Britanijos lietuvis Nr.11 2012

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Nr. 11 (2649)Leidžiamas nuo 1947 07 25

2012

Lap

kriti

s

Rinkimai: emigrantų aktyvumas nebuvo didelis

Filmą apie Čiurlionį sukūręs britas Lietuvoje liaupsių nelaukia

Dainos „Kur bėga Šešupė“ posmų autoriui – 150

Anglijos romuviečiai paminėjo Vėlines

Lapkritis | 2012

Foto

: Gin

tarė

Žal

taus

kaitė

| w

ww

.gizf

oto.

lt

Lapkritis | 2012

Spalis praėjo, rinkimai į Seimą taip pat. Nepaisant aktyvaus PLB, kraš-tų bendruomenių ir pačių politikų raginimo, užsienio lietuviai buvo gana pasyvūs ir šiuose LR Seimo rinkimuose. Balsavo vos 1000 pilie-

čių daugiau nei 2008 metais, o žinant bent kelis kartus išaugusį emigracijos mąstą per tuos metus tampa akivaizdu, kad procentinis aktyvumas žymiai sumažėjo. Ar tai reiškia kad užsienio lietuviai "sudėjo ginklus", ir kaip pilie-čiai nebemato perspektyvos ryšių su Lietuva palaikyme? Ar galime sakyti, kad išvykę lietuviai didžiąja dalimi nebetapatina savęs su Lietuvos valstybe. Ar tai ženklas, kad žlunga viltis, jog susiformuos globali diasporinė pilietinė bendruomenė? O gal pati globalios Lietuvos idėja tėra politikų išpūstas tuš-čias burbulas? Kol Lietuvoje kuriamos globalios idėjos kas nors ne Lietuvoje patyliukais 15 metų darbuojasi, kad pastatytų filmą apie Čiurlionį. Lietuvos valstybė filmui statyti nedavė nė grašio, Druskininkų ir Palangos savivaldybės prisidėjo tik tuo, kad pamaitino ir apnakvyndino filmo kūrėjus. Filmo kūrėjas nesulaukė ne tik materialinės paramos, moralinės irgi nelabai. Kodėl? Ar jis per mažai garsus, kad statytų filmą apie mūsų Čiurlionį? O gal vyrauja nuomonė, kad tik lietuviai turi teisę apie savo kultūrinius herojus knygas rašyti ir filmus statyti? Bet kažkodėl to daryti neskuba. Maironis – dar vienas nacionalinės kultūros herojus, beje, kaip ir Čiurlionis po Svarstyklių ženklu gimęs, kurio 150 gimimo jubiliejus buvo paminėtas spalio mėnesį. Nedidelę dovaną dainos „Lietuva brangi“ posmų autoriui ati-davė ir Londono lietuvių bendruomenė, susirinkusi į paminėjimo vakarą šv. Kazimiero bažnyčioje.Kartais atrodo, kad mes gėdimės mūsų kultūros herojų. Nes jie neypatingi, jų vardai neįrašyti į pirmuosius pasaulio muzikos, dailės ar literatūros kori-fėjų šimtukus. Kai kada gėdimės ir savo „keistų“ tradicijų, tokių kaip kapinių lankymas ir mirusiųjų paminėjimas Vėlinių dieną. Juk visa Amerika, dabar jau ir Europa šėlsta helovyno baisuokliais persirengę. Vis mažiau vietos belieka santū-riems, ramiems, senoviniams ritualams. Ir graudžiai gražu, kad yra žmonių, kurie, kur bekeliautų, su savim tas tradicijas nešasi ir jas puoselėja.

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK LtdLithuania House2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir reda-guoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą re-dakcija neatsako.

Kontaktai:

Redaktorė Zita ČepaitėTel. +44 7534857093El. paštas [email protected]

AKTUALIJOS Emigrantų prie

balsadėžių nepriviliojo net

Emigrantų partija

INFORMACIJARenginiai, anonsai ir kt.

4

8

26

12 DATOS

Garsiajam Lietuvos dainiui – 150 metų

KULTŪRA Filmo apie Čiurlionį režisierius Lietuvoje

liaupsių nelaukia

Informacija:Tel. +44 7534857092El. paš[email protected]

Elektroninį „Britanijos lietuvio“ variantą skaitykiteJungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės puslapyje

Viršelio nuotrauka http://www.sxc.hu

MES ANGLIJOJE

Anglijos romuviečiai

paminėjo VėlinesMokytojų dieną

ieškota lituanistinio švietimo gerinimo

būdųParamos renginys “Hand in Hand”

sugrįžta į Londoną

16

19

22

www.jklb.org

PSICHOLOGIJA

Gėdos gniaužtai

LIETUVIAI PASAULYJE

Lietuvos bėgikų komanda –

garsiajame Čikagos maratone

Sovetske aptarti Lituanistinio

švietimo Kaliningrado srityje

planaiGruzijoje atidarytas

Lituanistikos centras

Lapkritis | 2012

4 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Emigrantų prie balsadėžių nepriviliojo net Emigrantų partija

Kaip ankstesnieji taip ir šie rinkimai į LR seimą parodė, kad emigrantai, kuriantys gyvenimą ne Lietuvoje, yra atitolę nuo šios šalies politikos arba nesijaučia pakankamai kompetentingi apsispręsti, ką pasirinkti. Nepakankamas emigrantų aktyvumas rinmimuose iš dalies lėmė ir naujos Emigrantų partijos nesėkmę šių metų rinkimuose į Seimą. Kita vertus, daugelis emigrantų – jauni žmonės, įnikę į savo karjeras ir mažiau laiko skiriantys politikai.

Ir nors minia rinkėjų prie Lietuvos ambasados Londo-ne tarsi liudijo, kad net išvykę iš gimtosios šalies jos piliečiai nelieka abejingi tam, kas joje vyksta, skaičiai rodo ką kita. Neoficialiais duomenimis Didžiojoje Bri-tanijoje gyvena 200–250 tūkstančių lietuvių, o balsuoti apsisprendė tik apie 4 tūkstančiai, t.y. vos 2 procentai Lietuvos piliečių. Galutiniais duomenimis JK pirmajame rinkimų ture bal-savo 2 710, nors užsiregistravusių buvo per 4 tūkstan-čius rinkėjų.Tai vos trečdaliu daugiau, nei buvo balsuota per anks-tesnius rinkimus, kai balsavo apie 1,9 tūkst. rinkėjų.

Spalio 14 d. eilė rodė, kad Lietuvos ambasadai nebuvo lengva susidoroti su tegu ir nelabai dideliu rinkėjų skai-čiumi. Balsavimo patalpa ankšta, jokių balsavimui skir-tų kabinų su užuolaidomis – savo valią rinkėjai pareiškia prie bendro stalo, vienas nuo kito atskirti simbolinėmis pertvarėlėmis. Balsadėžės funkcijas atliko ant rinkėjų registracijos stalo pastatytas krepšys su rankenomis.

Stebėtojai fiksavo pažeidimusRinkimus Lietuvos ambasadoje Londone stebėjo sep-tyni įvairias partijas atstovaujantys stebėtojai, kurie išreiškė nepasitenkinimą rinkimų organizavimo tvarka ypač akcentuodami, kad nebuvo sudarytos tinkamos

Spalio 14 d., sekmadienį prie daugelio Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje buvo nutįsusios įspūdingos rinkėjų eilės.

Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis 5

sąlygos balsavimo slaptumui užtikrinti.“Balsavimo pradžioje rinkėjus regis-travo vos keturi komisijos nariai, todėl nuo pat ryto susidarė vienos – dviejų valandų laukimo eilė, nusidriekusi gerokai už ambasados ribų. Tuo metu ambasados viduje eilės, skirtos iš anksto užsiregistra-vusiems ir nesiregistravusiems rinkėjams, susimaišė ir sukūrė visišką chaosą. Žmonės nežinojo, kur eiti regis-truotis, kur eiti balsuoti, vieni kitiems trukdydami tai padaryti. Be to, nė vienas komisijos narys nesistengė tos padėties taisyti, nepaisant to, kad balsuojančiųjų tarpe buvo besilaukiančiųjų ir mamų su mažais vaikais bei kūdikiais, taip pat senyvo amžiaus žmonių ir neįga-liųjų,” – teigiama stebėtojų skunde.Stebėtojų nuomone apibendrinant balsavimo amba-sadoje Jungtinėje Karalystėje eigą ir balsų skaičiavimo komisijos darbą galima teigti, jog jis buvo atliktas nepa-tenkinamai, nekvalifikuotai, neprofesionaliai ir neger-biant Lietuvos piliečių, savo nei kitų laiko.

Nesusipratimai dėl balsavimo paštu Beje, nemažai savo valią pareiškusių rinkėjų nustebi-no Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje pateikti duomenys, kad balsadėžėje, kuri per rinkimus stovėjo Lietuvos ambasadoje Didžiojoje Britanijoje, po balsavimo buvo rasta 0 galiojančių ir 0 negaliojančių biuletenių, o visi balsavusieji savo valią išreiškė paštu. Kilo klausimas – kur dingo į ambasada balsuoti atėjusiųjų balsai? Po šiokio tokio subruzdimo

ir paieškų, paaiškėjo, kad baimintis nėra pagrindo, nes statistika apie rinkė-jų aktyvumą priklauso nuo atskirų diplomatinių atstovybių pasirinkimo, kaip organizuoti rinkimus.Pasirodo, diplomatinės atstovybės turi laisvę pa-sirinkti, ar rinkėjai biulete-nius dės į vokus, ar tiesiai į balsadėžę. JK balsavimo organizatorių sprendimu rinkėjai balsavo biulete-nius dėdami į vokus, o vo-

kuose

esantys balsai skaičiuojami kaip balsavusiųjų paštu. Tokia tvarka pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybėse, kur gyvena daug lietuvių, daugelis jų atei-na balsuoti iš anksto neužsiregistravę, o tokiu atveju reikėtų sutikrinti, ar tas pats asmuo nėra balsavęs kur nors kitur. Balsuojant į vokus susidaro galimybė rinkėjų sąrašus sutikrinti vėliau, balsavimui pasibaigus.Visų asmenų, kurie savo biuletenius dėjo į vokus – ar tai būtų Lietuvoje, vykstant išankstiniam balsavimui savivaldybėse, ar balsuojant paštu, ar balsuojant diplo-matinėse atstovybėse užsienyje – balsai priskaičiuoja-mi kaip atėję paštu.

Balsų pirkimo skandalaiŠie rinkimai pasižymėjo kaip niekad didele balsų pir-kimų skandalų gausa. Tiesa, Londone balsų pirkimo nepastebėta, turbūt net Darbo partijai, kuri buvo daž-niausiai linksniuojama balsų pirkimo skandaluose, emi-grantų balsai galėjo pasirodyti per brangūs. Tačiau protestų prieš rinkimų pažeidimus ir balsų pirki-mą būta ir Londone.“JK lietuviai, ateikime atlikti savo pilietinės pareigos ir taikiai, santūriai išreikšti savo nepritarimą itin gau-siems Seimo rinkimų tvarkos pažeidimams – balsų klas-

Foto

: Gin

tarė

Žal

taus

kaitė

| w

ww

.gizf

oto.

lt

Lapkritis | 2012

6 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

tojimui ir rinkėjų papirki-nėjimui. Skandalas veja skandalą, ir tik principinė bei vieninga piliečių po-zicija gali iššaukti griežtą reakciją aukščiausiu poli-tiniu lygiu,” - ragino pro-testo ”Mums ne tas pats” rengėjai.Protestuotojai pareikala-vo atsižvelgiant į LR Kons-tituciją ir Seimo rinkimų įstatymą išnagrinėti visus skundus sąžiningai, nu-statyti asmenis, kurie pa-pirkinėjo rinkėjus, pavie-šinti juos ir užtikrinti, kad jie atsakytų pagal įstaty-mų numatytą tvarką, taip pat atsižvelgti į rinkėjų valią ir panaikinti Seimo rinkimų daugiamandatėje bei visose vienmandatėse rinkimų apygardose galiojimą ir įstatymų nustatyta tvarka skelbti pakartotinius Seimo rinkimus.Ir nors Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis buvo užfiksuoti keli šimtai rinkimų tvarkos pažeidimo ir balsų pirkimo atvejų, tik vienoje - Zarasų - Visagino - apygardoje rezultatai dėl nustatyto balsų pirkimo ir šiurkštaus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pripažin-ti negaliojančiais.

Kairiųjų sėkmėPo pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų - 19,82 proc. - surinkusi Darbo partija

gavo 17 mandatų Seime. Antri su 18,37 proc. balsų likę socialdemokratai gavo 15 mandatų, o treti esantys kon-servatoriai su 15,08 proc. balsų užsitikrino 13 mandatų.Po septynis mandatus pasidalijo 8,57 proc. balsų ga-vęs Liberalų sąjūdis ir 7,99 proc. balsų surinkusi Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gavo partija "Tvarka ir teisingumas", penkis mandatus - 5,83 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.Kitos partijos neperkopė 5 proc. barjero ir daugiaman-datėje apygardoje mandatų dalybose nedalyvauja.Arčiausiai ties 5 proc. riba liko Lietuvos valstiečių ir ža-liųjų sąjunga su 3,88 proc. balsų, Liberalų ir centro są-junga surinko 2,06 proc. balsų, sąjunga TAIP - 1,76 proc. rinkėjų balsų.

Socialistinis liaudies frontas surinko 1,21 proc., Krikš-čionių partija - 1,2 proc., koalicija "Už Lietuvą Lie-tuvoje" - 0,94 proc., partija "Jaunoji Lietuva" - 0,63 proc., Demokratinė darbo ir vienybės partija - 0,32 proc., Emigrantų partija - 0,29 proc., Respublikonų partija - 0,27 proc., Lietuvos žmonių partija - 0,25 proc. rinkėjų balsų.70 Seimo narių Lietuvoje renkami daugiamandatėje apygardoje, 71 - vienmandatėje.Antrasis rinkimų turas laimėtojų pozicijas gerokai pa-koregavo. Suskaičiavus antrojo turo rezultatus, soci-aldemokratai išsiveržė į pirmą vietą, konservatoriai užėmė antrą poziciją, o Darbo partija liko trečioje.

Atominės elektrinės statyboms nepritartaSpalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais vyko ir konsul-tacinis (patariamasis) referendumas dėl naujos ato-

Balsavimo patalpoje buvo ankšta. (D.Novikovos nuotr.)

Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis 7AKTUALIJOS

Galutiniai rezultatai 1 turas 2 turas Viso

Darbo partija 18 11 29

LSDP (socialdemokratai) 16 22 38

TS-LKD (konservatoriai) 13 20 33

LRLS (liberal sąjūdis) 7 3 10

DK (Drąsos kelias) 7 0 7

PTT(Tvarka ir teisingumas) 6 5 11

LLRA (Lenkų partija) 6 2 8

1 vietą Seime gavo LVŽS atsovė, buvo išrinkti 3 save išsikėlę asmenys.

minės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino sekma-dienį Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos ato-minės elektrinės statybos galutinius rezultatus. Galu-tiniais VRK duomenimis, gautais iš visų 2017 rinkimų apylinkių, referendumas įvyko, jame dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc.

Referendumui teikta nuostata yra nepriimta, ją palaikė tik 34,09 proc. rinkėjų. Galutiniais duomenimis, 62,68 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų nepritarė nau-jos atominės elektrinės statybai Lietuvoje.Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendini-mo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.

Lapkritis | 2012

8 Britanijos lietuvis KULTŪRA

Zita Čepaitė

FILMO APIE ČIURLIONĮ REŽISIERIUS LIETUVOJE PAGYRŲ NELAUKIASpalio 16 dieną Londone The screening room salėje įvyko pirmoji naujo meninio filmo „Laiškai Sofijai“ (Letters to Sofia) peržiūra. Filmas sukurtas, remiantis žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mi-kalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo žmonos lietuvių rašytojos, visuomenės veikėjos, literatūros ir meno kritikės Sofijos Kymantaitės gyvenimo faktais. Scenarijaus autorius ir režisierius – Bobas Mullanas, pa-grindinius vaidmenis atlieka Rokas Zubovas ir Marija Korenkaitė.

Filmas daugiakalbis - lygia greta jame skamba lietuvių, rusų ir lenkų kalbos taip atspindint tuometinę kalbinę Rusijos valdomos ir lenkų kultūros įtakojamos Lietuvos situaciją. Peržiūros metu filmas buvo rodomas su an-gliškais subtitrais. Bobas Mullanas per pristatymą pabrėžė, kad jo filmas pasakoja ne tik dviejų iškilių asmenybių meilės istoriją, svarbus ir tautinis Lietuvos, tada priklausiusios carinei Rusijai, atbudimas, paremtas lietuvių kalbos puoselė-jimu. Priminė žiūrovams, kad „Laiškai Sofijai“ yra vai-dybinis filmas ir ne visi jame parodyti įvykiai yra doku-mentiškai tikslūs. Rašytojas ir režisierius Bobas Mullanas yra sukūręs 40 dokumentinių filmų, tarp kurių ir tokios tarptauti-

niuose festivaliuose prizais įvertintos kino juostos kaip „Žmogus jūroje“ (The Man under the Sea) apie paskuti-niąsias norvegų rašytojo Axelio Jenseno gyvenimo die-nas ar „Taiki kelionė namo“ (A Peaceful Journey Home) apie iraniečius, priverstus palikti tėvynę, ir daugybę kitų, tyrinėjančių įvairių šalių kultūrą, tikėjimą, pasako-jančių apie žmonių ir tautų likimus. „Laiškai Sofijai“ – pirmasis Bobo Mullano režisuotas meninis filmas. Su režisieriumi kalbėjomės iškart po fil-mo peržiūros Londone.Kiek žinau, tai pirmoji vieša jūsų filmo peržiūra, ir dabar jau pats galite žvelgti į jį ne kūrėjo, bet žiūrovo akimis. Kaip jums pačiam patiko „Laiš-kai Sofijai“?

Lapkritis | 2012


Bob Mullan. Pažiūrėjęs savo pastatytą filmą, visada gal-voju, ką būtų buvę galima padaryti geriau. Apmąstau padarytas klaidas, net pačias mažiausias, svarstau, ką galbūt reikėjo pateikti kitaip. Bet iš esmės, manyčiau, išėjo visai neprastas filmas. Kalbėjau su žiūrovais ir ne vienas sakė, kad „Laiškai Sofijai“ juos sujaudino, o kie-kvieno filmo tikslas yra emociškai paveikti žiūrovus.

Pastatėte filmą apie menininką, kurio vardas nėra traukte traukiantis plačiosios publikos dė-mesį. Toks pasirinkimas buvo gana rizikingas. Kuo jus sudomino Čiurlionis?Kai pirmąkart susidūriau su jo kūryba Kaune, nustebau, kaip gali būti, kad pasauliui liko ne-žinomas žmogus, nutapęs 300 paveikslų, sukūręs tiek daug puikių muzikos kompozicijų per vos 35-erius likimo jam skirtus metus. Jei jis būtų an-glas, danas ar vokietis, visi apie jį kalbėtų. Tada pamaniau, kad reikia pastatyti filmą apie Čiur-lionį. O išgirdęs Mikalojaus Konstantino meilės Sofijai isto-riją, sužinojęs, kad jis mirė nespėjęs išvysti ką tik gimusios dukrelės Danutės, pamaniau – tai puikus siužetas.

Ar tai reiškia, kad būtent meilės istorija, turinti galios suvirpinti daugelio širdis, o ne Čiurlionio kūryba, jums rūpėjo labiausiai?Meilės istorija yra universalus dalykas. Jei statomas

meninis filmas, o tai yra visai kas kita negu dokumenti-ka, kuria domisi palyginti nedaug žmonių, iškart aišku, kad jame negalės būti kalbama vien apie tapybą ir mu-ziką, būtina rasti kokį nors žmogiškai universalų aspek-tą. O toji meilės istorija, kuri užsimezgė ir brendo tauti-nio atbudimo aplinkoje, yra labai iškalbinga. Čiurlionis pamilo ir vedė Sofiją – tai labai svarbi filmo linija. Bet ne mažiau svarbus ir dar vienas aspektas – jam labai rūpėjo tėvynė. Taigi, mano filmo pagrindu tapo ketu-

ri dalykai: tapyba, muzika, meilė ir Lietuvos nepriklau-somybės siekis. Jie visi susi-ję tarpusavyje.

Filmas man pasirodė ne-paprastai patriotiškas. Mes patys neleidžiame sau meilės tėvynei ir pa-triotizmo išreikšti taip atvirai, kaip tas parody-ta jūsų filme.Kai filmavome demonstra-ciją, vykusią Šv. Pranciškaus skvere, vieno ten prakalbą

sakiusio žmogaus paklausiau, ar man, statančiam filmą apie 1908-ųjų Lietuvą, vertėtų akcentuoti šalies išsiva-davimo iš Rusijos nepriklausomybės temą, juk gyvena-me 2012 m.? Jis atsakė: „Dabartinė situacija yra visiškai tokia pat, kokia buvo prieš šimtą metų, nes 1908 m. Lietuvą valdė Rusija, o dabar savo nepriklausomybę ir laisvę prarandame dėl to, kad priklausome Europos Sąjungai ir esame skatinami neužsiimti niekuo dau-

Kadrai iš filmo „Laiškai Sofijai“.

Lapkritis | 2012

10 Britanijos lietuvis KULTŪRA

Kadrai iš filmo „Laiškai Sofijai“.

giau, išskyrus lakstymą po parduotuves. Kokia lietuvių kalbos, lietuvių kultūros situacija šiuo metu? Mes pa-našiai kaip ir 1908-aisiais turime priešintis svetimoms įtakoms ir kovoti už savo tapatumą.“

Jūs sakėte: filmas remiasi faktu, kad Mikalojus Konstantinas ir Sofija pamilo vienas kitą, susi-tuokė, o visa kita yra išgalvota. Tačiau žiūrėda-ma filmą įsitikinau, kad stengėtės kiek įmanoma tiksliau pavaizduoti tą laikotarpį, pernelyg nenu-toldamas nuo žinomų istorinių faktų.Aš stengiausi išlaikyti istorinę tiesą kalbėdamas apie Basanavičių, apie katalikų persekiojimą bažnyčiose, apie paskutines Čiurlionio gyvenimo dienas. Tačiau, jeigu norime kad filmas būtų įdomus, be išmonės ne-išsiversime. Tą išmonę aiškiausiai atskleidžia kapitono Rostovo personažas. Mano filme jis tarsi įkūnija Rusiją, o Sofija – Lietuvą, mažą ir trapią, kurią labai lengva su-naikinti, sutrypti. Bet Sofija ryžtingai atstumia kapito-ną. O Lietuva, kaip žinome, iškovojo nepriklausomybę, nors ji truko neilgai. Filmas kalba ne tik apie Čiurlionį – tai pasakojimas ir apie tautos kovą dėl išlikimo, dėl savo kalbos ir kultūros.

Filmas ir prasideda nuo diskusijos apie kalbą, apie jos svarbą kultūrai ir tapatumui. Klausyda-masi to karšto pokalbio, pagalvojau: mes klausi-mo apie kalbos svarbą jau beveik nebesvarstome, mums viskas atrodo tarsi savaime aišku. O ir štai jums pasirodė svarbu panagrinėti kalbos ir kul-tūros ryšius.Žinote, kad Anglijoje, kitose Europos šalyse šiuo metu gyvena daug lietuvių, ir vis didesnė jų dalis, ypač vaikai, liaujasi vartoję lietuvių kalbą, jie bendrauja angliškai,

ispaniškai, vokiškai. Didesnės šalys turi daugiau galimy-bių proteguoti ir įtvirtinti savo kalbą. Jeigu Lietuva pati nesirūpins savo kalbos išlikimu, lietuvių kalba mirs. Mi-rus kalbai, miršta ir kultūra – tai neišvengiama. Matant, kiek pinigų į Lietuvą atkeliauja iš Europos Sąjungos, tampa aišku, kad šalis darosi vis labiau priklausoma, vis mažiau laisva. Juk nuo to laiko, kai buvo leista laisvai judėti darbo jėgai, iš Lietuvos kasmet išvyksta dešimtys tūkstančių žmonių, ir jeigu į tai nebus žiūrima labai rim-tai, prarasite viską, už ką kovojote.

Kaip suprantu, jūs nuoširdžiai susirūpinęs Lietu-vos ateitimi. Kuo mūsų šalis pelnė tokią jūsų sim-patiją?Na, tai vienas iš tų dalykų, kurie tiesiog nutinka. Esa-te maža šalis, lietuviai labai geraširdiški, kalbu ne apie politikus, valdininkus ar verslininkus, bet apie papras-tus žmones, apdovanotus tikru širdingumu. Kai rinkau, kas galėtų vaidinti masinėse scenose, buvau sužavėtas žmonių paprastumo ir nuoširdumo. Gaila, kad didelė jų dalis neturi galimybės panaudoti savo talento lietu-viškai kultūrai kurti. Kai Puškino muziejuje filmavome vestuvių puotos epizodą su lietuvių liaudies šokiais ir dainomis, vienas iš aktorių man pasiguodė, kad tikra-me lietuviškame filme jis vaidina po daugybės metų, nes dažniausiai lietuvių aktoriams tenka nedideli vai-dmenys amerikiečių filmuose apie gangsterius, kurie filmuojami Lietuvos kino studijoje. Jis labai džiaugėsi, kad gali vaidinti filme lietuviška tema. Lietuva turi kaž-ką tokio, kas mane labai sujaudino, ir tai viena iš prie-žasčių, kodėl kitais metais vėl statysiu ten naują filmą.

Ar galite atskleisti, apie ką jis bus?Filmas vadinsis „Mano seserys“ – tai filmas apie žydų

Lapkritis | 2012


smuikininkę, 1941 m. praradusią savo artimuosius, ir apie tai, kaip ji bando įveikti kaltės jausmą, persekio-jantį dėl to, kad ji išgyveno, bet visa šeima žuvo. Ji pra-deda suprasti, kad tai, kas ištiko Lietuvos žydus yra labai komplikuota istorija, toli gražu ne tokia paprasta, kaip kartais teigiama, įrodinėjant, esą lietuviai paprasčiau-siai vykdė nacių nurodymus. Tai nesąmonė, nes viskas buvo daug sudėtingiau. Jei kas nors pasakytų man, kad išžudys mano šeimą, jei neprisidėsiu prie žydų naikini-mo, kaip aš pasielgčiau? Nemažai žmonių buvo įstumta į siaubingą situaciją, ir ši istorijos pusė iki šiol nėra pa-pasakota. Nedaug ką žinome ir apie lietuvius, ištremtus į Sibirą. Filmo herojės bandymai išsiaškinti, kas ir kaip vyko iš tikrųjų, sudarys šios juostos pagrindą.

Grįžkime prie filmo „Laiškai Sofijai“, kuriame pa-grindinį vaidmenį patikėjote ne profesionaliam aktoriui, o Čiurlionio proanūkiui Rokui Zubovui. Kas lėmė, kad nusprendėte pakviesti būtent jį?Na, mudu esame draugai, o vieną dieną, kai kalbėjo-mės apie tą filmą, aš pajuokavau: gal galėtum suvai-dinti savo prosenelį? O jis ir sako: gerai. Rokas labai padėjo parenkant filmui muziką. Jam, profesionaliam pianistui, pasisekė sukurti įtikinamą muzikanto ir kom-pozitoriaus paveikslą. Man atrodo, jis puikiai susido-rojo su vaidmeniu. O susipažinome mudu Amerikoje. Tuo metu aš ieškojau lėšų filmui ir lankiausi pas vieną lietuvių verslininkų, gyvenančių Vašingtone, šeimą, o Rokas kaip tik tuo metu ten surengė Čiurlionio muzikos koncertą. Tada ir susitikome.

Filmas bus pristatytas ir Lietuvoje. Ko tikitės iš žiūrovų?Kritikos. Manau, dauguma lietuvių filmus apie savo is-

torines asmenybes įsivaizduoja tik kaip dokumentiką, o ne meninės vaizduotės kūrinį. Tai viena problema, su kuria, manau, teks susidurti. Antroji būtų ta, kad Lietu-voje žmonės gal visai kitaip įsivaizduoja Čiurlionį, negu aš. Visiems neįtiksi. Antra vertus, aš turėjau tikslą su-kurti filmą, kuris būtų įdomus ne vien lietuviams. Apie šį talentingą menininką norėjau papasakoti platesniam pasauliui, kad kitų šalių žmonės susidomėtų Čiurlioniu, kad atvyktų į Lietuvą, aplankytų muziejus, pamatytų gamtovaizdžius ir Baltijos pajūrį, o gal net atsikratytų tų paplitusių stereotipų, kurie dažnai visiškai neatitinka tikrovės. Norėjau pastatyti filmą, kuris kai kur remtų-si tikrais faktais, bet turėtų ir lakų vaizduotės sluoksnį, tada jis bus įdomus ir platesnei auditorijai. Lietuviai juk „viską“ žino apie Čiurlionį, o aš norėjau sudominti tuos žmones, kurie apie šį XX a. pradžios vizionierių visai nieko nežino arba žino labai nedaug.

Minėjote bendravęs su Čiurlionio tyrinėtoju pro-fesorium Vytautu Landsbergiu. Gal iš jo gavote vertingų patarimų? Labai gerbiu Landsbergį už politinius jo nuopelnus Lie-tuvai, bet esu tikras, kad mūsų įsivaizdavimas apie Čiur-lionį labai skiriasi.

Ar tiesa, kad filmo kūrimas užtruko net 15 metų?Na, ne. Prieš 15 m. aš iš tikrųjų pradėjau parengia-muosius darbus, bet supratęs, kad nieko iš to nebus, ėmiausi kitų projektų. Po daugelio metų, kai vėl atsira-do galimybė, grįžau prie Čiurlionio, nes tikiu juo ir tikiu Lietuva. Tas tikėjimas buvo svarbus variklis, neleidęs man nuleisti rankų.

Dėkoju už pokalbį.

Lapkritis | 2012

12 Britanijos lietuvis DATOS

Garsiajam Lietuvos dainiui - 150 metųJonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. spalio 21 d. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų „karališkųjų“, valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo neraštingas, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas, jis nesitenkino dviem ūkiais, todėl už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai.

Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, Jonas Mačiu-lis, dokumentuose „subajorintai“ vadi-namas Maciulevičium, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją. Rašyti pradėjo moky-damasis šeštoje klasėje. Pirmuosius ei-lėraščius jaunasis poetas rašė lenkų kal-ba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino.

Gimnazijoje Maironis susipažino su len-kų poetų – A. Mickevičiaus, J. Kraševs-kio, J. Slovackio – kūryba, kuri jam pa-darė didelę įtaką: romantinis patosas, praeities tematika tapo ryškiomis tuo-metinės ir vėlesnės Maironio poezijos savybėmis.

Baigęs gimnaziją 1883 m. Maironis išvy-ko į Kijevo universitetą studijuoti litera-tūros. Kijeve naujai atsivėrė A. Puškino, M. Lermontovo ir kitų rusų, taip pat ukrainiečių poetų kūrybos lobiai - kla-sikinės rusų poezijos įtaka pastebima

Foto: Maironis. Šimkūno tapytas portretas

Maironio tematikoje bei eilėdaroje. Kijeve poetas buvo vienerius me-tus. Čia sustiprėjo Maironio patriotinė nuotaika. Įtakingame to meto rusų laikraštyje „Novoje Vremia“ („Naujasis laikas“), prisidengęs Liau-dies Mokytojo slapyvardžiu, jis paskelbė straipsnį lietuvių kalbos teisių gynimo klausimu.

Tuščių skundų, įgrisusių dejoniųGana! per daug, nenuoramos rėksniai!Gana verkšlent jums, milžinai svajonių,Išlepinti ir sotūs tinginiai!

(Nuolat verkšlenantiems politikams)

Sesute gražuole! Dėl savo vainikoNeskink sau rožytės, kur žydi raudona;Šalin ir žemčiūgą auksiniai geltoną;Nepink į vainiką nei rudo gvaizdiko! (Rūtų vainikas)

Metus studijavęs literatūrą Kijevo universitete, Maironis, atsižvelgda-mas į tėvų norą įstojo į Kauno dvasinę seminariją. Lietuvių kalbą ir li-teratūrą seminarijoje tuo metu dėstė A. Baranauskas. Jaunąjį Maironį stipriai ir teigiamai veikė Anykščių šilelis, taip pat vėlesnis gilus A. Bara-nausko susidomėjimas lietuvių kalba. Maironis dedikavo A. Baranaus-kui savo pirmąją poemą “Lietuva”, kuri liko nespausdinta. Maironis tapo aktyviu lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviu.

Lapkritis | 2012


Baigęs Kauno dvasinę seminariją, Maironis toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje (1888 - 1892). Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. 1895 m. pasirodė įžymusis Maironio eilėraščių rinkinys Pavasario balsai. 1900 m. prisidėjo kuriant Lietuvos kalbos teisių atkūrimo sąjungą, nors jos nariu ir nebuvo. 1905 m. tapo komisijos Lietuvos kalbos programai Lietuvos mokykloms parengti narys.

1909 m. tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Jam pavyko kiek sulietuvinti ir atnaujinti šią semina-riją. 1917 m. dalyvavo Berno konferencijoje kaip Lie-tuvos delegatas. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis buvo profesorius LU Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m profesoriavo Kauno universitete dėstydamas, be kitų dalykų, ir pasaulinės literatūros kursą.

Maironis mirė 1932 metais Kaune, palaidotas Katedros kriptoje.

Su gyvenimu, su realybe Maironį poetą labiausiai su-siejo jo istorinė epocha. Tai tautinio atgimimo laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nele-galiai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės idealams, dirbti tautos labui. Tėvynė ir jos likimas buvo Maironio gy-venimo ir kūrybos kelrodė žvaigždė. Kiekvienas, rodos, žmogus turi tartum įgimtą meilę tėvynei, kiekvienam ji brangi. Bet negalime tikrai ir išmintingai mylėti savo že-mės, nežinodami jos praeities ir istorijos. Savo poezija, garsiausiais eilėraščiais – „Kur bėga Šešupė“, „Lietuva brangi“, Maironis buvo ne tik poetas, bet ir istorikas. Primindamas reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, Maironis siekė to paties, pagrindinio savo tikslo – jis mokė mylėti ir ginti tėvynę.

Į Žarėnus miškais nuo ŠiauliųJei pro Luokę kada bekeliausi,Nepamiršk sustabdyti arkliųIr ten kalną užlipti aukščiausį.

(Šatrijos kalnas)

Pelningai duosnios labdarybės metuIr kryžkeliais Didžiojo karoKai kur kai kasSuskubo gudriai komiteto vardu,Kurs gerą visuomenei daro,Pasukt ir į savąją pusę raktu,O trindamas baltas rankas,Prie aukso naudos pasišildęs,Dabar jau pirklys pirmos gildėsNė vienas kai kas. (Kai kam)

Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį.

Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savi-tą dvasinę patirtį.Taigi Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo saviraiškos, kurios ap-rėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skaus-mingai išgyventa.

Maironis sukūrė vieną gyvybingiausių lietuvių lyrikos tradicijų. Vėlesnių kartų poetai ne sykį skelbė nusisuką nuo Maironio poezijos, bet melodingos, lietuvių liau-dies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaikė savo vertę ir vėlesniais laikais. Šia tradicija rėmėsi ne vienas lietuvių poetas, pavyzdžiui, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir kiti.

Siekiant paskatinti susidomėjimą didžiojo lietuvių dai-niaus kūryba 2012 m. paskelbti Maironio metais. Lietu-voje ir kitur, kur lietuvių gyvenama, vyko nemažai šiai progai skirtų renginių, poezijos skaitymų. Tačiau žino-mo šiuolaikinio poeto Marcelijaus Martinaičio nuomo-ne dėmesio lietuvių poezijos klasikui šiandien stinga.

“Nesakau, kad Maironį reikia kasdien skaityti kaip šven-tą raštą. Jį reikia matyti ne vien ant 20 litų banknoto, bet ir knygose, knygynuose, bibliotekose, kaip matome Gedimino pilį su trispalve. Nebėgame tuoj kopti į kalną, o tai darome, kai kas nors mums nutinka, imame giedo-ti ar skaityti Maironį, kuriame sutelkta tautos atmintis.

Maironį šiandien sunku pamatyti, užgožtą visokių mi-glų, juo labiau kad ir mūsų humanitarinė kultūra yra nustumta į valstybės pašalius, įsigalėjus vadinamajam politiniam ir verslo elitui, apie kurį kadaise taip rūsčiai rašė Maironis. O dar įžūlesnis tas „elitas“ sugrįžo dau-giau nei po pusės šimto metų.”

Lapkritis | 2012

14 Britanijos lietuvis PSIHOLOGIJA

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Gėda yra labai stiprus, daugiasluoksnis bei giliai asmenį žalojantis reiškinys. Gėdą vengė analizuoti netgi psichologijos sritis, nes apie gėdą kalbėti yra gėda. Gėdą yra sunku pripažinti kitiems, o dar labiau – sau.Gėda yra daugiau nei tik jausmas. Tai psichikos būklė, kai žmogus giliai, dažniausiai pasąmoningai, yra įsitikinęs, jog su juo kažkas yra ne taip, jog jis iš esmės yra blogas, niekam tikęs, nevykėlis, nesvarbus, nereikalingas, nepilnavertis, pilnas trūkumų, ne-pajėgus, nevertas būti mylimas, nevertas būti dalimi žmonijos, jog jis yra kitoks, jog jis yra niekas. Būti tokioje būsenoje žmogui yra labai sunku, beveik nepakeliama, žmogus patiria didelį emocinį skausmą, kančią, emocinį išsekimą ir išvysto nesąmo-ningas save žalojančias strategijas kaip tą skausmą paslėpti, kaip jo išvengti, kaip jį neutralizuoti.

Gėdos gniaužtai

Kaip minėjau, gėda yra daugiasluoksnis reiški-nys. Dažniausiai ji yra susijusi su visa eile jausmų: pažeminimu, drovumu, sumišimu, svetimumu, atstumimu, neviltimi, bejėgiškumu, nesaugumu, silpnumu, netikrumu, nepilnavertiškumu, nerei-kalingumu, poreikiu nuolat gintis, pasimetimu, nevertumu, menkinimu, niekinimu, įžeidimu, kvailumu, keistumu, išskirtinumu, savotiškumu ir kt. Gėda visada yra glaudžiai susijusi su kaltės jausmu. Tačiau, nors šie du reiškiniai yra labai pa-našūs, jie vis tik skiriasi. Gėda smerkia asmenį, o kaltė tai, ką asmuo daro. Kaltė gali būti brandi ir sveika bei skatinanti atsakomybę, tačiau ji gali būti ir patologiška bei žalojanti. Yra nuomonių, jog gėdą galima naudoti sveikai, tačiau aš labiau pritariu manantiems, kad gėda yra žmogų žalo-

Aš tikiu, jog priėmimas viso ir visokio savęs su visu savo “šlamštu” su meile ir gailestingumu

yra sveika žmogaus nuostata. Jei žmogus geba atleisti sau ir save priimti,

save mylėti bei būti sau gailestingas ir atlaidus, jis toks bus ir su kitais

žmonėmis.

Lapkritis | 2012


janti iš šeimos bei visuomenės perimtų bei įsisavintų įsitikinimų visuma. Manau, kad nėra gyvenime dalykų, dėl kurių iš esmės žmogui turėtų būti gėda. Mes galime jaustis nejaukiai dėl kažkokių netinkamų ir nenaudingų pasirinkimų, tačiau jų gėdytis, manau, iš esmės yra ne-sveika nuostata. Aš tikiu, jog priėmimas viso ir visokio savęs su visu savo “šlamštu” su meile ir gailestingumu yra sveika žmogaus nuostata. Jei žmogus geba atleisti sau ir save priimti, save mylėti bei būti sau gailestingas ir atlaidus, jis toks bus ir su kitais žmonėmis. Tai yra patvirtinta mokslinių tyrimų, šiais tyrimais yra paremta ne tik psi-chologinė-psichotera-pinė praktika, bet taip pat ir socialinis darbas bei komunikavimas bet kurioje etiškoje biznio ar valstybinėje kompanijoje.

Jaučiant gėdą mūsų kūnas reaguoja ir mūsų būseną parodo žvilgsnio vengimas, odos paraudimas, lūpų ar liežuvio kram-tymas, “dirbtinė” šypsena, nenustygi-mas vietoje. Gali būti, kad gėdą jaučiantis žmogus aršiai ginasi ir puola, perdeda si-tuaciją, kurioje atsi-dūrė, arba ją neigia. Kadangi gėda įtakoja mąstymą, žmogus pasimeta, neranda žo-džių, jaučiasi taip lyg jo protas būtų visiškai tuščias.

Gėda dažniausiai yra patiriama kaip vidinis mus aršiai kritikuojantis balsas, kuris teisia visa, ką be-darytume, kaip bloga, neverta, netinkama. Paprastai mūsų vidinis krikuojantis balsas kartoja mums tai, ką girdėjome ar patyrėme kažkada, dažniausiai vaikystė-je, iš savo tėvų, mokytojų, giminaičių, bendraamžių, kolegų. Pavyzdžiui, “tu niekam tikęs”, “geriau tu būtum negimęs”, “su tavim vienas vargas”, “tu visur pasto-viai maišaisi”, “tau turėtų būti gėda”, “pažiūrėk, kaip

tu atrodai”, “tikri vyrai neverkia”, “ir vėl nemalonumai per tave”, “tu niekada nesusitvarkai”, “tu nieko gero nepasieksi”, “geriau tu gyventum su tėvu”, “tu tokia pati kaip ir tavo motina”, “tu niekam verta”, “švelnu-mą parodyti vienas kitam yra netinkama”, “mylėti yra pavojinga”, “meilės iš viso nėra”, “turėti savo nuomo-nę ir būti savimi pavojinga” ir t.t. Kiekvienas savo ar pažįstamų šeimose, mus supančioje aplinkoje ne kartą tai girdėjome ar patyrėme ir girdime ar patiriame. Ti-kriausiai net nesusimąstome, ką tai reiškia ir kokią įta-

ką tai turi mums, nes tai yra mūsų aplinka, taip esame įpratę. Kiekvienas žmogaus pasirinkimas, el-gesys neša kažkokią žinią aplinkai, šalia esantiems. Dažnai, čia išvardinti pa-vyzdžiai net nebūna ištarti žodžiu, jie perduodami elgesiu. Tačiau net ir šian-dien yra daug tėvų, sakan-čių savo vaikams tu esi kvailas, išdykęs, bjaurus, savanaudis. Vaikai girdė-dami ar patirdami šias negatyvias žinias įsisavina savo psichikoje. Tai ir tam-pa vidiniu kritikuojančiu balsu, kuris nepranyksta net suaugus ir žmogų sti-priai kankina. Atsikratyti šio vidinio kritikos balso yra nelengva, tai reikalau-ja daug ir ilgalaikio darbo su savimi.

Vaikuose giliai įsišakni-ja gėda, jei tėvai nuolat ir pastoviai juos atstu-mia emociškai ir fiziškai. Pavyzdžiui, nesidomi jų mokymusi, pomėgiais, pasiekimais, palieka vai-

kus auginti seneliams, giminaičiams, palieka mažus vaikus vienus namuose, užkrauna vyresniems vaikams atsakomybę auginti jaunesniuosius brolius ar seseris, niekada neturi laiko pabūti su vaikais, niekada negir-di, ką vaikai nori jiems pasakyti ir nesupranta, negeba užmegzti ir palaikyti artimo ir saugaus ryšio, patys turi psichologinių ar psichinių sunkumų, neparodo fizinio švelnumo, neapkabina, nesugeba paguosti ir nuramin-

Lapkritis | 2012

16 Britanijos lietuvis PSICHOLOGIJA

ti, baudžia tuomet, kai vaikui reikia nuraminimo, perkelia atsakomybę už savo gyvenimo nesėkmes vaikams.

Vaikuose išsiyvysto gili gėda taip pat, jei tėvai stipriai kontroliuoja savo vaikus, yra nežmoniškai griežti, žemina juos, rei-kalauja per daug, nesu-pranta jų socialinių porei-kių ir draudžia draugystes su bendraamžiais, už juos nusprendžia ateitį bei profesiją, perdėtai saugo neleisdami patiems ban-dyti, rizikuoti, pasirinkti. Tokiu atveju, vaikas jau-čiasi bevertis, nes juo tėvai nepasitiki. Kontro-liuojantys tėvai netiki, jog jų vaikai geba ir gali teii-singai pasirinkti. Šis nepa-sitikėjimas palaužia vaiko asmenybę. Dažniausiai kontroliuojantys tėvai pa-tys slepia savyje didžiulę gėdą ir išoriškai stengiasi atrodyti tobulais. Vaikai tą gėdos jausmą pasąmo-ningai perima iš tėvų.

Tėvai, kurie patys yra la-bai pasimetę, yra nepasi-tikintys savimi ir negeba nustatyti sveikų ir aiškių ribų savo vaikams, ugdo juose gilų pasimetimo jausmą bei gėdą būti savi-mi. Vaikai tuomet nežino, kas yra saugu ir kas ne, kas jiems naudinga ir kas ne, nes patys tėvai to ne-suvokia. Dažniausiai tokių tėvų šeimose augantys vaikai išvysto įprotį kon-troliuoti ir turi didžiulį per kraštus besiliejantį pyktį – jei tėvai negeba nubrėž-

Lapkritis | 2012


nam įvardyti savo poreikius ir nekritikuoti nei savo nei kito poreikių, bet ieškoti bendro sprendimo.

Kaip vaduotis iš gėdos gniaužtų? Pirmiausiai svarbu at-pažinti ir įsivardinti mūsų psichikoje glūdinčius įsisavin-tus kitų mums primestus negatyvius įsitikinimus ir juos keisti. Svarbu suprasti, kad jie nėra mūsų įsitikinimai. Jie susiformavo dėl šalia mūsų esančių nesupratimo ir neteisingo mūsų vertinimo. Svarbu atpažinti ir suprasti kaip konkrečiai gėda pasireiškia individualiame gyve-nime. Kiekvienas esam skirtingas ir kiekvienas susiku-riam skirtingas išgyvenimo sunkiose emocinėse sąlygo-se strategijas. Reikėtų atrasti savy drąsos pripažinti sau

ir kitiems, jog jaučiame gėdą. Tai mus išlaisvins iš paslapties kalėjimo ir atvers galimybes kitiems mus padrąsinti.

Svarbu mokytis atpažinti po gėda slypinčius jaus-mus ir juos išreikšti. Pykti, mylėti, bijoti, jausti skaus-mą, liūdėti yra normalu, sveika ir žmogiška.

Svarbu nustoti kontro-liuoti kitų žmonių jaus-mus ir elgesį. Kiekvienas turi teisę laisvai pasirinkti

kaip elgtis, koks tas elgesys bebūtų. Manau, geriausia energiją sutelkti į savęs pačių pažinimą ir savo pačių jausmus bei elgesį. Tikriausiai mums dar ilgą kelią teks nukeliauti, kol išmoksime savo jausmus atpažinti, juos suvokti, nuoširdžiai išreikšti ir prisiimti atsakomybę ne-perkeliant jų kitiems.

Naudinga gėdą pakeisti sveika brandžia kalte, ne “griau-žiančia” mus nuolatiniu nerimu, bet padedančia realiai įvertinti mūsų veiksmus ir pasirinkimus.

Svarbu būti sau gailestingiems ir švelniems, mažiau rei-kalauti iš savęs, mažiau save “plakti”, bet daugiau pasi-gėrėti savim ir pasididžiuoti.

Svarbu susirasti nekritikuojančią, bet drąsinančią aplin-ką ir būti atviriems kitų padrąsinimui.

Linkiu daug daug švelnumo sau, gailestingumo ir meilės.

Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis:

[email protected], 07748802795.

ti ribų, tada vaikas pats turi imtis tos atsakomybės ir pasąmoningai pyksta, kad tėvai nepajėgūs būti suau-gusiais atsakingais asmenimis.

Na ir be abejo tiesioginę prievartą patiriantys vaikai išvystys stipriai iškreiptą savęs vaizdą ir jaus gėdą dėl savęs, dėl to, kas jie yra. Fizinis, seksualinis, emocinis ir žodinis smurtas stipriai sužaloja vaiko psichiką. Vaiko mušimas yra smurtas ir pažeminimas. Bet koks elgesys, keliantis vaikui baimę ir pažeminimą, yra smurtas.

Po gėda dažniausiai slepiasi daugelis jausmų, kuriuos mes vengiame jausti, priimti, išreikšti. Angliškas termi-nas shame, monoma, yra Indo-Europiečių kilmės ir jis reiškia pridengti, paslėp-ti. Pavyzdžiui, tokie pasa-kymai “susiimk”, “nebūk lėliukas”, “nustok verkti”, “tau nėra ko bijoti” moko vaikus užgniaužti liūdesį, skausmą, pyktį, baimę. Vaikai tuomet išmoksta jausti gėdą vietoje auten-tiškai juose kylančių bai-mės, liūdesio, skausmo, pykčio jausmų, nes tai jausti yra gėda. Taip nuo mažens auginame užsida-riusius ir savęs nesupran-tančius vaikus, kurie tampa suaugusiais. Suaugę taip pat moko vaikus užgniaužti ir pasitenkinimo savimi, pasididžiavimo, džiaugsmo savimi, laimės, švelnumo jausmą. Pavyzdžiui, “kaip tu kalbi su manim”, “netruk-dyk, dabar aš užsiėmus”, “kokias nesąmones čia darai”, “nesikabink” ir t.t. Tuomet vaikai, o vėliau ir suaugę, jaučia gėdą net norėti pasitenkinimo ir laimės, sėkmės, švelnumo santykiuose, jiems nepriimtinas didžiavima-sis savimi.

Giliai įsišaknijęs gėdos jausmas labai dažnai yra de-presijos, priklausomybių, viršsvorio, savęs žalojimo, perfekcionizmo, kontroliavimo, sunkumų intymiuose santykiuose priežastis. Pažeminimo patirtis ir jausmas, gili nuoskauda kelia didelį emocinį skausmą ir gali netgi vesti į savižudybę. Intymiuose santykiuose vienas as-muo gali būti kaustomas gėdos dėl didesnio intymumo poreikio, kitas – dėl kuriamo atstumo. Svarbu kiekvie-

Lapkritis | 2012

18 Britanijos lietuvis

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk

Latvėnaitė-Kairienė R. ŠAUKSMAS EglėR.Latvėnaitės-Kairienės romano „Šauksmas“ centre šiuolaikinės paau-glės gyvenimas. Romanas skaitytoją stato į akistatą su žmogaus gyvenimo esmėmis: Dievo Įsakymais ir jų trau-ka, šėtono gundymais, dvasinėmis kryžkelėmis ir kančiomis, siekiant ir laimės, ir prasmės, ir doros. Ar herojai – silpnos ir bejėgės būtybės prieš šių

dienų gyvenimą, nepaliekantį prošvaisčių laimei? Į šį sudėtingą klausimą autorei gali padėti atsakyti patys skaitytojai. Galbūt kai kam šis romanas atrodys tiesiog nelaiminga pasilei-dusios mergiotės istorija. Tačiau ta „mergiotės istorija“ neiš-vengiamai susipynusi su šiuolaikinių šeimų problemomis, šiuo-laikine mokykla ir su vidinio pasaulio pažinimu – nepaprastai dramatišku. R.Latvėnaitė-Kairienė sugeba iškelti klausimą, kurio esmė tokia: ar gali vaikas visuotinio vertybių degradavimo bei socialinio nihilizmo metu harmoningai su viskuo, kas jį supa, ir natūraliai tenkinti pačius svarbiausius pažinimo poreikius – tiek fiziologinius, tiek dvasinius – ir dar išgyventi. Ir niekas kitas, o tik pagrindinė romano veikėja iš tikrųjų ir išprovokuoja pačias ekstremaliausias savo gyvenimo situacijas. Kiek vaikiškų tragedijų pražiūrėta besidangstant mums „padoru-mo“ kaukėmis - kiek dėdžių Povilų nepamatyta: tiek giminėse, tiek kaimynuose, tiek mokyklose ar šalia jų... O kiek dar ir nepilnamečių „veronikų“ per juos mūsų negailestingai pasmerkta? Kūrinys nėra nei sociologijos traktatas, nei etikos kodeksas, nei psichologijos studija. Jis nieko nevertina, neteisia, nekeičia. Betgi jis pasaulyje, kur Dievas labai užsiėmęs (p.52), turi daug svarbesnes funkcijas – psichoterapines. Juo labiau kad mažas ir jaunas žmogus labai len-gvai susitapatina su knygų veikėjais ir išgyvena tą patį, ką pastarieji išgyvena kūrėjų valia. Todėl sutapęs su knygų personažais jis tiesiog „išklauso psichoterapijos kursą“. Ir yra jis gelbėjamas ne tik nuo sa-vižudybės, bet gal apsaugomas ir nuo viso gyvenimo naktų košma-rų – amžinai persekiosiančio kaltės jausmo. O pirmasis klaipėdietės rašytojos N.Latvėnaitės-Kairienės roma-nas liudija, kad jaunas žmogus kaip tik ir siekia pranešti savo sutrikimą ir skausmą.

Martin G.R.R. LEDO IR UGNIES GIESMĖ 1 KNYGA. SOSTŲ ŽAIDIMAS Tyto AlbaRašytojas George‘as R. R. Martinas sukūrė nepaprastą fantasy knygų seriją: jo vaizduotėje gimė iki ma-žiausių smulkmenų apgalvotas pa-saulis. Su sava istorija, mitologija, religija, netgi gamtos dėsniais. Iš pirmo žvilgsnio Septynių karalysčių gyvenimas skaitytojams primins viduramžių feodalinę santvarką: pilyse šeimininkauja lordai, riteriai

kaunasi turnyruose, kilmingos damos ištekinamos dar nesu-laukusios pilnametystės. Vesterosas, Laisvieji miestai ar Valyrija tiesiog ideali vieta pabėgti, kai už lango nyku ir norisi sielą gai-vinančių įspūdžių. Nuo įšalusių miškų iki senovinių miestų, nuo dūžtančių jūrų bangų iki vergų turgaviečių – viskas taip gyva ir tikroviška, kad, regis, užsimerktum, žengtum žingsnį ir tu jau ra-gauji vasaros vyną Braavose, diskutuoji su alchemikais Oldtauno citadelėje ar stebi riterių turnyrą Kings Lendinge.Magijos nuojauta sklando ore, tačiau įsitraukus į septynių didžių-jų šeimų intrigų verpetą galima ir pamiršti, kad kažkada šiame pasaulyje skraidė drakonai, kad Šiaurėje stūksanti ledo Siena gina Septynias karalystes nuo paslaptingųjų Kitų, o lordo Edar-do Starko vaikai augina paskutiniuosius didvilkius. Garbė, šeima, meilė, kova dėl valdžios ir kerštas – svarbiausi Septynių karalysčių kilmingųjų gyvenimo varikliai. Čia nėra baltos ir juodos spalvos, nėra „geriečių“ ir „blogiečių“. Pats nemėgstamiausias personažas verčiant puslapiui darosi vis simpatiškesnis ir žmogiškesnis, o auk-sinės širdies „geriukas“ parodo ir savo tamsiąją pusę.„Sostų žaidimas“ pakankamai gailestingas skaitytojui – viskas prasideda paprastai, o toliau siužetas lekia tiesiog galvotrūk-čiais, intrigų, pavydo ir išdavysčių tiek, kad Bordžijos numirtų iš pavydo. „Amerikietiškuoju Tolkienu“ vadinamo George’o R. R. Martino knygomis susidomėjo ir televizijos gigantė HBO. Buvo sukurtas 2011 m. metų sensacija tapęs televizijos serialas „Sostų žaidi-mas“.

Freeman P. ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS Tyto Alba„Aleksandras Makedonietis“ – tai įžy-miojo karvedžio istorija papasakota lengvu, tarsi romanas stiliumi. Ir vis tik tai nėra literatūrinė istorijos traktuotė. Tai pasakojimas tiems, kurie apie didįjį karvedį nori sužinoti viską nuo pradžių iki galo – nuo paties gimimo iki paskuti-nio atodūsio ir be pagražinimų. Garsusis Makedonijos valdovas – viena

žymiausių ir reikšmingiausių pasaulio istorijos figūrų. Genialius jo karybos metodus studijavo ir iš jų mokėsi ir Hanibalas, ir Napole-onas, jie aktualūs ir dabar, praėjus dviem tūkstantmečiams. Alek-sandras mirė sulaukęs vos trisdešimt trejų metų, tačiau jis spėjo su-kurti imperiją, kurios teritorija plytėjo nuo Jonijos jūros iki Himalajų kalnų, užkariauti didžiules valstybes ir pats tapti legenda. Philipas Freemanas vaizdingai, išsamiai ir įtaigiai aprašo Aleksandrą Make-donietį ir kaip išskirtinę asmenybę, ir kaip genialų karvedį, stipriai paveikusį tolesnę pasaulio istoriją. Philip Freeman - klasikinių kalbų katedros profesorius, mokslų dak-taras, klasikinių bei keltų kalbų ir literatūros specialistas. Aistringas senovės istorijos gerbėjas ir populiarintojas, septynių istorinių kny-gų autorius; 2009 m. lietuvių kalba išleista jo knyga apie Julijų Cezarį

Lapkritis | 2012


Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk

Daujotytė V. LAISVOJO MĄSTYMO PROPERŠOS Tyto AlbaViktorija Daujotytė-Pakerienė (g. 1945 m. spalio 1 d. Keiniškėje, Varnių valsčius) – habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, litera-tūros tyrinėtoja, daugybės monogra-fijų, studijų bei straipsnių autorė.„Laisvas mąstymas – lyg visą laiką

dūzgianti sąmonė, aktyvus fonas, į kurį kas nors įsirašo, persira-šo, persikeičia. Nieko būtino, privalomo. Įgimta ir priprasta būti mąstymo situacijose, skendėti kažko prisodrintame sąmonės vandeny. Neturint tikslų, uždavinių, tik fiksuojant, kas pasirodo, iškyla tarpuose tarp darbų, įsipareigojimų.“ Kaip papasakoti tai, kas iš esmės nepapasakojama? Kaip aprašyti tai, kas neaprašo-ma? Kaip parodyti savo įžvelgtus ženklus kitiems – galbūt jau pasirengusiems juos pamatyti. Nėra nei formulių, nei receptų, nėra būdų išmokti pastebėti šviesos žybtelėjimus kasdienybės pilkumoje. Nebent – žiūrėti ir stengtis pamatyti, klausytis ir gir-dėti. „Laisvojo mąstymo properšos“ padės įsiklausyti ir įžvelgti. „Laisvojo mąstymo properšos“ – knyga apie anapusybės blyksnius, tiesos suvokimą kasdienybėje. Šios knygos niekaip negali pavadinti literatūros studija. Tai – tiesiog ilga, rami ir šviesi meditacija.

Bach R. VIENATrigramaBiografija? Fantazija? Metafizika? Savigal-bos knyga? Romanas? O gal filosofija? Šiai knygai perskaityti Ričardas Bachas siūlo daugybę būdų. „Viena” – Leslės ir Ričardo skrydis į už laiko ir erdvės plytinčią sritį, į begalinį pasaulių ir gyvenimų labirintą, ten, kur suvokiama, jog viskas yra VIENA. Skaičiusiems „Džonataną Livingstoną Žu-vėdrą“ ar kitas Bach‘o knygas, tai bus dar vienas kvietimas susitikti su savimi.

Pasakojimas prasideda tuo, kad Leslė ir Ričardas skrenda savo „Urgzliu“, ruošiasi tūpti. Netikėtai juos apgaubia gintarinė šviesa ir jie atsiduria virš nežinomos jūros su daugybe mažų srovelių joje. Čia pora pradeda savo kelionę kitoje tikrovėje, kurioje kiekvienas gali gyventi visai kitokį gyve-nimą nei Žemėje. Toje kelionėje kartais juos aplanko gidė Pai, paaiški-nanti, kas ir kaip. Kaskart nuleidę lėktuvą ant vandens, Ričardas ir Leslė atsiduria vis kitoje vietoje ir sutinka vis kitokius žmones, ir galiausiai save pačius, pasirinkusius kitokius likimus. Visuose sutiktuose žmonėse pora įžvelgia save, ir tai jiems padeda suprasti, jog viskas, visi žmonės yra Vie-nas. Supratę, jog pasiekti namus jie gali tik padedami meilės, ja ir pasi-kliauja. Galiausiai sugrįžę į žemę, tiesa, ne iš pirmo karto, jie stebisi, kad mato pasaulį kitaip. Nuvyksta į Springhilą, kur vyksta šviesiausių protų susitikimas ir paskelbia savo temą, apie kurią kalbės – VIENAS.

Picardie J. COCO CHANEL. LEGENDA IR GYVENIMASDidlaukiaiMados kūrėjos, fatališkos moters Coco Cha-nel, kurios dviguba C raidė ant drabužių, ran-kinių, aksesuarų, matyt, pažįstama visoms pasaulio moterims, gyvenimas domina ne tik smalsuolius ar gerbėjus. Gausybė intriguo-jančių faktų, legendų, melų, pramanų ir tiesų – visą tai rasite rašytojos Justine Picardie kny-

goje „Coco Chanel: legenda ir gyvenimas“ . Tai nuostabi dovana kiekvie-nam, norinčiam suprasti kas ir kodėl yra madinga. O taip pat norinčiam suvokti, kokia asmenybė buvo pati madmuazel ir kokios asmenybės ir įvykiai ją formavo, kaip atsirado Chanel Nr.5 ir kiti dalykai be kurių neįsi-vaidzduojame šiuolaikinio pasaulio. Coco Chanel – tai ne tik suknelės, kostiumėliai, rankinukai – tai legenda.

Navalinskas A. Pranaitis D. Rakutis D. ŽVEJO ABC Šviesa Mėgėjų žūklė – vienas populiariausių akty-vių ( kai kas gali dėl to ginčytis ) laisvalaikio leidimo būdų, sutraukiantis prie upių ir eže-rų šimtus entuziastų. Jei iki šiol teko žvejoti tik vaikystėje gaudant žuvis savadarbe meš-kere, tai dabar nuėjus į parduotuvę akys ap-raibsta nuo skirtingų dydžių ir kainų meške-

Kazragytė D. RAUDONI SANDALIUKAITyto Alba„...Prisiminimai – viso gyvenimo, iki smulkiausių daiktų, kvapų, žmonių – gyvena savo laisvą gyvenimą ir sklan-do kažkokių tau, žmogau, nepavaldžių pasaulių erdvėse, ir nori tu ar nenori – ateis, užklups, įsiskverbs, prisiglaus, palies kada nori, kur nori: gatvėj, lau-kuose, pievose, mieste, parduotuvėj, šaltam kambary, naktį, paryčiais. Štai

kas yra išsilaisvinęs tavo praėjęs gyvenimas. Jis bet kada gali grįž-ti.“ „Raudoni sandaliukai“ – septintoji Doloresos Kazragytės auto-biografinės eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktorės žvilgs-nis į save, dviejų esybių – senstančio kūno ir senatvę neigiančios sielos, gyvenimo patirties įsitvėrusio proto ir vilties ieškančios širdies dialogas.


rių, ir kitokio inventoriaus, kurio paskirties nelabai gali atspėti. Visa tai ženklas, kad be rimto vadovo pagalbos neapsieisi, ši knyga tam ir skirta.Knygoje supažindinama su mėgėjų žūklės tvarka, žvejybos apriboji-mais Lietuvoje, gaudomų žuvų rūšimis. Aprašoma, kaip pasirinkti žū-klės įrankius ir masalus. Aptariama, kokie meškerių tipai tinkami žūklei stovinčio ir tekančio vandens telkiniuose, pateikiama masalų ir jaukų pasigaminimo pavyzdžių, duodama patarimų, kaip pasirinkti žūklavie-tę, žvejoti plūdine, dugnine, museline meškerėmis ir spiningu.

Skiriama visiems, kurie mėgsta leisti laisvalaikį gamtoje, dar tik pra-deda žvejoti ar nori išbandyti įvairius žvejybos būdus.

Lapkritis | 2012

20 Britanijos lietuvis LIETUVIAI PASAULYJE

Generalinio konsulato suburta Lietuvos bėgikų komanda puikiai pasirodė garsiajame Čikagos maratone

Konsulate Sovetske aptarti lituanistinio švietimo Kaliningrado srityje vystymo planai

Lietuvos konsulate Sovetske spalio 9-ąją švietimo klausi-mus užsienyje kuruojančių Lietuvos institucijų atstovai bei diplomatai su Kaliningrado srityje dirbančiais lietuvių kal-bos ir etnokultūros mokytojais ieškojo lituanistinio švieti-mo Karaliaučiaus srityje stiprinimo būdų.Susitikime dalyvavo Užsienių reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Dau-

Kartu su 45 tūkst. bėgikų iš viso pasaulio spalio 7 dieną vykusiame Čikagos maratone bėgo ir 16 Lietuvos genera-linio konsulato Čikagoje į vieną komandą suburtų atletų, kuriuos nuo pat ankstyvo ryto palaikė gausus Vėjų miesto centre susirinkusių lietuvių būrys. Užsienio reikalų minis-terijos remiama tautinė sporto akcija prasidėjo maratono dalyviams prieš startą susirinkus generaliniame konsula-te, kur juos pasveikino ir ištvermės linkėjo Lietuvos ge-neralinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, o lietuvių įmonės „Lina Embroidery“ atstovai bėgikams įteikė su-venyrinius tautinius marškinėlius. Lietuvių ekipos dvasią kurstė trasoje įrengtas geltona, žalia ir raudona spalvo-mis pasipuošęs sirgalių punktas. Čia skambėjo lietuviška muzika, restoranas „Kunigaikščių užeiga“ ir įmonė „Food

noravičius, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Lie-tuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stan-kevičius, Lietuvos konsulė Sovetske Liuda Kleimionova ir Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas.Su Karaliaučiaus srities mokytojais jie ieškojo lituanistinio švietimo plėtros būdų ir tarėsi, kaip iki 2013-ųjų sklan-džiai įgyvendinti šiuo metu URM vykdomų neformaliojo švietimo užsienyje funkcijų perdavimą Švietimo ir mokslo ministerijai.A. Daunoravičius padėkojo pedagogams už nuoširdų kas-dienį darbą, kurio vaisiai akivaizdūs, ir įteikė URM užsaky-mu išleistą knygą „Lietuvos istorija“. Susitikimo dalyviai pabrėžė pastaruoju metu sparčiai plėtojamą Lietuvos ir Kaliningrado srities mokyklų ben-dradarbiavimą, ženkliai padidėjusį susidomėjimą lietuvių kalba bei etnokultūra Karaliaučiaus bendrojo lavinimo įs-taigose ir su tuo susijusį nuolatinį lietuvių kalbos mokyto-jų poreikį šiame krašte.850 Karaliaučiaus srities mokinių 24 įstaigose lietuvių kal-bos ir etnokultūros šiuo metu moko 17 mokytojų, su ku-riais URM yra pasirašiusi neformaliojo švietimo paslaugų teikimo lietuvių bendruomenėse užsienyje sutartis.

M. Gudynas su vyrų bėgikais.

Depot International“ tautiečius vaišino tradiciniais lietu-viškais užkandžiais.Visi lietuvių komandos nariai sėkmingai įveikė daugiau kaip keturias dešimtis kilometrų. Greičiausi vyrai – Min-daugas Gudelis ir Egidijus Jakštas – finišą pasiekė per kiek daugiau nei tris, Vilija Geležiūtė ir Laura Freedman – nei keturias valandas. Restorane „Kunigaikščių užeiga“ surengtoje vakaronėje bėgikus sveikino M. Gudynas, me-dalius įteikė Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos atstovas Rimantas Dirvonis. 2009 metais minint Lietuvos vardo tūkstantmetį pradėta akcija „Lietuviai Čikagos maratone“ sėkmingai surengta jau ketvirtą kartą iš eilės.

Kalba Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas.

Lapkritis | 2012


Gruzijoje atidarytas lituanistikos centras

URM SKELBIA UŽSIENIO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ 2013 METŲ PROJEKTŲ ATRANKOS

KONKURSĄUžsienio reikalų ministerija skelbia užsienio lietuvių organizacijų 2013-ųjų metų projektų atranką ir kviečia teikti projektų paraiškas. Konkursas vykdomas pagal Užsienio lietuvių organizacijų projektų rėmimo tvarkos aprašą.Bus remiami užsienio lietuvių organizacijų, ugdymo ir kultūros įstaigų projektai, kuriais siekiama įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, stiprinti bendruomeniš-kumą, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, remti užsienio lietuvių žiniasklaidą, paminėti Lietuvai reikšmingas sukaktis.Užpildyta projekto paraiškos forma (originalas su parašais, 1 egz.) su joje nurodytais priedais turi būti pateikta iki 2012 m. gruodžio 1 d. adresu Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas, J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius.Išsami informacija apie Užsienio reikalų ministerijos teikiamą paramą užsienio lietuvių organizacijoms skel-biama URM internetinės svetainės skiltyje Lietuviai pasaulyje/Ryšiai su užsienio lietuviais/Parama užsienio lietuvių organizacijomis.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas

Akimirka iš Lituanistikos centro atidarymo.

Lietuvos ambasadorius Tbilisyje Jonas Paslauskas spalio 16 dieną dalyvavo iškilmingame Lituanistikos centro ati-daryme Gruzijos technikos universitete.Sveikindamas Tbilisio akademinę bendruomenę ambasa-dorius pabrėžė ne tik kultūrinę ir istorinę, bet ir praktinę lietuvių kalbos mokymosi reikšmę.„Gruzijai įstojus į Europos Sąjungą, jauni specialistai, kal-bantys oficialiomis ES kalbomis, turės daugiau karjeros galimybių. Tegul viena iš šių kalbų būna seniausia gyvoji indoeuropietiška kalba – lietuvių“, – sakė ambasadorius.

Pasak čia dėstysiančio Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Vido Kavaliausko, Lituanistikos centro durys atviros ir kitų Gruzijos universitetų studentams. Kadangi susidomėjimas didelis, tikėtina, kad kitais metais įstaiga išaugs į didesnį – Baltistikos – centrą.Šiuo metu lietuvių kalbos kursus Tbilisyje lanko 57 stu-dentai. Planuojama, kad penki geriausi kurso klausytojai kitais metais dalyvaus lietuvių kalbos vasaros kursuose Lietuvoje.

Lapkritis | 2012

22 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

Vėlinės – IlgėsAtėjo metas, kai medžiai ruošiasi žiemos poilsiui, o Lietu-viai senoviniu papročiu buriasi prie ugnelės paminėti visų išėjusiųjų, kurių dėka mes esame šioje Žemėje. Tą pačią dieną, kai laikrodžiai valanda sukosi atgal įves-dami visus į tamsųjį žiemos metą, Lietuvos ambasadoje Londone sužibo Vėlinių žvakelės, skambėjo senosios lie-tuviškos giesmės, kanklės, būgnai, Labanoro dūdmaišiai. Vakarą vedė iš Lietuvos pasikviesti romuviai: Vilniaus Ro-muvos vaidilė Vėtra Trinkūnaitė bei lietuvių apeiginio fol-kloro kolektyvo ''Kūlgrinda'' nariai Šarūnas Mikelionis ir Ignas Šatkauskas. Lyg būtų tyčia užmanyta, viskas vyko rūsyje esančioje sa-lėje - arčiau vėlių, atgulusių Žemėj. Tai buvo tikra šventė, nes viskas joje buvo šventa: kalba, dainos, bendros vaišės, bendravimas su Protėviais ir išėjusiais artimaisiais. Žvakių šviesoje skendėjo ramūs ir šviesūs Lietuvių veidai. Protėvių atminimą pradė-jome skambant kanklėms. Susibūrę aplink aukurą už-kūrėme ir pagerbėme Šven-tąją Ugnį bei Pirmuosius Vandenis, senuosius mūsų Dievus, Praamžių ir Veliną, iš kurių atsiradome ir mes. O apie mūsų prigimtinę pa-saulėžiūrą ir vertybes papa-sakojo Šarūnas ir Ignas; apie Pirmuosius Vandenis, kurie simbolizuoja visko pradžią, Praamžių, pirmajį mūsų protėvį, gyvasties pradinin-ką, kaip ir Veliną, kuris yra svarbiausias šiuo metu, nes sujungia gyvuosius bei miru-sius į vieną erdvę. Pasaulis yra amžinas. Jis nuolatos kuriamas amžinųjų die-viškų jėgų, o pagal lietuviškąjį įsivaizdavimą pasaulį kuria ir perkuria bent du - šviesos ir tamsos, kūrimo ir griovimo Dievai - Praamžis ir Velinas. Jų sąveika arba prieštaravimai kuria darną ir gyvąją būtį. O už savo buvimą, už Kalbą, už Tėvynę mes esame dėkingi protėviams. Todėl turime nuo-latos prisiminti juos ir reikšti pagarbą. Tam ir buvo sukur-tos apeigos bei papročiai, atkeliavę pas mus iš seniausiųjų laikų. Šis senasis mūsų tikėjimas vienija visus tikinčiuosius - gyvuosius ir mirusiuosius. Mirtis yra dėsningas gamtos

Anglijos – Romuva

Lapkritis | 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 23

Daugiau apie Vėlines – Ilges skaitykite:http://alkas.lt/2010/10/31/j-vaiskunas-veliniu-dvasia/

virsmas. Mirštant kūnui, siela gali išlikti pereidama į kitą pavidalą. Po mirties ve-lionis patenka tarp mirusiųjų giminaičių, o per apeigas gyvieji ir mirusieji vėl susitin-ka.Tad prisiminėm ir pagarbinom ne tik išėju-sius savuosius protėvius, bet ir didžiuosius Tautos ir Dvasios vedlius: Simoną Dau-kantą, Vincą Kudriką, Vydūną, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, pagerbėm juos bei palaiminom, palinkėjom Ramybės, pasi-žadėjome laikytis jų priesakų bei kelio. Paminėjome pasiaukojusiuosius Tautos laisvei. Sausio 13-ąją išėjusiuosius pager-bėme "Tautiška giesme", taip pat prisimi-nėme Protėvius, žmones, pasitraukusius iš gyvenimo ne sava valia... Daugybė giesmių bei sutartinių buvo su-giedota šį nepaprastai jaukų ir intymų vakarą. Tyliai, tvirtai, ramiai, iškilmingai. Palikę atviras duris Vėlelėms, dalinomės namine lietuviška Duona, gėrėm girą iš vieno kaušo ir gardžiavomės vaišėmis susėdę prie vieno stalo taip, kaip mums įprasta nuo seno. Blizgančiomis drėgno-mis akimis stebėjome degančių žvakių lipsneles ir klausėmės vienas kito pasako-jimų, prisiminimų apie išėjusiuosius arti-muosius: tėvelius, senelius, prosenelius, draugus... Ir buvo galima justi tvyrantį tvirtą tikėji-mą, vaišingumą, jausmingas dainas, ben-druomeniškumą, vienas kito palaikymą, tą tikrąjį lietuviškumą. Ne kartą per kūną pagaugai ėjo užtraukus išvien iki sielos gelmių įsiskverbiančią sutartinę ar gies-mę. Gyvas tikėjimas, kad taip nutinka, kai tave aplanko Vėlė... O jos šioje šventėje pamatė tikrą Lietuvą - dorus, geraširdžius stiprius žmones - Lietos Vyrus ir Moteris, jaunus ir senus, sulietus į bendruomenę. Vakaro pabaigoje jau ritualu tapusi visų Lietuvių švenčių daina "Rimo rimo tūto" sujungė visus aplink šventąją ugnį į vienin-gą būrį. Apsikabinę ilgai nenorėjome skirs-tytis, atrodė esame tokie artimi, nors dau-guma matėmės pirmą kartą. Džiaugėmės, nes buvo gera, nes buvo Sutariela. Ramios ir mūsų Vėlelės, matydamos mus tokiais.

Lapkritis | 2012

24 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

Lietuvos ambasadoje Londone spalio 7-ąją minint Tarp-tautinę mokytojų dieną, Jungtinėje Karalystėje dirbantys pedagogai dalinosi darbo su į naują šalį atvykusiais vaikais patirtimi, tarėsi dėl konkrečių glaudesnio bendradarbiavi-mo ir lituanistinio švietimo JK vystymo būdų.Lietuvos ambasadorius Londone Oskaras Jusys pasveikino mokytojus su profesine švente ir pabrėžė kompetentingų bei atsidavusių pedagogų svarbą lietuvių tautos ir valsty-bės raidai.Užsienio lietuvių švietimo centro vedėja ir Vilniaus viduri-

Paramos renginys “HAND IN HAND” sugrįžta į Londoną

Mokytojų dieną ambasadoje Londone lietuvių pedagogai ieškojo lituanistinio švietimo gerinimo būdų

Paramos organizacija “United Lithuanian Promotions Ltd”, įkurta 2011 metais, vėl pristato labdaros rengi-nį Londone. Pernai rudenį įvykusių pirmųjų “Hand in Hand” labdaros renginių Londone bei Kaune tiks-las buvo įvykdytas su kaupu. Projekto metu surinktų lėšų užteko ne tik Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ojo skyriaus dviejų palatų atnaujinimui, bet ir kompiuterių klasės-bibliotekėlės įrengimui. Projektu patenkinti liko ne tik labdaros gavėjai, bet ir renginyje apsilankę svečiai. Į “Hidden” klubą Londone pasiklau-syti garsių Lietuvos atlikėjų – Vaido Baumilos, Solia-rio, Radistų, bei pulko DJ’ų, sugužėjo daugiau nei 700 žmonių. Bilieto kaina į šį renginį buvo simbolinė – tik 5 svarai, o paremti sergančius vaikus kiekvienas galėjo savo nuožiūra.

Sotus neužjaučia alkano, sveikas – sergančio. Ar ti-krai yra taip, kaip teigia šis žinomas posakis? Jaunų ir veiklių lietuvių organizacija jau antrus metus iš eilės griauna šį požiūrį ir vėl kviečia ne tik linksmin-tis, bet ir dovanoti šviesesnę vaikystę sergantiems Lietuvos vaikams. Kasmetinis renginys “Hand in Hand” – “Coronet” klube Londone jau lapkričio 24 dieną!

nės mokyklos „Lietuvių namai“ darbuotoja Asta Turskienė su kolegomis dalinosi praktine darbo su iš viso pasaulio į Lietuvą atvykstančiais vaikais patirtimi, išdėstė aktualiau-sius lituanistinio ugdymo iššūkius.Didelis dėmesys susitikimo metu skirtas vienam svar-biausių vaiko prisitaikymo naujoje šalyje aspektų – kva-lifikuotos psichologinės pagalbos teikimui. JK gyvenantis psichologas Gintaras Parutis mokytojus supažindino su psichologine tokio vaiko būkle, aptarė dažniausias jo pati-riamas problemas ir veiksmingiausius jų sprendimo būdus.

Lapkritis | 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25

Šiemet organizatoriai nusprendė tęsti pradėtą darbą ir toliau remti Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ajį skyrių. “Priežastis labai pa-prasta: valstybė palatų renovacijai neskiria finansavimo, o kai kurios palatos - kritinės būklės. Pernai sutvarkėme dvi palatas ir bibliotekėlę, o šiemet kitos dvi palatos buvo uždarytos dėl pavojingų sąlygų vaikams. Nutarėme suremontuoti šias palatas”, - teigė organizatoriai. Kadangi di-džioji dalis klinikos biudžeto skiriama brangiems vaistams ir medicininei technikai, tokiems dalykams, kaip palatų atnaujinimas, pinigų nelieka. „Šiose palatose langai, grindys bei sanitariniai mazgai nėra keisti nuo ligoninės pastatymo. Per langų plyšius pučia vėjas, linoleumas vietomis tokios būklės, kad užkliuvęs vaikas gali pargriūti. Nuo sienų byra tinkas“, - dabartinę palatų, kurias renginio organizatoriai tikisi atnaujinti, būklę apibūdino ligoninės skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė.Jau kasmetiniu tapęs paramos renginys “Hand in Hand” į Londoną su-grįžta lapkričio 24 dieną. Šiemet renginio organizatoriai tikisi suburti dar daugiau žmonių, kurie galės prisidėti prie kilnaus tikslo ir bent šiek tiek pagerinti sąlygas sergantiems vaikams ligoninėje. “United Lithu-anian Promotions Ltd” žada, kad šiemet vietos užteks visiems. Renginys vyks istoriniame “Coronet” naktiniame klube, kuriame anksčiau buvo teatras. Renginys vyks trijose salėse, kurios talpina daugiau nei 2000 žmonių. Renginio metu žadami kelių valandų trukmės gyvo garso Jurgos Šedui-kytės bei MuseIQ pasirodymai pagrindinėje klubo salėje. Renginio ve-dėjas – grupės Skamp atlikėjas Viktoras Diavara, kuris pristatys ir savo programą “No Djs”. Susirinkusius kilnaus tikslo vardan iki 5 valandos ryto linksmins garsūs DJ’ai: Martynas M, Flaxen Beats ir dar keliolika Anglijoje reziduojančių DJ’ėjų.Renginio metu išvysite net tris madų bei šukuosenų šou, specialų “3D Video Mapping Show”, kurį pristatys DJ Samsas ir Irie Pixel. O foninius vaizdus pateiks Onika ir Vizuali Terapija. Renginio metu vyks loterija, kurioje bus galima laimėti vertingų prizų. Kiemelyje ištroškę galės atsi-gaivinti lietuviška gira, o išalkę - pasistiprinti karštais lietuviškais patie-kalais.

Mokytojų renginyje ambasadoje taip pat įkurtas pedagogų klubas, telksiantis JK dirbančius lietuvių pedagogus, skleisiantis informaciją apie lituanistinį švietimą ir prisidė-siantis prie įvairių profesinių rengi-nių organizavimo. Vakaro svečiams koncertavo Londo-no karališkosios muzikos akademijos studentas smuikininkas Algirdas Gal-dikas, šoko Londone gyvenančių vai-kų šokių klubo „Lighthouse“ nariai.Lietuvos ambasados Londone duo-menimis, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikia daugiau nei 30 neformalaus lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 1 tūkst. lietuvių.

Prisidėti prie šios gražios akcijos ir skirti savo paramą sergantiems vaikams galima šiais būdais:

• Įsigyjant bilietą į renginį

• Pavedimu į oficialią organizacijos “United Lithuanian Promotions Ltd.” sąskaitą: HSBC bank Account name: United Lithuanian Promotions LTD Account number: 00003247 Sort Code: 40-43-65

• “Paypal”: [email protected] • Renginio metu stovės speciali dėžė aukoms.

Renginio laikas: lapkričio 24 diena, nuo 20:00 iki 5:00 val.

Adresas: “Coronet “, 28 New Kent Road, Elephant & Castle, London, SE1 6TJ

Bilietai: £10

Daugiau informacijos: www.handinhand.lthttp://www.facebook.com/handinhandlt

Kontaktai: [email protected]

Lietuvos ambasadorius Londone Oskaras Jusys pasveikino mokytojus su profesine švente.

26 Britanijos lietuvis INFORMACIJA

LIETUVIŠKI RENGINIAI ANGLIJOJE

DžiazasLapkričio 17 d., šeštadienį, 20.30 val. Lon-dono klube ,,The Vortex‘‘ koncertuos džiazo atlikėjas bei kompozitorius Liudas Mockūnas ir estų gitaristas Jaak Sooäär. Šio dueto atlie-kama muzika bus tikra atgaiva improvizacinio džiazo muzikos mėgėjams – neveltui koncer-tas yra įtrauktas į kasmetinį Londono Džiazo festivalį. Daugiau informacijos rasite čia:http://www.londonjazzfestival.org.ukAdresas: VORTEX, 11 Gillett Square, London N16 8AZ,

Mokytojų seminarasLapkričio 18 d., sekmadienį, 8:30 val. Lietu-vos Respublikos ambasadoje Londone rengia-mas tradicinis septintasis Jungtinės Karalystės lituanistinių mokyklų mokytojų tobulinimosi seminaras, kuriuo siekiama stiprinti Jungtinės Karalystės lituanistinių mokyklų veiklą, padė-ti išsaugoti gimtąją kalbą, kultūrą, tapatybę. Renginyje pranešimus skaitys dr. O. Norku-tė, dr. V. Bagdonavičienė, prof. L. Sajienė, dr. I. Tendzegolskienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. J. Zabarskaitė, dailininkė S. Ach. Seminare bus pristatytos naujausios lietuvių kalbos mokymo priemonės ir metodika, dau-giakalbystės ir vaikų pažintinės raidos sąsajos bei jų įtaka mokymosi sėkmei, daugiakultūri-nio pasaulio iššūkiai mokytojams, vyks prak-tiniai vaikų vaizduotės lavinimo užsiėmimai, diskusijų metu bus apsikeista gerąją darbo patirtimi. Bus išduoti kvalifikacijos pažymėji-mai. Mokyklų darbuotojams, atvykstantiems iš kitų miestų ar rajonų, bus apmokėtos kelio-nės ir, esant reikalui, nakvynės išlaidos. Seminarą rengia Kauno Vytauto Didžiojo uni-versitetas ir Jungtinės Karalystės lietuvių ben-druomenė drauge su LR ambasada Londone; seminarą remia Užsienio lietuvių departa-mentas prie LR URM. Maloniai kviečiame re-gistruotis iki 2012 m. lapkričio 15 d. el. paštu [email protected] arba tel. 07534857092.

Seminaras apie laimęLapkričio 21 d. norintys jaustis laimingesni, turės progą atskleisti laimės paslaptis išskirti-nai lietuvių bendruomenei skirtame asmeni-nio tobulėjimo seminare ,,Be baimės link lai-mės’’. Seminarą ves ,, Menas būti laimingam" autorė, sąmoningo gyvenimo koučerė Elada Eimaitė Elurija. Seminaro metu sužinosite konkrečių būdų, kaip gyventi pilnavertį, lai-mingesnį gyvenimą.

Seminaras vyks Pimlico Academy, SW1V 3AT. Renginio kaina £10. Re-gistruotis: [email protected], tel: 0753 2250180. Vietų skai-čius ribotas.

Labdaros vakarienėLapkričio 22 d., ketvirtadienį, 18.30 – 1.00 val. prašmatniame The Ber-keley Hotel įvyks jau tradicine tapusi Kalėdų labdaros vakarienė, kurioje šiemet dalyvaus ypatingas svečias – visą pasaulį nustebinusi Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Lietuvos komercijos rūmai JK ir Lietuvos Res-publikos Ambasada kviečia ne tik maloniai praleisti laiką mėgaujantis išskirtine vakaro programa, bet ir susivienyti kilniam tikslui – šių metų šventinio vakaro metu surinktos lėšos bus skirtos “The Tiltas Trust” lab-daros fondui, kuris rūpinasi vėžiu sergančiais pacientais ir jų šeimomis.Renginį ves visiems gerai pažįstama TV laidų vedėja ir kulinarė Beata Ni-cholson ir vienas talentingiausių Lietuvos tenorų E. Montvidas. Vakaro dalyviai renginį pradės su šampano taure ir puikia vakariene, mėgausis lietuviška opera, o vakaro pabaigoje turės puikią progą pašėlti šokių aikš-telėje. Žinoma, svarbiausias akcentas vakaro metu bus skiriamas lėšų rin-kimui – parama „The Tiltas Trust“ fondui bus renkama tradicinio aukciono ir loterijos metu. Šių metų Kalėdinėje vakarienėje apsilankys Europos Są-jungos misijos Afganistane vadovas V. Ušackas ir jo žmona L. Ušackienė.Bilietai: £160 (£140 LCCUK, BLS nariams bei svečiams rezervuojantiems 10 vietų staliukus) Norėdami įsigyti bilietus aplankykite www.lithu-anianchristmasball.co.uk arba rašykite [email protected] Adresas: The Berkeley Hotel, Wilton Place, Knighstbridge, London SW1X 7RL

Paramos renginysLapkričio 24 d., šeštadienį, 20.00 – 5.00 val įvyks jau kasmetiniu tapęs paramos renginys „Hand in Hand“. Šiais metais surinktos lėšos bus skiriamos Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ajam skyriui. Renginys vyks istoriniame „Coronet“ naktiniame klube; organizatoriai „United Lithuanian Promotions ltd“ žada kelių valandų gyvo garso Jur-gos Šeduikytės bei MuseIQ pasirodymus, renginį ves – Viktoras Diawa-ra, kuris pristatys ir savo programą „No Djs“. Iki 5 val ryto linksmins garsūs DJ‘ai: Martynas M, Flaxen Beats ir kt. Bus demonstruojami madų bei šu-kuosenų šou, rodoma speciali “3D Video Mapping Show”, kurį pristatys DJ Samsas ir Irie Pixel, o foninius vaizdus pateiks Onika ir Vizuali Terapija. Renginio metu vyks loterija. Kiemelyje ištroškę galės atsigaivinti lietuviš-ka gira, o išalkę - pasistiprinti karštais lietuviškais patiekalais.Bilietai: £10. Adresas: “Coronet “, 28 New Kent Road, Elephant & Castle, London, SE1 6TJ Daugiau informacijos: www.handinhand.lt, http://www.facebook.com/handinhandlt. Kontaktai: [email protected]

Meninė akcijaLapkričio 26 – 30 d., Prestone vyks Tarptautinis kultūrinių renginių ciklas „Deadpan Exchange VII“, 2007 m. prasidėjo Vokietijoje ir Dani-joje. VII-ojoje tęstinio projekto dalyje Didžiojoje Britanijoje pristato-ma septynių Lietuvos menininkų kūryba. Prestono Hanover galerijoje eksponuojami darbai yra reakcija ir atsakas į Makedonijos menininkų kūrybą, 2011 m. pristatytą Lietuvoje (Galerijoje „Kairė – Dešinė“, Vil-nius) „Deadpan Exchange VI parodoje.

J.Mekas Serpentine galerijoje Gruodžio 5 d. – 2013 m. sausio 27 d. Londono Ser-pentine galerijoje galėsite išvysti bene žymiausio lietuvių kilmės filmo kūrėjo, kritiko, poeto ir meni-ninko Jono Meko darbus. Visiems tiems, kam ne-svetimas šiuolaikinio meno ir kino pasaulis, kūrėjo pristatinėti nereikia: š. m. gruodžio 24 d. devynias-dešimtmetį švęsiantis Jonas Mekas dažnai pristato-mas kaip amerikietiško avangardo kino krikštatėvis. Daugiau informacijos apie renginius rasite čia: http://www.serpentinegallery.org

Susitikimas su E.MildažyteGruodžio 6 d., ketvirtadienį LR ambasadoje Lon-done įvyks susitikimas su išskirtinės knygos apie Lietuvą autore žurnaliste, prodiusere ir laidų ve-dėja Edita Mildažyte. Gausiai retomis nuotrauko-mis iliustruotas leidinys pasakoja apie esminius Lietuvos istorijos įvykius, įdomybes, kuo Lietuva iš tikrųjų yra unikali. Pateikiamas pasaulyje garsiausių lietuvių penketukas ir kompaktinė plokštelė (sud. Viktoras Gerulaitis) su pagrindiniais lietuvių muzi-kos ženklais ir atlikėjais. Pokalbį apie knygą mode-ruos leidyklos „Tyto alba“ vadovė L. Varanavičienė.Adresas: LR ambasada Londone, 2 Bessborough Gardens, Westminster, SW1V 2JERegistracija būtina, vietų skaičius ribotas. Norėda-mi dalyvauti, rašykite [email protected] iki lapkričio 30 d., penktadienio.

E. Puzaitės koncertas Gruodžio 8 d., šeštadienį, 7 val. kviečiame į pianis-čių Emilijos Puzaitės ir Grace Mo labdaringą klasi-kinės muzikos koncertą „Keturios rankos, du forte-pijonai“. Surinktos lėšos bus skirtos leukemijos bei limfomos tyrimams paremti. Šiais metais Puzaitė debiutavo prestižinėje Niujorko Carnegie Hall, kur buvo šiltai sutikta tiek klausytojų, tiek kritikų. Rengi-nio metu skambės Čaikovskio, Rachmaninovo, Listo bei pačios Emilijos Puzaitės kūryba. Atlikėja ragina apsilankyti koncerte ir paremti tuos, kuriems reikia mūsų pagalbos. Renginys vyks Michael Croft The-atre, Alleyn's School, Townley Road, East Dulwich SE22 8SU. Bilietų kainos £7; £10. Daugiau informa-cijos: http://www.michaelcrofttheatre.org.uk

Kiekvieno „Deadpan Exchange“ pasirodymo metu menininkai iš skirtingų šalių keičiasi sausojo humo-ro (angl. deadpan) sąmojais. Sausasis humoras – tai humoro forma, kuomet sąmojis žiūrovui yra patei-kiamas be emocijų ar veido išraiškos pasikeitimų, kalbant monotonišku balsu. Tokį humorą yra sudė-tinga interpretuoti bei sunkiau suprasti, ar matyta scena buvo komedijos ar tragedijos žanro. Daugiau informacijos: http://hanoverproject.wordpress.com

Britanijos lietuvis Nr.11 2012

Documents