ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS VADOVŲ MAGISTRANTŪRA EGIDIJUS ŽIEDAS BESIMOKANČIOS ORGANIZACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMAS MOKYKLOJE PER PASIDALYTĄJĄ LYDERYSTĘ Magistro darbas Darbo vadovė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė – ekspertė Margarita Pilkienė Recenzentas Kaunas 2014
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS
VADOVŲ MAGISTRANTŪRA
EGIDIJUS ŽIEDAS
BESIMOKAN ČIOS ORGANIZACIJOS GEB ĖJIM Ų UGDYMAS
MOKYKLOJE PER PASIDALYT ĄJĄ LYDERYSTĘ
Magistro darbas
Darbo vadovė
ISM Vadybos ir ekonomikos
universiteto lektorė – ekspertė
Margarita Pilkienė
Recenzentas
Kaunas
2014
2
SANTRAUKA
Žiedas, E. (2014). Besimokančios organizacijos gebėjimų ugdymas mokykloje
per pasidalytąją lyderystę. Magistrantūros baigiamasis darbas. Vilnius: ISM Vadybos
ir ekonomikos universitetas.
Darbo tikslas: atskleisti besimokančios organizacijos kūrimo galimybes mokykloje
kryptingai plėtojant pasidalytąją lyderystę.
Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamą padalytosios
lyderystės ir besimokančios organizacijos gebėjimų sampratą, jų tarpusavio santykį; 2)
empiriškai ištirti ir išryškinti besimokančios organizacijos gebėjimų kūrimo galimybes
mokykloje kryptingai plėtojant padalytąją lyderystę. 3) išryškinti mokyklos vadovo
vaidmenį neutralizuojant hierarchinės struktūros kliūtis lyderystės dalumui.
Tyrimo tikslas: empiriškai nustatyti besimokančios organizacijos gebėjimų
ugdymo galimybes kryptingai plėtojant padalytąją lyderystę.
Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti pasidalytosios lyderystės lygį Klaipėdos rajono
mokyklose (per struktūrą, kultūrą, praktikas; 2) atskleisti mokyklų vadovų vaidmenį ir
galimybes kuriant besimokančias organizacijas per padalytąją lyderystę.
Tyrimo metodika ir rezultatai. Siekiant palyginti įgalinančiųjų (vadovų) ir
įgalinamųjų (mokytojų) nuomones bei praktikas tiriamuoju klausimu, empiriniam tyrimui
pasirinktas mišrus kiekybinis ir kokybinis tyrimo instrumentas. Gauti skirtingi rezultatai:
mokytojų nuomone, pasiektas aukštas lyderystės dalumo ir besimokančios organizacijos
lygis, vadovų atsakymai rodo, kad iš esmės vyrauja tradicinės lyderystės padalijimo bei
organizacinio mokymosi formos. Atskleista, jog glaudžiausių sąsajų tarp lyderystės ir
besimokančios organizacijos turi mokyklos tipas, po jo – mokytojų kvalifikacija ir tik
tuomet amžius. Mokytojų lyderystės ir besimokančių organizacijų kūrimo kelyje
pagrindine kliūtimi lieka hierarchinė struktūra ir ydinga mokinio krepšelio finansavimo
tvarka, neteikiančios galimybių mokytojų karjerai, jų motyvavimui ir skatinimui.
Teikiamos rekomendacijos ministerijos ir mokyklų lygmenyje, kaip galima šias kliūtis
šalinti.
Reikšminiai žodžiai: padalytoji lyderystė, besimokanti organizacija, formalieji
ir neformalieji lyderiai, hierarchin ė organizacijos struktūra.
3
SUMMARY
Žiedas, E. (2014). Building of the learning organization abilities in school through distributed leadership. Master's thesis. ISM University of Management and Economics.
The Purpose of Work: reveal purposeful development opportunities of the
learning organization in school through distributed leadership.
The Tasks of Work: 1) analyze distrubuted leadership and the conception of the
learning organization abilities in the scientific literature, their interplay; 2) empirically
research and highlight purposeful development opportunities of the learning organization in
school through distributed leadership; 3) highlight the role of the school head by
neutralizing of the hierarchical structure of the barriers to leadership divisibility.
The Purpose of Research: empirically establish the learning organization skills
development opportunities through distributed leadership.
The Tasks of Reasearch: 1) set the level of distrubuted leadership in Klaipėda
District schools (through structure, culture, practice; 2) reveal the role of the school head
and development opportunities of the learning organizations through distributed leadership.
The Reasearch Methodology and Results. In order to compare leaders and
teachers opinions and practices of the studied issue, mixed quantitative and qualitative
research instrument was chosen for the empirical study. The different results were obtained:
according to the teachers it has been reached a high level of leadership divisibility and the
learning organization, the leaders' responses indicate that basically dominate the division of
traditional leadership and forms of organizational learning. It has been revealed, that a close
link between leadership and learning organization depends on type of school, teachers’
qualification and age. The main obstacle in teachers’ leadership and creating learning
organization is the hierarchical structure and improper students‘ basket funding
arrangements, which are not efficient for teachers‘ career, their motivation and
encouragement. The guidance is provided to remove these obstacles at ministry and schools
level.
The Keywords: distributed leadership, learning organization, formal and
informal leaders, hierarchical structure of the organization.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ. BESIMOKANČIOS ORGANIZACIJOS IR PASIDALYTOSIOS LYDERYSTĖS SAMPRATA IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA......................................................................................................................10
1.1. Besimokančios organizacijos koncepcija ...........................................................10
1.2. Pasidalytoji lyderystė – mokyklų, kaip besimokančių organizacijų, gebėjimų
2. LITERATŪROS ANALIZĖ. HIERARCHINĖS KLIŪTYS IR VADOVO VAIDMUO LYDERYSTĖS DALUMUI.....................................................................19
2.1. Hierarchinių kliūčių įveikimo problema ir galimybės........................................19
2.2. Mokyklos vadovo vaidmuo ................................................................................21
2.3. Mokytojų lyderystė.............................................................................................24
2.4. Hipotezė ir tyrimo modelis.................................................................................28
3. PASIDALYTOSIOS LYDERYSTĖS IR BESIMOKANČIOS ORGANIZACIJOS GEBĖJIMŲ LYGMUO KLAIPĖDOS RAJONO MOKYKLOSE – TYRIMO ANALIZĖ ..................................................................................................30
3.1. Empirinio tyrimo metodologija ..........................................................................30
3.2. Kokybinio tyrimo metodologija ir metodika..........................................................31
3.3. Kokybinio tyrimo analizė ...................................................................................33
3.4. Padalytosios lyderystės ir besimokančios organizacijos gebėjimų suvokimo ir praktikos lygmuo. Išvados. ............................................................................................38
3. 5. Kiekybinio tyrimo metodologija ir metodika........................................................39
3.5.1. Tyrimas pagal mokymo įstaigos tipą ..............................................................45
3.5.2. Tyrimas pagal mokytojų kvalifikacines kategorijas .......................................49
3.5.3. Tyrimas pagal mokytojų amžių ......................................................................52
5
3.5.4. Gautų rezultatų pagal tirtas sritis apibendrinimas...........................................54
EMPIRINIO TYRIMO IŠVADOS.......................................................................................57
mokytojams ekspertams - 0,9 %. Atsižvelgiant į tai sudarytos trys tyriminės grupės
mokytojus metodininkus sujungus su ekspertais (patogumo dėlei, toliau tekste –
metodininkai).
0
20
40
60
80
100
120
Mokytojasekspertas
Mokytojasmetodininkas
Vyr.mokytojas
Mokytojas
Dažniai
Procentai
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas.
50
Statistiškai reikšmingi atsakymų skirtumai nustatyti jau tik trijuose klausimų
blokuose, tačiau viename iš jų gautos net trys statistiškai reikšmingos skalės. Klausimų
bloke A ,,Visuotinis įgudimu pagrįstas dalyvavimas lyderystės veikloje“ statistiškai
reikšminga pozicija ,,Rūpinamės, kad mokytųsi visa mokyklos bendruomenė“: p = ,034,
vidutinis rangas metodininkų 111,37 , vyr.mokytojų 107,25, mokytojų 137,44. Ypač
aukštas procentines įvertis skiria mokytojai: ,,darome didelę pažangą“ 31,4 %, tai gerai
įtvirtinta“ 37,2 % ,,šioje srityje tobuliname savo veiklą“ 31,4 %; vyr mokytojai ,,darome
didelę pažangą“ 40 %, tai gerai įtvirtinta“ 31,8 %; nuosaikiausi metodininkai: ,,darome
didelę pažangą“ 26,3 %, tai gerai įtvirtinta“ 36,2 %.
05
1015
2025
3035
4045
50
1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
mokytojai vyr. mokytojai metodininkai/ekspertai
A.1.Per savivaldądalyvaujame mokyklos valdyme
A.2. Bendradarbiaujameįvairiomis komandomis
A.3.Rodome lyderystėspavyzdį veikloje
A.4.Siekiame, kadbendrautų suaugę ir vaikai
A.5.Dalijamės įgaliojimais irištekliais
A.6.Rūpinamėsbendruomenės mokymu
A.7.Galimybę lyderiautisuteikiame visiems
9 pav. Visuotinis įgūdimu pagrįstas dalyvavimas lyderystės veikloje.
Klausimų bloke E statistiškai reikšminga skalė ,,Kuriame atskaitomybės kriterijus“: p =
,008, vidutinis rangas metodininkų 128,85 , vyr.mokytojų 100,98, mokytojų 119,70.
Mokytojų įverčiai: ,,darome didelę pažangą“ 45,7 %, tai gerai įtvirtinta“ 20 %; vyr.
mokytojų įverčiai: ,,darome didelę pažangą“ 48,1 %, metodininkų įverčiai: ,,darome didelę
pažangą“ 32,5 %, ,,tai gerai įtvirtinta“ 41,2 %.
51
0
10
20
30
40
50
60
1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
mokytojai vyr. mokytojai metodininkai/ekspertai
E.1.Nuolat skiriame laikorefleksijai
E.2.Iniciatyvas remiameištekliais, skiriame laiko
E.3.Renkame informacijąuž mokyklos ribų
E.4.Skatiname naujusveiklos būdus
E.5.Kuriame atskaitomybėskriterijus
10. pav. Platus dalyvavaimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas.
Bloke F ,,Aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai ir pažanga“ nustatytos net
trys reikšmingų skirtumų skalės, vėl dominuoja aukštos procentinės įvertys. Skalėje
,,taikome metodus, ugdančius kiekvieną mokinį“ aukšti procentai atsakymuose ,,darome
didelę pažangą“, ,,tai gerai įtvirtinta“ ir ,,šioje srityje tobuliname savo veiklą“ įvertinti
mokytojų: 20 %, 42,8 %, 37,2; vyr. mokytojų ,,darome didelę pažangą“ 34,6 %,, ,,tai gerai
įtvirtinta“ : 39 %, atitinkamai metodininkų: 27,5 %, 50 %. Šios pozicijos skirtumų
statistinis reikšmingumas p = 0,12.
Skalės ,,Teikiame informaciją tėvams apie vaikų mokymąsi“ atsakymų skirtumų
reikšmingumas p = ,038 (žr. 11 pav.).
010203040506070
1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
mokytojai vyr. mokytojai metodininkai/ekspertai
F.1.Įgyvendiname mokiniųmokymosi lūkesčius
F.2.Taikome metodus,ugdančius kiekvieną mokinį
F.3.Teikiame informacijątėvams apie vaikų mokymąsi
F.4.Kalbame su tėvais apiemokymosi pasiekimus
F.5.Ugdome vaikų psichologinįatsparumą nesėkmėms
11 pav. Aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai ir pažanga.
Visų grupių skiriami procentai teiginyje ,,tai gerai įtvirtinta“ perkopė 50 %.
Teiginys apie vaikų psichologinio atsparumo nesėkmėms ugdymą mokytoju ir vyr.
mokytojų įvertintas atitinkamai 34,3 % ir 35,4 %, o metodininkų - 51,2 %. Statistinis
skirtumų reikšmingumas p = ,019.
52
3.5.3. Tyrimas pagal mokytojų amžių
Kadangi santykinai mažas grupes sudaro respondentai iki 25 m. (1,8 %) ir virš 65
m. - (1,3 %), tyrimui visi respondentai padalinti į tris grupes: iki 36 m. – 17,3 %, nuo 36
iki 55 m. – 56,2 % ir 56 m. ir vyresni - 26,5 %.
0 20 40 60 80 100
Iki 25 m.
26-35 m.
36-45 m.
46-55 m.
56-65 m.
Virš 65 m.
Procentai
Dažniai
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių.
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių atsakymų rasta mažiausiai – tik trijuose
klausimų blokuose, kiekviename po vieną. Bloke A ,,Visuotinis įgūdimu pagrįstas
dalyvavimas lyderystės veikloje“ p = ,026 reikšmę gavo teiginys ,,bendradarbiaujame
įvairiomis komandomis“. Teiginį ,,Darome didelę pažangą“ atitinkamai 33,4 %, 26,2 % ir
40 % įvertino mokytojai, vyr. mokytojai ir metodininkai. Teiginį ,,Tai gerai įtvirtinta“ – 41
%, 49,2 % ir 31,7 %.
0
10
20
30
40
50
60
1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
Pedagogai iki 35 m. Pedagogai nuo 36 iki 55m.
nuo 56 m. ir vyreni
A.1.Per savivaldądalyvaujame mokyklos valdyme
A.2. Bendradarbiaujameįvairiomis komandomis
A.3.Rodome lyderystėspavyzdį veikloje
A.4.Siekiame, kadbendrautų suaugę ir vaikai
A.5.Dalijamės įgaliojimais irištekliais
A.6.Rūpinamėsbendruomenės mokymu
A.7.Galimybę lyderiautisuteikiame visiems
13 pav. Visuotinis įgūdimu pagrįstas dalyvavimas lyderystės veikloje.
Bloke C ,,Analize pagrįstas informacijos naudojimas sprendimams prtiimti ir
praktikai tobulinti“ statistiškai reikšmingą skirtumą gavo teiginys ,,Susikūrėme informacinę
53
sistemą, prieinamą visiems“: p = ,039. “. Teiginį ,,Darome didelę pažangą“ atitinkamai 38,5
%, 30,1 % ir 41,7 % įvertino mokytojai, vyr. mokytojai ir metodininkai. Teiginį ,,Tai gerai
įtvirtinta“ – 30,7 %, 34,1 % ir 26,6 %.
010203040506070
1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
Pedagogai iki 35 m. Pedagogai nuo 36 iki55 m.
nuo 56 m. ir vyreni
C.1.Mokomės veiklos perrefleksiją, dialogą, analizę
C.2.Tokį mokymąsi vykdomeįvairiose veiklose
C.3.Didžiausią dėmesį skiriamemokinių mokymui(si)
C.4.Mokymo(si) praktikojenaudojame duomenis
C.5.Sukūrėme informacinęsistemą, prieinamą visiems
14 pav. Analize pagrįstas informacijos naudojimas.
Bloke F,,Aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai ir pažanaga“,
svarbiausiame pagal mokyklos veiklos tikslą, vėl gauti reikšmingi skirtumai (žr. 15 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
Pedagogai iki 35 m. Pedagogai nuo 36 iki 55m.
nuo 56 m. ir vyreni
F.1.Įgyvendiname mokiniųmokymosi lūkesčius
F.2.Taikome metodus,ugdančius kiekvieną mokinį
F.3.Teikiame informacijątėvams apie vaikų mokymąsi
F.4.Kalbame su tėvais apiemokymosi pasiekimus
F.5.Ugdome vaikų psichologinįatsparumą nesėkmėms
15 pav. Aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekmai ir pažanga.
Bloke F ,,Aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai ir pažanga“ statistiškai
reikšmingas grupių atsakymuose gautas teiginys ,,Per įvairias programas ugdome mokinių
psichologinį atsparumą“: p = ,021. Teiginiu ,,darome didelę pažangą“ taip įvertino
mokytojai, vyr. mokytojai ir metodininkai: 33,3 %, 25,4 % ir 26,7 %. Teiginiu ,,Tai gerai
įtvirtinta“ – 43,6 %, 38,9 % ir 38,3 %.
54
3.5.4. Gautų rezultatų pagal tirtas sritis apibendrinimas Galima daryti išvadą, kad daugiausiai statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta
pagal mokyklos tipą – penkiuose klausimų blokuose iš šešių, iš viso septynios pozicijos.
Pagal amžių ir pagal kvalifikaciją reikšmingi skirtumai nustatyti trijuose klausimų
blokuose, tačiau pagal kvalifikaciją penkiose pozijose, kai tuo tarpu pagal amžių – tik
trijose. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad mokyklos vizijai, lemiančiai veiksmų
suderinamumą, įtakos neturi mokyklos tipas, mokytojų kvalifikacija ar amžius, nes šis
klausimų blokas negavo nė vieno reikšmingo įverčio. Nuo mokyklos tipo labiausiai
priklauso visuotinis įgūdimu pagrįstas dalyvavimas lyderystėje: bendradarbiavimas, darbas
įvairiose komandose; taip pat reflektyvioji praktika, atverianti kelius naujovėms:
individualių ir grupinių iniciatyvų skatinimas bei naujų darbo būdų atlikimo skatinimas.
Nuo mokyklos tipo (pagal gautus rezultatus) priklauso ir analize grįstas informacijos
naudojimas - informacinės sistemos turėjimas; platus dalyvavimas mokyklos veikloje –
susikurti būdai dirbti su kolegomis; aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai –
mokinių psichologinio atsparumo nesėkmėms ugdymas. Žvelgiant į rangų lentelę, matyti,
kad šių skalių visose pozicijose didžiausius įverčius skiria pagrindinių mokyklų
respondentai.
Gauti rezultatai pagal pedagogų kvalifikaciją rodo, kad reikšmingiausi skirtumai
nustatyti F klausimų bloke ,,Aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai ir pažanga“ –
net trijose skalėse. Šis klausimų blokas ypatingai svarbus, nes jis – svarbiausias mokyklos
tikslas, kai tuo tarpu kiti – tik priemonės jam pasiekti. Statistiškai reikšmingi skirtumai
nustatyti šiose skalėse: ,,Taikome mokymo ir vertinimo metodus, padedančius ugdyti
kiekvieną mokinį“, ,,Ugdytiniams ir jų tėvams teikiame informaciją apie ugdytinių
pažangą“, ,,Per įvairias programas ugdome mokinių psichologinį atsparumą nesėkmėms“.
Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti klausimų blokuose A (skalė ,,Rūpinamės, kad
mokytųsi visa mokyklos bendruomenė“) ir E (,,Kuriame atskaitomybės kriterijus
individualiam ir bendram darbui įvertinti“). Visose reikšmingų skirtumų skalėse mažiausius
rangus, t. y. aukščiausius įverčius skiria vyr. mokytojai, jie ir nuosaikiausi: rangų suma
svyruoja nuo 101,92 iki 106,05. Tik po jų rikiuojasi mokytojai metodininkai ir mokytojai?!
55
Tyrime pagal mokytojų amžių reikšmingų skirtumų nustatyta klausimų blokų šiose
skalėse: A ,,Bendradarbiaujame ir dirbame mažomis ir didelėmis komandomis“, C ,,Turime
susikūrę informacinę sistemą“, F ,,Per įvairias programas ugdome mokinių psichologinį
atsparumą“. Aukščiausius vidutinius rangus (Mean Rank) visose skalėse skyrė
respondentai, kurių amžius nuo 36 iki 55 m. Antroje vietoje pagal dvi skales mokytojai iki
35 m. ir vienoje skalėje – mokytojai, kurių amžius per 56 m.
Atlikus duomenų analizę pagal tirtas tris demografines sritis, galima paieškoti jų
ryšių, t. y. skirtinguose blokuose nustatytų statistiškai reikšmingų skirtumų sutapimo. Tokie
nustatyti esantys tarp mokyklų tipo ir mokytojų amžiaus (A2 ir C5); tarp mokyklų tipo ir
skirtingos mokytojų kvalifikacinės kategorijos (E5), tarp skirtingos mokytojų kvalifikacinės
kategorijos ir mokytojų amžiaus (F5). Logiškai tarpusavio glaudų ryšį turi
,,Bendradarbiavimas ir komandinis darbas“ – A2 ir ,,Informacinės sistemos sukūrimas“ –
C5. Prie jų glaudžiai siejasi ,,Kuriami atskaitomybės kriterijai individualiam ir bendram
darbui įsivertinti“- E5 bei ,,Dalyvavimas įvairiose programose, ugdančiose mokinių
psichologinį atsparumą nesėkmėms“ – F5. Visi tarpusavy sąveikaujantys reiškiniai teigia
apie mokytojų lyderyste pagrįstas besimokančios organizacijos veiklas: komandinį darbą,
analize paremtą jo vertinimą ir įsivertinimą bei šių veiklų galutinį tikslą – rūpinimąsi
mokinių pasiekimais. Klausimų blokų gautų atsakymų vidurkiai parodė, kad teigiamos
koreliacijos egzistuoja ne tik tarp šių keturių skalių, bet tarp visų klausimų blokų.
(Teigiama koreliacijos reikšmė, kai vieno kintamojo reikšmėms didėjant, didėja ir kito
kintamojo reikšmės.) Gautoje lentelėje (žr. priedą Nr. 5) matome, kad stipriausia
koreliacijos reikšmė gauta tarp D ir E blokų (vieno bloko klausimų skalės tarsi praplečia ir
papildo esančias kitame – jos artimos vien pagal teiginių formuluotes). Mokyklų vadovus
turėtų neraminti nustatytas silpnas ryšys tarp A ir F blokų (nors respondentai ypač aukštus
įverčius skyrė šių blokų klausimų teiginiams), nes peršasi nedžiuginanti išvada – visuotinis
įgūdimu pagrįstas dalyvavimas lyderystėje turi silpną ryšį su mokinių pasiekimais ir
pažanga?! Visi kiti ryšiai – vidutinio stiprumo. Gautos teigiamos koreliacijos tarp visų
klausimų blokų įrodo, kad tyrimo instrumento dalinis pakoregavimas neiškreipė sistemos,
tirti būtent tie reiškiniai, kurie ir numatyti.
Respondentams pateiktuose klausimynuose buvo palikta vietos patiems išsakyti
nuomonę apie tiriamą problemą (žr. priedą Nr. 6). Šia galimybe pasinaudojo penki
56
respondentai, kurie reiškė susirūpinimą dėl vykstančios ,,nesveikos“ mokyklų
konkurencijos, kurią siūlo keisti bendradarbiavimu, nes tik taip galima gerinti mokinių
mokymosi motyvaciją ir siekti geresnių rezultatų. Kiti irgi reiškė susirūpinimą dėl
nepakankamo dėmesio lyderystei ir savanorystei bei mokinių psichologiniam atsparumui,
mokymui(si) valdyti emocijas. Du respondentai išsakė nepasitenkinimą valdžios atžvilgiu
dėl žemo mokytojų prestižo, nepakankamo motyvavimo.
57
EMPIRINIO TYRIMO IŠVADOS
Empirinio tyrimo tiksl ą – empiriškai nustatyti besimokančios organizacijos
gebėjimų ugdymo galimybes kryptingai plėtojant padalytąją lyderystę bei vadovų vaidmenį
šalinant hierarchines mokyklų struktūros kliūtis, - pasiekėme įgyvendindami šiuos
uždavinius:
1. Buvo nustatytas pasidalytosios lyderystės lygis Klaipėdos rajono mokyklose
(per struktūrą, kultūrą, praktikas):
1.1. gauti skirtingi tyrimų duomenys dėl pasidalytosios lyderystės lygio: kiekybinio
– aukštas, kokybinio - žemas;
1.2. kiekybinio tyrimo rezultatais, padalytoji lyderystė veiksminga visose
struktūrose, tačiau kokybinio tyrimo duomenimis, vyrauja tradicinė mokyklos valdymo
struktūra: direktorius, pavaduotojai ugdymui, metodinės grupės, laikinosios grupės;
1.3. daugumoje mokyklų vyraujanti kultūra nesukuria palankių prielaidų mokytojų
lyderystei plėtotis dėl kolegų negatyvaus vertinimo, tarpusavio pavydo, pašiepimo; išskyrus
keletą pasisekusių atvejų, kai savaiminio padalijimo atveju susiburia bendrų interesų ir
polinkių vienijantys asmenys (dažniausiai vykdantys tarptautinius projektus).
1.4. vyraujančios praktikos, kai aktyviausiems mokytojams deleguojami įgaliojimai
vadovauti metodinėms grupėms, per jas sprendžiami mokyklos valdymo klausimai: kuriami
mokyklos strateginiai ir metiniai planai, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas, svarstomi
klausimai Mokytojų tarybos posėdžiuose. Pastebimi pavieniai spontaniški nesuderinto
lyderiavimo atvejai, kuomet mokytojas imasi lyderiauti savo mokomojo dalyko srityje arba
neformaliajame švietime (šiuo atveju turėdamas pasekėjų ir tarp kolegų). Visais minėtais
atvejais lyderiai yra palaikomi mokyklos administracijos.
2. Buvo atskleistas mokyklų vadovų vaidmuo ir galimybės kuriant
besimokančias organizacijas per padalytąją lyderystę:
2.1. remiantis tuo, kad direktoriai akcentuoja tradicines formaliąsias mokyklos
valdymo struktūras: metodiniai būreliai ir grupės, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo
grupės ir kt., kurių lyderiai yra dažniausiai skiriami, galima teigti, kad vyraujančia išlieka
tradicinė delegavimo funkcija;
58
2.2. problemiškos pagal dalyvavimo mastą ir sprendimų priėmimą lieka Mokyklos
taryba ir kitos savivaldos struktūros;
2.3. mokyklų vadovai vengia konfliktų, juose įžvelgia tik neigiamybes, ignoruodami
jų teigiamas puses, tokias kaip: išprovokuojama galimybė kelti į viešumą įsisenėjusias
problemas ir jas spręsti, naujų įdėjų radimasis ir jų įgyvendinimas ir t.t.
2.4. personalo mokymas vykdomas formaliai, dažniausiai per užsakomuosius
seminarus, trūkstant lėšų, kvalifikacijai skirtosios taupomos. Problemiškas ir gana
subjektyvus lieka personalo mokymo rezultatyvumo vertinimas ir įsivertinimas;
2.5. diegiant naująsias technologijas žymiai suaktyvėjo darbas su duomenimis, į
kurį įtraukiama didžioji dalis personalo;
2.6. vertinant pagal tris besimokančios organizacijos lygmenis: klasė – mokykla –
bendruomenė, galima teigti, jog tirtosios artėja prie viduriniojo; vertinant pagal procesą -
asmeninis, grupinis, institucionizuotas mokymasis - artėjama prie grupinio – komandinio;
2.7. mokyklų vadovai nepakankamai įvertina vizijos, kaip visus vienijančios ir įkvepiančios bendriems tikslams siekti, jėgos svarbą (ne visi gali ją nusakyti!), nepakankamai komunikuoja su pavaldiniais strateginiais įstaigos klausimais;
2.8. pagrindiniu trukdžiu mokyklų vadovams lieka ydingas finansavimas, motyvavimo priemonių stoka, laiko stygius;
2.9. kadangi, remiantis studijuota moksline literatūra, lyderystė ir mokymasis
organizacijoje tiesiogiai priklauso nuo įstaigos vadovo ir jo, kaip vadovo ir formalaus
lyderio, dispozicijoje yra šie galios svertai: strategija, išteklių paskirstymas ir valdymas,
skatinimo ir įvertinimo formos, komandos formavimas ir struktūra, - atlikus tyrimą,
darytina išvada, kad švietimo įstaigos vadovas šiais galios svertais disponuoja tik
minimaliai.
59
APIBENDRINIMAI (empirinio tyrimo ir literat ūros apžvalgos sintezė)
Darbe kelta hipotezė - mokyklose, visokeriopai plėtojančiose padalytąją lyderystę,
formuojasi besimokančios organizacijos gebėjimai,- liko nepatvirtinta, tačiau ir nepaneigta.
Turint teorinį pagrindą, tyrimo medžiagą, galima giliau paanalizuoti darbo problemą - iki
šiol Lietuvoje atlikti švietimo įstaigų, kaip besimokančių organizacijų, tyrimai parodė, kad
daugelyje mokyklų tai yra labiau suvokta vizija, nei realūs vykstantys procesai, gal tų
procesų užuomazgos. Studijuojant mokslinę literatūrą, paremtą empiriniais tyrimais,
stebėjimais, pažangiausių mokyklų praktikomis, nekyla abejonių teiginių pagrįstumu. Visi
argumentai už tai, kad tarp lyderystės dalumo ir organizacinio mokymosi yra glaudus ryšys,
ryškios sąsajas tarp abu kintamuosius apibūdinančių požymių. Galima daryti prielaidą, kad
problema – ne tiek kintamųjų sąryšio iškojimas, kiek pačių reiškinių įgyvendinamumas.
Kaip teigia šaltiniai, besimokančios organizacijos idėja suabejota nuo pat jos
radimosi, tačiau tik keletoje darbų pavyko aptikti punktyriškai nedrąsių paabejojimų dėl
lyderystės poveikio mokyklos veiklos rezultatams ir dėl verslo struktūrų kategorijų,
kuriomis remiasi dabartinis švietimas, pritaikomumo socialiniams reiškiniams. Iš visų
autorių labiausiai tiesą apnuogina Griffin (2011), kritikuodamas idealistinį požiūrį į žmonių
santykius, kuriais iš esmės remiasi besimokančios organizacijos ir lyderystės idėjos.
Kaip reiktų vertinti šiame darbe atlikto empirinio tyrimo kiekybinės ir kokybinės
dalių gautų rezultatų neatitikimą? Galima lengva ranka nurašyti respondentų skirtus aukštus
įverčius į tai, jog mokytojai ,,eilinį kartą atsakė taip, kaip reikia, o ne taip, kaip yra“. Tačiau
galima pabandyti į šiuos rezultatus pažvelgti giliau iš konkrečių Lietuvos mokyklos realijų.
Juk iš esmės šie rezultatai ne ką skiriasi nuo literatūros apžvalgoje pateikiamų dr. L.
Rupšienės ir doktorantės A. Skarbalienės (žr. 26 p.) tyrimo rezultatų. Tiek vienu, tiek kitu
atveju taip atsakę mokytojai jaučiasi visiškai teisūs. Atsigręžus į klausimyną, iš tiesų
galima konstatuoti, kad bent formaliai visas išvardintas veiklas mokytojai vykdo. Įdomu
tai, kad peržvelgiant iš naujo literatūros analizę, mintis, jog mokytojai įsitikinę, ,,kad daro
viską, ką gali“, rasta ir ten (Glickman, 2010). Beje, apie tai, jog mokytojai neprisiims
lyderystės įgaliojimų, jei tame įžvelgs papildomus įsipareigojimus, o direktoriai – savo kai
kurių įgaliojimų praradimą, buvo perspėjęs ir Drucker (2009). Atsakymo į tokią
60
paradoksalią situaciją reikėtų ieškoti kokybiniame tyrime, kuris pateikia ne tik formalizuotą
atsakymą, bet leidžia tyrėjui išsiaiškinti esmę. Gautos išvados patvirtina ir be literatūros
analizės žinomus teiginius apie mokyklų vadovų teikiamą pirmenybę vadovavimui, o ne
lyderiavimui, formaliai veikiančias savivaldos institucijas, personalo mokymą, finansines
problemas ir kita. Tačiau pagrindinis klausimas lieka, kodėl taip yra? Analizuotoje
literatūroje randame atsakymų, kad kai kuriose Vakarų šalyse jau atlikti esminiai paketimai
mažinant mokinių skaičių klasėse, didinant mokytojų atlyginimus ir apskritai švietimo
sistemos finansavimą, mokant atlyginimą pagal darbo rezultatus ir kita. Lietuvoje, tuo
tarpu, iš esmės vykdyti tik struktūriniai revoliuciniai pokyčiai, lydimi vienas kitam
prieštaraujančių sprendinių. Tyrimo rezultatai rodo, jog susidarė kritinė situacija dėl
neatitikimų: mokyklos priverstos funkcionuoti pagal verslo struktūrų principus, tačiau
darbo santykiai lieka grindžiami lygiava, nenumatyta galimybių mokytojo karjerai,
asmeninis profesinis tobulėjimas ir rūpinimasis visos organizacijos konkurencingumu
Mokini ų skaičiaus pokytis Klaipėdos rajono kaimiškose mokyklose
75
3 priedas
Interviu su mokykl ų vadovais Klausimai
1. Kaip manote, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria šiandienos
mokyklos (taip pat ir Jūsų vadovaujama) siekdamos tapti besimokančiomis
organizacijomis?
2. Kaip savo darbe derinante vadovavimą su lyderiavimu: ar vadybinė veikla palieka
laiko Jūsų, kaip formalaus lyderio, reiškimuisi?
3. Ar Jūsų vadovaujamoje mokykloje yra mokytojų lyderių, gal galėtumėte pateikti
konkrečių jų lyderiavimo pavyzdžių? Kaip skatinate iniciatyvas: skiriami ištekliai ir
laikas, palaikoma moraliai ir kita?
4. Ar nekyla konfliktų, pavydo tarp lyderių ir kitų mokytojų, kaip konfliktai
sprendžiami?
5. Kaip mokytojai ir kiti pedagoginio personalo darbuotojai yra įtraukiami į mokyklos
valdymą: kokios savivaldos formos ir būdai taikomi ir kurie iš jų veikia
efektyviausiai?
6. Ar mokytojus ir kitus pedagoginio personalo darbuotojus įtraukėte kurdami
mokyklos viziją, strateginį planą, kitus dokumentus, kaip tai vyko praktikoje?
7. Koks mokytojų vaidmuo Mokytojų tarybos posėdžiuose: klausytojas ar aktyvus
dalyvis, iš anksto pasirengęs (,,užsirašęs“) dalintis patirtimi svarstoma tema, gal
kalbantis be atskiro pasirengimo ir pan.?
8. Kaip vykdote personalo mokymą ir mokymąsi: užsakomi seminarai visam
personalui pagal tų metų analizuojamus mokyklos uždavinius; temas parenka patys
mokytojai, organizuojamos išvykos į kitas savo ar kito rajono mokyklas ir t.t.? Kaip
pamatuojamas, įvertinamas šių mokymų efektyvumas – kas vyksta po seminarų?
9. Kokias bendradarbiavimo formos taikomos mokyklos viduje: bendrai kuriami
projektai, vyksta tarpusavio pamokų lankymas; skiriami konsultantai pradedantiems
ar prasčiau dirbantiems; mokytojai patys pasiskirsto poromis ar grupėmis mokytis
vienas iš kito ir t.t.?
76
10. Kokią vietą savo veikloje skiriate darbui su statistiniais ugdomosios veiklos
duomenimis: jų rinkimas ir apdorojimas, analizė, refleksija ir tolesnis
panaudojimas?
11. Kokių iniciatyvų įgyvendinote siekdami formalų mokinių ir jų tėvų dalyvavimą
mokyklos gyvenime pakeisti realiu?
77
4 priedas
Tyrimo anketa
Gerbiamas Kolega,
Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip per pasidalytąją lyderystę ugdomi besimokančios organizacijos gebėjimai. Apklausa yra anoniminė, gauti rezultatai bus analizuojami tik apibendrintai, neišskiriant nei konkretaus anketos respondento, nei ugdymo įstaigos. Pateiktame klausimyne nėra nei teisingų, nei neteisingų atsakymų. Svarbiausia, kad atsakytumėte taip, kaip iš tiesų galvojate. Svarbi kiekvieno atsakiusiojo nuomonė. Iš anksto dėkoju už nuoširdžius atsakymus. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Švietimo lyderystės magistrantas Egidijus Žiedas.
Atsakydamas į šio lapo klausimus, Jums tinkantį atsakymą pabraukite arba apveskite apskritimu.
Jūsų lytis: vyras Jūsų amžius: iki 25 m.; 26 – 35 m.
moteris 36 – 45 m. 46 – 55 m.
56 – 65 m. virš 65 m. Jūsų darbo stažas šioje mokykloje; Mokykla, kurioje dirbate, yra:
iki 5 m. 5 – 10 m. gimnazija, vidurinė
11 – 15 m. 16 – 20 m. progimnazija, pagrindinė
21 – 25 m. virš 25 m. pradinė, daugiafunkcis centras
Jūsų mokyklos dydis: Jūsų kvalifikacin ė kategorija:
viš 700 mokinių mokytojas ekspertas
nuo 500 iki 700 mokinių mokytojas metodininkas
nuo 300 iki 500 mokinių vyr. mokytojas
nuo 150 iki 300 mokinių mokytojas
nuo 100 iki 150 mokinių
100 mokinių ir mažiau
78
II dalis
Ties kiekvienu klausimu apskritimu apibraukite pasirinktą skaičių. Skaičiai nuo 1 iki 5 reiškia: 1 – savo mokykloje to nedarome;
2 – pradedame judėti šia linkme; 3 – darome didelę pažangą; 4 – tai gerai įtvirtinta; 5 – šioje srityje tobuliname savo veiklą.
A. Visuotinis, įgudimu pagrįstas dalyavimas lyderystės veikloje. Mokykloje mes:
1. Per savivaldą ir darbo grupes realiai dalyvaujame mokyklos valdyme. 1 2 3 4 5 2. Bendradarbiaujame ir dirbame didelėmis ir mažomis komandomis. 1 2 3 4 5 3. Rodome lyderystės pavyzdį veikloje. 1 2 3 4 5 4. Sudarome sąlygas bendrauti suaugusiems ir vaikams. 1 2 3 4 5 5. Dalijamės įgaliojimais ir turimais ištekliais. 1 2 3 4 5 6. Rūpinamės, kad mokytųsi visa mokyklos bendruomenė. 1 2 3 4 5 7. Vieni kitiems suteikiame galimybių lyderiauti. 1 2 3 4 5
B. Bendra vizija, lemianti veiklų suderinamumą. Mokykloje mes:
1. Dalyvavome kuriant mokyklos viziją. 1 2 3 4 5 2. Rūpinamės, kad nebūtų nukrypta nuo pasirinktos vizijos. 1 2 3 4 5 3. Kolektyviai ar mažesnėse darbo grupėse svarstome, kaip su mokyklos vizija suderinti programas, mokymą ir vertinimą. 1 2 3 4 5 4.Rūpinamės, kad mokyklos vizija būtų reguliariai peržiūrima ir išliktų aktuali 1 2 3 4 5
C. Analize pagrįstas informacijos naudojimas sprendimams priimti ir praktikai tobulinti. Mokykloje mes: 1. Mokomės praktinės veiklos pasitelkdami refleksiją, dialogą, analizę. 1 2 3 4 5 2. Tokį mokymąsi vykdome per mokytojų susirinkimus, dalyko metodinių grupių, įvairių laikinų ar nuolatinių komandų posėdžius. 1 2 3 4 5 3. Pagrindinį dėmesį ugdymo procese skiriame mokinių mokymui ir mokymui(si). 1 2 3 4 5 4. Priimdami sprendimus, planuodami veiklas mokymo praktikoms tobulinti naudojame duomenis. 1 2 3 4 5 5. Turime susikūrę informacinę sistemą, padedančią įtraukti ir informuoti visus narius. 1 2 3 4 5
79
D. Platus dalyvavimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas, bendra atsakomybė ir tai įrodantys veiksmai ir funkcijos. Mokykloje mes:
1. Taip pasiskirstome vaidmenimis, kad skirtume dėmesio ugdytinių 1 2 3 4 5 klasei, mokyklai, bendruomenei ir savo profesijai.
2. Stengiamės išplėsti veiklą už įprastų pareigybės ribų. 1 2 3 4 5
3. Turime susikūrę būdų dirbti kartu su kolegom. 1 2 3 4 5
4. Dalinamės atsakomybe įgyvendindami mūsų nutarimus ir susitarimus. 1 2 3 4 5 E. Reflektyvioji praktika, atverianti kelius naujov ėms.
Mokykloje mes: 1. Nuolat skiriame laiko refleksijai (bendro planavimo procesai, tarpusavio ugdomieji konsultavimai ir kt.). 1 2 3 4 5
2. Skatiname individualias ir grupines iniciatyvas, skirdami išteklių, laiko ir darbuotojų. 1 2 3 4 5
3. Renkame informaciją apie savo įstaigą už mokyklos ribų. 1 2 3 4 5
4. Skatiname naujus darbo atlikimo būdus, taikomus veikloje. 1 2 3 4 5
5. Kuriame atskaitomybės kriterijus individualiam ir bendram darbui įvertinti. 1 2 3 4 5 F. Aukšti ir nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai ir pažanga.
Mokykloje mes:
1. Kartu su kitais bendruomens nariais formuojame ir įgyvendiname mokinių mokymosi lūkesčius ir standartus. 1 2 3 4 5
2. Taikome mokymo ir vertinimo metodus, padedančius ugdyti kiekvieną mokinį. 1 2 3 4 5
3.Ugdytiniams ir jų tėvams teikiame informaciją apie ugdytinių pažangą. 1 2 3 4 5 4. Kalbamės su tėvais apie jų vaikų mokymosi pasiekimus ir mokyklos programas. 1 2 3 4 5
5. Per įvairias programas ugdome mokinių psichologinį atsparumą nesėkmėms. 1 2 3 4 5
80
III dalis Apibraukite apskritimu arba pabraukite ties klausim u pažymėtą Jums tinkantį atsakymą:
1. Ar per pastaruosius trejus metus priklausėte kokiai nors mokykloje veikiančiai savivaldos institucijai (M-klos taryba, profsąjungos, kt.)? ...Taip, ne, 2. Ar per pastaruosius trejus metus priklausėte kokiai nors mokyklos nuolatinei ar laikinai darbo grupei, komandai? ....................Taip, ne, 3. Kai kuriose mokyklos veiklose kart su mokiniais dalyvauja ir jų tėvai? .....................................................Taip, ne, iš dalies, niekados 4. Mano mokykloje yra kolegų, kuriuos galiu vadinti lyderiais? ..........................................................Taip, ne, iš dalies, niekados 5. Mokyklos lyderiai yra palaikomi ir skatinami administracijos, kolegų, jų iniciatyvoms įgyvendinti skiriamos lėšos, jiems patiems suteikiami įgaliojimai ..Taip, ne, iš dalies, niekados
6. Dalyvavau kuriant mokyklos viziją?..........................Taip, ne, iš dalies, niekados
7. Mokyklos vizija yra iškabinta visiems matomoje vietoje, žinoma visiems bendruomenės nariams ............Taip, ne, iš dalies, niekados 8. Mokyklos viziją nuolat prisimename tvirtindami naujų mokslo metų veiklos tikslą ir uždavinius..Taip, ne, iš dalies, niekados 9. Mokyklos metodiniame būrelyje svarstome
mokinių mokymo ir mokymosi pažangos klausimus.Taip, ne, iš dalies, niekados
10. Mokyklos metodiniame būrelyje dažniausiai planuojame renginius, įvairias priemones..................Taip, ne, iš dalies, niekados
11. Tarpusavy stebėtas pamokas aptariame per Refleksiją, analizę, dialoga ......................................Taip, ne, iš dalies, niekados
12. Vertindami savo mokyklos veiklas pasilyginame Su rajono, šalies mokyklų rezultatais......................Taip, ne, iš dalies, niekados
13. Mokyklos tarybos posėdžiuose dažnai naudojami
įvairūs statistiniai duomenys, lyginamoji nalaizė .......Taip, ne, iš dalies, niekados
81
14. Turiu įsipareigojimų, išeinančių už mano pareigybės ribų.........................................................Taip, ne, iš dalies, niekados
15. Jaučiuosi atsakingas ne tik už dėstomo dalyko, bet ir už visos mokyklos rezutatus................Taip, ne, iš dalies, niekados
16. Kolegų pamokas lankome tarpusavio susitarimu......Taip, ne, iš dalies, niekados
17. Per pastaruosius trejus metus stebėjau kitų rajono mokyklų mokytojų vedamas pamokas......................Taip, ne, iš dalies, niekados
18. Dalinuosi su kolegomis patirtimi siekdamas pamokas padaryti patrauklesens mokiniams...............Taip, ne, iš dalies, niekados
19. Grįžę iš seminarų, išgirstas žinias aptariame metodiniame būrelyje, kitoje darbo grupėje............... Taip, ne, iš dalies, niekados
20. Mokykloje per pastaruosius metus vyksta pokyčių gerinannt mokinių pasiekimus.............................. Taip, ne, iš dalies, niekados
21. Mokytojų tarybos posėdžiuose, metodinėse grupėse svarstome mokymo metodikos klausimus ....Taip, ne, iš dalies, niekados
Gal norėtumėte išplėsti kurį nors klausimą, pateikti savo pastabų, pasiūlymų, kaip gerinti lyderystės veiklą mokykloje, kurti mokyklą kaip besimokančią organizaciją? Čia vieta Jūsų pastaboms:
_________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Ačiū už nuoširdžius atsakymus!
82
5 priedas
Koreliacijos tarp klausimų blokų
p > 0,05, tai nėra reikšmingų ryšių tarp nagrinėjamų kintamųjų. Reikšmingos koreliacijos lentelėje pažymėtos * arba
** p < 0,05, tai yra reikšmingų ryšių tarp nagrinėjamų kintamųjų.