2. Tema. Nusikalstam veik kvalifikavimo teoriniai pagrindai. (1
savait)Literatra:1. Baudiamojo kodekso (toliau- BK) 3
straipsnis;
2. V.Piesliakas. Nusikalstam veik kvalifikavimo problemos,
kylanios dl baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu.
Jurisprudencija, 2004, Nr.60(52), p.12-30.BT SD ir jos sistema. BT
SD svoka ir jos normos
BT baudiamj teiss norm, apibriani NV poymius ir nustatani
kriminalines bausmes u j padarym, visuma.
Bendrosios dalies normos apibria baudiamojo statymo tikslus,
baudiamosios atsakomybs pagrindus ir kt. ia reguliuojami bendri, su
asmens baudiamja atsakomybe susij, klausimai.
Specialiosios dalies normos apibria konkreias nusikalstamas
veikas. Apraomos konkreios NV sudtys ir numatomos bausms u j
padarym. Specialij dal bendriausia prasme galima apibrti kaip norm,
numatani konkreias NV ir nustatani atitinkamas bausmes u j padarym,
visum.
SD norm specifika:1. SD normos pasiymi didesniu konkretumo
laipsniu. Jos susijusios su atitinkam NV padarymu.2. Ne visada vien
tik i paios SD normos galima isiaikinti konkreios NV poymius.
Kartais baudiamojo statymo SD straipsni dispozicija tik bendrais
bruoais apibdina nusikalstamos veikos poymius. O konkretus i poymi
turinys atskleidiamas kituose teiss aktuose.3. Kartais NV poymiai
baudiamuosiuose statymuose sukonstruoti taip, kad i paio BK
straipsnio nra aikus io poymio turinys. Tokie poymiai vertinamieji.
J turinys nra atskleidiamas nei BK, nei kituose teiss aktuose.
Pvz., didel ala, didel nelaim ir pan. i poymi turin nustato pats
asmuo, kuris taiko i norm. Nustatomas remiantis sisteminiu,
loginiu, gramatiniu aikinimo metodais. 4. Pasitaiko norm definicij.
Tai normos, kuriose paaikinamos BK SD vartojamos svokos. 5. BK SD
yra norm, kuriose reglamentuojami asmens atleidimo nuo BA pagrindai
(227 str.).6. BK SD norm struktra.Dvi nuomons:1. Susideda i
dispozicijos ir sankcijos.2. Susideda i hipotezs, dispozicijos ir
sankcijos.
Baudiamasis statymas numato didel draudiam veik rat. Bdinga, kad
BT normos idstomos ir grupuojamos tam tikra tvarka.
BK SD sistema ir jos sudarymo principai
1. Naujajame BK ir jo SD yra ymiai daugiau skyri nei senajame BK
(buvo 13, dabar 32). Pagrindinis kriterijus i skyri iskyrimui rinis
NV objektas. Viena vertus, detali NV reglamentacija padeda tiksliau
nustatyti NV objekt ir NV viet sistemoje. Kita vertus, vargu ar
pateisinamas tam tikr SD skyri, susidedani tik i dviej str.,
iskyrimas (pvz. 27 sk.). Tai kiekybinis poymis.2. Buvo ginas, nuo
kokio skyriaus turi prasidti naujasis BK. I skyrius nusikaltimai
mogikumui ir karo nusikaltimai. Taigi SD sudaryta priklausomai nuo
ginamo teisinio grio vertingumo.3. Reglamentuojant BA, atsisakyta
administracins prejudicijos.4. Atsisakyta pakartotinumo ir teistumo
kaip NV kvalifikuojani poymi.5. BK SD kai kuriuose straipsniuose
tiesiogiai nurodoma, kad BA atsiranda tik esant nukentjusio asmens
skundui, jo teisto atstovo pareikimui ar prokuroro reikalavimui.6.
Asmuo baudiamas u NV padarym dl neatsargumo tik tada, kai tai
numatyta BK SD straipsnyje.7. SD straipsniuose nurodoma, kada u NV
atsako juridinis asmuo.8. Konstruojant NV sudtis ir numatant
konkrei bausm, vartojama formuluot tas, kas padar,...baudiamas....
Taigi akcentuojamas subjektas.9. Visos NV suskirstytos
baudiamuosius nusiengimus ir nusikaltimus.
2 tema. NV kvalifikavimo teoriniai pagrindai
NV kvalifikavimas viena i plaiai BTe vartojam svok. Ji taikoma
teissaugos institucij veikloje. Yra mokykl, kuriose NV
kvalifikavimas priskiriamas BPT-s sriiai. Lietuvoje prie BT-s.NV
kvalifikavimo taisykls susijusios ir su materialija, ir su
procesine teise.
Kvalifikavimas kokyb (lot. kvalis).BT moksle NV kvalifikavimas
pripastamas BK normos parinkimas ir pritaikymas asmens, padariusio
NV, atvilgiu.NV kvalifikavimas kaip procesas ir kaip rezultatas,
tvirtintas procesiniu dokumentu (nuosprendis). Tai skirtingos
nuomons. Bet norint procesiniame dokumente tvirtinti tam tikr
rezultat, reikia, vis pirma, itirti padaryt NV. Taigi NV
kvalifikavimas turi dvejop reikm:1. Kaip tam tikras procesas, kurio
metu asmens veikoje nustatomi vieni ar kiti NV poymiai.2. Kaip io
proceso rezultatas, konstatuojant, kad asmens padarytos NV poymiai
atitinka NV sudties poymius.
Dl svokos dvi nuomons:1. NV kvalifikavimas tik tapatumo
(atitikties) tarp poymi, esani asmens padarytoje NV, ir NV sudties
poymi, numatyt BK normoje, nustatymas.2. NV kvalifikavimas ne tik
tokio tapatumo nustatymas, bet ir io tapatumo tvirtinimas
atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.
Taigi i i dviej nuomoni galima skirti NV kvalifikavim siaurja ir
plaija prasme. Mums plaija, t.y. ne tik nustatymas, bet ir
tvirtinimas.
Pagal tai, kas kvalifikuoja NV, skiriami:1. Oficialus NV
kvalifikavimas. Atlieka galiotos institucijos (prokuratra, teismai)
ir tai sukelia teisinius padarinius.2. Neoficialus. Atlieka, kas
tik nori. Nesukelia joki teisini padarini.
NV kvalifikavimo teisinis pagrindasPaprastai nurodoma, kad tai
yra baudiamasis statymas. Pagal A. Abramavii, ne baudiamasis
statymas, o NV sudtis, kuri yra aprayta baudiamajame statyme, nes
NV sudtis yra teorinis asmens, padariusio NV, patraukimo BA-n
pagrindas.
Kokie turi bti NV sudties poymiai, kad bt galima jais remtis
kvalifikuojant NV:ie poymiai turi bti tiesiogiai nustatyti statyme
arba vienareikmikai i jo iplaukiantys.ie poymiai turi bti bdingi
visoms tos ries veikoms.NV sudties poymiai negali bti ivestiniais i
kit poymi.Vienas ar keli poymiai turi keisti ar atskirti NV, t.y.
negali bti NV sudi su identikais poymiais.Bent vieno NV sudties
poymio, aprayto baudiamajame statyme, nebuvimas leidia tvirtinti,
kad NV yra nepadaryta.
BK SD norm konkurencija
BK SD norm visuma nesudaro idealios logins sistemos, tad
egzistuoja viena i problem norm konkurencija. Tai tie atvejai, kai
atsakomyb numato kelios BK SD normos. Veika yra viena, bet ioje
veikoje yra dviej ar daugiau BT norm poymi. Pvz. kyininkavimas yra
vienas i piktnaudiavimo tarnyba atvej. Bet BK yra du skirtingi
straipsniai: vienas nustato BA u kyininkavim, kitas u piktnaudiavim
tarnyba.Tarp konkuruojani norm visada yra glaudus ryys ir
priklausomyb. Bendras konkuruojani norm bruoas jos apibria tos
paios NV poymius. Taiau tokio apibrimo apibendrinimo kryptis bei
pilnumas skiriasi.Konkuruojanios normos pagal apimt ir turin
dalinai sutampa, todl ir kyla konkurencija.BK SD norm konkurencijos
formos:1. Bendrj ir specialij norm konkurencija. Bdinga tai, kad
viena norma numato tam tikr veik rat, o kita tik atskirus toki veik
atvejus. ios normos skiriasi pagal abstrakcijos laipsn. Pvz. BK 129
str. 1 d. Nuudymas ir 130 str. nuudymas labai susijaudinus.
Specialioji norma, be bendrojoje normoje esani poymi, turi ir tam
tikrus specifinius poymius. Tokiu atveju taikoma specialioji norma,
kadangi tiksliau atspindi padarytos NV poymius. Sunkiausia
nustatyti, kuri norma bendroji, o kuri specialioji. is atvejis tai
pat vadinamas BT norm konkurencija pagal apimt.2. Specialij norm
konkurencija. Trys atvejai:1. Kai konkuruoja normos su
kvalifikuojaniais veik poymiais. Pvz. vagyst, vagyst sibraunant
patalp ir didelio turto vagyst. Tokiu atveju taikoma norma, kuri
numato sunkesn kvalifikuojant poym.2. Kai konkuruoja norma su
kvalifikuojaniais poymiais ir norma, turinti privilegijuojani
poymi. Pvz. kvalifikuotas dviej ir daugiau moni nuudymas ir
nuudymas didiai susijaudinus. Turt bti taikoma norma, turinti
privilegijuojani poymi.3. Kai konkuruoja normos su
privilegijuojaniais poymiais. Taikoma ta norma, kuri turi labiau
privilegijuojant poym.3. Visumos ir dalies konkurencija (pagal
turin). Pvz. BK 138 str. nesunkus sveikatos sutrikdymas.BK 180 str.
plimas, kurio sudtis apima ir nesunk sveikatos sutrikdym. Tokiu
atveju bus kvalifikuojama pagal plim, t.y. taikoma norma, kuri
nustato visum.
Reikia skirti BT norm konkurencij nuo BT norm kolizijos.
Kolizija yra tada, kai normos viena kitai prietarauja. Vienintelis
kolizijos paalinimo kelias vienos i norm panaikinimas. Tai
neigiamas dalykas. O konkurencija nra prietaravimas. Jos ivengti
nemanoma.
3. Tema. Nusikaltimai mogaus gyvybei. ( 2 savait)
Literatra: 1.BK 129-134 str.;
2.BK Komentaras, II-as tomas, psl. 111-132;
3. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji
dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 17 60.
4. Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas
Nr.46.
5. LR Konstitucinio Teismo 2012 m. birelio 4 d. nutarimas Dl
baudiamosios atsakomybs u artimojo giminaiio ar eimos nario nuudym
arba sunk sveikatos sutrikdym.
Anksiau galiojusiame BK nebuvo tokio savarankiko BK SD skyriaus.
Jame buvo III skyrius, kuriame buvo reglamentuota atsakomyb u
nusikaltimus gyvybei, sveikatai, laisvei ir asmens orumui. Jie buvo
vadinami nusikaltimais mogui. Kuriant naujj BK tas III skyrius buvo
iskaidytas 6 savarankikus skyrius, kuriuose buvo konkretizuotas
ksinimosi objektas (17 22 sk. imtinai).
Nusikaltim mogaus gyvybei bendra charakteristika.
Visus iuos nusikaltimus galima suskirstyti dvi grupes: Nuudymus
(129 131 str.)Ir kitus nusikaltimus mogaus gyvybei (132 134
str.)Iki naujo BK nuudymu buvo laikomas ir neatsargus gyvybs
atmimas. Bet naujajame BK jis priskiriamas prie antros
kategorijos.
Nuudymo svoka, poymiai, rin sudtis ir sistema
SvokaNuudymas tai tyinis, neteistas gyvybs atmimas kitam
mogui.
Nuudymo poymiai:1. Tai gyvybs atmimas kitam mogui. 2. Tai
neteistas gyvybs atmimas kitam mogui.3. Tai tyinis gyvybs atmimas
kitam mogui. Kitu atveju tai bus neatsargus gyvybs atmimas.
Rin nuudymo sudtis:ObjektasTai kito mogaus gyvyb. Nuo kurio
momento yra saugoma mogaus gyvyb ir kada ta apsauga baigiasi? Ji
vardijama kaip gyvybs pradios ir pabaigos problema. Gimimo momento
ir gyvybs pradios svok negalima tapatinti. Du statymai skirtingai
nustato gimimo moment. CK 2.3 str. nurodo, kad vaiko gimimo
momentas tai pirmas savarankikas naujagimio kvpimas. Vaiko gimimo
momento nustatymo statymas nurodo, kad vaiko gimimas yra gyvo
vaisiaus istmimas arba itraukimas i moters organizmo; vaiko gimimo
momentu yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas i moters organizmo.
A. Abramaviius mano, kad gyvybs pradia yra tada, kai gyvybingas
vaisius pasirodo i moters organizmo. Ir nuo io momento, jei tokiam
vaisiui bus atimta gyvyb, tokia veika bus traktuojama kaip
nuudymas. Jei tas vaisius sunaikinamas iki to pasirodymo, tai veika
gali bti kvalifikuojama kaip neteistas abortas.Gyvybs pabaiga yra
mogaus biologin mirtis. Tai tas laikas, kai negrtamai nutrksta
mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba negrtamai nutrksta vis mogaus
galvos smegen struktr veikla. Nukentjusiuoju gali bti tik gyvas
mogus nepriklausomai nuo jo gyvybingumo, amiaus, socialini
psichofizini poymi. Nukentjusiojo sutikimas atimti jam gyvyb
neatleidia kaltininko nuo BA.
Objektyvioji pusNuudymas gali pasireikti ir aktyviais veiksmais,
ir neveikimu. Daniausiai nuudoma aktyviai veikiant. Gali bti bet
koks poveikis mogui: cheminis, psichinis, mechaninis,
fizinis.Neveikimu paprastai nuudoma tada, kai asmuo turi pareig ir
galimyb atitinkamai veikti, taiau tos pareigos neatlieka. Nuudymai
yra materialios sudtys ir laikomas baigtu, kai atsiranda
padariniai, t.y. mirta nukentjusysis. Svarbu nustatyti prieastin ry
tarp kaltininko veikos ir padarini.
SubjektasTam tikrais atvejais subjektu gali bti nuo 14 met (129
str.), o tam tikrais nuo 16 met (130 ir 131 str.).
Subjektyvioji pusPadaromi tik tyia. Ir tiesiogine, ir
netiesiogine. Tam tikri motyvai ir tikslai atitinkamais atvejais
turi kvalifikuojani reikm.
Nuudymo rys:1. Paprastas nuudymas. Tai nuudymas be nuudymo
pavojingum didinani ar mainani aplinkybi (BK 129 str. 1 d.)2.
Kvalifikuotas nuudymas. Tai nuudymas, kai yra nuudymo pavojingum
didinani aplinkybi (BK 129 str. 2 d.).3. Privilegijuoti nuudymai.
Tai nuudymas, kai yra aplinkybi, mainani nuudymo pavojingum (BK 130
ir 131 str.)
Nuudymas 129 str.
is straipsnis susideda i dviej dali. Pirmoje dalyje yra paprasta
sudtis, o antroje kvalifikuota.
Kaltininko veika pagal io straipsnio 1 dal yra kvalifikuojama,
kai nra nei io straipsnio 2 dalyje nusikaltim kvalifikuojani, nei
130, 131 str. numatyt privilegijuojani poymi. Daniausiai padaroma
abipusi mutyni, buitini konflikt metu, i pavydo, kerto ir pan.
Galima tiek veikimu, tiek neveikimu. Baigtas laikomu atsiradus
padariniams(mirus nukentjusiajam). Pasiksinimas nuudyti galimas tik
esant tiesioginiai apibrtai tyiai, kai siek ,bet dl nenumatyt
aplinkybi nepavyko. Bendrininkaujant kvalifikuojama be nuorodos
24str. Tie kurie padjo, bet tiesiogiai nedalyvavo su nuoroda.Vienas
i daugelio kvalifikavim pagal subjektyvij pus:1. Nuudymai, padaryti
dl negatyvi paskat (pavojingiausi paprasti nuudymai).2. Nuudymai,
padaryti i altruistini paskat.3. Nuudymai i neutrali paskat.
Perengiant btinosios ginties ribas, darant mokslin eksperiment.
Subjektas- Fizinis asmuo nuo 14 met.Objektas- kito mogaus
gyvyb.Subjektyvioji pusPadaromas tiesiogine ar netiesiogine tyia.
Nuudymas padaromas tiesiogine tyia, kai kaltininkas supranta, kad
jis savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numato, kad gali atimti
gyvyb kitam mogui, ir nori tai padaryti.Netiesiogin tyia yra tada,
kai kaltininkas supranta, kad savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb,
numato, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir nors nenori kitam
mogui atimti gyvybs, taiau smoningai leidia iems padariniams
atsirasti, t.y. padarini atvilgiu kaltininkas yra abejingas. Jeigu
kaltininkas numato padarini neivengiamum, tai nuudymas pripastamas
padarytas tiesiogine tyia.Ksinimasis vaisi iki gimdymo pradios
laikoma abortu. Pasiksinimas mirus mog laikomas pasiksinimu
nuudyti.
BK 129 str. 2 d.
Nuudym kvalifikuoja ioje dalyje nurodytos aplinkybs. Jas galima
bt suskirstyti tris dideles grupes:1. Apibdina nukentjusj (objekt).
Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 1 - 5 punktuose. Pagal
pirm punkt nuudymas kvalifikuojamas tada, kai nuudomas asmuo,
nesulauks 14 met amiaus. Bet ia svarbus ir subjektyvusis
kriterijus: kai kaltininkas inojo ar pagal veikos aplinkybes turjo
ir galjo suvokti, kad nukentjusysis dar neturjo 14 met. Asmuo turjo
ar galjo inoti pagal savo asmenines savybes, kad nukentjusiajam nra
14 met. Jei siningai ir pagrstai klydo inkriminuoti pagal punkt
negalima. Pagal antr punkt: bejgikos bkls mogaus nuudymas. iuo
atveju bejgikos bkls mogumi yra pripastamas asmuo, kuris dl fizini
ar dl psichini savybi arba negali suprasti kaltininko veikos pobdio
ir dl to negali gintis ar kitaip vengti pavojaus, arba negali
aktyviai pasiprieinti kaltininkui. Bejgikumo bkl gali sukelti liga,
invalidumas, senatv, stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, narkotik,
yra kaitas ir pan. Kai asmuo miega, pagal dstytoj, nelabai gali bti
bejgikumo poymis. Kaltininkas turi suvokti, kad udo bejgikos bkls
mog. Taip pat gali bti, kai bejgikos bkls tapo dl kaltininko
kalts(fizinio smurto, nugirdomas, apnuodijamas) ir jei sumanymas
nuudyti kilo jau po to, kai nukentjusysis tapo bejgikos bkls. Pagal
3 punkt, savo motinos, tvo ar vaiko nuudymas. Nuudymas yra
kvalifikuojamas pagal poym tada, kai kaltininkas nuudo savo motin,
tv ar vaik, kurie tokie yra jam pagal kilm ir kaltininkas turi tai
inoti. Ar tai tik pagal kraujo ry, ar pagal teisin status? Lemiam
reikm turi kraujo ryys (pagal kilm). Pagal konvencijas vaikas yra
iki 18 met. Taiau iuo atveju terminas vaikas apima asmenis
nepriklausomai nuo j amiaus. Svarbiausia, kad kaltininkui
nukentjusysis bt vaikas pagal kilm. Pagal dstytoj, kad jeigu
nuudant asmen yra ir daugiau kvalifikuojani aplinkybi, tai jos
visos turi bti nurodytos. Nuudomas vaikas pagal kilm, kuriam nra 18
met. Pagal 4 punkt, nios moters nuudymas. Svarbiausia tai, kad
kaltininkas turi inoti arba pagal bylos aplinkybes turi numanyti,
kad nukentjusioji yra nia. Ntumo stadija nusikaltimo kvalifikavimui
neturi. Jei pasiksinama ar nuudoma dl tariamo ntumo, veika
kvalifikuojama kaip pasiksinimas. Pagal 5 punkt, dviej ar daugiau
moni nuudymas. 1. is poymis reikia, kad kaltininkas vienu metu
nuudo bent du asmenis. iuo atveju tyia prie pat nuudym gali ir
neapimti dviej ar daugiau moni nuudymo. 2. Pagal punkt kaltininko
veika kvalifikuojama ir tada, kai kaltininkas skirtingu laiku,
taiau veikdamas tiesiogine tyia pagal bendr nusikalstam sumanym
nuudo bent du asmenis. Reikia rodyti, kad kaltininko tyia apm tiksl
nuudyti bent du asmenis. Pagal dstytoj pagal punkt nesvarbu
vieninga tyia ar ne, tas pats nuudymo laikas ar ne, jei nuudo
kaltininkas bent du asmenis, jam turi bti pritaikytas is punktas.2.
Apibdina objektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 6
ir 7 punktuose. Pagal 6 punkt, nuudymas kankinant ar kitaip itin
iauriai. Kankinimas tai tam tikr laik trunkantys veiksmai,
sukeliantys dideles fizines, dvasines kanias nukentjusiajam. iuo
atveju kankinimas gali bti susijs su tiesioginiu ar netiesioginiu
poveikiu nukentjusiojo knui (deginant, marinant badu, panaudojamas
aldytuvas ir kt. bdais). Nuudymas kitaip itin iauriai yra tada, kai
gyvyb atimama itin skausmingu bdu (numetimas i didelio aukio ir
kt.). is poymis inkriminuojamas tada, kai nukentjusiajam sukeliamos
itin didels fizins ar dvasins kanios (udoma artimj akivaizdoje ir
kt.). Kai po nuudymo sudarkomas lavonas ir kaltininkas ino, kad
mogus yra mirs, tai paskesni kaltininko veiksmai nereikia nuudymo
itin iauriai. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal
129 str. 1 ar 2 dal ir 311 str. 1 dal. Pagal 7 punkt, nuudymas
pavojingu kit moni gyvybei bdu. Tai tie atvejai, kai kaltininkas,
siekdamas nuudyti nukentjusj, panaudoja tok bd, kuris pavojingas ne
tik siekiamo nuudyti mogaus, bet ir bent vieno kito mogaus gyvybei.
Pavojus kito mogaus gyvybei turi bti realus. Kai vienas asmuo
nuudomas, o kitiems padaromi tam tikri sveikatos sualojimai, tai
veika kvalifikuojama kaip nuudymo ir atitinkam sveikatos sualojim
sutaptis. Kai norima nuudyti du ar daugiau moni , bet nuudomas
vienas, kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti du ar daugiau
asmen ir nuudymas kit moni gyvybei pavojingu bdu.3. Apibdina
subjektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 8 - 12
punktuose. Pagal 8 punkt, nuudymas dl chuliganik paskat. is
nuudymas yra tada, kai nuudymas padaromas dl aikaus mogaus ar
visuomens negerbimo, elementari morals ir dorovs norm paneigimo.
Dstytojas teigia, kad is poymis galt bti inkriminuojamas, kai
nuudoma visai be dingsties arba panaudojant savo veiksmams, kaip
pretekst, maareikm dingst. Pagal 9 punkt, nuudymas dl savanaudik
paskat. is nuudymas yra susijs su siekimu gauti materialins naudos.
Tas noras dl nuudymo gauti materialin naud yra akstinas atimti
gyvyb kitam mogui. iuo atveju materialios naudos gali bti siekiama
tiek sau, tiek ir kitam asmeniui. Galimi trys tokio nuudymo
atvejai: a) Nuudymas u atlyginim. iuo atveju ir organizatorius, ir
kurstytojas atsako u tokio nuudymo organizavim ar kurstym. b) Kai
nuudoma siekiant uvaldyti turt ar gyti turtines teises. c) Nuudymas
siekiant ivengti materialini ilaid. BA kyla kai paskatos yra prie
nuudym arba ksinimosi metu.iuo atveju reikms neturi, ar materialin
nauda buvo gauta, ar nebuvo gauta. Anksiau buvo, kad jei nuudoma
per plim ar per turto prievartavim, tai nuudymas buvo
kvalifikuojamas kaip paprastas nuudymas ir pagal atitinkamus
straipsnius. Dabar tokiu atveju, kai per plim ar per turto
prievartavim nukentjusysis yra nuudomas, tai kaltininko veika
kvalifikuojama kaip nuudymo dl savanaudik paskat ir atitinkamo
nusikaltimo nuosavybei sutaptis. Galimi atvejai, kai nuudymo motyv
formavimsi nulemia turtiniai interesai, bet iomis veikomis
nesiekiama gauti materialins naudos. Tokiais atvejais savanaudik
paskat poymio inkriminuoti kaltininkui negalima.Pagal 10 punkt,
nuudymas dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo.
is kvalifikuojamasis poymis yra tada, kai mogus nuudomas dl
tarnybos ar pilieio pareig vykdymo. 1) Kai yra kertaujama u asmens
tarnybos ar pilieio pareigos vykdym. 2) Kai asmuo nuudomas siekiant
nutraukti toki veikl dabartyje. 3) Kai nuudoma siekiant ukirsti
keli tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareig vykdymas tai ne tik
valstybs tarnautojo veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdanio
tarnybos pareigas, veikla. Nukentjusysis gali dirbti vairiose
monse, staigose ir organizacijose. Tiek valstybinse, tiek
privaiose. iuo atveju svarbiausia yra tai, kad nukentjusysis
nuudomas u tam tikrus savo teistus veiksmus. Jei nuudoma u
neteistus nukentjusiojo veiksmus, tai ito poymio inkriminuoti
kaltininkui negalima.Pilieio pareig vykdymas tai asmens veiksmai,
tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomens labui, tiek
ir atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Pilieio svoka
vartojama plaija prasme, t.y. pilieio kaip mogaus pareig
vykdymas.Pagal 11 punkt, nuudymas siekiant nuslpti nusikaltim.
Siekis nuslpti nusikaltim reikia, kad nuudyta turint tiksl nuslpti
anksiau padaryt, daroma ar rengiam padaryti nusikaltim.
Nusikaltimo, kur siekiama nuslpti, sunkumas reikms neturi. Pagal
punkt negali bti kvalifikuojamos tokios veikos, kai siekiama
nuslpti baudiamj nusiengim arba administracin teiss paeidim. ito
poymio kvalifikavimui reikms neturi, ar siekiama nuslpti savo ar
kito asmens padaryt nusikaltim.Pagal 12 punkt, nuudymas siekiant
gyti nukentjusiojo asmens organ ar audin transplantavimui. Jeigu
nukentjusysis nuudomas vien tik dl to, kad tik paimti tam tikr
organ. is kvalifikuojantis poymis bus tik tada, kai organas ar
audinys yra gyjami siekiant juos panaudoti transplantavimui.
Kaltininko tyia panaudoti organ ar audin transplantavimui turi
susiformuoti iki gyvybs atmimo kitam asmeniui. Galimi atvejai, kai
veika kvalifikuojama pagal kelis iuos punktus.
Nuudymas labai susijaudinus BK 130 str.
Tai viena i privilegijuoto nuudymo ri. J privilegijuoja tai, kad
kaltininkas veikia staiga labai susijaudinus, t.y. faktikai bdamas
riboto pakaltinamumo bsenoje. is nuudymas yra maiau pavojingas u
paprast nuudym ir todl, kad toki kaltininko bsen sukelia pats
nukentjusysis. Visi ie poymiai daro maiau pavojing negu paprastas
nuudymas. Neitikimyb yra eidimas tik tais atvejais, kai jis tyinis
ir demonstratyvus.
ObjektasKito mogaus gyvyb. Nukentjusysis iuo atveju tai asmuo,
kuris kaltininko atvilgiu atliko neteistus veiksmus ar j itin eid.
Jis savo neteistas veiksmai ar eidimu iprovokuoja kaltinink j
nuudyti.
Objektyvioji pusis nuudymas pagal dstytoj gali bti padaromas tik
veikimu. io nuudymo specifika yra ta, kad nukentjusysis nuudomas,
kaltininkui esant didelio susijaudinimo bsenoje. Didelis
susijaudinimas tai tam tikru fiziologiniu afektu. Kaltininkas
patiria tam tikr emocin stres, dlto jis gali ne visikai suvokti ir
valdyti savo veiksmus. Vertinant tokios bsenos buvim ar nebuvim,
didelis vaidmuo tenka ekspertams ir specialistams. Yra skiriamos
vairios ekspertizs. Reikia nustatyti ar kaltininkas nebuvo
patologinio afekto bsenoje, kai asmuo tiek susijaudina, kad gali
visikai nevaldyti savo veiksm. Svarbu nustatyti, kas sukl didel
susijaudinim. J turi sukelti paio nukentjusiojo neteistas poelgis
ar itin eidiantis poelgis kaltininko atvilgiu. BA pagal straipsn
atsiranda tik tada, kai toki bsena sukelia pats nukentjusysis. Jei
kaltininko toki bsen sukl kiti veiksniai, tai jo veika nebus
kvalifikuojama pagal straipsn. Neteistas poelgis tai bet koks prie
kaltinink ar jam artim mog nukreiptas prieingas teisei
nukentjusiojo elgesys. Tas elgesys gali bti ir tyinis ir neatsargus
elgesys, gali pasireikti ir veikimu, ir neveikimu. Neteist poelg
reikia suprasti plaiau. Tai ne tik teiss norm paeidimas, bet ir
morals, dorovs norm paeidimas. Vertinant, ar tas nukentjusiojo
poelgis yra eidiantis, reikia atsivelgti: kiek ie veiksmai esmingai
prietarauja morals bei dorovs principams, kokiu laipsniu jie
paeidia mogaus garb ir orum (objektyvusis kriterijus) ir reikia
atsivelgti tai, kaip is poelgis paveikia pat kaltinink (subjektyvus
kriterijus). Itin eidiantis poelgis gali bti atliekamas odiu,
veiksmu, ratu. BK 130 str. yra inkriminuojamas ir tais atvejais,
kai neteistas ar itin eidiantis poelgis nukreiptas ne tik pat
kaltinink, bet ir kit jam artim asmen. Artimas kaltininkui asmuo
tai asmenys, kurie gali bti eimos nariai, giminaiiai (jie visada
patenka i svok) ir kiti asmenys, su kuriais kaltinink sieja glauds
ryiai. itas nuudymas turi vykti staiga. Tokia bsena trunka tik
neilg laiko tarp, todl tas nuudymas turi vykti gan greitai po
neteist ar eidiani veiksm atlikimo. Sumanymas nuudyti nukentjusj
turi bti realizuotas staiga.Pagal straipsn nebus kvalifikuojami
kaltininko veiksmai, jeigu didelio susijaudinimo bsena pas j
atsirado dl teist nukentjusiojo veiksm.
SubjektasAsmuo nuo 16 met.
Subjektyvioji pusis nusikaltimas padaromas esant afektinei
tyiai. Jei kaltininkas pats iprovokavo nukentjusiojo neteistus ar
eidianius veiksmus, tai is straipsnis netaikomas. Nuudymas labai
susijaudinus, nors ir padarytas esant nuudym kvalifikuojani poymi,
bus kvalifikuojamas pagal BK 130 str.
Naujagimio nuudymas BK 131 str.
Pagal straipsn veika kvalifikuojama tada, kai naujagim nuudo
motina dl gimdymo nulemtos bsenos. Btent tokia bsena ir yra ta
aplinkyb, kuri maina io nuudymo pavojingum. Gimdymas gali sukelti
motinai tam tikrus psichinius, psichologinius pakeitimus. Tokia
bsena gali atsirasti dl psichologini prieasi: gimdymas
nepageidautinas, kenia nuo baims, pergyvena dl savo ntumo ir pan.
Gimdymas gali nulemti ir tam tikrus laikinus psichinius sutrikimus.
is straipsnis inkriminuojamas tada, kai motina dl gimdymo nulemtos
bsenos yra tam tikroje psichofiziologinje padtyje. Ir dl tokios
bsenos yra ribotai pakaltinama. Tokia bsena paprastai gali tstis
iki dviej mnesi.
ObjektasNaujagimio gyvyb. Nukentjusysis (dalykas) yra
naujagimis. iuo atveju medicininiai naujagimio svokos kriterijai
reikms neturi.
Objektyvioji pusGali bti padaromas ir veikimu, ir neveikimu.
SubjektasSubjekto specifika leidia atskirti nuo kit nuudymo ri.
Subjektu gali bti tik nukentjusiojo naujagimio motina, jei jai yra
16 met. Jei kartu su motina naujagim nuudo kiti asmenys, tai j
veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. Jeigu sumanymas
nuudyti kilo i anksto iki gimdymo, tai visais atvejais jos veika
kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. atitinkam punkt.
Subjektyvioji pusGali bti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir
netiesiogine tyia. nusikaltim reikia skirti nuo naujagimio palikimo
be pagalbos BK 158 str. jeigu motina siekdama atsikratyti
naujagimio, j palieka be prieiros, bet tokioje vietoje, kur jos
supratimu j turt rasti ir juo pasirpinti, tai jai atsakomyb ikyla
pagal BK 158 str. iuo atveju motina veikia be tyios nuudyti
naujagim.
Neatsargus gyvybs atmimas BK 132 str.
ObjektasKito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra mogus
Objektyvioji pusPraktikai nieko nesiskiria nuo nuudymo
objektyviosios puss. Labai svarbu nustatyti prieastin ry tarp
veikos ir padarini.
SubjektasFizinis 16 met asmuo. O pagal 132 str. 3 d. gali
atsakyti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pusNeatsarg gyvybs atmim nuo nuudym leidia
atskirti subjektyvioji pus. Gali bti padaromas dl nusikalstamo
pasitikjimo arba dl nusikalstamo nerpestingumo. Neatsargus gyvybs
atmimas dl nusikalstamo pasitikjimo yra tada, kai kaltininkas
numato, kad jo veika gali sukelti kito mogaus mirt, taiau
lengvabdikai tikisi i padarini ivengti. iuo atveju yra tam tikras
kaltininko tikjimas, kad kito mogaus mirtis nevyks. Kaltininko
tikjimas iuo atveju turi bti paremtos aplinkybmis, kurios jo manymu
turi ukirsti keli kito mogaus miriai ir ios aplinkybs turi bti
objektyvaus pobdio. Bet kaltininkas i aplinkybi nevertina arba jas
pervertina. Jeigu kaltininkas, darydamas toki veik, savo tikjim,
kad ukirs keli kito mogaus gyvybs atmimui, grindia abstrakiomis
aplinkybmis (pranaysts, skm ir pan.), tai jo veika kvalifikuojama
kaip nuudymas. Tikjimas konkreiomis aplinkybmis, kurios kaltininko
manymu objektyviai gali padti ivengti kito mogaus mirties, yra
pagrindinis poymis, leidiantis atskirti neatsarg gyvybs atmim nuo
nuudymo, padaryto esant netiesioginei tyiai. Neatsargus gyvybs
atmimas dl nusikalstamo nerpestingumo yra tada, kai kaltininkas
nenumat, kad jo veika gali atimti gyvyb kitam mogui, taiau pagal
veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo tai
padaryti. Turjimas numatyti padarinius yra objektyvus kriterijus, o
galjimas subjektyvus. Jeigu pagal veikos aplinkybes ir asmenines
savybes matyti, kad asmuo nenumat galim padarini ir neturjo ar
negaljo j numatyti, tai iuo atveju kaltininko veikoje nebus
nusikaltimo sudties.(kazusas- be kalts).
Pirmoje dalyje yra bendroji sudtis. Antroje ir treioje dalyse
yra kvalifikuotos sudtys.
Pagal antr dal kaltininkas atsakys, kai jis gyvyb atima dviem ar
daugiau moni. Tai atvejai, kai dl kaltininko neatsargumo na ne
vienas mogus ir tai yra vienos, o ne keli veik padarinys.
Straipsnio treioje dalyje nustatyta BA u neatsarg gyvybs atmim,
paeidiant teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo
taisykles. Reikia nustatyti konkreias elgesio saugumo taisykles,
kurias paeidus bent vienam asmeniui neatsargiai buvo atimta gyvyb.
Kai kuriuose BK SD straipsniuose irgi yra numatyta BA u neatsarg
gyvybs atmim, kai tai padaroma dl tam tikr speciali teiss akt
paeidim (278 str. 2 d. ir kt.). Kai yra specialus straipsnis,
kuriame numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, paeidus konkreius
specialius teiss aktus, tai kaltininkui turi bti taikomas ne BK 132
str. 3 d., bet konkretus straipsnis. Tai bendrosios ir
specialiosios norm konkurencija.
Sukurstymas nusiudyti arba privedimas prie saviudybs (BK 133
str.)
Ankstesniame BK buvo BA tik u privedim prie saviudybs. Naujajame
atsirado objektyvusis poymis sukurstymas nusiudyti. Saviudyb gyvybs
atmimas sau nra nusikaltimas. Todl nra nusikaltimas ir pasiksinimas
nusiudyti. Padjimas nusiudyti negali bti laikomas bendrininkavimu
darant nusikaltim. io nusikaltimo pavojingumas yra tas, kad kitas
asmuo paskatina bet kokiomis formomis mog atimti gyvyb sau.
ObjektasPagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus gyvyb.
Nukentjusysis yra bet kuris fizinis asmuo(14m.). Taiau jei
sukurstomas nusiudyti maametis ar nepakaltinamas asmuo, tai
kaltininkas atsako pagal BK 129 str. u tyin nuudym (nuudymas
nukentjusiojo rankomis).
Objektyvioji pusJ apibdina dvi alternatyvios veikos:Sukurstymas
nusiudyti. Tai yra privedimo prie saviudybs ris, kai to pasiekiama
ne iauriu ir ne klastingu elgesiu, o kitais bdais: kalbinjimu,
raginimu, vertimu, lenkimu ir pan. Taiau tie argumentai neturi
tapti grasinimais. Kitu atveju tai bus privedimas prie saviudybs.
Sukurstymas nusiudyti galimas tais atvejais, kai mint nusiudyti
inicijuoja nukentjusiajam pats kaltininkas, arba galimas ir tais
atvejais, kai kaltininkas tik paskatina nukentjusiojo ketinim
nusiudyti. Sukurstymas nusiudyti yra materiali nusikaltimo sudtis
ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentjusysis
pats sau atima gyvyb. (tik tiesiogine tyia). Jei kaltininkas
sukurst asmen nusiudyti, taiau tas asmuo dl kakoki prieasi
nenusiud, tai tokiu atveju yra pasiksinimas padaryti nusikaltim.
Taip pat kaip pasiksinim reikt laikyti nepavykus sukurstym. Pagal
dstytoj is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai
nukentjusysis realizavo savo ketinim nusiudyti nepriklausomai nuo
to, ar jam pavyko, ar nepavyko atimti sau gyvyb. Asmen sukurstyti
nusiudyti galima tik veikimu. Subjektas- Fizinis pakaltinamas 16
met asmuo.
Privedimas prie saviudybs. Pagal dstytoj sukurstymas nusiudyti
yra vienas i galim privedimo prie saviudybs atvej. Tai asmens
veika, dl kurios kitas mogus atima sau gyvyb. Privedimu prie
saviudybs pripastamos tik veikos, kurios yra susijusios su iauriu
ar klastingu kaltininko elgesiu nukentjusiojo atvilgiu. iaurus
elgesys tai muimai, kankinimai, sualojimai, vertimas dirbti
nepakeliamus darbus, atlikti neteistus ar eminanius veiksmus. Taip
pat jis gali pasireikti ir tuo, kad nukentjusiajam ar jo
artimiesiems yra grasinama. Klastingas elgesys tai iorikai
neiaurus, taiau apgaulingas, skaudinantis, dvasikai lugdantis kit
mog elgesys. Laikomas baigtu nusikaltimu, kai nukentjusysis atima
sau gyvyb. Galimi atvejai, kai nukentjusiajam neigiama situacija
susidaro dl teist kito asmens veiksm. Subjektas- nukentjusysis
14m., kaltinamasis 16m.
Labai svarbu rodyti, kad btent kaltininko veikos nulm
nukentjusiojo apsisprendim atimti gyvyb sau. Subjektyvioji pusGali
bti padaromas tik tyia. iuo atveju kaltininkas nukentjusiojo
atvilgiu atlieka tam tikras veikas, jis suvokia ir numato, kad dl
jo veik nukentjusysis gali nusiudyti ir tiesiogins tyios atveju to
nori, o netiesiogins tyios atveju nors to nenori, taiau smoningai
leidia tam atsirasti.
Privedimas prie saviudybs gali pasireikti tam tikru iauriu
elgesiu. iauriai elgdamasis, kaltininkas nukentjusiajam gali
padaryti vairaus masto sveikatos sutrikdymus. Jei padaro sunk ar
nesunk sveikatos sutrikdym, tai kaltininko veika kvalifikuojama
kaip ito nusikaltimo ir atitinkamo nusikaltimo mogaus sveikatai
sutaptis.
Padjimas nusiudyti (BK 134 str.)
Privilegijuotas . Turi bti beviltikai sergantis mogus ir jo
praymas. Reikia skirti eutanazij nuo padjimo nusiudyti. Eutanazija
tai nuudymas i pasigailjimo. Skiriamos pasyvioji ir aktyvioji
eutanazijos rys. Pasyvioji eutanazija yra tada, kai asmeniui,
kuriam btinas tam tikras gydymas, kad jis igyvent, toks gydymas nra
teikiamas. Tai tam tikras neveikimas, kai asmuo mirta.
Nukentjusysis turi pats ireikti vali, kad jam nebt teikiama
medicinin pagalba. Aktyvioji eutanazija tai atvejai, kai asmuo tam
tikrais aktyviais veiksmais sunkiai serganiam asmeniui atima gyvyb.
Daugelyje valstybi u aktyvij eutanazij baudiama kaip u nuudym.
Slygos, kurios turt bti, jeigu padjimas nusiudyti bt
dekriminalizuotas:1. Turi bti nustatyta, kad nukentjusysis serga
sunkia, nepagydoma liga, kurios neivengiamas padarinys yra
nukentjusiojo mirtis ir tai turi nustatyti kompetentinga medik
komisija;2. Turi bti nukentjusiojo laisvas apsisprendimas. Jei jis
negali ireikti savo valios, tai gali bti ireikta artimj valia;3.
Gyvybs atmim nukentjusiajam turi nulemti atitinkami tokios veikos
tikslai ir motyvai. Motyvas yra gailestis, o tikslas yra asmens
ivadavimas nuo kani.
ObjektasKito mogaus gyvyb. Nukentjusiuoju yra beviltikai
sergantis mogus.
Objektyvioji pusPasireikia padjimu nusiudyti. iuo atveju
padjimas nusiudyti gali bti intelektualus ir fizinis. Intelektualus
tai patarimai, kokiomis priemonmis, kokiu bdu, kur ir kaip bei kada
nusiudyti. Fizinis padjimas tai tam tikr priemoni parpinimas, slyg
sudarymas, klii paalinimas. Kaltininkui is straipsnis gali bti
taikomas tik tada, kai yra nukentjusiojo praymas. Jei asmuo atlieka
tam tikrus veiksmus, kurie atima nukentjusiojo gyvyb jo praymu, tai
jam bus taikomas BK 129 str. Viena nuomon ta, kad nusikaltimas
laikomas baigtu, kai kaltininkas atliko tam tikrus padjimo
veiksmus. Antra nuomon ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai
nukentjusysis nusiud. Dstytojas sutinka su pirma nuomone.
SubjektasFizinis pakaltinamas nuo 16 met.
Subjektyvioji pusPadaroma tyia. Asmuo suvokia, kad savo veika
padeda nusiudyti. Motyvai ir tikslai neturi reikms.
4. Tema. Nusikaltimai mogaus sveikatai. (3 savait)Literatra:
1.BK 135-141 str.;
2.BK Komentaras, II-as tomas, psl. 132-147.
4. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji
dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 61 80.
SamprataNusikaltimais sveikatai faktikai pripastami labai
vairaus laipsnio ir pobdio sveikatos sutrikdymai. Tik BK 140 str.
BA numatyta ne tik u tam tikr sveikatos sutrikdymo r, bet ir u
fizinio skausmo suklim. Pagal pavojingumo laipsn ir pobd iame
skyriuje iskiriamos tris sveikatos sutrikdymo rys: sunkus, nesunkus
ir neymus sveikatos sutrikdymas. Jie skiriasi vienas nuo kito pagal
sveikatos sutrikdymo mast. Visus sveikatos sutrikdymus galima
suskirstyti tam tikras ris pagal kalts formas: tyiniai ir
neatsargs. BA u neatsarg sveikatos sutrikdym atsiranda, kai
padaromas sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 136 str.
yra iskiriamas sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus.
Rin sudtisObjektasPagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus
sveikata. Ksinimasis savo sveikat nra nusikaltimas mogaus
sveikatai. Bet tam tikrais atvejais ksinimasis savo sveikat gali
bti laikomas kitos NV (vengimas atlikti karo tarnyb) poymiu.
Nukentjusysis yra kitas mogus nepriklausomai nuo fizini, psichini
savybi, amiaus ir t.t.
Objektyvioji pusi nusikaltim objektyvioji pus pasireikia i esms
sveikatos sutrikdymu. O BK 140 str. ir fizinio skausmo suklimu.
Sveikatos sutrikdymas tai mogaus sualojimas ar susargdinimas,
paeidiant jo kno audini, organ vientisum ar sutrikdant j funkcijas.
Sualojimas tai mogaus kno audini ar organ anatominio vientisumo ar
j funkcij paeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.
Susargdinimas tai mogaus organizmo funkcij sutrikdymas biologiniu,
fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu ar nesuteikiant btinos
medicinos pagalbos. Minti sveikatos sutrikdymai gali bti padaromi
ir veikimu, ir neveikimu. Nusikaltimai sveikatai yra materialiosios
nusikaltim sudtys. Btinaisiais i nusikaltim poymiais yra tam tikri
padariniai. Nusikaltimai laikomi baigtu nuo momento, kai
nukentjusiajam vienu ar kitu mastu sutrikdoma sveikata.
SubjektasTai fizinis asmuo. O u BK 137 str. 3 d. numatyt veik
gali bti traukiamas ir JA. U visus nusikaltimus sveikatai, iskyrus
tyin sunk sveikatos sutrikdym (nuo 14 met), BA asmeniui atsiranda
nuo 16 met.
Subjektyvioji pusDauguma nusikaltim mogaus sveikatai yra
padaromi tyia. Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai gali bti
padaromi ir neatsargiai.
Nusikaltimai mogaus sveikatai tai neteistas, be tyios atimti
gyvyb alos padarymas kito mogaus sveikatai, paeidiant mogaus kno
audini vientisum ar j funkcijas.Kai nukentjusiajam jo sveikata
sutrikdoma jam praant, tai BA neatsiranda tik tais atvejais, kai
nukentjusiajam jo praymu padaromas tik neymus sveikatos sutrikdymas
(tokia vyraujanti nuomon).
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
Tai yra pats pavojingiausias nusikaltimas mogaus sveikatai ir
btent, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, nukentjusiajam pagal
mast padaromi patys pavojingiausi sveikatos sutrikdymai. iame
straipsnyje statym leidjas apibria tuos padarinius, kurie atsiranda
padarius sunk sveikatos sutrikdym. Ir btent bent vieno, i iame
straipsnyje nurodyt padarini, buvimas yra sunkus sveikatos
sutrikdymas.
Sunkiu sveikatos sutrikdymu yra pripastamas sualojimas ar
susargdinimas, dl kurio:1. mogus neteko regos. Regos netekimas tai
arba visikas aklumas, arba abiej aki regos susilpnjimas. Kai asmuo
praranda regjim viena akimi, tai (ne)gali(?) bti traktuojamas kaip
sunkus sveikatos sutrikdymas, taiau kaip bendrojo ar profesinio
darbingumo netekimas.2. mogus netenka klausos. Tai visikas kurtumas
arba abiej aus klausos susilpnjimas.3. mogus netenka kalbos. Tai
negaljimas reikti mini suprantamais odiais.4. mogus netenka
vaisingumo. Tai yra lytins veiklos sutrikimas, kuris atima gebjim
natraliu bdu apvaisinti, pastoti, ineioti ar gimdyti.5. moteris
netenka ntumo. Ntumo trukm reikms neturi.6. mogus sunkiai
suluoinamas. Tai yra labai sunks sualojimai, susargdinimai arba j
sukeltos komplikacijos. Tai tokie suluoinimai, kurie, nesuteikus
skubios medicinins pagalbos, gali baigtis nukentjusiojo mirtimi.7.
mogus suserga sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, kuri
realiai gresia gyvybei. Pastarasis poymis apima tik ilgai trunkani
lig. Sunkios nepagydomos ligos tai: IV, stablig, maras, raupai ir
pan. Ilgai trunkanti liga yra: sifilis, narkomanija ir pan.8. mogus
susargdinamas ilgai trunkania liga, kuri stipriai sutrikdo mogaus
psichik. 9. mogus praranda didel dal profesinio ar bendro
darbingumo. Tai atvejai, kai prarandama 30 ir daugiau procent tokio
darbingumo. Bendras darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti darbus,
kuriems atlikti nereikia speciali gdi, kvalifikacijos. Profesinis
darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti darbus, kuriems atlikti
reikia speciali gdi, kvalifikacijos.10. mogaus knas yra
nepataisomai subjaurotas. T fakt, ar knas yra subjaurotas
nepataisomai, sprendia medikai. O t fakt, ar knas yra subjaurotas,
ar ne, sprendia asmuo, taikantis BK straipsn. Vertinant tai, ar
knas buvo subjaurotas, ar ne, reikia atsivelgti : 1) pat sualojim
pobd ir laipsn ir 1) kaip tuos sualojimus vertina pats
nukentjusysis.
BK 135 str. 2 d. nustato i veik kvalifikuojanius poymius. Jie
identiki nuudym kvalifikuojaniams poymiams.9 punktas nustato
sualojim dl savanaudik paskat. iuo atveju kaltininko veik, kai
sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas plimo metu, reikia
kvalifikuoti kaip plimo ir kaip kvalifikuoto sunkaus sveikatos
sutrikdymo sutaptis (LAT praktika).
Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136
str.)
Poymiai tokie patys kaip ir nuudymo labai susijaudinus. Skiriasi
tik padariniai.
Sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 137 str.)
is straipsnis susideda i keturi dali.Pirmoje dalyje numatyta
bendroji sunkaus sveikatos sutrikdymo dl neatsargumo norma. Nesant
joki kitu poymi. Nuo tyinio sveikatos sutrikdymo skiriasi tik kalts
forma.Kai yra nusikalstamas pasitikjimas, tai kaltininkas numato,
kad jo veika gali sukelti kitam asmeniui sunk sveikatos sutrikdym,
taiau lengvabdikai tikisi to ivengti.Kai yra nusikalstamas
nerpestingumas, tai kaltininkas nenumato, kad dl jo veikos
nukentjusiajam gali bti padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas,
nors turi ir gali tai numatyti.Antroje dalyje numatyta grietesn BA
tam, kas dl neatsargumo sualojo ar susargdino du ar daugiau moni
(gali bti vienas susargdintas, o kitas sualotas).Treioje dalyje yra
numatyta pati grieiausia atsakomyb tam, kas padar sunk sveikatos
sutrikdym dl neatsargumo, paeisdamas teiss akt numatytas elgesio
saugumo taisykles. U toki veika gali bti baudiamas ir JA. Reikia
surasti tok teiss akt, kurio reikalavimai buvo paeisti.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Objektas Kito mogaus sveikata.
Objektyvioji pusmogaus sualojimas ar susargdinimas. Nuo sunkaus
sveikatos sutrikdymo ir neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal
padarinius. Lyginant su sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus
sveikatos sutrikdymas nesukelia BK 135 str. numatyt padarini.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas paprastai nesukelia toki padarini,
kurie yra pavojingi mogaus gyvybei. Tai labai vairs sveikatos
sutrikdymai, pvz. tai tam tikras regjimo, kalbos, klausos
sutrikdymas arba tam tikras kno anatominio vientisumo
paeidimas..Nesunk sveikatos sutrikdym reikia skirti nuo neymaus
sveikatos sutrikdymo. BA u neym sveikatos sutrikdym numatyta BK 140
str. Lyginant su neymiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos
sutrikdymas sukelia sunkesnius padarinius. Neymus sveikatos
sutrikdymas yra tada, kai nukentjusysis dl tokio sutrikdymo serga
ne daugiau kaip 10 dien. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas,
sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dien laikotarpiui. Taip pat
nuo neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek
nukentjusysis praranda darbingumo. Kai yra nesunkus sveikatos
sutrikdymas, tai prarandama nuo 5 iki 30 procent darbingumo. Kai
yra neymus sveikatos sutrikdymas, prarandama iki 5 procent
darbingumo. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo neymaus
sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentjusysis serga
dien ir koki dal darbingumo praranda.Bendrai apibdinant nesunk
sveikatos sutrikdym nusikaltim mogaus sveikatai sistemoje, reikia
paymti, kad pagal pavojingum, kur i esms lemia padariniai, is
nusikaltimas yra maiau pavojingas u sunk sveikatos sutrikdym, taiau
pavojingesnis u neym sveikatos sutrikdymGalimos situacijos, kai
nukentjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taiau dl
tam tikr prieasi atsiranda sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai.
Pvz. nesuteikimas skubios medicinins pagalbos. Tokiu atveju
kaltininkui inkriminuojamas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kai
nesunkus sveikatos sutrikdymas dl komplikacij perauga sunk
sveikatos sutrikdym dvi nuomons:1. turi bti kvalifikuojama
atsivelgiant tik tyios kryptingum (atsako tik u nesunk sveikatos
sutrikdym)2. kaltininkas atsako u tyin nesunk sveikatos sutrikdym
ir u sunk sveikatos sutrikdym, padaryt neatsargiai. Taigi pagal
sutapt.A. Abramaviius laikosi pirmosios nuomons.
Straipsnio antroje dalyje numatyti nesunk sveikatos sutrikdym
kvalifikuojantys poymiai. Jie tokie patys kaip ir sunkaus sveikatos
sutrikdymo atveju.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 139 str.)
Pirmoje dalyje numatytas paprastas nesunkus sveikatos
sutrikdymas dl neatsargumo.Antroje dalyje numatyta grietesn
BA.Treioje dalyje numatyta BA, kai sveikatos sutrikdymas padaromas
dviems ir daugiau moni.Iki naujojo BK u toki veik buvo baudiama ir
tada, kai dl eismo vykio, paeidus taisykles, nukentjusiajam buvo
padaromas apysunkis kno sualojimas. Naujajame BK u toki veik (281
str.) nebuvo atskirai numatyta BA u eismo vyk, dl kurio buvo
nesunkiai sutrikdoma mogaus sveikata. Vliau 281 str.
papildytas.
Fizinio skausmo suklimas arba neymus sveikatos sutrikdymas (BK
140 str.)
BA numatyta u dvi veikas:1. fizinio skausmo suklim ir2. neym
sveikatos sutrikdym.Materialioji sudtis. Objektas mogaus kno
nelieiamumas ir sveikata.
Objektyvioji pusJi pasireikia tuo, kad kaltininkas, mudamas ar
kitaip smurtaudamas sukelia mogui fizin skausm ar neymiai j sualoja
arba trumpam susargdina. Taigi objektyvij pus apibdina tam tikri
veiksmai, padariniai ir prieastinis ryys tarp veiksm ir padarini.is
nusikaltimas pasireikia muimu ar kitokiu smurtavimu. Muimas ar
kitoks smurtavimas tai poveikis mogaus kn siekiant sukelti fizin
skausm. Gali bti vienkartiniai ar daugkartiniai veiksmai. Pvz.
smogimas ranka, kietu daiktu ir kt. svarbu, kad ie veiksmai
nesukelt nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo padarini.Veika
padaroma tik veikimu.Btinas io nusikaltimo poymis yra tam tikri
padariniai, kurie atsiranda dl muimo ar smurtavimo. Gali atsirasti
alternatyvs padariniai, kuri bent vieno atsiradimas leidia
kaltininko veik kvalifikuoti pagal straipsn:1. Fizinio skausmo
suklimas arba2. Neymus sualojimas ar trumpas susargdinimas.
Nekentjusysis serga ne ilgiau kaip 10 dien arba netenka 5 procent
darbingumo.
Straipsnio antroje dalyje numatyti nusikaltim kvalifikuojantys
poymiai. Nusikaltim kvalifikuoja tai, kad veika padaryta maameiui
arba kankinant. Kankinimas smurtauta buvo ilgai, buvo sukeliamas ne
tik fizins, bet ir moralins, dvasins kanios.
5. Tema. Nusikaltimai, pavojingi mogaus sveikatai ir gyvybei. (4
savait)Literatra: 1.BK 142-145 str.;
2.BK Komentaras, II-as tomas, psl. 147-156.
3. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji
dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 81 103.
Tai specifiniai nusikaltimai. ala kito mogaus sveikatai ar
gyvybei tiesiogiai nra padaroma. Darant iuos nusikaltimus kyla tik
grsm tokiai alai atsirasti.
Neteistas abortas (BK 142 str.)
Materialioji sudtis. Abortas tai dirbtinis moters ntumo
nutraukimas, t.y. mogaus gemalo vaisiaus sunaikinimas iki
naujagimio gimimo. Abortas pasireikia tam tikru poveikiu moters
organizm ar gemal, kurio padarinys yra negimusio vaisiaus tis.
Lietuvoje abortai yra leidiami. Pagal BK 142 str. BA atsiranda tik
u neteist abort. Neteistas abortas tai:1. Abort padaro asmuo,
neturintis teiss j daryti.2. Abortas padaromas ne sveikatos
prieiros staigoje.3. Abortas padaromas esant kontraindikacij.
ObjektasPagrindinis tiesioginis objektas yra sveikata ar gyvyb.
Pavojingumas yra tas, kad paeidiant aborto darymo taisykles padidja
alos moters sveikatai ar gyvybei atsiradimo grsm. Nukentjusiuoju
yra nia moteris.
Objektyvioji pusNeteisti abortai gali bti daromi tik aktyviais
veiksmais (veikimu). Btinuoju poymiu yra tam tikr padarini
atsiradimas. Btent neteistas abortas yra laikomas baigtu
nusikaltimu nuo to momento, kai yra dirbtinai nutraukiamas moters
ntumas. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai abortas daromas
nukentjusiosios praymu. Jei daromas prie jos vali, tai kaltininko
veika kvalifikuojama kaip tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas.
Subjektyvioji pusAbortas padaromas tik tyia.
Pirmoje dalyje BA numatyta gydytojui, turiniam teis daryti
abortus, atsiranda, kai abortas padaromas ne sveikatos prieiros
staigoje, arba buvo kontraindikacij darant abort. Kontraindikacijos
tai tam tikros prieastys, kurioms esant aborto operacija apskritai
negalima. Paprastai tai tam tikros nukentjusiosios ligos. Joms
priskiriamas ir dvylik savaii virijantis ntumas.Pagal galiojanius
teiss aktus gydytojas, turintis teis daryti abortus, yra asmuo,
baigs auktj medicinos moksl ir turintis akuerio ginekologo
specializacij.Formuluot ne sveikatos prieiros staigoje reikia, kad
aborto operacija gali bti daroma tik tam tikslui pritaikytose
patalpose.Antroje dalyje BA numatyta sveikatos prieiros
specialistui, neturiniam teiss daryti aborto operacij, kuris ias
operacijas padar sveikatos prieiros staigoje. Tai vis kit, iskyrus
akuerio ginekologo, specializacijos gydytojai. Tai ir vidurinysis
medicinos personalas (pvz. med. sesels). Jei minti asmenys aborto
operacij padaro ne sveikatos prieiros staigoje, tai jie atsako
pagal io straipsnio treij dal.Treioje dalyje BA nustatyta asmeniui,
kuris padaro aborto operacij ir tam neturi teiss. Galimos
situacijos, kai padarius neteist abort, nukentjusioji mirta arba
sutrikdoma sunkiai sveikata, tai tada veika kvalifikuojama kaip
neteisto aborto ir atitinkamo nusikaltimo sutaptis. Neteistas
abortas apima neym ir nesunk sveikatos sutrikdym, o sunk
neapima.
Privertimas daryti neteist abort (BK 143 str.)Tai specialioji
norma BK 148 str. atvilgiu.ObjektasNios moters sveikata arba gyvyb.
Kai darant nusikaltim ir naudojant psichin prievart, grasinama
paskleisti asmens orum ar garb eminani informacij, papildomu io
nusikaltimo objektu yra mogaus garb ir orumas. Nukentjusioji yra
nia moteris.
Objektyvioji pusJi pasireikia privertimu ni moter darytis
neteist abort. Objektyvij pus apibdina veika, padariniai ir
prieastinis ryys. Veika tai psichins prievartos panaudojimas nios
moters ar jos artimj atvilgiu, siekiant priversti ni moter darytis
neteist abort. Psichin prievarta iuo atveju naudojama
nukentjusiosios ar jos artimj atvilgiu. Pabrtina, kad tokia
psichine prievarta siekiama ni moter darytis ne apskritai abort, o
btent neteist abort, u kur baudiama pagal BK 142 str. Jei moteris
veriama darytis apskritai abort, tai paprastai tokia veika
kvalifikuojama kaip mogaus veiksm laisvs varymas pagal BK 148 str.
Psichin prievarta ioje nusikaltimo sudtyje tai grasinimas
reikalavimo darytis neteist abort nevykdymo atveju padaryti alos
nukentjusiosios ar jos artimj interesams. is nusikaltimas laikomas
baigtu nuo to momento, kai nia moteris dl psichins prievartos
pasidaro abort. Jei psichin prievarta buvo panaudota, taiau moteris
nesutiko pasidaryti neteist abort, tai tokiu atveju bus
pasiksinimas padaryt nusikaltim.
SubjektasFizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 met.
Subjektyvioji pusTyinis nusikaltimas.
Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei (BK 144
str.)Sudtis formali.ObjektasKito mogaus gyvyb. Pavojingumas tas,
kad nukentjusysis paliekamas tokioje bsenoje, kai jo gyvybei kyla
rimtas pavojus. Nukentjusiuoju yra toks mogus, kurio gyvybei gresia
pavojus. Nukentjusysis turi bti pavojingoje gyvybei padtyje.
Pavojinga gyvybei padtis yra tokia kritin situacija, kai mogui
gresia realus mirties pavojus dl stichins nelaims, nelaimingo
atsitikimo ir pan. ir jam aikiai reikalinga neatidliotina pagalba.
iuo atveju pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir mogus negali jo
paalinti savo jgomis.
Objektyvioji pusPadaromas neveikimu, t.y palikimu be pagalbos
mogaus, kurio gyvybei gresia pavojus. is poymis BK 144 str.
apibdinamas nepagelbjimo svoka. Nepagelbjimas pagal BK 144 str. tai
pirmins, btinos ir neatidliotinos pagalbos nukentjusiajam
nesuteikimas. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, jeigu asmuo
turi galimyb toki pagalb nukentjusiajam suteikti. Jeigu tokios
galimybs nra, tai asmuo apie susidariusi padt privalo praneti
atitinkamoms institucijoms. Jei jis nepranea, tai toks asmuo atsako
pagal straipsn.Reikia nustatyti tai, kad asmuo nukentjusiajam
suteikia pirm ir btin pagalb. Jeigu i pagalba nukentjusiajam
nepadjo, asmuo, suteiks toki pagalb, negali bti traukiamas BA pagal
straipsn. io nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi tai, ar asmuo
pagalb suteik tinkamai ar netinkamai. Bet reikia kiekvien situacij
vertinti individualiai. Laikomas jis baigtu nuo to momento, kai
kaltininkui atsiranda pareiga pagelbti, o is nevykdo tokios
pareigos. Jeigu dl ios veikos nukentjusiajam atsiranda tam tikri
padariniai, tai kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal keli
straipsni sutapt.
SubjektasFizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Taiau jis turi turti
tam tikrus specialius poymius. Taigi subjektu gali bti tik asmuo,
kuris arba turjo pareig rpintis nukentjusiuoju, arba pats sukl
pavoj mogaus gyvybei. Pareiga rpintis nukentjusiuoju gali bti
nustatyta statyme arba kilti dl asmens profesijos. i pareiga
rpintis gali atsirasti ir dl tam tikr konkliudentini veiksm.
Subjektyvioji pusPadaromas tik tiesiogine tyia.
Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba
mogaus terorizavimas (BK 145 str.)
BA numatyta iame straipsnyje u du skirtingus nusikaltimus, t.y.
u grasinim nuudyti ir u mogaus terorizavim. Formalioji sudtis.
Pagal pirm dal.ObjektasKito mogaus gyvyb ir sveikata, psichin ir
fizin sveikata. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim
nukentjusysis yra psichikai traumuojamas.
Objektyvioji pusJ apibdina tam tikr aktyvi veiksm padarymas:
grasinimas nuudyti mog ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat.
Grasinimas tai kaltininko aktyvs veiksmai, kuriais praneama
nukentjusiajam, kad jis bus nuudytas arba sunkiai sualotas ar
susargdintas. Tai gali bti padaryta odiu, ratu, gestais ir kitais
vairiais bdais. Toks grasinimas gali bti isakytas nukentjusiajam
tiesiogiai ar per kitus asmenis, ar vieai pareikiant. BA atsiranda
tik tada, kai grasinimas yra realus. BA atsiranda tada, kai yra
rimto pagrindo manyti, kad is grasinimas bus realizuotas. Tokiu
atveju reikia atsivelgti kaltininko ir nukentjusiojo santykius,
grasinimo motyvus ir tai, kaip tuos grasinimus suprato pats
nukentjusysis. Grasinimas turi bti nukreiptas prie konkret asmen ar
konkrei asmen grup. Jis laikomas baigtu nuo grasinimo pareikimo.
Kiti mano, kad baigtas yra tada, kai apie grasinim suino
nukentjusysis. Dstytojas nesutinka
SubjektasFizinis pakaltinamas 16 met asmuo.
Subjektyvioji pusPadaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai
gali bti labai vairs.
Pagal antr dal.ObjektasKito mogaus gyvyb ir sveikata bei turtas.
Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim nukentjusysis yra
psichikai traumuojamas.
Objektyvioji pusTerorizavimas tai tam tikr veiksm atlikimas
mogaus atvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitoki
pavojing gyvybei, sveikatai ar turtui veik. Tai padaroma tik
aktyviais veiksmais, kai nukentjusiajam praneama apie mint veik
padarym. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minto grasinimo
pareikimo. Formali sudtis. Paprastai mogaus terorizavimas reikia
tam tikros veiksm visumos padarym, o ne kaip vienkartinis veiksmo
padarym.Asmuo baudiamas pagal i dal ir tada, kai jis sistemingai
baugino mog, naudodamas psichin prievart. Sisteminingumas reikia,
kad bauginama ne maiau kaip tris kartus. Nusikaltimas laikomas
baigtu, kai trei kart atliko bauginimo veiksm.
SubjektasFizinis pakaltinamas 16 met asmuo.
Subjektyvioji pusPadaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai
gali bti labai vairs.
Jeigu iame straipsnyje nurodyti grasinimai yra gyvendinami, tai
jis atsako pagal kitus BK straipsnius. Ir is straipsnis
neinkriminuojamas.
6. Tema. Nusikaltimai mogaus laisvei. ( 5 savait)
Literatra:
1. BK 146 - 148 str.;
2. BK Komentaras, II-as tomas, psl. 159 177;
3. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji
dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 104 131.
4. Byla Siliadin v. France.
Nusikaltim mogaus laisvei samprata
mogaus laisv yra konstitucin vertyb. Konstitucijoje yra
tvirtintas mogaus laisvs nelieiamumo principas. Tik 1998 metais BK
buvo papildytas straipsniu, reglamentuojani atsakomyb u mogaus
anta. Ir naujame BK nusikaltimais laisvei yra laikomos ne tik
veikos, kuriomis siekiama fizikai suvaryti mogaus laisv pasirinkti
buvimo viet, bet ir tos, kuriomis siekiama priversti asmen elgtis
pagal kaltininko norus.
Riniai poymiai
ObjektasVis nusikaltim objektas yra mogaus laisv. Konkreiai tai
mogaus laisv pasirinkti kaip elgtis, skaitant ir mogaus laisv
pasirinkti savo buvimo viet. Tam tikrais atvejais kaltininkas
grasina panaudoti smurt, o tam tikrais atvejais ir panaudoja.
Fakultatyviniu objektu gali bti ir mogaus sveikata. Kai yra daromi
nusikaltimai mogaus laisvei, tai papildomu objektu yra ir mogaus
garb bei orumas (pagal dstytoj). Nukentjusiuoju gali bti bet kuris
mogus nepriklausomai nuo lyties, socialins padties ir kt. Tais
atvejais, kai yra paeidiama maamei vaik laisv, tai kaltininko veika
paprastai klasifikuojama pagal BK 23 skyriaus straipsnius.
Objektyvioji pusPaprastai padaromi veikimu. Sudtys formalios.
statym leidjas i nusikaltim pabaigtum sieja su tam tikr veiksm,
susijusi su mogaus laisvs suvarym, atlikimu. Bendriausia prasme
nusikaltim mogaus laisvei objektyviuosius poymius apibdina veikos,
susijusios su mogaus laisvs pasirinkti norim elges, suvarymu.
SubjektasTai fizinis asmuo nuo 16 met. Jei mintas veikas padaro
valstybs tarnautojai pasinaudodami savo pareiginiais galiojimais,
tai j veikos kvalifikuojamos pagal straipsnius, numatanius
atsakomyb u nusikaltimus tarnybai. 2004 liepos 5 dien BK padarytas
pakeitimas, pagal kur gali bti baudiamas ir JA u mogaus laisvs
varym.
Subjektyvioji pusVisi nusikaltimai mogaus laisvei yra tyiniai
nusikaltimai.
Neteistas laisvs atmimas (BK 146 str.)
ObjektasPagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus laisv.
Konkreiai iuo nusikaltimu yra paeidiama mogaus laisv pasirinkti
savo buvimo viet. Nukentjusiuoju gali bti tik asmuo nuo 14 met.
Kitu atveju tai veika bus kvalifikuojama pagal BK 156 str. vaiko
pagrobimas.
Objektyvioji pusis nusikaltimas pasireikia neteistu laisvs
atmimu mogui. Neteistas laisvs atmimas gali pasireikti labai
vairiai: mogaus pagrobimu, sulaikymu, udarymu, laikymu apibrtoje
vietoje ar kt. BA atsiranda tik u neteist laisvs atmim. Visi ie
veiksmai bus neteisti, jei jie daromi prie asmens vali. Tam tikrais
atvejais laisvs atmimas prie asmens vali negali bti pripastamas
neteistu (areto, sumimo ir kt. atvejai). BA pagal BK 146 str.
atsiranda tik tada, kai neteistas laisvs atmimas neturi mogaus
pagrobimo kaip kaito poymio. Jei mogui neteistai laisv atimama
pagrobiant j kaip kait, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal
BK 252 str. Kartais neteistas laisvs atmimas yra kit sunkesni
nusikaltim poymis (plimas).Neteistas laisvs atmimas gali bti
atviras arba slaptas, gali bti panaudojama apgaul, gali bti ir
smurtinis neteistas laisvs atmimas.Bendra taisykl ta, kad neteistas
laisvs atmimas yra laikomas baigtu, kai nukentjusysis neturi
galimybs laisvai pasirinkti savo buvimo vietos. O kiekvienu
konkreiu atveju reikia atsivelgti tai, kokiu veiksmu buvo padarytas
neteistas laisvs atmimas.Yra formali nusikaltimo sudtis.
SubjektasGali bti privatus asmuo nuo 16 met, o taip pat valstybs
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, veiks kaip privatus asmuo.
Jei nusikaltim pastarieji padaro pasinaudoj savo tarnybine padtimi,
tai j veika kvalifikuojama kaip piktnaudiavimas.
Subjektyvioji pusTai tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia,
kad jis kitam asmeniui neteistai atima laisv.
io nusikaltimo kvalifikuojantys poymiai (BK 146 str. 2 d. ir
3d.):1. smurto panaudojimas. Jis reikia, kad neteistai atimant
laisv prie pat nukentjusj, o tam tikrais atvejai ir prie kitus
asmenis buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas. Smurtas gali
bti naudojamas ir po to, kai asmuo yra pagrobtas. Jeigu naudojant
smurt asmeniui yra padaromas neymus sveikatos sutrikdymas, tai is
straipsnis apims tok sutrikdym. O jei bus padaromas sunkus
sveikatos sutrikdymas, tai veika kvalifikuojama pagal sutapt.2.
pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai suklimas. Jis gali kilti tiek
dl asmens pagrobimo, sulaikymo bdo, tiek dl laikymo nelaisvje slyg.
Jeigu dl neteisto laisvs atmimo bdo atsirado tam tikri padariniai
nukentjusiojo sveikatai ar gyvybei, tai veika kvalifikuojama kaip
sutaptis.3. laikymas nelaisvje ilgiau nei 48 valandas. 4. neteistas
nukentjusiojo udarymas i psichiatrijos ligonin ne dl ligos.
Nukentjusiuoju iuo atveju yra mogus arba apskritai nesergantis
jokia liga, arba sergantis tokia liga, dl kurios neturi bti
apribota laisv. Jame nustatyta, kad jei asmuo serga psichikos liga,
tai j toki ligonin j galima udaryti tik su jo globjo sutikimu.
Nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai nukentjusysis neteistai
udaromas psichiatrijos ligonin ir tsiasi tol, kol yra laikomas ioje
ligoninje. Subjektu gali bti tik tas asmuo, kuris priima sprendim
dl neteisto asmens udarymo psichiatrijos ligonin (gydytojas). O
artimieji, globjai, kurie savo veiksmais prisideda prie udarymo,
turt bti laikomi organizatoriais arba kurstytojais. Padaromas
tiesiogine tyia. Visada reikia rodyti, kad gydytojas udar asmen
ligonin smoningai suvokdamas, kad tas asmuo neserga tokia liga, dl
kurios j btina udaryti.
Prekyba monmis (BK 147 str.)Formalioji sudtis.Objektas is
nusikaltimas pasireikia tuo, kad su mogumi yra elgiamasi kaip su
daiktu, juo yra disponuojama. Pagrindinis tiesioginis objektas yra
mogaus laisv. iuo atveju paeidiama mogaus teis laisvai pasirinkti
savo buvimo viet. Nukentjusiuoju gali bti abiej lyi asmenys, sulauk
14 met. Jei asmenys jaunesni nei 14 met, tai veika kvalifikuojama
kaip nusikaltimas vaikui ir eimai.
Objektyvioji pusiuo nusikaltimo objektyvij pus apibdina tam
tikri alternatyvs kaltininko veiksmai:1. Asmens pardavimas.
Pardavimas yra mogaus atlygintinas perdavimas kitam mogui, j grupei
ar atitinkamai staigai ir pan. iuo atveju pardavjas sipareigoja
kitai aliai u atitinkam pinig sum perduoti mog.2. Kitoks asmens
perleidimas. Tai bet koks mogaus perdavimas treiajam asmeniui.
mogaus atidavimas u skol, paslaug, kaip dovan ir kt.3. Asmens
pirkimas. Tai asmens atlygintinas mogaus gijimas. Kai yra asmens
pirkimas ar pardavimas, tai visais atvejais nukentjusiojo asmens
sutikimas ios veikos kvalifikavimui neturi.4. Kitoks asmens
gijimas.
SubjektasSubjektu gali bti fizinis asmuo, sulauks 16 met. Galimi
atvejai, kai prekyba monmis usiiminja asmenys, dirbantys valstybs
tarnyboje, tai tokie asmenys atsakys u nusikaltim valstybs
tarnybai.
Subjektyvioji pusTai tyinis nusikaltimas ir padaromas tik
tiesiogine tyia. Btinuoju io nusikaltimo poymiu yra specialus
tikslas. BA atsiranda tik tada, kai mintos veikos padaromos turint
tiksl gauti turtins ar kitokios asmenins naudos. Turtin nauda tai
mint veiksm atlikimas siekiant pinig, materialini vertybi ar kitos
materialins naudos. Kita asmenin nauda tai bet kokia nauda sau. Tik
vienu atveju gijimas nra iuo nusikaltimu: kai mogus gyjamas
siekiant j ilaisvint.
Inaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms (1471)is
nusikaltimas tarptautinio pobdio. Objektas- mogaus laisv
pasirinkti, dirbti darb ar jo nedirbti, teis pasirinkti konkret
darb. Reikms veikos kvalifikavimui neturi ar asmuo veriamas dirbti
legaliai ar nelegaliai, ar mokamas atlygis ar ne. Fizinis smurtas
turi bti nukentjusiojo valios palauimo priemone. Tais atvejais, kai
nukentjusiajam fizinio smurto panaudojimu yra padaromas sunkus
sveikatos sutrikdymas ar atimama gyvyb, kaltininko veika
kvalifikuojama atitinkamai kaip inaudojimo prievartiniam darbui ir
sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuudymo ar neatsargaus gyvybs atmimo
sutaptis. Sudtis formali. Veika laikoma baigta nuo veiksm atlikimo
momento.Bdinga tiesiogin tyia. Subjektas asmuo sulauks 16, arba
JA.
mogaus veiksm laisvs varymas (BK 148 str.)
Tai yra bendroji nusikaltim mogaus laisvei norma. Nes nustato BA
u bet kok mogaus laisvs varymus (pirkim, pardavim, neteist laisvs
atmim ir kt.)
Objektasiuo nusikaltimu ksinamasi mogaus laisv pasirinkti savo
elges. Darant nusikaltim yra visada naudojama psichin prievarta ir
dl to mogus veriamas elgtis taip, kaip to nori kaltininkas. Tai ne
tik fizini veiksm ribojimas, bet ir norimo elgesio suvarymas.
Objektyvioji pusObjektyvij pus apibdina veika ir bdas. Veika -
tai kaltininko reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas.
Toks reikalavimas yra paremtas psichins prievartos panaudojimu (tai
veikos bdas). ioje nusikaltimo sudtyje atitinkamas reikalavimas
gali bti ireikiamas ir odiu, ir ratu, ir konkliudentiniais
veiksmais, tiesiogiai ar per tarpininkus. Darant i veik
reikalaujama: arba atlikti neteistus veiksmus, arba susilaikyti nuo
teist veiksm atlikimo, arba kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym.
Reikalavimas atlikti neteistus veiksmus gali pasireikti reikalavimu
padaryti nusikaltim, administracin teiss paeidim arba kitok teiss
paeidim. Jeigu kaltininkas reikalauja, kad nukentjusysis padaryt
tam tikr nusikalstam veik, tai jo veiksmai dar turi bti
kvalifikuojami ir kaip kurstymas padaryti nusikaltim. Taigi
sutaptis. Jeigu nukentjusysis padaro dl kaltininko reikalavimo
konkret nusikaltim, tai jis traukiamas atsakomybn u io konkretaus
nusikaltimo padarym. BA atsakomyb pagal straipsn atsiranda tik
tada, kai reikalavimai paremti psichins prievartos panaudojimu. Tai
yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti al
nukentjusiojo asmens ar jo artimj interesams. ala gali bti labai
vairi: sumuimas, sualojimas, atskleisti kompromituojanias inias ir
pan. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pateiktas
reikalavimas, grindiamas grasinimu. Baigtinumui reikms neturi, ar
nukentjusysis vykd t reikalavim ar ne. Gali atvejai, kai
kaltininkas realizuoja savo grasinimus. Tai paprastai tokie atvejai
yra kvalifikuojami kaip nusikaltim sutaptis. Dstytojo manymu, kai
yra neymus sveikatos sutrikdymas, tai nebus sutaptis.
SubjektasJuo gali bti pakaltinamas asmuo nuo 16 met. Taip pat
gali bti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pusPadaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai
kvalifikavimui neturi. Reikia nustatyti ar mogaus laisvs varymas
neturi bti kvalifikuojamas pagal kitus straipsnius, nes i norma yra
bendroji kit norm atvilgiu.
7. Tema. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai dorovei. (5
savait)
307str. Pelnymasis i kito asmens prostitucijos.Objektas-dorov,
gyvenimo visuomenje ir elgesio normos.Objektyvieji poymiai 1)pajam
turjimas i kito asmens prostitucijos 2)svadavimas prostitucijai.
Prostitucija- lytini santyki tenkinimas u pinigus ar kitoki turtin
naud.Svadavimas prostitucijai- tai tarpininkavimas prostitucija
usiimanio asmens ir kito asmens, suvedant juos lytikai santykiauti.
Turi bti tstinis susitarimas. Sudtis formalioji. Nusikaltimas
laikomas baigtu, kai kaltininkas pradjo gauti pajamas arba
suvedinti. Subjektyvioji pus tiesiogin tyia ir pelnymosi tikslu.
Subjektas 16m. asmuo bei JA.2dalis. Objektyvieji poymiai : 1)
prostitucijos organizavimas 2)vadovavimas 3)asmens gabenimas.
Sudtis formalioji, nuo veiksm atlikimo pradios. Tiesiogin tyia ir
turint tiksl pelnytis.3dalis. Itin kvalifikuota. Padaroma
nepilnameiam asmeniui.308str. traukimas prostitucij. Objektas
visuomenje priimtos seksualini santyki normos. Papildomi sveikata,
laisv, nepilnamei normalus dorovinis ir fizinis vystymasis.
Objektyvieji poymiai : veika- traukimas prostitucij, padariniai-
realiai pradjo verstis, prieastinis ryys- be kaltininko veiksm nebt
pradj verstis.. Svarbu ,kad traukimo metu asmuo prostitucija
nesiverst. Jei pats kreipsi dl tokio darbo, traukimo poymio taip
pat nra. Sudtis materialioji, sietina su asmens pradjimu verstis
prostitucija. Tiesiogin tyia. Subjektas 16m. ir JA.2dalis.
Kvalifikuota.3081str. Draudiami biomedicininiai tyrimai su mogumi
ar mogaus embrionu.Objektas biomedicinini tyrim etikos reikalavimai
ir principai. Sudtis formalioji, laikomas baigtu kai pradeda
atlikti draudiamus tyrimus. Tik tiesiogine tyia. Subjektas 16m. ir
JA.309str.Disponavimas pornografinio turinio dalykais.Objektas
visuomens dorov. Dalykai nuotraukos, vaizdo raai ir t.t.
Objektyvioji pus: 1)platinti skirto pornografinio turinio dalyko
pagaminimu 2)jo sigijimu 3)platinimu. Nusikaltimas baigtas
pagaminus, sigijus turint tiksl platint, pradjus platint. Tik
tiesiogin tyia. Kai veika pasireikia pagaminimu arba sigijimu ,
svarbu platinimo tikslas. Subjektas 16m. ir JA. 2dalis.
Kvalifikuota. Dalykas produktas, kuriame vaizduojamas
vaikas.(neturintis 18m.) 310str. iaurus elgesys su gyvnais.Objektas
rpintis gamtos isaugojimu, interesas ugdyti visuomens neabejingum
faunai. Dalykas gyvnas. Tiesiogine ir netiesiogine tyia. Subjektas
-16m.
8. Tema. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus
seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui. (6 savait)
2. BK Komentaras, II-as tomas, psl. 178 194;
4. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji
dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 132 190.
5. Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo
baudiamosiose bylose. LAT Senato nutarimas Nr.49. T.Pr. Nr.22,
p.266.
Svoka ir riniai poymiaiiais nusikaltimais yra ksinamasi mogaus
seksualinio apsisprendimo laisv, o tada kai nukentjusiuoju yra
maametis, tai yra ksinamasi seksualin nelieiamum. Darant kai
kuriuos iame skyriuje numatytus nusikaltimus galima padaryti fizin
prievarta. Ir dl tos fizins prievartos panaudojimo gali bti
padaryta ala nukentjusiojo sveikatai, apribota jo laisv. Taigi
papildomu kai kuri nusikaltim objektu gali bti ir nukentjusiojo
asmens sveikata ir laisv. Nukentjusiaisiais gali bti tiek moterys,
tiek vyrai ir maameiai asmenys. ie nusikaltimai pavojingi ir tuo,
kad gali bti padaryta ir psichin ala, kuri trunka ilgai.
Objektyvioji pusVisi ie nusikaltimai padaromi aktyviais
veiksmais. Visos sudtys yra formalios. Kai kurie autoriai mano, kad
iaginimas yra materiali sudtis.
SubjektasSubjektu gali bti tik fiziniai asmenys. U iaginim ir
seksualin prievartavim atsako asmuo nuo 14 met, o u kitus - nuo 16
met.
Subjektyvioji pusVisi nusikaltimai yra tyiniai.
Iaginimas (BK 149 str.)
Iaginimas tai lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prie
vieno i j vali. Pagal BK iaginimas yra baudiamas tik tada, kai
lytikai santykiaujama su mogumi prie io vali panaudojant fizin
smurt, grasinant tuoj pat j panaudoti, kitaip atimant galimyb
prieintis ar pasinaudojant bejgika nukentjusiojo asmens bkl.
ObjektasPagrindinis tiesioginis objektas yra moters ar vyro
seksualinio apsisprendimo laisv. Tais atvejais, kai yra iaginamas
maametis asmuo, pagrindiniu objektu yra maameio seksualinis
nelieiamumas. Iaginimas gali pasireikti fizinio smurto panaudojimu
prie nukentjusj. Todl tam tikrais atvejais iaginimo fakultatyviniu
objektu gali bti kito mogaus sveikata. Visais atvejais darant
iaginim ala padaroma asmens garbei ir orumui. Taigi papildomu
objektu yra mogaus garb ir orumas. Nukentjusiuoju iaginime gali bti
vyras ir moteris. Jei nukentjusysis nepilnametis, tai yra
kvalifikuota sudtis. O jei maametis, tai itin kvalifikuota
sudtis.Iaginimo atveju kaltininkas ir nukentjusysis paprastai yra
skirting lyiu. Tuo iaginimas skiriasi nuo seksualinio
prievartavimo, nes seksualinio prievartavimo atveju nukentjusysis
ir kaltininkas gali bti ir tos paios lyties asmeniu.
Objektyvioji pusPaprastai iaginimo objektyvij pus sudaro dvi
stadijos. Pirma stadija, tai fizinio smurto panaudojimas ar
grasinimas tuoj pat j panaudoti, ar kitoks atmimas galimybs
prieintis. Antra stadija, tai pats lytinis santykiavimas su
nukentjusiuoju. Savarankika iaginimo forma, kur bt sunku iskirti
ias stadijas, yra lytinis santykiavimas pasinaudojant bejgika
asmens bkle.Iaginimas pasireikia lytiniu santykiavimu su
nukentjusiuoju. Jis galimas tik aktyviais veiksmais. Lytinis
santykiavimas tai vaginalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters. is
lytinio akto bdas leidia nusikaltim atskirti nuo BK 150 str.
numatyto nusikaltimo seksualinio prievartavimo. Esminis skirtumas
tarp iaginimo ir seksualinio iprievartavimo yra lytins aistros
tenkinimo bdas (vaginalinis bdas).1. Fizinio smurto panaudojimas
iaginimo atveju. is poymis pasireikia tuo, kad kaltininkas
nukentjusj mua, smaugia, sukelia kitok fizin skausm ar padaro tam
tikrus sveikatos sualojimus ir btent tokiais veiksmais siekiama
nuslopinti nukentjusiojo asmens pasiprieinim. Iaginimo sudtis apima
neym ir nesunk sveikatos sutrikdym (kiti mano, kad apima tik neym
sveikatos sutrikdym). Jeigu dl iaginimo nukentjs asmuo mirta (yra
nuudomas), tai bus nusikaltim sutaptis. Jei gyvyb iaginimo metu
atimta neatsargiai, tai irgi bus sutaptis.2. Iaginimas, kai
grasinama tuoj pat panaudoti fizin smurt. Tai yra viena i psichinio
smurto ri. io psichinio smurto tikslas yra nuslopinti nukentjusiojo
pasiprieinim. is poymis yra tik tada, kai fizin smurt grasinama
panaudoti tuoj pat, bet ne ateityje. Jeigu fizin smurt grasinama
pavartoti ateityje ir reikalaujama lytini santyki, tai iaginimo
nebus ir veika bus kvalifikuojama kaip privertimas lytikai
santykiauti. Gali bti grasinama panaudoti smurt ne tik prie pat
nukentjusj, bet ir prie jam artim asmen. Jeigu yra grasinama tuoj
pat panaudoti ne fizin smurt, o kitok smurt (sudeginti nam ir kt.),
tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip privertimas lytikai
santykiauti. 3. Iaginimas atimant nukentjusiajam galimyb kitaip
prieintis. Tai tokie kaltininko veiksmai, dl kuri nukentjusysis
praranda galimyb aktyviai pasiprieinti kaltininkui. 4. Iaginimas
pasinaudojant bejgika nukentjusiojo asmens bkl. Tai tokie atvejai,
kai nukentjusysis dl savo fizins ar psichins bkls ypatum negali
suvokti jo atvilgiu atliekam veiksm prasms arba suvokia, bet dl
bejgikos bkls negali veiksmingai pasiprieinti kaltininkui.
Kaltininkas iuo atveju turi suvokti, kad nukentjusysis yra bejgikos
bkls. Bejgik bkl gali lemti vairs veiksniai: liga, amius, fiziniai
sveikatos sutrikimai ir kt. Tais atvejais, kai lytikai
santykiaujama su psichiniu ligoniu, visais atvejais turi bti
skiriama psichiatrin ekspertiz, kad bt nustatyta, ar asmuo tikrai
nesuvokia prie j atliekam veiksm prasms. Tais atvejais, kai lytikai
santykiaujama su maameiu asmeniu, reikia nustatyti, ar maametis dl
savo isivystymo ir patirties suvokia lytinio santykiavimo prasm ir
reikm. Visais atvejais reikia atsivelgti partnerio ami.
Jeigu lytikai santykiaujama su kitu asmeniu panaudojant kitus
bdus (apgaul, pasitikjimas: a tave myliu, tu aminai busi mano ir
pan.), tai iaginimo nebus. Kai asmuo suvokia, kad vartodamas
alkohol su kitu asmeniu, pastatys save tokia padt, kad su juo bus
lytikai santykiaujama, tai irgi nebus iaginimo.
Iaginimas yra formali sudtis ir jis laikomas baigtu nuo lytinio
akto pradios, t.y. nuo siskverbimo momento. Vien tik paio fizinio
ar psichinio smurto panaudojimas dar nereikia, kad iaginimas yra
vykdytas. Tokiu atveju bus pasiksinimas iaginti.Yra atveju, kai
kaltininkas, pavartojs psichin ar fizin smurt, lytikai toliau
nesantykiauja su nukentjusiuoju asmeniu, tai traktuojama kaip
savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim. Taiau u smurto
veiksmus kaltininkas turi bti traukiamas BA.
SubjektasFizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met.
Subjektyvioji pusIaginimas padaromas tik tiesiogine tyia.
Kaltininkas suvokia, kad lytikai santykiauja prie asmens vali ir to
nori. Galimos situacijos, kai kaltininkas nuoirdiai mano, kad
pasiprieinimas yra tariamas, tokiu atveju iaginimo nebus. Motyvai
ir tikslai gali bti vairs. Daniausiai yra siekis patenkinti savo
lytin aistr.
Kvalifikuojantys poymiai:Iaginimas padarytas bendrinink grups.
is poymis yra tada, kai nusikaltim padaro du ar daugiau asmen
bendrai veikdami. Nusikaltimas laikomas padarytas bendrinink grups
tiek tais atvejai, kai lytikai santykiauja kiekvienas i bendrinink
grups, tiek tais atvejais, kai tai padaro tik vienas asmuo, taiau
kiti asmenys padeda palauti nukentjusiojo pasiprieinim. Tais
atvejais, kai lytikai santykiaujama su asmeniu, kurio
pasiprieinimas buvo palautas kit asmen veiksmais, irgi bus
iaginimas padarytas bendrinink grups (dstytojas abejoja dl io
atvejo). Jeigu intelektiniu bdu sudaromos tik slygos iaginimui, tai
io poymio nebus ir asmuo atsakys u padjim padaryti paprast
iaginim.Nepilnameio asmens iaginimas. Tai kaltininkas turi inoti
arba pagal vykio aplinkybes tai turi ir gali numatyti.Maameio
asmens iaginimas. Atvejai, kai nukentjusysis neturi 14 met.
Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.)Praktikai seksualinis
prievartavimas apima tam tikras veikas, kurios pagal senj BK arba
buvo laikomos iaginimu, arba buvo pripastamos chuliganizmu, arba
pripastamos tvirkinamaisiais veiksmais.
ObjektasToks pats kaip ir iaginimo. Kaltininkas ir nukentjusysis
gali bti ir t pai, ir skirting lyi.
Objektyvioji pusPagrindinis ir esminis io nusikaltimo skirtumas
nuo iaginimo yra lytins aistros tenkinimo forma. Iaginimo atveju
lytin aistra tenkinama natraliu vaginaliniu bdu. O seksualinio
prievartavimo atveju lytin aistra tenkinama ne natraliu bdu, o
analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu. Analinis lytins
aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar
vyro ieinamojoje angoje. Oralinis yra tada, kai vyro varpa
dirginama moters ar vyro burnoje. Kitokio fizinio slyio bdu apima
labai vairias seksualinio pasitenkinimo formas: kai fizikai
kontaktuojama su lytiniais organais. Kai lytiniais organais
lieiamos vairios vyro ar moters kno dalys. Kitokio fizinio slyio
bdas bus ir tada, kai moters ar vyro vairios kno dalys yra lieiamos
vairiais dirbtiniais lytiniais organais siekiant lytinio
pasitenkinimo. Tai tokie atvejai, kai imituojamas lytinis aktas.
Kiti poymiai yra tokie patys kaip ir iaginimo: fizinis ir psichinis
smurtas ir kt.Seksualinio pasitenkinimo siekimas nra btinasis
poymis.Sudtis formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai
kaltininkas pradeda tenkinti savo lytin aistr.Subjektas,
subjektyvioji pus ir kvalifikuojantys poymiai yra tokie patys kaip
ir iaginimo.
Privertimas lytikai santykiauti (BK 151 str.)
Objektasiuo nusikaltimu yra ksinamasi mogaus seksualinio
apsisprendimo laisv. Darant nusikaltim mogus veriamas lytikai
santykiauti su kitu mogumi prie savo vali. Nukentjusiuoju gali bti
ir moterikos, ir vyrikos lyties asmuo. Nukentjusiuoju gali bti tik
asmuo nuo 14 met. Jeigu priveriamas lytikai santykiauti jaunesnis
nei 14 met asmuo, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip
iaginimas arba kaip seksualinis prievartavimas.
Objektyvioji pusBendriausia prasme io nusikaltimo objektyvioji
pus pasireikia privertimu kit asmen lytikai santykiauti. Baudiamas
asmuo, kuris lytikai santykiavo arba kitoks lytins aistros
tenkinimas prie asmens vali, grasinant pavartoti smurt, panaudojant
kitoki psichin prievart arba pasinaudojant asmens priklausomumu.
Dvi stadijos: smurto panaudojimas ir lytinis santykiavimas arba
kitoks lytins aistros tenkinimas. is nusikaltimas apima tiek natral
lytins aistros tenkinim, tiek ir nenatral lytins aistros tenkinim.
Nuo iaginimo ir seksualinio prievartavimo is nusikaltimas skiriasi
pagal psichinio smurto pobd. Skirtingai nuo i aginimo ir
seksualinio prievartavimo grasinimas panaudoti smurt ioje sudtyje
reikia grasinim tai padaryti ne tuoj pat, bet ateityje. Privertimas
lytikai santykiauti yra ir tada, kai yra naudojama ir kitokia
psichin prievarta. Skirtingai nuo iaginimo ioje sutartyje kitokia
psichin prievarta nra susijusi su grasinimu padaryti nukentjusiajam
fizin al. Gali bti grasinama sunaikinti turt, augintin ir kiti.
Tokiu atveju neturi reikms, ar grasinama atlikti tuos veiksmus
dabar ar juos atlikti ateityje. Kai kaltininkas priveri nukentjusj
lytikai santykiauti pasinaudodamas asmens priklausomumu. Dvi
pagrindins priklausomumo formos: materialinis ir tarnybinis
priklausomumas.Nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytini santyki ar
kitokios lytins aistros tenkinimo pradios. Kai daromas is
nusikaltimas, nukentjusysis gali bti veriamas lytikai santykiauti
su paiu kaltininku arba su kitu asmeniu. Tas kitas asmuo neatsakys,
jei jis nesuvokia, kad nukentjusysis lytikai santykiauti buvo
priverstas. Jei inojo arba suvok, tai atsakys kaip
bendrininkas.
SubjektasFiziniai abiej lyi asmenys nuo 16 met.
Subjektyvioji pusPadaromas tiesiogine tyia.
Kvalifikuojantis poymis yra tada, kai minti veiksmai atliekami
nepilnameio asmens atvilgiu.
Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.)Seksualinis
priekabiavimas yra pripastamas baudiamuoju nusiengimu.
ObjektasPagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus seksualinio
apsisprendimo laisv. Pagal dstytoj, objektu yra garb ir orumas.
Nukentjusiuoju gali bti tiek moteris, tiek vyras, kurie yra nuo
kaltininko priklausomi tarnybikai arba kitaip.
Objektyvioji pusSeksualinis priekabiavimas gali pasireikti tam
tikr veiksm atlikimu, t.y.:vairi vulgari veiksm atlikimu. Tai
gestai, ireikiantys kaltininko siek seksualiai bendrauti arba
imituojantys tok bendravim. Tai paglostymai, prisilietimai,
pliaukteljimas, per ilgas rankos laikymas, oro buinys ir pan. Panai
vulgarius veiksmus atlikimu. Tas pats kaip ir vulgari
veiksm.vairiais pasilymais. Tai gali bti ireikta odiu, ratu,
gestais, mimika.vairiomis uuominomis. Tas pats kaip ir pasilym.
Turi bti veiksm nuoseklumas. Tai formali sudtis. ie veiksmai
pripastami seksualiniu priekabiavimu, kai siekiama seksualinio
bendravimo. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo t veiksm atlikimu.
SubjektasAbiej lyi asmenys nuo 16 met ir tiks toks asmuo, nuo
kurio nukentjusysis yra tarnybikai arba kitaip priklausomas.
Subjektyvioji pusPadaromas tiesiogine tyia ir btinuoju poymiu
yra specialusis tikslas siekia seksualinio bendravimo.
Maamei tvirkinimas (BK 153 str.) (savarankikai pasiruoti)(nebus
per egzamin)Objektas maameio asmens seksualinis nelieiamumas.
Objektyviai veiksmai galintys sukelti maameio lytin susijaudinim ,
per ankstyv susidomjim lytinmis funkcijomis.Nusikaltimas laikomas
baigtas atlikus tvirkinimo veiksmus. . Tiesiogin tyia. Subjektas
16m.