Nauji teisės aktai - Teisėkūros žinios - Elektroniniai leidiniai · Web view2020/01/04 · Sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-21431

2019-12-30

2019-07-04

2019-07-04

-

Nr. 2P-550/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26987-2017-5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininko), Vytauto Masioko ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato Audriaus Pėstininko kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio išteisintosios D. G. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato Audriaus Pėstininko kasacinis skundas priimtinas, nes nenustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 372 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, trukdančių priimti kasacinį skundą.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3, 5, 8 dalimis, 3742 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato Audriaus Pėstininko kasacinį skundą priimti.

Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

TeisėjaiArmanas Abramavičius

Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-21438

2019-12-30

2019-07-22

2019-07-22

-

Nr. 3P-1242/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 15 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų vystymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalimis, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a:

Kasacinį skundą priimti.

Priimtą kasacinį skundą chronologine tvarka įrašyti į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

Dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus kasacinį skundą pateikusį asmenį, išsiųsti kasacinio skundo kopijas.

Išreikalauti civilinę bylą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

TeisėjaiGoda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-21445

2019-12-30

2019-07-23

2019-07-23

-

Nr. 2P-636/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko ir Armano Abramavičiaus, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio išteisintosios D. G. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinis skundas priimtinas, nes nenustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, trukdančių priimti kasacinį skundą.

Byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3, 5, 8 dalimis, 3742 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą priimti.

Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

TeisėjaiVytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-21447

2019-12-30

2019-07-24

2019-07-24

-

Nr. 3P-1258/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. liepos 17 d. gautu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Euparta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Atsakovės kartu prašo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsakovės šiam savo prašymui pagrįsti nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir ieškinį tenkino, ieškovė jau pradėjo jai priteistų sumų išieškojimą, todėl šiuo atveju priteistų sumų ieškovei sumokėjimas, nesant galutinio kasacinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, neatitiktų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų.

Teisėjų atrankos kolegijos teisė sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą yra įtvirtinta CPK 363 straipsnio 1 dalyje. Toks procesinis veiksmas gali būti atliekamas tiek dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, tiek pačios kolegijos iniciatyva. Pažymėtina, kad prašymas dėl kasacine tvarka skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo turi būti motyvuotas, t. y. asmuo, teikiantis tokį prašymą, privalo teisiniais argumentais pagrįsti, kad egzistuoja objektyvi būtinybė imtis šios išimtinės (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio prasme) procesinės priemonės.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovei A. P. iš atsakovės UAB „Graičiūno aukštoji mokykla“ 10 761, 68 Eur skolos, o iš atsakovės UAB „Euparta“ – 10 289,20 Eur, taip pat priteisdamas trečiojo asmens UAB „Erdvė norma“ naudai iš atsakovės UAB „Graičiūno aukštoji mokykla“ 731,25 Eur skolos, o iš atsakovės UAB „Euparta“ – 731,25 Eur.

Teisėjų atrankos kolegija laiko teisiškai pagrįstais pirmiau įvardytus argumentus, kuriais atsakovė įrodinėja būtinybę stabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą, – teisėjų kolegijos vertinimu, nesustabdžius Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo vykdymo, būtų reikšmingai apsunkintas atsakovėms galimai palankios kasacinio teismo nutarties įvykdymas. Todėl, siekiant užkirsti kelią atsirasti tokiems padariniams, tenkinamas atsakovių prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalimis, 363 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:


Sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.


Dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus ieškovę ir jos atstovą, išsiųsti kasacinio skundo kopijas.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.




Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-21446

2019-12-30

2019-07-25

2019-07-25

-

Nr. 3P-1267/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. liepos 17 d. gautu atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „InnoForce CA“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalimis,

n u t a r i a:



Dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus ieškovę ir jos atstovę, išsiųsti kasacinio skundo kopijas.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.




Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-21524

2019-12-30

2019-12-13

2019-12-13

-

Teismingumo byla Nr. T-82/2019


Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“ dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Baltpool“ atsakovei AB „Lifosa“ pareiškė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė prašo jai, kaip viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau ir – VIAP) lėšų administratorei, priteisti iš atsakovės 9 881 588,39 Eur skolą, 1 649 476,97 Eur palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 13338 yra paskirta VIAP lėšų administratore, kuri VIAP teikimą bei VIAP lėšų administravimą reglamentuojančių teisės aktų tvarka surenka VIAP lėšas iš jų mokėjimo pareigą turinčių asmenų, išmoka VIAP lėšas VIAP teikiantiems asmenims, administruoja VIAP lėšas. Atsakovė yra elektros energijos vartotoja, turinti pareigą mokėti už viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas. Vadovaujantis VIAP kainų nustatymo metodika, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija einamaisiais metais nustato VIAP kainas ateinantiems kalendoriniams metams. Atsakovė iki 2015 m. spalio 1 d. už suteiktas VIAP, pagal iki 2015 m. spalio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 11573 patvirtintą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, turėjo pareigą mokėti perdavimo tinklų operatoriui AB „Litgrid“, o ši buvo įpareigota surinktas lėšas už VIAP iš prie elektros energijos perdavimo tinklo prijungtų asmenų, inter alia, atsakovės, pervesti VIAP lėšų administratoriui, t. y. ieškovei. AB „Litgrid“, vykdydama teisės aktuose nustatytą pareigą surinkti VIAP lėšas iš prie perdavimo tinklo prijungtų elektros energijos vartotojų, atsakovei apmokėjimui pateikė sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė perdavimo operatoriui apmokėjo VIAP lėšas tik už iš perdavimo tinklo jai patiektą ir suvartotą energijos kiekį, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. susidarė 3 243 254,17 Eur VIAP lėšų skola. Pasikeitus VIAP lėšų administravimą reglamentuojantiems teisės aktams nuo 2015 m. spalio 1 d. asmenys, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų, už VIAP privalo mokėti tiesiogiai VIAP lėšų administratoriui. Todėl ieškovė ir AB „Litgrid“ sudarė 2016 m. birželio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SUT-164-16/16-BP-22, kuria pradinis kreditorius AB „Litgrid“ naujajam kreditoriui ieškovei perleido visas teises ir pareigas, susijusias su VIAP lėšų surinkimu santykiuose su atsakove pagal AB „Litgrid“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už teiktas VIAP laikotarpiu nuo 2013 m. vasario iki 2015 m. rugsėjo (imtinai). Už atsakovei suteiktas VIAP laikotarpiu nuo 2015 m. spalio iki 2019 m. kovo ieškovė, vykdydama VIAP lėšų surinkimo iš prie perdavimo tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų funkciją,vadovaudamasi atsakovės pateiktomis ataskaitomis apie suvartotą ir (ar) pagamintą elektros energijos kiekį, išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė VIAP lėšų administratoriui apmokėjo VIAP lėšas tik už iš perdavimo tinklo suvartotą elektros energijos kiekį. Ieškovė nurodo, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti VIAP lėšas už iš perdavimo tinklo suvartotą elektros energijos kiekį, tačiau administracine tvarka ginčijo pareigą mokėti VIAP lėšas už suvartotą pačios pagamintą elektros energijos kiekį, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. susidarė 6 638 333,68 Eur VIAP lėšų skola.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ji yra Lietuvos Respublikoje veikiantis elektros energijos gamintojas, kuris esant poreikiui tiekia elektros energiją jo teritorijoje esantiems juridiniams asmenims jų ūkiniams poreikiams tenkinti. Atsakovė taip pat perka elektros energiją, kurią gauna perdavimo tinklais. Pasak atsakovės, nagrinėjamas ginčas yra susijęs su gamintojo VIAP kaina už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pasigamintas ir suvartotas savo ūkiniams poreikiams ir už kurį atsakovė nėra sumokėjusi. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu yra inicijavusi septynias administracines byla, kuriose skundžiami Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, kurios teises ir pareigas perėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) nutarimai, kuriais nustatomos atitinkamų metų VIAP kainos, taikytinos inter alia atsakovės atžvilgiu, ir VIAP lėšos, mokėtinos atitinkamiems VIAP lėšų gavėjams iš surinktų VIAP kainos sumų. Atsakovė prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusio ginčo rūšinio teismingumo nustatymo. Atsakovė nurodo, kad šioje civilinėje byloje kilęs ginčas turi administraciniam teisiniam ginčui būdingų požymių, dėl ko byla gali būti teisminga ne bendrosios kompetencijos, o specializuotiems administraciniams teismams. Be to, ieškovė reikalavimą dėl skolos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. kildina iš VKEKK nutarimų, kurie nustatė atitinkamai 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metų VIAP kainas ir iš jų išmokėtinas VIAP lėšas VIAP lėšų gavėjams, taikytinas atsakovei. Ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartinės prigimties civiliniai santykiai, atsakovei nebuvo suteiktos jokios paslaugos. Ieškovę ir atsakovę galėtų sieti tik administracinio pobūdžio santykiai. VIAP kainos rinkimas traktuotinas kaip mokestis – privalomas mokėjimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto prasme. Atsakovė su jai byloje pareikštais reikalavimais nesutinka dėl to, jog VKEKK nutarimais nustatyta VIAP paramos schema yra neteisėta. Šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl ieškovės pareikštų reikalavimų priteisti VIAP kainą pagrįstumo, visų pirma teismas turės išspręsti VKEKK nutarimų teisėtumo, pagrįstumo klausimą, kurių nagrinėjimas, remiantis teismų praktika ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) nuostatomis, yra priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Ieškovė su atsakovės prašymu kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją nesutinka. Paaiškino, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo. Jeigu administracinis teismas kitose bylose nuspręs, kad VKEKK nutarimai, kuriais nustatytas VIAP mokėjimas, buvo neteisėti ir kad VIAP nustatytas neteisėtai, tada bus panaudoti kiti administraciniai mechanizmai. VKEKK priims administracinį sprendimą dėl to, kaip, kokia pinigų suma ir už kokį laikotarpį turėtų būti sugrąžinta. 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2587-656/2016 konstatuota, kad VIAP lėšos nėra mokestis, tai elektros energijos kainos dalis, sudėtinė sutartinių mokėjimų už elektros energiją dalis. 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-377-326/2017 konstatuota, kad VIAP nėra mokestis ir nėra prilyginamas mokesčiui, nes tai yra atlygintinė viešoji paslauga. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. e2-42-264/2018 atmetė argumentus, kad VIAP mokėjimą reglamentuoja administracinė teisė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos taikytos ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-452-381/2018, susijusioje su VIAP kainos mokėjimu. Analogiškai vadovaujantis civilinės teisės normomis buvo sprendžiami reikalavimai dėl SGD priedo mokėjimo (2015 m. liepos 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40-407/2015, 2016 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-464/2016). Šie precedentai, pasak ieškovės, patvirtina šioje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje teismo padarytą išvadą, kad VIAP lėšų administratoriui išieškant nesumokėtas VIAP lėšas, jis turi vadovautis civilinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, CK 6.161 straipsnio prasme kvalifikuotini kaip viešoji sutartis. Be to, ieškovė nėra viešojo administravimo subjektas, reikalavimo teisė jai buvo perduota vadovaujantis civilinės teisės normomis.

Kauno apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Byloje pateiktais procesiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovė nesutinka, jog ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagrindas – VKEKK nutarimai, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės – yra teisėti. Atsakovė VIAP kainos rinkimą traktuoja kaip mokestį, mano, kad ieškovę ir atsakovę galėtų sieti tik administracinio pobūdžio santykiai, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau šioje byloje atsakovė nereiškia reikalavimo dėl VKEKK nutarimų, kuriais ieškovė grindžia reikalavimą atsakovei, pripažinimo neteisėtais. Byloje nagrinėjamas reikalavimas priteisti skolą, paskaičiuotą VKEKK nutarimų, kuriais nustatyta 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metų VIAP kaina ir iš jų išmokėtinos VIAP lėšos VIAP lėšų gavėjams, pagrindu. Siekiant nustatyti šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo teismingumą bei užtikrinti teisingą šios bylos išnagrinėjimą bei išvengti galimo rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, atsižvelgiant į atsakovės procesiniuose dokumentuose suformuluotus atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, Kauno apygardos teismas sprendžia, jog yra tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti rūšinio bylos teismingumo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2–4 dalys).

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Baltpool“ siekia skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės AB „Lifosa“. Ieškovė prašo jai, kaip viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratorei, priteisti iš atsakovės 9 881 588,39 Eur skolą, 1 649 476,97 Eur palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskiriamas bylų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat mokestinių ginčų nagrinėjimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingus požymius, yra konstatavęs, kad mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą, sudarantys pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį; mokesčiams pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą būdingi privalomumas, neatlygintinumas, vienašališkumas; jie tiesiogiai nėra atlygintinio pobūdžio, t. y. juos sumokėjus, valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui (žr. Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą ir joje nurodomą praktiką).

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 54 punktai nustato, kad viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje tai – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir (ar) visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais, o viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – paslaugos, kurių teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais, viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir šių paslaugų sąrašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo 19 punktas nustato, kad VIAP lėšos yra surenkamos ir pervedamos VIAP lėšų administratoriui Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų elektros energetikos sektoriuje administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. Minėtame tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis VIAP lėšų administratorius išmoka atitinkamiems VIAP tiekėjams už VIAP. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad elektros energijos vartotojų mokama VIAP kaina nepatenka į valstybės biudžetą ir negali būti laikoma valstybės biudžeto dalimi, be to, VIAP lėšos negali būti naudojamos kitoms reikmėms nei apmokėti už VIAP, todėl ginčijama VIAP kaina neatitinka mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingų požymių. Specialioji teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami VKEKK nutarimai, kuriais nustatytas VIAP mokėjimas, šiuos nutarimus atsakovas ginčija administraciniuose teismuose nagrinėjamose bylose. Vadovaudamasi tuo, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas nepatenka į administraciniams teismams priskiriamų nagrinėti bylų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų sritį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės keliamas reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą iš atsakovės yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“ dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojaSkirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasAndžej Maciejevski

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-21522

2019-12-30

2019-12-16

2019-12-16

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-297-303/2019


Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1; 2.1.7.4.5

(S)


NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu V. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistos V. S. ir S. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nuteistosios V. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. V. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S., pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės teismų administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekdama gauti medicininį pažymėjimą, forma Nr. 046/a, apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjo pareigas, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, medicinos įstaigoje neatlikusi kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio mieste, susisiekusi per S. G. su V. S., kalbėdama telefonu, šios paprašė suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus. Po to V. J., neatlikusi digitalinio tyrimo, tą pačią dieną – 2014 m. rugpjū?io 20?d.?? paskambinusi S.?G. telefonu, per j? perdav? V.?S. pra?ym?, jog ?i papildomai ? i?ra?? i? medicinos dokument? (forma Nr.?027/a) ?ra?yt? V.?J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus. 2014?m. rugpj??io 20?d. V.?S. pagal susitarim? su V.?J. perdav? ?i? form? Nr.?027/a su ?ra?ytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrim? rezultatus be V.?J. anketini? duomen? S.?G., o pastaroji prie čio 20 d. – paskambinusi S. G. telefonu, per ją perdavė V. S. prašymą, jog ši papildomai į išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus. 2014 m. rugpjūčio 20 d. V. S. pagal susitarimą su V. J. perdavė šią formą Nr. 027/a su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus be V. J. anketinių duomenų S. G., o pastaroji prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje perdavė V. J. V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a. V. J., iš S. G. paėmusi iš dalies užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, po to, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuvykusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą adresu: Žymantų gatvė 8, Vilnius, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjū?io 20?d. i?ra?? i? medicinos dokument? (forma Nr.?027/a), j? pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Vidaus reikal? ministerijos Medicinos centro darbuotojui, d?l to, Vidaus reikal? ministerijos Medicinos centro gydytoj? konsultacinei komisijai ?vertinus tyrimus bei vis? specialist? i?vadas, taip pat ir suklastot? dokument??? 2014?m. rugpj??io 20?d. i?ra?? i? medicinos dokument? (forma Nr.?027/a), kur? pateik? V.?J., gydytoj? konsultacinei komisijai ne?inant apie dokumento suklastojim?, 2014?m. rugs?jo 2?d. gydytoj? komisijos pirminink?, Vidaus reikal? ministerijos konsultacin?s poliklinikos ved?ja J.?N. i?dav? V.?J. medicinin? pa?ym?jim? Nr.?čio 20 d. išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a), jį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro darbuotojui, dėl to, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus bei visų specialistų išvadas, taip pat ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjū?io 20?d. i?ra?? i? medicinos dokument? (forma Nr.?027/a), kur? pateik? V.?J., gydytoj? konsultacinei komisijai ne?inant apie dokumento suklastojim?, 2014?m. rugs?jo 2?d. gydytoj? komisijos pirminink?, Vidaus reikal? ministerijos konsultacin?s poliklinikos ved?ja J.?N. i?dav? V.?J. medicinin? pa?ym?jim? Nr.?čio 20 d. išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a), kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė, Vidaus reikalų ministerijos konsultacinės poliklinikos vedėja J. N. išdavė V. J. medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), forma Nr. 046/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir ją išteisinti. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl to skundžiama šio teismo priimta nutartis.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas duomenis, gautus atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nepagrįstai pripažino įrodymais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, tai lėmė neteisingos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Teismas, konstatavęs, jog prieš V. J. kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdyti pakankamai ilgą laiką ir ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas per kiek įmanomai trumpesnį laiką, pažeisdamas materialiosios teisės ir proceso teisės normas, taip pat nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė neteisingą ir neteisėtą išvadą, kad teisės aktais nėra nustatytas terminas, per kurį Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatyti subjektai turi įvertinti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją bei nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo savo paties sukurto teisės aiškinimo ir analogišką tiek faktinę, tiek ir teisinę situaciją išsprendė skirtingai; kvestionavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje konstatuotas išvadas. Teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis (įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, teikė prioritetą ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kasatorės kaltę grindė prielaidomis), 21 straipsnio 4 dalį, 44 straipsnio 6 dalį (įrodinėjimo naštą perkėlė kaltinamajai), nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus.

2.3. Teismas nutartyje nurodė prieštaringas išvadas dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų teisėtumo ir jų pripažinimo įrodymais, neteisingai sprendė, kad operatyvinės veiklos metu gauti duomenys, t. y. įrašyti telefono pokalbiai tarp V. J. ir V. S., V. J. ir S. G., V. J. ir A. P., buvo gauti ir panaudoti teisėtai, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika šiuo klausimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017). Kasatorės telefono pokalbių buvo klausomasi nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d., o kaip matyti iš 2015 m. kovo 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. L-09-161 – ir dar tris mėnesius (nors nutarties, kuria būtų sankcionuoti pokalbiai, nėra). Byloje taip pat nustatyta, kad galbūt nusikalstama veika, už kurią nuteista V. J., buvo padaryta 2014 m. rugpjūčio 20 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d. Iš 2013 m. gruodžio 11 d. teikimo Nr. S4-576, 2014 m. kovo 5 d. teikimo Nr. S4-103, 2014 m. birželio 3 d. teikimo Nr. S4-239 ir jų pagrindu priimtų Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d., 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. birželio 3 d. nutarčių, sankcionuojančių V. J. telefono pokalbių klausymąsi, matyti, kad jų pagrindu buvo klausomasi telefono pokalbių ne dėl veikų, už kurias V. J. nuteista šioje byloje. Nė vienoje iš nutarčių nėra sankcionuoti ir kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl šios nusikalstamos veikos, vadinasi, nė viena Panevėžio apygardos teismo nutartis negali būti laikoma teisiniu pagrindu dėl šios bylos veiklų slapto klausymosi, nors ši baudžiamoji byla kilo dėl medžiagos, surinktos taikant operatyvinės veiklos metodus. Daugiau jokių kitų teismo nutarčių, kuriomis būtų sankcionuotas V. J. telefono pokalbių klausymasis dėl šios veikos, taip pat nėra, nors, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00004-15, ikiteisminis tyrimas V. J. dėl šios veikos buvo pradėtas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tai reiškia, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai – telefono pokalbių klausymasis dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos – turėjo būti sankcionuoti teismo (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalis).

2.4. Siekiant įvertinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, t. y. faktinio pagrindo atlikti tokius veiksmus buvimą, Šiaulių apygardos teismui buvo pateikti ikiteisminio tyrimo dokumentai: STT 2018 m. rugsėjo raštas su priedais, STT Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko 2018 m. spalio 2 d. raštas Nr. S17-09-344, STT Panevėžio valdybos 2018 m. lapkričio mėn. ir 2019 m. vasario 18 d. raštai su priedais, STT Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-09-205, kurį Šiaulių apygardos teismas laikė ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu. Šiuose dokumentuose jokių faktinių duomenų apie galimą V. J. nusikalstamą veiką, už kurią ji yra nuteista, nėra, nė vienas iš jų taip pat neįrodo ir nepatvirtina, kad V. J. daro, padarė ar ketina daryti šią nusikalstamą veiką ir kad buvo faktinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors teismas 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. S8-09-98, kurio pagrindu ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos ir buvo pradėtas ir kuris buvo surašytas 2015 m. kovo–balandžio mėnesiais pakartotinai perklausius užfiksuotus 2014 m. rugpjūčio 20 ir 21 d. telefono pokalbius, pripažino tinkamu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tame pačiame rašte nurodoma, kad šių pokalbių turinys neinformatyvus ir juos perklausius pirmą kartą iš jų nebuvo galima nustatyti nusikalstamos veikos požymių. Teismas faktiniu pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą laikė 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. S8-09-98, nors jis atsirado beveik po aštuonių mėnesių nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos.

2.5. Taigi faktinis pagrindas atlikti operatyvinį veiksmą – slapta kontroliuoti V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį ir teisinis pagrindas – Panevėžio apygardos teismo nutartys nėra susiję su galima nusikalstama veika, dėl kurios V. J. nuteista šioje byloje. Taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl šioje byloje pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį apskritai nebuvo sankcionuoti, pažeidžiant KŽĮ 8 straipsnio 1 dalį. Be to, apie šią galimai padarytą nusikalstamą veiką nėra užfiksuota ir jokių faktinių duomenų, o 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. S8-09-98 negali būti laikomas leistinu pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, t. y. telefono pokalbiai, neatitinka teisėtumo kriterijaus, prieš V. J. pradėti ir vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė neteisingą ir neteisėtą išvadą, kad teisės aktais nėra nustatytas terminas, per kurį KŽĮ nustatyti subjektai turi įvertinti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją bei nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tiek teisinis reglamentavimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-85-696/2016) aiškiai suformavo nuostatą, kad iš karto, vos tik nustačius nusikalstamos veikos požymius, privalu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes priešingu atveju valstybės institucijos ne tik neatlieka prevencinės ar kardomosios funkcijos, bet ir toleruoja bei skatina asmenis nusikalsti, o paskui dar ir baudžia už tai. Minėti reikalavimai šioje byloje buvo pažeisti, nes ne iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi 2014 m. gegužės mėn. nustačius padarytą galimą nusikalstamą veiką turėjo būti iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo pradėtas praėjus net devyniems mėnesiams, operatyvinės priemonės buvo tęsiamos, tikintis, kad V. J. padarys naujas nusikalstamas veikas, tačiau nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai dėl 2014 m. gegužės mėn. atvejo. Galiausiai, iš karto nesiėmus veiksmų dėl paaiškėjusios galimos nusikalstamos veikos ir toliau naudojantis operatyviniais metodais, buvo gauta informacija, kad V. J., 2014 m. rugpjūčio 20 d. bendrininkaudama su V. S., tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tačiau tokia veika iš viso negalėjo būti padaryta, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga, kontroliuojama prokuratūros, būtų tinkamai sureagavusi iš karto. Juo labiau, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nustačius tariamos nusikalstamos veikos faktą, kasatorės telefono pokalbių buvo klausomasi toliau iki 2014 m. rugsėjo 6 d., ikiteisminis tyrimas dėl tariamai 2014 m. rugpjūčio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas surašytas tik 2016 m. vasario 10 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo veikos, už kurios padarymą yra nuteista kasatorė.

2.7. Be to, pagal teismų praktiką, jei operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas atliekamas dėl vienų veikų, o paaiškėja kitų nusikalstamų veikų požymių, tai tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, tik jei naujai paaiškėjusios veikos yra panašaus pobūdžio ir pavojingumo kaip ir veikos, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Šioje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pradėti dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, susijusios su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, t. y. sunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu V. J. šioje byloje nuteista už nesunkų nusikaltimą, o tai reiškia, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys šioje byloje buvo naudoti neteisėtai. Taigi teismas negalėjo remtis operatyvinės veiklos metodais surinkta medžiaga, nes ji neatitinka baudžiamosios bylos įrodymų teisėtumo kriterijų, slapto tyrimo veiksmai ir ne iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas prisidėjo tik prie V. J. baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo, dėl to buvo padaryti esminiai BPK 1 straipsnio, 2 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies reikalavimų pažeidimai, o Šiaulių apygardos teismo išvada, kad dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu paaiškėjusių nusikalstamos veikos požymių nustatyto termino ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra, yra teisiškai ydinga, nesuderinama su nurodyta kasacinio teismo praktika.

2.8. Be to, Šiaulių apygardos teismas kvestionavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. šioje byloje priimtos nutarties išvadas, kad slapto tyrimo veiksmai prieš V. J. buvo vykdomi pakankamai ilgą laiką, kad slaptas tyrimas buvo vykdomas dėl visai kitokio pobūdžio nusikalstamų veiksmų ir kad tokiais atvejais būtina ištirti tokių tyrimo veiksmų gautų duomenų leistinumą įrodinėjant atsitiktinai užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. konstatavo, kad ši veika, už kurią V. J. yra nuteista, yra atsitiktinai užfiksuota.

2.9. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nukrypo nuo savo paties sukurto teisės aiškinimo panašiose bylose (šio teismo byla Nr. 1A-126-332/2016).

2.10. Šiaulių apygardos teismas padarė nepagrįstas, prielaidomis grįstas išvadas, kad V. J. nebuvo atlikti kaltinime nurodyti tyrimai. Tyrimų atlikimo faktą patvirtino liudytojai L. K., R. R., N. V., A. Ž., L. L., R. S., M. M., tačiau teismas jų parodymus vertino netinkamai, tyrė bei analizavo tik kasatorę kaltinančius įrodymus, įrodymus vertino selektyviai, parinkdamas tik tuos, kurie patvirtino pareikštą kaltinimą, ir atmesdamas tuos, kurie jį paneigia, t. y. įrodymų tyrimas pagrįstas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymą vertinimu, o detalių analize, fragmentiškus sutapimus ir nesutapimus pripažįstant esminiais kaltę pagrindžiančiais įrodymais, neįvertinant jų visumos ir santykio su kita bylos medžiaga. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą ir įrodinėjimo naštą neleistinai perkėlė kaltinamajai.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

3.1. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis ir bylos medžiaga patvirtina, kad šio teismo teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose bei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje.

3.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas daug dėmesio skyrė slapto tyrimo veiksmų prieš V. J. pradėjimo faktiniam ir teisiniam pagrindams patikrinti, ištyrė ir kitus reikšmingus bylai teisingai išspręsti įrodymus. Byloje esantis STT Panevėžio valdybos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. S8-09-584 papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą nauju tiriamuoju – V. J. patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš V. J. buvo sankcionuoti, o vėliau ir pratęsti gavus informacijos apie V. J. galimą dalyvavimą rengiamoje vykdyti (vykdomoje) nusikalstamoje veikoje, tai yra apie jos galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis), ir nustačius, kad ši informacija yra patikima. Todėl skundžiamoje nutartyje apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad apygardos teismo nutartimis sankcionuoti, vėliau pratęsti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai – slapta V. J. telefono pokalbių kontrolė patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, o turimi duomenys apie V. J. galimai daromas BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą.

3.3. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje nuo pat pradžių (nuo 2015 m. balandžio 9 d.) buvo atliekamas dėl V. J. ir V. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 2-09-143 į tiriamą bylą buvo pateikta reikšminga tyrimui informacija: prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimas Nr. S4-239 bei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis Nr. S6-426, kuria buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimas nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2-09-143 į tiriamą bylą buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. vasario 10 d. protokolas. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad reikšmingų pokalbių, kuriais rėmėsi teismai, įrašai buvo padaryti būtent sankcionuotu laikotarpiu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Atlikti nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo leista laikantis KŽĮ 8, 10 straipsnių reikalavimų. Pažymėtina, kad iš Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties Nr. S6-426 matyti, kad ja buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, turint informacijos apie BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas tuo metu nebuvo pradėtas, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, jog, priimant aptariamą teismo nutartį, jau buvo paaiškėję nusikalstamos veikos požymiai, dėl kurių būtų buvęs pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis), be to, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir tai, jog ikiteisminis tyrimas gali būti nepradedamas išimtiniais atvejais, apie kuriuos kriminalinės žvalgybos subjektas praneša prokurorui, ir šis priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo. Iš minėto prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimo matyti, kad šios aplinkybės buvo vertinamos ir, prašydamas tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus, prokuroras nurodė, jog yra gauta kriminalinės žvalgybos subjekto raštu pateiktų duomenų apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau ikiteisminiam tyrimui pradėti jų nepakanka, o nenaudojant kriminalinės žvalgybos veiksmų išaiškinti šių galimai nusikalstamų veikų bei nustatyti visų jas vykdančių asmenų nėra galimybės.

3.4. Tie patys KŽĮ veiksmai, jų pradėjimo teisinis ir faktinis pagrįstumas, jų atlikimo teisėtumas jau buvo vertinami baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-396/2018. Spręsdama šį klausimą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti V. J. slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, o duomenys, gauti atliekant nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir gali būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje.

3.5. Kasacinėje praktikoje yra pasisakyta dėl situacijų, kai taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas negu tos, kurias tiriant buvo taikomos šios priemonės. Tokiu atveju teismai iš esmės laikosi pozicijos, kad tokiu būdu gauti faktiniai duomenys paprastai gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo leista panaudoti atitinkamų neviešo pobūdžio tyrimo priemonių, tuo atveju, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, dėl kurių tokios priemonės taip pat gali būti taikomos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Šioje byloje šis principas ir taikytinas, nes tyrimo metu elektroninių ryšių tinklais V. J. telefonu perduodamos informacijos kontrolės metu buvo gauti tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas V. J. daromas nusikalstamas veikas, kurios nesusijusios su ta informacija, kuri sudarė pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmą, taip pat duomenys apie kito asmens – V. S. daromą nusikalstamą veiką. Spręsdamas šį klausimą, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą išsamiai argumentavo tiek savo motyvais dėl teisinės situacijos šioje byloje, tiek ir galiojančia teismų praktika ir taip spręsdamas šį klausimą galiojančios teismų praktikos nepažeidė.

3.6. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad Šiaulių apygardos teismas analogišką situaciją visai kitaip vertino baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126-332/2016, todėl nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo savo paties sukurto aiškinimo. Tačiau, priešingai nei tvirtinama skunde, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje buvo atsiradęs pagrindas manyti, kad gali būti daromas ir kitos rūšies ne mažiau pavojingas nusikaltimas (nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje), kuris pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnyje, sudarančių pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuotos į nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o V. J. pripažinta kalta padariusi tik BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nesunkią nusikalstamą veiką, nesuteikia pagrindo nepripažinti kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų leistinais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-689/2019). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami vienas V. J. galimai daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir gavę duomenų apie jos ir kitų valstybės tarnautojų galimai daromą sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą, negalėjo nereaguoti į tokius duomenis.

3.7. Aptardamas nagrinėjamoje byloje vykdytų kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmę, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ilgesnis neviešo pobūdžio procesinių veiksmų atlikimas leido nustatyti ne atsitiktines, bet sistemines korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Todėl užsitęsę kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais daryti naujas nusikalstamas veikas. Svarbu yra ir tai, kad nuteistosios V. J. laisvė pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą nebuvo suvaržyta, tačiau ji to nepadarė.

3.8. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas savo sprendime išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus bei pats atlikęs įrodymų tyrimą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadą dėl V. J. kaltumo padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus, vieni įrodymai buvo gretinami su kitais. Tiek Panevėžio miesto apylinkės teismas, tiek ir skundžiamoje nutartyje Šiaulių apygardos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl vienais liudytojų parodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė kaltinamųjų apklausai, nuosprendyje detaliai išdėstė jų duotus parodymus, juos vertino sugretindamas su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai pasisakė dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dar kartą aptarė ir įvertino tiek liudytojų parodymus, tiek ir kitą dokumentinę bylos medžiagą, konstatavo, kad neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

3.9. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų buvusios pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktas). Baudžiamoji byla dėl V. J. apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Teismai nustatė visus būtinus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius ir tinkamai pritaikė nuteistajai V. J. baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios V. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuteistosios V. J. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, pateikiant jų savąjį vertinimą (pavyzdžiui, dėl kasaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymų, tam tikrų dokumentų turinio ir pan.), kasacinio skundo teiginiai, susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti atkreipiant dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški nuteistosios V. J. teiginiai buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde, dėl jų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatorės teiginiai dėl BPK 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo pažeidimų taip pat grindžiami savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, todėl ir tokie kasacinio skundo argumentai nagrinėtini.

6. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais, kitų kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų

7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimus. Kasatorė nurodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš ją atlikti nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo; duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai pripažinti įrodymais; įrodymai įvertinti selektyviai, prioritetą teikiant ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jos kaltė pagrįsta prielaidomis. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018). Ar teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, patikrina apeliacinės instancijos teismas.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

11. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus (pavyzdžiui, tarp jų nurodytus ir BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 225 straipsnio 2 dalyje), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).

12. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje išdėstytus nurodymus patikrinti nuteistosios V. J. apeliacinio skundo teiginius dėl duomenų, gautų vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leistinumo, pagrįstai įpareigojo prokurorą pateikti išslaptintą medžiagą, kuri leistų spręsti, ar buvo pagrindas pradėti prieš V. J. kriminalinės žvalgybos veiksmus; taip pat atliko ir dalies įrodymų tyrimą. Teismas, be kita ko, išsamiai išanalizavęs į bylą pateiktų dokumentų (prokuroro teikimų, teismo nutarčių) turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad apygardos teismo nutartimis prieš V. J. sankcionuoti (taip pat pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmai patvirtina teisinio pagrindo buvimą taikyti prieš ją techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, o turimi duomenys taip pat ir apie V. J. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 228 straipsnio 2 dalis) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Byloje nustatyta, kad STT Panevėžio valdyboje atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus I. D. ir kitų asmenų galbūt rengiamų, daromų ar padarytų sunkių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo piktnaudžiavimo šioje ligoninėje vykdomų viešųjų pirkimų metu), 2013 m. gruodžio mėnesį buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kitą to paties asmens galimai sunkią nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo piktnaudžiavimo (duomenys neskelbtini) savivaldybės Architektūros skyriuje); kartu buvo gauta patikima informacija, jog su I. D. ir kitų asmenų galimai rengiamomis, daromomis ar padarytomis nusikalstamomis veikomis yra susijusi ir V. J., bylai aktualiu laikotarpiu ėjusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo bei (duomenys neskelbtini) ligoninės juristo pareigas. Kadangi turimos informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakako, remiantis surinktais duomenimis, 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. S8-09-584 kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo papildyta nauju įtariamuoju – V. J., t. y. tame pačiame kriminalinės žvalgybos tyrime prieš V. J. buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Nr. S6-825 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. gruodžio 11 d. teikimą Nr. S4-576, siekiant gauti duomenų apie V. J. galbūt vykdomą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo sukurstymo piktnaudžiauti tarnyba, atgaline data išduodant leidimą atlikti tam tikrus darbus žemės sklype), buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. kovo 11 d. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu 2014 metų kovą buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija ir apie kitas V. J. galbūt rengiamas ar daromas sunkias nusikalstamas veikas – dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba viešųjų pirkimų metu ir kyšininkavimo. Dėl to, siekiant gauti duomenų apie V. J. galbūt vykdomas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi Nr. S6-175 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. kovo 5 d. teikimą Nr. S4-103 buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 11 d. iki 2014 m. birželio 7 d. 2014 metų balandį buvo gauta nauja informacija apie V. J. galimai daromas ir kitas nesunkias nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje (seniūno papirkimas), 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukurstymas suklastoti dokumentą). Bylos duomenimis, 2014 m. balandžio 18 d. prokuroras KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies pagrindu priėmė sprendimą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą prieš I. D., V. J. ir kitus asmenis, siekiant išsiaiškinti galimai rengiamas, daromas ar padarytas sunkias nusikalstamas veikas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. S6-426 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimą Nr. S4-239, siekiant gauti duomenų apie V. J. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. Kaip nustatyta byloje, atliekant šią kontrolę vėlgi buvo gauti tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti V. J. apie kitas jos daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukurstymas valstybės tarnautojui prilygintą asmenį piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus ir suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicinos dokumentų bei žinomai suklastoto dokumento panaudojimas), taip pat duomenys apie kito asmens – V. S. galimai daromą nusikalstamą veiką – piktnaudžiavimą tarnyba klastojant dokumentus (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).

14. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamų veikų požymius prieš V. J. ir kitus asmenis buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (baudžiamosios bylos Nr. 07-1-00416-14, 06-7-0002-15, 06-7-00003-15, 07-1-00418-14). Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00004-15 nagrinėjamoje byloje dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas 2015 m. balandžio 9 d., pakartotinai peržiūrėjus minėtų sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktą informaciją ir įvertinus ją kartu su duomenimis, gautais jau pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Nors pagrindas pratęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. slapta kontroliuoti V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d., pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį Nr. S6-426 (ši nutartis priimta siekiant gauti duomenų apie V. J. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje) ir nėra tiesiogiai susijęs su nusikalstama veika, dėl kurios V. J. nuteista šioje byloje, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu būdu gauti faktiniai duomenys negalėjo būti panaudoti kaip įrodymai šioje byloje.

15. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį (nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos) veiksmą; dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

16. Taip pat kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai, atliekant teisėtai ir pagrįstai sankcionuotus kriminalinės žvalgybos (operatyvinius) veiksmus (pavyzdžiui, tokius kaip telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, techninių priemonių naudojimas specialia tvarka darbo vietoje), gaunami duomenys dėl veikos, nenurodytos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) 9 straipsnio 1 dalyje), tokie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir atitinka įrodymų reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2008, 2K-504/2010, 2K-67/2014, 2K-168-139/2015). Priešinga taisyklė lemtų besąlygišką draudimą naudoti teisėtai atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus gautus duomenis apie tokias nusikalstamas veikas, dėl kurių šių veiksmų atlikimas neleidžiamas. Toks draudimas nebuvo įtvirtintas buvusioje OVĮ redakcijoje, jo nėra ir galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme, BPK bei pirmiau minėtoje teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

17. Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl nustatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmai. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-9-94-895/2015 ir kt.).

18. Bylos duomenimis, atliekant prieš V. J. apygardos teismo nutartimis sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (t. y. slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą) buvo gauti duomenys, leidžiantys įtarti V. J. ir apie kitas nusikalstamas veikas (t. y. BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) nei galimai tas (BK 228 straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 2 dalis), apie kurias turima informacija sudarė faktinį pagrindą atlikti sankcionuotus veiksmus. Tačiau aktualu tai, kad šioje byloje nagrinėti nusikaltimai ir nusikaltimai, dėl kurių buvo atliekami sankcionuoti žvalgybiniai veiksmai, yra panašaus pobūdžio arba susiję tarpusavyje (pavyzdžiui, kurstymas piktnaudžiauti klastojant dokumentus, piktnaudžiavimas viršijant įgaliojimus ir klastojant dokumentus).

19. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas ne tik dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ar kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas buvo pakeistas ir byla perduota teismui dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta, pripažįstant kalta tik dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo. Duomenys, kurie nebuvo nurodyti prieš tai minėtose apygardos teismo nutartyse, apie V. J. galimai daromas ir kitas nusikalstamas veikas (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), taip pat ir dėl kito asmens – V. S., buvo „atsitiktinis radinys“, gautas sąžiningai įgyvendinant apygardos teismo leistus atlikti prieš tai minėtus neviešo tyrimo veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis pripažino leistinais įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.

20. Kaip pagrįstai nurodo kasatorė, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad visgi KŽĮ konkrečiai nenustato, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, ir iš esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019); informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti taikymas taip pat nėra ribojamas (išskyrus atvejus, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, pagal BPK 3 straipsnį).

21. Kita vertus, žvalgybiniai veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.).

22. Kaip minėta, prieš V. J. kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją dėl jos ir kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veiksmų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir sankcionuotas apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi trims mėnesiams, toliau tęsiant tyrimo terminą kas tris mėnesius iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (t. y. iki 8 mėnesių 25 dienų). Nors šis terminas, kaip pripažinta skundžiamoje teismo nutartyje, yra pakankamai ilgas, tačiau KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia. Jose nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sankcionuojamas ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas; bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, su nustatyta išimtimi, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose.

23. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad duomenys apie nusikalstamų veikų teisiškai reikšmingas aplinkybes aiškėjo palaipsniui. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, prieš vienus asmenis dėl galbūt rengiamų, daromų ar padarytų sunkių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo gaunami vis nauji duomenys apie kitas, taip pat ir V. J. galimai rengiamas, daromas ar padarytas sunkias ir su jomis susijusias nesunkias nusikalstamas veikas (BK 228 straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 4 dalis). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš V. J. vyko teisėtai; jį tęsiant, buvo siekiama nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš V. J. vyko, kaip mano kasatorė, tik tikintis, kad ji padarys naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad prieš V. J. taikomi neviešo pobūdžio veiksmai nevaržė jos laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą.

24. Kasatorės skundo argumentai, kad 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas negali būti leistinas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, nes kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys (t. y. pokalbiai telefonu) neatitinka teisėtumo kriterijaus, taip pat nepagrįsti. Viena vertus, šioje byloje nustatyta, kad, atliekant prieš V. J. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, KŽĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista, o tokio tyrimo metu gauti duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis); juos patvirtina duomenys, gauti ir BPK nustatytais veiksmais.

25. Kita vertus, kaip buvo minėta, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai atliekant techninių priemonių naudojimą specialia tvarka gaunami duomenys apie nusikalstamas veikas, dėl kurių kriminalinės žvalgybos tyrimas pagal KŽĮ (anksčiau operatyvinis tyrimas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą) negalėtų būti atliekamas, formaliai tokie duomenys taip pat atitinka įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018). Net ir tuo atveju, jeigu taip gauti duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais galėtų būti ir nepripažinti, tai nereiškia, kad minėtu būdu gautos informacijos pagrindu negalėtų būti pradėtas naujas savarankiškas ikiteisminis tyrimas ir BPK nustatyta tvarka renkami kiti duomenys, kurie patvirtintų (ar nepatvirtintų) gautą informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-169-689/2018, 2K-73-689/2019). Pagal BPK 166 straipsnį ikiteisminis tyrimas pradedamas ne tik gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, bet ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00004-15, taip pat ir prieš V. J., buvo pradėtas tada, kai buvo nustatyti nusikalstamų veikų, nurodytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

26. Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo. Kaip minėta, pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėt

Nauji teisės aktai - Teisėkūros žinios - Elektroniniai leidiniai · Web view2020/01/04 · Sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

Documents