Page 1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Kamilė Šemiotaitė
LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS SĄSAJOS SU SOCIALINIAIS
IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: mityba)
Mokslinė vadovė:
dr. Vilma Kriaučionienė
Kaunas
2015
Page 2
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
Lietuvos gyventojų mitybos sąsajos su socialiniais ir gyvensenos veiksniais
Kamilė Šemiotaitė
Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės
medicinos katedra. Kaunas; 2015, 75 p.
Darbo tikslas: - įvertinti Lietuvos gyventojų mitybos sąsajas su socialiniais ir gyvensenos
veiksniais.
Uždaviniai: Įvertinti Lietuvos gyventojų mitybą pagal sveikatos mitybos indeksą; nustatyti
Lietuvos gyventojų mitybos ryšius su socialiniais veiksniais; nustatyti Lietuvos gyventojų
mitybos ryšius su gyvensenos veiksniais.
Tyrimo metodika: Buvo analizuojami suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo
duomenys. 2014 m. tirta atsitiktinė 4000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš
gyventojų registro sąrašų. Atlikta tiriamųjų apklausa paštu. Tyrimui buvo taikomas
standartizuotas klausimynas, kurį sudaro klausimai apie gyventojų socialinius ir
demografinius duomenis, gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio
vartojimo) įpročius. Tyrime dalyvavo 1599 respondentai (946 moterys, 653 vyrai). Statistinė
duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 15.0 statistinį paketą.
Rezultatai: Ištyrus Lietuvos suaugusių žmonių mitybos įpročius, paaiškėjo, kad pusryčiauja
tik penktadalis vyrų (23,5 proc.) ir moterų (18,9 proc.). Tiek vyrai ir moterys maisto gamybai
paprastai naudojo sveikiausią riebalų rūšį – aliejų (atitinkamai, 88,6 proc. ir 93,7 proc), o
daugiau nei pusė vyrų ir moterų ant duonos tepė sviestą (atitinkamai, 60,2 proc. ir 59,5 proc.).
Dalis gyventojų (17,7 proc.) nurodė nevartojantys jokių riebalų. Iš pateiktų pieno rūšių
dažniausiai rinkosi vidutinio riebumo (2.5 – 3.2 proc.) pieną - vyrai 38,1 proc. ir moterys 43
proc. Remiantis vyrų ir moterų kasdienių sveikos mitybos įpročių indekso (SMI) ir nesveiko
maisto indekso (NMI) vidurkių įverčiais buvo matoma, kad moterų SMI (12) buvo aukštesnis
nei vyrų (10) ir tai parodė, jog jos sveikiau maitinosi.
Išvados: Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ne visada atitiko sveikos mitybos
rekomendacijas. Nors didžioji dalis gyventojų maisto ruošimui naudojo aliejų, tačiau daugiau
Page 3
3
nei pusė universitetinį išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų ant duonos tepė sviestą (vyrai 53,1
proc., moterys 56,6 proc.). Vyrų pieno pasirinkimas nepriklausė nuo išsilavinimo, tačiau
moterų grupėje dauguma besirenkančių vidutinio riebumo pieną turėjo universitetinį
išsilavinimą (46 proc.), o natūralų pieną dažniausiai rinkosi žemiausią išsilavinimą turinčios
moterys (32 proc.). Palyginus SMI ir NMI skirtingose demografinėse tiriamųjų grupėse,
rezultatai rodė, kad kuo tiriamojo išsilavinimas yra aukštesnis, tuo SMI indeksas didesnis ir
tiriamasis svekiau matinosi, o žemiausią išsilavinimą (vidurinį ir nebaigtą vidurinį) turinčių
asmenų skalės vidurkis buvo žemiausias. Analizuojant KMI sąsajas su SMI ir NMI
reikšmėmis, rezultatai rodė, kad tiek vyrai, tiek moterys turintys normalų kūno svorį yra
labiau linkę dažniau vartoti ir sveiką, ir nesveiką maistą nei turintys antsvorio ar nutukę.
Tačiau nutukę žmonės mažiau vartojo nesveiko maisto ir daugiau sveiko, o tarp nutukusių
moterų buvo matomas tiek sveiko, tiek nesveiko maisto ribojimas. Tiriant sveikos
gyvensenos ir mitybos įpročius, tiriamieji, kurie vartojo alkoholį, rūkė ir retai ar niekada
nesportavo, bei kurie valgė žiūrėdami televizorių, užkandžiavo ar valgė prieš miegą, dažniau
rinkosi nesveiką maistą ir rečiau sveiką. Tačiau apskritai moterų sveiko maisto pasirinkimo
rodiklis buvo didesnis, o nesveiko buvo mažesnis lyginant su vyrų.
Raktiniai žodžiai: mitybos įpročiai, sveikatos vertinimas, socialiniai veiksniai, gyvensenos
veiksniai.
Page 4
4
SUMMARY
Public health (public health and nutrition)
Lithuanian diet interface with social and lifestyle factors
Kamilė Šemiotaitė
Scientific Adviser: Dr. Vilma Kriaučionienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive
Medicine. Kaunas; 2015, 75 p.
Aim of the study. To evaluate the Lithuanian population nutrition links with social and lifestyle
factors.
Objectives. To evaluate Lithuanian population nourishment by the eating nutritional index; to
identify Lithuanian residents’ dietary links with social factors; to establish Lithuanian residents’
nutrition relationship with the lifestyle factors.
Methods. The analysis included the survey data of the adult Lithuanian citizen health behaviour.
In 2014, a random sample of 4,000 Lithuanian residents aged 20-64 selected from the Population
Register was studied. The online survey was carried out. A standardized questionnaire form was
applied for the study, consisting of questions about the population socio-demographic data, their
lifestyle (diet, physical activity, smoking and alcohol consumption) habits. The study involved
1,599 respondents (946 women, 653 men). Statistical data analysis was performed by using
SPSS 15.0 statistical computer package.
Results: the examination of Lithuanian adults eating habits showed that only one-fifth of the
surveyed men (23.5%) and women (18.9%) have breakfast. Both, men and women usually used
the healthiest type of fat in food production – the oil (88.6% and 93.7% respectively), while
more than half of men and women put butter on the bread (60.2% and 59.5% respectively). Part
of the population (17.7%) indicated that they did not use any fat. Regarding the most common
types of milk, the respondents chose milk of moderate fat (2.5 - 3.2%) - 38.1% of men and 43%
of women. According to the men and women daily Core Food Index (CFI) and Extra Food Index
(EFI) averages, it was established that the CFI of women (12) was higher than that of men (10),
and this showed that their nutrition was healthier.
Conclusions: Lithuanian population eating habits are not always in line with the healthy eating
recommendations. Although the majority of the population used cooking oil, however, more
Page 5
5
than half of men and women with higher education spread butter on bread (men 53.1%, women
56.6 %). Men's milk choice did not depend on education level, but most of the women in the
group who chose medium-fat milk had university education (46%); natural milk was usually
appreciated by the women with the lowest level of education (32%).
The outcomes of the comparison between the CFI and EFI data in different demographic groups
of respondents showed that the higher education level was, the bigger CFI index was observed,
and the participants of the survey ate healthy food; on the other hand, people with the lowest
levels of education (secondary and incomplete secondary education), demonstrated the lowest
average on the scale. The analysis of BMI links with CFI and EFI values showed that both, men
and women, with normal body weight are likely to consume as healthy food, so junk food, too,
compared to those with overweight or obese. There is a tendency among obese people to
consume less junk food and more healthy one, whereas obese women are inclined to limit food
consumption on the whole. The examination of a healthy lifestyle and eating habits, both, men
and women, who have consumed alcohol, smoked and rarely or never gone in for sports, also
used to eat while watching TV, or had a snack before bedtime, more often chose junk food and
less healthy one. Generally speaking, however, women’s ratio of healthy food choices was
higher than that of men, and unhealthy was lower as compared to men.
Keywords: dietary habits, evaluation of health, social factors, lifestyle factors.
Page 6
6
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju už pasiūlytą galimybę įsitraukti į bendrą projektą, pagalbą ir
bendradarbiavimą visuose magistro rašymo etapuose, naudingus patarimus, įgytą patirtį bei
žinias magistrinio darbo vadovei dr. Vilmai Kriaučionienei, kuri stengėsi, kad mano darbas būtų
kuo geresnis ir kokybiškesnis.
Dėkoju bendrakursiams magistro studijų metu pasidalinusiems patirtimi bei naudingais
patarimais.
Page 7
7
TURINYS
ĮVADAS.........................................................................................................................................9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.......................................................................................10
1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................11
1.1. Sveikata ir mityba...................................................................................................................11
1.2. Lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos veiksniai – antsvoris ir nutukimas.........................15
1.3. Socialinių veiksnių įtaka mitybai ir sveikatai.........................................................................21
1.4. Sveikatą ir mitybą lemiantys gyvensenos veiksniai...............................................................26
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA.................................................................................30
2.1. Tiriamasis kontingentas..........................................................................................................30
2.2. Tyrimo metodai.......................................................................................................................31
2.3. Statistinė duomenų analizė.....................................................................................................34
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ....................................................................37
3.1. Suaugusiųjų žmonių mitybos įpročiai pagal sveikos mitybos indeksą...................................37
3.2. Mitybos sąsajos su socialiniais veiksniais..............................................................................49
3.3. Mitybos sąsajos su gyvensenos veiksniais..............................................................................64
IŠVADOS .....................................................................................................................................67
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS........................................................................................69
LITERATŪRA ............................................................................................................................70
PRIEDAI.......................................................................................................................................75
Page 8
8
SANTRUMPOS
KMU – Kauno medicinos universitetas
PSO – pasaulio sveikatos organizacija
ES – Europos Sąjunga
LR – Lietuvos Respublika
lls – laisvės laipsnių skaičius
p – pasikliautinumo lygmuo
χ² - chi kvadrato testas
SD – standartinis nuokrypis
LNL – lėtinės neinfekcinės ligos
Page 9
9
ĮVADAS
Per pastaruosius šimtmečius gyvenimo trukmė vidutiniškai padidėjo 25 – 30-ia metų.
Pagrindinės infekcinės ligos buvo išnaikintos. Kūdikių mirtingumas drastiškai sumažėjo. Per
laiką žmonės tapo aukštesni ir sunkesni bei gaunantys pakankamą mitybą. Ekoniminis augimas
stipriai prisidėjo prie šių pasiekimų, o taip pat ir visuomeninė politika, kuri padėjo pagrindą
šiuolaikinei mokymo, sanitarijos, visuomenės sveikatos ir gerovės sistemoms susikurti. Kaip
bebūtų, kartu su industrilizacija ir klestėjimu didėjo ir vis dar didėja lėtinių ligų rodikliai (Sassi,
Hurst, 2008; OECD, 2012). Dėl to, visuomenės sveikatos stebėsena yra svarbi, vertinant
sveikatos politiką, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų efektyvumą. Sveikatos
informacinė sistema turėtų apimti visus sveikatos, ją įtakojančių veiksnių ir sveikatos priežiūros
aspektus.
Vieni iš probleminių veiksnių yra netinka mityba ir fizinio aktyvumo stoka, kurie
išsivysto į sveikatos problemas – antssvorį ir nutukimą, kurie per pastaruosius tris dešimtmečius
smarkiai pagausėjo tarp ES gyventojų. Dėl to ateityje gali plisti lėtinių susirgimų atvejų, tokių
kaip kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, insultas, kai kurių
tipų vėžys, skeleto raumenų sistemos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Ilgainiui tai
gali neigiamai paveikti gyvenimo trukmę ir dėl to gali sumažėti daugelio žmonių gyvenimo
kokybė (Europos bendrijų komisija, 2007). Lėtinių ligų epidemija XX amžiaus antrojoje pusėje
siejama su sparčiais mitybos pokyčiais, kuriuos skatino ekonomikos raida, industrializacija,
urbanizacija, rinkos globalizacija. Nors žmonių gyvenimo lygis kilo, didėjo maisto produktų
prieinamumas ir plėtėsi jų asortimentas, tačiau kai kurie mitybos pokyčiai turėjo neigiamų
pasekmių visuomenės sveikatai. Padaugėjo abejotinos kokybės ir menkaverčių maisto produktų,
kurių vartojimą skatino agresyvi reklama. Maisto rinkos globalizacija mažino vietinių tradicinių
produktų paklausą. Nauji mitybos įpročiai greitai plito iš vienos šalies į kitą, iš vieno visuomenės
sluoksnio į kitą. Pradėta daugiau vartoti didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug
gyvulinių riebalų, cukraus, mažai maistinių skaidulų, o šviežių daržovių, vaisių, grūdinių
produktų vartojimas sumažėjo. Mitybos pokyčiai skatino nutukimo, arterinės hipertenzijos,
hipercholesterolemijos, hiperglikemijos ir kitų lėtinių ligų rizikos veiksnių atsiradimą
(Kriaučioninenė, Petkevičienė, 2013). Lietuvos gyventojų populiacijoje labai paplitę su mityba
susiję LNL rizikos veiksniai: nutukimas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, sutrikusi
Page 10
10
angliavandenių apykaita, arterinė hipertenzija. Gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas
skatina nutukimo ir hipercholesterolemijos atsiradimą. Lietuvos gyventojai vartoja daug riebių
pieno produktų, kurie yra sočiųjų riebalų rūgščių, didinančių išeminės širdies ligos riziką, šaltinis
(Grabauskas ir kt., 2012). Pagrindiniai rizikos veiksniai tapo per dideli sočiųjų riebalų, cukrų,
druskos kiekiai ir per mažas vaisių ir daržovių vartojimas (World Health Organization, 2006,
2013).
Norint identifikuoti lėtines ligas lemiančius veiksnius, būtina atsižvelgti ir į socialinius ir
į individualius gyvensenos veiksnius (Sassi, Hurst, 2008). 50 procentų žmonių sveikatos būklė
priklauso nuo gyvenimo būdo – mitybos įpročių, fizinio aktyvumo, streso, rūkymo, alkoholio ir
narkotinių medžiagų vartojimo (Perminas, Galvydienė, 2008). Įvairių socialinių gyventojų
grupių gyvensenos skirtumai lemia jų sveikatos netolygumus. Šie netolygumai egzistuoja
įvairiuose tarptautiniuose, valstybiniuose ir bendruomenių lygiuose. Yra žinoma, jog visame
pasaulyje įvairių ligų našta didesnė tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių. Tokie faktoriai,
kaip amžius, lytis, etninė grupė ir priklausymas mažumoms gali įtakoti su sveikata susijusius
netolygumus (World Health Organization, 2009). Todėl sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos
programos turėtų būti orientuotos į socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes, turinčias daug
nesveikų gyvensenos įpročių.
Page 11
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos gyventojų mitybos sąsajas su socialiniais ir gyvensenos
veiksniais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti Lietuvos gyventojų mitybą pagal sveikatos mitybos indeksą.
2. Nustatyti Lietuvos gyventojų mitybos ryšius su socialiniais veiksniais.
3. Nustatyti Lietuvos gyventojų mitybos ryšius su gyvensenos veiksniais.
Page 12
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Sveika mityba
Sveikata – tai įvairių veiksnių visuma. Dažnai sveikata suvokiama, kaip visų organų
tinkama veikla, ligų nebuvimas, tačiau sveikata yra ženkliai platesnė sąvoka.
Kiekvienas žmogus sveikatą suvokia subjektyviai, tačiau pasaulyje vyrauja PSO
suformuluotas apibrėžimas: „Sveikata - tai fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar
negalios nebuvimas“ (World Health Organization, 1948). Tuo tarpu LR Sveikatos sistemos
įstatymo apibrėžimas skamba taip: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė
gerovė“ (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1997). Anot Mickevičienės irk t. (2006), ligų
nebuvimas rodo gerą sveikatą (Mickevičienė ir kt., 2006). Taigi apibendrinant galima teigti, jog
sveikata susijusi ne tik su gera organų sistemos veikla, bet ir su psichologine savijauta, socialine
gerove, kuri lemia žmogaus pasitenkinimą gyvenimu. Armonienė (2014) teigia, kad žmogus
jaustųsi sveikas, žmogui reikia prigimtinės fizinės sveikatos, prieglobsčio, nuolatinių
pragyvenimo pajamų, sveikos socialinės aplinkos, mėgstamo darbo, galimybės mokytis,
tinkamos mitybos, sveikos ekologinės aplinkos bei galimybės sportuoti (Armonienė, 2014).
Tam, kad palaikyti gerą sveikatą, reikia atsižvelgti į profilaktinius aspektus, ir vienas jų yra
mityba. Gyventojų mityba, kad ji būtų palanki sveikatai, turi atitikti sveikatos apsaugos
ministerijos patvirtintas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas. O tam,
kad mityba būtų subalansuota ir visavertė, gyventojai, maisto gamintojai bei maitinimo
organizatoriai turi laikytis sveikos mitybos rekomendacijų (Sveikatos apsaugos ministerija,
2014).
Mityba yra viena iš būtinų fizinio ir psichinio vystymosi sąlygų, o fizinis aktyvumas
lemia organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą (Šurkienė ir kt., 2007). Taigi gerus sveikatos
rodiklius ypač įtakoja mityba bei fizinis aktyvumas. Kaip teigia Kriaučioninenė ir Petkevičienė
(2013), tinkama mityba aprūpina žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis
maistinėmis medžiagomis (Kriaučioninenė, Petkevičienė, 2013). Vienas pagrindinių sveiko
maisto kriterijų – tinkamai suderintas jame esančių maistinių medžiagų, ypač riebalų, kiekis.
Riebalai tampa ypatinga problema, nes organizmas juos pasisavina ne tik kaip energijos šaltinį,
bet ir kaip papildomas kalorijas (Strazdienė, 2014). Kitaip tariant, nortint užtikrinti tinkamą
sveikatą, būtina gebėti derinti mitybos racioną, nes būtent tinkami maisto produktai, įsisavintos
Page 13
13
medžiagos ypač ženkliai įtakoja žmogaus sveikatos rodiklius. Tam pritaria ir Perminas bei
Galvydienė (2008) pažymėdami, jog įvairūs sveikos mitybos aspektai gali pagerinti sveikatą.
Sveika mityba susijusi su geresne sveikata ir geresne adaptacija (Perminas, Galvydienė, 2008).
Vieni iš pagrindinių sveikos mitybos principų yra:
Saikingumas - svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per
daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Įvairumas - nė vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų (žmogaus
organizmui su maistu jų būtina gauti apie 40). Tik vartojant įvairius augalinius ir
gyvūninius maisto produktus bus visiškai patenkinti organizmo poreikiai.
Subalansuotumas - mitybos subalansavimas – tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių,
vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto
produktuose (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2014).
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų,
riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Nė vienas maisto produktas,
išskyrus motinos pieną pirmų mėnesių kūdikiui, neturi reikiamo visų medžiagų kiekio
(Astrauskienė, 2014). Taigi apibendrinant galima teigti, jog žmogaus organizmui būtinas įvairus
racionas siekiant gerų sveikatos rodiklių. Kiekvienas maisto produktas pasižymi tam tikromis
medžiagomis, todėl siekiant organizmui suteikti kuo daugiau tinkamų maisto produktų, būtina
išmanyti, kokius maisto produktus pasirinkti kasdieniame maisto racione.
Salikovic ir Tanovic-Mikulec (2007) pažymi, jog visuomenėje ypač pastebimas pasyvaus
gyvenimo būdo paplitimas, keičiantis žmonių įpročiams ir vis daugiau laiko praleidžiant prie
televizoriaus, kompiuterio, būtina skatinti visuomenės sąmoningumą apie subalansuotos mitybos
principus ir naudą (Salikovic, Tanovic-Mikulec, 2007).
Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, išskiriamos šios pagrindinės sveikos
mitybos taisyklės:
maistui vartoti kuo įvairesnių šviežių maisto produktų, domėtis jų sudėtimi ir rinktis tuos,
kuriuose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių ir saldiklių;
valgyti visada tuo pačiu laiku;
stengtis, kad dienos raciono pagrindą sudarytų grūdiniai produktai;
valgyti daugiau sezoninių daržovių, uogų ir vaisių, kai jie pigiausi, o skonis – pats
geriausias;
Page 14
14
pirmenybę teikti augaliniams riebalams ir tinkamai pasirinkti užkandžius: vaisius,
riešutus ar sumuštinį su grūdėta duona ir žuvim, liesa mėsa ar mažiau riebiu sūriu;
rinktis mažiau druskos turinčius maisto produktus ir valgyti mažiau saldumynų;
kasdien išgerti 6-8 stiklines vandens;
nepersivalgyti, stengtis skaičiuoti kalorijas ir reguliariai sportuoti (Bartkevičiūtė, Barzda
ir kt., 2011; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2014).
Nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis,
visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja (Lažauskas, 2005). Sveikos mitybos įpročių
formavimosi pagrindą sudaro sveikos mitybos žinios, teigiamos nuostatos, mokėjimas sveikai
maitintis ir pasigaminti sveiko maisto mitybos poreikiams tenkinti. Sveikos mitybos įpročiai yra
sudedamoji socialinių įgūdžių dalis, nes formuojantis įpročiams įgyjama sveikos mitybos žinių
(Strazdienė, 2014). Todėl siekiant gyventojus propaguotis sveiką gyvenseną, tinkamą mitybą
būtina ugdyti jų įpročius, žinias, supažindinti su sveikaos mitybos ir sveikos gyvensenos
principais, nauda ir svarba jų sveikatai. Kaip pažymi Petronytė (2005), mitybos veiksniai labai
svarbūs mažiausiai penkių iš dešimties ligų, dažniausiai tampančių mirties priežastimi,
patogenezės vystymuisi. Netinkama mityba skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų,
piktybinių navikų, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kitų
lėtinių ligų atsiradimą. Lėtinių ligų epidemija dvidešimto amžiaus antroje pusėje siejama su
išaugusiu didelės energinės vertės maisto produktų, turinių daug gyvulinių riebalų, cukraus ir
mažai maistinių skaidulė, vartojimu, o taip pat daržovių, vaisių, grūdinių produktų vartojimo
sumažėjimu (Petronytė, 2005).
Išsivysčiusiose valstybėse vis platesnį pripažinimą įgyja sveikos gyvensenos koncepcija,
orientuota į žmogaus organizmo natūralių adaptacinių galimybių panaudojimą. Ši koncepcija
remiasi holistiniu požiūriu į sveikatos palaikymą, išsaugojimą ir stiprinimą, nagrinėjančią žmogų
ir įvairias jo sferas kaip vieningą sistemą (Sakalauskas, Kepenis, 2009). Daugelis Europos
valstybių, tarp jų ir Lietuva, rengia nacionalines maisto saugos, kokybės ir gyventojų mitybos
gerinimo strategijas, kuriose prioritetas teikiamas žmonių sveikatai. (Škėmienė ir kt., 2007).
Apibendrinant galima teigti, jog sveikata suvokiama, kaip žmogaus fiziologinių,
psichologinių, socialinių veiksnių visuma. Vieni svarbiausių geros sveikatos veiksnių - sveika
mityba ir fizinis aktyvumas. Sveika mityba mažina įvairių ligų paplitimą bei riziką, tačiau tokia
mityba įmanoma tik tuomet, jei tinkamai suvokiami sveikos mitybos principai, tinkamų produktų
Page 15
15
vartojimo svarba. Siekiant pasiekti šių tikslų daugelis Europos valstybių taip pat ir Lietuva skiria
didelį dėmesį tinkamos mitybos strategijoms.
1.2. LNL rizikos veiksniai - antsvoris ir nutukimas
Antsvoris ir nutukimas įtakoja ne tik padidėjusią žmogaus kūno masę, bet ir išaugusią
ligų riziką. Vis daugiau žmonių maitinasi netinkamai, tai įtakoja ir visuomenėje vyraujantis
grožio ir kūno kultas, žmonės vis dažniau naudojasi greito maisto paslaugomis pamiršdami kitų
maisto produktų svarbą mitybos racione.
Kaip pažymi Steptoe ir Wardle (2004), žmonės vis dažniau valgo sėdėdami prie
televizoriaus, kompiuterio, užkandžiauja prieš pat miegą, ko pasekoje nėra sunaudojama
gaunama energija, riebalai. Žmonės vis mažiau dėmesio skiria sveikai mitybai – vaisiams ir
daržovėms, dažniau pasirenkami įvairūs užkandžiai, traškučiai, mėsainiai ir kt. greito maisto
patiekalai, kurie savo racione nepasižymi naudingomis medžiagomis (Steptoe, Wardle, 2004).
Todėl, kaip pažymi Astrauskienė (2011), dažniausiai nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau
energijos nei jos išeikvojama. Fizinio aktyvumo stoka taip pat skatina nutukimą (Astrauskienė,
2011). Nutukimas – tai daugelio veiksnių nulemta lėtinė būklė, kai dėl riebalinio audinio
pertekliaus didėja kūno masė. (Jasionis ir kt., 2013).
Didelis nutukimo paplitimas yra viena svarbiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos
problemų. Nutukimo paplitimo pokyčiai siejami su pasikeitusiais mitybos ir fizinio aktyvo
įpročiais, kurių atsiradimui turėjo reikšmės socialiniai ir ekonominiai aplinkos pokyčiai.
Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia žmogui gausybę didelės energinės vertės produktų,
kuriuose yra daug riebalų, cukraus, mažai maistinių skaidulų. Žmonės vis rečiau gamina maistą
namuose, dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą, pusgaminius, dažnai užkandžiauja, todėl su
maistu gauna daug energijos. Tuo tarpu energijos eikvojimas fizinei veiklai nuolat mažėja
(Grabauskas ir kt., 2012). Eičaitė ir Gapšys (2011) taip pat pažymi, jog antsvoris ir nutukimas
yra pagrindiniai rizikos veiksniai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, sąnarių
ligomis ir kai kurių rūšių vėžiu. Visame pasaulyje gyventojai įgyja antsvorio ir nutunka dėl to,
kad didina bendrą su maistu gaunamą energijos kiekį, vartodami maisto produktus, turinčius
daug riebalų, druskos ir cukraus, bet mažai vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų,
taip pat tampa mažiau fiziškai aktyvūs, plintant sėdimam darbui, keičiantis transporto rūšims ir
Page 16
16
didėjant urbanizacijai (Eičaitė, Gapšys, 2011). Taigi galima teigti, jog maisto pramonė, kintantys
žmonių įpročiai įtakoja vis labiau didėjantį nutukimą visuomenėje. Tiek maisto pramonė, tiek ir
žmonės vis dažniau pamiršta natūralių, sveikų produktų svarbą ir renkasi paskanintus produktus,
kurie pasižymi mažesne maistine verte.
Nutukimui įtakos turi ir lėtesnė medžiagų apykaita (nuo 25 m. amžiaus kas dešimt metų ji
lėtėja 7 - 9 proc.), nejudrumas, neracionali mityba (valgoma per riebiai, vartojama lengvai
įsisavinamų angliavandenių – saldumynų, cukraus, persivalgoma vakarais), psichiniai
išgyvenimai (Augustinienė, 2008).
Antsvoris yra pavojingas sveikatai, nes jis susijęs su gretutinėmis psichosomatinėmis
ligomis ir įvairių organizmo funkcijų sutrikimais (Aigner ir kt., 2011). Nutukimas yra rizikos
veiksnys, kuris sukelia tokius sveikatos sutrikimus ir ligas, kaip padidėjusį kraujospūdį,
padidėjusį cholesterolio kiekį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, astmą, artritą ir tam tikras
vėžio formas. Taip pat pereinant iš antsvorio grupės į nutukimo grupę - sutrumpėja gyvenimo
trukmė (Sassi, 2010). Nutukimas yra siejamas su didesne rizika sirgti lėtinėmis ligomis.
Antsvoris ir nutukimas yra apibūdinami kaip perteklinių riebalų sankaupų išraiška,
sukelianti riziką daugeliui LNL. Dažniausiai svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas
(KMI). Šis skaičius atspindi žmogaus svorį pagal individo svorio (kg) ir ūgio (m2) santykį.
Remiantis PSO klasifikacija, suaugę žmonės, kurių KMI yra nuo 25 iki 30-imt yra laikomi
turintys antsvorį, o tie, kurių KMI yra virš 30-imt, yra nutukę (World Health Organisation,
2000).
Skiriami 4 nutukimo laipsniai:
1 lentelė. Nutukimo laipsniai
LAIPSNIAI KŪNO MASĖ
10 nutukimas
20 nutukimas
30 nutukimas
40 nutukimas
>didesnė už normalią 30 proc.
> už normalią 50 proc.
> už normalią 100 proc.
> kaip 100 proc.
Šaltinis: Žiugžda A., 2008
Page 17
17
Neracionali dieta bei mažas fizinis aktyvumas skatina nutukimą (Perminas, Galvydienė,
2008).
Mokslininkai, tyrinėję valgymo sutrikimų priežastis, nurodo, jog problemų kyla dėl
perdėto visuomenės rūpinimosi lieknumu, maisto sudėtimi bei dietomis (Cohen, 2006).
Dažniausiai moterys dietos laikosi dėl grožio, o ne dėl sveikatos. O grožio supratimą formuoja
socialinė ir kultūrinė aplinka. Žiniasklaida, taip pat ir populiarieji žurnalai yra viena iš
reikšmingų šios aplinkos sudedamųjų dalių (Gordon, 2000). XX amžiuje pirmenybė vis labiau
buvo teikiama lieknesnei moters figūrai, kai tuo metu realus vidutinis kūno svoris nuolat augo.
Taip išryškėjo neatitikimas tarp kultūrinio idealo ir fizinės realybės. Šiais laikais lieknumo
siekimas labiausiai būdingas moterims, kurių savivertė ir sėkmė yra dažnai priskiriamos ir
priklauso nuo jų fizinės išvaizdos (Liveikienė, 2005). Taigi galima teigti, jog sveikatos ir
mitybos sutrikimai dažniau paplitę tarp moterų. Tą įtakoja visuomenės tendencijos, susiformavęs
visuomenės požiūris į moters kūno kultą, lieknumą.
Jauni žmonės itin lengvai pasiduoda masinės informacijos priemonių įtakai (Barzda irk t.,
2009). Populiari spauda formuoja jaunų žmonių nuomonę apie daugelį kasdienio gyvenimo
aspektų, taip pat ir mitybą. Deja, spaudoje pateikiama informacija apie mitybą ne visada atitinka
sveikos mitybos rekomendacijas, spaudoje gausu reklamų. Žmonių mityba yra glaudžiai susijusi
su informacijos šaltiniais ir masinės žiniasklaidos priemonėmis, kaip vienu iš plačiai visuomenei
prieinamų informacijos šaltinių (Brimas irk t., 2007). Stukas (2012) taip pat pažymi, jog
populiarios spaudos informacijos apie mitybą atitiktys sveikos mitybos principams ir taisyklėms
yra labai reikšmingos (Stukas ir kt., 2012). Taigi galima teigti, jog žiniaskalida ženkliai įtakoja
visuomenės mitybos įpročius, formuoja požiūrį į kūno kultą, todėl moterys siekdamos turėti tokį
kūną, kuris žiniasklaidoje įvardinamas tobulu, linkusios pasiekti tokių pat kūno rodiklių, o tai
dažnai įtakoja mitybos sutrikimus. Tą patvirtina ir Fairburn (2004) pabrėždamas, jog įvertinus
populiarioje spaudoje pateikiamą informaciją apie mitybą, matyti, kad vyrauja dietų patarimai.
Šie rezultatai sutampa ir su kai kurių užsienio mokslininkų tyrimų rezultatais (Fairburn, 2004).
Didelis dėmesys dietoms populiarioje spaudoje gali būti susijęs su šios temos paklausa. Šiuolai-
kinėje visuomenėje, ypač tarp jaunų žmonių, suformuotas labai liekno kūno įvaizdis. Tai skatina
jaunus žmones, labiausiai merginas, domėtis dietomis. Deja, populiarioje spaudoje pateikiama
mažai sveikos mitybos patarimų (11,0 proc. visų straipsnių), kurie galėtų būti atsvara plačiai žur-
naluose aprašomoms dietoms (Stukas irk t., 2012).
Page 18
18
Europos kovos su nutukimu chartijoje (2007) pažymima, kad tiek nutukimas, tiek antsvoris
yra vienas svarbiausių 21 amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai, ypač Europos regione, kur
nutukimo paplitimas per pastaruosius dešimtmečius išaugo tris kartus. 2009 m. parengtos
„Nutukimo prevencijos darbo vietoje gairės“ (GPOW). Remiantis šiose gairėse pateikta
informacija, nutukimas vis labiau plinta pasaulyje ir išsivysčiusiose šalyse jau yra pasiekęs
epidemijos mastą (Europos kovos su nutukimu chartija, 2006). Plintantis nutukimas
apibūdinamas kaip pasaulinio masto epidemija. Šiuo metu manoma, kad pasaulyje 300 milijonų
žmonių yra nutukę, 750 milijonų turi antsvorio, o tai viršija skaičių žmonių, stokojančių maisto ir
turinčių mažesnę nei normali kūno masę (Barzda ir kt., 2010). Taigi galima teigti, jog viršsvorio
problema jau pasiekusi kritinę stadiją, nes šiuo metu pasaulyje jau mažiau neturinčių nei turinčių
Antsvorį žmonių. Šiuos teginius patvirtina ir Astrauskienė (2011) teigdami, jog nutukimas
tampa vis svarbesne sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat didėja ir per pastaruosius du
dešimtmečius jis išaugo tris kartus, daugiau negu pusė suaugusiųjų gyventojų daugelyje Europos
regiono šalių turi antsvorio, o ketvirtis – jau nutukimą (Astrauskienė ir kt., 2011).
Antsvoris ir nutukimas tarp suaugusiųjų yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos
problemų. Europos kovos su nutukimu chartija pažymi, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vieną
iš rimčiausių XXI-ojo amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai PSO Europos regione ir tai pasiekė
epideminį lygį dėl kintančios socialinės ir ekonominės aplinkos, sukėlusios gyventojų energijos
disbalansą, smarkiai sumažėjus fiziniam aktyvumui, didelės energijos maisto ir gėrimų
prieinamumui bei pasikeitus maitinimosi įpročiams ir gyvenimo būdui (World Health
Organisation, 2006b; World Health Organization, 2013).
Jei nutukimo tendencija išliks, Europoje artimiausiu metu gali būti virš 150 milijonų
nutukusių suaugusiųjų, o iki 2050 metų dėl nutukimo gyvenimo trukmė gali sumažėti nuo 2 iki
6-ių metų. Tai rodo, jog nutukimas turi neigiamos įtakos tiek gyvenimo trukmei, tiek gyvenimo
kokybei (Europos bendrijų komisija, 2007; World Health Organization, 2013).
Nutukimo dažnis didelis Rytų Europoje, ypač Baltijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje
(Astrauskienė ir kt., 2011). Lietuvoje nutukimo paplitimas didžiulis, kaip teigia Barzda, (2009)
normalų kūno svorį turi tik kiek mažiau kaip pusė suaugusių Lietuvos gyventojų, o daugiau kaip
trečdalis respondentų turi antsvorį ir apie 13 proc. yra nutukę (Barzda, 2009).
Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime (anksčiau,
FINBALT HEALTH MONITOR). LSMU (anksčiau vadinosi Kauno medicinos universitetas)
Page 19
19
mokslininkai kas antri metai atlieka Lietuvos gyventojų apklausas. Nuo 1994 m. buvo atlikti
dešimt gyvensenos tyrimų, paskutinis 2012 m. Vykdant tyrimą, renkama informacija ir apie
gyventojų kūno svorį. Antsvorio ir nutukimo paplitimas skirtingai kito tarp vyrų ir moterų.
Nutukusių vyrų (KMI>30 kg/m2) dalis padidėjo nuo 10 proc. 1994 m. iki 18 proc. 2012 m., o
antsvorio (KMI>25 kg/m2) paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47 proc. iki 61 proc. Tarp moterų
nutukimo ir antsvorio paplitimas beveik nepakito. 2012 m. buvo nutukusios 19 proc. moterų ir
44 proc. moterų turėjo antsvorį (Lietuvos politika: Gyvensena, 2012).
Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, Lietuvoje stebima nedidelė nutukimo mažėjimo
tendencija, tačiau dar yra gana daug nutukusių žmonių – 11,3 proc. vyrų ir 15,2 proc. moterų.
2007 m., palyginti su 2002 ir 1997 m. tyrimų duomenimis, sumažėjo normalios kūno masės vyrų
ir akivaizdžiai padaugėjo antsvorį turinčių vyrų, esant tik nežymiam nutukusių asmenų
sumažėjimui, stebimos nežymios moterų antsvorio ir nutukimo mažėjimo tendencijos, kasmet
didėjant normalią kūno masę turinčių moterų skaičiui. Per pastarąjį dešimtmetį visose vyrų
amžiaus grupėse, ypač virš 35 m. amžiaus, pastebimai sumažėjo normalaus svorio asmenų ir
padidėjo turinčių antsvorį, didėjant amžiui, nutukusių vyrų daugėja. Lyginant 2007 m. ir 2002 m.
50–64 m. moterų tyrimo duomenis paaiškėjo, kad šios amžiaus grupės nutukusių moterų
padaugėjo 5,8 proc., tuo tarpu 19–34 m. amžiaus moterų grupėje nutukusiųjų smarkiai sumažėjo
– nuo 6,5 proc. 2002 m. iki 2,1 proc. 2007 m. ir šiek tiek padaugėjo turinčių antsvorį. 2007 m.
tyrimų duomenimis, kaime daugiau negu mieste nutukusių vyrų ir moterų, nors, palyginti su
2002 metais, nutukusiųjų procentas mažesnis (Bartkevičiūtė, Barzda, 2009).
Siekiant stebėti ir vertinti Lietuvos gyventojų mitybos būklę bei taikyti priemones jai
gerinti, kas 5 – 6-is metus atliekamas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos
tyrimas (stebėsena). Šio tyrimo duomenimis (Bartkevičiūtė, Barzda, 2007), Lietuvos gyventojų
mityba nėra sveika. Rezultatuose pastebimas riebalų perteklius (riebalinės kilmės kalorijos
sudaro net 39 proc. viso raciono energinės vertės); paprastųjų angliavandenių (cukraus,
krakmolo) perteklius; nepakankamai vartojama vaisių ir daržovių, žuvų ir jų produktų; per daug
vartojama riebalų ir cukraus turinčių produktų. Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis,
stebimos nežymios mitybos gerėjimo tendencijos: gyventojai mažiau vartoja mėsos ir riebalų,
nežymiai daugiau žuvų ir jų produktų, nors tai būdinga ne visų amžiaus grupių respondentams.
Sumažėjo gyvūninių riebalų vartojimas, didžioji dalis gyventojų maistui gaminti vartoja augalinį
aliejų. Tačiau tik trečdalis tirtųjų asmenų šviežias daržoves valgo tik 1-2 kartus per savaitę
Page 20
20
(rekomenduojama valgyti kasdien po 3-5 porcijas arba 400 g.); stebimas gana nedidelis grūdinių
produktų vartojimas – kasdien grūdinius produktus valgo tik apie pusė respondentų, todėl
gaunama per mažai skaidulinių medžiagų; apie 60 proc. respondentų papildomai sūdo jau
pagamintus patiekalus, tuo gaudami sveikatai nepalankų natrio perteklių. Gana daug Lietuvos
vyrų ir moterų (atitinkamai 9,6 proc. ir 14,5 proc.) yra nutukę. (Bartkevičiūtė, Barzda ir kt.,
2011; Sveikatos apsaugos ministerija, 2014)
Latvijoje antsvorio 2006 metais turėjo 9,2 proc. 15–24 metų moterų bei 12,6 proc. vyrų ir
atitinkamai 74,3 proc. ir 60,3 proc. 55–64 metų amžiaus respondentų (Pudule ir kt., 2006). 2008
metais Latvijoje 57,5 proc. suaugusių žmonių turėjo antsvorį ir 24,9 proc. gyventojų buvo
nutukę. Antsvorio problema Latvijoje labiau paplitusi tarp vyrų nei tarp moterų. 2014 metais
antsvorio Latvijoje turėjo 48 proc. moterų ir 59 proc. vyrų. (Nutrition, Physical Activity and
Obesity Latvia, 2014). Taigi, kaip rodo šių tyrimų duomenys, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje
antsvorio paplitimo tendencijos visuomenėje yra panašios. Tuo tarpu Estijoje 2008 metais
antsvorį turėjo 56 proc. vyrų ir 45 proc. moterų (Collections of articles about eating habits in
Estonia, 2012). Tačiau jau 2013 metais su antsvorio problematika Estijoje susidūrė 59 proc. vyrų
ir 49 proc. moterų. Su nutukimo problematika susidūrė 21 proc. vyrų ir 20 proc. moterų
(Nutrition, Physical Activity and Obesity Estonia, 2013). Suomijoje 2011 metais su nutukimo
problematika susidūrė 60 proc. vyrų ir 44 proc. moterų (Laakso, 2012). Apibendrinant galima
teigti, jog Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje nutukimo ir antsvorio problematika
visuomenėje yra tendencinga. Visose valstybėse yra beveik vienodai antsvorio problematiką
turinčių vyrų, tačiau Suomijoje moterų susiduriančių su viršsvorio problematika yra kiek mažiau
nei lygintose valstybėse.
Remiantis dabartiniais tyrimais, daugiau nei pusė (52 proc.) ES populiacijos turi viršsvorį
arba yra nutukę. Trap 18 iš 27 ES šalių šių sveikatos sutrikimų paplitimas padidėjo 50 proc.
Vienose šalyse, kaip Rumūnija ar Šveicarija, nutukimas siekia 8 proc., tuo tarpu kitose –
Vengrijoje ar Jungtinėje Karalystėje - šis rodiklis beveik trigubas (25 proc.). Visų ES valstybių
nutukimo vidurkis yra 17 proc. (tarp suaugusiųjų). Tyrimuose pastebimas skirtingas nutukimo
pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų: daugiau nutukusių vyrų yra Maltoje, Islandijoje ir
Norvegijoje, tuo tarpu moterų – Latvijoje, Turkijoje ir Vengrijoje. Mažiausiai skirtumai tarp
lyčių matomi Čekijoje, Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nuo 1990 iki 2010 metų
Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje nutukimo rodikliai padvigubėjo (OECD, 2012).
Page 21
21
Antsvoris ir nutukimas kelia didžiulį susirūpinimą daugelyje šalių. Siekdama skatinti
sveiką mitybą, valdžia gali teisėtai paveikti rinkos mechanizmą, taikydama ekonominius
instrumentus – mokesčius ir subsidijas maistui. Kai kurios šalys taiko mokesčius netinkamiems
ir nepalankiems sveikatai maisto produktams, o Danija 2011 m. tapo pirmąją pasaulyje valstybe,
kurios vyriausybė įvedė mokestį riebalams (Eličaitė, Gapšys, 2011). Marshall (2000), kaip
vartotojų vartojimą įtakoja padidintas PVM maisto produktams, kurie pasižymi dideliu riebalų
kiekiu, yra priskiriami greitam ir nesveikam maisto vartojimui. Tyrimo metu nustatyta, jog tokių
produktų pardavimai sumažėja 10 proc., tačiau dažniau šių produktų atsisako tik mažesnės, bet
ne aukštesnes pajamas gaunantys vartotojai (Marshall, 2000).
Apibendrinant galima teigti, jog mitybos sutrikimai pastaruoju metu nuolat didėja. Tą
įtakoja kintanti maisto pramonė, žmonių vartojimo įpročių kaita. Žmonės vis dažniau linkę
naudoti įvairius riebius, maistingomis medžiagomis nepasižymintį maistą, dažniausiai jis
vartojamas esant pasyviai veiklai, todėl riebalai lieka neišskaidyti, o tai įtakoja plintantį
nutukimą. Prie mitybos sutrikimų ženkliai prisideda ir žiniasklaida formuodama liekno kūno
kultą, dietas ko pasekoje vis daugiau moterų ir merginų laikosi dietos, sutrinka jų mityba.
Viršsvorio ir nutukimo problematika pasauluje jau įvardinama, kaip šio amžiaus epidemija. Per
pastartuosius dešimtmečius antsvorio ir viršsvorio problematika pasaulyje tik didėja, o su juo
susiduria tiek vyrai, tiek ir moterys.
1.3.Socialinių veiksnių įtaka mitybai ir sveikatai
Sveikata įtakojama įvairių veiksnių. Vienus veiksnius galima įtakoti siekiant pagerinti
sveikatą, kitų – įtakoti neįmanoma.
Kaip pažymi Grabauskas (2010) ir kt., įvairių socialinių gyventojų grupių gyvensenos
skirtumai lemia jų sveikatos netolygumus (Grabauskas ir kt.). Žmonių pasirinkimą nulemia
išoriniai veiksniai, kuriuos sudaro jų individuali biologinė-genetinė prigimtis, fizinė aplinka,
socialinės-ekonominės aplinkybės ir gyvenimo sąlygos. Sveikatai įtakos taip pat turi įvairūs
kultūriniai ir politiniai veiksniai (Gudžinskienė ir kt., 2007). Didžiausią įtaką sveikatai turi žmo-
gaus gyvenimo būdas (50 proc.), tada seka gyvenamoji aplinka ir paveldimumas (po 20 proc.) ir
tik 10 proc. mūsų sveikatą veikia medicina ir jos laimėjimai. Taigi, turime suvokti ir
įsisąmoninti, kad už savo sveikatą ir gerą savijautą esame atsakingi tik mes patys, o ne kiti
Page 22
22
asmenys (šeimos nariai, gydytojai, politikai, darbdaviai ir pan.) (Juozulynas A. ir kt., 2010).
Taigi galima teigti, jog didžiąją savo sveikatos būklę įtakoja pats žmogus savo gyvenimo būdu,
įpročiais, tačiau įtaką jo sveikatai turi ir socialiniai – ekonominiai veiksniai, paveldimumas.
Tačiau teigtina, jog savo sveikatos būklę dažniausiai žmogus pats gali įtakoti, koreguoti.
Schwarzer (2008) taip pat pažymi, jog žmonės savo sprendimais, įpročiais dalyvauja sveikatos
būklės formavime. Dažnai žmogaus savijauta, sveikata priklauso nuo jo pačio gyvenimo būdo
(Schwarzer, 2008).
Augustinienė (2008) nurodo, jog sveikatos blogus rodiklius lemia kompleksinės
priežastys:
neracionali mityba (per daug vartojama angliavandenių , riebalų);
judrumo stoka;
sėsli gyvensena;
žalingi įpročiai;
stresas;
paveldimumas (Augustinienė, 2008).
Liepinytė – Medeikė (2008) veiksnius, kurie įtakoja žmogaus gyvenseną skirsto į jo
gyvenseną, aplinkos įtaką, paveldimumą ir šeimos įtaką:
Gyvensena. Didžiausią poveikį žmogaus sveikatai (apie 50 proc.) daro jo gyvenimo
būdas ir pastangos gyventi sveikai. Žmogaus gyvensena priklauso nuo biologinių,
socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi veikiama socialiės aplinkos, bendravimo
su tėvais ir kitais šeimos nariais, aplinkiniais žmonėmis. Taip pat turi įtakos visos
žiniasklaidos priemonės, reklama ir kita.
Aplinkos įtaka (socialinė ir fizinė) apie 20–30 proc. lemia žmogaus sveikatą. Blogos
fizinės aplinkos sąlygos (užterštas oras, vanduo, dirvožemis, maisto produktai), prastos
šeimos gyvenimo sąlygos, žemas išsilavinimas, menkos pajamos, nepalanki fizinė ir
psichologinė aplinka ir pan. daro neigiamą įtaką sveikatai.
Paveldimumas, t. y. biologiniai organizmo ypatumai sudaro apie 10–20 proc. bendro
poveikio sveikatai.
Šeima yra maža socialinė grupė (bendruomenė), kurią sieja giminystės, tarpusavio
priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai, įteisinti įstatymais ir patvirtinti
Page 23
23
socialin÷mis normomis. Šeimoje dedami sveikatos pamatai, formuojama pasaulėžiūra,
charakteris (Liepinytė – Medeikė, 2008).
Taigi galima teigti, jog pasirinkdamas gyvenseną, žmogus pasirenka ir savo sveikatos
būklę. Tačiau valstybės politika ir ypač aplinkosauginė politika taip pat turi ženklios įtakos
žmogaus sveikatai. Jei aplinka, kurioje gyvena žmogus yra užteršta, neprižiūrima, joje yra
susidarusios sąlygos įvairių ligų, infekcijų plitimui.
Jankauskas ir Janulienė (2008) kalbėdami apie valstybės įtaką žmonių sveikatai, pažymi,
jog įvairių socialinių ir ekonominių grupių sveikatos priežiūros skirtumai didėja tiek
besivystančiose, tiek klestinčiose šalyse. Daug skirtumų yra šalyse, kurios keičia savo
ekonominę politiką (Jankauskas, Janulienė, 2008).
Prie sveikatos įtakos priskiriami ir demografiniai, kultūriniai veiksniai. Liveikienė
(2005) pažymi, jog tai, ką mes valgome, didžiąja dalimi yra apspręsta kultūrinių, socialinių ir
psichologinių faktorių. Kultūrinis ir socialinis spaudimas turi įtakos tam tikro maisto
prieinamumui ir tinkamumui, o individualius mitybos įpročius suformuoja mūsų aplinkiniai,
ypač šeima (Liveikienė, 2005). Taigi galima teigti, jog mūsų mitybos racioną dažnai įtakoja ir
kultūriniai bei demografiniai veiksniai. Įvairiose valstybėse vyrauja skirting maisto kultūros
papročiai, tradicijos, todėl nuo jų sąlyginai taip par priklauso ir žmogaus mityba.
Kaip jau minėta, žmogaus sveikatą ypač įtakoja jo gyvenimo būdas. Žmogus pasirenka
gyvensenos būdą. Pagrindiniai nesveikos gyvensenos požymiai yra rūkymas, nesaikingas
alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas (Grabauskas ir kt.,
2010). Nuolat augantis žalingų įpročių, nesubalansuotos mitybos, hipodinamijos bei nesaugaus
elgesio plitimas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, stresinių situacijų išgyvenimai, neigiamai
įtakoja visuomenės sveikatą (Lamanauskas, Armonienė, 2012). Taigi galima teigti, jog žmonės
dažnai savo gyvenimo būdu patys įtakoja blogus sveikatos rodiklius. Rūkydami, vartodami
alkoholį, nesveikai maitindamiesi, pasyviai leisdami laiką žmonės didina įvairių ligų, susurgimų
riziką.
Maisto pasirinkimą lemia ir asmeniniai polinkiai, ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai.
Socialinė padėtis, pajamos ir išsilavinimas yra mitybą ir fizinį aktyvumą lemiantys veiksniai.
Tam tikra gyvenamoji aplinka gali neskatinti užsiimti fizine veikla, stokoti sąlygų aktyviam
poilsiui ir labiau paveikti palankių sąlygų neturinčius negu tuos, kurie gali sau leisti arba turi
galimybių naudotis transportu. Menkesnis išsilavinimas ir mažiau galimybių gauti reikiamą
Page 24
24
informaciją sumažina galimybes sąmoningai rinktis (Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo
skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje, 2010).
Ovaskainen ir kt. (2012) pažymi, jog sveika ir nesveika gyvensena dažnai vyrauja tarp
skirtingų visuomenės sluoksnių. Aukšteniam socialiniam – ekonominiam sluoksniui priskiriami
žmonės dažniau pasižymi sveika gyvensena, mažesniu žalingų įpročių paplitimu, sveikesne
mityba, aktyvesniu laisvalaikiu, tuo tarpu žemesnio sluoksnio visuomenės dalis yra labiau linkusi
į nesveiką gyvenimo būdą, tarp šių žmonių ypač dažnai stebimas antsvorio ir nutukimo
paplitimas (Ovaskainen, 2010). Pagal išsilavinimą, nutukimas rečiau matomas tarp universitetinį
išsilavinimą turinčių žmonių. Taip pat šio rodiklio mažėjimas dažniau stebimas tarp moterų nei
vyrų (Sassi, 2010). Aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai turi daugiau žinių apie sveiką
mitybą. Jie geriau suvokia mitybos įtaką įvairių ligų atsiradimui. Šiuo metu laikraščiuose, žurna-
luose, televizijos laidose pateikiama gana daug sveikos mitybos rekomendacijų bei informacijos
apie sveikus produktus. Tačiau žemesnį išsimokslinimą turintiems žmonėms gali būti sunkiau iš
gausybės informacijos atsirinkti esminius dalykus, juos įvertinti ir pritaikyti naujas žinias
keičiant savo mitybą. Maisto produktų kaina lemia maisto pasirinkimą, o žemesnės socialinės-
ekonominės padėties žmonės labiausiai jautrūs kainų svyravimams. Žemesnės socialinės-
ekonominės klasės gyventojai yra pažeidžiamesni, turint omenyje ekonominį nestabilumą,
maisto produktų kainų didėjimą (Kriaučioninenė, Petkevičienė, 2013). Boylan ir kt. (2011)
atliktas tyrimas atskleidė, jog aukštesnės socialinės klasės gyventojų maisto racionas pasižymi
sveikesniu ir kokybiškesniu maistu, jų racione vyrauja vaisiai, daržovės, jie yra labiau linkę
vartoti naujus, ekologiškus maisto produktus, tuo tarpu mažesnes pajamas gaunantys žmonės
dažniau maitinasi mažiau naudingomis medžiagomis prisotintu maistu, jų mitybos įpročiai
keičiasi gana retai (Boylan ir kt., 2011). Grabauskas ir kt. (2012) taip pat teigia, jog antsvoris
dažniau atsiranda tarp žemesnių socialinių sluoksnių gyventojų, t.y. tarp žemesnio išsilavinimo,
mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Tie žmonės turi mažiau žinių apie sveiką mitybą ir fizinio
aktyvumo naudą. Jų finansinės galimybės įsigyti sveikų maisto produktų ir naudotis sporto klubų
paslaugomis yra mažesnės. Kadangi tarp nutukusių žmonių būna paplitusios lėtinės ligos,
nutukimo epidemija didina socialinius sveikatos netolygumus (Grabauskas ir kt., 2012).
Vasmainienė (2013) kalbėdama apie veiksnius, lemiančius kūno svorį, taip pat pažymi,
jog kūno svorį lemia daug veiksnių, ir iš jų pirmiausia genetiniai, dėl kurių paveldimas polinkis
tukti. Iš tėvų paveldimas ir tam tikras gyvenimo būdas, todėl neretai nutukusių ir nesveikų
Page 25
25
mitybos įpročių besilaikančių žmonių vaikai taip pat turi per didelį kūno svorį. Nutukimui įtakos
turi ir lėtesnė medžiagų apykaita (nuo 25 metų kas dešimt metų medžiagų apykaita sulėtėja 7-9
proc.), mažas fizinis aktyvumas, neracionali mityba (vartojama per daug riebalų, lengvai
įsisavinamų angliavandenių – saldumynų, cukraus, persivalgoma, ypač vakarais), psichiniai
faktoriai (Vasmainienė, 2013). Taigi galima teigti, jog prie sveikatos būklei ypač didelės įtakos
turi žmogaus finansinės pajamos bei išsilavinimas. Išsilavinimą turintys žmonės dažniau skiria
didesnę reikšmę tinkamai mitybai, turi daugiau žinių apie sveikos mitybos principus. Tuo tarpu
mažesnes pajamas, žemesnį išsilavinimą turintys asmenys dažniau vartoja mažesnės mitybinės
vertės maisto produktus.
Siekiant sumažinti gyventojų sveikatos skirtumus, svarbu gerinti visų socialinių
visuomenės grupių mitybą. Rengiant sveikatinimo programas, labai svarbu žinoti įvairių
socialinių ir demografinių Lietuvos gyventojų grupių mitybos įpročius ir jų pokyčius
(Kriaučioninenė, Petkevičienė, 2013). Schwarzer (2008) taip pat pažymi, jog žmogaus gerus
sveikatos rodiklius labiausiai įtakoja sveikatai palanki aplinka, aiški informacija apie
svarbiausius sveikatą įtakojančius veiksnius, galimybė sveikai maitintis, fizinės veiklos sąlygos
ir žmonių sąmoningumas apie sveikos gyvensenos susirūpinimą. Kaip pažymi autorius, atsiradus
bent vienam tinkamam požiūriui iš išvardintų svarbiausių tinkamą sveikatą įtakojančių veiksnių,
tikėtina, jog žmogus pradės skirti didesnį dėmesį savo geros sveikatos užtikrinimui (Schwarzer,
2008). Gudžinksienė (2007), taip pat pažymi, jog siekiant stiprinti sveikatos procesus bei sveiką
gyvenseną, būtina įgyvendinti šiuos sveikatingumo veiksnius: sveikos gyvensenos skatinimą;
sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimą; aplinkos, kurioje sveikas pasirinkimas tampa
lengviausiu pasirinkimu, kūrimą; mokymą apie sveikatos išsaugojimą ir palaikymą
(Gudžinskienė, 2007).
Apibendrinant galima teigti, jog žmogaus sveikatą įtakoja vidiniai ir išoriniai socialiniai
veiksniai. Žmogus didžiąją dalimi pats įtakoja savo sveikatos rodiklius, savijautą pasirinkdamas
gyvenimo būdą. Dažnaiu apie tinkamos sveikatos priežiūros veiksnius žinių turi aukštesnes
pajamas, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Tuo tarpu mažesnes pajamas, mažesnį
išsilavinimą turintys asmenys yra labiau pažeidžiami, jų tarpe dažnai paplitęs antsvris,
nepilnaverčių maisto produktų vartojimas. Valstybės socialinė – ekonominė poltika bei aplinkos
veiksniai taip pat turi ženklios įtakos asmens sveikatos rodikliams.
Page 26
26
1.4. Sveikatą ir mitybą lemiantys gyvensenos veiksniai
Didžioji dalis žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvensenos. Renkantis tinkamus,
sveikus gyvensenos metodus galima apsaugoti savo organizmą nuo tam tikrų ligų rizikos,
nutukimo ir viršsvorio problemos.
Kaip teigia Gražulevičienė (2004), gyvensenos veiksnių įnašas yra apie 35 proc. Iš jų
didžiausia reikšmė tenka mitybai ir elgsenos veiksniams, tokiems, kaip rūkymui, narkomanijai,
fiziniam aktyvumui, patiriamam stresui. Tai veiksniai, kurių buvimą ir jų keliamą neigiamą
poveikį sveikatai gali kontroliuoti kiekvienas asmuo darydamas pasirinkimą (Gražulevičienė,
2004). Tarptautinė patirtis rodo, kad pakeitus žmogaus gyvenseną galima sumažinti ligų dažnį ir
pagerinti sveikatą (Jankauskienė, Pečiūra, 2007). Globalioje strategijoje išskiriami svarbiausi
gyvensenos veiksniai, turintys įtakos sveikatai: mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai
(Globas strategy on diet, 2006). Taigi aktyviai propaguojant šiuos veiksnius galima ženkliai
sumažinti ligų riziką, pagerinti savo savijautą. Kaip pažymi Šurkienė ir kt. (2007), sveika mityba
ir fizinis aktyvumas – ypač svarbūs sveikos gyvensenos komponentai, kurie turi susiformuoti jau
vaikystėje (Šurkienė ir kt., 2007). Anot A. Juozulyno ir kt. (2011), siekiant pradėti keisti savo
gyvenimo būdą, būtinas ir pozityvus mąstymas, žmogus turi save įtikinti, kad jis gali tai pasiekti
ir padaryti, kad jis tai moka. Negatyvias mintis reikia vyti šalin, būtina ugdyti pasitikėjimą
savimi ir savo jėgomis, įsivaizduoti būsimą rezultatą, pokyčius. Tik tokiu atveju žmogus galės ką
nors pasiekti ir pakeisti savyje (Juozulynas, 2011).
Fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį
pajėgumą, sveikatą ir gerovę. Fizinis aktyvumas ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas ir jo
funkcijas. Nuo jo priklauso organizmo funkcinių galių vystymasis, taisyklinga laikysena, geras
kūno sudėjimas. (Poteliūnienė ir kt., 2006). Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos, socialinės ir
emocinės gerovės sąlyga. (Dregval, Malinauskaitė, 2008). Taigi fiziniu aktyvumu žmogus gali
pagerinti savo saviautą, sustiprinti kaulų struktūrą, gerinti organizmo funkcijų veiklą, be to, kaip
pažymi Proškuvienė (2006), esant tinkamam fiziniam aktyvumui gerėja kraujotaka, stiprėja
širdies raumuo, gerėja kvėpavimas, virškinimas, išvengiama antsvorio, tvirtėja kaulai, stiprėja
raumenys, kūnas tampa lankstesnis, aktyvinama imuninė sistema. Su judėjimo stoka dažniausiai
siejami šie sveikatos sutrikimai: vainikinė širdies liga, insultas, per didelis kraujospūdis, dusulys,
Page 27
27
suglebęs kūnas, energijos stygius, sąnarių sustingimas, osteoporozė, netinkama laikysena,
antsvoris (Proškuvienė, 2006).
Fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni. Fiziškai judant, mankštinantis smegenyse
išskiriama daugiau endorfinų - laimės ir pasitenkinimo hormonų. Tai ypač pastebima šių fizinių
pratimų metu: bėgant, greitai einant, važiuojant dviračiu, atliekant intensyvią aerobinę mankštą.
Toks fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažiną dirglumą ir nerimo lygį, didina pasitikėjimą
savimi, gydo depresiją, gerina atmintį, fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega. Pakankamas fizinis
aktyvumas stiprina kaulus ir raumenis, palaiko judesių lankstumą, padeda išlaikyti taisyklingą
laikyseną, gerina koordinaciją, padeda išlaikyti normalų kūno svorį (Tarailienė, 2010 ). Fizinis
aktyvumas labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą, mažinant riziką susirgti
lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (Klizas ir kt., 2012).
Tyrimai rodo, kad mažas fizinis aktyvumas yra daugelio ligų (kraujotakos sistemos ligų,
tarp jų arterinės hipertenzijos, storosios žarnos vėžio, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo
cukrinio diabeto, osteoporozės ir kt.) rizikos veiksnys. Remiantis Sveikos mitybos
rekomendacijomis, fizinis aktyvumas gerina širdies darbą, medžiagų apykaitą, grūdina sveikatą;
fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi. Fizinis
aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius virsta riebalais ir
kaupiasi organizme, o fizinė veikla padeda sueikvoti kalorijas. Patariama judėti kasdien arba
beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Kiekvienas
gali rinktis prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti
dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį ir pan. (Bartkevičiūtė, Barzda ir kt., 2011).
Fizinis aktyvumas gali formuoti veiksnius, ugdančius psichinį atsparumą (pvz.
asmenines, socialines kompetencijas), todėl galima teigti, kad egzistuoja ryšys tarp psichinio
atsparumo ir fizinio aktyvumo, kai vaikai patys renkasi laisvalaikio fizinio aktyvumo veiklas ir
dalyvauja skirtingos trukmės bei intensyvumo fizinio aktyvumo užsiėmimuose, ir tai gali būti
susiję su asmenybės ir elgesio psichologinių veiksnių formavimusi (Griciūtė ir kt., 2011). Taigi
fizinis aktyvumas yra neatsiejamas nuo sveikatos gerinimo veiksnių. Pažymėtina, jog fizinis
aktyvumas ne tik sumažina riziką susirgti įvairiomis ligomis, bet ir gerina žmogaus savijautą, be
to, fizinis aktyvumas yra viena efektyviausių antsvorio ir nutukimo mažinimo priemonių.
2013-ais metais Europos Komisijos užsakymu buvo atlikta „Eurobarometro“ apklausa
apie ES gyventojų fizinį aktyvumą. Apklausoje dalyvavo apie 28 tūkstančius ES valstybių
Page 28
28
respondentų iš skirtingų socialinių visuomenės grupių. Lietuvos gyventojai pagal fizinį
aktyvumą užėmė 9-ąją vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių, aplenkdama pietinių ir rytinių
kraštų gyventojus. Apklausa parodė, kad 59 proc. Europos Sąjungos piliečių niekada
nesimankština ir nesportuoja arba tai daro labai retai, o 41 proc. mankštinasi arba sportuoja bent
kartą per savaitę. Šiaurės Europoje gyvenantys žmonės yra fiziškai aktyvesni nei pietinių ar
rytinių Europos šalių gyventojai. 70 proc. respondentų Švedijoje teigė, kad jie mankštinasi ar
sportuoja bent kartą per savaitę, Danijoje – 68 proc., Suomijoje – 66 proc. ir Olandijoje – 58
proc. Prasčiausi rezultatai yra Bulgarijoje, kur 78 proc. respondentų teigia, kad niekada
nesimankština ir nesportuoja, Maltoje – 75 proc., Portugalijoje – 64 proc. Lietuvoje niekada
nesportuoja ir nesimankština 46 proc. žmonių ir tai yra 9 vieta tarp visų Europos Sąjungos
valstybių narių. „Eurobarometras“ taip pat domėjosi priežastimis, dėl kurių žmonės nesportuoja.
Apklausos duomenimis, 43 proc. žmonių neturi tam laiko, 20 proc. nemato prasmės, 13 proc. dėl
negalios ar ligų. 10 proc. nurodė, kad jiems tai per brangu. Lietuvos rodikliai šiuo požiūriu yra
artimi Europos Sąjungos vidurkiui, išskyrus tai, kad 17 proc. gyventojų nurodė, kad jiems yra
brangu sportuoti (European Commission, 2014).
Dar vienas ypač svarbus geros sveikatos palaikymo veiksnys yra tinkama mityba. Svorio
kontrolė teigiamai veikia sveikatą (Strazdienė, 2014). Vienas iš svarbiausių veiksnių, nuo kurio
priklauso gyvensena – sveika, subalansuota mityba. Sveikos mitybos skatinimas – prioritetinis
Pasaulio Sveikatos Organizacijos maisto, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos uždavinys
(Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2014).
Maitinimosi režimas – sveikos mitybos principas, nusakantis, kad suaugusiam žmogui
reikėtų valgyti 3–4 kartus per dieną, per pusryčius ir pietus rekomenduojama suvalgyti daugiau
kaip du trečdalius paros maisto, o vakarienei – mažiau nei trečdalį (Lažauskas, 2005, p. 38).
Taigi galima teigti, jog siekiant subalansuotos mitybos būtina laikytis tam tikrų mitybos
principų, nes taisyklinga, subalansuota mityba mažina antsvorio riziką.
Norint, kad maitinimasis būtų ne tik sveikas, bet ir sveikatinantis, mažinantis antsvorio
riziką, būtina laikytis sveikos mitybos taisyklių. Sveikos gyvensenos rekomendacijose (2011)
rekomenduojamos šios taisyklės:
valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą;
kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų;
Page 29
29
kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių (nors 400 g. per
dieną);
išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas-18,5-25);
mažinti riebalų vartojimą. Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių,
keisti augaliniais aliejais;
riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar
liesa mėsa;
vartoti liesą pieną, liesus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį);
rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti saldžius gėrimus,
saldumynus;
valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais,
sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis
šaukštelis (5 g.). Vartoti joduotą druską;
riboti alkoholio vartojimą;
valgyti reguliariai (3-4 kartus);
gerti pakankamai skysčių, ypač vandens (2-3 litrus per parą) (Eičaitė, Gapšys, 2011).
Apibendrinant galima teigti, jog žmogus gali ženkliai įtakoti savo sveikatos rodiklius.
Vieni iš svarbiausių geros ir tinkamos sveikatos rodiklių užtikrinimo veiksnių – tinkama mityba
ir fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti įvairiomis ligomis, gerina žmogaus
savijautą, be to, ženkliai įtakoja žmogaus antsvorio ir nutukimo mažėjimą. Subalansuota ir
tinkama mityba taip pat yra neatsiejama nuo sveikatos gerinimo, be to, ji mažina antsvorio riziką.
Siekiant sveikai maitintis ir mažinti antsvorio riziką, būtina kontroliuoti ne tik mitybos
intensyvumą, bet ir žinoti mitybos principus, pagrindinius maisto ingredientus, kurie pasižymi
naudingomis medžiagomis organizmui.
Page 30
30
2. TYRIMO METODIKA
Lietuvoje gyvensenos stebėseną vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos
akademijos mokslininkai. Šis tyrimas Lietuvoje vykdomas nuo 1994 m.
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensena tiriama kas antri metai. 2014 m. atliktas
vienuoliktasis gyvensenos tyrimas, kurio rezultatai pateikiami šiame darbe.
Gyvensenos tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas. (1 priedas)
2.1. Tiriamasis kontingentas
Tiriamąjį kontingentą sudarė 20 - 64 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Šiam tyrimui iš
Lietuvos gyventojų registro sąrašų buvo sudaroma 4000 minėto amžiaus žmonių atsitiktinė imtis.
Atrinktiems žmonėms paštu buvo išsiųstas anoniminis klausimynas ir prašyta atsiųsti atsakymus
per dvi savaites. Klausimynas buvo siunčiamas balandžio mėnesį, siekiant išvengti sezoninių
mitybos ir kitų veiksnių pokyčių. Žmonėms, iš kurių negauta atsakymo, gegužės mėnesį buvo
išsiųstas antras laiškas. Tyrime dalyvavo 1599 respondentai (946 moterys, 653 vyrai). Vyrų ir
moterų pasiskirstymas pagal amžių pateiktas 2.2.1. lentelėje.
2.2.1. lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal amžių
Amžiaus grupės Iš viso
20-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m.
Lytis Vyrai (proc.; N) 44.64 (204) 41.03 (144) 37.82 (146) 39.26 (159) 40.84 (653)
Moterys (proc.; N) 55.36 (253) 58.97 (207) 62.18 (240) 60.74 (246) 59.16 (946)
Iš viso 100 (457) 100 (351) 100 (386) 100 (405) 100 (1599)
Analizuojant vyrų ir moterų pasiskirstymą pagal išsilavinimą matyti, kad vidurinį ir
nebaigtą vidurinį išsilavinimą turi apylygis skaičius vyrų ir mopterų (atitinkamai, 49,4 proc. ir
50,6 proc.). Tuo tarpu, universitetinį išsilavinimą turi reikšmingai daugiau moterų nei vyrų
(atitinkamai, 68,3 proc. ir 31,7 proc.). Panaši situacija stebima ir analizuojant aukštesnįjį arba
Page 31
31
kolegijos išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų dalį. Moterų dalis turinčių aukštesnįjį arba
kolegijos išsilavinimą, yra didesnė nei vyrų (atitinkamai, 62 proc. ir 38 proc.). (2.2.2. lentelė).
2.2.2. lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Iš viso Vidurinis ir
nebaigtas
vidurinis
Aukštesnysis arba
kolegijos
Universitetinis
Lytis Vyrai (proc., N) 49.41 (335) 38.04 (159) 31.74 (159) 40.89 (653)
Moterys (proc. N) 50.59 (343) 61.96 (259) 68.26 (342) 59.11 (944)
Iš viso 100 (678) 100 (418) 100 (501) 100 597)
Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie tirtųjų gimimo datą, išsilavinimą, gyvenamąją
vietą. Amžius skaičiuotas iš gimimo datos atimant tyrimo datą. Klausimas apie gyventojų
išsilavinimą turėjo šešis galimus atsakymų variantus, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną: „pradinis“,
„nebaigtas vidurinis“, „vidurinis“, „specialusis vidurinis”, „aukštesnysis“, „aukštasis“ ir
„universitetinis“. Pagal išsilavinimą tirtieji buvo suskirstyti į vidurinio (pradinis ar nebaigtas
vidurinis ir vidurinis), aukštesniojo (aukštesnysis ar kolegija) ir aukštojo (universitetas)
išsilavinimo grupes. Šeiminės padėties apibūdinimui buvo skirti keturi atsakymų variantai:
„vedęs/ištekėjusi arba gyvena nesusituokę”, „nevedęs/netekėjusi”, „išsiskyręs”, „našlys”. Pagal
amžių tiriamieji buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes: „20-34“ metų, „35-44“ metų, „45-
54“ metų ir „55-64“ metų amžiaus grupės.
2.2. Tyrimo metodai
Klausimyną sudarė 87 klausimai apie gyventojų amžių, išsilavinimą, tautybę, šeiminę
padėtį, gyvenamąją vietą, sveikatą būklę, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis,
gyvenseną (rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius),
sveikatos priežiūros darbuotojų teikiamus patarimus, kaip keisti nesveikus gyvensenos įpročius ir
kt.
Page 32
32
Siekiant įvertinti vyrų ir moterų sveikus ir nesveikus mitybos įpročius buvo sukurti du
indeksai. Vienas iš jų nurodo kasdienius sveikos mitybos įpročius (core food index) (SMI). Kitas
indeksas buvo sukurtas įvertinti nesveiko maisto produktų suvartojimą (extra food index) (NMI)
(Bingham, 2010). Į sveikos mitybos indeksą buvo įtrauktas šviežių daržovių, vaisių, košių ir
dribsnių, juodos duonos, pieno ir ant duonos tepamų riebalų vartojimas. Į nesveikos mitybos
indeksą – mėsos produktai, konditeriniai gaminiai, saldainiai ar šokoladas, saldieji gėrimai bei
greitas maistas (mėsainiai, kebabai, picos ir pan.). Kiekvieno iš šių maisto produktų suvartojimas
buvo vertinamas balais (2.3. lentelė). SMI balų suma buvo tuo didesnė, kuo dažniau buvo
vartojami sveiki maisto produktai, pvz. jei žmogus valgė šviežias daržoves 1-2 dienas per
savaitę, jam buvo skiriama 1,5 balo, jei jis valgė daržoves 6-7 dienas per savaitę, jam buvo
skiriama 6,5 balai. Maksimali reikšmė pagal SMI indeksą - 28,5, o minimli eikšmė - 0,
atitinkamai NMI indekso maksimali reikšmė - 32,5, o minimali – 0.
2.3. lentelė. Sveiko maisto (SMI) ir nesveiko maisto (NMI) indeksų balų lentelė
SMI NMI
Maisto produktas Balai Maisto produktas Balai
Šviežios daržovės 0 – 6,5* Greitas maistas 0 – 6,5*
Vaisiai 0 – 6,5* Saldieji gėrimai 0 – 6,5*
Dripsniai ar košės 0 – 6,5* Saldainiai ar šokoladas 0 – 6,5*
Juoda duona 0 - 1 Konditeriniai gaminiai 0 – 6,5*
Pienas Mėsos produktai 0 – 6,5*
natūralus kaimiškas karvės pienas 0
natūraluas parduotuvėje pirktas pienas 1
vidutinio riebumo (3,2 - 2,5 proc.) 2
negeriu pieno 3
liesas (1,0 proc. rieb. ir liesesnis) 4
Riebalai (tepami ant duonos)
Taukai 0
Sviestas 1
tepus riebalų mišinys, pagamintas iš
sviesto ir augalinių riebalų
(pvz.“Saulutė“, „Venta“, „Šeimininkės“
ir kt.)
2
Margarinas 3
netepu riebalų 4
Iš viso balų 0 – 28,5 Iš viso balų 0 – 32,5
Vidurkis Vidurkis
SD SD
*balai, kurie rodo suvartotų maisto produktų dažnumą per praėjusią savaitę.
Page 33
33
Suaugusiųjų mitybos įpročiai buvo nustatomi/vertinami tiriant pusryčiavimo įpročius,
riebalų, naudojamų maistui ir tepamų ant duonos vartojimą, dažniausiai geriamo pieno rūšį,
košių ar dribsnių vartojimą. Tiriamųjų taip pat buvo klausiama apie tam tikrų maisto produktų
(fermentinio sūrio, vištienos, žuvies, mėsos, mėsos produktų, kiaušinių) vartojimo dažnumą per
praėjusią savaitę. Galimi atsakymai: „nė karto“, „1-2 dienas”, „3-5 dienas”, „6-7 dienas”.
Produktų vartojimo dažnumas apklausos metu įvertintas 4 balų skalėje (1 – nė karto, o 4 – 6-7
dienas per savaitę). Rezultatams atvaizduoti pateikiamos vertinimų dažnumo vidurkių stulpelinės
diagramos.
Siekiant įvertinti gyventojų pusryčiavimo įpročius, tiriamųjų buvo klausiama: „Ar Jūs
paprastai pusryčiaujate?“ Galimi atsakymų variantai: „ne“ ir „taip“.
Vertinant dažniausiai maisto ruošimui naudojamus riebalus, buvo pateikti galimi
atsakymai: „dažniausiai aliejų“, „dažniausiai margariną“, „dažniausiai sviestą“, „dažniausiai
taukus“, „nevartoju jokių riebalų“.
Pateiktam klausimui apie dažniausiai ant duonos tepamus riebalus, buvo išvardinti tokie
atsakymai: „jokių“, „margariną“, „tepų riebalų mišinį, pagamintą iš sviesto ir augalinių riebalų
(pvz.“Saulutė“, „Venta“, „Šeimininkės“ ir kt.)“, „sviestą“ ir „taukus“.
Siekiant įvertinti dažniausiai geriamo pieno rūšį, buvo pateikti tokie galimi pasirinkimai:
„natūralų kaimišką karvės pieną“, „natūralų parduotuvėje pirktą pieną“, „vidutinio riebumo (3,2
- 2,5 proc.)“, „liesą (1,0 proc. rieb. ir liesesnį)“ ir „negeriu pieno“.
Aukščiau išvardintų maisto produktų (pvz., fermentinio sūrio, vištienos ir kt. produktų)
vartojimas buvo tiriamas taikant dažnuminį mitybos tyrimo metodą. Tiriamųjų buvo klausiama
apie tų maisto produktų vartojimo per praėjusią savaitę dažnį. Galimi atsakymai: „nė karto“, „1-2
dienas”, „3-5 dienas”, „6-7 dienas”. Grupuojant atsakymus, šie suskirstyti į dvi dalis: „1-2 dienas
per savaitę“ ir „bent 3 dienas per svaitę ir daugiau“.
Siekiant išsiaiškinti vyrų ir moterų požiūrį į mitybą, buvo klausiama, pavyzdžiui, „Ar
Jums svarbu sveikai maitintis?“. Galima buvo pasirinkti tokį atsakymo variantą: „labai svarbu“,
„svarbu“, „nei svarbu, nei nesvarbu“, „nesvarbu“ ar „visai nesvarbu“. Grupuojant atsakymus, šie
suskirstyti į dvi dalis: „Labai svarbu ir svarbu“ bei „kiti“.
Kūno masei įvertinti buvo naudojamas kūno masės indeksas (KMI). Jis apskaičiuojamas
žmogaus kūno masę (kg) padalijus iš ūgio (m2).
KMI indeksų reikšmės:
Page 34
34
KMI < 18,5 kg/m2 – žmogaus kūno masė per maža, esama rizikos susirgti tam tikromis
ligomis dėl maisto stokos.
KMI = 18,5-24,99 kg/m2 – kūno masė normali, rizika susirgti minimali.
KMI = 25-29,99 kg/m2 – yra šioks toks antsvoris, rizika susirgti dar nedidelė, bet būtina
susirūpinti kūno mase ir mityba.
KMI > 30 kg/m2 – žmogus nutukęs, dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti
madžiagų apykaitos, ŠKL, virškinimo ir kitomis ligomis. Esant dar didesniam kūno masės
indeksui, toliau išskiriami trys nutukimo laipsniai.
Pagal rūkymo įpročius tirtieji suskirstyti į rūkančius (kasdien ir retkarčiais) ir
nerūkančius.
Siekiant įvertinti alkoholinių gėrimų vartojimą, buvo klausiama apie stiprių alkoholinių
gėrimų, vyno, alaus ir bet kokio alkoholio vartojimo dažnį. Galimi atsakymai: „kasdien“, „2-3
kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „2-3 kartus per mėnesį“, „kelis kartus per metus“ ir
„niekada negeriu“. Atsakymai sugrupuoti į tokias dalis: „kartą per savaitę ir dažniau“ ir „rečiau
nei kartą per savaitę“.
Apie fizinį aktyvumą buvo klausiama: „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės (sportuojate,
bėgiojate, važiuojate dviračiu, dirbate sode ir pan.) mažiausiai 30 min. taip, kad pagreitėtų
kvėpavimas ir suprakaituotumėte?“. Buvo galimi šie atsakymo variantai: „kasdien“, „4-6 kartus
per savaitę“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „2-3 kartus per mėnesį“, „kelis kartus
per metus ir rečiau“ ir „negaliu mankštintis dėl ligos ar invalidumo“.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant kompiuterinį „SPSS 15.0 for
Windows“ statistinį duomenų analizės paketą ir MS Exel. Vyrų ir moterų duomenys buvo
analizuojami atskirai.
Standartu pasirinkta 2010 metų Lietuvos gyventojų amžinė struktūra.
Skirstinių atitikimas normalaus skirstinio kriterijams buvo vertinamas, taikant
Kolmagorovo-Smirnovo kriterijų. Esant normaliam skirstiniui, hipotezė apie dviejų
nepriklausomų kintamųjų vidurkių lygybę buvo tikrinama taikant Stjudento t kriterijų, o esant
nenormaliam skirstiniui – Mann-Whitney kriterijų. Trijų nepriklausomų kintamųjų vidurkiai ir jų
Page 35
35
dispersijos buvo lygintos taikant dispersinės analizės metodą (ANOVA), o esant nenormaliam
skirstiniui – Kruskal-Wallis testą.
Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinama taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų ir Z
kriterijų.
Page 37
37
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai
Tyrimo metu analizuojami Lietuvos vyrų ir moterų mitybos įpročiai. Siekiama palyginti
vyrų ir moterų pusryčiavimo, pietavimo, vakarieniavimo ypatumus, valgomo maisto ir geriamų
gėrimų vartojimo skirtumus.
Mmoterys pusryčiavo dažniau nei vyrai, atitinkamai 81,1 proc. ir 76,5 proc. (p = 0.025)
(3.1.1. pav.).
Chi=5.05, lls=1, p = 0.025
3.1.1. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal pusryčiavimo įpročius (proc.)
Tiriamųjų buvo klausiama kur jie pietauja. Analizuojant tiriamųjų pietavimui
pasirenkamas vietas matyti, kad dauguma vyrų ir moterų pietauja namuose (atitinkamai, 47,5
proc. ir 49,3 proc.). Nemaža dalis vyrų ir moterų valgo atsineštą maistą (atitinkamai, 35,4 proc.
ir 31,8 proc.). Remiantis Chi-kvadrato kriterijaus rezultatais matyti, kad pietavimo ypatumai nėra
susiję su tiriamųjų lytimi, nes (p = 0,385) (3.1.2 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Pusryčiauja Nepusryčiauja
23.5
76.5
18.9
81.1proc.
Vyrai Moterys
Page 38
38
Chi=3.04, lls=3, p = 0.385
3.1.2. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal pietavimo įpročius (proc.)
Lyginant vyrų ir moterų vakarieniavimui pasirenkamas vietas matyti, kad beveik visi
tiriamieji (95,8 proc.) vakarieniauja namuose (94,4 proc. vyrų ir 97,1 proc. moterų). Tuo tarpu,
analizuojant vyrus ir moteris, kurie atsineša vakarienę į darbo vietą, matyti, kad vyrų yra 4,46
proc., moterų 2,19 proc. Kitos vakarieniavimo vietos pateiktos 3.1.3. pav.
Chi=7.05, lls=3, p = 0.07
3.1.3. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal vakarieniavimo įpročius (proc.)
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Nmuose Restorane arkavinėje
Valgykloje Valgau atsineštąmaistą
47.5
5.8
11.3
35.4
49.3
5.3
13.6
31.8
proc.
Vyrai Moterys
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Nmuose Restorane arkavinėje
Valgykloje Valgau atsineštąmaistą
94.4
0.9 0.2 4.5
97.1
0.5 0.22.2
proc.
Vyrai Moterys
Page 39
39
Tiriamųjų buvo klausiama, kokį maistą jie paprastai valgo. Buvo stebimas ryšys tarp
vegetarinio maisto pasirinkimo ir tiriamųjų lyties, (p = 0,013). Dauguma vyrų ir moterų renkasi
įvairų maistą, tačiau vegetarinį maistą yra labiau linkusios rinktis moterys nei vyrai (atitinkamai,
2.6 % ir 0.75 %) (pav. 3.1.4. pav.).
Chi=6.15, lls=1, p = 0.013
3.1.4. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal pasirenkamą maistą (proc.)
Tų, kurie nurodė valgantys vegetarinį maistą, buvo papildomai klausiama, ką dar valgo
be augalinių produktų. Gauti rezultatai rodo, kad vyrai dažniausiai renkasi žuvį, kiaušinius ir
pieno produktus (atitinkamai, 81,4 proc, 70,1 proc. ir 63,9 proc.). Nors buvo matoma tendencija,
kad moterys dažniau rinkosi pieno produktus, bei rečiau žuvį lyginant su vyrais, tačiau
statistiškai šie skirtumai nebuvo reikšmingi (3.1.5. lentelė).
Lytis Iš viso
Vyrai Moterys
Kokį maistą valgote?
1) nieko daugiau 12.37 (12) 12.61 (14) 26
2) žuvį 81.44 (79) 76.58 (85) 164
3) kiaušinius 70.1 (68) 74.77 (83) 151
4) pieno produktus 63.92 (62) 75.68 (84) 146
Iš viso 97 111 208
3.1.5. lentelė. Valgančių vegetarinį maistą dalis, pagal vartojamus produktus (proc.,
N)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Įvairų maistą Vegetarinį maistą
99.3
0.7
97.4
2.6
proc.
Vyrai Moterys
Page 40
40
Sekančiame tyrimo etape analizuotos dažniausiai vartojamos riebalų rūšys. Nustatyta,
kad vyrai ir moterys dažniausiai vartoja aliejų (atitinkamai, 88,6 proc. ir 93,7 proc.). Tuo tarpu,
analizuojant kitų riebalų vartojimą matyti, kad vyrų dalis, vartojančių kitus riebalus (taukus,
margarine, sviestą), yra didesnė nei moterų (atitinkamai, 11,4 proc. ir 6,3 %). Chi-kvadrato
kriterijaus rezultatai rodo, kad pasirenkamų riebalų vartojimas yra susijęs su tiriamųjų lytimi (p =
0.0001) (3.1.6. pav.).
Chi=13.18, lls=1, p = 0.0001
3.1.6. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal vartojamus riebalus maistui ruošti
(proc.)
Tolimesiame tyrimo etape analizuotas riebalų, kurie tepami ant duonos, pasirinkimas.
Nustatyta, kad dauguma vyrų ir moterų tepimui ant duonos renkasi sviestą (atitinkamai, 60,2
proc. ir 59,5 proc.). Dalis gyventojų (17,7 proc.) nurodė nevartojantys jokių riebalų. Tepamų
riebalų ant duonos pasirinkimas nėra susijęs su tiriamųjų lytimi (p = 0,168). Kitų tepamų riebalų
pasirinkimas pateiktas 3.1.7. pav.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Aliejus Kiti riebalai
88.6
11.4
93.7
6.3
proc.
Vyrai Moterys
Page 41
41
Chi=3.56, lls=2, p = 0.168
3.1.7. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tepamų ant duonos riebalų rūšį (proc.)
Sekančiame tyrimo etape analizuojamas vyrų ir moterų pieno vartojimas. Siekiama
nustatyti, kokį pieną dažniausiai renkasi tiriamieji. Apklausos rezultatai rodo, kad dažniausiai
vyrai ir moterys renkasi vidutinio riebumo (2.5 – 3.2 proc.) pieną (atitinkamai, 38,1 proc. ir 43
proc.). Moterys yra linkusios dažniau rinktis liesesnį pieną nei vyrai, atitinkamai, 5,5 proc.
moterų ir 3,1 proc. vyrų. Tuo tarpu, kaimišką, natūralų pieną renkasi didesnė dalis vyrų nei
moterų (atitinkamai, 16,1 proc. ir 14 proc.) (1.7. pav.).
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Natūralųkaimišką
Natūralųparduotuvėje
pirktą
Vidut. rieb. (2,5-3,2%)
Liesą (1% irliesesnį)
Negeria pieno
16,113,4
38,1
3,1
29,3
14 12,9
42,9
5,5
24,7
proc.
Vyrai Moterys
Chi=11, lls=3, p = 0.012
3.1.8. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal geriamo pieno rūšį (proc.)
0
10
20
30
40
50
60
70
Sviestas Jokių riebalų Kiti riebalai
60.3
16
23.7
59.5
19.4 21.1
proc.
Vyrai Moterys
Page 42
42
Grūdiniai produktai turėtų sudaryti didžiąją dalį mūsų dienos raciono. Respondentų buvo
klausiama apie baltos ir juodos duonos vartojimą. Gauti rezultatai rodo, kad moterys per dieną
dažniau suvartoja 1-2 riekeles juodos duonos nei vyrai (atitinkamai, 54 proc. ir 31,5 proc.). Tuo
tarpu, 3 ir daugiau riekelių juodos duonos dažniau suvartoja vyrai nei moterys (atitinkamai, 37
proc. ir 21,5 proc.). Vyrai yra linkę suvartoti daugiau juodos duonos nei moterys (p = 0.0001)
(3.1.9. pav.).
0
10
20
30
40
50
60
Nevalgau 1-2 riekeles 3 ir daugiau
31,5 31,537
24,5
54
21,5
proc.
Vyrai Moterys
Chi=79.53, lls=2, p = 0.0001
3.1.9. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal suvalgomos juodos duonos riekelių
kiekį (proc.)
Analizuojant baltos duonos suvartojimą matyti, kad moterys rečiau rinkosi baltą duoną
nei vyrai (atitinkamai, 64,6 proc. ir 51,9 proc.). Be to, yra daugiau vyrų, kurie suvartoja 3 ir
daugiau riekelių baltos duonos per dieną, nei moterų (atitinkamai, 22,9 proc. ir 8 proc.). Vyrai
yra linkę suvartoti daugiau baltos duonos nei moterys (p = 0.0001) (3.1.10. pav.).
Page 43
43
0
10
20
30
40
50
60
70
Nevalgau 1-2 riekeles 3 ir daugiau
51,9
25,322,9
64,6
27,4
8
proc.
Vyrai Moterys
Chi=65.36, lls=2, p = 0.0001
3.1.10. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal suvalgomos baltos duonos riekelių
kiekį (proc.)
Anketinės apklausos metu nustatyta, kad vyrai yra linkę suvalgyti daugiau batono, baltos
sumuštinių duonos nei moterys, net 45,7 proc. vyrų nurodė, kad per dieną suvalgo 3 ir daugiau
riekelių batono arba baltos sumuštinių duonos, o moterų tarpe, ši dalis sudaro 25 proc. (p =
0.0001) (3.1.11. pav.).
Chi=71.77, lls=2, p = 0.0001
3.1.11. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal suvalgomos baltos duonos riekelių
kiekį Lietuvos gyventojų valgomos batono, sumuštinių baltos duonos kiekis (proc.)
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Nevalgau 1-2 riekeles 3 ir daugiau
25.628.7
45.7
35.2
39.9
24.9
proc.
Vyrai Moterys
Page 44
44
Sekančiame tyrimo etape respondentai vertino skirtingų produktų vartojimo dažnumą.
Gauti rezultatai rodo, kad trečdalis moterų (28 proc.) košes ir dribsnius valgo bent 3 dienas per
savaitę ir dažniau, o vyrų – 14 proc. (p = 0.0001) (3.1.12. pav.).
3.1.12. pav. Lietuvos gyventojų košių ir dribsnių vartojimas (proc.)
Analizuojant šviežių daržovių vartojimo dažnumą galima teigti, kad moterys dažniau
(bent 3 dienas per savaitę ir dažniau) nei vyrai vartoja šviežias daržoves (atitinkamai, 72,5 proc.
ir 59,8, p = 0.0001) (3.1.13. pav.). Šviežius vaisius bei uogas tiek moterts, tiek vyrai vartojo
pakankamai dažnai (atitinkamai, 52 proc. ir 49 proc., p = 0.0001) (3.1.14. pav.).
3.1.13. pav. Lietuvos gyventojų šviežių daržovių vartojimas (proc.)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
3d./sav. ir daugiau 1-2 d./sav. ar nė karto
14
86
28
72
proc.
Vyrai Moterys
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3d./sav. ir daugiau 1-2 d./sav. ar nė karto
59.8
40.2
72.5
27.5
proc.
Vyrai Moterys
Page 45
45
3.1.14. pav. Lietuvos gyventojų šviežių vaisių ar uogų vartojimas (proc.)
Lyginant skirtingos mėsos vartojimo dažnumą galima teigti, kad vyrų ir moterų įpročiai
yra skirtingi, nes vyrai dažniau (bent 3 dienas per savaitę ir dažniau) nei moterys vartoja mėsą
(atitinkamai, 52 proc. ir 35,4 proc., p = 0.015) (3.1.15. pav.).
3.1.15. pav. Lietuvos gyventojų mėsos vartojimas (proc.)
Apklausos metu tiriamieji turėjo nurodyti nesveiko maisto vartojimo dažnumą. Remiantis
rezultatais matyti, kad konditerinių gaminių ir saldainių vartojimas tarp vyrų ir moterų
reikšmingai nesiskiria (p > 0.05), o tai rodo, kad vyrai ir moterys suvartoja vienodą kiekį
0
10
20
30
40
50
60
70
3d./sav. ir daugiau 1-2 d./sav. ar nė karto
49
61
5248
proc.
Vyrai Moterys
0
10
20
30
40
50
60
70
3d./sav. ir daugiau 1-2 d.sav. ar nė karto
52.247.8
35.4
64.6proc.
Vyrai Moterys
Page 46
46
konditerinių gaminių ir saldainių. Dauguma vyrų ir moterų vartoja konditerinius gaminius 1-2
dienas per savaitę ar nei karto (atitinkamai, 71,8 proc. ir 79,6 proc.) (3.1.15. pav.).
3.1.16. pav. Lietuvos gyventojų konditerinių gaminių vartojimas (proc.)
Lyginant saldžiųjų gėrimų vartojimą (1 diena per savaitė ar daugiau), vyrai dažniau nei
moterys vartoja saldžiuosius gėrimus (atitinkamai, 35,9 proc. ir 15,9 proc. p = 0.0001) (3.1.17.
pav.) ir greitą maistą (atitinkamai, 1.31 ir 1.16, p = 0.0001) (3.1.18. pav.). Tai taip pat parodo,
kad net beveik pusė gyvemtojų į savaitę bent kartą vartoja nesveiką maistą.
3.1.17. pav. Lietuvos gyventojų saldžiųjų gėrimų vartojimas (proc.)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3d./sav. ir daugiau 1-2 d./sav. ar nė karto
28.2
71.8
20.5
79.6proc.
Vyrai Moterys
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
1d./sav. ir daugiau Nė karto
35.9
64.1
15.9
84.1proc.
Vyrai Moterys
Page 47
47
3.1.18. pav. Lietuvos gyventojų greito maisto vartojimas (proc.)
Sekančiame etape analizuojamas dedamas cukraus kiekis į kavą ir arbatą. Gauti rezultatai
rodo, kad dauguma vyrų ir moterų į kavą deda 1-2 šaukštelius cukraus (atitinkamai, 67 proc. ir
64 proc.) (p = 0.0001) (3.1.19. pav.).
Chi=29.01, lls=2, p = 0.0001
3.1.19. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal dedamų cukraus šaukštelių kiekį į
kavą (proc.)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
1d./sav. ir daugiau Nė karto
27.3
72.7
12.3
83.7proc.
Vyrai Moterys
0
10
20
30
40
50
60
70
Nededa 1-2 3 ir daugiau
25.9
67
7.1
33.8
63.9
2.3
proc.
Vyrai Moterys
Page 48
48
Analizuojant dedamo cukraus kiekį į arbatą matyti, kad dauguma vyrų į arbatą deda 1-2
šaukštelius cukraus (61.1 proc.). Tuo tarpu, daugiau nei pusė moterų į arbatą cukraus nededa
(56.6 proc.) (p = 0.0001) (3.1.20. pav.).
Chi=107.84, lls=2, p = 0.0001
3.1.20. pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal dedamų cukraus šaukštelių kiekį į
arbatą (proc.)
Siekiant įvertinti vyrų ir moterų sveikus ir nesveikus mitybos įpročius buvo sukurti du
indeksai. Vienas iš jų nurodo kasdienius sveikos mitybos įpročius (SMI). Kitas indeksas buvo
sukurtas įvertinti nesveiko maisto produktų suvartojimą (NMI). Į sveikos mitybos indeksą buvo
įtrauktas košių ir dribsniai, šviežių daržovių, šviežių vaisių ir uogų vartojimas. Į nesveikos
mitybos indeksą - mėsa, limonadai, coca-cola ir kiti gaivieji gėrimai bei greitas maistas
(mėsainiai, kebabai, picos ir pan.). Kiekvieno iš šių maisto produktų suvartojimas buvo
vertinamas balais. SMI balų suma buvo tuo didesnė, kuo dažniau buvo vartojami sveiki maisto
produktai, o NMI balų suma buvo tuo didesnė, kuo dažniau buvo vartojami nesveiki maisto
produktai.
Tyrimo metu palygintas Lietuvos vyrų ir moterų sveikos mitybos indeksas (SMI) ir
nesveiko maisto produktų suvartojimo indeksas (NMI). Rezultatams atvaizduoti naudojamos
stačiakampės diagramos su rodiklių vidurkiais, standartiniais nuokrypiais ir 95 proc. vidurkių
pasikliautinaisiais intervalais. Remiantis vyrų ir moterų SMI ir NMI vidurkių įverčiais galima
teigti, kad moterų sveikos mitybos įpročių vidurkių reikšmės (SMI) yra aukštesnis nei vyrų
(atitinkamai, 12 ir 10, p = 0,0001). Tai rodo, jog moterų mityba yra sveikesnė, jos dažniau valgo
0
10
20
30
40
50
60
70
Nededa 1-2 3 ir daugiau
31.9
61.1
7
56.6
42.1
1.3
proc.
Vyrai Moterys
Page 49
49
košes ir dribsnius, šviežias daržoves, vaisius ir uogas, juodą duoną ir pieną nei vyrai.
Analizuojant nesveiko maisto produktų suvartojimo indekso (NMI) įverčius matyti, kad vyrų
indekso vidurkių reikšmės yra statistiškai reikšmingai aukštesnis nei moterų (atitinkamai, 7.0 ir
5.5, p = 0.0001) (3.1.21. pav.). Tai rodo, kad vyrai dažniau nei moterys renkasi nesveikus
produktus (mėsos produktus, konditerinius gaminius, saldainius ar šokoladą, saldžiuosius
gėrimus bei greitą maistą (mėsainiai, kebabai, picos ir pan.)). Apibendrinant, moterys dažniau
laikosi sveikos mitybos rekomendacijų nei vyrai.
SMI: F = 2.14, t = -9.315, lls = 1596, p = 0.0001
NMI: F = 11.97, t = 5.173, lls = 1564, p = 0.0001
3.1.21. pav. Vyrų ir moterų sveiko (SMI) ir nesveiko maisto produktų (NMI) vartojimo
indeksų vidurkiai
3.2. Mitybos sąsajos su socialiniais veiksniais
Šiame skyriuje nagrinėjama, ar sveika mityba ir mitybos įpročiai yra susiję su socialiniais
ir demografiniais veiksniais.
Pirmiausiai analizuotas vyrų ir moterų subjektyvus sveikos mitybos vertinimas (p =
0.003) (3.2.1. pav.). Didžioji tirtų vyrų dalis nurodė, kad jiems yra svarbu sveikai maitintis. Kas
ketvirtas vyras su aukštuoju išsilavinimu pažymėjo, kad jiems labai svarbu sveikai maitintis, taip
atsakiusių buvo šiek tiek mažiau tarp žemesnio išsilavinimo vyrų (p = 0.0001) (3.2.2. pav.).
0
2
4
6
8
10
12
SMI NMI
10
7
12
5.5
proc.
Vyrai Moterys
Page 50
50
Chi=23.3, lls=8, p = 0.003
3.2.1. pav. Vyrų, nurodžiusių, kad jiems svarbu sveikai maitintis, dalis (proc.)
Panašūs rezultatai gauti tiriant ir moteris. Išsilavinimas buvo tiesiogiai susijęs su svarba
sveikai maitintis. Aukštesnio išsilavinimo moterys dažniau nurodė, kad joms labai svarbu sveikai
maitintis nei žemesnio išsilavinimo (p = 0.0001) (3.2.2. pav.).
Apibendrinant vyrų ir moterų sveikos mitybos svarbos vertinimus matyti, kad sveika
mityba yra svarbiausia aukščiausią išsilavinimą turintiems respondentams.
Chi=35.54, lls=8, p = 0.0001
3.2.2. pav. Moterų, nurodžiusių, kad joms svarbu sveikai maitintis, dalis (proc.)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Labai svarbu Svarbu
23.5
76.5
21
79
25
75
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Labai svarbu Svarbu
24.8
75.2
25.7
74.3
29.2
70.8
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
Page 51
51
Tyrimo metu palyginti skirtingo išsilavinimo vyrų ir moterų pusryčiavimo įpročiai.
Gauti rezultatai rodo, kad dauguma vyrų ir moterų pusryčiauja, tačiau pusryčiaujančių dalis
nesiskyrė skirtingose išsilavinimo grupėse (žr. 3.2.3. pav. ir 3.2.4. pav.).
Chi=1.74, lls=2, p = 0.42
3.2.3. pav. Vyrų skirstymas pagal pusryčiavimo įpročius, atsižvelgiant į išsilavinimą
Chi=1.43, lls=2, p = 0.491
3.2.4. pav. Moterų skirstymas pagal pusryčiavimo įpročius, atsižvelgiant į išsilavinimą
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Labai svarbu Svarbu
25.5
74.5
22.9
77.1
20.1
75
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Labai svarbu Svarbu
20.8
79.2
17.8
82.2
17.5
82.5
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
Page 52
52
Apklausos metu tiriamųjų klausta apie jų pietavimo įpročius. Gauti rezultatai rodo, kad
vyrų ir moterų pietavimo įpročiai yra susiję su jų išsilavinimu, (3.2.5. pav. ir 3.2.6. pav.).
Didžioji dalis atsakiusių pietauja namuose ar vargo iš namų atsineštą maistą. Tarp restoranuose ir
valgyklose pietaujančių, didesnę dalį sudarė įgiję universitetinį išsilavinimą lyginant su žemesnio
išsilavinimo vyrais. Aukštojo išsilavinimo 15,3 proc. vyrų pietauja restorane ar kavinėje, 20.2
proc. - valgykloje. Tuo tarpu, žemiausią išsilavinimą turinčiųjų tarpe, tik 1.9 proc. pietauja
restoranuose ir kavinėse, bei 8.7 proc. valgyklose (3.2.5. pav.).
Chi=45.76, lls=6, p = 0.0001
3.2.5. pav. Vyrų skirstymas pagal pietavimo įpročius, atsižvelgiant į išsilavinimą
Lyginant moterų pietavimo įpročius matyti, kad dauguma restoranuose (kavinėse) ir
valgyklose pietaujančių moterų yra įgiję universitetinį išsilavinimą (atitinkamai, 9 proc.
restoranuose ir 19,6 proc. valgyklose). Tuo tarpu, dauguma žemiausią išsilavinimą turinčių
moterų pietauja namuose (80,8 proc.), tarp aukšto išsilavinimo tokių buvo žymiai mažiau (3.2.6.
pav.).
0
10
20
30
40
50
60
Namuose Restorane arkavinėje
Valgykloje Valgau atsineštąmaistą
49.6
1.9 8.7
39.8
50.8
4.58.2
36.639.5
15.3 20.2
25
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
Page 53
53
Chi=57.12, lls=6, p = 0.0001
3.2.6. pav. Moterų skirstymas pagal pietavimo įpročius, atsižvelgiant į išsilavinimą
Apklausos metu tiriamųjų klausta apie riebalų vartojimą ruošiant maistą. Gauti rezultatai
rodo, kad vyrų ir moterų riebalų pasirinkimas maisto gaminimui nėra susijęs su jų išsilavinimu
(3.2.7. pav. ir 3.2.8. pav.). Daugiau nei 80 proc. vyrų ir daugiau nei 90 proc. moterų,
nepriklausomai nuo išsilavinimo, maisto gaminimui dažniausiai naudoja aliejų.
Chi=3.06, lls=2, p = 0.216
3.2.7. pav. Vyrų skirstymas pagal maistui gaminti dažniausiai vartojamų riebalų rūšį,
atsižvelgiant į išsilavinimą
0
10
20
30
40
50
60
70
Namuose Restorane arkavinėje
Valgykloje Valgau atsineštąmaistą
60.8
1 8.8
29.4
53.5
5.511
30
36
9
19.6
35.4
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Aliejų Kitus riebalus
90.1
9.9
84.8
15.2
89.3
10.7
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
Page 54
54
Chi=1.53, lls=2, p = 0.465
3.2.8. pav. Moterų skirstymas pagal maistui gaminti dažniausiai vartojamų riebalų rūšį,
atsižvelgiant į išsilavinimą
Taip pat, tyrimo metu analizuotas tepamų riebalų ant duonos pasirinkimas skirtingą
išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų grupėse. Gauti rezultatai rodo, kad vyrų ir moterų tepamų
riebalų ant duonos pasirinkimas yra susijęs su jų išsilavinimu (3.2.9. pav. ir 3.2.10. pav.).
Margariną dažniausiai rinkosi žemiausią išsilavinimą turintys vyrai (29,9 proc.), tarp aukštą
išsilavinimą turinčių vyrų tokių buvo 10,1 proc., o sviestą dažniausiai naudoja universitetinį
išsilavinimą turintys asmenys (53,1 proc.) (3.2.9. pav.). Visai riebalų netepė ant duonos 17,7
proc. tirtų vyrų.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Aliejų Kitus riebalus
93.6
6.4
92.6
7.4
95
5
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
Page 55
55
Chi=28.87, lls=4, p = 0.0001
3.2.9. pav. Vyrų skirstymas pagal ant duonos tepamų riebalų rūšį, atsižvelgiant į
išsilavinimą
Analizuojant moterų ant duonos tepamų riebalų rūšį, matyti, kad riebalų vartojimo
tendencija išlieka panaši kaip ir vyrų. Margariną buvo populiaraiusias tarp žemiausią
išsilavinimą turinčių moterų (34,1 proc.), o tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą siekė tik 7,9 proc.
Universitetinį išsilavinimą turinčių moterų dalis buvo didžiausia tarp besirenkančių sviestą ir tarp
visai netepančių jokių riebalų ant duonos (3.2.10. pav.).
Chi=75.15, lls=4, p = 0.0001
0
10
20
30
40
50
60
Jokių Margariną Tepų riebalųmišinį
Sviestą Taukus
11.7
29.9
16.5
41.6
0.3
19.8
22.9
9.6
47.1
0.6
21.5
10.115.2
53.2
0
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
0
10
20
30
40
50
60
Jokių Margariną Tepų riebalųmišinį
Sviestą Taukus
15.5
34.1
14.6
35.6
0.3
16.6
21.2
16.6
45.6
0
15.5
7.9 10
56.6
0
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
Page 56
56
3.2.10. pav. Moterų skirstymas pagal ant duonos tepamų riebalų rūšį, atsižvelgiant į
išsilavinimą grupėje
Tiriamųjų buvo klausiama, kokią pieno rūšį dažniausiai vartoja. Didžioji dalis vyrų ir
moterų rinkosi vidutinio riebumo pieną. Kas trečias vyras ir kas ketvirta moteris nurodė
negeriantys pieno. Liesas pienas buvo nepopuliarus tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Pieno
vartojimas buvo susijęs su išsilavinimu. Universitetinį išsilavinimą turintys vyrai rečiau gėrė ribų
pieną lyginant su žemesno išsilavinimo vyrais (p<0,05) (3.2.11. pav.). Panaši tendencija buvo
stebima ir tarp moterų. Aukštesnio išsilavinimo moterys rečiau rinkosi riebų pieną lyginant su
žemesnio išsilavinimo moterimis (p<0,05). Taip pat aukštojo išsilavinimo moterys dažniau
nurodė negeriančios pieno nei vidurinį išsilavinimą turinčios moterys (p<0,05) (3.2.12. pav.).
Chi=5.77, lls=6, p = 0.449; p<0,05, lyginant su turinčim vidurinį išsilavinimą
3.2.11. pav. Vyrų skirstymas pagal dažniausiai geriamo pieno rūšį, atsižvelgiant į
išsilavinimą
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Natūralų Vidut. rieb. (2,5-3,2%)
Liesą (1% irliesesnį)
Negeria pieno
32*
36.6
2.4
29*31
38.1
3.8
27.1
22.6
41.5
3.8
32.1
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinis
Page 57
57
Chi=23.96, lls=6, p = 0.001; p<0,05, lyginant su turinčim vidurinį išsilavinimą
3.2.12. pav. Moterų skirstymas pagal dažniausiai geriamo pieno rūšį, atsižvelgiant į
išsilavinimą
Apklausos metu tiriamieji nurodė juodos, baltos duonos ir batono vartojimo dažnumą.
Analizuojant vyrų ir moterų atsakymus matyti, kad vyrai dažniau suvalgydavo 3 ir daugiau
riekelių juodos duonos per dieną, tuo tarpu moterys – 1-2 riekeles (3.2.13. pav. ir 3.2.14. pav.).
Tarp aukštesnįjį ar kolegijos išsilavinimą turinčių vyrų buvo didžiausia dalis valgančių 3
ir daugiau riekeles duonos per dieną, lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis. Tarp vidurinį
išsilavinimą turinčių vyrų buvo daugiau atsakiusių, kad nevalgo juodos duonos nei tarp aukštesnį
išsilavinimą turinčių vyrų. Kiek mažiau duonos (1-2 riekeles) dažniausiai suvalgo universitetinį
išsilavinimą turintys vyrai.
Chi=48.12, lls=4, p = 0.0001
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Natūralų Vidut. rieb. (2,5-3,2%)
Liesą (1% ir liesesnį) Negeria pieno
32*
41.2
4.1
29*
28.6
41.3
7.0
23.218.5
46
6
29.5
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinis Aukštesnysis ar kolegijos Universitetinis
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Nevalgau 1-2 riekelės 3 ir daugiau
32
25.9
31.9
24.428.2
47.4
20.2
48.8
31
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinis
Aukštesnysis ar kolegijos
Universitetinis
Page 58
58
3.2.13. pav. Vyrų skirstymas pagal juodos duonos vartojimo įpročius, atsižvelgiant į
išsilavinimą
Analizuojant moterų juodos duonos vartojimą matyti, kad juodos duonos daugiausiai (3 ir
daugiau riekelių) suvalgo aukštesnįjį ar kolegijos išsilavinimą turinčios moterys (27,3 proc.).
Vidurinį išsilavinimą turinčios moterys dažniausiai nevalgo juodos duonos (32 proc.) (3.2.14.
pav.).
Chi=49.55, lls=4, p = 0.0001
3.2.14. pav. Moterų skirstymas pagal juodos duonos vartojimo įpročius, atsižvelgiant į
išsilavinimą
Analizuojant vyrų ir moterų baltonos duonos vartojimo dažnumą matyti, kad baltos
duonos vartojimo dažnumas yra susijęs su jų išsilavinimu, nes Chi-kvadrato kriterijaus klaidos
tikimybės, atitinkamai lygios, p = 0.0001 (3.2.15. pav. ir 3.2.16. pav.).
Baltos duonos daugiausiai (3 ir daugiau riekelių) suvalgo vidurinį išsilavinimą turintys
vyrai (30,1 proc.). Kiek mažiau duonos (1-2 riekeles) dažniausiai suvalgo universitetinį
išsilavinimą turintys vyrai (34,1 proc.).
0
10
20
30
40
50
60
70
Nevalgau 1-2 riekelės 3 ir daugiau
32
42.8
22.221.1
51.6
27.3
18.1
67
14.9
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinis
Aukštesnysis ar kolegijos
Universitetinis
Page 59
59
Chi=26.53, lls=4, p = 0.0001
3.2.15. pav. Vyrų skirstymas pagal baltos duonos vartojimo įpročius, atsižvelgiant į
išsilavinimą
Analizuojant moterų baltos duonos vartojimą matyti, kad baltos duonos daugiausiai (3 ir
daugiau riekelių) suvalgo vidurinį išsilavinimą turinčios moterys (13,7 proc.). Universitetinį
išsilavinimą turinčios moterys dažniausiai nevalgo juodos duonos (68,7 proc.) (3.2.16. pav.).
Chi=23.22, lls=4, p = 0.0001
3.2.16. pav. Moterų skirstymas pagal baltos duonos vartojimo įpročius, atsižvelgiant į
išsilavinimą
0
10
20
30
40
50
60
Nevalgau 1-2 riekelės 3 ir daugiau
32
21.3
30.1
54.1
2520.9
56.1
34.1
9.8
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinis
Aukštesnysis ar kolegijos
Universitetinis
0
10
20
30
40
50
60
70
Nevalgau 1-2 riekelės 3 ir daugiau
32
27.7
13.7
65.5
26.9
7.6
68.7
28.1
3.2
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinisAukštesnysis ar kolegijosUniversitetinis
Page 60
60
Analizuojant vyrų ir moterų batono, sumuštinių baltos duonos vartojimo dažnumą matyti,
kad šių rūšių duonos vartojimo dažnumas yra susijęs su jų išsilavinimu, nes Chi-kvadrato
kriterijaus klaidos tikimybės, atitinkamai lygios, p = 0.0001 (3.2.17. pav. ir 3.2.18. pav.).
Baltos duonos daugiausiai (3 ir daugiau riekelių) suvalgo vidurinį išsilavinimą turintys
vyrai (50,3 proc.). Kiek mažiau duonos (1-2 riekeles) dažniausiai suvalgo universitetinį
išsilavinimą turintys vyrai (41,6 proc.).
Chi=41.36, lls=4, p = 0.0001
3.2.17. pav. Vyrų skirstymas pagal batono vartojimo įpročius, atsižvelgiant į išsilavinimą
Analizuojant moterų batono, sumuštinių baltos duonos vartojimą matyti, kad šių gaminių
daugiausiai (3 ir daugiau riekelių) suvalgo vidurinį išsilavinimą turinčios moterys (40,3 proc.).
Universitetinį išsilavinimą turinčios moterys dažniausiai nevalgo batono, sumuštinių baltos
duonos (42 proc.) (3.2.18. pav.).
0
10
20
30
40
50
60
Nevalgau 1-2 riekelės 3 ir daugiau
3223.9
50.3
27.8 26
46.2
34.9
41.6
23.5
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinis
Aukštesnysis ar kolegijos
Universitetinis
Page 61
61
Chi=41.36, lls=4, p = 0.0001
3.2.18. pav. Moterų skirstymas pagal batono vartojimo įpročius, atsižvelgiant į išsilavinimą
Gauti rezultatai rodo, kad SMI ir NMI indeksų įverčių vidurkiai statistiškai reikšmingai
skiriasi skirtingą išsilavinimą turinčių tiriamųjų grupėse. Kuo tiriamojo išsilavinimas yra
aukštesnis, tuo SMI indekso vidurkio reikšmės didesnės ir tiriamasis sveikiau matinasi.
Universitetinį išsilavinimą turinčių respondentų skalės vidurkis siekia: vyrų 10,84, moterų 12,84.
Tuo tarpu, žemiausią išsilavinimą (vidurinį ir nebaigtą vidurinį) turinčių asmenų skalės vidurkis
yra žemiausias (vyrų 9,68, moterų 11,06) (3.2.1. lentelė). Vadinasi, turintieji universitetinį
išsilavinimą dažniau valgė šviežias daržoves, vaisius, košes ir dribsnius, juodą duoną, pieną ir
ant duonos tepamus riebalus nei žemesnio išsilavinimo.
Atitinkamai, nesveiko maisto produktų suvartojimo indeksas (NMI) yra aukščiausias
vidurinį išsilavinimą turinčių tiriamųjų grupėje (vyrų 7,92 ir moterų 6,78), o žemiausias,
aukštesįjį ar kolegijos išsilavinimą turinčių tiriamųjų grupėje, atitinkamai vyrų 6,98 ir moterų
5,80 (3.2.1. lentelė). Tai rodo, jog žemesnį išsilavinimą turintys asmenys suvartoja daugiau
nesveiko maisto (mėsa, saldainiai ar šokoladas, konditeriniai gaminiai, greitas maistas, saldieji
gėrimai) ir bendri sveikos mitybos įpročiai yra prastesni nei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių
respondentų.
3.2.1. lentelė. SMI ir NMI rangų palyginimas skirtingą išsilavinimą turinčių tiriamųjų
grupėse
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Nevalgau 1-2 riekelės 3 ir daugiau
32
34.9
40.339.2 39.6
21.2
4245.4
12.6
proc.
Vidurinis ar nebaigtas vidurinis
Aukštesnysis ar kolegijos
Universitetinis
Page 62
62
Išsilavinimas Vyrai Moterys
SMI NMI SMI NMI
Vidurinis ir nebaigtas vidurinis
Vidurkis 9,68 7,92 11,06 6,78
SN 3,91 3,91 4,19 4,18
Aukštesnysis arba kolegijos
Vidurkis 9,95 6,98 11,86 5,80
SN 3,80 4,23 3,87 3,53
Universitetinis Vidurkis 10,84 7,46 12,84 6,56
SN 3,97 4,13 4,02 3,81
p 0.005 0.074 0,001 0,007
Analizuojant kasdienės sveikos mitybos įpročių indekso (SMI) įverčius skirtingos
šeimyninės padėties tiriamųjų grupėse matyti, kad tarp moterų SMI įverčiai reikšmingai
nesiskiria skirtingose tiriamųjų grupėse, nes klaidos tikimybė, p = 0.999 (3.2.2. lentelė). Tačiau
tarp vyrų yra matomi skirtumai - sveikiausiai maitinosi našliai, o mažiausiai sveiką maistą
vartojo nevedę. Lyginant nesveikos mitybos įpročių indeksą (NMI) skirtingose grupėse, našliai
dažniausiai renkasi nesveiką maistą, tarp moterų priešingai – mažiausias nesveiko maisto
vartojimas tarp našlių. Tačiau netekėjusios moterys daugiausiai valgo nesveiko maisto nei kitos
šeimyninės padėties grupės. Taip pat į nesveiką maistą labiausiai linkę išsiskyrę vyrai.
3.2.2. lentelė. SMI ir NMI rangų palyginimas skirtingos šeimyninės padėties tiriamųjų
grupėse
Šeimyninė padėtis Vyrai Moterys
SMI NMI SMI NMI
Vedęs (ištekėjusi) Vidurkis 10,19 7,34 11,96 6,44
SN 3,83 4,26 4,02 3,80
Nevedęs (netekėjusi) Vidurkis 9,59 8,61 11,94 7,05
SN 4,06 4,71 4,29 4,29
Išsiskyręs (-usi) Vidurkis 9,76 6,93 11,95 6,06
SN 4.43 4.59 4,09 3,92
Našlys (-ė) Vidurkis 11,47 9,79 11,86 5,62
SN 3,72 5,78 4,60 3,42
P 0.309 0.011 0,999 0,046
Analizuojant kasdienės sveikos mitybos įpročių indekso (SMI) įverčius tiriamųjų tarpe,
dirbančių skirtingą darbą, matyti, kad SMI ir NMI indeksų įverčiai statistiškai reikšmingai
skiriasi (3.2.3. lentelė). Galima teigti, kad sveikiausiai įpratę maitintis vyrai dirbantys
Page 63
63
aptarnavimo sferoje ir įstaigose, kurios užsiima klientų aptarnavimu (10,85). Tuo tarpu,
žemiausias indekso vidurkis stebimas žemės ūkio sferoje dirbančių tiriamųjų tarpe (8,45) (3.2.3.
lentelė). Rezultatuose matoma, jog didžiausias nesveiko maisto produktų suvartojimo indeksas
(NMI) vyravo besimokančių/studijuojančių ir bedarbių vyrų grupėse (atitinkamai, 8,59 ir 8,66).
Mažiausias nesveiko maisto pasirinkimas matomas tarp pensininkų (6,07).
Vertinant moterų sveiko maisto pasirinkimą, pastebima tendencija panaši į vyrų -
dirbančios įstaigoje, aptarnavimo sferoje valgo daugiausiai sveiką maistą (12,35), o mažiausiai –
dirbančios žemės ūkyje ar miškodarbuose (10,54) (3.2.3. lentelė). Kitose moterų darbo pobūdžio
grupėse rodikliai yra panašūs. Lyginant nesveiko maisto pasirinkimo dažnį, didžiausias rodiklis
yra fiksuojamas, kaip ir pas vyrus, tarp besimokančių ar studijuojančių (7,22). Tačiau
pensininkės nesveiko maisto linkusios atsisakyti (4,97). Tai rodo, kad pensininkai ir pensininkės
nesveiko maisto vartojimo įpročiai yra geriausi t.y. pensininkės yra linkę vengti nesveiko maisto.
Tuo tarpu bedarbių vyrų ir studentų bei studenčių nesveiko maisto vartojimo įpročiai yra
blogiausi, nes šioms tiriamųjų grupėms labiausiai būdinga nesveikai maitintis.
3.2.3. lentelė. SMI ir NMI rangų palyginimas skirtingą darbą dirbančių tiriamųjų grupėse
Darbo pobūdis Vyrai Moterys
SMI NMI SMI NMI
Žemės ūkio, miško darbai Vidurkis 8,45 7,33 10,54 6,84
SN 3,64 4,64 4,34 4,04
Pramonė, statybos Vidurkis 9,82 7,75 11,09 6,94
SN 3,52 4,15 3,85 4,08
Įstaigoje, aptarnavimo sferoje
Vidurkis 10,85 7,65 12,35 6,46
SN 4,00 4,51 4,08 3,81
Mokosi Vidurkis 10,42 8,59 11,99 7,22
SN 4,91 4,74 3,83 4,61
Namų šeimininkė Vidurkis - - 11,24 6,59
SN - - 4,04 3,99
Pensijoje Vidurkis 9,33 6,07 11,53 4,97
SN 3,81 4,18 4,34 3,52
Bedarbis Vidurkis 9,22 8,66 11,34 6,71
SN 4,49 4,89 4,76 3,64
p 0.001 0.039 0,007 0,012
Page 64
64
3.3. Mitybos sąsajos su gyvensenos veiksniais
Tyrimo metu analizuoti Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos įpročiai. Pirmiausiai
palygintas vyrų ir moterų KMI sąsają su sveiko ir nesveiko maisto vartojimo indeksų reikšmėmis
(3.3.1. ir 3.3.2. lentelės). Gauti rezultatai rodo, kad vyrai turintys normalų kūno svorį yra labiau
linkę vartoti sveiką maistą nei turintys antsvorio. Tačiau vyrai, kurių kūno svoris normalus taip
pat daugiau vartoja nesveiko maisto produktų. Galima daryti prielaidą, jog tai jauno amžiaus
asmenys. Tačiau matoma, kad nutukę žmonės mažiausiai suvartoja nesveiko ir linkę vartoti
sveiką maistą. Galima manyti, jog pastarieji labiau yra susirūpinę savo sveikata ir atsižvelgia, ką
valgo.
3.3.1. lentelė. SMI ir NMI reikšmių palyginimas su vyrų KMI indekso reikšmėmis
KMI SMI NSI
Vidurkis SN p Vidurkis SN p
KMI < 24,99 kg/m2 10,19 4,02 0,062
8,18 4,33 0,001
KMI = 25-29,99 kg/m2
9,87 3,77 7,58 4,42
KMI ≥ 30 kg/m2 10,03 4,02 6,38 4,36
Moterų rodikliai šiek tiek skiriasi – šių sveiko maisto rodkliai yra didesni nei vyrų, o
nesveiko maisto – mažesni. (3.3.2. lentelė). Tiek normalaus kūno svorio, tiek turinčios antsvorio
moterys maitinasi sveikai, tačiau normalaus kūno svorio moterys linkusios dažniau rinktis ir
nesveiko maisto produktus. Įdomu tai, jog nutukusios moterys apskritai mažai vartoja ir sveiką,
ir nesveiką maistą, tad galima daryti prielaidą, jog jos riboja maistą.
3.3.2. lentelė. SMI ir NMI reikšmių palyginimas su moterų KMI indekso reikšmėmis
KMI SMI NSI
Vidurkis SN p Vidurkis SN p
KMI < 24,99 kg/m2 12,17 4,12 0,007
6,93 4,09 0,001
KMI = 25-29,99 kg/m2
12,02 4,02 6,00 3,49
KMI ≥ 30 kg/m2 11,07 4,14 5,66 3,69
Sekančiame etape buvo tyrinėjami vyrų ir moterų gyvensenos veiksniai (3.3.3. ir 3.3.4.
lentelės). Vyrai, kurie vartoja alkoholį (bent 2 kartus per savaitę) ir kasdien rūko yra linkę rinktis
Page 65
65
nesveiką maistą ir mažiau sveiko palyginus su tais, kurie negeria alkoholio ir nerūko.
Sportuojantys vyrai (bent 4 kartus per savaitę) taip pat sveikiau maitinasi ir rečiau renkasi
nesveiką maistą negu tie, kurie mažai ar išvis nesportuoja.
3.3.3. lentelė. Indekso reikšmės atsižvelgiant į vyrų gyvensenos veiksnius
Gyvensenos veiksniai SMI NSI
Vidurkis SN p Vidurkis SN p
Alkoholis (bent 2 k./sav.) Taip 9,61 3,71 0,050 7,83 3,71 0,333
Ne 10,22 4,50 7,48 4,00
Rūkymas (kasdien) Taip 9,25 3,74 0,001 8,31 4,50 0,003
Ne 10,39 3,96 7,25 4,34
Fizinis aktyvumas laisvalaikiu (bent 4 k./sav.)
Taip 10,59 3,99 0,022 7,37 4,18 0,428
Ne 9,83 3,88 7,66 4,49
Moterų situacija panaši – vartojančios alkoholį (bent 1 kartą savaitėje) ir kasdien
rūkančios rečiau sveikai maitinasi ir dažniau renkasi nesveiką maistą lyginant su moterimis,
kurios atsisako šių gyvensenos įpročių (3.3.4. lentelė). Kaip ir vyrų, tokia pati tendencija vyrauja
ir tarp sportuojančių moterų – jos dažniau renkasi sveikesnį ir rečiau nesveiką maistą.
3.3.4. lentelė. Indekso reikšmės atsižvelgiant į moterų gyvensenos veiksnius
Gyvensenos veiksniai SMI NSI
Vidurkis SN p Vidurkis SN p
Alkoholis (bent 1 k./sav.) Taip 11,05 3,82 0,027 7,33 3,96 0,031
Ne 12,01 4,14 6,36 3,88
Rūkymas (kasdien) Taip 11,34 4,17 0,120 7,12 4,56 0,062
Ne 11,99 4,11 6,36 3,81
Fizinis aktyvumas laisvalaikiu (bent 4 k./sav.)
Taip 12,52 4,31 0,011 5,78 3,63 0,002
Ne 11,74 4,01 6,65 3,96
Vėliau buvo skaičiuojami vyrų ir moterų mitybos įpročiai (3.3.5. lentelė). Gauti rezultatai
rodo, jog vyrai, kurie valgo žiūrėdami televizorių, užkandžiauja ar valgo prieš miegą yra labiau
linkę rinktis nesveiką maistą ir rečiau sveiką.
Page 66
66
3.3.5. lentelė. Indekso reikšmės atsižvelgiant į vyrų mitybos įpročius
Mitybos įpročiai SMI NSI
Vidurkis SN p Vidurkis SN p
Valgo žiūrėdami TV Taip 9,75 3,81 0,002 7,96 4,59 0,001
Ne 10,76 4,12 6,61 3,77
Užkandžiauja Taip 9,29 3,84 0,001 8,76 4,73 0,001
Ne 10,35 3,92 7,09 4,19
Valgo prieš miegą Taip 9,79 3,77 0,018 7,86 4,46 0,012
Ne 10,56 4,21 6,96 4,25
Moterų rodikliai išsidėstė panašiai – jos taip pat daugiau vartoja nesveiką masitą ir rečiau
sveiką, jei valgo žiūrėdamos televizorių, užkandžiauja ar valgo prieš miegą (3.3.6. lentelė).
Tačiau apskritai moterų sveiko maisto pasirinkimo rodiklis yra aukštesnis nei vyrų, o nesveiko
yra mažesnis lyginant su vyrų.
3.3.6. lentelė. Indekso reikšmės atsižvelgiant į moterų mitybos įpročius
Mitybos įpročiai SMI NSI
Vidurkis SN p Vidurkis SN p
Valgo žiūrėdami TV Taip 11,81 4,10 0,162 6,79 3,84 0,001
Ne 12,19 4,14 5,70 3,91
Užkandžiauja Taip 11,13 3,87 0,001 8,38 4,48 0,001
Ne 12,28 4,17 5,64 3,31
Valgo prieš miegą Taip 11,65 4,15 0,005 6,65 4,02 0,033
Ne 12,39 4,02 6,11 3,68
Page 67
67
IŠVADOS
1. Ištyrus Lietuvos suaugusių žmonių mitybos įpročius, paaiškėjo, kad pusryčiavo tik
penktadalis vyrų (23,5 proc.) ir moterų (18,9 proc.). Tiek vyrai ir moterys maisto gamybai
dažniausiai rinkosi aliejų (atitinkamai, 88,6 proc. ir 93,7 proc), daugiau nei pusė vyrų ir
moterų ant duonos tepė sviestą (atitinkamai, 60,2 proc. ir 59,5 proc.). Dalis gyventojų (17,7
proc.) nurodė nevartojantys jokių riebalų. Iš pateiktų pieno rūšių gyventojai dažniausiai
rinkosi vidutinio riebumo (2.5 – 3.2 proc.) pieną - vyrai 38,1 proc. ir moterys 43 proc.
Moterys košes ir dribsnius bent 3 dienas per savaitę valgė dažniau nei vyrai, atitinkamai 28
proc. ir 14 proc. Šviežias daržoves bent 3 dienas per savaitę moterys taip pat dažniau
rinkosi nei vyrai (72,5 proc. ir 59,8 proc.). Vyrų ir moterų šviežių vaisių vartojimas
nesiskyrė. Mėsos ir nesveiko maisto vartojimas (saldieji gėrimai, greitas maistas) buvo
dažnesnis tarp vyrų nei moterų. Konditerinių gaminių ir saldainių vartojimas vyrų ir
moterų reikšmingai nesiskyrė. Remiantis vyrų ir moterų kasdienių sveikos mitybos įpročių
indekso (SMI) ir nesveiko maisto indekso (NMI) vidurkių įverčiais, moterys maitinosi
sveikiau nei vyrai.
2. Išsilavinimas buvo tiesiogiai susijęs su svarba sveikai maitintis. Aukštesnio išsilavinimo
vyrai ir moterys dažniau nurodė, kad jiems labai svarbu sveikai maitintis nei žemesnio
išsilavinimo. Žemiausią išsilavinimą turintys vyrai 3 kartus, o atitinkamo išsilavinimo
moterys 4,3 kartus dažniau ant duonos tepė margariną nei aukšto išsilavinimo vyrai ir
moterys, o sviestą 1,4 kartus dažniau rinkosi universitetinį išsilavinimą turintys asmenys
lyginant su vidurinio išsilavinimo gyventojais. Vyrų pieno pasirinkimas nepriklausė nuo
išsilavinimo, tačiau moterų grupėje natūralų pieną dažniausiai rinkosi žemiausią
išsilavinimą turinčios moterys. Palyginus „Sveiko“ ir „Nesveiko“ maisto indeksų reikšmes
skirtingose demografinėse tiriamųjų grupėse, rezultatai parodė, kad kuo tiriamojo
išsilavinimas buvo aukštesnis, tuo jis sveikiau matinosi. Sveikiausiai maitinosi asmenys
dirbantys aptarnavimo sferoje ir įstaigose, kurios užsiima klientų aptarnavimu, tuo tarpu,
žemiausias sveikos mitybos indekso vidurkis buvo stebimas žemės ūkio sferoje dirbančių
tiriamųjų tarpe. Vertinant nesveiko maisto produktų suvartojimo indeksą (NMI) skirtingose
Page 68
68
sferose dirbančių tiriamųjų tarpe buvo matyti, kad nesveikiausiai maitinosi bedarbiai ir
studentai, tuo tarpu pensininkai labai retai valgė nesveiką maistą.
3. Gyvensenos veiksniai taip pat buvo susiję su „Sveikos“ ir „Nesveikos“ mitybos indeksais.
Vyrai kurie vartojo alkoholį bent 2 kartus per savaitę ir moterys, kurios vartojo alkoholį
bent kartą per savaitę, respondentai, kurie kasdien rūkė ir buvo fiziškai neaktyvūs
(laisvalaikiu sportavo rečiau nei 4 kartus per savaitę) dažniau rinkosi nesveiką maistą ir
rečiau sveiką. Vyrai ir moterys, kurie valgė žiūrėdami televizorių, užkandžiavo ar valgė
prieš miegą, buvo dažniau linkę rinktis nesveiką maistą ir rečiau sveiką. Apskritai, moterų
sveiko maisto pasirinkimo rodiklio įverčiai buvo aukštesnis nei vyrų, o nesveiko - žemesni
lyginant su vyrų. Analizuojant KMI sąsajas su SMI ir NMI reikšmėmis, rezultatai parodė,
kad nutukę vyrai mažiau vartojo nesveiko maisto, o nutukusios moterys nurodė mažiau
vartojančios tiek sveiko, tiek nesveiko maisto.
Page 69
69
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Supažindinti Lietuvos visuomenę su atlikto tyrimo rezultatais, atkreipiant dėmesį
į gyventojų sveikatos ryšius su socialiniais bei gyvensenos veiksniais
2. Siekiant pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą ir savijautą, būtina vykdyti
sveikatai palankią politiką ir strategiją, kurti palankią aplinką sveikai gyvensenai.
3. Toliau vykdyti mitybos įpročių ir kitų gyvensenos veiksnių stebėseną, siekiant
įvertinti vykdomų prevencinių priemonių efektyvumą.
4. Vykdyti žalingų įpročių prevencines programas, į jas įtraukiant kuo daugiau
gyventojų.
Page 70
70
LITERATŪRA
1. 2014 Nutrition Country Profile: Latvia. Global nutrition report. Latvia, 2014
2. Aigner M., Tresure J., Kaye W., Kasper S. Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų
federacijos valgymo sutrikimų farmakologinio gydymo rekomendacijos. Vilnius, 2011
3. Armonienė J. Ugdymo ir socialinių sąlygų įtaka mokinių sveikatai. Vilnius, 2014
4. Astrauskienė A. ir kt. Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos:
mokomoji knyga. Vilnius: VU leidykla, 2011
5. Augustinienė V. Nutukimas ir diabetas. Vilnius, 2008
6. Bartkevičiūtė R., Barzda A. Suaugusių lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos
ir gyvensenos įpročių tyrimas. Vilnius, 2007
7. Bartkevičiūtė R., Barzda A., Stukas R., Abaravičius A., Petkevičienė J., Klumbienė J.
Sveikos mitybos rekomendacijos. Vilnius, 2011
8. Bartkevičiūtė R., Barzda A., Stukas R., Šatkutė R., Abaravičius A. Lietuvos gyventojų
kūno masės indekso pokyčiai 1997–2007 metais. Sveikatos mokslai, 2009, Nr. 3 (19)
9. Bingham, C. M. L.; Jallinoja, P.; Lahti-Koski, M.; Absetz, P.; Paturi, M.; Pihlajama, H.;
Sahi, T. ir Uutela, A. Quality of diet and food choices of Finnish young men: a
sociodemographic and health behaviour approach. Public Health Nutrition: 2010, 13(6A),
980–986
10. Branca F. The challenge of obesity in the WHO European Region and strategies for
response: World Health Organisation, 2007
11. Brimas G., Gavelinė E., Lipnickas V., Brimienė V., Strupas K. Nutukimo gydymas//
Medicinos teorija ir praktika, 2007, T. 13 Nr.2
12. Cohen S. B. Media exposure and the subsequent effects of body dissatisfaction,
disordered eating, and drive for thinness: A review of the current research // Mind
Matters: The Wesleyan Journal of Psychology. 2006, vol. 1
13. Collection of articles about eating habits in Estonia, 2012
14. Dregval L., Malinauskaitė V. Pirmokų fizinio aktyvumo priklausomybė nuo socialinių –
ekonominių veiksnių. Kaunas, 2008
15. Eičaitė O., Gapšys A. Ekonominių instrumentų taikymas, siekiant skatinti vartotojus
sveikai maitintis. Vilnius, 2011
Page 71
71
16. Europos kovos su nutukimu chartija. Patvirtinta PSO regioninio biuro Stambule (Turkija)
vykusioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono konferencijoje
„Mityba ir fi zinis aktyvumas sveikatai“, 2006 m. lapkričio 16 d
17. Europos bendrijų komisija. Baltoji knyga dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir
nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti – KOM279, Briuselis, 2007
18. Europos bedndrijų komisija. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio,
nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje. Žalioji knyga. Briuselis, 2010
19. European Commission. Special Eurobarometer 412: Sport and physical activity. March
2014
20. Fairburn Ch. Kaip įveikti pastovų persivalgymą. Vilnius: Valgymo sutrikimų gydymo ir
informacijos centras, 2004
21. Gardner G., Halweil B. Underfed and overfed: the global epidemic of malnutrition.
Washington, DC: Worldwatch Institute, 2000
22. Global Strategy on Diet, Physical Activity and Health. Background. Geneva: WHO, 2006
23. Gordon R. A. Eating disorders: Anatomy of a social epidemic. Oxford: Blackwell
Publishers Ltd., 2000
24. Grabauskas V., Klumbienė J., Petkevičienė J., Šakytė E., Kriaučionienė V., Veryga A.
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas. Kaunas, 2012
25. Gražulevičienė R. Žmogaus aplinka ir jos poveikis sveikatai. Kaunas, 2004
26. Griciūtė A., Jankauskienė R., Visagurskienė K., Vizbaraitė D., Pajaujienė S. Sąsajų tarp 9
klasių mokinių psichinio atsparumo ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu ypatumai/
Visuomenės sveikata. Nr. 3(54), 2011
27. Gudžinskienė V., Česnavičienė J., Suboč V. Sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose.
Vilnius, 2007
28. Jankauskienė, D., Pečiūra, R. Sveikatos politika ir valdymas. Vilnius, 2007
29. Jankauskas J. P. Janulienė N. Vilniaus universiteto studentų gyvenimo kokybė. Vilnius:
VUL, 2008
30. Jasionis A. ir kt. Nutukimo neurologija. Vilnius, 2013
31. Juozulynas A., Savičiūtė R., Butikis M., Jurgelėnas A., Filipavičiūtė R., Cozzolino M.,
Gramegna T., F., Simonova Z. Ir kt., Healthy lifestyle pecularity of older people.
//Sveikatos mokslai, 2010, Nr. 5
Page 72
72
32. Juozulynas, R. Savičiūtė, A. Jurgelėnas, R. Prapiestienė, M. Cozzolino, F.G. Tota, Z.
Simonova, R. Arena, M. Giustini, E. Longo, D.R. Marotta, R. Risser, Ch. Chaloupka-
Risser, E. Sumper, K. Szcerbinska, M. Malinowska-Cieulik, B. Piorecka, V. Kijowka, R.
Roche, P. Escotorin, M. Cirera. Penkių Europos šalių pagyvenusių žmonių sveikatos
resursai ir pastangos juos didinti.//Sveikatos mokslai. 2011, Nr. 21(2)
33. Klizas Š. ir kt. Fizinio aktyvumo poveikis vyresnio amžiaus moterų psichofizinei
sveikatai. Kaunas, 2012
34. Kriaučioninenė V., Petkevičienė J. Skirtingo išsilavinimo Lietuvos gyventojų mitybos
įpročiai ir jų pokyčiai 1994 – 2012 metais. Vilnius, 2013
35. Laakso E. Statistical images of Finland and Finns. [žiūrėta: 2014-05-07]Prieiga internete:
< http://www.stat.fi/ajk/tiedotteet/2012/tiedote_012_2012-12-11_en.html>
36. Lamanauskas V., Armonienė J. Aukštesniųjų klasių moksleivių sveikos gyvensenos
samprata. Vilnius, 2012
37. Lažauskas, R. Mityba ir sveikata. Kaunas: KMU leidykla, 2005
38. Liepinytė – Medeikė V. Sveikatinimo darbo su bendruomene, šeima ir
nevyriausybinėmis organizacijomis rekomendacijos. Vilnius, 2008
39. Lietuvos respublikos Sveikatos sistemos įstatymas. Žin., 1994, Nr. 63-1231;1996, Nr.
102-2315; 1997, Nr. 64-1507, Nr. 67-1661
40. Lietuvos politika. Gyvensena. [žiūrėta: 2014-05-07]Prieiga internete:<
http://sic.hi.lt/data/gyv2006.pdf>
41. Liveikienė V. Valgymo sutrikimai, kūno vaizdas ir savivertė:medžiaga mokykloms.
Vilnius, 2005
42. Mickevičienė D., Motiejūnaitė K., Skurvydas A. Fizinis aktyvumas ir moksleivių
sveikatos stiprinimas. Kaunas, 2006
43. Nutrition, physical activity and obesity Estonia. World Health Organization, 2013
44. OECD. Health at a Glance: Europe 2012. OECD Publishing, 2012
45. Ovaskainen M. L., Paturi M., Tapanainen H., Harald K. Educational differences in the
diet of Finnish aults and the associations between education and the determinants and
facilitators of dietary fat quality. Public Health Nutr 13:925–931, 2010
46. Petronytė G. 14-18 metų mokinių mitybos ypatumų ir fizinio aktyvumo sąsaja. LKKA.
Kaunas 2005
Page 73
73
47. Perminas A., Galvydienė E. Studentų sveikos mitybos bei streso įveikimo strategijų
sąsajos. Kaunas, 2008
48. Poteliūnienė S., Viraliūnaitė L. Socialinių veiksnių įtaka studentų gyvensenai. Vilnius,
2006
49. Proškuvienė R. Mityba. Judėjimas. Vilnius: VPU leidykla, 2006
50. Pudule I, Villeraša A, Grinberga D, Velika B ir kt. Health behavior among Latvian adult
population, 2006
51. Sakalauskas, L., Kepenis, D. Holistinė sveikatos ugdymo metodika. Vilnius, 2009
52. Sassi, F. Obesity and the Economics of Prevention: Fit not Fat. OECD Publishing: Paris,
2010
53. Sassi, F.; Hurst, J. The prevention of lifestyle-related chronic diseases: an economic
Framework // OECD health working paper No. 32. Organisation for Economic Co-
operation and Development, 25 March 2008
54. Schwarzer R. Modeling Health Behavior Change: How to Predict and Modify the
Adoption and Maintenance of Health Behaviors. Applied Psychology: An International
Review, 2008, No. 57(1), 1–29.
55. Steptoe A., Wardle J. Health – related behaviour: prevalence and links with disease. In
Kaptein A., Weinman J. (Ed.), Health Psychology (p. 21–51). Oxford: Blackwell, 2004
56. Strazdienė N. Vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymas pradinėje mokykloje: mokytojų
nuomonė. Klaipėda, 2014
57. Stukas R., Šurkienė G., Grubytė S., Dobrovolskij V. Populiarios spaudos įtaka studentų
mitybai. Vilnius, 2012
58. Sveikatos apsaugos ministerija. Sveika mityba ir gyventojų mitybos gerinimas. [žiūrėta:
2014-04-22] Prieiga internete: < http://www.sam.lt/go.php/lit/Sveika-mityba-ir-
gyventoju-mitybos-gerinimas/1369 >
59. Škėmienė, L. ir kt. Studentų medikų mitybos ypatybės. Vilnius, 2007
60. Šurkienė G., Poteliūnienė S., Magalinskienė V. Sveikatos mitybos ir fizinio aktyvumo
ugdymas mokykloje. Kaunas, 2007
61. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Sveikos mitybos principai. [žiūrėta: 2014-04-
22] Prieiga internete: < http://vmvt.lt/lt/as/vartotojas/sveikos.mitybos.principai/ >
62. Vasmainienė L. Pirminė arterinė hipertenzija. Vilnius, 2013
Page 74
74
63. World Health Organization. Environment and health risks: the influence and effects of
social inequalities. Germany, Bonn, 9–10 September 2009
64. World Health Organization. Global strategy on diet, physical activity and health
(resolution WHA 57.17) // Fifty-ninth world health assembly. Geneva, A59/23, 11 May
2006
65. World Health Organization. Health definition. [žiūrėta: 2014-05-05] Prieiga internete: <
http://www.who.int/about/definition/en/print.html >
66. World Health Organization. Obesity: Preventing and Managing the Global Epidemic.
Report of a WHO Consultation // WHO Technical Report Series. Geneva, 2000, No. 894
67. World Health Organization. WHO European Ministerial Conference on Counteracting
Obesity. Istanbul, 16 November 2006b
68. World Health Organization. WHO European Region Food and Nutrition Action Plan
2014 – 2020. WHO Regional Office for Europe, Copenhagen, 2013
Page 75
75
PRIEDAI
1 priedas. Kauno Medicinos universiteto bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą.
2 priedas. Klausimynas apie gyvenseną.