Sveikata - elibrary.lt...Reabilitacija po insulto Rozita Bagdonienë Botulino toksino (Dysport) svarba gydant raumenų spazmiškumą Dabar galite išgydyti šąlančias rankas Raminta

1

Sveikata 2004 . 11 (lapkritis) 586

REDAKCIJOS KOLEGIJA:prof. habil. dr. Irena Balèiûnienë,prof. habil. dr. Vytautas Basys,dr. Jonas Bunevièius,gyd. Asta Kubilienė,dr. Saulius Èaplinskas, gyd. Ona Davidonienë,dr. Genadijus Dolþenko,dr. Nijolë Drazdienë, prof. habil. dr. Vilius Grabauskas,gyd. Zenonas Javtokas, prof. Elona Juozaitytë,prof. habil. dr. Aleksandras Laucevièius,doc. dr. Robertas Petkevièius,gyd. Romualdas Sabaliauskas (SAM

sekretorius),

gyd. Lilija Socevičienė,doc. dr. Emilis Subata, dr. Rima Vaitkienë.

REDAKCIJA:Zenonas Glaveckas vyriausiasis redaktorius - tel.: 261 25 29Elvyra Mataèiûnienëreklamos vadybininkë - tel.: 261 90 43Stasė Ignatavičiūtėoperatorė - tel.: 261 90 43

REDAKCIJOS ADRESAS:Þ. Liauksmino g. 5, 01101 Vilnius, faksas: 261 25 29.El. paðtas: [email protected]@takas.ltwww.sam.lt.

„Sveikatos” þurnalas iðeina kartà per mënesá. Leidëjas - UAB „Sveikata”. Spausdino UAB “Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, faksas 231 16 57.

Kaina 2,50 Lt, prenumeratoriams - 2,50 Lt (su pristatymu).

Žurnalo prenumeratą priima visi Lietuvos pašto skyriai.Prenumerata internetu: www.prenum.katalogas.lt

©„Sveikata”

2

4

6

8

9

11

14

17

20

24

2629

31

34

40

Pirmajame viršelyje: Doc. NERIJA VAIČIENĖ - Kauno medicinos universiteto

Neurologijos klinikos vadovė, Lietuvos vaikų neurologų draugijos pirmininkė, Sveikatos apsaugos ministerijos

specialistė-konsultantė. Remigijaus Adamavičiaus nuotr.

Galvos smegenų insultasDaiva Rastenytë, Diana ÐopagienëKur ir koks yra pažeidimas insulto metuAlina Savièanskaitë-Eitutienë, Giedrë GelþinienëAr galima išvengti galvos smegenų insulto?Daiva Rastenytë, Diana ÐopagienëHemoraginis insultas. Kas tai?Antanas VaitkusAntrinis insultas: kaip jo išvengtiTomas PilypasAnkstyva ir specializuota pagalba ir gydymas insulto atvejuDiana ObelienienëInsulto profilaktikaDanguolë ÐurkienëReabilitacija po insultoRozita BagdonienëBotulino toksino (Dysport) svarba gydant raumenų spazmiškumąDabar galite išgydyti šąlančias rankasRaminta JuðkevièienëKas išties pagalbos ranką?Šveicarų gamybos “HAND MASSAGE” rankinio masažuoklio taikymas reabilitacijoje po insultoSilva LiutkienëNugaros radikulitaiJonas NovikasLietuvos medicinos bibliotekai – 60 metųSalvinija KocienëMedikų kūryba

Sveikata 2004 • 11

2 Mus rasite internete: www.sam.lt

Tokie insultai vadi-nami išeminiais (1 pav.). Kai plyšta

smegenis maitinanti arterija ir kraujas išsilieja į smege-nų audinį arba po minkštai-siais smegenų dangalais, in-sultas vadinamas hemoragi-niu (2 pav.).

Staiga sutrikus kraujo tėkmei arterijoje, jos aprū-pinama krauju smegenų da-lis apmiršta, vystosi vadi-namasis smegenų infarktas. Žuvus nervinėms ląstelėms, vadinamoms neuronais, pra-randami gebėjimai, už ku-riuos buvo atsakinga pažeis-toji smegenų sritis. Tarp šių gebėjimų verta paminėti to-kius kaip kalba, judėjimas, atmintis. Kokie gebėjimai bus prarasti ar pakenkti, pri-klauso nuo galvos smegenų pažeidimo vietos ir insul-to dydžio (t.y. nuo žuvusių neuronų masto). Pvz., nedi-delės apimties insulto ištik-tas asmuo gali patirti san-tykinai nedideles pasekmes savo gebėjimams – vienos rankos ar vienos kojos silp-numą. Kita vertus, išsivys-čius didelės apimties insul-tui galimas visiškas gebė-jimo valdyti vienos pusės ranką ir koją praradimas ir/ar praradimas gebėjimo su-vokti kitų asmenų kalbą ir pačiam kalbėti.

Išeminis insultasKasdieniame gyveni-

me kraujo krešėjimas nau-dingas. Susižeidus dėl kre-šėjimo ir krešulių susidary-mo kraujavimas iš žaizdos pamažu lėtėja, kol visai su-stoja. Tačiau širdies ertmė-se ar arterijos spindyje su-siformavęs kraujo krešulys pavojingas, kadangi gali už-kimšti arteriją ir sustabdy-ti kraujo tėkmę, dėl to vys-tosi arterijos krauju aprūpi-namo organo ar jo dalies iš-emija ir infarktas. Priklau-somai nuo galvos smege-nis maitinančių arterijų už-sikimšimo mechanizmo iše-minis insultas gali būti em-bolinis ir trombozinis.

Embolinio insulto atveju dažniausiai kraujo krešulys formuojasi širdies ertmėse ir su kraujo srove galvos sme-genis maitinančiomis arteri-

jomis gali nukeliauti į sme-genis. Kraujo krešulys arte-rija keliauja iki tol, kol jos spindis susiaurėja tiek, kad krešulys arterijos spindį už-daro ir kraujo tėkmė susto-ja. Toks krešulys vadinamas embolu, o jo sukeltas insul-tas – emboliniu insultu.

Kraujo krešulys gali for-muotis pačiame arterijos spindyje, kai plyšta arterijos sienelėje susidariusi ateros-klerozinė plokštelė arba kai arterijos sienelė ženkliai pa-žeista gausių riebalinių, cho-lesterolio sankaupų. Kraujo krešulys, susiformavęs ar-terijos spindyje, vadinamas trombu, o jam užkimšus ar-teriją išsivystęs insultas – tromboziniu insultu.

Išeminis insultas – em-bolinis ar trombozinis, yra dažniausias insulto tipas, ku-ris sudaro 75-80 proc. visų

Galvos smegenų insultasDAIVA RASTENYTĖ, DIANA ŠOPAGIENĖ

Galvos smegenų in-sultas arba, trum-piau tariant, insultas gali būti apibūdina-mas kaip staigus tam tikros galvos sme-genų srities aprūpi-nimo krauju sutriki-mas. Dauguma insul-tų įvyksta dėl stai-gaus galvos smegenis maitinančių arterijų užsikimšimo kraujo krešuliu.

Diana Šopagienė.Zenono Glavecko nuotr.

Daiva Rastenytė.

Daiva Rastenytė 1986 m. baigė Kauno medicinos instituto Gydo-mąjį fakultetą. Stažavosi Suomijos nacionaliniame sveikatos institute. 1991 m. apgynė medicinos mok-slų daktaro, o 1996 m. - medicinos mokslų habilituoto daktaro diserta-cijas. Paskelbusi daugiau kaip 100 straipsnių tarptautinėje ir šalies spaudoje. Šiuo metu dirba Kauno medicinos universiteto Psichofiziolo-gijos ir reabilitacijos instituto direk-tore bei Kauno medicinos universi-teto Neurologijos klinikos docente.

Diana Šopagienė 1992 baigė Kau-no Medicinos instituto Gydomąjį fa-kultetą, 1994 m. rentgenologijos-radiologijos rezidentūrą Kauno me-dicinos akademijoje. 1998-2002 m. studijavo Kauno medicinos uni-versitete doktorantūroje ir 2002 m. apgynė daktaro disertaciją. Staža-vosi Suomijos visuomenės sveikatos institute, Šveicarijoje Bazelio univer-sitete, Kauno medicinos universite-to Radiologijos klinikoje. Šiuo metu dirba KMU Kardiologijos institute vyresniąja mokslo darbuotoja.

3

SPECIALISTŲ PATARIMAI

galvos smegenų insultų.Hemoraginis insultas

Plyšus galvos smegenis maitinančiai kraujagyslei ir išsiliejus kraujui įvyksta va-dinamasis hemoraginis in-sultas. Hemoraginiai insul-tai yra dviejų tipų. Tai krau-jo išsiliejimas į patį sme-genų audinį, kai formuoja-si kraujo sankaupa, vadina-ma hematoma, spaudžian-ti gretimas smegenų struk-tūras, ir kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, vadinamoji sub-

arachnoidinė kraujosruva. Ji dažniausiai įvyksta plyšus smegenų kraujagyslių aneu-rizmoms, o išsiliejęs kraujas patenka į smegenų skystį, kuris supa smegenis iš visų pusių ir tarp kitų funkcijų at-lieka ir apsauginį, amortiza-cinį vaidmenį.

Insulto simptomai pri-klauso nuo to, kuris galvos smegenų pusrutulis yra pa-žeistas, kuri smegenų dalis yra pažeista ir nuo pažeidi-mo dydžio. Todėl kiekvie-nam asmeniui insultas gali pasireikšti skirtingais simp-

tomais. Reikia atsiminti, kad insultą gali lydėti gal-vos skausmas, tačiau insul-tas gali būti ir visai beskaus-mis.

Staiga atsiradus vienam ar keliems iš aukščiau iš-vardintų simptomų, būti-na nedelsiant kviesti grei-tąją medicinos pagalbą. At-vykęs gydytojas įvertins li-gonio būklę ir pasiųs sta-cionariniam gydymui. Būti-na atsiminti – kuo anksčiau bus kreiptasi į gydytoją, tuo lengvesnių insulto pasekmių galima tikėtis.Galvos smegenų insulto paplitimas

Galvos smegenų insul-tas yra palyginti dažna liga. Lietuvoje kiekvienais metais insultą patiria daugiau kaip 11 tūkstančių vyresnių kaip 25 metų asmenų, iš jų apie ketvirtadalis tampa neįga-liaisiais, o maždaug 14 proc. reikia pastovios kito asmens priežiūros. Galvos smege-nų insultas yra trečioji pa-grindinė Lietuvos gyventojų pirminio invalidumo prie-

žastis ir ketvirtoji pagrindi-nė mirties priežastis po iše-minės širdies ligos, auglių ir išorinių priežasčių (traumų, kitų nelaimingų atsitikimų, savižudybių ir pan.). Gal-vos smegenų insultas – vy-resnio amžiaus žmonių liga. Trys ketvirtadaliai visų in-sultų įvyksta 65 metų ir vy-resniems asmenims. Galvos smegenų insultas yra pasi-kartojanti liga: persirgus in-sultu išlieka didelė pakarto-tinio insulto tikimybė tame pačiame ar kitame galvos smegenų kraujotakos basei-ne. Moksliniai tyrimai rodo, kad per 5 metus vieną iš 6 persirgusiųjų galvos smege-nų insultu ištinka pakartoti-nis galvos smegenų insul-tas.Paros ir sezono ritmas

Paplitusi nuomonė, kad dažniausiai galvos smege-nų insultas, ypač išeminis, įvyksta miegant. Tačiau, kaip parodė naujausi mok-sliniai tyrimai, didžioji da-lis tiek išeminių, tiek hemo-

Pirmieji insulto simptomaiDažniausiai pirmuoju besivystančio insulto simp-

tomu yra staiga atsiradęs vienos pusės veido, rankos ir/ar kojos silpnumas. Kiti dažniausi besivystančio insul-to simptomais yra:

• staigus vienos pusės veido, rankos ir/kojos nutirpimas;

• staigus sumišimas, staigus kalbos ar jos suvo-kimo sutrikimas;

• staigus matymo viena ar abiem akimis sutriki-mas;

• staigus eisenos sutrikimas, galvos svaigimas, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimas;

• staiga atsiradęs labai stiprus galvos skausmas nesant akivaizdžios priežasties.

2 pav. Hemoraginis insultas.1 pav. Išeminis insultas.



raginių insultų įvyksta ry-tinėmis valandomis: tarp 6 valandos ryto ir 12 valan-dos dienos. Šiomis paros va-landomis įvyksta du kartus daugiau insultų nei laikotar-piu nuo vidurnakčio iki 6 va-landos ryto ir vidutiniškai 80 proc. daugiau nei kitomis paros valandomis. Tarp prie-žasčių, lemiančių didesnį in-sultų dažnį rytinėmis valan-domis, dažniausiai nurodo-ma arterinio kraujo spaudi-mo, kraujo plazmos kate-cholaminų ir kraujo plaz-mos kortizolio koncentraci-jos kitimo paros ritmas. Ar-terinis kraujo spaudimas yra pagrindinis galvos smegenų insulto rizikos veiksnys. Jau daugiau kaip 80 metų yra ži-noma, kad arterinis kraujo spaudimas per 24 valandas nėra pastovus, bet turi vadi-namąjį cirkadinį arba paros ritmą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad arterinis krau-jo spaudimas yra didžiausias ryte: jo kilimas prasideda apie 6 valandą ryto (prieš pa-bundant) ir tęsiasi maždaug iki 7 valandos ryto (po pabu-dimo). Arterinis kraujospū-dis palengva mažėja dieną, dar labiau sumažėja miego metu ir savo žemiausią lygį pasiekia apie 3 valandą nak-ties. Didžiajai daliai asmenų, kurių arterinis kraujo spaudi-mas yra normalus ar padidė-jęs, miegant kraujo spaudi-massumažėja 10-20 proc.

Rytinis arterinio kraujo spaudimo padidėjimas yra siejamas su daugeliu fakto-rių. Nustatyta, kad prieš pra-bundant didėja fizinis ak-tyvumas, katecholaminų ir kortizolio koncentracija kraujo plazmoje (katechola-minai ir kortizolis – kraujy-je cirkuliuojantys, žmogaus

organizme besigaminantys hormonai). Jie didina kraujo spaudimą ir širdies susitrau-kimų dažnį. Tuo pat metu di-dėja trombocitų agregacija ir kraujagyslių tonusas, o vidi-nis trombolizinis (trombus tirpdantis) aktyvumas mažė-ja.

Stebimi ir tam tikri sezo-niniai svyravimai: daugiau žmonių galvos smegenų in-sultu suserga šaltuoju metų periodu, žiemą, mažiausiai sergama vasarą. Tokių sezo-ninių svyravimų priežastys nėra visai aiškios. Dažniau-siai minimos keturios gali-mos priežastys. Pirma, šal-tuoju metų periodu viduti-nis arterinis kraujo spaudi-mas yra didesnis nei vasarą, tikriausiai dėl vėsesnio oro sąlygoto periferinių krauja-gyslių susitraukimo. Krau-jo riebalų – cholesterolio ir trigliceridų koncentraci-ja kraujyje taip pat būna di-desnė žiemą nei vasarą. Tre-čia, kas ypač aktualu vyres-nio amžiaus žmonėms, ru-dens-žiemos periodais didė-ja kraujo klampumas ir fib-rinogeno (vieno iš pagrindi-nių kraujo krešumo sistemos komponentų) koncentraci-ja kraujo plazmoje. Ketvir-ta, nemažos reikšmės gali tu-rėti virusinių infekcijų, ypač gripo, taip pat kitų viršuti-nių kvėpavimo takų infekci-jų epidemijos. Moksliniai ty-rimai rodo, kad gripo virusas gali didinti kraujo krešumą. Vyresnio amžiaus asmenys jautresni aplinkos veiksnių pokyčiams, jie taip pat daž-niau serga įvairių infekcinių agentų sukeltomis viršutinių kvėpavimų takų ligomis, tai-gi jiems šaltasis metų perio-das pavojingesnis nei jau-niems asmenims. ▲

Galvos smegenys krauju aprūpina-mos per keturias

pagrindines arterijas: dvi vi-dines miego ir dvi slankste-lines arterijas. [1 pav.] Kiek-

Kur ir koks yra pažeidimas insulto metuALINA SAVIČANSKAITĖ-EITUTIENĖ, GIEDRĖ GELŽINIENĖ

Insulto simptomai priklauso nuo to, ku-ri kraujagyslė yra pa-žeista ir jos maiti-nama galvos smege-nų sritis yra nepa-kankamai aprūpina-ma krauju. Tačiau vi-si šie simptomai at-siranda staiga, todėl pastebėję ūmiai atsi-radusius ir išliekan-čius simptomus, ne-delsiant kreipkitės į gydytoją.

Alina Savičanskaitė-Eitutienė.

Giedrė Gelžinienė.Zenono Glavecko nuotr.

Alina Savičanskaitė–Eitutienė 1975 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1976 m. įgijo neurologės specialybę. 1976-1981 m. dirbo Alytaus rajono centrinėje ligoninė-je gydytoja neurologe. 1981-1983 m. mokėsi KMI klinikinėje ordinatū-roje ir nuo 1983 metų iki šiol dirba KMUK Neurologijos klinikoje. Spe-cializavosi Vilniaus universiteto gy-dytojų tobulinimosi fakultete, Cen-triniame Maskvos gydytojų tobu-linimosi institute, nuolat dalyvauja tarptautinėse ir Lietuvos neurologų rengiamose konferencijose.Darbo tel. 326849

5

teriją, kuri dalinasi į dvi už-pakalines smegenų arterijas. Jos maitina apatines smil-kinines ir pakaušinines sri-tis bei dalį smegenėlių. Iš-tikus insultui smegenų sri-tyse, kurias krauju aprūpina slankstelinės arterijos, atsi-randa staigus galvos svaigi-mas, pykinimas, vėmimas, sutrinka pusiausvyra, atsi-randa žvairumas, dvejini-masis, žagsulys.

Įvykus pamatinės arteri-jos užsikimšimui gali para-lyžuoti abi rankas ir kojas, gali sutrikti kvėpavimas ir rijimas. Tokio ligonio būklė būna labai sunki.

Jei trombas patenka į ga-linę užpakalinės smegenų arterijos dalį, kuri maitina pakaušinę smegenų sritį, at-sakingą už regėjimą ir mato-mų vaizdų suvokimą, atsi-randa regėjimo lauko iškri-timas. Toks ligonis nemato pusės daikto ar vaizdo, ka-dangi kita pakaušinė skil-tis lieka nepažeista. Paraly-žiaus gali ir nebūti. Jei pa-žeidžiamos abi arterijos, ap-rūpinančios pakaušines skil-tis, atsiranda vadinamasis žievinis aklumas. Ligonis mato daiktus, bet nesuvo-kia to, ką mato, neatpažįsta daiktų, vaizdų.

Insulto simptomai pri-klauso nuo to, kuri krauja-gyslė yra pažeista ir jos mai-tinama galvos smegenų sritis yra nepakankamai aprūpi-nama krauju. Tačiau visi šie simptomai atsiranda staiga, todėl pastebėję ūmiai atsira-dusius ir išliekančius simp-tomus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. ▲


viena iš šių arterijų aprūpina atitinkamą smegenų plotą ir vietą dešiniajame ir kairia-jame smegenų pusrutuliuo-se, smegenėlėse bei smege-nų kamiene. Jei dėl tam tik-rų priežasčių kraujo pritekė-jimas sutrinka daugiau nei kelioms minutėms, ta sme-genų vieta, kurios kraujo-taka buvo sutrikdyta, nebe-gali normaliai funkcionuo-ti. Kraujotakai neatsistačius per kelias valandas, pakenk-ta smegenų dalis gali žūti. Tai ir yra galvos smegenų insultas (2 pav. pažymėta tamsiau).

Sutrikus kraujotakai vi-dinėje miego arterijoje gali trumpam sutrikti regėjimas pažeidimo pusėje, o priešin-goje kūno pusėje išsivystyti pilnas ar dalinis paralyžius.

Didžiausia vidinės mie-go arterijos šaka – vidurinė smegenų arterija maitina di-delę sritį – tai dalį kaktinės skilties, smilkininės ir mo-meninės skilčių šoninius pa-viršius. Šios sritys atsakin-gos už veido, rankos ir ko-

jos judesius bei jutimus, to-dėl nutrūkus kraujo pritekė-jimui į minėtas smegenų sri-tis, ligonis negali pajudin-ti priešingos pusės rankos ir kojos, jos būna aptirpu-sios, nejautrios. Jei insultas įvyksta kairiajame smegenų pusrutulyje, kuris, jei žmo-gus yra dešiniarankis, atsa-kingas už kalbą, ligoniui su-trinka kalba bei jos suvoki-mas. Ligonis nesupranta ir nevykdo paliepimų, nekalba arba pasako tik atskirus ry-šio neturinčius žodžius.

Nuo vidinės smegenų arterijos atsišakoja ir daug smulkių arterijų, kurios mai-tina giliąsias smegenų struk-tūras - pamato mazgus ir vi-dinę kapsulę- nedidelę, bet labai svarbią smegenų dalį. Per ją praeina laidai iš sme-genų žievės į nugaros sme-genis, įnervuojantys raume-nis ir perduodantys jutimus. Laidai išsidėstę labai arti vienas kito, todėl net labai nedidelis insultas šioje sri-tyje sukels gilų pusės kūno paralyžių.

Priekinė smegenų arte-rija maitina ¾ vidinio sme-genų pusrutulio paviršiaus. Įvykus insultui šios arteri-jos baseine nusilpsta viena kūno pusė, tačiau labiau nu-kenčia koja negu ranka. Pa-žeidus abu pusrutulius, gali sutrikti psichika, šlapinimo-si funkcija, ligonis tampa nekritiškas savo būklės at-žvilgiu.

Patekus embolui į cen-trinę akies tinklainės arte-riją atsiranda trumpalaikis aklumas, praeinantis per 24 val. (dažniausiai per 5-10 min.). Jeigu į šią būklę nei pacientas, nei gydytojas ne-atkreips reikiamo dėmesio, kitas kraujotakos sutrikimas gali sukelti kur kas didesnį smegenų pažeidimą.

Smegenų pamatą, ka-mieną, smegenėles maitina slankstelinės arterijos, ku-rios per slankstelių skersi-nes ataugas ir didžiąją kau-kolės angą patenka į kauko-lės vidų. Čia dešinė ir kairė slankstelinės arterijos susi-jungia į vieną pamatinę ar-

1 pav. Galvos smegenų arterijos (pažymėtos tamsiomis storomis juostomis).

2 pav. Insultas.



Sergamumas (insulto atvejų skaičius, ten-kantis 100 000 gy-

ventojų per metus) didėja su amžiumi, o trys ketvirtada-liai visų insultų įvyksta tarp asmenų, vyresnių kaip 64 metų. Kaip ir miokardo in-farktu, galvos smegenų in-sultu dažniau serga vyrai.

Yra visa eilė ligų ar me-dicininių būklių, kurios di-dina riziką susirgti galvos smegenų insultu. Tai hiper-toninė liga (padidėjęs arte-rinis kraujo spaudimas), šir-dies ligos (išeminė širdies liga, miokardo infarktas, šir-dies ritmo sutrikimai), cuk-rinis diabetas, anksčiau per-sirgtas galvos smegenų in-sultas ar praeinantis smege-nų išemijos priepuolis.

Hipertoninė liga yra pa-grindinis tiek išeminio, tiek hemoraginio galvos sme-genų insulto rizikos veiks-nys. Tikimybė, kad asmenį, sergantį šia liga, ištiks gal-vos smegenų insultas yra 4-6 kartus didesnė lyginant su asmeniu, kurio kraujo spau-dimas yra normalus. Padi-dėjęs kraujo spaudimas daž-nai vadinamas „tyliuoju žu-diku“, kadangi dažnai jis ne-duoda jokių specifinių simp-tomų ir asmuo gali net neį-

tarti, kad jo kraujo spaudi-mas yra didelis. Tačiau, kaip rodo moksliniai tyrimai, nuo 40 iki 90 procentų visų ištik-tų insulto asmenų jau iki iš-tinkant insultui turėjo padi-dėjusį kraujo spaudimą.

Kadangi, kaip jau minė-ta, padidėjęs arterinis krau-jo spaudimas dažnai neduo-da jokių simptomų, būtina reguliariai jį tikrintis. Re-komenduojama, kad arteri-nis kraujo spaudimas būtų matuojamas mažiausiai kar-tą per du metus (esant padi-dėjusiam kraujospūdžiui – dažniau) ir neviršytų 129/84 mm Hg. Aukštas norma-lus kraujospūdis nustatomas tada, kai kelis kartus iš ei-lės AKS išmatuojamas ribo-se tarp 130/85 ir 139/89 mm Hg. Šiuo atveju rekomen-duojama tik gyvensenos ko-rekcija. Pirmo laipsnio arte-rinė hipertenzija nustatoma tada, kai AKS kelis kartus iš eilės būna didesnis kaip 140/90 mm Hg. Esant pirmo laipsnio hipertenzijai, gali būti rekomenduojama die-ta su sumažintu druskos kie-kiu, tačiau gausi šviesių dar-žovių ir vaisių, kūno masės korekcija, mesti rūkyti ir di-dinti fizinį aktyvumą. Šių re-komendacijų laikymosi daž-

nai pakanka norint suregu-liuoti nedidelio laipsnio ar-terinę hipertenziją. Jeigu šių priemonių nepakanka, gali būti skiriamas specialus gy-dymas kraujo spaudimą ma-žinančiais vaistais.

Didelė cholesterolio koncentracija kraujo seru-me gali tiesiogiai ir netiesio-giai, skatindama kito insulto rizikos veiksnio – išeminės širdies ligos, vystymąsi, di-dinti galvos smegenų insul-to riziką. Didele choleste-rolio koncentracija laikoma tada, kai ji yra lygi arba vir-šija 5,0 mmol/l. Cholestero-lis gaminamas mūsų orga-nizme ir gaunamas su rieba-lais, esančiais maiste. Dide-lė cholesterolio koncentra-cija kraujo serume gali sąly-goti aterosklerozinių plokš-telių susidarymą kraujagys-lių sienelėje, kurios siaurina arterijų spindį ir gali sukelti širdies ar smegenų infarktą. Bendrosios priemonės, lei-džiančios koreguoti choles-terolio koncentraciją krau-jo serume, yra taisyklin-ga mityba ir fizinis aktyvu-mas. Rekomenduojama var-toti daug vaisių ir daržovių, nesmulkintų grūdų košes ir duoną, neriebius pieno pro-duktus, žuvį ir liesą mėsą, o

Ar galima išvengti GALVOS SMEGENŲ INSULTO?DAIVA RASTENYTĖ, DIANA ŠOPAGIENĖ

Galvos smegenų in-sultas priklauso šir-dies ir kraujagyslių sistemos ligoms. Taigi išeminės širdies ligos, miokardo infarkto ir galvos smegenų in-sulto rizikos veiks-niai yra daug kuo pa-našūs, kaip panašios ir profilaktikos prie-monės insulto rizi-kai mažinti. Pagrindi-niai galvos smegenų insulto rizikos veiks-niai yra pateikti len-telėje.Amžius ir lytis – tai vadinamieji nekeičia-mi ir nuo mūsų ne-priklausantys rizikos veiksniai.

7


maisto ruošimui vartoti au-galinį aliejų. Mokslinių tyri-mų duomenimis, fiziškai ak-tyvių asmenų cholesterolio koncentracija kraujo serume yra mažesnė lyginant su fi-ziškai neaktyviais asmeni-mis. Todėl, esant padidėju-siai cholesterolio koncen-tracijai, gali būti rekomen-duojama didinti fizinį akty-vumą pagal specialią pro-gramą (daugiau vaikščioti, plaukioti baseine, važiuoti dviračiu). Gydytojas, įver-tinęs bendrą paciento būklę, cholesterolio koncentracijos korekcijai gali skirti choles-terolio koncentraciją maži-nančių vaistų.

Prieširdžių virpėjimas didina galvos smegenų in-sulto riziką iki 6 kartų. Šis širdies ritmo sutrikimas nu-statomas apie 15 procen-tų ligonių, patyrusių gal-vos smegenų insultą. Vir-pant prieširdžiams, širdis plaka neritmiškai, be to, su-daromos sąlygos kraujo sąs-

toviui širdies ertmėse, ypač kairiajame prieširdyje. Tai savo ruožtu skatina trom-bų susidarymą. Jie su krau-jo tėkme iš širdies gali nu-keliauti į galvos smegenis ir sukelti galvos smegenų iše-minį (kardioembolinį) insul-tą. Esant prieširdžių virpėji-mui, visus sprendimus dėl gydymo taktikos ir profilak-tikos priemonių priima gy-dantis gydytojas.

Sergantieji cukriniu diabetu taip pat turi padi-dėjusią riziką susirgti gal-vos smegenų insultu, ypač išeminiu. Labai svarbu lai-kytis visų gydančio gydyto-jo rekomendacijų, pastoviai stebėti gliukozės koncentra-ciją kraujyje, stengtis, kad ji neviršytų normos ribų. Ser-gant cukriniu diabetu ypa-tingai svarbi taisyklinga mi-tyba, sveikas gyvenimo bū-das.

Persirgusieji galvos smegenų insultu ar pa-tyrusieji praeinantį sme-

genų išemijos priepuolį turi didelę pakartotinio gal-vos smegenų insulto rizi-ką, kuri yra didžiausia per pirmuosius 3 mėnesius nuo pirmojo, tačiau išlieka iki 5 metų. Šiems asmenims la-bai svarbu laikytis visų gy-dančio gydytojo nurodymų, reguliariai naudoti paskirtus vaistus, laikytis sveikos gy-vensenos principų.

Galvos smegenų insulto riziką didina su gyvensena susiję rizikos veiksniai, to-kie kaip rūkymas, nutuki-mas ir fizinis neaktyvumas.

Rūkymas yra svarbiau-sias kontroliuojamas iše-minės širdies ligos ir gal-vos smegenų insulto rizi-kos veiksnys. Rūkymas di-dina tikimybę susirgti gal-vos smegenų insultu dau-giau kaip 2 kartus lyginant su tais asmenimis, kurie ne-rūko. Metus rūkyti, insulto rizika mažėja ir maždaug po 5 metų nebesiskiria nuo nie-kada nerūkiusių asmenų.

Alkoholio, kaip gal-vos smegenų insulto rizikos veiksnio, reikšmė nėra vi-sai aiški. Tarp suvartoto al-koholio kiekio ir hemoragi-nio insulto randama tiesinė priklausomybė, t.y. išeminio insulto tikimybė didėja di-dėjant išgerto alkoholio kie-kiui, o tarp suvartoto alko-holio kiekio ir išeminio in-sulto – “J” formos priklau-somybė, t.y. abstinentų iše-minio insulto rizika yra di-desnė negu saikingai išge-riančių. Nors ir atrodo, kad mažos alkoholio dozės turi apsauginį poveikį nuo iše-minio insulto, tai neturėtų būti akcentuojama kaip pro-filaktikos priemonė turint

galvoje sveikatos proble-mas, susijusias su nesaikin-gu alkoholio vartojimu. Ne-galima pamiršti ir to fakto, kad daugiau kaip pusė visų nelaimingų atsitikimų bei smurtinių mirčių įvyksta iš-gėrusiems.

Antsvoris ir nutukimas didina visos kraujotakos si-stemos apkrovą. Be to, tu-rintys antsvorį asmenys pa-prastai turi ir kitų rizikos veiksnių, tokių kaip padidė-jusi cholesterolio koncentra-cija kraujo serume, padidė-jęs kraujo spaudimas ir cuk-rinis diabetas. Svarbu siekti, kad kūno masė išliktų nor-mos ribose, kadangi atsira-dus antsvoriui ir ypač nutu-kimui, kūno masės korek-cija reikalauja žymiai dau-giau pastangų. Koreguojant kūno masę ypač svarbi tai-syklinga mityba ir pakanka-mas fizinis aktyvumas. Bū-tina atsiminti, kad kūno ma-sės korekcija teigiamai vei-kia ir kitus rizikos veiksnius – padidėjusį kraujo spaudi-mą, padidėjusią cholestero-lio koncentraciją kraujo se-rume, išeminę širdies ligą, cukrinį diabetą.

Daugelis žmonių turi vi-dutiniško ryškumo kelis ri-zikos veiksnius. 70 metų vy-ras, kurio sistolinis arterinis kraujospūdis yra 120 mm Hg gali turėti kelis kartus didesnę insulto riziką negu 18 metų asmuo, kurio sisto-linis kraujospūdis 180 mm Hg, bet kuris neturi jokių kitų insulto rizikos veiksnių. Supratimas, kad insulto tiki-mybė didėja daugėjant in-sulto rizikos veiksnių, pade-da susivokti dėl šių faktorių efektyvios korekcijos. ▲

Medicininės būklės Padidėjęs kraujo spaudimas (hipertoninė liga). Išeminė širdies liga, miokardo infarktas. Didelė cholesterolio koncentracija kraujo serume. Prieširdžių virpėjimas. Cukrinis diabetas. Persirgtas insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis.

Nekontroliuojami rizikos veiksniai Amžius. Lytis.

Kontroliuojami rizikos veiksniai Rūkymas. Nutukimas. Fizinis neaktyvumas.

Lentelė. Galvos smegenų insulto rizikos veiksniai.



Koks tai insultas, ko-kios priežastys – to-kius klausimus daž-

nai užduoda ligonis bei jo artimieji gydytojui.

Hemoraginis insultas yra galvos smegenų kraujagys-lių plyšimas, kai kraujas iš-silieja į smegenų audinį ar plyšį apie smegenis.

Hemoraginis insultas skirstomas į du tipus:

1. Kraujo išsiliejimas į smegenis.

2. Kraujo išsiliejimas į subarachnoidinį (esantį po voratinkliniu smegenų dan-galu) plyšį.

Smegenų ląstelės žūsta, jeigu ir trumpam nutrūks-ta deguonies bei kraujota-kos tiekimas, bet jos taip pat nukenčia, kai kraujas įsilie-ja į smegenis ar aplinkinius plyšius. Kai kraujo prite-kėjimas sutrinka smegeny-se, dalis nervų ląstelių žūs-

ta iš karto, o kita dalis ne-uronų pasiekia kritinę ribą, kurią peržengus neišvengia-mai žūsta. Štai kodėl įvykus hemoraginiam insultui būti-na neatidėliotina medikų pa-galba.

Hemoraginis insultas su-daro apie 15-20 proc. visų kraujotakos sutrikimų ir dažniausiai būna jauno am-

žiaus ir sergantiems bei ne-tinkamai gydomiems dėl ar-terinės hipertenzijos žmo-nėms. Viena iš dažniau-sių priežasčių yra arteri-jos aneurizmos arba įgim-to patologiško arterijų-venų kraujagyslių tinklo, vadina-mo „arterine-venine malfor-macija“ plyšimas (1 pav.). Žymią įtaką tam turi padi-

HEMORAGINIS INSULTAS.Kas tai?ANTANAS VAITKUS

1 pav. Arterinė-veninė malformacija.

Dažnam šis ligos pa-vadinimas sukelia be-viltiškumo jausmą, nes visuomenėje su-siformavusi nuomo-nė, kad hemoraginis insultas – neišgydoma liga. Taip, tai rimta liga, ji dažniau nei ki-ti smegenų kraujota-kos sutrikimai baigia-si mirtimi. Išgyvenu-siems po hemoraginio insulto sveikimo re-zultatai žymiai geres-ni negu persirgusiems išeminiu insultu.

Antanas Vaitkus.Zenono Glavecko nuotr.

Antanas Vaitkus 1987 m. baigė Kauno medicinos institutą, įgijo gy-dytojo neurologo specialybę ir dir-ba KMUK Neurologijos klinikoje. Stažavosi Lenkijoje ir Didžiojoje Bri-tanijoje. 2002 m. apgynė dakta-ro disertaciją. Specializuojasi gal-vos skausmų, degeneracinių ner-vų sistemos ligų ir nervų-raumenų ligų srityse.Darbo tel. 326849.

9


2 pav. Kraujo išsiliejimas į smegenis.

dėjęs arterinis kraujo spau-dimas.

Hemoraginis insultas gali įvykti ir dėl arterijų sie-nelės amžinių pokyčių. Ate-rosklerozinės plokštelės pa-dengia arterijos sieneles iš vidaus, sukeldamos jų elas-tingumo sumažėjimą bei trapumą, tai turi lemiamos reikšmės arterijai plyšti pa-didėjusio arterinio kraujo spaudimo metu (2 pav.).Insulto simptomai:

1. Staigus nutirpimo ar silpnumo atsiradimas vei-de, galūnėse, įprastai api-ma vieną kūno pusę.

2. Staigus sąmonės, kalbos ar suvokimo sutri-kimas.

3. Staigus svaigimo, py-kinimo ir vėmimo simpto-mų atsiradimas, pusiaus-vyros sutrikimas.

4. Staigus regos prara-dimas viena ar abiem aki-mis.

5. Staiga, be jokios ži-nomos priežasties, galvos skausmo atsiradimas.

Šiuos simptomus lengvai gali pažinti ligonio draugai ar giminės, todėl nereikia skambinti šeimos gydytojui, būtina neatidėliotinai kreip-tis į skubios pagalbos skyrių, nes kuo skubiau bus įvertin-tas ligonio ligos sunkumas ir pradėtas taikyti adekvatus gydymas, tuo didesnė pa-sveikimo tikimybė. ▲

Rizikos veiksniai ir jų korekcija

Rūkymas yra labai svar-bus insulto rizikos veiks-nys, todėl ligoniui būtina patarti ir padėti mesti rūky-ti. Nustojus rūkyti insulto rizika rūkiusio ir nerūkan-čio žmogaus tampa vienoda maždaug per 3-5 metus, bet šis laikotarpis gali pailgė-ti priklausomai nuo buvu-sio rūkymo stažo ir inten-syvumo.

Insultu persirgusių ligo-nių dieta neturi kokių nors specialių apribojimų, ligo-niai gali valgyti viską. Ta-čiau reikia vengti produk-tų, turinčių daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, alkoholio

ir druskos, valgyti daugiau skaidulų turintį maistą, vai-sių ir daržovių. Riebiosios rūgštys didina kraujo cho-lesterolio kiekį (dar labiau nei paties cholesterolio tu-rintys produktai), o alko-holis ir druska didina arte-rinį kraujo spaudimą. Kalio turintis maistas ar prepara-tai, žuvies taukai ir tikriau-siai kalcio preparatai patys savaime pakartotinio insul-to rizikos nesumažina, bet padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą, kuris yra pagrindinis insulto rizikos veiksnys.

Taip pat nederėtų pa-miršti ir mankštos. Įrody-ta, kad vidutinis ar didelis

ANTRINIS INSULTAS: kaip jo išvengtiTOMAS PILYPAS

Tomas Pilypas.Zenono Glavecko nuotr.

Mirčių dėl insulto daž-nis per paskutinius de-šimtmečius sumažėjo, tačiau insultas išlieka pagrindine ilgalaikio invalidumo dėl neuro-loginės ligos priežasti-mi. Be to, ligoniai, ku-rie sirgo galvos sme-genų insultu, turi žy-miai didesnę riziką su-sirgti juo pakartoti-nai. Taip pat šie ligo-niai turi didesnę rizi-ką sirgti ir kitomis šir-dies ir kraujagyslių si-stemos ligomis, tokio-mis kaip miokardo in-farktas. Šią riziką gali-ma sumažinti skiriant tinkamą antrinio gal-vos smegenų insulto profilaktiką, kuri tu-ri būti pradėta nedel-siant, kadangi pakar-totinio insulto rizika yra didžiausia tuoj po buvusio pirmojo.

Tomas Pilypas 1997 m. baigė Kau-no medicinos akademiją. 2002 m. įgijo gydytojo neurologo kvalifikaci-ją. Nuo 2003 m. dirba KMUK Ne-urologijos klinikoje. Domisi skaus-mo, kraujotakos sutrikimo proble-momis. Darbo tel. 326962



fizinis krūvis insulto rizikągali sumažinti 30-50% ly-ginant su asmenimis, kurių gyvenimo būdas nejudrus. Bet fizinio krūvio intensy-vumą turi parinkti specia-listas, krūvis turi atitikti li-gonio amžių ir fizinį pasi-rengimą.

Arterinė hipertenzija yra pagrindinis insulto ri-zikos veiksnys. Diastoli-niam arterinio kraujo spau-dimui padidėjus 7,5 mm Hg virš nustatytos normos, insulto rizika padidėja du kartus. Antihipertenzinė terapija turėtų būti skiria-ma visiems vyresnio ar vi-dutinio amžiaus ligoniams, kuriems paskutinių 2 sa-vaičių–5 metų laikotarpiu buvo praeinantis smegenų išemijos priepuolis ar gal-vos smegenų insultas. Arte-rinį kraujo spaudimą reikė-tų pradėti mažinti praėjus 1-2 savaitėms po buvusio in-sulto. Vis daugiau duome-nų patvirtina, kad visi ar-terinį kraujo spaudimą ma-žinantys vaistai (diuretikai, beta blokatoriai ir Ca kana-lų blokatoriai ir AKF inhi-bitoriai) yra vienodai efek-tyvūs norint išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių siste-mos komplikacijų ir mir-čių. Svarbu arterinį kraujo spaudimą palaikyti pastovų ir nuolatos kontroliuojamą ilgą laiką.

Cholesterolio reikš-mė insultui atsirasti vis dar diskutuotina, tačiau klini-kiniais tyrimais patvirtin-ta, kad vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį krau-jyje, sumažina insulto rizi-

ką ligoniams, sergantiems išemine širdies liga. Jei li-goniai, kuriems buvo ate-rosklerozės kilmės insul-tas, vartoja vaistus, maži-nančius cholesterolio kiekį kraujyje, pakartotinio in-sulto ar kitų širdies ir krau-jagyslių sistemos ligų ti-kimybė galimai sumažėja. Kadangi šie ligoniai turi di-delę riziką sirgti pakartoti-niu insultu, vaistų kaina ne-turėtų būti priežastis jų at-sisakyti.

Cukrinis diabetas yra blogas išgyvenamumo ir pasveikimo po ūmaus in-sulto veiksnys. Todėl rei-kia stengtis palaikyti nor-malų gliukozės kiekį krau-jyje. Be to, ligonių, sergan-čių cukriniu diabetu, arte-rinis kraujo spaudimas turi būti žemesnis nei nesergan-čių diabetu.

Antikoaguliantai ir antiagregantai

Ligoniams, persirgu-siems išeminiu insultu, ku-rio dažniausia priežastis yra trombo susiformavimas ateroskerozės pakenktose kraujagyslėse, turi būti ski-riami vaistai, mažinantys trombų susidarymą – anti-agregantai. Plačiausiai var-tojami antiagregantai yra aspirinas, klopidogrelis ir dipiridamolis.

Visiems ligoniams, ku-rie persirgo galvos smege-nų insultu, pirmo pasirin-kimo vaistas, mažinantis trombocitų sukibimą, yra aspirinas. Jis yra nebran-gus, lengvai dozuojamas, o jo teigiamas poveikis pati-

kimai įrodytas. Rekomen-duojama dozė yra 75-150 mg/d. Didesnė dozė geres-nio poveikio neduoda, o pa-šalinis poveikis virškinimo sistemai didėja, be to, didė-ja ir kraujavimo tikimybė. Ligoniams, kurie netole-ruoja aspirino, galima skir-ti klopidogrelį arba dipiri-damolį. Jei ligoniui, varto-jančiam aspiriną, įvyko in-sultas, kurio priežastis yra aterotrombozė, reikėtų pri-dėti dipiridamolį arba aspi-riną keisti į klopidogrelį.

Ligoniai, kurie persirgo insultu, aspiriną (klopidog-relį ar dipiridamolį) turėtų vartoti neribotą laiką, ne-bent atsiranda nepageidau-jamų pašalinių reiškinių.

Tiems ligoniams, kurie turi širdies ritmo sutrikimą (prieširdžių virpėjimas), buvo protezuoti širdies vož-tuvai ar neseniai buvo mio-kardo infarktas, t.y. ligo-niams, kuriems gali įvykti embolinės kilmės insultas, reikia skirti antikoagulian-tą varfariną. Esant šioms būklėms, varafarinas pade-da sumažinti naujų trom-bų atsiradimo ir naujo in-sulto išsivystymo riziką. Jei ligoniui dėl tam tikrų prie-žasčių negalima skirti var-farino, reikėtų skirti bent antikoaguliantus, t.y. aspi-riną.Varfarinas yra efekty-vus kraują skystinantis pre-paratas, todėl jo poveikis kraujo krešėjimui turi būti atidžiai stebimas. Krau-jo krešumo rodiklis INR (tarptautinis normalizuotas rodiklis) turėtų būti 2-3, jei jis yra mažesnis, nėra pa-

tikimos apsaugos nuo kre-šulių formavimosi ir gali įvykti pakartotinis insul-tas. Jei INR yra didesnis nei 3,5, didėja kraujavimo tikimybė. Todėl INR tyri-mą reikėtų kartoti bent kar-tą per 4-6 savaites. Vyres-niems nei 75 m. ligoniams INR turėtų būti kiek mažes-nis (2,0-2,5), nes jiems yra didesnė kraujavimo rizika. Daugelis vaistų gali sąvei-kauti su varfarinu ir didin-ti ar mažinti jo poveikį. Al-koholis taip pat veikia krau-jo krešumą, todėl ligoniai, vartojantys varfariną, turė-tų jo vengti.

Ne visiems ligoniams, kuriems yra prieširdžių vir-pėjimas, profilaktinis gydy-mas varfarinu yra efekty-vus. Todėl reikia gerai pa-sverti embolizacijos riziką, jei nebus skirtas varfarinas, ir galimo kraujavimo riziką jį paskyrus. Kiekvienu at-veju tai turi būti sprendžia-ma individualiai, įvertinant tokius galimo kraujavimo rizikos veiksnius kaip blo-gai kontroliuojama arterinė hipertenzija, neužtikrina-mas krešumo rodiklių ste-bėjimas, alkoholinė kepenų liga, eisenos nestabilumas ir dažni kritimai bei traumų galimybė, taip pat ligonio nusiteikimą bendradarbiau-ti ir suprasti tokio gydymo naudą ir galimą riziką.

Chirurginis gydy-mas: endarterekto-mija ir miego arteri-jos stentavimas

Maždaug 1 iš 10 ligo-nių, kuriems įvyko insultas,

11


būna miego arterijos steno-zė (susiaurėjimas). Tais at-vejais, kai ši stenozė yra di-delė (70-99% arterijos dia-metro), norint sumažinti ga-limo insulto riziką, ją gali-ma pašalinti dviem būdais. Vienas jų yra atvira opera-cija, vadinama miego arte-rijos endarterektomija. Pati ši operacija susijusi su ne-didele galimo pakartotinio insulto rizika (maždaug 2-3 iš 100), bet iš tų 97% ligo-nių, kuriems operacija būna be komplikacijų, pakartoti-nio insulto rizika sumažėja apie 50%. Kitas būdas yra miego arterijos stentavimas balioniniu kateteriu, vadi-namoji angioplastika. Jos rizika ir efektyvumas yra panašus lyginant su endar-terektomija. Operacijos tik-slingumą ir jos būdą nusta-to neurochirurgas.

Pagrindinis vaidmuo antrinio insulto profilakti-koje tenka bendrosios prak-tikos gydytojui. Būtent jis turėtų reguliariai stebė-ti ligonio būklę, užtikrin-ti rizikos veiksnių kontrolę, įvertinti ir koreguoti nau-jai atsiradusius simptomus. Neurologo ar kardiologo konsultacija reikalinga tais atvejais, kai iškyla sunku-mų gydant širdies ir krau-jagyslių sistemos ligas, ku-rios yra pagrindinis insulto rizikos veiksnys, arba verti-nant ar gydant naujai atsira-dusius neurologinius simp-tomus. ▲

Ir mūsų amžiaus pra-džioje insultas išlieka viena didžiausių medi-

cinos problemų. Paskuti-niųjų dešimtmečių laikotar-piu, pagerėjus insultų diag-nostikos ir gydymo galimy-bėms, šios ligos padariniai tapo lengvesni (sumažėjo mirtingumas, negalios laips-nis), tačiau insultas išlieka trečioji pagal dažnį mirties ir pagrindinė vyresnių kaip 60 metų žmonių invalidumo priežastis.

Medicinos mokslas įro-

dė, kad sveika gyvense-na bei insulto rizikos veiks-nių kontrolė padeda išveng-ti šios grėsmingos ligos. Ta-čiau, jei jau taip atsitiktų, kad ši liga neaplenktų mūsų ar mūsų artimųjų, koks gi gydymas būtų labiausiai veiksmingas, kad sumažintų šios ligos padarinius?

Insultas yra labai grei-ta liga, todėl ištikus insultui reikalinga neatidėliotina pa-galba, nes efektyviai suteik-ta pagalba pirmomis valan-domis dažnai nulemia svei-

Ankstyva irspecializuota pagalba ir gydymas insulto atvejuDIANA OBELIENIENĖ

Insultas – bauginan-ti liga, sukelianti išgąs-tį tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Dar prieš 20-30 metų mūsų mamų ir močiu-čių jaunystės laikais in-sultas dažnai buvo lai-komas mirtina arba su-keliančia didžiulę ne-galią liga. Juk dažnai ištiktas insulto ligo-nis arba mirdavo, arba “likdavo ant patalo”. Tai sukeldavo didžiules fizines bei moralines kančias tiek pačiam sergančiajam, tiek jo artimiesiems.

Diana Obelienienė.Zenono Glavecko nuotr.

Doc. dr. Diana Obelienienė - Kau-no medicinos universiteto Neuro-logijos klinikos docentė ir skyriaus vadovė.Gydytojos specialybę įgijo Kauno medicinos institute. Tris kar-tus stažavosi Norvegijos Trondhei-mo universitete, dalyvavo keliuose Pasaulio insultų kongresuose. Skai-to paskaitas ir rašo apie insultų problemas mokslinius ir populiarius straipsnius. D.Obelienienė yra Na-cionalinės insultų programos komi-sijos narė. Pagrindinės neurologijos veiklos ir domėjimosi sritys: insultai ir galvos skausmai.Darbo tel. 32 64 92.



kimą. Ne be reikalo medikai vartoja tokį posakį “laikas yra smegenys” (angl. “time is brain”), nes ištikus insul-tui ligonis turėtų gauti spe-cializuotą pagalbą per pir-mąsias 3-6 valandas.

Atsiradus pirmiesiems insulto simptomams pir-moji pagalba jau praside-da namie iki atvykstant grei-tosios medicinos pagalbos medikams arba patenkant į ligoninę. Teisingas diagno-zės suvokimas ir laiku pra-dėtas gydymas gali nulemti kelią tarp gyvenimo ir mir-ties. Įtarus galimus insulto požymius reikia kuo grei-čiau kviesti greitąją medi-cinos pagalbą arba vežti li-gonį į artimiausią ligoninę, kur yra specializuotas in-sultų arba neurologijos sky-rius ir yra galimybė atlik-ti galvos smegenų kompiu-terinės tomografijos tyrimą.Iki atvykstant medikams li-gonį reikia paguldyti į lovą (nesąmoningą ligonį pagul-dyti ant šono), atverti langą, atsegti apykaklę. Įvykus kli-nikinei mirčiai reikia atlik-ti širdies masažą ir dirbti-nį kvėpavimą. Sąmoningam ligoniui neduoti nei gerti, nei valgyti. Ligonio negali-ma palikti vieno, kol atvyks greitoji medicinos pagalba..

Antrasis gydymo etapas yra ikihospitalinė medikų pagalba, t.y. pagalba, kol li-gonis bus nugabentas į ligo-ninę. Šiame etape medikams svarbu išsiaiškinti ligos is-toriją (iš paties ligonio ar jo artimųjų), nustatyti insulto simptomus, koreguoti arte-rinį kraujo spaudimą, užtik-rinti turimomis preimonė-mis širdies darbą bei kvėpa-

vimą ir skubiai vežti tokį pa-cientą į ligoninę.

Trečiasis etapas yra spe-cializuota pagalba ligoni-nėje, kuri turi būti pradėta jau ligonių priėmimo sky-riuje ir vėliau tęsiama insul-tų ar neurologijos skyriuje. Komos ištiktas ligonis turė-tų būti tiesiai vežamas į rea-nimacijos skyrių. Šiame eta-pe vienas svarbiausių užda-vinių yra užtikrinti gyvy-bines funkcijas, t.y. širdies veiklą, kvėpavimo funkci-ją, skysčių bei elektrolitų balansą. Šio etapo pradžio-je svarbu kuo anksčiau nu-statyti insulto rūšį: ar tai iš-eminis, ar hemoraginis in-sultas. Tuo tikslu atlieka-mas kompiuterinės tomog-rafijos, o reikalui esant ir ul-tragarsinis smegenų krauja-gyslių bei angiografijos ty-rimas. Diagnozės patvirti-nimas apsprendžia teisingą gydymo taktikos parinkimą. Tiek išeminio, tiek hemora-ginio insulto atvejais daž-niausiai taikomas konser-vatyvus gydymas, t.y. gy-dymas vaistais. Skubus chi-rurginis gydymas išeminio insulto atvejais reikalingas esant vidinės miego arteri-jos susiaurėjimui daugiau kaip 70%, o ūmioje hemora-ginio insulto fazėje, kai nu-statoma 20-30ml kraujosru-va chirurgiškai prieinamoje vietoje. Abiejų tipų insultų atvejais ūminėje iki 10 die-nų insultų fazėje taikomas bazinis insulto gydymas. Į šio gydymo sudėtį įeina he-modilucija (skysčių papil-dymas intraveninėmis laše-linėmis ), elektrolitų balan-so ir kraujo krešumo fakto-rių kontrolė, arterinio krau-

jo spaudimo (AKS) suregu-liavimas AKS mažinančiais vaistais. AKS rekomenduo-jamas palaikyti ne aukštes-nį kaip 160-170/95-100 mm Hg nesirgusiems arterine hi-pertenzija ir 20 mm Hg ma-žesnį nei įprasta sergantiems šia liga. Pastarųjų metų kli-nikinių studijų duomenimis, AKS mažinti šiuo atveju re-komenduojama skirti ramip-rilį, kadangi jis taip pat pa-gerina insulto padarinių at-sistatymo prognozę. Į bazi-nio insulto gydymą taip pat įeina gliukozės koncentraci-jos sureguliavimas, deguo-nies inhaliacijos (esant že-mam įsotinimui), antibioti-kai (infekcijos atveju), kūno temperatūros normalizavi-mas. Labai svarbu ir toliau užtikrinti ar stabilizuoti šir-dies veiklą. Hemoraginio in-sulto atveju į bazinio gydy-mo sudėtį įeina smegenų pa-brinkimą mažinantys vaistai (furazemidas, manitolis).

Jau pirmomis dieno-mis svarbu užtikrinti galimų komplikacijų atsiradimą. To padeda išvengti gera ligonių slauga ir specialūs vaistai. Aspirinas arba klopidogrelis skiriamas prieš trombų au-gimą arba naujų atsiradimą, fraksiparinas arba heparinas esant giliųjų venų trombozei arba embolijų rizikai.

Specializuotuose insultų gydymo centruose per pir-mąsias 3-6 val. nuo pirmų-jų simptomų atsiradimo pra-džios kai kuriais atvejais gali būti taikomas naujas veiks-mingas išeminių insultų gy-dymo metodas – tromboli-zė. Trombolizė – tai trombo, užkimšusio arteriją, tirpdy-mas vaistais. Tuo tikslu Lie-

tuvoje jau pradėtas sėkmin-gai taikyti rekombinacinis žmogaus audinių plazmino-geno aktyvatorius altepla-zė. Tai efektyvus gydymas, tačiau jis gali būti taikomas tik nesant kontraindikacijų šio vaisto panaudojimui ir minimaliai galimų kompli-kacijų rizikai.

Medicinos praktikoje Lietuvoje ir kai kuriose ki-tose šalyse išeminiam insul-tui gydyti gan plačiai nau-dojami vadinamieji sme-genų kraujagysles plečian-tys vaistai, tokie kaip pen-toksifilinas, vinpocetinas,nors jų efektyvumui pagrįs-ti nėra atlikta pakankamai klinikinių studijų. Literatū-roje diskutuojama ir dėl in-sultų gydymui taikomų va-dinamųjų apykaitinius sme-genų procesus gerinančių vaistų (nootropų) vartojimo. Šiai vaistų grupei priskiria-mi nootropilas, piracetamas, pramiracetamas. Atliktų kli-nikinių studijų duomenimis, šie vaistai pagerina insulto simptomų atsistatymą ski-riant juos pakankamai dide-lėmis dozėmis.

Šalia medikamentinio gydymo ir specializuotos slaugos jau pirmomis die-nomis labai svarbu pradė-ti ankstyvą reabilitaciją, t.y. skirti gydomąją mankštą, masažą, logopedo mokymą ir kt.

Adekvatus ir laiku pra-dėtas insultų gydymas pa-gerina gyvenimo kokybę, pailgina gyvenimo trukmę, padeda išvengti ar suma-žinti invalidumą bei mirtin-gumą. ▲

13

Insultas – viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti.

Pirminė profilaktika –kol dar nėra įvykę jokių ūminių smegenų kraujota-kos sutrikimų. Pirminę pro-filaktiką sudaro insulto ri-zikos veiksnių išsiaiškini-mas ir koregavimas, medi-kamentinė profilaktika, chi-rurginis gydymas.

Veiksnys, tiesiogiai susi-jęs su padidėjusia tam tikros ligos atsiradimo rizika, va-dinamas rizikos veiksniu.

Lietuvoje dar labai daž-nai pervertinamos insulto medikamentinio ar chirurgi-nio gydymo galimybės, o jo profilaktikai – rizikos fak-torių reguliavimui skiria-mas nepakankamas dėme-sys. Žinoma, ne visus rizi-kos veiksnius įmanoma pa-šalinti arba sumažinti. Ne-reguliuojamiems insulto ri-zikos veiksniams priklauso amžius, lytis, paveldėjimas, metų laikas, klimatas. Tai labai svarbūs rizikos veiks-niai, deja, žmonės negali jų pakeisti ar daryti jiems įta-ką.

Svarbiausią vaidmenį mažinant sergamumą gal-vos smegenų insultu vaidina reguliuojami rizikos veiks-niai, veiksniai, kurie skatina aterosklerozės vystymąsi.

Vienas svarbiausių in-

sulto rizikos veiksnių – ar-terinė hipertenzija. Įrody-ta tiesioginė priklausomybė tarp padidėjusio kraujospū-džio ir mirtingumo nuo in-sulto. Taigi būtina aktyviai gydyti arterinę hipertenzi-ją palaikant sistolinį kraujo spaudimą žemiau 140 mm Hg (pacientams per 60 m. – 160 mm Hg ) ir diastolinį – žemiau 90 mm Hg. Žmonių požiūris į tai dažnai būna keistas; visi žino, kad arteri-nė hipertenzija savaime ne-praeina ir dažnai sąlygoja kitas rimtas ligas, nuo kurių galima ir numirti, bet dažnai nuo jos nesigydo ir nevarto-ja reguliariai vaistų, kadangi nieko neskauda. Be to, dau-gelis žmonių turi kelis rizi-kos veiksnius. Taigi būtina gydytis ir dėl išeminės šir-dies ligos, širdies ritmo su-

trikimų, širdies nepakanka-mumo, širdies vožtuvų ligų, gydytis dėl hiperlipidemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio), sekti bei laiku pra-dėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Nutukimas yra tiesiogiai susijęs su AKS lygiu. Daž-niausiai centrinio tipo nu-tukimas (pilvo srityje) dau-giau susijęs su padidėjusia galvos smegenų insulto rizi-ka. Vienas iš dietos veiksnių – tai valgomoji druska. Daž-nai mūsų mityba nesubalan-suota, maistas per daug rie-bus ir sūrus. Rekomenduo-jama vartoti nesūdytą mėsą, vaisius ir daržoves, kurių sudėtyje yra tokių antioksi-dantų kaip karotinas, vita-minai C ir E ir kt., kurie ma-žina insulto riziką. Iš kitų maisto medžiagų, mažinan-

INSULTO PROFILAKTIKADANGUOLĖ ŠURKIENĖ

Danguolė Šurkienė.Zenono Glavecko nuotr.

Lietuvoje dar labai dažnai pervertina-mos insulto medika-mentinio ar chirurgi-nio gydymo galimy-bės, o jo profilaktikai – rizikos faktorių re-guliavimui skiriamas nepakankamas dėme-sys. Žinoma, ne vi-sus rizikos veiksnius įmanoma pašalinti arba sumažinti. Ne-reguliuojamiems in-sulto rizikos veiks-niams priklauso am-žius, lytis, paveldėji-mas, metų laikas, kli-matas. Tai labai svar-būs rizikos veiksniai, deja, žmonės nega-li jų pakeisti ar dary-ti jiems įtaką.

Danguolė Šurkienė 1987 m. baigė Kauno medicinos institutą, įgijo gy-dytojos neurologės specialybę ir dir-ba KMUK Neurologijos klinikoje. Specializuojasi tiriant ir gydant Par-kinsono ligą.Darbo tel. 326962.



čių insulto riziką, minimi Ca, vitaminai D, K.

Kai kurių autorių nuo-mone, žuvies produktų var-tojimas turi tam tikrą ap-sauginę įtaką insulto atžvil-giu. Netgi nelabai intensy-vus, bet reguliarus (kasdie-ninis) fizinis aktyvumas turiilgalaikį apsauginį poveikį širdies kraujagyslių ligoms, turi įtakos arterinio kraujos-pūdžio, antsvorio reguliavi-mui, gerėja angliavandenių apykaita. Vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojama reguliariai eiti pasivaikščio-ti, žaisti badmintoną, stalo tenisą, dirbti sode ar darže, šokti.

Norint lėtinti ateroskle-rozės vystymąsi, svarbu ir nerūkyti, nevartoti narkoti-kų, nevartoti daug alkoholio, vartoti postmenopauzinius estrogenus. Taip pat reikėtų išskirti reliatyvią ir absoliu-čią riziką. Pavyzdžiui, seno-sios kartos peroralinių kon-traceptinių priemonių nau-dojimas labai didina insulto riziką, tačiau jaunos mote-rys turi labai mažą riziką su-sirgti insultu, todėl absoliu-ti rizika išlieka labai maža. Vis dėlto patartina naudoti peroralinius kontraceptikus su maža estrogenų koncen-tracija. Nemažą reikšmę turi ir psichosocialiniai veiks-niai, reikėtų vengti emoci-nių stresų, ilgalaikės įtam-pos, svarbus darbo ir poilsio režimas. Taigi matome, kad

efektyvi gyvensenos rizikos veiksnių kontrolė galima su gana paprastomis priemonė-mis.

Insulto medikamentinei profilaktikai naudojami an-titromboziniai vaistai, kurie apsaugo nuo krešulių susi-darymo ir kraujagyslių už-sikimšimo. Tai ypač svar-bu, jei buvo praeinančių smegenų išemijos priepuo-lių, jei dažnai pavargina gal-vos svaigimas, ūžimas ausy-se, miego sutrikimai, emo-cinis labilumas, ilgalaikis nuovargis, atminties blogė-jimas, orientacijos sulėtėji-mas ir kt.

Šiais atvejais svarbią reikšmę turi galvos smege-nų kraujagyslių ultragarsi-niai tyrimai. Jų metu gali-ma nustatyti ir asimptomi-nius kraujagyslių susiaurė-jimus, atsiranda galimybė konsultacijoms dėl profilak-tinio operacinio gydymo in-dikacijų.

Visi žmonės mirtingi. Tai tikrai neišvengiama. Tačiau visi miršta skirtingu laiku ir dėl skirtingų priežasčių. In-sultas – viena iš jų. Kada ir ką jis ištiks, mes nežinome, tačiau bent jau iš dalies gali-me stengtis nutolinti šią ne-gandą. Džiugu, kad pasta-ruoju metu žmonių požiū-ris į savo sveikatą keičiasi, ypač jaunų. Jie labiau pra-deda domėtis profilaktikospriemonėmis. ▲

Norint išsaugoti meilę, reikia kažko dar prie meilės.N. ir D.Brandenai

Meilė – pati geriausia kosmetika.D.Lolobridžida

Meilė – tai žaidimas, kuriame pralošia jis, pralošia ji, o išlošia tik žmonių giminė.

A.Prevo

15

Įvykus galvos smegenų insultui (išeminiam ar hemoraginiam) sutrin-

ka kraujotaka galvos sme-genyse, pažeidžiamos at-skiros smegenų struktūros, dėl to išsivysto židininiai simptomai:

įvairaus laipsnio para-lyžiai ir jutimo sutrikimai, priešingoje užsikimšusios kraujagyslės kūno pusėje;

gali sutrikti rega; sutrinka kalba; kartais pacientas nesu-

geba skaityti, rašyti, skai-čiuoti;

kartais sutrinka suvo-kimas, ligonis nesupran-ta jam sakomų žodžių, ne-suvokia jų prasmės, nevyk-do nurodymų, neatkartoja veiksmų;

galvinių nervų pažeidi-

mų simptomai; smegenėlių pažeidimų

simptomai (sutrinka pu-siausvyra, eisena);

sąmonės sutrikimai; rijimo sutrikimai. Siekiant atstatyti pa-

žeistas funkcijas taikomas medikamentinis ir reabili-tacinis gydymas. Reabili-tacijos pagrindinis tikslas – sugrąžinti ar kompensuo-ti pažeistas funkcijas, siek-ti kuo didesnio paciento sa-varankiškumo, padėti grįžti jam į visuomenę.

Nuo pat paciento pate-kimo į ligoninę gydytojai ir slaugytojai perima užduo-tis, kurias paprastai pacien-tas atlieka pats. Kai tik pa-ciento būsena gerėja, svar-bu, kad jis daugiau bendra-darbiautų, palaipsniui per-

imtų aktyvesnį vaidmenį. Neurologijos skyriuje

neurologas kartu su fizinėsmedicinos ir reabilitacijos gydytoju įvertina ligonio būklę ir sudaro reabilitaci-jos programą, ji apima gali-mų komplikacijų profilakti-ką bei skiria aktyvias reabi-litacijos priemones.

Insultų komplikacijų profilaktikai skiriamos šiosreabilitacijos priemonės.

Kad būtų išvengta pra-gulų:

pacientas paverčiamas lovoje nuo šono ant šono kas 2-3 val.;

turi būti švari, išlyginta patalynė.

Kontraktūrų profilakti-ka:

sąnarių lankstymas 1-2 k/d.;

galūnių padėties keiti-mas kas 2-3 val.;

ankstyvas paciento sta-tymas.

Hipomobilumo profi-laktika:

pacientas sodinamas lo-voje, kai būklė stabilizuo-jasi (pirmą, antrą parą po smegenų insulto). Pirmą kartą sodinamas pacien-tas stebimas, jei neatsiran-da silpnumo, jei nejaučia dusulio, pirmą kartą reko-menduojama sėdėti apie 5 min. Jei ligonis nepavargs-ta, sėdėjimo laikas ilgina-

REABILITACIJA PO INSULTOROZITA BAGDONIENĖ

Rozita Bagdonienė.Zenono Glavecko nuotr.

Dažniausia galvos smegenų insultu su-sergama staiga (pri-klausomai nuo insul-tą sukėlusios prie-žasties) ir liga dar-bingą, apsitarnau-jantį, nepriklausomą nuo aplinkinių žmo-gų paguldo į pata-lą. Tokie pacientai atsiduria ligoninė-je visiškai nelauktai ir dažnai dramatiš-kai. Kai žmogus į li-goninę guldomas ne-lauktai, jis turi labai mažai ar išvis neturi laiko pasirengti ligai ir gulėjimui ligoninė-je. Tokiu atveju pa-cientas ir jo artimie-ji patiria psichologinį stresą.

Rozita Bagdonienė, baigusi Kau-no medicinos institutą, įgijo gydy-tojos neurologės specialybę. Dir-ba KMUK Neurologijos klinikoje gy-dytoja neurologe. Specializuojasi ti-riant ir gydant Parkinsono ligą.Darbo tel. 326849.





mas, sodinama keletą kartų per dieną;

kai pacientas jaučiasi gerai sėdėdamas, padeda-ma jam atsistoti ir palaips-niui žengti pirmus žings-nius bei išlaikyti pusiaus-vyrą. Atsiradusiam vertigo gydyti galima vartoti ves-tibulinę adaptaciją skati-nančių vaistų – mišraus H1 agonistinio, H3 antagonis-tinio poveikio betahistino (pvz., Betaserc).

Giliųjų venų trombozės ir tromboembolinių kom-plikacijų profilaktika:

galūnių sąnarių lanksty-mas;

ankstyvas pacientų sta-tymas;

kojų bintavimas elasti-niais bintais.

Infekcijų profilaktika:siekiant išvengti kvėpa-

vimo takų infekcijos ski-riama kvėpavimo mankšta, vibracinis masažas;

siekiant išvengti šla-pimo takų infekcijos, kuo anksčiau šalinti nuolatinį kateterį, taikyti protarpinę kateterizaciją;

siekiant išvengti odos infekcijos: atliekama pra-gulų profilaktika ir gydy-mas, perrišimai 1-2 k/d., la-zerio terapija.

Vykdant aktyvią reabi-litaciją skiriama kinezite-rapija, gydomasis masažas, ergoterapija, kurios metu pacientas mokomas apsi-tarnauti, higienos veiksmų, dirba logopedas, taikomos fizioterapinės procedūros.Reikšmingas pacientų ar-timųjų mokymas. Pacien-to artimieji turėtų kartu da-lyvauti dirbant kinezitera-peutui, logopedui, per die-ną pakartoti išmoktus tei-singus judesius, padėti ir

kontroliuoti logopedo nu-rodytas užduotis.

Neurologijos skyriu-je pradinio (I) reabilitaci-jos etapo pabaigoje fizi-nės medicinos ir reabilita-cijos gydytojas pakartoti-nai įvertina reabilitacijos rezultatus, numato progno-zę ir tolesnės reabilitacijos ar slaugos priemones. Spe-cializuotame reabilitaci-jos skyriuje toliau tęsiama kineziterapija, ergoterapi-ja, gydomasis masažas, lo-gopedo, psichologo užsiė-mimai, balneoterapija. Pa-cientas mokomas didesnio savarankiškumo, siekiama, kad sugrįžtų į visuomenę, į pilnavertį gyvenimą, pa-jėgtų apsitarnauti.

Viena iš gana dažnų in-sulto komplikacijų yra pa-didėjęs įvairių raumenų grupių tonusas. Tai sudė-tinga vėlesnės reabilitaci-jos problema. Įprastos rea-bilitacinės priemonės ne vi-sada efektyvios. Šiuo metu visame pasaulyje labai pla-čiai taikomas spastišku-mo gydymas botulino tok-sinu. Tai saugus ir efekty-vus medikamentinis gydy-mas. Botulino toksinas su-leidžiamas tiesiai į spastiš-ką raumenį ir raumens to-nusas sumažėja. Vaisto vei-kimas trunka apie 6 mėne-sius (vėliau injekcijos kar-tojamos), bet tokio ligonio reabilitacija ir slauga žy-miai palengvėja. Lietuvo-je botulino toksinas (Dys-port) kol kas nėra dažnai naudojamas dėl reliatyviai didelės kainos, tačiau tai yra perspektyvus spastiš-kumo gydymo metodas.

Ištikus galvos smegenų insultui jausmai ir mintys Nukelta į 20 p.

17



taip pat pažeidžiami. Kai žmogus sveikas, jis dau-giausia gyvena rytdiena, kai suserga, kiekvieną aki-mirką analizuoja esamą si-tuaciją. Vakarykščiai planai tampa nebesvarbūs ir atei-tis reiškia mažiau. Būda-mas sveikas žmogus papra-stai pamiršta kūną. Kai su-serga kūnas, tampa junta-mas ypač aiškiai dėl skaus-mo ir liguistumo, jis atsi-duria dėmesio centre, visi jausmai įtempti. Žmogus jautriai reaguoja į garsus, kvapus, regimus įspūdžius bei pastabas. Sergančiojo jausmai nestabilūs, jis jau-čiasi netvirtas, reikalau-ja paramos ir artumo. Tik bendrų pastangų dėka (me-dikų ir jo artimųjų) pacien-tas sugrįžta į ankstesnį gy-venimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad reabilitaci-ją reikia pradėti kiek ga-lima anksčiau, kadangi ji gali sumažinti ligonių, pri-klausomų nuo kitų asmenų, skaičių. Individualios rea-bilitacijos programos in-tensyvumas priklauso nuo ligonio būklės ir negalios laipsnio. Jei aktyvi reabi-litacija negalima (pvz., su-trikusi sąmonė, o norima su-mažinti kontraktūrų, sąna-rių skausmus, pragulų, plau-čių uždegimo riziką), turi būti atliekama pasyvi rea-bilitacija. Ligoniai, turintys funkcinį sutrikimą po gal-vos smegenų insulto, turė-tų būti remiami jų socialinė-je aplinkoje, turi būti užtik-rintos šeimos gydytojo, am-bulatorinės reabilitacijos pa-slaugos, antrinė profilaktikabei parama psichosocialinė-je srityje. ▲

Botulino toksino (Dysport) svarba gydant raumenų spazmiškumą

Nemažo skaičiaus organinių centrinės nervų sistemos ligų

metu pasireiškia piramidinis nepakankamumas ir stip-rūs raumenų spazmai. Ne-paisant spazmų atsiradimo priežasčių – galiniame eta-pe jie formuojasi impulso perdavimo lygiu tarp nervo ir raumens. Bandant įveik-ti spazmiškumą, kuris suke-lia skausmą, trikdo ligonio savarankiškumą bei smar-kiai blogina gyvenimo ko-kybę, buvo pasiūlyta nema-žai metodų ir preparatų, ta-čiau iki galo išspręsti spaz-miškumo problemos nepa-vyko. Paskutinįjį XX am-žiaus dešimtmetį, panau-dojant vieną nuodingiausių žmogui žinomų medžiagų – botulino toksiną – spazmiš-kumui gydyti, buvo sukur-tas dar vienas vaistas – Dys-port (Clostridium botulinum A tipo toksino hemaglutini-no kompleksas).

BOTULINO TOKSINO (DYSPORT) VEIKSMIN-GUMAS GYDANT RAU-MENŲ SPAZMIŠKUMĄ

Dysport blokuoja peri-ferinį cholinerginį perdavi-mą nervų raumenų jungties

lygiu, veikdamas presinap-sėje acetilcholino išsiskyri-mą. Skiriant vietiškai, nedi-deliais kiekiais botulino tok-sinas mažina raumenų spaz-mus ir palengvina jų sukel-tas patologines būsenas. Gydomasis poveikis nusta-tomas jau po kelių valandų, ir jis stiprėja per 2 savaites. Švirkščiant vietiškai į rau-menis nedideles dozes botu-lino toksino, sumažėja rau-mens susitraukimas. Terapi-nis mažų dozių toksino po-veikis trunka 3-6 mėn., vė-liau dėl naujų nervų galū-nių augimo raumens funkci-ja atsinaujina.

Olandų mokslininkai ap-žvelgė 10 klinikinių tyrimų, atliktų 1966-2000 m., ku-rių metu buvo tiriamas ner-vo raumens blokados bo-tulino toksinu veiksmingu-mas gydant smegenų infark-tą patyrusių pacientų viršu-tinių galūnių spazmiškumą. Tyrėjai nustatė, kad gydy-mas botulino toksinu beveik 3-4 mėn. sumažino raume-nų tonusą (modifikuotos As-hworth skalės rodmuo svy-ravo tarp 0,8 ir 2 balų) ir pa-didino pasyvių rankos ju-desių amplitudę. Taip pat

yra įrodymų, kad gydymo veiksmingumą gali sustip-rinti kartu atliekamos elek-trostimuliacijos procedūros. Vertinant poveikį pažeistos galūnės funkcijai, nustatyta, kad esant nedideliam ran-kos raumenų spazmiškumui botulino toksinas gali page-rinti aktyvius tiesiamuosius rankos judesius, o esant sun-kiam spazmiškumui vaistas gali palengvinti rūpesčius, susijusius su pažeistos galū-nės priverstine padėtimi ar jos priežiūra.

Prancūzijoje atlikto ty-rimo metu nustatyta, kad esant smegenų infarkto su-keltam vienos kūno pusės paralyžiui, botulino toksino (Dysport 250 VV (veikimo vienetų) injekcijos į pažeis-tos pusės peties pamentinį raumenį (m. subscapularis) kartu su elektros stimulia-cijos procedūromis sumaži-na skausmą ir padidina pe-ties sąnario judesių amplitu-dę, ypač rankos atitraukimą ir išorinį sukimą.

Dysport gali būti gydo-ma: dinaminė “arklio” pė-dos deformacija, atsiradusi dėl spazmiškumo cerebriniu paralyžiumi sergantiems 2

Atkelta iš 18 p.

19

Nuolat dievinama moteris netenka realybės jausmo.Z.Kalužinskis

Jei aš tave mylėčiau, jei tu mane mylėtum, - kaip mudu vienas kitą mylėtumėm.

P.ŽeraldisKad ir kaip atidžiai dviese pasirinktų vienas kitą, jiedu niekada negali būti viskuo vienas kitam.

D.Lesing

Tikra meilė nežino saiko ir ribų.Propercijus

Ideali meilė – tai trunkanti nuo pirmo žvilgsnio iki paskutinio atodūsio.

T.FangratasMeilėje ir oro prognozėse nebūna melo, o tiktai klaidos.

J.VilinskaJei keliausi iš meilės, net ir tūkstantis mylių tau atrodys kaip viena.

Japonų patarlėMeilė visada ateina laiku.

Z.BistšickaKiekvienas turi mylimą būtybę, net jeigu jos ir nėra.

A.Sakagučis

m. ir vyresnio amžiaus vai-kams, spazminis tortikolis (kreivakaklystė), blefaros-pazmas (vokų spazmas) su-augusiesiems, vienos pusės veido spazmas, rankos spaz-miškumas. Klinikiniai tyri-mai rodo, kad sunkaus rau-menų spazmiškumo (ypač kai kartu pasireiškia skaus-mas ir trūkčiojimas), esant tam tikriems tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų organiniams sutrikimams, gydymas Dys-port neuroraumeninėmis blokadomis yra saugus ir veiksmingas.

PRAKTINIAI SPAZ-MIŠKUMO GYDYMO AS-PEKTAI

Į klausimus apie botuli-no toksino vartojimą gydant spazmiškumą sutiko atsaky-ti KMUK Reabilitacijos kli-nikos vadovas prof. habil. dr. Aleksandras KRIŠČIŪ-NAS.

Ar gydytojai reabilito-logai dažnai susiduria su rankos spazmiškumo pro-blema?

Ligoniams po galvos smegenų insulto, nugaros smegenų traumų gali iš-sivystyti rankos raumenų spazmiškumas. Tokių ligo-nių kasmet Lietuvoje yra apie 100-150.

Kokia šio sutrikimo įta-

ka visaverčiam žmogaus funkcionavimui?

Spazmiškumas trukdo li-goniui apsitarnauti (valgyti, šukuotis, rengtis ir kt.). Dėl raumenų spazmiškumo atsi-randa skausmai, kurie smar-kiai blogina gyvenimą. To-kiems ligoniams reikalin-ga slauga, kito asmens pa-galba.

Kokie reabilitacijos me-todai naudojami rankos spazmiškumui mažinti?

Spazmiškumui mažin-ti iki šiol vartojami anti-spazminiai vaistai (baklofe-nas, tolperizonas), tačiau jų neigiama savybė ta, kad jie mažina bendrą raumenų to-nusą, dėl to dažnai atsiran-da silpnumas, šlapinimosi, žarnyno funkcijos sutriki-mų. Spazmiškumui mažinti taip pat taikomos termopro-cedūros, tačiau jos neveiks-mingos esant stipriam spaz-miškumui.

Kokia botulino toksino vieta gydant rankos spaz-miškumą?

Botulino toksinu gydo-ma tais atvejais, kai spaz-miškumo nepavyksta suma-žinti kitomis priemonėmis. Vaisto skyrimą kartais ri-boja ekonominiai aspektai. (Svarbu pažymėti, kad dau-geliu atvejų pagal individua-

lius prašymus gydymą botu-lino toksinu kompensuoja valstybinės ligonių kasos – red. pastaba.)

Kaip veikia botulino toksinas?

Botulino toksinas varto-jamas vietiškai. Jis sumaži-na raumenų spazmus, page-rina rankos funkciją, suma-žina skausmą, sumažina bū-tinosios slaugos apimtį, pa-gerėja ligonio rankos kos-metinė būklė, pirštai ir del-nas nebebūna taip pritrauk-ti.

Kokie yra rankos spaz-miškumo gydymo botuli-no toksinu ypatumai (kaip dažnai ir kokiomis dozėmis reikia vartoti vaisto)?

Pacientai gydomi botuli-no toksinu tik įvertinus rau-menų spazmiškumą, dina-minį spazmų komponentą, numatomą funkcinę naudą. Botulino toksino švirkščia-ma į rankos raumenis (penki raumenys) po 150-300 VV. Suminė dozė – iki 1000 VV. Dozė parenkama pagal rau-mens atsaką ir jo masę. Gy-dymo poveikis pasiekiamas derinant su kineziterapijos priemonėmis per 2-3 sav. Gydymą botulino toksinu galima kartoti po 3-4 mėn.

Ar galima terapiją bo-tulino toksinu derinti su ki-

tais gydymo metodais?Gydymas botulino tok-

sinu derinamas su fiziotera-pijos ir kineziterapijos prie-monėmis.

Ar saugu rankos spaz-miškumą gydyti botulino toksinu ir kaip pacientai to-leruoja šį vaistą?

Gydant botulino toksi-nu, apie 81,8 proc. pacien-tų nenustatyta jokių nepa-geidaujamų poveikių (Lat-vijos, Prancūzijos patirtis). Tačiau galimas lokalus rau-menų silpnumas, burnos džiūvimas, vidurių užkietė-jimas, viduriavimas, farin-gitas, mieguistumas. Nepa-geidaujami poveikiai praei-na per 1-2 sav.

Ką dar, Jūsų manymu, svarbu žinoti apie rankos spazmiškumo gydymą bo-tulino toksinu?

Botulino toksinu taip pat sėkmingai gydomi vaikai, sergantys cerebriniu paraly-žiumi, kreivakaklystė, vokų spazmais bei vienos pusės veido spazmu.

Parengė gyd. SAULĖ JASULAITIENĖ

VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė

(“Gydymo menas” 2004 m. Nr. 8)



Išplečia kraujagyslesGinkmedžių ekstrak-

te yra nemažai aktyviųjų medžiagų, tačiau, kaip tei-gia tyrinėtojai, dvi iš jų yra ypač veiksmingos: ginkgof-lavono glikozidai ir terpen-laktonai. Šios biologiškai aktyvios medžiagos praple-čia kraujagysles, todėl page-rėja kraujo apytaka.

Šis preparatas pagamin-tas iš natūralių medžiagų, o svarbiausia – greitai pakelia sušalusių rankų ir kojų tem-peratūrą. Įdomu tai, kad pa-gerėjus kraujo apytakai or-ganizmas gauna ir kitokios naudos. Įrodyta, kad gink-medžių ekstrakto papildai veikia įvairiapusiai:

- stiprina atmintį ir gebėjimą susikoncentruo-ti,

- slopina vaikščioji-mo sukeltą kojų skausmą,

- slopina spengimą ausyse.

Dėl šių savybių gink-medžių ekstraktas tapo la-bai populiariu vaistu vyres-niems žmonėms, kurie daž-nai turi su amžiumi susi-jusių problemų. Kai kurie mokslininkai tokį ginkme-džių ekstrakto atradimą va-dina revoliucija geriatrinėje

Dabar galite išgydyti šąlančias rankas

Gyd. RAMINTA JUŠKEVIČIENĖ

medicinoje, nes labai daug žmonių, vartodami šį eks-traktą, pagerina savo gyve-nimo kokybę.

Natūralus vaistas, turintis medicininių savybių

Ginkmedžių ekstrak-tas yra ne receptinis vaistas, nors turi išskirtinių medici-ninių savybių ir, kaip patvir-tina daugelis ginkmedžių preparatų, iš tiesų atitinka farmacinį standartą, žinomą kaip GMP (Good Manufac-turing Practice (Kokybiška gamyba). Ginkmedžių eks-traktas nuo senų laikų nau-dojamas tradicinėje kinų medicinoje, tačiau tik nese-niai tyrinėtojai sugebėjo tik-sliai nurodyti šio ekstrakto veikimo būdą ir atskirti pa-čias aktyviausias medžiagas, vadinamas flavonoidais.

Tokiose šalyse kaip Vo-kietija ir Prancūzija gink-medžių preparatai yra vie-ni iš dažniausiai vartojamų berecepčių vaistų. Viena iš priežasčių, kodėl šis prepa-ratas toks populiarus, yra ta, kad jis padeda gydyti kraujo apytakos sutrikimus, kurių negali išgydyti jokie žinomi vaistai. Pacientams nereikia

klausytis kalbų, kad kraujo apytakos sutrikimo išgydy-ti neįmanoma, nes dabar šią problemą galima išspręsti labai veiksmingai.

Pasirinkite tinkamą dozę

Renkantis tinkamiausią ginkmedžių preparatą svar-bu atsižvelgti į rekomen-duojamą dozę ir tai, ar ga-minys yra patvirtintas doku-mentais.

Visi naujausi tyrimai, at-likti su šiuo aktyviuoju eks-traktu, patvirtina, kad, no-rint pajusti didžiausią gink-medžių ekstrakto povei-kį, šio preparato vienkar-tinė dozė turi būti 100 mg. Tačiau tokie gaminiai gali būti standartizuoti, kad būtų įmanoma užtikrinti tinkamą ginkgoflavono glikozidų irterpenlaktonų derinį. Toks aukštos kokybės gaminys kaip „Bio-Biloba“ yra ga-minamas atsižvelgiant į ge-rai žinomą farmacinį stan-dartą GMP. Preparate esan-tis mokslininkų rekomen-duojamas 100 mg Egb yra garantija vartotojams, kad ginkmedžių ekstrakto po-veikis bus geriausias. ▲

Prasta kraujo apyta-ka yra pagrindinė prie-žastis, kodėl tiek daug žmonių skundžiasi dėl šąlančių rankų ir kojų. Tokia būsena gali būti ypač nemaloni ir netgi skausminga. Mokslinin-kai jau išrado natūralų augalų ekstraktą, ku-ris išplečia kraujagysles ir šąlančioms galūnėms grąžina šilumą.Ar jums kada nors teko paspausti iš tiesų šaltą ranką? Kai kurių žmo-nių rankos yra tarsi le-do gabalai, kartais to-kie asmenys naktimis negali užmigti. Kai ku-riems net vasaros metu tenka mūvėti pirštines, nes rankos pasidaro le-dinės dėl prastos kraujo apytakos. Prieš kelerius metus šios problemos nebuvo įmanoma iš-spręsti, tačiau kai mok-slininkai išrado ginkme-džių ekstraktą, atsira-do viltis. Dabar jau įmanoma su-šildyti sušalusias rankas ir kojas vartojant gink-medžių ekstrakto tab-letes. Toks gydymas yra natūralus, saugus ir pa-tvirtintas dokumentais.

21

Tik niekados neglobo-jęs ligonio žmogus drįstų pasigirti ži-

nąs, kaip reikia slaugyti sergan-tįjį. Kiekvienas, rūpinęsis nega-lios prislėgtu artimuoju, pripa-žintų, kad ligonio slauga – daug žinių reikalaujanti sritis. Kaip pagirdyti ar pamaitinti, kaip pa-keisti patalynę nesikeliančiam iš lovos ligoniui, kaip paleng-vinti jo sunkią kasdienybę? Tai tik maža iškylančių klausimų dalis. Be abejo, galima kreip-tis į profesionalius slaugyto-jus ar teirautis šią patirtį sunkių ieškojimų keliu įgijusių pažįs-tamų, tačiau vakarykštė infor-macija šiandien neretai tampa seniena: naujovės žengia spar-čiais žingsniais.

Iš patalo nekylančiam li-goniui labai aktualia proble-ma tampa šlapimo nelaikymas. Tinkamai parinktos ir pritai-kytos higienos priemonės pa-deda sušvelninti šį rūpestį, su-rasti optimalų sprendimą, kad žmogus jaustųsi patogiai ir dėl to nenukentėtų jo orumas. To-kiu atveju sauskelnės- papras-čiausia ir ekonomiškiausia iš-eitis. Taip išvengiama begalė skalbimo, neatsiranda nemalo-nus kvapas, palengvinama tiek slaugomojo, tiek slaugančiojo kasdienybė. Tačiau ir sauskel-nės sauskelnėms nelygu...

TENA sauskelnės yra skir-tingų dydžių – mažo (S), viduti-nio (M) ir didelio (L), kuris pa-renkamas pagal klubų apimtį. Taip pat jos skiriasi ir sugeria-mumo laipsniais, kurie yra trys: plius, super ir maksi. Jeigu li-gonis šlapinasi nedaug, galbūt jam tiks plius variantas ir per parą užteks 3 sauskelnių. Ta-čiau, pasak specialistų, never-tėtų pasiduoti tokiai logikai, jog geriausia prisipirkti pigiau-siai kainuojančių plius sauskel-nių ir jas naudoti neatsižvel-giant į ligonio šlapinimosi po-būdį. Jeigu žmogus šlapinasi gausiai, geriau užmauti vienas

super sauskelnes: jos sugeria daug daugiau skysčio ir žmogus ilgiau su jomis išbūna sausas, jį reikia mažiau vartyti. Be viso to, tai ir ekonomiškai naudin-giau. Maksi sauskelnės sugeria net apie 4 l šlapimo. Jos – puiki išeitis gausiai besišlapinančiam ligoniui nakčiai. Kodėl sakome, kad ekonomiškai naudingiau? Sakykime, kad pigesnės saus-kelnės kainuoja 1,40 cnt. Bet jų tokių reikės 4-5 vnt. Per parą. Taigi iš viso išleisite 5,6-7 litus. Brangesnės sauskelnės kainuos 1,8 ar net 2 litus, bet jų reikės tik 2 vienetų per parą. Šiuo at-veju iš viso išleisite 3,6-4 litus. Praktiškai perpus pigiau! Taigi sauskelnes reikia pasirinkti pa-gal savo situaciją.

Taip pat TENA siūlo visiš-kai naują produktą – juostines sauskelnes TENA Flex. Orui pralaidus sluoksnis leidžia odai kvėpuoti, tuo suteikdamas dau-giau komforto ir sukurdamas natūralesnę aplinką odai, o šla-pimas saugiai “užrakinamas” viduje. Ypač tai aktualu vasarą – galime būti ramūs, jog tokias sauskelnes dėvintis žmogus tik-rai neims šusti.

Šios sauskelnės tarsi susi-deda iš dviejų dalių: minkštos, švelnios, į audinį panašios juos-tos ir šlapimą sugeriančiosios dalies. Sauskelnės neturi jokio plastiko šiugždėjimo, todėl jas dėvėti daug patogiau. TENA Flex juosta – tai nauja elasti-nė orą praleidžianti medžiaga, patogiai ir tampriai apgulan-ti liemenį priekyje ir nugaro-je. Elastinė medžiaga kojų sri-tyje garantuoja šlapimo surin-kimą, apsaugo, kad jis neprate-kėtų pro kraštus – taip užtikri-namas ne tik ligonio saugumas, bet ir komfortas. Visą liemenį apjuosianti juosta, kaip ir suge-riančiosios dalies prie jos tvir-tinami kraštai, yra lipnūs, to-dėl sauskelnes labai lengva ir paprasta tvarkyti, keisti. Savai-me sukimbantys vienoje linijo-

je užsegami juostos ir sugerian-čios dalies lipdukai abi sudeda-mąsias naujųjų sauskelnių da-lis leidžia reguliuoti tiek kartų, kiek norite, kol jas visiškai sau prisitaikysite.

TENA Flex juostinės saus-kelnės buvo sukurtos kruopš-čiai išanalizavus tiek ligonių, tiek ir juos slaugančiųjų porei-kius. Kadangi pagrindinis už-davinys – sudaryti sąlygas, kad žmogus galėtų judėti, pasitikėti savimi ir patogiai jaustis, išlai-kyti diskretiškumą, papildomai atsižvelgiant ir į naudojimosi paprastumą, ekonominius bei aplinkos faktorius, galima tvir-tinti, kad buvo pasiekti neįti-kėtini rezultatai. SCA Hygiene Products sukurtas gaminys pa-prastas naudoti, patogus ir eko-nomiškas. Kuriant TENA flexsauskelnes, tam tikra prasme buvo žengtas žingsnis į ateitį, nes šlapimo nelaikantiems ligo-niams skirta priemonė yra kom-pleksiška ir atitinka visus ypač svarbius kriterijus, tokius kaip privatumas, mobilumas, saugu-mas, orumas, ekonomija, pato-gumas, švelnumas ir oro pralai-dumas. Orui pralaidžios juos-tinės TENA Flex sauskelnės – tai ne tik komfortas jas dėvin-čiam žmogui, bet ir didelis pa-lengvinimas jį slaugančiajam nes jas keisti daug paprasčiau, nei standartines sauskelnes.

Iš patalo nepakylantiems li-goniams gresia ir dar viena pro-blema – pragulos. Oda po saus-kelnėmis yra silpnesnė, plones-nė, jautresnė, ją labiau dirgina šlapimas. Tokia terpė labai pa-lanki praguloms atsirasti. Todėl itin svarbu tinkamai prižiūrėti slaugomų ligonių odą.

Specialios odos priežiū-ros priemonės gali padėti iš-vengti šios problemos. TENA-SET kremas– specialiai pragu-lų profilaktikai skirtas kremas.Prieš keičiant sauskelnes juo iš-tepus slaugomo ligonio dubenį, užsideda nuo dirginančio šla-

pimo poveikio odą apsaugan-ti plėvelė. Taip pat galime tep-ti stambesnio sudėjimo pacien-tams odos raukšles, kai yra po-linkis iššutimams. Be to, tepant kremą šiek tiek masažuojama ir pati oda – tai gulinčiam žmogui irgi labai svarbu bei reikalinga. Patogu naudoti ir vienkartines drėgnas servetėles, TENASET Wetwipes, tada nereikia papil-domai naudoti vandens, jos odą veikia labai švelniai, nedirgina. Nėra stebėta alerginių reakcijų į minėtas priemones.

SCA Hygiene Products yra šlapimo nelaikantiems skirtų TENA slaugos priemonių ga-mybos lyderis pasaulyje. TENA – tai vienkartinės medicinos pa-galbos priemonės moterims ir vyrams, susiduriantiems tiek su sunkiomis, tiek ir su lengvesnė-mis šlapimo nelaikymo proble-momis. TENA priemonės: įklo-tai ir sauskelnės, taip pat ir odos priežiūros produktai bei prausi-mosi priemonės. TENA prie-monės, pasižyminčios puikio-mis bendromis bei papildomo-mis skystį sugeriančiomis sa-vybėmis, puikiai tinka šlapi-mo nelaikantiems aktyviai gy-venantiems ir turintiems nedi-delių problemų bei gulintiems, dažnai besišlapinantiems ligo-niams. TENA priemonės pui-kiai tinka naktiniam arba ilges-niam naudojimui. Produkto di-zainas gerai pritaikytas tiek as-meniniam naudojimui, tiek ir li-gonio slaugymui.

Norėdami išbandyti TENA sauskelnes ar įklotus, bando-muosius jų pavyzdžius galėsite gauti ne tik vaistinėse vyksian-čių pristatymų metu, bet ir pa-prasčiausiai paskambinę nemo-kamu TENA infolinijos tele-fonu 8-800 73131. Juo atsilie-pusiam darbuotojui pasakysite savo adresą bei šlapimo nelai-kymo pobūdį, ir jūsų pageidau-jamas sauskelnes mes nemoka-mai jums išsiųsime paštu. ▲

Kas išties pagalbos ranką slaugytojui?



23


Sergant radikulopati-jomis (radikulitais) pažeidžiamos nuga-

ros smegenų nervų šakne-lės. Gali būti kaklinės, krū-tininės, juosmeninės, kryž-meninės radikulopatijos (ra-dikulitai). Dažniausiai būna juosmeninės-kryžmeninės radikulopatijos.

Sergantieji radikulopa-tija sudaro 5-10% visų ser-gančiųjų nervų ligomis. Lai-kino nedarbingumo atžvil-giu radikulopatija užima antrą vietą po gripo. Vyrai serga dažniau negu moterys. Pagrindinį sergančiųjų kon-tingentą sudaro jauni (30-50 metų) žmonės, t.y. pačios darbingiausios amžiaus gru-pės atstovai.

Priežastys. Dažniau-sia radikulopatijos (radikuli-

to) priežastis yra stuburo os-teochondrozė, liaudyje vadi-nama “druskomis” bei diskų išvaržos. Druskoms ar dis-kų išvaržoms atsirasti “pa-deda” infekcinės ligos, stu-buro traumos, sunkus fizinisdarbas, susijęs su įtampa, vibracija. Turi įtakos ir or-ganizmo medžiagų apykai-tos sutrikimai, kraujagyslių ligos. Reikšmės turi ir įgim-tas raiščių silpnumas, dis-kų augimo defektai, senatvi-niai pakitimai. Dažnai radi-kulito atsiradimas siejamas su priverstine kūno padėti-mi, kai žmogui tenka dirb-ti nuolat sėdint ar stovint (tada liga prasideda iš lėto ir pamažu stiprėja), arba ke-liant sunkų daiktą (kelda-mas žmogus pajunta smar-kų skausmą juosmens srity-

je, kartais stuburas net trakš-teli). Dažnai ligos pradžią li-goniai sieja ir su peršalimu – gulėjimu ant drėgnos že-mės, sėdėjimu ant šalto ak-mens, ilgu buvimu šaltame vandenyje. Peršalus iš tiesų susilpnėja organizmo imu-ninė reakcija ir gali atsiras-ti radikulopatijos (radikuli-to) simptomų.

Klinika. Pagrindinis simptomas yra skausmai. Jie gali būti labai dideli, viduti-niški ir silpni. Didieji skaus-mai būna pastovūs net ir ra-mybės būklėje. Mažiausias judesys juos dar padidina. Ligoniai paprastai guli pri-verstinėje padėtyje. Dėl di-delių skausmų negali mie-goti. Vidutiniškus skaus-mus ligoniai taip pat jau-čia ir ramybės būklėje, ta-čiau pakenčia ir todėl sten-giasi po truputį judėti, ieško įvairių neskausmingų padė-čių. Ramybės būklėje tokių skausmų nebūna; jie atsiran-da tik judant, sėdint, stovint, einant. Dėl to ligoniai gali miegoti. O silpnieji skaus-mai būna maudžiantys ir at-siranda tik fiziškai dirbant aratliekant staigius judesius. Skundų gali būti įvairių, tai priklauso nuo to, kokia stu-buro dalis pažeista. Kai ner-vų šaknelės pažeistos kaklo srityje, skauda petį, skaus-

Nugaros radikulitaiJONAS NOVIKAS

Jonas Novikas.Zenono Glavecko nuotr.

Jonas Novikas yra Tarptautinės medicininės akupunktūros ir Lie-tuvos akupunktūros, manualinės ir tradicinės liaudies medicinos gydy-tojų asociacijos narys. Tobulinosi gy-dymo centruose Maskvoje, Lenin-grade, Tbilisyje, Vilniuje, Jūrmaloje. Yra penkių mokslinių straipsnių au-torius. Jo darbo stažas – 42 metai. Turi Sveikatos apsaugos ministerijos neurologo licenciją, refleksoterapeu-to ir manualinės terapijos sertifika-tą bei leidimą užsiimti privačia gy-dytojo praktika. Savo darbe naudo-ja naujausius medicinos mokslo pa-siekimus, gydo nervų ligas, turi savo originalią gydymo sistemą.Darbo tel. (8~5) 246 67 34, Šeš-kinės g. 17-39, LT-07153 Vilnius.

Radikulitai (radikulo-patijos) - labai dažnos ligos. Nugaros smege-nų radikulopatija (ra-dikulitas) – tai nugaros smegenų šaknelių pa-žeidimas dėl dažniau-siai pasitaikančios stu-buro osteochondrozės bei diskų išvaržos. Ra-dikulitams geriau tinka kompleksinis gydymas. Plačiai taikoma reflek-soterapija (akupunktū-ra), manualinė, lazeri-nė ir magnetinė terapi-ja, masažas, fizioterapi-ja, medikamentinis gy-dymas. Gydymo taktika priklauso nuo paciento amžiaus, ligos sunku-mo ir turėtų būti indi-viduali kiekvienam pa-cientui.



mas plinta į sprandą, pakau-šį, ranką, kartais tirpsta ran-kų pirštai. Skausmas vargina ne tik dirbant, o bemaž visą laiką, net naktį. Ligai pažei-dus juosmens ir kryžkau-lio sritį, skausmas atsiran-da juosmenyje, plinta į sėd-menis, kirkšnį, šlaunį. Esant disko išvaržai skausmas lei-džiasi į blauzdą, pėdą, atsi-randa tirpimas, jėgos suma-žėjimas pėdoj. Diskų išvar-žos, kuri lokalizuojasi prie tarpslankstelinės angos, at-veju traumuojama nervo šaknelė, išeinanti pro šią angą. Kai ligos eiga esti lė-tinė ir disko išvaržos vieto-je atsiranda uždegiminių pa-kitimų, sąaugų bei sustorėja dangalai, gali būti traumuo-jama nemaža pro šio pato-loginio proceso vietą einan-čių slankstelių ir atsirasti jų pažeidimo simptomų. To-dėl gydytojui svarbu nusta-tyti, kuri šaknelė yra pažeis-ta. Skiriami subjektyvūs ir objektyvūs jos pažeidimo simptomai (žr. paveikslė-lį). Subjektyvūs: skausmas, parestezijos, jėgos sumažė-jimas, judesių ribotumas. Objektyvūs: stuburo stati-nės būklės pakitimas, ypač konfigūracijos, stuburo ju-desių amplitudės sumažėji-mas, raumenų tonuso paki-timai, stuburo neurologinių struktūrų pažeidimo simp-tomatika (parezės, atrofijos,jutimo sutrikimai). Atsižvel-giant į subjektyvią ir objek-tyvią simptomatiką sudaro-mas individualus reabilitaci-nių priemonių kompleksas.

Ligos eiga. Ūmiai prasidėjusi liga užtrunka nuo kelių dienų iki 1-1,5 mėnesio, sunkesniais atve-

jais – iki keleto mėnesių. Tai priklauso nuo ligos sunku-mo ir nuo bendros organiz-mo būklės. Liga praeina, kai visiškai išnyksta skausmas. Tačiau išnykus net visiems ligos simptomams gali būti recidyvų (atsinaujinimų). Pastarieji būna reti ar dažni ir užtrunka įvairų laiką. To-kie atsinaujinimai gali truk-ti metais ir baigiasi tik tada, kai nustatoma priežastis ir ji pašalinama.

Gydymas. Gydymo taktika priklauso nuo pa-ciento amžiaus, ligos sunku-mo, rizikos faktorių ir turė-tų būti individuali kiekvie-nam pacientui. Gydant ra-dikulopatijas (radikulitus), pirmiausia siekiama suma-žinti skausmą, taip pat atsta-tyti sutrikusias nervų siste-mos funkcijas – motorinę, juntamąją ir kt. Šiuo metu plačiausiai taikomi medika-mentai yra analgetikai – ne-steroidiniai priešuždegimi-niai vaistai bei opiatai. Taip pat plačiai naudojami miore-laksantai. Atliekant epidura-lines ir kitas blokadas, nau-dojami anestetikai ir gliuko-kortikoidai. Kaip minėjau, plačiai taikoma fizioterapi-ja, kineziterapija, manuali-nė terapija. Prieš darant ma-nipuliacinės terapijos sean-są reikalinga tiksli manua-linė ir neurologinė diagnos-tika ir rentgeno nuotraukos. Todėl prieš gydant turi būti nustatoma, kurie slankste-liai pažeisti ir kokios ner-vinės šaknelės yra dirgina-mos. Manualinės terapijos seansas trunka 40-50 minu-čių. Iš pradžių naudojamas masažas, atpalaiduojami ap-link stuburą esantys raume-

nys. Vėliau po truputį iš-judinami stuburo sąnariai. Seanso pabaigoje stuburas ties pažeistais slanksteliais tempiamas ir sukamas apie savo ašį. Po gydymo reikia iš karto uždėti platų odinį juosmens diržą arba elastinį juosmens srityje fiksuojantįkorsetą. Šiuolaikinė manua-linė terapija yra neskaus-minga ir pagelbėja, kai gy-dymas vaistais nėra veiks-mingas, o operuoti netik-slinga. Be to, kai kurie vais-tai sukelia nepageidaujamas reakcijas: gadinamos kepe-nys, inkstai, širdis, atsiran-

da alerginės ligos. Šios prie-žastys pažadino medikų su-sidomėjimą manualine tera-pija, akupunktūra (adatų te-rapija), lazerine ir magneti-ne terapija.

Radikulopatijai (radiku-litui) gydyti rekomenduo-jama ir 10-15 seansų ada-tų terapija, kuri sumažina skausmą ir normalizuoja vi-sos nervų sistemos funkcinę būklę.

Radikulopatijai (radiku-litui) gydyti dar rekomen-duojama lazerinė magneti-nė terapija. Yra sukurti la-zerinės magnetinės terapi-

1 pav. Stuburo išilginis ir horizontalus pjūvis: 1 – prieki-nis išilginis raištis; 2 – užpakalinis išilginis raištis; 3 – skai-dulinis žiedas; 4 – minkštiminis branduolys.

2 pav. Minkštiminio branduolio išvaržos variantai.

25


jos prietaisai. Perspektyvi lazerio spindulių ir magne-tinio lauko kombinacija, nes magnetinis laukas tęsia la-zerio poveikį. Gydymo po-veikis: nuskausmina, slopi-na uždegimą, mažina krau-jagyslių tonusą, stimuliuoja imuninius procesus. Lazerio gydymo specialistai teigia, kad gydant lazeriu nėra pa-stebėta šalutinio poveikio. Gydymo kursas 10-15 pro-cedūrų.

Chirurginis gydymas skubiai taikomas, kai sutrin-ka nugaros smegenų kraujo-taka, atsiranda vangi parezė bei paralyžius, sutrinka du-bens organų funkcija. Kitais atvejais iš pradžių gydoma konservatyviai ir tik tada, kai šis gydymas neefekty-vus per 2-3 mėnesius, gy-doma chirurgiškai. Taip pat būtinas chirurginis gydy-mas, kai dėl stuburo struktū-rų nestabilumo gresia svar-

bių nervų sistemos struktūrų pažeidimas.

Profilaktika. Radi-kulopatijų (radikulitų) pro-filaktikai labai svarbu or-ganizmo grūdinimas, regu-liarus kaklo-krūtinės-juos-mens raumenų treniravimas. Reikia daryti specialius rau-menis atpalaiduojančius ir stiprinančius pratimus; spe-cialiais pratimais didinti stu-buro ir sąnarių lankstumą. Žmonėms, kurie dirba sė-dėdami, patartinos specia-lios kėdės su neaukšta, pa-lenkta į priekį sėdyne ir stu-buro linkimo vietoje truputį išlenktu atlošu. Neturint kė-dės su išlenktu atlošu, patar-tina prie paprastos kėdės at-lošo pririšti nedidelę pagal-vėlę. Žmonėms, kurie dirba stovėdami tokį darbą, kuris susijęs su vibracija, siūloma avėti batus guminiais pa-dais, nes tai apsaugo diskus nuo per didelio apkrovimo.

Moterims nepatariama avė-ti batų aukšta pakulne, nes tada stuburas juosmens sri-tyje per daug išlinksta į prie-kį ir labiau spaudžiami bei traumuojami juosmens tarp-slanksteliniai diskai. Liga paūmėja nuo nepalankių meteorologinių sąlygų, ypač kai esti žema temperatūra, didelis oro drėgnumas, dir-bant drėgnose, šaltose patal-pose. Dėl to svarbu neper-šalti. Didelę įtaką daro stu-buro trauma. Labiausiai stu-buras traumuojamas keliant nuo žemės sunkius daik-tus ar dirbant darbą, susiju-sį su vibracija. Fiziškai dir-bant svarbu, kad nugara ne-būtų sulenkta, kad stuburas tvirtai remtųsi į dubenį. To-kioje padėtyje tarpslankste-liniai diskai iš visų pusių yra spaudžiami vienodai ir ne-sideformuoja. Net ir nesun-kius daiktus nešant ar ke-liant susilenkus, diskai de-

formuojasi, nes toje pusėje, kur stuburas sulenktas, jie spaudžiami labiau, o prie-šingoje pusėje labai įsitem-pia skaidulinis žiedas, jam trūkus, susidaro disko išvar-ža, ji sukelia radikulopatiją. Todėl įsidėmėtina, kad sun-kius daiktus reikia nešti iš-sitiesus ir juos laikyti arčiau liemens. Negalima jų remti į šoną. Keliant daiktus nuo žemės, negalima susilenkti. Reikia kelti pritūpus. Imant ant rankų vaiką, taip pat ne-galima sulenkti stuburą. Pa-tartina kojas sulenkti per ke-lius, truputį pritūpti ir tada kelti. Dirbant darbą, kai stu-buras būna vienoje padėty-je, reikia kartais pasimankš-tinti. Kad nepaūmėtų radi-kulopatija (radikulitas), pa-tartina nešioti štangistų dir-žą ar korsetą. Ypač jie dėvė-tini dirbant. ▲

Gerbiami “Sveikatos” žurnalo skaitytojai!Dėkoju už kantrybę nuo 1983 metų sklaidant “Sveika-

tos apsaugos”, vėliau “Sveikatos” žurnalo puslapius. Dau-giau kaip per 20 metų perskaičiau tūkstančius Jūsų laiškų ir straipsnių, atsakinėjau į klausimus žurnale ir kiekvie-nam, džiaugiausi net 33 tūkstančių prenumeratorių gausa ir pergyvenau dėl jų eilių retėjimo… “Sveikatą” patikėjau tik specialistams, geriems mediciną ir žmones mylintiems medikams. Ačiū Jiems už daugybę straipsnių, už nuošir-džius patarimus ir pamokymus. Telydi juos visus sėkmė gyvenime, telydi žmonių pagarba ir dėkingumas!

Atsisveikindamas mieliems “Sveikatos” žurnalo skai-tytojams linkiu, ištikus bėdai, nepamiršti kelio į šeimos daktaro duris ir branginti savo bei vaikų sveikatą, kuri vi-sais laikais buvo ir yra gerovės, laimingo gyvenimo pama-tas. Per amžius nepasikeitė mokymas: turtus praradai – daug praradai, sveikatą praradai – viską praradai.

Tepadeda Jums mūsų gerieji medikai!Tepadeda Jums Dievas!

Zenonas TARTILAS Buvęs “Sveikatos apsaugos” ir

“Sveikatos” žurnalų vyriausiasis redaktorius

Sveikata - elibrary.lt...Reabilitacija po insulto Rozita Bagdonienë Botulino toksino (Dysport) svarba gydant raumenų spazmiškumą Dabar galite išgydyti šąlančias rankas Raminta

Documents