PAGE 2
ADMINISTRACINIO PROCESO TEISS KONSPEKTAS1TEMA.ADMINISTRACINIO
PROCESO SAMPRATA1.TEMOS KLAUSIMAI: Administracinio proceso samprat
vairov Lietuvos teiss doktrinoje: siauroji ir plaioji
administracinio proceso samprata. Administracinio proceso santykis
su kitais teisiniais procesais. Administracinio proceso rys.
Administracin procedra, administracin jurisdikcija ir administracin
justicija. Administracins teisenos samprata. Administracinio
proceso ir administracins teisenos santykis.
Administracinio proceso teiss altiniai.
Administracinio proceso samprata
Procesas yra smoning ar nesmoning nuosekli veiksm ar vyki,
kuriais siekiama tam tikro rezultato arba kurie neivengiamai j
sukels, visuma.
Teisinis procesas tam tikra kompetentingo subjekto veiklos
teisin forma, kuria yra inagrinjamas ir isprendiamas konkretus
teisinis klausimas.
Teisinio proceso bruoai:
tai smoninga ir tikslinga veikla;
pasireikianti teiss norm taikymu;
kurios metu vieosios valdios subjektai gyvendina valdios
galiojimus;
Veikla skirta pasiekti konkret teisin rezultat: isprsti konkrei
individuali byl ar klausim, kuri isprendimas sukelia teisinius
padarinius;
Kurios pradia, tarpins stadijos, pabaiga fiksuojami oficialiuose
procesiniuose dokumentuose;
Reglamentuota procesinmis teiss normomis;
Kurios metu kyla procesiniai, teisiniai santykiai. (Doc. Dr. S.
edbaras)
Administracinio proceso samprat vairov Lietuvos teiss
doktrinoje: siauroji ir plaioji administracinio proceso
samprata
a) Administracinis procesas sietinas tik su teisiniu gino
isprendimu.
b) Administracinis procesas - tai kompeteting valstybs
institucij, staig, pareign ar valstybs tarnautoj, turini valdios
galiojimus, veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine
forma, skirta sprsti vieojo administravimo srityje kylantiems
klausimams, kurios metu taikomos teiss normos arba kitaip
utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims
konkreius teisinius padarinius.
Administracinio proceso rys:
1. Bendrasis valstybinio valdymo (vieojo administravimo)
gyvendinimo procesas (administracin procedra);
2. Tarnybini nuobaud taikymo procesas;
3. Administracins prievartos priemoni taikymo procesas;
4. Valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo
patikrinimo procesas (administracin justicija).
Administracinio proceso kategorijos: Administracin procedra;
Administracin jurisdikcija;
Administracin justicija;Administracins teisenos samprata ir
santykis su administraciniu procesu:
Administracinis procesas ir administracin teisena santykiauja
kaip visuma ir dalis. Teisena yra proceso dalis, o procesas teisen
visuma. Kiekvienoje administracinio proceso dalyje galima iskirti
kelet teisen[1]
[1] irti: edbaras S. Administracinio proceso teisinio
reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija.
Vilnius, Justitia, P. 76-83.Pauait-Kulvinskien J. Administracin
justicija. Teorija ir praktika. Vilnius, Justitia 2005. P
39-42.
Administracinio proceso teiss altiniai:
Konstitucija;
Lietuvos Respublikos Konstituciniai statymai;
statymai;
Postatyminiai teiss aktai;
Tarptautins teiss normos;
Europos Sjungos teis;
Konstitucinio Teismo aktai;
Teism praktika;
Teisiniai paproiai;
Teiss doktrina.
2.TEMA. NORMINI ADMINISTRACINI TEISS AKT LEIDYBA
TEMOS KLAUSIMAI:
1. Administracinio teiss akto samprata, rys ir paskirtis.
2. Norminio administracinio teiss akto samprata ir
paskirtis.
3. Administracinio teiss taikymo akto (individualaus teiss akto)
ir administracini sutari samprata.
4. Teiss aktai, reglamentuojantys normini administracini teiss
akt leidyb.
5. Normini administracini teiss akt primimo tvarka.
6. Administracins sutartys
Administracinio teiss akto samprata, rys ir paskirtis.
Administraciniai teiss aktai tai ypatinga postatymini, oficiali
teiss akt ris, kuriuos priima vykdomosios valdios subjektai
vykdomosios - tvarkomosios veiklos procese, kurie forminti teiss
norm nustatyta tvarka, pasiymi vienaaliku valdingu valios ireikimu
ir sukelia teisines pasekmes.
Administracini teiss akt rys:
Administraciniai teiss aktai skirstomi pagal:
teisin turin;
administracin teiss akt primusius subjektus;
form;
funkcin paskirt;
valdios subjekto galiojim apimt ir teisin savarankikum;
administracini akt sudtingumo laipsn;
pagal tai, kada administracinis teiss aktas pradeda galioti;
priklausomai nuo primimo tvarkos;
primimo tvark.
Norminis administracinis teiss aktas.
Nustato, pakeiia arba panaikina (ataukia) teiss normas, t. y.
nustato bendras taisykles, neturinias konkretaus adresato,
nenukreiptas konkrei asmen atvilgiu, jie yra skirti nuolatiniam
taikymui (nra vienkartinio pobdio) tiems atvejams, kurie numatyti j
hipotezse.
Administracinio teiss taikymo aktas (individualus t. a.) tai kai
administracins teiss normos pritaikomos konkreioje situacijoje ir
(arba) konkreiam asmeniui.
Administracin sutartis tai abipusis valstybs valdymo institucij
ar institucijos ir fizinio ar juridinio asmens susitarimas.Teiss
aktai, reglamentuojantys normini administracini teiss akt
leidyb:
Lietuvos Respublikos Konstitucija (67-72 straipsniai),
Lietuvos Respublikos Seimo statutas,
Lietuvos Respublikos Prezidento statymas (17 straipsnis),
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo
tvarkos statymas,
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir
sigaliojimo tvarkos statymas,
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registro
statymas,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas, patvirtintas
jos paios 1994m. rugpjio 11 d. nutarimu Nr. 728 (nauja redakcija
idstyta Vyriausybs 2003 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 313),
statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos, patvirtintos
teisingumo ministro 1998 m. rugpjio 17 d. sakymu Nr.104 ir kiti
teiss aktai.
Normini administracini teiss akt primimo tvarka:
1. TEISS AKTO PASKIRTIES IR JO RENGIMO UDUOTIES NUSTATYMAS;
2. RENGJO NUSTATYMAS (PARINKIMAS);
3. TEISS AKTO TEKSTO PARENGIMAS;
4. TEISS AKTO DERINIMAS IR APROBAVIMAS.3TEMA. BENDRASIS
VALSTYBINIO VALDYMO GYVENDINIMO PROCESAS
TEMOS KLAUSIMAI:
Bendrojo valstybinio valdymo proceso samprata ir vidin
struktra.
Teiss taikymo samprata ir rys. Teiss taikymo valstybiniame
valdyme formos.
Administracins diskrecijos samprata ir paskirtis.
Administracin procedra ir jos gyvendinimo tvarka.
Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieiros ir
kontrols gyvendinimo procesas.
Teistumo utikrinimo valstybiname valdyme bdai.
Licencijavimo samprata. Licencijavim reglamentuojantys teiss
aktai ir j charakteristika.
Registravimo procedrin teisena. Registr rys. Lietuvos
Respublikos valstybs registr statymas ir jo charakteristika.
Valstybinis valdymas tai savarankika organizacin teisin valstybs
veiklos sritis, kurios paskirtis organizuoti valstybs vykdomj
valdi, institucij sisteming veikl.
Valstybinio valdymo gyvendinimo procesas:
licencij idavimo procesas;
valdymo srities teiss akt leidybos procesas normini akt leidyba,
teiss taikymo akt primimas;
valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros
procesas;
teisin reikm turini fakt registravimo procesas.
Teiss taikymo samprata ir rys. Teiss taikymo valstybiniame
valdymo formos.
Teiss taikymas tai praktin tam tikr galiot subjekt veikla, kai
teisikai vertinama individuali gyvenimo situacija ir nustatomos
teiss subjekt teiss ir pareigos.
Teiss taikymo valstybiniame valdyme formos: 1. Operatyvin
vykdomoji
2. Jurisdikcin
Administracins diskrecija. Terminas diskrecija (lot. discretio,
pranc. discretion) tarptautini odi odyne apibdinamas kaip veiksm
laisv, nuoira.
Diskrecin valdia - tai valstybs institucijoms ir j tarnautojams
suteikta teis tam tikrose situacijose savo nuoira veikti ar
susilaikyti nuo tam tikr veiksm.
Administracin procedra tai vieojo administravimo subjekto
atliekami privalomi veiksmai nagrinjant asmens skund ar praneim
apie vieojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar
administraciniais sprendimais galimai padaryt asmens, nurodyto
skunde ar praneime, teisi ir teist interes paeidim ir priimant dl
to administracins procedros sprendim.
Administracins procedros dalyviai;
Pagrindas pradti administracin procedr;
Administracins procedros pradjimas;
Skundo primimas ir nagrinjimas;
Pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo nualinimas;
Administracins procedros sustabdymas;
Apklausa;
Administracins procedros sprendimo primimas;
Klaid itaisymo procedra;
Administracins procedros apskundimas.
(Vieojo administravimo statymo, treiasis skirsnis, 19 35
str.)Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieiros ir
kontrols gyvendinimo procesas.
Viena i pagrindini valstybinio valdymo gyvendinimo slyg yra
teistumo utikrinimas.
Tai bendras statym privalomumas visiems be iimties pilieiams,
staigoms, organizacijoms, pareignams.
Teistumo utikrinimo valstybiname valdyme bdai.
Kontrol;
Prieira;
Teismo kontrolin veikla;
Nagrinjant asmen praymus, pasilymus, skundus (administracin
procedra)
Licencijavimo samprata. Licencijavim reglamentuojantys teiss
aktai ir j charakteristika.Licencija tai dokumentas, iduotas jame
nurodytam licencijos turtojui statyme nustatytai licencinei veiklai
vykdyti pagal ios veiklos reikalavimus (CK 2.78, 2.79 str.)
Teiss aktai, reglamentuojantys licencijavim:
LR Civilinis kodeksas;
Atskirus licencins veiklos sritis reglamentuoja atitinkami
statymai ir LR Vyriausybs nutarimai;
Licencins veiklos tvark nustato LR Vyriausybs patvirtintos
licencijavimo taisykls ir atitinkam ministerij priimti sakymai.
Licencijavimo proceso etapai:
paraikos padavimo, kurioje yra privalomi duomenys apie numatomos
veiklos r, tame tarpe juridinio asmens atributai, laikotarpis ir
licencijos galiojimo teritorija;
licencijins rinkliavos moka (mokestis u licencijos idavim).
pateikt dokument vertinimas ir ekspertiz, kuri atlieka atitinkam
institucij specialistai ir darbuotojai;
galiotojo organo sprendimas iduoti licencij arba atsisakyti
iduoti licencij; sprendimo apskundimas teisme;
licencijos slyg teisingo vykdymo kontrols.Registravimo procedrin
teisena. Registr rys. Lietuvos Respublikos valstybs registr
statymas ir jo charakteristika.
Registravimas tai duomen formavimui, kompiuteriniam j kaupimui
ir teikimui sukurtas specializuotas procedr rinkinys, kuriame
derinamas techninis duomen apdorojimas ir teisiniai duomen tvarkymo
aspektai.
Registr rys:
Valstybs registrai;
inybiniai registrai.
Registrus tvarkanios institucijos:
Vadovaujanios registro tvarkymo staigos;
Registro tvarkymo staigos.
Valstybs registr statymas:
Nustato valstybs registr (kadastr) steigim, tvarkym,
reorganizavim, likvidavim, valstybs registr sistem ir bendruosius
valstybs registr sveikos principus; vadovaujanij valstybs registr
tvarkymo staig, valstybs registr tvarkymo staig, valstybs registr
prieiros institucij, valstybs registr tvarkytoj, valstybs registr
duomen teikj ir gavj teises ir pareigas[1]. [1] Lietuvos
Respublikos valstybs registr statymas//Valstybs
inios.1996.Nr.86-2043;
4TEMA. Administracins prievartos priemoni taikymo procesas
TEMOS KLAUSIMAI:
Administracin teisin prievarta: samprata ir paskirtis.
Administracins teisins prievartos rys, j esm ir tarpusavio
sveika.
Administracins prievartos taikymo proceso rys.
Prevencini (spjamj) administracins prievartos priemoni taikymo
pagrindai ir tvarka.
Kardomosios ir administracinio proceso utikrinimo priemons.
Administracins atsakomybs taikymas pareignams.
Administracin teisin prievartos samprata ir paskirtis.
Administracin prievarta - tai savarankika valstybs teisins
prievartos ris, kuri sudaro administracins teiss normomis
nustatytos tam tikros teisinio, psichinio, fizinio, turtinio ar
organizacinio poveikio priemons, kurias taikydami vykdomosios
valdios subjektai siekia paveikti mogaus smon ir elges, jam
padarius neteist veik ar kilus objektyviai galimoms tam tikroms
nepalankioms vieojo ir asmens saugumo utikrinimo aplinkybms, kai
btina ukirsti keli neteistos veikos padarym slygojantiems
veiksniams.
Administracins prievartos taikymo rys:
Administracins atsakomybs (administracini nuobaud) taikymas;
Kit administracins prievartos priemoni taikymas:
Prevencini ir kardomj administracins prievartos priemoni
taikymas;
Tarnybins ir materialins atsakomybs priemoni taikymas.
Administracins prievartos priemoni rys
Administracins prevencins (spjamosios) priemons.
Administracins kardomosios priemons. Prevencins administracins
prievartos priemons taikomos kai teiss paeidimas dar nepadarytas,
bet siekiama i anksto ukirsti jam ar jo padarymui keli.Kardomosios
ir administracinio proceso utikrinimo priemons: Procesins
administracins kardomosios priemons (ATPK 263, 265-267, 268, 269,
269 str. 7 d., 270, 272 str. 2 d.)Neprocesins administracins
kardomosios priemons (Policijos veiklos statymo 18
str.)Administracins atsakomybs taikymas pareignams
Pareignais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo
valdios atstov funkcijas, taip pat kurie valstybins ar kit
nuosavybs form monse, staigose ar organizacijose nuolat arba
laikinai eina tarnyb, susijusi su organizacini-tvarkymo ar
administracini-kini pareig vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina
mintose monse, staigose ar organizacijose pagal galiojim.
Pareignai administracinn atsakomybn traukiami u administracinius
teiss paeidimus, susijusius su j pareig, nurodyt io straipsnio
pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat u paeidimus, susijusius su
nesilaikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios
tvarkos, aplinkos, gyventoj sveikatos apsaugos bei kit taisykli,
kuri laikymsi utikrinti yra j tarnybin pareiga. (ATPK 14 str., 24
str.)
Kai kuriems valstybs tarnautojams administracin atsakomyb u
padarytus administracinius nusiengimus i viso netaikoma, pvz.
prokurorams.
Tam tikrais atvejais tarnybins atsakomybs pagrindu tampa ne
tarnybinis nusiengimas, o administracinis teiss paeidimas
5 TEMA.Tarnybins atsakomybs taikymo procesas
TEMOS KLAISIMAI:
Tarnybins atsakomybs samprata, ypatumai ir skirtumai nuo
administracins atsakomybs.
Teiss aktai, reglamentuojantys tarnybins atsakomybs taikymo
proces.
Tarnybins atsakomybs taikymo principai.
Tarnybins atsakomybs taikymo statutiniams ir kitiems valstybs
tarnautojams (teisjams, prokurorams ir pan.) ypatumai.
Valstybs tarnautojai u tarnybinius nusiengimus traukiami
tarnybinn atsakomybn.
Teiss aktai, reglamentuojantys tarnybins atsakomybs taikymo
proces.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ( Valstybs inios, 1992, Nr.
33-1014);
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas (Valstybs inios,
1999, Nr. 66-2130);
Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij
neteist veiksm, atlyginimo ir atstovavimo valstybei statymas
(Valstybs inios, 2002, Nr. 56-2228);
Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo
statymas (Valstybs inios., 2003, Nr. 42-1927 ); Lietuvos
Respublikos kariuomens drausms statuto patvirtinimo statymas
(Valstybs inios, 1999, Nr. 51-1635);
Lietuvos Respublikos Specialij tyrim tarnybos statuto
patvirtinimo statymas (Valstybs inios, 2003, Nr. 38-1656);
Lietuvos Respublikos tarnybos kaljim departamente prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas
(Valstybs inios, 2000, Nr. 39-1088);
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto patvirtinimo ir
gyvendinimo statymas (Valstybs inios, 2000, Nr. 94-2917);
Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymas
(Valstybs inios, 1994, Nr. 11-163);
2002 m. birelio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas
Nr. 977 dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli
(in., 2002, Nr. 65-2665 );
Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27
d. sakymas Nr. 1V-308 dl tarnybini patikrinim atlikimo bei
tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos (Valstybs
inios,2003 09 03,Nr. 84-3861);Pagal LR Valstybs tarnybos statym
gali bti skiriamos ios tarnybins nuobaudos:
Pastaba;
Papeikimas;
Grietas papeikimas;
Atleidimas i pareig.
Tarnybini nuobaud skyrimo procesas:
Valstybs tarnautojams, pagal LR Vyriausybs nutarim Dl tarnybini
nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli patvirtinimo;
Vidaus tarnybos sistemos pareignams, pagal LR vidaus reikal
ministro sakym Dl tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini
nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo.
6 TEMA. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISENA
TEMOS KLAUSIMAI:
Administracins teiss paeidim byl teisenos samprata ir rys.
Administracins teiss paeidim byl teisenos stadijos.
rodymai administracins teiss paeidim byl teisenoje.
Administracins teiss paeidim byl teisenos terminai.
Administracins teiss paeidimo bylos tyrimo pradjimas.
Tyrimo administracins teiss paeidimo byloje rezultat procesinis
forminimas ir bylos perdavimas nagrinti.
Administracins teiss paeidimo protokolas, jo suraymo tvarka ir
turinys.
Institucijos (pareignai), galiotos nagrinti administracins teiss
paeidim bylas.
Pasiruoimas nagrinti administracins teiss paeidimo byl.
Bylos nagrinjimo vieta, tvarka ir terminai.
Aplinkybs, iaikintinos nagrinjant byl.
Nutarimas administracins teiss paeidimo byloje, jo turinys ir
struktra.
Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje paskelbimas ir jo
nuorao teikimas.
Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimo teis,
tvarka, terminai ir pasekms.
Pagrindins nutarimo administracins teiss paeidimo byloje vykdymo
taisykls.
Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo atidjimas ir
nutraukimas.
Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo terminai
(senatis).
Nutarimo skirti baud ir nutarimo skirti administracin aret
vykdymo tvarkos ypatumai.
Administracins teiss paeidim byl teisenos samprata ir rys.
teisena tai procesinmis normomis reglamentuota koki nors
valstybini institucij , valstybs pareign veiklos kompetencijai
priskirt byl nagrinjimo tvarka.
Procesins teisenos elementai:
procesiniai teisiniai santykiai;
procesinis rodinjimas;
procesiniai aktai dokumentai
Administracini teiss paeidim byl teisenos svoka:
S.S.Studenikinas ir dar keletas mokslinink teigia, kad
administracin teisena tai visuma nustatyt procesini taisykli, kuri
pagrindu gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veikla.
2. J.M. Kozlovas, V.D.Sorokinas, A.E.Lunevas administracin
teisena tai administracini teiss norm gyvendinimo tvarka, skirta j
vykdantiems subjektams.
Pagal D.N.Bachrach administracin teisena, kaip administracinio
proceso (jurisdikcinio administracinio proceso) dalis tai ypatinga
administracin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba
sprendianti apibrtos kategorijos bylas.
Administracini teiss paeidim byl teisena tai administracini
procesini teiss norm reglamentuota valstybs pareign veikla
sprendiant administracini teiss paeidim bylas ir esant teisiniam
pagrindui skiriant administracines nuobaudas.
Administracini teiss paeidim byl teisena gali bti skiriama
pagal:
veiklos subjektus;
byl kategorijas;
procesins veiklos apimt ir sudtingum: (D. N. Bachrachas)
pagreitinta teisena prasta teisena
ypatingoji teisena
Administracini teiss paeidim byl teisena yra sudtinga statym
nustatyta kompeteting valstybs institucij (j pareign) procesinio
pobdio veikla, skirta tirti ir nagrinti administracini teiss
paeidim bylas, vykdyti iose bylose priimtus sprendimus;
Administracini teiss paeidim byl teisena grindiama iais
principais:
Teiss ir statymo virenybs ; vis piliei lygybs statymui; teiss
negaliojimo atgal principas; informavimo ; operatyvumo
(operatyvumas suprantamas kaip tam tikr veiksm neatidliotinas
atlikimas); objektyvumo; apsaugos nuo kaltinimo prie save
principas; nekaltumo prezumpcijos; teiss bti iklausytam principas;
teisingumo, kur administracini teiss paeidim bylose vykdo tik
teismas; teiss gynyb; valstybins lietuvi kalbos; vieumo; teisinio
aikumo ir teist lkesi principai Teiss aktai, reglamentuojantys
administracins teiss paeidim byl teisen
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas
(ATPK);
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas;
kiti Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss
paeidim (Tai tvirtina ATPK 2 straipsnis)
ATPK IV skyrius pavadintas Administracini teiss paeidim byl
teisena. io skyriaus nuostatos nustato teisenos udavinius, apibria
jos pagrindinius principus, numato svarbiausius procesinius
veiksmus ir j atlikimo tvark, taip pat teisenos utikrinimo
priemones ir j taikymo pagrindus. iame kodekso skyriuje apibrti
valstybini institucij galiojimai atliekant proceso veiksmus
administracini teiss paeidim bylose, taip pat nustatyta teisin
procesin padtis asmen, dalyvaujani iose bylose. Nurodytos
aplinkybs, kurioms esant administracini teiss paeidim byl teisena
negali bti pradta, o pradjus, ji turi bti nutraukta. tvirtintos ir
kitos svarbios teisenos nuostatos. ATPK V-ojo skyriaus nuostatos,
tvirtina valstybs institucij (pareign) procesinius veiksmus, kurie
glaudiai susij su kitais ATPK IV-jame skyriuje numatytais
procesiniais veiksmais ir sudaro vientis sistem skirt gyvendinti
administracini teiss paeidim byl teisenos udavinius. Kodekso V-jame
skyriuje tvirtintos teiss normos nustato nutarim dl skirt
administracini nuobaud vykdymo, kai kuri nuobaud pakeitimo vienos
kita tvark reguliuoja ir kitus procesinio pobdio santykius.
Be to sisteminiu poiriu susij ATPK I skyriaus bendrosios
nuostatos, bei atitinkamai ir kt. ATPK skirsni nuostatos.
Doc. Dr. S. edbaras pateikia administracini teiss paeidim byl
teisenos stadijas ir etapus:
1. Administracinio teiss paeidimo bylos iklimo ir tyrimo
stadija: 2. Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo
stadija:
3. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo
stadija: 4. Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos administracins
nuobaudos vykdymas:rodymai administracins teiss paeidim byl
teisenoje.
rodymai administracinio teiss paeidimo byloje yra bet kurie
faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareignai) statymo
nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss
paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir
kitokias aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti. (ATPK
256 str.)
rodym poymiai:
Tai tam tikros inios apie faktus, kurie sudaro rodinjimo
dalyk;
Tai i statymo nustatyt rodinjimo priemoni gauta informacija
rodym leistinumas;
Jais remdamasis, teismas patvirtina, jog yra bylai reikmingos
aplinkybs rodym ssajumas;
Tai statym nustatyta tvarka gauta, surinkta, pateikta, itirta ir
vertinta informacija.[1]
(Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir
praktika)
I rodym svokos iplaukia dvi btinos jos savybs tai rodym
leistinumas ir lieiamumas.
rodym leistinumas rodo j tinkamum naudoti rodinjimo procese,
todl, kad jie yra gauti teistais metodais i teist altini.
rodym lieiamumas tai j turinio ir administracinio teiss paeidimo
byloje rodintin aplinkybi ar kit duomen, turini reikms teisingai
byl isprsti, ryys.
rodym klasifikacijos pagrindai:
Pagal rodym santyk su rodomuoju faktu skiriami tiesioginiai ir
netiesioginiai;
Pagal informacijos atsiradimo pobd rodymai skirstomi pirminius
ir ivestinius;
Pagal informacijos atsiradimo altin ir atspindjimo bd skiriami
asmeniniai, daiktiniai ir mirs;
Pagal santyk su kaltinimo versija rodymai yra kaltinantys ir
teisinantys.Administracini teiss paeidim byl teisenos terminai:
ATPK 8 str.
ATPK 34, 35, 36 str.
Bendrieji patraukimo administracinn atsakomybn terminai;
Konkrei veiksm atlikimo terminai;
Nutarim paskelbimo, teikimo, apskundimo ir vykdymo terminai.
Administracins teiss paeidimo bylos tyrimo pradjimas.
Tai pradin administracini teiss paeidim byl teisenos
stadija;
Stadijos etapai:
1.1 bylos iklimo etapas;
1.2 faktini bylos aplinkybi nustatymo etapas;
1.3 procesinis tyrimo rezultat forminimo etapas;
1.4 mediagos perdavimo pagal inybingum etapas. Administracinio
teiss paeidimo byla pradedama esant vadai ir pagrindui;
Institucijos (pareignai), galiotos nagrinti administracins teiss
paeidim bylas.
inybingumo klausimas (rinis, teritorinis ir pareigybinis);
Kompetencija.
Ypatumas vienos institucijos pareignai tiria byl, kiti j
nagrinja ir priima nutarim (ATPK 259 (1) str.);
Tyrimo administracins teiss paeidimo byloje rezultat procesinis
forminimas ir bylos perdavimas nagrinti. Administracinio teiss
paeidimo protokolas.
Administracinio teiss paeidimo protokolas;
Duomenys, kuriuos btina nurodyti protokole;
Atvejai, kada administracins teiss apeidimo protokolas
nesuraomas.
7 TEMANeteisminis administracini gin nagrinjimas
TEMOS KLAUSIMAI:
Administracinio gino samprata.
Neteisminio administracini gin nagrinjimo proceso tikslai ir
subjektai.
Kvaziteismo samprata ir rys.
Administracini gin komisij sistema, paskirtis, sudarymas, teisin
padtis, kompetencija.
Administracini gin nagrinjimo terminai.
Administracini gin komisij sprendimai, j apskundimo tvarka ir
terminai.
Administracinio gino samprata
ABT 2 str. 17 d. administraciniai ginai apibriami kaip:
asmen konfliktai su vieojo administravimo subjektais;
konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo
subjekt;
tarnautoj ginai su administracija. Tarnybiniais ginais yra
laikomi valstybs tarnautoj, turini vieojo administravimo
galiojimus, ginai su administracija, susij su tarnautojo statuso
gijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoni
taikymu,
rinkim ginai.
Neteisminio administracini gin nagrinjimo proceso subjektai.
Administracinius ginus neteismine tvarka gali nagrinti:
1) vieojo administravimo institucijos (remdamosi Vieojo
administravimo ir kitais statymais);
2) specialios administracini gin neteisminio nagrinjimo
institucijos Kvaziteismo samprata ir rys
odis ,,kvazi = tariamas, netikras, beveiks toks.
Kvaziteism rys:
Pagal uimam padt valstybs institucij sistemoje;
Pagal atliekamas funkcijas;
Pagal sprendiam gin pobd;
Pagal priimam sprendim pobd;
Pagal sprendimo apskundimo galimyb;
Pagal neteisminio proceso privalomum;
Pagal kvaziteismo vaidmen procese;
Pagal byl nagrinjimo vieum;
Pagal sprendimo paskelbim;
Pagal sprendimo motyvavim.
Administracini gin komisij sistema, paskirtis, sudarymas, teisin
padtis, kompetencija.
Administracini gin sistem, sudarymo tvark ir kompetencij
reglamentuoja:
1) Administracini gin komisij statymas;
2) Administracini byl teisenos statymas;
3) Administracini gin komisij darbo nuostatai, patvirtinti
Vyriausybs 1999-05-04 nutarimu Nr. 533.
Savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos;
Apskrii administracini gin komisijos;
Vyriausiosioji administracini gin komisija;
Administracini gin nagrinjimo terminai Administracini gin
komisijai paduotas skundas (praymas) turi bti ne teismo tvarka
inagrintas ir sprendimas dl jo priimtas ne vliau kaip per
keturiolika dien nuo skundo gavimo.
Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo
nagrinjimo terminas gali bti pratstas dar keturiolikai dien.
Administracini gin komisij sprendimai, j apskundimo tvarka ir
terminai
Administracini gin komisija, inagrinjusi skund (praym) priima
vien i i sprendim:
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;
2) pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt
paeidim ar vykdyti kitok komisijos nurodym;
3) pareigoti atitinkam administravimo subjekt per komisijos
nustatyt laik priimti sprendim dl io subjekto atsisakymo ar
vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus;
4) nutraukti byl kaip neinybing.
Gino alis, nesutinkanti su administracini gin komisijos
sprendimu, turi teis sksti t sprendim atitinkamam apygardos
administraciniam teismui.
Savivaldybs ir apskrities administracini gin komisij sprendimas
per 20 dien nuo jo gavimo dienos gali bti apskstas atitinkamos
apygardos administraciniam teismui.
Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas per 20
dien nuo jo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam
teismui.
8 TEMAAdministraciniai teismai
TEMOS KLAUSIMAI:
Administracinio teismo vieta Lietuvos Respublikos teism
sistemoje.
Administracini teism sistema ir jos raida. Administracini teism
veiklos organizavimas.
Apygardos administracini teism nagrinjamos bylos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo speciali
kompetencija.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija.
Byl inybingumas ir teismingumas.
Gin dl teismingumo sprendimas.Administracini teism sistema ir
jos raida.
1999-01-14 priimto Teism statymo 9 str. 2 d. buvo nurodyta, kad
,,administracines bylas nagrinja specializuoti administraciniai
teismai, turintys i sistem:
apygard administraciniai teismai (Vilniaus, Kauno, Klaipdos,
Panevio, iauli);
Auktesnysis administracinis teismas;
Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius.
Teism statymo 181 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracini
teism kompetencij nustato Administracini byl teisenos statymas.
gyvendinant ias normas buvo priimtas Administracini teism steigimo
statymas, kurio 6 str. nustatyta, kad administraciniai teismai
pradeda veikti nuo 1999 m. gegus 3 d.
Nuo 2001 sausio 1 d. sigaliojo Administracini byl teisenos
statymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas,
kuriuo buvo sukurta nauja dvipakop administracini teism sistema:
panaikintas Auktesnysis administracinis teismas ir Lietuvos
apeliacinio teismo Administracini byl skyrius, palikti penki
apygard teismai ir steigtas vyriausiasis administracinis
teismas.
Administracini teism veiklos organizavimas.
Teisingum administracinse bylose vykdo tik teismai.
Teismas nustato:
ar konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss
aktas,
ar administravimo subjektas nevirijo kompetencijos,
ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri
institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus.
Apygardos administracini teism nagrinjamos bylos.
Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija
administracinms byloms, priskirtoms administraciniams teismams
(10.3.1 skyrius), kai pareikjas ar atsakovas yra teritorinis
valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas,
iskyrus bylas dl:
1) Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios
komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais
nutraukimo;
2) Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos
santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;
3) viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo
administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo
administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo
atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo
ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
4) visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini
organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt
teistumo.Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka
procedros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios
instancijos teismas, nagrinja ias bylas: 1) dl normini
administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi
administravimo subjektai, teistumo;
2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai
atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo
subjektai;
3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos
institucij ir j pareign akt, prietaraujani Konstitucijai ir
statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo, dl akt ar
veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo;
4) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar
organizacijai teritorini valstybs ar vietos savivaldos institucij,
staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas,
neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje,
atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);
5) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar
savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus,
iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin
administravimo institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir
jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin
sprendimo tvarkos;
6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam
vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo
(io statymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), iskyrus atvejus, kai
viena i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga,
tarnyba;
7) pagal skundus dl valstybs institucij (pareign) nutarim
administracini teiss paeidim bylose;
8) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba
apylinks referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei,
turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid;
9) pagal praymus utikrinti administracini gin komisij sprendim
vykdym.
Vilniaus apygardos administracinio teismo speciali
kompetencija.
Be bendrosios kompetencijos (10.3.3 skyrius) Vilniaus apygardos
administracinis teismas yra pirmoji instancija administraciniams
teismams priskirtoms byloms (10.3.1 skyrius), kai pareikjas ar
atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, iskyrus
bylas:
1) dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai
valstybinio administravimo subjektai, teistumo,
2) dl viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini
vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo
administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo
atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo
ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.Netaikant iankstinio
nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas,
nagrinja ias bylas: 1) dl Seimo kontrolieriaus kreipimosi
(pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais
nutraukimo;
2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai
atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;
3) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar
organizacijai centrins administravimo institucijos, staigos,
tarnybos ar jos tarnautojo, einanio tarnybines pareigas, neteistais
veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo
(Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
4) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs
tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, ir kai
pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija,
tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybs tarnybos statymas
nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos;
5) pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos
sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs
tarnautojais nutraukimo;
6) pagal pareikimus, kai kyla gin tarp nepavaldi vienas kitam
vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar administracinius
santykius reglamentuojani statym paeidimo (ABT 15 straipsnio 1
dalies 7 punktas), kai pareikjas ar atsakovas yra centrin
administravimo institucija, staiga ar tarnyba;
7) pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar
dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl
pabglio statuso;
8) pagal praymus utikrinti Vyriausiosios administracini gin
komisijos sprendim vykdym.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija.
1) apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo
administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai,
skaitant bylas dl administracini teiss paeidim;
2) apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms,
kurias inagrinjo apylinki teismai;
3) vienintel ir galutin instancija byloms dl normini
administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio
administravimo subjektai, teistumo, taip pat ABT 15 straipsnio 1
dalies 11 punkte nurodytoms byloms;
4) galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios
rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie
priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;
5) galutin instancija administracini byl priskyrimo
atitinkamiems teismams klausimais.
Gin dl teismingumo sprendimas.
Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginus
dl teismingumo raytinio proceso tvarka sprendia speciali teisj
kolegija, kuri eina Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt
teisj.
Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus praymus ar nutartis
sprsti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukiausij Teism,
administraciniai teismai per Lietuvos vyriausij administracin
teism.
Specialios teisj kolegijos posdiams pirmininkauja Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas. Sprendimas
priimamas bendru sutarimu arba kolegijos nari bals dauguma. Jei
balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posdio pirmininko
balsas. Nutartis dl bylos teismingumo neskundiama.
9 TEMAProcesas administraciniuose teismuose
TEMOS KLAUSIMAI:
Kreipimosi administracin teism tvarka.
Reikalavimui skundui (praymui).
Skundo (praymo) pateikimo terminai, praleisto termino
atnaujinimas.
Teismo ilaidos ir j atlyginimas.
Skundo (praymo) trkum alinimas.
Pasiruoimas administracins bylos nagrinjimui.
Administracins bylos proceso alys.
Kiti administracins bylos proceso dalyviai.
Administracins bylos proceso ali teiss ir pareigos, teisi ir
pareig iaikinimas.
Netinkamos alies pakeitimas tinkama.
Atstovavimo administraciniame teisme svoka ir rys.
Bylos skyrimo nagrinti teismo posdyje tvarka.
Teismo aukimai ir praneimai.
Teismo posdio tvarka. rodymai administracini byl nagrinjimo
procese ir j rys.
Teismo posdio protokolas.
Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai, j
rys.
Sprendimo paskelbimas ir teikimas (isiuntimas) alims.
Teismo nutartys.
Teis apsksti nesiteisjus administracinio teismo sprendim.
Reikalavimai skundui dl pirmosios instancijos administracinio
teismo sprendimo.
Kreipimosi administracin teism tvarka.
Vadovaujantis ABT 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas
subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt
apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas
interesas.
ABT 22 str. 1 d. nustatyta, kad skund (praym) dl vieojo ar
vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar
veiksmo (neveikimo) turi teis paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo
administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo
administravimo tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie
mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti.
Reikalavimai skundui: 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas
(praymas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas),
gyvenamoji vieta (buvein), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas,
pavard ir adresas;
3) tarnautojo, kurio veiksmai skundiami, vardas, pavard, asmens
kodas (jeigu inomas), pareigos arba institucijos (administravimo
subjekto) pavadinimas, buvein;
4) treij suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens
kodas (kodas, jeigu inomas), gyvenamoji vieta (buvein);
5) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo
vykdymo (primimo) data;
6) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai
patvirtinantys rodymai, liudytoj pavards, vardai ir gyvenamosios
vietos, kit rodym buvimo vieta;
7) pareikjo reikalavimas;
8) pridedam dokument sraas;
9) skundo (praymo) suraymo vieta ir data.
Skund (praym) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo
paduodamo skundo (praymo) turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks
dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus.
Prie skundo (praymo) pridedami ie priedai:
skundiamas aktas;
jei skundas (praymas) buvo nagrintas administracini gin
komisijoje ar kitoje iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka
institucijoje, atitinkamos administracini gin komisijos ar
institucijos sprendimas;
jei btina, dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar prietaravim
skundiamai institucijai, staigai, tarnybai teikimo dat;
dokumentai ir kiti rodymai, kuriais pareikjas grindia savo
reikalavimus;
yminio mokesio kvitas (jeigu pagal ABT yminis mokestis turi bti
mokamas) arba motyvuotas praymas atleisti nuo yminio mokesio.
Skundas (praymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio
veikimo teritorijoje yra vieojo ar vidaus administravimo subjekto,
kurio teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundiami,
buvein.
Gavus teisme skund (praym), administracinio teismo pirmininkas
ar teisjas jo primimo klausim isprendia ne vliau kaip per septynias
dienas priimdamas nutart.
Jeigu skundas (praymas) neatitinka formos it turinio reikalavim
(ABT 23 str.), prie jo nepridti priedai (ABT 24 str.) ar nesumoktas
yminis mokestis (ABT 39 str.), nutartimi nustatomas terminas iems
trkumams paalinti.
Administracinio teismo pirmininkas ar teisjas (teismas)
motyvuota nutartimi atsisako priimti skund (praym), jeigu:
1) skundas (praymas) nenagrintinas teism;
2) byla nepriskirtina tam teismui;
3) pareikjas nesilaik bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism
tvarkos;
4) yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai
ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis
priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo);
5) teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu;
6) skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo;
7) skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas
vesti byl asmuo;
8) praleistas skundo (praymo) padavimo terminas ir pareikjas
neprao jo atnaujinti ar teismas atmeta tok praym.
Skundo (praymo) pateikimo terminai, praleisto termino
atnaujinimas.
Skundo (praymo) padavimas administraciniam teismui dl komisijos
sprendimo;
Kiti skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminai
Pareikjo praymu administracinis teismas skundo (praymo) padavimo
terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas
praleistas dl svarbios prieasties ir nra i aplinkybi:
skundas (praymas) nenagrintinas teism;
byla nepriskirtina tam teismui;
pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos bylos
iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos;
yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali,
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis
priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo);
teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu;
skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo;
skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas
vesti byl asmuo.
Teismo ilaidos ir j atlyginimas.
yminis mokestis. Skundai (praymai) administraciniuose teismuose
priimami ir nagrinjami tik po to, kai sumokamas yminis mokestis,
kur sudaro 100 lit u kiekvien skund (praym), nepaisant to, kiek
jame keliama reikalavim, arba 50 lit u apeliacin skund dl teismo
sprendimo.
yminiu mokesiu neapmokestinami:
skundai (praymai) dl (taip pat apeliaciniai skundai dl
administracini teism sprendim dl i skund (praym);
proceso ali atskirieji skundai,
ABT 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt subjekt pareikimai, kai
praoma itirti norminio administracinio ar kito bendro pobdio akto
teistum.
Atleidimas nuo yminio mokesio Administracinis teismas,
atsivelgdamas turtin fizinio asmens ar fizini asmen grups padt,
gali visikai ar i dalies atleisti juos nuo yminio mokesio mokjimo.
Praymas atleisti fizin asmen nuo yminio mokesio mokjimo turi bti
motyvuotas ir pagrstas atitinkamais rodymais. yminio mokesio
grinimas Sumoktas yminis mokestis arba jo dalis grinami:
1) kai sumokta daugiau mokesio, negu reikia pagal statym;
2) kai pareikjas skund (praym) atsiima;
3) kai atsisakoma priimti skund (praym) ar pareikim arba jie
grinami pareikjui;
4) byl nutraukus, kai ji nenagrintina teisme arba kai pareikjas
nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio
sprendimo ne per teism tvarkos ir nebegalima ia tvarka
pasinaudoti;
5) skund (praym) palikus nenagrint, kai pareikjas nesilaik tos
kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio nagrinjimo ne per
teism tvarkos ir dar galima ia tvarka pasinaudoti;
6) skund (praym) palikus nenagrint, kai skund (praym) pateik
neveiksnus asmuo arba negaliotas vesti byl asmuo;
7) kai atsisakoma priimti teismui paduot apeliacin skund.
Proceso ali ilaid atlyginimas (ABT 44 str.)
Kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos (ABT 43 str.)
Sprendimo dl ilaid atlyginimo primimas (ABT 45 str)
Pasiruoimas administracins bylos nagrinjimui. Teismo pirmininkas
ar teisjas, nutartimi prims skund (praym), prireikus isprendia
btinus pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus (ABT 68
str.)
Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo
pirmininkui skirti byl nagrinti teismo posdyje.
Byl posdiui rengiantis teisjas arba j nagrinjantis teismas, iki
bylos nagrinjimo i esms pabaigos nutartimi gali bylas sujungti vien
byl.
Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus
teismas kai kuriuos i j gali iskirti atskir byl (bylas).
Administracins bylos proceso alys.
Administracins bylos proceso dalyviais laikomi (ABT 48
str.):
Administracins bylos proceso alys:
administracins bylos (gino) alys:
pareikjas.
atsakovas,
tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kuri teisms ar
pareigoms bylos isprendimas gali turti takos).
Administracins bylos proceso ali atstovai,
Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija,
staiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai asmenys, ginantys
valstybs, savivaldybs ir asmen teises.
Netinkamos alies pakeitimas tinkama.
Jei teismas, nagrindamas byl nustato, kad skundas (praymas)
paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba
netinkamam atsakovui, tai turi teis pareikjo sutikimu juos pakeisti
tinkamu pareikju arba atsakovu.
Atstovavimo administraciniame teisme svoka ir rys.
Atstovai yra klasifikuojami atstovus pagal statym ir atstovus
pagal pavedim (galiotuosius).
Administracins bylos procese galiotais (pagal pavedim) atstovais
paprastai bna advokatai.
Bylos skyrimo nagrinti teismo posdyje tvarka.
Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo
pirmininkui skirti byl nagrinti teismo posdyje.
Teismo aukimai ir praneimai.
Byla administracinio teismo posdyje nagrinjama tik tuomet, kai
proceso alims apie posdio laik ir viet i anksto praneta aukimu,
praneimu arba vieai paskelbta spaudoje. Bylos ali ir j atstov
neatvykimas teismo posd, jeigu jiems buvo apie teismo posd tinkamai
praneta, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti.
Proceso dalyviams ir atstovams teismo aukimais ir praneimais
praneama apie teismo posdio ar atskir procesini veiksm atlikimo
laik ir viet. Teismo aukimais taip pat aukiami teism liudytojai,
specialistai, ekspertai ir vertjai.
Jeigu statymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams
aukimas turi bti teikiamas ne vliau kaip prie tris dienas iki
teismo posdio dienos. Bylose dl rinkim ir Referendumo statym
paeidimo, taip pat bylose dl skund ar gin, kuriems nagrinti
statymas nustato specialius terminus, aukimai proceso alims gali
bti teikti prie vien dien iki posdio pradios.
11. Teismo posdio tvarka.
Teismui einant, teismo posdio sekretorius paskelbia: Teismas
eina, praom stoti. Teismo posd pradeda posdio pirmininkas ir
pranea, kokia byla bus nagrinjama. Teismo posdio sekretorius
pranea, kas atvyko teismo posd. Teismas nustato atvykusij tapatyb,
patikrina pareign ir atstov galiojimus. Jei kas nors i ali (j
atstov) neatvyksta, teismo posdio sekretorius informuoja, ar jiems
buvo tinkamai praneta apie posdio viet ir laik, o teismas
nusprendia, ar galima be j nagrinti byl.
Teismo posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt.
Bylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame
nurodomas gino dalykas, pagrindai, gino ribos bei kitos esmins
bylos aplinkybs. Po to odis suteikiamas pareikjui (pareikjams),
atsakovui (atsakovams), treiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims)
ir (ar) j atstovams. Kalbjimo trukm neribojama Teisminiai ginai
susideda i pareikjo (pareikj), atsakovo (atsakov), treiojo
suinteresuoto asmens (asmen) ar j atstov pasisakym su konkreiais
galutiniais skundo (praymo) reikalavimas ir atsikirtimais j.
Pasisakiusios alys (j atstovai) dar kart gali pasinaudoti replikos
teise. Jeigu teismini gin metu paaikja nauj aplinkybi, kurias
reikia itirti, teismas gali priimti nutart atnaujinti bylos
nagrinjim i esms. Po to teisminiai ginai vyksta ta paia tvarka.
Po teismini gin teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo
(nutarimo, nutarties). Apie tai posdio pirmininkas paskelbia
esantiesiems posdi salje. rodymai administracini byl nagrinjimo
procese ir j rys.
rodymai administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys,
priimti byl nagrinjanio teismo ir kuriais remdamasis teismas statym
nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindianios
proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs,
turinios reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra.
proceso ali ir j atstov paaikinimai,
liudytoj parodymai,
specialist paaikinimai ir ekspert ivados,
daiktiniai rodymai,
dokumentai,
kiti raytiniai, garso bei vaizdo rodymai.Aplinkybi, teismo
pripaint visiems inomomis, nereikia rodinti.
Teismo posdio protokolas.
Kiekviename administracinio teismo posdyje, iskyrus posdius
raytinio proceso tvarka, raomas protokolas, kuriame nurodoma:
1) teismo posdio data ir vieta;
2) teismo posdio pradios ir pabaigos laikas;
3) nagrinjanio byl teismo pavadinimas ir sudtis, teismo posdio
sekretorius, administracinje byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat
ar ie asmenys atvyko, o jei kas nors neatvyko, ar buvo jiems
tinkamai praneta apie posdio viet ir laik;
4) gino dalykas;
5) kad proceso dalyviams iaikintos j teiss ir pareigos;
6) bylos proceso dalyvi praymai ir pareikimai;
7) posdio pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos
neieinant pasitarim kambar;
8) kad teisjas pranejas padar praneim apie byl;
9) kas i proceso dalyvi kalbjo teismo posdyje;
10) teismo posdyje naujai pateikti rodymai (ali, kit proceso
dalyvi paaikinimai ir parodymai, kiti ABT 57 straipsnyje ivardyti
rodymai), jeigu jie nebuvo pateikti ar surinkti ruoiantis
nagrinjimui teisme;
11) teismo posdio metu itirti raytiniai, daiktiniai ir kiti
rodymai ir ali pareikimai dl j;
12) trumpas teismini gin ir replik turinys;
13) kad priimtas sprendimas, nutarimas ar nutartis yra
perskaityti ir iaikinta apskundimo tvarka bei terminai.
Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai, j
rys.
Administracinis teismas sprendim dl i esms inagrintos bylos
priima pasitarim kambaryje teisj bals dauguma. Teisjai neturi teiss
atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomoni,
pareikt besitariant pasitarim kambaryje. Posdio pirmininkas
balsuoja paskutinis. Priimt sprendim pasirao visi posdyje dalyvav
teisjai.
Sprendimo turinys Teismo sprendimas susideda i angins,
apraomosios, motyvuojamosios ir rezoliucins dali. anginje sprendimo
dalyje nurodoma: 1) sprendimo primimo laikas ir vieta;
2) sprendim primusio teismo pavadinimas;
3) teismo sudtis, teismo posdio sekretorius, alys, kiti proceso
dalyviai;
4) gino dalykas. Apraomojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1)
pareikjo reikalavimai;
2) atsakovo atsikirtimai;
3) kit proceso dalyvi paaikinimai. Motyvuojamojoje sprendimo
dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybs;
2) rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados;
3) argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus;
4) statymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos konkreias
normas, kurios buvo taikomos. Rezoliucinje sprendimo dalyje
nurodoma: 1) teismo ivada praym patenkinti visikai ar i dalies,
kartu idstant patenkinto reikalavimo turin, arba praym atmesti;
2) teismo ilaid paskirstymas;
3) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.
Sprendim rys Inagrinjs byl, administracinis teismas priima vien
i i sprendim:
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;
2) patenkinti skund (praym) ir panaikinti skundiam akt (ar jo
dal) arba pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti
padaryt paeidim ar vykdyti kitok teismo patvarkym;
3) patenkinti skund (praym) ir pareigoti savivaldybi
administravimo subjekt atitinkamai gyvendinti statym, vykdyti
Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt;
4) patenkinti skund ir isprsti gin kitu statym numatytu bdu;
5) patenkinti skund (praym) ir priteisti atlyginti turtin ar
moralin al fiziniam asmeniui ar organizacijai, padaryt valstybs ar
vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani
tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo
administravimo srityje (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Sprendimo paskelbimas ir teikimas (isiuntimas) alims.
Jeigu statymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo
suraymo dienos bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems
asmenims, kurie nedalyvavo teismo posdyje, isiuniami
administracinio teismo sprendimo nuoraai. Esant raytiniam praymui,
sprendimo nuoraai isiuniami ir posdyje dalyvavusioms proceso
alims.
Teismo nutartys
Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuri byla
neisprendia i esms, priima nutartis. Teismas priima nutartis
pasitarim kambaryje ABT nustatyta tvarka. Nutartyje turi bti
nurodoma: 1) nutarties primimo laikas ir vieta; 2) teismo
pavadinimas, teismo sudtis, taip pat teismo posdio sekretorius,
jeigu nutartis priimama odinio proceso tvarka; 3) proceso dalyviai
ir gino dalykas;
4) klausimas, kuriuo priimama nutartis; 5) motyvai, kuriais
teismas prijo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas vadovavosi;
6) teismo nutarimas;
7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.
Nutartyje, kuri teismas priima neieidamas pasitarim kambar, turi
bti duomenys, ivardyti 4, 5 ir 6 punktuose.
Teis apsksti nesiteisjus administracinio teismo sprendim.
Apeliacin skund gali paduoti visi proceso dalyviai.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka
gali bti skundiami: Apygard administracini teism sprendimai,
priimti nagrinjant bylas pirmja instancija, - per keturiolika dien
nuo sprendimo paskelbimo (ABT 127 str. 1 d.).
Apylinki teism ir apygard administracini teism nutarimai ir
nutartys, priimti nagrinjant administracini teiss paeidim bylas
pirmja instancija, - per deimt dien nuo nutarimo (nutarties)
paskelbimo (ABT 128 str.).
Apeliaciniai skundai paduodami dviem bdais: tiesiog apeliacins
instancijos teismui, arba per teism, kurio sprendimas, nutarimas ar
nutartis yra skundiamas. Asmenys, turintys teis paduoti apeliacin
skund, gali prisidti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami
raytin praym apeliacins instancijos teismui. Apeliacin skund padavs
asmuo turi teis skundo atsisakyti iki baigiamj kalb.
Reikalavimai skundui dl pirmosios instancijos administracinio
teismo sprendimo.
Apeliaciniame skunde nurodoma (ABT 130 str.):
1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;
2) apelianto pavadinimas ir adresas;
3) kit proceso dalyvi, iskyrus ali ir treij suinteresuot asmen
atstovus, pavadinimai ir adresai;
4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim;
5) ginijami klausimai;
6) statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis grindiamas sprendimo ar
jo dalies neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo juridinis
pagrindas);
7) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas);
8) rodymai, patvirtinantys skunde idstytas aplinkybes;
9) pridedam prie apeliacinio skundo dokument sraas.
Kartu su apeliaciniu skundu turi bti pateikiami:
skunde nurodyti rodymai (jeigu apeliantas j turi),
duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis.
Apeliacinio skundo su priedais egzempliori (kopij) turi bti
tiek, kad juos bt galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar
likt egzempliorius teismo dokumentacijai.
Sprendim administracinse bylose vykdymo tvarka.
siteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (praymas)
patenkinamas, jo nuoraas nusiuniamas vykdyti administravimo
subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apsksti, taip pat
pareikjui.
Jeigu per penkiolika dien ar teismo nustatyt termin sprendimas
nevykdomas, pareikjo praymu atitinkamas administracinis teismas
iduoda jam vykdomj rat kartu nurodydamas j vykdyti antstoli
kontorai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nevykdyti teismo sprendimai dl alos atlyginimo, taip pat teismo
priteist sum ir nesumokt baud iiekojimo vykdomi Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka. Mintais atvejais vykdomieji dokumentai
pareikjui iduodami teismo sprendimui siteisjus.
10 tema.
siteisjusi teism sprendim administracinse bylose perirjimas
TEMOS KLAUSIMAI:
Administracini byl proceso atnaujinimo esm ir pagrindai.
Subjektai, turintys teis inicijuoti proceso atnaujinim.
Praymo atnaujinti proces turinys, pateikimo tvarka ir
terminai.
Praym atnaujinti proces nagrinjimas.
Administracini byl proceso atnaujinimo esm ir pagrindai.
Bylos, ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar
nutartimi, procesas gali bti atnaujinamas ABT nustatyta tvarka ir
esant iems pagrindams (ABT 153 str.):
1) kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos
Respublikos teismo sprendimas byloje prietarauja Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir jos papildomiems
protokolams;
2) naujai paaikja esmins bylos aplinkybs, kurios nebuvo ir
negaljo bti inomos pareikjui bylos nagrinjimo metu;
3) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi
liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai
neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas,
dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas;
4) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti nusikalstami ali,
kit bylos proceso dalyvi ar j atstov veiksmai arba nusikalstamos
teisj veikos, padaryti nagrinjant i byl;
5) panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas,
nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti t sprendim, nutarim ar
nutart;
6) jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo
atstovaujama atstovo pagal statym;
7) jeigu sprendime teismas pasisak dl netraukt bylos nagrinjim
asmen teisi ar pareig;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyv;
9) jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis
materialins teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos
priimti neteist sprendim, nutarim ar nutart;
11) panaikinamas kaip neteistas teiss aktas, kuriuo remdamasis
teismas isprend byl;
12) kai btina utikrinti vienodos administracini teism praktikos
formavim.
Praym atnaujinti proces turi teis paduoti:
bylos alys bei
j atstovai pagal statym,
netraukti bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas,
nutarimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus
interesus,
prokuroras bei vieojo administravimo subjektai, kad bt apgintas
vieasis interesas ar apgintos valstybs ir asmen teiss bei statym
saugomi interesai. Teikim atnaujinti proces turi teis paduoti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas:
savo iniciatyva arba
apygardos administracinio teismo pirmininko silymu.
Praymo atnaujinti proces turinys, pateikimo tvarka ir
terminai.
Praymas dl proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui ir yminiu mokesiu neapmokestinamas.
Praymas dl proceso atnaujinimo gali bti paduodamas per tris
mnesius nuo tos dienos, kai j padavs subjektas suinojo arba turjo
suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Asmenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo
termin dl svarbi prieasi, praleistas terminas gali bti atnaujintas,
jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po
vieneri met nuo sprendimo siteisjimo dienos.
Praymas dl proceso atnaujinimo negali bti paduodamas, jeigu nuo
sprendimo ar nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri
metai.
Prayme dl proceso atnaujinimo nurodoma:
1) teismo, kuriam praymas paduodamas, pavadinimas;
2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas),
gyvenamoji vieta (buvein);
3) sprendim (nutarim, nutart) primusio teismo pavadinimas;
4) siteisjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esm ir
proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybs, kuriomis grindiamas ABT 156 straipsnyje nurodyt
termin skaiiavimas;
7) subjekto praymo esm;
8) praymo suraymo vieta, data, pareikjo paraas.
Taip pat prie praymo t. b. pridedami atnaujinimo pagrindo buvim
pagrindiantys rodymai bei siteisjusio teismo sprendimo (nutarimo,
nutarties) nuoraas.
Praym atnaujinti proces nagrinjimas.
Praym dl proceso atnaujinimo nagrinja Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio
proceso tvarka, nekviesdama posd bylos proceso dalyvi.
Nagrindamas praym dl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar
praymas paduotas nepraleidus nustatyt termin ir ar jis pagrstas
statym numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Prireikus teismas turi teis pareikalauti i praym padavusio
asmens papildom rodym mintais klausimais.
Jeigu praymas paduotas nepraleidus statymo nustatyt termin ir
yra pagrstas statymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais,
teismas priima nutart dl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks
teismas nagrins byl i esms.
Kolegijai primus nutart dl proceso atnaujinimo, byla nagrinti i
naujo paprastai perduodama tos paios instancijos teismui, kurio
sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiami.
Tais atvejais, kai skundiami sprendimas, nutarimas ar nutartis
buvo priimti inagrinjus byl apeliacine tvarka, byla nagrinti i
naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo
problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia,
P.61.