-
Pa
sau
lio
turinys
26
30
15
35
REDAKTORĖS ŽODISVienybė težydi!
...........................................................................................................................
5
LIETUVOJEJau tradicija tapęs PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimas
šį kartą vyks Kaune .............. 6Seimo ir PLB komisija: sudėtis
– nauja, problematika – ta pati
....................................... 6Užsienio lietuvių reikalų
koordinavimo komisija atnaujino darbą
................................. 8Religijos ir migracijos problemų
svarstymas abiejose Atlanto pusėse ............................
8Lietuvos vyčių organizacijos šimtmečio minėjimas
..........................................................
14Vytauto Didžiojo universitete atidarytos Kūrybinės dokumentikos
kino dirbtuvės ... 14Lietuvos dainų šventė – jau po metų
.....................................................................................
15Pavasaris vėl sukvietė visus tikinčius stebuklais
..................................................................
16
TEMAIššūkiai lietuvių kalbos mokymui Lietuvoje ir pasaulyje
................................................... 18
AKTUALUNauja knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“
.................................................... 21Laiškai –
saugotinas lietuviškas paveldas
.............................................................................
22Konstitucijos kūrėjas: KT viršija savo galias
.........................................................................
23
SVEČIASA. Barzdukas: „Tėvas džiaugtųsi, kad jo pradėtas
„Pasaulio lietuvis“ taip išaugo“ ........ 26
LIETUVIAI PASAULYJEVilniaus legenda po Sardinijos dangumi
..............................................................................
30Lietuviški pavasario garsai Sankt
Peterburge.......................................................................
32Rusijos Šiaurės Vakarų regiono lietuviai susitiko su
A. Butkevičiumi ............................. 32Londone
rinkosi jaunieji talentai ir lituanistinio švietimo specialistai
........................... 33Dubline aptartos lituanistinio
švietimo problemos
........................................................... 34JK
lietuviai: žingsnis vienybės keliu žengtas
.........................................................................
35Urugvajuje – kas mėnesį bent po vieną lietuvišką renginį
................................................ 37PLB valdybos
narių ir Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių atstovų posėdžiai
....... 38Erikos „Bohemiškas drugelis“ garsina lietuvius menininkus
............................................ 39
TRUMPAI
.........................................................................................................................................
40
DĖMESIO
.........................................................................................................................................
42
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 3
-
Vyriausioji redaktorė Deimantė Dokšaitė[email protected]
redaktorė sandra sirvidienėMaketuotojas Darius MarkūnasAutoriai:
aida Kiškytė-Degeix, Deimantė Dokšaitė, Dalia Henke, žana
Jermakovaitė, arūnas teišerskis, Kristina Ūsaitė, austėja Jagė,
ramūnas Čičelis, arūnas antanaitis, Jolanta Zabarskaitė, alma
Masevičienė, aurelija tamošiūnaitė, liudvikas narcizas rasimas,
Gustavo Martinez, Jolanta naglėFotografai: aida Kiškytė-Degeix,
Deimantė Dokšaitė, arūnas teišerskis, ana berezovskaja, Daiva
baldauskienė, Martynas Vidzbelis, Gintaras Kraujelis, alvydas
Vaitkevičius, Juozas Valiušaitis, sergejus Šišulinas, Olga
posaškova, lina saulėnaitė, Karilė Vaitkutė, Jonas
petronisIždininkas Vytenis VilkasSpaudė uab „Draugų studija“
Redakcijos adresas:laikinai laiškus „pasaulio lietuviui“ galima
siųsti plb atstovybės adresu:Gedimino pr. 53-212lr seimo iii
rūmailt-01109Vilnius, lietuva
PLB tinklalapis:www.plbe.orgwww.lrs.lt/plbissn 1732-0135
Pa
sau
lio
Mėnesinis žurnalas. 2013 m. 06/518Leidinys PasauLio Lietuvių
Bendruomenės gyvenimui ir minčiai
PPREnUMERATA METAMS:Lietuvoje – 60 lt;Europos valstybėse:
paprasta prenumerata – 45 eur, garbės prenumerata – 65
eur;Australijoje: paprasta prenumerata – 60 auD, garbės
prenumerata – 93 auD;JAV, Kanada ir ir kiti kraštai: paprasta
prenumerata – 63 usD, garbės prenumerata – 90
usD;Užsakant į Lietuvą iš kitų kraštų: 26 eur, 32 auD, 36
usD.Prenumeratorių Lietuvoje dėmesiui!žurnalą „pasaulio lietuvis“
galite prenumeruoti pervesdami lėšas banko pavedimu į „pasaulio
lietuvio“ sąskaitą lietuvoje ir atsiųsdami elektroniniu paštu
[email protected] adresą, kuriuo siųsti žurnalą.
Banko rekvizitai:Gavėjas: pasaulio lietuvių bendruomenės
atstovybė lietuvojesąskaitos nr. lt76 7300 0101 2423 6579bankas: ab
„swedbank“banko adresas: Konstitucijos pr. 20a, 03502 Vilniusbanko
kodas 73000sWiFt kodas Habalt22Australijoje:čekius siųsti adresu:
antanas V. Kramilius OaM, Jp 83 Queen streetCanley Heights, n.s.W.
2166, australiaJAV, Kanada, kiti kraštai:čekius siųsti adresu:
Vytenis Vilkas („pasaulio lietuvis“)22343 Cardiff Drivesaugus, Ca
91350, usa
LEIDĖJASpasaulio lietuvių bendruomenė (plb). žurnalas leidžiamas
nuo 1963 metų.platinti „pasaulio lietuvio“ tekstus ir vaizdo
informaciją galima tik gavus raštišką sutikimą.„the World
lithuanian“ magazinepublished monthly by the lithuanian World
Community, inc.Copyright by the lithuanian World Community,
inc.
Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą iš dalies parėmė Užsienio
reikalų ministerija
Dėl reklamos žurnale „Pasaulio lietuvis“ kreipkitės el. pašto
adresu: [email protected]
Marija Danguolė navickienė (JAV)plb pirmininkė, Visuomeninių
reikalų komisijos pirmininkė[email protected]
Kęstas Pikūnas (Lietuva)plJs pirmininkas, Jaunimo ir sporto
reikalų komisijų [email protected]
Dalia Henke (Vokietija)plb įvaizdžio, informacijos sklaidos ir
„pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė, plb valdybos
pirmininkės [email protected]
Gintautas Želvys (Rusija)rytų kraštų ir rusijos reikalų
komisijos pirmininkas, plb valdybos pirmininkės
[email protected]
Jūratė Caspersen (Šveicarija)Kultūros reikalų komisijos
pirmininkė[email protected]
Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina)pietų amerikos reikalų
komisijos [email protected]
Aušra Laurušaitė-Kromelis (JAV)Organizacinių reikalų komisijos
pirmininkė[email protected]
Artūras Maslauskas (Danija)Finansų reikalų komisijos
[email protected]
Aurelija norienė (Belgija)naujosios emigracijos reikalų
komisijos pirmininkė[email protected]
Prel. Edmundas Putrimas (Kanada)sielovados reikalų komisijos
[email protected]
Angelė Vaičiūnienė (Kanada)Švietimo reikalų komisijos
pirmininkė[email protected]
PLB biuro adresas: 213 West lake shore DriveCary, ill 60013
usa
PLB atstovybė LietuvojeGedimino pr. 53-212lt-01109
Vilniustel./faks. +37052396264el. p.: [email protected];
[email protected]/plbwww.plbe.org
PLB atstovė LietuvojeVida bandis+370 52 396
[email protected]
PLB konfliktų sprendimo komitetas:Vytautas Maciūnas (JaV),Marytė
Šmitienė (Vokietija),rūta žilinskienė (Kanada)
PLB kontrolės komisija:saulius Kačiulis (italija),angelė
nelsienė (JaV),aldona seghal (Švedija)
PLB iždininkasRamutis Pliū[email protected] lakeview Dr.
racine, Wi 53403 usa
PL iždininkasVytenis Vilkastel. 1 661 254 5593el. p.
[email protected] Cardiff Drivesaugus, Ca 91350usa
PASAULIO LIETUVIų BEnDRUOMEnĖS(PLB) VALDYBA(2012–2015)
nAUJOVĖ!nuo šiol už žurnalo „pasaulio lietuvis“ prenumeratą
galima sumokėti per „paypal“ mokėjimo sistemą. tereikia
el. paštu [email protected] parašyti laišką ir paprašyti
sąskaitos apmokėjimui.
Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia
„Pasaulio lietuvio“ žurnalo redakcijos vykdomą projektą „Lietuvybės
formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūrinis
paveldas užsienyje, ryšiai su Lietuva“
4 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
reDaKtOrės žODis
Sveikinuosi su jumis, mieli skaitytojai, po kiek ilgesnės
pertraukos nei įprastai, mat vasarą išeina jungtiniai „Pasaulio
lietuvio“ numeriai (kartą per du mėnesius). Sveikinuosi ir sveikinu
su liepos 17 dieną švenčiama Pasaulio lietuvių vienybės diena.
Būkime vieningi!Apie vienybę šiame numeryje kalbame ne kartą. Štai
gegužę įvairių Jungti-nės Karalystės lietuviškų organizacijų
lyderiai, susibūrę po Lietuvos ambasa-dos stogu, bandė ieškoti
receptų, kaip tarpusavyje geriau sutarti, bendrauti ir
bendradarbiauti. Vienybės išminties ir įkvėpimo ieškota
atsigręžiant į prieš 75 metus vykusį pirmąjį Britanijos lietuvių
Seimą.Apie vienybę ir savo tėvelio Stasio Barzduko indėlį ją
skleidžiant pasakoja ir Algirdas Barzdukas. Su „Pasaulio lietuvio“
skaitytojais jis dalijasi visu pluoš-
tu unikalių prisiminimų apie tai, kaip jo tėvas pradėjo
„Pasaulio lietuvį“, kaip jį redaguodavo grįžęs po darbo
geležinkelio bendrovėje, kokią misiją tuomet siekė atlikti
žurnalas, bei apie tai, ką išvydęs „Pasaulio lietuvį“ dabar galbūt
pasakytų jo steigėjas.
Šiame numeryje – taip pat Seimo ir PLB komisijos, Užsienio
lietuvių reikalų koordinavimo komisijos, PLB valdybos atstovų ir
Pietų Amerikos lietuvių ben-druomenių posėdžių atgarsiai.
Kaip visada daug dėmesio švietimui ir kultūrai, žinios apie šias
dvi sritis atskrie-jo iš Rusijos, Airijos, Italijos, Jungtinės
Karalystės, Latvijos, Urugvajaus, Prancūzi-jos, Lenkijos ir
JAV.
Kadangi numeris jungtinis, sunkiai sekėsi sutalpinti viską ir
visus norinčius, tad kai ką teko atidėti vėlesnėms laidoms. Tiesa,
kitas numeris ir vėl jungtinis − rug-pjūčio kartu su rugsėju,
o ir pasakoti jame tikrai vėl bus apie ką, juk liepos vidury-je
Kaune posėdžiaus bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai,
Klaipėdoje birželio pabaigoje rungiasi Pasaulio lietuvių sporto
žaidynių dalyviai, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje birželio
30–liepos 14 dienomis vyksta svarbiau sias PLJS
renginys − XIV kongresas, o liepos 17 dieną Kaune −
užsienio lietuvių koncertas − dovana Lietuvai Pasaulio
lietuvių vienybės dienos proga.
Tad malonaus skaitymo. Ir iki susitikimo kitame numeryje, kuris
ir vėl nestokos temų ir įvykių.
Nuoširdžiai„Pasaulio lietuvio“ vyriausioji redaktorėDEImANTė
DoKŠAITė
Vienybė težydi!
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 5
-
lietuVOJe
Dalia Henke, PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio
lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė
Gegužės 7–10 dienomis Vil-niuje vyko naujos sudėties Seimo ir
PLB komisijos posė-džiai. Kaip visada Komisijos darbotvarkės temų
spektras
buvo gana platus − nuo energe-
tikos ir ekonimikos iki trėmimų ir Dainų šventės. Neapsieita ir
be tradicinių klausimų aptarimo, tokių kaip išeivijos ir Lietuvos
institucijų bendradarbiavimas, lietuviškas švie-timas bei
pilietybės klausimas. Dėl
pastarosios problemos Komisijos nariai, ypač iš PLB, norėjo
įsitikin-ti, ar tikrai nėra kitos išeities, tik referendumas, apie
kurį pastaruoju metu tik ir kalbama.
Tokiu būdu, kaip vieninteliu likusiu ir galimu, dvejojantis
signataras Liudvikas Narcizas Rasimas, vienas iš Konstitucijos
kūrėjų, skaitęs pranešimą Komisi-joje, dalijasi juo ir su mūsų
žurnalo skaitytojais.
Jau kelinti metai PLB kraštų pirmininkai suvažiuoja į Lie-tuvą
aptarti bendruomenių gyvenimo aktualijų, apsikeisti informacija,
pasimokyti bei
planuoti ateitį. Tokie suvažiavimai yra tapę gražia kasmetine
tradicija ir vyksta tarp PLB Seimų (PLB Seimas šaukiamas kas treji
metai).
Šiais metais bendruomenių ir jaunimo sąjungų kraštų valdybų
pirmininkų suvažiavimas vyks pirmą kartą Kaune liepos 15–17
dienomis. Jis ypatingas tuo, kad PLB organizaciniais partneriais
tapo Kauno miesto savivaldybė bei Vytauto Didžiojo universite-tas
(VDU). Posėdžiai vyks VDU (K. Donelaičio g. 58, Kaunas),
o pirmos dienos vakarą dalyviai yra pakviesti į Kauno rotušę, į
miesto merijos priėmimą. Iš daugiau kaip 15 šalių atvyksiančių
dalyvių laukia visapusiška ir įdomi programa bei galimybė
pasisakyti ir diskutuoti
visais darbotvarkės klausimais. Suvažiavimo metu bus
pristato-
mi PLB XIV valdybos prioritetai ir tikslai pirmaisiais
kadencijos metais bei bendrų su Lietuva vei-kiančių komisijų
veiklos kryptys. Be abejo, bus galimybė diskutuoti apie vis dar
neišspręstą pilietybės klausimą ir likusias sprendimo galimybes.
PLJS valdybos na-riai pristatys vykusio PLJS XIV kongreso
rezoliucijas ir ateities veiklos kryptis.
Programoje taip pat numatomas PLB Kultūros komisijos veiklos ir
planų pristatymas, diskusijos apie užsienio lietuvių švietimo
padėtį ir perspektyvas. Be to, bus gvilde-nami PLB informacijos
sklaidos klausimai bei „Pasaulio lietuvio“ leidimo ir platinimo
perspektyvos, PLB veiklos finansavimo būdai ir galimybės. Vyks
regioninių komisijų posėdžiai. Pirmininkams bus suteikta galimybė
diskutuoti
šiomis temomis: PLB vaidmuo globalioje Lietuvoje, kraštų
lietu-vių bendruomenių veikla, iššūkiai ir perspektyvos, klausimai:
ar po ilgesnio gyvenimo užsienyje grįžęs į Lietuvą lietuvis nustoja
būti PLB nariu, ar Lietuvoje gyvenantis lie-tuvis gali atstovauti
PLB ar krašto lietuvių bendruomenei bendrose PLB ir Lietuvos
komisijose. Taip pat suplanuotas seminaras „Efek-tyvus vadovavimas
krašto Lietuvių bendruomenei“.
Suvažiavimo pabaigoje bus priimtos rekomendacijos jame
nagrinėtais klausimais.
Liepos 14-ąją, dieną prieš suva-žiavimą, visi dalyviai yra
kviečiami į ekskursiją aplankyti Dariaus ir Girėno gimtinės vietas
(Šilalės ir Klaipėdos rajonuose). Pabuvoję šiose vietose liepos
17 d. Kaune kartu švęsime S. Dariaus ir S. Girė-no skrydžio
per Atlantą 80-metį ir Pasaulio lietuvių vienybės dieną.
Šiai progai pažymėti PLB valdyba nusprendė Lietuvai ir
lietuviams padovanoti užsienio lietuvių kon-certą, kuriame dalyvaus
atlikėjai iš daugiau kaip dešimties šalių. Kon-certas vyks liepos
17 d. 18.00 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
(Laisvės al. 91, Kaunas).
suvažiavimo programą galite rasti www.plbe.org
Jau tradicija tapęs PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimas
šį kartą vykS kaune
Seimo ir PLB komiSiJa: sudėtis – nauja, problematika – ta
patiDeimantė Dokšaitė
reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas
6 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
Taip pat šiame numeryje apta-riama ir lietuvių kalbos mokymo
problematika, kurią gvildeno Seimo ir PLB komisijos nariai, be to,
pristatoma po metų vyksianti Dainų šventė, kurios pasirengi-mo
darbus Komisijai pristatė ją organizuojančio Lietuvių liaudies
kultūros centro direktoriaus pava-duotoja Vida Šatkauskienė.
„Pasaulio lietuvio“ redakcijoje nugulė ir daugiau posėdžių metu
perskaitytų pranešimų ir aptartų temų, tačiau dėl vietos stokos ne
visas jas galime skelbti ir anali-zuoti iš karto.
Komisijos posėdžiuose taip pat dalyvavusi PLB valdybos
pir-mininkė pabrėžė visų jos narių atsakingą požiūrį į darbą,
kruopš-tų posėdžių lankymą ir suvokimą, kad Komisijos veikla yra
svarbi.
Paskutinę posėdžių dieną priim-tos šešios rezoliucijos,
susijusios su aptartais klausimais. Pirmojoje, skirtoje pilietybės
problemai, at-kreipiamas dėmesys, kad vis dėlto dar neišnaudotos
visos galimybės priimti įstatymų, kuriais suteikia-ma teisė turėti
kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, pakei-timus,
nekeičiant Konstitucijos. Taip pat toje rezoliucijoje prašo-ma
atidėti nutarimo „Dėl referen-dumo dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 12 straipsnio antro-sios dalies pakeitimo paskelbimo“
projekto svarstymą ir priėmimą bei raginama ieškoti teisinio
reglamentavimo būdų, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės
pilietybę, išsaugotų Lietuvos pilietybę, ir siūloma šiam tikslui
sudaryti dar-bo grupę kartu su PLB valdybos pasiūlytais
ekspertais.
Lietuvių kalbai skirtoje rezoliu-cijoje Vyriausybei siūloma
ugdyti pasididžiavimą savo valstybe, kultūra, lietuvių kalba,
pasitel-kiant visas visuomenės informa-vimo priemones, dėti
pastangas, kad lietuvių kalba būtų įtraukta į UNESCo nematerialaus
kultūros paveldo sąrašą, saugoti auten-tiškus etninių lietuvių
žemių vietovardžius, Lietuvos piliečių vardus bei pavardes
dokumentuo-se rašyti valstybine kalba, suvie-nodinti valstybinį
lietuvių kalbos egzaminą ir išsaugoti lietuviškas mokyklas etninėse
lietuvių žemėse už Lietuvos ribų. Taip pat šioje rezoliucijoje
Lietuvos žiniasklaida kviečiama teikti daugiau pozity-vios
informacijos apie Lietuvos gyvenimą. o Vyriausybė raginama ES
Lietuvos kultūrai skirtas lėšas skirti per Kultūros
ministeriją.
Trečiojoje rezoliucijoje jau ne pirmą kartą raginama Vyriausybę
įsteigti instituciją prie Vyriausybės, kuri rūpintųsi užsienyje
gyvenan-čių lietuvių reikalais, ir užtikrinti Užsienio lietuvių
reikalų koordina-vimo komisijos veiklos tęstinumą.
Rezoliucijoje, skirtoje dainų šventei „Čia − mūsų namai“,
atkreipiamas dėmesys į šios viso
pasaulio lietuvių šventės svarbą kultūrai ir tradicijoms
puoselėti, tautiniam tapatumui išsaugoti. Taip pat prašoma Seimo
skirti pa-kankamai lėšų šventei organizuoti. Turizmo departamentas
ragina-mas aktyviai skleisti informaciją apie ją, o jos
organizatorius − Lie-tuvos liaudies kultūros centras −
raginamas užtikrinti sklandų bilietų platinimą ir aktyviai ieškoti
privačių rėmėjų.
Su energetikos klausimais susijusioje rezoliucijoje raginama
O. po
saškov
os nu
otr.
siekti energetinės nepriklausomy-bės, energetikos projektus
plėtoti įvertinus kylančią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai bei
paspartinti daugiabučių namų renovavimą.
Galiausiai ekonomikos rezoliu-cijoje raginama kurti stabilią
tei-sinę aplinką verslui ir ekonomikai plėtoti, parengti ir priimti
įsta-tymus, mažinančius „šešėlinės“ ekonomikos, korupcijos
valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose priežastis ir
skatinančius verslo įmonių konkurenciją. Be to, raginama sudaryti
palankiausias sąlygas visoje ES pramonei ir vers-lui plėtoti, kurti
palankią aplinką investicijoms Lietuvoje, ypač jos regionuose,
didinti savivaldybių savarankiškumą, skatinti darbo jėgos judumą,
tobulinti specialistų rengimą.
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 7
-
lietuVOJe
Gegužės 3 d. Vilniuje vyko Užsienio lietuvių reikalų
koordinavimo komisijos (ULRKK) posėdis, kuriame aptarta daugelis
išeivijai
aktualių klausimų, pradedant „Globalios Lietuvos“ strategijos
vykdymu ir lituanistinio švietimo kuravimo perdavimu Švietimo ir
mokslo ministerijai, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis ir
baigiant pasirengimo Lietuvos dai-nų šventei bei Lietuvos valstybės
atkūrimo šimtmečiui aptarimu.
Daugiausia dėmesio vis dėlto skirta pirmajai temai – progra-mos
„Globali Lietuva“ įgyvendini-mo eigai.
Nuveiktus darbus ir ateities planus pristatė užsienio reikalų
ministras Linas Linkevičius, tos pačios ministerijos Užsienio
lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, Kūno kultūros ir
sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimše-
lis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta
Pabedinskienė, švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus,
Lietuvos vyriau-siasis archyvaras Ramojus Krauje-lis, VšĮ „Versli
Lietuva“ vyriausiasis projektų vadovas Evaldas Brazys.
Išklausę valdžios atstovų pasi-sakymų, savo mintis išsakė ir PLB
atstovai, komisijos nariai.
Atkreiptas dėmesys, kad kalbant apie „Globalios Lietuvos“
priemo-nių vykdymą, per mažai dėmesio skiriama PLB, o vertėtų, anot
Jūratės Caspersen, PLB nurodyti kaip programos tikslinę grupę.
Akcentuota, kad PLB yra skėtinė organizacija, kurios esmė – vienyti
užsienyje gyvenančius lietuvius. o valstybė iš PLB reikalauja
veik-ti tose sferose (pvz., atstovauti Lietuvos strateginiams
interesams užsienyje), kurios nėra esminė PLB veiklos dalis.
J. Caspersen teigimu,
reikia grąžinti ankstesnę užsienio lietuvių klausimų kuravimo
struk-tūrą ir PLB vertę bei esmę.
PLB valdybos narė taip pat at-kreipė dėmesį, kad užsienio
lietuvių organizacijų projektų finansavi-mas yra per mažas, nes
poreikis yra 5 kartus didesnis. J. Caspersen nuomone, jei
projektams finansuoti prašoma 1 mln. 700 tūkst. Lt, tai toks
ir yra realus poreikis. Taip pat pabrėžta, jog PLB sunku pajausti
realią Lietuvos finansinę paramą, nes dalis pinigų užsienio
lietu-viams skiriama per institucijas, atstovybes ar PLB
nepriklausančias organizacijas. J. Caspersen teigimu, PLB
nedalyvauja skirstant pinigus, Lietuvos institucijų lėšos būna jau
paskirstytos pačių institucijų. Ši situacija skatina užsienio
lietuvių organizacijų susiskaldymą, todėl PLB siūlo finansavimą
užsienio lietuvių projektams skirti per PLB.
Taip pat išsakyta mintis, jog litu-anistinėms mokykloms ir
užsienio lietuvių organizacijoms skiriamas finansavimas per
diplomatines atsto-vybes skaldo PLB, nepripažįstamas organizacijos
autoritetas. J. Caspersen pažymėjo, kad PLB su ambasadomis
bendrauja tol, kol su PLB kalbama kaip su partneriais, o ne
nurodinėja-ma, ką ir kaip reikia daryti.
užSienio Lietuvių reikaLų koordinavimo
atnauJino darBąkomiSiJa
l. sau
lėnait
ės nu
otr.
reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas
8 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
anėtinai simboliška, jog aktuali religi-jos ir emigracijos tema
panašiu laiku
svarstyta abiejose Atlanto pusėse. Balandžio 13 d. Lemonte
(Ilinojaus valstija, JAV), Ateitininkų namuo-se, surengta
ketvirtoji JAV lietuvių katalikų sielovados konferencija. Jos
pagrindinė tema šįkart buvo sukon-centruota į pasauliečių vaidmens
Bažnyčios gyvenime problemą (apie tai 2013-04-20 „Drauge“ rašė
Ramu-nė Kubiliūtė). Praslinkus mėnesiui, gegužės 9 d., VDU
Lietuvių išeivijos institute, Kaune, įvyko tarpdalykinė
konferencija „migracija ir religija:
tautiškumo ir universalumo sankir-tos“. Į jaukią kamerinę
aplinką − Ins-tituto Pasaulio lietuvių bendruome-nės
menę − šįkart susirinko ne toks gausus besidominčiųjų ir
gerokai gausesnis religijos, tautiškumo ir universalumo sankirtas
migracijos procesų kontekste tyrinėjančiųjų būrelis.
Konferenciją sudarė dvi dalys. Pirmojoje, įvairesnėje dalyje,
iki pietų buvo aptartos ne tik lietuvių, bet ir žydų diasporos
temos. o antroji konferencijos dalis buvo orientuota į projektinės
veiklos apie lietuvių tautinę katalikų baž-nyčią tyrimų
pristatymui.
MARGUMYnAI: nUO IzRAELIO IKI ČIKAGOSPirmąjį pranešimą
pristačiusi Sigita Žemaitytė, VDU Istorijos katedros doktorantė,
simboliškai ir prasmingai pradėjo konferenciją kalbėdama apie
pažadėtąją žemę Izraelį kaip apie sakralią vietą ir politinį
prieglobstį, remdamasi pokalbiais su žydų bendruome-nės nariais bei
litvakais (žydais, gimusiais ir gyvenusiais buvusios Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštys-tės teritorijoje, dabartinėje Lie-tuvoje ir
Baltarusijoje), šiuo metu gyvenančiais Izraelyje, bei anali-zuodama
istoriografinę medžiagą. Išties, diskutuojant apie religijos ir
migracijos santykį, taip pat ir apie šių dėmenų skirtybes, žydų
tauta neretai tampa tam tikru atramos tašku bandant paaiškinti ar
iliustruoti diasporinės sąmonės ar religijos žmogaus gyvenime ir
žmonijos istorijoje klausimus. Žydų tauta atstovauja klasikiniam
diasporiniam tautos suvokimui: nuolatinis buvimas be valstybės,
gyvenimas išsibarsčius po visą pa-saulį, nepamirštant savojo ir
gim-tojo tapatumo, tapo daugelio žydų tapatumo sudedamąja
dalimi.
Pirmąją, geografiniu aspektu margą konferencijos sekciją tęsė
VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojos dr. Kristinos
Ūsaitės pranešimas apie katalikų kunigų ir parapijos vaidmenį Pietų
Amerikos lietuvių gyvenime. Pa-žymėta, jog ypač Pietų Amerikos
lietuvių kolonijose (Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje,
Kolumbi-joje ir Venesueloje) būtent parapi-ja ir bažnyčia buvo tas
pagrindinis veiksnys, kuris pirmiausia siejo didžiąją dalį
augančios lietuvių bendruomenės svetimame krašte ir skatino
lietuvių tautinio sąmo-ningumo jausmą. Kunigai ypač rūpinosi
jaunosios kartos socia-
Migracijos
Kristina Ūsaitė
problemų svarstymas
religijosir
g
Dr. Kristina Ūsaitė ir dr. Ilona
Strumickienė
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 9
-
lizacija organizuodami stovyklas, globodami ateitininkų, skautų
ir kitokius jaunimo būrelius. Baž-nyčia ir parapija buvo ta atrama,
į kurią rėmėsi bendruomenė (vienos ryškiausių pavyzdžių −
Urugvajaus ir Brazilijos lietuvių parapijos). Bažnyčios socialinės
edukacinės funkcijos skatino socializaciją, kultūros paveldo
perdavimą, žmonių sutelktumo bei ugdymo procesus. Neretai Pietų
Amerikos lietuvių kolonijose dirbę kunigai buvo tikri lietuvių
katalikų ir likusios visuomenės va-dovai, rūpinosi spausdinto
žodžio sklaida, lietuviškų sekmadieninių radijo valandėlių
transliacijomis, užmezgė ir stengėsi palaikyti gerus santykius su
vietos valdžios pareigūnais garsindami Lietuvos laisvės bylą,
rengdami „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ ver-timus į
gyvenamųjų kraštų kalbas.
Po pranešimo apie Pietų Ameri-kos lietuvių aktualijas keliavome
į Vokietiją. VDU Istorijos katedros doktorantė Inga Puidokienė
kon-ferencijos dalyviams kalbėjo apie Lietuvos evangelikus
liuteronus 1941–1950 m. išeivijoje. Žvelgta į konfesinės
priklausomybės ir lie-
tuviškos tapatybės problemą per lietuvių evangelikų liuteronų
baž-nyčios prizmę, bandant atsakyti į klausimą, ar priklausomybė
lietu-vių evangelikų religijai kaip nors veikia lietuvybę, jos
supratimą, ar tarpukario Lietuvoje gimęs požiū-ris į evangelikus
liuteronus (stere-otipas, kad evangelikas liuteronas yra vokietis)
persikėlė į emigraciją. Pastebėta, kad bene labiausiai tapatybės
problema buvo kelia-ma tarp mažlietuvių (lietuvių iš mažosios
Lietuvos teritorijos) ir
emigrantų iš Didžiosios Lietuvos ir, nors emigracijoje per
skirtingas organizacijas buvo stengiamasi skleisti visų lietuvių
vienybės idėją, į mažlietuvius neretai žiū-rėta netgi su
priešiškumu, nes jie
buvo laikomi vokiečiais. Kadangi Lietuvoje nebuvo atskirų, vien
tik lietuvių evangelikų liuteronų parapijų, ėjimas į bažnyčią
drauge su vokiečių tautybės asmenimis ilgainiui ir suformavo
stereotipą, jog evangelikas liuteronas tolygu vokiečiui. Būtent
emigracijoje bandyta ieškoti kompromiso, pavyko sukurti vien tik
lietuvių evangelikus liuteronus vienijan-čią bažnyčią, kurioje
pirmąkart susivienijo mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikai
liuteronai.
Konferencijoje kalbėjęs VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo
darbuotojas dr. Linas Saldukas apžvelgė religingumo apraiškas
lietuvių visuomeniniame gyveni-me DP stovyklose. Pažymėta, jog
religijos vaidmuo emigracijoje dar labiau sustiprėjo. Remdamasis
istoriko marko Wymano įžval-gomis, prelegentas pažymėjo, jog
bejėgiškumas ir vilties neturėji-mas nemažai išvietintųjų asmenų
(DP − displaced persons) stovyklų gyventojų pastūmėjo į iš
naujo atrastos religijos prieglobstį. Tai buvo vienas iš veiksnių,
padėjęs išlaikyti savo tautinę valstybi-nę savimonę DP stovyklose:
tą puikiai iliustruoja kaip religinės ir tautinės simbiozės
pavyzdys pristatomos ateitininkų ir skautų organizacijos. Taigi,
nepaisant to, kad religija skatino prisiderinti prie naujų sąlygų,
prie kosmo-politinės aplinkos, ji išliko tvirta uola formuojantis
lietuvių tautos identitetui.
Įdomus ir intriguojantis buvo konferencijos viešnios, Lietuvos
istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, religijų
istorijos tyrinėtojos dr. Reginos Laukaitytės pranešimas apie
išeivijos vienuolijų ryšius su Lie-tuva. 2012 m. mokslininkė
išleido vienos iš išeivijoje gyvuojančių
Bejėgiškumas ir vilties neturėjimas nemažai išvietintųjų
asmenų(DP − displaced persons) stovyklų gyventojų pastūmėjo į iš
naujo atrastos religijos prieglobstį.
Susirinkusieji į konferenciją
a. Va
itkevi
čiaus
nuotr
.
10 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
lietuVOJe
vienuolijų − Švč. mergelės marijos Nekaltojo
Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos − istoriją.
Lietuviškų vienuolijų Amerikoje tyrinėjimai yra aktualūs, nes tai
svarbus indikatorius lietuvių kultūrinės, religinės emancipa-cijos
XX a. pradžioje Amerikoje bandant išsiskirti iš kitų tautų.
Pirmąja ir pačia didžiausia visų laikų vienuolija
R. Laukaitytė įvar-dijo kazimierietes; kiek mažesnės buvo
šv. Pranciškaus ir Nukry-žiuotojo Jėzaus seserų
kongregaci-jos. Visų jų veikla iš esmės buvo ta pati: kurti
mokyklas, prieglaudas, rūpintis socialine veikla lietuvių
parapijose. Anot R. Laukaitytės, išeivijos vienuolijų ryšius
su Lie-tuva tikslinga aptarti etapais: iki Antrojo pasaulinio karo,
po jo ir po 1990 metų, kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę.
Pirmajame etape išeivijos lietu-vių vienuolijos augo ir jau
XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje joms teko susidurti su
pirmuoju iššūkiu − lietuvių nutautėjimu. Tuo metu išeivijos
vienuolijų ryšiai su Lietuva buvo abipusiai − ir Amerikai
reikėjo Lietuvos, ir Lietuvai reikėjo Amerikos. Kazimierietės
lauktos Lietuvo-je, nes čia nebuvo vienuolijų, o besikuriančios
neturėjo vienuo-linės tapatybės. Vienuolės buvo suinteresuotos
važiuoti į Lietuvą, kur turėjo galimybę studijuoti. Po Antrojo
pasaulinio karo, kai emigracija išaugo kokybiškai ir kiekybiškai
geografiškai, išsiplėtė lietuvių vienuolijų skaičius −
ma-rijonai išaugo dvigubai, atsirado benediktinės ir kotrynietės,
pran-ciškonės, jėzuitai. Vienuolijų ge-ografija išplito į Pietų
Amerikos valstybes, į Kanadą. Sovietmečiu, iki J. Stalino
mirties, ryšių su Lietuva nebuvo. Vėliau, režimui sušvelnėjus,
pradėtas susirašinė-
jimas, siųsti siuntiniai, „pastatę ant kojų“ Lietuvos
vienuolijas ir kunigus. Tuomet išeivijos vie-nuolijų ryšius su
Lietuva skatino sentimentai pavergtai tėvynei, pagalba jos
gyventojams. Dar vėliau, nuo Antrojo Vatikano susirinkimo į Romą,
atvykus kunigams iš Lietuvos, prasidėjo asmeniniai ryšiai, o
XX a. 7-ojo dešimtmečio pab.– 8-ojo de-
šimtmečio pr. − Amerikos lietuvių kelionės į Lietuvą.
Tada vienuolijos tarsi susijungė − kasmet į Lietuvą
atvykstančios vienuolės perveždavo svarbius bažnytinius
dokumentus.
Po Nepriklausomybės atgavimo ryšiai su Lietuva vėl
sustiprė-jo − išeivijos lietuvių vienuolijos labai prisidėjo
prie Lietuvos vienuolijų gaivinimo ir padėjo joms išeiti iš
pogrindžio, nes tos vienuolijos neturėjo nei socialinio darbo
patirties, nei angažavimosi drąsos. Tokiu būdu vienuolystės
institutas buvo priartintas prie žmogaus. Pažymėta, jog lietuvių
išeivijos vienuolijos visąlaik buvo per žingsnelį į priekį nuo
Lietu-vos. Deja, dabartinis laikotarpis jau leidžia kalbėti ne
pakilia, bet minorine gaida. Po 1990 m. išeivijos lietuvių
vienuolijų ryšiai su Lietuva buvo sumišę su viltimi, kad iš
Lietuvos vienuolės važiuos į išeiviją, kad išeiviškosios
vienuo-lijos pasipildys, atgims. Deja, šios viltys neišsipildė ir
todėl XXI a. jau stebime išeivijos lietuvių
vienuolijų išnykimo procesą − Amerikoje noviciatai
uždaryti, o Lietuvoje jų skaičiai mažėja.
Pirmąją konferencijos dalį pabaigė dr. mykolas Drunga,
susi-rinkusiems pristatęs tėvų jėzuitų kultūrinės ir visuomeninės
veiklos Čikagoje 1950–1990 m. gaires. Prelegentas pažymėjo,
jog su šia tema jį sieja asmeninė patirtis − bendradarbiavimas
su tėvais jėzu-itais leidžiant jų žurnalus „Laiškai lietuviams“ ir
kas antrą mėnesį iš-einantį lengvesnio turinio žurnalą „Žvaigždė“.
Anot m. Drungos, Či-kagoje prie vienuolyno pastatyta graži ir
jauki koplyčia bei didžiulis jaunimo centras su salėmis kultū-ros
renginiams, pobūviams, dailės galerijoms, Lituanistikos studijų ir
tyrimo centru ir per du aukštus išsidėsčiusiais klasių kamba-riais,
kuriuose nuo 1956 m. veikė Čikagos aukštesnioji lituanistikos
mokykla, o organizacijoms buvo leidžiama rengti savo posėdžius ir
susitikimus, buvo pagrindinis lietuviškos kultūros židinys nuo
XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio iki pat 10
dešimtmečio.
Visi pirmojoje konferencijos dalyje skaityti pranešimai liudijo,
jog svetimame krašte migrantams religija yra vienas iš svarbiau-sių
gyvenimo faktorių, dažnai svarbesnis nei gimtajame krašte, o
parapijos, dvasininkų, religinių organizacijų vaidmuo bei pačios
religinės bendruomenės yra puiki priemonė tautinio tapatumo
išsaugojimui diasporoje.
LIETUVIų TAUTInĖS KATALIKų BAŽnYČIOS TYRIMAIAntroji
konferencijos dalis buvo skirta VDU Lietuvių išeivijos instituto
vykdomo projekto „Lie-tuvių tautinė katalikų bažnyčia:
etnoreliginis tapatumas išeivijoje“ atliekamiems tyrimams
pristatyti.
Po Nepriklausomybės atgavimo ryšiai su Lietuva vėl sustiprėjo −
išeivijos lietuvių vienuolijos labai prisidėjo prie Lietuvos
vienuolijų gaivinimo ir padėjo joms išeiti iš pogrindžio.
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 11
-
lietuVOJe
Projekte dirbantys įvairių mokslo sričių (istorijos,
sociologijos, teo-logijos) tyrėjai siekia ištirti ir pri-statyti
Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios (LTKB) istoriją nuo jos
įsikūrimo XX a. pr. JAV iki dabar, ištirti skirtingų kartų
LTKB narių etnoreliginio tapatumo bruožus, įvertinti LTKB vietą
bendrame tapatybės išsaugojimo diasporoje kontekste. Šiuo metu
projektas vykdomas keletu krypčių: 1) teo-rinių prieigų
paieškos (aiškinantis priklausomybės religinėms ben-druomenėms ir
tautinio tapatumo išlaikymo diasporoje ryšį); 2) atliekant istorinį
LTKB tyrimą bei 3) atliekant sociologinį šiandie-ninės LTKB
bendruomenės narių etnoreliginio tapatumo tyrimą.
Projekto tikslui ir uždaviniams įgyvendinti buvo surengta dviejų
sa-vaičių trukmės mokslinė ekspedicija į JAV, Skrentono mieste,
Pensilvani-joje, vis dar veikiančią LTKB Dievo Apvaizdos parapiją.
Šiuo metu ren-giamas mokslinių straipsnių rinkinys ir garso bei
vaizdo medžiagos pagrin-du paremtas dokumentinis filmas. Tikimasi,
jog šio projekto metu atlik-ti tyrimai ir sukaupti duomenys leis
atlikti tolimesnius lietuvių diasporos istorijos, tapatumo tyrimus,
ypač susijusius su
XIX a. II p.−XX a. I p. lietuvių
emigracijos bangos istorija ir paveldu.
Antrąją konferencijos dalį prane-šimu apie lietuvių diasporos
etnore-liginio tapatumo raidą pradėjo VDU Lietuvių išeivijos
instituto mokslo darbuotoja dr. Ilona Strumickienė. Anot
mokslininkės, klausimai, susiję su tautinio tapatumo išsaugojimo
bei tautinio tapatumo kaita, aktua-lūs tiek tėvynėje, tiek už
šalies ribų. Ypač jautriai į tautinio tapatumo išsaugojimo
svarstymus reaguoja diasporos atstovai. Pažymėta, kad religijos
vietos migracijos proce-suose tyrimai pradėti tik XX a.
9-ajame dešimtmetyje. Žvelgiant retrospektyviai, etninis
tapatumas yra trapesnis, nykstantis, o religi-nis −
pastovesnis, mažiau kintantis dėmuo. Etninis ir religinis
tapatu-mas neretai veikia vienas kitą papil-dydami, stiprindami,
tačiau galima ir jų konkurencija. Pastebėta, jog skirtingų
emigracijos bangų ir kartų identitetas ir etnoreliginis tapatu-mas
skiriasi: jei XIX a. pab.–XX a. pr.
migrantams būdingas paviršuti-niškas savo tikėjimo žinojimas,
bet tuo pačiu prisirišimas prie gimtojo krašto socialinių struktūrų
(baž-nyčios, parapijos), tradicijų, tai DP emigrantų bangos
religija kitokia − intelektuali, sąmoninga, pabrėžianti
tautiškumą. o šiuolaikinės emi-grantų bangos religinės nuostatos
skiriasi nuo ankstesniųjų emigraci-jos bangų atstovų religinių
nuosta-tų: jai būdingas asmeninis ryšys su Dievu, šeimos santykis
su religija ir to santykio bendruomeniniai ryšiai atliekant
katalikiškas pareigas.
Pasak mokslininkės, menkas lietuvių emigrantų religinis
sąmo-ningumas XIX a. pab.–XX a. pr. lėmė
stiprias antiklerikalizmo, kairiųjų pozicijas JAV ir Pietų Amerikos
lietuvių kolonijose. Šiame kontekste gali būti aiški-namas Lietuvių
tautinės katalikų bažnyčios fenomenas. Apibendrin-dama
I. Strumickienė pažymėjo, jog lietuvių etnoreliginio tapatu-mo
raidą nulėmė keletas faktorių:
dažnai paraleliai egzistuojanti ir dažnai tarpusavyje mažai
sąlyčio taškų turinti skirtinga diasporos bangų kultūra, taip pat
natūrali antrosios ir kitų emigracijos bangų kartų integracija į
gyvenamojo krašto aplinką, asimiliacija. Tad jei pirmosios
emigracijos bangos kartų tautinis ir religinis tapatumas užė-mė
daugmaž lygiavertes pozicijas, tai vėlesnių kartų ima dominuoti
religinis tapatumas.
Po daugiau teorinio pobūdžio etnoreliginio tapatumo tyrimų
pristatymo kalbėjo religijotyri-ninkas, VDU Katalikų teologijos
fakulteto docentas dr. Artūras Grickevičius. Jis pristatė
Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios litur-gijos, dogmatikos,
ekleziologijos ir apologetikos bruožus, aptarė metodologinius
tyrimo pavojus. Jo manymu, nors lietuvių ir lenkų tautinės
bažnyčios ir kilme, ir ypač organizaciniu aspektu susijusios,
tačiau tirti Lietuvių tautinės ka-talikų bažnyčios klausimus, ypač
religinius aspektus, remiantis ana-logijomis yra rizikinga vien
todėl, kad tos religinės grupės atsirado ne visiškai dėl tų pačių
priežasčių, ne visiškai tuo pačiu laiku ir veikia-mos skirtingai
liberalios ir tauti-nės ideologijos įtakų, kultūrinio bagažo,
atsiradimo ne vienu metu, etc. Situaciją sunkina ir šaltinių bazė:
yra tik mišiolas ir paskiri kunigų straipsniai, knygelės, kurie,
išskyrus mišiolą, esti daugiau populiaraus, publicistinio lygmens
veikalai, o šios tautinės religinės grupės archyviniai dokumentai
kol kas neprieinami.
Pasak A. Grickevičiaus, LTKB, nors ir atsiskyrusi nuo Romos
kata-likų bažnyčios, perėmė pastarosios liturginę tradiciją.
Pagrindinis šios tautinės religinės bendruomenės bruožas −
perėjimas prie lietuvių liturginės kalbos. (1931 m. kun.
Šiuolaikinės emigrantų bangos religinės nuostatos skiriasi nuo
ankstesniųjų emigracijos bangų atstovų religinių nuostatų:
jaibūdingas asmeninis ryšys su Dievu, šeimos santykis su
religija.
12 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
mykolas Valadka parengė šios bendruomenės lietuvišką mišiolą.)
Kitas liturginis ypatumas − šventų-jų mišių pradinis aktas
arba dėko-jimas ir pašlovinimas, vadinamoji prefakcija, kurioje
pabrėžtas šalies ar krašto išskirtinumas, susietas su tautos
šventėmis. Skiriasi šventųjų mišių kanono pagrindinės dalies
koncekracinė malda už bažnyčią. LTKB daugiau dėmesio skyrė
bendruomenei, kiekvienam nariui, o ne hierarchijai. Tai −
bažnytinės vyresnybės neigimo netiesioginė priemonė. Skiriasi
aukojimo ir aukų konsekracija, nesutampa liturginis kalendorius
(remiamasi anglišku Amerikos lenkų tauti-nės katalikų bažnyčios
liturginiu kalendoriumi). Pažymėta, jog dar 1931 m. paskelbtas
tikėjimo išpa-žinimas yra kiek sutrumpintas, o bažnyčios
ekleziologinės nuostatos yra gan prieštaringos.
Antrojoje konferencijos dalyje susirinkusieji turėjo progą
išgirsti ir šių metų kovo pabaigoje–balan-džio pradžioje į
ekspediciją Skren-tone vykusių istorikų dr. Giedrės milerytės
ir Arūno Antanaičio bei sociologės Ingridos Celešiūtės įspū-džius,
susipažinti su lauko tyrimų medžiaga. Dr. G. milerytė
pristatė Lietuvių tautinės katalikų bažny-čios struktūrą ir veiklos
principus, aptarė lietuvių ir lenkų tautinių bažnyčių dialogo
klausimus.
Konferencijoje kalbėjusi socio-logijos doktorantė
I. Celešiūtė at-skleidė Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios
išgyvenimo nūdienoje strategijas. Pasak jos, Skrentonas tiesiogiai
atspindi religinių ir kultūrinių bendruomenių įvairovę. Kalbėdama
apie Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios ypatumus tyrėja pažymėjo,
jog santykis tarp aš ir kito atsispindėjo dar steigiantis šiai
bažnyčiai. Informantai konfliktus su kitų bažnyčių atstovais
atsime-
na ir apie juos kalba, o jų tapatu-mas konstruotas per skirtumus
nuo Romos katalikų. Kalbinti Bažnyčios steigėjų anūkai teigė pajutę
savotišką palengvėjimą, kai bažnyčioje lietuvių kalbą pamažu
pakeitė anglų kalba.
Dabartiniu laikotarpiu LTKB išgyvena saulėlydį. Tiesa, parapi-ja
gerokai suaktyvėjo jos vadovu tapus kunigui Walteriui Placekui. Yra
išlikęs parapijos branduolys (per religines šventes sulaukiama
apie 60 žmonių), kurį sudaro parapijos steigėjų Aukščiūnų šeimos
palikuonys. Pagrindinės šios bažnyčios išgyvenimo
strate-gijos − liberali politika ir taiky-masis prie
bendruomenės narių poreikių (rengiami sendaikčių turgūs,
surenkantys didžiąją dalį bažnyčios išlaikymui reikalingų
Menkas lietuvių emigrantų religinis sąmoningumas XIX a. pab.–XX
a. pr.lėmė stiprias antiklerikalizmo,kairiųjų pozicijas JAV ir
Pietų Amerikos lietuvių kolonijose.
lėšų, įvairūs pietūs bažnyčios rėmėjams, draugams bei bandy-mai
per patrauklius užsiėmimus vaikams pritraukti ir jų tėvus).
Skrentone veikianti LTKB Dievo Apvaizdos parapija geriausiai
liudija, kaip etniniam tapatu-mui nunykus lieka tik religinis
tapatumas.
Konferencijos pabaigoje isto-rikas A. Antanaitis pasidalino
sumanymais apie rengiamą doku-mentinį filmą apie LTKB. Pasak
prelegento, ekspedicijos Skrento-ne metu nufilmuota apie
17 val. vaizdo medžiagos, kurią sudaro bažnytinių apeigų,
interviuotų informantų ir jų gyvenamosios aplinkos vaizdai.
Planuojama su-montuoti 30–40 minučių trukmės dokumentinį filmą,
kuriame bus dvi pagrindinės dalys − istorinė, kurioje bus
atskleista parapi-jos atsiradimo istorija, santykis su Romos
katalikų bažnyčia, ir šiandienos aktualijos, remiantis ekspedicijos
metu kalbintų infor-mantų pateikta medžiaga.
Nors konferencija nesutraukė didelio susidomėjusiųjų skaičiaus,
vis dėlto ji buvo tikrai naudinga ir įdomi. Tą liudija po kiekvieno
pra-nešimo salėje kylančios rankos su daugybe klausimų ir
pastebėjimų, neretai persikeldavusių į pertraukė-les prie kavos ar
arbatos puodelio. Konferenciją vainikavo išties gau-sios ir
kokybiškos diskusijos, kurių metu pasidalinta nuomonėmis ir
patarimais jau minėtam VDU Lie-tuvių išeivijos instituto vykdomam
projektui „Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia: etnoreliginis
tapatumas išeivijoje“. Ši konferencija darsyk patvirtino, jog
emigracijos ir religi-jos tema aktuali, tyrinėtina įvairiais
aspektais. Tikimasi, kad diskusi-jose, pokalbiuose ir moksliniuose
ginčuose iškeltos mintys įkvėps tolimesnius tyrinėjimus.
Konferencijos dalyviai
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 13
-
Gegužės 17 d. vdu Lietuvių išeivi-jos institutas ir
Prezidento valdo adamkaus biblioteka-muziejus surengė seminarą
Lietuvos vyčių
organizacijos šimtmečiui paminėti. tai buvo jau antrasis
renginys, skirtas Lietuvos vyčių organizacijos jubiliejui −
kovo 12 d. įvyko diskusija su prof. džo-nu Chernoskiu
(John Chernosky), kuris yra minėtos organizacijos narys.
gegužės 17 d. seminarą pradėjęs prof. egidijus
aleksandravičiaus kėlė diskusinį klausimą, kodėl vyčių jubiliejui
skiriamas toks mažas dėmesys pačio-je Lietuvoje: „Kodėl vyčių
šimtmetis Lietuvoje pasitinkamas tyla? užmaršties kultūra yra
mokslinė ir emocinė tema.“ Jis pastebėjo, kad „… tai vienintelė 100
metų turinti ir gyvuojanti organizacija. Kitos ilgametės tradicijos
Lietuvoje su-jungtos fiktyviai − pavyzdžiui, „Lietuvos
tūkstantmetis“ į vieną tęstinį pasakojimą
jungia labai skirtingus epizodus, taip dirbtinai Lietuvoje
jungiamos universi-tetų, alaus daryklų istorijos. tačiau vyčių
šimtmetis − niekaip nedirbtinis faktas“. Lietuviškų įstaigų
nenorą domėtis vyčiais istorikas aiškino „perdėtu etnolingvistinio
tapatumo monopoliu“ − vyčiai nekalba lietuviškai, todėl
neverti dėmesio. „Kita priežastis − lietuviams Lietuvoje
organi-zacinis faktas, draugijų gyvenimas nieko nereiškia, todėl
nevertingas, o kaip minėsi jubiliejų, jei tai nevertinga ir
nesvarbu“, − priežastis aiškino e. aleksandravičius.
Kitas seminaro pranešėjas − žurna-listas ir vdu dėstytojas,
dr. mykolas drunga − daugiausiai kalbėjo apie vyčių tapatybę,
politinę veiklą ir skirtumus nuo kitų išeivijos organizacijų.
„vyčiai buvo ne intelektualai, o amatininkai ir darbininkai. Bet
jiems buvo svarbus lietuviškumas, nes jie − lietuviai, o ne
paliokai“, − pasakojo m. drunga. Žurnalistas priminė,
kad
vyčiai buvo aktyvūs politinėje veikloje − amžiaus pradžioje
organizacija siekė pagelbėti Lietuvai atkurti nepriklauso-mybę,
įgauti ekonominį pajėgumą.
sociologė ingrida Celešiūtė palygino du skirtingus
fenomenus − vyčius ir Lie-tuvių tautinės katalikų bažnyčios
(toliau LtKB) parapiją, esančią skrentone. vienintelis jų
panašumas − ir vieni, ir kiti švenčia veiklos šimtmetį.
i. Celešiūtė pastebėjo, kad vyčiai yra aktyvūs, jų
organizacija didelė ir gausi, jiems svarbi nario lietuvybė, o LtKB
parapija savo lietuviškumą praradusi, veikia labiau kaip nedidelė
parapija, kviečianti į savo veiklą visus norinčius, net ir tuos,
kurie neturi jokių lietuviškų šaknų.
seminare taip pat buvo parodytas vaizdo įrašas iš Binghamtono
kuopos susirinkimo. vaizdo medžiagoje atskleis-tos šiandieninės
organizacijos realijos, pagrindiniai keliami klausimai,
ritualai.
Gegužės 8 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių
išeivijos institute duris atvėrė neformalios Kūrybinės
dokumentikos
kino dirbtuvės. Sumanymas jas steigti kilo suvokiant, kad
šiuo-laikinis humanitarinis istorinis ir aktualusis diskursas
neįmanomas be vaizdinių pasakojimų. Šiandien nebeužtenka rašytiniu
tekstu pasakoti dokumentais pagrįstą istoriją. XX amžiaus
paskutiniojo dešimtmečio Vakarų kultūroje įvykęs „vaizdinis
posūkis“ verčia istorikus ir kitus humanitarus orientuotis į
vaizdinį pasakojimą, jo kūrybos galimybes. mokslinin-kas
literatūrologas ar istorikas, rašantis straipsnius bei knygas,
Lietuvos vyčių organizacijos šimtmečio minėjimas
Arūnas Antanaitis
vytauto didžiojo universitete atidarytos kūrybinės dokumentikos
kino dirbtuvės
Ramūnas Čičelis
Kadras iš J. Meko filmo
J. petr
onio n
uotr.
14 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
lietuVOJereMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas
LietuvoS dainų šventė − Jau Po metųJ
ei nebuvote Lietuvoje vidur-vasarį, kai čia vyksta didžioji
lietuvių meno olimpiada, manome, kad Jums sunku įsivaizduoti
galingą arti 20
tūkstančių dalyvių choro skambesį arba dideliame stadione
atgyjan-čius ornamentus, kuriuos išrašo 9 tūkstančiai šokėjų. Ar
gali būti, kad į vieną nedidelę teritoriją miesto parke gali
sutilpti visa šalis su savo kaimų, miestelių ir miestų tarmių,
senųjų dainų, šokių, amatų, patie-kalų ir kitų tradicijų
įvairove?
Visą tai ir dar daugiau galite pa-matyti Dainų šventėje. Jos
programą sudaro pamatinės dalys: Folkloro diena − skirta
tradicinei kultūrai, Ansamblių vakaras − spalvinga
teatralizuota, stilizuota forma patei-kiantis liaudiško prado
programą, Šokių diena − jos pagrindas profesio-nalių
choreografų sukurtos lietuvių papročius, simbolius interpretuo-
jančios šokių kompozicijos ir Dainų diena − į vieną
milžinišką chorą suburianti tūkstančius dainininkų, atliekančių
harmonizuotas liaudies dainas, lietuvių profesionaliosios muzikos
aukso fondo ir šiuolaikinių autorių vokalinę muziką. Išskirtinė jos
ypatybė − dainavimas a cappella. Šventės programą papildo
Liaudies meno paroda, nacionalinio instru-mento − Kanklių
popietė, pučiamųjų orkestrų koncertai ir paradai, mėgėjų teatrų
spektakliai, profesionaliosios kūrybos renginiai, emocingos ir
spal-vingos šventės dalyvių eitynės.
Dainų švenčių tradicijos pradžia susijusi su XIX a. vidurio
Vakarų Europos kultūros procesais. Pirmoji Dainų šventė surengta
1924 m. Kaune, kur susirinko trys tūkstančiai dalyvių ir dešimt
tūkstančių žiūrovų. Per 90 metų ji išaugo į įspūdingą kultūros
sąjūdį. Pirmąja visuoti-ne šokių švente laikomas Kaune
mūsų kultūroje yra jau nepakan-kamas – reikia ugdyti mokslo,
kino specialistų ir plačiosios visuo-menės gebėjimą ir siekį kurti
bei interpretuoti vizualiuosius tekstus.
Neformalios Kūrybinės doku-mentikos kino dirbtuvės savo darbe
ketina naudotis gausiais Lietuvių išeivijos instituto Garso ir
vaizdo archyvo medžiagos šaltiniais – pirmiausia, žymaus Jungtinių
Amerikos Valstijų lietuvio televizininko Anatolijaus Šluto vaizdo
archyvu. Jame yra su-kaupta dešimtys valandų lietuvių diasporos
kultūrinio ir politinio gyvenimo XX amžiaus antrosios pusės
Jungtinėse Amerikos Vals-tijose unikalių vaizdo įrašų. Be to, Garso
ir vaizdo archyve saugoma ir laukia naudojimo pokalbių su daugeliu
lietuvių diasporos ryškių asmenybių medžiaga.
Neformalių Kūrybinės doku-mentikos kino dirbtuvių atidary-mo
vakarą buvo rodomas pirmasis, 1962 metais publikuotas,
lietuvių filmininko Jono meko darbas „me-džių ginklai“ („Guns of
the Trees“). Šiame filme J. mekas užėmė kairią-ją politinę
poziciją JAV liberaliosios demokratijos atžvilgiu, todėl buvo
persekiojamas Federalinių tyrimų biuro bei kitų specialiųjų tarnybų
dėl tariamų ryšių su sovietais. Po kino darbo premjeros
1962-aisiais ne vienas kino kritikas Niujorko ir tarptautinėje
spaudoje pareiškė, kad „J. mekas – daug žadantis kino
meistras“. Dirbtuvių atidarymo vakarą buvo supažindinta plačiau su
J. meko kūrybos socialiniu bei politiniu kontekstu.
Į reguliarias vaizdo medžiagos bei filmų peržiūras neformalios
Kūrybinės dokumentikos kino dirbtuvės kvies ir suinteresuotus kino
specialistus, istorikus bei kitus humanitarus, ir visus
besi-dominčiuosius. M. V
idzbe
lio nu
otr.
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 15
-
lietuVOJe
„Jaunosios Lietuvos“ suorganizuotas renginys, kuriame pagal
bendrą brė-žinį sušokta keletas tautinių šokių. Lietuvių išeivijoje
pirmoji Dainų šventė Antano Pociaus iniciatyva įvyko 1916 m. JAV ir
Kanados lietuvių išeivijos dainų šventės reguliariai pradėtos
rengti nuo 1956 m. Dai-nininkų susirinkdavo nuo 1000 iki 1400.
Pirmoji lietuvių išeivijos Šokių šventė įvyko 1957 metais Čikagoje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. XIII Lietuvos dainų
šventė pavadinta tautine. 1994 m. į pirmąją jungtinę Pasaulio
lietuvių dainų šventę Lietuvoje įsitraukė ir išeivių
kolektyvai.
2014 m. šventė „ČIA − mANo NAmAI“ pakvies iš naujo
atsigręžti į savo namus − šeimą, gimtinę, tėvynę ir dainą. Ji
prasidės birželio 28 d. Dainų šventės 90-mečio minėjimu Kauno Dainų
slėnyje, liepos 2 d. pasitiks svečius iškilmingu atida-rymo
koncertu Katedros aikštėje, liepos 3-iąją kvies į didingus Lietuvos
valdovų rūmus, kuriuose vyks baltų genčių kostiumų kolekcijos
prista-tymas, ir į Kanklių popietę vienoje sakrališkiausių senojo
Vilniaus erd-vių − Šv. Jonų bažnyčioje, o vakare kops į
Ansamblių vakaro švytėjimo nutviekstą Kalnų parką, liepos 4-ąją
keliaus Sereikiškių parko takeliais − ten vyks Folkloro diena
„Laimužės lemta“, liepos 5-ąją − Kristijono Donelaičio kūrybai
skirta Teatro diena, vakare šventė tęsis vario dūdų garsais
aidinčiame Kalnų parke bei „Žalgirio“ stadione, kur gražiausius
šokių raštus pins tūkstančiai šokėjų.
Šventė baigsis ryškiausiu, didin-giausiu renginiu − Vingio
parke skam-bėsiančia Dainų diena, kviesiančia kartu dainuoti,
pajusti vienybę, darną ir suprasti: čia − mūsų namai!
PavaSariS vėL Sukvietė viSuS tikinčiuS SteBukLaiS
Per visą didžiausios Lietuvos šventės istoriją jau surengta 18
masinių, visos tautos švenčių. 2009-aisiais Lietuvos valstybei
švenčiant Lietuvos vardo paminėji-mo tūkstantmetį, o Vilnių
paskelbus Europos kultūros sostine, įvyko neeilinė Lietuvos
tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“. Joje susiliejo
Lietuvos dainų šventė ir moksleivių dainų šventė, surengta 14
didelių renginių. „Amžių sutarti-nėje“ dalyvavo 1567 kolektyvai,
apie 41 tūkst. atlikėjų, iš jų 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, apie
tūkstantį lietuvių atvyko iš 16 pasaulio šalių (Airijos,
Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Didžiosios
Britanijos, Islandijos, Italijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos,
Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos), pasirodė ir Lietuvos
tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvai (rusai, baltarusiai, romai,
karaimai, lenkai).
2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių
tradi-ciją UNESCo paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus
paveldo šedevru.
Nuo 1996 metų, remiant ir globojant JAV lietuviams Vandai
ir Vaclovui mažei-koms, Vilniaus lietuvių namuose vyksta kasme-
tinis, mokinių kūrybinių darbų konkursas. Šiais metais jis tapo
tarptautiniu iliustruotu rašinių konkursu-paroda „Stebuklai greta
mūsų“. Jame dalyvavo mokiniai iš Vilniaus lietuvių namų,
Vilniaus
Žvėryno gimnazijos, Navinykų pagrindinės mokyklos (Lenkija),
Punsko Dariaus ir Girėno pagrin-dinės mokyklos (Lenkija), Rygos
lietuvių vidurinės mokyklos (Latvi-ja), Dublino „4 vėjų“
lituanistinės mokyklos (Airija).
Sulaukta gražių, įdomių, spal-vingų darbų. mokiniai rašė apie
šeimą, svajones, keliones, stebuklus, kuriuos pastebėjo
keisčiausiose ir
netikėčiausiose vietose. Vertinimo komisijai pateikti 56
iliustruoti kū-rybiniai darbai. Ji atliko sunkų bei atsakingą darbą
ir išrinko pačius geriausius, kurie tapo konkurso nugalėtojais ir
buvo apdovanoti konkurso rėmėjų JAV lietuvių Vandos ir Vaclovo
mažeikų įsteig-tais prizais bei mokyklos padėkos raštais.
Džiaugiamės ir sveikiname šių metų konkurso laureatus:
16 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
2–4 klasių grupėje:1 vieta skirta:vilniaus lietuvių namų
2 klasės mo-kiniui ignui Juozumui už iliustruotą rašinį „Kodėl
mane vadina stebuklu“, mokytoja aldona gecevičienė;vilniaus
lietuvių namų 4 klasės moki-nei Justinai Pošiūnaitei už
iliustruotą rašinį „stebuklai greta mūsų“, moky-toja donata
stasiūnienė;2 vieta − rygos lietuvių vidurinės mokyklos
3b klasės mokiniui rapolui Latviui už iliustruotą rašinį
„Pasaulis aukštyn kojom“, mokytojos regina Kriščiūnaitė, vaida
raziūnienė;3 vieta − vilniaus lietuvių namų 3a klasės
mokiniui aisčiui gedmi-nui už iliustruotą rašinį „stebuklas, kuris
dar neįvyko“, mokytoja staselė rožienė;paskatinamoji vieta:rygos
lietuvių vidurinės mokyklos 3b klasės mokinei rūtai
raziūnaitei už iliustruotą rašinį „medis“, mokyto-jos r.
Kriščiūnaitė, v. raziūnienė;Punsko dariaus ir girėno pagrindi-nės
mokyklos 4 klasės mokinei ingai radzevičiūtei už iliustruotą
rašinį „Kaip dešra šaudė“, mokytojos dalia makauskienė, virginija
valenskaitė;
3 vieta − Punsko dariaus ir girėno pagrindinės mokyklos
6 klasės moki-nėms neringai virakaitei, anastazijai
murauskaitei, Lidijai Batvinskaitei už iliustruotą rašinį „Pasaka“,
mokytojos vida uzdilienė, v. valenskaitė;9–10 (I–II gimnazijos)
klasių grupėje:1 vieta skirta vilniaus Žvėryno gim-nazijos 2c
gimnazijos klasės mokinei gabrielei Žalaitei už iliustruotą rašinį
„Pavasaris“, mokytoja v. činčienė;2 vieta − vilniaus lietuvių
namų i g klasės mokinei martynai Krasauskaitei už iliustruotą
rašinį „stebuklai“, moky-toja v. vilkytė-Žemaitaitienė;3
vieta − vilniaus lietuvių namų išly-ginamosios b klasės
mokinei elenai mariai Petraitis už iliustruotą rašinį
„vaivorykštinė gyvatė“, mokytoja violeta Bartkienė;paskatinamoji
vieta:rygos lietuvių vidurinės mokyklos 9a klasės mokinėms
gabrielei vainekytei (tekstas) ir rūtai Patmal-niecei
(iliustracija) už iliustruotą rašinį „stebuklai greta mūsų“,
mokytoja Jolanta naglė;vilniaus lietuvių namų i g klasės
mokiniams gevorgui gevorgian, Lukui Kucevičiui už iliustruotą
rašinį „stebuklai greta mūsų“, mokytoja
v. vilkytė-Žemaitaitienė;11–12 (III–IV gimnazijos) klasių
grupėje:1 vieta skirta dublino „4 vėjų“ litu-anistinės mokyklos
iii g klasės mo-kinėms emai macevičiūtei (tekstas) ir
Laurai Šuliauskaitei (iliustracija) už iliustruotą rašinį „mažieji
stebuklai“, mokytoja gitana Jokūbauskė;paskatinamoji vieta −
vilniaus lietuvių namų iii b g klasės mokiniui dariui
Leonavičiui už iliustruotą rašinį „stebuklai greta mūsų“, mokytoja
v. vilkytė-Žemaitaitienė.
Šio konkurso organizatorės – lietuvių kalbos mokytojos a.
dambrauskienė ir v. Bartkienė.
5–8 klasių grupėje:1 vieta skirta:vilniaus lietuvių namų
8 klasės moki-nėms vladai shapovalovai (tekstas) ir gabijai
nedzinskaitei (iliustracija) už iliustruotą rašinį „Poezija −
mano ste-buklas“, mokytoja Kristina nugarienė;vilniaus Žvėryno
gimnazijos 5c kla-sės mokinei Jogilei Bundonytei už
iliustruotą rašinį „mano gyvenimo stebuklas“, mokytoja vaida
činčienė;2 vieta − dublino „4 vėjų“ lituanistinės mokyklos
8 klasės mokinei dainai ignotaitei (tekstas) ir 7 klasės
mokinei Lukai vilkauskaitei (iliustracija) už iliustruotą rašinį
„mažieji stebuklai“, mokytoja inga sorakienė;G. K
raujeli
o nuo
tr.
Vilniaus lietuvių namų liaudiškų šokių ratelio
jaunimo grupės pasirodymas
Konkurso organizatorės V. Bartkienė ir
A. Dambrauskienė
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 17
-
Jolanta zabarskaitė K
Kalba yra žmogui duotas stebuklas, kuriuo jis perteikia savo
mintis ir jausmus, gauna informaciją, gali kurti. Nacionalinė kalba
saugo žmogaus bei tautos istorinę, psichologinę, bendruomeninę
atmintį ir savyje turi galingos kūrybinės galios. Vienas žymiausių
XIX amžiaus kalbininkų ir filosofų Wilhelmas Humboldtas pavadino
kalbą „likimo dovana“.
iššūkiai lietuvių kalbos mokymui
lietuVoje pasaulyjeir
alba yra kiekvieno iš mūsų saviraiškos priemonė ir pats
tiesiausias ryšys su nacionaline kultūra
bei socialine / pilietine / politine
bendruomene. moralinis lietuvių tautos autoritetas, poetas Justinas
marcinkevičius nenuėjo Jeano Paulio Sartre’o (Žano Polio
Sartro)
siūlytu keliu – rašyti kuria nors didžiąja pasaulio kalba ir
grei-čiau, lengviau teikti savo patirtį pasauliui, pelnyti jo
šlovę. Poetas pareiškė: „Aš renkuosi lietuvių kalbą. Aš jau seniai
ją pasirinkau. Nesuprantamas man išėjimas iš tautos likimo.“
Lietuvių kalbai sparčiai besikei-čiančiame pasaulyje nuolat
iškyla
naujų iššūkių. Europos Sąjungoje lietuvių kalba turi visas
teises. Atgauta ir įsitvirtinusi nepriklauso-mybė, valstybinės
kalbos įstatymas, kiti teisiniai dokumentai saugoja ir gina
lietuvių kalbą. Tai, kad lietuvių kalba yra oficialioji ES kalba,
stipri-na jos pozicijas Lietuvoje ir pasau-lyje. Kaip ir kitas
kalbas, lietuvių kalbą veikia globalizacijos procesai.
18 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
teMa
Daugelyje viešojo gyvenimo sričių įsigali anglų kalba. Ir
mokslininkai, ir kalbos vartotojai pastebi, kokį di-delį poveikį
kalbos raidai daro infor-macinės technologijos, pavyzdžiui,
trumposios žinutės labai veikia paauglių raštingumo gebėjimus.
Pasaulyje vyksta itin sparti žinių apytaka, kultūrų mainai.
Pasikeitę emigracijos, imigracijos bei ES pilie-čių judumo procesai
visada yra susiję su valstybinės ir / arba gimtosios
kal-bos vartojimu, mokymusi, prestižu bei kalbų kontaktų
reiškiniais.
Stiprinant lietuvių kalbos pozici-jas, mokant jos vaikus
Lietuvoje ir užsienyje, būtina atsižvelgti į naujus reiškinius ir
iššūkius. XX amžiuje atsirado sąvoka „kalbos ekologija“, kuri
reiškia, kad kiek viena, net pati mažiausia pasaulio kalba, turi
būti saugojama, puoselėjama, jos raidai turi būti sudaroma palanki
aplinka. Palankios kalbos raidai aplinkos viena svarbiausių
sudedamųjų dalių – tai prielaidų sukūrimas, kad atsirastų
motyvacija, sąlygos ir priemonės mokytis kalbos1.
Palankios sąlygos kalbos moky-muisi / išmokimui yra: l
Visuomenės, šeimos ir paties moksleivio motyvacija;l Tam tikros
socialinės sąlygos: pa-lanki kalbinė aplinka (jei ne visuome-nėje,
tai bent šeimoje, artimiausioje aplinkoje), mokytojų kompetencija
ir kalbai draugiška terpė visuomenėje; l Turimos kalbos mokymosi
priemonės: tradicinės (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai,
bibliotekos), modernios (skaitmeniniai interneto ištekliai ir
pan.), inovatyvios (patrau-
kli multimedija, kalbos mokymuisi skirti neformalūs projektai ir
kt.).
Kuo daugiau visuomenėje patenkinamos šios sąlygos, tuo geresni
kalbos išmokimo kiekybi-niai ir kokybiniai rezultatai.
Lietuvių kalbos institutas kartu su Vytauto Didžiojo
universitetu ir Lietuvos mokyklomis vykdo projektą „Integruoto
modelio,
skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems
lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais
dirbančių pe-dagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui,
sukūrimas ir išban-dymas (Lituanistinis modelis)“. Projektas leido
susitikti su lituanis-tinių mokyklų mokytojais, vaikais ir jų
tėvais Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Susitikimų metu buvo
išryškintos pagrindinės problemos, kurios jiems iškyla. mokytojų ir
moksleivių apklausa parodė, kad net mokykloje labai sunku
pri-kalbinti vaikus kalbėti lietuviškai. Tarpusavyje vaikai dažnai
kalbasi šalies, kurioje gyvena, kalba. Vaikų apklausa parodė, kad
vaikams pagrindinis lietuvių kalbos šaltinis
ne mokyklos aplinkoje, be šeimos, yra lietuviška televizija,
tačiau žiūrimos daugiausia komercinės populiarios laidos ir
serialai.
mokytojų teigimu, tėvams labai trūksta žinių ir metodikų, kaip
elg-tis dvikalbėje aplinkoje, kad tolygiai būtų ugdoma gimtoji ir
valstybinė kalbos. Iš mokytojų apklausų taip pat buvo galima
padaryti išvadą, kad lituanistinio ugdymo turinys yra
fragmentuotas. Didelis jo trūku-mas – nėra arba nepakanka siejimo
su Lietuvos dabartimi, formuojant supratimą, kad jaunimas
emigraci-joje yra sudėtinė globalios Lietuvos dalis. Trūksta
modernaus patrioti-nio ugdymo elementų, modernios, išplėstinės
lietuviškos tapatybės formavimo įgūdžių bei metodikų. Kartais
mokytojai net negali aiškiai suformuluoti svarbiausių ugdymo tikslų
arba tie tikslai yra labai ben-dro pobūdžio.
Dalyvavimas lituanistinėse pamokose parodė, kad ugdymo metodikos
– labai įvairios. Infor-macija iš Lietuvos, kuria naudojasi
mokytojai, yra labai suskaidyta, pabiri. Apklausa parodė, kad iš
Lietuvos internetinių portalų daž-niausiai naudojamasi tik
bendrai-siais informaciniais portalais ir sve-tainėmis. Labai mažai
mokytojai naudojasi jiems skirtais specialiai-siais portalais ir
svetainėmis, profe-siniais skait meniniais ištekliais. Pagrindinė
priežastis – informa-cijos trūkumas. Ne visada moky-tojus pasiekia
informacija apie su švietimu susijusius svarbiausius įvykius
Lietuvoje. Pavyzdžiui,
Mokytojų ir moksleivių apklausa parodė, kad netmokykloje labai
sunku prikalbinti vaikus kalbėti lietuviškai. Tarpusavyje vaikai
dažnai kalbasi šalies, kurioje gyvena, kalba.
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 19
-
teMa
kai kurie apklaustieji mokytojai nežinojo, kad 2012 metai
Lietuvoje buvo maironio metai. mokytojų ir vaikų dažnai nepasiekia
informaci-ja apie daugelį Lietuvoje vykstančių konkursų, skirtų
moksleiviams ir kitiems jauniems žmonėms.
Kaip padėti lituanistiniam švieti-mui užsienyje? Konkrečiose
šalyse būtų galimi tokie sprendimai: l Ieškoti praktinių
lituanistinio išsilavinimo bei kalbos mokėjimo motyvų. Juos
skleisti per žinias-klaidą, kitas informacijos priemo-nes,
socialinius tinklus. Pasitelkus Lietuvos užsienio reikalų bei
Švietimo ir mokslo ministerijas, suinteresuotus politikus, ieško-ti
būdų konkrečiose šalyse, kad lietuvių kalba būtų įtraukta į
valstybinių abitūros egzaminų programas, kaip antroji užsienio
kalba. Taip yra padaryta Airijoje ir ten moksleivių skaičius
lituanisti-nėse mokyklose auga; l Pasitelkti Europos mažiau
var-tojamų kalbų „išgyvenimo“ patirtį (skatinti motyvaciją mokytis
lietuvių kalbos per sportą; pasitelkti jaunimo kultūros, sporto ir
kitas įžymybes, rengti įvairius konkursus ir t. t.).
Kuo daugiau šalių priims sprendimus laikyti lietuvių kalbą
oficialiai vertinama, uždirbančia „taškų“, antrąja užsienio kalba,
tuo daugiau mokinių mokysis lietuvių kalbos.
Ką reikėtų daryti Lietuvoje, palaikant ypač silpnai išplėtotą
neformalųjį švietimą? Pirmiausia, kad pagalba būtų efektyvi,
reikėtų parengti išsamų klausimyną ben-druomenėms užsienyje ir
galbūt
tautinėms bendruomenėms Lie-tuvoje apie lituanistinio švietimo
tikslus, uždavinius, priemones, integravimosi į nacionalines
mo-kyklas savo šalyje būdus ir t.t. Tai būtų pagrindas diasporinės
tautos švietimo ypatumams išryškinti, motyvacijos mokytis gimtosios
kalbos ir kultūros metodikai kurti bei teorinis pamatas tikslinės
in-formacijos sklaidos priemonėms.
Stebėsenos pagrindu reikėtų sukurti nuoseklią priemonių
sis-temą, kuri būtų nukreipta į labai aiškų tikslą – ugdyti žmogų,
ku-riam Lietuva būtų ne tik protėvių ir kilmės šalis, bet gyva
politinė ir pilietinė bendruomenė, prie kurios kūrimo, nesvarbu
Lietu-voje ar kitoje šalyje, jis gali ir nori prisidėti. Per
rekomendacijas, mokymus, kvalifikacijos kėlimo sistemą ir mokymo
priemonių rengimą lituanistinėms moky-kloms turėtų būti nuolat
atnauji-namas (papildomas naujienomis) patriotinio ir kalbinio
ugdymo turinys, kuris turėtų patrauklią formą bei modernias raiškos
priemones (filmukai, kompiuteri-niai žaidimai, mokomosios laidos,
stalo žaidimai ir pan.).
Svarbu kompleksiškai spręsti žinių apytakos problemą, panaudoti
geriausią patirtį, ypač gilias tradici-jas turinčių JAV
lituanistinių moky-klų, aktyviai įtraukiant lituanistinio švietimo
mokytojus iš užsienio ir kitakalbiams dėstančius lietuvių kalbos
mokytojus. Turime pasiekti visuotinio supratimo ir susitarimo, kad
lietuvių kilmės užsienio šalių jaunimas yra sudėtinė ir labai
svarbi globalios Lietuvos dalis.
Reikėtų naujos, nuolat atsi-naujinančios patriotinio ugdymo
strategijos, į kurios kūrimą turėtų įsitraukti bendruomenės, taip
dar kartą apsibrėždamos savo tikslus ir idealus. mokant kalbos,
litua-nistines mokyklas būtina įtraukti į mokyklinės lituanistikos
savikūros ir kūrimo procesus, vykstančius Lietuvoje. Būtų naudinga
skatinti moksleivių savišvietą, kviečiant įsitraukti ir Lietuvos,
ir užsienio šalių moksleivius.
Pagrindiniai bendro darbo, siekiant svarbiausių tikslų,
prin-cipai turėtų būti: tradicijos ir naujovių pusiausvyra,
geriausios patirties panaudojimas, nuoseklus modernios Lietuvos
sampratos įtraukimas į nuolat atsinaujinantį ugdymo procesą ir
šiuolaikinės tapatybės sampratos formavimas XXI amžiaus
priemonėmis.
1 Haugen, einar, 1972, The Ecology of Language, stanford,
California: stanford university Press.
straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Lr seimo ir PLB
komisijos posėdyje gegužės 8 d.
Mokant kalbos, lituanistines mokyklas būtina įtraukti į
mokyklinės lituanistikos savikūros ir kūrimo procesus, vykstančius
Lietuvoje.
20 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
aKtualu
Pasirodė nauja profeso-riaus Egidijaus Aleksan-dravičiaus
knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“. Jos autorius,
pasi-
telkdamas moksliškai pagrįstus faktus, įvairialypius istorijos
ir literatūros šaltinius, nagrinėja lietuvių tautos migraciją nuo
se-niausių laikų iki mūsų dienų. Jis teigia: „Lietuviai, kaip ir
daugelis kitų − didelių ir mažų, garsių ir beveik pamirštų,
istorinių ir naujai atsirandančių − tautų, yra amžinojo tautų
kraustymosi is-torijos veikėjai. Viskas, kas susiję su pasaulio
tautų judrumu, liečia
ir mus, lietuvius.“ Ir savo teiginį puikiai įrodo.
„Pasakodamas lie-tuvių pasaulio istoriją nuolat sukau galvą apie
svarbiausius vaizdinius, metaforas ir palyginimus, kurie taikliau
nei tūks-tantis žodžių pasakytų apie lietuvių prigimtį, lemtį,
permainas, nuopuolius ir prisikėlimus. Juk tai tauta, kuri per
tūkstantį metų nuolat įrodi-nėjo, kad buvo, yra ir bus lygi tarp
lygių. Ji plėtėsi iki imperijos, ji krito žemiau žolės. Lietuviai
buvo vejami lauk iš savo žemės, nors
dar neseniai patys grobė svetimas žemes. Kaip ir daugelio
amžino-jo tautų kraustymosi bastūnų, lietuvių laukė įvairiausi
nutikimai. Skirtingais laikais lietuvių pėdos pasiekė Ameriką,
Aziją, Austra-liją, Pietų Afriką, Pietų Ameri-kos džiungles. Jie
kūrėsi, kėlėsi, nepaisydami sunkiausių sąlygų. Kažkodėl karklo
metafora dygo mano galvoje.
Ar daug rasime tokių neaukštų, ne itin gražių, bet tokių
gaivalingų krūmamedžių, kurie nesiduoda išnaikinami, iškertami,
kurių šaknys kimba į pačią prasčiausią dirvą, o nulaužta šakelė
kaipmat įsišaknija pernešta kiton vieton? Taip, lietuvius visame
pasaulyje galima palyginti su karklynais. o diegas? Vaizdinys
visame lietuvių pasaulio pasakojime galutinai susiformavo aptikus
prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą iš karto dviejose vietose −
Buenos Airėse ir Klaipėdoje − lietuvių jaunimo draugijas,
pasivadinusias tuo pačiu vardu − Diegas“, − aiškina
E. Aleksandravičius.
miela mama,norėjau tau papasakoti, kaip pasi-keitė mano
gyvenimas atvažiavus į vilniaus lietuvių namus. Pirmiausia, išmokau
kalbėti lietuviškai, susiradau gerų draugų, turiu ir ,,savąją
gražuo-lę“ (vardo kol kas nesakysiu).
Kai tu mane čia atvežei, labai bijojau. neturėjau draugų,
jaučiausi vienišas, nežinojau, kas manęs laukia. Jau pirmą savaitę
susipažinau su
savo klase, mokytojais, auklėtojais, pradėjau lankyti šokių
būrelį. nors pirmomis dienomis ir trūko tavęs, tėčio, brolio,
tačiau, laikui bėgant, apsipratau. dabar tvirtai žinau, kad noriu
mokytis tik šioje mokykloje. mokykloje, kurioje gera, šilta ir
jau-ku − beveik kaip namie.
Labai norėčiau, kad ir tu su tėčiu gyventumėte čia, Lietuvoje.
savait-galiais būčiau su jumis, o nuo pirma-
dienio iki penktadienio gyvenčiau bendrabutyje. gyvendamas
vilniuje, besimokydamas vilniaus lietuvių namuose, daugiau
sužinojau apie Lietuvą. supratau, kad ji − mano tėvynė,
kraštas, su kuriuo norėčiau susieti savo ateitį.sūnus dominykas
dominykas Zaveckis,iK(b) klasė
nauJa knyga – „karkLo diegaS. Lietuvių PaSauLio iStoriJa“
nuo šiol „pasaulio lietuvyje“ kaskart pasirodys po vieną
Vilniaus lietuvių namų mokinių laišką. taip ši užsienio lietuviams
skirta mokykla nori save pristatyti dar apie ją negirdėjusiems bei
apie save priminti primiršusiems.
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 21
-
Alma Masevičienė, Aurelija Tamošiūnaitė
Laiškai ir kiti egodokumentai nuo seno kaupiami įvairiose
atmin-ties institucijų saugyklose. Tačiau paprastai į archyvus ir
bibliotekų rankraštynus nugula visuomenėje žinomų, intelektualų,
visuomenės veikėjų rankraštinis palikimas. Paprastų žmonių
rankraščiai iki šiol tikslingai nerinkti, todėl į mūsų duomenyną
kaip tik ir patenka tokių eilinių žmonių (netgi mažaraščių) rašytas
ir sukauptas egodokumen-tinis paveldas. Tokie rankraštiniai
dokumentai prieš tai jokia forma nebuvo prieinami tyrėjams.
Nuo 2008 m. iš pradžių kukli, kelių asmenų palaikoma
iniciaty-va išsiplėtė ir šiuo metu, Lietuvos mokslo tarybai remiant
2011 m. pro-jektą, jau baigiamas kurti elektroni-nis
lietuviškų laiškų duomenynas, kurį tikimės atverti vartotojams šių
metų pabaigoje.
Prie laiškų rinkimo iniciatyvos prisijungė ir daugiau Lietuvos
institucijų, pagrindinis dokumentų fondas kaupiamas Lietuvos
naciona-linės martyno mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių
skyriuje, mokslinę analizę atlieka Vytauto Didžiojo universiteto,
Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto Kauno
humanitarinio fakulteto mokslinin-kai. 2012 m. prie projekto
prisidėjo ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petke-
vičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Dabar pagrindinis laiškų
rinkimo vajus vyksta Lietuvoje ir JAV, tačiau mums labai svarbu į
jį įtraukti ir lietuviškai rašančius (rašiusius bei gavusius)
laiškus tautiečius kitose šalyse.
Laiškų (ir kitų egodokumentų) rinkimas − ilgalaikis
projekto vyk-dytojų tikslas. Todėl jei savo šeimos archyvuose
turite laiškų, atvirlaiškių, dienoraščių ar kitų asmeninio
po-būdžio rankraščių, labai prašytume pasidalyti jais su projekto
vykdytojais. Svarbūs yra visi ir visur lietuvių kalba rašyti
laiškai ir kiti dokumentai. Tad susiraskite ir prisijunkite prie
mūsų „Facebook“ svetainėje „mūsų laiškai“. Rašykite mums el. paštu:
prof. Giedriui Subačiui ([email protected], JAV), Aurelijai
Tamošiūnaitei ([email protected], Lietuva) ir Almai masevičienei
([email protected], Lietuva). Paprastu paštu:
Jav: Prof. giedrius subačius dept. slavic and Baltic university
of illinois at Chicago 601 s. morgan st. Chicago, iL 60607 usa
Lietuvoje: alma masevičienė retų knygų ir rankraščių skyrius
nacionalinė m. mažvydo biblioteka gedimino pr. 51 Lt-01504 vilnius
tel. 8 5 239 8585
aurelija tamošiūnaitėLietuvių kalbos katedravytauto didžiojo
universitetasK. donelaičio g. 52-205Lt-44244 Kaunas
„Pasaulio lietuvio“ leidėjai labai dėkoja Gailai Paskevičienei,
australijos lietuvių dienų organizacinio komiteto pirmininkei,
skyrusiai 1000 australijos dolerių auką. Šis dosnumas tikrai
svariai prisidės prie žurnalo išlaikymo.
Padėka
2008 m. grupelei Pasaulio lietuvių bendruomenės Ilinojaus
universiteto Lituanistikos katedroje, Čikagoje, dirbusių
mokslininkų ir ten studijavusių lietuvių, vadovaujant prof.
Giedriui Subačiui, bei Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų
ir rankraščių skyriaus darbuotojams aptariant išeivijos dokumentų
paro-das, jų sklaidą, išsirutuliojo diskusija apie rašytinio
paveldo rinkimo, išsau-gojimo ir panaudojimo moksliniams tyrimams
galimybes. Nuspręsta pradėti rinkti lietuviškus laiškus,
die-noraščius, atvirukus ir kitus asmeni-nio pobūdžio raštus.
Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas − apsaugoti juos nuo
pražūties, išnykimo ir padaryti prieinamus įvairiapusiams
moksli-niams tyrimams. Greitai nuo idėjos pereita prie darbų.
Rankraštiniai laiškai renkami, daromos jų skaitme-ninės kopijos,
jie perrašomi vėlesnei mokslinei vartosenai. Kuriamas duomenynas
pavadintas „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų baze“.
LAIŠKAI – saugotinas lietuviškas paveldas
22 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
aKtualu
Konstituciją rašėme sunkio-mis sąlygomis, kada nebuvo aišku, ar
Lietuvos Aukščiau-sioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dar yra
darbingas.
Vis dėlto radome stiprybės ir sutarėme, kad prieš paleidžiant
Aukščiausiąją Tarybą-Atkuria-mąjį Seimą būtina parengti ir
referendumu patvirtinti Konsti-tuciją, paruošti Seimo, Prezidento
rinkimų įstatymus, o parlamente svarstyti tik tuos klausimus, dėl
kurių svarstymo nebūtų prin-cipinių nesutarimų. Iš dviejų
parengtų Konstitucijos projektų Aukščiausiosios Tarybos Teisės
skyriaus darbuotojai paruošė dar-bui skirtą variantą ir taip
dvylikos vyrų grupė ėmėsi darbo. Dirbome sunkiomis sąlygomis,
nešildomose tada Seimo patalpose, buvo ir kitų rimtų pavojų. Rašant
Konstituciją straipsnis po straipsnio vyko aštrūs ginčai.
Ginčijomės ir dėl pilietybės. Aš buvau už tai, kad kiekvienas
lietuvis galėtų būti Lietuvos pilie-čiu, nes tai yra prigimtinė
teisė ir ši teisė turi būti Konstitucijos sau-goma vertybė. Buvo ir
tokių, kurie
aiškino, kad Lietuvos pilietybė yra vertybė tik tada, kai nesi
ir kitos valstybės pilietis. Pagaliau buvo sutarta, kad atskirai
nuo Lietu-vos gyvenančių lietuvių pilietybė bus aptarta įstatyme,
kurį Seimas priims patvirtinus Konstituciją. Taip Konstitucijos 12
straipsnyje ir buvo įrašyta, jog bendras principas lieka vienos
valstybės pilietybė, bet atskirais įstatymo numatytais atvejais
galima ir dviguba pilietybė. Žodžius „atskirais atvejais“ gerai
išnagrinėjome su kalbininkais. Jie nereiškė „išimties“, jie
nereiškė „ypač retų“ atvejų, nes jeigu būtu-me numatę, kad tai bus
„išimtis“ ar „ypač retas atvejis“, taip būtume ir parašę.
Konstitucija buvo ruošiama taip, kad panašiai kaip kitų šalių
konstitucijose būtų aiškiai išsakyta nacionalinės valstybės
samprata. Po Konstitucijos priėmimo ir išrin-kus Seimą, jau
nepriklausomybės sąlygomis, dėl dvyliktojo straipsnio formuluotės
nekilo jokių nesu-sipratimų. Visi suprato taip, kaip yra parašyta
tekste. Atsitiko, kad tie keli iš parašiusių Konstituciją asmenų,
kurie buvo prieš dvigu-bą pilietybę, tapo Konstitucinio Teismo
teisėjais. Konstitucinis Teismas po to išaiškino, kad ats-kirus
atvejus reikia suprasti kaip išimtį, o pastaruoju metu dar kartą
išaiškino kaip ypač retą atvejį. Taip bandyta keisti Konstitucijos
prasmę. Konstituciniam Teismui tokių teisių nesuteikta ir šiuo
atveju, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Konstitucinio Teismo teisėjai
virši-jo savo kompetenciją.
Žinodami karčią kitų valstybių patirtį, kada konstitucinės
justi-cijos pareigūnai bandė diktuoti parlamentams ir uzurpuoti jų
tei-ses leisti įstatymus, nurodėme, kad Konstitucinio Teismo
teisėjas savo darbe gali vadovautis tik, pabrėžiu, taip
Konstitucijoje ir parašyta, tik
Liudvikas narcizas Rasimas, signataras
J. Valiu
šaičio
nuotr
.
konStituciJoS kūrėJaS:
konStituciniS teiSmaS viršiJa Savo gaLiaS
L. narcizas Rasimas
2013 b i r ž e l i s – l i e pa 23
-
Lietuvos Respublikos Konstitu-cija. Kada Konstitucinio Teismo
teisėjai pradėjo vadovautis pačių sugalvotomis ar pasiskolintomis
doktrinomis ir jomis pasirėmę aiškinti Konstituciją kitaip, negu
joje parašyta, atradinėti tai, ko Konstitucijoje nėra, − jie
pamiršo tą žodelį „TIK“ ir, priešingai negu leidžia Konstitucija,
viršijo savo kompetenciją. Negalioja joks įsta-tymas ar aktas,
priešingas Konsti-tucijai. Sprendimai, kurie taip pat yra teisės
aktai, priimti teisėjams viršijant savo įgaliojimus, irgi
negalioja. Kažkada konstitucinę justiciją pradėjęs JAV
Aukščiau-siojo Teismo teisėjas paskelbė ne tik savo piliečiams, bet
ir pasaulio teisininkams: „mes pasakysime, kas yra įstatymas.“ mūsų
Konstitu-cinio Teismo teisėjai, tarp jų ir tie, kurie vėliau sukūrė
savo katedras universitetuose ir taip tapo profe-soriais, nuėjo
toliau. „mes pasaky-sime, kas yra Lietuvos Respublikos
Konstitucija“, − ne kartą skelbė jie, kada mūsų Konstitucija
jų kom-petencijai priskiria tik įstatymų atitikties Konstitucijai
aiškinimus. Jų kompetencijai nėra priskirta Konstitucijos
aiškinimas taip, kad Konstitucija būtų papildyta tuo, ko joje nėra,
arba būtų pakeista jos prasmė. Bet koks bandymas paprieštarauti
tokiai veiklai susiduria su arogancija: „Ką jūs, advokatai,
išmanote apie Kons-tituciją ir jos tekstą?“ Išeitų taip, kad mes,
advokatai ir kiti, parašė-me, bet ką parašėme − nemokame nei
perskaityti, nei suprati, todėl turime paprašyti, kad profesoriai
paaiškintų. o tie nesikuklina ir jau aiškina, kad Konstitucijos
tekstas nieko nereiškia, nes Konstitucijoje pilna užslėptų „būtovės
slėpinių“, kuriuos atrasti ir suprasti tikrą-ją tų slėpinių prasmę
gali tik jie vieni. Tam jie ir pašaukti. Taigi,
šiandien iškyla Konstitucinio Teis-mo teisėjų kompetencijos
klausi-mai ir tą turėtų išspręsti Seimas, nes Konstitucija skelbia,
jog tik tie sprendimai, kurie priimti Konsti-tuciniam Teismui
sprendžiant jo kompetencijai priskirtus klausi-mus, yra galutiniai
ir neskundžia-mi. o ką daryti, kada kompetencija aiškiai viršyta?
Juk Konstitucijos teksto prasmės keitimas, Kons-titucijos
papildymas naujomis prasmėmis ar atradimais, pagaliau oficialus
skelbimas, kad tai, ką paskelbė Konstitucinis Teismas, pagal jo
paties doktriną pasidaro
Lietuvos Respublikos konstitucine norma − nėra priskirti
Konstituci-nio Teismo kompetencijai, o iš to seka, kad jie negali
būti galutiniai. Juk iš esmės šiandien siūloma pri-tarti
referendumui ne dėl dvigubos pilietybės, o dėl Konstitucinio Teismo
nuomonės apie dvigubą pilietybę įteisinimo referendumo būdu. Juk
Konstitucijoje įrašytus žodžius „atskirais atvejais“ šis Teismas
pakeitė žodžiais „ypač retais atvejais“. man sakė, kad buvo tartasi
su kalbininkais, bet juk net pasižiūrėję į „Lietuvių kalbos
žodyną“, matome, kad „atski-ras“ atvejis yra kur kas platesnės
apimties negu „ypač retas“ atvejis, tai „kitokie“ atvejai, kaip
aiškina tas pats žodynas, kurio sudarytojų kompetencija sunku
abejoti. Juk apie tokius kitokius atvejus, kada lietuviai gyvena
kitur, atskirai nuo Lietuvos, ir kalba dvyliktas Konstitucijos
straipsnis. Pasakysiu daugiau, juk ir mes tada dar neži-
nojome, ar mums patiems neteks išvykti nuo buvusio okupanto iš
Lietuvos ir vėliau, jau gyvenant ki-tur, atskirai nuo
Lietuvos − remtis šiomis atskirų atvejų normomis.
Atkreipkite dėmesį, kad ne tik Lietuvos, bet ir kitų
demokratinių šalių konstitucijos, nustatydamos vienodas teises ir
pareigas visiems piliečiams, pabrėžia, kad tvarką nustato titulinė,
t. y. valstybę su-kūrusi nacija, ir tai nelaikoma kitų
tautybių piliečių diskriminacija. Demokratija nesiremia lygiava.
Pilietis yra žmogus, todėl žmonių teisės vienodai turi būti
saugomos nepriklausomai nuo tautybės. Titulinė tauta − tautų
apsisprendi-mo teisės subjektas, kuriai pavyko sukurti savo
nacionalinę valstybę, ir tuo ji gavo teisę tvarkytis šioje žemėje
įtvirtinant savo kalbos var-tojimą, nustatant švietimo siste-mą,
justiciją, praeities supratimą, nustatant šventes ir daugelį kitų
dalykų, kuriuos nulemia tautinis interesas gyventi tokiame
sociali-niame organizme. Tai kartu ir pri-gimtinės tautos teisės
dalykai. Pa-vyko sukurti nacionalinę valstybę, atsirado ir nacijos
suverenitetas. Pabrėžiu, piliečių teisės − lygios, bet jie,
nepaisant to, kokios tauty-bės bebūtų, tapę parlamentarais
įgaliojimus saugoti suverenitetą gauna ne pagal turimą tautybę, o
pagal vieningą sistemą. Vokiečių ar prancūzų tautos suteikia, pvz.,
lenkui ar turkui Prancūzijos ar Vo-kietijos parlamentuose
atstovauti ne lenkų ar turkų tautų suvereni-tetui, o vokiečių ar
prancūzų tautų suverenitetui ir tai nėra jokia diskriminacija. Tas
pats ir Lietu-voje. Štai signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris
turi lietuvių, o ne kurios kitos tautos įgaliojimą saugoti lietuvių
tautos suverenite-tą, nors pagal tautybę jis yra žydas. Europoje
suvereniteto turėtojos
aKtualu
Šiandien siūloma pritarti referendumui ne dėl dvigubos
pilietybės, o dėl Konstitucinio Teismo nuomonės apie dvigubą
pilietybę įteisinimo referendumo būdu.
24 b i r ž e l i s – l i e pa 2013
-
yra vokiečių, danų, švedų, latvių, prancūzų, italų ir kitos
tautos, o ne Vokietijos, Danijos, Švedijos tauta. Tas pats ir
Lietuvoje. Tai pradžiamokslis, o pas mus vis dar norima neigti
lietuvių tautos, kaip titulinės tautos, buvimą ir visaip
internacionalizuoti nacionalinės valstybės sampratą.
Rašant Konstituciją gal kiek ryškiau negu kituose kraštuose
atskirtos valdžių galios nuo jas sudarančių asmenų teisių. Valdžios
Lietuvoje yra Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Jų, kaip
ins-titucijų, galias riboja Konstitucija. Bet kartu nurodyta, kad
aukščiau-sias savo galias Tauta perduoda demokratiškai išrinktiems
Seimo nariams, kaip titulinės Tautos atstovams. Konstitucija
nurodo, kad tokių jos įgaliojimų valdyti suverenitetą negali niekas
nei riboti, nei varžyti. Taigi, Seimo, kaip institucijos, galias
riboja pati Konstitucija, o Seimo narių galia nei apribota, nei
suvaržyta negali būti. Bet prisiminkite, kaip dažnai bando riboti
parlamentarams patikėtas vykdyti aukščiausias suverenias galias.
Ne, nerodysime, ne, neduosime, ne, neleisime. Tai šiandien
dažniausiai Seimo narių girdimi valstybės klerkų atsakymai į jų
klausimus. Betgi tų klerkų likimas yra Seimo narių valioje. Juk
suverenitetas yra tai, kas yra aukš-čiau už įstatymą.
Parlamentarams iš Tautos duotos aukščiausios galios. Aukštesnių
nebūna.
Grįžkime prie referendumo dėl dvigubos pilietybės. Seimas nėra
išsėmęs visų galimybių priimti įstatymų pataisas ir taip be jokių
komplikacijų, nevilkinant laiko, sutvarkyti dvigubos pilietybės
klausimus, kaip kad numato Konstitucijos 12 straipsnis. Kokie
galėtų būti tie atskiri atvejai? Vienas iš jų − galimybė
lietuvių
kilmės asmenims neprarasti turėtos pilietybės, o
palikuo-nims − teisių į Lietuvos pilietybę užtikrinimas,
nepaisant to, kokią pilietybę yra įgiję. Antras atskiras
atvejis − tai išvykusių iš Lietuvos jau nepriklausomybės
laikais pilietybės išsaugojimas, jeigu jie įgyja tos šalies
pilietybę, su kuria Lietuva yra gynybinėje ar politinėje sąjungoje.
Na ir trečias atskiras atvejis − tarptautinės sutartys ir
susitarimai dėl atskirų piliečių, tarp jų ir dėl asmenų, kurie
išvyko gyventi į kitas šalis, kurios nėra sąjunginiai Lietuvos
partneriai. Tai ekspromtu išsa-kyti atvejai. Yra būdų išspręsti
dvigubos pilietybės klausimą ir keičiant Konstituciją. Vieną iš
tokių būdų pasiūliau ir aš. Reikia pakeisti Konstitucijos 107
straipsnį taip, kad Konstitucinio Teismo sprendimais iškeltus
klausimus galutinai sprendžia Seimas. Tokiam pakeitimui refere