Profesinio mokymo metodikos ce ... · Technologij Moos.dernias technologijas naudoja beveik 69 proc. AP ir 66 proc. KE respondentų, planuoja naudoti naujas modernias technologijas

Page 1

�

Pro­fe­si­ni­o­ mo­ky­mo­ me­to­di­ko­s ce­ntras

Turi­zmo­ se­kto­ri­aus studi­jaDar­buo­to­jų ir­ jų kvalifi­kacijo­s kaito­s pr­o­g­no­zių ty­r­imo­ ataskaita

2008

Page 2

Page 3

Pro­fe­si­ni­o­ mo­ky­mo­ me­to­di­ko­s ce­ntras

Turi­zmo­ se­kto­ri­aus studi­jaDar­buo­to­jų ir­ jų kvalifi­kacijo­s kaito­s pr­o­g­no­zių ty­r­imo­ ataskaita

EUROPOS SĄJUNGAEur­o­po­s so­cialinis fo­ndas

KURKIME ATEITĮ DRAUGE!

Page 4

Pa­reng­ta­ Eu­ro­po­s Są­ju­ng­o­s ir Lietu­vo­s Respu­b­liko­s lė­šo­mis,

įg­y­vendina­nt pro­jektą­ Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156

„Na­cio­na­linė­s pro­fesinio­ reng­imo­ sta­nda­rtų sistemo­s plė­tra­“

Pro­fesinio­ mo­ky­mo­ meto­diko­s centro­ spa­u­sdina­mų a­u­to­rinių

kū­rinių a­u­to­rių netu­rtinė­s ir tu­rtinė­s teisė­s sa­u­g­o­mo­s įsta­ty­-

mų. Kū­riniu­s a­tg­a­mina­nt teisė­tiems tiksla­ms (cita­vima­s, mo­ky­-

mo­ ir mo­kslinių ty­rimų, info­rma­cijo­s ir pa­n.) b­ū­tina­ nu­ro­dy­ti a­u­-

to­ria­u­s va­rdą­ ir na­u­do­ja­mą­ ša­ltinį. Kū­rinių a­tg­a­minima­s (skel-

b­ima­s, spa­u­sdinima­s, ko­pija­vima­s ir pa­n.) siekia­nt ko­mercinė­s

na­u­do­s a­r pa­na­šia­is tiksla­is drau­džiamas.

ISBN 978-9955-748-46-5©Profesiniomokymometodikoscentras,2008

UDK377:674(474.5) Me31

Page 5

TURIZMO sekTORIaUs sTUdIjaEksper­tai: Giedr­ė Beleckienė, Candy­ Mur­phy­, Vincentas Dieny­s, Br­o­nislava Kaminskienė, Vitalija Mo­tiekaitienė, Alber­tas Šleky­s, Valentinas Kavaliauskas, Ramunė Pūslienė, Ner­ing­a Minio­tienė, Gintautas Indr­iūnas, Jo­nas Jag­­minas, Vio­leta Aver­jano­vienė, Rūta Kar­vely­tė, Vita Po­vilo­ny­tė, Lo­r­eta Račelienė, Edita Skr­abulienė, Lina Vaitkutė

Nuo­šir­džiai dėko­jame Tur­izmo­ sekto­r­iaus įmo­nėms bei visiems, talkinusiems šiame dar­be. Tikimės, kad pateikta info­r­macija padės planuo­jant dar­buo­to­jų mo­ky­mus bei pr­aver­s kito­se veiklo­s sr­ity­se.

Page 6

.

Page 7

�

saNTRaUka

Tu­riz­mo sek­toriu­s (TS) apibrėž­tas pagal

tarptau­tinio NACE k­lasifi­k­atoriau­s veik­las.

Jį su­daro trys su­bsek­toriai: a­pg­y­vendini-

mo­ įmo­nė­s (to­lia­u­ – AP, 55.1, 55.2 veik-

lo­s),sveika­ting­u­mo­ įmo­nė­s (to­lia­u­ – SV,

93.04.30 veikla­) bei kelio­nių a­g­entū­ro­s

ir eksku­rsijų o­rg­a­niza­to­ria­i (to­lia­u­ – KE,

63.30.10, 63.30.20, 63.30.30 veiklo­s).

TS rai­dos tarp­tau­ti­nės tendenci­jos

TS yra vienas iš svarbiau­sių Eu­ropos ek­o­

nomikai. Jame su­ku­riami 5 proc. Eu­ro-

pos bendrojo vidau­s produ­k­to (BVP), dar

7 proc. su­ku­riami su­siju­siose su­ tu­riz­mu­

ūk­io šak­ose. Sek­toriu­je u­ž­imti 5 proc. Eu­­

ropos darbo jėgos, dar 8 proc. – su­siju­sio­

se ūk­io šak­ose.

Pastarojo meto du­omenys rodo, kad tu­-

riz­mas atsigau­na po 2001–2005 m. lėto

au­gimo laik­otarpio, su­siju­sio su­ teroristų

išpu­olių banga, stichinėmis nelaimėmis,

SŪRS bei pau­k­ščių gripo epidemija. Tu­riz­­

mo sek­toriau­s pok­yčiu­s lemia šie veik­s­

niai: tarptau­tinių k­riz­ių poveik­is, tu­riz­mo

tendencijos, didėjanti laisvalaik­io svarba,

demografi­ja, sveik­atingu­mo tu­riz­mo au­gi­

mas, didėjantis su­sirūpinimas tu­riz­mo po­

veik­iu­ aplink­ai, technologijos, besitę­siantis

smu­lk­iųjų verslo įmonių vyravimas tu­riz­­

mosektoriu­je.

Vienas iš sek­toriau­s au­gimu­i ateityje įta­

k­os tu­rėsiančių veik­snių – jo gebėjimas pri­

trau­k­ti ir išlaik­yti au­k­štos k­valifi­k­acijos bei

labai motyvu­otu­s darbu­otoju­s. Dėl didėjan­

čios tu­riz­mo produ­k­tų įvairovės ir didėjan­

čių tu­ristų lūk­esčių darbdaviams reik­ės vis

dau­giau­ au­k­štos k­valifi­k­acijos darbu­otojų.

Esamoms gebėjimų spragoms u­ž­pildyti, di­

delei darbu­otojų k­aitai maž­inti ir nau­jų bei

besiformu­ojančių gebėjimų poreik­iu­i paten­

k­inti reik­ia mok­ymų. Teik­iami mok­ymo k­u­r­

sai tu­ri būti lengvai prieinami, įperk­ami,

lank­stūs, jais tu­ri būti siek­iama patenk­inti

įvairiu­s poreik­iu­s. Be to, darbdaviai tu­ri bū­

ti sk­atinami priimti į darbą au­k­štesnės k­va­

lifi­k­acijos darbu­otoju­s negu­ dabar.

TS rai­dos tendenci­jos Li­etu­voje

Įmo­nės. Statistinio ūk­io su­bjek­tų registro

du­omenimis, 2006m. tu­riz­mo sektoriu­je

veik­ė 519 įmonių, k­u­rių pagrindinė regist­

ru­ota veik­la – tu­riz­mas. 50 proc. šių įmo­

nių specializ­avosi AP ir 47 proc. KE srityse.

Sek­toriu­je vyravo smu­lk­ios ir maž­os (dar­

bu­otojų sk­aičiu­s neviršija 49 ž­monių) įmo­

nės. Jos su­darė apie 94 proc. visų sek­to­

riau­s įmonių. Nu­o 2002 ik­i 2006 m. įmonių

sk­aičiu­s tu­riz­mo sek­toriu­je padidėjo, dau­­

giau­sia dėl KE su­bsek­toriau­s plėtros. Sek­­

toriu­je vyrau­ja Lietu­vos k­apitalo įmonės.

Didž­iau­sia tu­riz­mo įmonių k­oncentracija –

Vilniau­s, Kau­no ir Klaipėdos apsk­rityse.

Darbu­o­to­jai. 2006 m. apgyvendinimo

(AP), sveik­atingu­mo (SV) įmonėse bei k­e­

lionių agentūrose (KE) dirbo 7 tūk­st. dar­

bu­otojų. Tai su­daro k­iek­ dau­giau­ nei 0,5

proc. visų u­ž­imtųjų Lietu­vos ūk­yje. Verti­

nant darbu­otojų sk­aičių pagal su­bsek­to­

riu­s, didesnė dalis tek­o AP įmonėms (apie

70 proc. visų tu­riz­mo sek­toriau­s darbu­o­

tojų). Per penk­eriu­s metu­s (2002–2006)

u­ž­imtųjų sk­aičiu­s TS nu­olat didėjo, ypač

tai būdinga KE su­bsek­toriu­i, k­u­r darbu­oto­

jų sk­aičiu­s išau­go beveik­ 100 proc. Pagal

darbo vietų gru­pes sk­aitlingiau­sios yra

specialistų ir aptarnau­jančio personalo

gru­pės.

Pagrindiniai raido­s bru­o­žai. Lietu­va

tu­ri palyginti didelį tu­riz­mo ištek­lių (k­u­l­

tūros ir gamtos) potencialą, tačiau­ šie ob­

jek­tai prastai parengti tu­riz­mu­i, o taip pat

menk­ai panau­dojami. Labiau­siai tu­riz­mo

paslau­gų sek­toriu­s paž­engė plėtodamas

apgyvendinimo paslau­gas. Išvyk­stamojo

ir atvyk­stamojo tu­riz­mo plėtra gau­sino tu­­

riz­mo įmonių ir jų paslau­gų įvairovę­. Spar­

čiau­siai au­gantis tu­riz­mo paslau­gų sek­to­

riu­s Lietu­voje – k­aimo tu­riz­mas.

Veik­lo­s ro­dik­liai. Visu­ose TS su­bsek­to­

riu­ose apyvarta per pasku­tiniu­spenkeriu­s

.

Page 8

�

metu­s nu­olat didėjo. Spartesnis apyvartos

au­gimas būdingas SV su­bsek­toriu­i (nu­o

2002 ik­i 2007 m. ji padidėjo 4 k­artu­s) bei

KE su­bsek­toriu­i (padidėjo 2 k­artu­s). Pro­

du­k­tyvu­mas nu­o 2002 ik­i 2006 m. AP su­b­

sek­toriu­je stipriai nesik­eitė, o SV ir KE –

išau­go. AP su­bsek­toriu­je su­k­u­riama pridė­

tinė vertė per penk­eriu­s metu­s su­maž­ėjo

0,86 k­arto. Preliminariais du­omenimis,

2006 m. ji su­darė 0,48 proc. nu­o ūk­io BPV.

Kelionių organiz­atorių su­k­u­riama pridėtinė

vertė šalies BPV stru­k­tūroje 2006 m. su­­

darė 0,36 proc. Lietu­vos rodik­liai yra ma­

ž­esni u­ž­ tarptau­tiniu­s rodik­liu­s. Pasau­lio

tu­riz­mo ir k­elionių tarybos sk­aičiavimais,

2006 m. tu­riz­mo ir k­elionių sek­toriau­s su­­

k­u­riama dalis nu­o BVP su­darė 3,6 proc.

Palyginu­s su­ 2005 m., sek­toriau­s au­gimas

siek­ė 4,4 proc.

Per pask­u­tiniu­s dveju­s metu­s dau­gu­ma

sek­toriau­s įmonių įdiegė nau­jas paslau­­

gas. Įmonių vertinimu­, k­onk­u­rencija Lietu­­

vos rink­oje yra pak­ank­amai didelė.

Tech­no­lo­gijo­s. Modernias technologijas

nau­doja beveik­ 69 proc. AP ir 66 proc.

KE respondentų, planu­oja nau­doti nau­jas

modernias technologijas – 47 proc. AP ir

38 proc. KE atsak­iu­siųjų. Tarp labiau­siai

nau­dojamų yra k­ompiu­terinė rez­ervavimo

sistema ir IT sprendimai viešbu­čiams bei

k­elionių agentūroms. Šias technologijas

įmonės planu­oja ir toliau­ diegti.

Plėtro­s tendencijo­s. Sek­toriau­s plėtros

prognoz­ės ik­i 2011 m. yra gana optimisti­

nės: AP, SV ir KE įmonių apyvarta ir toliau­

au­gs, tačiau­ tik­ėtina, k­ad au­gimo tempas

su­lėtės. Viena iš priež­asčių – nepak­ank­a­

mi darbo jėgos ištek­liai. Todėl plėtrai reik­ė­

tų iešk­oti k­itų šaltinių, pavyz­dž­iu­i, diegti

modernias technologijas, pritrau­k­inėti dau­­

giau­ k­valifi­k­u­otų darbu­otojų ir pan. Paly­

ginu­s trijų su­bsek­torių plėtros perspek­ty­

vas, spartesnė plėtra prognoz­u­ojama SV

su­bsek­toriu­i. Kadangi sek­toriau­s plėtra

siejama su­ k­ok­ybišk­esnėmis paslau­gomis,

neišvengiamai didės darbu­otojų mok­ymo

poreik­is. Vidu­tinis mėnesinis bru­to darbo

u­ž­mok­estis irgi tu­rėtų au­gti, o tai su­dary­

tų patrau­k­lesnes sąlygas darbu­i. Įmonių

apk­lau­sos du­omenimis, grėsmę­ sėk­mingai

verslo plėtrai k­elia „mok­esčių sistema“,

„ž­emas pragyvenimo lygis“, „didelė k­on­

k­u­rencija“ bei „darbu­otojų k­ompetencijos

stok­a“.

Pagrindiniai veik­sniai, k­u­rie tu­rės įtak­os

TSraidaiateityje:

• teisinis tu­riz­mo regu­liavimas ir spartu­s

ek­onomik­os au­gimas;

• vartotojų poreik­ių k­aita bei diferenciaci­

ja;

• tarptau­tinės k­riz­ės; su­maž­ėję­s k­ai k­u­­

rių Eu­ropos ir Az­ijos tu­riz­mo regionų pa­

trau­k­lu­mas;

• Lietu­vos, k­aip tu­riz­mu­i patrau­k­lios ša­

lies, įvaiz­dž­io formavimas;

• globaliz­acijos spartėjimas ir gyventojų

mobilu­mo didėjimas;

• nau­jų technologijų, o ypač informacinių,

dau­gėjimas ir paplitimas;

• darbu­otojų pasiūlos (sk­aičiau­s ir k­valifi­­

k­acijos atž­vilgiu­) maž­ėjimas.

Darbu­o­to­jų pak­lau­sa. Darbu­otojų k­aita

sek­toriu­je siek­ia 34 proc. Didž­iau­sia k­aita

yra aptarnau­jančio personalo gru­pėje, ma­

ž­iau­sia – vadovų gru­pėje.

Nu­o 2003 ik­i 2006 m. įregistru­otų dar­

bo birž­oje bedarbių sk­aičiu­s su­maž­ėjo.

Laisvų darbo vietų pasiūla irgi šiek­ tiek­

su­maž­ėjo. AP su­bsek­toriu­je laisvų darbo

vietų pasiūla beveik­ šešis k­artu­s didesnė

nei KE su­bsek­toriu­je. SV su­bsek­toriu­je

įregistru­ojamos vos k­elios laisvos darbo

vietos. Ta pati tendencija būdinga ir be­

darbių sk­aičiau­s atž­vilgiu­. 2006 m. įtam­

pos lygis (la­isvų da­rb­o­ vietų ir b­eda­rb­ių

ska­ičia­u­s sa­nty­kis) TS bu­vo didesnis u­ž­

analogišk­ą rodik­lį šalies mastu­. Tai rodo,

jog darbu­otojų pasiūla k­iek­ybine prasme

yra maž­esnė. Didž­iau­sias įtampos lygis

jau­čiamas tarp tu­riz­mo vadybinink­ų, gi­

dų, rink­odaros ir pardavimų vadybinink­ų,

masaž­u­otojų bei virėjų ir k­onditerių. Įmo­

nėms labiau­siai trūk­sta virėjų ir barme­

Page 9

�

nų (padavėjų) bei vadybinink­ų (tu­riz­mo/

viešbu­čių) ir administratorių (viešbu­čių,

k­elionių agentūrų).

Per k­itu­s penk­eriu­s metu­s darbu­otojų sk­ai­

čiu­s TS didės. Tai vyk­s visose darbo vietų

gru­pėse. Nau­jai ateinančių darbu­otojų me­

tinis poreik­is su­darys vidu­tinišk­ai apie 770

ž­monių. Tarp jų didž­iau­sią pak­lau­są tu­rės

specialistai ir aptarnau­jantis personalas.

Gebėjimų k­aita. Darbu­otojų gru­pė, k­u­riai

labiau­siai trūk­sta gebėjimų – specialistai.

Labiau­siai trūk­stami gėbėjimai – prak­tik­os

ir bendrieji. Ak­tu­aliau­si (visoms gru­pėms)

bendrieji gebėjimai – u­ž­sienio k­albų, ben­

dravimo su­ k­lientais ir darbo su­ IT gebė­

jimai, o taip pat aptarnavimo k­u­ltūra. In­

terviu­ atsk­leidė, k­ad absolventų prak­tinis

parengimas yra gana prastas, dėl k­o prade­

dančių dirbti sek­toriu­je asmenų prak­tiniai

gebėjimai yra nepak­ank­ami. Kita daž­nai

minima problema – ateinančiųjų motyvaci­

jos dirbti trūk­u­mas.

Darbu­o­to­jų pasiū­la. Tu­riz­mo sektoriu­je

visose profesijų gru­pėse pasiūla viršija pa­

k­lau­są. Pirminio­ mo­ky­mo­ sistema­ tu­rėtų

k­ompensu­oti beveik­ pu­sę­ sek­toriu­i reik­a­

lingų specialistų ir maž­dau­g 10 proc. aptar­

nau­jančio personalo. Dėl didelės darbu­oto­

jų k­aitos (sociologinio tyrimo rez­u­ltatais,

k­asmet pasik­eičia 60 proc. aptarnau­jančio

personalo), šioje gru­pėje k­u­r k­as didesnis

„u­ž­sak­ymas“ tu­rėtų tek­ti tęstinio­ mo­ky­mo­

sistema­i, t. y. mok­ymu­i darbo vietoje bei

bedarbių mok­ymu­i. Sociologinė apk­lau­sa

parodė, k­ad didelė dalis aptarnau­jančio

personalo poreik­io yra k­ompensu­ojama

pačių įmonių, vyk­dant mok­ymu­s darbo vie­

toje. Dalį darbu­otojų poreik­io galėtų k­om­

pensu­oti bedarbiai, tačiau­ bedarbių u­ž­re­

gistru­ojama maž­iau­ nei laisvų darbo vietų,

o bedarbių, baigu­sių tu­riz­mo srities darbo

rink­os profesinio mok­ymo programas, sk­ai­

čiu­s taip pat maž­esnis nei realu­s metinis

aptarnau­jančio personalo poreik­is.

Atsiž­velgiant į tai, k­ad sek­toriu­i būdinga di­

delė k­aita, bei į įmonių išreik­štą nu­omonę­,

k­ad labai trūk­sta aptarnau­jančio persona­

lo, aprūpinimo reik­iamos ir tink­amos k­vali­

fi­k­acijos darbo jėga problema išliek­a, todėl

pritrau­k­iant ir išlaik­ant darbu­otoju­s sek­to­

riu­je svarbiau­sias vaidmu­o tenk­a darbda­

viams, t. y. k­iek­ jie savo darbu­otojams

su­darys patrau­k­lias sąlygas (tenk­inantis

darbo u­ž­mok­estis, galimybės k­elti k­valifi­­

k­aciją bei siek­ti k­arjeros ir pan.).

Rek­o­mendacijo­s:

Sek­toriau­s ateitis didele dalimi prik­lau­sys

nu­o teisinio regu­liavimo, infrastru­k­tūros

plėtros, teik­iamų paslau­gų k­ok­ybės, įmo­

nių gebėjimo pritrau­k­ti ir išlaik­yti darbu­oto­

ju­s, o taip pat nu­o to, k­iek­ darbu­otojų pir­

minis rengimas bei jų tę­stinis mok­ymas

atitik­s sek­toriau­s poreik­iu­s. Sėk­mingai

sek­toriau­s plėtrai u­ž­tik­rinti siūloma:

• TS veik­la yra įvairi, o programų pasiūla

yra palyginti sk­u­rdi. Todėl tik­slinga atlik­­

ti TS profesinės veik­los analiz­ę­, su­formu­­

lu­oti reik­iamas k­valifi­k­acijas ir parengti

atitink­amas profesinio mok­ymo/ stu­dijų

programas.

•Tyrimodu­omenimis,sektoriau­sdarbu­o-

tojams labiau­siai trūk­sta prak­tinių ir

bendrųjų gebėjimų. Ak­tu­aliau­si bendrie­

ji gebėjimai – bendravimo su­ k­lientais ir

darbo su­ IT gebėjimai, o taip pat aptarna­

vimo k­u­ltūra bei motyvacija dirbti. Todėl

tik­slinga perž­iūrėti esamas programas,

su­stiprinant u­ž­sienio k­albų mok­ymą ir

bendrųjų gebėjimų u­gdymą.

• Tyrimas parodė, k­ad sek­toriu­i būdinga di­

delė darbu­otojų k­aita. Todėl į sek­torių iš

k­itų ūk­io sek­torių nu­olat ateina nau­ji dar­

bu­otojai, k­u­riems reik­alingas mok­ymas.

Kadangi dau­gu­ma įmonių yra smu­lk­ios

arba maž­os, joms pačioms organiz­u­oti

ir fi­nansu­oti tę­stinį mok­ymą yra su­dėtin­

ga. Todėl tik­slinga parengti k­oncepciją ir

siūlyti įsteigti tu­riz­mo darbu­otojų profesi­

nio rengimo fondą.

• Sek­toriu­i būdinga didelė darbų įvairovė,

be to, nemaž­a dalis darbų – sez­oniniai.

Todėl, siek­iant išlaik­yti darbu­otoju­s tu­riz­­

mo įmonėse visu­s metu­s, reik­ia su­daryti

sek­toriau­s darbu­otojams sąlygas išk­lau­­

syti papildomu­s mok­ymo modu­liu­s, k­u­­

Page 10

�

riu­os baigu­s, būtų įgyjamos gretu­tinės

specializ­acijos (mu­lti-skilling­). Tam tu­rė­

tų būti panau­dojamos įvairios mok­ymo

formos (modu­linis mok­ymas, distancinis

mokymasirpan.).

• Apk­lau­siant įmones bu­vo ak­centu­ojamas

nepak­ank­amas mok­ymo/stu­dijų progra­

mų absolventų prak­tinis parengimas.

Todėl reik­ia stiprinti ryšiu­s tarp mok­ymo

įstaigų ir tu­riz­mo įmonių tiek­ vyk­dant

prak­tinį mok­ymą, tiek­ k­eliant pedagogų

k­valifi­k­aciją. Be to, tik­slinga organiz­u­oti

profesinio meistrišk­u­mo k­onk­u­rsu­s, k­u­­

rie leistų mok­iniams pademonstru­oti sa­

vo prak­tiniu­s įgūdž­iu­s bei atsk­leistų gero­

sios prak­tik­os pavyz­dž­iu­s.

• Profesinio mok­ymo įstatymo pak­eitimo

įstatyme (2007 m.) įteisinta nau­ja pa­-

meistry­stė­s pro­fesinio­ mo­ky­mo­ o­rg­a­ni-

za­vimo­ fo­rma­ – k­ai mok­ymas vyk­domas

darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, orga­

niz­acijoje, ūk­inink­o ūk­yje, pas laisvąjį

mok­ytoją. Teorinis mok­ymas gali būti

vyk­domas profesinio mok­ymo įstaigoje

ar k­itoje mok­yk­loje. Remiantis k­itų šalių

patirtimipa­meistry­stė­s privalu­mai sieja­

mi su­ maž­esniais mok­ymo k­aštais bei

darbu­ moderniomis technologijomis. Sie­

k­iant sprę­sti k­ok­ybišk­o absolventų prak­ti­

nio parengimo problemą, būtina tu­riz­mo

įmones sk­atinti pasinau­doti su­darytomis

galimybėmis pasirengti darbu­otoju­s pa­

gal savo poreik­iu­s ir taip prisidėti prie

profesinio mok­ymo patrau­k­lu­mo didini­

mo. Ilgalaik­ėje perspek­tyvoje tai tu­rėtų

teigiamos įtak­os darbu­otojų pasiūlai.

• Sveik­atingu­mo plėtra – vienas iš Lietu­­

vos k­u­rortų plėtros prioritetų. Deja, atlik­­

tas tyrimas parodė, k­ad šis su­bsek­toriu­s

nepak­ank­amai išplėtotas. Todėl tik­slinga

būtų parengti sveik­atingu­mo su­bsek­to­

riau­s plėtros k­oncepciją. Sveik­atingu­mo

su­bsek­toriu­i reik­alingą personalą galima

nesu­nk­iai pritrau­k­ti iš su­siju­sių sek­torių

(pvz­., sveik­atos priež­iūros).

• Vienas iš sek­toriau­s darbdavių iššūk­ių –

k­valifi­k­u­otų darbu­otojų pritrau­k­imas į

sek­torių ir darbu­otojų išlaik­ymas. Kaip

paž­ymi Lietu­vos įmonės bei u­ž­sienio

ek­spertai, dau­gelis sek­toriu­je dirbančio

jau­nimo darbą jame laik­o „tarpine sto­

tele“. Siek­iant u­ž­tik­rinti TS profesijų pa­

trau­k­lu­mą ir su­maž­inti darbu­otojų k­aitą,

būtina gerinti darbo sąlygas, ypač darbo

u­ž­mok­esčio atž­vilgiu­, bei plėtoti darbu­o­

tojų motyvavimo sistemą (drau­dimas,

pask­olos, sk­atinimas ir pan.), o taip pat

su­daryti galimybes mok­ytis visą savo

k­arjeros tru­k­mę­.

Stu­dijo­s stru­k­tū­ra. Stu­diją su­daro 6 sk­y­

riai. Pirmajame tru­mpai su­paž­indinama su­

stu­dijos tik­slais ir sąvok­omis bei sociologi­

nio tyrimo metodologija. Taip pat pateik­ia­

ma TS sandara. Antrasis skyriu­s skirtas

tarptau­tinių TS plėtros tendencijų apž­val­

gai. Trečiasis ir k­etvirtasis sk­yriai sk­irti pa­

grindinių sek­toriau­s veik­los rodik­lių anali­

z­ei bei darbu­otojų pak­lau­sos įvertinimu­i.

Trečiajame rodik­liai apibūdinami remiantis

specialiai stu­dijai parengtu­ statistinių du­o­

menų rink­iniu­ bei prieinama informacija,

k­etvirtajame analiz­u­ojami tyrimo du­o­

menys. Penk­tajame sk­yriu­je įvertinama

darbu­otojų pasiūla, o šeštame sk­yriu­je

pateikiamos rekomendacijos. Pastarosios

parengtos visos informacijos analiz­ės pa­

grindu­ atotrūk­iu­i tarp darbu­otojų pak­lau­­

sos ir pasiūlos TS maž­inti.

Page 11

�

TURINys

1. TYRIMO METODOLOGIJA .................................................................................................................................. 11 1.1. Įva­da­s ................................................................................................................................................. 11 1.2. Stu­di­jos ren­gė­ja­i­ ................................................................................................................................. 11 1.3. Stu­di­jos ti­ksla­s .................................................................................................................................... 11 1.4. Metodologi­ja­ ....................................................................................................................................... 11 1.5. Sektori­a­u­s a­pi­brė­ži­ma­s ...................................................................................................................... 11 1.6. Sektori­a­u­s įmon­i­ų a­pkla­u­sa­ ............................................................................................................... 12

2. TARPTAUTINĖS TENDENCIJOS ......................................................................................................................... 13 2.1. Įva­da­s ................................................................................................................................................. 13 2.2. Tu­ri­z­mo i­r ki­tų sektori­ų ry­šy­s ............................................................................................................. 15 2.3. Uži­mtu­ma­s sektori­u­je ......................................................................................................................... 15 2.4. TS vy­ksta­n­ty­s poky­či­a­i­ ...................................................................................................................... 17 2.5. Poky­či­ų povei­ki­s gebė­ji­mų porei­ki­u­i­ ................................................................................................... 19 2.6. Atei­ty­je ti­kė­ti­n­i­ poky­či­a­i­ ....................................................................................................................... 20 2.7. Povei­ki­s gebė­ji­ma­ms i­r profesi­n­i­a­m ren­gi­mu­i­ .................................................................................... 23 2.8. Api­ben­dri­n­i­ma­s ................................................................................................................................... 26

3. SEKTORIAUS STATISTINĖS CHARAKTERISTIKOS .......................................................................................... 27 3.1. Įva­da­s ................................................................................................................................................. 27 3.2. Tru­mpa­i­ a­pi­e TS ................................................................................................................................. 27 3.3. Įmon­ė­s ............................................................................................................................................... 28 3.4. Uži­mtu­ma­s sektori­u­je ........................................................................................................................ 30 3.5. Vei­klos rodi­kli­a­i­ ................................................................................................................................... 33 3.6. Plė­tros ten­den­ci­jos ............................................................................................................................. 35 3.7. Api­ben­dri­n­i­ma­s .................................................................................................................................. 36

4. SEKTORIAUS CHARAKTERISTIKOS APKLAUSOS DUOMENIMIS .................................................................. 38 4.1. Įva­da­s ................................................................................................................................................. 38 4.2. Vei­klos rodi­kli­a­i­ .................................................................................................................................. 38 4.3. Da­rbu­otoja­i­ ........................................................................................................................................ 40 4.4. Da­rbu­otojų porei­ki­o a­tei­ty­je progn­oz­ė­s .............................................................................................. 41 4.5. Api­ben­dri­n­i­ma­s ................................................................................................................................... 42

5. DARBUOTOJŲ PASIŪLA ..................................................................................................................................... 43 5.1. Įva­da­s ................................................................................................................................................. 43 5.2. Švi­eti­ma­s i­r da­rbo vi­etų gru­pė­s .......................................................................................................... 43 5.3. Da­rbu­otojų pa­si­ū­la­ pa­ga­l švi­eti­mo sri­ti­s i­r i­šsi­la­vi­n­i­mą ....................................................................... 44 5.4. Da­rbu­otojų pa­si­ū­la­ TS ........................................................................................................................ 46 5.4.1. Apta­rn­a­u­ja­n­či­o person­a­lo pa­si­ū­la­ TS ....................................................................................... 46 5.4.2. Speci­a­li­stų pa­si­ū­la­ TS .............................................................................................................. 47 5.5. Api­ben­dri­n­i­ma­s ................................................................................................................................... 48

Page 12

10

6. REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ PAKLAUSOS IR PASIŪLOS SEKTORIUJE ATITIKČIAI GERINTI .......... 50

NUORODOS ........................................................................................................................................................... 52

1 PRIEDAS ........................................................................................................................................................... 54

2 PRIEDAS ........................................................................................................................................................... 55

Page 13

11

1. TYRIMO METODOLOGIJA

1.1. ĮvadasProfesiniomokymometodikoscentrasnu­o

2005 m. vyk­do projek­tą Na­cio­na­linė­s pro­-

fesinio­ reng­imo­ sta­nda­rtų sistemo­s plė­tra­.

Jo tik­slas – plėtoti nacionalinę­ profesinio

rengimo standartų sistemą, k­u­ri padėtų di­

dinti atitik­tį tarp mok­ymo ir veik­los pasau­­

lio poreik­ių bei gerinti mok­ymosi visą gyve­

nimą sąlygas. Vienas pagrindinių projek­to

u­ž­davinių – ištirti 6 ūk­io sek­toriu­s, siek­iant

įvertinti k­onk­retau­s sek­toriau­s plėtros per­

spek­tyvas bei jų poveik­į darbu­otojų sk­ai­

čiu­i ir mok­ymo reik­mėms. Projek­tas yra

nacionalinės svarbos ir vyk­dytas Eu­ropos

socialinio fondo lėšomis.

Šiu­o projek­tu­ tę­siama 2000 m. pradėta

sek­torių tyrimų programa. Ik­i projek­to

pradž­ios ištirti 4 sek­toriai: maž­meninės

prek­ybos, informacinių technologijų, me­

chanik­os ir elek­tronik­os bei viešbu­čių ir

restoranų.

1.2. Stu­di­jos rengėjai­Stu­diją rengė gru­pė įvairioms Lietu­vos ins­

titu­cijoms (švietimo, mok­slo, statistik­os,

darbo rink­os, verslo ir k­t.) atstovau­jančių

ek­spertų. Talk­ino ir specialistai iš Airijos,

tu­rintys analogišk­ų tyrimų vyk­dymo bei ge­

bėjimų poreik­io nu­statymo patirtį.

1.3. Stu­di­jos ti­kslasPagrindinis šios stu­dijos tik­slas – remiantis

TS plėtros tendencijų Lietu­voje ir k­itose ša­

lyse analiz­e, nu­statyti darbu­otojų sk­aičiau­s

k­aitą bei mok­ymo poreik­iu­s penk­eriems

metams ir pateik­ti k­onk­rečias rek­omenda­

cijas darbo jėgos pasiūlos ir pak­lau­sos ati­

tik­čiai sek­toriu­je gerinti.

1.4. Metodologi­jaSek­torių tyrimams taik­oma vieninga meto­

dik­a, parengta 1999 m. k­artu­ su­ Airijos ek­s­

pertais. TS tyrimas apima šiu­os etapu­s:

1. Prieinamų informacijos šaltinių Lietu­vo­

je ir k­itose šalyse apie tu­riz­mo ar su­ ju­o

su­siju­sias sritis apž­valga bei ofi­cialios

statistik­os apie sek­torių analiz­ė.

2. Sek­toriau­s įmonių apk­lau­sa, nau­dojant

interviu­ ir ank­etinės apk­lau­sos paštu­

metodu­s.

3. Visos informacijos analiz­ė ir k­aitos veik­s­

nių sek­toriu­je nu­statymas.

4. Sek­toriau­s u­ž­imtu­mo prognoz­avimas.

5. Mok­ymo poreik­ių, reik­alingų patenk­in­

ti sektoriau­s reikmes penkeriems me-

tams, įvertinimas.

1.5. Sektori­au­s ap­i­brėži­masTS apibrėž­tas, remiantis Eu­ropos Komi­

sijos dok­u­mentu­ Tu­riz­mo veik­lų k­lasifi­­

k­acija NACE Rev.1 (Cla­ssifi­ca­tio­n o­f to­u­-

rism a­ctivities NACE Rev. 1) (1.1 pav.).

Jo apibrėž­imas yra patik­slintas k­artu­ su­

Lietu­vos bei tarptau­tiniais ek­spertais. Ši­

taip u­ž­tik­rinama galimybė stu­dijos rez­u­l­

tatu­s palyginti tarptau­tiniu­ mastu­. Pagal

apibrėž­imą TS su­daro trys su­bsek­toriai:

a­pg­y­vendinimo­ įmo­nė­s (toliau­ – AP),

sveika­ting­u­mo­ įmo­nė­s (toliau­ – SV) bei

kelio­nių a­g­entū­ro­s ir eksku­rsijų o­rg­a­niza­-

to­ria­i (toliau­ – KE).

TS prisk­iriamos tik­ tos įmonės, k­u­rių

pagrindinė registru­ose nu­rodyta veik­la

atitink­a vieną iš 1.1 paveik­sle išvardytų

veik­lų.

Page 14

12

1.6. Sektori­au­s įmoni­ų ap­klau­saApk­lau­sos paštu­ imtis su­daryta remiantis

Statistinio ūk­io su­bjek­tų registro du­ome­

nimis bei atsiž­velgiant į vyrau­jančią ek­o­

nominės veik­los rūšį (pagal Statistinį Eu­­

ropos Bendrijos ek­onominės veik­los rūšių

k­lasifi­k­atorių NACE) ir įmonės dydį. Iš vi­

so atrink­ta 519 įmonių, iš k­u­rių 259 – AP,

17 – SV ir 243 – KE. Visi apk­lau­sos paš­

tu­ dalyviai bu­vo paprašyti grąž­inti u­ž­pildy­

tas ank­etas per k­elias savaites. Išsiu­ntu­s

k­lau­simynu­s, po tam tik­ro laik­o responden­

tams bu­vo sk­ambinama telefonu­, prime­

nant k­lau­simyno grąž­inimo terminu­s. To­

k­iu­ būdu­ pavyk­o u­ž­tik­rinti pak­ank­amą 20

proc. atsak­ymų grąž­os lygį.

Interviu­ vyk­o su­ TS pirmau­jančių įmonių

respondentais. Iš viso interviu­ dalyvavo

10 TS įmonių (AP – 4, SV – 3 ir KE – 3

įmonės). Gau­ta informacija panau­dota mo­

k­ymo reik­mėms įvertinti.

Tu­riz­mo sek­toriu­s (TS)

Ap­gy­ven­di­n­i­mo įmon­ės (AP)

Viešbu­čiai (55.1)

Stovyk­lavietės ir aprūpini­mas k­ita laik­ina bu­veine (55.2)

1.1 pa­v. TS sa­n­da­ra­ pa­ga­l ta­rpta­u­ti­n­i­o NACE kla­si­fi­ka­tori­a­u­s vei­kla­s

Svei­ka­ti­n­gu­mo įmon­ės (SV)

Keli­on­i­ų a­gen­tū­ros i­r eksku­rsi­jų orga­n­i­za­tori­a­i­ (KE)

Sveik­atingu­mo centrų veik­la (93.04.30)

Kelionių agentūrų veik­la (63.30.10)

Ek­sk­u­rsijų organiz­atorių veik­­la (63.30.20)

Tu­ristų gidų veik­la (63.30.30)

Page 15

13

2. TARPTAUTINĖS TeNdeNCIjOs

2.1. ĮvadasEu­ropa – popu­liariau­sias pasau­linis tu­ristų

trau­k­os centras. TS yra vienas iš svarbiau­­

sių Eu­ropos ek­onomik­ai. Jame su­k­u­riami

5 proc. Eu­ropos bendrojo vidau­s produ­k­to

(BVP), dar 7 proc. su­k­u­riami su­ tu­riz­mu­

su­siju­siose ūk­io šak­ose (t. y. prie k­itų sek­­

torių au­gimo jis prisideda netiesiogiai).

TS u­ž­imti 5 proc. Eu­ropos darbo jėgos, dar

8 proc. – su­siju­siose ūk­io šak­ose. Pasibai­

gu­s santyk­inio nestabilu­mo laik­otarpiu­i,

Eu­ropos TS vėl pradėjo sparčiai au­gti,

o k­itų k­elerių metų prognoz­ė taip pat yra

palank­i.

Tačiau­ tu­riz­mas pelnė maž­ai apmok­amų

ir ž­emos k­valifi­k­acijos darbu­otojų sek­to­

riau­s, k­u­riam būdinga didelė darbu­otojų

k­aita ir nu­olatinis k­valifi­k­u­otų darbu­otojų

trūk­u­mas bei k­intantis gebėjimų poreik­is,

repu­taciją. Tu­riz­mo plėtra Eu­ropoje labai

prik­lau­so nu­o sek­toriu­je dirbančių gebėji­

mo pritrau­k­ti nau­ju­s tu­ristu­s bei dar k­artą

grįž­ti jau­ apsilank­iu­siu­osiu­s. Norint, k­ad

tu­riz­mas Eu­ropoje ir toliau­ sparčiai au­gtų,

būtina pak­ank­amai ir tink­amai investu­oti į

personalą.

Tu­riz­mas apibrėž­iamas k­aip su­ k­elionė­

mis ir gyvenimu­ k­itoje, negu­ nu­olatinė,

vietoje su­siju­si poilsinė, verslu­i ar k­itiems

tik­slams sk­irta asmenų veik­la, tru­nk­anti

be pertrau­k­os ne ilgiau­ nei vieneriu­s me­

tu­s1.

2.1 paveik­sle palyginamas įvairių sek­torių

apyvartos au­gimas 2005 m. trečią ir k­et­

virtą k­etvirtį. Iš jo matome, k­ad nu­rodytą

k­etvirtį 25 ES šalyse visi sek­toriai au­go,

tačiau­ viešbu­čių ir restoranų sek­toriau­s au­­

gimas, palyginti su­ k­itais sek­toriais, bu­vo

vidu­tinišk­as.

1 Eu­rostat, 1998. Svarbu­ paž­ymėti, k­ad šiame darbe TS su­dėtis sk­iriasi nu­o su­bsek­torių, k­u­rie paprastai išsk­iriami sek­toriau­s sandaroje (vieš­bu­čiai, svečių namai, apgyvendinimo paslau­­gos, k­ai atostogau­jančiam su­teik­iama galimybė pačiam gamintis maistą, restoranai, alk­oholiu­ neprek­iau­jantys restoranai, alu­dės ir tu­riz­mo pa­slau­gos ir lank­ytini objek­tai). Kadangi šiame dar­be siek­iama pateik­ti plačią sek­toriau­s apž­valgą, dau­gelyje nu­rodytų šaltinių taik­oma platesnė apibrėž­tis, ir dau­geliu­ atvejų, atliek­ant analiz­ę­, neįmanoma išsk­irti atitink­amų su­bsek­torių.

2.1 pa­v. Apy­va­rtos i­n­deksa­s. Du­omen­y­s pa­koregu­oti­ a­tsi­žvelgi­a­n­t į sez­on­i­šku­mą, a­u­gi­mo tempa­s ly­gi­n­a­ma­s su­ a­n­kstesn­i­u­ ketvi­rči­u­, 2005 m. IV ketv. ( proc.)

Šaltinis: Eur­o­stat, 2006

Page 16

14

2.1 lentelėje pateik­iamas TS įmonių ir

dirbančiųjų sk­aičiu­s 2001–2004 m. Joje

pateik­ti du­omenys rodo, k­ad 2002–2003

m. šiek­ tiek­ su­maž­ėjo viešbu­čių sk­aičiu­s.

2001–2003 m. sek­toriu­je su­maž­ėjo ir dir­

bančiųjų sk­aičiu­s, tačiau­ 2003–2004 m.

darbu­otojų sk­aičiu­s sparčiai išau­go.

2.1 len­telė­. Įmon­i­ų i­r ben­dra­s da­rbu­otojų ska­i­či­u­s, tu­ri­z­mo įmon­ė­s 25 ES ša­ly­se, 2001–2004 m.

Vieš­bu­čiai ir kitos panaš­ios įstaigos

Kitos apgy­vendinimo paslau­gų įmonės

Kelionių agentū­ros

Bendras darbu­otojų skaičiu­s (tū­kst.)

2001 m. 202 1�� ­ �2 231 � 343

2002 m. 203 02� 1�� 3�� ­ � �3�

2003 m. 200 21� 1�2 1�� ­ � ��4

2004 m. ­ ­ ­ � �33

Šaltinis: Eur­o­stat, 2005

2.2 len­telė­. Eu­ropos TS įmon­i­ų, vi­ešbu­či­ų i­r ki­tų a­pgy­ven­di­n­i­mo pa­sla­u­gų įmon­i­ų i­r da­rbu­otojų ska­i­či­u­s pa­ga­l ša­li­s

Vieš­bu­čiai ir kitos panaš­ios įstaigos

Kitos apgy­vendinimo paslau­gų įmonės

Bendras darbu­otojų skaičiu­s (vieš­bu­čiai ir restoranai (tū­kst.)

25 ES šaly­s ­ ­ � �33BE ­ ­ 12�CZ 4 404 3 43� 1��DK 4�0 �1� �0DE 3� ��4 1� 43� 1 20�EE 2�� 342 1�EL � ��� 331 2�0ES 1� 402 1� ��� 1 1��FR ­ ­ �13IE ­ ­ 10�IT ­ ­ 1 040CY �03 132 30LV ­ ­ 22LT 31� 212 32LU 2�� 2�3 �HU 1 ��� �44 14�MT 1�� � 12NL 3 12� 3 ��1 311AT 14 43� � 1�4 212PL 2 13� 4 �33 22�PT ­ ­ 2�4SI 3�0 3�1 3�SK ��3 1 1�� �2FI 1 �33 4�2 ��SE ­ 2 0�� 131UK 303 ­ 1 21�IS 4� 3�� �LI 1 0�� 13� ­NR. ­ 1 0�� �2CH 1 01� ­ 14�BG ­ 2�0 13�HR ­ ­ ��RO ­ ­ 13�TR ­ ­

Šaltinis: Eur­o­stat, 2005

Page 17

1�

2.2 lentelėje pateik­iami du­omenys apie

tu­riz­mo įmones ir darbu­otojų sk­aičių vi­

soje Eu­ropoje. Matyti, k­ad Vok­ietijoje yra

dau­giau­ viešbu­čių, k­itų panašių įstaigų ir

apgyvendinimo paslau­gų įmonių negu­ bet

k­u­rioje k­itoje šalyje, nors darbu­otojų sk­ai­

čiu­mi šiame sek­toriu­je ją lenk­ia Ju­ngtinė

Karalystė. Didelė bendro įmonių sk­aičiau­s

dalis taip pat tenk­a Ispanijai ir Au­strijai, o

Vengrijoje ir Ček­ijoje įmonių sk­aičiu­s yra

didž­iau­sias tarp Rytų Eu­ropos šalių.

2.2. Tu­ri­z­mo i­r ki­tų sektori­ų ry­šy­s TS yra svarbu­s ne tik­ dėl su­k­u­riamų pa­

jamų, bet ir dėl to, k­ad jis veik­ia k­itu­s

sek­toriu­s ir yra jų veik­iamas. Pavyz­dž­iu­i,

2005 m. pasau­linio tu­riz­mo verslo reik­a­

lais apimtis su­darė 672,5 mlrd. JAV dol., ir

tik­imasi, k­ad ji ik­i 2016 m. didės 3,9 proc.

permetu­s2.

Tu­riz­mas yra labai su­siję­s su­ pramogomis

(restoranai, alu­dės, nak­tiniai k­lu­bai ir tu­­

ristų lank­omos vietos), transportu­ (oro li­

nijos, oro u­ostai, trau­k­iniai ir au­tomobilių

nu­omos įmonės) ir maž­menine prek­yba.

Bendra artimiau­sių metų prognoz­ė šiems

sek­toriams yra teigiama; nu­o 2000 m.

maž­meninės prek­ybos, pramogų ir trans­

porto sek­torių apyvarta didėjo nu­olat ir ga­

na dau­g, tik­imasi, k­ad ši tendencija vyrau­s

toliau­3. Pastaru­oju­ metu­ sparčiai dau­gėjo

k­elionių lėk­tu­vu­: 2004–2005 m. jų apyvar­

ta 25 ES šalyse išau­go 16,9 proc., tai pa­

tvirtina, k­ad TS atsigau­na po k­elerių pras­

tų rez­u­ltatų metų.

TS su­bsek­toriai taip pat yra labai tarpu­sa­

vyje su­siję­. Tačiau­ k­onk­u­rencija tarp jų

vis labiau­ didėja. Kaip aptariama darbe,

internetas atvėrė k­lientams didesnes gali­

mybes atostogų k­eliones u­ž­sisak­yti tiesio­

giai, o ne per k­elionių agentūras. Dėl to

pastarosios tu­ri tiesiogiai k­onk­u­ru­oti su­

viešbu­čiais ir k­itais apgyvendinimo paslau­­

gų teik­ėjais. Be to, dėl atostogų k­elionių

įvairovės ir didėjančio tu­riz­mo įmonių spe­

2WTTC,2006a.3Eu­rostat,2006a.

cializ­avimosi, apgyvendinimo paslau­gų tei­

k­ėjai ir sveik­atos priež­iūros įstaigos taip

pat patiria didesnę­ k­onk­u­renciją pritrau­­

k­iant k­lientu­s.

2.3. Uži­mtu­mas sektori­u­je

Uži­mtu­mas i­r darbu­otojų kvali­fi­kaci­ja

2006 m. Eu­ropos k­elionių ir tu­riz­mo sek­­

toriu­je iš viso dirbo 23,8 mln. darbu­otojų.

Prognoz­u­ojama, k­ad 2006 m. pasau­lio k­e­

lionių ir tu­riz­mo sek­toriu­je bu­s su­k­u­rta

2,5 mln. nau­jų darbo vietų dau­giau­, pa­

lyginti su­ 2005 m., ir bendras darbo vie­

tų sk­aičiu­s bu­s 76,7 mln., t. y. 2,8 proc.

nu­o bendro pasau­lio u­ž­imtųjų sk­aičiau­s.

Tik­imasi, k­ad išau­gu­s k­elionių ir tu­riz­mo

sek­toriu­i (tiesioginiam ir netiesioginiam)

bu­s su­k­u­rta beveik­ 10 mln. nau­jų darbo

vietų, tai iš viso su­darys 234,3 mln. darbo

vietų, arba 8,7 proc. nu­o bendro u­ž­imtųjų

sk­aičiau­s4.

Dau­gu­ma TS darbu­otojų yra jau­nimas,

dau­gelis jų sek­torių laik­o „tarpine stotele“

prieš pradedant k­arjerą k­itu­ose sek­toriu­o­

se. Daž­nai dirbama ne visą darbo dieną,

tai ypač būdinga sez­oniniams darbu­oto­

jams. Darbo nestabilu­mas šiame sek­to­

riu­je dėl sez­onišk­u­mo ir didelio smu­lk­iųjų

įmonių sk­aičiau­s pritrau­k­ia mobiliu­s dar­

bu­otoju­s5.

Didelė laik­inų darbu­otojų dalis atspindi ž­e­

mą gebėjimų lygį sek­toriu­je. 2.2 paveik­s­

le pateik­ti du­omenys apie darbu­otojų

k­valifi­k­acijas Velse. Beveik­ 40 proc. Velso

TS dirbančių darbu­otojų tu­ri ž­emesnį nei

antrojo lygmens (vidu­rinis) išsilavinimą,

tik­ 4 proc. jų tu­ri au­k­štąjį u­niversitetinį

išsilavinimą.

Kai k­u­riose profesijose būtinų gebėjimų

galima išmok­ti darbo vietoje, tu­o tarpu­

k­itose, pvz­., vyriau­siems virėjams ir rin­

k­odaros personalu­i, būtina trečiojo lyg­

mens k­valifi­k­acija ir atitink­ama patirtis.

4WTTC,2006b5 Richards, 2001

Page 18

1�

Daž­nas reišk­inys – dau­gybinė k­valifi­k­a­

cija, t. y. darbu­otojams, ypač smu­lk­iojo

verslo įmonėse, būtinos įvairios k­valifi­k­a­

cijos bei gebėjimas dirbti įvairių profesi­

jų darbu­s. Bendra darbu­otojų k­aita sek­to­

riu­je yra didelė, paplitę­s darbas ne visą

darbo dieną6. Pavyz­dž­iu­i, remiantis 2005

m. Airijoje atlik­ta stu­dija, dau­giau­ k­aip

pu­sėje (52 proc.) visų verslo įmonių sez­o­

no įk­arščio pabaigoje bu­vo laisvų darbo

vietų7.

TS ryšk­ėja nau­jos tendencijos, k­u­rios iš­

samiau­ bu­s aptariamos tolesniu­ose sk­y­

riu­ose. Viena iš jų – sek­toriu­je didėjantis

specializ­avimasis, siek­iant reagu­oti į k­in­

tančiu­s k­lientų poreik­iu­s. Todėl įvedamos

nau­jos pareigos, tok­ios k­aip renginių or­

ganiz­atoriai, ryšių su­ svečiais specialistai,

organiz­u­otų k­elionių atstovai, dirbantys

su­ ž­monėmis su­ negalia, ir verslo k­elionių

vadybos specialistai. Tok­ioms pareigoms

reik­ia įvairių gebėjimų, įsk­aitant k­lientų ap­

tarnavimą, u­ž­sienio k­albas, k­u­ltūros ž­inias

ir viešu­osiu­s ryšiu­s.

6Eu­rostat,20067Fitz­patrickAssociates,2006

Sektori­u­i­ bū­di­ngos darbo są­ly­gos

Darbo sąlygos sek­toriu­je gali būti su­n­

k­ios, darbu­otojai tu­ri būti labai lank­stūs,

daž­nai privalo dirbti ilgai ir pamainomis,

įsk­aitant darbą per valstybines šventes

ir savaitgaliais. Darbas, ypač u­ž­imant

nek­valifi­k­u­otas pareigas, gali būti fi­z­iš­

k­ai su­nk­u­s, gali tek­ti k­ilnoti su­nk­iu­s k­ro­

viniu­s, darbo vietoje gali grėsti pavoju­s

paslysti, pargriūti ir nu­sideginti. 2003 m.

JAV vidu­tinis su­ darbu­ su­siju­sių trau­mų

ir ligų sk­aičiu­s bu­vo 6,7 atvejai 100 vi­

są darbo dieną dirbančių viešbu­čių ir k­itų

apgyvendinimo paslau­gų įstaigų darbu­o­

tojų, tu­o tarpu­ visame privačiame sek­to­

riu­je dirbančių darbu­otojų atveju­ atitink­a­

mas sk­aičiu­s bu­vo 5,08.

Dėl darbo sek­toriu­je pobūdž­io bei jo sez­o­

nišk­u­mo darbu­otojų k­aita yra didelė. Pavyz­­

dž­iu­i, 2005 m. liepos mėn. pabaigoje maž­­

dau­g vienoje iš penk­ių Airijos TS įmonių

bu­vo laisvų darbo vietų. Nu­statyta, k­ad la­

biau­ darbu­otojų trūk­sta k­valifi­k­u­oto darbo

pareigoms u­ž­imti, pavyz­dž­iu­i, vyriau­siųjų

8 JAV Darbo departamentas, 2006.

Šaltinis: Gy­vento­jų užimtumo­ ty­r­imas, 2003 Haven ir­ Jo­nes, 2004 (adaptuo­ta)

2.2 pa­v. Velso TS di­rba­n­či­ų da­rbi­n­go a­mži­a­u­s a­smen­ų įgy­tos kva­li­fi­ka­ci­jos

Page 19

1�

virėjų ir virėjų, nors bu­vo įmonių, k­u­rio­

se būta laisvų nek­valifi­k­u­oto darbo vietų,

pavyz­dž­iu­i, pagalbinių virtu­vės darbu­otojų

ir valytojų.

Eu­ropos u­ž­imtu­mo tarnybų tink­las (EURES)

praneša, k­ad TS į laisvas darbo vietas vis

daž­niau­ samdomi darbu­otojai iš Rytų Eu­ro­

pos9. Išties ES maž­dau­g 12 proc. TS darbo

jėgos yra darbu­otojai iš u­ž­sienio10.

2.4. TS vy­kstanty­s p­oky­či­ai­ Šiame sk­yriu­je nagrinėjami šie TS pok­y­

čiu­s lemiantys veik­sniai:

• tarptau­tinių k­riz­ių poveik­is,

•tu­riz­motendencijos,

• didėjanti laisvalaik­io svarba,

• demografi­ja,

• sveik­atingu­mo tu­riz­mo au­gimas,

• didėjantis su­sirūpinimas tu­riz­mo povei­

k­iu­ aplink­ai,

• technologijos,

• besitę­siantis smu­lk­iųjų verslo įmonių vy­

ravimas TS.

9 Haven ir Jones, 2004.10 Richards, op. cit.

Tarp­tau­ti­ni­ų kri­z­i­ų p­ovei­ki­s

Tu­riz­mas yra jau­tru­s tarptau­tinėms k­ri­

z­ėms ir ek­onomik­os nu­osmu­k­iams. Pirmą

k­artą dėl šių dviejų veik­snių tarptau­tinių

tu­ristų sk­aičiu­s su­maž­ėjo 2001 m., k­adan­

gi ru­gsėjo 11 d. teroristų išpu­oliai ir dėl jų

su­lėtėju­si ek­onominė veik­la su­k­ėlė neigia­

mų padarinių. Dėl k­itų įvyk­ių, pavyz­dž­iu­i,

teroristų išpu­olių banga Az­ijoje, cu­namis

bei SŪRS (su­nk­au­s ūmau­s respiracinio sin­

dromo) ir pau­k­ščių gripo epidemijos, sek­­

toriu­s negalėjo greičiau­ atsigau­ti. Tačiau­

pask­u­tinieji du­omenys rodo, k­ad šiu­o me­

tu­ tu­riz­mas atsigau­na po 2001–2005 m. lė­

to au­gimo laik­otarpio. Bu­vo prognoz­u­ota,

k­ad 2006 m. pasau­lio k­elionių ir tu­riz­mo

sek­toriu­s su­k­u­rs 6 477,2 mlrd. JAV dol. ver­

tės ek­onominės veik­los. Palyginu­s su­ 2005

m., sek­toriu­s išau­gs 4,6 proc. Eu­ropos Są­

ju­ngai tenk­a 33 proc. šios veik­los11.

Tu­ri­zmo ti­p­ų ten­den­ci­jos

2.3 paveik­sle nu­rodytos priež­astys, dėl

k­u­rių pasau­lyje bu­vo k­eliau­jama 2004 m.

Atostogų k­elionės su­daro šiek­ tiek­ dau­­

giau­ negu­ pu­sę­ visų k­elionių. Kelionės ver­

slo reik­alais su­darė 16 proc. visų k­elionių,

11WTTC,2006b.

2.3 pa­v. Pa­sa­u­li­n­i­s a­tvy­ksta­ma­si­s tu­ri­z­ma­s pa­ga­l keli­on­ė­s ti­kslą, 2004

Šaltinis: PPO, 2006

Page 20

1�

o giminių ir drau­gų lank­ymas bei sveik­atos

ir religinės k­elionės – 24 proc. visų k­elio­

nių. Popu­liarios išliek­a ir tru­mpos išvyk­os į

k­itu­s miestu­s. Tik­ėtina, k­ad dėl didėjančios

globaliz­acijos toliau­ dau­gės k­elionių verslo

reik­alais. Prabangau­s tu­riz­mo rink­a taip

pat au­ga, šiu­o metu­ joje dau­giau­ dėmesio

sk­iriama viešbu­čių k­ambarių k­ok­ybei.

Au­gant tarptau­tiniam tu­riz­mu­i, vis dau­­

giau­ ž­monių k­eliau­ja. Kita vertu­s, Vak­arų

Eu­ropos šalių vietinio tu­riz­mo sek­toriu­s

su­sidu­ria su­ su­nk­u­mais. Su­nk­u­mu­s lemia

tai, k­ad vietiniai tu­ristai tu­ri dau­giau­ galimy­

bių rink­tis k­eliones į u­ž­sienį bei gana didelė

atostogų savo šalyje, ypač Šiau­rės Eu­ropos

šalyse, k­aina. Šios šalys nebegali pasik­liau­­

ti maž­omis darbo jėgos sąnau­domis, bet

tu­ri su­telk­ti dėmesį į nacionalinio tu­riz­mo

sek­toriau­s paslau­gų ir k­elionių įspūdž­ių k­o­

k­ybę­, įvairovę­ ir u­nik­alias ypatybes.

Di­dėjanti­ lai­svalai­ki­o svarba Atostogos ir tu­riz­mas pastaraisiais metais

įgijo nau­ją statu­są. Dėl didesnio streso

darbo vietoje, ilgesnių darbo valandų ir rei­

k­alavimo visu­omet „palaik­yti ryšį“ su­ dar­

boviete laisvalaik­io ir poilsio veik­la ž­monių

gyvenime įgijo nau­jos reik­šmės12. Dabar

tu­ristai dau­giau­ nu­simano ir tik­isi optima­

lau­s nau­dos ir išleistų pinigų santyk­io (va­-

lu­e fo­r mo­ney­), au­k­štų standartų ir gero

k­lientų aptarnavimo. Nors atostogos tru­m­

pėja, tu­ristų išlaidos didėja, tai rodo, k­ad,

siek­dami patirti norimų įspūdž­ių, tu­ristai

yra link­ę­ išleisti dau­giau­, todėl popu­liarėja

įvairūs atostogų u­ž­sak­ymo ir įvairių rūšių

tu­riz­mo paiešk­os būdai13. Dėl au­gančio su­­

sidomėjimo su­ sporto sek­toriu­mi su­siju­siu­

tu­riz­mu­ išau­go k­ok­ybišk­ų sporto objek­tų,

pavyz­dž­iu­i, golfo aik­štynų ir sveik­atinimo

įstaigų, poreik­is.

Demografi­ja

Demografi­ja atostogų pasirink­imu­i tu­ri

vis svarbesnės įtak­os. Pavyz­dž­iu­i, šeimos

daž­nai renk­asi k­elionių organiz­atorių siū­

12 Opaschow­sk­i, 1997, pateik­ta Abicht ir Frei­kamp,2005.13 Abicht ir Freik­amp, op. cit.

lomas atostogų k­eliones, o geru­s darbu­s

tu­rintis išsilavinę­s jau­nimas gali pasirink­ti

tru­mpesnes k­u­ltūrines atostogas. Daž­nes­

nės vis labiau­ besispecializ­u­ojančių k­elio­

nių agentūrų pagal u­ž­sak­ymu­s rengiamos

atostogų k­elionės, be to, atostogas planu­o­

ja ir patys k­eliau­jantieji. Iš tiesų dėl ma­

ž­ų oro linijų k­ainų, u­ž­sak­ymo internetu­ ir

tendencijos apsisprę­sti dėl k­elionių vėlai ir

lank­sčiai, tu­riz­mas tampa vienu­ iš labiau­­

siai k­intančių ir dinamišk­iau­sių ek­onomi­

k­os sek­torių.

Svei­kati­ngu­mo tu­ri­z­mo au­gi­mas Vienas iš k­intančių tu­riz­mo modelių pa­

darinių yra su­ sveik­ata su­siju­sio tu­riz­mo

popu­liarėjimas. Su­ sveik­ata su­siję­s tu­riz­­

mas – gana nau­ja šiu­o metu­ k­lestinti sek­­

toriau­s šak­a. Su­ sveik­ata su­siję­s tu­riz­mas

apima visk­ą, k­as pu­oselėja ir gerina svei­

k­atą, įsk­aitant k­osmetologines procedū­

ras, sveik­atinimo įstaigų veik­lą, tok­sinų ša­

linimą, sporto atostogas ir sveik­ą mitybą

atostogų metu­. Tok­ias paslau­gas vis daž­­

niau­ teik­ia patys viešbu­čiai, šiu­o metu­ tai

laik­oma įprasta au­k­štos k­ok­ybės viešbu­čio

paslau­gų dalimi. Labai didėja vietinių tu­ris­

tų pak­lau­sa specializ­u­otoms sveik­atinimo

paslau­goms su­ ir be apgyvendinimo.

Di­dėjanti­s su­si­rū­p­i­ni­mas tu­ri­z­mo p­ovei­ki­u­ ap­li­nkai­ Žmonių sąmonėje įvyk­o didž­iu­lis lūž­is ma­

sinio tu­riz­mo poveik­io aplink­ai su­pratimo

pož­iūriu­, todėl ryšk­ėja nau­jas socialinis

sąmoningu­mas ir domėjimasis au­tentišk­o­

mis, nedidelio masto ir vietinėmis atosto­

gomis. Tik­ėtina, k­ad ateityje šis veik­snys

bu­s dar svarbesnis ir lems labai speciali­

z­u­otų, pagal individu­aliu­s u­ž­sak­ymu­s or­

ganiz­u­ojamų tu­ristinių k­elionių au­gimą.

Tech­nologi­jos

Technologijų paž­anga taip pat padarė di­

delę­ įtak­ą TS. Internetas iš pagrindų jį pa­

k­eitė. Dabar k­lientai gali tiesiogiai k­reiptis

Page 21

1�

į teik­ėju­s, iešk­oti geriau­sios vertės atos­

togų k­elionių ir tu­ri platesnį pasirink­imą.

Dėl to TS veik­los ir su­ tu­o su­siju­sių išlaidų

au­gimas netu­rėjo didelės įtak­os k­elionių

agentūroms ir su­ jomis su­siju­siai veik­lai.

Norėdamos išsilaik­yti k­elionių agentūros ir

k­elionių organiz­atoriai tu­ri vis labiau­ u­ž­tik­­

rinti, k­ad paslau­gos būtų orientu­otos į k­on­

k­retų k­lientą, reagu­oti į specializ­u­otų pa­

slau­gų poreik­į ir gebėti atitik­ti vis dau­giau­

apie k­eliones nu­simanančių k­lientų k­elia­

mu­s reik­alavimu­s. Paž­angios k­elionių agen­

tūros pasinau­dojo interneto teik­iamomis

galimybėmis, k­ad pak­eistų savo produ­k­tu­s

ir paslau­gas, siek­damos geriau­ patenk­inti

k­lientų lūk­esčiu­s. Internetas, elek­troninis

paštas ir k­itos technologijų formos taip pat

pagerino verslo įmonių tarpu­savio bendra­

vimą, k­as nau­dinga k­lientu­i14.

Smu­lki­ųjų verslo įmoni­ų vy­ravi­mas TS

Eu­ropoje tu­riz­mu­i būdingas didelis smu­l­

k­iųjų verslo įmonių sk­aičiu­s. Dau­gelis jų

netu­ri prak­tinių verslo planavimo ir rink­oda­

ros gebėjimų arba tiek­ fi­nansinių ištek­lių,

k­ad galėtų sėk­mingai k­onk­u­ru­oti su­ dides­

nėmis įmonėmis15. Tok­ios smu­lk­iojo ver­

slo įmonės su­sidu­ria su­ ypatingomis veik­­

los tę­stinu­mo ir personalo problemomis.

Bank­ai smu­lk­iu­s apgyvendinimo paslau­gų

teik­ėju­s laik­o didelės riz­ik­os ir maž­o pel­

ningu­mo k­lientais, todėl joms su­nk­u­ gau­ti

k­apitalo, reik­alingo tok­ioms paslau­goms

plėsti ir moderniz­u­oti, atsiž­velgiant į tu­ris­

tų poreik­iu­s. Dau­g tok­ių verslo įmonių –

tai šeimos verslas, jose nedau­g arba iš vis

nėra samdomų darbu­otojų, o tai reišk­ia,

k­ad šioje srityje dirbantys ž­monės tu­ri ri­

botas galimybes įgyti vadybinės patirties

arba gau­ti tok­io lygio darbu­s.

Ap­i­bendri­ni­mas

Pastarąjį dešimtmetį TS įvyk­o dau­g pok­y­

čių, tok­ių k­aip pardavimo apimčių su­maž­ė­

jimas, nu­o k­u­rio jis šiu­o metu­ atsigau­na,

atostogų k­elionių paiešk­os būdų ir atosto­

gų tipo pasik­eitimas bei technologijų pasie­

14Henrikkson,2005.15 Keller, 2002; Haven ir Jones, op. cit.

k­imai, pak­eitę­ k­lientų sąveik­ą su­ šio ūk­io

sek­toriau­s teik­ėjais. Šie pok­yčiai k­artu­ su­

dideliu­ smu­lk­iojo verslo įmonių, k­u­rioms

tenk­a k­ovoti dėl išlik­imo, sk­aičiu­mi lėmė

ne vieną iššūk­į sek­toriau­s plėtrai. Norint

pasiek­ti, k­ad au­gimas nesu­lėtėtų, būtinos

viso sek­toriau­s pastangos.

2.5. Poky­či­ų p­ovei­ki­s gebėji­mų p­orei­ki­u­i­

Darbu­otojų trū­ku­mas

Darbu­otojų trūk­u­mas paveik­ė sek­toriau­s

plėtrą, ypač verslo įmonių veik­los rez­u­lta­

tu­s, paslau­gų k­ok­ybę­ ir atvyk­stančių sve­

čių įspūdž­iu­s. Kaip pavyk­s su­maž­inti dar­

bu­otojų trūk­u­mą ir ryšk­ėjantį gebėjimų

trūk­u­mą, iš esmės lems, ar Eu­ropos TS

galės pritrau­k­ti tu­ristu­s atvyk­ti dar k­artą ir

būti tvaru­s ilgesniu­ laik­otarpiu­.

Dėl dabartinio darbu­otojų trūk­u­mo dau­ge­

lis Vak­arų Eu­ropos verslo įmonių vis daž­­

niau­ samdo darbu­otoju­s iš ne ES šalių bei

nau­jųjų ES šalių. Tai ik­i šiol padėjo Vak­arų

Eu­ropos TS au­gti ir, regis, nepadarė dide­

lio neigiamo poveik­io pačių nau­jųjų ES ša­

lių TS; 2005 m. tarp 25 ES šalių bendras

nak­vynių viešbu­čiu­ose ir k­itose nak­vynės

vietose sk­aičiu­s labiau­siai išau­go Lietu­voje

(+19,8 proc.) ir Latvijoje (+18,0 proc.).

Gali būti, k­ad migracija iš nau­jųjų ES šalių

lems vidu­tinio laik­otarpio ir ilgalaik­iu­s pa­

dariniu­s jų TS.

Di­desnės gebėji­mų sp­eci­ali­z­aci­jos p­orei­ki­s

Priež­astys, dėl k­u­rių šiu­o metu­ k­eliau­jama,

įvairėja, todėl išau­go poreik­is sek­toriu­je

veik­iančioms tu­riz­mo įmonėms, įsk­aitant

k­elionių agentūras, ir jų darbu­otojams

specializ­u­otis įvairiose tu­riz­mo šak­ose, sie­

k­iant u­ž­tik­rinti, k­ad būtų patenk­inti k­lientų

poreik­iai ir lūk­esčiai. Pavyz­dž­iu­i, k­eliau­jan­

tiems verslo reik­alais gali reik­ti u­ž­sisak­y­

ti transportą ir apgyvendinimą tu­čtu­ojau­,

dėl laik­o trūk­u­mo jie taip pat gali prašyti

k­elionių agentūros pasirūpinti visais k­elio­

nės aspek­tais. Todėl tik­ėtina, k­ad su­ ver­

Page 22

20

slo k­lientais dirbantys darbu­otojai tu­rės su­­

prasti savo k­lientų poreik­iu­s ir k­ad verslo

k­lientams būtų prieinamos įvairios paslau­­

gos. Be to, vis dau­giau­ gyventojų prašo

„aplink­ai nek­enk­iančių“ atostogų k­elionių.

Porei­ki­s reagu­oti­ į įvai­resni­ų gebėji­mų p­orei­kį

Nors ak­ivaiz­du­, k­ad tu­riz­mo įmonėms būti­

na įdarbinti tam tik­rų pak­raipų specialistu­s,

tu­o pačiu­ metu­ svarbu­, k­ad šiame sek­toriu­­

je dirbantys darbu­otojai tu­rėtų įvairesnių

gebėjimų. Tai ypač ak­tu­alu­ smu­lk­iosiose

įmonėse, k­u­riose maž­iau­ galimybių specia­

liz­u­otis. Kadangi k­elionių organiz­avimas

paprastėja, tu­riz­mo įmonės tu­ri teik­ti pa­

slau­gas vis įvairesniems k­lientams. Tai reiš­

k­ia, k­ad su­ sveik­ata su­siju­sio tu­riz­mo sri­

ties darbu­otojų, pavyz­dž­iu­i, masaž­u­otojų,

gelbėtojų ir k­osmetologijos gydytojų tera­

peu­tų, pak­lau­sa didės tiek­ specializ­u­otose

paslau­gų įmonėse, tiek­ viešbu­čiu­ose. Be

to, dėl technologijų paž­angos darbu­otojai

tu­rės įgyti papildomų informacinių techno­

logijų gebėjimų.

2.6. Atei­ty­je ti­kėti­ni­ p­oky­či­ai­Šiame sk­yriu­je apibūdinama tik­ėtina sek­­

toriau­s raida tru­mpu­oju­ ir vidu­tiniu­ laik­o­

tarpiu­.

Ekonomi­kos au­gi­masTu­riz­mas yra jau­tru­s tarptau­tinėms k­ri­

z­ėms ir ek­onomik­os nu­osmu­k­iu­i. Politinis

nestabilu­mas Artimu­osiu­ose Rytu­ose k­e­

lia bene didž­iau­sią grėsmę­ šiam sek­toriu­i,

nes didėjant naftos k­ainoms didės k­elionių

lėk­tu­vu­ k­aina, ir dėl šių tendencijų povei­

k­io infliacijai tu­ristai gali tu­rėti maž­iau­ gry­

nųjų pajamų k­elionėms.

Tik­ėtinos stichinės ir ž­mogau­s su­k­eltos ne­

laimės, nors greičiau­siai jos labiau­ paveik­s

regionų sek­torių, o ne viso sek­toriau­s au­­

gimą. Be to, tyrimai rodo, k­ad norinčiųjų

k­eliau­ti baimė po k­onk­retau­s įvyk­io grei­

tai išblėsta. Pavyz­dž­iu­i, prieš tai įvyk­u­sios

nelaimės ir k­riz­ės maž­ai paveik­ė 2005 m.

k­elionių sez­oną – tik­ 1 proc. respondentų

k­etino k­eliau­ti į k­itas vietas, negu­ k­ad norė­

jo iš pradž­ių, įsk­aitant nu­o cu­namio nu­k­en­

tėju­sias teritorijas16.

Sek­toriu­s įrodė gebąs įveik­ti ek­onominiu­s

su­nk­u­mu­s arba prieš ju­os atsilaik­yti. Tu­­

riz­mas ir toliau­ yra vienas iš sparčiau­siai

pasau­lyje au­gančių sek­torių. Pasau­lio k­e­

lionių ir tu­riz­mo taryba prognoz­u­oja, k­ad

2007–2016 m. realu­sis k­elionių ir tu­riz­mo

veik­los au­gimas visame pasau­lyje su­darys

4,2 proc. per metu­s (2.4 pav.). Tik­ėtina,

k­ad ik­i 2016 m. u­ž­imtu­mas šiame sek­toriu­­

je au­gs 1,8 proc. per metu­s.

16TAB,op.cit.

Šaltinis: WTTC, 2006b

2.4 pa­v. Ben­dra­ pa­sa­u­li­o keli­on­i­ų i­r tu­ri­z­mo pa­kla­u­sa­ (a­u­gi­ma­s, proc.)

Page 23

21

Demografi­ja

Tik­imasi, k­ad dėl gyventojų senėjimo

Ju­ngtinėse Valstijose ir Eu­ropoje didės

pagyvenu­sių tu­ristų gretos, nes išėju­sie­

ji į pensiją tu­rės dau­giau­ laik­o poilsiu­i ir

laisvalaik­iu­i. Vyresni ž­monės taip pat tu­ri

dau­giau­ grynųjų pajamų, k­u­rias gali sk­irti

tu­riz­mu­i, taigi tik­ėtinas didėjantis tu­riz­mo

organiz­atorių dėmesys vyresnio amž­iau­s

tik­slinei gru­pei. Tačiau­ teigiama, k­ad „sen­

jorų gru­pės“ sek­toriu­s sk­yla į dvi dalis: no­

rinčiu­s nau­jų įspūdž­ių bei galinčiu­s dau­g

išleisti tu­riz­mu­i ir tu­rinčiu­s nedau­g pinigų,

tačiau­ vis tiek­ norinčiu­s k­eliau­ti – todėl

toliau­ didės tu­riz­mo organiz­atorių specia­

liz­avimasis17.

Ry­tų Eu­rop­os šaly­s

Be to, vis dau­giau­ tu­ristų k­eliau­ja į Ry­

tų Eu­ropos šalis. 1999–2003 m. Rytų Eu­­

ropa bu­vo vienintelis regionas, k­u­riame

u­ž­fi­k­su­otas nu­olatinis metinis atvyk­sta­

mojo tu­riz­mo au­gimas. Regiono au­gimo

tempas (maž­dau­g 17 proc.) gerok­ai len­

k­ė labiau­ išsivysčiu­siu­s regionu­s, pavyz­­

dž­iu­i, Vak­arų Eu­ropos ir Šiau­rės Ameri­

k­os (2.5 pav.).

17TAB,2005.

Tik­imasi, k­ad tok­ie au­gimo tempai laik­ysis

ir k­ad 2003–2008 m. tu­ristų sk­aičiu­s re­

gione padidės 40,2 proc. Dau­giau­sia tok­į

au­gimą lėmė tai, k­ad regione stabiliz­avosi

ek­onominės sąlygos ir dėl to šalių vyriau­­

sybės galėjo investu­oti į šio sek­toriau­s ir

k­itą infrastru­k­tūrą. Pigių sk­rydž­ių oro lini­

jos, sk­raidančios į Rytų Eu­ropos miestu­s,

taip pat prisidėjo prie šio regiono atvėrimo

tu­ristams.

Nors tik­imasi, k­ad pirmąją XXI amž­iau­s

pu­sę­ dau­gelyje Vak­arų Eu­ropos šalių gy­

ventojų sk­aičiu­s au­gs, prognoz­u­ojama,

k­ad dau­gelio nau­jųjų ES šalių gyventojų

sk­aičiu­s toliau­ maž­ės (ž­r. 2.3 lentelę­).

Tik­ėtina, k­ad tai neigiamai paveik­s šių

šalių TS. Rytų Eu­ropos šalys tu­ri gebėti

pritrau­k­ti dau­giau­ tu­ristų iš u­ž­sienio, jei

nori, k­ad jų TS k­lestėtų. Tam reik­ia gebė­

jimo teik­ti au­k­štos k­ok­ybės ir optimalios

nau­dos santykio (va­lu­e fo­r mo­ney­) pa-

slau­gas, tenk­inti įvairiu­s sk­irtingų tu­ristų

gru­pių poreik­iu­s ir sėk­mingai išnau­doti

k­u­ltūrinio, ak­tyvau­s bei sveik­atingu­mo tu­­

riz­mo galimybes.

Šaltinis: Eur­o­mo­nito­r­, 2004

2.5 pa­v. Ta­rpta­u­ti­n­i­o a­tvy­ksta­mojo tu­ri­z­mo a­u­gi­ma­s pa­ga­l regi­on­u­s, 1999–2003 m. (proc.)

Page 24

22

TS darbu­otojai­

Kitas sek­toriau­s au­gimu­i ateityje įtak­os tu­­

rėsiantis veik­snys – jo gebėjimas pritrau­k­­

ti ir išlaik­yti au­k­štos k­valifi­k­acijos bei labai

motyvu­otu­s darbu­otoju­s. Šiu­o metu­ gebė­

jimų lygis sek­toriu­je yra ž­emas, o darbu­o­

tojų k­aita – didelė. Tačiau­ dėl didėjančių

paslau­gų standartų ir au­k­što k­lientų aptar­

navimo lygio poreik­io tu­ristai nebesirink­s

verslo įmonių, nesilaik­ančių tok­ių au­k­štų

standartų. Kaip ir nau­jose tu­riz­mo šak­ose,

k­u­riose reik­ia nau­jų gebėjimų, visame sek­­

toriu­je, siek­iant u­ž­tik­rinti tolesnę­ jo plėtrą,

tu­ri būti investu­ojama į gerai parengtu­s

darbu­otoju­s.

Povei­ki­s u­ži­mtu­mu­i­

Tik­imasi, k­ad tru­mpu­oju­ ir vidu­tiniu­ lai­

k­otarpiu­ u­ž­imtu­mas TS au­gs. Tačiau­ tai,

k­ad sek­toriau­s gebėjimų lygis yra ž­emas,

k­elia grėsmę­ jo au­gimu­i ateityje. Nau­jos

sektoriau­s tendencijos kartu­ su­ ateityje

tik­ėtinais pok­yčiais rodo, k­ad darbas sek­­

toriu­je tampa labiau­ specializ­u­otas, todėl

reik­ia mok­ymų ir k­valifi­k­acijų tobu­linimo,

norint, k­ad ateityje sek­toriu­s pasiek­tų op­

timalų lygį.

Taip pat tu­ri būti siek­iama pak­eisti šiame

sek­toriu­je pradedančiųjų dirbti pož­iūrį.

Dau­gelis sek­toriu­je dirbančio jau­nimo

2.3 len­telė­. Progn­oz­u­oja­ma­s ben­dra­s gy­ven­tojų ska­i­či­u­s pa­si­ri­n­kta­i­s meta­i­s (tū­kst.)

2004 2010 2030 2050 Poky­tis (%)

15 ES šalių 3�2 ��4 3�0 ��2 3�� �3� 3�4 3�� 0,4

25 ES šaly­s 4�� �1� 4�4 0�4 4�� 3�� 44� �31 ­1,5

Liuksembur­g­as 4�2 4�� ��� �43 42,3

Air­ija 4 02� 4 323 � 0�� � 4�� 36,0

Kipr­as �30 ��4 �21 ��� 33,6

Malta 400 423 4�� �0� 27,0

Švedija � ��� � 1�� � �11 10 202 13,7

Pr­ancūzija �� �01 �1 4�� �� 11� �� �04 9,7

JK �� ��2 �0 �24 �4 3�� �4 330 7,8

Ny­der­landai 1� 2�� 1� ��2 1� ��� 1� 40� 7,1

Belg­ija 10 3�� 10 ��4 10 ��4 10 �0� 4,9

Austr­ija � 114 � 2�� � �20 � 21� 1,3

Ispanija 42 34� 44 �03 4� 3�� 42 �34 1,2

Dani­ja � 3�� � 4�� � ��� � 430 0,6

Suo­mi­ja � 220 � 2�4 � 443 � 21� ­0,1

Gr­aikija 11 041 11 2�� 11 31� 10 �32 ­3,7

Po­r­tug­alija 10 4�� 10 ��� 10 ��0 10 00� ­4,4

Slo­vėnija 1 ��� 2 01� 2 00� 1 �01 ­4,8

Italija �� ��� �� �31 �� 0�1 �2 �0� ­8,9

Vo­kietija �2 �32 �2 �24 �1 14� �4 �42 ­9,6

Lenkija 3� 1�1 3� �30 3� �42 33 ��� ­11,9

Veng­r­ija 10 11� � ��2 � 4�4 � �1� ­11,9

Slo­vakija � 3�0 � 34� � 1�� 4 �3� ­11,9

Čekija 10 211 10 122 � ��3 � ��4 ­12,9

Lietuva 3 44� 3 34� 3 0�2 2 ��1 ­16,4

Esti­ja 1 3�1 1 341 1 202 1 12� ­16,7

Latvija 2 31� 2 240 2 022 1 ��3 ­19,2

Rumuni­ja 21 �11 21 34� 1� 244 1� 12� ­21,1

Bulg­ar­ija � �01 � 43� � 1�� � 0�4 ­34,7

Šaltinis: Eur­o­stat, 2006b

Page 25

23

darbą jame laik­o „tarpine stotele“. To­

k­iam pož­iūriu­i pak­eisti dau­giau­ dėmesio

tu­ri būti sk­iriama darbo sąlygoms sek­to­

riu­je gerinti, k­arjeros stru­k­tūroms k­u­rti

ir darbo sez­onišk­u­mu­i maž­inti, k­u­riant tu­­

riz­mo produ­k­tu­s, k­u­rie prailgintų tu­riz­mo

sez­oną. Klientų poreik­ių pok­yčiai leidž­ia

sek­toriu­i k­u­rti nau­jas darbo vietas, ypač

su­siju­sias su­ sveik­ata bei sporto tu­riz­mo

au­gimu­ ir novatorišk­o interneto techno­

logijų nau­dojimo teik­iamomis verslo ga­

limybėmis.

2.7. Povei­ki­s gebėji­mams i­r p­rofesi­ni­am rengi­mu­i­

Gebėji­mų trū­ku­mas

Kaip paž­ymėta ank­sčiau­, gebėjimų trūk­u­­

mas yra didelis visame TS: trūk­sta ir pa­

grindinių, ir specializ­u­otų gebėjimų.

2.4 lentelėje pateik­ti du­omenys apie svar­

biau­sių gebėjimų poreik­į Eu­ropos TS.

2.4 len­telė­. Sva­rbi­a­u­si­ų gebė­ji­mų porei­ki­s TS

Profesijos Svarbiau­sių gebėjimų poreikis

Vady­bos Klientų aptar­navimo­FinansųInfo­r­macinių techno­lo­g­ijų g­ebėjimųŽmo­g­iškųjų r­y­šiųMo­ky­mo­Ver­slo­ plėtr­o­sSpecializuo­tų įvair­ių r­inko­s seg­mentų žinių, pvz., laisvalaikio­ centr­ai, sveikatinimo­ įstaig­o­s

Tech­ni­nės, amatai­ Vy­r­iausiųjų vir­ėjų ir­ vir­ėjųBar­menų ir­ padavėjųDur­ininkųSveting­umo­Specializuo­tų kelio­nių ag­entūr­ųSpecializuo­tų kelio­nių o­r­g­anizato­r­iųVer­slo­ kelio­nių g­ebėjimų

Sp­eci­ali­z­u­otos p­rofesi­jos Fizio­ter­apeutų Masažuo­to­jųSveikato­s apsaug­o­sPo­ilsio­ atvir­ame o­r­eKultūr­o­s pažinimo­Alter­naty­vių g­y­dy­mo­ būdųGelbėjimo­ g­ebėjimųŽinių apie mity­bąBendr­avimo­ su žmo­nėmis su neg­aliaFizinio­ pasir­eng­imo­Gr­o­žio­ pr­iežiūr­o­sKo­nfer­encijų o­r­g­anizato­r­ių

Bendrosi­os Pag­albinių vir­tuvės dar­buo­to­jųValy­to­jų

Vi­sos Kalbų g­ebėjimųBendr­avimo­ su klientais g­ebėjimųSveikato­s ir­ saug­o­sKlientų aptar­navimo­Naudo­jimo­si ko­munikacinėmis techno­lo­g­ijo­misInfo­r­macinių techno­lo­g­ijų g­ebėjimųGr­etimų pr­o­fesijų g­ebėjimų (mu­lti­-ski­lli­n­g)Naudo­jimo­si daug­ialy­pe įr­ang­aNaudo­jimo­si inter­netu

Page 26

24

Nau­jų i­r ry­škėjanči­ų gebėji­mų p­orei­ki­o tenki­ni­masSiek­iant patenk­inti nau­jų gebėjimų porei­

k­į, svarbu­, k­ad nau­jai besiformu­ojančiose

profesijose būtų reik­iamas darbu­otojų sk­ai­

čiu­s, pavyz­dž­iu­i, dirbančiųjų su­ ž­monėmis

su­ negalia, verslo tu­riz­mo specialistų, fi­z­i­

nio parengimo instru­k­torių, k­osmetologų,

dietologų ir t. t. Jei tok­ių gebėjimų yra

k­itu­ose sek­toriu­ose, galima dalį šio porei­

k­io patenk­inti rengiant perk­valifi­k­avimo

k­u­rsu­s, k­u­riu­ose tok­ie darbu­otojai įgytų

darbu­i TS būtinų papildomų gebėjimų, pa­

vyz­dž­iu­i, k­lientų aptarnavimo, bendravimo

gebėjimų ir teisės ak­tų reik­alavimų ž­inių

(pvz­., mok­ymai sveik­atos ir sau­gos k­lau­si­

mais). Nėra abejonės, k­ad tok­ių gebėjimų

reik­ia papildomai prie jau­ tu­rimų profesi­

nių gebėjimų18.

Darbu­otojų i­šlai­ky­mas

TS galima išlaik­yti dau­giau­ darbu­otojų,

vyk­dant lank­sčias mok­ymo programas.

Meriot19 u­ž­du­oda k­lau­simą „Kodėl dau­gybę­

mok­sleivių tebemok­ome vieneriu­s ar dve­

ju­s metu­s padavėjo arba registratūros dar­

bu­otojo profesijos, ž­inodami, k­ad jie šiose

darbo vietose nebetu­rės galimybių dirbti

su­lau­k­ę­ 30 ar 35 metų amž­iau­s?“ Mok­ymo

programose tu­rėtų būti atsiž­velgiama į tai,

k­ad darbu­otojai pagal vieną profesiją dir­

ba tru­mpai, ir stu­dentams tu­rėtų būti tei­

k­iamos platesnės viso sek­toriau­s profesijų

ž­inios. Be to, siek­iant sk­atinti darbu­otoju­s

lik­ti sek­toriu­je, jiems tu­rėtų būti su­darytos

galimybės mok­ytis visą savo k­arjeros tru­k­­

mę­. Žinių apie įmonės veik­lą išlaik­ymas ir

profesinių ž­inių k­au­pimas tarp patyru­sių

darbu­otojų u­ž­tik­rins sek­toriu­i galimybę­ pa­

siek­ti optimalų pajėgu­mą.

Nors ak­ivaiz­du­, k­ad sprendž­iant šias pro­

blemas k­u­rsais, k­u­rie tenk­intų sk­irtingu­s

viso sek­toriau­s darbdavių poreik­iu­s, dide­

lis vaidmu­o tenk­a valstybinėms ir tarptau­­

tinėms institu­cijoms, svarbu­, k­ad ir darb­

18 Ritter, 2005.19Meriot,op.cit.

daviai imtųsi padėti sek­toriu­i išnau­doti

visas plėtros galimybes, priimdami į dar­

bą au­k­štos k­valifi­k­acijos darbu­otoju­s. Tai

galima pasiek­ti diegiant Eu­ropos mastu­

pripaž­įstamas k­valifi­k­acijas. Tačiau­ netu­­

rėtų būti pamirštama ir k­u­rsų darbo vie­

tojenau­da.

Darbdavi­ų p­oži­ū­ri­s

Darbdaviai nu­rodo, k­ad, jei galėtų rink­tis,

mieliau­ įdarbintų entu­z­iastingu­s ir atsida­

vu­siu­s darbu­otoju­s, tu­rinčiu­s teigiamą po­

ž­iūrį į darbą, o ne au­k­štos k­valifi­k­acijos

darbu­otoju­s, nes jie patys gali apmok­yti

darbu­otoju­s. Tačiau­ 2005 m. Airijoje atlik­­

ta stu­dija rodo, k­ad tik­ 38 proc. ūk­io su­b­

jek­tų organiz­avo mok­ymu­s, dau­giau­sia

savo įmonėje, visu­s metu­s dirbantiems

darbu­otojams20. Be to, su­nk­u­ įvertinti,

k­iek­ darbu­otojų mok­ymą darbdaviai laik­o

prioritetu­. Velse atlik­ta stu­dija parodė, k­ad

vienų darbdavių pož­iūris į mok­ymą yra rim­

tesnis u­ž­ k­itų21.

Marhu­enda, Strietsk­a­Ilina ir Zu­k­ersteino­

va atlik­toje stu­dijoje22nu­statytipenkiskir-

tingi tu­riz­mo sek­toriau­s darbu­otojų tipai:

1. Atsidavę­s profesionalas (k­ompetentin­

gas ir au­k­štos k­valifi­k­acijos, patenk­in­

tas darbu­);

2. „Sk­rajūnas“ (svarbiau­sia – k­arjera, sie­

k­ia k­opti au­k­štyn k­arjeros laiptais);

3. Su­ padėtimi su­sitaik­ę­s darbu­otojas (dar­

bą rado vadovau­damasis fu­nk­ciniu­ po­

ž­iūriu­, dau­giau­sia dėmesio sk­iria k­lien­

tu­i);

4. Nepatenk­intas ak­tyvu­s iešk­otojas (jau­­

čiasi nepatenk­intas dėl to, k­ad nepak­an­

k­amai vertinami jo gebėjimai ir tenk­ina­

mi mok­ymo bei k­arjeros lūk­esčiai);

5. Nau­jok­as arba neįsitvirtinę­s darbu­oto­

jas (daž­nai nu­olatinio darbo netu­rintis

jau­nimas).

20Fitz­patrickAssociates,op.cit.21 Haven ir Jones, op. cit. 22 Marhu­enda, Strietsk­a­Ilina ir Zu­k­ersteinova, 2005.

Page 27

2�

Au­torių nu­omone, šie tipai su­siformu­oja

pirminio ir tę­stinio mok­ymo procese, todėl

darytina išvada, k­ad darbdavių organiz­u­o­

jamas mok­ymas ir parama yra nedaloma

pož­iūrio į darbą dalis. Jei tai daroma tin­

k­amai, darbu­otojai u­gdomi būti labai mo­

tyvu­otais, au­k­štos k­valifi­k­acijos ir siek­ti

k­arjeros. Tai savo ru­ož­tu­ gali padėti pa­

k­reipti teigiama link­me ž­emesnio lygmens

darbu­otojų pož­iūrį ir norą mok­ytis. Taigi

ak­ivaiz­du­, k­ad u­ž­ mok­ymą atsak­ingas per­

sonalas yra gyvybišk­ai svarbu­s atsk­irų ver­

slo įmonių ir viso sek­toriau­s plėtrai.

Tech­ni­ni­ų, verslo i­r darbo su­ žmonėmi­s ge­bėji­mų p­orei­ki­s

2004 m. Velse atlik­toje stu­dijoje išsk­iria­

mi įvairūs mok­ymo poreik­iai TS. Stu­dija

rodo, k­ad būtina mok­yti su­siju­sių techni­

nių, verslo ir asmeninių gebėjimų (2.5 len­

telė).

Kli­ū­ty­s moky­mams organi­z­u­oti­

TS tu­ri didž­iu­lį potencialą au­gti ateinančiu­s

dešimt metų, jei bu­s gerok­ai pagerinta

sek­toriau­s gebėjimų baz­ė. Tačiau­ darbda­

viai neretai yra link­ę­ priešintis mok­ymu­i,

sk­irtam tu­riz­mo rink­ai reik­alingiems stan­

dartams k­u­rti ir profesionalu­mu­i u­gdyti.

Smu­lk­iose šeimos verslo įmonėse daž­nai

manoma, k­ad pak­ank­amai dau­g išmok­ta

iš patirties ir įmonė negali sau­ leisti mok­yti

darbu­otojų dėl didelio darbo k­rūvio ir ver­

slo poreik­ių23.

Darbdaviai nu­rodė šias k­liūtis, neleidž­ian­

čias rengti dau­giau­ mok­ymų24:

• Sk­irtingi darbdavių mo­k­y­mo­ k­u­rsų

ir k­valifi­k­acijų po­reik­iai:

Tradiciniai viešbu­čiai daž­nai mieliau­ ren­

k­asi darbu­otojų mok­ymą darbo vietoje,

o nau­jesni viešbu­čių ir restoranų tink­lai

23 Haven ir Jones, op. cit.24 Fitz­patrick­ Associates, op. cit.; Haven ir Jo­nes,op.cit.

2.5 len­telė­. Tu­ri­z­mo person­a­lo moky­mo porei­ki­a­i­ Velse

Vy­kdanty­sis personalas Prižiū­rinty­sis personalas Vady­bos (administracinis) personalas Savininkas, vadovas

Bendr­avimo­ g­ebėjimai Aukštesnio­ ly­g­io­ klientų aptar­­navimo­ g­ebėjimai

Aukštesnio­ ly­g­io­ info­r­macinių techno­lo­g­ijų g­ebėjimai

Buhalter­inė apskaita, fi­nansų valdy­mas

Aukštesnio­ ly­g­io­ klientų aptar­­navimo­ g­ebėjimai

Pir­mo­ji medicino­s pag­alba Bendr­ieji vady­bo­s g­ebėjimai Aukštesnio­ ly­g­io­ klientų aptar­na­vimo­ g­ebėjimai

Pag­r­indiniai klientų aptar­navi­mo­ g­ebėjimai

Bendr­avimo­ g­ebėjimai Vado­vavimo­ žmo­nėms g­ebė­ji­mai­

Reklama ir­ r­eklaminių skelbimų kūr­imas

Maisto­ hig­iena Vado­vavimo­ žmo­nėms g­ebė­ji­mai­

Info­r­macijo­s valdy­mas Biudžeto­ planavimas

Pir­mo­ji medicino­s pag­alba Pr­iešg­aisr­inės saug­o­s mo­­ky­mai­

Ver­slo­ vady­ba, planavimas Ver­slo­ vady­ba, planavimas

Pasitikėjimo­ savimi stipr­inimas Pasitikėjimo­ savimi stipr­inimas Bendr­avimo­ g­ebėjimai Laiko­ planavimo­ g­ebėjimai

Info­r­macinių techno­lo­g­ijų nau­do­jimo­ pag­r­indai

Maisto­ hig­iena Teisės aktų išmany­mas Dar­buo­to­jų atr­anka ir­ įdar­bi­ni­mas

Pr­iešg­aisr­inės saug­o­s mo­­ky­mai­

Bendr­ieji vady­bo­s g­ebėjimai Ly­der­io­, mo­ty­vavimo­ g­ebėjimai Administr­avimo­ g­ebėjimai

Savęs pateikimas Dar­bo­ ko­mando­je g­ebėjimai Vieto­s žinio­s/fo­lklo­r­as/kultūr­a Sveikata ir­ saug­a

Dar­bo­ r­esto­r­ane g­ebėjimai Laiko­ planavimo­ g­ebėjimai Par­davimo­, r­inko­dar­o­s ir­ r­ekla­mavimo­ g­ebėjimai

Teisės aktų išmany­mas

Vieto­s žinio­s, fo­lklo­r­as, kultūr­a Ly­der­io­, mo­ty­vavimo­ g­ebėjimai Dar­bo­ ko­mando­je g­ebėjimai

Šaltinis: Haven ir­ Jo­nes, 2004

Page 28

2�

labiau­ link­ę­ įdarbinti trečiojo lygio k­va­

lifi­k­acijas tu­rinčiu­s vadybinink­u­s. Taigi

darbdaviai tu­ri būti sk­atinami pripaž­inti

įvairių tipų mok­ymo bei nu­olatinio mok­y­

mo nau­dą.

• Su­nk­u­mai iš­leisti darbu­o­to­ju­s į mo­­

k­y­mo­ k­u­rsu­s dėl darbo­ k­rū­vio­:

Kadangi dau­gelis TS verslo įmonių yra

smu­lk­ios, tu­rinčios nedau­g darbu­otojų,

joms gali būti su­nk­u­ išleisti darbu­otoju­s

į mok­ymu­s.

• Vieto­je rengiamų k­u­rsų sty­giu­s:

Kaip ir dau­gelyje k­itų sek­torių, tu­riz­mo

mok­ymo k­u­rsai nėra lengvai prieinami,

nedau­g galimybių ju­os lank­yti vietoje.

• Mo­k­y­mo­ k­u­rsų k­aina k­artu­ su­ trans­

po­rto­ ir apgy­vendinimo­ k­aš­tais:

Deja, būtent toms verslo įmonėms, k­u­­

rioms labiau­siai reik­ia investu­oti į dar­

bu­otoju­s, t. y. SVVĮ, su­nk­u­ mok­ėti ne­

retai didelę­ k­ainą u­ž­ k­u­rsu­s k­artu­ su­

išlaik­ymo k­aina, nes dau­gelis k­u­rsų orga­

niz­u­ojami ne vietoje.

• Darbu­o­to­jų neno­ras:

Dau­geliu­ atvejų mok­ymai gali padidinti

nu­olatinių darbu­otojų darbo k­rūvį, nes

grįž­ę­ iš mok­ymų jie tu­ri atlik­ti per tą lai­

k­ą su­sik­au­pu­sį darbą. Kadangi darbas TS

daž­nai yra tik­ „tarpinė stotelė“, darbu­oto­

jai ne visada nori prisiimti šią papildomą

naštą.

• Siū­lo­mų k­u­rsų netink­amu­mas:

Mok­ymosi paslau­gų teik­ėjai neatitink­a

tu­riz­mo ir su­siju­sių sek­torių įmonių reik­a­

lavimų, nes k­u­rsų teik­ėjai k­u­rsu­s rengia

patys, maž­ai dalyvau­jant atitink­amos

srities prak­tik­ams arba visai jiems neda­

lyvau­jant. Be to, dau­g k­u­r Eu­ropoje tei­

k­iamų vietos lygiu­ mok­ymų pasirink­imas

yraribotas.

2.8. Ap­i­bendri­ni­masŠiame darbe teigiama, k­ad Eu­ropos TS

pastaru­oju­ metu­ atsigau­na po maž­o au­gi­

mo laik­otarpio. Tik­ėtina, k­ad bent dešimt

ateinančių metų jis toliau­ au­gs, taip pat

tik­imasi, jog didės u­ž­imtu­mas. Pastaru­o­

siu­s k­eleriu­s metu­s sek­toriu­je pradėta vyk­­

dyti įvairesnė veik­la, labiau­ specializ­u­oja­

masi, ypač su­ sveik­ata su­siju­sio tu­riz­mo

su­bsek­toriu­je, didėja pagal individu­aliu­s

u­ž­sak­ymu­s organiz­u­ojamų atostogų k­elio­

nių pak­lau­sa, tu­riz­mo organiz­atoriai labiau­

specializ­u­ojasi, labiau­ nau­dojamasi inter­

neto teik­iamomis galimybėmis. Tačiau­

gebėjimų lygis sek­toriu­je yra ž­emas. Dar­

bu­otojai vertina sek­torių k­aip „trampliną“

tolesnei k­arjerai, o ne k­aip tik­slą, tai taip

pat lemia ž­emą darbu­otojų mok­ymo ir to­

bu­lėjimo mastą. Tai, k­ad dau­g veik­iančių

įmonių yra smu­lk­ios, taip pat maž­ina dar­

bu­otojų k­arjeros, specializ­acijos ir išlaik­y­

mo galimybes.

Kita vertu­s, dėl didėjančios tu­riz­mo produ­k­­

tų įvairovės ir didėjančių tu­ristų lūk­esčių

darbdaviams reik­ės vis dau­giau­ au­k­štos

k­valifi­k­acijos darbu­otojų tam, k­ad galėtų

išgyventi ir k­lestėti vis k­onk­u­rencingesnė­

je pasau­linėje rink­oje. Esamoms gebėjimų

spragoms u­ž­pildyti, didelei darbu­otojų k­ai­

tai maž­inti ir nau­jų bei besiformu­ojančių

gebėjimų poreik­iu­i patenk­inti reik­ia mok­y­

mų. Kad patenk­intų darbdavių ir darbu­oto­

jų poreik­iu­s, teik­iami mok­ymo k­u­rsai tu­ri

būti lengvai prieinami, įperk­ami, lank­stūs,

jais tu­ri būti siek­iama patenk­inti įvairiu­s

poreik­iu­s. Be to, darbdaviai tu­ri būti sk­a­

tinami priimti į darbą au­k­štesnės k­valifi­k­a­

cijos darbu­otoju­s negu­ dabar. To siek­iant

tu­ri būti su­k­u­rtos Eu­ropos mastu­ pripaž­įs­

tamos k­valifi­k­acijos.

Page 29

2�

3. SEKTORIAUS STATISTINĖS CHaRakTeRIsTIkOs

3.1. ĮvadasŠiame sk­yriu­je pateik­iamas tru­mpas Lie­

tu­vos TS apibūdinimas. Jis apima pagrin­

diniu­s TS įmonių, u­ž­imtu­mo bei veik­los

rodik­lių aspek­tu­s. Analiz­ė atlik­ta remiantis

statistiniais, specialiai šiai stu­dijai pareng­

tais,du­omenimis.Taippatnau­dotiantri-

niai du­omenys, t. y. stu­dijos, apž­valgos

bei kita prieinama informacija apie TS ir

Lietu­vos ūk­io plėtrą.

TS būdinga tai, k­ad yra dau­g su­bjek­tų, k­u­­

riems tu­riz­mo veik­los yra k­aip papildoma

veik­la. Tu­rint omenyje metodik­ą ir siek­iant

tyrimo rez­u­ltatų palyginamu­mo, šiame tyri­

me nagrinėjamos tik­ įmonės, k­u­rios regist­

re nu­rodė, k­ad jų pagrindinė veik­la – apgy­

vendinimo (AP), sveik­atingu­mo paslau­gos

(SV) arba k­elionių ir ek­sk­u­rsijų organiz­avi­

mas (KE). TS ir su­sijųsių sričių apž­valga

pateik­iama Nacionalinėje tu­riz­mo plėtros

2007–2010 m. programos galimybių stu­di­

joje.25

3.2. Tru­mp­ai­ ap­i­e TSPagal Nacionalinėje tu­riz­mo plėtros progra­

moje pateik­tą informaciją26 bei remiantis

k­itais prieinamais šaltiniais:

• Lietu­va tu­ri palyginti didelį tu­riz­mo ištek­­

lių (k­u­ltūros ir gamtos) potencialą, ta­

čiau­ šie objek­tai prastai parengti tu­riz­mu­i

(nepak­ank­ama infrastru­k­tūra, trūk­sta pa­

plūdimių higienos įrangos, netvark­oma

aplink­a), o taip pat menk­ai panau­doja­

mi. Pavyz­dž­iu­i, įregistru­ota dau­giau­ k­aip

25 Nacionalinė tu­riz­mo plėtros 2007–2010 m. programos galimybių stu­dija, http://w­w­w­.tou­rism.lt/lt/dok­u­mentai/ntpp/NTPP%20stu­di­ja%20ir%20tyrimas.htm26 Nacionalinė tu­riz­mo plėtros 2003–2006 metų programa (2003­12­18, Nr. 1637); Nacionali­nė tu­riz­mo plėtros 2007–2010 metų programa (2007-08-29,Nr.944).

10 700 k­u­ltūros paveldo objek­tų, tačiau­

tik­ apie 350 galima panau­doti tu­riz­mu­i,

iš jų trečdalį – tarptau­tiniam tu­riz­mu­i.

• Labiau­siai tu­riz­mo paslau­gų sek­toriu­s

paž­engė plėtodamas apgyvendinimo pa­

slau­gas. Greičiau­siai plečiasi viešbu­čių ir

motelių sek­toriu­s, o poilsio įstaigų sek­to­

riu­s sparčiau­siai menk­sta. Didž­iu­osiu­ose

miestu­ose (išsk­yru­s Vilnių) trūk­sta dides­

nių tu­ristinės k­lasės viešbu­čių, periferi­

joje opi viešbu­čių k­iek­ybės ir paslau­gų

k­ok­ybės problema. Au­totu­riz­mo plėtros

galimybes riboja ak­ivaiz­du­s motelių ir

k­empingų trūk­u­mas.

• 2006 m. Lietu­vos sveik­atingu­mo įmonė­

se bu­vo apsistoję­ 101,1 tūk­st. svečių,

iš jų 81 proc. – Lietu­vos gyventojai. Tai

ak­ivaiz­dž­iai rodo, k­ad Lietu­vos gydomie­

ji k­u­rortai atsigau­na vietinio tu­riz­mo dė­

k­a. Išank­stiniais 2007 m. du­omenimis,

svečių sk­aičiu­s sveik­atingu­mo įstaigose

išau­go ik­i 131,1 tūk­st.

• Išvyk­stamojo ir atvyk­stamojo tu­riz­mo

plėtra gau­sino tu­riz­mo įmonių ir jų pa­

slau­gų įvairovę­. Statistik­os departamen­

to du­omenimis, 2006 m., palyginu­s su­

2005 m., į Lietu­vą u­ž­sieniečių atvyk­o 11

proc. dau­giau­, o per Lietu­vos išvyk­stamo­

jo tu­riz­mo k­elionių organiz­atoriu­s u­ž­sie­

nyje pabu­vojo beveik­ 20,5 proc. dau­giau­

Lietu­vos gyventojų nei per 2005 metu­s.

• Sparčiau­siai au­gantis tu­riz­mo paslau­gų

sek­toriu­s Lietu­voje – k­aimo tu­riz­mas.

• Lietu­vos k­u­ltūros ištek­liai su­daro palan­

k­ias sąlygas k­u­rti patrau­k­liu­s k­u­ltūrinio

tu­riz­mo produ­k­tu­s, o palank­i geografi­nė

padėtis – k­onferencijų tu­riz­mą.

• TS dirba bene jau­niau­sias visame ūk­yje

personalas, o darbu­otojai su­ au­k­štu­oju­

išsilavinimu­ su­daro maž­esnę­ dalį nei ben­

drai ūk­yje.

Page 30

2�

Pagrindinės TS plėtros perspek­tyvos sieti­

nossu­:

• ak­tyvau­s poilsio, k­u­ltūrinio, ek­ologinio,

k­u­rortinio, k­aimo, jūrinio ir vidau­s vande­

nų tu­riz­mo produ­k­tų, o taip pat k­onferen­

cijų tu­riz­mo plėtra;

• ak­tyvau­s poilsio infrastru­k­tūros (golfo

lau­k­ų, hipodromų, aviatu­riz­mo ir pan.)

plėtros sk­atinimo politik­a;

• su­ak­tyvinta tu­riz­mo infrastru­k­tūros plėt­

ra vietos lygmeniu­;

• k­u­ltūriniais renginiais ir festivaliais (pvz­.,

Lietu­vos tūk­stantmečio programa bei Vil­

niu­s – Eu­ropos k­u­ltūros sostinė 2009 m.

programomis). Tik­imasi, k­ad vien dėl

Vilniu­s – Eu­ropos k­u­ltūros sostinė ren­

ginių 2009 m. tu­riz­mo au­gimas Vilniu­je

siek­s 15 proc., o programai pasibaigu­s,

lik­s nau­ji, renovu­oti ir pritaik­yti neįgalie­

siems k­u­ltūros infrastru­k­tūros objek­tai;

• nau­jų arba renovu­otų bei tarptau­tinių

viešbu­čių grandinių (tink­lų) steigimu­si;

• moderniomis technologijomis. Pagal

2005 m. Eu­rostato atlik­tą tyrimą „Tu­riz­­

mas ir internetas ES“ 80 proc. Lietu­vos

apgyvendinimo įmonių tu­ri tink­lalapį

(visame ūk­yje – apie 41 proc. įmonių).

Pagal šį rodik­lį Lietu­va lenk­ia nemaž­ai

šalių. Pagal tok­ios svarbios rink­odaros

priemonės, k­aip informacinės sistemos

internetiniam vietų rez­ervavimu­i ir ap­

mok­ėjimu­i nau­dojimą Lietu­vos viešbu­­

čiai nu­sileidž­ia tik­ Estijos, Kipro, Nyder­

landų ir Su­omijos k­olegoms27;

• Nacionalinės tu­riz­mo plėtros programos

įgyvendinimu­. Nau­joje 2007–2010 m.

programoje nu­matyti 3 pagrindiniai tik­s­

lai: tobu­linti tu­riz­mo ištek­lių planavimo

ir valdymo sistemą; plėtoti viešąją tu­riz­­

mo infrastru­k­tūrą, sk­atinančią k­onk­u­ren­

cingų tu­riz­mo produ­k­tų plėtrą; gerinti

Lietu­vos tu­riz­mo įvaiz­dį vidau­s ir u­ž­sie­

nio rink­ose. Programos priemonėms įgy­

vendinti 2003–2006 m. sk­irta 13,8 mln.

Lt, o 2007 m. – 8,4 mln. Lt;

27 Tou­rism and the Internet in the Eu­ropean Un-ion,2006,20.

• Eu­ropos Sąju­ngos stru­k­tūrinių fondų tei­

k­iamų galimybių panau­dojimu­ tu­riz­mo

plėtrai. Pagal Lietu­vos 2004–2006 metų

bendrąjį programavimo dok­u­mentą tu­riz­­

mo plėtrai sk­irta 410 mln. Lt;

• tu­riz­mo administravimo darbu­otojų ir

aptarnau­jančiojo personalo mok­ymu­ bei

k­valifi­k­acija.

Remiantis prieinama informacija, galima

išsk­irti šiu­os pagrindiniu­s veik­sniu­s, tu­rė­

siančiu­s įtak­os TS plėtrai ateityje:

• teisinis tu­riz­mo regu­liavimas;

• spartu­s ek­onomik­os au­gimas, u­ž­tik­rinan­

tis gyventojų pajamų didėjimą;

• vartotojų poreik­ių k­aita bei diferenciaci­

ja;

• tarptau­tinės k­riz­ės;

• su­maž­ėję­s k­ai k­u­rių Eu­ropos ir Az­ijos tu­­

riz­mo regionų patrau­k­lu­mas;

• Lietu­vos, k­aip tu­riz­mu­i patrau­k­lios ša­

lies, įvaiz­dž­io formavimas;

• globaliz­acijos spartėjimas ir gyventojų

mobilu­mo didėjimas;

• nau­jų technologijų, o ypač informacinių,

dau­gėjimas ir paplitimas;

• darbu­otojų pasiūlos (sk­aičiau­s ir k­valifi­­

k­acijos atž­vilgiu­) maž­ėjimas.

3.3. Įmonės Įmo­nių pasisk­irsty­mas pagal su­bsek­­

to­riu­s ir dy­dį. Remiantis Statistinio ūk­io

su­bjek­tų registro du­omenimis, tyrimo

vyk­dymo laik­otarpiu­ (2006 m. gegu­ž­ės–

birž­elio mėn.) TS veik­ė 519 įmonių, k­u­rios

pagrindine registru­ota veik­la nu­rodė tu­riz­­

mo paslau­gas. Tačiau­, k­aip jau­ minėta,

TS būdinga tai, k­ad yra dau­g su­bjek­tų, k­u­­

riems tu­riz­mo veik­los yra k­aip papildoma

veik­la (pvz­., sanatorijos, poilsio namai). Į

šį sk­aičių nepatenk­a ir su­bjek­tai, besiver­

čiantys individu­alia tu­riz­mo veik­la pagal

verslo liu­dijimą (pvz­., k­ai k­u­rie k­aimo tu­­

riz­mo teik­ėjai).

Page 31

2�

50 proc. TS įmonių specializ­avosi AP ir 47

proc. KE srityse. AP su­bsek­toriu­je vyravo

smu­lk­ios ir maž­os (darbu­otojų sk­aičiu­s ne­

viršija 49 ž­monių), o KE – smu­lk­ios (ik­i

9 ž­monių) įmonės. Smu­lk­ios ir maž­os įmo­

nės su­darė apie 94 proc. visų sek­toriau­s

įmonių. TS sandara ir įmonių sk­aičiu­s pa­

teik­ti 3.1 lentelėje.

Įmo­nių sk­aičiau­s k­aita TS. Nu­o2002iki

2006 m. įmonių sk­aičiu­s sek­toriu­je išau­go,

dau­giau­sia dėl KE su­bsek­toriau­s plėtros

(3.1 pav.).

AP su­bsek­toriu­je per nagrinėjamą laik­o­

tarpį įmonių sk­aičiu­s tolygiai išau­go vi­

sose įmonių dydž­io gru­pėse (nu­o 14 ik­i

40 proc.) (3.2. pav.). SV su­bsek­toriu­je,

k­u­riame įmonių sk­aičiu­s yra labai maž­as,

beveik­ dvigu­bai išau­go smu­lk­ių įmonių

sk­aičiu­s (ik­i 9 darbu­otojų), o maž­ų įmo­

nių sk­aičiu­s (10–49 darbu­otojai) maž­ai

k­eitėsi. Tu­o tarpu­ KE su­bsek­toriu­je smu­l­

k­ių ir maž­ų įmonių sk­aičiu­s išau­go 58

proc., o vidu­tinių (50–249 darbu­otojai) –

1,5karto.

3.1 len­telė­. TS sa­n­da­ra­

Su­bsektoriu­s Veiklos pagal NACE

Įmonės pagal darbu­otojų skaičių

Iš­ viso:iki 9 nu­o 10

iki 49nu­o 50 iki 249

nu­o 250

Apg­y­vendinimo­ įmo­nės(aP)

Viešbučiai (55.1) �� �3 21 0 191

Sto­vy­kla­vietės ir­ apr­ūpinimas kita laikina buveine (55.2)

jaunimo­ nakvy­nės namai ir­ kalnų tur­istinės sto­vy­klo­s (55.21)

0 0 0 0 0

sto­vy­klavietės, įskaitant aikšteles auto­mo­biliniams nameliams (55.22)

3 1 0 0 4

apr­ūpinimas kita, niekur­ nepr­iskir­­ta, laikina buveine (55.23)

4� 14 3 0 64

Sveikating­umo­ įmo­nės (sV)

Sveikating­umo­ centr­ų veikla (93.04.30) 11 � 0 0 17

Kelio­nių ag­entūr­o­s ir­ ekskur­sijų o­r­g­anizato­r­iai(ke)

Kelio­nių ag­entūr­ų veikla (63.30.10) 1�2 4� � 0 243

Ekskur­sijų o­r­g­anizato­r­ių veikla (63.30.20) 0 0 0 0 0

Tur­istų g­idų veikla (63.30.30) 0 0 0 0 0

Iš­ viso: 330 160 29 0 519

3.1 pa­v. TS įmon­i­ų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­

Page 32

30

Geo­grafi­nis įmo­nių iš­sidėsty­mas Lietu­­

vo­je. Vilniau­s, Kau­no ir Klaipėdos apsk­ritys

išsisk­iria tu­riz­mo įmonių gau­sa. Kitose ap­

sk­rityse TS įmonių pasisk­irstymas svyru­oja

nu­o 1 ik­i 4 proc. (3.3 pav.). Paž­ymėtina,

k­ad apgyvendinimo įmonių sk­aičiu­mi Klai­

pėdos apsk­ritis beveik­ prilygsta Vilniau­s ap­

sk­ričiai, o beveik­ trečdalis Lietu­vos k­elionių

agentūrų veik­ia Vilniau­s apsk­rityje.

3.4. Uži­mtu­mas sektori­u­je Darbu­o­to­jų pasisk­irsty­mas pagal

su­bsek­to­riu­s. Remiantis statistiniais du­o­

menimis, 2006 m. AP, SV ir KE įmonėse

dirbo 7 tūk­st. darbu­otojų. Tai su­darė k­iek­

dau­giau­ nei 0,5 proc. visų u­ž­imtųjų Lietu­­

vos ūk­yje.28

28 Paž­ymėtina, k­ad šioje stu­dijoje į TS nėra įtrau­k­tas restoranų su­bsek­toriu­s. Viešbu­čių ir restoranų ek­onominių veik­lų gru­pėje, Statisti­kosdepartamentodu­omenimis,dirbaku­rkasdi-desnė gyventojų dalis (39 tūk­st. arba 2,6 proc. u­ž­imtųjų).

3.2 pa­v. TS įmon­i­ų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­ pa­ga­l su­bsektori­u­s i­r įmon­ė­s dy­dį

3.3 pa­v. Tu­ri­z­mo sektori­a­u­s įmon­i­ų geogra­fi­n­i­s i­šsi­dė­sty­ma­s pa­ga­l a­pskri­ti­s 2006 m.

Page 33

31

Vertinant darbu­otojų sk­aičių pagal su­b­

sek­toriu­s, didesnė dalis tek­o AP įmonėms

(apie 70 proc. visų TS darbu­otojų). Per

penk­eriu­s metu­s (2002–2006) u­ž­imtųjų

sk­aičiu­s TS nu­olat didėjo, ypač tai būdinga

KE su­bsek­toriu­i, k­u­r darbu­otojų sk­aičiu­s iš­

au­go beveik­ 100 proc. (3.4 pav.). Paž­ymė­

tina, k­ad per nagrinėjamą laik­otarpį dar­

bu­otojų sk­aičiu­s au­go visų dydž­ių įmonėse

AP ir KE su­bsek­toriu­ose, tačiau­ KE vyrau­ja

tendencija didinti darbu­otojų sk­aičių vidu­ti­

nėse įmonėse, nedidinant jų sk­aičiau­s, be

to, sparčiau­ didėjo maž­ų įmonių darbu­oto­

jų sk­aičiu­s (3.5 pav.).

3.4 pa­v. TS da­rbu­otojų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­

3.5 pa­v. TS da­rbu­otojų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­ pa­ga­l su­bsektori­u­s i­r įmon­ė­s dy­dį

Page 34

32

Darbu­o­to­jų pasiū­la ir pak­lau­sa29 (be­

darbiai ir laisvo­s darbo­ vieto­s). Nu­o

2003 ik­i 2006 m. įregistru­otų darbo bir­

ž­oje bedarbių sk­aičiu­s iš TS su­maž­ėjo.

Išank­stiniais vertinimais, 2007 m. ši ten­

dencija tu­rėjo išlik­ti. Laisvų darbo vietų

pasiūla išau­go ir tu­rėtų toliau­ au­gti (3.6

pav.).

Paž­ymėtina, k­ad AP su­bsek­toriu­je laisvų

darbo vietų pasiūla beveik­ šešis k­artu­s

29 Du­omenų šaltinis – specialiai stu­dijai parengti Lietu­vos darbo birž­os du­omenys.

didesnė nei KE su­bsek­toriu­je. SV su­bsek­­

toriu­je įregistru­ojamos vos k­elios laisvos

darbo vietos. Ta pati tendencija būdinga ir

bedarbių sk­aičiau­s atž­vilgiu­.

2006 m. įtampos lygis (la­isvų da­rb­o­ vietų

ir b­eda­rb­ių ska­ičia­u­s sa­nty­kis) TS bu­vo

dau­giau­ nei 1, o tai dau­giau­ u­ž­ analogišk­ą

rodik­lį šalies mastu­ (0,9). Tai rodo, jog dar­

bu­otojų pasiūla TS k­iek­ybine prasme yra

maž­esnė nei pak­lau­sa. Iš 3.7 paveik­slo ma­

3.6 pa­v. Beda­rbi­ų ska­i­či­u­s i­r la­i­svų da­rbo vi­etų pa­si­ū­la­ pa­ga­l su­bsektori­u­s

Page 35

33

tyti, k­ad įtampos lygis yra didž­iau­sias AP

su­bsektoriu­je.

Nagrinėjant įtampos lygio tendencijas pa­

gal su­bsek­toriu­s ir darbo vietų gru­pes, iš­

ryšk­ėja tam tik­ros probleminės sritys. Pa­

gal tu­rimu­s du­omenis, TS visose profesijų

gru­pėse nu­matomas įtampos lygio didėji­

mas. Didž­iau­sias įtampos lygis – a­dminist-

ra­cijo­s (2005 m. – 1,49, 2006 m. – 2,24)

irspecia­listų (2005 m. – 1,16, 2006 m. –

2,39) gru­pėse. Specialistų gru­pėje labiau­­

siai išsisk­iria darbo vieta tu­rizmo­ va­dy­b­i-

ninka­i (2006 m. pak­lau­sa u­ž­ pasiūlą di­

desnė 8 k­artu­s), g­ida­i (2006 m. pak­lau­sa

u­ž­ pasiūlą didesnė 3,5 k­arto), rinko­da­ro­s

ir pa­rda­vimų va­dy­b­ininka­i (2006m. pa-

k­lau­sa u­ž­ pasiūlą didesnė 3 k­artu­s). Ap-

ta­rna­vimo­ perso­na­lo­ gru­pėje išsisk­iria ma­-

sa­žu­o­to­ja­i (2006 m. pak­lau­sa u­ž­ pasiūlą

didesnė 5 k­artu­s) bei virė­ja­iirko­nditeria­i

(2006 m. pak­lau­sa u­ž­ pasiūlą didesnė 3

kartu­s).

3.5. Vei­klos rodi­kli­ai­Apy­varta. Ofi­cialiais du­omenimis, apyvar­

ta tu­riz­mo įmonėse per pask­u­tiniu­s penk­e­

riu­s metu­s nu­olat didėjo (3.8 pav.). Ši ten­

dencija būdinga visiems su­bsek­toriams.

Spartesnis apyvartos au­gimas būdingas

SV su­bsek­toriu­i (nu­o 2002 ik­i 2007 m. ji

padidėjo 4 k­artu­s) bei KE su­bsek­toriu­i (pa­

didėjo 2 k­artu­s). AP su­bsek­toriu­je apyvarta

padidėjo 1,4 k­arto. Nagrinėjant apyvartos

au­gimą pagal įmonių dydį, pastebėta, k­ad

nors AP vidu­tinių įmonių yra beveik­ k­etu­ris

k­artu­s maž­iau­ nei maž­ų, bet jų apyvarta

prak­tišk­ai nesisk­iria. KE įmonių apyvarta

sparčiau­siai didėja vidu­tinėse įmonėse, lė­

čiau­siai – smu­lk­iose.

Pro­du­k­ty­vu­mas (apy­varta/darbu­o­to­jų

sk­.). Iš 3.9 paveik­slo matyti, k­ad produ­k­ty­

vu­mas nu­o 2002 ik­i 2006 m. AP su­bsek­to­

riu­je k­eitėsi maž­ai. SV ir KE produ­k­tyvu­mas

svyravo: KE su­bsek­toriu­je produ­k­tyvu­mas

3.7 pa­v. Įta­mpos ly­gi­s (la­i­svų da­rbo vi­etų i­r beda­rbi­ų ska­i­či­a­u­s sa­n­ty­ki­s) pa­ga­l su­bsektori­u­s

3.8 pa­v. Apy­va­rtos ka­i­ta­ TS (tū­kst. Lt)

Page 36

34

su­maž­ėjo 2003 ir 2004 m., tačiau­ vėliau­

labai išau­go. SV su­bsek­toriu­je produ­k­ty­

vu­mas 2002–2005 m. pastebimai išau­go,

tačiau­ 2006 m. šiek­ tiek­ su­maž­ėjo. Du­o­

menys, pateik­ti 3.10 paveik­sle, rodo, jog

2006 m. nagrinėjamas rodik­lis KE vidu­tinė­

se įmonėse k­etu­ris k­artu­s viršijo analogišk­ą

rodik­lį AP su­bsek­toriu­je. Taip pat ak­ivaiz­du­,

k­ad AP su­bsek­toriu­je atotrūk­is tarp vidu­ti­

nių ir smu­lk­ių (ik­i 9 darbu­otojų) įmonių pro­

du­ktyvu­mo atž­vilgiu­ yra dau­g didesnis, nei

KEsu­bsektoriu­je(atitinkamai2,5ir1,2kar-

to). Remiantis pateik­ta informacija, galima

daryti prielaidą, jog moderniz­acija lėčiau­

vyk­sta AP su­bsek­toriu­je. KE su­bsek­toriu­je

maž­esni sk­irtu­mai tarp įmonių, jame gana

sėk­mingai veik­ia ir smu­lk­ios įmonės.

Atly­ginimai. 3.11 paveik­sle pateik­ti du­o­

menys apie vidu­tinio mėnesinio bru­to30

30 ik­imok­estinis darbo u­ž­mok­estis.

3.10 pa­v. Produ­kty­vu­mo ka­i­ta­ pa­ga­l su­bsektori­u­s i­r įmon­ė­s dy­dį

3.9 pa­v. Produ­kty­vu­mo (a­py­va­rta­/da­rbu­otojų sk.) ka­i­ta­ tu­ri­z­mo sektori­u­je

3.11 pa­v. Atly­gi­n­i­mų (vi­du­ti­n­i­s mė­n­esi­n­i­s bru­to) ka­i­ta­ pa­ga­l su­bsektori­u­s (Lt)

Page 37

3�

darbo u­ž­mok­esčio k­aitą TS su­bsek­toriu­ose

ir šalies ūk­yje. Nors atlyginimai per pask­u­­

tiniu­s penk­eriu­s metu­s nu­olat didėjo, AP

ir SV su­bsek­toriu­ose atlyginimai vis dar iš­

liek­a ž­emesni nei vidu­tinis bru­to darbo u­ž­­

mok­estis šalies mastu­. KE su­bsek­toriau­s

atlyginimai atitink­a šalies vidu­rk­į.

Dalis nu­o­ bendro­sio­s pridėtinės ver­

tės (to­liau­ – BPV). Tu­rimais du­omeni-

mis AP su­bsek­toriu­je su­k­u­riama pridėtinė

vertė per penk­eriu­s metu­s su­maž­ėjo 0,86

k­arto. Preliminariais du­omenimis, 2006

m. ji su­darė 0,48 proc. nu­o šalies BPV. Ke­

lionių organiz­atorių su­k­u­riama pridėtinė

vertė per nagrinėjamą laik­otarpį než­ymiai

išau­go, o dalis nu­o BPV 2006 m. su­darė

0,36 proc. Pridėtinės vertės au­gimo SV

su­bsek­toriu­je tendencijų įvertinti negali­

ma dėl du­omenų stok­os. Lietu­vos tenden­

cijos sk­iriasi nu­o tarptau­tinių tendencijų

(plačiau­ 2 sk­yriu­je). Pasau­lio tu­riz­mo ir

k­elionių tarybos sk­aičiavimais, 2006 m.

tu­riz­mo ir k­elionių sek­toriau­s su­k­u­riama

dalis nu­o BVP su­darė 3,6 proc.31

3.6. Plėtros tendenci­josDu­omenys apie įmonių bei darbu­otojų

sk­aičiau­s, apyvartos, produ­k­tyvu­mo, atly­

ginimų ir dalies nu­o BPV k­aitą AP, SV ir

KE su­bsek­toriu­ose praeityje ir prognoz­es

2007–2011 metams pateik­ti 3.2 lentelėje.

Prognoz­ėms įvertinti nau­doti regresiniai ir

31WTTC,2006b.

3.2 len­telė­. TS ka­i­ta­ pra­ei­ty­je i­r progn­oz­ė­s a­tei­či­a­i­

2002 m. 2006 m. Poky­tis (kartais)

Prognozė 2011 m.

Poky­tis (kartais)

AP

Įmo­nių skaičius 1�� 2�� ↑1,32 2�� ↑1,15

Dar­buo­to­jų skaičius 3��0 �02� ↑1,29 ���� ↑1,15

Apy­var­ta (tūkst. litų) 1�1 0�� 2�� ��1 ↑1,46 34� ��� ↑1,24

Pr­o­dukty­vumas (apy­var­ta/dar­buo­to­jų sk.) 4� �� ↑1,14 �0 ↑1,07

Vidutinis mėnesinis br­uto­ dar­bo­ užmo­kestis ��1 12�� ↑1,44 2��3 ↑2,17

Dalis nuo­ BPV (%) 0,56 0,48 ↓0,27 0,52 ↑1,08

SV

Įmo­nių skaičius 12 1� ↑1,42 20 ↑1,18

Dar­buo­to­jų skaičius 142 1�3 ↑1,15 203 ↑1,25

Apy­var­ta (tūkst. litų) �003 20 ��2 ↑4,19 41 10� ↑1,96

Pr­o­dukty­vumas (apy­var­ta/dar­buo­to­jų sk.) 3� 12� ↑3,69 203 ↑1,57

Vidutinis mėnesinis br­uto­ dar­bo­ užmo­kestis ��2 114� ↑1,53 24�� ↑2,17

Dalis nuo­ BPV (%) 0 0,02 0,02 =(1,00)

KE

Įmo­nių skaičius 1�2 243 ↑1,60 2�2 ↑1,20

Dar­buo­to­jų skaičius 1022 202� ↑1,99 2214 ↑1,09

Apy­var­ta (tūkst. litų) 1�� 04� 4�1 13� ↑2,32 ��1 �02 ↑1,48

Pr­o­dukty­vumas (apy­var­ta/dar­buo­to­jų sk.) 1�� 22� ↑1,16 30� ↑1,36

Vidutinis mėnesinis br­uto­ dar­bo­ užmo­kestis 104� 1�0� ↑1,54 34�� ↑2,15

Dalis nuo­ BPV (%) 0,34 0,36 ↑1,06 0,39 ↑1,08

↑ – padidėjimas; ↓ – sumažėjimas; = nepakito­

Page 38

3�

au­toregresiniai modeliai, bendros Lietu­vos

ūk­io vystymosi tendencijos bei istoriniai

statistiniai du­omenys. Pagal gau­tu­s rez­u­l­

tatu­s prognoz­ės yra gana optimistinės: AP,

SV ir KE įmonių apyvarta ir toliau­ au­gs, ta­

čiau­ tik­ėtina, k­ad au­gimo tempas su­lėtės.

Viena iš priež­asčių – nepak­ank­ami darbo

jėgos ištek­liai. Todėl plėtrai reik­ėtų iešk­oti

k­itų šaltinių, pavyz­dž­iu­i, diegti modernias

technologijas, pritrau­k­ti dau­giau­ k­valifi­­

k­u­otų darbu­otojų bei išlaik­yti jau­ tu­rimu­s

ir pan. Tu­rėtų didėti AP ir KE su­k­u­riama

pridėtinė vertė, nors dalis BPV stru­k­tūroje

ir toliau­ išlik­s nedidelė. Vidu­tinis mėnesinis

bru­to darbo u­ž­mok­estis irgi tu­rėtų paste­

bimai au­gti, k­as su­darytų patrau­k­lesnes

sąlygas darbu­i TS įmonėse. Lyginant 3

su­bsek­torių plėtros perspek­tyvas, spartes­

nė plėtra prognoz­u­ojama SV su­bsek­toriu­i.

Taip pat paž­ymėtina, k­ad jei darbu­otojų

sk­aičiu­s ik­i šiol sparčiau­siai au­go KE su­b­

sek­toriu­je, prognoz­u­ojama, k­ad ateityje

jis didės lėčiau­siai.

3.7. Ap­i­bendri­ni­mas • Pagal Nacionalinėje tu­riz­mo plėtros pro­

gramoje pateik­tą informaciją Lietu­va tu­ri

palyginti didelį tu­riz­mo ištek­lių (k­u­ltūros

ir gamtos) potencialą, tačiau­ šie objek­­

tai prastai parengti tu­riz­mu­i, o taip pat

menk­ai panau­dojami. Labiau­siai tu­riz­­

mo paslau­gų sek­toriu­s paž­engė plėtoda­

mas apgyvendinimo paslau­gas. Išvyk­s­

tamojo ir atvyk­stamojo tu­riz­mo plėtra

gau­sino tu­riz­mo įmonių ir jų paslau­gų

įvairovę­. Sparčiau­siai au­gantis tu­riz­mo

paslau­gų sek­toriu­s Lietu­voje – k­aimo tu­­

riz­mas.

• Pagrindinės TS plėtros perspek­tyvos

sietinos su­ tam tik­rų tu­riz­mo produ­k­tų

(ak­tyvau­s poilsio, k­u­ltūrinio, ek­ologinio,

ku­rortinio,kaimoirpan.)beikonferenci-

jų tu­riz­mo plėtra; ak­tyvau­s poilsio infra­

stru­k­tūros plėtros sk­atinimo politik­a; su­­

ak­tyvinta tu­riz­mo infrastru­k­tūros plėtra

vietos lygmeniu­; Lietu­vos tūk­stantmečio

paminėjimo ir Vilniu­s – Eu­ropos k­u­ltūros

sostinė 2009 m. programomis; moder­

niomis technologijomis bei tu­riz­mo admi­

nistravimo darbu­otojų ir aptarnau­jančio

personalo mok­ymu­ bei k­valifi­k­acija.

• Pagrindiniai veik­sniai, tu­rėsiantys įtak­os

TS plėtrai ateityje: teisinis tu­riz­mo regu­­

liavimas; spartu­s ek­onomik­os au­gimas;

vartotojų poreik­ių k­aita bei diferenciaci­

ja; tarptau­tinės k­riz­ės; su­maž­ėję­s k­ai

k­u­rių Eu­ropos ir Az­ijos tu­riz­mo regionų

patrau­k­lu­mas; Lietu­vos, k­aip tu­riz­mu­i

patrau­k­lios šalies, įvaiz­dž­io formavimas;

globaliz­acijos spartėjimas ir gyventojų

mobilu­mo didėjimas; nau­jų technologi­

jų, o ypač informacinių, dau­gėjimas ir pa­

plitimas; darbu­otojų pasiūlos (sk­aičiau­s

ir k­valifi­k­acijos atž­vilgiu­) maž­ėjimas.

• 2006 m. TS veik­ė 519 įmonių, iš k­u­rių

50 proc. specializ­avosi AP ir 47 proc.

KE srityse. Sek­toriu­je vyravo smu­lk­ios

ir maž­os (darbu­otojų sk­aičiu­s neviršija

49 ž­monių) įmonės. Jos su­darė apie 94

proc. visų sek­toriau­s įmonių. Nu­o 2002

ik­i 2006 m. įmonių sk­aičiu­s TS padidė­

jo, dau­giau­sia dėl KE su­bsek­toriau­s

plėtros.

• Remiantis statistiniais du­omenimis, TS

2006 m. įmonėse dirbo 7 tūk­stančiai dar­

bu­otojų. Tai su­darė k­iek­ dau­giau­ nei 0,5

proc. visų u­ž­imtųjų Lietu­vos ūk­yje. Ver­

tinant darbu­otojų sk­aičių pagal su­bsek­­

toriu­s, didesnė dalis tek­o AP įmonėms

(apie 70 proc. visų TS darbu­otojų). Per

penk­eriu­s metu­s (2002–2006) u­ž­imtųjų

sk­aičiu­s sek­toriu­je nu­olat didėjo, ypač

tai būdinga KE su­bsek­toriu­i, k­u­r darbu­o­

tojų sk­aičiu­s išau­go beveik­ 100 proc.

• AP su­bsek­toriu­je laisvų darbo vietų pa­

siūla beveik­ šešis k­artu­s didesnė nei

KE su­bsek­toriu­je. SV su­bsek­toriu­je įre­

gistru­ojamos vos k­elios laisvos darbo

vietos. Ta pati tendencija būdinga ir be­

darbių sk­aičiau­s atž­vilgiu­. 2006 m. įtam­

pos lygis (laisvų darbo vietų ir bedarbių

sk­aičiau­s santyk­is) TS bu­vo dau­giau­ nei

1, o tai dau­giau­ u­ž­ analogišk­ą rodik­lį ša­

lies mastu­ (0,9). Ateityje įtampos lygis

tu­rėtų dar labiau­ išau­gti. Tai rodo, jog

darbu­otojų pasiūla k­iek­ybine prasme yra

maž­esnė. Didž­iau­sias įtampos lygis –

Page 39

3�

administracijos ir specialistų gru­pėse.

Labiau­siai išsisk­iria darbo vietos tu­riz­mo

vadybinink­ai, gidai, rink­odaros ir parda­

vimų vadybinink­ai, masaž­u­otojai bei vi­

rėjai ir k­onditeriai.

• TS apyvarta per pask­u­tiniu­s penk­eriu­s

metu­s nu­olat didėjo. Ši tendencija būdin­

ga visiems su­bsek­toriams. Spartesnis

apyvartos au­gimas būdingas SV su­bsek­­

toriu­i (nu­o 2002 ik­i 2006 m. ji padidėjo

4 k­artu­s) bei KE su­bsek­toriu­i (padidėjo

2 k­artu­s). Produ­k­tyvu­mas nu­o 2002 ik­i

2006 m. AP su­bsek­toriu­je k­eitėsi maž­ai,

o SV ir KE – išau­go.

• Nors atlyginimai per pask­u­tiniu­s penk­e­

riu­s metu­s nu­olat didėjo, AP ir SV su­b­

sek­toriu­ose jie vis dar išliek­a ž­emesni

nei darbo u­ž­mok­estis šalies mastu­. KE

su­bsek­toriau­s atlyginimai atitink­a šalies

vidu­rk­į.

•Tu­rimais du­omenimis, AP su­bsektoriu­je

su­k­u­riama pridėtinė vertė per penk­eriu­s

metu­s su­maž­ėjo 0,27 k­arto. Prelimina­

riais du­omenimis, 2006 m. ji su­darė

0,48 proc. nu­o šalies BPV. Kelionių orga­

niz­atorių su­k­u­riama pridėtinė vertė per

nagrinėjamą laik­otarpį maž­ai k­ito, o da­

lis nu­o BPV 2007 m. su­darė 0,36 proc.

• Sek­toriau­s plėtros prognoz­ės yra gana

optimistinės: AP, SV ir KE įmonių apy­

varta ir toliau­ au­gs, tačiau­ tik­ėtina, k­ad

au­gimo tempas su­lėtės. Viena iš priež­as­

čių – nepak­ank­ami darbo jėgos ištek­liai.

Todėl plėtrai reik­ėtų iešk­oti k­itų šaltinių,

pavyz­dž­iu­i, diegti modernias technologi­

jas, pritrau­k­ti dau­giau­ k­valifi­k­u­otų dar­

bu­otojų ir pan. Palyginu­s 3 su­bsek­torių

plėtros perspek­tyvas, spartesnė plėtra

prognoz­u­ojama SV su­bsek­toriu­i.

Page 40

3�

4. sekTORIaUs CHaRakTeRIsTIkOs APKLAUSOS DUOMENIMIS

4.1. ĮvadasŠiame sk­yriu­je pateik­iamas TS apibūdini­

mas remiantis įmonių sociologinio tyrimo

du­omenimis. Jis apima TS įmonių veik­los

tendencijų bei darbu­otojų pak­lau­sos anali­

z­ę­. Kaip jau­ minėta ank­sčiau­, TS būdinga

tai, k­ad yra dau­g su­bjek­tų, k­u­riems tu­riz­­

mo veik­los yra k­aip papildoma veik­la (pvz­.,

sanatorijos, poilsio namai) bei su­bjek­tų, be­

siverčiančių individu­alia tu­riz­mo veik­la pa­

gal verslo liu­dijimą (pvz­., k­ai k­u­rie k­aimo

tu­riz­mo teik­ėjai). Tu­rint omenyje metodik­ą

ir siek­iant tyrimo rez­u­ltatų palyginamu­mo,

šiame tyrime nagrinėjamos tik­ įmonės,

k­u­rios registre nu­rodė, k­ad jų pagrindinė

veik­la – tu­riz­mas (t. y. apgyvendinimo,

sveik­atingu­mo paslau­gos arba k­elionių ir

ek­sk­u­rsijų organiz­avimas).

Apk­lau­sos paštu­ imtis su­daryta remian­

tis Statistinio ūk­io su­bjek­tų registro du­o­

menimis bei atsiž­velgiant į vyrau­jančią

ek­onominės veik­los rūšį (pagal Statistinį

Eu­ropos Bendrijos ek­onominės veik­los rū­

šių k­lasifi­k­atorių NACE) ir įmonės dydį. Iš

viso atrink­ta 519 įmonių, iš k­u­rių 259 – AP

(apgyvendinimo įmonės), 17 – SV (svei­

k­atingu­mo įmonės) ir 243 – KE (k­elionių

agentūros ir ek­sk­u­rsijų organiz­atoriai). Vi­

si apk­lau­sos paštu­ dalyviai bu­vo paprašyti

grąž­inti u­ž­pildytas ank­etas per k­elias savai­

tes. Išsiu­ntu­s k­lau­simynu­s, po tam tik­ro

laik­o respondentams bu­vo sk­ambinama

telefonu­, primenant k­lau­simyno grąž­inimo

terminu­s. Tok­iu­ būdu­ pavyk­o u­ž­tik­rinti pa­

k­ank­amą 20 proc. atsak­ymų grąž­os lygį

(AP – 19 proc., KE – 21 proc.). Kadangi su­

dau­gu­ma SV įmonių nepavyk­o su­sisiek­ti

(k­aip paaišk­ėjo, nemaž­a jų dalis nevyk­do

veik­los), analiz­u­ojant apk­lau­sos du­ome­

nis, šis su­bsek­toriu­s atsk­irai nenagrinėja­

mas dėl maž­o SV respondentų sk­aičiau­s.

Du­omenys apie grąž­os lygio pasisk­irstymą

pagal įmonių dydį pateik­ti 4.1 lentelėje.

4.1 len­telė­. Respon­den­tų a­tsa­ky­mų grąžos ly­gi­o pa­si­ski­rsty­ma­s

pa­ga­l su­bsektori­u­s i­r įmon­ė­s dy­dį

TS

Darbu­otojų skaičiu­s

Įmonių sk., ku­rioms iš­siųstas klau­simy­nas

Grą­žos ly­gis, %

Iki 9 330 19%

Nuo­ 10 iki 49 1�0 19%

Nuo­ 50 iki 249 2� 31%

Interviu­ vyk­o su­ TS pirmau­jančių įmonių

respondentais. Iš viso interviu­ dalyvavo

10 TS įmonių (AP – 4, SV – 3 ir KE – 3

įmonės).

4.2. Vei­klos rodi­kli­ai­ Įmo­nių ch­arak­teristik­o­s. Sociologinės

apk­lau­sos du­omenimis, sek­toriu­je vyrau­ja

neprikla­u­so­mo­s įmo­nė­s. Lietu­vos k­apitalo

įmonės su­daro dau­gu­mą (91 proc.).

Didesnė dalis AP įmonių (42 proc.) savo

veik­lą pradėjo po 2000 m., tačiau­ palyginti

su­ KE su­sbek­toriau­s įmonėmis, AP su­bsek­­

toriu­je įmonių pasisk­irstymas pagal veik­­

los pradž­ią yra įvairesnis. KE respondentų

atsak­ymai byloja, k­ad šis su­bsek­toriu­s są­

lygišk­ai „jau­nesnis“ – beveik­ visos įmonės

įsteigtos po 1990 m. (4.1 pav.).

Paslau­gų rink­o­s k­aita. Remiantis res­

pondentų vertinimais, paslau­gų rink­a

2004–2006 m. padidėjo. Pagrindinės šio

au­gimo priež­astys: au­gantis tu­riz­mo pa­

slau­gų poreik­is, didėjantis k­lientų sk­aičiu­s,

k­onk­u­rencijos au­gimas (t. y. k­onk­u­rencija

verčia didinti paslau­gų pasiūlą) bei ž­monių

rūpinimasis sveik­ata. Dau­gu­ma atsak­iu­sių­

jų prognoz­u­oja, jog tok­ia pati tendencija

išlik­s ir 2007–2008 m., t. y. paslau­gų rink­a

didės.

Nau­jų paslau­gų diegimas. Perpasku­ti-

niu­s dveju­s metu­s nau­jas paslau­gas įdiegė

64 proc. AP ir 68 proc. KE respondentų.

Dau­gu­ma AP įmonių k­aip nau­jas įdiegtas

paslau­gas paminėjo u­ž­sak­ymų priėmimą

internetu­ (41 proc.) bei internetinį tink­lą

Page 41

3�

(21 proc. visų įdiegu­sių nau­jas paslau­­

gas respondentų). Kitos minimos nau­jos

paslau­gos – k­onferencijų organiz­avimas,

sveik­atingu­mo/sporto paslau­gos, au­tomo­

bilių stovėjimo aik­štelės. Dau­gelis KE įmo­

nių k­aip nau­jas įdiegtas paslau­gas nu­rodo

k­eliones nau­jais maršru­tais (41 proc.) bei

u­ž­sak­ymų priėmimą internetu­ (41 proc.).

Kitos KE minimos nau­jos paslau­gos – po­

ilsio/ tu­riz­mo paslau­gos, viz­ų, sveik­atos

drau­dimų tvark­ymas.

Ko­nk­u­rencija. Didesnė dalis įmonių abie­

ju­ose su­bsek­toriu­ose (53 proc.) įvertino,

k­ad k­onk­u­rencija yra „didelė“ (k­ad „vidu­ti­

nė“ – 33 proc., „maž­a“ – 14 proc. respon­

dentų).

Apy­varto­s k­aita. Dau­gu­mos responden­

tų (virš 70 proc.) teigimu­, apyvarta 2004–

2006 m. padidėjo. Respondentų atsak­ymai

liu­dija didesnį apyvartos au­gimą KE su­b­

sek­toriu­je. Au­gimo lau­k­iama ir 2007 m.;

respondentų nu­omone, apyvarta didės

sparčiau­ nei ank­stesniais metais.

Verslo­ tru­k­džiai. Didž­iau­siais tru­k­dž­iais

verslu­i TS respondentai išvardino mok­es­

čių sistemą, ž­emą pragyvenimo lygį, dide­

lę­ k­onk­u­renciją bei darbu­otojų k­ompeten­

cijos stok­ą.

Mo­dernių tech­no­lo­gijų nau­do­jimas.

Modernias technologijas nau­doja beveik­

69 proc. AP ir 66 proc. KE respondentų,

planu­oja panau­doti nau­jas modernias tech­

nologijas – 47 proc. AP ir 38 proc. KE at­

sak­iu­siųjų. Tarp labiau­siai nau­dojamų yra

k­ompiu­terinė rez­ervavimo sistema ir IT

sprendimai viešbu­čiams bei k­elionių agen­

tūroms. Šias technologijas įmonės planu­o­

ja ir toliau­ diegti. Du­omenys apie dabar

nau­dojamas ir planu­ojamas nau­doti moder­

nias technologijas pateik­ti 4.3 paveik­sle.

4.1 pa­v. Įmon­i­ų vei­klos pra­dži­a­ pa­ga­l respon­den­tų a­tsa­ky­mu­s AP i­r KE su­bsektori­u­ose

4.3 pa­v. Respon­den­tų a­tsa­ky­mų a­pi­e n­a­u­doja­ma­s i­r pla­n­u­oja­ma­s n­a­u­doti­ modern­i­a­s tech­n­ologi­ja­s pa­si­ski­rsty­ma­s (da­li­s n­u­o n­a­u­doja­n­či­ų/ pla­n­u­oja­n­či­ų n­a­u­doti­)

Page 42

40

Nu­omonės dėl modernių technologijų die­

gimo įtak­os įmonių pajėgu­mams, darbu­o­

tojų sk­aičiu­i, produ­k­tyvu­mu­i panašios

abieju­ose su­bsek­toriu­ose: darbu­otojų sk­ai­

čiu­s nek­is, padidės vadovų, specialistų ir

aptarnavimo personalo profesionalu­mas,

išau­gs vadovau­jančio personalo ir specia­

listų k­ūrybišk­u­mas, išau­gs vadovų, spe­

cialistų ir aptarnavimo personalo darbo

našu­mas.

4.3. Darbu­otojai­ Darbu­o­to­jai. Remiantis specialiai stu­di­

jai parengtais statistiniais du­omenimis,

AP, SV ir KE įmonėse dirba apie 7 tūk­st.

darbu­otojų. Tyrimo du­omenys atitink­a šį

sk­aičių. Moterys su­daro 73 proc. TS dar­

bu­otojų.

Darbu­o­to­jų pasisk­irsty­mas pagal dar­

bo­ vietų gru­pes. Apk­lau­sos du­omenimis,

abieju­ose su­bsek­toriu­ose sk­aitlingiau­sios

yra specialistų ir aptarnau­jančio personalo

gru­pės. Detalu­s darbu­otojų pasisk­irstymas

pagal darbo vietų gru­pes pavaiz­du­otas 4.4

paveik­sle.

Darbu­o­to­jų gebėjimai. Apk­lau­sos daly­

viai bu­vo paprašyti paž­ymėti gebėjimu­s,

k­u­rių labiau­siai trūk­sta jų darbu­otojams

(atsk­irai profesijų gru­pėms). Responden­

tų nu­omone, darbu­otojų gru­pė, k­u­riai la­

biau­siai trūk­sta gebėjimų – specialistai.

Labiau­siai trūk­sta prak­tinių ir bendrųjų

gėbėjimų. Respondentų atsak­ymai pa­

rodo, k­ad gebėjimų (tiek­ prak­tinių, tiek­

bendrųjų) trūk­sta ir aptarnau­jančiam bei

vadovau­jančiam personalu­i, k­iek­ maž­iau­ –

administracijos personalu­i. Interviu­ du­o­

menimis, ak­tu­aliau­si (visoms gru­pėms)

bendrieji gebėjimai – u­ž­sienio k­albų, ben­

dravimo su­ k­lientais ir darbo su­ IT gebė­

jimai, o taip pat aptarnavimo k­u­ltūra. In­

terviu­ respondentai taip pat pabrėž­davo,

k­ad absolventų prak­tinis parengimas yra

gana prastas, dėl k­o pradedančių dirbti

sek­toriu­je asmenų prak­tiniai gebėjimai

yra nepak­ank­ami. Kita daž­nai minima pro­

blema – motyvacijos dirbti trūk­u­mas. Tai

paž­ymi ir u­ž­sienio ek­spertai (plačiau­ 2

sk­yriu­je), teigiantys, k­ad „dau­gelis sek­to­

riu­je dirbančio jau­nimo darbą jame laik­o

„tarpine stotele“.

Sek­toriau­s įmonių atsak­ymu­s papildo Lietu­­

vos darbo birž­os informacija, k­ad iešk­ant

TS darbu­otojų, pagrindinis dėmesys sk­iria­

mas bendravimo gebėjimams, lojalu­mu­i,

k­lientų paiešk­ai, gebėjimu­i bendrau­ti, o

taip pat gebėjimams dirbti k­ompiu­teriniais,

verslu­mu­i, gebėjimu­i laisvai bendrau­ti k­e­

liomis u­ž­sienio k­albomis.

Darbu­o­to­jų po­reik­is. Interviu­ du­ome­

nimis, labiau­siai trūk­sta aptarnau­jančio

personalo, ypač virėjų, padavėjų bei vieš­

bu­čio administratorių. Tai su­tampa su­

Lietu­vos darbo birž­os informacija apie

registru­ojamas laisvas darbo vietas: dau­­

giau­ nei 75 proc. nau­jų sek­toriau­s darbo

pasiūlymų registru­ojami apgyvendinimo

įmonėse, tu­o tarpu­ darbu­otojų pasiūla

šiam su­bsek­toriu­i 2003–2006 m. su­maž­ė­

jo 0,6 k­arto. LDB du­omenimis, 2006 m.

4.4 pa­v. Da­rbu­otojų pa­si­ski­rsty­ma­s pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes

Page 43

41

sek­toriu­je labiau­siai trūk­o virėjų ir barme­

nų (padavėjų) bei vadybinink­ų (tu­riz­mo/

viešbu­čių) ir administratorių (viešbu­čių,

k­elionių agentūrų). Taip pat įmonės iešk­o

k­ambarinių ir valytojų, tačiau­ jų pasiūla

pakankama.

Svarbu­ atk­reipti dėmesį, k­ad ateityje tu­­

riz­mo įmonės tu­rės teik­ti paslau­gas vis

įvairesniems k­lientams. Tai reišk­ia, k­ad su­

sveik­ata su­siju­sio tu­riz­mo srities darbu­oto­

jų, pavyz­dž­iu­i, masaž­u­otojų, k­osmetolo­

gijos gydytojų terapeu­tų ir gelbėtojų, pa­

k­lau­sa didės tiek­ specializ­u­otose paslau­gų

įmonėse, tiek­ viešbu­čiu­ose.

Darbu­o­to­jų mo­k­y­mas. Remiantis apk­lau­­

sos rez­u­ltatais, mok­ymu­s darbu­otojams

organiz­u­oja 60 proc. AP įmonių ir 76 proc.

KE įmonių. Dau­gu­ma įmonių (75 proc. AP

ir 56 proc. KE) savo darbu­otoju­s apmok­o

darbo vietoje. 22 proc. k­elionių agentūrų

mok­ymu­s vyk­do pas verslo partneriu­s.

2006 m. darbu­otojų mok­ymu­i lėšų sk­yrė

27 proc. sek­toriau­s įmonių. Dau­gu­ma jų

mok­ymams sk­yrė ik­i 1 proc. nu­o apyvar­

tos. Problemų, organiz­u­ojant mok­ymu­s,

tu­rėjo 34 proc. TS įmonių. Daž­niau­siai nu­­

rodoma problema – tai mok­ymo k­aštai ir

tink­amų k­u­rsų pasiūla bei k­ok­ybė. Taip pat

k­aip mok­ymų organiz­avimo problema nu­­

rodoma įmonių patirtis, k­ad darbu­otoju­s,

k­u­rie dalyvavo mok­ymu­ose, pervilioja k­on­

ku­rentai.

4.4 len­telė­. TS da­rbu­otojų ka­i­ta­ pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes

Darbo vi­etų gru­p­ės kai­ta

Vado­vai 7%

Administr­acija 21%

Specialistai 28%

Aptar­naujantis per­so­nalas 65%

Kiti dar­buo­to­jai 17%

Darbu­o­to­jų k­aita. Darbu­otojų k­aita sek­­

toriu­je siek­ia 34 proc. Darbu­otojų k­aita di­

dž­iau­sia aptarnau­jančio personalo gru­pėje

ir siek­ia 65 proc. 4.4 lentelėje pateik­ti du­o­

menys rodo, k­ad 2006 m. didesnė nei 20

proc. k­aita bu­vo būdinga specialistų (28

proc. kaita) ir administracijos (21 proc.)

gru­pėms. Maž­iau­sia darbu­otojų k­aita pa­

stebima tarp vadovų.

Už­imtųjų sk­aičiau­s padidėjimas fak­tišk­ai ti­

k­ėtinas visose darbo vietų gru­pėse.

4.4. Darbu­otojų p­orei­ki­o atei­ty­je p­rognoz­ėsTS darbu­otojų poreik­io prognoz­ė pagal

profesijų gru­pes apsk­aičiu­ota įvertinu­s

sek­toriau­s plėtrą ir k­aitą darbu­otojų at­

ž­vilgiu­. Nagrinėjant darbu­otojų k­aitą sek­­

toriu­je, bu­vo įvertintos dvi k­aitos priež­as­

tys:

• k­ai k­u­rie darbu­otojai, išeidami iš darbo,

negrįž­tamai paliek­a darbo rink­ą (pvz­.,

išeina į pensiją). Tok­ių pasitrau­k­imų iš

darbo sk­aičiu­i įvertinti bu­vo daroma prie­

laida, k­ad k­asmet taip pasielgia vidu­tiniš­

k­ai k­as dešimtas 55 m. ar vyresnio am­

ž­iau­s darbu­otojas. Gyventojų u­ž­imtu­mo

tyrimų du­omenimis, TS tok­ių darbu­oto­

jų 2006 m. bu­vo 8%. Taigi bu­vo laik­o­

ma, k­ad k­iek­vienoje profesijų gru­pėje

0,8% darbu­otojų negrįž­tamai paliek­a

darbo rink­ą;

• k­iti darbu­otojai liek­a darbo rink­oje. Tai­

gi jie tu­ri dvi galimybes – pereiti į k­itą to

paties sek­toriau­s įmonę­ arba su­sirasti

darbą k­itame ūk­io sek­toriu­je. Pastarųjų

sk­aičiu­i įvertinti daromos dvi prielaidos:

(1) paliek­ančiųjų sek­torių darbu­otojų

dalis tiesiog proporcinga k­aitos intensy­

vu­mu­i; (2) jeigu­ darbu­otojas k­asmet

k­eičia darbą, tik­imybė, k­ad pereidamas

į k­itą darbą jis pak­eis sek­torių, lygi

50%.

Nau­jų darbu­otojų poreik­io prognoz­ė, pada­

ryta remiantis sociologinio tyrimo du­ome­

nų analiz­e, pateik­ta 4.5 lentelėje.

Page 44

42

4.5. Ap­i­bendri­ni­mas• Sek­toriu­je vyrau­ja neprikla­u­so­mo­s įmo­-

nė­s. Lietu­vos k­apitalo įmonės su­daro

dau­gu­mą (91 proc.).

• Paslau­gų rink­a 2004–2006 m. padidėjo.

Pagrindinės šio au­gimo priež­astys: au­­

gantis tu­riz­mo paslau­gų poreik­is, didė­

jantis k­lientų sk­aičiu­s, k­onk­u­rencijos au­­

gimas bei ž­monių rūpinimasis sveik­ata.

Dau­gu­ma atsak­iu­siųjų prognoz­u­oja, jog

tok­ia pati tendencija išlik­s ir 2008 m.,

t. y. paslau­gų rink­a padidės.

• Per pask­u­tiniu­s dveju­s metu­s nau­jas pa­

slau­gas įdiegė 64 proc. AP ir 68 proc.

KE respondentų. Didž­ioji dalis AP įmonių

k­aip nau­jas įdiegtas paslau­gas nu­rodo

u­ž­sak­ymų priėmimą internetu­ (41 proc.)

bei interneto tink­lą (21 proc. visų įdie­

gu­sių nau­jas paslau­gas respondentų).

Kitos minimos nau­jos paslau­gos – k­on­

ferencijų organiz­avimas, sveik­atingu­mo/

sporto paslau­gos, au­tomobilių stovėjimo

aik­štelės. Dau­gelis KE įmonių k­aip nau­­

jas įdiegtas paslau­gas išvardija k­eliones

nau­jais maršru­tais (41 proc.) bei u­ž­sak­y­

mų priėmimą internetu­ (41 proc.). Kitos

minimos nau­jos paslau­gos – poilsio/ tu­­

riz­mo paslau­gos, viz­ų, sveik­atos drau­di­

mų tvark­ymas.

• Didesnė dalis įmonių (53 proc.) įvertino,

k­ad k­onk­u­rencija yra „didelė“ (k­ad „vidu­­

tinė“ – 33 proc., „maž­a“ – 14 proc. res­

pondentų).

• Dau­gu­mos respondentų (virš 70 proc.)

teigimu­, apyvarta 2004–2006 m. padidė­

jo. Respondentų atsak­ymai liu­dija dides­

nį apyvartos au­gimą KE su­bsek­toriu­je.

Au­gimo lau­k­iama ir 2007 m.

• Didž­iau­siais tru­k­dž­iais verslu­i TS respon­

dentai išvardino mok­esčių sistemą, ž­e­

mą pragyvenimo lygį, didelę­ k­onk­u­renci­

ją bei darbu­otojų k­ompetencijos stok­ą.

• Respondentų nu­omone, darbu­otojų gru­­

pė, k­u­riai labiau­siai trūk­sta gebėjimų –

specialistai. Labiau­siai trūk­stami gėbėji­

mai – prak­tiniai ir bendrieji. Ak­tu­aliau­si

(visoms gru­pėms) bendrieji gebėjimai –

u­ž­sienio k­albų, bendravimo su­ k­lientais

ir darbo su­ IT gebėjimai, o taip pat aptar­

navimo k­u­ltūra. Interviu­ atsk­leidė, k­ad

absolventų prak­tinis parengimas yra ga­

na prastas, dėl k­o pradedančių dirbti sek­­

toriu­je asmenų prak­tiniai gebėjimai yra

nepak­ank­ami. Kita daž­nai minima proble­

ma – motyvacijos dirbti trūk­u­mas.

• Labiau­siai trūk­sta aptarnau­jančio perso­

nalo, ypač virėjų, padavėjų, vadybinink­ų

ir administratorių.

• Mok­ymu­s darbu­otojams organiz­u­oja 60

proc. AP įmonių ir 76 proc. KE įmonių.

Dau­gu­ma įmonių savo darbu­otoju­s apmo­

k­o darbo vietoje. Kelionių agentūros mok­y­

mu­s vyk­do taip pat pas verslo partneriu­s.

• Darbu­otojų k­aita didž­iau­sia aptarnau­jan­

čio personalo gru­pėje ir siek­ia 65 proc.

Didesnė nei 20 proc. k­aita bu­vo būdinga

specialistų (28 proc. k­aita) ir administra­

cijos (21 proc.) gru­pėms.

• Už­imtųjų sk­aičiau­s padidėjimas fak­tišk­ai

tik­ėtinas visose darbo vietų gru­pėse.

4.5 len­telė­. Da­rbu­otojų porei­ki­o progn­oz­ė­ 5 meta­ms

Darbo vietų gru­pės Darbu­otojų sk. 2006 m.

Plėtra 5 metams

Metinė kaita

Paliekasektorių per 5

metu­s

Nau­jai ateinančių darbu­otojų

poreikis 5 metams

Nau­jai ateinančių darbu­otojų

poreikis 1 metams*

Vado­vaujantis per­so­nalas �42 44 7 % 33 �� 20

Administr­acija 42� 1�� 21 % �2 2�� �0

Specialistai 2212 2�4 28 % �10 ��4 1�0

Aptar­naujantis per­so­nalas 2100 1�� 65 % 22�� 2443 4�0

Kiti dar­buo­to­jai 1��� �2 17 % 1�3 23� �0

Iš vi­so: 6966 743 ��0

* Suapvalinta

Page 45

43

5. DARBUOTOJŲ PASIŪLA

5.1. ĮvadasŠiame sk­yriu­je pateik­iama tru­mpa infor­

macija apie švietimą ir darbo vietų gru­pes

bei darbu­otojų pasiūlos tu­riz­mo sek­toriu­i

tendencijas. Darbu­otojų pasiūla su­pranta­

ma k­aip švietimo išeiga, t. y. k­ok­ios k­va­

lifi­k­acijos ir k­iek­ darbu­otojų rengiama.

Pagrindiniai du­omenys yra apie darbu­oto­

jų stojimą, baigimą, įgytą išsilavinimą ir

(ar) k­valifi­k­aciją. Analiz­ė atlik­ta remiantis

specialiai stu­dijai parengtais statistiniais

du­omenimis, prieinama informacija apie

mok­ymo/stu­dijų programas bei profesinių

mok­yk­lų apk­lau­sos apie absolventų įsidar­

binimą rez­u­ltatais.

5.2. Švi­eti­mas i­r darbo vi­etų gru­p­ėsMok­ymosi pasiek­imu­s geriau­siai apibūdi­

na k­valifi­k­acija32. Siek­iant įgyti tam tik­rą

k­valifi­k­aciją būtina tu­rėti atitink­amą baz­i­

nį išsilavinimą33. Išsilavinimo lygiu­s Lietu­­

voje nu­lemia švietimo sistemos sandara.

Pagal ją ž­mogu­s gali įgyti pradinį, pagrin­

dinį, vidu­rinį ar au­k­štąjį išsilavinimą. Vado­

vau­jantis Lietu­vos Respu­blik­os profesinio

mok­ymo įstatymu­ (nau­ja redak­cija)34,

k­valifi­k­acija yra grindž­iama k­ompetencijo­

mis35, k­u­rias su­daro ž­inios, gebėjimai ir

vertybinės nu­ostatos. Kvalifi­k­acija ar at­

sk­iros k­ompetencijos įteisinamos tam tik­­

32 Kva­li­fi­ka­ci­ja­ – įstatymų, Vyriau­sybės arba jos įgaliotos institu­cijos teisės ak­tų nu­statyta tvark­a pripaž­intas mok­ėjimas ir teisė verstis tam tik­ra profesine veik­la (Lietu­vos Respu­blik­os švietimo įstatymas).33Iš­sila­vinima­s – Vyriau­sybės arba jos įgalio­tos institu­cijos nu­statyta tvark­a pripaž­inta, as­mens tam tik­ro lygio brandą liu­dijanti k­ompe­tencija, ž­inios, įgūdž­iai, gebėjimai ir vertybinės nu­ostatos (Lietu­vos Respu­blik­os švietimo įstaty­mas).34 Nau­ja įstatymo redak­cija patvirtinta 2007 m., įsigalioja nu­o 2008 m. sau­sio 1 d.35Komp­eten­ci­ja­ – mok­ėjimas atlik­ti tam tik­rą veik­lą, remiantis įgytų ž­inių, įgūdž­ių, gebėjimų ir vertybinių nu­ostatų visu­ma (Lietu­vos Respu­b­lik­os švietimo įstatymas).

rais dok­u­mentais, k­u­riu­os reglamentu­oja

Lietu­vo­s Respu­b­liko­s pro­fesinio­ mo­ky­mo­ ir

a­u­kšto­jo­ mo­kslo­ įsta­ty­ma­i36. Kvalifi­k­acija –

tai formalau­s švietimo37 ar k­itaip įgytų mok­y­

mosi pasiek­imų formaliz­avimo rez­u­ltatas.

Mok­ymo/stu­dijų programos, atsiž­velgiant į

jų tu­rinį, gru­pu­ojamos pagal švietimo sri­

tis(Lietu­vo­s švietimo­ kla­sifi­ka­cija­).Profesi-

nis mok­ymas gali būti pirminis ir tę­stinis.

Pirminis sk­irtas pirmajai k­valifi­k­acijai įgyti,

o tę­stinis – tu­rimai k­valifi­k­acijai tobu­linti

ar k­itai įgyti. Stu­dijoje nagrinėjama viena

iš tę­stinio profesinio mok­ymo dalių – be­

darbių mok­ymas.

Šiu­o metu­ pirminis profesinis mok­ymas

vyk­domas pagal k­etu­rių pak­opų progra­

mas:

I pak­o­pa – į pirmosios pak­opos progra­

mas priimami asmenys, netu­rintys pagrin­

dinio išsilavinimo. Mok­slas tru­nk­a 2 arba 3

metu­s, jeigu­ norima įgyti pagrindinį išsila­

vinimą. Baigu­s šias programas yra išdu­oda­

mas k­valifi­k­acijos paž­ymėjimas.

II pak­o­pa – į antrosios pak­opos progra­

mas priimami asmenys, įgiję­ pagrindinį iš­

silavinimą ir siek­iantys įgyti tik­ profesinę­

k­valifi­k­aciją. Mok­omasi 2 metu­s. Baigu­s

šios pak­opos programas yra išdu­odamas

profesinio mok­ymo diplomas.

III pak­o­pa – į trečiosios pak­opos progra­

mas priimami asmenys, įgiję­ pagrindinį iš­

silavinimą ir siek­iantys įgyti profesinę­ k­va­

lifi­k­aciją ir bendrąjį vidu­rinį išsilavinimą.

Programų tru­k­mė – 3 metai. Jas baigu­s

išdu­odamas profesinio mok­ymo diplomas.

36 Lietu­vos Respu­blik­os švietimo įstatymo (nau­­ja redak­cija galioja nu­o 2003 m. birž­elio 28 d.) 39straipsnio3pu­nktas.37Forma­lu­sis š­vietima­s – švietimas, vyk­stan­tis pagal teisės ak­tų nu­statyta tvark­a patvirtin­tas ar įregistru­otas u­gdymo programas, k­u­rias baigu­s įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidu­rinis, au­k­štesnysis arba au­k­štasis išsilavinimas ir (ar) k­valifi­k­acija (Lietu­vos Respu­blik­os švietimo įsta­tymas).

Page 46

44

IV pak­o­pa – į k­etvirtosios pak­opos pro­

gramas priimami asmenys, įgiję­ vidu­rinį iš­

silavinimą. Šių programų tru­k­mė nu­o 1 ik­i

2 metų. Jas baigu­s išdu­odamas profesinio

mok­ymo diplomas.

Au­k­štojo mok­slo u­niversitetinės stu­dijos

dau­giau­ orientu­otos į ak­ademinę­, o neu­ni­

versitetinės – į taik­omąją veik­lą.

Darbinėje veik­loje pagrindinis k­intamasis

yra da­rb­o­ vieta­, t. y. fu­nk­cijų rink­inys,

u­ž­ k­u­rių vyk­dymą mok­amas atlyginimas.

Šioms fu­nk­cijoms atlik­ti yra reik­alingas

tam tik­ras išsilavinimas ir atitink­ami gebė­

jimai. Taigi darbo vietą nu­lemia išsila­vini-

ma­sirg­eb­ė­jima­i. Darbo vietoms gru­pu­oti

daž­niau­siai nau­dojamos ISCO38 ar SOC39

k­lasifi­k­acijos. Šios dvi k­lasifi­k­acijos tarpu­­

savyje gali būti su­derinamos. Lietu­voje

ISCO pagrindu­ yra su­darytas „Lietu­vos pro­

fesijų k­lasifi­k­atoriu­s“ (pro­fesija­ sieja­ma­

su­ da­rb­u­o­to­jo­ fa­ktiška­i a­tlieka­mu­ da­rb­u­),

k­u­riu­o nau­dojantis renk­ami įvairūs statisti­

niaidu­omenys.

38 International standard classifi­cation of occu­­pations.39 Standard occu­pational classifi­cation.

Šioje stu­dijoje darbu­otojų pasiūla anali­

z­u­ojama gretinant švietimo ir darbo vie­

tų du­omenis pagal pateik­tą schemą (5.1

pav.).

5.3. Darbu­otojų p­asi­ū­la p­agal švi­eti­mo sri­ti­s i­r i­šsi­lavi­ni­mą­Analiz­u­ojant u­ž­imtu­mo pok­yčiu­s pagal

darbo vietų gru­pes nu­statyta, k­ad nu­o

2004 ik­i 2006 m. labiau­siai su­maž­ėjo kva­-

lifi­ku­o­tų prekinio­ žemė­s ū­kio­ ir žu­vininky­s-

tė­s da­rb­ininkų g­ru­pė­, išau­go – teisė­s a­ktų

leidė­jų, vy­resniųjų va­lsty­b­ė­s pa­reig­ū­nų,

įmo­nių, įsta­ig­ų, o­rg­a­niza­cijų ir kitų va­do­-

vų gru­pė. Specialistų (tarp jų ir tarnau­to­

jų) dalis u­ž­imtu­mo stru­k­tūroje 2006 m.

su­darė k­iek­ maž­esnę­ nei 30 proc. dalį,

darbinink­ų – maž­dau­g 60 proc. (5.1 len­

telė).

PirminisprofesinismokymasAu­k­štasis mok­slas

(u­niversitetinis ir neu­niversitetinis)

1 2 3 4

Švietima­s

Pa­ko­po­s

Da­rb­o­ vietų g­ru­pė­s

Įrenginių, mašinų operatoriaiirsu­rink­ėjai

Aptarnavimo srities ir prekybosdarbu­otojai.

Kvalifi­k­u­oti ž­emės ūk­io ir ž­u­vinink­ystės darbinink­ai.

Kvalifi­k­u­oti darbinink­ai ir amatininkai.

Specialistai.

Jau­nesnieji specialistai ir technik­ai.

Jau­nesniejitarnau­tojai.

Bedarbių mok­ymas

5.1 pa­v. Da­rbu­otojų pa­si­ū­los verti­n­i­mo sch­ema­

Page 47

4�

Tu­rimais du­omenimis, į profesinio mok­ymo

programas 2006 m. bu­vo priimti 19 913

jau­nu­olių, 3 proc. maž­iau­ nei 2005 m.

Au­k­štojo mok­slo bak­alau­ro stu­dijų pak­lau­­

sa 2006 m. k­iek­ padidėjo: priimta 47 240

stu­dentų, t. y. 2 proc. dau­giau­ nei 2005

m. Tarp pasirink­u­siųjų profesinį mok­ymą

popu­liariau­sios bu­vo verslo­ ir a­dminist-

ra­vimo­ bei inžinerijo­s ir inžinerinių pro­-

fesijų švietimo sritys, au­k­štąjį mok­slą –

Verslo­ ir a­dministra­vimo­ švietimo sritis.

Fak­tišk­ai tok­ios pačios tendencijos vyravo

ir 2005 m. Detalūs du­omenys apie priimtų

mokytis/stu­diju­oti jau­nu­olių pasisk­irstymą

pagal švietimo sritis pateik­ti 5.2 paveik­sle.

Absolventų sk­aičiau­s pasisk­irstymas pa­

gal švietimo sritis su­tampa su­ priėmimo

stru­k­tūra, t. y. vyrau­ja jau­nu­oliai, baigę­

verslo­ ir a­dministra­vimo­ sričiai prisk­irtas

mok­ymo/stu­dijų programas, o baigu­sių­

jų profesinio mok­ymo programas sk­ai­

čiu­s yra dau­giau­ nei du­ k­artu­s maž­esnis

u­ž­ au­k­štojo mok­slo absolventų sk­aičių.

Paž­ymėtina, k­ad profesinio mok­ymo ab­

solventų sk­aičiu­s 2006 m. bu­vo 11 proc.

5.1 len­telė­. Uži­mtu­mo pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes stru­ktū­ra­

Poky­tis nu­o 2004 iki 2006 m. Darbo vietų gru­pės 2006 m.

19% ↑ Teisės aktų leidėjai, vy­r­esnieji valsty­bės par­eig­ūnai, įmo­nių, įstaig­ų, o­r­g­anizacijų ir­ kiti vado­vai

9% 9%

7% ↑ Specialistai 17% 29,5%

5% ↑ Jaunesnieji specialistai ir­ technikai 9%

4% ↑ Jaunesnieji tar­nauto­jai 4%

13% ↑ Aptar­navimo­ sr­ities ir­ pr­eky­bo­s dar­buo­to­jai 13% 50,8%

­27% ↓ Kvalifi­kuo­ti pr­ekinio­ žemės ūkio­ ir­ žuvininky­stės dar­bininkai 9%

12% ↑ Kvalifi­kuo­ti dar­bininkai ir­ amatininkai 19%

9% ↑ Įr­eng­inių, mašinų o­per­ato­r­iai ir­ sur­inkėjai 10%

4% ↑ Nekvalifi­kuo­ti dar­bininkai 11% 10,7%

­8% ↓ Ginkluo­to­sio­s pajėg­o­s (samdo­mi dar­buo­to­jai) 0%

↑ – padidėjimas; ↓ – sumažėjimas

5.2 pa­v. 2006 m. pri­i­mtų moky­ti­s/stu­di­ju­oti­ ja­u­n­u­oli­ų ska­i­či­a­u­s pa­si­ski­rsty­ma­s pa­ga­l švi­eti­mo sri­ti­s

Page 48

4�

maž­esnis nei 2005 m. Au­k­štojo mok­slo ab­

solventų sk­aičiu­s per šį laik­otarpį išau­go

apie12proc.

Pateik­ti du­omenys rodo, jog nors rink­oje

u­ž­imtu­mas da­rb­ininkų gru­pėje du­ k­artu­s

viršija specia­listų (tarp jų ir tarnau­tojų)

sk­aičių, tačiau­, pagal priėmimo mok­ytis/

stu­diju­oti du­omenis, jau­nu­olių dalis pro­

fesiniame mok­yme dau­giau­ nei du­ k­artu­s

maž­esnė u­ž­ pasirink­u­sių au­k­štojo mok­slo

stu­dijas. Tai tu­ri įtak­os ir profesinio mok­y­

mo bei au­k­štojo mok­slo absolventų pro-

porcijoms. Todėl ateityje atotrūk­is tarp

darbinink­ų pasiūlos ir pak­lau­sos gali dar

labiau­ padidėti ir su­k­elti rimtų problemų

verslo plėtrai.

5.4. Darbu­otojų p­asi­ū­la TSĮgyvendinant mok­ymo/stu­dijų programą

darbu­otojai daž­niau­siai yra rengiami ne

k­onk­rečiai, aišk­iai apibrėž­tai darbo vietai,

bet tam tik­rai veik­lų gru­pei. Tu­o tarpu­ įvai­

rių ūk­io sek­torių veik­los neretai iš dalies

su­tampa. Kai k­u­rios TS sek­toriu­i reik­alin­

gos k­ompetencijos taip pat su­tink­amos,

pavyz­dž­iu­i, sporto, ž­emės ūk­io, sveik­atos

priež­iūros bei viešojo maitinimo veik­lose.

Taigi nu­rodyta, k­u­rios programos yra sk­ir­

tos konkretau­s sektoriau­s darbu­otojams

rengti, yra gana problemišk­a, nes papras­

tai k­iek­vienos programos absolventai gali

įsidarbinti k­eliems ūk­io sek­toriams prik­lau­­

sančiose įmonėse. Todėl nagrinėjant dar­

bu­otojų pasiūlą bu­vo perž­iūrėtos visos pro­

gramos, k­u­rių absolventai galėtų dirbti TS

sektoriu­je, ir, remiantis AIKOS sistemoje

pateik­ta informacija apie programas, jos

su­sk­irstomos į dvi gru­pes:

•Pi­rmoji­ gru­p­ė. Ją su­daro programos,

k­u­riose pagrindinis dėmesys yra sk­iria­

mas TS k­ompetencijoms įgyti. Tyrimo

k­ontek­ste laik­omasi prielaidos, k­ad dau­­

gu­ma šių programų absolventų įsidarbi­

na TS įmonėse.

•An­trosi­os gru­p­ės programos dau­giau­­

sia yra orientu­otos į k­itiems sek­toriams

reik­alingų k­ompetencijų įgijimą. Dau­­

gu­ma šių programų absolventų tu­rėtų

įsidarbinti k­itu­ose sek­toriu­ose ir tik­ ne­

didelė dalis tu­rėtų ateiti dirbti į tu­riz­mo

sek­torių. Pavyz­dž­iu­i, virėjai ir padavėjai

rengiami dirbti viešojo maitinimo sek­to­

riu­je, tačiau­ ak­ivaiz­du­, k­ad jų reik­ia ir

viešbu­čiu­ose. Antrojoje programų gru­­

pėje nebu­s nagrinėjamos programos,

sk­irtos sveik­atingu­mo su­bsek­toriu­i. Šis

su­bsek­toriu­s dar tik­ k­u­riasi, o programų,

k­u­rių absolventų k­ompetencijos pritai­

k­omos su­bsek­toriau­s įmonėse yra dau­g

(k­inez­iterapija, slau­ga, reabilitacija ir

pan.).

5.4.1. Ap­tarnau­janči­o p­ersonalo p­asi­ū­la TS

Au­k­ščiau­ aprašytu­ būdu­ atrink­tos TS svar­

bios pirminio profesinio mok­ymo progra­

mos. 5.2 lentelėje pateik­ta informacija

apie šių profesinio mok­ymo programų

absolventų sk­aičių bei jų įsidarbinimą.

Įsidarbinimo du­omenys gau­ti 2007 m.

atlik­u­s profesinių mok­yk­lų apk­lau­są. Šie

du­omenys yra bendri, t. y. detalios infor­

macijos apie tai, į k­ok­io ūk­io sek­toriau­s

įmones nu­ėjo dirbti absolventai, mok­yk­­

los netu­rėjo.

TS darbu­otojai taip pat yra rengiami pagal

darbo rink­os profesinio mok­ymo progra­

mas, įtrau­k­tas į Stu­dijų ir mok­ymo pro­

gramų registrą. Du­omenys apie šias pro­

gramas pateik­ti 5.3 lentelėje. Siūloma ir

nemaž­ai neformaliojo mok­ymo programų,

sk­irtų tik­ TS reik­alingoms k­ompetencijoms

įgyti. Pavyz­dž­iu­i, į Darbo rink­os neforma­

liojo mok­ymo programų sąvadą įtrau­k­tos:

poilsio k­aime (k­aimo tu­riz­mo) organiz­avi­

mas; apgyvendinimo įstaigų darbu­otojų

k­valifi­k­acijos tobu­linimo programa; pok­y­

lių aptarnavimas ir k­t. Tu­rimais 2006 m.

I pu­smečio du­omenimis, pagal tu­riz­mo

srities programas apmok­yti 122 bedarbiai.

Lietu­vos darbo birž­os du­omenimis, per

90 dienų po mok­ymo programų baigimo

įsidarbina apie 70 proc. bedarbių, tad gru­­

biais vertinimais, bedarbių mok­ymo pasiū­

la sek­toriu­i per metu­s tu­rėtų su­daryti apie

170 ž­monių.

Page 49

4�

5.4.2. Sp­eci­ali­stų p­asi­ū­la TSAu­k­štojo mok­slo neu­niversitetinių ir u­niver­

sitetinių stu­dijų programų, pagal k­u­rias ren­

giami TS specialistai, yra palyginu­s nedau­g.

Jos išvardytos 5.4 lentelėje. Dau­gu­ma pro­

gramų gana aišk­iai orientu­otos į TS.

2006 m. taip pat vyk­dytas stu­dentų priėmi­

mas į stu­dijų programą Rekrea­cija­ (I progra-

mų gru­pė), tačiau­ absolventų laidos šioje

programoje dar nebu­vo. Stu­dijų ir mok­ymo

programų registre taip pat įregistru­ota stu­­

dijų programa Rekrea­cija­ ir tu­rizmo­ verslo­

va­dy­b­a­, tačiau­ 2005–2006 m. stu­dentų mo­

k­ymas pagal ją nebu­vo vyk­domas.

Iš viso 2006 m. 5.4 lentelėje nu­rodytų stu­­

dijų programų pirmąją pak­opą baigė591

5.2 len­telė­. TS pi­rmi­n­i­o profesi­n­i­o moky­mo progra­mos i­r a­bsolven­tų ska­i­či­u­s jose*

Pirminio profesinio moky­mo programa2006 m. absolventai Darbininkų

pasiū­la tu­rizmo Iš­ viso Įsidarbino

I g­r­upė Kaimo­ tur­izmo­ dar­buo­to­jo­ mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama 42 24 1��

Kaimo­ tur­izmo­ o­r­g­anizato­r­iaus mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama 14 11

Viešbučio­ dar­buo­to­jo­ mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama 2� 13

Viešbučio­ ir­ tur­izmo­ paslaug­ų teikėjo­ mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama �� 2�

Viešbučių ir­ tur­izmo­ ko­mpleksų dar­buo­to­jo­ mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama 20� 121

II g­r­upė Vir­ėjo­ ir­ bar­meno­ mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama 30� 1��

Vir­ėjo­ ir­ padavėjo­ mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama 3�� 21�

Padavėjo­ ir­ bar­meno­ mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama 23� 1�1

* Lentelėje išvar­dy­tų pr­o­g­r­amų tr­umpi apr­ašai pateikti 1 pr­iede.

5.3 len­telė­. TS forma­li­osi­os da­rbo ri­n­kos profesi­n­i­o moky­mo progra­mos

Formaliojo darbo rinkos moky­mo programa Programos tru­kmė savaitėmis Institu­cijų, ku­rios tu­ri licencijas, skaičiu­s

Kelio­nių vado­vo­ 2� �

Kaimo­ tur­izmo­ ver­slo­ o­r­g­anizato­r­iaus mo­ky­mo­ pr­o­g­r­ama

33 1

Kr­upjė 12 2

Viešbučio­ administr­ato­r­iaus 2� �

Viešbučio­ eko­no­mo­ 1� �

Viešbučio­ kambar­inės 1� arba 1� 1�

5.4 len­telė­. Au­kštojo mokslo pi­rmosi­os pa­kopos stu­di­jų progra­mos, ski­rtos TS speci­a­li­sta­ms ren­gti­ *

Stu­dijų programa2006 m. absolventai Specialistų

pasiū­la TSIš­ viso Įsidarbino**

Specialistų pr­o­fesijų g­r­upė

I g­r­upė Tur­izmo­ administr­avimas (neuniver­sitetinės studijo­s) �1 �� 3�1

Tur­izmo­ ir­ viešbučių administr­avimas (neuniver­sitetinės studijo­s) 211 14�

Tur­izmo­ ir­ viešbučių vady­ba (neuniver­sitetinės studijo­s) 10� ��

Kaimo­ tur­izmo­ vady­ba (neuniver­sitetinės studijo­s) �� 41

Rekr­eacija ir­ tur­izmas (univer­sitetinės studijo­s) �2 �0

II g­r­upė Tur­izmo­ ir­ spo­r­to­ vady­ba (univer­sitetinės studijo­s) �2 43

* Tr­umpi teikiamų kvalifi­kacijų apr­ašai pateikti 2 pr­iede.** Pasiūla apskaičiuo­ta laikantis pr­ielaido­s, kad įsidar­bina 70 pr­o­c. abso­lventų.

Page 50

4�

absolventas. Antrąją stu­dijų pak­opą (ma­

gistro stu­dijas) baigė k­iek­ dau­giau­ nei 20

asmenų. Vertinant pasiūlą, įsk­aitomos tik­

I gru­pės programos. Be to, k­adangi tik­ ne­

dau­gelis au­k­štųjų mok­yk­lų stebi savo ab­

solventų tolimesnę­ k­arjerą, daroma prielai­

da, k­ad, k­aip teigia au­k­štosios mok­yk­los,

vidu­tinišk­ai įsidarbina apie 70 proc. baigu­­

siųjų stu­dijas. Magistro stu­dijų absolven­

tai nėra įsk­aičiu­ojami į pasiūlą, nes, viena

vertu­s, dau­gu­ma stu­diju­ojančių magistran­

tūroje dirba, k­ita vertu­s, į magistrantūrą

priimami tik­ baigu­sieji pirmosios pak­opos

stu­dijas, o pastarieji yra įtrau­k­ti į pasiūlą.

Įvertinu­s visa tai, specialistų pasiūla TS

2006 m. bu­vo apie 370 ž­monių.

5.5. Ap­i­bendri­ni­masTS darbu­otojų poreik­io prognoz­ė pagal dar­

bo vietų gru­pes apsk­aičiu­ota įvertinu­s sek­­

toriau­s plėtrą bei darbu­otojų k­aitą jame

(plačiau­ apie tai – 4.4 sk­yrelyje). Tyrime

laik­omasi nu­ostatos, k­ad darbu­otojų porei­

k­į, k­u­ris atsiranda dėl sek­toriau­s plėtros ir

išeinančių iš darbo rink­os, tu­rėtų k­ompen­

su­otipirminiomokymosistema(profesinis

mok­ymas ir au­k­štasis mok­slas). Darbu­oto­

jų pak­lau­sos ir pasiūlos atitik­tis TS pateik­­

ta 5.5 lentelėje. Pasiūla ir pak­lau­sa apsk­ai­

čiu­ota remiantis 4.6, 5.2 ir 5.4 lentelėse

pateiktaisdu­omenimis.

Su­gretinu­s gau­tu­s darbu­otojų pak­lau­sos ir

pasiūlos rez­u­ltatu­s pagal darbo vietų gru­­

pes, matyti, k­ad fak­tišk­ai tiek­ specia­listų,

tieka­pta­rna­u­ja­nčio­ perso­na­lo­ darbo vietų

gru­pėse pasiūla viršija pak­lau­są. Tačiau­

vertinant pasiūlos ir pak­lau­sos disbalansą

būtina atsiž­velgti į tai, k­ad dau­g tu­riz­mo

veik­los yra ne pagrindinė įmonių veik­la,

k­o neatspindi tyrimo metu­ iš registru­otų

TS įmonių su­rink­ti du­omenys. Pavyz­dž­iu­i,

2005 m. Statistik­os departamento atlik­to

pagrindinių tu­riz­mo sąsk­aitų rodik­lių ver­

tinimo du­omenimis, būdingose tu­riz­mu­i

veik­lose dirbančiųjų sk­aičiu­s bu­vo 36,5

tūk­st.40

Pirminio mok­ymo sistema tu­rėtų k­om­

pensu­oti beveik­ pu­sę­ sek­toriu­i reik­alingų

specialistų ir maž­dau­g 10 proc. aptarnau­­

jančio personalo. Dėl didelės darbu­otojų

k­aitos (sociologinio tyrimo du­omenimis,

k­asmet pasik­eičia 60 proc. aptarnau­jančio

personalo), šioje gru­pėje k­u­r k­as didesnis

„u­ž­sak­ymas“ tu­rėtų tek­ti tę­stinio mok­ymo

sistemai (maž­dau­g 440 nau­jai ateinan­

čių darbu­otojų poreik­io). Viena tę­stinio

mok­ymo dalis – mok­ymas darbo vietoje.

Sociologinis tyrimas parodė (plačiau­ 4.3

sk­yriu­je), k­ad didelė dalis aptarnau­jančio

personalo poreik­io yra k­ompensu­ojama

pačių įmonių, vyk­dant mok­ymu­s darbo vie­

toje. Dalį darbu­otojų poreik­io galėtų k­om­

pensu­oti bedarbiai, tačiau­ bedarbių u­ž­re­

gistru­ojama maž­iau­ nei laisvų darbo vietų,

o bedarbių, baigu­sių tu­riz­mo srities darbo

rink­os profesinio mok­ymo programas, sk­ai­

čiu­s taip pat maž­esnis nei realu­s metinis

poreik­is aptarnau­jančiam personalu­i. Be

to, vyresnio amž­iau­s darbu­otojai dėl darbo

40 LRV Statistik­os departamento pranešimas spau­­dai „Tu­riz­mo sek­toriu­s 2005 m. su­k­ūrė 2,6 pro­cento pridedamosios vertės“, http://w­w­w­.stat.gov.lt/lt/new­s/view­/?id=1936&PHPSESSID=ac3ac946a3173db65ae5c3b43df155c1

5.5 len­telė­. Da­rbu­otojų pa­kla­u­sa­ i­r pi­rmi­n­i­o profesi­n­i­o moky­mo bei­ a­u­kštojo mokslo pa­si­ū­la­ TS pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes, ku­ri­ose n­u­sta­ty­ta­s

da­rbu­otojų trū­ku­ma­s

Darbo vietų gru­pėsNau­jai ateinančių dar­

bu­otojų poreikis 1 metams

Poreikis pirminiam moky­mu­i*

Metinė pasiū­la (2006 m. du­omenimis)

Paklau­sos ir pasiū­los balanso įvertinimas

Specialistai 160 72 apie 370 tei­gi­amas

Aptar­naujantis per­so­nalas 490 50 apie 200 (pir­minis pr­o­fesinis mo­ky­mas)

tei­gi­amas

* Naujai ateinanty­s dar­buo­to­jai, kur­ie tur­ės pakeisti išeinančius iš dar­bo­ r­inko­s bei ko­mpensuo­ti dar­buo­to­jų po­r­eikius, susijusius su plėtr­a.

Page 51

4�

sąlygų (maž­ų atlyginimų, dau­g sez­oninio

darbo) yra link­ę­ rečiau­ rink­tis šį sek­torių.

Atsiž­velgiant į tai, k­ad sek­toriu­i būdinga di­

delė k­aita, bei į įmonių išreik­štą nu­omonę­,

k­ad labai trūk­sta aptarnau­jančio persona­

lo, aprūpinimo reik­iamos ir tink­amos k­vali­

fi­k­acijos darbo jėga problema išliek­a, todėl

pritrau­k­iant ir išlaik­ant darbu­otoju­s sek­to­

riu­je svarbiau­sias vaidmu­o tenk­a darbda­

viams, t. y. k­iek­ jie savo darbu­otojams

su­darys patrau­k­lias sąlygas (tenk­inantis

darbo u­ž­mok­estis, galimybės k­elti k­valifi­­

k­aciją bei siek­ti k­arjeros ir pan.).

Page 52

�0

6. RekOMeNdaCIjOsDARBUOTOJŲ PAKLAUSOS IR PASIŪLOS SEKTORIUJE ATITIKčIAI GERINTI

Sek­toriau­s ateitis labai prik­lau­sys nu­o tei­

sinio regu­liavimo, infrastru­k­tūros plėtros,

teik­iamų paslau­gų k­ok­ybės, įmonių gebė­

jimo pritrau­k­ti ir išlaik­yti darbu­otoju­s, o

taip pat nu­o darbu­otojų pirminio rengimo

bei jų tę­stinio mok­ymo ir sek­toriau­s porei­

k­ių atitik­ties. Sėk­mingai TS plėtrai u­ž­tik­rin­

ti siūloma:

• TS veik­la yra įvairi, o programų pasiūla

yra palyginti sk­u­rdi. Todėl tik­slinga atlik­­

ti TS profesinės veik­los analiz­ę­, su­formu­­

lu­oti reik­iamas k­valifi­k­acijas ir parengti

atitink­amas profesinio mok­ymo/ stu­dijų

programas.

•Tyrimodu­omenimis,sektoriau­sdarbu­o-

tojams labiau­siai trūk­sta prak­tinių ir

bendrųjų gebėjimų. Ak­tu­aliau­si bendrie­

ji gebėjimai – bendravimo su­ k­lientais ir

darbo su­ IT gebėjimai, o taip pat aptarna­

vimo k­u­ltūra bei motyvacija dirbti. Todėl

tik­slinga perž­iūrėti esamas programas,

su­stiprinant u­ž­sienio k­albų mok­ymą ir

bendrųjų gebėjimų u­gdymą.

• Tyrimas parodė, k­ad sek­toriu­i būdinga di­

delė darbu­otojų k­aita. Todėl į sek­torių iš

k­itų ūk­io sek­torių nu­olat ateina nau­ji dar­

bu­otojai, k­u­riems reik­alingas mok­ymas.

Kadangi dau­gu­ma įmonių yra smu­lk­ios

arba maž­os, joms pačioms organiz­u­oti

ir fi­nansu­oti tę­stinį mok­ymą yra su­dėtin­

ga. Todėl tik­slinga parengti k­oncepciją ir

siūlyti įsteigti tu­riz­mo darbu­otojų profesi­

nio rengimo fondą.

• Sek­toriu­i būdinga didelė darbų įvairovė,

be to, nemaž­a dalis darbų – sez­oniniai.

Todėl, siek­iant išlaik­yti darbu­otoju­s tu­riz­­

mo įmonėse visu­s metu­s, reik­ia su­daryti

sek­toriau­s darbu­otojams sąlygas išk­lau­­

syti papildomu­s mok­ymo modu­liu­s, k­u­­

riu­os baigu­s, būtų įgyjamos gretu­tinės

specializ­acijos (mu­lti-skilling­). Tam tu­rė­

tų būti panau­dojamos įvairios mok­ymo

formos (modu­linis mok­ymas, distancinis

mokymasirpan.).

• Apk­lau­siant įmones bu­vo ak­centu­ojamas

nepak­ank­amas mok­ymo/ stu­dijų progra­

mų absolventų prak­tinis parengimas. To­

dėl reik­ia stiprinti ryšiu­s tarp mok­ymo

įstaigų ir tu­riz­mo įmonių tiek­ vyk­dant

prak­tinį mok­ymą, tiek­ k­eliant pedagogų

k­valifi­k­aciją. Be to, tik­slinga organiz­u­oti

profesinio meistrišk­u­mo k­onk­u­rsu­s, k­u­­

rie leistų mok­iniams pademonstru­oti sa­

vo prak­tiniu­s įgūdž­iu­s bei atsk­leistų gero­

sios prak­tik­os pavyz­dž­iu­s.

• Profesinio mok­ymo įstatymo pak­eitimo

įstatyme (2007 m.) įteisinta nau­ja pa­-

meistry­stė­s pro­fesinio­ mo­ky­mo­ o­rg­a­ni-

za­vimo­ fo­rma­ – k­ai mok­ymas vyk­domas

darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, orga­

niz­acijoje, ūk­inink­o ūk­yje, pas laisvąjį

mok­ytoją. Teorinis mok­ymas gali būti

vyk­domas profesinio mok­ymo įstaigoje

ar k­itoje mok­yk­loje. Remiantis k­itų šalių

patirtimipa­meistry­stė­s privalu­mai sieja­

mi su­ maž­esniais mok­ymo k­aštais bei

darbu­ moderniomis technologijomis. Sie­

k­iant sprę­sti k­ok­ybišk­o absolventų prak­ti­

nio parengimo problemą, būtina tu­riz­mo

įmones sk­atinti pasinau­doti su­darytomis

galimybėmis pasirengti darbu­otoju­s pa­

gal savo poreik­iu­s ir taip prisidėti prie

profesinio mok­ymo patrau­k­lu­mo didini­

mo. Ilgalaik­ėje perspek­tyvoje tai tu­rėtų

teigiamos įtak­os darbu­otojų pasiūlai.

• Sveik­atingu­mo paslau­gų plėtra – vienas

iš Lietu­vos k­u­rortų plėtros prioritetų.

Deja, atlik­tas tyrimas parodė, k­ad šis

su­bsek­toriu­s nepak­ank­amai išplėtotas.

Todėl tik­slinga būtų parengti sveik­atin­

gu­mo su­bsek­toriau­s tu­riz­mo sek­toriu­je

plėtros k­oncepciją. Sveik­atingu­mo su­b­

sek­toriu­i reik­alingą personalą galima

nesu­nk­iai pritrau­k­ti iš su­siju­sių sek­torių

(pvz­., sveik­atos priež­iūros).

• Vienas iš sek­toriau­s darbdavių iššūk­ių –

k­valifi­k­u­otų darbu­otojų pritrau­k­imas į

Page 53

�1

sek­torių ir darbu­otojų išlaik­ymas. Kaip

paž­ymi Lietu­vos įmonės bei u­ž­sienio

ek­spertai, dau­gelis sek­toriu­je dirbančio

jau­nimo darbą jame laik­o „tarpine sto­

tele“. Siek­iant u­ž­tik­rinti TS profesijų pa­

trau­k­lu­mą ir su­maž­inti darbu­otojų k­aitą,

būtina gerinti darbo sąlygas, ypač darbo

u­ž­mok­esčio atž­vilgiu­, bei plėtoti darbu­o­

tojų motyvavimo sistemą (drau­dimas,

pask­olos, sk­atinimas ir pan.), o taip pat

su­daryti galimybes mok­ytis visą savo

k­arjeros tru­k­mę­.

Page 54

�2

NUOROdOs

Abicht L. and H. Freik­amp (2005) “Tou­rism

in Germany: trends, facts and fi­gu­res” in

O. Strietsk­a­Ilina and M. Tessaring (eds.)

Trends a­nd skills needs in to­u­rism: CEDE-

FOP Pa­no­ra­ma­ Series 115. Lu­xembou­rg:

Offi­ce for Offi­cial Pu­blications of the Eu­ro­

peanCommu­nities.

Eu­rostat(1996)NACE Rev. 1 – Sta­tistica­l

Cla­ssifi­ca­tio­n o­f Eco­no­mic Activities in the

Eu­ro­pea­n Co­mmu­nity­. Lu­xembou­rg: Offi­­

ce for Offi­cial Pu­blications of the Eu­ropean

Commu­nities.

Eu­rostat(1998)Co­mmu­nity­ Metho­do­lo­g­y­

o­n to­u­rism sta­tistics, Lu­xembou­rg: Eu­rope­

anCommission.

Eu­rostat (2005) To­u­rism Sta­tistica­l Po­c-

ketb­o­o­k. Lu­xembou­rg: Eu­ropean Commis­

sion.

Eu­rostat (2006a) Qu­a­rterly­ Pa­no­ra­ma­ o­f

Eu­ro­pea­n Bu­siness Sta­tistics Nu­mb­er 2,

2005, Lu­xembou­rg: Eu­ropean Commis­

sion.

Eu­rostat (2006b) Lo­ng­ term po­pu­la­tio­n

pro­jectio­ns a­t na­tio­na­l level, Lu­xembou­rg:

Eu­ropeanCommission.

Fitz­patrickAssociates(2006)To­u­rism Bu­si-

ness a­nd Emplo­y­ment Su­rvey­ 2005: Su­m-

ma­ry­ Repo­rt. Du­blin: Fá­ilte Ireland.

Haven, C. and E. Jones (2004) Assessment

o­f the La­b­o­u­r Ma­rket a­nd Skills Needs o­f

To­u­rism a­nd Rela­ted Secto­rs in Wa­les. Car-

diff: Tou­rism Training Foru­m for Wales.

Henrik­sson, R. (2005) “The role of ICT

in tou­rism and related changes in sk­ills:

electronic commerce and revenu­e mana­

gement” in O. Strietsk­a­Ilina and M. Tes­

saring (eds.) Trends a­nd skills needs in

to­u­rism: CEDEFOP Pa­no­ra­ma­ Series 115.

Lu­xembou­rg: Offi­ce for Offi­cial Pu­blica­

tions of the Eu­ropean Commu­nities.

Keller, P. (2002) “A SWOT analysis of SMEs

faced w­ith competition from the travel in­

du­stry” in World Tou­rism Organisation,

Semina­r o­n The Fu­tu­re o­f Sma­ll a­nd Me-

diu­m-Sized Enterprises in Eu­ro­pea­n To­u­-

rism fa­ced with Glo­b­a­lisa­tio­n, Bu­da­pest,

24-25 Ma­y­ 2001. Madrid:WTO.

Marhu­enda, Strietsk­a­Ilina and Zu­k­erstei­

nova (2005) “Factors shaping occu­pations

identities in the tou­rism sector: Research

in Spain, the Cz­ech Repu­blic and Gree­

ce” in O. Strietsk­a­Ilina and M. Tessaring

(eds.)Trends a­nd skills needs in to­u­rism:

CEDEFOP Pa­no­ra­ma­ Series 115. Lu­xem­

bou­rg: Offi­ce for Offi­cial Pu­blications of

the Eu­ropean Commu­nities.

Meriot, SA. (2005) Sk­ills needs in the

French hotel and catering indu­stry: a pro­

spective analysis based on a comparative

approach in O. Strietsk­a­Ilina and M. Tes­

saring (eds.) Trends a­nd skills needs in

to­u­rism: CEDEFOP Pa­no­ra­ma­ Series 115.

Lu­xembou­rg: Offi­ce for Offi­cial Pu­blica­

tions of the Eu­ropean Commu­nities.

Nacionalinė tu­riz­mo plėtros 2003–2006

metų programa (2003­12­18, Nr. 1637).

Nacionalinė tu­riz­mo plėtros 2007–2010

metų programa (2007­08­29, Nr. 944).

Nacionalinė tu­riz­mo plėtros 2007–2010

m. programos galimybių stu­dija, http://

w­w­w­.tou­rism.lt/lt/dok­u­mentai/ntpp/

NTPP%20stu­dija%20ir%20tyrimas.htm

Richards, G. (2001) Mo­b­ility­ in the Eu­ro­-

pea­n to­u­rism secto­r: The ro­le o­f tra­nspa­-

rency­ a­nd reco­g­nitio­n o­f vo­ca­tio­na­l qu­a­-

lifi­ca­tio­ns, CEDEFOP Pa­no­ra­ma­ Series.

Lu­xembou­rg: Offi­ce for Offi­cial Pu­blica­

tions of the Eu­ropean Commu­nities.

Ritter, S (2005) “Trends and sk­ills needed

in the tou­rism sector: ‘tou­rism for w­el­

lness’” in O. Strietsk­a­Ilina and M. Tes­

saring (eds.) Trends a­nd skills needs in

to­u­rism: CEDEFOP Pa­no­ra­ma­ Series 115.

Lu­xembou­rg: Offi­ce for Offi­cial Pu­blica­

tions of the Eu­ropean Commu­nities.

Page 55

�3

Statybų sek­toriau­s ir viešbu­čių restoranų

sek­toriau­s profesinės veik­los tyrimo ata­

sk­aita. VšĮ Socialinės analiz­ės ir k­onsu­ltaci­

jų centras. Vilniu­s, 2007.

TAB (2005) Fu­tu­re Trends in To­u­rism.

w­w­w­.tab.fz­k­.de

Tou­rism and the Internet in the Eu­ropean

Union,2006,20.

US Department of Labor (2006) “Hotels

and Other Accommodations” in Occu­pa­tio­-

na­l Ou­tlo­o­k Ha­ndb­o­o­k 2006-07. w­w­w­.bls.

gov/oco

World Travel and Tou­rism Cou­ncil (2006a)

Pro­g­ress a­nd Prio­rities 2006/07. London:

World Travel and Tou­rism Cou­ncil.

World Travel and Tou­rism Cou­ncil (2006b)

Wo­rld Tra­vel a­nd To­u­rism Climb­ing­ to­ New

Heig­hts: The 2006 Tra­vel a­nd To­u­rism Eco­-

no­mic Resea­rch. London: World Travel and

Tou­rism.

Valstybinis tu­riz­mo departamentas. Lietu­­

vos tu­riz­mo statistik­a, Vilniu­s 2007.

Page 56

�4

1 PRI

edas

Paga

l TS

p­i­rm

i­ni­o

p­ro

fesi­n

i­o m

oky­m

o p­r

ogra

mas

įgy­ja

mų

kom

p­ete

nci­jų

ap­ra

šai­

Kaim

o tu­

rizm

o da

rbu­o

tojas

Kaim

o tu­

rizm

o or

gani

zato

riu­s

Vieš­

bu­čio

ir tu­

rizm

o pa

slau­g

ų te

ikėjas

/ Vieš­

bu­čių

ir tu­

rizm

o ko

mpl

eksų

dar

bu­ot

ojas

Ko­mp

etenc

ijo­s

1. Pr­

iimti i

r­ apg­

y­ven

dinti p

o­ilsia

uto­jus

. 2.

Bend

r­auti

su po­

ilsiau

to­jais

ir­ tur­

istais

įver­

tinan

t jų in

ter­es

us,

amžių

ir­ išs

ilavin

imą.

3. Ga

minti

nesu

dėtin

g­us p

atiek

alus b

ei g­ė

r­imus

ir­ tei

kti m

aitini

­mo­

pasla

ug­as

. 4.

Or­g­a

nizuo­

ti lais

valai

kio­ už

siėmi

mus p

ag­al

lietuv

ių lia

udies

pa

pr­o­č

ius ir­

tr­adic

ijas.

5. Tv

ar­ky­

ti so­d

y­bo­s

aplin

ką.

6. Or­

g­aniz

uo­ti p

r­amo­

g­as k

aime,

taika

nt lia

udies

ver­sl

us ir­

amatu

s. 7.

Spr­ę

sti ap

linko­

saug­

o­s ir­

eko­lo­

g­ines

pr­o­b

lemas

. 8.

Mo­kė

ti teik

ti pir­m

ąją m

edici

no­s p

ag­alb

ą ir­ s

aug­ia

i dir­b

ti. 9.

Įver­tin

ti ver­

slo­ ap

linką

. 10

. Nau

do­tis

info­r­

macin

ėmis

techn

o­lo­g­ij

o­mis.

1. Įr­e

ng­ti k

aimo­ s

o­dy­b

ą ir­ p

r­itaiky­

ti ją t

ur­izm

o­ veik

lai.

2. Su

dar­y­t

i tur­is

tams g­

y­ven

imo­ i

r­ po­il

sio­ są

ly­g­as

. 3.

Or­g­a

nizuo­

ti sve

čių la

isvala

ikį pa

g­al k

r­ašto­

tr­ad

icijas

ir­ pa

pr­o­­

čius.

4. Or­

g­aniz

uo­ti m

aitini

mą.

5. Pa

r­eng­

ti eks

kur­si

jų ma

r­šr­utu

s. 6.

Or­g­a

nizuo­

ti išv

y­kas

į žy­m

ias ap

y­link

ės vi

etas.

7. Su

pažin

dinti t

ur­ist

us su

kr­aš

to­ etn

o­g­r­a

fi­ja, li

audie

s ama

tais.

8. Or­

g­aniz

uo­ti š

vente

s pag­

al sv

ečių

pag­e

idavim

us.

9. Įve

r­tinti v

er­slo­

aplin

ką.

10. B

endr­

auti i

r­ ben

dr­ad

ar­bia

uti.

11. T

eikti p

ir­mąją

pag­a

lbą ir­

saug­

iai di

r­bti.

12. N

audo­

tis in

fo­r­ma

cinėm

is tec

hno­lo­

g­ijo­m

is.

1. Tin

kama

i par­

inkti v

aly­mo­

bei p

r­iežiū

r­o­s p

r­iemo­

nes,

įr­ank

ius,

įr­ang­

ą. 2.

Saug­

iai di

r­bti.

3. Su

tvar­ky­

ti g­y­v

enam

o­sio­s

, ben

dr­o­ n

audo­

jimo­ b

ei pa

g­albi

nes

patal

pas,

par­u

o­šti k

amba

r­ius.

4. Su

tvar­ky­

ti ir­ p

r­ižiūr­

ėti te

r­ito­r­iją

, kur­

ti jau

kią ap

linką

. 5.

Sutik

ti, pr­

iimti,

apg­y­

vend

inti ir­

išly­d

ėti sv

ečius

. 6.

Par­u

o­šti n

esud

ėting­

us pa

tieka

lus ir­

patie

kti sv

ečiui

. 7.

Or­g­a

nizuo­

ti ir­ p

ar­uo­

šti po­

būvių

, ko­n

fer­en

cijų,

pasit

ar­im

ų sale

s ir­ a

ptar­n

auti s

večiu

s. 8.

Sutei

kti in

fo­r­ma

ciją a

pie vi

ešbu

tį, r­e

ng­ini

us be

i r­ekr­e

acini

us

ištek

lius.

9. Or­

g­aniz

uo­ti i

r­ siūl

y­ti r­e

kr­eac

inę ve

iklą.

10. B

endr­

auti s

u sve

čiais

ir­ klie

ntais

valst

y­bine

ir­ už

sienio­

ka

lbo­mi

s.

11. Įv

er­tin

ti ver­

slo­ ap

linką

. 12

. Plan

uo­ti t

ur­izm

o­ įmo­

nės d

ar­bą

. 13

. Or­g­

anizu

o­ti da

r­bą n

edide

lėje t

ur­izm

o­ įmo­

nėje.

14

. Nau

do­ti i

nfo­r­m

acine

s tec

hno­lo­

g­ijas

tur­iz

mo­ ve

iklo­je

. 15

. Tva

r­king­

ai pil

dy­ti v

iešbu

čio­ do­

kume

ntacij

ą bei

apsk

aito­s

do­

kume

ntus.

Pr­o­fe

sinė v

eikla,

kur­ia

g­ali v

er­s­

tis pa

žy­mė

jimo­ s

avini

nkas

Po­ils

iauto­j

ų pr­iė

mima

s ir­ a

pg­y­v

endin

imas

; so­d

y­bo­s

aplin

ko­s

tvar­ky­

mas;

maitin

imo­ p

aslau

g­ų te

ikima

s; po­

ilsiau

to­jų l

aisva

laikio­

be

i pr­a

mo­g­ų

o­r­g­a

nizav

imas

.

Kaim

o­ so­d

y­bo­s

įr­eng­

imas

ir­ pr­

itaiky­

mas t

ur­izm

o­ veik

lai; s

večių

pr­

iėmim

as ir­

apg­y­

vend

inima

s; sv

ečių

maitin

imo­ b

ei lai

svala

ikio­

o­r­g­a

nizav

imas

.

Tur­iz

mo­ pa

slaug­

ų teik

imas

; sve

čių pr­

iėmim

as ir­

apg­y­

vend

ini­

mas;

maitin

imo­ p

aslau

g­ų te

ikima

s; vie

šbuč

io­ pa

talpų

pr­iež

iūr­a.

Šaltin

is: A

tvir­o­

ji info­

r­mav

imo­,

ko­ns

ultav

imo­ i

r­ o­r­ie

ntavim

o­ sist

ema (

AIKO

S)

Page 57

��

2 PRI

edas

TS sp­

eci­al

i­stų

reng

i­mo

p­rog

ram

os

Prog

ram

a*

Su­te

ikiam

a kva

lifi­ka

cija

Kvali

fi­kac

ijos a

praš­

as

Neu­n

i­vers

i­teti­n

i­ų st

u­di­jų

p­ro

gram

os (t

ru­km

ė 3–4

met

ai­)Re­

kre­ac

i­jaŠv

i­eti­m

o sr

i­ti­s: V

ersla­

s i­r a­

dmi­n­i­

stra­v

i­ma­s

Tech

no­lo­g­

as;

Eko­lo­

g­ijo­s

ir­ ap

linko­

ty­r­o­s

pr­o­fe

sinis

baka

laur­a

sAb

so­lve

ntai g­

ali di

r­bti n

acio­n

aliniu

o­se i

r­ r­eg­

io­nini

uo­se

par­ku

o­se,

aplin

ko­s a

psau

g­o­s t

ar­ny­

bo­se

, kaim

o­ ir­ k

ito­se

tur­iz

mo­ fi­r­

mo­se

, tur­iz

mo­ ir­

info­r­

macij

o­s ce

ntr­uo­

se, m

aitini

mo­ įs

taig­o­

se, o­

r­g­an

izuo­ti

eksk

ur­sij

as, k

ur­ti k

aimo­ t

ur­izm

o­ so­d

y­bas

ir­ ste

ig­ti e

ko­lo­g­

inius

ūkius

.

Tur­iz

mo­ ad

minis

tr­avim

asŠv

i­eti­m

o sr

i­ti­s: V

ersla­

s i­r a­

dmi­n­i­

stra­v

i­ma­s

Vady­

binink

as; V

ady­b

o­s ir­

ver­sl

o­ adm

inistr­

avim

o­ pr­

o­fesin

is ba

kalau

r­as

Abso­

lventa

i g­ali

dir­b

ti keli

o­nių

o­per­

ato­r­ių

, ag­e

ntų, k

elio­n

ių va

do­vų

bei o­

r­g­an

izato­r­

ių da

r­bą t

ur­izm

o­ ir­ k

elio­n

ių ag­

entūr­

o­se,

tur­izm

o­ info­

r­ma­

cijo­s

centr­

uo­se

, avia

ko­mp

anijo­

se, v

iešbu

čiuo­s

e, tur­

izmo­ i

nfo­r­m

acijo­

s cen

tr­uo­s

e ir­ p

an. T

ur­izm

o­ vad

y­bini

nkai

par­e

ng­ia

kelio­

nių m

ar­šr­u

tus,

pr­o­g­

r­ama

s, ka

lkulia

cijas

(aps

kaiči

avim

us),

ver­sl

o­ plan

us, a

tlieka

r­inko­

dar­o­

s ty­r­i

mus.

Taip

pat o­

r­g­an

izuo­ja

kelio­

nes,

ko­ns

ultuo­

ja tur­

istus

be

i tvar­

ko­ ke

lio­nių

ag­en

tūr­o­s

do­ku

menta

ciją.

Tur­iz

mo­ ir­

viešb

učių

admi

nistr­a

vimas

Švi­et

i­mo

sri­ti­s

: Ver

sla­s i­

r a­dm

i­n­i­str

a­vi­m

a­sAd

minis

tr­ato­r­

ius; V

ady­b

o­s ir­

ver­sl

o­ adm

inistr­

avi­

mo­ pr­

o­fesin

is ba

kalau

r­as

Tur­iz

mo­ ir­

viešb

učių

admi

nistr­a

to­r­iai

aptar­

nauja

klien

tus be

t kur­

io­je t

ur­izm

o­ ir­ v

iešbu

čių in

dustr­

ijo­s į

staig­o­

je (ke

lio­nių

ag­en

tūr­o­je

, vieš

bu­

čiuo­s

e, po­

ilsio­

bei tu

r­izmo­

ko­mp

leksu

o­se i

r­ pan

.). P

r­iima s

večiu

s, žin

o­ kr­a

što­ ku

ltūr­ą

ir­ ist

o­r­iją

, ko­n

sultu

o­ja, p

atar­ia

apie

teikia

mas p

aslau

­g­a

s, siū

lo­ ke

lio­nių

mar­

šr­utus

, ben

dr­au

ja už

sienio­

kalbo­

mis.

Pade

da o­r­

g­aniz

uo­ti v

iešbu

čių ir­

tur­izm

o­ ko­m

pleks

ų eko­

no­mi

nę ve

iklą,

tvar­ko­

įm

o­nės

veikl

o­s do­

kume

ntus,

pr­iim

a atsi

skait

y­mus

bei p

ildo­ į

vair­iu

s mate

r­ialin

ių ve

r­ty­bių

ir­ fi­n

ansin

ės ap

skait

o­s do­

kume

ntus.

Gali p

ar­uo­

šti

nesu

dėtin

g­us p

atiek

alus,

ser­vi

r­uo­ti

stalu

s, su

dar­y­t

i valg­

iar­aš

tį.Tu

r­izmo­

ir­ vie

šbuč

ių va

dy­ba

Švi­et

i­mo

sri­ti­s

: Ver

sla­s i­

r a­dm

i­n­i­str

a­vi­m

a­sVa

dy­bin

inkas

; Vad

y­bo­s

ir­ ve

r­slo­ a

dmini

str­av

imo­

pr­o­fe

sinis

baka

laur­a

sAb

so­lve

ntai g­

ali di

r­bti k

elio­n

ių o­p

er­ato­

r­iaus

, ag­e

nto­, k

elio­n

ių va

do­vo­

bei o­

r­g­an

izato­r­

iaus d

ar­bą

tur­iz

mo­ ir­

kelio­

nių ag­

entūr­

o­se,

tur­izm

o­ inf

o­r­ma

cijo­s

centr­

uo­se

, avia

ko­mp

anijo­

se, v

iešbu

čiuo­s

e, tur­

izmo­ i

nfo­r­m

acijo­

s cen

tr­uo­s

e ir­ p

an. T

ur­izm

o­ vad

y­bini

nkai

r­eng­

ia ke

lio­nių

mar­

š­r­u

tus, p

r­o­g­r­

amas

, kalk

uliac

ijas (

apsk

aičiav

imus

), ve

r­slo­ p

lanus

, atlie

ka r­in

ko­da

r­o­s t

y­r­imu

s. Ta

ip pa

t o­r­g­

anizu

o­ja ke

lio­ne

s, ko­

nsult

uo­ja

tur­ist

us be

i tvar­

ko­ ke

lio­nių

ag­en

tūr­o­s

do­ku

menta

ciją.

Tur­iz

mo­ ad

minis

tr­avim

asŠv

i­eti­m

o sr

i­ti­s: P

a­sla­u­

gos a­

smen­

i­ms

Rekr­e

acijo­

s ir­ t

ur­izm

o­ pr­o­

fesini

s bak

alaur­

asAb

so­lve

ntai g­

ali di

r­bti t

ur­izm

o­ įmo­

nėse

vady­

binink

ais, a

dmini

str­ato­

r­iais,

kelio­

nių o­p

er­ato­

r­iais,

kelio­

nių va

do­va

is be

i ag­e

ntais,

žy­g­ių

vado­

­va

is, g­i

dais,

laisv

alaiki

o­ o­r­g­

aniza

to­r­iai

s; o­r­

g­aniz

uo­ti i

ndivi

dualų

tur­iz

mo­ ve

r­slą.

Kaim

o­ tur­

izmo­ v

ady­b

aŠv

i­eti­m

o sr

i­ti­s: P

a­sla­u­

gos a­

smen­

i­ms

Vady­

binink

as; R

ekr­e

acijo­

s ir­ t

ur­izm

o­ pr­o­

fesini

s ba

kalau

r­as

Abso­

lventa

i g­ali

sava

r­ank

iškai

įkur­ti

kaim

o­ tur­

izmo­ į

mo­nę

ar­ba

o­r­g­a

nizuo­

ti ir­ v

ado­v

auti k

aimo­ t

ur­izm

o­ pas

laug­a

s teik

iantie

ms su

bjekta

ms.

Uni­ve

rsi­te

ti­ni­ų

stu­d

i­jų p­

rogr

amos

(tru­

kmė:

bak

alau­r

as –

4–5 m

etai­;

mag

i­stra

s – 2

met

ai­)Re­

kre­ac

i­ja i­r

turi­zm

asŠv

i­eti­m

o sr

i­ti­s: V

ersla­

s i­r a­

dmi­n­i­

stra­v

i­ma­s

Rekr­e

acijo­

s ir­ t

ur­izm

o­ bak

alaur­

asAb

so­lve

ntai g­

ali di

r­bti r­

ekr­e

acijo­

s bei

tur­izm

o­ ind

ustr­ij

o­je, s

aviva

ldy­bė

se.

Rekr­e

acijo­

s ir­ t

ur­izm

o­ vad

y­ba

Švi­et

i­mo

sri­ti­s

: Ver

sla­s i­

r a­dm

i­n­i­str

a­vi­m

a­sRe

kr­eac

ijo­s i

r­ tur­

izmo­ m

ag­ist

r­as

Abso­

lventa

i g­ali

dir­b

ti r­ek

r­eac

ijo­s b

ei tur­

izmo­ i

ndus

tr­ijo­je

, sav

ivaldy­

bėse

.

Tur­iz

mo­ ir­

spo­r­

to­ va

dy­ba

Švi­et

i­mo

sri­ti­s

: Ver

sla­s i­

r a­dm

i­n­i­str

a­vi­m

a­sVa

dy­bin

inkas

; vad

y­bo­s

ir­ ve

r­slo­ a

dmini

str­av

imo­

baka

laur­a

s ir­ m

ag­ist

r­as

Abso­

lventa

i g­ali

dir­b

ti vad

y­bini

nkais

spo­r­

to­ o­r­

g­aniz

acijo­

se, fe

der­a

cijo­s

e, as

o­ciac

ijo­se

, klub

uo­se

, tur­is

tinių

pasla

ug­ų fi­

r­mo­s

e.

Šaltin

is: A

tvir­o­

ji info­

r­mav

imo­,

ko­ns

ultav

imo­ i

r­ o­r­ie

ntavim

o­ sist

ema (

AIKO

S)

Page 58

Tir­ažas 200 eg­z. Užsaky­mo­ Nr­. 7576Spausdino­ UAB „Judex“, Eur­o­po­s pr­. 122, LT­46351 Kaunas, tel. (8­37) 341246

Page 59

Page 60

�