TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2020-21682
2020-10-20
2020-10-07
2020-10-07
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-192-697/2020
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00468-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.5.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos
pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio
(pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
nuteistiesiems T. M., E. M.,
nuteistojo T. M. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,
nukentėjusiosioms F. J., L. P.,
nukentėjusiosios F. J. atstovui advokatui Eugenijui
Karažinui,
nukentėjusiosios L. P. atstovui advokatui Andriejui
Tiščenko,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir
nukentėjusiosios F. J. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto
apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020
m. sausio 13 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d.
nuosprendžiu nuteisti:
T. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –
BK) 182 straipsnio 2 dalį (M. L. didelės vertės turto įgijimas
apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal
182 straipsnio 1 dalį (V. S. turto įgijimas apgaule) laisvės
atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (E. G.
turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal
182 straipsnio 2 dalį (Liepų al. daugiabučių namų gyventojų didelės
vertės turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams
šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (Ž. C. turto
įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182
straipsnio 2 dalį (R. K. didelės vertės turto įgijimas
apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal
182 straipsnio 1 dalį (V. N. turto įgijimas apgaule) laisvės
atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (V. D.
S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams,
pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule)
laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1
dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems
mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento
laikymas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal
182 straipsnio 1 dalį (B. T. turto įgijimas apgaule) laisvės
atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį
(L. P. ir F. J. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems
mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (B. K. turto įgijimas
apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio
1 dalį (K. E. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (G. M. turto įgijimas
apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio
1 dalį (Z. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems
mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento
laikymas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal
182 straipsnio 1 dalį (R. V. turto įgijimas apgaule) laisvės
atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį
(netikro dokumento laikymas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal 182 straipsnio 1 dalį (D. Ž. turto įgijimas apgaule)
laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1
dalį (B. S. M. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu
aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (O. Ž. turto
įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal
182 straipsnio 1 dalį (E. T. turto įgijimas apgaule) laisvės
atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį
(J. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas
apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal
182 straipsnio 1 dalį (M. K. turto įgijimas apgaule) laisvės
atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (I. U.
turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės
subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta
laisvės atėmimas trejiems metams. Baudžiamoji byla dėl trijų
baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (O.
S., P. M. ir I. P. nedidelės vertės turto įgijimas apgaule)
bei 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme,
nevykdymas), dėl T. M. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio
senaties priėmimo terminui.
E. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. N. turto įgijimas
apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1
dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio
bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule)
10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį
(B. T. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda,
pagal 182 straipsnio 1 dalį (L. P. ir F. J. turto įgijimas
apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1
dalį (B. K. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio
bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (K. E. turto įgijimas
apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio
1 dalį (G. M. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur)
dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (Z. K. turto
įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal
182 straipsnio 1 dalį (R. V. turto įgijimas apgaule) 10 MGL
(376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (D. Ž.
turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal
182 straipsnio 1 dalį (B. S. M. turto įgijimas apgaule) 10 MGL
(376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (O. Ž.
turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal
182 straipsnio 1 dalį (E. T. turto įgijimas apgaule) 10 MGL
(376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (J. K.
turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal
182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) 10 MGL
(376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (M. K.
turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal
182 straipsnio 1 dalį (I. U. turto įgijimas apgaule) 10 MGL
(376,6 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4
dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir
galutinė bausmė paskirta 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda.
Baudžiamoji byla dėl trijų baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų BK 182
straipsnio 3 dalyje (O. S., P. M. ir I. P. nedidelės vertės
turto įgijimai apgaule), E. M. nutraukta, suėjus apkaltinamojo
nuosprendžio senaties priėmimo terminui.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus
miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis dėl
T. M. paskirtų bausmių subendrinimo apėmimo būdu ir,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal 182 straipsnio 2
dalį T. M. paskirtos bausmės už M. L. didelės vertės turto įgijimą
apgaule, Liepų al. daugiabučių namų gyventojų didelės vertės turto
įgijimą apgaule, R. K. didelės vertės turto įgijimą apgaule
subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė
apėmimo būdu subendrinta su likusiomis bausmėmis ir paskirta
galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims
mėnesiams.
Iš kaltinimų T. M. pašalinta, kad nusikalstamas veikas prieš
S. S., F. J. ir L. P., S. S., B. K.,
V. N., K. E., G. M., B. T., R. V.,
S. B. M., O. Ž., E. T., J. K., I. U.,
pasireiškusias jų turto įgijimu apgaule, jis padarė veikdamas kartu
su E. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu
panaikinta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo
2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis, kuria
E. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl S. S.,
F. J. ir L. P., S. S., B. K., V. N.,
K. E., G. M., B. T., R. V., S. B. M.,
O. Ž., E. T., J. K., I. U. turto įgijimo
apgaule, ir dėl šių kaltinimų priimtas naujas nuosprendis, kuriuo
ji dėl šių kaltinimų išteisinta, nesant nusikaltimų, nurodytų BK
182 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies
1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. M. pagal BK 182
straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės už S. S., Z. K.,
D. Ž., J. K. turto užvaldymą apgaule subendrintos dalinio
sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 20 MGL (753,20 Eur)
dydžio bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. M. ir E. M.
nuteisti už tai, kad veikdami kartu, sudarydami klaidinantį
įvaizdį, kad kvalifikuotai ir greitai teikia paslaugas dėl
geodezinių matavimų ir rengia su tuo susijusius dokumentus,
žinodami, kad nesuteiks visų paslaugų, T. M., būdamas UAB „L“
direktorius, veikdamas pagal
2011 m. lapkričio 30 d. teisinių paslaugų
sutartį, sudarytą tarp UAB „L“ ir F. J., nuo
2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio
28 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB „L“
tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini),
imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal pirmiau nurodytą
sutartį, iš F. J. iš viso paėmė 1158,48 Eur (4000 Lt), o iš
L. P. iš viso paėmė 289,62 Eur (1000 Lt), tačiau F. J. ir
L. P. sutartų paslaugų nesuteikė, paimtų pinigų negrąžino,
taip jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai
F. J. ir nukentėjusiajai L. P. priklausančius 1448,10
Eur.
2.T. M. yra nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas,
įvykdytas nuo 2007 m. spalio mėnesio, tačiau jų padarymo faktinės
aplinkybės su paduotais kasaciniais skundais nėra susijusios.
3.E. M. yra nuteista ir už kitas nusikalstamas veikas, tačiau jų
padarymo faktinės aplinkybės su paduotais kasaciniais skundais nėra
susijusios.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4.Panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį
dėl T. M. paskirtų bausmių subendrinimo, apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija nurodė, kad T. M. veikos, kvalifikuotos
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl žymiai didesnės žalos labai
skiriasi pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų
kategorijoms, palyginti su nuteistojo veikomis, kvalifikuotomis
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, todėl
bausmės, paskirtos už šias veikas, turėjo būti subendrintos apėmimo
būdu.
5.Pašalindama iš kaltinimo T. M. aplinkybę, kad nusikalstamas
veikas prieš S. S., F. J. ir L. P., S. S.,
B. K., V. N., K. E., G. M., B. T.,
R. V., S. B. M., O. Ž., E. T., J. K.,
I. U., pasireiškusias jų turto įgijimu apgaule, jis padarė
veikdamas kartu su E. M., taip pat panaikindama pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. M. nuteista
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl S. S., F. J. ir
L. P., S. S., B. K., V. N., K. E.,
G. M., B. T., R. V., S. B. M., O. Ž.,
E. T., J. K., I. U. turto įgijimo apgaule, ir dėl
šių kaltinimų priimdama naują nuosprendį, kuriuo ji dėl šių
kaltinimų išteisinta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija nurodė, kad esminė apgaulė nukentėjusiųjų šioje byloje
pasireiškė tuo, kad buvo kuriamas respektabilus, pompastiškas
T. M. vadovaujamų bendrovių įvaizdis ir žadama suteikti
teisines ar kadastrinių matavimų paslaugas, kurių nei T. M.
asmeniškai, nei jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai negalėjo
suteikti, taip pat nutylima, kad nebus kreipiamasi jokios teisinės
pagalbos į tariamai su T. M. bendrovėmis bendradarbiaujantį
advokatą G. Š. ar kitus advokatus. Vėliau T. M. arba
imituodavo paslaugų teikimą, arba visai nesuteikdavo jokių žadėtų
paslaugų. E. M. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas prieš
pirmiau nurodytus nukentėjusiuosius neindividualizuotas. Iš
nukentėjusiųjų parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad E. M.
nedalyvavo derybose ar konsultacijose su nukentėjusiaisiais,
nenustatinėjo honoraro dydžio, nedalyvavo formuojant apgaulingą
respektabilios bendrovės įvaizdį. Jos vaidmuo buvo tik toks, kad
ji, kaip sekretorė, priimdavo interesantus, palydėdavo juos pas
T. M. ir tam tikrais atvejais priimdavo iš anksto T. M.
su nukentėjusiaisiais suderėtas sumas bei išrašydavo kasos pajamų
orderius ir PVM sąskaitas faktūras. E. M. veiksmai, pasireiškę
pinigų priėmimu ir su jais susijusių dokumentų surašymu, nesuteikia
pagrindo daryti išvados, kad E. M. turėjo tyčią apgaule
užvaldyti nukentėjusiųjų turtą ir to norėjo. Ši išvada darytina,
nes ji nedalyvavo derybose, nežinojo, koks T. M. susitarimo su
nukentėjusiaisiais turinys ir ar mokamas honoraras yra pagrįstas.
E. M. buvo kaltinama ne tęstinės sukčiavimo veikos padarymu, bet už
kiekvieną kaltinime nurodytą sukčiavimo veiką atskirai, todėl
būtina nustatyti jos tyčią sukčiauti dėl kiekvienos veikos, o tokių
įrodymų byloje nėra surinkta. E. M. veiksmai, kuriais ji
padėjo slapstytis T. M., negali būti vertinami kaip sukčiavimas,
nes buvo atlikti jau po to, kai nukentėjusieji perdavė T. M. savo
turtą ir šis įgijo realią galimybę juo naudotis, taigi, nenustačius
E. M. tiesioginės tyčios, jie teisinės reikšmės neturi. Nenustačius
E. M. dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas, pripažintina,
kad pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas T. M. padarė veikdamas
kartu ne su E. M.
III. Kasacinių skundų argumentai
6.Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo pakeisti Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2020 m. sausio 13 d. nuosprendį ir šiuo
nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo dvejiems metams trims
mėnesiams bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d.
nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę
bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams bei
laikyti, kad jis atliko bausmę, arba paskirti kitą su realiu
laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma,
kad:
6.1.Subendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes,
teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį. Pagal BK 63 straipsnio
9 dalį šiame straipsnyje nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės
taikomos ir tada, kai nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio
pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma
bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Kasatorius pažymi, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias jis
nuteistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, yra įvykdytos
iki Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis
nuteistas už kitas nusikalstamas veikas, priėmimo, todėl pagal
šiuos nuosprendžius paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos
laikantis BK 63 straipsnio 9 dalyje ir kitose straipsnio
dalyse nustatytų taisyklių. BK 63 straipsnyje nurodyta, kad už
atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės gali būti
subendrintos ir apėmimo būdu. Šioje byloje pagrindą bausmes
bendrinti apėmimo būdu sudaro tai, kad vienu nuosprendžiu
pavojingiausia veika, už kurią jis yra nuteistas, yra apysunkis
nusikaltimas, o pavojingiausia veika, už kurią jis yra nuteistas
kitu nuosprendžiu, yra sunkus nusikaltimas. Dėl to pagal BK 63
straipsnio taisykles subendrinus jam Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su
bausmėmis, kurios paskirtos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d.
nuosprendžiu, galutinė bausmė turėtų prilygti Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio
20 d. nuosprendžiu paskirtai bausmei, t. y. laisvės atėmimui
dvejiems metams šešiems mėnesiams. Tokios trukmės laisvės atėmimo
bausmę jis jau atliko, todėl jis turėtų būti pripažintas atlikusiu
bausmę.
6.2.Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos trukmės teismas
netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų
praktiką bausmės švelninimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį dėl
pernelyg ilgos proceso trukmės yra tinkama nuteistojo teisių
gynybos priemonė. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas
buvo pradėtas dar 2012 metais ir užtruko daugiau nei septynerius
metus, t. y. užtruko pernelyg ilgai, todėl buvo pažeista
kasatoriaus teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą, įtvirtinta
BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje. Be to, byloje yra
duomenų, kad kasatorius serga epilepsija, turi kitų sveikatos
sutrikimų, kad jo motina serga sunkia onkologine liga ir be
kasatoriaus nėra kam jos prižiūrėti. Dėl to teismai turėjo paskirti
su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau to nepadarė.
Kasatorius atkreipia dėmesį, kad, teismui nepaskyrus jam realios
laisvės atėmimo bausmės, būtų didesnės galimybės atlyginti
nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius.
7.Kasaciniu skundu nukentėjusioji F. J. prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutartį (turėtų būti – nuosprendį)
ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos
30 d. nuosprendį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:
7.1.Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės
instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5
dalies, 305 straipsnio reikalavimus, nes išteisino E. M. dėl
sukčiavimo prieš F. J. ir L. P. neįvertinęs visų proceso metu
surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, byloje
surinktus įrodymus vertino šališkai (kasacinės nutartys
baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015,
2K-393-489/2017). Kasatorė nurodo, kad E. M. pasitiko ją, kai
atvyko į biurą, priėmė už paslaugas mokamus pinigus iš jos ir jos
sesers L. P., surašė pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus,
informavo, kad reikia pasiimti pasus ir atvykti į vietą, kur
matininkai atliks darbus. Vėliau, pareikalavus grąžinti pinigus,
E. M. aiškino, kad dokumentai pas matininkus, kad jos vyras T.
M. serga, nors tuo metu šis jau slapstėsi, melagingai žadėjo, kad
reikalai greitai bus sutvarkyti, o to nepadarius, sumokėti pinigai
bus grąžinti atlikus pavedimą į banko sąskaitą per dvidešimt dienų.
Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad E. M. buvo aktyvi,
stebėdavo, kas ateina, kas išeina ir pan., žinojo, kad klientai
skųsdavosi, kad darbai neatlikti. Iš šių aplinkybių darytina
išvada, kad E. M. vaidmuo neapsiribojo tik administracinio
pobūdžio funkcijų atlikimu ir ji buvo aktyvi kartu su T. M.
bendrai daromo nusikaltimo dalyvė. Atlikdama šiuos veiksmus,
E. M. suvokė, kad apgaule įgijo svetimą turtą, ir norėjo tokią
turtinę naudą gauti, taigi veikė tyčia. Atsižvelgus į tokius
E. M. veiksmus padarant nusikalstamą veiką, apeliacinės
instancijos teismo sprendimas išteisinti E. M. dėl šio
kaltinimo leidžia daryti išvadą, kad teismas buvo objektyviai
šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005,
2K-243/2009), kad vertino tik E. M. palankius įrodymus,
nepaisydamas to, kad jie prieštaringi, o kartais net nelogiški.
7.2.Spręsdamas dėl T. M. paskirtos bausmės, apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai ją sušvelnino.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8.Nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J. kasaciniai skundai
netenkintini.
Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies
9.Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir
nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo
aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėdamas kasacinį
skundą, kasacinės instancijos teismas tikrina tai, ar, vertinant
byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo
padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal
byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės
instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas
bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš
naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių
nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytomis). Atlikti įrodymų tyrimą ir jų pagrindu padaryti
išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija
(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008,
2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Šiame kontekste
pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis
faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis
išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos ikiteisminio
tyrimo ir proceso teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo
proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2
punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui
naikinti ar keisti teismų sprendimus. Šioje byloje kasacinės
instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo pasisako tik tiek, kiek
tai susiję su galimais baudžiamojo proceso pažeidimais.
Dėl BPK 376 straipsnio 3 dalies
10.Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas bylą kasacine
tvarka teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu
neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo
pritaikymu. Nors paduotame kasaciniame skunde nukentėjusioji F. J.
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sušvelnino
bausmę nuteistajam T. M., tačiau nenurodo jokios netinkamai
pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos. Esant tokioms aplinkybėms,
šis nukentėjusiosios kasacinio skundo argumentas, kaip
neatitinkantis bylą kasacine tvarka nagrinėjančio teismo įgaliojimų
ribų, paliktinas nenagrinėtas.
Dėl BPK 20, 305 straipsnių pažeidimų
11.Kasatorė nukentėjusioji F. J. nepagrįstai teigia, kad
apeliacinės instancijos teismas išteisino E. M. neištyręs visų
bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, tarp kurių yra pačios
nukentėjusiosios parodymai, kitų byloje apklaustų liudytojų
parodymų, iš kurių matyti, kad E. M. buvo aktyvi, žinojo, kad
klientai skųsdavosi, jog darbai neatlikti, tačiau nepaisydama to
ėmė iš klientų pinigus, išrašydavo tai patvirtinančius dokumentus,
todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio
reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertino tik E.
M. palankius parodymus, nepaisydamas to, kad jie prieštaringi, o
kartais nelogiški, todėl buvo šališkas objektyviąja prasme ir
pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
12.BPK 20 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus įrodymų
vertinimui, tarp jų tai, kad teismo vidinis įsitikinimas turi būti
paremtas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
o BPK 305 straipsnis įtvirtina reikalavimus apkaltinamojo
nuosprendžio aprašomosios dalies turiniui. Priešingai nei nurodoma
kasaciniame skunde, iš apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo
nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad šios
instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp
kurių yra ir nukentėjusiosios F. J. parodymai apie E. M. elgesį
veikos padarymo metu, byloje esančius liudytojų parodymus ir kitus
tiek kaltinamąją teisinančius (palankius), tiek kaltinamąją
kaltinančius įrodymus bei išdėstė motyvuotas išvadas dėl įrodymų
vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų nukentėjusiųjų ir
liudytojų parodymai apie kitas, nors ir panašias, T. M. ir E. M.
nusikalstamas veikas savaime nepatvirtina E. M. kaltumo apgaule
įgijus F. J. ir L. P. turtą. Dėl to vien tai, kad apeliacinės
instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ne taip,
kaip juos vertina nukentėjusioji F. J., nesuteikia teisinio
pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas
įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, kad vertino tik
E. M. palankius įrodymus ir taip iš esmės pažeidė
BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio
reikalavimus.
13.Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du
aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą
subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų,
kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą
nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo
aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų
organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos
nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų
susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių
reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas
vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi
(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015,
2K-7-124-648/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo
reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi
būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą
priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar
tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra
pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja
nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra
svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia
abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24
d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88;
2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera
Fernández-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas bent vieno iš bylą apeliacine
tvarka nagrinėjusių teisėjų elgesys, rodantis jo tendencingumą, ar
objektyvios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti teisėjo
(teisėjų) nešališkumu. Vien tik kitoks, nei pageidauja proceso
dalyviai, įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo daryti išvados,
kad teismas buvo šališkas. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti
išvados, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeista
kasatorės teisė į nešališką teismą ir iš esmės pažeista BPK 20
straipsnio 5 dalis.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
14.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo
ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė
turtinės prievolės arba ją panaikino. Kaip išplaukia iš BK 16
straipsnio 4 dalies, BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta
nusikalstama veika yra padaroma tik tyčia. Aiškinant BK 182
straipsnio 1 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad ši
nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y.
kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto
savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba
asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai
vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius
sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir
neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę
teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo
veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia
(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-1073/2020,
2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017). Dėl to byloje
asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
tik nustačius šiuos tyčios turinį sudarančius požymius. Iš
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad
apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nukentėjusiosios F. J.
nurodomų aplinkybių, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad E. M. buvo
susitarusi ir suvokė T. M. esminę apgaulę, kurią jis panaudojo
prieš F. J. ir L. P., nes nežinojo konkretaus jų ir T. M.
susitarimo turinio (kokia paslauga pažadėta, kokia sutarta pinigų
suma ir kt. susitarimo detalės), o tik tokie E. M. veiksmai kaip
palydėjimas iki kabineto, dokumentų, patvirtinančių pinigų paėmimą,
pildymas ir pan. nesuteikia pagrindo, kaip nurodė apeliacinės
instancijos teismas, daryti išvadą, kad E. M. veiksmų atlikimo
metu suvokė, kad veikdama kartu su T. M. ji apgaudinėja
nukentėjusiąją ir jos seserį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra
teisinio pagrindo daryti išvados, kad pagal nustatytas faktines
aplinkybes apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą išteisindamas E. M. pagal BK 182
straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo apgaule įgijus F. J. ir
L. P. turtą.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo
15.Kasatorius T. M. paduotame kasaciniame skunde teigia, kad
teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant
teisiniam pagrindui subendrinti jam paskirtas bausmes pagal
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2020 m. sausio 13 d. nuosprendį ir įskaityti jo jau
atliktą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, šiais
nuosprendžiais paskirtų bausmių nesubendrino ir neįskaitė į jam
paskirtą bausmę jo jau atliktos bausmės pagal Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, todėl netinkamai
pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalį.
16.BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio
taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio
priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje
priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies
atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio su pakeitimais,
padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, matyti, kad
T. M. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas,
įvykdytas 2009 m. birželio 2 d. ir
2010 m. sausio 6 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo
2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, T. M. buvo nuteistas
už nusikalstamas veikas, įvykdytas nuo 2007 m. spalio. Iš to
darytina išvada, kad po Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
nuosprendžio T. M. priėmimo buvo nustatyta, kad T. M. padarė
ir kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas iki 2011 m. liepos 1 d.
nuosprendžio priėmimo, todėl buvo teisinis pagrindas Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu su pakeitimais,
padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu,
paskirtas bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus
miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu su
pakeitimais, padarytas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu. Šios
išvados nekeičia aplinkybė, kad T. M. buvo visiškai atlikęs bausmę
pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d.
nuosprendį su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d.
nuosprendžiu, nes pagal teismų praktiką ši aplinkybė neturi
teisinės reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-151-489/2019, nutartis
atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Dėl to ši
BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo klaida yra taisytina.
Kartu kolegija pažymi, kad T. M. yra nuteistas ir Plungės apylinkės
teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, kuris yra
neįsiteisėjęs, o bylą apeliacine tvarka nagrinėja Klaipėdos
apygardos teismas, taigi ši klaida gali būti ištaisyta ne tik
išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, o išnagrinėjus kitą T. M. bylą
apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme arba Plungės apylinkės
teisme sprendžiant klausimą dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų
bausmių vykdymo BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka.
BPK 376 straipsnis, apibrėžiantis kasacinio teismo
įgaliojimus, nagrinėjant baudžiamąją bylą įtvirtina tam tikrus
teismo, nagrinėjančio tokią bylą, įgaliojimų apribojimus. Dėl to,
ištaisius nurodytą BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo klaidą
nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali būti pasunkintos galimybės
paskirti teisingą, įstatymo reikalavimus atitinkančią galutinę
visus T. M. priimtus nuosprendžius įvertinančią bausmę
Klaipėdos apygardos teismui arba Plungės apylinkės teismui. Dėl to
šiuo atveju nustatyta baudžiamojo įstatymo klaida, remiantis
teisingumo ir teisėtumo principais, taisytina priimant Klaipėdos
apygardos teismo baigiamąjį aktą ar Plungės ar kito apylinkės
teismo nutartį.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
17.T. M. teigia, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo
pernelyg ilga, todėl bausmė jam turi būti sušvelninta taikant BK 54
straipsnio 3 dalį. Be to, nurodo, kad darant išvadą dėl bausmės
turi būti atsižvelgta į aplinkybes, kad pats kasatorius serga
epilepsija ir kitomis ligomis, kad jo motina serga sunkia
onkologine liga ir nėra kam jos prižiūrėti, kad greičiau atlygintų
civilinius ieškinius, jei jam nebūtų vykdoma laisvės atėmimo
bausmė.
18.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria
bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio,
nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją
laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o to paties
straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje
nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo
principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali
motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką
pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo
baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių
(BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per
įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti
pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies
straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5
punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-7-45/2009, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-269-719/2019). Iš
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio
su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu,
matyti, kad T. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už
28 nusikalstamas veikas, iš kurių 22 veikos kvalifikuotos pagal
BK 182 straipsnio 1 dalį ir kiekviena iš jų
gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, 3 veikos
kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir kiekviena jų gali
būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, 3 veikos
kvalifikuotos pagal 300 straipsnio 1 dalį ir kiekviena jų gali būti
baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Už visas šias
nusikalstamas veikas T. M. buvo paskirta, be kitų aplinkybių,
atsižvelgiant ir į laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamų veikų
padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo, galutinė laisvės atėmimo
dvejiems metams trims mėnesiams bausmė. Esant tokioms aplinkybėms,
nėra pagrindo daryti išvados, kad T. M. paskirta galutinė bausmė
yra per griežta ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J.
kasacinius skundus.
TeisėjaiAudronė Kartanienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alvydas Pikelis
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2020-21773
2020-10-21
2020-10-08
2020-10-08
-
Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-44-495/2020
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00017-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.1.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos
pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės
(pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato
Augustino Vaičiūno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK)
658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą
administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1.Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
vyriausiasis specialistas 2019 m. sausio 24 d. surašė
administracinio nusižengimo protokolą V. G. už tai, kad jis,
būdamas medžiotojų būrelio „K.“ medžiotojas, 2018 m. rugsėjo 13 d.
apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“
medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės
sumedžioti, tai yra neturėdamas briedžio patinui sumedžioti skirto
limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną. Medžiotojų būrelis
„K.“ turėjo teisę (limitą) medžioklės plotų vienete „K.“ 2018–2019
metų medžioklės sezono metu sumedžioti du briedžių patinus, jie
buvo sumedžioti 2018 m. rugsėjo 2 d. (medžioklės lapas Nr. 227) ir
2018 m. rugsėjo 10 d. (medžioklės lapas Nr. 221). Taip V. G.
pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių,
patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.
258 (su pakeitimais), 58.2.2 punkto reikalavimus.
2.Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu V. G.
administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 290 straipsnio
8 dalį nutraukė, neįrodžius administracinio nusižengimo požymių
(sudėties).
3.Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarimu
nukentėjusiojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys
neskelbtini) skyriaus „K.“ būrelio pirmininko R. M. ir jo atstovo
advokato Stanislovo Raulušaičio bei Aplinkos apsaugos departamento
prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės apeliaciniai
skundai tenkinti iš dalies, panaikintas Alytaus apylinkės teismo
2019 m. gegužės 31 d. nutarimas ir V. G. administracinio
nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės
teisme.
4.Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu V.
G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą
ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda
su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams už
tai, kad, būdamas medžiotojų būrelio „K.“ medžiotojas, 2018 m.
rugsėjo 13 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone,
medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys
neskelbtini), neturėdamas teisės sumedžioti, tai yra neturėdamas
briedžio patinui sumedžioti skirto limito, neteisėtai sumedžiojo
briedžio patiną, kada medžiotojų būrelis „K.“ turėjęs teisę
(limitą) medžioklės plotų vienete „K.“ per 2018–2019 metų
medžioklės sezoną sumedžioti du briedžių patinus, prieš tai jau
būreliui sumedžiojus du skirtus sumedžioti briedžius – 2018 m.
rugsėjo 2 d., medžioklės lapo Nr. 227, ir 2018 m. rugsėjo
10 d., medžioklės lapo Nr. 221, taip jis pažeidė Medžioklės
Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos
ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su pakeitimais),
58.2.2 punkto reikalavimus.
5.Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi V. G.
apeliacinis skundas netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m.
lapkričio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
6.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 24 d.
nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G.
atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymas priimtas ir
administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir
atsiliepimų į jį argumentai
7.Pareiškėjas prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio
27 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d.
nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. G.
nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
7.1.Bylą nagrinėję teismai šiukščiai pažeidė ANK 567
straipsnyje, 569 straipsnio 1, 4, 5 dalyse įtvirtintas įrodymų
vertinimo taisykles, akivaizdžiai suklastotus bylos duomenis
neteisėtai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi – tai turėjo įtakos
neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1
dalies 5 punktas).
7.2.Prašyme nurodytais teismų priimtais nutarimu ir nutartimi
įrodymais pripažinti ir vertinti: 1) susirašinėjimas SMS
žinutėmis, vykęs tarp V. G. ir medžiotojų būrelio „K.“ pirmininko
R. M.; 2) administracinio nusižengimo tyrimo metu paimtų žvėrių
liekanų DNR tyrimų duomenys. Šie duomenys įrodymais pripažinti ir
įvertinti neteisėtai (vienu atveju yra akivaizdūs minėtų duomenų
suklastojimo požymiai, o kitu atveju duomenys surinkti ne įstatymų
nustatyta tvarka).
7.3.V. G. neigia faktą, kad R. M. telefone užfiksuota jo siųsta
SMS žinutė apie sumedžiotą briedį. Antstolė A. Muzikevičienė,
surašiusi 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolą, R. M. telefono niekada neapžiūrėjo, todėl tikėtina, kad
protokole užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Byloje
pateiktas antstolio V. Mitkaus 2019 m. balandžio 19 d. faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuotas šiai bylai
aktualus realus V. G. mobiliojo ryšio telefono aparato turinys, iš
jo matyti, kad R. M. V. G. siųstos SMS žinutės „ką šovei“ turinys
ir laikas skiriasi nuo nurodyto lape, pridėtame prie antstolės A.
Muzikevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ir prieš
tai R. M. pateikto byloje. Tai leidžia spręsti, kad byloje
pateiktas tik kaltinimui grįsti tariamos, bet ne realios žinutės
turinys.
7.4.Šie bylos duomenys buvo pateikti ne tik teisėsaugos, bet ir
antstolių veiklą kontroliuojančioms institucijoms (dėl antstolės A.
Muzikevičienės surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo
galimo suklastojimo V. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos
specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą ir į Lietuvos antstolių
rūmus), taip pat šią bylą nagrinėjusiems teismams, tačiau šiuos
duomenis teismai ignoravo, taip pažeisdami ANK 567 straipsnio, 569
straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo priimtoje nutartyje tik
formaliai ir priešingai bylos duomenims pasakyta, jog minėtas
antstolės faktinių aplinkybių protokolas nebuvo ginčytas.
7.5.Byloje esantys žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys gauti
nesilaikant įstatymų reikalavimų, dėl to įrodymais jie pripažinti
neteisėtai. Byloje yra trys patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta,
kad žvėrių liekanų atkasimas buvo vykdomas 2018 m. rugsėjo 27, 28
d. ir spalio 1 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo byloje
aptariamos 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykusios medžioklės, o ne
nedelsiant, kaip tai privalo būti padaryta pagal esamą teisinį
reglamentavimą. Nė viename iš šių žvėrių liekanų kasinėjimų V. G.
nedalyvavo ir neturėjo jokios objektyvios galimybės pasisakyti dėl
jų atlikimo, pareikšti pastabų ar fiksuoti jų eigos, kad galėtų dėl
jos pasisakyti. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad V. G. būtų buvęs
bent informuotas apie planuojamus kasinėjimus, jų laiką, vietą.
Taip, priešingai nei nurodoma teismo nutartyje, buvo iš esmės
pažeistos V. G. teisės, reglamentuotos ANK
577 straipsnyje.
7.6.Be to, iš patikrinimo aktų matyti, kad žvėrių liekanų
kasinėjimo metu buvo paimti mažiausiai 9 mėginiai, tačiau iš
Vytauto Didžiojo universiteto 2019 m. sausio 2 d. pažymos matyti,
kad tyrimui atlikti buvo pateikti tik trys iš jų. Teismo apklausti
kasinėjimuose dalyvavę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai
nurodė, kad mėginių ėmimas nebuvo užfiksuotas dokumentuose, paimti
mėginiai buvo tiesiog dedami į maišelius, o šie nebuvo žymimi,
plombuojami ar pan. Tyrimo metu nustatyta, kad mėginiai yra trijų
individų, nenustatytas jų sumedžiojimo laikas. Bylos nagrinėjimo
metu buvo aiškinamasi, kur dingo dar bent šeši vienetai kasinėjimų
metu paimtų mėginių.
7.7.Paimant minėtus žvėrių liekanų mėginius, nei juos
transformuojant prieš pateikiant DNR tyrimams, nei pateikiant šiems
tyrimams, privalomi tyrimo veiksmų atlikimo protokolai nebuvo
surašomi, tai akivaizdžiai patvirtina, kad DNR tyrimai negalėjo
būti pripažinti įrodymais ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme. Šiais
duomenimis negalėjo būti remiamasi priimant ginčijamus nutarimą ir
nutartį. Su byloje esančiais DNR tyrimais susijusios teismų išvados
yra aiškiai neteisėtos.
7.8.Bylą nagrinėję teismai pažeidė ir ANK 365 straipsnio 3
dalies nuostatas, nes peržengė protokolu suformuoto kaltinimo
ribas. Teismo priimtame nutarime nurodyta, kad byloje aptariamus
veiksmus V. G. padarė (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų
būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), o
administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad veiksmai buvo
atlikti (duomenys neskelbtini) rajone, „K.“ medžiotojų būrelio
medžioklės plotų vienete „K.“, (duomenys neskelbtini).
8.Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus
vedėja Vida Gagienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Alytaus
apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno
apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti
nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:
8.1.Teismai pagrįstai byloje įrodymais laikė neapskųstą ir
nepanaikintą antstolės A. Muzikevičienės faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolą ir specialisto Virginijaus Ivančiko
paaiškinimą ir jais vadovavosi. Departamentas neturėjo pagrindo
abejoti 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolo autentiškumu. Kauno apygardos teismas nutartyje taip pat
pažymėjo, kad antstolės 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolas nebuvo apskųstas ar kitaip nuginčytas, dėl
to yra laikomas teisėtu įrodymu byloje. Specialistas V. Ivančikas
teisme paaiškino, kodėl V. G. telefone esančių gautų SMS žinučių
tekste kai kurių raidžių simboliai gali būti iškraipyti ir kad SMS
žinutės gali būti perduodamos tik per telekomunikacijų operatoriaus
tinklus, po žinutės gavimo ją gavęs asmuo turi galimybę savo
telefone ištrinti tokią gautą žinutę; R. M. pats į savo telefoną
SMS žinutę iš V. G. mobiliojo ryšio telefono galėjo atsisiųsti tik
jeigu jis būtų turėjęs V. G. telefoną be šio žinios.
8.2.Žvėrių liekanų atkasimas ir DNR mėginių paėmimas buvo
atliekami „K.“ medžiotojų būrelio ploto vienete, dalyvaujant šio
medžioklės būrelio nariams. Taip pat, vykdant administracinio
nusižengimo tyrimą, „K.“ medžiotojų būrelio patikrinimo metu
atkasant žvėrių liekanas mėginiams paimti buvo daromas vaizdo
įrašas. Be to, patikrinimo metu tyrimui reikšminga informacija apie
žvėrių liekanų atkasimą ir DNR mėginių paėmimą buvo nurodyta
patikrinimo aktuose. Taigi mėginių paėmimas DNR tyrimams atlikti
buvo vykdytas teisėtai, gauti rezultatai pagrįstai pripažinti
įrodymais. Teismai, susipažinę su byloje surinktais įrodymais,
nenustatė, kad įrodymai būtų surinkti pažeidžiant teisės aktais
nustatytą tvarką.
9.Nukentėjusio juridinio asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų
draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus „K.“ būrelio pirmininkas
R. M. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Alytaus apylinkės
teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo
2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime
nurodoma:
9.1.Teismo išvada, kad V. G. telefone jo siųsta žinutė „nuėmiau
briedi“ buvo ištrinta ir dėl to ji negalėjo būti užfiksuota
antstolio V. Mitkaus atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą,
yra logiška, atitinka kitas bylos aplinkybes ir liudytojų
parodymus. Be to, V. G. antstoliui pateikė savo telefoną praėjus
daugiau nei pusei metų, kad nebūtų galima gauti duomenų iš
mobiliojo ryšio operatoriaus apie susirašinėjimą, nes tokie
duomenys saugomi pusę metų. Tai patvirtina, kad V. G. tyčia ištrynė
žinutę ir tik tada nunešė antstoliui savo telefono aparatą.
9.2.Surinkti duomenys yra pakankami padaryti išvadai, kad
medžiotojų būrelyje buvo sumedžioti 3 briedžių patinai, viršijant
būreliui skirtą sumedžioti 2 briedžių patinų limitą. Byloje
atliktas briedžių liekanų DNR tyrimas, nustatyta, kad sumedžioti 3
briedžių patinai, jų sumedžiojimo datą patvirtino medžioklės
vadovai ir kiti atkasant liekanas dalyvavę medžiotojai, liekanų
užkasimo vietos buvo nustatytos pagal medžiotojų parodymus, atkastų
liekanų išoriniai požymiai leido spręsti, kad briedžiai sumedžioti
ne prieš ilgą laiką.
9.3.Didžioji dalis prašyme išdėstytų argumentų yra susiję su V.
G. kaltės neigimu, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimu ir
nesutikimu su byloje atliktu surinktų įrodymų (liudytojų parodymų,
rašytinės medžiagos) vertinimu, dėl šių argumentų apylinkės ir
apygardos teismai skundžiamuose sprendimuose išsamiai pasisakė juos
atmesdami. Šie pareiškėjo prašymo argumentai nėra administracinio
nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, nes nesusiję su teisės
taikymu, todėl jie paliktini nenagrinėti. Iš bylos medžiagos ir
apylinkės bei apygardos teismų nutarčių turinio matyti, kad visi
duomenys, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus,
buvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti. Teismai motyvuotai
pasisakė, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytomis priemonėmis
nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina
administracinio nusižengimo padarymo faktą dėl V. G. 2018 m.
rugsėjo 13 d. „K.“ būrelio nuomojamuose medžioklės plotuose
neteisėtai sumedžioto briedžio patino. Priešingai nei teigiama
prašyme, apylinkės ir apygardos teismai nepadarė esminio proceso
teisės nuostatų pažeidimo, galinčio turėti įtakos neteisėtiems
sprendimams priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5
punktas).
III.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
10.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo
advokato Augustino Vaičiūno prašymas atmestinas.
Dėl pareiškime nurodytų ANK pažeidimų
11.Byloje ginčijamas surinktų duomenų pripažinimas įrodymais,
nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis
išvadomis, pateikiamas savas jų vertinimas, tvirtinant, kad
faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas asmenų (V.
G. ir R. M.) susirašinėjimas SMS žinutėmis yra suklastotas, o
žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys gauti neteisėtu būdu.
12.Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą
administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis,
kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų
įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos
aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose
(nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų
pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti
įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas
yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (nutartis
Nr. 2AT-51-489/2017). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis
aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas
patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar
buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to
šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo
teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo
teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658
straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio
13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo
bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
13.ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos,
lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių
nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių
nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus
bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis
įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir
kaip jie nustatomi. Pagal 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti
duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio
nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija
(pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie
įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis
įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą
galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų
įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai
reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų
pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas,
atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių
patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia
ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės
pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015,
2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019).
14.ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė
atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo
(medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai
sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą.
Administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka
bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. V. G. nubaustas už vieno iš
šių veiksmų atlikimą – neteisėtą briedžio patino sumedžiojimą.
15.Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio
nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl V.
G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą grindė byloje
surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: būrelio medžiotojų liudytojų S.
Ž., I. M., A. M., V. K., P. U., V. V., J. B., S. B., P. B., D. V.,
R. M. parodymais (V. G. buvo žinoma, jog jų medžiotojų būrelio
briedžių sumedžiojimo limitas buvo išnaudotas 2018 m. rugsėjo 10
d.; matė, kaip 2018 m. rugsėjo 13 d. medžioklės metu V. G. nušovė
briedį); liudytojų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų S. K.,
T. D. parodymais (kokie tyrimo veiksmai atlikti, kaip atliktas
briedžių liekanų atkasimas pagal medžiotojų parodymus, suformuoti
mėginiai ir perduoti ištirti); Aplinkos apsaugos departamento prie
Aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos
apsaugos inspekcijos viršininko J. J. 2018 m. rugsėjo 17 d.
tarnybiniu pranešimu (dieną po 2018 m. rugsėjo 13 d. medžioklės
medžiotojų būrelio „K.“ pirmininkas kreipėsi į pareigūnus dėl
minėtos medžioklės metu V. G. nušauto trečiojo briedžio; medžioklės
vadovas G. G. briedžio nušovimo fakto neįrašė į medžioklės lapus);
2018 m. gruodžio 5 d. antstolės A. Muzikevičienės atlikto
faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (užfiksuotos R. M.
pateiktame mobiliojo ryšio telefone išlikusios susirašinėjimo su V.
G. SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kaip į R. M. klausimą „ką
šovei“ V. G. atsakė „briedi nuemiau“); antstolės A. Muzikevičienės
parodymais (apie faktinių aplinkybių konstatavimo faktą),
specialisto V. Ivančiko parodymais (apie mobiliojo ryšio telefonų
specifiką siunčiant ir gaunant SMS pranešimus); patikrinimo aktais
(rastos trijų briedžių patinų dorojimo atliekos, paimti jų mėginiai
perduoti išsamesniam tyrimui); vaizdo įrašais vykdant žvėrių
liekanų atkasimus (užfiksuotos atkasamos briedžių dorojimo
liekanos, paimti mėginiai); medžioklės vadovui išduotuose
medžioklės lapuose ir kituose rašytiniuose įrodymuose esančiais
duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia
pareiškėjas, kiekvieną byloje surinktą įrodymą, tarp jų ir prašyme
kritikuojamus žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenis bei V. G. ir R. M.
susirašinėjimą SMS žinutėmis, užfiksuotą skirtinguose antstolių V.
Mitkaus ir A. Muzikevičienės pateiktuose faktinių aplinkybių
konstatavimo protokoluose, objektyviai ir visapusiškai vertino
įrodymų sąsajumo bei leistinumo aspektu, gretino su kitais byloje
surinktais duomenimis bei pateikė motyvuotas išvadas dėl jų
vertinimo. Be kita ko, šios instancijos teismas rėmėsi ne tik
pareiškėjo ginčijamais bylos duomenimis (SMS žinutėmis, žvėrių
liekanų atkasimo procedūra ir jų tyrimu), bet V. G. kaltę
neteisėtai sumedžiojus briedžio patiną grindė ir kitais bylos
įrodymais (liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, rašytiniais
įrodymais), jų pagrindu padarė išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 13 d.
vykdamas į medžioklę V. G. žinojo, kad rugsėjo 10 d. jau buvo
išnaudotas būreliui suteiktas limitas sumedžioti du briedžius,
tačiau, to nepaisydamas, sumedžiojo trečią briedžio patiną,
neturėdamas tokios teisės.
16.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G.
apeliacinį skundą, kurio argumentai dėl įrodymų teisėtumo ir jų
vertinimo kartojami ir prašyme atnaujinti administracinio
nusižengimo bylą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo
byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus,
padarė išvadą, kad, nagrinėjant V. G. administracinio nusižengimo
bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą pagal
ANK 290 straipsnio 8 dalį, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų
vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Šios instancijos
teismo nutartyje pateikta byloje surinktų įrodymų visumos analizė,
pasisakyta dėl įrodymų leistinumo bei sąsajumo ir konstatuota V. G.
kaltė padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK
290 straipsnio 8 dalyje. Nesutikti su šio teismo išvadomis
kolegija neturi pagrindo.
17.Taigi, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio
nusižengimo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas
esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamus
teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas
grindė savo išvadas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamas faktines
bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ANK nurodytais
proceso veiksmais ir išnagrinėti teismo posėdyje. Apygardos
teismas, dar kartą išanalizavęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus
ir V. G. apeliacinio skundo motyvus, pateikė savo išvadas, dėl ko
jo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Pripažinti, kad
teismai, vertindami įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567 straipsnyje
nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio
pagrindo.
18.Pareiškime taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai
peržengė protokolu suformuoto kaltinimo ribas, nes aprašydami
nusižengimą nustatė skirtingas aplinkybes, nei nurodytos
administracinio nusižengimo protokole, t. y. nurodė skirtingą
pažeidimo vietą. Šie pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog medžiotojas V.
G. nusižengimą padarė „(duomenys neskelbtini) rajone „K.“
medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „K.“, (duomenys
neskelbtini)“, o bylą nagrinėjusių teismų nutarime ir nutartyje
nustatyta, kad nusižengimas padarytas „(duomenys neskelbtini)
rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys
neskelbtini)“. Administracinio nusižengimo vietos patikslinimas, ją
sukonkretinant, negali būti laikomas nei kaltinime nurodytų
aplinkybių keitimu, nei administracinę teiseną reglamentuojančių
ANK nuostatų pažeidimu.
19.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro
išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo V. G. atsakomybės
klausimui išspręsti ir teismų sprendimams priimti reikšmingas
aplinkybes ir ištyrė įrodymų visumą, padarė teisingas ir įstatymu
pagrįstas išvadas dėl V. G. patraukimo atsakomybėn ir nubaudimo už
ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
Teismai, vertindami įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė,
materialiosios teisės normą pritaikė tinkamai. Administracinio
nusižengimo bylą nutraukti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti
nepakeistus.
TeisėjaiArtūras Ridikas
Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2020-21869
2020-10-22
2020-10-08
2020-10-08
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-222/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00069-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2; 1.2.2.6.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos
pirmininkė), Artūro Ridiko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,
nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjui advokatui Adomui
Liutvinskui,
nuteistojo K. R. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui
(Aleksandr Palamarčuk),
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento prokuroro Redo Savicko kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019
m. spalio 8 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K.
R. ir J. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
(toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio
2 dalį kiekvienam iš jų paskiriant laisvės atėmimo ketveriems
metams devyniems mėnesiams bausmes. Be to, pritaikius BK 72
straipsnio 1–3 dalis, iš K. R. konfiskuota 6480 Eur, kurie paimti
atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo
2019 m. birželio 20 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta
nuosprendžio dalis, kuria K. R. ir J. M. atsakomybę sunkinančia
aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą jie padarė veikdami
organizuota grupe. K. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iš
BK 25 straipsnio 3 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies į 119
straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams
šešiems mėnesiams bausmė. J. M. nusikalstama veika perkvalifikuota
iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies į
24 straipsnio 6 dalį bei 119 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta
laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį
skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą
atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1.Pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 20 d.
nuosprendžiu K. R. ir J. M. nuteisti už tai, kad vykdydami Rusijos
Federacijos žvalgybos organizacijos užduotį ir šios žvalgybos
organizacijos pavedimu, veikdami organizuota grupe su užsienio
valstybės žvalgybos atstovais – Rusijos Federacijos ginkluotųjų
pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos Vakarų
karinės apygardos 74-ojo žvalgybos centro (toliau – ir Rusijos
Federacijos žvalgybos organizacija) tyrimo metu nenustatytais
darbuotojais (toliau – ir atstovai), dėl kurių Generalinės
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento prokuroro 2019 m. sausio 21 d. nutarimu
tyrimas atskirtas į atskirą, tiksliau nenustatytu laikotarpiu (K.
R. ne vėliau kaip nuo 2012 metų spalio mėnesio pabaigos
iki 2017 m. gruodžio 11 d., o J. M. nuo
tiksliau nenustatytos 2013 metų dienos iki 2017 m. gruodžio 11 d.)
už piniginį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią
informaciją ir ją perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos
organizacijai, tai yra šnipinėjo. Ši nusikalstama veika padaryta
tokiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2.Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų
veikas ir panaikindamas jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad
nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe, nurodė, kad
BK 119 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos
sudėties objektyviosios pusės požymiai dispozicijoje yra
suformuluoti taip, kad kaltininkas, rinkdamas ar teikdamas duomenis
valstybei arba jos organizacijai, neišvengiamai prisideda prie
sudėtingos ir profesionaliai tvarkomos struktūros veikos, dėl to
įgyvendinti tokią veiką kitaip negu veikiant organizuota grupe nėra
įmanoma. Remdamasis šiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad
BK 119 straipsnio 2 dalis apima veikimo organizuota grupe požymius
ir papildomas šio nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio
3 dalį prieštarautų non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo)
principui. Nenustatęs J. M. ir K. R. atsakomybę sunkinančios
aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas jiems paskirtas bausmes
sušvelnino.
III. Kasacinio skundo argumentai
3.Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos
tyrimo departamento prokuroras R. Savickas kasaciniu skundu prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį be
pakeitimų.
4.Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos
teismas, nors ir pripažino, jog nusikaltimas padarytas organizuota
grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nekvalifikuodamas
nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų (BK 119 straipsnio 2 dalis)
pagal nustatytą organizuotos grupės požymį, t. y.
BK 25 straipsnio 3 dalį, bei nepripažino šios aplinkybės
kaltininkų atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio
1 dalies 2 punktas). Dėl to teismas nepagrįstai sušvelnino
nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas
bausmes.
5.BK 119 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika –
šnipinėjimas yra tada, kai informacija, esanti valstybės paslaptimi
ar dominanti užsienio žvalgybą, renkama ar perduodama ne savo
(kaltininko) iniciatyva, o vykdant kitos valstybės ar jos
organizacijos užduotį. Taigi BK 119 straipsnio 2 dalyje
šnipinėjimo požymiai yra apibūdinti išsamiai ir jie negali būti
aiškinami plačiai, kaip reiškiantys ir šnipinėjimą, padarytą
organizuota grupe, kaip išaiškino apeliacinės instancijos teismas,
kurio išvados šiuo atveju prieštarauja teismų praktikai.
BK 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse subjektas, duodantis
užduotį šnipinėti, apibūdintas sąvokomis „užsienio valstybė ar jos
organizacija, ar jų atstovas“, „kita valstybė ar jos organizacija“,
„užsienio valstybės organizacija“, tačiau atsakomybė už šnipinėjimą
nustatyta tik fiziniams asmenims, t. y. įslaptintiems
žvalgybos darbuotojams, jų slaptiesiems bendradarbiams ir pan. Dėl
to būtent šių asmenų bendrininkavimo forma (ji gali būti ir
bendrininkų grupė, ir nusikalstamas susivienijimas) ir turi būti
nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo
sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą
vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą
siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013,
2K-297-942/2017). BK 119 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka
„organizacija“ reiškia ne bendrininkavimo formą, o subjektą, kuris
inicijavo šnipinėjimo nusikaltimą. Vien tai, kad šis nusikaltimas
padarytas vykdant užsienio organizacijos užduotį, nereiškia, kad
jis gali būti padarytas veikiant tik organizuota grupe ir kitos
bendrininkavimo formos negalimos.
6.Principas non bis in idem yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7
4 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje
išaiškinta, kad šis principas reiškia tai, jog, priėmus galutinį
sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti
baudžiamojo proceso dėl identiškų ar iš esmės tų pačių teisiškai
reikšmingų faktų (Europos Žmogaus Teisių Teismo
1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje
Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90, ir kt.). Non bis
in idem principas taip pat aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje; sprendžiant apie šio principo pažeidimą
konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes:
1) ar asmuo yra baudžiamas taikant jam sankciją, kuri yra
baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš
esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo
tapatumas); 3) ar asmuo baudžiamas pakartotinai;
4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens
tapatumas). Pirmiau nurodyti kriterijai negali būti taikomi
formaliai, o tik įvertinus visas baudžiamosios bylos aplinkybes
(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321-303/2018). Šios
bylos aplinkybės neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, todėl
apeliacinės instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad buvo
pažeistas non bis in idem principas.
7.Pagal teismų praktiką, nustačius organizuotos grupės požymius,
nusikalstamos veikos nereikia kvalifikuoti su nuoroda į BK 25
straipsnio 3 dalį tik tada, kai veikimas organizuota grupe yra
konkrečios nusikalstamos veikos sudėties kvalifikuojantis požymis.
Organizuota grupė kaip veiką kvalifikuojantis požymis nurodyta
BK 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje ir
kituose straipsniuose, todėl non bis in idem principas būtų
pažeistas tik tada, kai esant organizuotai grupei, kaip veiką
kvalifikuojančiam požymiui, būtų atsižvelgta į šią aplinkybę ir
kaip į atsakomybę sunkinančią, t. y. ji turėtų įtakos ir
kvalifikuojant veiką, ir skiriant bausmę (kasacinė nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-719/2019). Kitais atvejais,
nustačius organizuotos grupės požymius, BK 25 straipsnio 3 dalis
turi būti inkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-255/2013, 2K-140/2014). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį parodo bendrininkavimo
padarant nusikalstamą veiką formą, todėl jis negali būti vertinamas
kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pagal BK 60 straipsnio
2 dalį teismas neatsižvelgia tik į tokią aplinkybę kaip į
kaltininko atsakomybę sunkinančią, kai įstatyme ji nurodyta kaip
nusikaltimo sudėties požymis. Pirmosios instancijos teismas,
kvalifikuodamas nuteistųjų veikas ir skirdamas jiems bausmes,
baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, o apeliacinės instancijos
teismo padaryta teisės (BK bendrosios dalies normų) taikymo
klaida taisytina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo
nuosprendį be pakeitimų.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų
nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Savicko
kasacinis skundas tenkintinas.
9.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)
376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šis nuosprendis
naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369
straipsnio 2 dalis).
10.Nagrinėjamoje kasacinėje byloje nėra ginčijamos
nuteistiesiems J. M. ir K. R. inkriminuotos (pripažintos
įrodytomis) nusikalstamos veikos – šnipinėjimo – faktinės
aplinkybės, iš jų – ir šios veikos padarymas organizuota grupe.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kurio nuosprendį kasacine
tvarka apskundė prokuroras, kitaip nei pirmosios instancijos
teismas aiškino BK 119 straipsnio 2 dalies dispoziciją
padarydamas išvadą, kad joje šnipinėjimo veikos objektyvieji
požymiai suformuluoti taip, jog kaltininkas, rinkdamas ar teikdamas
kitai valstybei ar jos organizacijai informaciją (kuri yra Lietuvos
Respublikos valstybės paslaptis), prisideda prie sudėtingos ir
profesionaliai tvarkomos struktūros, o tokią veiklą įgyvendinti
kitaip nei organizuota grupe neįmanoma; taigi pirmiau nurodyta
norma, teismo manymu, apima veikimo organizuota grupe požymį, todėl
papildomas kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio
3 dalį prieštarautų non bis in idem (dvigubo nebaudžiamumo)
principui. Tuo motyvuodamas apeliacinės instancijos teismas padarė
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus,
perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas bei nusikalstamos veikos
padarymo organizuota grupe nelaikydamas atsakomybę sunkinančia
aplinkybe, ir šiuo pagrindu atitinkamai sušvelnino nuteistiesiems
paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo išvada aiškinant
BK 119 straipsnio 2 dalies turinį, t. y. šioje teisės
normoje pateiktą šnipinėjimo nusikalstamos veikos sudėtį, kiek tai
susiję su organizuotos grupės požymio (ne)buvimu, yra
neteisinga.
11.Pirmiausia pažymėtinos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės
nuostatos, įtvirtintos BK 2 straipsnyje, iš jų: asmuo
atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika
buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos
veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis); pagal
baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika
atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Šios
nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teisės normoje, t. y. BK
straipsnyje, pateiktas nusikalstamos veikos apibūdinimas, jo sudėtį
sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai yra būtini, kad
kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi,
nusikalstamos veikos požymiai turi būti (ir yra) aiškiai įtvirtinti
įstatyme – tiek BK specialiosios dalies normose (jose nurodama
dauguma požymių), tiek BK bendrosios dalies normose (pvz.,
subjektas, tyčinės ar neatsargios kaltės turinys, bendrininkavimo
formos); baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai,
nukrypstant nuo jame apibrėžtų konkrečios nusikalstamos veikos
sudėtį sudarančių požymių, ir tai yra viena iš esminių teisingo
baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų. Šiame kontekste
pažymėtina, kad BK yra sistematizuotas vientisas baudžiamasis
įstatymas, visos jame įtvirtintos teisės normos tarpusavyje
susietos, todėl sprendžiant šių normų taikymo klausimus būtina
atsižvelgti ir į bendrosios, ir į specialiosios dalių, tarp kurių
yra glaudus ryšys, taisykles.
12.Pagal BK 119 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vykdydamas
kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar
kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos
Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio žvalgybą
dominančią informaciją. Vienas iš šios nusikalstamos veikos –
šnipinėjimo – požymių yra tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės
paslaptį sudarančią informaciją kaltininkas pagrobia, perka ar
kitaip renka arba perduoda ne savo iniciatyva ar nuožiūra, o
vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį. Kitos
valstybės organizacijos sąvoka aptariamoje BK normoje nėra
apibrėžta, taigi ja gali būti tiek valstybinė, tiek nevalstybinė
kitai valstybei priklausanti, bet galinti veikti ir tos valstybės,
ir Lietuvos teritorijoje organizacija. Informacija, dominanti
užsienio valstybės žvalgybą, nesanti valstybės paslaptimi, gali
būti tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis arba neįslaptinta
informacija. Informacija, dominanti užsienio žvalgybą, reiškia, kad
būtent tokią informaciją užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo
įgaliotas asmuo.
13.Atkreiptinas dėmesys, kad kitos valstybės organizacija
savaime negali būti laikoma nusikalstama. Bendrąja prasme
organizacija tarptautinių žodžių žodyne apibūdinama kaip žmonių
kolektyvas, susidaręs arba sudarytas tam tikrai veiklai arba
darbui; dažniausiai turi atskirą turtą ir valdymo organus
(Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtasis leidimas. Sudarytojai A.
Bendorienė ir kt. Atsakomasis redaktorius A. Kinderys.. Vilnius:
Alma littera, 2005, p. 533–534). Baudžiamojo įstatymo prasme
nusikalstama organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje
nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria
daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą,
atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25
straipsnio 3 dalis). Taigi, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą
veiką, padarytą organizuota grupe, kyla, kai nustatomos aplinkybės,
atitinkančios šios bendrininkavimo formos požymius, ir kartu
nustatoma bendrininkų tyčinė kaltė (BK 24, 26 straipsniai)
padarius konkrečią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.
14.Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas BK nuostatas ir
nusikalstamos veikos, nustatytos BK 119 straipsnio 2
dalyje, sudėtį, darytina išvada, kad organizuota grupė nėra šios
veikos būtinasis požymis, t. y. aptariamas nusikaltimas gali būti
padaromas ir neveikiant organizuota grupe, nepaisant to, kad
kaltininkas (fizinis asmuo) vykdo kitos valstybės organizacijos
užduotį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad juridinis asmuo
(organizacija) tiesioginiu bendrininkavimo subjektu būti negali,
nes pagal BK 20 straipsnį juridinis asmuo BK nustatytais atvejais
gali atsakyti už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, o
tokiais atvejais pripažinus fizinį asmenį kaltu bendrininkavus tam
tikroje nusikalstamoje veikoje, bendrininkavimas gali būti
inkriminuotas ir juridiniam asmeniui. Taigi, nusikaltimo
kvalifikavimas pagal BK 119 straipsnio 2 dalį galimas
nustačius šioje normoje aiškiai nurodytus požymius, o nustačius
veikos padarymą organizuota grupe – ir BK 25 straipsnio 3 dalyje
nurodytus požymius.
15.Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų nuosprendžiuose
nurodytos minėtus baudžiamajame įstatyme nustatytus požymius
atitinkančios aplinkybės, t. y. tai, kad K. R. ir J. M., vykdydami
Rusijos Federacijos (kitos valstybės) žvalgybos organizacijos
užduotį, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos
ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos
valdybos Vakarų karinės apygardos 74-ojo žvalgybos centro tyrimo
metu nenustatytais darbuotojais (dėl jų tyrimas atskirtas), už
piniginį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią
informaciją ir ją šiai perdavė, t. y. šnipinėjo. Esant tokioms
aplinkybėms (jos išsamiai išdėstytos nusikalstamos veikos
aprašyme), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį
įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, plačiai aiškindamas BK 119
straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį nurodant
dispozicijoje nustatytą elementą – informacijos rinkimą bei
perdavimą kitai valstybei ar jos organizacijai, padarė neteisingą
besąlygišką išvadą, kad tai apima ir veikimo organizuota grupe
požymį ir dėl to esą papildomai veikos kvalifikuoti pagal BK
25 straipsnio 3 dalį nereikia. Tokia neteisinga išvada
lėmė ir neteisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimą –
padarytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus
perkvalifikuojant nuteistųjų veikas į BK 24 straipsnio 6 dalį
ir 119 straipsnio 2 dalį ir nepripažįstant atsakomybę sunkinančia
aplinkybe nusikalstamos veikos padarymo organizuota grupe pagal BK
60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o tuo pagrindu
sušvelninant nuteistiesiems paskirtas bausmes – sutrumpinant
paskirtų laisvės atėmimo bausmių laiką trimis mėnesiais.
16.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota,
kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl
netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 119 straipsnio 2 dalies taikymo
ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį ir palikti
galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį
be pakeitimų.
TeisėjaiAudronė Kartanienė
Artūras Ridikas
Dalia Bajerčiūtė
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2020-21685
2020-10-20
2020-10-12
2020-10-12
-
Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-489/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02271-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.1.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos
pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal
administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. prašymą, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –
ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą
administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1.A. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu
pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubaustas 300 Eur bauda
už tai, kad jis, būdamas UAB „E“ vadovas (įstaigos kodas (duomenys
neskelbtini)), Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė
2018 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų
(UAB „E“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys
Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip
iki 2019 m. gegužės 31 d.) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalies,
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ)
58 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
2.Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi A. S.
apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m.
gruodžio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 28 d.
nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. prašymas
priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir
atsiliepimo į jį argumentai
4.Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m.
vasario 6 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16
d. nutarimą, o administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas
prašyme nurodo:
4.1.Abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir
proceso teisės pažeidimus, jie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą.
Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 2 straipsnio 3, 4
dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 3 dalies, 223 straipsnio
2 dalies, CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3
dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio
22 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro
nuostatų 120, 123, 127 punktų nuostatas bei nesilaikė ANK 567
straipsnio, 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
4.2.Nuo 2017 metų tarp įmonės UAB „E“, pareiškėjo ir kitų
akcininkų (bei kitiems akcininkams priklausančio juridinio asmens)
vyksta teisminiai ginčai dėl kitų akcininkų teisės gauti įmonės
informaciją, bendrovės veiklos tyrimo bei priverstinio akcijų
išpirkimo. Byloje dėl priverstinio akcijų išpirkimo vyksta teisminė
mediacija, todėl visos kitos bylos, taip pat ir byla dėl akcininko
teisės gauti informaciją (Nr. e2-17660-959/2018, e2-176-959/2019),
yra sustabdytos.
4.3. Pareiškėjo teigimu, kol ši byla nebus išspręsta, kitų
akcininkų 2019 m. spalio 3 d. atsisakyme nurodyti teiginiai,
kad jiems nebuvo suteikta visa reikalinga informacija, yra tik
deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip pareiškėjo
kaltę pagrindžiantis įrodymas. Teismai, pažeisdami objektyvaus
įrodymų vertinimo taisyklę, kritiškai ir objektyviai nevertino kitų
akcininkų atsisakyme nurodytos informacijos, jos teisingumo ir
pagrįstumo, o pripažino, kad jų teiginiai atitinka faktinę
situaciją, ir rėmėsi jais nustatydami pareiškėjo kaltę, nors dar
tebevykstančioje civilinėje byloje dėl akcininko teisės gauti
bendrovės informaciją teismas nėra išsprendęs ginčo. Tokiu būdu
nagrinėjamoje civilinėje byloje be teisinio pagrindo buvo sukurta
prielaida aplinkybes, kad pareiškėjas nepagrįstai neteikia
informacijos akcininkams, pripažinti prejudiciniu faktu (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2,
3 punktai). Teismų atsisakymas iš esmės tirti ir tinkamai
įvertinti aplinkybes, susijusias su kitų akcininkų 2019 m.
spalio 3 d. atsisakymu, civilinėje byloje dėl akcininko teisės
gauti bendrovės informaciją neteisėtu būdu sukūrė prielaidas
atsirasti situacijai, lemiančiai netinkamą bylos šalių rungimosi ir
ly