klasifikavimas.Baudžiamojo proceso dalyviaiAtsižvelgiant į uždavinius visus dalyvius g. suskirstyti į 3 grupes:1)valstybiniai organai ir pareigūnai, baudžiamajame procese vykdantys valstybinius įgaliojimus bei pareigas ir ginantys valstybinius interesus: teismas, teisėjas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas.2)asmenys, ginantys savo teisinius interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja: kaltinamasis, įtariamasis, nukentėjusysis, gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynėjas.3)asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir vykdantys tam tikrus veiksmus: liudytojas, ekspertas, specialistas, kviestinis, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, antstolis, užstato davėjas etc.Visiems proceso dalyviams bendra tai, kad nežiūrinti jų padėties skirtingumo, jų teisių ir pareigų pobūdžio ir turinio specifikos baudžiamajame procese, vykdydami savo funkcijas visi jie viena ar kita forma dalyvauja ikiteisminiame tyrime, o taip pat dalyvauja tiriant ir nagrinėjant teisme baudžiamąsias bylas.Baudžiamajame procese svarbiausi - pirmosios grupės proceso dalyviai, nes tik teismas, teisėjas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, taip pat privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad šie asmenys būtų nubausti.Valstybiniai organai ir pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripažįstami II grupės baudžiamojo proceso dalyviais.III grupės BP dalyviai dalyvauja procese I grupės dalyvių iniciatyva arba prašant II grupės dalyviams.

26.Teismas - teisingumą vykdanti institucija. Teismo sudėtis. Teismo įgaliojimai, jų išskirtinumas.Teismas – teisingumo organasIš vedančių B procesą subjektų svarbiausias vaidmuo tenka teismui.

22

Teismas – vienintelis teisingumo organas (LRK 109 str. ). Teisingumo samprata gali būti išplečiama; tai priklauso nuo proceso modelio (inkvizicinis, rungtyninis/modifikuotas inkvizicinis, tardomasis/). Vienu atveju teismas yra aktyvus, kitu – pasyvus /jis tik turi išspręsti bylą/). Taigi teismas – vienintelis valstybės organas, vykdantis teisingumą. Niekas negali būti pripažįstamas kaltu N padarymu ir baudžiamas kriminaline bausme kitaip, kaip tik teismo nuosprendžiu. LR įstatymai užtikrina aktyvią teismų padėtį, įstatyme pabrėžtas vadovaujantis teismo vaidmuo. Tai užtikrinama tuo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Visus su byla susijusius klausimus teismas sprendžia savarankiškai. BPK numato, kad teismas savo kompetencijos ribose privalo:

1.Iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai;2.Imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti.

Nors tai privalo daryti ir kiti organai (tai bendras uždavinys, už kurį visi vienodai atsakingi), teismui atitenka aktyviausias vaidmuo. Be to, teismas yra atsakingas ir už įrodymų surinkimą. Kai yra pakankamas pagrindas bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas, iš anksto nenuspręsdamas kaltumo klausimo, priima nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui.

Teisminis nagrinėjimas yra centrinė BP stadija. Joje įgyvendinamas teisingumas, išryškėja teismo nepriklausomumas, jo vadovaujantis vaidmuo. Šioje stadijoje kiti BP veiklos dalyviai gali kreiptis į teismą, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt. , bet patys priimti sprendimo byloje jie negali. Tik teismas gali pripažinti teisiamąjį kaltu N padarymu, tik teismas yra įgaliotas taikyti BK nustatytas bausmės priemones.

Nors kaltinamoji išvada suformuluojama ir pagrindžiama parengtinio tyrimo metu surinktais įrodymais, teismas privalo juos visapusiškai ir objektyviai patikrinti, išklausyti visus parodymus, patikrinti kitus įrodymus. Tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais teismas grindžia nuosprendį, vadovaudamasis įstatymu. Teismas ir savo iniciatyva gali išreikalauti įrodymus, tikrinti bet kurią aplinkybę, nors to neprašo prokuroras, gynėjas, kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai.

Aukštesni teismai tikrina neįsiteisėjusių nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. AT nagrinėja bylas kasacine tvarka.

Teismas veikia griežtai vadovaudamasis įstatymo nustatytomis procesinėmis formomis. Įsiteisėję teismo nuosprendžiai, nutartys, nutarimai yra privalomi visiems asmenims, įmonėms, pareigūnams ir turi būti vykdomi. Taigi, teisingumo vykdymas suprantamas ne tik kaip grynai teisinių klausimų sprendimas, bet kaip ir visas BP, kaip visas nusikalstamos veikos tyrimas ir pan. Pažymėtina, kad teismui nepriskiriamos tos funkcijos, kurias atlieka kiti organai. Anksčiau teismui atiteko aktyvesnis vaidmuo. Po reformos teismo aktyvumas sumažėjo: pašalintos jo funkcijos kovoje su nusikalstamumu; teismas tapo nepriklausomas; teismas buvo depolitizuotas. Tai atskira teisingumo vykdymo institucija. Teismui buvo paliktos visos teisingumo vykdymo funkcijos, priskiriant prie jų ir tas, kurias anksčiau vykdė prokuroras ar kvotos organai /BPK 61-9 str. (dabar netekę galios) numatė visus variantus, kai prokuroras galėjo atleisti asmenį nuo BA (atiduoti bylą draugiškajam teismui) Tai buvo teisės funkcijų perkėlimas ikiteisminėms institucijoms/. Be to, teismas perėmė ir teisėtumo priežiūrą /anksčiau tai buvo priskirta prokuroro kompetencijai/. Pvz. , areštą gali skirti tik teismas; suėmimą kaip kardomąją priemonę – taip pat tik teismas. Teismui gali būti apskundžiami kvotos, tardytojo ir prokuroro veiksmai. N. B. BPK projekte teismui priskiriama ir įrodinėjimo funkcija.Teismas, kaip teisingumo vykdytojas, yra ir teisingo, galutinio rezultato garantas. Jo nepriklausomumas užtikrina, kad BP vyktų demokratiškumo, teisingumo rėmuose. Tik teismas nagrinėja bylą ir priima nuosprendį /laikantis visų principų: demokratiškumo, nepriklausomumo ir t. t. /. Svarbiausias vaidmuo BP atitenka teismui. Teismas – vienintelis teisingumo organas (LRK 109 str. ). Tai yra, tik jis gali asmenį pripažinti kaltu N padarymu ir paskirti jam kriminalinę bausmę.

23

Teismo vaidmuo BP priklauso nuo proceso modelio (inkvizicinis, rungtyninis). Vienu atveju teismas yra aktyvus, kitu – pasyvus /jis turi tik išspręsti bylą/. LR įstatymai užtikrina aktyvią teismų padėtį. Tiesa, anksčiau teismui atiteko aktyvesnis vaidmuo. Po reformos teismo aktyvumas sumažėjo:1. Teismas buvo pašalintas iš kovotojų su nusikalstamumu sąrašų; 2. Teismas tapo nepriklausomas; 3. Teismas buvo depolitizuotas. Teismui BP atitenka vadovaujantis vaidmuo. Tai labiausiai išryškėja teisminio nagrinėjimo stadijoje. Jis visapusiškai ir objektyviai patikrina įrodymus, kurie surinkti parengtinio tyrimo metu ir kuriais grindžiama kaltinamoji išvada, patikrina kitus įrodymus bei aplinkybes, nors to neprašo prokuroras, gynėjas ar kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai, išklauso visus parodymus. Remdamasis tuo (išnagrinėtais įrodymais), teismas priima nuosprendį. Teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jei kyla įtarimas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio pagrįstumo, teisėtumo, galima pateikti apeliaciją aukštesnės grandies teismui. Jei nuosprendis yra įsiteisėjęs – galima paduoti skundą AT, kuris nagrinėja bylas kasacine tvarka.

Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai, nutartys, nutarimai yra privalomi visiems asmenims, įmonėms, pareigūnams ir turi būti vykdomi. Teisėjai, vykdydami teisingumą baudžiamosiose bylose, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Spręsdami baudžiamąsias bylas, jie remiasi įstatymais, veikia pagal savo sąžinę ir tokiomis aplinkybėmis, kurios neleidžia teisėjus paveikti iš šalies /bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą vykdant teisingumą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę/. Teismas, kaip teisingumo vykdytojas, yra ir teisingo, galutinio rezultato garantas. Tik teismas nagrinėja bylą ir priima nuosprendį /laikantis visų principų: demokratiškumo, nepriklausomumo ir t. t. /. Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinkės teismas.Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas pirmąja instancija; apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylas apeliacine tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, nagrinėjančios bylas kasacine tvarka.

27. Ikiteisminio tyrimo teisėjas ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai, vykdant procesines funkcijas.Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus

Ikiteisminio tyrimo teisejo igaliojimai (19 str. BPK)

Ikiteisminio tyrimo teisejas : 1) skiria ir sankcionuoja procesiniu prievartos priemoniu taikymą; 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentejusiuosius; 3) apklausia itariamuosius; 4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteismini tyrimą ; 5) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteismini tyrimą numatytais atvejais; 6) nagrineja proceso dalyviu skundus del ikiteisminio tyrimo pareigūnu ir prokuroro veiksmu; 7) atlieka kitus numatytus veiksmus. Šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisejas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Ši prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo teisejas negali atsisakyti nagrineti prokuroro prašymą. Atsisakęs ivykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisejas del to priima motyvuotą nutarti. Šią nutarti prokuroras gali skusti šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, ikiteisminio tyrimo teisejas atlieka proceso veiksmus teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, pavedimu. Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisejas jokiu veiksmu neatlieka.

24

Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo turi būti kreipiamasi į vietovės apylinkės teismą, kurio veikimo teritorijoje pagal aukščiau komentare išdėstytas nuostatas vyksta ikiteisminis tyrimas. Jei prokuroras yra nusprendęs, kad atskirus veiksmus reikia atlikti kitoje vietovėje nei vyksta pagrindinis ikiteisminis tyrimas paprastai per vietos prokurorą gali būti kreipiamasi ir į kitos vietovės ikiteisminio tyrimo teisėją.

28. Prokuroras baudžiamajame procese. Jo uždaviniai, įgaliojimai ir procesinė padėtis skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Prokuratūra: 1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; 7) gina viešąjį interesą;8) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas; 10) dalyvauja teisėkūros procese;11) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijasBaudžiamojo persekiojimo vykdymas- prokuroras BPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka pradeda baudžiamąjį persekiojimą, tirdamas nusikaltimą vykdo persekiojimo veiksmus ir jei yra pagrindas, perduoda bylą teismui.Kvotos organų veiklos kontrolė- prokuroras BPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kontroliuoja kvotą ir jai vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų reikalavimus imtųsi visų galimų paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti nusikaltimą padariusį asmenį, kurio atžvilgiu jis pradėtų baudžiamąjį persekiojimą.Parengtinis tardymas - atliekamas BPK nustatyta tvarka, jį atlieka prokuratūros tardytojai. Prokuroras gali pats atlikti tardymą dėl kiekvieno nusikaltimo.Valstybinio kaltinimo palaikymas - Prokuroras palaiko valstybinį kaltinimą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.Nuosprendžių įvykdymo kontrolė - prokuroras įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai būtų laiku nukreipti vykdyti ir galutinai įvykdyti, dalyvauja teismo posėdžiuose, kuriuose sprendžiama dėl nuteistųjų bausmės laiko ir sąlygų pakeitimo.Nusikalstamumo užkardymo veiksmų derinimas - prokurorai derina kvotos ir parengtinio tardymo organų veiksmus kovojant su nusikalstamumu.Valstybės teisėtų interesų ir asmenų pažeistų teisų gynimas - valstybės teisėtus interesus ir asmenų pažeistas teises prokuroras gina rengdamas medžiagą civilinei bylai teisme iškelti. Tai prokuroras daro tada, kai gauta informacija apie: pažeistus neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių ir kitų asmenų turinčių ribotas galimybes ginti savo teises, interesus.pažeistus valstybės turtinius ir kitus teisėtus interesus, o pareigūnai privalantys ginti tuos interesus, nesiėmė priemonių pašalinti pažeidimusLietuvos Respublikos prokuratūra yra savarankiška teisminės valdžios dalis. Tokią jos padėtį pabrėžia Konstitucinis teismas nutarimais, nustatydamas, kad Konstitucijoje prokurorai kaip teisminės valdžios dalis, vykdantys funkcijas kurių negalima tapatinti su teismo funkcijomis. Prokuratūra yra valstybės institucija, padedanti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.Prokuratūros veiklą reglamentuoja ir prokurorų statusą nustato Teismų ir prokuratūros įstatymas, o prokurorų įgaliojimus, kai jie atlieka procesines funkcijas, nustato proceso įstatymai.

25

Svarbiausi prokuratūros uždaviniai yra baudžiamojo persekiojimo vykdymas, parengtinio tardymo darymas, valstybinio kaltinimo palaikymas ir kvotos bei parengtinio tardymo institucijų veiksmų prieš nusikalstamumą derinimas. Prokuratūra kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis atsakinga už nusikalstamumo būklę.Prokuratūra yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi atskirą išlaidų sąmatą.Prokuratūros struktūra tokia: Generalinė prokuratūra, apygardų prokuratūros ir miestų bei rajonų prokuratūros.Generalinė prokuratūra yra prokuratūros sistemai vadovaujanti ir ją kontroliuojanti institucija, kuri formuoja baudžiamojo persekiojimo politiką.

29. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, jų vadovai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai – ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos. Jų įgaliojimai.Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.Ikiteisminio tyrimo istaigu pareigūnu veiksmai pradedant ikiteismini tyrimą Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo istaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo istaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo istaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteismini tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Gavęs ikiteisminio tyrimo istaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti: 1) pats atlikti visą ikiteismini tyrimą ar atskirus jo veiksmus; 2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo istaigai, kuri praneša prokurorui apie pradetą ikiteismini tyrimą; 3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo istaigai. Ikiteisminio tyrimo istaigu pareigūnu teises ir pareigos Ikiteisminio tyrimo istaigos pareigūnas,atlikdamas ikiteismini tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisejas. Ikiteisminio tyrimo istaigos pareigūnas privalo: 1) vykdyti visus prokuroro nurodymus; 2) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Ikiteisminis tyrimas – pirmoji baudžiamojo proceso stadija, kurios pagrindinis tikslas – surinkti duomenis, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika buvo ištiktųjų padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Ikiteisminio tyrimo uždavinių įgyvendinimą atlieka specialūs ikiteisminio tyrimo subjektai, kurie yra įvardinti BPK 164 str. t.y., prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ikiteisminio tyrimo teisėjas. BPK 169 str. (,,Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą“) 2 d. nurodyta, kad pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kokioms įstaigoms gali būti pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta BPK 165 str. Šio straipsnio 1 d. nu ro-dyta, kad “Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Tačiau siekiant įgyvendinti BPK 1 straipsnio (,,Baudžiamojo proceso paskirtis”) nuostatą ,,ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas“, tikslinga, kad tam tikras nusikalstamas veikas specializuotųsi tirti ne policija, o kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos. Todėl ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra:

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

Šios institucijos ikiteisminio tyrimo įstaigomis yra tada, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai (dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu)

26

Prokuroras, gavęs pranešimą apie laivo kapitono pradėtą ikiteisminį tyrimą, turėtų pavesti jam tirti nusikalstamas veikas iki tol, kol, atsiradus galimybei tyrimą perimti Lietuvoje, prokuroras paves šį tyrimą toliau atlikti reikiamai ikiteisminio tyrimo įstaigai.Taip pat ikiteisminį tyrimą gali vykdyti ir pataisos įstaigų direktoriai (dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų). Pataisos darbų įstaigų direktoriams tikslinga pavesti tirti BK 239 (laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas), 241 (kalinio pabėgimas) straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas.

30.Ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno sąveika, jų veiklos koordinavimas bei ryšiai su visuomene.“Procese išskiriami trys ikiteisminio tyrimo subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras; ikiteisminio tyrimo teisėjas.” Prokurorui priklauso vadovavimo ir kontrolės funkcija, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojui – vykdymo funkcija. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai privalo užtikrinti įrodymų tvirtumą teisminiame bylos nagrinėjime.Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar tik jo dalį, o Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti šiuos veiksmus: šaukti į apklausas, apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius, atlikti akistatą, parodymą atpažinti, atlikti apklausą parodymo atpažinti metu, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą bei objektų apžiūrą, prireikus juos tirti, šiam darbui kviesti specialistą.

31.Įtariamasis. Samprata ir procesinė padėtis. Kaltinamasis. Samprata ir procesinė padėtis. Jų atstovaivimas, 4 temaĮtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą.Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.Įtariamasis turi teisę:1) duoti byloje paaiškinimus (Įtariamasis apklausiamas ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas nuo sulaikymo momento duoti parodymus yra teisė, bet ne pareiga;2) pareikšti prašymus (jei prašymai gali turėti reikšmės, jie neturi būti atmesti 3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus (tardytojas gautą skundą privalo per 24 h perduoti prokurorui, kuris per 3 dienas privalo jį išspręsti) ;4) turėti gynėją. KaltinamasisKaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis.Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų

27

prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju.

32.Nukentėjusysis. Samprata ir procesinė padėtis. Nukentėjusiojo atstovas.Civilinis ieškovas. Civilinio ieškovo procesinė padėtis. Civilinis atsakovas. Procesinė civilinio atsakovo padėtis. Jų atstovai. (Žr. 4 tema atstovai)Nukentėjusysis1. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.Civilinis ieškovas1. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.2. Civilinis ieškovas turi teisę:1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės;2) teikti įrodymus;3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus;5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu;7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.3. Civilinis ieškovas privalo:1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.Civilinis atsakovas1. Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.2. Civilinis atsakovas turi šio Kodekso 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises.3. Civilinis atsakovas privalo:1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.Įgaliotieji atstovai1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.2. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo

28

leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.3. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovui leidžiama dalyvauti procese nuo asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ar įtraukimo civiliniu atsakovu, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu arba vietoj jo. Nukentėjusysis, civilinis ieškovas ar civilinis atsakovas gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.4. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis bei civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą.Atstovo teisės ir pareigos1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis.2. Nukentėjusiojo atstovas turi teisę dalyvauti nukentėjusiojo apklausose bei visuose nukentėjusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose.3. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas privalo teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą, atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams; šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą; ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.

33.Liudytojai. Samprata bei teisės, pareigos, atsakomybė. Liudytojų imunitetai. Samprata bei klasifikacija. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausti liudytojais. Asmenys, kurie tik jiems sutikus gali būti apklausti liudytojais. Liudytojų apsauga baudžiamajame procese. Taigi, liudytoju vadinamas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors bylą liečiančias aplinkybes ir yra įstatymo nustatyta tvarka šaukiamas pas tardytoja, prokurorą, į kvotos organą ar teismą duoti parodymų. Liudytoją sukuria pats nusikaltimo įvykis bei buvusio įvykio atitinkamų aplinkybių suvokimas, dėl ko jis įgyja bylai reikšmingų žinių dar iki jo įtraukimo į bylą kaip liudytojo. Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kuri yra duomenu, kad jis žino kokiu nors reikšmes bylai išspręsti turinčiu aplinkybiu. Asmenys, kurie negali būti liudytojais . Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros istaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą del fiziniu ar psichiniu trūkumu nesugeba teisingai suvokti reikšmingu bylai aplinkybiu ir duoti del ju parodymus. Aplinkybes, del kuriu asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai .Kaip liudytojas negali būti apklausiamas: 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką; 2) teisejas - apie teismo pasitarimu kambario paslapti; 3) itariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynejas, nukentejusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai - del aplinkybiu, kurias jie sužinojo atlikdami gynejo arba atstovo pareigas; 4) dvasininkai - del to, kas jiems buvo patiketa per išpažinti; 5) viešosios informacijos rengejai, platintojai, viešosios informacijos rengejo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai - del to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymą sudaro informacijos šaltinio paslapti, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus. Liudytojo teises Liudytojas turi teisę: 1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertejo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; 2) susipažinti su savo parodymu protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; 3) prašyti, kad būtu daromi jo parodymu garso ir vaizdo irašai; 4) pats surašyti parodymus;

29

5) istatymu nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; 6) gauti turetu išlaidu atlyginimą. Asmenys, kurie tik jiems sutikus gali būti apklausti liudytojais. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisejas Respublikos Prezidento rezidencijoje. I teismo posedi Respublikos Prezidentas nešaukiamas. Itariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymu arba neatsakyti i kai kuriuos pateiktus klausimus. Liudytojo pareigos ir atsakomybe. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir i teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmes bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar i teismą arba be teiseto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesines prievartos priemones. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta i teismą arba be teiseto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisejas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. Už melagingu parodymu davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsni. Liudytojo imunitetas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta principinė baudžiamajam procesui nuostata, jog „draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Tuo tarpu įspėjimas dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei melagingų parodymų davimą, sutvirtintas moraline ir psichologine priesaikos galia, yra vertimas duoti teisingus parodymus net ir tais atvejais, kada liudytojas dėl natūralių žmogiškų motyvų nenori to daryti. Kaltinamojo artimieji giminaičiai ir šeimos nariai pagal BPK 82 str. 2 dalį gali neduoti parodymų arba neatsakinėti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Prieš apklausą teisiamojo posėdžio pirmininkas tokiam liudytojui išaiškina šias teises, taip pat įstatymo suteiktą teisę neprisiekti. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau BK) 235 straipsnyje nustatyta, kad „nukentėjęs asmuo arba liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas“.Liudytojo atsisakymas duoti parodymus pasireiškia tuo, kad iškviestas apklausai liudytojas nesutinka papasakoti apie jam žinomas bylos aplinkybes ir tokiu būdu atsisako atlikti savo pareigą. Teisėtu pagrindu asmuo gali atsisakyti liudyti, kai įstatymas jam suteikia imunitetą arba atleidžia nuo pareigos liudyti. Jeigu liudytojas atsisako duoti parodymus dėl to, kad yra įbaugintas, reikia pašalinti tokios baimės priežastis ir spręsti klausimą dėl apsaugos nuo neteisėto poveikio liudytojui paskyrimo. Baudžiamojo proceso įstatymai turi nustatyti tokią baudžiamųjų bylų proceso tvarką, kuri sudarytų prielaidas teisėtomis priemonėmis greitai ir nuodugniai išaiškinti nusikaltimus bei juos padariusius asmenis, įkaltinti kaltininkus ir, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, teisingai juos nubausti. Taigi liudytojo imuniteto institutas baudžiamajame procese stiprina etinius pagrindus bei padeda geriau suderinti teisingumo uždavinius ir asmenybės interesus.

34. Ekspertas ir specialistas. Samprata ir procesinė padėtis.Teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraš BPK 84 straipsnis nustato, kad Ekspe r tu ga l i bū t i sk i r i amas a smuo , t u r i n t i s r e i k i amų spec i a l i ų ž i n ių i r į r a šy t a s į L i e tuvos Respub l i kos ekspe r tų s ą r a šą . J e igu L i e tuvos Respub l i kos ekspe r tų s ą r a še nė r a r e i k i amos spec i a lybės ekspe r tų , ek spe r tu ga l i bū t i sk i r i amas į š į ek spe r tų s ą r a šą ne į r a šy t a s a smuo .P r i r e i kus ekspe r tu ga l i bū t i sk i r i amas a smuo , t u r i n t i s t e i s ę bū t i ek spe r tu Eu ropos Są jungos va l s t ybė j e na r ė j e a rba va l s t ybė j e , su ku r i a L i e tuvos Respub l i ka y r a suda r iu s i t e i s i nė s paga lbos su t a r t į .Ekspe r t a s t u r i t e i s ę :1 ) su s ipaž in t i su by lo s medž i aga , su s i j u s i a su ekspe r t i z ė s da lyku ;2 ) p r a šy t i pa t e ik t i pap i l domą medž i agą , r e i ka l i ngą i švada i pa t e ik t i ;3 ) da lyvau t i a t l i ekan t su ekspe r t i z ė s da lyku sus i j u s iu s t y r imo ve ik smus i r nag r inė j an t by l ą t e i sme .

30

2 . Ekspe r t a s a t s i s ako pa t e ik t i i švadą , j e i gu j am pa t e ik to s medž i agos nepakanka i švada i pada ry t i a rba t a medž i aga nea t i t i nka spec i a l i ų j o ž i n ių . Š i a i s a t ve j a i s ek spe r t a s su r a šo ak t ą , kad nega l ima pa t e ik t i i švados . “Be minė tų t e i s i ų BPK 87 s t r a i p sn i s nus t a to pag r ind ine s e kspe r to pa r e iga s i r a t s akomybę :Ekspe r t a s p r i va lo š auk i amas a tvyk t i į t e i smą i r pa t e ik t i ne ša l i šką i švadą j am pa t e ik t a i s k l aus ima i s . Ekspe r tu i , ku r i s be sva rb io s p r i e ža s t i e s nea tvyks t a į t e i smą a rba be t e i s ė to pag r indo a t s i s ako a t l i k t i s avo pa re iga s , ga l i bū t i t a i komos š i o Kodekso 163 s t r a i p sny j e numa ty to s p roce s inė s p r i eva r t o s p r i emonės . Už me lag ingos i švados pa t e ik imą ekspe r t a s a t s ako paga l L i e tuvos Respub l i kos baudž i amo jo kodekso 235 s t r a i p sn į . “A t l i kę s r e i k i amus t y r imus ekspe r t a s p r i va lo su r a šy t i ek spe r t i z ė s ak t ą , ku r į suda ro t r y s da ly s :1 ) į ž ang inė - j o j e nu rodoma : ak to su r a šymo da t a i r v i e t a ; nu t a r t i s sk i r t i ek spe r t i z ę ; ek spe r t i z e i pa t e ik t a medž i aga i r k l aus ima i ; ek spe r to a smens duomenys – va rda s , pava rdė , i š s i l av in imas , spec i a lybė , kva l i f i kac i j a , da rbo ekspe r tu s t a ža s ; t y r imų p radž io s i r paba igos da to s ; a t l i ekan t ekspe r t i z ę da lyvavę a smenys ;2 ) t i r i amo j i - nu rodoma : ak to su r a šymo da t a i r v i e t a ; nu t a r t i s sk i r t i ek spe r t i z ę ; ek spe r t i z e i pa t e ik t a medž i aga i r k l aus ima i ; ek spe r to a smens duomenys – va rda s , pava rdė , i š s i l av in imas , spec i a lybė , kva l i f i kac i j a , da rbo ekspe r tu s t a ža s ; t y r imų p radž io s i r paba igos da to s ; a t l i ekan t ekspe r t i z ę da lyvavę a smenys ;3 ) i švados - j uose su fo rmu luo j ami a t s akyma i į pa t e ik tu s k l aus imus . Ekspe r to i švados nega l i pe r ženg t i j o spec i a l i ų ž i n ių r i bų .Specialistas. Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą. Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą. Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.Specialisto išvada. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Specialisto išvada gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, specialistas pasirašo. Jeigu objektus būtina tirti laboratorijoje, specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu. Specialisto išvadoje nurodoma: specialisto asmens duomenys - vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga.Eksper to i r spec ia l i s to proce inė padė t i s . BPK 284 s t r a i p sn i s nus t a to spec i a l i s t o da lyvav imą nag r inė j an t by l ą t e i sme : „1 . J e igu i k i t e i smin io t y r imo me tu pa t e ik t a spec i a l i s t o i švada y r a pakankama i a i šk i i r i š s ami , j i t e i smo posėdy j e pa ske lb i ama spec i a l i s t u i neda lyvau j an t .2 . Spec i a l i s t a s į t e i smo posėd į š auk i amas apk l ausa i t i k t uo a tve ju , ka i t e i smas nusp rendž i a , kad j o pa rodyma i bū t i n i spec i a l i s t o i švada i paa i šk in t i a r pap i l dy t i .

3 . Į t e i smo posėd į ga l i bū t i š auk i amas i r spec i a l i s t a s , nepa t e ikę s i švados i k i t e i smin io t y r imo me tu .

31

4 . Spec i a l i s t a s apk l aus i amas l a i kan t i s l i udy to jų apk l ausos t a i syk l i ų . „BPK 285 s t r a i p sn i s , nus t a to i r ek spe r to da lyvav imo nag r inė j an t by l ą t e i sme , j e i gu

ekspe r t i z ė buvo a t l i k t a i k i t e i smin io t y r imo me tu ypa tumus : „ J e igu ekspe r t i z ė buvo a t l i k t a i k i t e i smin io t y r imo me tu i r t e i smu i pa t e ik t a s ekspe r t i z ė s ak t a s y r a pakankama i a i škus i r i š s amus , j i s t e i smo posėdy j e pa ske lb i amas ekspe r tu i neda lyvau j an t . Ekspe r t a s į t e i smo posėd į š auk i amas apk l ausa i t i k t uo a tve ju , ka i t e i smas p r i paž į s t a , kad j o pa rodyma i bū t i n i ek spe r t i z ė s ak tu i paa i šk in t i a r pap i l dy t i . “ Ekspe r t a s apk l aus i amas l a i kan t i s BPK 275 s t r a i p sny j e nus t a ty to s k l aus imų uždav imo tva rkos .Te i smas t u r i t e i s ę pa sk i r t i ek spe r t i z ę by lo s nag r inė j imo t e i sme da lyv ių p r a šymu a rba s avo i n i c i a t yva . By los nag r inė j imo t e i sme da lyv i a i k l aus imus ekspe r tu i pa t e ik i a r a š t u . Te i s i amo jo posėdž io p i rmin inkas š i uos k l aus imus pe r ska i t o ba l su , po t o t e i smas i šk l auso nag r inė j imo t e i sme da lyv ių nuomonę dė l pa t e ik tų k l aus imų .

35.Kiti baudžiamosios procesinės veiklos dalyviai.

6 tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese.36.Tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese esmė. Tarptautinio bendradarbiavimo pagrindai ir tvarka. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, taip pat šių įstaigų ir organizacijų prašymų vykdymo tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublikos teismai ir prokuratūra prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms gali siųsti tiesiogiai.

37.Baudžiamieji teismai ad hoc. Tarptautinis baudžiamasis teismas. Tarptautinio baudžiamojo teismo kompetencija. Eurojustas. Europolas.38.Teismų ir prokurorų susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą.Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, taip pat šių įstaigų ir organizacijų prašymų vykdymo tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublikos teismai ir prokuratūra prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms gali siųsti tiesiogiai.Užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas. Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydamos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka šiame Kodekse nustatytus proceso veiksmus. Vykdant užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais gali būti atliekami ir šiame Kodekse nenumatyti proceso veiksmai, jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams.Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Lietuvos Respublikos teismas, prokuratūra ar

32

ikiteisminio tyrimo įstaiga tiesiogiai gautą užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymą vykdo tik gavę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros leidimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. 3. Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymas, kuris negali būti įvykdytas, grąžinamas tai įstaigai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir nurodomos prašymo neįvykdymo priežastys. 4. Užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos pareigūnams. 5. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos vykdo tiesiogiai gautus užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus bei tiesiogiai užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia atsakymus į prašymus.Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą. 1.Baudžiamojo persekiojimo pradžios ir perėmimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 2. Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymą pradėti arba perimti nusikalstamą veiką užsienio valstybėje padariusio ir į Lietuvos Respubliką grįžusio Lietuvos Respublikos piliečio baudžiamąjį persekiojimą nagrinėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra patikrindama to prašymo pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama prašymą atsiuntusiai užsienio valstybės įstaigai ar tarptautinei organizacijai. Jeigu dėl užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašyme nurodyto asmens veikos Lietuvos Respublikoje jau išnagrinėta baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis ir jis įsiteisėjo, kartu su pranešimu išsiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas to nuosprendžio nuorašas. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikalstamą veiką padarė užsienio valstybės pilietis ar kitas asmuo ir po to išvyko iš Lietuvos Respublikos, ikiteisminio tyrimo įstaigų surinkti apie šį asmenį duomenys perduodami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri sprendžia, ar reikia siųsti užsienio valstybės įstaigai prašymą pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą.

39.Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija). Asmenų atidavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Asmenų perdavimas pagal Europos arešto orderį. 1. Lietuvos Respublikos pilietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. 2. Užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. 3. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu: 1) padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu; 2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje; 3) asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą; 4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė; 6) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas; 7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka; 8) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų. 4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus suteiktas prieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus

33

nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus.Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį.1. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas padaręs nusikalstamą veiką arba neatlikęs šioje valstybėje paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9-1 straipsnyje numatytais pagrindais ir sąlygomis perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. 2. Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas šio Kodekso 72-77 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu asmuo sutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo rašytinio sutikimo dienos. Kitais atvejais sprendimas dėl asmens perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos. 3. Išimtiniais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai gali būti pratęsti iki trisdešimties dienų, tačiau apie pratęsimo priežastis būtina nedelsiant pranešti Europos arešto orderį išdavusios valstybės institucijai. Jeigu ypatingais atvejais ir pratęstas terminas nėra pakankamas, apie uždelsimo priežastis turi būti pranešama Europos Sąjungos baudžiamojo persekiojimo institucijai (Eurojustui). 4. Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl asmens, pagal tarptautinės teisės normas turinčio imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti terminai prasideda nuo to laiko, kada šis asmuo prarado imunitetą ar kada gautas kompetentingos institucijos leidimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra privalo kreiptis į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl tokio leidimo suteikimo ar imuniteto panaikinimo. 5. Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas tik dėl baudžiamojo persekiojimo už tame orderyje nurodytą nusikalstamą veiką ar paskirtos bausmės vykdymo. Jeigu užsienio valstybė kartu su išduotu Europos arešto orderiu pateikia prašymą perduoti asmenį ir dėl jo baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios negali būti išduodamas Europos arešto orderis, šis prašymas nagrinėjamas kartu su Europos arešto orderiu. Sprendimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį priimantis teismas gali sutikti, kad asmuo būtų perduotas ir dėl šios nusikalstamos veikos, jeigu ji pripažįstama nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. 6. Jeigu užsienio valstybė po to, kai Lietuvos Respublika jai perdavė asmenį pagal Europos arešto orderį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba prašymą dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios nebuvo išduotas Europos arešto orderis, arba dėl asmens perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9-1 straipsnyje nustatyti Europos arešto orderio nevykdymo pagrindai ir (ar) sąlygos. Sutikimas pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduotą asmenį išduoti trečiajai (ne Europos Sąjungos) valstybei gali būti duodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sutikimą arba nesutikimą dėl asmens baudžiamojo persekiojimo, paskirtos bausmės vykdymo arba asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei turi duoti per dvidešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą dėl pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei per dešimt dienų nutartimi

34

patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas. 7. Europos arešto orderį išdavusios valstybės prašymu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra užtikrina daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nusikalstamu būdu įgyto turto paėmimą ir perdavimą Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Jeigu šie daiktai turi būti konfiskuojami ar perduodami teisėtiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra juos gali perduoti tik laikinai, kol jie reikalingi baudžiamajam procesui Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje.

7 tema. Proceso dokumentai, proceso terminai, proceso išlaidos.40.Proceso dokumentų samprata ir reikšmė. Proceso dokumentų klasifikacija. Proceso dokumentų forma, struktūra ir turinys. Reikalavimai, keliami procesiniams dokumentams. Dokumentų išsamumo bei tikrumo procesinės garantijos.

Procesiniai dokumentai: nutartys, protokolai, nuosprendžiai.

Vienas iš procesinės formos reikalavimų yra tas, kad visi procesiniai veiksmai ir sprendimų priėmimas būtų raštiškai įtvirtinami tam tikruose procesiniuose dokumentuose. Sąvoka “ procesiniai dokumentai” vartojama dviem prasmėm:

1. Tai tam tikrą formą turinys procesiniai sprendimai, o taip pat procesinio veiksmo eigą užfiksuojantys protokolai. Kitaip sakant, tai:

valdingo-tvarkomojo pobūdžio dokumentai ( pvz., teismo nuosprendis); informacinio- įrodomojo pobūdžio dokumentai ( protokolai);

2. Tai tam tikra įrodymų šaltinio rūšis.Valdingo-tvarkomojo pobūdžio dokumentai atspindi teisiškai svarbių baudžiamajai bylai ištirti faktinių aplinkybių buvimą bei valdingus nurodymus. Kitaip tariant, tokį dokumentą priimanti institucija ar pareigūnas savo kompetencijos ribose įstatymų nustatyta tvarka įvertina nustatytas faktines aplinkybes ir jų bei įstatymų pagrindu pateikia atsakymą į teisinius klausimus. Informacinio-įrodomojo pobūdžio dokumentai – tai iš esmės ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų protokolai. Jie kartu yra ir įrodymai baudžiamajame procese.Procesinius dokumentus priima tik tam įgaliojimus turinčios institucijos ar pareigūnai. Atskirus dokumentus priima tik tam tikri pareigūnai ar institucijos. Pvz., nuosprendį baudžiamojoje byloje gali priimti tik teismas; kaltinamąją išvadą gali priimti tik prokuroras ir pan. Procesiniams dokumentams yra keliami tam tikri reikalavimai:

teisėtumo; objektyvumo; teisingumo; motyvacijos.

Procesiniams dokumentams yra nustatyta tam tikra išraiškos forma, kurios jie privalo laikytis. Priešingu atveju jie bus laikytini negaliojančiais. Pagal tai, ar procesinis dokumentas yra išlaikęs turinio ir formos reikalavimus, galima spręsti, ar buvo laikytasi vieno ar kito veiksmo procesinės formos, ar teisingai išspręstas klausimas ar visa byla, ar atitinka sprendimas bylos faktines aplinkybes bei teisės normas.Procesinis dokumentas įgyja reikšmės tada, kai jame atsispindi teisinės reikšmės baudžiamajai bylai turintys faktai, patvirtinti patikrintais įrodymais, taip pat kai teisinės išvados ir sprendimai išvedami iš nustatytų faktų. Procesiniai dokumentai turi būti teisingi, nes tik taip jie tampa teisėtais. Jeigu pripažįstama, kad visi procesiniai dokumentai yra teisingi, teisėti, tai pripažįstama ir tai, kad ir baudžiamosios bylos tyrimas bei nagrinėjimas vyko laikantis procesinės formos, kad buvo užtikrintos procese dalyvaujančių asmenų procesinės teisės bei pareigų vykdymas, kad buvo teisingai išspręsta baudžiamoji byla.Procesiniai dokumentai leidžia panaudoti gautus duomenis tiriant, nagrinėjant ir išsprendžiant baudžiamąją bylą. Šiais dokumentais galima pasinaudoti ne tik kaip įrodymų šaltiniais, bet ir pagal juos patikrinti institucijų ar

35

pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu teisėtumą bei pagrįstumą. Taigi be įstatyme numatytų procesinių dokumentų negali būti pačio baudžiamojo proceso.

41.Proceso terminų samprata ir reikšmė. Terminų klasifikacijos ir jų reikšmė. Terminų skaičiavimo taisyklės. Būtinumas laikytis procesinių terminų. Praleisto termino atnaujinimo procesinė tvarka.Nusikaltimų tyrimas, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme turi būti atliekamas ne tik tiksliai laikantis tvarkos, bet ir greitai. Viso proceso uždavinys - kuo labiau sutrumpinti laiką nuo nusikaltimo padarymo momento iki nuosprendžio priėmimo, bausmės paskyrimo.Procesinis terminas - tai įstatymo nustatytas laikas, laikotarpis ar momentas, kurio metu kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas ir kiti proceso dalyviai turi teisę ar privalo atlikti procesinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti.Terminais siekiama užtikrinti pakankamai greitą BP uždavinių vykdymą.Nustatydamas procesinius terminus, įstatymo leidėjas remiasi gyvenimo patirtimi ir logika, nusikaltimų tyrimo ir bylų nagrinėjimo praktika. Jie konkretūs, pakankami, kad galima būtų vykdyti procesinius veiksmus ir apginti proceso dalyvių teises.Prokuroras etc. privalo priimti pareiškimus ne vėliau kaip per 3 dienas, o per 10 dienų priimti sprendimą.Kaltinimas t.b. pareiškiamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju momento. (Atidavimo teismui stadija): 15 d.Įsiteisėjusį nuosprendį perduoda vykdyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos.Procesiniai terminai reguliuoja visą BP.Procesinių terminų nesilaikymas yra grubus įstatymo pažeidimas. Ikiteismninio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teisėjas bei teismas privalo griežtai laikytis terminų. Pažeidus procesinius terminus, jiems g.b. taikomos poveikio priemonės: nušalinimas nuo parengtinio tyrimo darymo, drausminės bylos iškėlimas, paskyrimas drausminės nuobaudos etc.Rimtos pasekmės kyla, kai pažeidžiami procesiniai terminai, reguliuojantys procesinių prievartos priemonių taikymą; taip pat pareiškimų dėl nusikaltimų nagrinėjimo, kvotos ir parengtinio tardymo darymo, užtikrinantys teisę į gynybą etc.Pasibaigus nustatyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laikui, įtariamasis ar kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš įkalinimo vietos direktoriaus nutarimu (numato Kardomojo kalinimo įstatymas).Jeigu įtariamajam per 10 dienų nepareiškiamas kaltinimas, tai jam skirta kardomoji priemonė panaikinama.Kiekvienu atveju nuosprendis turi būti panaikintas, jeigu pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją.Procesiniai terminai įgauna teisinę reikšmę tik tada, kai jie nustatyti įstatymo. Būtent įstatyme turi būti nurodytas terminas, jo pradžia ir pabaiga, skaičiavimo tvarka ar ribos, kuriose turi ar gali būti atliekama baudžiamojo proceso procedūra. BP Terminų rūšys.Taigi pagal paskirtį BP terminai g.b. skirstomi į 2 grupes:1)terminai, kurie užtikrina maksimaliai sutrumpintą laiką tarp nusikaltimo padarymo ir bausmės skyrimo nusikaltusiam;Šie terminai numato ir pareigos vykdymą.2)terminai, garantuojantys realų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą.Šie terminai reikalauja įvykdyti veiksmą per tam tikrą laikotarpį.Antrajai procesinių terminų rūšiai priskirtini tie, kurie proceso dalyviams tam tikro laiko tarpe suteikia konkrečias teises: pvz., numato proceso dalyvių teisę apskųsti teismui nutarimą paskirti administracinę nuobaudą. leidžia nukentėjusiajam susitaikyti tik iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį.Kiekvienu atveju, pasibaigus terminui, kuris numato pareigos vykdymą, tos pareigos vykdymas neatpuola. Būtinas veiksmas privalo būti atliktas.Pasibaigus terminui, kuris numato laiką, kada proceso dalyvis gali naudotis jam suteikta teise, reiškia, kad nustojo galioti suteikta teisė. Jeigu proceso dalyvis suteikta teise nepasinaudojo, tai jis pasibaigus terminui nebeteko šios teisės.

36

Analizuojant visus terminus, galima pastebėti, kad vieni skirti ir juos vykdyti privalo kvotos organas, prokuroras, tardymas, teismas, teisėjas, kitų privalo laikytis įtariamasis, kaltinamais, nukentėjusysis etc. Nuo to, kuris subjektas galėjo ar turėjo laikytis pažeisto termino, irgi priklauso teisinės pasekmės.Įstatymas nenumatė galimybės atstatyti terminą, kurio privalėjo laikytis kvotos organas.Rečiau sutinkamos tokios normos, kuriose termino galiojimo laikotarpis tiksliai nenustatomas, bet ir jis turi ribas, nes nurodoma, kokiais veiksmais prasideda ar baigiasi laikotarpis.Terminų skaičiavimas. Baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena. Sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kai pasiba laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną.Praleisto termino atnaujinimas. Praleistas terminas įstatymų numatytais atvejais gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Suinteresuoto asmens prašymu sprendimo, kuris apskųstas praleidus nustatytą terminą, vykdymas gali būti sustabdytas šiame Kodekse numatytais atvejais iki to laiko, kai bus išspręstas praleisto termino atnaujinimo klausimas.

42.Proceso išlaidos. Samprata ir jų atlyginimas.Proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 5) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.Proceso išlaidų atlyginimas. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.Proceso išlaidų išieškojimas. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, nes kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio. Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo

37

pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

8 tema. Įrodymų teorija. Įrodymai baudžiamajame procese.43.Įrodymų teorijos baudžiamajame procese samprata ir turinys. Įrodymų teisė ir įrodymų teorija. Mokymo apie įrodymus reikšmė baudžiamojo proceso tikslams ir uždaviniams sėkmingai pasiekti ir vykdyti.Įrodymų teorija – tai mokslas, kuris moksliniais metodais nagrinėja įrodinėjimo problemas. Jei įrodinėjimas yra praktinė veikla, o įrodymų teisė – tai teisės normos, tai teorija nieko netiria ir nieko nereglamentuoja. Įrodymų teorija turi savo nagrinėjimo dalyką, kurį sudaro tokie elementai:1)Įrodymų teisė – tai teisės normos, kurios reglamentuoja įrodinėjimo veiklą. Tai tų teisės normų analizė, tobulinimas, rekomendacijų davimas ir pan. Atskleidžiamas įrodymų teisės turinys. 2)Pati įrodinėjimo veikla – tai praktika, kvotos, tardytojo, prokuroro, teismo veikla. Atskleidžiami tos praktinės veiklos trūkumai, rengiamos rekomendacijos, kaip tą veiklą tobulinti. 3)Įrodymų reglamentavimo ir praktinio pritaikymo istorija Lietuvoje. Tai svarbu tuo, kad galima pažvelgti į praeitį, pasinaudoti patirtimi. 4)Įrodymų reglamentavimas ir praktinis pritaikymas bei šių dalykų istorija užsienio valstybėse. Tai aktualu, nes galima perimti teigiamus dalykus. Įrodymų teisės normose bendroji pažinimo metodologija taikoma konkrečiai nusikaltimų tyrimo sričiai. Šios normos numato optimalias sąlygas faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti, todėl įrodymų teisę galima laikyti objektyvios tiesos nustatymo byloje priemone. Ji numato tokią veiklą tvarką, kad kiekvienoje byloje būtų įgyvendinti visi BP uždaviniai.Įrodymų teorija - tai BP mokslo dalis, nagrinėjanti įrodinėjimo procesą visomis BP stadijomis. Įrodymų teorija neatskiriamai susijusi su BP mokslu.Įrodymų teorijos dalyką sudaro jos nagrinėjama objektyviosios tikrovės sritis:a)įrodymų teisės normos; b)praktinė įrodinėjimo subjektų ir dalyvių veikla; c)dėsningumai, susiję su įrodomosios informacijos atsiradimu, saugojimu ir naudojimu.Be to, įrodymų teorija tyrinėja įrodymų teisės istoriją ir normatyvinį įrodinėjimo reglamentavimą užsienio šalyse.Įrodymų teorijos tikslą apibrėžia bendri BP uždaviniai.Įrodymų teorija turi ir savo specifiką. Ji siekia tobulinti įrodinėjimo praktiką. Ji rengia moksliškai pagrįstas rekomendacijas, padedančias įdiegti į praktiką naujas nusikaltimų tyrimo metodikas, naujus efektyvius įrodymų rinkimo ir tikrinimo būdus.Įrodymų teoriją sudaro bendroji ir ypatingoji dalis. Bendrojoje: sąvokos, dalykas, uždaviniai ir vieta; metodologiniai ir teisiniai aspektai; įrodymų klasifikacija, liečiamumas ir liestinumas. Ypatingojoje: atskiros įrodymų rūšys, įrodinėjimo ypatumai atskirų bylų kategorijose.Pagrindines koncepcijas (mokymą apie tiesą, objektyvios tikrovės pažinimą etc.) įrodymų teorija perima iš dialektinio materializmo. Naudoja ir bendrąsias teisės sąvokas.Įrodymų teorija kaip BP mokslo dalis turi daug bendro su kitomis teisės šakomis. Kai kurie autoriai bando sukurti bendrą įrodymų teoriją visiems procesams, bet bendri tik bendriausi dėsningumai.Daugiausiai Lietuvoje įrodymų teorijoje pasireiškęs VU docentas Linkevičius, VU katedros vedėjas Kazlauskas, Kuconis, LTA katedros vedėjas prof.Palskys. Jie laikosi nuomonės, kad įrodymų teoriją reikia nagrinėti atskirose teisės šakose.Įrodymų teorija glaudžiausiai susijusi su BT mokslu. Jie prieklauso tai pačiai kovos su nusikalstamumu sferai. Įrodymų teorija vartoja BT suformuluotas nusikaltimo, kaltės, nusikaltimo sudėties etc. sąvokas.44.Filosofinė pažinimo teorija (gnoseologija) kaip įrodymų teorijos pagrindas.

38

45.Įrodymų samprata įstatyme ir teisės literatūroje. Baudžiamojo proceso kodekse vartojamų terminų „įrodymai“ ir „duomenys” santykis. Įrodymams keliami reikalavimai.Glaudūs ryšiai su kriminologija. Konkretaus nusikaltimo padarymą lemiančios aplinkybės įeina į įrodinėjimo dalyką.Su kriminalistika. Abi tyrinėja patį įrodinėjimo procesą, bet tai daro vykdydamos skirtingus uždavinius su savo metodais. Kriminalistika nagrinėja taktinius etc. būdus, o įrodymų teorija - procesinius dalykus.Su civilinio proceso mokslu. Daugiausiai sieja teisinio reguliavimo metodų vienodumas, bet šie mokslai tiria skirtingus teisinius santykius.Su psichologija. Kai kalbama apie konkretaus proceso dalyvio teises ir pareigas.Su logika ir matematika. Kibernetiniai tyrimo metodai plačiai taikomi atliekant ekspertize

s, kurias atlieka Teisės ekspertizės institutas.Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja:1. Pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą;2. Šią veiką padariusio asmens kaltumą;3. Ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymai – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

46.Pagrindinės įrodymų klasifikacijos, jų praktinė reikšmė. Tam, kad būtų galima atskleisti kiekvieno įrodymo savybes, reikia atsižvelgti į įrodymų klasifikavimą. Įrodymais gali būti labai įvairi informacija ir juos klasifikuoti vieningu pagrindu neįmanoma. Yra pagrindinės 4 klasifikacijos, kurios viena kitą papildo, atspindi tam tikrus kiekvieno įrodymo aspektus. Kiekvieną įrodymą reikia pagal jas nagrinėti. Įrodymų klasifikavimas praktikoje reikšmingas tuo, kad jei BB surandami tik netiesioginiai įrodymai ar vien teisinantys, BP subjektas turi įvertinti, ar jų pakanka, ar galima jų pagrindu priimti teisingą nuosprendį. *Pagal informacijos atspindėjimo būdą: 1. Asmeniniai – tokia informacija, kuri užsifiksavusi ir išlikusi žmonių sąmonėje. Žmogus ją perduoda tardymui, teismui žodžiu arba raštu. Tai: 1. visi asmenų parodymai (apklausos metu jų pasakojimas fiksuojamas protokoluose); 2. visi tardymo ir teismo veiksmų protokolai, kuriuose fiksuojami tą veiksmą atlikusio subjekto suvokti rezultatai; 3. specialisto išvada; 4. ekspertizės aktas; 5. revizijos aktas; 6.visi kiti dokumentai, kuriuos surašo pareigūnai, valdininkai, piliečiai. 2. Daiktiniai – įrodymai, kurie perduoda informaciją, atsispindėjusią materialiajame objekte (įvykio vietoje). Tai visi materialūs daiktai, kurie. Asmeniniai ir daiktiniai įrodymai skiriasi suradimo, užfiksavimo bei vertinimo specifika. * Pagal informacijos šaltinio pirmumą: 1. Pirminiai - įrodymai, kai tiriamąjį faktą yra suvokęs ir perduoda, pasakoja tas pats asmuo, kuris pats matė ir įsisavino (t. y. , įrodymai gauti iš pirminių šaltinių) /liudytojai, dokumentų originalai/. Tai informacijos atspindys betarpiškai materialiuose objektuose (pvz. , palikti daiktai įvykio vietoje); 2. Išvestiniai - įrodymai, gaunami iš kito informacijos šaltinio. Pvz. , asmens parodymai, kuris ne pats matė, o jam pasakojo; parodymų, kurie dingsta, fiksavimas ant materialaus objekto; dokumento nuorašas. Išvestinių įrodymų reikšmė ta, kad pagal juos gali būti išaiškinti bei patikrinti pirminiai įrodymai. Visgi įrodinėjimo procese reikia stengtis, kad daugiau būtų pirminių įrodymų, nes jie patys patikimiausi. Kiekvienas informacijos perdavimas yra susijęs su informacijos praradimu ir iškraipymu.

39

* Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis: 1. Tiesioginis - toks įrodymas, kuris pats be tarpinių grandžių nustato įrodinėjimo dalyką ar t. t. jo dalį /kaltinamojo prisipažinimas, tiesiogiai mačiusių liudytojų parodymai ir pan. /. T. y. , tie įrodymai, kurie tiesiogiai liečia kurią nors nurodytų įrodinėtinų aplinkybių byloje. Tiesioginiai yra: pirminiai ir išvestiniai; kaltinantys ir teisinantys. 2. Netiesioginis – įrodymas, kuris ne pats savaime, o tarpiniu būdu, per keleto pakopų procedūrą pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o paskui per tai leidžia nustatyti įrodinėjimo dalyko elementą. T. y. , duomenys ne apie įrodinėtinas BB aplinkybes ar įrodinėjimo dalyką, bet apie faktus, susijusius su jomis ir todėl turinčius įrodomąją reikšmę, nes savo visuma jie patvirtina ar paneigia šias aplinkybes. (Pvz. : avarija. Rastas automobilis, ant kurio įlenkimai, kraujas, audinio pluošto dalelės. Kiekvienas iš jų atskirai niekaip nenumato įrodinėjimo dalyko, bet per šiuos tarpinius faktus nustatoma tiesa). Netiesioginiai gali būti: asmeniniai ir daiktiniai; pirminiai ir išvestiniai; kaltinantys ir teisinantys. Visi netiesioginiai įrodymai turi patvirtinti vienas kitą, būti susiję tarpusavyje ir su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Įrodinėjimo procese jie reikalingi abu. Tiesioginių įrodymų tikrumą reikia nustatyti, o tai gali padėti atlikti netiesioginiai įrodymai. Netiesioginių įrodymų įrodinėjimas yra sunkesnis, tačiau tai išplečia galimybes įrodyti. * Pagal įrodymo santykį su kaltinimo versija /pagal kaltinimo dalyką/:1 Kaltinantys – pagrindžia kaltinimo turinį: nustato faktus, kurie patvirtina nusikaltimo įvykį, žalingas pasekmes, kaltininko kaltumą, o taip pat aplinkybes, didinančias jo kaltę ir atsakomybę. 2. Teisinantys – visiškai ar iš dalies paneigia kaltinimą, kaltinimus daro abejotinus, parodo kaltinamojo nekaltumą ar kaltę lengvinančia aplinkybes. Taip jie skirstomi nepriklausomai nuo to, kas juos pateikia /kaltintojas ar gynėjas/. Kartais iš viso neįmanoma nustatyti, kokio pobūdžio jie yra: kaltinamojo ar teisinančiojo. Kartais gali modifikuotis: k → t; t → k.

47.Įrodymų rūšys baudžiamajame procese. Įrodymų rūšių sąrašas:Įrodymai - faktiniai duomenys, kurie nustatomi: 1. Liudytojų parodymais; 2. Nukentėjusiojo parodymais; 3. Įtariamojo parodymais; 4. Kaltinamojo parodymais; 5. Patikrinimo aktais, telefoninių pokalbių klausymo protokolais ir garso įrašais; 6. Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais ir fotografijomis, kino juostomis, vaizdo ar garso įrašais; 7. Specialisto išvada; 8. Revizijos aktu; 9. Ekspertizės aktu; 10. Daiktiniais įrodymais; 11. Tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais.

48.Liudytojų parodymai. Liudytojų parodymų dalykas ir reikšmė. Liudytojų parodymų formavimosi ypatumai.Liudytojas ir liudytojo parodymaiLiudytojas. Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.Asmenys, kurie negali būti liudytojais. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.Liudytojas turi teisę: 1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; 2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; 3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai; 4) pats surašyti parodymus; 5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; 6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą.Liudijimo ypatumai. 1. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas. 2. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.Liudytojo pareigos ir atsakomybė. 1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris

40

be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. 4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.Plačiausiai ir pasitaiko liudytojo parodymai, kurie gali būti apibūdinti kaip asmens, turinčio kokių nors žinių apie byloje įrodinėtinas aplinkybes žodinis pranešimas apklausos metu valstybės įgaliotiems pareigūnams ar teismui. “Žodinis pranešimas” reiškia, kad parodymai yra duodami žodžiu apklausos metu, ir raštiškų parodymų nėra. Jei jie raštiški, tai tada tai nebus parodymai, o bus tam tikri dokumentai. Parodymus į protokolą surašo tardytojas arba juos gali surašyti pats liudytojas. Pagal turinį liudytojo parodymai gali būti pirminiai ir išvestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai, kaltinantys ir teisinantys. Įrodymais negali būti laikomi parodymai, duoti tokio liudytojo, kuris negali nurodyti informacijos šaltinio. Liudytojo parodymai, kaip įrodinėjimo priemonės turi būti gauti tik įstatymo nustatyta tvarka – tiesiogiai apklausiant liudytoją teismo posėdyje. Išklausius liudytojo parodymų, liudytojui gali būti pateikiami klausimai. Apklausti liudytojai pakartotinai neapklausiami, tačiau prireikus teismas gali byloje dalyvaujančio asmens arba savo iniciatyva apklausti liudytoja pakartotinai.Vertindamas liudytojo duotus parodymus, teismas privalo atsižvelgti į daugybę aplinkybių, galinčių turėti jų turiniui, pavyzdžiui, į liudytojo amžių, sveikatos būklę, profesiją, išsilavinimą ir kitas asmenines savybes, į tai, kaip liudytojui tapo žinomi įrodomieji faktai, kiek laiko praėjo nuo to laiko, kai šis juos sužinojo. Visada būtina atsižvelgti ar nėra liudytojo parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų prieštaravimų. Ypač sudėtinga vertinti prieštaringus liudytojų parodymus, kai jie yra vienintelė įrodinėjimo priemonė byloje. Tokius prieštaravimus būtina šalinti itin kruopščiai, analizuojant visus byloje įrodinėjamus faktus.

49.Nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusiojo parodymų dalykas ir reikšmė. Nukentėjusiojo parodymų psichologija. Nukentėjusiojo apklausa. Nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas.Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. 1. Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. 3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.

50.Įtariamojo, kaltinamojo parodymai. Įtariamojo parodymų dalykas ir reikšmė. Įtariamojo parodymų psichologija.

41

Kaltinamuoju BP laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas:1. Patraukti kaltinamuoju;2. Iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka. Kaltinamojo parodymai – tai įstatymo nustatyta tvarka gauti kaltinamojo pranešimai ir paaiškinimai:1. Apie pareikšto jam kaltinimo esmę;2. Visas jam žinomas bylos aplinkybes3. Esančius byloje įrodymus. Kaltinamasis taip pat turi teisę pateikti duomenis apie santykius su kitais BP dalyviais; gali nurodyti įvairias lengvinančias aplinkybes, susijusias su sveikata, šeimos padėtimi, darbu, nuopelnais. Kaltinamojo parodymai daugeliu atveju panašūs į liudytojų parodymus. Abu jie pasakoja apie jiems žinomas faktines bylos aplinkybes. Tačiau esminį jų parodymų skirtumą sąlygoja jų procesinės padėties skirtumas. Liudytojo pagrindinė pareiga – duoti parodymus (atsako už melagingus). Tuo tarpu kaltinamasis turi teisę duoti parodymus. Be to, parodymus jis gali pranešti tiek apklausos, tiek ir proceso dalyvių ginčų metu tais atvejais, kai jis pats dalyvauja gynyboje /be gynėjo/, bei paskutiniame žodyje. kaltinamojo parodymai turi dvejopą procesinę prigimtį: 1. Tai pranešimai apie faktus;2. Tai gynimosi nuo pareikšto kaltinimo priemonė. Prieš apklausą kaltinamajam turi būti pareikštas kaltinimas. Jis turi būti supažindintas su nutarimu patraukti kaltinamuoju. Duodamas parodymus kaltinamasis turi atsakyti į klausimą, ar jis prisipažįsta kaltas dėl pareikšto kaltinimo. Prisipažinimas. Prisipažindamas kaltinamasis gali padėti išsiaiškini visą N mechanizmą, jį padariusius asmenis, tikslus ir motyvus, priežastis ir sąlygas. Taigi, prisipažįstančiojo kaltinamojo parodymų turinį sudaro faktiniai duomenys apie jam inkriminuojamą nusikaltimą, kurie liečia nusikaltimo vietą, padarymo būdą, laiką ir kitas aplinkybes. Neprisipažinimas . Neprisipažinęs kaltinamasis dažniausiai savo parodymuose stengiasi pateikti jį teisinančius faktus ir duomenis, kurių tolesnis patikrinimas leidžia patvirtinti arba paneigti bylai svarbias aplinkybes ir tokiu būdu priartėti prie tiesos. Taigi, neprisipažįstančio kaltinamojo parodymų turinį sudaro pateikti duomenys, paaiškinimai, kurie visiškai ar iš dalies paneigia kaltinimą ar bent sukelia abejonių, dvejonių dėl to kaltinimo. Dalinis prisipažinimas . Jei kaltinamasis iš dalies prisipažįsta kaltas, tokie jo parodymai turi aiškiai atspindėti, kokias kaltinimo aplinkybes jis pripažįsta ir ką neigia.

51.Ekspertizės aktas. Ekspertizės akto įvertinimas. Specialisto išvada.Ekspertas. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. 2. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. 3. prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.Ekspertizės akto turinys. 1. Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. . Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas; tyrimų pradžios ir pabaigos datos; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. . Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų būklė; jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir jų vertinimas. 4. Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus. Eksperto išvados negali peržengti jo specialių žinių ribų.Pagal dalyką arba žinių sritį ekspertizės gali būti:1. Kriminalistinės (rašysenos tyrimas, asmenų identifikavimas pagal išorės bruožus atvaizduose);

42

2. Teismo medicinos (kūno sužalojimų sunkumo ir pobūdžio, mirties priežasčių tyrimai);3. Teismo psichiatrinės (BP dalyvių psichinės būklės nustatymas);4. Teismo buhalterinės (?);5. Teismo cheminės (medžiagų sudėties tyrimai);6. Teismo techninės (saugumo, statybos technikos tyrimai);7. Prekių žinovų (prekių, jų įpakavimo tyrimai). Ekspertizės gali būti dar skirstomos į:1. Pakartotines;2. Papildomas. Pakartotinės skiriamos tada, kai nesutinkama su pirminės ekspertizės išvada dėl jos nepagrįstumo arba abejojama jos teisingumu. Šios ekspertizės pavedamos daryti ne pirmesniam, o kitam ekspertui ar kitiems ekspertams. Negali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kai byloje surenkami nauji duomenys. Tai jau naujas tyrimas, skiriama nauja ekspertizė. Pakartotinė ekspertizė – tik pagal tą pačią medžiagą. Papildomos skiriamos tais atvejais, kai nesutinkama su eksperto išvada dėl nepakankamo jos aiškumo, išsamumo. Šios ekspertizės paprastai pavedamos daryti pirminiam arba kitam ekspertui. Dažniausiai ekspertizę daro pavieniai ekspertai. Tačiau jas gali daryti ir keli vienos ar kelių specialybių ekspertai. Pagal ekspertų specializacijos panašumą ar skirtingumą yra skiriamos tokios ekspertizės:1. Komisijinės;2. Kompleksinės. Komisijinės yra tokios, kurias daro keli tos pačios specialybės ekspertai, kai reikia atlikti daug ir sudėtingų tyrimų arba kai pakartotinė ekspertizė daroma toje pačioje įstaigoje, kur buvo daroma pirmesnioji. Kompleksinės yra tokios, kurios daromos tiriant tuos pačius objektus keliems artimų arba atskirų vieno mokslo šakų specialistams. Kompleksine ekspertize vadinama ir tokia, kurią daro vienas asmuo, tačiau jis yra kelių artimų mokslų ar jų šakų sričių specialistas. Ekspertizės dar skirstomos į:1. Privalomąsias;2. Neprivalomąsias. Specialistas. Specialisto dalyvavimas BP buvo numatytas bei plačiai naudojamas ir seniau. Specialistas – tai asmuo, turintis specialių žinių ir įgūdžių, pakviestas dalyvauti byloje, kad:1. Padėtų surasti; įtvirtinti; paimti įrodymus;2. Duotų paaiškinimus arba išvadą specia1iais klausimais. Taigi, specialistas – tai pagalbininkas, konsultantas. Jis šaukiamas tais atvejais, kai atliekant tardymo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme, reikia specialių žinių asmeniui, dokumentams, daiktams ar įvykio situacijai ištirti. Remdamasis šių tyrimų duomenimis, specialistas gali pateikti išvadą. Specialisto išvada. 1. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. 2. Specialisto išvada gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, specialistas pasirašo. 3. Jeigu objektus būtina tirti laboratorijoje, specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu. Specialisto išvadoje nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga.

52.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Samprata ir rūšys. Procesinis įtvirtinimas. Daiktų saugojimas. Daiktų klausimo išsprendimas baigiant procesą.

43

53.Dokumentai. Samprata ir rūšys. Dokumento skirtumas nuo dokumento-daikto. Dokumentų patikrinimas.Įrodymų sąvoka ir klasifikacija baudžiamajame procese, įrodymų teorijaDokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra materialūs objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes.Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. 1. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra: 1) apžiūros, kratos, poėmio, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento ir kitų proceso veiksmų protokolai, taip pat teismo teisiamojo posėdžio protokolai; 2) įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai: raštai, pažymos, apskaitos dokumentai, posėdžių protokolai ir kiti oficialūs dokumentai; 3) privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai; 4) magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai įrašai: garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektroninės informacijos laikmenos; 5) kiti materialūs objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais ženklais užfiksuota informacija, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. 2. Dokumentai ir kiti įrašai laikomi daiktais, jeigu jie turi šio Kodekso 91 straipsnyje nurodytų požymių.Kada informacija apie įvykį išlieka materialiuose objektuose – kalbame apie DAIKTINIUS ĮRODYMUS. DĮ – materialūs objektai, kurių buvimo vieta, būsena bei savybės leidžia daryti logines išvadas apie byloje įrodinėtinus faktus. DĮ – bet kokie daiktai, turintys informacijos, susijusios su nusikaltimu ar kaltininku, ir įstatymo nustatyta tvarka prijungti prie bylos. Daiktiniai įrodymai yra daiktai:1. Kurie buvo nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis;2. Ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų;3. Kurie buvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais;4. Taip pat pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu;5. Visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis N iškelti aikštėn bei jam atskleisti ir kaltininkams išaiškinti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Nusikaltimo padarymo įrankiai. Labai įvairūs – peiliai, kirviai, kt. buitiniai daiktai, specialiai nusikaltimui pagaminti daiktai (visrakčiai), ginklai ir kt. BT teorija: N įrankiai – tai daiktai ar priemonės, kurias kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo priemonės. Tai visos materialios priemonės, kurios neįeina į daiktų sąvoką (nuodai, k. k. dokumentai). BT teorija: N padarymo priemonės – tai daiktai, kurie patys nenaudojami nusikaltimui padaryti, tačiau palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas. Visi kiti daiktai. Šiai grupei priskirtini įvairūs daiktai, kurie rasti nusikaltimo padarymo vietoje, pagaminti užsiimant neteisėtu verslu ir t. Daiktas bus traktuojamas kaip DĮ, jeigu: Jo suradimo/gavimo faktas bus užfiksuotas protokole; Bus apžiūrėtas ir smulkiai aprašytas; Bus prijungtas prie bylos. Ne kiekvienas rastas daiktas gali būti DĮ, todėl nereikia vadinti DĮ visų rastų materialių daiktų. DĮ turi būti saugomi kartu su byla. DĮ turi būti saugomi taip, kad nepasikeistų jų savybės. Jei jie dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos, DĮ turi būti saugomi atitinkamame

44

pakete tardytojo seife. Pinigai ir brangenybės perduodamos saugoti policijos ar prokuratūros skyriams. Ginklai atiduodami saugoti vietos policijos komisariatams. 1)nusikaltimo padarymo įrankiai ir priemonės - tai bet kuris materialus objektas, panaudotas nusikaltimui paremti, padaryti arba paslėpti; tai gali būti:a)ginklai: sprogdinamosios priemonės (granatos, minos etc.); šaltieji ginklai; mechaniniai svaidomieji ginklai; nuodingosios medžiagos ir jų panaudojimo priemonės.Visi ginklai: I.Standartiniai. II.Namų darbo.b)įrankiai ir daiktai: g.b. įprastiniai, buityje ir gamyboje naudojami įrankiai, arba specialiai nusikaltimo įvykdymui pritaikyti įrankiai.c)transporto priemonės;d)aparatūra ir įrengimai;e)g.b. dokumentai, fotografijos, kiti materialūs daiktai.2)daiktai, ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų - tai gali būti patys originalūs daiktai su juose užsifiksavusiais nusikaltimo pėdsakais arba pėdsakų modeliai (pvz., bato pėdsako atlieja).Įrodomoji reikšmė ta pati, tik reikia kruopštesnio palyginamojo tyrimo.3)daiktai, buvę kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais - tai visi dokumentai, į kuriuos ir buvo nukreipta nusikalstama veikla.4)pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu: auksas, sidabras, meno kūriniai etc.5)visi kiti daiktai, kurie gali padėti nusikaltimą iškelti aikštėn bei jį atskleisti ir išaiškinti kaltininkus arba paneigti kaltinimą ir palengvinti atsakomybę.Atskiri daiktai gali turėti nevienodą įrodomąją reikšmę.Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir pridedami prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos. Apie jų pridėjimą prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą tyrimo medžiagos pažymima apžiūros protokole. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos.Jeigu tam tikri daiktai dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos, jie turi būti nufotografuojami, kiek galima užantspauduojami ir laikomi kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Apie tai surašoma atitinkama pažyma.Jeigu daiktiniai įrodymai yra dokumentai, saugomi valstybės archyvų sistemos įstaigose, kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui pateikiamos archyvo vadovo patvirtintos jų kopijos. Prireikus atliekamas tokių dokumentų originalų poėmis.Perduodant bylą ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagą iš kvotos organo tardytojui arba iš vieno kvotos organo ar tardytojo kitam, taip pat perduodant bylą ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagą prokurorui ar teismui (teisėjui) arba perduodant iš vieno teismo į kitą, daiktiniai įrodymai siunčiami kartu su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.“„Daiktiniai įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti ar nutraukti bylą.“„Daiktiniai įrodymai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami savininkui, prokuroro nutarimu parduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagoje esantys kaip daiktiniai įrodymai kiti daiktai, kurių apyvarta uždrausta ir kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra nedelsiant sunaikinami arba parduodami atitinkamoms organizacijoms. Įstatymų nustatytais atvejais savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktinių įrodymų vertė. Pareigūnas, byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagoje priimantis sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktinius įrodymus, privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimami ir iki šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų terminų pabaigos laikomi tokių daiktinių įrodymų pavyzdžiai, gauta dėl jų specialisto išvada ar paskirta ekspertizė.“

45

„Nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nutraukti ar atsisakyti iškelti bylą turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas.“ dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, lieka prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar piliečiams jų prašymu;“.

9 tema. Įrodinėjimo procesas. Įrodymų rinkimas, tikrinimas, vertinimas ir naudojimas54.Įrodinėjimo proceso samprata. Įrodinėjimo tikslas. Tiesos nustatymas - įrodinėjimo tikslas. Tiesos problema baudžiamajame procese. Tiesos nustatymo kriterijai baudžiamajame procese. Įrodinėjimas – tai kvotos įstaigų, tardytojo, prokuroro ir teismo veikla, kurioje dalyvauja kiti proceso dalyviai, vykstanti griežtai laikantis BP įstatymo reikalavimų, kurios metu yra surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai, reikalingi teisingam b. bylos išsprendimui. Įrodinėjimas – tai praktinė veikla. Ji apima tiek praktinį įrodymų rinkimą, tiek ir loginį operavimą surinktais įrodymais. Tai reiškia, kad įrodinėjimas turi dvi puses. Įrodinėjimo procesas – tai įrodinėjimo subjektų /tyrimo organų, prokuratūros, teismo/ veikla, kurios metu yra surenkami, patikrinami, įvertinami ar panaudojami įrodymai, turint tikslą nustatyti tiesą BB. Įrodinėjimo proceso sudėtinės dalys (etapai_: 1. Versijų iškėlimas (vadovėlis);2. Rinkimas;3. Patikrinimas;4. Įvertinimas. 4) asmenys, dalyvaujantys įrodinėjime visuomenės vardu ir interesais (visuomeninis kaltintojas ir gynėjas). Įrodinėjimas baudžiamajame procese - bendro tikrovės pažinimo proceso dalis. Tai yra, procesinis įrodinėjimas remiasi bendrais pažinimo dėsniais. Pažinimo elementai organiškai įeina į procesinio įrodinėjimo turinį, bet pažinimo ir įrodinėjimo sąvokos netapačios.Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi tik jam būdingų bruožų, kuriais jis skiriasi nuo kitų pažinimo sričių. Specifika atsiskleidžia nagrinėjant šiuos įrodinėjimo baudžiamosiose bylose ypatumus:1)pagal subjektus - įrodinėjimą vykdo tik specialiai tam įgalioti valstybės organai, išvardinti BPK 18 str.: kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas. Kiti proceso dalyviai ir jų atstovai turi teisę dalyvauti įrodinėjimo procese, bet nėra įrodinėjimo pareigos subjektai.2)pagal tikslus - baudžiamojoje byloje siekiama specialių tikslų, kurie sutampa su bendrais BP uždaviniais (BPK 2 str.).3)pagal dayką - įrodinėjimo dalyką baudžiamajame procese sudaro specifinė faktinių aplinkybių visuma, kuri reikiamai apibūdina tiriamą įvykį ir įgalina teisingai išspręsti baudžiamąją bylą (BPK 71 ir 73).

4)pagal formą. Įrodinėti baudžiamojoje byloje leidžiama tik griežtai laikantis BPK nustatytos tvarkos.Procesinė įrodinėjimo forma taip pat griežtai reglamentuota. Tai yra, įstatymas nustato baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, leistinus informacijos šaltinius, įrodymų rinkimo, patikrinimo būdus bei kitus šios veiklos aspektus.Įrodinėjimo procesas organiškai savyje derina mąstymo ir praktinę veiklą. Tačiau tai nereiškia, kad tardytojas, kvotėjas renka informaciją, o paskui ją įvertina; šie abu momentai įrodinėjimo procese turi eiti kartu.Įrodymų vertinimas visada susijęs su praktiniu suradimu, priėmimu ir procesiniu įtvirtinimu.Įrodinėjimas byloje tęsiasi per visas baudžiamojo proceso stadijas, kuriose atsižvelgiant į jų specifiką ir sprendžiamus uždavinius, atitinkamai derinamos mąstymo ir praktinės veiklos operacijos bei veiksmai.Apibrėžimas: įrodinėjimo procesas - tai įstatymo nustatytomis formomis įgyvendinama kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo procesinė veikla, kurioje dalyvauja visi proceso dalyviai ir kuri skirta įrodymams rinkti, įtvirtinti, patikrinti ir įvertinti turint tikslą nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą.

55.Įrodinėjimo dalykas ir ribos. Įrodymų pakankamumas.

46

Įrodinėjimo dalykas – tai visos tos faktinės aplinkybės, kurios, vadovaujantis įstatymu, įrodinėtinos baudžiamojoje byloje. Tiesos nustatymui byloje reikia objektyviai, visapusiškai ir pilnutinai išsiaiškinti daugelį aplinkybių, įeinančių į įrodinėjimo dalyką. Nežiūrint visoms byloms bendrų būtinai išaiškintų aplinkybių, kiekviena jų kategorija ir net kiekviena konkreti byla turi tik jai būdingų išaiškintų aplinkybių.

Tai teorinė sąvoka, kuri įstatyme nenaudojama. Dalyko struktūra ir yra tie rėmai, kurie parodo, ką reikia įrodyti, kad būtų išspręsti BP uždaviniai. Derinant tuos rėmus su konkrečia nusikalstama veika, numatyta BK specialiojoje dalyje, įrodinėjimas įgauna tam tikrą turinį, nustatomas konkrečios bylos įrodinėjimo dalykas. Realizuojant BP uždavinius, kiekvienoje byloje reikia nustatyti t.t. aplinkybių, kurios visapusiškai apibūdina tiriamąjį įvykį, visumą.Su įrodinėjimo dalyku neatskiriamai susijusi ir įrodinėjimo ribų sąvoka, kuri apibūdina t.t. įrodymų visumą, pakankamą tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai.Formuojant byloje būtiną įrodymų visumą, nepakanka vadovautis vien leistinumo ir liečiamumo reikalavimais. Reikia panaudoti dar ir kiekybinį bei kokybinį kriterijus.Daugėjant to paties turinio įrodymų, didėja ir jų patikimumas. Tačiau to negalima tęsti be galo, todėl įrodinėjimo riboms apibrėžti reikia naudoti ir kokybinį kriterijų, pagal kurį analizuojant byloje įrodymų turinį ir jų tarpusavio ryšį nustatomas įrodymų tikrumas. Kaip jau buvo minėta įrodinėjimo dalykas – tai kokybinė charakteristika, t. y. ką reikia įrodyti ir pan., dalykas apima visa, kas turi būti įrodyta byloje, nurodo įrodinėjimo tikslą. Kyla klausimas – kiek reikia tų įrodymų, kad įrodymo dalykas būtų reikiamai, pakankami nustatytas. Įrodinėjimo ribos apibūdina kiekybinę charakteristiką, t. y. kokia reikalinga įrodymų apimtis, kad būtų nustatytas įrodinėjimo dalykas. Įrodinėjimo ribos nurodo įrodymų ratą, reikalingą įrodinėjimo dalykui nustatyti. Įrodinėjimo ribų nustatymas turi didelę reikšmę todėl, kad įrodinėjimo dalyko aplinkybės tiriamos tik tiek, kiek reikia teisingumo uždaviniams išspręsti, tiesai byloje nustatyti. Tai reikšminga praktikai, nes kiekvienoje byloje turi būti optimaliai apibrėžtos įrodinėjimo ribos, kad būtų pasiektas uždavinių įgyvendinimas. Įrodinėjimo riboms nustatyti reikia vadovautis kiekybės kriterijumi: vienas įrodymas – gerai, 2 – geriau ir t. t. Bet tai veda į neprotingą situaciją, byla užverčiama nereikalinga informacija. Todėl reikalingas ir kokybinis kriterijus, kokios reikia informacijos, kad dalykas būtų pakankamai įrodytas ir nustatytas. Kokybinis kriterijus įrodinėjime pasireiškia informacijos iš skirtingų nepriklausomų šaltinių įvertinimu ir palyginimu (sakykime, susiduria du automobiliai, įvykį matė 50 žmonių. Vien kiekybiniu kriterijumi besivadovaudami, atsakymo negausime. Jei 2-3 liudytojai duoda vienodus parodymus – daugiau liudytojų apklausti nereikia. O jei tų liudytojų parodymai prieštarauja – ribas reikia plėsti. Po to tai lyginama su objektyviais duomenimis, schemomis ir kitais įrodinėjimo būdais surinkta informacija, ir tuomet, kai tai patvirtina tokias aplinkybes, kurias teigė liudytojai, ir kurios išplaukia iš objektyvių duomenų – tada įrodinėjimo ribos apibrėžiamos teisingai ir optimaliai. Yra negerai tas įrodinėjimo ribas nepagrįstai susiaurinti (nes galima prarasti įrodomąją informaciją, kuri būtina), ar nepagrįstai išplėsti (tai apsunkina įrodinėjimą, atima laiką, lėšas). Optimalus įrodymų ribų nustatymas svarbus praktinėje veikloje. Tačiau jau geriau yra per daug tų įrodymų, nei per mažai. Teisingai yra nustatytos įrodinėjimo ribos tada, kai ištiriamos visos įrodinėtinos tos bylos aplinkybės, kai nustatomas tikrumas visų įrodymų, kuriais pagrįstos išvados byloje, kai patikrinamos visos versijos, paneigiamos prieštaraujančios versijos, išaiškinami ir pašalinami įrodymų prieštaravimai. Teisingai nustatytos įrodinėjimo ribos padeda tyrimo organams ir teismui nustatyti byloje tiesą.

Nepagrįstai susiaurinus įrodinėjimo ribas, lieka nepakankamai išaiškintos esminės bylos aplinkybės, todėl galimos ikiteisminio tyrimo ir teismo klaidos. Pavojingas ir nepagrįstas įrodinėjimo ribų išplėtimas.Nustatydami įrodinėjimo ribas teikia visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir šalinti iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjama byla.Teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia, kuriame numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik kaltinamųjų atžvilgiu ir tik pagal tą kaltinimą, pagal kurį ji atiduota teismui. Papildyti ar pakeisti galima tik laikantis įstatymo nustatytų taisyklių.Įrodinėjimo dalyko struktūrą sudaro:1)nusikaltimo įvykis: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas. 2)kaltininko kaltumas nusikaltimo padaryme apima subjekto ir subjektyvinės pusės nustatymą. 3)nusikaltimu padarytos žalos pobūdis ir dydis.4)nusikaltimą lėmusios priežastys ir sąlygos.

47

Tik teisingai išsiaiškinus ir apibrėžus įrodinėjimo dalyką, galima visapusiškai, operatyviai ir pilnutinai ištirti visas aplinkybes ir priimti teisingus procesinius sprendimus.

Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Teisinės prezumpcijos. Samprata, rūšys ir reikšmė. Visiems žinomi faktai. Prejudiciniai faktai. Versijų reikšmė įrodinėjime.Prezumpcijos įrodinėjimo procesePrezumpcija - tai prielaida, pagrįsta tikimybe. Ji turi statistinį pobūdį ir atspindi pastovius, daug kartų stebėtus įvykių, faktų, reiškinių ar atskirų jų savybių ryšius.Prezumpcijos taikymas įrodinėjant pasireiškia tuo, kad turint vieną iš faktų, kuriuos tarpusavyje sieja prezumpcija, daroma išvada apie kito fakto buvimą - tai yra, tas faktas išvedamas išvedamas iš preziumpcijos (preziumuojamas).Įrodinėjimo procese naudojamos faktinės ir teisinės prezumpcijos.Faktinės: tai visiems žinomi faktai, kurie baudžiamajame procese priimami kaip gali būti paneigiami pateikus priešingų įrodymų. Pvz., jeigu nusikaltimas įvykdytas dieną, preziumuojama, kad buvo šviesu.Faktinės prezumpcijos - tai teismų ir tardymo praktikos apibendrinimai, kuriuos dažnai naudoja kriminalistika.Jos leidžia daryti tikėtinas išvadas apie ieškomą faktą.Faktinių prezumpcijų naudojimas baudžiamajame procese įgalina prasmingai ir kryptingai atrinkti reikiamą informaciją, duoti pirminį jos įvertinimą ir teisingai parengti tolesnes tyrimo versijas.Teisinės prezumpcijos - tai pripažinimas, kad faktas juridiškai patikimas, kol nėra įrodytas jo nepatikimumas. Jos būna įtvirtintos teisės normose arba iš jų išvedamos.BT prezumpcijos nurodo aplinkybes, nereikalaujančias įrodinėjimo. Iš jų svarbiausios: 1)asmuo, nesulaukęs atitinkamo amžiaus, numatyto BK 11 str., nesupranta savo veiklos pavojingumo visuomenei ir todėl negali atsakyti baudžiamąją tvarka;Ši prezumpcija atleidžia nuo pareigos įrodinėti mažamečio kaltę, bet reikia įrodyti, kad jis padarė.2)kiekvienas pilietis žino baudžiamuosius įstatymus. Nėra reikalo kiekvienoje byloje įrodinėti, kad kaltinamasis žinojo įstatymą.3)suėjus senaties terminui nuo nusikaltimo padarymo užtenka nustatyti senaties termino suėjimo faktą tam, kad pasidarytų nebereikalinga įrodinėti visų kitų įrodinėjimo dalyko elementų.Svarbiausią reikšmę iš BP prezumpcijų įrodinėjant turi nekaltumo. Esmė: Konstitucijos 31 str. Nekaltumo prezumpcija paneigiama tik tada, kai byla pereina visas BP stadijas ir įsiteisėja joje priimtas kaltinamasis nuosprendis.Su nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi ir iš jos išplaukia šios svarbios įrodinėjimo taisyklės:1.Įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama kaltinamajam.2.Neįrodyta kaltė teisine prasme prilygsta įrodytam nekaltumui.3.Bet kuri abejonė, iškilusi dėl kaltinamojo kaltumo ar atskirų bylos aplinkybių, jeigu jos negalima pašalinti įrodinėjimo procese, turi būti aiškinama kaltinamojo naudai.Įsiteisėjusio nuosprendžio teisingumo prezumpcija skelbia, kad viskas, kas išdėstyta nuosprendyje, yra teisinga ir privalomai vykdoma, bet tai irgi paneigiama prezumpcija. Įstatymas numato tvarką, kada galima įrodinėti įsiteisėjusio nuosprendžio klaidingumą kasacinėje instancijoje arba bylą atnaujinus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Taigi nuosekliai laikantis šios prezumpcijos, reikia pripažinti ir įsiteisėjusių teismo nuosprendžių bei sprendimų prejudiciją. Prejudicialumas - tai įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar sprendimo elementas, reiškiantis, kad jų išvados dėl teisinių faktų ir santykių yra privalomos teismui, sprendžiančiam kitą bylą.Tačiau baudžiamajame procese ir prejudicialiai nustatyti faktai kartais gali būti ginčijami. Antai, nagrinėjant išskirtą į atskirą procesą baudžiamąją bylą, teisiamasis ir jo gynėjas gali ginčyti pagrindinės bylose nuosprendyje nustatytus faktus, nes jie buvo nustatyti jam nedalyvaujant ir teismas negalėjo atsižvelgti į jo kontrargumentus. Priešingas šios situacijos traktavimas pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą.

57. Įrodinėjimo subjektai ir įrodinėjimo pareiga (našta). Prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo įrodinėjant. Neleistinumas perkelti įrodinėjimo pareigos įtariamajam (kaltinamajam). Įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir kitų proceso dalyvių dalyvavimas įrodinėjime.

48

Įrodinėjimo subjektai ir įrodinėjimo pareigaĮrodinėjimo pareiga – tai procesinė taisyklė, kuri nustato, kas privalo įrodinėti bylos aplinkybes. Civiliniame procese įrodinėjimo funkciją atlieka šalys. Baudžiamajame procese ši pareiga tenka teismui, prokurorui, tardytojui, kvotos įstaigai. Tą nustato BPK 18 str. : Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas neturi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam. Draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Savo interesus gindami įrodinėja ir kiti proceso dalyviai. Tad ką reikia laikyti įrodinėjimo subjektais? Įrodinėjimo subjektais laikomi tie pareigūnai ir BP dalyviai bei kiti asmenys, kurie turi įstatymo suteiktas teises ir pareigas rinkti arba pateikti įrodymus, juos tikrinti ir įvertinti, taip pat pareikšti savo nuomonę įrodinėtinų aplinkybių klausimais. BP dalyvauja gana platus ratas įvairių asmenų, į tą ratą įeina ir įrodinėjimo pareigos subjektai (teismas, prokuroras, tardytojas, kvotos įstaigos), ir proceso dalyviai (nurodyti BPK 5 skirsnyje: įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai), ir dar įvairių asmenų ratas (liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai, kviestiniai ir pan. ). Teorijoje subjektai išskiriami į 2 kategorijas:1)asmenys, kurie atsakingi už bylą įvairiose stadijose (teismas, prokuroras, tardytojas, kvotėjas);2)proceso dalyviai, kurie gina savo interesus. Šiuos subjektus apibūdina bendri bruožai:1)jie vykdo kurią nors iš pagrindinių BP funkcijų (dalyvauja arba kaltinimo, arba gynimo funkcijoje, arba sprendžia bylą);2)jie įvertina, kaip byloje įrodytas kaltinimas ir gali pareikšti nuomonę įvairias aspektais dėl to kaltinimo;3)jie gina kokį nors interesą byloją: teismas, tardytojas, prokuroras, kvotėjas – visuomenės interesus, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir atsakovas – save, jų gynėjai ar atstovai – atstovaujamųjų asmenų interesus. 4)Visi šie subjektai įrodinėjimo procese dalyvauja pastoviai, jiems tenka neepizodinis, bet ilgalaikis vaidmuo. Įrodinėjimo subjektai skirstomi į tokias grupes:1) pareigūnai, turintys įgaliojimus įrodinėti valstybės vardu, ir kurie atsakingi už objektyvios tiesos nustatymą bylose (teismas, prokuroras, tardytojas, kvotos organai);2) asmenys, dalyvaujantys įrodinėjime savo arba atstovaujamųjų interesams ginti (įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, c. ieškovas, c. atsakovas, ir jų atstovai);3) asmenys, dalyvaujantys įrodinėjime proceso dalyvių interesams ginti – gynėjai;

58.Įrodinėjimo elementai (etapai). Žr toliau: įrodymų rinkimas, tikrinimas vertinimas.Įrodymų rinkimas. Įrodymų rinkimo būdai. Tyrimo veiksmai. Dokumentų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, reikalavimas ir pateikimas. Jų procesinis įforminimas.

Įrodymų tikrinimas. Įrodymų tikrinimo būdai.Tiek įrodymų rinkimas, tiek patikrinimas - šios sąvokos susijusios. Įrodymai renkami ir tikrinami dažniausiai

tuo pačiu metu ir tais pačiais būdais.Įrodymų rinkimas apima jų paiešką, suradimą ir įtvirtinimą. Norint surinkti įrodymus, reikia žinoti, kur jų ieškoti. Tokią informaciją tardytojas gauna atlikdamas tardymo veiksmus. Pvz., apklausdamas kaltinamąjį, liudytojus apie nusikaltimo įrankių ar pavogtų daiktų buvimo vietą; arba tardytojas duoda pavedimus kvotėjams (BPK 48 str.). Kvotos organų operatyvinė veiklą neįeina į procesinį įrodymų rinkimą, bet jos rezultatai padeda tam, kad įrodymų rinkimas būtų kryptingas ir efektyvus.Suradus reikiamą informaciją, įrodinėjimo subjektai turi ją atitinkamai suvokti ir įtvirtinti. Tam atliekamos specialios pažintinės operacijos: apklausiami asmenys, apžiūrimi ir paimami daiktai etc. Jos ir sudaro pagrindinį įrodymų rinkimo veiklos turinį.Gauta info fiksuojama procesiniuose šaltiniuose; tai yta, surašomi protokolai ir nutarimai įrodymus prijungti prie bylos. Įstatymas numato ne tik rašytinę įrodymų įtvirtinimo būdų formą, kuri yra pagrindinė, bet ir pagalbines: fotografavimą, filmavimą, garso įrašymą, planų ir schemų sudarymą, pėdsakų, atliejų pagaminimą.

49

BPK griežtai reglamentuoja įrodymų rinkimo ir įtvirtinimo tvarką, kuri: 1)garantuoja gautų žinių teisingą perdavimą; 2)užtikrina įrodymų išsaugojimą ir galimybę juos panaudoti tolesnėmis proceso stadijomis.Įstatymas reikalauja, kad KTPT kruopščiai patikrintų visus įrodymus. Įrodymai tikrinami analizuojant jų formą ir turinį, lyginant su kitais įrodymais, išaiškinant esamus prieštaravimus ir juos pašalinant. Prireikus atliekami atitinkami papildomi tardymo veiksmai ir renkami nauji įrodymai.Įrodymų patikrinimas sudaro prielaidas nustatyti kiekvieno įrodymo ir jų visato reikšmę, o tai įeina į įrodymų įvertinimo turinį.Tikrinti įrodymus pradedama nuo įrodymų gavimo momento ir tęsiamas per visas BP stadijas.Įrodymų rinkimo ir patikrinimo būdai Juos galima suskirstyti: 1)tardymo veiksmai; 2)kiti būdai: a)įrodymų reikalavimas; b)įrodymų pateikimas.Tardymo veiksmai - tai pagrindiniai būdai. Prie jų priskiriami ne bet kurie veiksmai, o tik tie, kurių metu KTPT gauna iš atitinkamų šaltinių bylai svarbią info ir ją fiksuoja įstatymo numatyta tvarka. Tai sulaikymas, apklausa, akistata, parodymas atpažinti, poėmis, krata, arešto uždėjimas, apžiūra, tardymo eksperimentas, ekspertizės darymas etc.Pagalbinę reikšmę turi pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas, nes šiuo veiksmu tik sudaromos prielaidos ekspertizei atlikti.BPK prie tardymo veiksmų nepriskiria kardomosios priemonės skyrimo, taip pat pripažinimo nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu ir kitų tardymo veiksmų, kurie neduoda bylai įrodomosios informacijos.Rinkti įrodymus įstatymas paveda tik specialioms valstybės institucijoms: kvotėjui ir tardytojui tai pagrindinė funkcija; prokuroras, kontroliuodamas kvotos ir tardymo atlikimą, gali reikiamais atvejais pats atlikti tardymo veiksmus ar visą tyrimą bet kurioje byloje.Teisiamajame posėdyje negali būti papildyti parengtinio tyrimo institucijų surinkti įrodymai, susiję su tardymo paieškos veiksmų atlikimu, siekiant rasti įrodymus, nustatyti naujus asmenis, prisidėjusius prie nusikaltimo padarymo, atlikti didelės apimties tardymo veiksmus, taip pat kai tardymo veiksmai turi būti atlikti kitoje vietovėje.BPK nenumato galimybės teisminio tardymo metu daryti kai kuriuos tardymo veiksmus: teisiamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymų patikrinimą vietoje; tardymo eksperimento, todėl prireikus atlikti tokius veiksmus byla turi būti grąžinti tardymui papildyti.Advokatui draudžiama pačiam daryti tardymo veiksmus ar kitaip rinkti įrodymus. Jis nėra įrodinėjimo subjektas.Tardymo veiksmai gali būti daromi tik po baudžiamosios bylos iškėlimo. Tik išimtinais atvejais įvykio vietos apžiūra gali būti daroma iki bylos iškėlimo (BPK 199 2 dalis).Įstatymas detaliai reglamentuoja procesinę tardymo veiksmų darymo tvarką ir reikalauja griežtai jos laikytis. Bendrieji tardymo veiksmų darymo reikalavimai yra šie: 1)tardymo veiksmus galima atlikti tik tada, kai tam yra atitinkami faktiniai ir teisiniai pagrindai; 2)tardymo veiksmai turi būti daromi įstatymo numatytu laiku ir reikiamoje vietoje (paprastai tardytojo kabinete); 3)tardymo veiksmai turi būti daromi dalyvaujant įstatymo numatytiems asmenims - vertėjui etc. Yra ir nebūtini dalyviai: pvz., kiti proceso dalyviai, specialistas etc.; 4)tardymo veiksmas turi atlikti savo paskirtį: tardytojas privalo daryti tokį veiksmą, kurį tai situacijai numato įstatymas - tai yra, neleistina vienos rūšies tardymo veiksmo pakeisti kitu; 5)atskiros kiekvieno tardymo veiksmo operacijos turi būti daromos laikantis įstatymo nustatytos eilės; 6)darant tardymo veiksmus, būtina realizuoti visas piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones - paaiškinti teises, pareigas ir duoti pasirašyti protokolą; 7)imtis priemonių, kad atskiri asmenys negalėtų trukdyti normaliai tardymo veiksmų eigai; 8)tardymo veiksmų eiga ir rezultatai turi būti fiksuojami laikantis nustatytos formos.Įstatymo numatytais atvejais tardymo veiksmai daromi tik priėmus motyvuotą tardytojo nutarimą arba teismo nutartį.

60.Įrodymų vertinimo samprata ir reikšmė. Vidinis įsitikinimas kaip įrodymų vertinimo metodas. Gnoseologiniai vidinio įsitikinimo aspektai. Įstatymo ir teisinės sąmonės vaidmuo vertinant įrodymus. 61.Įrodinėjimo ypatybės skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Įrodymų panaudojimas priimant procesinius sprendimus. Mokslo ir technikos priemonių naudojimas renkant, tikrinant bei naudojant įrodymus.Kiti būdai skiriasi nuo tardymo veiksmų savo procesine forma. Įstatymas nenumato šių veiksmų darymo tvarkos. Šiuo būdu įrodymai gali būti renkami ne tik parengtinio ir teisminio tardymo metu, bet ir kitomis baudžiamojo proceso stadijomis. Įrodymų reikalavimo esmė ta, kad KTPT turi teisę reikalauti iš įmonių/įstaigų/organizacijų,

50

pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti bylai reikšmės, taip pat reikalauti atlikti revizijas. Šie reikalavimai yra privalomi. Tokiu būdu gali būti išreikalaujami tik materialūs objektai - daiktai ir dokumentai.Reikalavimas daryti reviziją yra speciali to paties įrodymų rinkimo būdo rūšis. Revizija - tai ne procesinė, o administracinė-ūkinė veikla, kurią atlieka atitinkamo revizinio aparato darbuotojai. Tačiau revizijos aktas pridedamas prie bylos kaip įrodymas ir priskiriamas kitų įrodymų kategorijai.Įrodymų pateikimas - tai proceso dalyvių ir kitų asmenų bei organizacijų teisė savo iniciatyva pateikti įrodymus KTPT-ui. Šia teise naudojasi įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, atsakovas ir jų atstovai ir bet kuris pilietis, įmonė, įstaiga, organizacija, nedalyvaujantys byloje.Pateikti galima tik daiktus ir dokumentus, nes kitų rūšių įrodymai gaunami tik darant tardymo veiksmus.Apie įrodymų pateikimą TKP surašo protokolą, vadovaudamiesi BPK 75 str., o teisme tai pažymima teisiamojo posėdžio protokole.Pateikti įrodymus galima bet kurioje BP stadijoje.

10 tema. Procesinės prievartos priemonės. Kardomosios priemonės.62.Procesinės prievartos priemonių samprata. Jų taikymo tikslai ir taikymo ribos. Procesinės prievartos priemonių klasifikacija. Procesinės prievartos priemonių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų santykis. Procesinė prievarta ir žmogaus teisių apsauga.Baudžiamajame procese, paprastai, galima apseiti ir be prievartos priemonių taikymo. Pavyzdžiui, jei proceso dalyviai noriai ir sąžiningai vykdo įstatymo jiems uždėtus įpareigojimus, nedaro pažeidimų, apie prievartos priemones nėra ko kalbėti. Tačiau, dažnai praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kai atskiri asmenys nevykdo baudžiamojo proceso įstatymo jiems uždėtų įpareigojimų, visaip priešinasi tyrimo organams, prokuratūrai, teismui (sunaikina įrodymus, slepia pagrobtą turtą, gąsdina arba įkalbinėja liudytojus neduoti parodymų, slepiasi nuo tyrimo organų ir pan.). siekiant išvengti būtent tokių veiksmų, kurie trukdo įgyvendinti baudžiamojo proceso uždavinius, įstatymas ir įteisina prievartos priemonių panaudojimą asmenų, nevykdančių savo įsipareigojimus, atžvilgiu.

Kalbant apie procesines prievartos priemones, nereikia jų suprasti tiktai kaip kardomąsias priemones. Jokiu būdu. Kardomosios priemonės tėra tiktai dalis visų baudžiamojo proceso prievartos priemonių.Vokiečių autorių nuomonės išsiskiria, kuomet yra aptariamas procesinių prievartos priemonių termino klausimas. Yra manoma, kad tinkamesnis terminas šioms priemonėms apibudinti būtų “įsiskverbimas į žmogaus teises”. Visi procesiniai veiksmai, kuriais būtų paliesta žmogaus teisių sritis, nepaisant to, ar atliekant tuos veiksmus yra naudojama prievarta, turėtų vadintis įsiskverbimu į žmogaus teises. Suprantama, kad naudojant minėtąjį terminą būtų atkreiptas didesnis dėmesys į žmogaus teisių apsaugos garantijas. Tačiau kaip kontraargumentas tokiam procesinių prievartos priemonių apibudinimui yra kitų autorių nuomonė. Jie mano, kad terminas procesinės prievartos priemonės yra labiau procesinis, geriau atskleidžia tam tikro prievartinio veiksmo procesinę funkciją, bei jo taikymo tikslus. Tad kaip artimesnį baudžiamajam procesui manyčiau geriau vartoti terminą procesinės prievartos priemonės, o šiame darbe konkrečiu atveju kardomosios priemonės, bet ne terminą įsiskverbimas į žmogaus teises. Procesinė prievarta ir žmogaus teisių apsauga. Į kardomąsias priemones, visų pirma, reikia žiūrėti kaip į priemones suvaržančias žmogaus teises. Tik skiriant didelį dėmesį šioms priemonėms, galima išvengti žmogaus teisių pažeidimo. Todėl pareigūnai turi būti ypač atidūs, rūpestingi ir kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad tam tikras procesinis veiksmas yra leistinas žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Remiantis žmogaus teisių apsaugos standartais reikalaujama, kad žmogaus teises suvaržančių priemonių taikymo sąlygos būtų labai aiškiai įstatyme apibrėžtos. Dabar galiojantis BPK numato atskirą skirsnį tik kardomųjų priemonių taikymui reglamentuoti. Tačiau kaip jau minėjau kiti prievartinio pobūdžio procesiniai veiksmai atskirai neišskirti ir nesudaro sistemos. Naujajame BPK visų procesinės prievartos priemonių taikymas reglamentuotas bendrai, tam skirtoje dalyje. Ne veltui padaryta tokia pertvarka, nes manoma, kad sisteminis reglamentavimas tikrai turėtų prisidėti prie geresnio žmogaus teisių užtikrinimo baudžiamajame procese. LR Konstitucijoje žmogaus teisių apsaugai yra skirtas atskiras II skirsnis “Žmogus ir valstybė”, tad visiškai logiška nuostata, kad ir tas teises varžančias priemones yra siūloma reglamentuoti sistemingai ir nuosekliai. Be to, atsižvelgiant į Konstituciją, ji turėtų versti kvotėją, tardytoją, prokurorą ir teismą taikyti kardomąsias ar kitas prievartos priemones, laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų.

51

Žvelgiant į žmogaus teisių apsaugos reikalavimus svarbu, kad pačias griežčiausias prievartos priemones, būtų įgalioti skirti tik aukščiausio rango pareigūnai. Dabar galiojantis BPK numato, kad teisę skirti kardomąsias priemones turi kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas. Naujajame BPK yra siaurinamas pareigūnų, turinčių teisę skirti šias priemones ratas. Jas galės skirti tik prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o namų areštą ir suėmimą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas .

Ne mažiau žmogaus teisių apsaugos požiūriu svarbi yra nuostata, jog skiriant kardomąją priemonę turi būti surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Norint skirti kardomąją priemonę, duomenų apie padarytą nusikaltimą turi būti kiek įmanoma daugiau. Kuo griežtesnę priemonę norima taikyti, tuo tikimybė, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, turi būti didesnė, ir tuo pačiu duomenų pakankamumo kriterijus turi būti griežtesnis.

Ne mažiau svarbus yra klausimas, kokią konkrečią kardomąją priemonę paskirti, kad nebūtų nepagrįstai stipriai suvaržytos asmens teisės. BPK 121 straipsnyje išvardintos aplinkybės į kurias atsižvelgiama parenkant konkrečią kardomąją priemonę. Paminėtina, kad asmenys, taikantys nagrinėjamas priemones turi išanalizuoti visą kompleksą aplinkybių, nes nei viena atskirai paimta iš minėtame straipsnyje esančių aplinkybių negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo. Tik įvertinus visas aplinkybes sprendimas bus teisingas. Priešingu atveju, neišvengiamas žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, o ypač, kai nepagrįstai paskiriama pati griežčiausia kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas). Pagal dabar galiojantį BPK vienu metu gali būti taikoma tik viena kardomoji priemonė. Tuo tarpu naujasis kodeksas numato, kad vienu metu galės būti skiriamos kelios švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonė. Yra tikimasi, kad ši naujovė turėtų prisidėti prie suimtųjų skaičiaus mažinimo – pritaikius įvairius kardomųjų priemonių derinius ir siekti tų pačių tikslų kaip paskyrus suėmimą. Be to, parenkant konkrečią kardomąją priemonę bei nustatant jos trukmę turi būti laikomasi proporcingumo principo. Kardomoji priemonė, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės dydį, negali būti per griežta. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kardomosios priemonės taikymas galimas tiktai tuomet, kai jis yra neišvengiamas siekiant procesinio tikslo, o aukščiau už visus tikslus gali būti tik žmogaus teisių apsaugos garantijos.

63. Kardomųjų priemonių samprata. Kardomųjų priemonių rūšys. Kardomųjų priemonių skirtumas nuo kitų procesinės prievartos priemonių. Kardomųjų priemonių skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo konstitucinės garantijos. Kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama parenkant kardomąją priemonę. Kardomosios priemonės – tai prievartos priemonės, įeinančios į visų baudžiamųjų – procesinių prievartos priemonių sistemą, kurias kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas skiria kaltinamajam, o atskirais atvejais įtariamajam, teisiamajam ir nuteistajam (pastarajam iki nuosprendžio įsigaliojimo), kai šie nevykdo baudžiamojo proceso įstatymo jiems numatytų pareigų, o įtikinimo priemonės neduoda teigiamų rezultatų, turint tikslą užtikrinti tų asmenų dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą tyrimo eigą, nuosprendžio įvykdymą, o taip pat siekiant užkirsti kelią galimiems naujiems nusikaltimams.Pagrindiniai bruodžai:1)tai nėra bausmės rūšis - tai įstatymiškai įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, įgalinanti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą;2)kardomoji priemonė skiriama ne bet kokiam asmeniui, o tik tiems, kurie nurodyti BPK - kaltinamajam, teisiamajam, nuteistajam, išimtinais atvejais - ir įtariamajam;3)tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąsias priemones - užtikrinti, kad asmuo, kuriam jos paskirtos, savalaikiai atvyktų pas teisėją/prokurorą/ tardytoją/kvotėją; kad nekliudytų nustatyti tiesą byloje, negalėtų daryti naujų nusikaltimų bei garantuoti, kad teismo paskirtas nuosprendis bus įvykdytas.Skirtumas nuo kitų procesinės prievartos priemonių. Kardomosios priemonės kaip procesinės prievartos priemonės dažniausiai suprantamos keliomis prasmėmis. Viena vertus – tai procesinių prievartos priemonių teisė, antra vertus – tai smulki baudžiamojo proceso stadijų sudedamoji dalis – procesinis veiksmas. Tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą, kardomosios priemonės paskyrimas yra konkretaus procesinio veiksmo atlikimas. Toks procesinio veiksmo atlikimas susijęs su žmogaus teisių suvaržymu, pritaikius konkrečią kardomąją priemonę. Kadangi kardomosios priemonės skiriasi nuo kitų priemonių tuo, kad jos yra laikomos griežčiausiomis prievartos priemonėmis, tai tokios priemonės pritaikymas galimas tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog

52

asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, yra padaręs nusikaltimą. Priešingu atveju, žmogaus konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. Kardomosios priemonės yra dalis baudžiamajame procese taikomų procesinės prievartos priemonių, kurias taiko tik tam įgalioti pareigūnai ar teismas, laikydamiesi visų šioms priemonėms keliamų reikalavimų, sąlygų, parinkimo kriterijų. Be to, šios priemonės gali būti taikomos tiktai siekiant griežtai BPK išvardintų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų. Tad kardomosios priemonės jokiu būdu negali atlikti bausmėms keliamų tikslų.Be galo svarbus klausimas, liečiantis kardomųjų priemonių ir žmogaus teisių apsaugos problemą. Netgi pripažįstama, kad konkrečios kardomosios priemonės paskyrimas yra įsiskverbimas į žmogaus teises. Visais atvejais tai reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą. Tad pagrįstas yra kruopštus kardomosios priemonės paskyrimo klausimo išsprendimas, kadangi labai menkas nukrypimas nuo teisėtų reikalavimų skiriant konkrečią kardomąją priemonę gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.Kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka. 122-123 str.Aplinkybes į kurias atsižvelgiama parenkant kardoma priemonę. 121 str. 4d.

64. Suėmimo kaip kardomosios priemonės skyrimo pagrindai ir tvarka. 123-123 str. Suėmimo terminai, jų pratęsimo procesinė tvarka. 127 str. Proceso dalyvių teisė apskųsti teisėjo nutartį dėl suėmimo.130 str. Priemonės suimtojo vaikams aprūpinti ir turtui apsaugoti.129 str.

65. Kitų kardomųjų priemonių: namų arešto, užstato, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigose, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir kitų – taikymo tvarka. Kardomųjų priemonių skyrimas nepilnamečiams bei kariams.Namų areštas.132 str. Ši kardomoji priemonė atsirado palyginti neseniai. Ji pasireiškia tuo, kad asmeniui padariusiam nusikaltimą yra suvaržoma jo laisvė judėti, t.y. taikomos fizinio poveikio priemonės. “Namų areštas – tai įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir nesilankyti viešosiose vietose”.Labai svarbu paminėti, kad skiriant šią kardomąją priemonę, jau nepakanka vien nutarimo. Čia reikalinga jau prokuroro sankcija.Namų arešto esmę sudaro tai, kad asmuo kuris padarė nusikaltimą, kartais negali būti įpareigotas kitomis kardomosiomis priemonėmis, nes jos tuo atveju duos negatyvų pobūdį, todėl namų areštas asmeniui, labiausiai padės bylą tariančiam organui ar pareigūnui greičiau baigti pradėtą procesą. Namų arešto sąvokoje yra nurodyta ir tai, kad asmuo negali lankytis viešose vietose. Šiuo atveju šį išsireiškimą reikėtų suprasti, kad asmuo negali lankytis šokiuose, kavinėse ir t.t. Asmuo, kuriam paskirta ši kardomoji priemonė, gali būti pastoviai tikrinamas, kaip laikosi jam nustatyto kardomosios priemonės. Jei asmuo nesilaiko šios kardomosios priemonės, tai jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.Atskiriant namų areštą nuo rašytinio pasižadėjimo neišvykti galima teigti, kad namų areštas yra daug griežtesnė kardomoji priemonė, nes labiau suvaržomos asmens laisvės.taip pat didelis skirtumas pasireiškia ir tame, kad skiriant namų areštą dalyvauja dar vienas procesinis dalyvis – prokuroras, kuris duoda sankciją nutarimui skirti namų areštą.Užstatas. 133 str. Kiekvienu atveju užstato dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, nusikaltimu padarytos žalos dydį, kaltinamajam gręsiančios bausmės dydį, kaltinamojo užstato davėjo asmenybę. Užstato sumą numato, šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas. Labai svarbu skiriant šią kardomąją priemonę nustatyti ar asmeniui, kuriam yra paskirta ši kardomoji priemonė, konkreti pinigų suma yra reikšminga. Pvz., jei mes paskirsime 40000 lt. sumą paprastam piliečiui, tai ta suma jam bus per didelė, ir jis nenorės jos prarasti, todėl vykdys visus jam taikomus įsipareigojimus. Jei tą pačią pinigų sumą kaip užstatą mes nustatysime kokiam nors prasikaltusiam bankininkui, tai toji suma jam gali būti nereikšminga ir jis gali nevykdyti jam taikomų įsipareigojimų, nes jo bylą tiriantis organas ekonomiškai paveikti negalės. Todėl kiekvienu atveju bylą tiriantis organas turi labai principingai išsiaiškinti kokia pinigų suma konkrečiam asmeniui yra didelė, ar tos sumos įtakojamas (t.y. nenorėdamas jos prarasti) asmuo vykdys visus jam taikomus įsipareigojimus. Taip pat baudžiamojo proceso kodekse yra nurodyta, jog užstato suma jokiais atvejais negali būti mažesnė nei 100 MGL. Priimant užstatą, užstato davėjui būtinai turi būti pranešama apie kaltinamajam pareikšto kaltinimo esmę, jam gresiančią bausmę ir užstato davėjo atsakomybę.

53

Mano manymu reikėtų plačiau išsinagrinėti ir kokius reikia užpildyti ar gauti dokumentus norint paskirti asmeniui šią kardomąją priemonę. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą – nurodoma, kad asmeniui kuriam skiriama ši kardomoji priemonė yra pilnai išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismą, taip pat asmuo privalo nekliudyti nustatyti tiesą konkrečioje baudžiamojoje byloje, nedaryti naujų nusikaltimų. Asmuo raštiškai turi pasižadėti, kad šią pareigą geranoriškai vykdys. Taip pat tam asmeniui ar organizacijai, kuris duoda užstatą turi būti pranešta ir išaiškinama apie tai, kad jei kaltinamasis nevykdys šios pareigos, tai visa pinigų suma pereina valstybei. Surašant nutartį ar nutarimą, taip pat turi būti nurodyta kokiame banke buvo sumokėtas užstatas. Jai kaltinamasis pažeidė šią kardomąją priemonę, esant reikalui, gali būti taikoma kita kardomoji priemonė – suėmimas. Šiuo atveju visa pinigų suma pereina valstybės nuosavybėn. Atribojant užstatą nuo rašytinio pasižadėjimo neišvykti reiktų paminėti tai, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti suvaržo asmens teises ir laisves, o užstatas – žmogų įtakoja ekonomiškai, taip pat užstatas skiriamas už sunkesnius nusikaltimus.Rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 136 str. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti suvaržo subjekto judėjimo laisvę. Tai užtikrina, kad kardomąją priemonę paskyręs organas ar asmuo gali visuomet žinoti subjekto buvimo vietą, o esant reikalui – gali jį išsikviesti pas save.Kalbant paprasčiau, galima būtų pasakyti, kad tas subjektas, kurio atžvilgiu yra paskirta ši kardomoji priemonė, turi būti ne tik numatytoje vietoje, bet ir pagal numatytą adresą. Toje numatytoje vietoje subjektas turi gyventi iki tol, kol bus pabaigta baudžiamoji byla arba nebus priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės panaikinimo. Žinoma, subjektas, kuriam paskirta kardomoji priemonė, turi teisę palikti savo gyvenamąją vieta dėl asmeninių priežasčių (pvz., nueiti į parduotuvę). Rašytinis pasižadėjimas neišvykti dažniausiai yra taikomas tiems asmenims, kurie padaro nusikaltimus, kurie nėra labai pavojingi visuomenei, turi nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį. Tie asmenys turi suprasti, t.y. turi būti psichinis santykis tarp pasirašymo neišvykti ir to pasirašymo laikymosi. Taip pat kardomoji priemonė gali būti taikoma ir tiems asmenims, kurių atžvilgiu galima manyti, kad jie nepasislėps nuo teismo ar parengtinio tyrimo, netrukdys savo veiksmais baudžiamosios bylos eigos.Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra forminamas dviem procesiniais dokumentais: nutarimu (nutartimi) skirti šią kardomąją priemonę ir kaltinamojo ar įtariamojo pasižadėjimu neišvykti. Jam yra nurodoma pasižadėjimo surašymo data ir vieta, duomenys apie asmenį iš kurio paimamas pasižadėjimas, jo tikslus adresas, nusikaltimo, kuriuo kaltinamas ar įtariamas asmuo kvalifikacija, išdėstomas pats įsipareigojimas neišvykti be atitinkamo leidimo iš numatytos gyvenamosios vietos, užrašoma, kad pasižadėjimą duodančiam asmeniui žinomos pasižadėjimo pasekmės. Pasižadėjimą neišvykti pasirašo kaltinamasis ar įtariamasis ir jį priėmęs tyrimo organo pareigūnas.Dokumentų paėmimas. 134 str.Įsipareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 135 str.Kardomųjų priemonių skyrimas nepilnamečiams bei vaikams. 139 str.

66. Kardomųjų priemonių panaikinimas arba pakeitimas. 139 str.67. Kitos procesinės prievartos priemonės.Žr. 68-72 klausimus. Bendra charakteristika, taikymo tikslai

bei pagrindai. Kitų procesinių prievartos priemonių klasifikacija bei jos reikšmė. Kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo tvarka ir apskundimo galimybės. Atskiros procesinės prievartos priemonės.

68. Laikinas sulaikymas.140 str. Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą. 141 str.

69. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 151 str.Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. 152 str.70. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas.157 str.

71.Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės. Atvesdinimas. Bauda. Areštas.163 str.72. Informacijos apie privatų gyvenimą, surinktos taikant procesines prievartos priemones, panaudojimas kitose baudžiamosiose bylose.

S P E C I A L I O J I D A L I S

11 tema. Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos.1. Ikiteisminio tyrimo samprata ir uždaviniai.

54

Yra pirma BP stadija – siekiama atskleisti padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas reikalingas, tam kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas (įstaigos) atskleistų nusikalstamą veiką (2 str.). yra stadijų sistemoj skirtumas pagal NBPK ir SBPK (ikiteisminio tyrimo). Vietoj dviejų stadijų yra viena stadija pagal NBPK, joje sujungti ankstesnių dviejų stadijų uždaviniai. Samprata – siekiama atskleisti padarytą nusikalstamą veiką ir parengti bylą teismui.Bendrųjų ikiteisminio tyrimo nuostatų samprata ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų įgyvendinimas ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminio tyrimo aktyvumas, nešališkumas ir išsamumas. Ikiteisminio tyrimo vieta. 174 str. – atliekamas ten, kur padaryta nusikalstama veika.194 str. 2 d. jei manoma, kad tyrimas bus greičiau ir geriau atliekamas kitoje vietoje, sprendimą priima aukštesnysis prokuroras. Atskirieji pavedimai 175 str. – kai dalį veiksmų reikia atlikti kitoje vietoje, o ne ten, kur vyksta tyrimas, tai kreipiamasi į tos, kitos vietovės pareigūnus, tai vadinam pavedimu. 175 str. 2 d. – prokuroras teisė, jis gali bet kam pavesti. Ikit. tyrimo pareigūnai ir įstaigos neatsiejamos. 177 str. – ikit. tyrimo duomenys tam, kam nereikia turėtų būti nežinomi. Galiam skelbti t.t. duomenis tik prokuroro leidimu (išskyrus nepilnamečius).177 str. 2 d. – įspėjimas. Numatyta baudž. atsakomybė – tas, kas be leidimo atskleidė ikit. tyrimo duomenis. Turi būti garantuojama asmens apsauga ir atskleidimas kenkia tyrimui.181 str. – negalima visuomenei žinoti, o tie, kurie dalyvauja byloje, turi žinoti. Susipažinti su informacija turi teisę įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, kiti negali. Kol vyksta ikit. tyrimas, jis yra neviešas, o pati byla vyksta viešai. Prokuroro neleidimas susipažinti su informacija galimas kol nesibaigė ikit. tyrimas. 181 str. 3 d.176 str. ikit. tyrimo terminai.(žiūrėti prie principo greitumas). Ikit. tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnį laiką. 2003m. V.Ž. rekomendacijos 1805 – nustatyta tvarka kaip prokurorai dalyvauja su ikt. tyrimo pareigūnais.Atskirieji pavedimai. 175str.Ikiteisminio tyrimo terminai. Ikiteisminio tyrimo terminai aptariamai LRBPK 176 straipsnyje:1 . Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.2. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavės įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.Skirtingai nei anksčiau galiojusiame kodekse, naujajame BPK nenustatyti konkretūs ikiteisminio tyrimo terminai. Ilgametė praktika parodė, kad tokių terminų buvimas ypatingai teigiamų rezultatų gerinant tyrimo kokybę ir ginant proceso dalyvių teises neduoda. Tačiau terminų nebuvimas naujajame kodekse neturi būti traktuojamas kaip leidimas vykdyti procesą nekreipiant dėmesio į jokius terminus. Keliuose naujojo kodekso straipsniuose yra įtvirtintas proceso greitumo principas. Jo išraiška laikytina ir komentuojamo straipsnio l dalis. Teisėsaugos pareigūnai yra įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą kiek įmanoma greičiau. Šią teisėsaugos pareigūnų pareigą atitinka įtariamojo teisė reikalauti, kad procesas jo atžvilgiu truktų kiek įmanoma trumpiau. Jei ikiteisminis tyrimas trunka nepateisinamai ilgai, gali atsirasti pagrindas teigti, kad pažeidžiama EŽTK 6 str. numatyta įtariamojo ir kaltinamojo teisė į kuo greitesnį jo bylos išsprendimą. Kaip rodo Europos žmogaus teisių teismo praktika, toks pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai ikiteisminio tyrimo trukmė yra neadekvati atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekiui, jų sudėtingumui. Ilga ikiteisminio tyrimo trukmė negali būti pateisinta mažu ikiteisminio tyrimo pareigūnų skaičiumi, nepakankamu jų materialiniu aprūpinimu, netinkama kvalifikacija ar panašiomis priežastimis. Tai reiškia, kad ikiteisminiams tyrimams, kurių metu jau yra nustatyti įtariamieji, turi būti taikomi padidinti proceso greitumo reikalavimai.Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas.177str.2. Ikiteisminio tyrimo subjektai. BPK 164str.Nepainioti su proceso dalyviais, subjektais.

55

Subjektai:18 str. 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnai (įstaigos 165str.)35 str. 2) prokuroras19 str. 3) ikiteisminio tyrimo teisėjas.Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. K-jos 118 str. pakeistas, suformuluoti nauji įgaliojimai. Jis paliko v-binį kaltinimą teisme ir organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. Tas pats atkartota BPK 164 str. 1d. Prokuroras gauna informaciją apie kiekvieną nusikalstamą veiką ir jis organizuoja, paveda atlikti tyrimą t.t. institucijoms ir prokuroras turi teisę priimti visus sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo baigties. Ikiteisminio tyrimo įstaigos turi paklusti prokurorui. Prokuroras yra ikiteisminio tyrimo “galva”, o policijos pareigūnai “rankos” (galvojimas yra prokurorui, o techninė pusė – pareigūnams). Prokuroras gali per savo įgaliojimus nuspręsti atlikti t.t. veiksmus prokuratūros lygmeny, taip pat dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Rekomendacijoje numatyta kokių nusikalstamų veikų tyrime rekomenduojama prokurorui dalyvauti..)Prokuroro įgaliojimai – 170 str.Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai ikiteisminiame tyrime.BPK 173 str. 6 punktai – konkrečiai įvardija, sąrašas nebaigtinis. Įtariamieji neprisaikdinami:1) – tais atvejais, kai BPK kad reikia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, taikomos, kai yra ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcija. Taikomos griežčiausios prievartos priemonės: areštas, kratos, poėmiai, bauda (baudą t.t. atvejais gali skirti ir prokuroras, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. 155 str. – šiame str. nesakoma, kad ikit.tyrimo teisėjo nutartis, reikalingas sutikimas, o visur kitur reikalinga ikit. tyrimo teisėjo nutartis;2) – paliekama prokuroro valai spręsti, kada ikit.tyrimo teisėjas prisaikdins, apklaus liudytojus, nukentėjusiuos;3) - nėra pareigos apklausti visus įtariamuosius;4) – kalbėsim šios temos pabaigoje;5) - 62 – 65 str. gali skirti ikit.tyrimo teisėjas ekspertizę.Ikit.tyrimo teisėjas neturi iniciatyvos ikiteisminio tyrimo metu. Jis veikai, kai į jį kreipiasi prokuroras. Ikit.tyrimo teisėjas negali atsakyti nagrinėti prokuroro prašymų 173 str. 2 d. o jei atsako, turi priimti motyvuotą nutartį. Galimi skundai dėl ikit.tyrimo teisėjo, prokuroro veiksmų ir tada ikit.tyrimo teisėjas turi ištirti tuos skundus. Kreipiasi į ikit. tyrimo teisėją per prokurorą. 3. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas. BPK 166str. – 2 atvejai, kai gaunama informacija apie nusikalstamą veiką. Ikt. tyrimas pradedamas 166 str. 3 d., kai užrašoma rezoliucija (pats skundas, tai tik viena iš prielaidų ir dar nelaikomas pradžia). 168 str. – numatytos atsisakymas pradėti ikt. tyrimą. Jei iš paties skundo neaišku, galiam gauti patikslinimą. Atsisakoma pradėti ikt. tyrimą ir kai yra 3 str. nurodytos aplinkybės. Atsisakymas pradėti ikt. tyrimą fiksuojamas nutarime, nurodomos priežastys. Bet kuris prokuroras gali atsisakyti pradėti ikt. tyrimą, ikt. tyrimo pareigūnai gali ne visi. Nutarimo nuorašas – siunčiamas skundą, pareiškimą priėmusiam asmeniui. Atsisakymas skundžiamas prokurorui. 168 str. 4 d. Prokurorams nurodoma, kad rezoliucijoje turi būti :1. duoti kvalifikaciją (t.y. prokuroras nurodo pagal kokį str. turi būti pradėtas ikt. tyrimas);2. ikit. tyrimo prokuroras nurodo įstaigą, kuri tirs, arba nurodomas asmuo, kuris tirs;3. asmens, kuris surašo rezoliuciją, pareigos, vardas, pavardė ir data.

V-bės kaltinimasPrivataus kaltinimo tvarkaViešasis kaltinimasJei yra privatus kaltiniams – ikiteisminis tyrimas iš vis nepradedamas 407 str. arba pradedamas nuo teismo.Viešai privatus kaltinimas – kai procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundu ar jo teisėto atstovo pareiškimu (pats pareigūnas negali pradėti proceso), toliau viskas vyksta kaip ir valstybiniame kaltinime. Tiek 167 str, tiek 407 str. kalba apie prokuroro reikalavimą pradėti procesą. Turi būti skundas arba reikalauti prokuroras, kitaip procesas neprasideda. Pradžia skiriama priklausomai kas gavo informaciją apie nusikalstamą veiką (prokuroras, ikt. įstaiga ar pareigūnas)

56

169 str., 171 str. 169 str – prokuroras užrašo rezoliuciją ir nusprendžia kas darys ikt. tyrimą. Dėl ikt. tyrimo nusprendžiam tuoj pat. 171 str – ikit. tyrimo įstaiga, taip pat tuoj pat pradeda ir praneša prokurorui. Prokuroras nusprendžia kas atliks ikt. tyrimą 171 str. 2d. 171 str. 3 d. – savivaliauti prokuroras parenkant ikt. tyrimo įstaigas negali – tai yra nustatyta rekomendacijoje dėl nusikalstamų veikų ir čia nurodyti BK str kiekvienai įstaigai.Viešojo, privataus – viešojo kaltinimo ir privataus kaltinimo proceso pradėjimo pagrindai, sąlygos ir tvarka.4. Aplinkybės, darančios ikiteisminį tyrimą negalimą. Bendra jų charakteristika. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Jo apskundimo tvarka.Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. 2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. 3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

5. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, pradedant tyrimą. 169str.

12 tema. Ikiteisminio tyrimo veiksmai.6. Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata. Ikit. tyrimo veiksmai- tai proceso sudėtinė dalis. Procesas susideda iš stadijų, o jos iš sudėtinių dalių. Per visą ikt. tyrimą atliekama nemažai veiksmų, kurie fiksuojami t.t. dokumentuose.Veiksmai skirstomi į t.t grupes:1) apklausos 2) parodymų patikrinimo veiksmai3) objektų tyrimas ir pažiūra4) ekspertizės skyriams5) procedūrų prievartos priemonių ikt. tyrimo metu veiksmasGreta taip pat yra taikomas veiksmų su nukentėjusiuoju ir liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas. Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema. Pagrindinės ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikacijos ir jų reikšmė. Procesinės prievartos elementai atliekant tyrimo veiksmus. Šios procesinės prievartos priemonės, kurios įvardijamos 3 dalyje daugiausia taikomos ikt. tyrimo metu. Duomenų rinkimo veiksmai yra (jie yra kiekvienoje byloje):1. apklausos 2. parodymų patikrinimas3. objektų tyrimas4. ekspertizė prievartos priemonės teoriškai paprastoje byloje gali būti naudojamos ir nenaudojamos. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai. 178str.Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. 173str.Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas. Užfiksuojama rašant protokolus 179 str. pateikiami bendri reikalavimai protokolui. Kaip pvz. 149 str. atskiri reikalavimai turiniui, .y. pateikiama kituose str. Arba fiksuojama eiga arba pabaigus surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodoma:1.tikslus laikas, vieta;2.kas atliko tą veiksmą, kas dalyvavo;

57

3.fiksuojami rezultatai;4.fiksuojami proceso dalyvių, dalyvavusių atliekant tą veiksmą, pareiškimai;5. jeigu atliekant tą veiksmą buvo naudotos t.t. priemonės, technika, tai jei nurodomi;6. parašai. 179 str prie protokolo gali būti priedai 2 d. Mokslo ir technikos priemonių naudojimas atliekant tyrimo veiksmus. Specialisto dalyvavimas ikiteisminiame tyrime. 180 str.Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Proceso veiksmų su nukentėjusiaisiais ar liudytojais, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai.203, 204 str. BPK2003m. VŽ. 39 nr. Yra rekomendacijos dėl anonimiškumo nukentėjusiajam ar liudytojui suteikimo ir procesinio sprendimo įforminimo (patvirtinta generalinio prokuroro įsakymu). S BPK buvo kalbama apie įslaptintus liudytojus. Europos Taryba parengusi rekomendaciją “ dėl poveikio liudytojams ir teisės į gynybą”. 128, 124 str. tvarkasuteikiama liudytojui ir nukentėjusiajam teisė prašyti taikyti anonimiškumą. Taikyti anonimiškumą gali ikt. tyrimo pareigūnas ar prokuroras, nereikia ikt. tyrimo teisėjo. Jei pareigūnas, tai turi pritarti prokuroras. 199 str. pagrindas 3 ( kas yra artimi giminaičiai apibrėžia BPK). Reikalingi visi 3 pagrindai!!! Vien šių pagrindų nepakanka, taip pat neturi būti galimybių, kurios neleidžia taikyti anonimiškumo 200str. 2d – 3 aplinkybės. Prokuroras turi patvirtinti nutarimu ir nuo tada asmuo tampa anonimišku. Tas nutarimas saugomas atskirai nuo bylos, o asmuo byloje įvardijamas numeriu. Kartu su tuo nutarimu turi būti saugomi tikrieji duomenys su liudytojo tapatybės duomenimis (taip pat saugomi atskirai). Tik prokuroras ir ikt. tyrimo pareigūnas, o teisme teisėjas gali susipažinti su anonimiško asmens duomenimis. BPK numato, kad anonimiškas nukentėjusysis ar liudytojas gali būti apklausiami ikt. tyrimo teisėjo 282 str. 7. Atskiri ikiteisminio tyrimo veiksmai. 8. Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Apklausa- jos daromos, kad būtų surinkti t.t. duomenys (įrodymai pvz. ). Kad būtų nustatyta t.t informacija nusikalstamai veikai tirti. Apklausos gali būti:1) liudytojų 2) nukentėjusiųjų3) įtariamojo Norint atlikti apklausą iš pradžių asmenį reikia pakviesti 182 str. – šaukimas į apklausą. Numatyti 2 šaukimo į apklausą variantai:1) šaukimu privaloma nurodyti kas ir dėl ko šaukiama, laikas, vieta, kabinetas, neatvykimo pasekmės 163 str.2) tel. ar kitais būdais – nesiejamas su sankcijomis, baudos žmogui negalima skirti. Šaukimas yra toks pats visiems. Liudytojo apklausa 183 str, 184 str, 186 str183str. – numatytas veiksmų eiliškumas kaip vyksta apklausa. Atsakymą menantys kl – tai, kai iš klausimo formuluotės yra aiškus atsakymas.Liudytojo parodymai rašomi pirmuoju asmeniu – aš ėjau, aš mečiau ir pan. Liudytojas gali susipažinti su protokole apklausos ir daryti pataisymus. Šiek tiek kitomis taisyklėmis, kai liudytoją apklausia ikit. tyrimo teisėjas 184 str. priesaikos tekstas 277 str. Faktiškai apklausą atlieka prokuroras, o ikit. yrimo teisėjas tik pasirašo. 184 str 1 d. 1 p. – advokato dalyvavimas būtinas. Nukentėjusiojo apklausa 185 str. – taip pat kaip ir liudytojas. Įtariamojo apklausa 188, 189 str. - būtina apklausti iki kaltinamojo akto surašymo ir prieš skiriant kardomąją priemonę. Kaltinamajam turi būti įteikiamas pranešimas apie įtarimą. Pranešime turi būti nurodoma:1) nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas2) kvalifikacija, t.y. BK str dalis 3) įtariamojo teisės 21 str. 3 d.

58

Pranešimas įtariamajam įteikiamas prieš pirmą apklausą. Įtariamasis turi teisę duoti parodymus, bet neturi tokios pareigos. Dėl atsisakymo duoti parodymus jam negali būti taikomos jokios prievartos priemonės. Įtariamojo apklausa susideda iš 3 dalių:1) pirma klausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ar ne. 2) kai atsako į klausimą pasiūloma jam pačiam papasakoti3) klausiami užduodami. Protokole rašomi klausimai ir atsakymai į juos, duodami ir perskaityti įtariamajam. Įtariamasis gali apklausiamas pas ikt. tyrimo teisėją, atvejai kada tai gali būti BPK nurodomi. Jei pats įtariamasis nori, kad jį apklaustų ikt. tyrimo teisėjas, prokuroras turi pristatyti suimtąjį pas ikt. tyrimo teisėją ir pats prokuroras turi dalyvauti tokioje apklausoje. Prokuroras savo iniciatyva gali kreiptis pas ikt. tyrimo teisėją. Apklausa susideda iš tų pačių 3 dalių. Apklausoje turi dalyvauti gynėjas ir uždavinėti klausimus (ir prokuroras turi teisę uždavinėti kl). Nepilnamečių apklausa Iki 1m. neprisaikdinami 186 str. 186 str 2d, 3 d. Įtariamojo nepilnamečio apklausoje gali dalyvauti v-inės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas 188str 5d. Šaukimo į apklausą tvarka. 182str.Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. 183str./185str.Mažamečio ir nepilnamečio liudytojo bei nukentėjusiojo apklausos ypatumai. 186str.Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. 184str./185str.Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu. 188str.Pranešimas apie įtarimą. 187str.Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa.189str.9. Akistata. 190str.Akistata. tai apklausos rūšis, vienu metu apklausiami du asmenys, tuo ir skiriasi nuo apklausos. Apklausiami 2 anksčiau apklausti asmenys. Akistata rengiama tarp asmenų, kai yra prieštaravimai jų parodymuose apie tas pačias aplinkybes. Gali būti akistata liudytojo su liudytoju ir t.t. ( su bet kuriuo asmeniu).Apklausinėjama pagal bendras taisykles. Pradžioje būtina paklausti ar tie asmenys vienas kita pažįsta 190 str. 3d. Apklausos reikalingos tam, kad būtų gaunami parodymai. Akistatos samprata, tikslas ir suvedimo akistaton tvarka.190str.10. Parodymas atpažinti. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti.Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.Parodymas atpažinti yra toks ikiteisminio tyrimo veiksmas, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas parodo liudytojui, nukentėjusiajam ar įtariamajam asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą, siekiant nustatyti, ar tai tas pats asmuo, daiktas arba objektas kurį atpažįstantysis matė anksčiau ir apie kurį davė parodymus baudžiamojoje byloje.Atpažinimui gali būti rodomi: asmenys, daiktai, lavonai, kiti materialūs objektai (pavyzdžiui, gyvūnai, statiniai, patalpos, vietovės, rankraštiniai tekstai ir pan.). Gali būti rodomas arba pats atpažinimas objektas, arba jo atvaizdas (pavyzdžiui, fotografijos, videoįrašai, įrašai kompiuterinės informacijos laikmenose, muliažai, atliejos, kaukės ir t. t.).Parodymas atpažinti yra toks procesinis veiksmas, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas (jei veiksmas atliekamas su subjektais, numatytais BPK 186 str., 189 str.) pateikia asmeniui objektus, kuriuos reikia atpažinti, asmuo juos lygina su anksčiau matytais ir nustato, ar tai tie patys objektai.Parodymo atpažinti rūšys. Parodymas atpažinti. 1. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. 2. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.Asmens parodymo atpažinti tvarka. 192str.Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarka. 193str.Parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų.194str.11. Parodymų patikrinimas vietoje. Pirma gauname parodymus, o paskui juos galime patikrinti. Bet tai neprivaloma.

59

3 parodymų patikrinimo veiksmai:1) parodymas atpažinti2) parodymų patikrinimas vietoje3) eksperimentas- 1. 191 str – 195 str. 191 str. – bendros taisyklės. Parodymas atpažinti organizuojamas, kai duodami parodymai apie asmenį, daiktą, objektą. Skirstomos taisyklės, priklausomai nuo to, ką norim atpažinti. 192 str. atpažinti pateikiami ne mažiau 3 asmenys, iš jų vieną atpažinti (tos pačios lyties)193 str., 194 str. – daug įtariamųjų nuotraukų rodoma. 196 str – bandoma įsitikinti nuvykus į tą vietą ar parodymai buvo teisingi. 197 str eksperimentas – atkurti situaciją ir atlikti bandymus.Parodymų patikrinimo vietoje tikslai, darymo sąlygos ir tvarka. Parodymų patikrinimo vietoje uždaviniai: Nustatyti vietą, kur buvo padarytas nusikaltimas, kur jam buvo ruoštasi, kur paslėpti objektai, kokiu maršrutu buvo vykta į nusikaltimo vietą bei iš jos. Nustatyti, kur yra lavonas, pėdsakai, nusikaitimo įrankiai ar kiti daiktiniai įrodymai. Nustatyti įvykio vietoje nusikaltimo mechanizmą, jeigu iš kitų asmenų parodymų bei kitokių įrodymų to tiksliai ir nuodugniai padaryti negalima. Tai ypač svarbu tada, kai sudėtingos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nusikaltime dalyvavo keletas asmenų ir t. t.. Patikrinti ir papildyti apklausto asmens žinias apie jo parodymuose nurodyta objektą. Šiuo atveju siekiama išsiaiškinti, ar tas asmuo tiktai žino tą objektą ar vietą ir ar gali jis juos atpažinti. Patikrinti kelių asmenų parodymus apie tuos pačius objektus, vietas ir nustatyti, ar tie parodymai atitinka vienas kitą ir objektyvias tikrovės aplinkybes. Pasirengimas parodymų tikrinimui vietoje. Išstudijavus bylą ir susipažinus su operatyvinės paieškos medžiaga, nustatyti konkretų šio tardymo veiksmo tikslą. Planuojant tam tikro asmens (įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo) parodymus patikrinti vietoje, svarbu numatyti, kuriuos jo parodymų momentus, ir kaip reikia tikrinti, kokius klausimus jam užduoti ir t. t. Kilusius neaiškumus reikia išsiaiškinti iki tardymo veiksmo pradžios - dar kartąjį išsamiai apklausti, išnagrinėti kitų asmenų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, fotonuotraukas, planus bei schemas. Darant vaizdo įrašą, paruošti detalų šio tardymo veiksmo scenarijų. Numatyti kokie specialistai ir techninės priemonės bus reikalingi atliekant tardymo veiksmą (statistai, muliažas, operatorius, apšvietimas, atitinkami ieškikliai, įpakavimo priemonės, įrankiai ir t. t.). Numatyti transporto priemones, kurios bus reikalingos šiam tardymo veiksmui atlikti; nuvežti ir parvežti tardymo veiksmo dalyvius; važinėti pagal tikrinamo asmens nurodytus maršrutus; keisti tikrinamus asmenis, kai parodymų patikrinimas toje pačioje vietoje atliekamas su keliais asmenimis. Esant reikalui, bendrai tvarkai palaikyti ir kaltinamojo apsaugai, numatyti policijos darbuotojų pagalbą. Parodymų patikrinimo vietoje tvarka, eigos ir rezultatų fiksavimas.

12. Eksperimentas. 197str. Eksperimento samprata, tikslas, jo pažintinė esmė. Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus.Eksperimento darymo pagrindai, sąlygos ir tvarka.

13. Objektų tyrimas ir apžiūra. Samprata bei veiksmų tikslai. Atskiras duomenų rinkimo būdas. Objektus galima tirti 205str arba apžiūrėti 206 str skirtumas tas, kad apžiūrą atlieka pareigūnas ar prokuroras, ar specialistas, tirti gali tik specialistas. Tyrimui reikia spec. žinių, jis sudėtingesnis už apžiūrą. Specialistas toje srityje turi atitinkamą kvalifikaciją, tyrimas gali būti daromas radimo vietoje arba laboratorijoje. 206str tyrimo rūšys (nebaigtinis sąrašas). Kūno ar lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas. Asmens psichinės būklės tyrimą – psichiatras. Reikia atskirti tyrimą, kuriam reikia spec. žinių, nuo apžiūros. Objektų tyrimo ir apžiūros rūšys.

60

Tam tikrų objektų tyrimo ypatumai. 206str.Asmens apžiūra. Objektų tyrimo ir apžiūros tvarka. 205str./207str.14. Ekspertizės samprata. Ekspertizė yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuriuo ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas paveda ekspertui atlikti specialų tyrimą, kai tokiam tyrimui atlikti reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios, o ekspertas atlieka tokį tyrimą ir tyrimo rezultatus išdėsto ekspertizės akte.Specialus tyrimas – laboratorinis objektų tyrimas, naudojant specialias technines priemones ir metodikas.Specialios žinios - išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.Nuo objektų tyrimo, numatyto BPK 205 str., ekspertizė skiriasi procesinėmis veiksmo skyrimo ir atlikimo taisyklėmis.Ekspertizės klasifikacijos, jų reikšmė. 208str.Pagal dalyką arba žinių sritį ekspertizės gali būti:8. Kriminalistinės (rašysenos tyrimas, asmenų identifikavimas pagal išorės bruožus atvaizduose);9. Teismo medicinos (kūno sužalojimų sunkumo ir pobūdžio, mirties priežasčių tyrimai);10. Teismo psichiatrinės (BP dalyvių psichinės būklės nustatymas);11. Teismo buhalterinės (?);12. Teismo cheminės (medžiagų sudėties tyrimai);13. Teismo techninės (saugumo, statybos technikos tyrimai);14. Prekių žinovų (prekių, jų įpakavimo tyrimai). Papildoma ir pakartotinė ekspertizė.Ekspertizės gali būti dar skirstomos į:3. Pakartotines;4. Papildomas. Pakartotinės skiriamos tada, kai nesutinkama su pirminės ekspertizės išvada dėl jos nepagrįstumo arba abejojama jos teisingumu. Šios ekspertizės pavedamos daryti ne pirmesniam, o kitam ekspertui ar kitiems ekspertams. Negali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kai byloje surinkami nauji duomenys. Tai jau naujas tyrimas, skiriama nauja ekspertizė. Pakartotinė ekspertizė – tik pagal tą pačią medžiagą. Papildomos skiriamos tais atvejais, kai nesutinkama su eksperto išvada dėl nepakankamo jos aiškumo, išsamumo. Šios ekspertizės paprastai pavedamos daryti pirminiam arba kitam ekspertui. Dažniausiai ekspertizę daro pavieniai ekspertai. Tačiau jas gali daryti ir keli vienos ar kelių specialybių ekspertai. Komisijinė ir kompleksinė ekspertizė. Pagal ekspertų specializacijos panašumą ar skirtingumą yra skiriamos tokios ekspertizės:3. Komisijinės;4. Kompleksinės. Komisijinės yra tokios, kurias daro keli tos pačios specialybės ekspertai, kai reikia atlikti daug ir sudėtingų tyrimų arba kai pakartotinė ekspertizė daroma toje pačioje įstaigoje, kur buvo daroma pirmesnioji. Kompleksinės yra tokios, kurios daromos tiriant tuos pačius objektus keliems artimų arba atskirų vieno mokslo šakų specialistams. Kompleksine ekspertize vadinama ir tokia, kurią daro vienas asmuo, tačiau jis yra kelių artimų mokslų ar jų šakų sričių specialistas. Ekspertizės skyrimo pagrindai bei procesinė tvarka. Tai vienas iš ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ekspertai skiriami ikiteisminio tyrimo metu. 28- 211str.

61

Pasikeitus BPK ekspertais skiriama tik ikit. tyrimo teisėjo nutartimi. 28 str. nustato pagrindus: kai nusprendžiama, kad nusikalstamoms veikoms nustatyti būtina atlikti spec. tyrimą. Ikit. tyrimo teisėjas pats jokių veiksmų neinicijuoja. Ekspertizė daroma prokuroro iniciatyva. Jei prokuroras pripažįsta, kad būtina skirti ekspertizę iš pradžių apie tai praneša įtariamajam, gynėjui ir kt. suinteresuotiems asmenims ir pasiūlo jiems pateikti prašymus dėl kt ekspertų..?ir pasiūloma pateikti medžiagą. Prokuroras nurodo terminus, kurių BPK neapibrėžia. Praėjus terminui (nesvarbu ar proceso dalyviai atsiliepia ar ne) prokuroras pareiškimus kreipiasi į ikt. tyrimo teisėją.Ikit. tyrimo teisėjas privalo nagrinėti prokuroro prašymą ir paskirti ekspertizę. Jei ikt. tyrimo teisėjas nusprendžia skirti ekspertizę, tai jis priima nutartį 209 str. 3d. ši nutartis perduodamas ekspertui – skyriams pasibaigia. BPK išsamiau reglamentuojama kai ekspertais skiriama asmenis, neįtrauktų į ekspertų sąrašus. BPK 84 str., 210 str. Reikia išsiaiškinti ar ekspertas sutinka daryti ekspertizę, tas ekspertas, kuris neįrašytas į ekspertų sąrašą, nes kuris įrašytas, tai jam pagal pareigas priklauso. 86 –87 str. teisės ir pareigos eksperto, už melagingus parodymus atsako ir jis turi prisiekti. 211 str. – kai baigia darbą ekspertas aktą ekspertas siunčia prokurorui (ne ikt. tyrimo teisėjui). Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas.15. Krata ir poėmis. Krata yra toks tardymo veiksmas, kurio metu prievarta ištiriamos – apieškomos patalpos, statiniai, vietovės, taip pat asmenys, turint tikslą surasti ir paimti turinčius reikšmės bylai daiktus, nusikaltimo pėdsakus, taip pat rasti lavonus ir besislepiančius žmones.Krata. 1. Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. 2. Krata gali būti daroma ir siekiant surasti ieškomus asmenis, taip pat lavonus. 3. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas per šį terminą negautas, visi kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai turi būti grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kratos rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. 4. Darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais. 5. Krata žemėje, miške, vandens telkiniuose gali būti daroma ir nedalyvaujant savininkui, nuomotojui ar valdytojui, tačiau šiems asmenims vėliau pranešama raštu apie darytą kratą.Poėmis. 1. Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo poėmio padarymo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas per šį terminą negautas, visi paimti daiktai ir dokumentai turi būti grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o poėmio rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. 2. Asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, privalo nekliudyti poėmį atliekantiems pareigūnams. Nevykdantiems šios pareigos asmenims remiantis šio Kodekso

62

163 straipsniu gali būti paskirta bauda. 3. Darant poėmį, turi dalyvauti šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. 4. Jeigu asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, jų neatiduoda, daiktai ar dokumentai gali būti paimami prievarta.Kratos ir poėmio rūšys bei tikslai. Kratos ir poėmio santykis. Kratos ir poėmio tvarka.Kratos ir poėmio tvarka. 1. Pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio, po to pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą. 2. Darydamas kratą ar poėmį, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo. 3. Pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata ar poėmis, esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos ar poėmio pabaigos. 4. Patalpa ar vieta, kur daroma krata ar poėmis, gali būti pareigūnų apsupta. 5. Daryti kratas ar poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, draudžiama. 6. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas turi teisę paimti tik tuos daiktus ir dokumentus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui. Daiktai ir dokumentai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta, turi būti paimami neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu. 7. Visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. 8. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas privalo imtis priemonių, kad nebūtų paskelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, paaiškėjusios darant kratą ar poėmį. 9. Dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis. Kratos ir poėmio diplomatinių atstovybių patalpose sąlygos. Asmens kratos ypatumai. Pašto siuntų poėmis.

16. Prokuroro susipažinimas su informacija. Samprata, taikymo tikslas bei tvarka. Prokuroro susipažinimo su informacija ir poėmio santykis.17. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas. Reglamentavimo kriterijai.Taikymo pagrindai bei tvarka. 18. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Jų atlikimo tikslai ir tvarka.Tiriant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, taip pat apysunkius nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybes. Savo tapatybes neatskleidžiančiu ikiteisminio tyrimo pareigūnu veiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarti dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą. Atliekant tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami tyrimą negali taikyti procesiniu prievartos priemonių.Ypatingais atvejais, kai nėra kitu galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis, šiame straipsnyje nustatyta tvarka tyrimą gali atlikti ir asmenys, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

63

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka tyrimą atlikę asmenys prireikus gali būti apklausiami kaip liudytojai. Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus Prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti ji darant, gali kreiptis i ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtu įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

19. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Reglamentavimo kriterijai. Taikymo tikslai, pagrindai bei sąlygos (tvarka).

20. Slaptas sekimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemones arba objekto sekimą. Jei slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ar garso įrašą arba filmuoti, tai taip pat turi būti numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje.Objekto sekimas, nesusijęs su informacijos apie konkrečius asmenis rinkimu, galimas be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas.

Taikymo tikslai, pagrindai bei sąlygos (tvarka). 21. Slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų santykis su operatyviniais veiksmais. 22. Pranešimas asmeniui apie jam taikytas priemones.

13 tema. Ikiteisminio tyrimo baigimas.23. Ikiteisminio tyrimo baigimo samprata ir formos. 24. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas. BPK 15 skyrius 212 – 217 str. Nutraukimo atvejai BPK 212 str. 10 punktų. Vieni nutraukimo pagrindai yra labiau procesiniai, kiti labiau susiję su BK. LR BPK 212 straipsnyje yra numatyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai. Vadovaujantis šiuo straipsniu ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas esant net dešimčiai sąlygų.1. I kiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad yra aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas , pvz.: jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ar suėję baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. 2. I kiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, kurie galėtų pagrįsti įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis.3. Pripažįstant, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasi keitimo tapo nepavojingi. ,,Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi". 4. Pripažinus, kad nusikalstama veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga. Atsižvelgiant į vieną iš Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų galima teigti, kad mažareikšme gali būti laikoma veika, kuri atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus požymius, tačiau dėl konkretaus kai kurių tų požymiu turinio nėra pavojinga. 5. Į tariamajam ir nukentėjusiam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais. Kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės galimas esant tokioms sąlygoms, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstama veiką, savu noru atlygina fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaria dėl šios žalos atlyginimo, susitaiko su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir galima manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. 6. Įtariamąjį perdavus asmeniui, kuris vertas teismo pasitikė jimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytais atvejais. Pagal laidavimą gali būti perduotas asmuo, padaręs baudžiamąjį

64

nusižengimą, neatsargų nusikaltimą ar nesunkų bei apysunkį tyčinį nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas šiuo pagrindu yra sąlyginis, nes jei laidavimo metu asmuo daro naujas nusikalstamas veikas arba jei laiduotojas laidavimo atsisako, ikiteisminis tyrimas gali būti arba turi būti atnaujinamas.7. Įtariamajam padėjus atskleisti organizuotos gru pės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas . Ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas asmens, kuris dalyvavo organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, atžvilgiu. Jei asmuo jau buvo atleistas nuo atsakomybės šiuo pagrindu arba dalyvavos tyčiniame nužudyme, atleidimas negalimas.8. Kai yra numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai, jei atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnametis arba jei asmuo padarė šias nusikalstamas veikas: valstybės perversmas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėsmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir neteisėtas valstybės sienos perėjimas.9. Ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas dėl atskirų veikų, esant kelių nusikalstamų veikų padarymu , kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai ar nesunkūs nusikaltimai, o kita ar kitos - sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų Nutraukimas grindžiamas ikiteisminio tyrimo ir viso proceso pa-spartinimo bei procesinės ekonomijos sumetimais.10. Pernelyg ilgai trunkant ikiteisminiam tyrimui. Šiuo pagrindu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai teisėsaugos institucijos jį atlieka lėtai, nes įtariamasis negali būti laikomas ilgą laiką nestabilioje padėtyje ir jausti psichologinę įtampą dėl to, kad valstybės įgalioti pareigūnai nesugeba tinkamai atlikti savo pareigų.Privalomi ir diskreciniai tyrimo nutraukimo pagrindai ir tvarka. Nutarimo (nutarties) nutraukti ikiteisminį tyrimą forma ir turinys. 216str.Įtariamojo ir nukentėjusiojo teisės nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Nutarimo nutraukti tyrimą apskundimas. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo sąlygos ir tvarka.217str.25. Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu. BPK 218- 220 str. Generalinio prokuroro rekomendacijos “dėl ataskaitos pateikiamos baigus ikit.tyrimą”. Prokuroras turi surašyti kaltinamąjį aktą, nėra terminų BPK, tik pasakyta, kad kai prokuroras įsitikina, kad atskleista nusikalstam veika. Prieš rašydamas kaltinamąjį akta turi pranešti gynėjui, atsakovui. Prokuroras yra ikit. tyrimo subjektas, kuris gali pats atlikti ikit. tyrimą arba pavesti ikit. tyrimo pareigūnui, bet šis turi ataskaitą pateikti prokurorui (pasakyta rekomendacijoje). Prokuroras gali raštu atleisti ikit.tyrimo pareigūną nuo ataskaitos. Rekomendacijoje numatyti 8 p, ką ataskaitoje turi parašyti taip pat yra ir BPK. Ataskaita skiriama tik prokurorui. Gali būti pateikta ir kompiuterinėje laikmenoje. BPK. 219 str. surašius kaltinamąjį akta procesas baigiamas ir atsiranda kaltinamasis. Rekomendacijoje aptikslinta, kad jei kaltinamasis nemoka lt kalbos, jam kaltinamasis aktas turi būti išverstas. BPK leidžia perduoti ne visą medžiagą teismui, kurią surenka ikit. tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Prokuroras gali atrinkti. Jei kažkokie duomenys buvo surinkti proceso dalyvių, tai jie būtinai turi būti perduoti. BPK papildomai prokurorą įpareigoja nepilnamečio byloje – nepilnamečio bylose turi būti perduodama daugiau dokumentų (BK 91 str. 2p). Teismui prokuroras turi pateikti atskirai nuo bylos medžiagos liudytojų ir ekspertų adresų sąrašus. Terminas prokurorui, kai įtariamasis suimtas perduoti kaltinamąjį aktą turi likus 10d. Ikiteisminio tyrimo pabaigos kaltinamojo akto surašymu pagrindai ir tvarka. 218str.Proceso dalyvių veiksmai baigiant tyrimą kaltinamojo akto surašymu. Kaltinamasis aktas, jo samprata ir reikšmė. “Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas.” Juo pabaigiamas tyrimas byloje, išdėstoma bylos esmė ir formuluojamas kaltinimas, pagal kurį kaltinamasis atiduodamas teismui.“Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką.”Kaltinamojo akto forma ir turinys. 219strKaltinamojo akto perdavimas teismui.220str.

65

14 tema. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme. Bylos parengimas nagrinėti teisme.26. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme samprata. Yra keli ikit. tyrimo užbaigimo būdai:1. nutraukiamas;2. priverčiamųjų med. priemonių taikymas;3. perdavimas į teismą.Dabar kalbėsim apie procesą teisme, aki surašytas kaltinamasis aktas.Kalbame apie I instanciją (apylinkių ir apygardų teismai). Teisminė instancija- tai procesinės veiklos pakopa, kurioje specifine procesine tvarka teismas pagal savo kompetenciją vykdo šiai pakopai (stadijai) būdingą f-ją. Skiriais viena instancija nuo kitos. 1. kiekviena instancija turi savo paskirtį;2. šiek tiek skirtingi proceso subjektai;3. procesinės veiklos pobūdis yra kitoks;4. skirtingi sprendimai priimami kiekvienoje stadijoje.1. – I instancija nuo apeliacijos ir kasacijos skiriasi, nes I instancija yra ta, kurioje vykdomas teisingumas, t.y. I instancijos teismas sprendžia kaltės ir bausmės klausimus (po to, kai nustatoma nusikalstama veika). Apeliacija ir kasacija yra labiau kontrolinės.2. – I instancijoje subjektų ratas yra plačiausias. Yra kaltinimo šalis (prokuroras, nukentėjusysis, gynybos šalis (kaltinamasis, gynėjas, civ. Ieškovas, civ. Atsakovas). I instancijoje taip pat atliekamas išsamus įrodymų tyrimas. Kviečiami liudytojai, ekspertai, specialistai. 3. I instanc.teisme plačiausiai veikia viešumas, rungimosi, žodiniai bylos nagrinėjimo principai. O apeliacijoje ir kasacijoje veikai rungimosi principas, bet mažesne apimtimi, nėra tiesiogiai reikalaujama žodinio nagrinėjimo.4. I instanc. Teismas visada bylą išsprendžia iš esmės, priima nuosprendį: kaltinamąjį ar išteisinamąjį (procesas gali būti nutraktas ir nutartimi t.t. atvejais). Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas (visi byloje reikšmingi klausimai turi būti išspręsti). O apeliacija ir kasacija tik tikrina kiek yra teisėtas ir pagrįstas I instanc. teismo nuosprendis. Perduodamas apeliacinis ir kasacinis skundas.Bylų procesas I instanc. teisme susideda iš 2 etapų:1. bylos parengimas nagrinėti teisme;2. bylos nagrinėjimas teisme. Šis etapas žymiai stambesnis ir didesnis, nes 1. – tai tik pasiruošimas. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme struktūra: bylos parengimas nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimas teisme. Reikia kalbėti apie etapus:Struktūra:1. Bylos parengimas nagrinėti teisme;2. Bylos nagrinėjimas teisme:a)Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis;b)Įrodymų tyrimas;c)Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis;d)Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas.Pagal kitus šaltinius c) skaldomos t.y. baigiamosios kalbos atskirai, kaltinamojo paskutinis žodis atskirai (tad bus 5 etapas). Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšmė ir ryšys su kitomis proceso stadijomis.Reikšmė yra ta, kad tai yra stadija, kurioje vykdomas teisingumas. Sprendžiami kaltės ir bausmės klausimai. Per šią stadiją realizuojam proceso paskirtis (kalbėjom per įskaitą). Ryšys.Yra 5 stadijos, mes kalbam apie 2 stadiją, prieš ją vyksta ikiteisminis tyrimas – veikla orientuota į tai, kad čia sprendžiami paruošiamieji klausimai ir ikit. tyrimo vaidmuo gaunasi tarsi pagalbinis, reikalingas tam, kad normaliai vyktų 2 stadija (ikiteisminis nagrinėjimas). Byla nagrinėjama I instancijos teisme pagal kaltinimus ir duomenis, kurie pateikti ir surinkti ikiteisminio tyrimo metu. Bylų procesas I instancijos teisme – pagrindinė stadija, o ikit.tyrimas – paruošiamoji.

66

Apeliacinėje ir kasacinėje stadijoje tikrinama I instanc. teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Tai kontrolinės stadijos, jo reikalingos tam, kad ištaisyti klaidas, jei klaidų nėra šios stadijos savarankiško vaidmens nevaidina. Nuosprendžių vykdymo stadija – čia realizuojami rezultatai, kai I isntanc. priima nuosprendį ar nutartį, t.y įgyvendinama tai, ką priėmė I instanc. teismas. 27. Teismingumo samprata ir rūšys. Visos bylos nagrinėjamos teisme. Teismingumas – tai įst. numatyti baudžiaiamosiso Bylos požymiai, pagal kuriuos nustatomas, koks I instanc. teismas turi nagrinėti bylą. Įst turi aiškiai numatyti, kaip parenkamas teismas. Teismingumo taisyklės padeda vienodai paskirstyti bylas, organizuoti teismų darbą. Teismingumo rūšys:(Kalbam apie I instancijos teismą. Yra 3 teismingumo rūšys)1. dalykinis (rūšinis);2. personalinis;3. teritorinis.1.- parodo, koks teismas apylinkės ar apygardos teismingas nagrinėti bylą. BPK 224 str. 225 str. – jei sunkus ir labai sunkus nusikaltimas, tai nagrinės apygardos teismas, o jei mažesnio sunkumo – apylinkės teismas;2.- tai galėtų būti t.t. dalykinio teismingumo atmaina. Parodoma, kad byla turi būti teisminga apygardos teismui. Jei kaltinamasis veikos padarymo metu buvo LR prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais – visais atvejais byla nagrinės 3 teisėjai apygardos teisme. Personalinis teismingumas tai yra pagal subjektą teismingumas;3. – parodo, koks tos pačios grandis teismas turi nagrinėti bylą.BPK 226 str. 1d. – pagrindinės taisyklės, 2 ir 3d. papildomos taisyklės – aki nusikaltimo padarymo vietos tiksliai neįmanoma nustatyti. Jei nežinome tikslios nusikalstamos veikos padarymo vietos, tai bylą nagrinės teismas pagal kaltinamojo gyvenamąją vietą. Jei kaltinamasis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, nagrinės teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Sudėtinga yra tais atvejais, kai dėl skirtingų veikų ir skirtingų asmenų taikomi skirtingi kriterijai (byla viena o jai galiam pritaikyti kelsi kriterijus). Tam yra 227 str.1d. - dėl teritorinio teismingumo taisyklės. 227 str. 2 d. – dėl dalykinio teismingumo taisyklės. Dalykinis (rūšinis) teismingumas. Teritorinis teismingumas. 226str.Personalinis teismingumas. Teismingumo taisyklių reikšmė. 225str.Teismingumo nustatymas kelių nusikalstamų veikų padarymo atvejais. 227str.Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam. Šis klausimas susideda iš 2 dalių:1.Gali būti kad kažkas suklydo (bylos perdavimas pagal teismingumą);2.Perduodamas dėl tikslingumo. 1.- bylos perdavimas pagal teismingumą 228 str. prokuroras turi perduoti bylą nagrinėti konkrečiam teismui;2.- 229 str. – tol, kol byla nėra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, byla gali būti perduota kitam teismui. Tikslai: kad būtų užtikrinti v-bės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesai. Ginčų dėl bylų teismingumo sprendimasS BPK buvo pasakyta, kad ginčai neleidžiami. BPK 230 str. dėl tokio ginčo turi būti priimta nutartis (prieš tai gaunamas motyvuotas kreipimasis). Teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas.230str.28. Pagal įstatymą sudaromo teismo principas. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1d. pasakyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkais teismas. Teismas turi būti sudarytas pagal įst., t.y. neturi būti savivalis sprendžiant, kuris teismas nagrinės bylą (kaltinamasis negali pasirinkti teismo). Šį principą užtikrina tokios sąlygos: 1. Įst. turi būti užtikrinta aiški teismo sudėtis, t.y keik teisėjų nagrinėja bylą ir koks tesimo teisingumas, t.y kokiame konkrečiame teisme bylą turi negrinėti;2. Teisėjų nušalinimo institutas;

67

3. Turi būti aiški tvarka, kaip sudaroma kolegija ir pan.t.y. kaip skirstomos bylos teisme (tam, kad teismo pirmininkas negalėtų manipuliuoti, kokia byla pas kokį teisėją pateks. Teismo sudėtis. 221str.Teisiamojo posėdžio pirmininkas, jo įgaliojimai. 241str. Teisiamojo posėdžio sekretorius.29. Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme esmė ir reikšmė. Šis etapas atstoja anksčiau buvusią atidavimo teismui stadiją. Prieš pradedant bylą nagrinėti teisme reikia atlikti paruošiamuosius veiksmus. Bylos parengimo nagrinėti teisme f-jos:1. kontrolinė;2. paruošiamoji.1. – kaip atliktas ikit. tyrimas kontroliuoja, kaip surašytas kaltinamasis aktas;2. jei apgalvojama kaip vyks bylos nagrinėjimas, kokius subjektus reikės kviesti ir pan.Bylos parengimo nagrinėti teisme procesinė tvarka. BPK 231 str. tvarkos laikomasi nuo to, kai ikit. tyrimo medžiaga (jau byla) atsiduria teisme. Reikalavimo paskirti teisėją laikomasi ir kai byla nagrinėjama kolegialiai (3teisėjų). Terminai 240str 1d. – nurodyta kiek maksimaliai gali tęstis bylos parengimas teisme. Tai teisėjas, kuris apskirtas nagrinėti bylą, sprendžia klausimus vienasmeniškai išskyrus, kai sprendžiamas bylos nutraukimo klausimas – sprendžiama posėdyje. Visus kitus sprendimus priima pats vienas teisėjas. Teisėjų paskyrimas nagrinėti bylą. 231str. Susipažinimo su byla tvarka. 237str.Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai.240str.30. Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme metu priimamos nutartys. BPK 232 str. (pakeistas šis str.)Kiekvienas iš 6 variantų parodo, kaip byla vyks toliau. 232 str. nutartys: 1. – bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjas privalo rašyti nutartį, kurioje formuluoja sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nutartyje nurodo nusikalstamą veiką, kokie proceso subjektai kviečiami dalyvauti teismo posėdyje, bylos nagrinėjimo vietą, laiką, jei yra nurodomi prašymai, kaltinamojo vardas, pavardė, nuorodos į baudž.įst, šioje nutartyje sprendžiami klausimai dėl gynėjo;2. – perduoti bylą pagal teismingumą. Vadovaujamasi teismingumą reglamentuojančiais straipsniais;3. - perduoti bylą prokurorui. Tai bylos grąžiniams iš esmės atgal 234 str. 2 ir 3d. 4. - išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną. Organizacinio pobūdžio. Išskiriama į kelias, jei manoma kad dėl to bus greičiau išnagrinėta byla. Sujungiama, kai yra keli kaltinamieji vienoje byloje.;5. – atidėti bylos nagrinėjimą. Laikinai atidedama. 234 str. 5d. pertrauka – atidėjimas tęsiasi toliau, atidėjimas – nagrinėjama iš naujo.;6. – nutraukti bylą. Šiuo atveju būtinas posėdis 235 str. (212str lyginant su ikit. tyrimu)..procesinių pagrindų čia nėra galimybės nutraukit, taip pat prisideda BK 39 str., t.y atvejis, kai yra lengvinančių aplinkybių. 31. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje. 233str.Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti. - kai pirmiausia nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. 236 str. – išsiunčiami šaukimai, išnagrinėjami gauti prašymai 238 str. gali būti, kad pastebima, kad t.t veiksmus reikia pavesti atlikti ikit. tyrimo teisėjui. 239 str. Terminai 240str. - terminai reikalingi tam, kad būtų užtikrintas proceso greitumo principas, bet dėl to proceso dalyvių teisės neturi nukentėti. Klausimai, išsprendžiami perduodant bylą nagrinėti teisme. 232str./233str.Proceso dalyvių šaukimas į teismą. 236str.Proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymų nagrinėjimas. 238str.Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. 239str. 32. Bylos perdavimas pagal teismingumą. Bylos išskyrimo pagrindai. 228str./234str.Bylos perdavimo prokurorui pagrindai.254str.Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindai. 244str.33. Bylos nutraukimo pagrindai ir tvarka. 235str.

68

15 tema. Bendrosios nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuostatos34. Teisminio nagrinėjimo stadijos samprata, reikšmė ir uždaviniai. Teisminis nagrinėjimas baudžiamojo proceso stadijų sistemoje. Baudžiamojo proceso principų įgyvendinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje.35. Bendrųjų teisminio nagrinėjimo nuostatų samprata ir reikšmė. Vadovavimas nagrinėjimui teisme. vadovavimas nagrinėjimui teismui 241 str. vadovavimas pasireiškia:1. jis turi imtis visų priemonių,kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes;2. turi būti tiriamas tik su byla susijusios aplinkybės (prižiūrima).Teisiamojo posėdžio pirmininkas, jo įgaliojimai. Teisiamojo posėdžio sekretorius.Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė ir rungimosi principas nagrinėjant bylą teisme. Teismo sudėties nekeičiamumas. 223str.Atsarginis teisėjas. 222str.Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. Išimtys iš šios taisyklės. 242str.Nepertraukiamas bylos nagrinėjimas. Išimtys iš šios taisyklės . 36. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 245str.Kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, jo teisės ir pareigos. 246str.Nepilnamečio kaltinamojo ir jo įstatyminių atstovų dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme.Prokuroro, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, vertėjo, eksperto ir specialisto dalyvavimas teisiamajame posėdyje, jų teisės ir pareigos. Teisminio nagrinėjimo dalyvių neatvykimo į teisiamąjį posėdį pasekmės.247str./249str./250str./251str./252str.37. Bylos nagrinėjimo teisme ribos. 255 str. tai yra kokiose ribose nagrinėjama byla teisiamajame posėdyje. Negali proceso dalyviams proceso metu pateikti kokių nors teisinių ir procesinių staigmenų. Tame yra ribos. Ribos, tai žinios:- kas yra kaltinamas?- Kuo jis yra kaltinamas?Ribas iš pradžių nubrėžia kaltinamasis aktas, o po to yra nutarti,kurioje nurodomos įst. normos, pagal kuria yra kaltinama. 255 str. 1d. nustato ribas, o 2d. jau išimtys. Kaltinamieji ir veikos atsiranda nutartyje. Prie tų ribų einama nuosekliai: 187 str. -> 219 str. -> 233 str. -> 255str. -> apkaltinamasis nuosprendis (yra daug ..3str. pvz. 307 str.)Visur turi būti tas pats parašyta. 255 str. 2d, 256 str. išimtys255 str. 2 d. – negali būti nuteistas pagal kitą str., dalį, punktą, jei nebuvo iš anksto nepranešta. Jei pranešta – galima. 256 str. Nukrypimas nuo ribų. Siejama su t.t. sąlygom: turi būti prokuroro nukentėjusiojo ar privataus kaltintojo prašymas. Prašymas pateikiamas raštu. Teismas gavęs tokį prašymą praneša kaltinamajam, kuris turi teisę prašyti pertraukos nuo pateikto kaltinimo. Ribos:Pavardė, kaltinimasis ir BPK str. Kvalifikavimas BPK nepasakyta apie ketinimą į lengvesnę pusę. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką asmuo turi teisę žinoti apie tiek lengvesnio, tiek sunkesnio kaltinimo pasikeitimą. Anksčiau BPK ir buvo pasakyta, kad asmeniui turi būti pranešta apie bet kokio kaltinimo pasikeitimą. Susiję su 255 str. 257 str. numato galimybę, kad nagrinėjant bylą teisme gali paaiškėti, kad kaltinamasis ar kiti asmenys padarė nusikalstamą veiką, tad teismas motyvuota nutartimi turi pranešti prokurorui. Kaltinimo pakeitimas teisme. 256str.38. Nutartys, priimamos teisiamajame posėdyje. Jų rūšys ir priėmimo tvarka. Bylos nagrinėjimo atidėjimas. 244str.Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ar perdavimas prokurorui.

69

sujungimas ir išskyrimas – organizaciniai dalykai, nėra galutinio rezultato. Išskyrimas turi t.t. prasmę, kai byloje yra keli kaltinamieji ir ne dėl visų kaltinamųjų galiam bylą nagrinėti toliau 254 str. 2d. gali būti, kad visi kaltinamieji būtini tame posėdyje – tad išskyrimas netaikomas.Peravimo atveju byla grąžinama prokurorui kai reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas. Jei kaltinamojo akto trūkumai ištaisomi, tai nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Bylos nutraukiamas galimas tik teisiamajame posėdyje, kai paaiškėja pagrindai nutraukti bylą. Teisiamajame posėdyje nutartis nutraukit bylą, aki yra aplinkybės (BPK 3 str. 2-9 p. ), dėl kurių procesas negalimas (3 str. 1p. – tai išteisinamojo nuosprendžio pagrindas). Taip pat nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, byla nutraukiama BK numatytais pagrindais – jei tokie pagrindai nustatomi bei priimamas nuosprendis. Nutraukimas nutartimi yra tik BPK 3 str. 2-9p. numatytos aplinkybės. Priimamos tokios nutartys:1. nutartys, kurios nerašomos kaip atskiri dokumentai;2. nutartys įrašomos į protokolą.Baudžiamosios bylos nutraukimas nuosprendžiu teisiamajame posėdyje.39. Teisiamojo posėdžio tvarka. Tai t.t. etikos ir drausminio pobūdžio normos. Teisingumas turi būti vykdomas pagarbiai. 258 str. 1d. – jeigu kaltinamasis pažeidžia tvarką. Kaltinamasis turi teisę aktyviai dalyvauti (rungimosi p-as). Todėl jei kaltinamasis buvo išvytas už durų, tai jam turi būti pranešta apie tirtus įrodymus (praneša posėdžio pirmininkas). Nuosprendis paskelbiamas kaltininko akivaizdoje. BPK numato situaciją ir kai prokuroras, gynėjas nedrausmingi, tuomet yra galimybė įspėjus teismo nutartimi juos nušalinti. 259 str. 3d. - teismo nutartimi šalinamas dalyvis, o žiūrovas šalinamas teisiamojo posėdžio pirmininko patvarkymu. Priemonės, taikomos teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjams. 259str.Techninių priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka. 260str.Teisiamojo posėdžio fiksavimas. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas. (Rezultatai) sprendimai fiksuojami priimant nuosprendį ar nutartį. Eiga ta, kad kiekvienas teisiamasis posėdis turi būti protokoluojamas, kurio turinį nustato 261 str. 261 str. reglamentuojamas ne tik turinys, bet ir proceso dalyvių teisė susipažinti su protokolu. 261 str. numatyta galimybė teisinė sistema teisiamojo posėdžio metu naudoti tik fiksavimo priemones. (pagrindas fiksuoti yra protokolas). Teisiamojo posėdžio protokolas, jo forma ir turinys. 261str.Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir jų išnagrinėjimas teisme.

16 tema. Bylos nagrinėjimas teisme40. Teisminio nagrinėjimo procedūra. Konkrečiai kalbėsim apie teisiamąjį posėdį iki nuosprendžio priėmimo. Eiga: teisiamojo posėdžio dalys:1. parengiamojo teisiamojo posėdžio dalis;2. baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis;3. nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas.Teisminio nagrinėjimo struktūra.41. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis, jos reikšmė. Rengiamasi bylos sprendimui. Atliekami t.t. įžanginiai veiksmai 262- 270str. veiksmai:1) teisiamojo posėdžio pradėjimas;2) pranešimas kas yra atvykę dalyvauti teisiamajame posėdyje;3) pareigų išaiškinimas vertėjui;4) liudytojų pašaliniams iš salės;5) kaltinamojo asmens patikrinimas;6) klausimų sprendimas, ar galiam nagrinėti bylą, jei kas nors neatvyko;7) teismo sudėties paskelbimas8) teisių ir pareigų dalyviams išaiškinimas;9) prašymų priėmimas ir paskelbimas.1) – 262 str. ir 2)

70

3) - 263 str. 4) - 264 str. liudytojai neturi girdėti kas vyksta teisme (tai turi garantuoti teisiamojo posėdžio pirmininkas) posėdyje.5) – 265 str. – reikia išsiaiškinti ir patikrinti ar tikrai kaltinamasis atvyko.6) – 266 str. 7) - 267 str. – visi išvardinti asmenys gali būti nušalinami pagal bendras nuostatas (nušalinti gen. prokuroras + teismo dalyviai).8) – 268 str. jeigu yra tokio pateis procesinio statuso asmenų (pvz. 2 kaltininkai), tai jiems teisės ir pareigos bendrai išaiškinamos , o ne atskirai. 269 str. 9) – 270 str. LT teismo proceso pagrindas yra tiesos nustatymas, o užsienyje - teismo bešališkumas. Teisiamojo posėdžio pradžia.262str. Procedūriniai veiksmai, jų atlikimo tvarka. ? 263str.Klausimai, sprendžiami šioje teisiamojo posėdžio dalyje.42. Įrodymų tyrimas. Samprata ir reikšmė. Šiame etape patikrinami įrodymai prokuroro surinkti ar ikit. tyrimo metu, taip pat kitų dalyvių pateikti ir teismo iniciatyva surinkti. Šiame etape, aki vyksta įrodymų tyrimas, dar teismas jų nėra pripažinęs įrodymais, todėl turime kalbėti apie duomenis. Etapai (įrodymų tyrimo dalys):1) įrodymų tyrimo pradžia;2) įrodymų tyrimas konkrečiai kalbant apie kiekvieną įrodymų ištyrimą;3) įrodymų tyrimo pabaiga.

1) įrodymų tyrimo pradžia 271 str.2) atskirų įrodymų rūšių tyrimas. Teismas turėtų nustatyti tvarką, kuria vyks įrodymų tyrimas. Taisyklės:- nukentėjusįjį reikia paklausinėti pirmiau negu liudytojus, kad po to jis nebūtų paveiktas;- kaltininkas apklausiamas pats pirmas;- po to apklausiamas nukentėjusysis, liudytojai, po to pažiūrimi dokumentai, daiktai. Ši tvarka neprivaloma (priklausomai nuo situacijos). Visi įrodymai tiriami iš eilės. P.S. nemaišyti su 242 str., nes ten tik apie žodiškumą (t.y prie principųĮrodymų tyrimo pradžia. 271str.Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas. 271str.Teismo teisė atlikti bet kokį proceso vaiksmą. 287 str. nurodyti skirsniai yra iš ikit. tyrimo stadijos. Jei nedaug veiksmų ir jei nedidelės apimties – teismas gali atlikti pats bet kokį procesinį veiksmą. Jei veiksmu ir jei didelės apimties – turi būti prokuroro parašas. Taip pat tesime t.t veiksmų dėl t.t priežasčių negalima, tai teismas gali juos pavesti atlikti ar organizuoti jų atlikimą ikit. tyrimo teisėjui. O ikit. tyrimo teisėjas arba pats tuos veiksmus atlieka, arba paveda kitiems atlikti. Prokuroro teisė pateikti papildomus įrodymus. 288 str. – tam, kad nereiktų atgal peravinėti visos bylos, prokuroras gauna galimybę papildyti medžiagą, pridėti tt. dokumentus, daiktus. Prokuroras teikia prašymą, kai pvz. atlikti t.t. veiksmai, bet padaryti pažeidimai (neatitinka BPK). 288s str. – tai yra prokuroro iniciatyva. Kaltinamojo apklausa. 272 str. + 275 str. nustatoma bendra klausimų uždavimo tvarka. Teisėjai klausia, kada nori, o kiti kai jiems tai leidžia posėdžio pirmininkas. 272 str. 4d. – gali būti kviečiamas psichologas, kai nėra privaloma. Kaltinamasis skirtingai nuo kitų asmenų, neįspėjamas dėl atsakomybės. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. 283 str. skirtas nukentėjusiam. 277 str. yra v-bių, kurios atsisakė liudytojų priesaikos (pvz. Norvegija). 287 str. – ne visi privalo prisiekti. 279 str. – apklausos tvarka

71

apklausus liudytoją, jis lieka posėdžių salėje, nes gali prireikti apklausti jį pakartotinai ir kad jis nebešnekėtu su neklaustais liudytojais (bet ši taisyklė nėra kategoriška, liudytojas gali būti ir išleistas). 280str. 281 str. 282 str. – anonimiškumas suteikiamas ikit. tyrimo metu. 282 str. numatyti 4 variantai kaip galima apklausti kitaip:1) sudarius akustines ir vizualines kliūtis ir kt. (2 d);2) teisėjas eina pas liudytoją jo apklausti;3) iš viso nekviečiamas liudytojas, bet jis turi būti apklausos ikit. tyrimo metu;4) galiam sudaryti garso ir vaizdo nuotolinio per davimo akustines ir vizualines kliūtis;šie anonimiškumo atvejai tinka ir nukentėjusiajam. Specifika 283 str. 3d. – jaunesnio kaip 18 m. nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nukentėjusysis skirtingai liudytojas išvejamas iš posėdžių salės, kol jis dar nepaklaustas. Nukentėjusysis iki 18m. gali būti neapklausiamas. 276 str. – anksčiau duotų parodymų perskaitymas teis. Posėdyje. 276 str. 1p. – kai kaltinamasis miręs arba yra užsienyje pagal BPK 246 str. galima skaityti ir prokuroro ir ikit. tyrimo surašytus parodymus, bet tai nebus įrodymu (neturės įrodomosios galios, bet perskaitomas tam, kad patikrinti kitus įrodymus) 276 str. 4d. Numatyta galimybė apklausti teisme asmenis, pareigūnus, kurie atliko paklausą. (policijos ir prokuroro parodymai nevertinami, nes jie prieštarauja tiesioginio įrodymo principui).276 str. 2d. – jei kažkas į procesą neatvyksta ir dėl to reikia daugiau pertraukų, tai atvykusieji gali būti apklausti. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai. 280str.Proceso dalyvių pirmiau duotų parodymų perskaitymas. 276str.Liudytojo ir nukentėjusiojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausos ypatumai. 282str.Specialisto dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme ir specialisto apklausa. 284 str. – jei specialisto išvada aiški, jis nešaukiamas į teismo posėdį. Jeigu kyla kokių tai klausimų dėl specialisto išvados, tai specialistai yra kviečiami.teismas pasiūlo specialistui paaiškinti savo išvadą ar ją papildyti. Taip pat specialistas gali būti šaukiamas (nors jis ir nėra davęs išvados) dėl t.t. klausimų teis. Posėdyje išvadai duoti. Pvz. kai iškyla t.t finansiniai klausiami. Apklausiamas taip pat kaip liudytojas. Ekspertizės skyrimas ir darymas teisme. 286str.Eksperto dalyvavimas teisme. Dalyvavimas priklauso nuo to,ar buvo ekspertizė anksčiau daryta ir kokia tos ekspertizės kokybė. Gali atsitikti taip, jog ekspertizę reikia daryti teis. posėdyje. Visi byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę patikei ekspertui raštu klausimus. Prieš tai tuos klausimus perskaito teis.posėdžio pirmininkas. Galutinai suformuluoja klausimus pats teismas. teismas gali suformuluoti ir tokius klausimus, kurių nei vienas proceso dalyvis nesiūlė. Surašoma nutartis u klausimais. Ji paskelbiama teis. Posėdyje ir įteikiama ekspertui. Galiam priimti tokią nutartį ir nedalyvaujant ekspertui, tada ji jam ekspertizės įstaigos (priklausomai nuo to, kas ekspertizę daro). Išsiunčiama. Tada daroma pertrauka. Ekspertizės rezultatas yra eksperto surašomas ekspertizės aktas (BPK 88 str – ekspertizės akto turinys). Gali būti, kad ekspertas negali atsakyti į apteiktus klausimus (pvz. atitinkama pateikta medžiaga arba klausimas suformuluoti netinkamai). Tuomet ekspertas turi surašyti aktą, kad negali pateikti išvados 286 str. 4d. – suteikiama teisė ekspertui atsakyti į klausimus, kurie jam buvo nepateikti. Ekspertas aktą arba aktą, kuriuo ekspertas negali pateikti išvados, ekspertas turi perskaityti teismo posėdyje. Bet kuriuo atveju aktas pridedamas prie bylos medžiagos. Jei aktas neišrašomas, gali būti skiriamas pakartotinė ekspertizė. Daiktinių įrodymų apžiūra.289 str. daiktai kaip įrodymai – t.y. materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamų veikų objektai…91 str.1d. visu įrodymus turi teismas tiesiogiai ištirti, o su daiktais yra šiek tiek švelnesnė taisyklė, t.y. nėra būtina visu daiktus apžiūrėti. 289 str.2d. – daiktus galiam apžiūrėti buvimo vietoje. 93 str. – daiktai, kurių saugojimas brangus, gali būti parduodami arba grąžinami savininkui. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra. Mums yra reikšmingas dokumentų turinys,bet tiriant dokumentą norint nustatyti ar tas dokumentas originalus reikia jį ir pažiūrėti. BPK labai padidino dokumentų rūšis 96 str. 290 str. yra orientuotas į klasikinį, popierinį dokumentą. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. 273 str. ir 291 str.

72

273 str. numato sąlygas, kada gali būti sutrumpintas įrodymų tyrimas:1) kai kaltinamasis nėra padaręs sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, t.y jis padaręs baudžiamąjį nusižengimą;2) kai kaltinamasis prisipažįsta kaltas dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių;3) kai kaltinamasis duoda parodymus ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, t.y. sutinka, kad būtų sutrumpintas ikit. tyrimas;4) kai sutinka, kad būtų sutrumpintas įrodymų tyrimas prokuroras ir gynėjas;Teismas sprendžia ir net jei bus visos 4 sąlygos jis gali nuspręsti, kad nebus sutrumpinto įrodymų tyrimo. Tais atvejais, kai buvo keli kaltinamieji, sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti jei tos 4 sąlygos tinka visiems kaltinamiesiems. Sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat atliekamas kaltinamojo apklausa (ji būtina), neatitinkamas kitų asmenų (liudytojų, nukentėjusių, ekspertų, specialistų) apklausos, bet perskaitomi balsu apklausos protokolai. 291 str. 2d. gali būti neskaitoma, pirmininkas tik išvardija esančius įrodymus. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju. 291str.Įrodymų tyrimo teisme pabaiga.292 str. prašymai gali būti įvairūs (galima prašyti ekspertizės, papildomai apklausti ir pan.)43. Baigiamosios kalbos. Jų samprata ir reikšmė. Baigiamųjų kalbų turinys ir tvarka. Baigiamosios kalbos yra tai, kas anksčiau buvo teisminiai ginčai. Baigiamosios kalbos – savarankiška teis. posėdžio dalis, kuriame proceso dalyviai apibendrina rezultatus, išdėsto reikalavimus, juos apibendrina, duoda siūlymus ir reiškia prieštaravimus kitiems proceso dalyviams, apibendrina įrodymų tyrimą. Baigiamosios kalbos reikalingos:1) Rungimosi p-as. Nes kiekvienas proceso dalyvis turi teisę įrodyti, kad tiesa yra jo pusėje ir siūlyti teismui išspręsti bylą jo naudai. Teismas turi būti nešališkas. Teismas nuosprendį priima pagal savo įsitikinimus. Tai yra galimybė paveikti teismo įsitikinimus.;2) Padeda susigaudyti visiems proceso dalyviams ir salėje esantiems asmenims apie galimus bylos išsprendimo variantus;3) Prokuroro kalba tarsi auklėjamasis poveikis kitiems asmenims, kad taip negalima elgtis. 293 str. 2d. išvardinta kas gali pasakyti baigiamąsias kalbas. Kalbos sakomos ta eile kaip išvardinta 293 str. 2d.293 str. 3d. kalbama apie privatų kaltinimą, kai byloje vienas asmuo kaltina kitą ir nėra prokuroro. Tuomet kalbų eiliškumą nustato teismas. 293 str. 4d. – baigiamojoje kalboje galima remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teis. posėdyje. prokuroro ir gynėjo kalba turi atitikti t.t. turinį. Būtų rimtas proceso pažeidimas, jei nors vienas dalyvis, kurie turėjo pasisakyti, negavo žodžio, buvo pamirštas teismo. Baigiamųjų kalbų trukmė negali būti ribojama. 293 str. 7d. 293 str. kalba bendrai apie visas baigiamąsias kalbas.Griežtesni reikalavimai yra prokuroro ir gynėjo kalboms. Prokuroro kalba yra svarbiausias valstybinio kaltinimo palaikymo būdas (k-joje nenumatyta). BPK 42 str. valstybinio kaltinimo samprata. Prokuroras būtinai turi kaltinimą aktą surašyti ir baigiamąją kalbą pasakyti. Jo kalba turi būti įtikinama, argumentuota. Turinys prokuroro kalbos (būtinas elementas):1) Įžanga;2)Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių išdėstymas;4) teismo ištirtų įrodymų analizė ir išvada;5) nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir siūlymas asmenį pripažinti kaltu pagal t.t.t str.6) kaltinamojo ir nekentėjusiojo charakteristikų pateikimas;7) pasiūlymai dėl bausmės;8) pasisakymai dėl civilinio ieškinio pateikimo (115 str.)2.- vieta, laikas, motyvai išdėstomi;3.– svarbiausias dalykas;5.– charakteristika reikalauja tam, kad geriau suprasti elgesio motyvus.Nagrinėjimo teisme dalyviai, sakantys baigiamąsias kalbas. 293str.2d.Prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo kalbos, jų procesinė ir psichologinė reikšmė.

73

Gynėjo kalba. atliko gynybos f-ją, t.y. būdas padėti kaltinamajam. Struktūriškai gynėjo kalba turėtų būti panaši į prokuroro kalbą, bet gynėjo pozicijos geresnės, jis gali laisviau savo kalbą formuluoti. Gynėjas labiau akcentuoja tuos dalykus, kurie palankūs ir kurie mažiau, kurie jam nepalankūs. (gynėjas dažniau istorijoje būna kaip oratorius). - Gynėjo kalbos galimi 4 variantai: (į ką gynėjas turi nukreipti savo kalbą)1) stengtis paneigti kaltinimą, visiškai įrodyti kaltinamojo nekaltumą;2) neigti kaltinimą tik it dalies, kai logiškai mąstant nekaltumo pasiekti neįmanoma;3) ginčyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumą (taip pat nesiūlyti perkvalifikuoti į sunkesnę, bet pereiti į kitą dalį ar punktą, kad atsakomybė būtų lengvesnė);4) gynėjas gali pateikti lengvinančias aplinkybes – silpniausius gynybos variantus. Gynėjo kalba sakoma po to, kai prokuroras pasakė savo kalbą. Gynėjas gali kritikuoti ką pasakė prokuroras. Tačiau tiek gynėjas, tiek prokuroras turi būti iš anksto pasirašę kalbą. Civilinio ieškovo ir atsakovo kalbos nėra tokios turiningos. Civ. Ieškovas ir atsakovas gali turėti atstovą. BPK numatyta ne tik teisė pasakyti tą vieną kalbą, bet pasakius baigiamąsias kalbas dar suteikiama teisė atsikirtimus ir pastabas pasakytoms baigiamosioms kalboms (anksčiau buvo vadinama replikomis). Atsikirtimai kalbami ta pačia eilės tvarka. Prokuroras turi turėti galimybę pasiginčyti. Tos pastabos ir atsikirtimai reikalingi tam, kad kiti proceso dalyviai pasisakytų dėl kitų proceso dalybių kalbų. Anksčiau S BK buvo sakoma, kad po vieną repliką galiam turėti. Teisminių ginčų dalyvių atsikirtimai ir pastabos.44. Kaltinamojo paskutinis žodis. Tai paskutinė kalba prieš paskelbiant nuosprendį. 294 str. nereglamentuojam kas paskutinio žodžio metu sakoma. Trukmė kalbos neribojama. Bet jei kalbama su byla nesusijusias aplinkybes, byla gali būti nutraukta. Negaliam kaltinamojo patraukti ir klausinėti. Tiek baigiamųjų kalbų, tiek paskutinio žodžio metu galiam kalbėti apie naujas aplinkybes, tuomet yra pagrindas atnaujinti įrodymų tyrimą. Seka:Parengiamoji teis. posėdžio dalis, įrodymų tyrimas, baigiamoji kalba, paskutinis žodis, nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas.Sugrįžti iš įrodymų tyrimo tiesiai į nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą, negalima. 45. Įrodymų tyrimo atnaujinimas. 300str.46. Teismo išėjimas į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio. 296str.

17 tema. Teismo nuosprendis47. Nuosprendžio, kaip teisingumo akto, samprata ir reikšmė. Tai yra dokumentas, kuriuo kaltinamasis paskelbiamas kaltu arba atleidžiamas nuo bausmės. Jei kaltas, tai nurodoma kokai bausmė. Nuosprendis – tai dalykas, dėl kurio iš viso pradėtas procesas. Tai teisingumo vykdymo aktas. Jis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas tai kad, nuosprendyje turi būti tinkamai pritaikyti visi įst., kurie turėjo būti taikomi (BK, BPK, kiti įst.). pagrįstas – jei nuosprendis priimamas išaiškinus visas aplinkybes ir pagal tas išaiškintas aplinkybes daroma išvada. Nuosprendyje negali būti pasakyta “kalta” ir taškas. Jei nuosprendis ir teisėtas, ir pagrįstas, tai turėtų būti irt teisingas. Reikšmė nuosprendžio yra ta, kad dedamas taškas tame procese (nors ir galima apskųsti). Įvykdomas nuosprendžio teisingumas. 298 str. kolegialiai nagrinėti bylą yra šiek tiek sudėtingesnės taisyklės. 299s str. Teisėjų pasitarimui vadovauja teis. posėdžio pirmininkas. Pirmas balsuoja mažiausią teisėjo stažą turintis teisėjas, o paskutinis – pirmininkas. Tas teisėjas, kuris lieka mažumoje sprendžia t.t. klausimus, surašo savo nuomonę atskirai. 301 str. 1d, 2d. Nuosprendžio teisėtumas, pagrįstumas ir motyvavimas. Nuosprendžio teisingumas. Šių sąvokų turinys. 48. Nuosprendžių rūšys. Nuosprendžių rūšys303 str. yra 3 rūšių nuosprendžiai (I instancijos teismo):1) apkaltinamasis nuosprendis (pagrindai kaltė ir bausmė);

74

2) išteisinamasis nuosprendis 303 str. 5d.;3) visi BK numatyti atleidimo nuo baudž. atsakomybės pagrindai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. 303str.Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, priėmimo pagrindai. 303str.Išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Klausimai, teismo išsprendžiami nuosprendyje. Civilinio ieškinio išsprendimas priimant nuosprendį.49. Nuosprendžio priėmimo tvarka apylinkės teisme. Nuosprendžio priėmimo tvarka apygardos teisme. Teisėjų pasitarimo slaptumas. Teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarka.299str. Atskiroji nuomonė. Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis. 301str.Nuosprendžio surašymas.302str. Nuosprendžio turinys ir forma. Forma. Turi būti surašytas aiškiai, įskaitomai,išskirtas. Struktūrinės dalys, taisyklinga kalba, negalima sutrumpint įst. pavadinimų ir pan. Turinys kiekvieno nuosprendžio turi būti:1) įžanginę dalį (304 str5p.);2) Aprašomąją dalį;3) Rezoliucinę dalį.1 ir 3 dalys mažos dalys. 1) – 297 str. nuosprendis priimamas LR vardu. (Vokietijoje – tautos vardu);2) – pati didžiausia nuosprendžio dalis 305 str., 306 str. esmė aprašomoje daly – pagrindas, kuriuo priimamas sprendimas. 306 str. sutrumpinta aprašomojo nuosprendžio dalis;3) – 3007 str. priklausomai koks nuosprendis, skiriasi ir rezoliucinė dalis. Įžanginė nuosprendžio dalis. 304str.Aprašomoji nuosprendžio dalis. 305str.Sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis. 306str.Apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalys. 307str.Nuosprendžio ir kaltinamojo akto santykis.50. Nuosprendžio paskelbimas. 308 str. teismas išeidamas priimti nuosprendžio turi pasakyti kad grįš. Visą nuosprendį turi surašyti per 7d. 310str, 309 str. prieš paleidžiant reikia patikrinti ar jos nėra kitoj byloje suimtas. Paleidimo iš suėmimo teismo posėdžių salėje pagrindai.309str. Nuosprendžio nuorašo įteikimas išteisintajam ar nuteistajam.310str.

18 tema. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme51. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata, reikšmė ir uždaviniai. Žodis apeliacija perimtas iš lotynų kalbos, žinomas daugelyje valstybių. Apeliacija reiškia kreipimąsi, bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Reikšmė:1) turi būti galimybė aptikrinti, kaip I instancijos teismas išsprendė bylą. Tai yra proceso dalyvių teisių garantija. Jei jie mano, kad jų teisės pažeistos, turi būti galimybė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą.;2) tai yra galimybė ištaisyti I instancijos teismo klaidas. Turi tt. prevencinę reikšmę (apeliacinė instancija parodo I instancijos teismo “ broką”). Tai yra atlieka t.t. I instancijos teismų priežiūrą, atlieka kontrolės f-ją. Apeliacija – tai bylos nagrinėjimas aukštesnės instancijos teisme. (kitose v-bėse vadinama I –instancijos teismais).Tai bylos dėl neįsiteisėjusių I instancijos tesimų nuosprendžių, o kasacija – dėl įsiteisėjusių. Apeliacijos tvarka bylas nagrinėja:1) apygardos teismas;2) LT apeliacinis teismas.

75

Jei buvo I instancijos nagrinėta apygardos teisme, tai apeliacine tvarka skundžiama LT apeliaciniam teismui. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme struktūra: nuosprendžio ar nutarties apskundimas ir bylų apeliacinis nagrinėjimas (apeliacinis procesas). Bausmių vykdymo sistema: 1. bausmes vykdo administraciniai organai(teismas paskelbia nuosprendį ir viskas). 2. nuosprendžius vykdo ir administraciniai ir teisminiai organai. 3. vykdo tik teismo organai (pusiau teisminis).--> iš užrašų. ? 312str./ 320str.Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka.311str.52. Nuosprendžio apskundimas. Apskųsti nuosprendį gali tik t.t. subjektai ir tik t.t. tvarka. Teisė apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka. 312 str- išvardinti asmenys, kurie turi teisę skųsti apel. tvarka. Jei vadinami apeliantais. 14 str. BPK. Apeliantu yra asmuo, kuris paduoda apel. Skundą. Jei jis turi teisę, bet ja nepasinaudoja,t.y. nepaduoda skundo, tai jis ne apeliantas. 312 str. 1d. – šie asmenys gali paduoti apel.skundus bet kokiais pagrindais ir motyvais. 312 str. 2d. – šie asmenys gali paduoti apel.skundą tik dėl išteisinimo. 312 str. 3d. – šiems asmenims galiam skųsti tik tą dalį, kurioje jie ano, kad neteisingi buvo išspręsti klausimai, susiję su civ. Ieškiniu. 312 str. 4d. – gynėjas turi suderinti skundo padavimą su ginamuoju.312 str. 5d. – kai yra tokie asmenys, gynėjas gali veikti jų naudai be tokių asmenų (nepilnamečių ir pan.) sutikimo. Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. 312str.Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. 313str.Nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka. 314str.Apeliacinio skundo padavimo pasekmės. 315str.Apeliacinio skundo turinys.Skundas būtinai paduodamas raštu. Jame nurodoma:1) apel. instancijos teismo pavadinimas, kuriam adresuota;2) byla, dėl kurios paduotas skundas;3) skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;4) nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai;5) apelianto prašymas panaikinti ar pakeisti nuosprendį ar klausimą;6) parašas.Svarbiausia dalis yra pagrindai ir motyvai.BPK numatyta galimybė apeliantui atšaukti savo skundą. Prokuroro apel. skundą gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Jei nori atšaukti gynėjas, tai jis turi suderinti su savo ginamuoju (išskyrus, kai jis psichikos ligonis). Atšaukus apel. skundą, apeliantas (kol terminas nepasibaigęs t.y. 20d.) gali vėl paduoti tą skundą. Kai gautas apel. skundas byla būna visas 20d. I instancijos teisme. 319 str. I instancijos teismas surenka skundus, atsikirtimus ir vėliausiai per 3d. išsiunčia apel instancijos teismui. Taip pat I isnt. teismas turi pasirūpinti, kad būtų praneša proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. 319 str. 2d. jei yra daug proceso dalyvių apie bylos nagrinėjimą apel. instanc. teisme galima pranešti per spaudą.318 str. galiam apskųsti I instanc. teismo nutartis. Viskas taip pat kaip ir su nuosprendžiais. 318 str. 4d. išvardintos nutartys, kurios neskundžiamos. Apeliacinio skundo atšaukimas. 316str.Pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus. 317str.Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarka. 318str.Bylos su gautu apeliaciniu skundu išsiuntimas apeliacinės instancijos teismui bei pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.319str.53. Apeliacinis procesas. Apeliacinis procesas - stadija einanti po teisminio nagrinėjimo. Apeliacinis procesas – neprivaloma baudžiamojo proceso stadija, jos gali ir nebūti.Apeliacija ( lot.k. žodis – kreipimasis, skundas). Apeliacinė stadija – stadija, kai bylos sprendžiamos pagal proceso dalyvio skundą pateiktą apeliacinės instancijos teismui. Reikšmė:3) turi būti galimybė aptikrinti, kaip I instancijos teismas išsprendė bylą. Tai yra proceso dalyvių teisių garantija. Jei jie mano, kad jų teisės pažeistos, turi būti galimybė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą.;

76

4) tai yra galimybė ištaisyti pirmos instancijos teismo klaidas. Turi tt. prevencinę reikšmę (apeliacinė instancija parodo pirmos instancijos teismo “ broką”). Tai yra atlieka tam tikrą pirmos instancijos teismų priežiūrą, atlieka kontrolės f-ją. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl neįsiteisėjusių pirmos instancijos tesimų nuosprendžių, o kasacija – dėl įsiteisėjusių. Apeliacijos tvarka bylas nagrinėja:3) apygardos teismas;4) LT apeliacinis teismas.Apeliacinės instancijos teismas gali priimti nuosprendį ar nutartį, kai apskųstas pirmos instancijos teismo nuosprendis. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Taisyklės:1) visada nagrinėja 3 teisėjų kolegija apel. bylas;2) terminą nustato I instanc. teismas. 321 str. 1d. – nurodytas 1 mėn. terminas nėra galutinis. 321 str. 2d. numatyta galimybė pasirinkti kitą dieną, o ne tą, kurią nurodė I instanc. teismas (bet ne vėliau kaip 1 mėn. ta diena turi būti)RibosApeliacija neprivalo iš naujo surašyti visą nuosprendį. Teismas nagrinėja bylą tik ta apimtimi kiek apeliantas prašo ir tik to asmens, kuris prašo atžvilgiu. Jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato BPK pažeidimų, tai gali patikrinti bylą ir tų asmenų atžvilgiu, kurie nepadarė skundo, bet jų atžvilgiu yra padaryti pažeidimai. Jeigu jau švelnina nuosprendį vieno nuteistojo atžvilgiu, ir tie pagrindai tinka kitų asmenų atžvilgiu, tai švelninama ir kitų nuteistųjų kurie nesiskundė atžvilgiu. Bloginti kitų asmenų atžvilgiu negaliam. Bloginti galima tik skundo ribose. 322 str. – privalo apel. procese dalyvauti prokuroras ir gynėjas, o kiti dalyviai turi tokią teisę, t.y. jei jiems nepranešta , tai nėra kliūtis negrinėti bylą. 323 str. parengimas nagrinėti bylą tesimo posėdyje. Nuteistojo ar išteisintojo padėties pabloginimo sąlygos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje terminai. 321str.Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą šiame posėdyje. 322str.

54. Bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimas apel. instancijos teismo posėdyje. 324 str. vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir I instancijos teismo posėdyje išskyrus kas pasakyta 324 str. I instanc. teisme yra įrodymų tyrimas, o čia nagrinėjimas. Įrodymų tyrimas tik gali būti atliekamas, gali būti ir neatliekamas. O I instancija neįsivaizduojama be įrodymų. Jei atliekamas apel. procese įrodymų tyrimas, tai pagal tas pačias taisykles kaip ir I instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio tvarka. 324str.Skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nagrinėjimo tvarka. 325str. 55. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus bylą, rūšys. Apel. instanc. teismas gali priimti nuosprendį ar nutartį, kai apskųstas I isntanc. teismo nuosprendis. 326 str. – numatyti 5 nutarties ir 3 nuosprendžių variantai. 326 str. 1d. 4p. – aki apygardos teismas išnagrinėja bylą, kurią turėjo nagrinėti apylinkės teismas, t.y. pažeistas dalykinis teismingumas.Nuosprendžių rūšys:1) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą, kai yra BK numatyti atleidimo nuo baudž. atsakomybės pagrindai;2) pakeisti nuosprendį, t.y. liks galioti I instanc. Tesimo nuosprendžio dalis, kuri nepakeista: keičiama, kai netesingas kvalifikavimas, neteisinga bausmė;3) nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį 329 str. 4) dėl nutarties visada priimamos nutartys 326 str. 5d., 326 str. 6d. – nutartys, kurias priima teismas, 331 str., 332 str. - ..turinys nuosprendžio ir nutartis. 56. Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai. 327str.57. Nuosprendžio pakeitimo pagrindai. 328str. 58. Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai. 329str.Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai kaip pagrindas nuosprendžiui panaikinti.

77

Konkretų BPK normų pažeidimą, išskyrus BPK 382 str. antroje dalyje, teismas gali pripažinti esminiu priklausomai nuo bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, įvairūs BPK pažeidimai, padaryti atliekant konkrečius tyrimo veiksmus, gali būti pripažinti neesminiais tada, kai atmetus šių veiksmų metu surinktus įrodymus, lieka pakankamai kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių nuosprendyje daromas išvadas. Tačiau, jei atmetus neteisėtai surinktus įrodymus, teismo išvados tampa nepagrįstos ar abejotinos, pažeidimai bus pripažinti esminiais.Esminiais šio Kodekso pažeidimais yra laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.(LR BPK 369 str. 3 d.):Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai pripažįstami esminiais. Ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, sprendžia teismas, tačiau įstatymų leidėjas nurodė sąrašą pažeidimų, kurie yra pripažįstami esminiais besąlygiškai. BP įstatymo pažeidimais besąlygiškai pripažįstami ESMINIAIS IR NUOSPRENDIS TURI BŪTI panaikintas, jei:1. pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją; 2. pažeista nuteistojo teisė naudotis gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jis moka, arba byla išnagrinėta nedalyvaujant vertėjui; 3. kai kaltinamajam nepareikštas kaltinimas; 4. pabaigus parengtinį tardymą kaltinamasis nesupažindintas su byla, išskyrus atvejus, kai kaltinamasis nebuvo supažindintas su visa bylos medžiaga dėl šio kodekso 226 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 3 dalies numatytų aplinkybių; 5. kaltinamasis neatiduotas teismui; 6. byla išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga; 7. byla išnagrinėta nedalyvaujant teisiamajam, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;8. bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis; 9. teisminio nagrinėjimo dalyviams nesuteiktas žodis teisminiuose ginčuose; 10. teisiamajam nesuteiktas paskutinis žodis; 11. priimant nuosprendį pažeistas svarstymo slaptumas; 12. nuosprendis nepasirašytas kurio nors teisėjų; 13. nėra byloje teisiamojo posėdžio protokolo. 59. Nuosprendžio priėmimas kelių skirtingų apeliacinio teismo sprendimų atveju. 330str.60. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio turinys. 331str./332str.Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti. 333str.Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties išsiuntimas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.334str.

19 tema. Nuosprendžio ir nutarties vykdymas61. Nuosprendžio ir nutarties vykdymo stadijos esmė ir reikšmė. Tai baudž. proceso stadija. Tai stadija, kuri yra po to, aki nuosprendis įsiteisėja, suėjus apel. apskundimo terminui, t.y suėjus 20d. ir nepaduotas apel. skundas. (Gali būti, kad priimamas naujas nuosprendis, kai panaikinamas I instanc. teismo nuosprendis). Nepainioti ….bausmės vykdymo atidėjimas yra BT dalykas. 337 str. Nuosprendžio vykdymas reikalingas tam, kad būtų realizuotas, nes kitaip proceso paskirtis nebūtų pasiekta, uždaviniai būtų neįvykdyti. Konkretūs bausmių vykdymo klausimai reglamentuoti BPK (bausmių vykdymo kodekse). Yra galimybė nuosprendžio vykdymo metu atleisti nuo bausmės atlikimo ir pan. Procesui įdomus tik:1) nuosprendžio nukreipimas vykdyti. Pareiga tenka teismui pateikti nuosprendį vykdyti. Kalbame apie apkaltinamąjį nuosprendį, nes išteisinamasis įvykdomas tuoj pat. Teismas priėmęs nuosprendį išsiunčia jo nuorašą bausmės vykdymo institucijai. Teismą kontroliuoja prokuroras 346 str.3d. taip pat prokuroras kontroliuoja ir patį bausmės vykdymo tai yra kaip bausmė vykdoma bausmė vykdymo institucijoje. 346 str. 1d. – nuosprendis privalomas visiems BK numatyta atsakomybė už trukdymą vykdyti teismo nuosprendį;

78

2) įv. klausimai, kurie gali kilti šioje stadijoje. 362 str. – yra skirtingos dalys, kurios nustato skirtingus teismus. Šiuos klausimus sprendžia teisme (arba tas kuris paskyrė bausmę arba bausmės atlikimo vietos teismas). Posėdis baigiasi nutartis priėmimui, kuri gali būti skundžiama 364 str. 62. Teismo nuosprendžio ir nutarties įsiteisėjimas. 337str.Pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas. 345str.Įsiteisėjusio nuosprendžio ir nutarties privalomumas. 346str.Nevykdytinas nuosprendis. 337str.Nuosprendžio vykdymo atidėjimas. 338str.Bausmės vykdymo atidėjimas.339str. Nedelstinas paskelbto nuosprendžio vykdymas. 340str.Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas. 347str.Teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas.345str.63. Nuosprendžio pateikimas vykdyti. 342str.Dokumentai, siunčiami nuosprendį vykdančiai įstaigai. Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais bei nuteistojo asmens turtu.343str./344str.64. Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka. 348str.Nuosprendžio vykdymo tvarka priklausomai nuo bausmės rūšies.349str.-357str.Abejonių ir neaiškumų, kylančių vykdant nuosprendį, sprendimas. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimas. 362str.Teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka. 363str.Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimo tvarka.364str.65. Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas. 365str.

20 tema. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme66. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme samprata, uždaviniai ir reikšmė. Esmė:Jei padaromos klaidos, t.y. galimybė tas klaidas ištaisyti. Taip pat realizuojamos proceso dalyvių teisės paduoti skundą. Kasacine tvarka bylas nagrinėja tik LT Aukšč. Teismas.Reikšmė: Per kasacinį procesą vienodinama teismų praktika. Paaiškinama žemesniems teismams kaip elgtis t.t. situacijoje. Nuo apel. kasacijos skiriasi tuo, kad t.y. stadija, kurioje byla nagrinėjama teisės taikymo aspektu (netiriami nauji įrodymai, t.y. fakto klausiamai kasacinėje instancijoje nesprendžiamas). Į kasaciją turi patekti tik sudėtingi BK ir BPK normų taikymo klausimai. Čia, skirtingai nuo apel. Nuosprendis jau yra įsiteisėjęs. Taip pat skirtingi terminai, skirtingi sprendimai ir kt. Per kasacinę stadiją taip pat yra vykdomas teisingumas. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme struktūra: įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas ir kasacinės bylos nagrinėjimas. ? 367str.Kasacinio proceso skirtumas nuo apeliacinio proceso. Esminis šių procesų skirtumas: pagal dabartinę kasaciją, kasacinėje instancijoje nuosprendžiai ir nutartys tikrinami tik teisės taikymo aspektu, o apeliacinėje instancijoje – nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas bei pagrįstumas.Kiti formalaus pobūdžio skirtumai:1) Apeliacinėje instancijoje tikrinami pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys, kurie dar nėra įsiteisėję, o kasacinėje instancijoje procesas vyksta tik dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių (tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų).2) Apeliacinėje instancijoje yra skundai ir procesas vyksta tik pagal apeliacinius skundus. Kasacine tvarka nagrinėjami tiek kasaciniai skundai, tiek kasaciniai teikimai, kuriuos teikia Aukščiausio teismo pirmininkas arba Aukščiausio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.3) Skirtingi apskundimo terminai ir momentas. Apeliacine tvarka paduoti skundą galima per 20 dienų nuo nuosprendžio/nutarties paskelbimo, o kasacine tvarka – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio/nutarties įsiteisėjimo.4) Skirtingi priimami sprendimai. Apeliacinėje instancijoje priimami nuosprendžiai ar nutartys, o kasacinėje instancijoje – tik nutartys.5) Skirtingi teismai. Apeliacine tvarka bylas nagrinėja apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas, o kasacine tvarka bylas nagrinėja tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas.Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka.366str.

79

67. Teisė apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka. Skundžiami nuosprendžiai ir nutartys, kurie jau yra įsiteisėję ir nesvarbu ar jie buvo apskųsti apel. tvarka.Bylos nagrinėjamos Aukšč. Teisme 366 str. 2d. 367 str. – numatyta kas gali paduoti kasacinį skunda 26 str., 367 str.– numatyti civ. ieškovas, civ. Atsakovas ir jų atstovų (jei neturi galimybės skųsti kasacine tvarka), taip pat nėra ir privataus kaltintojo. Kasacinį skundą galiam paduoti tik vieną kartą. Paduodamas raštu. reikalavimai atitinka apel. skundą, tik pasakyta kuo galiam pagrįsti kasacinį skundą 369 str., o apel. skunde nepasakyti pagrindai. 369 str. 1 ir 2 pagrindų būtinai turi nurodytas. Esminis pažeidimas bus laikomas BPK reikalavimų pažeidimai ir pažeidimai, kurie trukdo priimti teisingą sprendimą toje byloje. Turi būti nurodyti motyvai 370str. terminai 3 mėn. nuo įsiteisėjimo dienos, t.y. jei neapskundžiama pasibaigus apel. skundimo terminui, o apskundus, išsprendus bylą apel. tvarka. 374 str. galima sustabdyti nuosprendžio vykdymą. Gali būti terminas atnaujinamas. Bylą gali nagrinėti 3 teisėjai, 7 arba plenarinė sesija.Bendros taisyklės, kurios taikomos bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme:1) dalyvavimas posėdyje 375 str1d. visuomet dalyvauja prokuroras, gynėjas (bet jis dalyvauja jei kviečia nuteistasis ar išteisintasis). Tie, kurie turi teisę apduoti kasacinius skundus, jie turi teisę dalyvauti posėdyje, bet tai neprivaloma. Jei kasacinis skundas pateikiamas bloginančiais pagrindais, laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis į teismo posėdį kviečiamas šaukimu.;2) kasacijoje kalbama tik apie BT ir BPK normų taikymą, t.y ribos tik teisės taikymo aspektu, apie faktus ir nekalba. Kasacija galiam tik pagal skundus ir pagal tuso asmenis, kurie padavė tuos skundus. Griežtinti galiam tik jei to prašoma skundu. Savo iniciatyva griežtinti bausmės negalima. Kasacinis skundas, jo turinys. 368str.Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje377 str. kiekvienas teismo posėdis turi panašią tesimo struktūrą. Numatyta taisyklė:377 str. 4d. šiame procese numatyta galimybė apsvarstyti ar kasacinis skundas atitinka BPK reikalavimus – tai neprivaloma procedūra. Teismas pasitarimų kambaryje dėl to priima nutartį. Jei nusprendžia, kad skundas neatitinka BPK reikalavimų, priima nutartį palikti skundą nenagrinėti ir teismo procesą nutraukit. Čia nėra baigiamųjų kalbų, o yra teisė pasisakyti. Kalba pirmas ta, kas padavė skundą, o paskutinis – gynėjas arba neteisminis ar išteisintasis. Čia nėra įrodymų tyrimo. Kaip I instanc. ir apel. instanc. taip ir kasacinėje instanc. galima skelbti ne visą nutartį. Visai nutarčiai surašyti yra 7 ir 14 dienų. Yra galimybė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai ar Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai. 378 str. – 380str. AT turi teisę kreiptis į konstitucinį teismą 381 str. Nutartys priimamos išnagrinėjus bylą kasacinės intanc. teisme Visada priimamos nutartys. Nuosprendžių čia nėra 382 str. Skirtingai nei apeliaciniame procese, kasaciniame nėra nurodyta jokių pagrindų nutarčiai priimti. 383 str. – vienintelis pagrindas. Nutarties turinys 384 str. :1) įžanginė dalis;2) aprašomoji dalis;3) rezoliucinė dalis.386 str. Kasacinio apskundimo terminai ir tvarka. 370str./371str.Sprendimai dėl gauto kasacinio skundo. Kasacinės bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje. 373str.Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas.374str.68. Kasacinės bylos nagrinėjimas. 377str.Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą. 375str.Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos. 376str.Kasacinės bylos nagrinėjimo tvarka.377str.

80

Bylos perdavimo nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai pagrindai. 378str.Bylos nagrinėjimas išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje ir plenarinėje sesijoje. 379str.Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas. 381str.69. Išnagrinėjusio kasacinę bylą teismo nutartys. 382str.Pagrindai nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti ar pakeisti kasacinės instancijos teisme. 383str.Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys.384str.70. Kasacinės instancijos teismo nutarčių nuorašų išsiuntimas. 385str.71. Bylos nagrinėjimas, kai panaikinamas pirmos ar apeliacinės instancijos teismo sprendimai. 386str.

21 tema. Supaprastintas procesas.72. Supaprastinto proceso samprata, reikšmė, paskirtis. Supaprastinimas galimas ne visada. Galiamas tada, kai nėra abejonių dėl įrodymų, kai byla paprasta. N BPK numato 2 formas: (supaprastinto proceso):1) teismo baudž. įsakymo priėmimo procesas; kai procesas vyksta be teisimojo posėdžio.2) pagreitintas procesas. Kai yra stadijos, bet terminai pagreitinti. Supaprastinto proceso santykis su baudžiamojo proceso principais. Supaprastinto proceso požymiai.Supaprastinto proceso formos. 73. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. Samprata, tikslai ir reikšmė.

Neveikia žodinis bylos nagrinėjimas. Sprendimas priimamas nematant proceso dalyvių, o pagal bylos medžiagą. Teismo baudž. įsakymas – taip pat yra nuosprendžio BPK 41 str. Teismo baudž. įsakymas yra atskira nuosprendžio rūšis, jam taikoma atskira procedūra. Teismo baudž. įsakymas gali būti priimamas 3 atvejais:418 str.1) už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti skiriama t.t. bauda. Šiuo atveju tik lengvesnių nusikalstamų veikų atveju galiams baudž. įsakymas;2)šis procesas gali vykti tik tuo atveju, jei kaltinamasis sutinka. Prokuroras turi išsiaiškinti ar kaltinamasis sutiks, kad procesas pasibaigtų baudž. įsakymas;3) baudž. įsakymo atveju skiriama tik bauda. Turi būti nukentėjusiojo prieštaravimas tam procesui arba toks prieštaravimas turi būti atmestas. Nekentėjusiajam turi būti pranešat. Prieštaravimą nukentėjusysis gali paduoti su skundu ikit. tyrimo teisėjui. Šis procesas yra prokuroro teisė kaip jis užbaigs ikit. tyrimą. Net esant visoms 3 prielaidoms prokuroras gali nepasirinkti šio būdo ir jokie skundai dėl to negalimi. Jei prokuroras nusprendžia,kad jis nori baigti procesą tokiu būdu, jis surašo pareiškimą- jo turinys 419 str. Skirtingai negu kaltinamajam akte pareiškime turi būti nurodomas baudos dydis ir kaltinamojo nuomonė dėl to. Teismui tie siūlymai (kaip ir baigiamųjų kalbų metu) neprivalomi. Pareiškimas kartu su ikit. tyrimo medžiaga perduodamas teismui. Teismas turi apsispręsti per 7d. – 420str1d. 1) ir 2) punktu fiksuojami nutartyje.Nutraukti procesą teismas gali, kai yra aplinkybė numatytos BPK 3 str. Baudos dydį nustato teismas. Kai baudž. įsakymas surašomas. Kaltinamasis turi teisę apsigalvoti ir pareikalauti posėdžio (bylos nagrinėjimas teisme) 422str. per 14d. Įsiteisėjęs teismo baudž. įsakymas yra netenkinamas. Šioje procedūroje nėra kaltinamojo akto, o yra pareiškimas. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso sąlygos ir pagrindai. Prokuroro pareiškimo turinys. 419str.Teisėjo sprendimai. 420str.Teismo baudžiamojo įsakymo forma ir turinys. 421str.Kaltinamojo teisės į teisminį nagrinėjimą įgyvendinimas. 422str.Bylos perdavimas nagrinėti ir nagrinėjimas teisme kaltinamojo ar teisėjo iniciatyva. 423str.

81

Proceso nutraukimas.424str.74. Pagreitintas procesas. Tai procesas, kuris turi visas stadijas, bet viskas vyksta žymiai greičiau. Pagreitintas procesas gali vykti, kai yra 426 str. nurodytos sąlygos:1) kai bylos aplinkybės yra aiškios;2) kai byla teisminga apylinkės teismui (pagal dalykinį teismingumą). Dėl šios procedūros yra prokuroro rekomendacija. Jis turi apsispręsti per 5d. nuo veikos padarymo. Tada prokuroras, aki apsisprendžia rašo pareiškimą teismui. Prokuroras gali vykti į teismą vien tik su šiuo pareiškimu, jis gali neturėti jokios ikit. tyrimo medžiagos. Bet prokuroras turi pareigą užtikrinti kad kartu į teismą atvyktų visi reikalingi asmenys. Kai prokuroras atvyksta į teismą su tokiu pareiškimu, teisme vyksta posėdis. Kaltinamasis turi teisę apsispręsti ar jam reikia laiko pasirengti gynybai. Toks prašymas teismui yra privalomas.428 str. 2d. teisėjas priima 1 iš 3 sprendimų. Atmesti galima prokuroro pareiškimą, jei:1) praleistas 5d. terminas;2) jei kreipėsi ne į tą teismą.Samprata, tikslai ir reikšmė. Pagreitintas procesas – tai supaprastinta proceso forma. Jis skiriasi nuo baudžiamojo įsakymo tuo, kad pagreitintame procese nėra praleidžiama jokia proceso stadija, be to, skiriasi bausmės – pagreitintame procese gali būti skiriama bet kuri bausmė. Prokurorui leidžiama nuspręsti, kurią proceso formą pasirinkti.Pagreitinto proceso teisiniai pagrindai. 432?Prokuroro veiksmai vykdant pagreitintą procesą. 426str./429str.Prokuroro pareiškimo turinys. 427str.Teisėjo veiksmai ir sprendimai. 428str. ?Gynėjo dalyvavimas pagreitintame procese. 431str.Bylos nagrinėjimo teisme tvarka.432str.

22 tema. Privataus kaltinimo bylų procesas

75. Privataus kaltinimo bylų proceso esmė ir paskirtis. 47 str. išvardinti BK str. jei pats nukentėjusysis nori , gali būti privačiu kaltintoju ir persekioti kitą asmenį. Tačiau gali įsikišti prokuroras 409 str1d. – jei prokuroras įsikiša ypatumo nėra, ir procesas vyksta įprasta tvarka. Privataus kaltinimo bylų procesas, kai v-bės institucijos nesikiša. Kai vienas kitą kaltina vadinama priešpriešiniu skundu. Čia nėra ikit. tyrimo stadijos, nes neturi tam įgaliojimų. 413 str. taikinamasis posėdis privalomai rengiamas jei pavyksta asmenis sutaikyti, procesas nutrūksta. Jie į taikinamąjį posėdį neatvyksta skundą padavęs asmuo- procesas nutrūksta, o jei neatvyksta kaltinamasis, procesas gali vykti ir be jo. Privatus kaltintojas gauna galimybę išsakyti sprendimu, pasisakyti baigiamąsias kalbas. Iki baigiamųjų kalbų asmuo gali susitaikyti. Pasaulyje yra daug kur privatus kaltinimas, bet literatūros sako, kad šis procesas turi “numirt”, nes jis per daug sudėtingas paprastiems asmenims. Numatyta galimybė teismui įsikišti. Baudžiamojo proceso principų realizavimas privataus kaltinimo bylų procese. Privataus kaltinimo bylų santykis su viešojo kaltinimo bylomis. Perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka.409str./417str.76. Privataus kaltinimo samprata. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ir palaikyti kaltinimą teisme. 408str.Privataus kaltintojo teisinis statusas. 77. Priešpriešinio skundo nagrinėjimas. 410str.Prisijungimas prie privataus kaltinimo. 411str.Skundo ar pareiškimo dėl privataus kaltinimo turinys. 412str.

82

Taikinamasis procesas.413str. Teismo veiksmai iki teisiamojo posėdžio. 414str. Privataus kaltinimo bylos nagrinėjimas teisme. 415str.Kaltinimo atsisakymas.416str.

23 tema. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant kitas atskirų kategorijų bylas78. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso esmė. BK yra maždaug 5 veikų, už kurias atsakomybėn traukiamas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Specifika;Juridinio asmens į teisiamąjį suolą nepasodinsim, tam yra atstovas 388 str.- toks asmuo, pripažįstamas ikit. tyrimo pareigūno nutartimi. 389 str. juridiniam asmeniui taikomas spec. prievartos priemonės:1) laikinasis juridinio asmens veiklos sustabdymas;2) laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas.Skiriamas, kai veikdamas jur. Asmuo gali kliudyti procesui ar daryti pažeidimus. 1) – visai sustabdomas jur. asmens veikla;2) - t.t. jur. asmens veiklos rūšių sustabdymas arba jur.asmens padalinių apribojimas. Nutartys dėl tokių priemonių taikymo skundžiamos aukštesniajam teismui. 390str. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso teisiniai pagrindai ir tvarka. Proceso tvarka. 1. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. 2. Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, tokios veikos turi būti tiriamos kartu. Šiais atvejais proceso veiksmai atliekami ir sprendimai dėl juridinio asmens priimami vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o dėl fizinio asmens – vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis.Nuosprendžio priėmimas byloje, kurioje teisiami juridinis asmuo ir fizinis asmuo. 1. Baudžiamojoje byloje, kurioje patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami juridinis asmuo ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį. Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio asmens. 2. Nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas ir nuteistas fizinis asmuo, taip pat kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka.Nuosprendžio, kuriuo juridinio asmens veikla apribojama ar juridinis asmuo likviduojamas, vykdymas. Nuosprendis, kuriuo juridinio asmens veikla apribojama ar juridinis asmuo likviduojamas, šio Kodekso 342 straipsnyje nustatyta tvarka pateikiamas antstoliui vykdyti.Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo samprata ir teisinė padėtis.388str.Laikinųjų procesinės prievartos priemonių taikymas juridiniams asmenims.389str. Nuosprendžio priėmimas ir vykdymas.390str./391str.79. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso esmė. Priverčiamosios medicinos priemonės – gydymo bei valstybės prievartos priemonių derinys. Šias priemones gali skirti tik teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Jų taikymo tikslas - išgydyti asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės psichiatrijos įstaigose ir tuo siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo galimų pavojingų tokio asmens visuomenei veikų, tiek patį veiką padariusį asmenį nuo galimų pavojų, gresiančių neintegruotai visuomenėje asmenybei.Baudžiamąja tvarka atsako kaltinamas asmuo. Bet gali būti, kad toks asmuo serga psichine liga (nepakaltinamas)- jis atsakyti negali ir procesas tokio asmens atžvilgiu negali vykti.

83

Ribotai pakaltinami asmenys už t.t. veikas atsako. Tokia aplinkybė, kad jis nepakaltinamas gali paaiškinti proceso metu arba jam atliekant bausmę, tuomet (394 str.) taikomos numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.Byla nagrinėjama teis. posėdyje. Be to asmuo dalyvauja ir jo atstovas pagal įst. (gali būti ir gynėjas). Reikia tirti pagal įst. t.y ar tas asmuo padarė nusikalstamas veikas. Teismas priima nutartį priklausomai nuo situacijos 403 str. Jei asmuo pripažįstamas pasveikusiu, tai jis atsako bendra tvarka. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teisiniai pagrindai. Priverčiamosios medicinos priemonės asmeniui gali būti paskirtos tik esant visoms šioms sąlygoms:a) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje numatytą sudėtį;b) asmuo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti šios veikos

pavojingumo ar valdyti savo veiksmų (nepakaltinamumas), suvokti šios veikos, kvalifikuojamos kaip baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, pavojingo pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (ribotas pakaltinamumas), arba buvo pakaltinamas, tačiau po šios veikos padarymo ar bausmės paskyrimo jam sutriko psichika, dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;

c) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo pagal . šios veikos pobūdį bei savo patologinę būseną yra pavojingas visuomenei.Šias aplinkybes konstatuoja teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs surinktus byloje įrodymus, atkreipęs ypatingą dėmesį į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą bei ekspertų-psichiatrų paaiškinimus, duodamus bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad asmenimis, pavojingais visuomenei pagal jų veikų pobūdį bei jų patologinę būseną pripažintini tokie, kurie yra padarę labai sunkius, sunkius ir apysunkius arba sukėlusius sunkias pasekmes, arba susijusius su fizinio smurto, ginklų panaudojimu, arba visuotinai pavojingu būdu nusikaltimus asmenys, kurie pagal ekspertų-psichiatrų išvadas yra linkę daryti nusikalstamas veikas, yra nekritiški padarytai veikai, savo elgesiui, psichologiškai nestabilūs, kurių elgesio negalima prognozuoti ir pan.80. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimas. 406str.Įrodinėtinos aplinkybės. Aplinkybės kurios yra įrodinėjamos: 1. Ar būtent tas asmuo padarė tą veikią? 2. Kokia žala padaryta. Požymiai.3. surenkami duomenys kaip tas asmuo elgiasi, gb skiriama psichikos ekspertizė. 4. kokiomis ligomis sirgo. užrašaiIkiteisminio tyrimo tvarka ir pabaigimas.Ikiteisminio tyrimo tvarka. 1. Pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos ekspertizės leidžiama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip tik šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas. 2. Jeigu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų, ikiteisminio tyrimo pareigūnas dėl to surašo protokolą. 3. Šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais gynėjo dalyvavimas būtinas nuo nutarties skirti psichiatrijos ekspertizę priėmimo momento, jeigu jis anksčiau nedalyvavo byloje bendrais pagrindais.Ikiteisminio tyrimo pabaiga. 1. Kai ikiteisminis tyrimas baigtas šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras priima vieną iš šių nutarimų: 1) nutraukti bylą šio Kodekso 3 straipsnyje numatytais atvejais, – jei nustatomos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas; 2) perduoti bylą teismui, – jei nustatoma, kad yra pagrindas asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. 2. Jeigu asmens psichika yra sutrikusi ir byla buvo nutraukta šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas prokuroro prašymu gali atiduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ir kartu tokiam sutrikusios psichikos asmeniui gali būti paskirtas medicininis stebėjimas.Nutarimas perduoti bylą teismui.

81. Teisėjo veiksmai teisiamajam posėdžiui parengti, nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos. Bylos išsprendimas teisme. Teismo nutarčių rūšys. Teismo nutarčių apskundimas.Nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos. 1. Bylos, kuri gauta šio Kodekso 398 straipsnyje nustatyta tvarka, nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. 2. Teisiamajame posėdyje turi

84

būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.Bylos išsprendimas teisme. 1. Teismas bylą išsprendžia nutartimi. Ji priimama pasitarimų kambaryje. 2. Priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.Teismo nutartys. 1. Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, gali taikyti vieną iš šių priverčiamųjų medicinos priemonių: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą.

82. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, pakeitimas ar panaikinimas. 405str.Proceso atnaujinimas asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė.

1. Jeigu asmenį, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gydytojų komisija pripažįsta pasveikusiu, teismas šio Kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ir nusprendžia, ar bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti ar perduoti į teismą bendra tvarka, ar pasiųsti asmenį toliau atlikti bausmę. 2. Sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės atlikimo laiką.

83. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant esmė ir uždaviniai. Tai gali vykti, kai kaltinamasis yra užsienyje ir vengia atvykti į teismo posėdį. Gynėjas šitoj procedūroje yra tarsi kaltinamasis. Po kaltinamojo akto perskaitymo, gynėjas įgauna teisę pareikšti dėl jo nuomonę. Taip pat jis pasako baigiamąją kalbą. Proceso procedūra ta pati, nuosprendžiai tie patys. 438 str. – termino praleidimas nėra kliūtis

85

skundui paduoti, apel. procesas vis tiek turi vykti. Apel. instanc. teismas patikrina I instanc. įrodymų tyrimo veiksnius. Baudžiamojo proceso principų realizavimas nagrinėjant bylą be kaltinamojo.

84. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant pagrindai. 433str.Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas. 435str.Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka, ypatumai ir nuosprendžio apskundimas.436str./438str.

24 tema. Baudžiamųjų bylų atnaujinimas85. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo instituto samprata ir uždaviniai. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo formos.

Yra 3 variantai:1) atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;2) atnaujinimas dėl netinkamo pritaikymo įst. žmogaus teisių;3) atnaujinimas dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo.1) – tradicinis atnaujinimas, t.y. kai paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos anksčiau. 444str. pirmas 3 aplinkybės siejamos su įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu (kai tai pasakyta nuosprendžiu), o 4 aplinkybė – tai yra kitokios aplinkybės, reikšmingi faktai). Atnaujinimas galiams per1m. nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo. Jei yra tokios aplinkybės asmenys turi kreiptis į prokurorą. Tie, asmenys turi rašyti pareiškimą prokurorui. Prokuroras išvadą pateikia Aukš. Teismui 449str. procesas vyksta bendra tvarka. 2) – kai išnagrinėjant bylą baudž. Įst buvo pritaikytas kaltinamojo naudai ir buvo priimtas neteisingas sprendimas (o 1) atnaujinimas galimas ir kaltinamojo nenaudai, o 2) negalimas). 451 str. – žinoti, 455 str. 3) – kai Europos žm. Teisių teismas nustato, kad LT nagrinėjant bylą buvo pažeista Europos žm. Teisių konvencija. 456 str.. – Strasbūro teismo konstatuoti sprendimai turi būti ne bet kokie kai kelia abejonių dėl asmens nuteisimo ir jei teisėjo įtakos nuosprendžiui. Prašymų teikimu Aukšt. Teismui ne vėliau kaip per 6 mėn. (nuo Europos žm. Teisių teismo priimto sprendimo). 7 nutartis įsidėmėti. 86. Baudžiamųjų bylų atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 444str. Naujai paaiškėjusių aplinkybių samprata. 444str. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių terminai. 445str.Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžia. 446str.Prokuroro veiksmai ir sprendimai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes. 447str.Baudžiamųjų bylų atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka. 448str.Teismo nutartys dėl prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti.449str.87. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai ir tvarka. 451str.Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys.454str.88. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos žmogaus teisų teismo sprendimo pagrindai ir tvarka. 456str./457str.Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys.460str,/461str.

86

S P E C I A L I O J I D A L I S

11 tema. Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos. 1. Ikiteisminio tyrimo samprata ir uždaviniai. Bendrųjų ikiteisminio tyrimo nuostatų samprata ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų įgyvendinimas ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminio tyrimo aktyvumas, nešališkumas ir išsamumas. Ikiteisminio tyrimo vieta. Atskirieji pavedimai. Ikiteisminio tyrimo terminai. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas.2. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai ikiteisminiame tyrime.3. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Viešojo, privataus – viešojo kaltinimo ir privataus kaltinimo proceso pradėjimo pagrindai, sąlygos ir tvarka.4. Aplinkybės, darančios ikiteisminį tyrimą negalimą. Bendra jų charakteristika. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Jo apskundimo tvarka.5. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, pradedant tyrimą.

12 tema. Ikiteisminio tyrimo veiksmai.6. Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata. Ikiteisminio tyrimo veiksmų sistema. Pagrindinės ikiteisminio tyrimo veiksmų klasifikacijos ir jų reikšmė. Procesinės prievartos elementai atliekant tyrimo veiksmus. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas. Mokslo ir technikos priemonių naudojimas atliekant tyrimo veiksmus. Specialisto dalyvavimas ikiteisminiame tyrime. Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Proceso veiksmų su nukentėjusiaisiais ar liudytojais, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai.7. Atskiri ikiteisminio tyrimo veiksmai. 8. Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Šaukimo į apklausą tvarka. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. Mažamečio ir nepilnamečio liudytojo bei nukentėjusiojo apklausos ypatumai. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Pranešimas apie įtarimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa.9. Akistata. Akistatos samprata, tikslas ir suvedimo akistaton tvarka. 10. Parodymas atpažinti. Parodymo atpažinti rūšys. Asmens parodymo atpažinti tvarka. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarka. Parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų. 11. Parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje tikslai, darymo sąlygos ir tvarka. 12. Eksperimentas. Eksperimento samprata, tikslas, jo pažintinė esmė. Eksperimento darymo pagrindai, sąlygos ir tvarka. 13. Objektų tyrimas ir apžiūra. Samprata bei veiksmų tikslai. Objektų tyrimo ir apžiūros rūšys. Tam tikrų objektų tyrimo ypatumai. Asmens apžiūra. Objektų tyrimo ir apžiūros tvarka. 14. Ekspertizės samprata. Ekspertizės klasifikacijos, jų reikšmė. Papildoma ir pakartotinė ekspertizė. Komisijinė ir kompleksinė ekspertizė. Ekspertizės skyrimo pagrindai bei procesinė tvarka. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas.15. Krata ir poėmis. Kratos ir poėmio rūšys bei tikslai. Kratos ir poėmio santykis. Kratos ir poėmio tvarka. Kratos ir poėmio diplomatinių atstovybių patalpose sąlygos. Asmens kratos ypatumai. Pašto siuntų poėmis.16. Prokuroro susipažinimas su informacija. Samprata, taikymo tikslas bei tvarka. Prokuroro susipažinimo su informacija ir poėmio santykis.17. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas. Reglamentavimo kriterijai. Taikymo pagrindai bei tvarka. 18. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Jų atlikimo tikslai ir tvarka.19. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Reglamentavimo kriterijai. Taikymo tikslai, pagrindai bei sąlygos (tvarka). 20. Slaptas sekimas. Taikymo tikslai, pagrindai bei sąlygos (tvarka). 21. Slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų santykis su operatyviniais veiksmais. 22. Pranešimas asmeniui apie jam taikytas priemones.

87

13 tema. Ikiteisminio tyrimo baigimas.23. Ikiteisminio tyrimo baigimo samprata ir formos.24. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Privalomi ir diskreciniai tyrimo nutraukimo pagrindai ir tvarka. Nutarimo (nutarties) nutraukti ikiteisminį tyrimą forma ir turinys. Įtariamojo ir nukentėjusiojo teisės nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Nutarimo nutraukti tyrimą apskundimas. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo sąlygos ir tvarka.25. Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu. Ikiteisminio tyrimo pabaigos kaltinamojo akto surašymu pagrindai ir tvarka. Proceso dalyvių veiksmai baigiant tyrimą kaltinamojo akto surašymu. Kaltinamasis aktas, jo samprata ir reikšmė. Kaltinamojo akto forma ir turinys. Kaltinamojo akto perdavimas teismui.

14 tema. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme. Bylos parengimas nagrinėti teisme.26. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme samprata. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme struktūra: bylos parengimas nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimas teisme. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšmė ir ryšys su kitomis proceso stadijomis.27. Teismingumo samprata ir rūšys. Dalykinis (rūšinis) teismingumas. Teritorinis teismingumas. Personalinis teismingumas. Teismingumo taisyklių reikšmė. Teismingumo nustatymas kelių nusikalstamų veikų padarymo atvejais. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam. Teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas.28. Pagal įstatymą sudaromo teismo principas. Teismo sudėtis. Teisiamojo posėdžio pirmininkas, jo įgaliojimai. Teisiamojo posėdžio sekretorius.29. Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme esmė ir reikšmė. Bylos parengimo nagrinėti teisme procesinė tvarka. Teisėjų paskyrimas nagrinėti bylą. Susipažinimo su byla tvarka. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai.30. Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme metu priimamos nutartys. 31. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti. Klausimai, išsprendžiami perduodant bylą nagrinėti teisme. Proceso dalyvių šaukimas į teismą. Proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymų nagrinėjimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. 32. Bylos perdavimas pagal teismingumą. Bylos išskyrimo pagrindai. Bylos perdavimo prokurorui pagrindai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindai. 33. Bylos nutraukimo pagrindai ir tvarka.

15 tema. Bendrosios nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuostatos34. Teisminio nagrinėjimo stadijos samprata, reikšmė ir uždaviniai. Teisminis nagrinėjimas baudžiamojo proceso stadijų sistemoje. Baudžiamojo proceso principų įgyvendinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje.35. Bendrųjų teisminio nagrinėjimo nuostatų samprata ir reikšmė. Vadovavimas nagrinėjimui teisme. Teisiamojo posėdžio pirmininkas, jo įgaliojimai. Teisiamojo posėdžio sekretorius. Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė ir rungimosi principas nagrinėjant bylą teisme. Teismo sudėties nekeičiamumas. Atsarginis teisėjas. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. Išimtys iš šios taisyklės. Nepertraukiamas bylos nagrinėjimas. Išimtys iš šios taisyklės.36. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, jo teisės ir pareigos. Nepilnamečio kaltinamojo ir jo įstatyminių atstovų dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Prokuroro, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, vertėjo, eksperto ir specialisto dalyvavimas teisiamajame posėdyje, jų teisės ir pareigos. Teisminio nagrinėjimo dalyvių neatvykimo į teisiamąjį posėdį pasekmės.37. Bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinimo pakeitimas teisme. 38. Nutartys, priimamos teisiamajame posėdyje. Jų rūšys ir priėmimo tvarka. Bylos nagrinėjimo atidėjimas. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ar perdavimas prokurorui. Baudžiamosios bylos nutraukimas nuosprendžiu teisiamajame posėdyje.39. Teisiamojo posėdžio tvarka. Priemonės, taikomos teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjams. Techninių priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka. Teisiamojo posėdžio fiksavimas. Teisiamojo posėdžio protokolas, jo forma ir turinys. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir jų išnagrinėjimas teisme.

16 tema. Bylos nagrinėjimas teisme40. Teisminio nagrinėjimo procedūra. Teisminio nagrinėjimo struktūra.

88

41. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis, jos reikšmė. Teisiamojo posėdžio pradžia. Procedūriniai veiksmai, jų atlikimo tvarka. Klausimai, sprendžiami šioje teisiamojo posėdžio dalyje.42. Įrodymų tyrimas. Samprata ir reikšmė. Įrodymų tyrimo pradžia. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas. Teismo teisė atlikti bet kokį proceso vaiksmą. Prokuroro teisė pateikti papildomus įrodymus. Kaltinamojo apklausa. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai. Proceso dalyvių pirmiau duotų parodymų perskaitymas. Liudytojo ir nukentėjusiojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausos ypatumai. Specialisto dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme ir specialisto apklausa. Ekspertizės skyrimas ir darymas teisme. Eksperto dalyvavimas teisme. Daiktinių įrodymų apžiūra. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga.43. Baigiamosios kalbos. Jų samprata ir reikšmė. Baigiamųjų kalbų turinys ir tvarka. Nagrinėjimo teisme dalyviai, sakantys baigiamąsias kalbas. Prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo kalbos, jų procesinė ir psichologinė reikšmė. Teisminių ginčų dalyvių atsikirtimai ir pastabos.44. Kaltinamojo paskutinis žodis. 45. Įrodymų tyrimo atnaujinimas. 46. Teismo išėjimas į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio.

17 tema. Teismo nuosprendis47. Nuosprendžio, kaip teisingumo akto, samprata ir reikšmė. Nuosprendžio teisėtumas, pagrįstumas ir motyvavimas. Nuosprendžio teisingumas. Šių sąvokų turinys. 48. Nuosprendžių rūšys. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, priėmimo pagrindai. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Klausimai, teismo išsprendžiami nuosprendyje. Civilinio ieškinio išsprendimas priimant nuosprendį.49. Nuosprendžio priėmimo tvarka apylinkės teisme. Nuosprendžio priėmimo tvarka apygardos teisme. Teisėjų pasitarimo slaptumas. Teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarka. Atskiroji nuomonė. Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis. Nuosprendžio surašymas. Nuosprendžio turinys ir forma. Įžanginė nuosprendžio dalis. Aprašomoji nuosprendžio dalis. Sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis. Apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalys. Nuosprendžio ir kaltinamojo akto santykis.50. Nuosprendžio paskelbimas. Paleidimo iš suėmimo teismo posėdžių salėje pagrindai. Nuosprendžio nuorašo įteikimas išteisintajam ar nuteistajam.

18 tema. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme51. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata, reikšmė ir uždaviniai. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme struktūra: nuosprendžio ar nutarties apskundimas ir bylų apeliacinis nagrinėjimas (apeliacinis procesas). Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka.52. Nuosprendžio apskundimas. Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka. Apeliacinio skundo padavimo pasekmės. Apeliacinio skundo turinys. Apeliacinio skundo atšaukimas. Pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarka. Bylos su gautu apeliaciniu skundu išsiuntimas apeliacinės instancijos teismui bei pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.53. Apeliacinis procesas. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Nuteistojo ar išteisintojo padėties pabloginimo sąlygos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje terminai. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą šiame posėdyje. 54. Bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio tvarka. Skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nagrinėjimo tvarka. 55. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus bylą, rūšys.56. Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai. 57. Nuosprendžio pakeitimo pagrindai. 58. Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai kaip pagrindas nuosprendžiui panaikinti.59. Nuosprendžio priėmimas kelių skirtingų apeliacinio teismo sprendimų atveju.

89

60. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio turinys. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties išsiuntimas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.

19 tema. Nuosprendžio ir nutarties vykdymas61. Nuosprendžio ir nutarties vykdymo stadijos esmė ir reikšmė. 62. Teismo nuosprendžio ir nutarties įsiteisėjimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas. Įsiteisėjusio nuosprendžio ir nutarties privalomumas. Nevykdytinas nuosprendis. Nuosprendžio vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymo atidėjimas. Nedelstinas paskelbto nuosprendžio vykdymas. Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas. Teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas.63. Nuosprendžio pateikimas vykdyti. Dokumentai, siunčiami nuosprendį vykdančiai įstaigai. Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais bei nuteistojo asmens turtu.64. Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka. Nuosprendžio vykdymo tvarka priklausomai nuo bausmės rūšies. Abejonių ir neaiškumų, kylančių vykdant nuosprendį, sprendimas. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimas. Teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka. Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimo tvarka.65. Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas.

20 tema. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme66. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme samprata, uždaviniai ir reikšmė. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme struktūra: įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas ir kasacinės bylos nagrinėjimas. Kasacinio proceso skirtumas nuo apeliacinio proceso. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka.67. Teisė apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka. Kasacinis skundas, jo turinys. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai. Kasacinio apskundimo terminai ir tvarka. Sprendimai dėl gauto kasacinio skundo. Kasacinės bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje. Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas.68. Kasacinės bylos nagrinėjimas. Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos. Kasacinės bylos nagrinėjimo tvarka. Bylos perdavimo nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai pagrindai. Bylos nagrinėjimas išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje ir plenarinėje sesijoje. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas. 69. Išnagrinėjusio kasacinę bylą teismo nutartys. Pagrindai nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti ar pakeisti kasacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys.70. Kasacinės instancijos teismo nutarčių nuorašų išsiuntimas.71. Bylos nagrinėjimas, kai panaikinamas pirmos ar apeliacinės instancijos teismo sprendimai.

21 tema. Supaprastintas procesas.72. Supaprastinto proceso samprata, reikšmė, paskirtis. Supaprastinto proceso santykis su baudžiamojo proceso principais. Supaprastinto proceso požymiai. Supaprastinto proceso formos. 73. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. Samprata, tikslai ir reikšmė. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso sąlygos ir pagrindai. Prokuroro pareiškimo turinys. Teisėjo sprendimai. Teismo baudžiamojo įsakymo forma ir turinys. Kaltinamojo teisės į teisminį nagrinėjimą įgyvendinimas. Bylos perdavimas nagrinėti ir nagrinėjimas teisme kaltinamojo ar teisėjo iniciatyva. Proceso nutraukimas.74. Pagreitintas procesas. Samprata, tikslai ir reikšmė. Pagreitinto proceso teisiniai pagrindai. Prokuroro veiksmai vykdant pagreitintą procesą. Prokuroro pareiškimo turinys. Teisėjo veiksmai ir sprendimai. Gynėjo dalyvavimas pagreitintame procese. Bylos nagrinėjimo teisme tvarka.

22 tema. Privataus kaltinimo bylų procesas

75. Privataus kaltinimo bylų proceso esmė ir paskirtis. Baudžiamojo proceso principų realizavimas privataus kaltinimo bylų procese. Privataus kaltinimo bylų santykis su viešojo kaltinimo bylomis. Perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą ir atvirkščiai, tvarka.

90

76. Privataus kaltinimo samprata. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ir palaikyti kaltinimą teisme. Privataus kaltintojo teisinis statusas. 77. Priešpriešinio skundo nagrinėjimas. Prisijungimas prie privataus kaltinimo. Skundo ar pareiškimo dėl privataus kaltinimo turinys. Taikinamasis procesas. Teismo veiksmai iki teisiamojo posėdžio. Privataus kaltinimo bylos nagrinėjimas teisme. Kaltinimo atsisakymas.

23 tema. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant kitas atskirų kategorijų bylas78. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso esmė. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso teisiniai pagrindai ir tvarka. Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo samprata ir teisinė padėtis. Laikinųjų procesinės prievartos priemonių taikymas juridiniams asmenims. Nuosprendžio priėmimas ir vykdymas.79. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso esmė. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teisiniai pagrindai. 80. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimas. Įrodinėtinos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo tvarka ir pabaigimas. Nutarimas perduoti bylą teismui.81. Teisėjo veiksmai teisiamajam posėdžiui parengti, nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos. Bylos išsprendimas teisme. Teismo nutarčių rūšys. Teismo nutarčių apskundimas.82. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, pakeitimas ar panaikinimas. Proceso atnaujinimas asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė.83. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant esmė ir uždaviniai. Baudžiamojo proceso principų realizavimas nagrinėjant bylą be kaltinamojo.84. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant pagrindai. Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas. Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka, ypatumai ir nuosprendžio apskundimas.

24 tema. Baudžiamųjų bylų atnaujinimas

85. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo instituto samprata ir uždaviniai. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo formos.86. Baudžiamųjų bylų atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai paaiškėjusių aplinkybių samprata. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių terminai. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžia. Prokuroro veiksmai ir sprendimai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka. Teismo nutartys dėl prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti.87. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai ir tvarka. Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys.88. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos žmogaus teisų teismo sprendimo pagrindai ir tvarka. Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys.

91