Raminta Gamziukaite-Mažiuliene i - llvs.lt · randa, verciant i lietuviu kalba T. Mano pasakojime taip dažnai pasitaikancius sudurtinius daiktavardžius bei bud- -vardžius, reiketu

Raminta Gamziukaite-Mažiuliene

"Yžburto kalno" atburimas

(Tomo Mano romanas "Užburtas kalnas" lietuviškai)

Nuo seno diskutuojama klausimu, ar imanoma išvers-ti poezija, ir jeigu taip, tai kokie turi buti poezijos ver-timai. Proza lyg ir laikoma lengviau išverciama. Taciauir prozos kurinio vertimo i kita ki:ilba galimybe kartais:suabejojama. Apie tai kadaise yra rašes Tomas Manaslaiške vengru literatui bei vertejui J. 1':"Gemeriui (JenoTamas Gomori) I. T. Manas isitikines, jog menines pro-zos vertimas, kaip ir lyrikos, yra neimanomas ta pras-me, kad vertimo procese suardomas originalo kalboje:slypintis ritmas, dingsta subtiliausi niuansai, užuominos,neatpažistamai pasikeicia kurinio dvasia. T. Manas pa-.stebi, kad patys geriausi vertejo norai bei sugebejimai'vis delto neapsaugo nuo kurinio nuskurdimo, perteikiantji kitos kalbos strukturomis, nors maža kas apie tai žino,išskyrus pacius vertejus ir autorius. Tame paciame laiš-ke T. Manas cituoja savo romano "Lota Veimare" ver-tejos i anglu kalba žodžius: 1 am committing a murder("Aš žudau"). Cia pat jis rašo, kad menkaverte proza netik lengviau išverciama i kita kalba, bet netgi dažnai'vertimas tarsi praturtina kurini, suteikia jam nauju po-zityviu bruožu, tuo tarpu aukštos menines vertes kuri.niai dažniausiai nublanksta, nors esa ir išimciu.

Visa tai nereiškia, kad T. Manas visiškai atmeta ver-timo galimybe, paneigia jo prasminguma. Priešingai, pri-pažindamas, kad vokieciai visais laikais buvo entuzias-tingi vertejai ir kad kai kurie ižymus užsienio rašytojai,tokie kaip Ibsenas, Hamsunas, išgarsejo visame pasauly-je butent vokišku vertimu deka, T. Manas minetame laiš-ke palankiai atsiliepia ir apie "Užburto kalno" vertima iprancuzu kalba, atlikta Moriso Beco (Maurice Betz): "Tai

I Mann Th. Briefe. 1948-1955 und Nachlese. Berlin u. Weimar,1968. S. 239-240.

344

~' J.

tikra mano romano transformacija i kita kalbine medžia-:ga, prancuziška ir drauge tokia vokiška knyga".

Buvo pasigirde ir daugiau balsu, tvirtinusiu, kad ro-:manas "Užburtas kalnas" neišverciamas. Antai Švedijos.akademijos narys Fredrikas Bekas (Book) 1925 m. prana-;šavo, kad išversto i kita kalba ,;Užburto kalno" bus ne-imanoma skaityti ("Svenska Dagebladet", 1925.VIII.25).

'Taciau dar nepasirodžius pirmajam vokiškam "Užburtokalno" leidimui, paraleliai jau buvo rengiamas vengriš-.kas šio romano vertimas, 0 iki 1956 m. pasirodo daugiaunei 20 "Užburto kalno" vertimu i ivairiausias kalbas.

Lietuviu skaitytojai gana seniai, 1930 metais, susipa-:žino su pirmuoju T. Mano romanu "Budenbrokai" (1954m.pasirode antrasis romano vertimas i lietuvhI kalba); pa-Tašytas 1901 metais, šis romanas išgarsino tada dar jaunoir nežinomo rašytojo varda. Paradoksalu, bet butent už"Budenbrokus" 1929 m. T. Manui buvo paskirta Nobeliopremija, nors populiarumu pirmaji romana jau buvo pra-lenk~s "Užburtas kalnas". Svarstant Nobelio premijoskandidaturas, lemiama vaidmeni vaidino minetasis Stok-holmo literaturos profesorius ir kritikas F. Bekas, kuristaip ir nepakeite savo nuomones apie "Užburta kalna".Pats T. Manas buvo isitikines, kad Švedijos akademijaklydo, nepripažindama "Užburto kalno". Laiške AndreZidui (Andre Gide) 2 T. Manas tvirtina, kad vien kaip#,Budenbroku" kurejas jis jokiu budu nebutu patekesI Nobelio premijos kandidatu tarpa. Šio aukšto ivertini-mo jis galejes susilaukti tik kaip "Užburto kalno". auto-rius.

Po "Budenbroku" lietuviškai "prabilo" "Lota Veima-re" (1969, verte Vyt. Petrauskas), 0 jubiliejiniais 1975m.-minint 100-asias rašytojo gimimo metines - imtasi ak-tyviai versti T. Mano noveles, kurios ir pasirode 1976 m.rinkinyje "Mirtis Venecijoje" (verte V. Drazdauskas). Irštai pagaliau prieš skaitytoja "Užburtas kalnas" lietuviš-kai 3, romanas, kuris yra brandus T. Mano pasakojimo

2 Zr. Mann Th. Briefe 1889-1930. Berlin u. Weimar. 1965, S.331-332. .

3 Manas T. Užburtas kalnas, t. 1-2. Iš vokieciu k. verte Vyt. Pet-rauskas. V., 1978. Toliau visos lietuviškos citatos iš šio leidinio,nurodant tik toma ir puslapi.

,.ii

r.

1\345

stiliaus pavyzdys. Ar galima butu, parafrazuojant patiesautoriaus žodžius, pasakyti apie ši vertima, kad tai lietu-viška ir drauge laoai vokiška knyga? Neskubekime keltitokio klausimo, nes tarp germaniškos ir romaniškos kai-myniniu šaliu kulturos bei mentaliteto vis delto daugiaubendrumo negu tarp lletuviškos ir vQkiškos, jau nekal-.bant apie didžiuli strukturini kalbu skirtuma. 0 indivi-dualus T. Mano stilius tuo ir pasižymi, kad jame maksi-maliai išnaudotos vokieciu kalbos stilistines galimybes.Objektyviu sunkumu, salygojamu tiek vokieciu ir lie-tuviu kalbu strukturiniu skirtingumu, tiek T. Mano in-.dividualaus stiliaus ypatumu, sumenkinti negalima. Jie-egzistuoja, ir, vel prisimine T. Mano žodžius, turbut ne-suklysime tvirtindami, kad geriausiai apie juos žino patsvertejas, kuriam juo labiau turime bflti dekingi už-kruopšciai atlikta milžiniška darba, nes, užbegant i prie-ki, norisi pasakyti, kad turime aukšto meninio lygio "Už-burto kalno" vertima i lietuviu kalba. .

Atsiriboje nuo nevaisingu gincu apie vertimo prigim-ti - mokslas tai ar menas,- priimkime K. Ambraso-Sas-navos siuloma apibrežima: vertimo procesas - kurybinisaktas, kurio metu vertejas susipažista su originalu, ji iš-analizuoja, suvokia ir tada, išreiškes kitos kalbos ženk-lais, vertimo tekste išlaiko nepakeista semantini varian-ta 4. Cia kalbeJsime apie menini vertima; naudodamiesiliteraturos mokslo bei lingvistikos kategorijomis, pame-ginsime sugretinti du skirtingus grožines prozos tekstus,sukurtus skirtingu kalbu ir ju nulemto skirtingo stiliauspriemonemis.

Begalineje ir nuolat augancioje literaturoje apie T. Ma-na rasime specialiu studiju, I3kirtu "Užburtam kalnui", irvien paminejus keleta ju - arba ir platesniu darbu, ku-riuose svarbi vieta skiriama šiam romanui,-':' pasidarysaišku, koks daugiaplanis 'bei daugiareikšmis tai kurinys.Rašoma apie romano intelektu'aluma, apie jo muzikinestruktura, apie mirties ideja, ryši su romantizmu, apielaiko funkcija, apie rusiškaja tema, apie skaiciu simbo-

4 Ambrasas-Sasnava K Vertimo mokslas. V., 1978! p. 11-12.

346

lika 5,_ visa -tai ir ne vien tai iš tikruju rasime "Užbur-tame kalne". Veikalas tesia vokieciu literaturos tradici-ja, kaip auklejamasis romanas (Bi1dungsroman), kaipV. J. Getes "Vilhelmo Meisterio" antipodas; todel visiš-kai pamatuota tampa saSaja tarp Getes ir T. Mano, kuritolimesniame Mano kurybos kelyje stiprejo,- apie taikalba ne tik jau minetas romanas "Lota Veimare", bet irvirtine straipsniu bei ese getiškaja tema. Gete T. Manui,kaip ir jo amžininkui H. Hesei, ikunijo harmoningos eg-zistencijos ideja. "Užburtame kalne" Getes itaka jau-ciama žanro pasirinkime ir pasleptose citatose. Štai ciaiškyla vienas objektyviu sunkumu, verciant romana. Pras-minga butu apie tai kalbeti,' jeigu turetume lietuviu kal-ba visus Getes kurinius, 0 dabar ne tiek .svarbu, kaiplietuviškai perteikiamos šios "slaptos" citatos - jU atpa-žinimas ne tik reikalauja dideles erudicijos, bet iš tik-ruju imanomas tik originalo kalboje. Galima tik pami-neti tiesiogini "Fausto" citatos ijungima i lietuviška ro-mano teksta, ji šiame kontekste truputi "nepatogi " - ori-ginale aišku, kad tai Žaltvyksles žodžiai, nes ten patsžodis Zaltvyksle (vok. Iulicht) ikomponuotas i "Fausto"teksta:

AlIein bedenkt! Der Berg ist heute zaubertolI,Und wenn ein Iulicht Euch die Wege weisen solI,80 mii8t Ihr's so genau nicht nehmen

(p. 461) 6.5 Baumgart R. Das Ironische und Ironie in den Werken Th.

Manns. Miinchen, 1964j Halas E. DIe Funktion der Zeit in "Zauber-berg".- In: Madl A., Gyori J. Thomas Mann und Ungarn. Essays,Dokumente, Bibliographie. Budapest, 1977, S. 165-180j Hambuiger K.Th. Mann und die Romantik. Berlin, 1932; Kasdorff H. Der Todesge-danke im Werke Th. Manns.- In: Form und Geist, Bd. 26. Leipzig,1932j Koopmann H. Die Entwicklung des "intel1ektuellen Romans"bei Th. Mann. Bonn, 1962; Peacock R. Das Leitmotiv bei Th. Mann.-]n: Sprache und Dichtung, Bd. 55. Bern, 1934; Thieberger R. DerBegriff der Zeit bei Thomas Mann. Baden-Baden, 1952; Wegner M.Thomas Manns "Zauberberg" und die russische Literatur.- In: Werkund Wirkung Thomas Manns in unserer Epoche. Ein internationalerDialog. Berlin u. Weimar, 1978, S. 302-317; Zehnhoff A. W. Mytho-logische Motive der Siebenzahl in Thomas Manns "Zauberberg".-Etudes germaniques, 33 Annee, Avril-Juin 1978, Nr. 2, p. 154-172.

6 Mann Th. Gesammelte Werke in zwolf Banden. Berlin u. Wei-mar, 1965. Bd. 2. Der Zauberberg. (Visos vokiškos citatos iš šio lei-dinio, toliau nurodant tik puslapi.)

347

Tuo tarpu vertime prireike paaiškinimo, vaidmens pa-'vadinimo, kurio nera originale ir kurio galbut galima:buvo išvengti, naujai išverciant "Fausto" eilutes. 0 da-.bar pono Setembrinio lapelyje atsirado, ko jame netu--rejo buti, nes tai, ka jis rašo, daugiau užuomina, 0 ne'literaturine citata:

Žaitvyksle ,. . . Taciau šiq nakti

Nuo burtu visas kalnas girtas bus,Tad, jeigu manom pedom pradesit sekti,-Ziurel{it,- nepakliukit i vargus.

(352)

(A. Churgino vertimo pastarosios dvi eilutes tokios: Tacfjeigu aš nelygiai imsiu degti, / Perdaug nebukit prieka-bus.) Ir tos eilutes netinka i "Užburto kalno" konteksta,vietoje manom pedom. arba aš cia turetu buti ža1tvyksle.

Kitos asociacijos su Gete slypi skyriu pavadinimuo--se - ,,\Talpurgijos naktis", kuria baigiasi lietuviškas pir-masis tomas, ir šeštojo skyriaus paskutine dalis "Kaipkareivis, kaip narsuolis" (originale "Als Soldat undbrav"). Pirmasis sietinas su Getes, 0 antrasis su Guno"Faustu" ir rodo, kad Joachimas Cimsenas yra šaunaus;kario Valentino iš Guno operos parafraze.

"Užburtas kalnas", kaip auklejamasis romanas, igyja.gan neiprasta, artima romantizmo poetikai pasakos for--ma. Egzistuoja analogija tarp Hanso Kastorpo "užburi--mo" kalne ir pasakose, legendose dažnai pasitaikanciuužburimu. Romane "užburimo" iliuzija pasiekiama skai-ciaus "septyni" variacijomis. Romanas padalytas i septy-nis skyrius, Hansas Kastorpas yra septintosios savo šei-mos kartos atstovas, "burtu kalne" jis "pramiega" septy-nerius metus, ir autorius neslepia, kad tam skaiciui jisteikia magiška, mitologine reikšme: Septynerius metus iš-buvo Hansas Kastorpas pas tuos cia viršuje - dešimtai-nes sistemos šalininkams tai nepakankamai apskritas, betvis de1to geras, patogus skaicius, mistiškas ir vaizdingas,gali sakyti, laiko gabalas, malonesnis širdžiai negu koksSausas pustuzinis (2, 409-410). Palygine ši fragmenta su:

348

l

"

,-

II.

toriginalu (Sieben Jahre blieb Hans Castorp bei Denenhier oben - keine runde Zahl fur Anhcinger des Dezi-malsystems, und doch eine gute, handliche Zahl jn jhrerArt, ein mythisch-malerischer Zeitkorper, kann man wohl.sagen, befriedingender filr das Gemut aIs etwa ein troc-.kene halbes Dutzend; 1001), suprasime turi adekvataus-vertimo pavyzdi, kai vertimo kalbos priemonemis atkur-ta originalo nuotaika, 0 kalbine prasme - išlaikyta ori-'ginalo forma. Ta nežymu lingvistini pertekliu, kuris atsi-randa, verciant i lietuviu kalba T. Mano pasakojime taipdažnai pasitaikancius sudurtinius daiktavardžius bei bud--vardžius, reiketu laikyti norma, nes lietuviu kalba netu-Ii tokill placiu sudurtinlu žodžiu darybos galimybiu, kaip-vokieciu kalba.

Paminetieji skaiciaus "septyni" variantai - tai tik aki--vaizdžiausl autoriaus žaidimo magiškuoju skaiciumi atve-jai. Daugeliu kitu atveju tai tik užuominos, i kurias ne-visada atkreipsime demesi. 0 kai kada, norint atrastipaslepta skaiciu "septyni", tenka griebtis matematikos.-Pavyzdžiui, Hansas Kastorpas vyko i "Berghofa" trims'savaitems. Sis laiko tarpas vienoje vietoje apibudinamas:kaip einundzwanzig Hochsommertage - dvidešimt vienaviduvasario diena, 0 dvidešimt vienas tai ne kas kita,:kaip tris kartus septyni. Lemtingas pasivaikšciojimas, su-aktyvines herojaus liga, ivyksta po keturiolikos dienunuo jo atvykimo (1.y. dukart septyni). Joachimas mirštaseptinta valanda popiet, Setembrinio ir Naftos dvikovaivyksta septinta valanda ryto, 0 "burtu" kalno "meilesdeive" ponia Šoša gyvena septintajame kambaryje, ir:šiuo atveju "septyni" - tai kabalistinis Veneros planetosskaicius. Šitaip, nuolat pasikartodarna, savoka "septyni"greta pirmines - mitologinio simbolio - reikšmes igy-ja ir muzikines romano strukturos komponento, leitmo-tyvo, funkcija. Pasikartodarna daugelyje vienkartiniu su-durtiniu naujadaru (pvz., Sieben-U hr-fruh- Temperetur),ši savoka savo svarba romano visumai komplikuoja ver-tejo užduoti.

"Burtu kalnas" pakeicia laiko pojuti: cia nepastebimaiprabega septyneri metai, septynios savaites praeina tar-

349

tum septynios dienos, 0 septynios minutes, laukiant ter-mometro parodymu, trunka nepaprastai ilgai.

Laiko tema romane - ne vien žaidimas skaiciaus"septyni" variacijomis nuo septyniu minuciu iki septyne-riu metu. Šios temos vystymasis susijes su apmastymais.apie laiko reliatyvuma bei prasme, ir tokio pobudžio pasa-kojime visada gausu abstrakciu savoku. Vokieciu kalbosspecifika nuleme, kad tarp ju dominuoja sudurtiniai daik-tavardžiai. "Užburtame kalne" rasime ir nemaža T. Manosukurtu naujadaru su pastoviu komponentu Zeit: Zeit-raum, Zeitsinn, ZejIJorm, Zeitspanne, ZeitbegrW, ZeUv€r-ha1tnis, ZeUpunkt, ZeUmenge, Zeitabstand, Zeitdistanz,Zeiterlebnis, Zeitgeheimnis, Zeitwjrtsehaft, ZeUgegner-shaft, ZeUbefangenheU, ZeUerfahrungsmog]jehkeit, Zeit-organo Paprastesnieji šiu dariniu verciami, pasitelkiantkiJmininko linksni, pvz., Zeilerlebnis (148) -laiko išgy-:-venimas (1, 116), ZeUsinn (150)-laiko pojutis (1, 117),Zeitablauf (163) -laiko begis (1, 127), ZeUverbraueh(346)-laiko eikvojimas (1, 265). Sudetingesniais atve-jais prireikia aprašinejimo, pvz., eine spielende aus demFelde zu sehlagende ZeUgegnersehaft (274)- 0 iveikti to-ki priešininkq kaip valanda. . . (1, 210). .

Laikas, kaip fCišOpats T. Manas, šioje knygoje yrane tik tema, bet ir pasakojimo elementas; laiko plotme,grista kalbines medžiagos specifika, lietuviu kalba sun-kiai perteikiama. Ižangoje autorius žada skaitytojui pa-pasakoti istorija butuQju laiku, kuri jis apibudina kaipdie Zeitiolm der tiefsten VergangenheU. Lietuviškai šioapibrežimo nepavyko perteikti lakoniškai ir išraiškingai:. . . veiksmažodžio laikais, padedanciais apsakyti žilos pra-eities darbus ir veikalus. Lingvistinis perteklius akivaiz-dus, 0 preciziškumo, budingo T. Mano formulavimui, ne-pasiekta. Nederetu del to per daug priekaištauti vertejui,nes šiuo atveju vokieciu kalbos, vokieciu gramatikos spe-cifika jam buvo objektyvi kliutis. Butojo laiko, vadina-mojo epinio preterito, savitumai T. Mano prozoje, to epi-nio preterito išraiškos galimybes vokieciu prozoje apskri-tai ne karta yra tape specialiu studiju ir net polemikosobjektu. Pasakojimo stiliaus nagrinejime greta epiniopreterito minimas ir vadinamasis istorinis prezensas (t. y.350

.',

.~

..I

'"

..

:..

.

.

~

.

...

.

.~

,I~

J.{

l'

lr, .

I

'. c'~ ,

.r

Go'~ .WIJt. .,

-esamasis laikas); perejimai nuo preterito prie esamojolaiko T. Mano pasakojime nera atsitiktiniai, jie išplaukiaiš pasakojimo strukturos, turi tam tikra stilistine verte.Siuo aspektu žiurint, vertime randame ir nelaukto esa-mojo laiko pavartojimo atveju, nors lietuviu kalbosstruktura nereikalauja tokio griežtumo bei tikslumolaiku vartojime.

T. Mano pasakojime esamas is laikas atsiranda tada,kai fiktyvus pasakotojas maksimaliai priarteja prie au-toriaus, reiškia jo požiuri. Esamuoju laiku parašyti frag-mentai visada yra apibendrinamosios reikšmes ir su visupasakojimu tiesiogiai nesusije. Kartais tai filosofinio po-oudžio pastabos, sentencijos, 0 kartais tiesioginis auto-Tiaus kreipimasis i skaitytoja, apeIiuojant i jo asmeninipatyrima ir drauge žaismingai atgaivinant senaja epiniopasakojimo forma, kai pasakotojas kreipdavosi i klausy-tojus.

Apibendrinamojo pobudžio yra, pavyzdžiui, ši ištrau-ka: Denn das ist ein Rauseh, dem es um sieh selber Zl1tun ist, und dem niehts unerwunsehter und verab-seheuenswurdiger seheint aIs die Ernuehterung. Er be-hauptet, sieh aueh gegen dampfende Eindrueke, er laBtsie nicht zu, um sieh zu bewahren (324). Tai pastaba išbendražmogiško patyTimo, su konkrecia romano situaci-ja ji, be abejo, netiesiogiai susijusi, taciau lygiai taip patgaletu eg'zistuoti ir kitame kontekste. Sekanciame saki-nyje pereinama i Hanso Kastorpo busenos aprašyma,drauge grižtant prie epinio preterito. Vertime ši laikukaita išsaugota, 0 esamojo laiko pavartojimas atitinkaoriginala: Mat, tai toks svaigulys, kuris suinter€suntaspats savimi ir kuriam nera labiau .nepageidaujamo irbjauresnio daikto, kaip išblaivejimas (248).

Antrasis esamojo laiko vartojimo atvejis epiniame pa-sakojime - tai jau minetasis autoriaus-pasakotojo isiter-pimas i pasakojima, tarsi primenant skaitytojui savo eg-zistencija: Wir sehi1dern Alltcigliehes;aber das Alltcigli-che wird sonderbar, wenn es auf sonderbarer Grundlagegedeiht (331).- Mes aprašinejame kasdieninius dalykl.ls,bet kasdienybe darosi nepaprasta, kai ji iškyla ant ne-

351

;j,

"

'.L

paprasto pamato (1, 253). Tai taip pat adekvatus esamoje>laiko pavartojimo atvejis originale ir ver.time.. Treciuoju atveju esamasis laikas ivedamas i pasakoji-ma, siekiant akcentuoti tam tikra momenta, tarsi išryš..kinti ji, akivaizdžiai parodyti lyg vykstanti dabar, 0 ne,praeityje (vokieciu kalboje egzistuoja terminas Verge-.genweirtigung šiam stilistiniam reiškiniui apibudinti). Pa-.vyzdys galetu buti situacija, kai Hansas Kastorpas, paste-bejes, jog besileidžianti saule varginaponia Šoša, ryž-tingai atsistoja, pereina per visa valgyklos sale ir, nie-kieno neprašomas, užtraukia užuolaidas, ir staiga, isitiki-nes, kad ponia Šoša apsaugota nuo saules spinduliu, griž..ta atgal i savo vieta (p. 330 - 1, 252). Analogiška situa-cija - kai Hansas Kastorpas praleidžia pro duris ponia:Soša, imituodamas atsitiktinuma, nors veikimo planas;apgalvotas iš anksto (329- 1, 251-252).

Dar vienu atveju sutampa esamojo laiko vartojimas;originale ir vertime. Tai nepasakyta tiesiogine kalba:(unausgesprochene direkte Rede), sti1istine struktura, ar-tima menamajai kalbai, bet dar nepakankamai nutolusinuo tiesiogines kalbos. Tekste ji išskiriama kabutemis irivedama kalbos bei mastymo veiksmažodžiu - verba di-cendi (žr. 184.-1, 240-241).

Esamasis laikas vertime atrodo nepakankamai moty-vuotas, kai jis vartojamas vietoj lietuviško butojo daž-ninio. Originale esamasis laikas mums tarsi sustabdo>ypac reikšminga akimirka. Net jeigu herojus ne vienakarta sugebejo "netiketai" susitikti tarpdury su ponia Šo-ša, kad galetu ja praleisti, ne tu susitikimu dažnumas, 0>ju svarba išryškinama laiku kaita. Tais atvejais, kai kal-bama apie sanatorijos gyvenimo rutina, apie tam tikrarituala, kuris kartojasi kasdien, originale butasis, 0 verti-me kai kada pasirodo esamasis laikas, nors perejimas nuobutojo prie esamojo netiketas i.r nepamatuotas: <...>Ne.t priešingai: guleti buvo nepalyginti smagiau, tai bu-vo, tiesiai sakant,. maloniausia gyvenimo padetis, kuriakada nors turejo progos išmeginti, ir šios nuomones ne-galejo paveikti tai, kad kažkoks rašytojas ir karbonarastokiq gyvenimo padeti kandžiai pavadino "horizontalia".Ypac patenkintas ta padetimi jauciasi Hansas Kastorpas

352

vakarais, kai ant stalelio šalimais dega lempute, jis guli,apsiklojes antklodemis, traukdamas vel pagardejusia"Marijq Mancini", ir megaujasi sunkiai nusakomais cio-nykšciu šezlongu patogumais. .. ir t. t. (1, 179-180). 0tos pacios pastraipos pabaigoje pasirodo ir butasis daž-ninis laikas, kuris, manytina, cia nuo pat pradžiu butugeriau tikes. Panašiai yra ir .p. 210-211: Paskui Joachi-mas atsisveikina ir eina i valgyklq. Hansui Kastorpui at-neša vakariene i kambari. Slenis jau seniai šešeliu užklo-tas, ir, kol Hansas Kastorpas valgo, baltame kambary vislabiau temsta <.. .>$tai ir vakaras, 0 juk kq tik dar bu-vo rytas. Susmulkinta ir dirbtinai sutrumpinta diena jamstaciai sutrupedavo tarp pirštu ir pražudavo, kaip jis pa-matydavo linksmai nustebes arba bent susimastes, nestuo baisetis jo amžiuje dar nederejo. Jam tik atrode, kadjis "vis dar" žiuri i tas sutemas (plg. originala: Joachimverabschiedete sich zur Mahlzeit. Das Essen wurde ge-bracht. Das TaI hatte sich IClngstmit Schatten gefi111t,undweihrend Hans Castorp aB, dunkelte es zusehends imweiBen Zimmer. Er saB <.. .> Es war Abend - nachdemes eben noch Morgen gewesen. Der zerkleinerte undki1nst1ich kurzweWg gemachte Tag war ihm buchsteiblichunter den HClnden zerbrockelt und zunichte gewordenrwie er mit heiterer Verwunderung oder allenfalls nach:'denklich bemerktej denn Grauen hiervor war seinenJahren noch fremd. Ihm war nur, aIs blicke er ."immernoch" (274-275).

To paties principo laikoinasi ir scenoje, aprašanciojeHanso Kastorpo ir atvykusio jo "gelbeti" dedes DžeimsoTinapelio vakariene. Du sakiniai kažkodel išskiriami išpastraipos, pavartojant juose esamaji laika. Tai nera itinreikšmingi sakiniai, ir netiketai ivestas esamasis disonuo-ja su cia pat vel isitvirtinanciu butuoju: Ir štai jie sediprieš kits kitq, ant pakylos, maloniai pakurentame resto-rane. Nykštuke vikriai suk a s i apie juos, ir Džeimsasuž sak e buteli burgundinio, kuri jiems atneše pinti-neleje. Jie susidauže, ir maloni šiluma pasklido visamekUne. .. (2, 100). Originale visur preteritas: Und so saBensie denn im behaglich erwiirmten Restaurant einandergegeni1ber, an erhohtem Platz. Die Zwergin bediente sie

23. Meninio vertimo problemos 353

.,.

hurtig, und James lie/J eine Flasche Burgunder kommen,die, ineinem Korbchen liegend, auigeste11t wurde. SiestieJ3en an und lieBen sich von der milden Glut durch-rinnen. " (608).

Ypac nepamatuotas atrodo veiksmažodžio laiko pasi-keitimas tame paciame sakinyje: nykštuke sukasi..., irDžeimsas užsake. Skirtingai nuo aukšciau nurodytu sitmi-ciju, lietuviu kalbos butasis dažninis laikas cia netil1..ka,o esamasis pernelyg komplikuoja sakini. Todel šiuo at-veju tikslingiausia butu buve nenukrypti nuo originalo.

Nederetu teigti, kad vertejas visada turi griežtai lai-kytis origina10 laiku vartojimo ir kaitos. Tiesiog aukš-ciau minetuoju atveju butasis dažninis butll perteikespasikartojimo, monotoniškumo ispudi ir nekontrastuotusu butuoju laiku, kaip tai atsitinka, ivedus esamaH lai-ka. 0 kartais nukrypimas nuo originalo pasiteisina. Ap-mastymai apie gyvybe originale (3S(:-391) pateikiamipreteritu, todel kad tai yra menamoji kalba, 0 vokieciu

,kalboje menamoji kalba visada reiškiama preteritu, ku-ris tada praranda butojo laiko reikšme ir dažnai gali bu-ti vartojamas esamojo arba net busimojo laiko reikšme.Lietuviu kalboje tokiu griežtu taisykliu nera, 'todel ciavisiškai priimtinas ir, esamasis laikas. Palyginkime pra-džias triju pastraipu, perteikianciu herojaus mincitl ei-ga: Was war das Leben? Man wu/Jte es nicht. Es warsich seiner bewuBt, unzweifelha1t, sobald es Leben war,aber es wuBte nicht, was es sei (390).- Kas yra gyvybe?Mes to nežinome. Ji jsisqmonina pati save, be abejo, kaitik tampa gyvybe, bet nežino, kas ji yra (1, 298); Waswar das Leben? Niemand wuBte es. Niemand kannte dennatur lichen Punkt, ,an dem es entsprang und sich entzun-de te (391).- Kas gi yra gyvybe? Niekas to nežino. Nie-kas nežino to naturalaus taško, kuriame -ji atsirado ir isi-žiebe (1, 299); Was war also das Leben? (392).- Taigi,kas gi yra gyvybe? (1, 299).

T. Manui' galbut daugiau negu kuriam nors kitam~iuolaikiniam rašytojui kalba yra ne vien vaizdavimopriemone, bE:t ir vaizdavimo objektas. Todel savitas irnepaprastai svarbus yra pasakotojo vaidmuo; "Užburtokalno" ižangoje T. Manas pateikia toki epinio pasakoto-

35-4

jo apibudinima, .kuris veliau kritineje literaturoje apieT. Mana tapo beveik apibrežimu: !iir den Erziihler, denraunenden Beschworer des Imperfekts .(5). Ši jungini tur-but galima laikyti neišverciamu, nors prasminiu atžvil-giu vertejas perteike ji tiksliai ir išradingai: pasakotojui.kuris, šnibždedamas burtažodžius, stengiasi prikelti bu-tuosius laikus (11 5). Toks prasmes perteikimas aprašantnesukoncentruoja skaitytojo demesio ties savoka pasako-tojas - per daug cia papildomos informacijos. Juo labiauneimanomas yra tokio išplesto 'aprašymo panaudojimasapibrežimo reikšme, charakterizuojant 'to Mano-pasako-tojo savituma. Beje, savoka Vergangenheit lyg ir neturivertime pastovaus atitikmens. Gerai tai ar blogai? Sun-ku tvirtinti kategoriškai,- ivairus variantai padeda iš-vengti monotoniškumo, bet kartais pasigeadame preci-zijos.

Tikslaus atitikmens neturi ir dar viena abstrakti sevo-ka, svarbi tiek šio romano, tiek visos T. Mano kuryboskoncepcijai. Tai savoka Geist, turinti labai ivairialypeprasme. Vertejas šiuo atveju vel susiduria su objekty-viais sunkumais, nulemtais kalbu specifikos, ir pasirenkateisinga kelia, siekdamas perteikti visa daugiareikšmessavokos semantine ivairove. Pažiurekime, kokie atitikme-nys priklausomai nuo konteksto siulomi lietuviu kalbojesavokai GeisI.

Irgend jemand mu/J Geist haben (85)- Kažkas turišmaikštesnj žodi tarti (1, 68);

. . .da Sie offenbar Geist besitzen (139)- nes Jums,matyt, netruksta proto (1, 109);

geistige Ruckneigung (140)- intelektualinis poreikisgrižti. . . (1, 110);

. . . und aller geistigen Verirrung Anfang ist (142)-duoda pradžiq visoms protinems klaidoms (1, 110);

da er geistig di1ettiert (142)- kad jis yra protinis di-letantas (1, 111);

die Vergeistigung (145)- sudvasinimas (1, 111);geistig zu ehren (142)- dvasine vertybe (1, 110);geistig scheiden (286) - protu skirti (1, 219);' plg. vor

dem Tribunal der Vernun1t (206)- proto tribunolas (1,158), taigi "protas" - Vernunfti

355

vor seinem Geist leuchtete die GewiBheit (335)- jisbuvo šventai isitikines (1, 256); (šiuo atveju Geist neturijokio atitikmens);

seines bescheidenen Geistes, (294)- jo lwklios sielos(1, 224); plg. seine Seelenkrafte (335) - jo dvasines je-gos (I, 256); es ist vielmehr etwas Seelisches (148)-laiveikiau kažkas dvasiška (1, 115); cia nebera skirtumotarp Geist ir Seele, nes abi savokos perteikiamos liet."dvasia", tuo tarpu kitoje vietoje Seele (355)- "siela"{l, 271);

vor dieser geistigen Haltullg (315)- tokios intelektua-1ines pozicijos (1, 241);

dem Ungeist (315)- nesveika mastysena (1, 241);Anlithese von Korper und Geist (355)- kuno ir dva-

sios anliteze (1, 271);pabaigai ilgesne ištrauka, kurioje savokos Geist var-

tojimas itin sudetingas - Man muB ihn verachten, soferner aIs Prinzip der Schwere und der Tragheit sich derBewegung zum Lichte entgegensetzt, ihn verabscheuen,Bofern er gar das Prinzip der Krankheit und des Todesvertritt, sofern sein spezifischer G eis t der G eis tder Verkehrtheit ist, der G eis t der Verwesung, derWollust und der Schande (357).- J i reikia niekinti, jeiJis, kaip sunkumo ir inertiškumo pradas, priel3inasi žen-gimui i šviesa, juo bjauretis, jei jis atstovauja ligos irmirties pradui, puvimo, gašlumo ir gedos dvasios... (I,273).

Kaip matyti iš pavyzdžiu, savokos Geist prasme per-teikiama lietuviu kalba žodžiais dvasia, protas, intelek-tas, siela, širdis, mastysena, samojis (nors "siela" - vok.Seele, "protas" - Vernunft, Verstand ir pan.).

Jau pacituotos ištraukos rodo - nors to dar nebuvoakcentuota šiame straipsnyje,- kokiu problemu vertejuikelia sudurtiniai žodžiai. T. Mano kurybos tyrinetojai nekarta yra pažymeje jo nepaprasta išradinguma bei no-vatoriškuma, sudarant naujus žodžius ir žodžiu jungi-nius 1, tai vienas ryškesniu T. Mano individualaus sti-

1 Mater E. Zur Wortbildung und Wortbedeutung bei ThomasMann. Vollendung und GraBe Thomas Manns. Beitrage zu Werk undPersunlichkeit des Dichters. Halle (Saale), 1962, S. 142-143.'

355

, \.

liaus savitumu. Reikia pastebeti, kad T. Mano vartojamosstilistines strukturos visada yra subtilios, su daugeliuniuansu, vadinasi,- nelengvai 'perteikiamos kita kalba.

Skaitydami "Užburta kalna", nemaža surasime tokiusunkiai išverciamu, 0 kartais ir visai neišverciamu,' tikaprašymo budu perteikiamu, junginiu: die Frage seinerJ\1ittelmaBigkeit oder Mehr-als-MittelmaBigkeit (51)-klausimas, ar jis yra "vidutinybe" ar daugiau negu vidu-tinybe (1, 48); ein Frei-Luft-Beruf (50)- profesija, lei-džianti daug laiko buti ore (1, 42); Gala-Lust-und Parade-mahl (271)- iški1mingi, prašmatnus, paradiniai pietus (1,208); auf einem Nachmittagsrundgang (272)- popiet vi-zituodamas (1, 208); solche Raschlebigkeit (232)- toksgyvenimo tempas (1, 178); das' Wetter war spottschlecht(201)- oras buvo kaip tycia prastas (1, 155); die Vv'ie-derverwandlung der Krankheit (185)- kaip liga vel galipavirsti (1, 143); aIs letztes Begeisterungsmittel (162) -kaip kraštutine priemone entuziazmui sukelti (I, 126);Liebe aIs krankheitbi1dende Macht (166)- mei1e kaipgalia, sukelianti ligas (1, 129); das unbedingt Achtungs-werteste (80)- kaip i labiausiai gerbtina dalyka (1, 42);schicksalblickender Schragaugen (675)- fatališku, po-žvairiu akiu (2, 153); des nicht einmal Feindseligen, viel-mehr des Gleichgilltig-Todlichen (672)- net ne priešiš-,kumu, veikiau mirtinu abejingumu (2, 150).

Visais atvejais - ar sudurtinis žodis išskaidomas ikomponentus, ar jis perteikiamas vienu adekvaciu lietu-viu kalbos žodžiu, ar aprašomas šalutiniu sakiniu, ar pa-aiškinamas dalyvine grupe - visais atvejais pati sudurti-nio žodžio kategorija vertime išnyksta, ir su tuo tenkataikytis, nes substantyvinis vokieciu kalbos ir verbalinis '

lietuviu kalbos pobudis teikia skirtingas išraiškos prie-mones. Kai kada kalbos specifika vercia aukoti stilisti-nius niuansus, pvz., frazeje wenn sie sich ihn aIs hoff-nungslos, aussichtslos und rat10s heim1ich zu erkennengibt (48) - jeigu ji leidžia jam slapta ižvelgti, kokia jibeviltiška, nieko nežadanti ir bejege (I, 39): vertime netik atsiranda šalutinis sakinys, bet ir dingsta stilistiniupožiuriu ne visai bereikšmis paskutiniojo visu triju žo-džiu komponento (-los) pasikartojimas.

357

Nemažai sunkumu turejo iškilti vertejui, perteikiantsudaiktavardintas konstrukcijas, kurias itin dažnai var-toja T. Manas. Dažniausiai tai abstrakcios savokos; tiknedaugeliu atveju ir lietuviu kalba cia pavartojainossubstantyvacijos, pvz., Dumpfsinn, Beharrung, Unteitig-keit, knechtischen StilIstand (164)- bulmma, inercija,neveiklumq, vergiška sustingimq (1; 127); das Unheimli-che, Widerorganische und Lebensfeindliche (677)- taiturejo kažkokio kraupurrio, antiorganiškumo ir priešišku-mo (2, 155); Interessantheit und Neuheit des Geha1tes(148)- turinio idomumas ir naujumas (115); Wuchern,Sichentfa1ten und Gesta1tbi1den (393)- klestejimas, vys-tymasis ir formavimasis (1, 300); diese Freigebigkeit, die-se barbarische GroBartigkeit im Zeitverbrauch (346)-tas laiko nešykštejimas, tas barbariškas jo eikvojimas(1, 265); Deut1ichkeit, Greiibarkeit (174)- artumas, ma-terialumas (1, 134).

Vis delto dažniausiai verbalinis lietuviu kalbos po-budis diktuoja daiktavardžio keitima veiksmažodžiu: ei-ne Erkei1tung, Ernuchterung und Abspannung von HansCastorps Natur (334)- ataušino, piablaive Hanso Kas-

, torpo organizmq, atleido itampq (1, 255); .,. dessen Akk-limatisation in der Gewohnung darin bestand, da er sichnicht gewohnte (685)- kuris, aklimatizuodamasis, pri-pranta prie to, kad negali priprasti (2, 160); das Sein deseigent1ich Nicht-sein-Konnenden (392)- egzistavimas to,kas, tikrai sakant, negali egzistuoti (1, 300). '

Atskirais atvejais daiktavardines konstrukcijos kei-ciamos budvardinemis: daB sie dem Zeitablaufe auch ei-ne ganz e'igentumlich lebensvolle Messung, Wachheit,Geist und Kostbarkeit verleiht (163) - kad ji savotišku

gyvu matavimu laiko begi daro budru, dvasingq ir bran-gu (1, 127); Geistesschlichtheit (710)- dvasiškai papras-ta (2, 180).

Originalo ritmika pažeidžiama, kai vietoje dviejusintaksiniu bei gramatiniu požiuriu lygiaverciu kompo-nenh.! atsiranda aprašomoji konstrukcija: ins Nichtsge-heure, fur Nichts-Gutstehende (678)- i rustu pasauli,nieko gero nežadanti (2, 155).

358j

,

"

Butinybe aprašineti neišvengiamai veda i didesni armažesni lingvistini pertekliu: Das sang der GroBsteidter(347)- taip dainavo poetas, gyvenes dideliame mieste(I, 265); Der Bi1dungsreisende (933)- keliauninkas,' va-žinejantis lavinimosi tikslais (2, 356). :

Atrodo, galima padaryti išvada, kad, verciant i lietu-viu kalba daugiakomponencius T. Mano sudurtinius žo-džius, dažniau atsiranda lingvistinis perteklius, negu' se-mantiniai praradimai, jeigu taip galima pavadinti atve-jus, kai vienas kuris nors daugianario žodžio komponen-tas lieka neperteiktas, pvz., der ungeheuren Unbeho1fen-heit, Langsamkeit, B e h a r r u n 9 str ei9 h e i t-u n d-kra ft der Materie (716)- baisaus materijos nerangu-mo, letumo, inertiškumo (2, 184); išskirtajame darinyjeueatspindeta lieka komponento -kwft reikšme. Vienas'kitas toks atvejis, kai vertejas susiduria su iš tikruju ne-išsprendžiamu uždaviniu, netgi paryškina Vyt. Petrauskosugebejima 'su didele dauguma tokiu sunkiu uždaviniususidoroti.

Naujomis kalbinemis priemonemis vel atkuriama rit-mine T. Mano prozos struktura: eine Verjungung, Ver-steirkung, Verlangsamung unseres Zei~er1ebnisses (148)-padedqs atjauninti, sustiprinti, suletinti musu laiko išgy-venimq (1, 116); an seinem Erbleichen und Erroten(340)- cia rausta, cia blykšta (1, 260); daiktavardžiuspakeite veiksmažodžiai, cia turi pasikartojancius kom-ponentus (pirmuoju atveju), sintaksines konstrukcijos pa-ralelizmas (antiuoju atveju) yra ritmikos kurimo priemo-nes, tolygios pavartotoms originale.

Neka lengviau versti i lietuviu kalba sudurtinius bud-vardžius, juoba kad dažnai tai - vienkartiniai naujada-rai. Neišverciamo junginio pavyzdys galetu buti hoch-herzigzugellos - kilniai ir nesivaržydamas. Plataus apra-šynio prireike ir šiuo atveju: die menschenfreundlicheVorurteilslosigkeit - toki žmoniškq poelgi, kuriam buvosvetimi bet kokie prietarai, 0 štai priešingas atvejis -ekonomiškiau pasakyta lietuviškai: kraft einer lebri1enGeistesgegenwart, die er segnete (342)- laimindamaskaršt1iges pažadintq nuovokumq (1, 261), nors nuovoku-mas gal ir ne visiškai adekvatus savokai Geistesgegen-

359

warl. Daugeliu atveju keliu budvardžiu sankaupa išardo-ma, jie sugrupuojami - dieser blechernfriedliche, ein-fii1tig-musikalische Laut (358)- metaliniai ir taikus, nai-vus ir melodingi garsai (1, 274),- arba jiems perteiktiieškoma kitu kalbiniu formu: der selbstempfindlich-reiz-bar gewordenen Materie (392) - emusios justi save irdirglios materijos (1, 300); ein heimlich-fuhIsames Sich-regen (393)- slaptas ir juslus savaiminis judejimas (1,300); kartais su semantiniu nuostoliu ~ mit suB-schmerz-1ich-genauer Not (392)- kas tiktai saldžiai ir skausmin-gai balansuoja (1, 300); isigilinus aišku, jog prarandamene tiek informacija, kiek poetini žavesi, kuri skleidžiavienkartinis T. Mano naujadaras.

Adekvataus stilistiniu požiuriu vertimo, pasitelkiantkitos kalbos priemones, pavyzdys galetu buti tokia iš-trauka: ~oweit die Pathologie, die Lehre von der Krank-heit, der Schmerzbetonung des Korpers, die abel aIs Be-tonung des Korperlichen, zugleich eine Lustbetonung war(406).- Taip kalbejo patologija, mokslas apie ligas, apiekuno skausmo akc e n t a v ima, kuris akc e n t u 0-dam a s kuniškuma, kartu akc e n tuo j a ir malonuma(1, 310); lietuviškame variante vietoje tris kartus pasi-kartojancio daiktavardžio Betonung pasirodo dalyvis irveiksmažodis, bet pasikartojimo efektas lieka.

Kitu atveju ritmika, atsiradusi originale del tam tik-ro simetriško savoku sugrupavimo, vertime neišlaikoma,kai vertejas pasirenka visai kitokias kalbines formas:das Ergrauen und Erscheinen, das Hervortreten und Ent-schleiertwerden der Dinge (289)- kaip pamažu eina pil-kyn ir šviesyn kambarys, kaip ima ryšketi ir mesti tam-sos skraiste daiktai (1, 222); ritmika iš dalies atstatomakitokiu sintaksiniu konstrukciju simetrišku sugrupavimu.

Perskaicius "Užburto kalno" originala, gali kilti ispu-dis, kad vokieciu kalboje sudurtiniu žodžiu darybos. ga-limybes labai placios. Tas ispudis pasirodys esas teisin-gas - teoriškai galimybes yra neribotos, ir T. Manas jo-mis naudojasi. Sudur.tiniai žodžiai ne vien praturtina kal-ba, bet ir pasižymi išraiškingumu. Žinoma, ne visu ju sti-1istine verte vienoda, vienkartiniai, tik tam tikrame kon-tekste suprantami naujadarai stilistiškai išraiškingesni už

360

jau žodynu iteisintus sudurtinius žodžius, bet i lietuviukalba išversti tiek vienus, tiek kitus nelengva. Determi-nutyviniai sudurtiniai daiktavardžiai dažniausiai vercia-mi, pasitelkiant kilmininko linksni; kopuliatyviniai išardo-mi i ju sandus, ir dažnai daiktavardžiu vietoje atsiranda.analogiškos reikšmes veiksmažodžiai; juo daugiau kom-ponentu turi sudurtinis žodis, tuo sunkiau ji perteikti,tokiais atvejais atsiranda dalyvines grupes arba šaluti-niai sakiniai. Vertejas optimaliai panaudoja lietuviu kal-bos galimybes, ieškodamas prasminiu ir stilistiniu atžvil-giu adekvaciu konstrukciju, galinciu perteikti originalominti bei dvasia. Ir dažniausiai Vyt. Petrauskui tai pa-vyksta.

Bet T. Mano stiliu charakterizuoja ne vien sudurtiniužodžiu gausumas - ju funkcionalus panaudojimas yradar viena rašytojo individualaus stiliaus ypatybiu. Tamtikri sudurtiniai žodžiai tampa kurinio leitmotyvo da-limi. Pasakojimo eigoje jie varijuojami, igyja nauju kom-ponentu, išsaugodami pastovu branduoli. Štai cia velvertejui tenka iveikti iš tikruju didelius sunkumus, no-rint išsaugoti leitmotyva.

Tas pat pasakytina ir apie kita T. Mano pasakojimostiliaus bruoža - tikslaus, taiklaus apibudinimo siekima.Sis procesas atsispindi pasakojime, tampa jo dalimi, ra-šytojas skaitytojo akivaizdoje ieško kuo tikslesnio, išraiš-kingesnio žodžio, ir tame procese jis dažnai kuria sudur-iinius naujadarus.

Pavyzdžiui, i leitmotyva, charakterizuojanti HansaKastorpa kaip civili, skirtingai nuo jo karines tarnybosištroškusio pusbrolio Joachimo, ieina keturi sudurtiniai.daiktavardžiai: Zivilpublikum, Zivilgefuhle, Zivilisten-brust, Zivilberuf. Visais leitmotyvo panaudojimo atvejaisnekintantys komponentai yra Zivilist, zivil. Lietuviu kal-boje atsisakant sudurtiniu žodžiu, sunku išsaugoti leit-motyvo branduoli, 0 adekvatus vertimas to reikalauja.

Dar problemiškesnis už ka tik minetaji yra Marusiosleitmotyvas, kuris grindžiamas sudurtiniais ir kita kalbaitin sunkiai perteikiamais daiktavardžiais; visu 'ju bran-duolys yra komponentas Apfelsinen-, arba Orangen-. Pra-džioje viena detale - Marusios nosinaite skleidžia apel-

361

sinu kvapa (. . . das ein Apfelsinenparfum ausstromte). Siskonstatavimas leidžia atsirasti sudurtiniam daiktavardžiuiApfelsil1entii.chlein, kuriame jungiasi du Marusios leit-motyvines charakteristikos momentai - Tuchlein ir Ap-felsinenparfUm (OrangenparfUmi taip pat Orangentuch-le in). Leitmotyvui vystantis, atsiranda nauju dariniu. Ap-felsinenatmospheire tai jau apibendrinimas, tai simbolinis.Marusios itakos Joachimui perteikimas. Nauju sudurti-niu daiktavardžiu kurima, vystant leitmotyva, nulemiasintaksinis vokieciu kalbos žodžiu darybos pobudis. Siuokonkreciu atveju nauji dariniai kuriami tam tikro kon-teksto ribose, remiantis retrospektyviniais ryšiais su lek-sikos elementais. Todel i leitmotyva ieinanciu tam tikružodžiu ar ju komponentu pasikartojima butina išsaugotiir vertimo tekste. Juos verciant kiekvienu atveju skirtin-gai, prasmes perteikimas nenukentetu, bet butu pažeistamuzikine kurinio sandara. Marusios leitmotyvo lietuviš-kame vertime visur išsaugojamas pagrindinis komponen-tas - "apelsinu kvapas",- bet variantu mažiau, ir tokiesudurtiniai daiktavardžiai, kurie vokieciu kalboje atsiran-da kaip leitmotyvo vystymo rezultatas (Apfelsinentuch-lein ir Apfelsinenatmospheire), lietuviškai perteikiami ap-rašan!. Lietuviškai mes turime tokias leitmotyvo varia-cijas: apelsinu kvepalais dvelkianti nosinaite (1, 85; 2,213); apelsinu kvepalai (1, 162); apelsinais dvelkianti no-sinaite (1, 162); apelsinu kvepalu atmosfera (2, 213).

Leitmotyvai "Užburtame kalne" nevienoda sudetin-gUIDOir nevienodos svarbos, be to, ne kiekviena pažo-dini arba ne visiškai pažodini pasikartojima galima lai-kyti leitmotyvu. Taciau jeigu ta pati fraze beveik pažo-džiui kartojasi kelis kartus, tai niekada nebus atsitiktinu-,mas; pasikartojima reikia suvokti T. Mano prozos kon-tekste kaip kurinio muzikines sandaros elementa. Stai ke-

, Ii pavyzdžiai. Vienu atveju kalbama apie kalnu ora, ku-ris ne tik gydo, bet gali ir sukelti liga: Also die Luft hierbei uns, die ist gut gegen die Krankheit, meinen Sie, nichtwahr? Und das ist auch so. Aber sie ist auch gut fUrdie Krankheit, <...> sie fordert sie erst einmal, sie re-volutioniert den K6rper, sie bringt die latente Krankheitzum Ausbruch. .. (260)- Taigi cionykštis oras labai pa-

362

<ledakovoti su liga, jusu manymu, ar ne? Bet jis taip patyra palankus ligai, <...> iš pradžiu ja skatina, kursto-organizme revoliucija, padeda ligai išsiveržti iš latenti-nio periodo... (1, 199). Tai rumu tarejo Berenso žodžiai.o antra karta jie skamba jau Kastorpo lupose, demonst-ruodami jo sugebejima perimti, isisavinti visa ta išminti,kuria skleidžia ji veikiantys pedagoginiai autoritetai:. . .denn die Luft hier ist ja nicht nur gut gegen dieKrankheit, sie ist auch gut fUr die Krankheit, manchmalbringt sie sie erst zum Ausbruch... (279) - Mat cio-.nykštis oras palankus ne tik kovoti su liga, bet ir ligaivystytis, kartais jis padeda jai ir prasiveržti. . . (214). Ver-iime abi frazes pakankamai susišaukia, semantinis ir lek-sinis pasikartojimas akivaizdus. Kitu atveju kalbama.apie labai svarbiu Hansui Kastorpui "kirgizišku" Pribi-slavo Hipes ir Klavdijos Soša akiu spalva: diese schmalund <...> schlechthin zauberhaft geschnittenen Kirgi-.senaugen, deren Farbe das Graublau oder Blaugrau fernerBerge war, und die zuweilen, bei einem gewissen Seiten-blick, der nicht zum Sehen diente, auf eine schmelzendeWeise v611ig ins Schleierig-Neichtige verdunkeln konn-ieno.. (209)-. . .akys- siaurosir <...> tiesiog žavin-gai kirgiziškai prakirptos, melynai pilkos ar pilkai me-lynos, tolimu kalnu spalvos, akys, kurios, kai pažvelgiai šona, bet ne tam, kad ka nors pamatytu, tuoj ima blestijr tarsi trauktis nakties tamsos šydu (1, 160-161). Taipilniausias leitmotyvo variantas. Toliau pasakojime nuo.1at pasirodo šio leitmotyvo fragmentai. Juos perteikiant,butina tiek nenutolti nuo išplestinio pirmojo aprašymo,kad jo variacijos butu atpažistamos. Kai kada to pasie-kiama: ... Clawdia Chauchat - schlaff, wurmstichig undkirgiseneiugig... (229) - Klavdija Soša- suglebusi, ligospakasta, kirgizes akimis (1, 176) - ir kai kuriais kitais,atvejais. Bet antrajame tome, kur leitmotyvo atgaivini-mas ypac svarbus, nes jis padeda sutvirtinti romano'Struktura, neleidžia jam suirti i fragmentus,- antrajameleidinio tome nuo leitmotyvo pagrindo nutolstama: Eserinnerte ihn an das Licht und die Farbe gewisser Au-gen, schicksalblickender Schreigaugen, die Hen Settemb-.rini vom humanistischen Standpunkt aus vereicht1ich ais

363

364

Pirma, pastebetos korekturos klaidos:Ober das Wesen der Langweile (149) -apie laiko pra-

ilginimo esme (1, 115); turetu buti laiko prailgimo arpan.;

Wahrend man aber Sascha und seine Mutter ein1ieB. . .(302) - . . . kai Šoša su motina ejo i laboratorijq... (1,231) =kai Saša su motina. . .;

Das wird langweilig (845)- Nusileido (2, 288) =nllsi-bado; Ko m e n t a ruo s e: Fanfiras (2, 314) =Fafniras.

Antra, del nelietuviškos kilmes žodžiu bei šnekamo-sios kalbos elementu vertime. Iš principo priimant ten-dencija palikti tarptautinius arba nelietuviškos kilmesžodžius visur, kur jie suprantami ir lietuviu kalboje bu-tent tokia forma vartojami, vis delto galima butu pagei-dauti, kad kai kurie ju butu išversti i lietuviu kalba, pvz.,konduitas (1, 193), kleinotai (2, 154). Tie "kleino tai" ver-cia prisiminti, kad T. Mano stiliui visiškai nebudingosšnekamosios kalbos intonacijos. Net personažams charak-terizuoti T. Manas labai retai panaudoja šnekamosioskalbos elementus, jo herojai - 0 ypac tai pasakytina apie"Užburto kalno" personažus - kalba taisyklinga literatu-rine kalba, labai artima autoriaus-pasakotojo kalbai. To-del kai kurie vertime pasitaikantys nukrypimai i šneka-maja kalba ne visiškai atitinka kurinio dvasia bei T. Ma-no stiliu. Galima sutikti su tokiais atitikmenimis, kaipHanswurst - šmutas, miekrig von Figur - skriauzno su-dejimo, bet jau persotintas vaizdingumu atrodo sekantisvariantas armse1ig,mit niiselndem Gebrull (903)- skurs-ni, sniaukriu riaumojimu (2, 332). Ruhebett - maigunaspernelyg jau sulietuvintas atvejis, 0 der qualvollen Na-ta1ie (635) -ligu patalas Natali (2, 121) vertime atsiran-da lyg ir papildomu, nesanciu originale emociniu niuan-su. Papildomas atspalvis atsiranda ir tuo atveju, kai neut-ralus pasakymas hattest mit der Zeit zu tun (546) išver-ciamas pradejai senauti apie laika (2, 50). Neutraliai, bejokiu šnekamosios kalbos intonaciju skamba žodžiu jun-giniai. ein solcher VerstoB (584), sei fehl gegangen (649),tuo tarpu lietuviškasis prašau ti pro šikšnele disonuoja sudominuojanciu pasakojimo stiliumi. Atrodo, tikslinga bu-tu buve paieškoti neutralesniu kai kuriu, frazeologiniu

365

_"Tatarenschlitze" und "Steppenwolfslichter" bezeichnethatte. " (615) - Ji primine jam tam tikru akiu šviesa irspalva, fatališku požvairiu akiu, kurias ponas Setembri-nis, laikydamas is humanistinio požiurio, niekinamai pa-vadino "totoriškais plyšeliais" ir "vilku akiu stepeje ži-bureliais". " (2, 153). Nekalbant jau apie neišverciamusdarinius schicksalblickender Schriigaugen ir Steppenwolfs-1ichter, ne visiškai tikslus atrodo apibudinimas "požvai-riu akiu".

Lygiai taip pat sudetinga adekvaciai perteikti verti-me taiklaus žodžio ieškojimo procesa bei to proceso re-zultata,. Ypac rezultata, nes jis dažniausiai atsispindi nau-jai sukurtu daugianariu sudurtiniu žodžiu. Keli palygintipaprasti atvejai gali tai iliustruoti: ... das war keinSchnee, es waren Blumen, Schneeblumen, Blumensch-nee. .. (514)- . . . tai buvo ne sniegas, 0 geles, sniegogeles, geliu sniegas. .. (2, 25). Arba: Die Zeit ist das Ele-ment der Erziihlung, wie sie das Element des LebensisI. " Sie ist auch das Element der Musik (164-165). Irrezultatas - das Zeitelement der Musik; - Laikas yra pa-

sakojimo elementas, kaip jis yra ir gyvenimo elementas<. . .>. Laikas taip pat yra elementas muzikos, kuri...(2, 223). Lietuviškame tekste procesas ir rezultatas ne to-kie akivaizdus, kaip originale.

Kaip matyti iš pavyzdžiu, naujoji forma yra ankstes-nio patikslinancio aprašymo rezultatas. Tai - galutinetam tikro mastymo proceso stadija, ir ja parengia kon-tekstas. Autorius siekia kiek galint giliau isiskverbti ireiškini, kiek galint tiksliau, taikliau ji apibudinti žo-džiais. To palaipsniško minties pletimo, nuoseklaus la-biausiai tinkancio žodžio ieškojimo atspindejimas pasa-kojime turi stilistine verte, todel ir kita kalba skaitantk~\rini, tai turi buti jauciama. Daugeliu atveju lietuviš-kame "Užburto kalno" variante taip ir yra.

Pabaigai keletas' pastabu, liecianciu atskirus, gal iratsitiI:tinius dalykus, kurie taciau disonuoja bendroje:sklQIldžioje ir stilingoje vertimo tekmeje.

junginiu variantu, pvz., Er geriet ins Kohlen (708)- jisnuvažiavo i pudymus (2, 178); vom Hundertsten ins Tau-sendste kommen (738)- nuo akeciu nukalbeti prie ve-.žeciu (2, 202) - vaizdingumas neatperka ju neatitikimogrynai urbanistinio rašytojo stiliui. Wenn es wie ausKannen goB... (234) vertimas jei lietus pildavo kaip iškarties (1, 179) reikalauja komentaro, nes ne kiekvienas.skaitytojas žinos antraja, jau nebevartojama žodžio kar-Us reikšme. Taigi šis vertimo atvejis ekspresijos požiuriuperkrautas. Visa tai, kaip jau mineta, subjektyvios pasta-bos, ir liecia jos smulkmenas. 0 kalbant apie visuma, bu-tina nepamiršti, kad kritikuoti lengviau, negu išverstigera tukstanti puslapiu aukštos menines vertes, su-detinga kalba parašytos T. Mano prozos. Daliniai neati-tikimai, nukrypimai nuo veikalo stiliaus ar dvasios yranedaŽlli, ir pastebimi jie, gretinant abu tekstus bei ieš-kant medžiagos kritiniam straipsniui. 0 lietuviu skaity-tojai tikrai bus dekingi vertejui Vytautui Petrauskui, at-verusiam "burtu kalno" vartus.

1979