Mityba sergant onkologinėmis ligomis

Mityba sergant onkologine liga: mitai ir rekomendacijos

E. Cikanavičiūtė, gydytoja dietologė, VULSK, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos

centras

Svieziu vaisiu ir darzoviu dieta

• Si teorija teigia, jog zmogaus organizmas nėra prisitaikes prie perdirbtu, rafinuotu ar termiskai apdorotu maisto medziagu.

• Termiskas maisto apdorojimas palengvina maisto virskinima ir maisto medziagu isisavinima.

• Termiskai neapdorotas maistas daznai sunkiai toleruojamas sergant vėziu.

• Gresia mitybos nepakankamumas.• Labai pavojinga esant nutropenijai.

Svarbu

Vaisiai ir darzovės turi būti valgomos pagal bendrasias

rekomendacijas.

Bado dieta

• Vėzys issivysto tada, kai organizmas „uznuodijamas“ netinkamomis maisto medziagomis.

• Kelias dienas pacientas valgo tik vaisius, ryzius, avizas ir vartoja laisvinamuosius.

• Labai greitai issivysto ivairiu maisto medziagu trūkumas.

• Gresia mitybos nepankamumas.

Svarbu

Nėra jokiu irodymu, kad badavimas

sukeltu ivairiu medziagu deficita vėziui,

nes vėzys pats savaime tas medziagas

gali pasisavinti is pačio organizmo.

Cukrus• Žmonės valgantys daug cukraus, nesuvalgo pakankamai

darzoviu ir vaisiu.• Nesuvartoja pakankamai skaidulu.• Dazniau renkasi rafinuotus, riebius produktus, greita maista.• Cukrus didina nutukimo rizika.• Yra pavieniu tyrimu, kurie teigia, jog per didelis A vartojimas

galėtu didinti. atsparuma insulinui, kas didina rizika sirgti kasos, krūtu, storosios zaros vėziu.

Svarbu

Nepasaint to, kad irodymu dėl angliavandeniu trūksta,

pulti saldumynus valgyti nerekomenduojama.

Česnakai• Teigiama, kad česnakuose esantys junginiai padeda

organizmui pasalinti medziagas sukeliančias vėzi, skatina naturalia vėziniu lasteliu zūtį.

• Teigiama, kad česnakai gerina imuninės sistemos veikla.• Tyrimu metu nustatyta, kad daugiau česnaku valgantys

zmonės rečiau serga skrandzio, prostatos, burnos ertmės, gerklu, inkstu, storosios zeros vėziu.

• Tyrimai su česnaku papildais neparodė teigiamo poveikio.• Termiskai apdoroti česnakai issaugo maziau bioaktyviu medziagu.

Svarbu

Česnakai gali sudirginti virskinimaji trakta, sukelti pilvo pūtima, skausma.

Taip pat didina kraujavimo rizika bei gali susilpninti kai

kuriu vaistu poveiki.

Imbierai

Tvirtai teigiama, kad:• Gali sumazinti pykinima ir vėmima.• Gerina virskinima, mazina pilvo pūtima.• Mazina uzdegima.

Gali sutrikdyti kresėjima ir dirginti virskinamaji trakta.

Brokoliniai kopūstai

• Gali sumazinti storosios zarnos ir kitu tipu vėziu rizika.

• Juose gausu C vitamino, karotenoidu, skaidulu, folatu, kalcio.

• Bioaktyviu medziagu saugančiu nuo vėzio saltinis.• Daugiausiai saugo nuo vėzio susijusio su hormonais: krūties, endometriumo, prostatos, taip pat slapimo pūslės, storosios zarnos.

Svarbu

Rinktis ivairias darzoves, tarp ju ir kopūstines.

Geriau valgyti sviezias arba silpnai termiskai apdorotas.

Atsargiai valgyti tamsiai zalias darzoves vartojant

kresėjima veikiančius vaistus.

Reikia daugiau tyrimu

• Žalioji arbata• Omega – 3 riebalu rūgstys• Sojos• Valgomieji danteniai (Shiitake grybai)• Pomidorai ir likopenas• Uogos (elaginė rūgstis)

Maitinimosi rekomendacijos

• Valgykite dažnai mažomis porcijomis. Valgykite 5-6 kartus per diena, t.y. tris pagrindinius valgymus ir 2-3 uzkandzius tarp ju. Pagrindiniu valgymu metu maistas turėtu buti svieziai paruostas, siltas.


• Turėkite maisto su savimi. Jeigu vaziuojate i ligonine, poliklinika ar kita vieta, kur nebus galimybė pavalgyti ilgiau nei 4 valandas, isidėkite maisto i maisto dėzute ar termosa ir vezkitės kartu su savimi.


• Valgykite daugiau baltymų. Ne maziau nei 3 kartus per diena valgykite baltymais gausaus maisto (mėsa, zuvis, kiausiniai, ankstinės darzovės, riesutai, sojos produktai). Nesuvalgant pakankamai baltymu, pasitare su savo gydytoju ar gydytoju dietologu

vartokite papildomo maitinimo papildus praturintus baltymais.


• Gerkite pakankamai skysčių. Rekomeduojama isgerti 1,5 – 2 l skysčiu.

• Rinkitės kaloringus skysčius. Dali skaidriu skysčiu gali pakeisti kaloringi - sultys, sriubos, pienas, pieno kokteiliai, sojos gėrimai

arba juos galite vartoti kaip uzkandzius.


• Eksperimentuokite virtuvėje. Valgykite kuo ivairesni maista ir patiekalus tam, kad gautumėte visas reikalingas maisto medziagas, vitaminus ir mineralus.


• Rikintės šviežią, namuose paruoštą maistą. Ribokite konservuotus, sūdytus produktus, venkite rūkytu produktu, pusfabrikačiu.


• Valgykite pakankamai daržovių ir vaisių. Per diena rekomenduojama suvalgyti ne maziau nei 400 g darzoviu ir 300 g vaisiu.


• Valgykite pakankamai grūdu ir kruopu produktu bei patiekalu.


• Rinkitės neriebią mėsą. Pirmo pasirinkmo balta mėsa - vistienos, kalakutienos krūtinėlė be odelės, is raudonos mėsos rinkitės neriebia jautiena, neriebia kiauliena.


• Valgykite žuvį. Nors 2-3 kartus per savaite, mėsa pakeiskite jūrine zuvimi, kuri gausi omega 3 riebalu rūgstimis. Nesuvalgant pakankamai jūrinės zuvies, rekomenduojama vartoti zuvu taukus.


• Venkite patiekalus ruošti su dideliu kiekiu aliejaus ar kitų riebalų. Rekomenduojama, kad maistas būtu troskinamas, verdamas, ruosiamas garuose, kepamas orkaitėje, uzuot keptuvėje.


• Rinkitės neriebius pieno produktus. Venkite riebios grietinės, grietinėlės, riebaus pieno.


• Venkite riebių padažų. Vietoje riebaus majonezo ar grietinės rinkitės liesesnius, pakeiskite naturaliu jogurtu, nedideliu kiekiu aliejaus, vyno actu ar citrinos sultimis.


• Ribokite saldumynus, riebius kepinius ir desertus.


• Ribokite druską. Prisiminkite, kad druskos daug turi visi konservuoti, rauginti, dziovinti, rūkyti produktai, pusfabrikačiai, mineralinis vanduo, prieskoniu misiniai.


• Darykite manksta ir būkite fiziskai aktyvus pagal individualias galimybes.


• Pasitarti su gydytoju, ar nereikia vartoti papildomu maitinimo gėrimu, baltymu papildu, vitaminu ir mineralu preparatu.

Ačiū uz dėmesi!

Mityba sergant onkologinėmis ligomis

Healthcare