V Y N O I R K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S
w w w. v y n o z u r n a l a s. l tLeidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.
K itas numer is bus iš le istas 2010 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą
bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t
E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k .
Vi ln iaus r. LT-14204
V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus
tel . nr. 8 698 34 297s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t
D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is
l i n a s @ v y n o z u r n a l a s. l t
M A K E T U OTO J ALina Juršytė
D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as
F OTO G R A FA IArūnas Starkus, R i ta Bac ytė, L inas Starkus, R yt is Jurkėnas, R asa Sužiedel ienė, Jurgis Š l ioger is , G abr ie lė Padr iezaitė,
Remigi jus Senavait is , UAB „M ineral in ia i vandenys“,Dar ius Gumbrevič ius, L inas Vaitulevič ius, Augis Narmontas
V E R T Ė J ALina Dusevič ienė
K A L B O S R E D A K TO R ĖAsta Žūk aitė
a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t
A D M I N I S T R ATO R ĖToma Žadv ydaitė
El . paštas : toma @ v y n o z u r n a l a s. l t
AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A IR yt is Jurkėnas, Jurgita K ar inausk aitė, Jolanta Smičienė,
Arūnas Starkus, L inas Starkus, R asa Sužiedel ienė, Jurgis Š l ioger is , Andr ius Užk alnis , L inas Vaitulevič ius,
Andr ius Valč iuk as, Šarūnas Zigmantas, Asta Žūk aitė
L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“
ISSN 1822-2153
P L AT I N I M A S I R R E K L A M AToma Žadv ydaitė
El . paštas : toma @ v y n o z u r n a l a s. l tte l . nr. (5) 215 94 39
S PAU D AUAB „Logotipas“
T I R A Ž A S2 000 egz.
Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą
gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.
2
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
22
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
3
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Atrodė, kad improvizuotame restorane jis kone šoka. Plastiškai,
natūraliai dirbo su taurėmis, dekanteriais, vynu ir servetėlėmis –
Europoje įprastais stalo atributais. Japonai servetėles visais
pavidalais, išskyrus drėgną prieš valgį, iš viso ignoruoja, jiems
tenka valios pastangomis mokytis to, kas europiečio genuose
tiesiog užprogramuota.
Programos apie vyną lietuvio genuose nėra. Ją rašo kelionių
įspūdžiai, maloni patirtis restoranuose, ji atranda sau užuovėją
šurmuliuojančiose vyninėse. Kruopelė po kruopelės indėlį deda
ir mūsų žurnalo darbuotojai, savo kailiu Italijoje, Čilėje, Ispani-
joje, Prancūzijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje
išgyvenę kiekvieną parašytą žodį.
Malonaus skaitymo.
Redakcijos vardu
Arūnas Starkus
Įsivaizduokite, kad pietaujate betono džiunglėse esančiame
restorane. Tarp ūžiančių kondicionierių, gartraukių, vandens
čiaupų, viryklių ir prastos kokybės garso takelio. Per langus
matosi tik pravažiuojantys automobiliai ir purvina žiemos tamsa.
Nejauku. Niekas to nemėgsta. Japonai tokiu atveju sėdasi prie
baro, už kurio stovi gyvas žmogus su peiliu ir daro jiems valgyti.
Pjausto, formuoja, deda ant padėkliuko ir tiesia per barą klientui.
Žiūri tiesiai į akis, persimeta žodeliu, paaiškina, pastato dar vieną
sakės grafinuką. Betono džiunglėse gelbsti žmogiška šiluma.
Šiame numeryje nemažai rašoma apie žmones, kurie šilumą
į belangius restoranus atneša iš saulėtų vynuogynais apaugusių
kalvų – apie someljė. Tai ne tie vienadieniai padavėjai, kurie
„nežino, nes neragavo“ arba „dirba pirmą dieną“, tai profesiona-
lai, darbą restorane pasirinkę savo gyvenimo keliu. Jie, kaip ir tie
japonų virėjai, neturi kur pasislėpti nuo kliento akių, jie neturi
teisės nežinoti. Someljė privalo išmanyti ne tik gėrimus, kuriuos
jis atrinko į restorano meniu, bet ir patiekalus. Sutikęs lankytoją
jis atstovauja restoranui geriausia to žodžio prasme – kaip valgy-
mo ir gėrìmo malonumo, kultūros centrui.
Neseniai vykusį Azijos ir Okeanijos someljė čempionatą
laimėjo japonas. Laimėjo dėl puikių žinių ir geros uoslės. Tačiau
varžybų scenoje gražiau atrodė australas Francas Moreau.
r e d a k t o r i a u s ž o d i s
5
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
t u r i n y s
įvykiai ir naujienos 6 psl. Įvykiai ir naujienos
8 psl. Kur dingsta į Lietuvą atvežtas vynas. Arūnas Starkus
10 psl. Vyno paroda „Vyno dienos. Vilnius 2009”.
12 psl. Bordo vyno aristokratija rinkosi „Château Lafite-Rothschild“. Rasa Sužiedelienė
16 psl. Lietuvos someljė čempionatas „Mouton Cadet Grand Prix“
17 psl. Baltijos someljė čempionatas „Vana Tallinn Grand Prix 2009“
vynas ir vyno regionai 18 psl. Kuo stebina Čilės vyninės. Arūnas Starkus
28 psl. „Vietinės“ Argentinos vynuogės: ‘Bonarda’ ir ‘Malbec’. Arūnas Starkus
30 psl. Riocha – naujas požiūris ir nauja išvaizda. Jurgis Šliogeris
36 psl. Būti šimtaprocentinės koncentracijos. Jolanta Smičienė
40 psl. „Verdicchio“ kraštas. Jurgita Karinauskaitė
44 psl. Saldi mažųjų Italijos šiauriečių sėkmė. Andrius Valčiukas
46 psl. „Brunello di Montalcino“ vyndariai. Linas Starkus
50 psl. „Sauvignon Blanc“ Luaroje ir Štirijoje. Arūnas Starkus
vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 56 psl. Someljė apibrėžimas. Arūnas Starkus 58 psl. Lietuviški šventiniai užkandžiai ir vynas. Linas Vaitulevičius
62 psl. Lietuvoje daugėja someljė
63 psl. Dewey‘us Markhamas šampano butelį atkemša su taure
64 psl. Vyno chemija II. Pagrindiniai vyno komponentai. Šarūnas Zigmantas
67 psl. Empirinės pastabos apie embrioną. stra & rakš
68 psl. Skaniai – akimis, ausimis, nosimi ir burna. Rasa Sužiedelienė
ne tik vynas 70 psl. Vynas ir kvepalai: aukštųjų materijų pora. Andrius Užkalnis
72 psl. Šakočio atlaidai. Asta Žūkaitė
vartotojo gidas 74 psl. Bordo 1855 Cru Classé vynai
76 psl. Septyni Chablis Grand Cru veidai. Arūnas Starkus
78 psl. Vertikali „Cristal“ šampano degustacija
„Louis Roederer“ šampano namuose. Jolanta Smičienė, Rytis Jurkėnas
80 psl. Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus
Turinys
Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2010 m. gegužės mėn.
6
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
Naujienos
Armino darasevičiaus vakarienė „Mouton Rothschild“ pilyje
Geriausiam 2008 m. Lietuvos „Mouton Cadet Grand Prix“ so-
meljė Arminui Darasevičiui atitekęs prizas buvo kelionė į kas an-
tri metai Bordo vykstančią parodą „Vinexpo“. Į kelionės programą
buvo įtraukta vakarienė „Mouton Rothschild“ pilyje su Tarptau-
tinės someljė asociacijos (ASI) asamblėjos dalyviais. Vakarienės
metu buvo vaišinama geriausiais Rohtschildų šeimos daromais
vynais iš viso pasaulio: „Opus One“ (Kalifornija), „Almaviva“ (Čilė),
„Baron d‘Arques“ (Langedokas), „Clerc Millon“ (Pojakas), „Mouton
Rothschild“ (Pojakas), „Madame Coutet“ (Soternas).
Algirdo Lungio vynuogių ir vyno šventė Joniškėlyje
Aukštaitijoje žinomas vynuogių augintojas Algirdas Lungis
kasmet kviečia į vyno ir vynuogių šventę savo sodyboje Joniškė-
lyje. Šiemet čia buvo galima sutikti Lietuvos vyndarių asoci-
acijos, Lietuvos vynuogininkų asociacijos narius, knygų apie
vynuogių auginimą autorių Bronių Gaigalą, vyno žinovus Rasą
Sužiedelienę, Gintautą Jašinską, Arūną Starkų, Liną Vaitulevičių,
vynuogių platintojus Andrių ir Karoliną Diliautus ir kitus lietuviš-
kai vynuogių kultūrai neabejingus veikėjus. Algirdas Lungis visus
vaišino savo gamybos sidru, vynu bei skirtingų veislių baltosio-
mis vynuogėmis, išaugintomis milžiniškame šiltnamyje.
TraukiasiAlkoholio rinkoje – pirmieji korekcijos ženklai. Nuo 2004
metų didmeninių vyno platintojų skaičius nuolat augo. Prieš
Lietuvai įstojant į ES, tebuvo 7 importuotojai, o šių metų pra-
džioje veikė apie trisdešimt didesnių ir mažesnių įmonių. Tačiau
pranešama, kad iš Lietuvos rinkos traukiasi Estijos alkoholio
platintoja „Tridens“, apie likvidacines kainas paskelbė dar pora
mažų, neseniai įsikūrusių įmonių. Vyno įvežėjai siaurina vyno
pasiūlą, nes sunkėja atsiskaitymo su tiekėjais sąlygos bei mažėja
vartotojų perkamoji galia.
7
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
PirmasisAzijos ir Okeanijossomeljė čempionatas
Azijos ir Okeanijos someljė čempionatą laimėjo japonas
Satoru Mori. Finale jis varžėsi su kolega iš „La Tour d‘Argent
Tokyo“ restorano Nobuhide Tani‘u ir australu Francu Moreau.
Puikiai pradėjusį australą iš vėžių išmušė dekantavimo rungtyje
sutrupėjęs kamštis. Vis dėlto jis laimėjo specialų prizą už žinias
apie prancūzišką vyną. Iš viso čempionate dalyvavo po 2 daly-
vius iš dešimties šalių, jų tarpe ir keturios moterys: iš Indonezi-
jos, Kinijos, Tailando ir Pietų Korėjos. Varžybose teisėjavo penki
geriausi pasaulio someljė: Giuseppe Vaccarini, Shinya Tasaki,
Serge‘as Dubsas, Philippe‘as Faure-Bracas ir Andreasas Larsonas.
Varžybos vyko Osakoje, netoli kurios auginami garsieji Kobės
jaučiai, daroma geriausia sakė, varomas japoniškas viskis ir auga
vynuogynai.
„gölles“ actai – jautriems gurmanamsLietuvoje pasirodė Gölles šeimos actai. Riegersburgo pilies
apylinkėse prinokę kriaušės, persikai, pomidorai, abrikosai ar
avietės fermentuojamos, o paskui brandinamos didžiausiame
Austrijoje ąžuolo statinių rūsyje. Šių actų pirkėjai – tobulumo
siekiantys gurmanai. Kriaušių actas gerai dera su kiaulpienėmis,
cikorija, patiekalais su karamele ir riešutais; persikų actas – su la-
pinėmis salotomis, bei naudojamas padažams su garinta žuvimi
ir šparagais; pomidorų actas naudojamas pomidorų patiekalams
arba keptam otui ar bifšteksui pagardinti. Abrikosų actas tinka
pagardinti padažams su kariu, kardamonu ir imbieru. „Gölles“
actai parduodami „Vyno klubo“ parduotuvėse.
Naujo stiliaus „Vyno klubo“ parduotuvė Vilniuje, Lukšio g. 19
„Vyno klubas“ atidarė naują parduotuvę Vilniuje, Lukšio 19
(priešais „Domus“ galeriją). „Atidarome ne jaukios boutique, o
erdvaus sandėlio stiliaus parduotuvę. Parduotuvė suprojektuota
taip, kad joje tilptų didelės visų vynų atsargos ir būtų nesunku
patenkinti įvairių pirkėjų poreikius: ir perkančių butelį vakarie-
nei, ir šimtą vestuvėms“, – sakė „Vyno klubo“ bendrasavininkis
Arūnas Starkus. Naujoje parduotuvėje nuolatos dirba profe-
sionalūs vyno žinovai, todėl pirkėjai čia pat gali gauti išsamių
patarimų, kokį vyną rinktis skirtingomis progomis, su kokiais
patiekalais jį ragauti, kaip laikyti.
8
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Neįmanoma analizuoti vyno vartojimo statistikos Lietuvoje,
nes jos nėra. Statistikos departamentas skelbia tik namų
ūkio išlaidas alkoholiui įsigyti. Pavyzdžiui, žinoma, kad 2007 m.
vienas namų ūkio narys (faktiškai vienas Lietuvos gyventojas)
per mėnesį alkoholiui išleisdavo 18,2 lito, o 2008 m. – 20 litų. Ki-
taip sakant, vienas žmogus alkoholiui per metus išleido apie 240
litų, o iš viso alkoholiui Lietuvoje buvo išleista per 800 mln. litų.
Kur dingstaį Lietuvą atvežtas vynas
Arūnas Starkus
s t a t i s t i k a
Kokia šios sumos dalis tenka vynui? Kokį vyną mes geriame? Vie-
nareikšmio atsakymo nėra. Statistikos departamentas pateikia
duomenis apie vyno importą ir eksportą, kuriuos sunku interpre-
tuoti. Pavyzdžiui, 2007 metais įvežta ir išvežta beveik toks pats
vyno kiekis. Kadangi mūsų šalyje vynuogės vynui neauginamos,
viską, ką eksportuojame, turėjome importuoti, tad galima daryti
išvadą, kad Lietuvoje vartojimas teoriškai lygus nuliui.
9
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
s t a t i s t i k a
TIK TIEK TEIŠGERIAME ŠAMPANO?
Šiuos duomenis patvirtina kai kurie užsienio šaltiniai. Pavyz-
džiui, LR Statistikos departamentas praneša, kad per pirmuosius
devynis 2009 m. mėnesius į Lietuvą buvo įvežta 17 tūkst. litrų
šampano. Tačiau 6 200 litrų eksportuota į Rusiją, 700 l – į Baltaru-
siją, 1800 l – Ispaniją, ir 100 l – į Latviją . Vidiniam vartojimui lieka
8 200 litrų. Šampanės vyno regioninė taryba redakcijai pranešė,
kad, jos duomenimis, per 8 mėn. Lietuvai parduota 8 317 bute-
liai (6 237 l) šampano, taigi skaičius artimas importo ir eksporto
skirtumui. Gal tokiu atveju galime koreguoti ir optimistinius
2008 m. šampano pardavimo skaičius?
RuSIJA – DIDySIS VyNO SIuRBLyS
Beje, ne tik šampano, bet ir 97–98 proc. viso vyno reeksporto
nukreipta į Rusiją. Kai kurie reeksporto skaičiai stebina. Rūšinio
baltojo Bordo vyno per devynis 2007 m. mėnesius išvežta aš-
tuonis kartus daugiau, nei įvežta (atitinkamai 407 000 ir 53 000
litrų). Gal šis vynas buvo daromas Lietuvoje, o ne Bordo?
2009 M. EKSPORTAS Į RuSIJą SuSILyGINO Su ANALOGIŠKO
VyNO IMPORTu. DAuGIAuSIA PERPARDuOTA (TūKST. LITRų):
6 442,3 vyno buteliuose iš šviežių vynuogių;
4 898,6 baltojo vyno buteliuose iš šviežių vynuogių;
1 060 Bordo regione padaryto rūšinio vyno;
1 022,5 Reinheseno regione padaryto rūšinio baltojo vyno;
716 rūšinio vyno, pagaminto konkrečiuose regionuose;
513,5 Bordo regione padaryto rūšinio baltojo vyno;
222,9 Valensijos regione padaryto rūšinio baltojo vyno;
188 Toskanos regione padaryto rūšinio vyno;
165 Veneto regione padaryto rūšinio vyno.
IMPORTO STRuKTūRA
Skeptikai turi teisę abejoti, ar statistikos duomenys atspindi
vyno vartojimą Lietuvoje. Tačiau skaičiai bent jau parodo užsie-
nio prekybos prioritetus.
VyNO IMPORTO Į LIETuVą PER PIRMuOSIuS
2009 M. MėNESIuS STRuKTūRA (PAGAL KIEKĮ)
VALStybė %
PRANCūzIJA 29,8
ITALIJA 23,8
ISPANIJA 22,3
VENGRIJA 8,4
VOKIETIJA 7
ČILė 2,6
ARGENTINA 0,9
GRuzIJA 0,8
10
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Vyno paroda„Vyno dienos. Vilnius 2009”
Tarptautinė vyno paroda „Vyno dienos. Vilnius 2009“ – svar-
biausias metų Lietuvos vyno kultūros renginys. Šiemet per
dvi dienas jame apsilankė apie keturis tūkstančius lankytojų.
Jiems vynus pristatė per šimtą vyno žinovų. Atvyko vyndariai iš
Argentinos („Joffre“, „Plata“), Italijos („Ricasoli“, „Planeta“), Ispa-
nijos („Pares Balta“, „Enate“, „Summaroca“), Čilės („Ventisquero“),
Vengrijos („Malatinsky“), Vokietijos („Kesselstatt“), Prancūzijos
(„Charpentron“), Austrijos („Heger“, „Hager“, „Hirtl“, „Durnberg“).
Savo stendus parodoje turėjo ne tik dar nematyti Moldovos,
Konjako, Austrijos vyndariai, bet ir lietuvių gamintojai „Alita“,
„Anykščių vynas“ bei vynuogių sodinukų tiekėjai.
Parodą organizuojančio „Vyno klubo“ direktorė Rasa Sužie-
delienė pastebėjo, kad šiemet per pirmąsias valandas, skirtas tik
profesionalams, apsilankė per keturis šimtus restoranų, parduo-
tuvių darbuotojų ir Someljė mokyklos studentų. Paroda kasmet
vyksta Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Šiemet joje pasiektas
rekordinis dalyvių skaičius, apsilankė daugiausia profesionaliai
su vynu dirbančių lankytojų. užsienio vyndarius ypač stebino
išprusę vyno mėgėjai, drausminga ir kartu pakili atmosfera. Vyno
kultūros lygis Lietuvoje akivaizdžiai kyla.
į v y k i a i i r n a u j i e n o s10
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
11
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
į v y k i a i i r n a u j i e n o s 11
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
12
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Bordovyno aristokratija
rinkosi „Château Lafite-Rothschild“
Rasa Sužiedelienė
Architekto Ricardo bofillio sukurtame apskritame rūsyje, tarp statinėse bręstančių 2008 ir 2007
metų „Château Lafite Rothschild“ kilmingų vynų susirinko šeimos, valdančios geriausius Medoko ir Soterno
ūkius. tiek gero bordo vyno gamintojų vienoje vietoje pamatyti įmanoma tik kas antrus metus – Conseil des Grands
Crus Classés en 1855 (Medoko, Soterno ir barsako komunos) rengiamose vakarienėse pasau-
lio spaudai „Vinexpo“ parodos metu.
1 8 5 5 m . G r a n d C r u C l a s s é
13
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„Château Lafite Rothschild“ šeimininkas baronas Ericas de
Rothschildas jeroboamuose (3 l talpos buteliai) svečiams
pateikė vyną, padarytą 1978-aisiais – „stebuklo metais“. Tada
bežūstantį derlių išgelbėjo rugsėjį išsigiedriję ir iki pat derliaus
skynimo pabaigos išlikę saulėti orai. Šeštadalį pasaulio vyno
aukcionų apyvartos sudaro prekyba „Château Lafite Rothschild“
vynu. Globalius ekonomikos svyravimus šis ūkis jaučia ypatingai
gerai. Todėl simboliška, kad pateikiant „stebuklo metų“ vyną
buvo prisimintas sudėtingas 2008 m. ruduo, vilčių suteikusi 2009
m. žiema ir sėkminga pavasarinė išankstinės prekybos kampani-
ja, kurioje pirmieji ūkiai („Margaux“, „Latour“, „Haut Brion“, „Mou-
ton-Rothschild“ ir „Lafite-Rothschild“) parodė puikią iniciatyvą,
parduodami vyną už itin žemą kainą ir išjudindami besustings-
tančią pasaulinę geriausio vyno rinką.
Bordo yra kone vienintelis regionas pasaulyje, kuriame ben-
dru vyndarių, prekiautojų ir savivaldos sutarimu yra skelbiami
geriausių ūkių sąrašai. Tradiciškai tokie sąrašai vadinami Grands
Crus Classés (geriausios klasifikuotos augavietės). Seniausia
žinoma ir iki šiol galiojanti yra 1855 metais paskelbta klasifika-
cija, kurioje 61 geriausio raudonojo vyno gamintojas iš Medoko
suskirstyta į penkias klases, o 26 geriausio baltojo saldaus vyno
gamintojai iš Soterno ir Barsako – į dvi.
Bandymų išskirti geriausius vynus buvo ir gerokai anks-
čiau. Filosofas ir vyno žinovas Johnas Locke‘as apie geresnius
Medoko ir Pontako (Pontac) (Graves‘e esantis „Haut Brion“ ūkio
pirmtakas) vynus rašė jau 1677 metais. Tuomet ūkių pavadinimai
nebuvo tokie svarbūs, kaip vieta, kur užaugintos vynuogės ir
pirklių, kurie vyną brandino statinėse ir pilstė į butelius, vardai.
Tačiau apie 1740-uosius jau teigiama, kad pirkliai linkę mokė-
ti skirtingą kainą už atskiruose ūkiuose padarytą vyną. Tarp
labiausiai geidžiamų minimi „Haut Brion“, „Lafite“ ūkiai. O 1786
metais Didžiosios Britanijos karaliui Jurgiui III derantis su Pran-
cūzijos karaliumu Liudviku XVI dėl geresnių prekybos sąlygų, jau
pasirodo sąrašai su geriausių ūkių pavadinimais. Tarp pirmųjų
minimi mums žinomi „Margaux“, „Lafite“, „Latour“ ir „Haut Brion“.
Sudaryti ir antrųjų bei trečiųjų ūkių sąrašai. 1787 metais Bordo
aplankė JAV ambasadorius Prancūzijoje Thomas Jeffersonas.
Pirklių padedamas, per savaitę jis aplankė pagrindinius ūkius
ir sudarė savo klasifikaciją, kurioje tarp pirmųjų ūkių paminėjo
„Margaux“, „La Tour de Ségur“ (dabar „Latour“), „Haut Brion“ ir „La
Fite“ (dabar „Lafite-Rothschild“). „Mouton“ (dabar „Mouton-Rot-
hschild“) jis nukėlė net į trečiųjų ūkių lygį, Bordo buvo priimta jį
minėti iš karto po pirmųjų keturių.
Klasifikacija labiausiai buvo reikalinga pirkliams, kad len-
gviau lengviau galėtų išlaikyti santykį tarp geriausių ir vidutinių
vynų kainų. Antrame XIX a. dešimtmetyje vyno kaina klasifi-
kacijos viduje mažėjo nuosekliai: 2400 frankų – pirmųjų ūkių
vynas, 2100 frankų – geriausi antrieji, 2000–1900 frankų kainavo
prastesni antrieji, tretieji ūkiai gaudavo 1600–1700 frankų už
tuną (angl. thun) vyno (954 l). Šiandien pirmųjų ūkių jauno vyno
kaina lenkia antrųjų bent du kartus, o kartais ir visus keturis.
Tačiau taip yra ne tik dėl vietos klasifikacijoje, bet ir dėl vyno
žurnalistų, vyno žinovų, kritikų, vertintojų nuomonės, į kurią
įsiklauso protingi pirkėjai. Bordo vyno rinka yra pati skaidriausia,
nes juo prekiauja šimtai vyno pirklių, vyksta vieši aukcionai, ne-
sama jokių išskirtinių teisių, vyno kiekis rinkoje yra tikrai didelis
(vidutinis Medoko ūkis išleidžia į rinką per 100 000 butelių savo
geriausio vyno, o ūkių vien geriausiųjų klasifikacijoje yra 61),
todėl bet kada ir bet kas gali pirkti ir parduoti keisdamas rinkos
situaciją. ūkiai stengiasi vyną parduoti labai anksti, jam dar
bręstant ąžuolinėse statinėse, ir nedalyvauti spekuliaciniuose
žaidimuose. Tada ūkių savininkų sąžinė rami, jie gali būti atviri
ir nuoširdūs. Ir pietaudami užsigerti savo ir kaimynų senų derlių
vynu, kurio turi pasilikę tik savo reikmėms.
1855 M. MedoKo iR SoteRno GRAND CRu CLASSé ūKių VAKARienėS MeniU (2009 MetAi)
Sultinys
2001 m. Medoko Grand Cru Classé vynai
Žirnių piurė ir minkštai virtas kiaušinis
1986–1996 m. Medoko Grand Cru Classé vynai
Virta ėriuko mėsa su kriaušėmis
1978 m. „Château Lafite-Rothschild“ (jeroboamas)
Brie ir Mimolette sūriai
1986–1996 m. Soterno ir barsako Grand Cru Classé vynai,
Persikas raudonų uogų padaže, verbenos šerbetas
1 8 5 5 m . G r a n d C r u C l a s s é
14
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
1855 M. SOTERNO IR BARSAKO GRAnd CRU CLAS-Sé ūKIų SąRAŠAS
Pirmieji Cru Supérieur
Château d’yQuEM, Sauternes
Pirmieji Cru
Château LA TOuR BLANCHE, Sauternes
Château LAFAuRIE-PEyRAGuEy, Sauternes
Clos HAuT-PEyRAGuEy, Sauternes
Château de RAyNE-VIGNEAu, Sauternes
Château SuDuIRAuT, Sauternes
Château COuTET, Barsac
Château CLIMENS, Barsac
Château GuIRAuD, Sauternes
Château RIEuSSEC, Sauternes
Château RABAuD-PROMIS, Sauternes
Château SIGALAS-RABAuD, Sauternes
Antrieji Cru
Château de MyRAT, Barsac
Château DOISy DAËNE, Barsac
Château DOISy-DuBROCA, Barsac
Château DOISy-VéDRINES, Barsac
Château d’ARCHE, Sauternes
Château FILHOT, Sauternes
Château BROuSTET, Barsac
Château NAIRAC, Barsac
Château CAILLOu, Barsac
Château SuAu, Barsac
Château de MALLE, Sauternes
Château ROMER du HAyOT, Sauternes
Château ROMER, Sauternes
Château LAMOTHE-GuIGNARD, Sauternes
1855 M. MEDOKO GRAND CRu CLASSé ūKIų SąRAŠAS
Pirmieji Cru
Château HAuT-BRION, Pessac-Leognan
Château LAFÍTE-ROTHSCHILD, Pauillac
Château LATOuR, Pauillac
Château MARGAuX, Margaux
Château MOuTON-ROTHSCHILD,Pauillac
Antrieji Cru
Château BRANE-CANTENAC, Margaux
Château COS d‘ESTOuRNEL, St-Estephe
Château DuCRu-BEAuCAILLOu, Saint-Julien
Château DuFuRT-VIVENS, Margaux
Château GRuAuD-LAROSE, Saint-Julien
Château LASCOMBES, Margaux
Château LéOVILLE-BARTON, Saint-Julien
Château LéOVILLE-LAS CASES, Saint-Julien
Château LéOVILLE-POyFERRé, Saint-Julien
Château MONTROSE, St-Estephe
Château PICHON-LONGuEVILLE BARON DE PICHON, Pauillac
Château PICHON-LONGuEVILLE COMTESSE DE BALANDE, Pauillac
Château RAuzAN-SéGLA, Margaux
Château RAuzAN-GASSIES, Margaux
1 8 5 5 m . G r a n d C r u C l a s s é
15
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Tretieji Cru
Château BOyD-CANTENAC, Margaux
Château CALON-SéGuR, St-Estephe
Château CANTENAC-BROWN, Margaux
Château DESMIRAIL, Margaux
Château FERRIERE, Margaux
Château GISCOuRS, Margaux
Château d‘ISSAN, Margaux
Château KIRWAN, Margaux
Château LAGRANDE, Saint-Julien
Château LA LAGuNE, Haut-Medoc
Château LANGOA-BARTON, Saint-Julien
Château MALESCOT SAINT-EXuPERy, Margaux
Château MARQuIS D‘ALESME-BECKER, Margaux
Château PALMER, Margaux
Ketvirtieji Cru
Château BEyCHELLE, Saint-Julien
Château BRANAIRE-DuCRu, Saint-Julien
Château DuHART-MILON, Pauillac
Château LAFON-ROCHET, St-Estephe
Château MARQuIS DE TERME, Margaux
Château POuGET, Margaux
Château PRIEuRé-LICHINE, Margaux
Château SAINT-PIERRE, Saint-Julien
Château TALBOT, Saint-Julien
Château LA TOuR-CARNET, Haut-Medoc
Penktieji Cru
Château D‘ARMAILHAC, Pauillac
Château BATAILLEy, Pauillac
Château BELGRAVE, Haut-Medoc
Château CAMENSAC, Haut-Medoc
Château CANTEMERLE, Haut-Medoc
Château CLERS-MILON, Pauillac
Château COS-LABORy, St-Estephe
Château CROIzET-BAGES, Pauillac
Château DAuzAC, Margaux
Château GRAND-Puy-DuCASSE, Pauillac
Château GRAND-Puy-LACOSTE, Pauillac
Château HAuT-BAGES LIBéRAL, Pauillac
Château HAuT-BATAILLEy, Pauillac
Château LyNCH-BAGES, Pauillac
Château LyNCH-MOuSSAS, Pauillac
Château PéDESCLAuX, Pauillac
Château PONTET-CANET, Pauillac
Château Du TERTRE, Margaux
16
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
ARMINAS DARASEVIČIuS TAPO GERIAuSIu 2009 M. LIETuVOS „MOuTON CADET GRAND PRIX“ SOMELJė
2009 m. spalio 8 dieną „Stiklių“ viešbutyje vykusiame 2009 metų „Mouton Cadet Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionate vėl triumfavo Arminas Darasevičius iš „Vyno klubo“ (1). Antrąją vietą užėmė Gintaras Jakuntavičius iš „Steak House Helios“ (2), trečias liko Narimantas Miežys iš „Saint Germain“ restorano (3).
„Duval Leroy“ šampano rungtyje mikliausiai butelį atkimšo ir tiksliausiai vyną į devynias taures išpilstė Onuras ursavas, dirbantis „Apvalaus stalo klubo“ restorane Trakuose.
Šiemet dėl geriausiojo titulo varžėsi aštuoni restoranų ir specializuotų vyno parduotuvių atstovai. Be paminėtų laimėtojų, čempionate taip pat dalyvavo: Jūratė Volodzko („La Cave“), Re-migijus Senavaitis („Vyno klubas“), Rokas Sadauskas („La Cave“), Arvydas Pauliukonis („Steak House Helios“).
Pagrindinio prizo laimėtojui „Mouton Cadet“ dovanojo kelio-nę į Bordo regioną – tauriausių pasaulio vynų meką. Čempionato vanduo: „Acqua Panna“ ir „S. Pellegrino“. Čempionato šampanas: „Duval Leroy“. Čempionato teisėjai: Linas Jakaitis (8), Jurgita Karinauskaitė (5), Vytautas Tyla (7). Arūnas Starkus (4), Alvyda Eigminienė (6).
Lietuvos someljė čempionatas„Mouton Cadet grand Prix“
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
17
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Baltijos someljė čempionatas„Vana Tallinn grand Prix 2009“
BALTIJOS SOMELJė ČEMPIONATą „VANA TALLINN GRAND PRIX 2009“ LAIMėJO ŠVEDAS SöRENAS POLONIuSAS
2009 m. spalio 24 d. Rygoje vyko ketvirtasis „Vana Tallinn Grand Prix 2009“ čempionatas, kurį laimėjo svečio teisėmis daly-vavęs Švedijos someljė Sörenas Poloniusas (Sören Polonius) (1). Geriausiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių pasirodė Kristjanas Peaske iš Estijos (2), užėmęs antrąją vietą ir tapęs geriausiu Balti-jos someljė. Trečiąją vietą laimėjo Kristjanas Markii iš Estijos (3).
Čempionate dalyvavo po tris geriausius someljė iš kiekvienos Baltijos šalies bei vienas Švedijos atstovas. Lietuvai čempionate atstovavo Gintaras Jakuntavičius („Hellios Steak House”) (6),
Arminas Darasevičius („Vyno klubas“) (4) ir Narimantas Miežys („Saint Germain“) (5); Latvijai – Jānis Kaļķis („Jurmala SPA“), Alek-sejus Tatarinovas („LuIS“) ir Raimondas Tomsonas („Vincents“); Estijai – K. Markii („Balthasar“), K. Peaske („Telegraaf“) ir Aivaras Vipperis („Tallink Spa & Conference Hotel“).
Geriausią Baltijos someljė rinko tarptautinė komisija, kuriai šiais metais pirmininkavo Austrijos someljė asociacijos preziden-tė Anne-Marie Foidl (8). Žiuri sudarė Arūnas Starkus (LT), urvo ugandi (EE), Pekka Mustonenas (SuO) (7), Romanas Komarsas (LA) ir Kristel Nõmmik (EE).
B a l t i j o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
18
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Kuo stebina Čilės vyninėsArūnas Starkus
Šalys pasaulio vyno žemėlapyje tik iš tolo atrodo nudažytos
viena spalva. Priartinus vaizdą, pasirodo skirtingi regionai, išryškėja ūkiai.
dar iš arčiau matosi vynuogynų eilės ir net įvairių spalvų žemės grumsteliai. Juos nuo žemės kelia irgi
toli gražu ne vienodi žmonės. Čilė iš arti tokia pat įvairi kaip Prancūzija ar italija. Įvairovė gal net didesnė, nes čia
kiekvienas vis dar nori būti geresnis, įdomesnis už kitus. Čilė stebina...
Č i l ė18
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
19
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
PALMIų GIRAITė – „LA ROSA“
...kiekviena vyninė Čilėje stebina. Kai „La Rosa“ vyndarys
Gonzalo Cárcamo (Gonsalas Karkamas) vežė mus į garsųjį „La
Palmería de Cocalán“ ūkį, kalnų žygis visureigiu (brastomis
turėjome kirsti tris kalnų upes, kurios po lietaus tampa klio-
kiančiomis automobilių rijikėmis) staiga baigėsi palmių oazėje.
Nuošaliame slėnyje atogrąžų mėgėjos Čilės palmės sugyvena
su vėsesnes vidutines platumas mėgstančiomis vynuogėmis.
Palmės čia atsirado gerokai seniau – kai kurioms net trys šimtai
metų, jos saugomos nacionalinio parko statuso. O vynuoges slė-
nio šlaituose neseniai pradėjo sodinti geresnių žemių ieškantys
„La Rosa“ agronomai. Beveik du šimtus metų Kačapoalio (Cacha-
poal) slėnyje veikiančioje vyninė apie ‘Carmenere’ žinoma viskas
– čia pačios geriausios žemės šalį garsinančiai vynuogei, tačiau
nuošaliose slėnio įlankėlėse jos papildomai gauna ramybės ir
egzotiškos palmių kaimynystės.
REKOMENDuOTINI „LA ROSA“ VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
La Capitane Carmenere 2008 Kvepia šokoladu, juodaisiais serbentais, slyvų uogiene. Klampus, nelabai rūgštus, uogieniš-kas; šokolado, iriso ir mėlynių poskonis.
ČILė, KAČAPOALIS 90La Capitane Merlot 2008 Mėlynių, gervuogių aromatas. Taurūs, gausesni nei vidutiniai taninai, vidutinė rūgštis. ČILė, KAČAPOALIS 89La Palma Reserva Merlot 2008 Šiaurietiško stiliaus, atsiveria pamažu. Puikus balansas. Sudėtyje – 15 % ‘Cabernet Sauvi-
gnon’.ČILė, KAČAPOALIS 89
La Palma Reserve Carmenere 2008
Šokolado, slyvų džemo, saldžių prieskonių kvapas. Nedaug rūgšties, vidutiniai taninai, klampus.
ČILė, KAČAPOALIS 88
BORDO ČILėJė – „CASA LAPOSTOLLE“
Įmonę „Casa Lapostolle“ valdo Marnier šeima, gaminanti like-
rį „Grand Marnier“, o vyną joje daro garsusis Michelis Roland‘as.
Sakoma, kad jo kelių dienų konsultacija vyno įvertinimus (ir
kainą!) pakylėja penkiais balais. Nuo 1994 metų Čilėje jis konsul-
tuoja tik „Casa Lapostole“, kasmet čia praleisdamas bent mėnesį
savo brangaus laiko! Naujoji vyninė Apaltoje – įspūdingas septy-
nių aukštų pastatas kalne. Grožis, funkcionalumas, technologinė
prabanga – viskas kalba apie perfekcionizmą. 250 ha vynuogyne
pereinama prie biodinaminės žemdirbystės. Šioje slėnio vietoje
iškrenta apie 700 ml kritulių, todėl nėra tokio vandens trūkumo,
kaip rytuose esančiame Maipo slėnyje. Vyno fermentacija vyksta
ąžuoliniuose kubiluose, kuriuos naudoja ir klasifikuoti Bordo
ūkiai: vyno žaliava juose juda tik dėl gravitacijos. Atrodo, kad
paprastas vynas čia net negaminamas.
REKOMENDuOTINI „CASA LAPOSTOLLE“ VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Clos Apalta 2007 Prinokusių vaisių, uogų ir prieskonių aromatas. Daug taninų, galinga struktūra, dar junta-mas ąžuolas. Malonu, bet kol kas per galinga. Reikia pabrandinti. 61 % ‘Carmenere’, likusi dalis – ‘Merlot’ ir ‘Cabernet Sauvignon’.
ČILė, KOLČAGVA, APALTA 93
Borobo 2006
Keistasis Michelio Roland‘o kūrinys: Bordo, Ronos ir Burgundijos vynuogių mišinys, kurio padaroma vos 3600 butelių. 26 % ‘Pinot Noir’ (Kasablanka), 26 % ‘Syrah’ (Kačapoalis), 20 % ‘Carmenere’, 16 % ‘Merlot’, 10 % ‘Cabernet Sauvignon’, 2 % ‘Petit Verdot’ (visos keturios iš Kolčagvos). Kvapas labiau primena Ronos slėnį: juodos uogos, prieskoniai, žemiškumas. Skonis – paveikesnis: stiprūs viršutiniai ir apatiniai juodų vaisių ir uogų aromatai, vidutiniai taninai ir taurumo pojūtis.
ČILė 92
Cuvee Alexandra Chardonnay 2008
Prinokusių citrusinių vaisių ir dūmo kvapas. Gera rūgštis, pikantiškas, minerališkai aitrokas. Poskonio umami sumišęs su citrinos saldumu. Be malolaktinio virsmo, pusė ąžuolo statinių naujos.
ČILė, KASABLANKA 90
Cuvee Alexandra Cabernet Sauvignon 2007
Juodųjų serbentų uogienės, odos, žemės kvapas. Labai daug taninų, tamsus, „vyriškas“ vynas. Poskonis su paprikos natele. 15 % ‘Merlot’.
ČILė, KOLČAGVA, APALTA 90
Cuvee Alexandra Merlot 2007 Provanso žolelių, saldžių juodų uogų aromatas. Gaivus, taninai gausesni nei vidutiniai. Bruknių poskonis.
ČILė, KOLČAGVA, APALTA 89
Č i l ė
20
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
REKOMENDuOTINI „MONTES“ VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Purple Angel 2006 Mėtos ir paprika, pasklidęs našlaičių, alyvų kvapas. Saldūs taninai, saldžios paprikos, juodų-jų serbentų skonis. Dėta ‘Petit Verdot’ .
ČILė 93
Montes Folly 2006 Santa Cruz / Apalta
Vaisiškas, gervuogių aromato. Burnoje labiau minerališkas, nei galingas. Slyvų skonis. Daug prieskonių poskonyje, puikus balansas. 18 mėn. ąžuolo statinėse. Vyndarys rekomenduoja dar 4 metus palaikyti.
ČILė, APALTA 91
Montes Alpha Cabernet Sauvi-gnon Aged in French Oak 2007 Colchagua
Raudonų uogų aromatas. Daug gaivos ir taninų. Iš vieno seniausių vyninės vynuogynų. ČILė, KOLČAGVA 90
Montes Alpha Syrah Aged in French Oak 2007 Colchagua
Gervuogių, lelijų, vanilės, persikų aromatas (dėta ‘Viognier’). Daugiasluoksnis vynas, vaisiš-kas, bet galingų taninų.
ČILė, KOLČAGVA 90Monthes Alpha Chardonnay (Aged in French Oak) 2007 Casablanca
Atogrąžų vaisių ir riešutų aromatas. Puikus balansas su brandos užuomazgomis. 30 proc. vyno įvykęs malolaktinis virsmas.
ČILė, KASABLANKA 90
Montes Alpha Carmenere Aged in French Oak 2007 Colchagua valley
Nešviežios juodųjų serbentų uogienės, virtų daržovių, prieskonių aromatas. Daug taninų ir rūgšties, burnoje labai sūrus ir klampus.
ČILė, KOLČAGVA 89
Montes Cherub Rose of Syrah 2009 Colchagua
Arbūzo spalva. Gervuogių sulčių aromatas. Labai vaisiškas, subalansuotas skonis. Mėlynių, žemuogių, braškių poskonis.
ČILė, KOLČAGVA 88Montes Cabernet Carmenere Limited Selection 2008 Colcha-gua/Apalta
Flioksų, irisinio saldainio, prieskonių aromatas. Nemažai taninų, klampus. 70 % ‘Cabernet Sauvignon’.
ČILė, KOLČAGVA 88
REKOMENDuOTINI „LAuTARO“ VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Otono Red Wine Lontué Valley (Cabernet Sauvignon, Carmenere)
Juodų uogų, juodųjų serbentų aromatas. Gerai ąžuolo statinėse „nuraminti“ taninai. ČILė, LONTuJė, KuRIKAS 88
DAuG MAŽų ŽMONIų RANKų – „LAuTARO“
Čilėje yra labai daug mažų vynuogių augintojų, kurie savo
produkciją parduoda stambioms įmonėms arba iš tradicinių
nevertingų vynuogių darosi vyną savo reikmėms. Būdami
neturtingi ir menkai išprusę, jie dažniausiai neturi jokių perspek-
tyvų pakeisti savo gyvenimą, nes konkuruoti su moderniomis
vyninėmis nėra vilčių.
1997 metais įkurtas vynininkų susivienijimas „Sagrada
Familia“ Europoje žinomas dėl vynų, parduodamų su „Lauta-
ro“ prekiniu ženklu. Daugiausia „Fairtrade“1 pastangomis jie
plukdomi į Belgiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją. Vyninė veikia kaip
akcinė bendrovė, kurios akcininkai – vynuogių augintojai. Pelnas
panaudojamas vynuogių persodinimui, ekologinio ūkininkavi-
mo įdiegimui, buities ir higienos sąlygų gerinimui, vaikų studijų
apmokėjimui.
MuzIKA VyNuI „MONTES“ VyNINėJE
Feng šui principais pastatyta „Montes“ vyninė yra Apaltoje,
greta „Casa Lapostolle“, kur idealios sąlygos padaryti labai gerą
raudonąjį vyną. Saulė, krituliai, vynuogėmis apaugusių šlaitų
nuolydis yra objektyviai išmatuojami dydžiai. Tačiau klasikinės
muzikos, skambančios statinėms rūsyje, raudonų tonų paveikslų,
kurie vynus „moko“ būti raudonus, ir tvenkinio priešais duris
poveikį galima pajusti tik širdimi. Absoliuti ramybė, lėtas, bet
džiaugsmingas personalo kalbėjimas taiko į tą pačią filosofiją –
vynas tik tada patiks kitiems, kai bus daromas su meile ir savo
malonumui. Tačiau racionalaus grūdo vyninėje netrūksta: vyno
žaliavos judėjimą sukelia ne siurbliai, o gravitacija – pirminė at-
ranka ir nuskabymas nuo šakelių vyksta ant stogo! Geriausiems
vynams skirtos vynuogės čia skinamos naktį, taip sumažinant
alkoholio kiekį nuo potencialių 15,5 iki 15 proc. Jos auga ant 45º
nuolydžio šlaito – stačiausio Čilėje.
Č i l ė
1 „Fairtrade“ – ženklas, žymintis sąžiningai su besivystančiomis šalimis prekiaujančias arba ten esančias organizacijas. Sąžiningumas reiškia bandymą panai-kinti galios prekyboje ir nestabiliose rinkose nelygybę. Pagalba suteikiama arba susivienijusiems mažiems gamintojams arba organizacijoms, kurios moka tinkamą atlyginimą, leidžia vienytis į profsąjungas, užtikrina darbo saugos ir higienos poreikius. Per prekybą „Fairtrade“ bando padėti patiems gamintojams ir darbininkams kovoti su skurdu.
21
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Č i l ė
l Pas ūkininką „Lautaro“ vyninėje
l Vynas klausosi muzikos „Montes“ vyninėje
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
21
22
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
EKOLOGIJA VėSIAME CLIMATE – „CONO SuR“
Nors Čilėje ir žiemą temperatūra svyruoja apie 10 ºC, kai
lankėmės „rūkų slėnyje“ Čimbaronge (Chimbarongo), tebuvo
5 laipsniai šilumos ir labai drėgnas rūkas. Vis tiek į vynuogyną
su „Cono Sur“ direktoriumi ir vyriausiuoju vyndariu Adolfo‘u
Hurtado‘u važiuojame senoviškos konstrukcijos (gana nesta-
biliais) dviračiais. Ekologiniame ūkyje tarp vynuogių kreksi
šimtai ančių, o pakilimo aikštelėje visada paruoštas malūns-
parnis – gresiant šalnai, jis skraido virš vynuogynų ir nupučia
besusidarantį šaltuką. Įdomu, kad ir Bio Bijaus (Bio Bio) regione
„Cono Sur“ vynuogynai turi stiprią nuo šalnų apsaugančią įrangą
– vėjo mašinas ir lauko krosneles. Šioje vyninėje viskas daroma
vardan vėsaus klimato vyno stiliaus. Todėl daugiausia matėme
pasodintų ‘Pinot Noir’ vynuogių, kurių pirmieji Pomardo klonai
čia atvežti dar 1966 metais. Geriausiems vynams šios vynuogės
minamos kojomis. Tai itin archajiškas, tačiau labai subtilus traiš-
kymo būdas. Nors visi Čilę vadina vyndarystės rojumi, ekologinę
vyndarystę čia nelengva diegti: kenkėjų yra, jiems nė motais
snieguotieji Andai ar Atakamos dykuma. Tačiau su jais vynda-
riai kovoja savo priemonėmis, pavyzdžiui, įveisdami natūralius
priešus, sodindami dėmesį nuo vynuogių nukreipiančias gėles
ir pan. Čia net raišteliai vynuogių šakelėms pririšti daromi iš
vietinio augalo lapų. Ekologinė vyndarystė nemažai kainuoja
– tenka išlaikyti po žmogų 3 ha vynuogyno prižiūrėti. Tačiau
rezultatas puikus – „Cono Sur“ yra antrasis pagal dydį Čilės vyno
eksportuotojas.
REKOMENDuOTINI „CONO SuR“ VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Sauvignon Blanc 20 Barrels 2008 Casablanca
Tamsus, žoliškas, juodųjų serbentų aromato. Sausas, galingas. Derlius šiam vynui skinamas 30 dienų vėliau, nei Centriniame slėnyje. Tiek ilgiau čia formuojasi aromatas.
ČILė, KASABLANKA 91Pinot Noir 20 Barrels 2007 Casablanca
Prinokusios trešnės, vanilė. Ilgai trunkantis truputį ąžuolo prieskonių turintis poskonis. Vynuogės minamos kojomis, o ne traiškomos mechaniškai.
ČILė, KASABLANKA 91Chardonnay 20 Barrels 2008 Casablanca
Dūmo, vanilės, geltonų vaisių aromatai. Burnoje juntamas melionas, pušies spygliai, vos juntamas sūrumas. Sausas, gaivus.
ČILė, KASABLANKA 91
Syrah 20 Barrels 2008 Limari Kompaktiškas juodų uogų aromatas. Gausūs prinokę taninai, minerališkas. Sakoma, kad Limari taps madingas tarp ‘Syrah’ augintojų.
ČILė, LIMARI 91Merlot 20 Barrels 2007 Col-chagua
Saldus braškių uogienės, paprikos aromatas. Labai koncentruotas. ČILė, KOLČAGVA 90Sauvignon blanc Organic 2009 San Antonio
Prinokusių vaisių, žaliosios citrinos, greipfrutų, šieno, jaunų šakelių aromatas. Labai tvarus poskonis. Pasodintos Sansero ‘Sauvignon Blanc’ atmainos.
ČILė, SAN ANTONIJuS 89
Viognier Reserva 2008 Col-chagua
Pirminį spyglių aromatą pakeičia gėlių ir persikų kvapai. Tvarus poskonis. Įskiepyta į senus ‘Chenin Blanc’ vynmedžius, augančius ūkanotajame Čimbaronge.
ČILė, KOLČAGVA 88Chardonnay Organic 2009 San Antonio
Persikai, kaulavaisiai. Vaisiškas, prinokęs, su persiko kauliuko karstelėjimu ir ledinukų poskoniu.
ČILė, SAN ANTONIJAS 87
Pinot Noir Bicyclette Organic Bicycle 2008 Colchagua
Mėlynių ir amelijų aromatas. Gaivus, jaunų taninų, vaisiško poskonio. Kiekvienas krūmas Čimbaronge sunokina 20 kekių – 2,5 kg vynuogių.
ČILė, KOLČAGVA 87
Č i l ė
23
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Č i l ė 23
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Č i l ė
l „Cono Sur“
23
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
24
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
BIO BIJAuS VėJAI IR uPėS – „VERANDA“ („CORPORA“ GRuPė )
Vynuogynai vandeningiausios Čilės upės vardu pavadintame
regione išsislapstę tarp miškingų kalvų milžiniškoje teritorijoje
nuo Konsepsjono (Concepcion) iki Andų. Vėjuotas, lietingas ir at-
šiaurus Bio Bijaus regionas Čilės pietuose įbaugintiems pasaulio
gyventojams atrodo kaip šylančios mūsų planetos vyndarystės
ateitis. Čia per vėsu tradicinėms Čilės vynuogėms ‘Cabernet
Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Carmenere’. Vyndariai sodina ‘Riesling’,
‘Gewürztraminer’, ‘Viognier’, tačiau daugiausia tikisi iš ‘Pinot
Noir’, ‘Chardonnay’ ir ‘Sauvignon Blanc’. Pascalis Marchand‘as
daro „Veranda“ vyninės „Pinot Noir“ ir „Chardonnay“ vynus. Jo
svajonė – įdiegti terroir vyno koncepciją Čilėje. Todėl vynuogy-
nai suskirstyti mažais ploteliais (blokais), besiskiriančiais šlaito
orientacija, statumu, dirvožemio sudėtimi. Keli ploteliai užsodin-
ti Burgundijai būdingu tankumu: 1 ha – 10 000 krūmų.
KELI REKOMENDuOTINI „CORPORA“ GRuPėS VyNINIų VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Agustinos Pinot Noir 2007 Bio Bio
Braškių uogienės, prieskonių ir švelnus žolelių aromatas. Grietinėlės tekstūra, jaunoki taninai. Dūmų, aronijos poskonis. 7-tas blokas „Santa Anos“ vynuogyne: labai akmeningas dirvožemis.
ČILė, BIO BIJuS 89
Agustinos Chardonnay 2008 Bio Bio
Persikų, meliono, žaliosios citrinos aromatai. Švelnus, gaivus, minkštas, nelabai rūgštus. Kalkingas dirvožemis visai be smėlio.
ČILė, BIO BIJuS 89Veranda Oda Pinot Noir 2007 Bio Bio
Braškių uogienės, skrudinimo kvapai. Saldi ataka. ČILė, BIO BIJuS 88Agustinos Chardonnay Vio-gnier 2007 Bio Bio
Žaliosios citrinos, gėlių aromatai. Svarus, gaivus. ČILė, BIO BIJuS 87
PATI DIDŽIAuSIA ČILėS EKSPORTuOTOJA „CONCHA y TORO”
“Concha y Toro” nereikia pristatinėti nei Lietuvoje, nei kur
kitur pasaulyje. Eksportuodama 120 mln. butelių vyno, ji yra
septinta didžiausia vyno tiekėja pasaulyje. „Cabernet Sauvignon“
ir „Merlot“ iš Velnio rūsio („Casillero del Diablo“) buvo vieni iš
pirmųjų čiliečių, pasirodžiusių Lietuvos rinkoje. Dideli verslo
mastai leidžia vyninei nekelti savo geriausių vynų kainų, išlaikyti
milžinišką senąją sodybą su parku kone pačiame Santjago mies-
te, Pirgue rajone. Čia knibždėte knibžda vyno turistų, nes sodyba
atvira ir lengvai pasiekiama. „Concha y Toro“ išsaugojo legendinį
Velnio rūsį ir 114 ha „Puente Alto“ vynuogyno, kuriame augina-
mos uogos geriausiems vyninės vynams.
REKOMENDuOTINI „CONCHA y TORO” VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Don Melchor Cabernet Sauvi-gnon 2006 Alto Maipo
Seni vynuogienojai „Puente Alto“ duoda tik 3–4 t/ha derliaus. Apie pusantro šimto hektarų vynuogių skinamos lėtai, blokas po bloko, tik labiausiai prinokusios, ne daugiau kaip 30 tonų per dieną. Vynuogės atrenkamos dukart. Kvepia juodaisiais serbentais ir pernokusia paprika, kuri suteikia savotiškos elegancijos. Burnoje atsiskleidžia mėtos, dūmo, vytinto kumpio aromatas. Vidutinio svarumo, labai tankios ir švelnios tekstūros vynas.
ČILė, MAIPAS 92
Terrunyo Carmenere 2006 Cachapoal
‘Carmenere’ iki gegužės 11 d. noko Peumo slėnyje, 27-ame bloke. Čia raudonas molis gerai sulaiko šilumą, suteikia minerališkumo. Į vyną dedama ir truputį ‘Cabernet Sauvignon’ bei ‘Petit Verdot’. Puikus fermentinio sūrio, juodų uogų (gervuogių sulčių), slyvų, pipirų kvapas. Klampus ir labai gaivus burnoje. Pipirų ir juodų uogų poskonis.
ČILė, KAČAPOALIS 91
Margues de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2007, Alto Maipo
Vėl geras „Cabernet Sauvignon“ iš legendinio „Puente Alto“ vynuogyno. Vyne 28 dienas mirksta vynuogių žievelės, vėliau jis pusantrų metų bręsta ąžuolinėse statinėse. Likeryje mirkytų uogų, mėlynių, sausos žemės aromatas. Palyginti nerūgštus, kaip mėlynių sultys. Vaisiška pirmoji ataka burnoje, malonus, ne per galingas ir „saldus“.
ČILė, MAIPAS 90
Trio Merlot, Carmenere, Caber-net Sauvignon 2007 Rapel
Netradicinis trijų vynuogių derinys, pavirtęs puikios harmonijos vynu. Šokololadas, pipiriukai, pomidorai, juodos uogos. Vidutinio gausumo taninai, slyviškas. užsimerkęs gali pagalvoti, kad ‘Carmenere’ stipriai veikia stilių.
ČILė, RAPELIS 89
Trio Chardonnay, Pinot Grigio, Pinot Blanc 2008 Casablanca
Dar vienas geriausias trijų vynuogių savybes surinkęs vynas, puiku, kad iš Kasablankos slėnio. Ryški prieskonių nata gerai susilieja su vaisių aromatais. Įdomi grietinėlės tekstūra ir ‘Pinot Grigio’ saldumas.
ČILė, KASABLANKA 88
Č i l ė
25
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„SANTA CAROLINA“ IR „VIñA CASABLANCA“
Simboliška, kad viena seniausių Čilės vyninių yra vidury
Santjago miesto. Visus žemės drebėjimus atlaikiusiame, archi-
tektūros paminklu virtusiame rūsyje iš plytų, sulipdytų kiaušinio
baltymais, vis dar brandinami geriausi vynai. Čia įsikurs Maipo
regiono atstovybė per 2010 metais vyksiantį Pasaulio someljė
čempionatą. Čilė ekonominiu išsivystymu nedaug skiriasi nuo
Lietuvos, tačiau jos įmonės žvelgia į pasaulį globaliai („Santa
Carolina“ mažina anglies dvideginio išmetimą, statydama vėjo
jėgaines Indijoje, Turkijoje), o produktus gamina lokaliai – ten,
kur geriausios kiekvienos vynuogės augimo sąlygos.
REKOMENDuOTINI „SANTA CAROLINA“ IR „VIñA CASABLANCA“ VyNAI:
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
VSC 2007 Maipo Kvepia juodaisiais serbentais ir muskusu. Vaisiškas vynas, turintis daug saldžių taninų. ČILė, MAIPAS 90Nimbus Syrah 2008 Casablanca Valley
Gervuogių ir mėtų kvapas. Labai gaivus, puikūs taninai. Grietinėlės tekstūra pabaigoje. ‘Syrah’ įskiepyta į 45 m. senumo ‘Cabernet Sauvignon’ vynmedžius.
ČILė, KASABLANKA 89Santa Karolina Reserva de Famiglia Carmenere 2007 Rapel Valley
Gervuogių ir saldžių prieskonių aromatas. Švarus, grietinėlės švelnumo vynas. ČILė, RAPELIS 88
Santa Karolina Reserva de Fa-milia Cabernet Sauvignon 2007 Colchagua Valley
Raudonų uogų, mėtų aromatas. Gaivus, vaisiškas. ČILė, KOLČAGVA 88
Cefiro Chardonnay 2008 Casa-blanca valley
Kvepia melionu, lazdyno riešutais, persikais. Gaivus, lengvas, bet gana klampus. Ananaso ir muskato riešuto poskonis.
ČILė, KASABLANKA 88El Bosque Carmenere 2008 Rapel
Slyvų, lelijų, kvapnių juodų uogų aromatas. Vidutiniai, švelnūs taninai, ilgas cinamono ir pipirų poskonis.
ČILė, RAPELIS 87
Č i l ė
26
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„PAŠėLęS ARKLyS“ IŠ „VALDIVIESO“
Pradėti norisi ne nuo to, kad tai seniausia putojančio vyno
darytoja šalyje. Ir ne nuo to, kad jos vyndarys Brettas Jacksonas
Powellas kilęs iš Naujosios zelandijos. Norisi iškart pristaty-
ti geriausią jos vyną, daromą soleros būdu, „Caballo Logo“:
50 proc. praeitų metų derliaus vyno ir 50 proc. – einamųjų metų.
Šiandien galima paragauti jau 11-uoju numeriu pažymėto vyno,
kuriame, galima sakyti, įrašyta vienuolika Maipo ir Apaltos vyno
istorijos metų.
REKOMENDuOTINI „VALDIVIESO“ VyNAI
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Caballo Logo 11 Intensyvūs trintų juodųjų serbentų ir saldžių prieskonių aromatai persipina su mėtos, juo-dojo šokolado natomis. Gaivus, elegantiškas, gana gausių taninų ir labai tvaraus bei saldaus figų, juodų uogų poskonio. 50 % “Cabernet Sauvignon” maišyta su kitomis Bordo veislėmis.
ČILė, CENTRINIS SLėNIS 94
La Primavera 2004 Sagrada Familia
Džiovintų slyvų, datulių, figų aromatas. Itin koncentruotas, labai tvaraus poskonio. Darytas kaip „vyriškas“ Kalifornijos tipo vynas. Toks ir yra.
ČILė, SAGRADA FAMILIJA 93
Chardonnay Single Vineyard 2008 Leyda
Citrusinių vaisių, apelsinų, naujo ąžuolo prieskonių aromatas. Gaivus. ČILė, LEyDA 91Malbec 2007 Sagrada Familia Intensyvus gervuogių aromatas. Atviras, taniniškas skonis. 80 m. senumo vynuogynas. ČILė, CENTRINIS
SLėNIS 91Valdivieso Blanc de Blanc Žalių obuolių, persikų ir citrusinių vaisių natos. Sausas, gaivus. ČILė, SAGRADA
FAMILIJA 88Sauvignon Blanc Single Viney-ard 2008 Leyda
Galingas agrastų, šviežiai pjautos žolės aromatas. Prinokusių vaisių pojūtis burnoje ir uma-mi primenantis minerališkumas.
ČILė, LEyDA 89Cabernet Sauvignon 2009 Kvepia šokoladu, vyšniomis. Nemažai taninų, grietinėlės tekstūra. ČILė, CENTRINIS
SLėNIS 87
Č i l ė
l „ConChA y toRo“ sodyba
28
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„Vietinės“
Argentinos vynuogės: ‘Bonarda’ ir ‘Malbec’
Arūnas Starkus
norisi autentikos. tarptautinės, tiksliau, prancūziškos
vynuogių veislės labai suvienodino Amerikos, Afrikos ir Australijos vyno
asortimentą. Prancūzijoje tos pačios veislės įgauna savo veidą dėl terroir skirtumų. Kiekvienoje
vietovėje, kur auga vynuogynai, vis kitokios klimatinės, topografinės sąlygos bei antrogeniniai veiksniai. Atskirų terroir
apibrėžimą ir jų deramumą su konkrečiomis vynuogių veislėmis europiečiai tobulino šimtmečius. naujajame
pasaulyje bandymai išreikšti terroir dar tebėra pirmųjų empirinių bandymų stadijoje. todėl autenti-
kos tenka ieškoti vynuogių veislėse: ‘Carmenere’ Čilėje, ‘Pinotage’ Pietų Afrikoje, ‘Zinfandel’
Kalifornijoje ir ‘Malbec’ su ‘bonarda’ Argentinoje.
A r g e n t i n a28
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
29
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
NEPAŽĮSTAMOJI BONARDA
„Bonarda“? Daugeliui vyno mėgėjų tai nei girdėtas, nei
ragautas vynas. Skubotai peržvelgęs vyno tiekėjų kainoraščius,
radau vieną kitą bazinį „Malbec“ ir „Bonarda“ mišinį (pavyzdžiui,
„Mora Negra Malbec-Bonarda“, platinamą „Bennet distributors“),
tačiau geresnio šių vynuogių vyno aptikau tik „Joffre e Hijas“
ir „Dominio del Plata“ asortimente (importuoja „Vyno klubas“).
Kadaise ‘Bonardos’ Argentinoje buvo pasodinta daugiausiai.
Manyta, kad ji atvežta iš Italijos šiaurės ir yra tolima ‘Dolcetto’ gi-
minaitė. Labai vešlios vynuogės pajėgė užauginti daug žaliavos
patenkinamos ir vidutinės kokybės vynui, naudojamam nepaso-
tinamai vidinei rinkai skirtuose mišiniuose. Tačiau prieš dešimtį
metų išpopuliarėjo atskirų vynuogių veislių vynai, ir Argentinoje
atsirado pirmosios grynos bonardos.
Mendosos vyninėje „Trapiche“ ragaujame vieną tokių
pavyzdžių. Vynas „Trapiche Broquel Bonarda 2007“, pradėtas
daryti prieš penkerius metus: labai atviras, saldus, kvepia slyvų
uogiene ir slyvų sultimis; sausas, klampus, vidutinės rūgšties,
saldžių, minkštų taninų; juntamas tabako poskonis. Vynuogynas
penkiasdešimties metų senumo. Pastaraisiais metais, atlikus
DNR tyrimą, išaiškėjo, kad ‘Bonarda’– tai sena Pietų Prancūzijos
veislė ‘Corbeau’. Slyvų aromatais, vos juntamu sūrumu ir vėlyvu
nokimu ji kiek panaši į ‘Carmenere’.
DIEVINAMAS MALBEKAS
‘Malbec’ taip pat prancūziška veislė, atsivežta iš Bordo, kur
po garsiųjų 1956 metų šalnų, galima sakyti, nebeauginama.
Prancūzijoje ji vis dar klesti Kaorse (Cahors), Prancūzijos pie-
tvakariuose. Tačiau Prancūzijoje vyndariai neakcentuoja veislės
pavadinimo ant etiketės, todėl „Malbec“ pasauliniu placdarmu
tampa Argentina.
Vyninė „Catena zapata“ prieš trisdešimt metų pradėjo daryti
pasaulinio lygio vyną iš šios vynuogių veislės. Po to buvo atlie-
kama klonų selekcija: išvestos veislės atmainos, neturinčios ‘Mal-
bec’ būdingo trūkumo nereguliariai megzti uogas. Gervuogėmis,
mėlynėmis, avietėmis ir šiek tiek samanomis kvepiantis vynas
šiandien vartotojus žavi gausiais, tačiau švelniais taninais, dažnai
saldžia pirmąja ataka ir patraukliu klampumu. „Malbec“ puikiai
PENKI SKIRTINGų teRRoiR „CATENA zAPATA“ MALBEKAI
VyNAS APRAŠyMAS teRRoiR SAVyBėS
Angélica Lot 18 2006Lakus, nelabai sodrus šviežių gervuogių ir slyvų sulčių aromatas. Vidutinė rūgštis, gausesni nei vidutiniai taninai, vidutinis svarumas.
Vynuogynas pasodintas 1930 m., 850 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra 21 ºC, smėlingas priemolis.
La Piramide Lot 4 2006 Juodos uogos, juodieji pipirai. Tvirtesni taninai, kietesnis, „juodesnis“ vynas. Slyvų uogienės poskonis.
Pasodintas 1983 m., 940 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra 20 ºC, priemolio, molio dirvožemis.
Adriana Lot 9 2006 Kvapnus vynas: aronijos, samanos, gervuogės. uždarokas. Juodų uogų poskonis.
Pasodintas 1992 m., >1400 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra ~14,3 ºC, smėlis.
Adriana Lot 3 2006 Dar daugiau kvapo: saldžios mėlynės. Daugiau taninų, tačiau jie ne tokie jaunatviškai aitrūs.
Pasodintas 1992 m., >1400 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra ~14,3 ºC, smėlis. 10 dienų vėliau išsprogsta, nes tarp plotų – 60 m. aukščio skirtumas.
Nicasia Lot 1 2006Saldymedžio, gervuogių, mėtos aromatas. Dar rūgštesnis, taninai aitresni. Labiau koncentruotas, intensyvus skonis, jaučiama šiek tiek sūrumo, saldumo.
Pasodintas 1996 m., 1180 m virš jūros lygio, vidutinė temperatūra ~15,4 ºC, smėlingas priemolis.
A r g e n t i n a
bręsta ąžuolo statinėse, integruodamas saldžius taninus ir pries-
koniškus aromatus taip, kad apie brandinimą net neįtartum – vy-
nas tampa malonesnis, elegantiškesnis ir kvepia saldžiau.
Šiandien „Catena zapata“ jau eksperimentuoja terroir srityje.
Pagrindinis „Catena zapata“ vyninės vynuogininkas, išeivių iš
Lietuvos palikuonis Alejandro Sejanovichius degustacijai patei-
kia vyno iš penkiuose skirtinguose vynuogynuose užauginto
derliaus. Kasmet po 200 butelių vyninė tokio vyno išpilsto tik
savo reikmėms.
Net ir po tokios nedidelės degustacijos galima daryti išva-
das, kad vynuogynais kylant aukštyn link Andų papėdžių, vynai
darosi gaivesni, mažėja svarumas, daugėja lakesnių aromatų.
Skurdesnis dirvožemis suteikia vynui ilgaamžiškumo: kol jaunas,
jis būna yra aitresnis, tačiau bręsdamas tampa daug elegantiš-
kesnis, kompleksiškesnis už žemiau sunokusį.
Pradedantieji vyno mėgėjai linkę pirkti vieną jiems patin-
kantį vyną ir nenori rizikuoti paragauti kažko naujo, neįprasto.
Tačiau vynas teikia daugiau malonumo, kai jį ragaujant aplanko
pažinimo džiaugsmas. Tai padeda ugdyti toleranciją, plečia
skonių paletę ir įtraukia į niekada nesibaigiančią pomėgių
evoliuciją. Argentinoje vykstantys procesai, susiję su vietinėmis
‘Bonarda’ ir ‘Malbec’ veislėmis, patrauklūs ne tik geros kainos ir
malonaus skonio ištroškusiems pirkėjams. Šalies vyno identite-
tas sparčiai įgyja vis daugiau ryškių bruožų, galinčių sudominti ir
pažengusius vyno mėgėjus, ir vyno profesionalus.
30
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Riocha –naujas požiūrisir nauja išvaizda
Jurgis Šliogeris
Riocha (Rioja) – vis dar žinomiausias ispanijos vyno regio-
nas, pavadinimą gavęs nuo nedidelės ochos upės (Rio oja), haro miestely-
je įtekančios į ebrą, šio garsaus vyno regiono gyvybės šaltinį. Šiaurėje regioną saugo Kantabrijos kalnų
grandinė, o iš pietų pusės – Siera de la demandos kalnai. tarp kalnų yra 120 km ilgio iš šiaurės vakarų į pietryčius
abipus ebro upės besitęsianti vynuogynų juosta.
R i o c h a
31
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Visas Riochos regionas dalijamas į tris dalis. Kairiajame Ebro
krante į vakarus nuo Logronjo (Logroño) esantys vynuogy-
nai priklauso Aukštutinei Riochai (Rioja Alta). Dešiniajame Ebro
upės krante – Alavos Riocha (Rioja Alavesa), Baskų krašto Alavos
administracinės provincijos dalis. Šiuose rajonuose vynuogynai
auga aukščiau, čia daug sausiau ir šalčiau, dirvos geriau tinka
‘Tempranillo’ bei ‘Graciano’ veislėms.
Žemutinė Riocha (Rioja Baja) užima teritoriją tarp regiono
sostinės Logronjo ir rytuose esančio Alfaro miestelio. Dalis vy-
nuogynų yra net Navaros administracinėje provincijoje. Šioje da-
lyje vyrauja viduržemiškas klimatas, vynuogynai yra žemiau, čia
daug šilčiau, dirvos geriau tinka ‘Garnacha’ ir ‘Cariñena’ veislėms.
RIOCHA: KLASIKA IR MODERNuMAS
Naujojo ir senojo Riochos vynų stiliaus supriešinimas,
vyravęs paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje, dabar jau
nebeaktualus. Ginčas, kaip toliau vystysis Riochos vynas, galima
sakyti, jau baigėsi. Tradicionalistų bastionas prie Ebro upės šiuo
metu jau ne toks tvirtas. Senosios bodegas ir naujosios moder-
nios vyninės jau rado bendrą kalbą ir pradėjo gyventi taikiai.
Lankantis Riochoje, teko išgirsti, kad prieš metus Madride
vykusiame seminare, kuriame dalyvavo žinomi Ispanijos ir pa-
saulio vyno kritikai, iškelta idėja, kad didieji, Rioja doCa kilmės
nuorodą turintys vynai gali būti gaminami tiek tradicinio, tiek ir
modernaus stiliaus. Būtina akcentuoti kokybę, o ne stilių.
Senieji Riochos gamintojai siekė daryti vynus sekdami Bordo
gamintojų pavyzdžiu. Dar XVIII amžiaus pabaigoje iš jų buvo
perimtas brandinimas statinėse. Tačiau Riochos vyndariams
pavyko išvengti imitacijos, kadangi jie naudojo vietines veisles ir
brandino vynus amerikietiško ąžuolo statinėse.
Taip atsirado unikalus stilius, kurio kokybė matuojama pagal
tai, kiek laiko vynas praleidžia ąžuolo statinėje. Seniau vyninės
pagamintą vyną laikydavo rūsiuose po 15–20 metų. Dabar ofi-
cialiai ilgiausiais laikas yra 5 metai (Gran Reserva), tačiau riochos
iki šiol yra vieni iš ilgiausiai brandinamų vynų pasaulyje.
Tradicinis riochos stilius – tai šilta spalvų gama su terakotos
ir plytų spalvos atspalviais. Juntami žemės, odos, prieskonių, ru-
dens lapijos niuansai, aromato puokštę papildo švelnūs raudonų
vaisių ir uogų kvapai. Skonis gana subtilus, komponentai darniai
susilieja į vieną visumą. Taninai jau suminkštėję, tad vynas švel-
nios tekstūros. Klasikiniai Riochos vynai buteliuose gali gyventi
kelias dešimtis metų.
Logronjo ar kitų miestelių restoranuose ir baruose dar pilna
senojo stiliaus vynų, galime rasti net 15 metų Gran Reserva už
mažiau nei 20 eurų. Tačiau paragavę šio vyno, aiškiai suprasime,
kodėl riochai reikėjo atsinaujinimo. Atmetus nedideles išimtis,
šiems vynams trūksta vaisiškumo ir struktūros.
Rinkoje dabar daug naujoviškų, koncentruotų vynų,
trumpiau brandinamų naujose, dažniausiai prancūziško ąžuolo
statinėse. Galima džiaugtis, kad yra nemažai puikiai pagaminto,
modernaus, daug žadančio vyno, visų pirma išreiškiančio šio
krašto terroir. Daugelio vyndarių sėkmės paslaptis ir slypi Rio-
chos dirvos įvairovėje. Kalbama, kad jau greitai atskiri Riochos
rajonai turės savo kilmės nuorodas, ir jos bus nurodomos etike-
tėse (analogiška cru klasifikacijai).
Trumpiau brandinant vyną statinėse, išlaikoma daugiau
vaisiškumo. Tarp geriausiųjų jau šmėkščioja ir ne vien pasakiš-
kos kainos vynai, galime rasti geros kokybės vyno ir už keliolika
eurų.
VyNINIų MOzAIKA. NAuJI IR SENI RIOCHOS VEIDAI
Nuo 1986 metų Ispanija yra Europos Sąjungos narė ir nuo
to laiko sėkmingai keitė savo ūkį. Daugėjo pramonininkų, augo
vartojimas, taip pat ir noras pasirodyti. Kam Riocha asocijuojasi
su provincialiu, tradiciniu ir jaukiu Haru, turėtų bent savaitę
praleisti regiono sostinėje Logronjyje (geriausia rugsėjo 19–26
dienomis, kai mieste šurmuliuoja Šv. Mato šventė), kuriame tra-
dicinį senamiestį supa platūs bulvarai su didžiulėmis požeminė-
mis aikštelėmis ir ištaigingomis parduotuvėmis, kurių nesigėdy-
tų Vilnius ar mūsų kaimynų sostinės.
Visa tai juntama ir išvažiavus iš miesto. Atšiauriame žemės
ūkio kraštovaizdyje tai šen tai ten šmėkščioja itin modernūs nau-
jų vyninių pastatai, projektuoti vietinių ar užsienio architektų.
Projektai verti milijonų eurų, aprūpinti pačia naujausia įranga,
dažnai stebinantys perdėm įmantriomis formomis. Naujųjų vyni-
nių pastatai kažkuo panašūs į naujuosius Riochos vynus – visada
efektingi, stebinantys. Dažnai brangūs.
„DARIEN“: MūRO ŠAuKSMAS (AuKŠTuTINė RIOCHA)
Bene žaviausias Riochos reiškinys – tai naujųjų gamintojų
banga. Tarp daugelio šiuolaikiškos architektūros vyninių „Da-
rien“ pastatai, projektuoti Jesuso Marino Pascualos, galima saky-
ti, yra vieni iš geriausiai pavykusių. Iš atskirų baltų betono blokų
sudėliota „uola“ primena čionykščio dirvožemio struktūrą. Net
jei šis statinys jums nekels jokių asociacijų, vis tiek akį džiugins
erdvus, daugeliui šiuolaikiškų vyninių būdingas interjeras: vyno
baras, restoranas, didžiulė keraminių vyno indų ir modernaus
meno kolekcija. Tiek apie išorę.
„Darien“ vyninė gamina keleto pavadinimų vynus, ir visi –
nuo šviesaus rožinio iki paties flagmano „Delius“ – yra moder-
naus stiliaus. Tiksliau, pagaminti šiuolaikiniais gamybos meto-
dais, todėl su aiškiai išreikštomis rytinio Aukštutinės Riochos
terroir natomis. Kiti vynai: klasikinis Joven (‘Tempranillo’, dabar
parduodamas 2007 m.), Crianza (2005) ir Reserva. Visiems būdin-
gas puikus vaisiškumas. Nė viename nerasite pigaus saldumo,
greičiau pajusite mėsiškus niuansus. Vyno stilius teikia vilčių, kad
brandinimo potencialas bus didelis.
R i o c h a
32
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„RODA“: ATRANKOS JėGA
Mario Rottlandas ir Carmen Daurella atvyko į Harą baigiantis
devintajam XX a. dešimtmečiui. Pradėję kurti savo vyninę, jie
greitai suprato, kad aukštą vyno kokybę galima užtikrinti tik
turint labai įvairių vynuogynų. Naujieji savininkai pasisamdė vie-
tinius specialistus ir pradėjo supirkinėti sklypus arba sudarinėti
ilgalaikes sutartis su kitais augintojais. Šį savo projektą pavadino
pagal pavardžių pirmus skiemenis – RODA.
Dabar vyninė kontroliuoja apie 150 ha vynuogynų, iš kurių
apie pusė yra jų nuosavybė. 28 sklypai išsibarstę įvairiose vietose
ir įvairiame aukštyje virš jūros lygio – nuo 380 iki 650 m. Visuose
vynuogynuose auga tik Riochai būdingos veislės: ‘Tempranillo’,
‘Garnacha’, ‘Graciano’ ir daugiausia seni vynmedžiai, turintys
gerai išsivysčiusias šaknis. Dirva įvairi: nuo smėlio, molio su
kalkėmis iki molio ir žvyro terasų. Iš tokios įvairovės gaunami
skirtingi, bet tarpusavyje derantys elementai, iš kurių galima
komponuoti vynus.
Atranka prasideda jau vynuogyne, kasmet atrenkama 17 ge-
riausių sklypų, kurių vynuogės bus naudojamos galutiniame
mišinyje. Likusios uogos parduodamos. Kiekvieno vynuogyno
uogos fermentuojamos atskirai. Visa tai trunka 18–20 dienų.
Po to vynas išpilstomas į 225 l talpos prancūziško ąžuolo sta-
tines (pusė naujų ir pusė antramečių), laikomas salėje, laužančio-
je stereotipinį supratimą apie vyno rūsį. Pirmiausia tai nėra rūsys,
greičiau didelė salė, kurioje temperatūra reguliuojama grindų
šildymo įrenginiais, o drėgmė – palubėje esančiais purkštuvais.
Viską valdo kompiuterinė sistema. Procesas baigiasi gruodžio
mėnesį. Tuomet grindų šildymas atjungiamas, o per langus į salę
įleidžiamas šaltas oras. Viduje temperatūra nukrenta iki 6 oC, o
statinėse esantis vynas stabilizuojamas. Visą laiką 17 sklypų vyno
žaliava laikoma atskirose statinėse ir nemaišoma. Vynas brandi-
namas 12–16 mėnesių uoloje esančiame rūsyje.
Po pusantrų metų atliekama selekcija. Kiekvienos statinės
vynas kruopščiai degustuodamas, taip atrenkama žaliava vynui
„Roda“ (dar neseniai „Roda II“) – šviežiam, greitai gerti skirtam
vynui, ir vynui „Roda I“ – kompleksiškesniam, reikalaujančiam
ilgesnio brandinimo buteliuose. Abu vynai yra Reserva stiliaus.
Kiekvienais metais atrenkant žaliavos sklypus, savotiškai įgyven-
dinama Bordo pirmojo ir antrojo vyno sistema.
R i o c h a
l „RodA“
33
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„MARQuES DE RISCAL“ (ALAVOS RIOCHA)
Bendrovė „Marques de Riscal“ nuo seno buvo Riochos
vyndarių lyderė ir garsėjo naujovėmis. Ši įmonė pirmoji Riochoje
pradėjo gaminti vyną pagal Bordo vyndarių metodus.
Dabar sunku ir įsivaizduoti, kad kiek daugiau nei prieš šimtą
metų Riochoje buvo gaminamas neišraiškingas, blankus vynus.
Staigus vietinių vynų kokybės šuolis susijęs su markizo de Risca-
lio vardu. Šis žmogus metė iššūkį visam vyno pasauliui ir parodė
tikrąjį Riochos potencialą.
Istorija prasidėjo 1858 metais. Tuomet Alavos provincijos vy-
riausybė nusprendė pagerinti Riochos vynus ir pasitelkė pagalbon
Don Camilą Hurtadą de Amezagą, markizą de Riscalį. Šis diploma-
tas, žurnalistas, vynuogynų savininkas, nuo 1836-ųjų gyvenantis
Bordo, pasamdė prancūzą „Château Lanessan“ vyndarį Jeaną
Pineau, kad mokytų ispanų vyndarius metodų, kuriais daromas
Medoko vynas. Bendros prancūzų enologo ir Riochos vyndarių
pastangos nenuėjo veltui – vynai tapo svarūs, labiau koncentruo-
ti. Tačiau naujasis prancūziško stiliaus Riochos vynas pasirodė per
brangus vietiniams ir Riochos vyndariai suskubo grįžti prie senos
technologijos. Nuo Jeano Pineau nenusisuko tik markizas de
Riscalis. Jis tikėjo prancūzo sėkme ir paėmė jį pas save.
1860 metais ispanų architektas, išstudijavęs garsiausius
Medoko dvarus, suprojektavo markizui de Riscaliui vyninę. Joje
pagal prancūzų viduramžių tradiciją buvo įrengti didžiuliai
skliautuoti rūsiai su požeminėmis galerijomis ir perėjimais bei
sumontuota pati moderniausia to meto įranga. Praėjo penkeri
metai, kol vyninė „Marques de Riscal“ sulaukė pirmosios sėkmės:
jos vynai pripažinti Bordo. Tai buvo įrodymas, kad Riochoje gali-
ma daryti sodrius, koncentruotus, puikaus aromato vynus.
Šiuo metu bendrovė „Marques de Riscal“ tęsia labai gerų vynų
gamybos tradiciją ir įgyvendina naujas idėjas. Vienas iš projektų –
vyninė „DO Rueda“, kurioje pradėti gaminti jauni, gaivūs ir vaisiški
baltieji vynai iš ‘Verdejo’ ir ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių. Pagrindinė-
je vyninėje visai neseniai pasirodė naujas raudonasis vynas „Riscal
1860“, pažymintis bendrovės įsikūrimo pradžios datą.
Dar vienas įdomus „Marques de Riscal“ projektas – jau archi-
tektūrinis. Greta senosios XIX amžiuje statytos vyninės žinomas
architektas Frankas Gehry (Bilbao Gugenheimo muziejaus
pastato autorius) suprojektavo spalvotų titano bangų kompozi-
ciją, kuri iškyla virš viduramžiškų pagrindinės vyninės pastatų,
ją apgaubdama iš viršaus, o greta vyninės dar išdygsta viešbutis
ir SPA. Šie pastatai sudaro visumą, kurią „Marques de Riscal“
vyninės savininkai vadina „Vyno miestu“.
R i o c h a
34
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
EL COTO DE RIOJA (ALAVOS RIOCHA)
Vyninė „El Coto de Rioja“, esanti Ojone (Oyon), Alavos Riochos
rajone, yra viena iš didesnių šio regiono vyninių ir užima 110 000
m2 ploto. Net 50 000 m2 užima įvairūs pastatai bei rūsiai. Vyninė
įkurta 1970 metais, o pirmasis vynas rinkoje pasirodė 1975 metais.
Dabar vyninė per metus perdirba apie 23 tūkst. tonų vynuogių,
surinktų ir iš savų vynuogynų, ir iš vynuogių augintojų.
Vėliau ši įmonė išsiplėtė ir į Žemutinės Riochos rajoną, kur
buvo įkurta vyninė „Baron de Ley“. Joje nuo pat pradžių daug
dirbama su vyno žaliava ir vyno gamybos technologija naudo-
jant įvairias brandinimo sąlygas. „Baron de Ley“ vyninė per gana
trumpą laiką pelnė garbingą pripažinimą: Tarptautiniame vyno ir
alkoholinių gėrimų konkurse Londone (International Wine & Spi-
rit Competition) jau du kartus buvo išrinkta geriausia Ispanijos
vyno gamintoja.
Šiuo metu prie dviejų gigantiškų vyninių dar prisidėjo vy-
ninė „Finca Museum“ Cigales DO, kurios vynai „Museum Real“ ir
„Museum Crianza“ pasižymi puikia išraiška bei novatoriškumu ir
gerai papildo „El Coto de Rioja“ asortimentą.
Vyninėje gaminami šešių pavadinimų vynai, keturi iš jų raudo-
nieji. Paprasčiausias iš raudonųjų yra Crianza, jis metus brandina-
mas amerikietiško ąžuolo statinėse. Vyno brandinimui vyninė turi
78 tūkst. ąžuolo statinių, 80 proc. iš jų yra amerikietiško ąžuolo.
Vynai Crianza, Reserva ir Gran Reserva gaminami iš ‘Tempra-
nillo’ žaliavos ir pagal senąsias Riochos tradicijas brandinami
amerikietiško ąžuolo statinėse. Šie vynai, ypač Gran Reserva,
puikiai atstovauja senajam Riochos vynų stiliui ir dar turi nemažą
pasisekimą tarp mūsų šalies pirkėjų. Pasaulio vyno mėgėjams
nuo seno bene geriausiai pažįstamas šios vyninės vynas „El Coto
crianza“, kuris jau daugiau nei dešimtmetį deramai atstovauja
Riochai, išlaikydamas visus būdingiausius bruožus.
Naujasis vyninės flagmanas „Coto Real“ gaminamas iš
mišinio: 70 proc. ‘Tempranillo’, 20 proc. ‘Garnacha’ ir 10 proc. ‘Gra-
ciano’. Vynas brandinamas naujose prancūziško ąžuolo statinėse.
Tai moderniosios riochos atstovas, jo aromato puokštėje susilieja
vaisiški raudonų uogų tonai su prieskonių ir tabako niuansais,
gomurį glosto malonūs taninai.
Šios grupės vynai ne kartą pasižymėjo ir Lietuvos vyno čem-
pionatuose pelnydami aukso medalius ir „Grand Prix“.
R i o c h a
35
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„BARON DE LEy“ (ŽEMuTINė RIOCHA)
Vyninė „Baron de Ley“ įkurta 1985 metais. Grupė vyno
profesionalų turėjo tikslą Rioja doCa apeliacijoje sukurti unikalų
darinį, analogišką Bordo regiono châteaux. Jie įsigijo ūkį „Imas“,
turintį 90 ha vynuogynų kairiajame Ebro upės krante, Menda-
vijos apylinkėse. ūkiui priklausė ir XVI amžiaus benediktinų
vienuolynas. Dabar šiame vienuolyne įsikūrusi vyninės „Baron de
Ley“ rezidencija. Greta yra ir visas vyninės pastatų kompleksas,
statytas 9-ajame dešimtmetyje naudojant taurias medžiagas
(Oregono pušies medieną ir rankų darbo plytas). Jie buvo skirti
tik puikios kokybės Reserva ir Gran Reserva kategorijų vynui, pa-
gamintam pagal pačias naujausias technologijas. Visas vyninės
„Baron de Ley“ architektūrinis ansamblis sudaro harmoningą
visumą su senojo vienuolyno pastatais.
Šio ambicingo projekto vaisiai išvydo šviesą jau 1990 metais:
pasauliui buvo pristatyti pirmieji „Baron de Ley“ vyno buteliai. Nuo
šių pirmųjų žingsnių iki dabar vyninės „Baron de Ley“ produkcijos
kokybė nuolat gerėjo ir buvo vis palankiau priimama vidaus ir už-
sienio rinkoje. Vienas ryškesnių naujų vynų – „Finca Monasterio“.
Vyninė visada siekė, kad gaminamas vynas atspindėtų jos
žemės kokybę ir savitumą. Šiuo metu įmonė jau valdo 320 ha
vynuogynų. Sąnašinės akmenuotos dirvos su molio intarpais
ir karštos, saulėtos vasaros bei mažas kritulių kiekis sąlygoja
reguliariai aukštą Žemutinės Riochos derliaus kokybę: minimalus
alkoholio kiekis (13 tūrio proc.) lengvai pasiekiamas net pradėjus
derliaus rinkimą apie rugsėjo 15 d. Visas derlius renkamas ranko-
mis į 15 kg talpos krepšius, su uogomis elgiamasi labai atsargiai
ir stengiamasi, kad jos kuo greičiau patektų į vyninę – taip išven-
giama nepageidautinos fermentacijos transportavimo metu.
R i o c h a
36
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
· Prašau papasakoti apie Jūsų darbo su šampanu pradžią. Kaip atradote šampaną? Kodėl būtent jį? Kada paragavote jo pirmą kartą? Kokios rūšies tai buvo šampanas? Ar Jūsų ,,ragavimo menas“ atsiskleidė jau vaikystėje?
Buvau laikomas labai neapsisprendusiu ir į daugelį dalykų
per daug jautriai reaguojančiu vaiku. ypač jei tai buvo susiję su
skoniais ir kvapais. Pavyzdžiui, aš negalėdavau valgyti nieko, kas
bent minutę buvo palikta šaldytuve atidaryta, nes jausdavau
pašalinius aromatus. Mano tėvai tikrai mažai domėjosi vynu. Bū-
damas aštuonerių keliavau su jais į Mozelį Vokietijoje ir turėjau
galimybę paragauti vieno augintojo vyno Tritenhaime. Paaiškė-
jo, kad aš vienintelis pateikiau teisingus aklosios degustacijos
rezultatus. Manau, tai buvo labai svarbus stimulas mano veiklos
pradžiai.
Pirmą kartą iš taurių gėriau jau būdamas pilnametis. Tai buvo
raudonasis vynas „Morgon“ ir ispaniškas putojantis vynas cava.
Netrukus po to patyriau beveik religinius išgyvenimus, atkimšęs
butelį non-vintage šampano iš Bome. ypač vynais susidomėjau
1986-aisiais, kai atostogaudami keliavome po Prancūziją. Lankė-
mės Normandijoje ir Bretanėje, vėliau važiavome pro Šampanės
miestą Epernė ir dvi dienas praleidome Reimse. Kaip turistai
apsilankėme ,,Piper-Heidsieck” šampano namuose ir apsipirko-
me šampano krautuvėlėse šalia įspūdingosios Reimso katedros.
Jaučiausi tarsi devintame danguje. Grižęs apie nieką daugiau
negalėjau galvoti: šampanas tapo mano naujuoju gyvenimu,
ėmiau juo domėtis su beprotišku užsidegimu.
· girdėjau, kad anksčiau rinkote tuščius šampano bute-lius (ir aš renku). Ar teberenkate?
Niekada nebuvau nustojęs!
· Kiek rūšių šampano esate ragavęs?
Iki šios dienos esu ragavęs apie 6800 skirtingų šampano
rūšių.
· Papasakokite apie garsiąją degustaciją Paryžiuje, po kurios tapote žinomas visame pasaulyje.
Kartu su kitais geriausiais pasaulio degustuotojais buvau
pakviestas žinomo prancūzų žurnalo ,,Spectacle du Monde” aklai
degustuoti 50 skirtingų šampano rūšių. Man tai tikrai nepasirodė
sudėtinga. Antrąją vietą užėmęs kolega teisingai įvardijo 4 rūšis,
o aš tą sėkmės dieną atskyriau 43 rūšis iš 50 ir tiksliai nurodžiau
jų derliaus metus, gamintoją ir pavadinimą! Turiu Dievo dovaną
fotografiškai tiksliai įsiminti kvapus, man ji labai naudinga, o dau-
geliui žmonių tai palieka ryškų spūdį, nes ši savybė ypač reta.
· Ar galite papasakoti apie savo veiklą, susijusią su šam-panu? Ar organizuojate degustacijas, dirbate šviečiamąjį, žurnalistinį darbą?
Visą laiką dirbu su vynu, o 90 procentų mano darbo susiję su
šampanu. Veikla labai įvairi, nes keliaudamas po pasaulį sutinku
Būti šimtaprocentinės koncentracijos
Richardą Juhliną kalbina Jolanta Smičienė
Kas galėtų pamanyti, kad žymiausias šampano eksper-
tas, vertintojas ir žinovas yra gimęs ir gyvena šaltojoje Švedijoje. Švedas
RiChARdAS JUhLinAS, 20 savo gyvenimo metų atidavęs šampano tyrinėjimui, yra tas žmogus, kurio
atvykimas į Šampanę, karališkojo vyno gimtinę, tampa vietine švente, o garsiausių šampano namų vadovai, metę
visus darbus, važiuoja jo pasitikti. Jo knygos apie šampaną yra privalomas atributas ant vyndarių dar-
bo stalo, jo autoritetu čia niekas neabejoja, o jo nuomonė tampa „šventa tiesa“. P. Richardas
mielai sutiko atsakyti į „Vyno žurnalo“ jam pateiktus klausimus.
š a m p a n a s
37
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
š a m p a n a s 37
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
38
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
daugybę žmonių. Kartais skaitau paskaitas apie mineralinį van-
denį, kartais – apie kavą. Tai irgi idomu. Keliaudamas pradėjau
rašyti straipsnius apie restoranus ir viešbučius. Tai tarsi naujas
hobis, puikiai pasitarnaująs derinant mano darbo keliones su
šeimyninėmis atostogomis.
Kertiniai mano verslo akmenys, žinoma, yra knygų ir straips-
nių rašymas, degustacijų vedimas, filmavimas. Be to, dar mokau
žmones sutelkti ir valdyti savo pojūčius, dukart per metus lydžiu
juos į VIP keliones po Šampanę, padedu įrengiant vyno rūsius,
atstovauju tauriesiems gėrimams (tarp jų ir šampanui) pasaulyje
ir t. t.
· Ką manote apie dabar populiarėjantį ir iš naujo at-randamą vieno vynuogyno šampaną? Apibūdinkite jo pranašumus ir trūkumus. To paties norėčiau paklausti ir apie vynuogių augintojų šampaną.
Didžioji dalis šampano gamintojų superka vynuoges iš smul-
kių augintojų, kurie valdo 90 proc. Šampanės vynuogynų. Šie au-
gintojai pagamina tik 20 proc. viso šampano. 90 proc. garsiausių
šampanų yra pagaminti būtent didžiųjų gamintojų.
Tačiau yra keletas vynuogynų, kurių vynai turi ypatingą,
individualų charakterį, iš šių vynų pagaminami tokie nuostabūs
šampanai, kad jie tiesiog nusipelno būti kažkaip išskirti. Dėl dau-
gybės istorinių ir ekonominių priežasčių augintojų ar atskiro vy-
nuogyno šampanai buvo primiršti ir pateko į savotiškus rėmus.
Aš buvau vienas iš pionierių, skatinusių prikelti iš užmaršties
ir iš naujo atrasti šiuos išskirtinius šampanus. Mano nuomone,
dauguma vintage šampanų iš Grand Cru vynuogynų savininkų
yra geriausios vertės šampanai. Todėl dažnai esu kaltinamas
ir vadinamas didžiųjų namų priešu. Bet jei pažvelgsite į mano
sudarytą geriausių šampanų sąrašą, jame nerasite labai daug
mažųjų vyndarių šampano.
· Kuo galite paaiškinti rožinio šampano populiarumą? Ar sutinkate su nuomone, kad tai pats elegantiškiausias šampanas?
Mano nuomone Rosé populiarumas – mados dalykas,
tačiau tai tikrai netrumpalaikė tendencija. Man jis neatrodo nei
geresnis, nei blogesnis už baltajį – jis tiesiog kitoks. Vieniems
gamintojams jis labiausiai pasiseka, kiti patiria nesėkmę. Ir tikrai
nepavadinčiau jo elegantiškiausiu.
· Ką galėtumėte pasakyti apie 1996-ųjų potencialą? Teko girdėti nuomonių, kad 2002-ų metų šampanas bus toks pat galingas. Ką apie tai manote?
1996-ųjų potencialas – tiesiog fantastiškas. Tai naujieji 1928-
ieji! 2002-ieji mažai kuo panašūs į 1996-uosius, niekada jiems
neprilygs. Tačiau 2002-ųjų vynai gali ir ilgai stovėti, ir sužavėti
geriami jau dabar. Man, tiesą sakant, 2002-ieji primena 1982-ųjų
stilių: minkštą, baigtinį, smagų ir svarų.
· Ką manote apie šampano dekantavimą? Esu girdėjusi, kad visų vynmečių iki 2000-ųjų šampanus reikia dekan-tuoti.
Kai kurie šampanai dekantuoti atrodo tikrai geriau, tačiau
tik atidarius konkretų butelį galima nuspręsti, ar reikia tai daryti.
Geriausia šampaną perpilti į dekanterį ir iš karto išpilstyti į tau-
res. Beje, dekanteris turėtų būti siauru kaklu.
· Žinome, kad be tradicinių Šampanės vynuogių ‘Char-donnay’, ‘Pinot Noir’ ir ‘Pinot Meunier’ esama dar ‘Arbanne’, ‘Petit Meslier’, ‘Pinot Blanc’, iš kurių gali būti gaminamas šampanas. Kai kurie vyndariai mėgina atgaivinti šias veis-les. Ką manote apie šių vynuogių perspektyvą?
Iš šių užmirštų vynuogių tikrai kai kas mėgina gaminti šam-
paną, ir jis gana įdomus. Tačiau šios veislės niekuomet netaps
taip plačiai naudojamos, kaip klasikinės.
· Ar galite papasakoti apie Jūsų vardu pavadintas taures? Kaip jos atsirado?
Taurė labai svarbi ragaujant šampaną. Keletą metų degus-
tuodamas buvau labai nepatenkintas taurėmis, todėl nuspren-
džiau sukurti savo taures. Tai tarsi trijų naudojamų formų
mišinys. Naujas taures išbandžiau degustuodamas 10 rūšių
šampano. Po ilgų bandymų mano taurės rinkai buvo pristatytos
prieš pat 2000-ųjų sutikimą.
· Ar galite pamokyti Lietuvos šampano mėgėjus šio gėrimo degustavimo paslapčių?
Nuotoliniu būdu tai tikrai sunku padaryti. Kaip minėjau, labai
svarbu tinkamos formos ir švarumo taurė. Patarčiau neskubėti
gerti šampano, palaukti, kol išnyks anglies dioksido aštrumas.
Pirmas uostymas – be jokio pasukimo stenkitės pajusti aroma-
tus. Antras uostymas – įkiškite nosį giliai į vidų ir pasukinėkite
į šonus, kad atsirastų „stereo“ efektas, tik po to sukite taurę ir
uostykite. Su pirmuoju gurkšniu būtinai įtraukite oro į bur-
ną – šampanas pasiskirstys burnoje, pajusite visą skonio gamą.
Svarbiausia – šimtaprocentinė Jūsų dėmesio koncentracija!
Vertė Lina dusevičienė
š a m p a n a s
39
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
39
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
40
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
„Verdicchio“ kraštasJurgita Karinauskaitė
Ankonos prekybos rūmai skatindami žvejybos verslą Mar-
kėje organizuoja tarptautinę žuvies parodą (Fiera internazionale della
Pesca) Ankonos uoste. Kitų metų gegužę bus surengta jubiliejinė 70-oji paroda. Ši paroda ypatingai
gerbiama ir svarbi ne tik visoje italijoje, bet ir pasaulyje. Garsiajam įvykiui deramai pažymėti būtina išrinkti la-
biausiai prie žuvies ir jūros gėrybių tinkančius vynus. tad prieš parodą organizuojamas Vyno prie žuvies
čempionatas. Šiais metais čempionatas įvyko ant Konero kalvos. nuo jos atsiveria neaprė-
piamas slėnis ir spindintis paplūdimys.
40
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
M a r k ė
41
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Teisėjų komisijai buvo pateikti lengvi, bet sunkiai identifi-
kuojami baltieji, vidutinio stoto ir galingi ąžuolo statinėse
brandinti baltieji vynai, taip pat rožiniai ir įvairių stilių putojantys
vynai. Aklai vyną degustavo 35 vertintojai. Jie buvo suskirs-
tyti į penkias komisijas, kiekvienoje – po 7 narius (enologus
ir žurnalistus). Per tris dienas degustavome 524 vynus iš visų
dvidešimties Italijos regionų. Geresnės galimybės pažinti Italijos
baltuosius vynus nė nesusapnuosi. Bet labiausiai man rūpėjo
„Verdicchio“! Kadaise viename iš vyno vadovėlių perskaičiau,
kad Markės „Verdicchio“ kvepia meškakrapiu (pankoliu) ir kitais
žoliškais dalykais. Meškakrapio kvapas panašus į anyžių ir krapų.
Štai šis juokingas žodis ir privertė mane penkerius metus svajoti
apie „Verdicchio“, kol galų gale atsidūriau Markėje.
Markė yra Centrinėje Italijoje, rytinėje Apeninų pusiasalio
pakrantėje. Bet kokiame rašinyje apie šį regioną visų pirma
minimas fantastiškas Adrijos pajūris. Markė, Emilija-Romanija,
Abrucai ir Molizė sudaro Vidurio Rytų Italijos vyno regioną.
Emilija-Romanija pirmiausia mums asocijuojasi su lambrusku.
Abrucų įvaizdis Lietuvoje ir pasaulyje kur kas geresnis: dažnas
yra ragavęs raudonojo „Montepulciano d‘Abruzzo“. Tačiau Markė
nepelnytai mažai pažįstama.
Šį regioną lengva liaupsinti keliautojo žinyne. Apeninų
grandinė sušvelnėja ir nusidriekia vilnijančiomis kalvomis, fėjos
ir elfai neša dainas, melodijas, pasakas pajūrin. Įsibėgėjusios
kalvos sušoka į Adriją ir virsta dramatiškomis uolomis, skaičiuo-
jančiomis laivus ir jų laimikius.
Ilgas skardingas paplūdimys ir šviežios žuvies patiekalai dera
su gaiviu, lengvu, rūgščiu baltuoju vynu. Netikiu, kad šią akimir-
ką prisiminėte šildantį, svarų raudonąjį vyną... Tačiau vadovėlyje
apie Markės vynus pirmiausia giriami raudonieji „Piceno“ ir
„Conero“ vynai. O baltasis „Verdicchio“ – „tinkamas keliautojo
troškuliui numalšinti“. Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu šis
vynas jau nebelaikomas tik mielu, neišrankiam turisto gomuriui
patraukliu gėrimu. Čempionato metu jis buvo džiaugsmingai
skelbiamas Markės ambasadoriumi! Nors „Verdicchio“ nesudaro
nė 20 procentų regiono vyno produkcijos, tačiau ši uoga yra
visų galų meistrė. Ar jums teko patirti, kad iš jos gaminama
nuo kasdieniško lengvo iki ąžuolo statinėse brandinto svaraus,
ilgaamžio vyno?! O kur dar saldūs desertiniai ir putojantys vynai!
Dėl tokio universalumo ‘Verdicchio’ yra populiariausia baltųjų
vynuogių veislė Markėje. Ji užima net 90 proc. baltųjų vynuogy-
nų ploto, kitos veislės čia nereikalingos. Tačiau ‘Verdicchio’ tokia
svarbi tik Markėje, kitur iš jos retai gaminamas šimtaprocentinis,
arba aukščiausios kokybės vynas.
Vyno stilių lemia ‘Verdicchio’ derliaus nokumas. Anksčiau-
siai nuskintas derlius naudojamas putojančio vyno gamybai, o
vėlyvasis arba džiovintų uogų – desertiniam vynui. Kad ir kaip
prinokusios būtų uogos, veislei būdingas didelis rūgštingumas
išlieka ir suteikia vynui gaivos bei tvirtumo. Kokybiškas „Verdic-
chio“ vynas yra ryškaus aromato. Jaunas vynas kvepia baltais
vaisiais: obuoliais, citrusais, dažniau persikais ir abrikosais,
neretai pasitaiko žoliško stiliaus vynų, juose užuodžiau mėtos
natelę. Dar juntami saldūs gėlių kvapai, brandesniuose vynuose
atsiranda medaus, baltų vaisių uogienės, vaško, riešutų, anyžiaus
kvapų.
Išskiriamos dvi svarbiausios DOC (denominazione di origine
Controllata) kategorijos zonos. Didesnioji zona kalvotoje žemėje
tarp Jezio miesto ir pajūrio, čia auginamos vynuogės „Verdicchio
dei Castelli di Jesi DOC“ vynui. Nokstančiam derliui didžiausią
įtaką turi jūra. Jezio vynai nepaprastai vaisiški ir sultingi. Kita
zona – Matelikos miesto apylinkės, nutolusios į pietvakarius nuo
Jezio ir pakrantės. Čia kyla visai kitokie jausmai, kiti kvapai žadi-
na vaizduotę. Vietiniai dažniau valgo mėsą. Skiriasi ne tik kasdie-
nis racionas, jūros vėją taip pat keičia žemyninis klimatas. Dirva
ypač turtinga mineralų. Gamtos dovanas perima „Verdicchio di
Matellica DOC“ vynas – tauriai sausas, elegantiškai švarus, be
galo minerališkas. Vertindama šių vynų jėgą ir minerališkumą
nevalingai prisimenu Pietų Burgundijos baltuosius... ąžuolo
statinėse brandinti Matelikos „Verdicchio“ kartais pilstomi ir
į magnum butelius (1,5 l talpos). Ragauti juos ypač įdomu. O
keletą metų palaikyti vyno rūsyje šie magnumai taptų tikru lobiu
ir įdomybe. Taip pat ir retenybe. Matelikos zonoje pagaminama
gerokai mažiau vyno nei Jezyje.
Šiais metais įvykusiame 10-ajame Vyno prie žuvies čempi-
onate pasižymėjo bent 20 „Verdicchio dei Castelli di Jesi DOC“
vynų ir vienas „Verdicchio di Matellica DOC“. Tačiau šis santykis
atspindi tik kiekį, o ne kokybę. Pranašaujama, kad abi zonos ne-
trukus įgis aukščiausią Italijos vyno kontrolės sistemoje kategori-
ją – DOCG (denominazione di origine Controllata e Garantita),
vadinasi šių vynuogių auginimas ir vyno darymas bus saistomas
dar griežtesnių reikalavimų.
Bronzos medalį pelnė vienas putojantis Markės „Verdicchio“,
kitam įteiktas garbės pažymėjimas. Putojančio vyno gamybos
tradicija Markėje labai sena, bet jis nėra toks populiarus, kaip
Veneto „Prosecco“. Kasdienai dažniau pasirenkamas neputojantis
„Verdicchio“. Tačiau keliaujant po Markę šio specifinio produkto
verta paieškoti. Gaminami ir vieno derliaus putojantys „Verdic-
chio“.
Vėlyvojo derliaus saldieji vynai ne mažiau įspūdingi. Jie ypač
aromatingi ir intensyvūs, kvepiantys medumi ir migdolų riešu-
tais, užburiantys gaiva dėl natūraliai didelio vynuogių rūgšties
kiekio.
Kasdien prie šviežios žuvies patiekiamas bazinis neputojan-
tis „Verdicchio“ vynas. Jis sausas ir gaivus, žoliškas ir kiek karste-
lintis. Gana geros kokybės už neaukštą kainą. Šis pietų palydovas
puikiai padėjo mums doroti šviežią žuvį ir jūros gėrybes...
Skrendant namo mane staiga apėmė dar viena pokyčių
Markėje nuojauta. Markės raudonieji gaminami iš ‘Sangiovese’ ir
‘Montepulciano’ derinio. ‘Sangiovese’ vynuogynuose dominuoja,
bet man pasirodė, kad pastaruoju metu vyndariams labiau pa-
tinka ‘Montepulciano’ vynuogės ir jų dalis vyne didėja. Netrukus
vėl vyksiu į Markę, kad galėčiau jums parašyti apie vadovėlio
liaupsinamus raudonuosius šio krašto vynus.
M a r k ė
42
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
GERIAuSIEJI ČEMPIONATO „VERDICCHIO“ VyNAI
SIDABRO MEDALIS. Neputojantys baltieji, brandinti ąžuolo statinėje
PAVADINIMAS GAMINTOJAS
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Riserva „Salmariano“ 2006 GIOVANNI E FRANCESCA MAROTTI CAMPI SS
GARBėS DIPLOMAS. Neputojantys baltieji, brandinti ąžuolo statinėje
PAVADINIMAS GAMINTOJAS
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Riserva “San Sisto” 2005 FAzI BATTAGLIA SOC. AGR. SRL
Verdicchio Di Matellica Doc Riserva „Cambrugiano” 2006 BELISARIO C. S. DI MATELICA E CERRETO D’ESI
GARBėS DIPLOMAS. Neputojantys baltieji
PAVADINIMAS GAMINTOJAS
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico 2008 FATTORIA LA VIALLA DI G.A. & B.LO FRANCO SOC. AGR. SEMPLICE
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico 2008 MARCONI VINI SRL
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico 2008 SOC. AGR. SARTARELLI DI SARTARELLI D. E CHIACCHIARINI P.
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Albiano“ 2008 GIOVANNI E FRANCESCA MAROTTI CAMPI SS
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Castelverde“ 2007 AGRICOLA CONTE LEOPARDI DITTAJuTI
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Laureto“ 2008 BADIALI E CANDELARESI DI RONCONI SAMuELE & C SNC
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico „Le Vaglie“ 2008 SANTA BARBARA SRL
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore 2007 MANCINELLI STEFANO
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore 2007 MARCONI VINI SRL
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Bachero“ 2008 S.PIERSANTI E C. SNC
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Cima Signoria“ 2008 zACCAGNINI DI CERIONI LIVIA E C
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Ekeos” 2008 FAzI BATTAGLIA SOC. AGR. SRL
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Le Moie“ 2008 FAzI BATTAGLIA SOC. AGR. SRL
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Montesecco“ 2008 SOC. AGR. MONTECAPPONE COLLI DI JESI SRL
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Pallio Di San Florino“ 2008 LA VITE S.P.A MONTESCHIAVO
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „San Michele Della Ghiffa“ 2006 Az. AGR. LOMBARDI ANTONIETTA
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Tralivio“ 2007 SOC. AGR. SARTARELLI DI SARTARELLI D. E CHIACCHIARINI P.
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Classico Superiore „Verde Ca’ruptae“ 2008 TERRE CORTESI MONCARO S.C.A.
Verdicchio Dei Castelli Di Jesi Doc Riserva „Verdemare“ 2007 Az. AGR. MEzzANOTTE SANDRINO
BRONzOS MEDALIS. Baltieji putojantys, pagaminti klasikiniu metodu
PAVADINIMAS GAMINTOJAS
Vino Spumante Extra Brut Riserva 2005 CASA VIN. GIOACCHINO GAROFOLI S.P.A.
GARBėS DIPLOMAS. Baltieji putojantys, pagaminti Charmant metodu
PAVADINIMAS GAMINTOJAS
Vino Spumante Brut „Mancini“ N.D. Az. AGR. MANCINI
M a r k ė
44
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Ankstyvą pavasarį, kai snieguotos kalnų viršūnės dar alsuoja
vėsa ir vynuogynuose tvyro ramybė, galima pamąstyti apie
šių vietovių unikalumą. Maži miesteliai apsupti kalvų, persiritan-
čių į statokus šlaitus, apaugusius vynuogynais. Auginti vynuoges
ir gaminti vyną čia labai nelengva: dėl stačių šlaitų visas darbas
nudirbamas tik rankomis. Tačiau šie žmonės turi stiprų bendruo-
meniškumo jausmą. Visi vieni kitus pažįsta, vieni kitiems padeda.
Ramandolo zonos bei „Colli del Friuli Picolit“ asociacijos vyndarių
susivienijimai pasiekė, kad būtų apsaugoti ir aukščiausią kokybės
klasifikaciją gautų mažyčiai vynuogynų ploteliai jų gimtinėse.
Ramandolas buvo klasifikuotas DOCG palyginti neseniai,
2001-ais metais. Ilgą laiką čia buvo gaminamas tradicinis saldus
vynas, turėjęs bendrinę Colli orientali del Friuli doC klasifikaciją.
Asociaciją įkūrę vyndariai norėjo, jog jų vynas nepasiklystų tarp
daugybės bendrinės klasifikacijos vynų ir būtų lengvai siejamas
su šiauriausia Ramandolo vietove. Vyndariai savo tikslo siekė
ilgai, bet vynui tai buvo tik į naudą: jis tapo dar grynesnis ir tikrai
vertas DOCG statuso. Tėra 61 ha (vienas „Chateau d‘yquem“ ūkis
Bordo užima 113 ha) vynuogynų, kuriuose noksta ‘Verduzzo
Fruliano’ vynuogės, vietinių vadinamos tiesiog ‘Ramandolo’.
Pagaminamo vyno kiekis priklauso nuo konkrečių metų derliaus:
150 000–300 000 butelių. ‘Verduzzo Fruliano’ vynuogių veis-
lė šiuose kraštuose auginama jau ne vieną šimtmetį. Veislei
būdingos mažos uogos ir stora luobelė, aukso geltonumo ar
net gintaro spalva. Noksta jos labai ilgai ir yra atsparios atšiau-
riai gamtai. Derlius nuimamas nuo spalio vidurio iki lapkričio
pabaigos, vynuogės ilgai laikomos ant vynmedžių natūraliai jas
vytinant. Vėliau 3–4 savaites vynuogės vytinamos gerai vėdina-
moje patalpoje. Vynas 12–24 mėn. brandinamas mažose ąžuolo
statinaitėse ir būna svarus, tirštas, turi ne mažiau kaip 14 tūrio
procentų alkoholio ir 20 g/l likutinio cukraus. Vynui naudojamos
tik ‘Verduzzo Fruliano’ vynuogės. Intensyvus prinokusių vaisių,
geltonųjų slyvų, abrikosų, medaus aromatas, burnoje – saldus ir
sodrus skonis.
Vyndarių tiek mažai, jog jie nesijaučia esą konkurentai:
dalijasi įspūdžiais, kartu ragauja ir vertina vynus, keičiasi idė-
jomis. Smagu, kai nereikia kovoti dėl klientų ir galima jaukiai
bendrauti matant ne dirbtines šypsenas. Vyno tiesiog per maža,
kad užtektų visiems norintiems. Pagrindiniai vyndarių klientai
yra restoranai visoje Italijoje, vertinantys itališką indentitetą ir
siūlantys retąjį „Ramandolo“ prie tradicinių itališkų desertų ar
brandžių sūrių.
2006-ieji buvo pirmieji metai, kai vyno etiketės imtos žymėti
Colli orientali del Friuli Picolit doCG, ir jis tapo tikra vertybe Ita-
lijos vynų įvairovėje. Kol vynas neturėjo DOCG statuso, išgarsėti
jam trukdė labai ribotas kiekis. ‘Picolit’ vynuogių derlius natū-
raliai yra labai mažas dėl genetinės mutacijos: vos 10–15 žiedų
ant kekės ima megzti vaisius, o įprastai mezga 30–40 (nuo to ir
kilo šios vynuogės pavadinimas, itališkai piccolo reiškia „labai
mažas“). Atėjus metui, kai kokybė tapo svarbesnė už kiekybę,
vyndariai didžiuodamiesi rašo didžiąsias DOCG raides ant savo
vyno etikečių.
„Picolit“ pagaminama tik apie 50 000 litrų, tai yra ne daugiau
kaip 70 000 butelių per metus. Prinokusių vynuogių spalva ryški,
aukso geltonumo su rausvais tonais, plona luobele. Derlius
nuimamas vėlai, spalio viduryje ar pabaigoje ir paliekamas
apie 3–4 mėnesius džiūti gerai vėdinamoje patalpoje (passito
gamybos stilius). Vynas brandinamas ąžuolo statinėse 12–24
mėn. DOCG klasifikacijos vyne turi būti ne mažiau kaip 85 proc.
‘Picolit’ vynuogių, o likusi dalis – ‘Traminer aromatico’.
Saldi mažųjųitalijos šiauriečių sėkmė
Andrius Valčiukas
Kas vaikystėje lenktiniu peiliu smaigstė žemę, žaisdami
„Žemę“, tie lengvai supras, ką turiu galvoje atrėždamas gabalėlį po gaba-
lėlio Šiaurės Rytų italijos. Friulis-Venecija džulija po sėkmingo peilio smigtelėjimo tampa tik Rytinėmis
Kalvomis (Colli orientali) ir Friuliu. Painu, bet kartu ir žavu klaidžioti po ilgus pavadinimus turinčias vietoves,
besiremiančias į rytines Alpių nuokalnes. Atrėžkime dar du „saldžius“ žemės gabalėlius ir turėsime švie-
žias doCG kategorijos vyno zonas. tai Ramandolo DOCG ir Colli Orientali del Friuli Picolit
DOCG. Abiejose gaminami saldūs vynai iš vietinių vynuogių.
I t a l i j a
45
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Tokiu pat būdu gaminamas ir „Cialla“ (Riserva stiliaus) vynas.
Jam keliami dar griežtesni reikalavimai: aukštesnis alkoholio
kiekis, ilgesnis brandinimo ąžuolo statinėje periodas. Vynas yra
aukso geltonumo spalvos, kvepia akacijomis, džiovintais vaisiais,
persikais, abrikosais, burnoje juntamas koncentruotas gėlių,
medaus, vaisių skonis. „Cialla“ pasižymi gera rūgšties ir saldumo
derme. Šis vynas panašus į garsųjį klasikinį Soterno vyną iš Bor-
do. Gero derliaus vynas turi didelį brandinimo potencialą, tad
gali būti laikomas rūsyje 8–15 metų ar net ilgiau.
Kai kurie vyno kritikai teigia, jog „Picolit“ vynas pervertina-
mas ir kainuoja daugiau už savo konkurentus – kitus deserti-
nius vynus. Tačiau vyndariai vietoj atsakymo nusišypso. Juk jie
nežino, kas yra konkurencija. Vynas tiesiog dingsta norinčiųjų
rankose, nes jo pagaminama per mažai visiems norintiems
patenkinti. Šie vyndariai tik nori, kad jų vynas būtų žinomas
pasaulyje, kaip ir kiti garsieji Italijos vynai – „Barolo“, „Brunello“,
„Taurasi“ ir daugelis kitų.
I t a l i j a
46
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
ISTORIJOS VINGIAI
Toskana – vienas seniausių Italijos vyno regionų. Graikai čia
nutiesė svarbiausius kelius – Via Aurelija ir Via Cassia, – kuriais
įvairios prekės, tarp jų ir vynas, keliavo į tolimesnius imperijos
regionus. Po Romos imperijos griūties Toskana, kaip vyno regi-
onas, buvo pamiršta iki Viduramžių. Medičių dinastijos inves-
ticijos padėjo atsigauti vyno gamybai ir prekybai bei pasiekti
didžiulį mastą. XIX a. sumaišęs ‘Sangiovese’, ‘Canaiolo’, ‘Malvasia’
ir ‘Trebbiano’ vynuoges, baronas Ricasoli padėjo „Chianti“ gamy-
bos pagrindus.
Montalčinas pirmą kartą paminėtas apie 814-us metus.
Įsikūręs kryžkelėje, miestas priklausė tai vienai kunigaikštys-
tei, tai kitai, buvo užkariautas ir išvaduotas keliasdešimt kartų.
Kiekvienas naujas šeimininkas pridėdavo kažką savo prie miesto
architektūros ir kultūros. Viename iš daugybės karų, vykusių
tarp Sienos ir Florencijos, Montalčino gyventojai buvo neutralūs,
tačiau kai Siena laimėjo mūšį, jie buvo priversti rinkti žuvusiųjų
kaulus. Tuomet Montalčino gyventojams buvo prilipusi „kaulų
rinkėjų“ pravardė.
Nusileidus nuo miesto kalvų, slėnyje stūkso Sant‘Antimo
vienuolynas – vienas seniausių šio regiono statinių. Legenda pa-
sakoja, kad 781 m. Karolis Didysis, keliaudamas su savo palyda iš
Romos, Amiatos kalno papėdėje įkūrė stovyklą poilsiui. Daugelis
karių ir palydos vyrų stipriai sirgo. Imperatorius susapnavo ange-
lą, kuris liepė jam pripjauti vienos vietinės žolės, ją sudžiovinus
sumaišyti su vynu ir duoti gerti ligoniams. Imperatorius taip ir
liepė padaryti. Visi ligoniai pasveiko. Ši žolė ir dabar vadinama
„karolina“. O imperatorius atsidėkodamas apvaizdai pažadėjo
šioje vietoje pastatyti vienuolyną. 814-ais metais jis jau minimas
rašytiniuose šaltiniuose.
REIKALAVIMAI VyNuI
Visas regionas apsodintas įvairiomis kultūromis: 3 500 ha
vynuogynų, 3 000 ha alyvmedžių, dideli saulėgrąžų laukai. Vy-
nuogynų derlius naudojamas „Rosso di Montalcino“ ir „Brunello
di Montalcino“ gamybai. Nemažai ūkininkų turi ekologinio ūkio
sertifikatus.
Vynuogių, skirtų gaminti „Brunello di Montalcino“, surenka-
ma ne daugiau 8-ių tonų iš hektaro. Vynas 2 metus bręsta ąžuolo
statinėse ir 4–6 mėn. buteliuose. Minimalus alkoholio kiekis –
12,5 proc. Brandinimui naudojamos didelės 3000–10 000 l talpos
slovėniško ąžuolo statinės. Slovėniškas ąžuolas šiam vynui
suteikia minkštumo ir malonių salsvų aromatų, o prancūziškas
ąžuolas, anot gamintojų, per daug taniniškas. Vynui naudojama
tik ‘Sangiovese’ vynuogių veislė, ir jis daromas apibrėžtoje terito-
rijoje Montalčino miesto apylinkėse.
Nuo 2006 metų įvesta moderni kokybės kontrolės sistema. Inter-
netiniame puslapyje www.consorziobrunellodimontalcino.it įvedus
kodą nuo apsauginės kapsulės, galime pamatyti visą informaciją
apie šį vyną, gamintoją, derliaus metus, butelių kiekį.
„Brunello di Montalcino“ vyndariai
Linas Starkus
Rytas Montalčine prasideda anksti: pusė šešių jau burzgia
gatvelių valytojai, po jų – laikraščių išvežiotojai, pusė septynių duris atveria
pirmosios kavinukės, pakvimpa bandelėmis ir kava. daugybė parduotuvėlių – pavydėtinai draugiškai ir
savaip suprasdami konkurenciją – vienodomis kainomis siūlo viso regiono „Rosso di Montalcino“ ir „brunello di Mon-
talcino“. Restoranuose per pietus bus sunku ką nors išsirinkti nevalgantiems mėsos, o valgantiems verta
paragauti šernienos kepsnio ant grotelių, troškintos triušienos arba elnienos kepsnio: pusė
toskanos apaugusi miškais, juose veisiasi gausybė laukinių žvėrių.
B r u n e l l o d i M o n t a l c i n o
47
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
B r u n e l l o d i M o n t a l c i n o
l SAnt’AntiMo vienuolynas
47
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
49
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
GAMINTOJAI
SANTA GIuLIA
Nedidelė vyninė, kurioje šeimininkauja svetingasis Gian-
luca, paveldėjęs vyninę iš savo tėvo. Viskas daroma rankomis.
Liepos mėnesį atliekamas pirmasis „žaliasis skynimas“, kurio
metu nuskinama iki 60 procentų kekių siekiant kuo aukštesnės
derliaus kokybės. Ant vynmedžio lieka apie 1,5–1,7 kg vynuogių.
Rankomis nurinkus derlių, išspaudus sultis, odelės ir kauliukai
paliekami 25–30 dienų fermentacijai, kad būsimas vynas įgautų
sodrią spalvą ir puikius aromatus. Vynas brandinamas didelė-
se 3 000 litrų slovėniško ąžuolo statinėse, kurių kaina siekia 6
tūkstančius eurų. Kaip ir dauguma vyninių, „Santa Giulia“ gamina
apie 500 butelių grapos: dalis brandinama ąžuolo statinėse, dalis
išpilstoma į butelius nebrandinta.
BARBI
Vienas turtingiausių ir seniausių (nuo 1200 m.!) regiono
gamintojų, turintis didžiausius vyno rūsius ir didžiausią Vin santo
kolekciją, kurioje galima rasti net 1900 metų derliaus vyno.
Rūsių labirintas tęsiasi kelis šimtus metrų. Kiekvienoje nišoje
laikomas vis kitų metų vynas. Visos sienos nukabinėtos herbais ir
vyninės šeimininko, pozuojančio su žymiais Italijos ir viso pasau-
lio veikėjais, nuotraukomis.
Vyninei priklauso ir prabangus restoranas, prie kurio durų
pasitinka pakumpęs someljė. Jame – tradicinė Montalčino
virtuvė, o maisto kokybė fantastiška. Kiekvienas patiekalas –
tikras virtuvės šedevras. Net vietinių baravykų sriuba ypatinga,
padekoruota kliento vardo raide iš skrudintos bekonienos.
BELPPOGIO
Nedidelė 6 ha vynmedžių turinti vyninė. Šeimininkas Enrico
Montalčine naujokas, jis atvyksta tik per derliaus nuėmimą.
Pagrindinis šeimos verslas – „Prosecco“ gamyba Veneto regio-
ne. Vyninėje gaminama vien tik „Brunnelo di Monalcino“. Visus
vynus ragaujame tiesiai iš statinių, nes vynas per jaunas pilstyti
į butelius.
POGIO IL CASTELLARE
Baroncini šeima vyndaryste užsiima nuo 1489 metų. Čia
stipri moterų įtaka. Gaminama gausybė vynų, ypač įspūdingi
„Chianti“.
COLLEMATTONI
7 ha ploto 420 metrų virš jūros lygio esantis ekologinės
vyndarystės ūkis. Vynuogyne auga 85 metų senumo vynmedžiai.
„Rosso“ ir „Brunello“ fermentacijai naudoja tik slovėnišką ąžuolą.
CASTELLO ROMITORIO
Viena įspūdingiausių vyninių su nuostabiu vaizdu į apylinkę,
esanti priešais Montalčino miestą 450 metrų virš jūros lygio.
Vyninės savininkas Sandro Chia gyvena Niujorke ir tik pora kartų
per metus aplanko savo ūkį. Jis yra menininkas, ir tai galima
pastebėti visur: kieme, laukuose, sandėliuose, ant stogo ir po
medžiais. Įspūdingos modernios skulptūros ir paveikslai. Meni-
ninkas vyninę nupirko 1984 metais ir jau 1986 metais pradėjo
gaminti savo vyną. Vyno etiketėse taip pat Sandro paveikslų at-
vaizdai. Viena iš jų buvo uždrausta JAV dėl per didelio nuogumo.
CORTE PAWONE
Ekologinės vyndarystės ūkis, pirmasis pradėjęs naudoti
homeopatines trąšas ir vaistus vynmedžiams gydyti. Vienas iš
pirmųjų šeimos verslų buvo vaflių „Locker“ gamyba. Šeima turi
kelias vynines Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šeiminkas Franz‘as
J. Loacker‘is turi kelis restoranus ir pats juose dirba šefu. Pie-
tums buvo paruošta vietinės jautienos kepsniai su „Moskatel
Rose“ drebučių padažu. Gamintojas „iš po skverno“ ištraukė 2006
m. „Brunello di Montalcino“ su stikliniu kamščiu (tai griežtai
draudžiama gamintojų asociacijos).
„CoRte PAwone“ VeRtiKALi „bRUneLLo di Mon-tALCino“ deGUStACiJA
2008 m. – mielių, duonos aromatas; raudonų uogų, bruknių
skonis.
2006 m. – dar likę mielių aromato, bet jau dominuoja ger-
vuogės; labai galingo kūno, taninai agresyvūs, vynas su didele
potencija.
2003 m. – aromatai truputį džemiški, kaip vyšnių uogienės;
taninai švelnūs, šilkiniai, vyrauja tamsios uogos su vanile ir
medumi.
2001 m. – dar daugiau uogienės aromatų; atsiranda džio-
vintų vaisių, slyvų, cinamono skonis; rūgštis gyva, patraukli.
1999 m. – žemės aromatai, samanos, grybai; labai stiprūs
taninai, odos, balno tonai.
1997 m. – grybų, samanų aromatai; burnoje vaisiškas, bru-
knių uogienės, cinamono skonis; rūgštis sušvelnėjusi, bet vynas
turi daug potencijos.
1990 m. – karamelės , soleros aromatai. Vynas pilnas
gyvybės, rūgštis gaivi, taninai švelnūs, juntamos juodos uogos,
poskonis be galo tvarus, „pagardintas“ cinamonu.
B r u n e l l o d i M o n t a l c i n o
50
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
STILIų ĮVAIROVė
Pasaulyje ‘Sauvignon Blanc’ auginama beveik visur, kur
pakanka saulės, bet nelabai karšta ir vyrauja drėgnas, gana
derlingas dirvožemis. Prancūzijos (Luara ir Bordo) ir Naujosios
zelandijos (Morlboras ir Martinboras) tandemą papildė Robert-
sonas PAR, Napos slėnis Kalifornijoje, Kasablanka Čilėje, Štirija
(Steiermark) Austrijoje, Friulis Italijoje, Rueda Ispanijoje, Adelai-
dės kalvos (Adelaide Hills) Australijoje. Seniai nebedaroma vien
klasikinio – žoliško ir rūgštaus – „Sauvignon Blanc“. Kiekviename
regione dėl skirtingo klimato, dirvožemio, vyndarystės tradicijų
gaminamas savitas vynas:
– šviežias, ne ąžuolinis – švaraus, gaivaus skonio, tačiau
palyginti nestipraus aromato vynas, aptinkamas tarp nebrangių
bordo. Siekiant pagaminti lengvą, nepretenzingą vyną, ‘Sauvi-
gnon Blanc’ derinama su nedideliu kiekiu ‘Semillon’ ir ‘Musca-
dele’. Analogiško vyno padaroma Prancūzijos pietvakariuose,
Australijoje.
– žemiškas – svarus, burną pripildantis skonio ir kvepiantis
dūmu, drėgna žeme. Toks daromas Puji Fiumė (Pouilly Fumé)
komunoje Luaros slėnyje bei tuose Bordo ūkiuose, kuriuose
vynas ąžuolo statinėse laikomas trumpai. Šiame vyne kvapniąją
žolišką ir vaisišką „Sauvignon Blanc“ prigimtį pažaboja skonio
minerališkumas.
– ąžuolinis – sūdrios, grietinėliškos tekstūros ir dūmiško aro-
mato „Sauvignon Blanc“ nuo seno daromas Cru Classe vynuogy-
nuose Bordo. Tačiau analogiško vyno šiandien daug gaminama
Austrijoje, Kalifornijoje.
– kvapnusis – žolių, citrusinių vaisių, agrastų aromato, švie-
žios, net aštrios rūgšties vynai atkeliauja iš Naujosios zelandi-
jos, Sansero komunos Luaros slėnyje, Ruedos Ispanijoje, Čilės.
Daugeliui tai ir yra klasikinis „Sauvignon Blanc“ stilius – lengvai
atpažįstamas, labai kvapnus.
„SAuVIGNON BLANC“ KLASIKA SANSERE (LuAROS SLėNIS)
Sansero vyno paslaptis slypi dirvoje. Klintingame Juros
periodo1 Kimeridžio molyje (toks pat randamas Šabli ir Šampa-
nėje) gausu suakmenėjusių kriauklelių. Dėl to vynai yra gaivūs,
tyri ir kvapnūs. Kitame Luaros krante esančio Puji Fiumė dirvoje
matomos dar ir titnago skeveldros, o Sansere – rausvi smiltainio
akmenukai (caillottes) ir balto fosilinio priemolio akmenukai
(terres blanches). Abiejose apeliacijose dėl titnago ir geležingo
smiltainio gerame vyne jausite dūmo dvelktelėjimą (fumé pranc.
– rūkytas), tačiau „Sancerre“ – gėliškesnis, vaisiškesnis.
Sansero (Sancerre) miestelis nuo senovės Romos laikų slėny-
je užima strateginę vietą – nuo smiltainio kalvos viršūnės matosi
visos apylinkės. Čia įspūdingiausia ir nakvoti, mat beveik visi
viešbučiai pastatyti taip, kad pro langus atsivertų kuo platesnė
panorama. Tačiau geriausi vynuogynai auga aplink greta esantį
Šavinjolio (Chavignol) miestelį, garsėjantį ir ožkų pieno sūriais
„Crottin de Chavignol“. Apie vynuogynus, dirvožemį ir vynus
mums pasakoja Raymond Burgeois – vyninės „Henri Bourgeois“
ir Šavinjolio miestelio senbuvis. Įspūdingiausias šiose apylinkėse
yra Le Mont Damnes – „prakeiktasis kalnas“ su stačiuose šlai-
tuose pabirusiais baltais priemolio akmenukais, kuriuose gausu
suakmenėjusių kablelio formos austrių (exogyra virgula). Toks
dirvožemis sulėtina vynuogių nokimą, todėl derlius skinamas
vėliau ir yra kokybiškesnis. Vynai atsiveria kitą vasarą po derliaus
nuėmimo ir bręsta lėčiau, atskleisdami atogrąžų vaisių aromatus.
Geriausieji gali būti itin ilgaamžiai. Tai viena puikiausių terroir
Sansere, neveltui vyninė „Henri Bourgeois“ čia augina vynuoges
savo geriausiam ąžuolo statinėse nebrandintam vynui „M. D. de
Bourgeois“.
„Sauvignon Blanc“Luaroje ir Štirijoje
Arūnas Starkus
‘Sauvignon blanc’ vynuogių plotai per pastaruosius dvide-
šimt metų pasaulyje išaugo beveik keturis kartus. Populiarumu jos beveik
pasivijo ‘Chardonnay’, o stilių įvairove tikriausiai ir pranoksta. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime
modernųjį, dar nedaug kam pažįstamą ąžuolinį Austrijos stilių ir klasikinį minerališkajį Luaros, nes jie formuoja
pasaulio nuomonę apie europos „Sauvignon blanc“ vynus.
1 Maždaug 150 mln. metų pr. Kr. (red. past.)
S a u v i g n o n B l a n c
51
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
S a u v i g n o n B l a n c
l Už Raymond burgeois matosi Le Mont damnes
51
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
52
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
l Ziereggo vynuogynas
S a u v i g n o n B l a n c52
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
53
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
1 Peteris Mozeris – kasmetinio leidinio „The ultimate Austrian Wine Guide“ autorius2 Willis Klingeris – Austrijos vyno rinkodaros tarybos (Austrian Wine Mar-keting Board) direktorius3 Metoksipirazinas (Methoxypyrazine) – natūralus deterentas, esantis daugelyje augalų ir suteikiantis žolišką šviežiai pjautos žolės, paprikos, rabarbarų, juodųjų serbentų lapelių, agrastų aromatą vynui ar kitam auga-liniam produktui, kuriame jis aptinkamas (aut. past.).
„bourgeois Les baronnes Sancerre AoC 2007“ iš skirtingais kamščiais užkimštų butelių
Kamščio tipas Vyno aprašymas
1. užsukamas „Stelvin“Dūmas, svogūnienė, oksidacijos pojūtis. Gaivus, rūgštus su džiovintų obuolių ir svarainių užuo-minomis.
2. užsukamas „Stelvin“ su nedidele azoto doze
Juodieji serbentai, paprika, juodųjų serbentų lapai, truputį agrastų. Labai gaivus.
3. Klijuotas kamštis su pri-klijuotu vientiso kamščio sluoksniu
Truputį uždaras, saldus, kvepia persikais. Mažiau rūgšties, juntamos raugintų kopūstų užuominos.
4. Plastikinis kamštis uždaras žoliškas kvapas. Minkštas, primenantis Naująją zelandiją, išraiškingo aromato ir skonio.
Bourgeois šeimos protėvis Etienne‘as, žinomas kaip Henri,
pirmasis Sansere pradėjo vyną fermentuoti ąžuolo statinėse.
Jo vardu pavadintas vynas „Etienne Henri“ fermentuojamas
naujose ąžuolo statinėse, po to metus laikomas statinėse su
mielių nuosėdomis. Vėliau vynas dar 10–12 metų gali bręsti
butelyje. uogos auginamos titnaginguose dirvožemiuose palei
Luaros upę. Titnagas kaupia šilumą, vynuogės noksta greičiau,
vynas tampa galingesnis ir aštresnis, kiek uždarokas, kol jaunas,
tačiau keletą metų pabrandintas butelyje atskleidžia nuostabų
kompleksiškumą.
Sansero vynas pagal skonį lyginamas su šampanu ir šabli.
ypač kai žoliškuosius „Sauvignon Blanc“ aromatus ima stelbti
dėl panašaus dirvožemio atsiradęs minerališkas skonis ir gaivi
rūgštis.
Degustacijos rezultatai stulbina – profesionali publika tris
kartus iš keturių geriausiu vynu išrenka austriškąjį. Jį atpažinti
tikrai nesudėtinga:13,5–14 proc. alkoholio (svarus) ir 3–5 gramai
likutinio cukraus (taigi saldi ataka burnoje) bei apelsinų, persikų,
prieskonių, muskato, vanilės aromatai. Luara – gerokai lengves-
nė ir gaivesnė, minerališka, sodri, o Naujoji zelandija smūgiuoja
stipriais aromatais ir ypač dėl metoksipirazino (MOP)3 atsiran-
dančiais žolės, paprikos, mėtos ir panašiais aromatais.
Nuostabiausia, kad tokio ąžuolinio stiliaus vyno Štirijoje
padaroma beveik kiekvienoje ‘Sauvignon Blanc’ auginančioje
vyninėje. Tai reiškia, kad vyndarių bendruomenė mąsto vienodai
ir turi tvirtus idealus. Kam patinka saldžių, o ne žoliškų aromatų
prisodrintas „Sauvignon Blanc“, tas gali drąsiai dairytis Austrijos
skyriaus lentynų viršuje – ten, kur sudėti geriausi parduotuvių
asortimento buteliai.
Koks kamštis geresnis, Bourgeois šeima aiškinasi eksperi-
mentuodama. 2007 metų derliaus vynas „Les Baronnes Sancerre
AOC“ buvo užkimštas keturiais skirtingais kamščiais. 2009 metų
vidury su vyndariu Žanu Kristofu Buržua (Jean - Christophe
Bourgeois) degustuodami vynus galėjome įsitikinti naujųjų
technologijų galia (vyndarys vyną pilsto į 2-uoju numeriu pažy-
mėtu kamščiu kemšamus butelius).
ąŽuOLINIS „SAuVIGNON BLANC“ ŠTIRIJOJE (AuSTRIJA)
Geriausius Austrijos „Sauvignon Blanc“ ragavome „Tement“
vyninėje. Nuo terasos matosi garsusis karmelitams priklausan-
tis ziereggo vynuogynas, o už jo – Slovėnijos kalvos. Moderni,
saulėta architektūra, ypatingas dėmesys lankytojams ir nuos-
tabūs vaizdai įkūnija Štirijos vyndarystės sėkmę. Vyninė daro ir
daugiau regionui būdingų vynų: „Morillon“, „Gelber Muskateller“,
„Welschriesling“, „Weisburgunder“, „Rotter Traminer“, „Gewürztra-
miner“, „zweigelt“, „Blauburgunder“.
Tačiau mus domina tik „Sauvignon Blanc“. Peteris Mozeris1
ir Wilis Klinkeris2 paruošė keturis rinkinius aklajai vyno degus-
tacijai. Kiekviename rinkinyje – po labai gerą 2007 m. Austrijos,
Naujosios zelandijos ir Luaros slėnio vyną. Tikslas – patikrinti, ar
įmanoma atskirti Austrijos vyną tarp kitų garsenybių, ir pažiūrėti,
ar jis gali patikti labiau, nei klasikiniai „Marlborough“, „Sancerre“,
„Pouilly Fumé“. Skamba taurės, kai kurie vynai dekantuojami –
ragaujame brangiausius pasaulyje, tačiau dar labai jaunus „Sau-
vignon Blanc“, todėl sąlytis su oru padės jiems atverti geriausias
savybes.
S a u v i g n o n B l a n c
54
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
2007 M. „SAuVIGNON BLANC“ IŠ LuAROS SLėNIO
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Henri Bourgeois La Demoiselle de Bourgeois Pouilly Fumé 2007
Citrinos, žolių, dūmo aromatas. Sodrus, ilgai trunkantis minerališkas skonis. Titnagą prime-nanti struktūra. Labai kokybiškas. 12,5 proc.
PRANCūzIJA, LuAROS SLėNIS, PuJI FIuMė 93
Didier Dagueneau Pur Sang Pouilly Fumé AOC 2007
Kriaušių ledinukų ir džiovintos žolės aromatas, dūmo niuansai. Labai gaivus, net aitrokas, labai ilgai trunkantis poskonis. 12,5 proc.
PRANCūzIJA, LuAROS SLėNIS, PuJI FIuMė 93
Comte Lafond Sancerre AOC 2007
Agrastų, vanilės aromatas. Labai gaivi rūgštis, minerališkas, sausas, juntama rami harmonija su vos pastebima oksidacija. Glotni ir ilgai trunkanti skonio pabaiga. 12,5 proc.
PRANCūzIJA, LuAROS SLėNIS, SANSERAS 92
Domaine Vacheron Sancerre AOC 2007
Agrastų aromatas. Labai minerališkas, sodrus, gaivus, nesauso skonio. 13 proc.PRANCūzIJA, LuAROS SLėNIS, SANSERAS 89
2007 M. „SAuVIGNON BLANC“ IŠ NAuJOSIOS zELANDIJOS
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Highfield Estate Sauvignon Blanc Highfield 2007
Žolių, dūmo, moliūgų sėklų aromatas. Tekstūruotas, taurus, minerališkas. Klasikinis stilius. 13,5 %.
NAuJOJI zELANDIJA, MORLBORAS 92
Cloudy Bay Sauvignon Blanc 2007
Kvepia paprika, mėtomis, pipirmėtėmis, šaltmėtėmis. Sausas, puikaus balanso, minerališkas. Salstelinti ataka, ilgai trunkantis harmoningas skonis. 13,5 proc.
NAuJOJI zELANDIJA, MORLBORAS 92
Clos Henri Sauvignon Blanc 2007
Stiprus paprikos, žirnių aromatas. Galingas skonis, saldi ataka. Truputį minerališkas, klam-pus. 13,5 %.
NAuJOJI zELANDIJA, MORLBORAS 92
Saint Clair Pioneer Block 2 Sauvignon Blanc 2007
Labai kvapnus: j. serbentų šakelės, žalioji citrina, truputį žolių. Vidutinės rūgšties, koncen-truotas, sausas, trintų j. serbentų skonio. 13 proc.
NAuJOJI zELANDIJA, MORLBORAS 91
AuSTRIJOS „SAuVIGNON BLANC“
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Erwin Sabathi Possnitzberg Limited II Sauvignon Blanc 2007
Savitas, intensyvus džiovintų vaisių, medaus, juodųjų serbentų aromatas. ąžuolo taninų nejuntama, tik svarumas, vidutinė, tvirta, minerališka rūgštis, saldi ataka.
AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 93 E. & W. Polz Therese Sauvignon Blanc 2007
Prinokusių pasijų vaisių, nektarinų, vanilės aromatas. Saldi ataka, klampus, svarus. AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 92 Tement zieregg Sauvignon Blanc 2007
Vanilės, džiovintų persikų, prinokusių slyvų, figų aromatas. Saldi ataka, švelnus, į persikus panašus poskonis.
AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 91 Tement zieregg Sauvignon Blanc 2003
Kvepia žole, dilgėlėmis, pipirais ir vanile bei oda, galanterijos parduotuve. Burnoje persikų ir džiovintų figų skonis.
AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 91 Ploder Rosenberg Linea Sauvi-gnon Blanc 2006
Trintos braškių uogienės ir truputį pikantiškas žoliškas aromatas. Glotnios grietinėlės teks-tūros su gaivia, vaisiška pabaiga.
AuSTRIJA, PIETRyČIų ŠTIRIJA 91
Wohlmuth Elite Sauvignon Blanc 2005
Odos, riešutų, vanilės, agrastų persikų aromatas. Gaivus, puikaus balanso skonis. Tekšės uogų poskonis.
AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 90 Dom. Muller Der Sauvignon Private Reserve 2007
Persikų, slyvų, trešnių, odos aromatas. Brandus, sodrus skonis. AuSTRIJA, VAKARų ŠTIRIJA 90
Gross Sulz Sauvignon Blanc 2007
Vanilės, ąžuolo statinės aromatas. Saldi ataka. Ilgai trunkantis, harmoningas skonis. AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 90 Neumeister Klausen Erste STK –Lage Sauvignon Blanc 2007
Prinokusių uogų, kaulavaisių aromatas. Saldi pirmoji ataka, pipiriška pabaiga. Gaivus, gero balanso.
AuSTRIJA, PIETRyČIų ŠTIRIJA 89
Walter Skoff Obegg Sauvignon Blanc 2007
Gaivus agrastų aromatas. Truputį gazuotas, vaisiško skonio su pavasarinių lapelių poskoniu. AuSTRIJA, PIETRyČIų ŠTIRIJA 89
Stefan Potzinger Joseph Sulz Sauvignon Blanc 2007
Šviežiai skintų lapelių, muskato, lazdyno riešutų aromatas. Saldi ataka. AuSTRIJA, PIETRyČIų ŠTIRIJA 89
Pongratz Markus Hochberg Reserve Sauvignon Blanc 2006
Nasturtų, avižinių sausainių ir juodųjų serbentų uogienės aromatas. Gaivus, klampus, svarus su tropinių vaisių natomis.
AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 89 Sattlerhof Kranachberg Sauvi-gnon Blanc 2007
Agrastų aromatas su pikantiška daržoviška nata. Kietoka saldi ataka ir šiek tiek aitrus poskonis.
AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 88 Lackner Tinnacher Welles Grosse STK – Lage Sauvignon Blanc 2007
Prieskoniškas, tamsus. Saldi ataka, galingas, nerūgštaus skonio, truputį sutraukiantis. AuSTRIJA, PIETRyČIų ŠTIRIJA 88
Harkamp Kogelberg Sauvi-gnon Blanc 2007
Prinokusių persikų aromatas. Malonus, minkštas vynas. AuSTRIJA, PIETų ŠTIRIJA 88 Fuchs Classic Sauvignon Blanc 2008
Prinokusių uogų, agrastų, vos žoliškas (piktžolių) aromatas. Lengvas, burnoje juntamas juod. serbentų lapų aromatas.
AuSTRIJA, PIETRyČIų ŠTIRIJA 87
S a u v i g n o n B l a n c
55
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
55
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
56
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
KOKS JIS
Kuklus, nuolankus, visa savo povyza bylojantis: „Aš atėjau
suteikti Jums malonių akimirkų, kliente.“ (SD) Someljė netrukdo
klientui. Jaunų someljė problema – jie nori greitai padaryti įspū-
dį (PFB). Reikia siūlyti tik tada, kai klientas klausia (SD).
KuR DIRBA
Tai asmuo, dirbantis restorane ir žinantis, kaip geriausiai
patiekti gėrimus derinant juos su maistu (SD). Restoranas –
būtinas pagrindas. Kai šefo nėra salėje, someljė atstovauja visam
restoranui. Someljė turi padėti restoranui, tik tada ši profesija
bus reikalinga (AL). Tačiau someljė darbas susijęs ir su vyndariais
– ištraukti juos iš vietinio konteksto ir parodyti pasauliniame
kontekste. Apie 20 proc. pasaulio vyno parduodama restoranuo-
se. Taigi someljė rankose yra penktadalis pasaulio vyno (AL).
Ką ŽINO
Viską apie vyną, spiritinius gėrimus, patiekimo tvarką.
Someljė geba bendrauti su klientais, juos suprasti (PFB). Moka
daug kalbų ir išmano daug sričių. Kaskart ieško naujovių ir
mokosi. Negali būti sūrio someljė ar cigarų someljė. Vienas
someljė turi žinoti viską. Aistra ir žinios – svarbiausios someljė
savybės (SD). Norint tapti someljė, geriausia turėti mokytoją.
Vyną someljė renkasi remdamasis savo išmanymu, o ne katalogų
vertinimais. Atsiranda naujų pareigų: personalo mokymas ir
vyno atsargų valdymas (GV).
KAS ČIA VADAS
Someljė gerbia klientą ir parduoda jam savo žinias. Parduoda
malonumą. O malonumas nuolatiniam klientui – kaskart kažkas
nauja (OP). Šiandien someljė padeda apsispręsti, ar gerti vyną iš
viso, nes ne visi klientai ketina restorane gerti vyną (PFB). Išeida-
mas klientas padėkoja už vyną ir gautas žinias (PS). Klientas atei-
na kaip draugas, tačiau išeidamas neužmiršta susimokėti (PFB).
KAIP BuVO SENIAu
Kadangi žurnalų ir knygų beveik nebuvo, informacijos so-
meljė sėmėsi tik iš vyndarių. Šie restoraną laikė langu į pasaulį ir
glaudžiai su juo bendradarbiavo (PS).
MOTERIS SOMELJė
Someljė darbas yra vakarinis ir atima daug laiko, todėl kenčia
šeima. Moterims sunku būti someljė (SD).
APIE SOMELJė VARŽyBAS
9-ame dešimtmetyje vykusiose varžybose susiformavo
someljė darbo vertinimo sistema. Vėliau pradėjo kurtis someljė
mokyklos, atsirado profesija (GV). Tačiau yra puikių someljė,
kurie nedalyvauja varžybose, nes joms reikia specialiai ruoštis
(OP). Varžyboms ruošiausi trejus metus, man padėjo labai daug
žmonių. Po pergalės gali ateiti ir nusivylimas: o ką daryti dabar?
Tačiau kaip tik tada ir atsiveria tikrosios galimybės (AL). Teisė-
jaujant varžybose, svarbu ne tik vertinti techniką, bet ir emocinį
ryšį: ar norėčiau, kad šis someljė dirbtų mano restorane (PFB).
KAS VERTAS SOMELJė VARDO
Someljė vardą reikia saugoti nuo apsišaukėlių su trijų dienų
kursų sertifikatais (AL).
Užrašė Arūnas Starkus
Someljė apibrėžimas
PASAULio SoMeLJė ČeMPionAtų nUGALėtoJAi
1969 – Armand Melkonian
1971 – Piero Sattanino
1978 – Giuseppe Vaccarini
1983 – Jean Luc Pouteau
1986 – Jean Claude Jambon
1989 – Serge dubs
1992 – Philippe Faure-brac
1995 – Shinya tasaki
1998 – Markus del Monego
2000 – olivier Poussier
2004 – enrico bernardo
2007 – Andreas Larson
s o m e l j ė a p i b r ė ž i m a s
Mintimis apie savo profesiją dalijasi šeši geriausi pasaulio someljė (2009 m. birželis):
PS – Pierro Sattanino, 1971 m. (italija), GS – Giuseppe Vaccarini, 1978 m. (italija)
Sd – Serge dubs, 1989 m. (Prancūzija), PFb – Philippe Faure-brac, 1992 m. (Prancūzija),
oP – olivier Poussier, 2000 m. (Prancūzija), AL – Andreas Larson, 2007 m. (Švedija)
57
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
s o m e l j ė a p i b r ė ž i m a s 57
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
58
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Lietuviški šventiniaiužkandžiai ir vynas
Linas Vaitulevičius1
1 Su autoriumi vynų ir maisto derinius vertino geriausias Lietuvos someljė Arminas Darasevičius ir Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė.
Rodos, dar taip neseniai lankiausi „Šturmų švyturyje“, kur
gurkšnodamas šaltą girą saulės atokaitoje laukiau iškepant žuvies, o
štai jau atėjo laikas kontempliuoti didžiąsias religines bei pasaulietines metų šventes – šv. Kalėdas ir
naujuosius metus. Šios šventės kupinos ritualų, taip pat ir kulinarinių. iš vaikystės ryškiai prisimenu šventinį stalą.
ypač šaltuosius užkandžius, kuriuos, būdavo, su malonumu kramsnodavome dar ir kitą dieną. Šaltieji
užkandžiai buvo kažkas ypatinga! eilinėmis dienomis mama jų beveik neruošdavo, tačiau
švenčių išvakarėse virtuvė tarsi atgydavo: aštrus kaitinamų prieskonių ir marina-
tų kvapas skelbė – prasidėjo užkandžių ruoša.
v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s
59
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Šventiniai užkandžiai patys savaime gėris, tačiau tinkamai pa-
rinktas vynas jiems padeda ryškiau sužibėti. Būdamas maisto
dalis, vynas geba papildyti skonių ir aromatų puokštę, o kartais
tiesiog persikūnija į maistą sukurdamas naują kulinarinį šedevrą.
Tuomet garsiai stebimės, čepsime, laidome sąmojus, giriame
šeimininkę, stalą, vienas kitą, draugiškai asistuojame kaimy-
nams, žodžiu, elgiamės lygiai taip, kaip už stalo susirinkę kuklios
bendruomenės nariai filmo „Babetės puota“ pabaigoje.
Mirkalai, padažai ir garnyrai – neatskiriami šaltųjų užkandžių
palydovai, sukuriantys margą skonio ir tekstūros įvairovę: nuo
švelnaus (majonezas) iki aštraus (krienai), nuo saldaus (medus)
iki rūgštaus (actas). Dėl šios priežasties sunku būtų pasiūlyti
universalių vyno derinių, o ir nereikia – švenčių metu jaučiamės
pakylėti, todėl net ir neutralūs deriniai atrodo svaigiai šaunūs.
Pakaks atsiminti keletą bendro pobūdžio patarimų, padedančių
išvengti grubesnių klaidų.
Pikantiški, prieskoningi, sūrūs užkandžiai geriausiai •
bičiuliaujasi su mažai alkoholio turinčiais itin vaisiškais
vynais („Riesling“, „Pinot Noir“, „Pinot Gris“, „Viognier“ ir
pan.). Pabrėžtinai sausi, atakuojančios rūgšties ar tvirto
stoto vynai, derinami su šios grupės produktais, yra lin-
kę apkarsti, sumenkti, įgauti metališką prieskonį ir pan.
Švelnūs, subtilaus skonio patiekalai (virti, garinti, •
švelniai parūkyti, nepersūdyti) veikiausiai atsiskleis su
tokiais pat subtiliais ir šiukštu ne masyviais vynais (Kabi-
nett stiliaus „Riesling“, „Pinot Noir“, lengvu „Chardonnay“
ir pan.).
Rūgštesni užkandžiai (tiek savaime rūgštūs, tiek dėl •
garnyro), įskaitant vaisius ir daugelį sūrių, dažnai dera
su vynais, pasižyminčiais tvirtesne rūgštimi („Sauvignon
Blanc“, „Riesling“, „Pinot Grigio“, „Grüner Veltliner“ ir
pan.).
Maistą gaminti šiek tiek sugebu ir mėgstu, todėl šįkart
nostalgijos susukta galva pasišoviau užkandžių stalą paruošti
pats. Pradžioje dėl viso pikto nusprendžiau pasikonsultuoti su
mama. Kuo ilgiau konsultavausi, tuo labiau tirpo mano ryžtas.
Neįtikėtinos laiko sąnaudos! O kur dar kokybiškų produktų
žvejyba turgeliuose… Galiausiai persigalvojau ir kreipiausi pa-
galbos į profesionalus, kurių sugebėjimais užkandžių srityje jau
daug kartų esu žavėjęsis, – kavinę „Jums“, esančią Laisvės alėjos
vidury. Tenykščiai paštetai, silkė ir kiti užkandžiai mane laiko
pririšę tvirčiau nei virve. Tiesa, silkės į užkandžius neįtraukiau,
nes ją paragavome ir aprašėme dar prieš trejus metus – žiūrėkite
archyvus internete adresu www.vynozurnalas.lt (Nr. 8).
VyNAS
FoLLAdoR Vino SPUMAnte bRUt PRoSeCCo di VALdobbiAdene doC, italija
Akacijų, obuolių, migdolų aromatas; gaivus skonis. Lengvas putojantis vynas.
ReiChSGRAF Von KeSSeLStAtt SChARZhoFbeR-GeR RieSLinG KAbinett 2007, Mozelis, Vokietija
Kriaušių, prisirpusių vynuogių, slyvų, agrastų, kasijų, ananasų aromatas su kuo aiškiausiu „dyzeliuko“ dvelksmu (sunku patikėti, juk vynas dar jaunas!); gera rūgšties struktūra; ilgai išliekantis vaisių posko-nis, vynas salsteli.
MoUnt FRAnKLin SAUViGnon bLAnC MARLbo-RoUGh 2008, naujoji Zelandija
Intensyvus vaisiškas, žoliškas aromatas: dilgėlių lapai, agrastai, greipfrutas, citrina. Labai gaivus, sausas skonis. Tvarus prinokusių citrusinių vaisių poskonis.
JoFFRe e hiJAS GRAnd ChARdonnAy 2007, Mendoza, Argentina
Švelnus bananų, obuolių kvapas elegantiškai persipina su ananasų, greipfrutų aromatu. Burnoje gaivus, salsteli, juntama sviestiška gaidelė, pabaigoje – medaus prieskonis.
MiCheL PRUnieR LeS beAUMontS ChoRey LeS beAUne AoC 2006, burgundija, Prancūzija
Serbentų, prieskonių, vanilės aromatai; kompleksiškas, svarus, vaisiškas, vidutinių taninų. Nuostabus!
PATIEKALAI
ĮdARytAS SteRKAS Visiems puikiai pažįstama slavobaltiška klasika. Patiekta supjaustyta gabalėliais su (neprivalomu) raugintų agurkėlių padažu. Virta garuose išsaugant visavertį skonį (verdant vandenyje, dalis skonio liktų sultinyje), pipirai švelniai kanda. Meistriškai paruošta!
PAŠtetASŠvelnaus skonio ir dar švelnesnės tekstūros vištų kepenėlių paštetas su skrebučiu. Kepenėlės prancū-zišku papratimu išmirkytos brendyje ir išsuktos su pakepintais svogūnais, trupučiu česnako, grietinėle, čiobreliu, grybšniu rozmarino, druska, pipirais ir t. t. Vos salsteli.
teŠLoJe KePtA MenKė Minimalistinis skystos lietinių tešlos lukštas neužgožia žuvies. Patiekalą neatpažįstamai pakeičia sals-vas garnyras, į kurio sudėtį įeina morkos, salierai, razinos.
KePtAS MARinUotAS KARPiS
Įtrintas citrina, pipirais, druska, apvoliotas krakmole, iškeptas orkaitėje ir panardintas į „smetonišką“ marinatą. Pastarasis formuoja galutinį patiekalo skonį pagalbon pasitelkdamas kokybišką vyno actą ir prieskonių kariauną (kvapiuosius pipirus, cinamoną, gvazdikėlius, lauro lapus ir turbūt dar antra tiek prieskonių, kurių nesugebėjau identifikuoti). Karališkas šaltasis užkandis, kurio skonis nuolat keičiasi žuviai vis labiau persisunkiant marinatu.
KARŠtAi RūKytA KARKAKas jos nežino?! Ruošta vietoje, išpjaunant kaulą, surišant, paslegiant – viskas kaip senais laikais, kai žmonės dar netingėjo gamintis maistą patys. Aukšta kokybė, sunku atsilaikyti.
Ragavimo rezultatai pateikiami lentelėje kitame puslapyje
v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s
60
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s60
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
61
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s 61
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
62
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Lietuvos someljė asociacija įsteigta 2005 m. siekiant Lietuvoje
pakelti restoranų kultūrą gėrimų srityje ir sukurti sąlygas iki
šiol negirdėtai profesijai. Tuo metu ne tik savo siekius ir idėjas
buvo sudėtinga paaiškinti atsakingoms institucijoms – net
someljė terminas kėlė sumaištį. Leidimus naudoti Lietuvos vardą
asociacijos pavadinime išduodantys pareigūnai nesuprato,
kokios gi profesijos atstovus vienys ši asociacija. Dar ir dabar
someljė Lietuvoje retenybė, prabanga. Šios profesijos atstovai
atsakingi už vyno ir kitų stipriųjų gėrimų, vandens, kavos, arba-
tos ir cigarų asortimento formavimą restorane, jo derinimą su
maisto meniu, atsargų valdymą ir teisingą pateikimą restoranų
lankytojams. Geras someljė gali prisidėti prie restorano sėkmės
ne mažiau už gerą restorano virėją. Restoranai turi po vieną du
someljė pareigas atliekančius darbuotojus, tačiau visi padavė-
jai dažniausiai būna išėję someljė pagrindų kursą. Pasaulyje ši
profesija labai gerbiama, o siekiantiems jos aukštumų tenka ne
vienus metus krimsti mokslus ir išlaikyti daug sudėtingų egza-
minų. Magistro laipsnį (Master Sommelier) kasmet sugeba įgyti
vos keletas studentų. Šiuo metu oficialiame Someljė magistrų
tarybos tinklalapyje (www.mastersommeliers.org) pranešama,
kad visame pasaulyje yra 168 someljė magistrai.
Siekdama suvienyti ir įkvėpti restoranų ir viešbučių versle
dirbančius profesionalus, populiarinti šią specialybę, suteikti
restorane dirbančiam profesionalui svarumo ir skleisti garbin-
gą šios profesijos vardą, asociacija pateikė Europos socialinio
fondo agentūrai prašymą finansuoti someljė mokymų projektą.
Projektas buvo parengtas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų
išteklių plėtros veiksmų programos „Kokybiškas užimtumas ir
socialinė aprėptis“ priemonę VP1-1.1-SADM-01 „Žmogiškųjų
išteklių tobulinimas įmonėse“. Iki šiol tai rimčiausias Lietuvoje
mokymų kursas skirtas restoranų personalui. Jis trunka net 288
akademines valandas. Mokymų programa sudaryta atsižvel-
giant į konkrečių restoranų personalo poreikius ir tarptautinių
someljė mokyklų patirtį. Kursuose mokoma, kaip vyną pristatyti
ir pateikti svečiui restorane, derinti su maistu, sudaryti sėkmingą
vyno meniu ir nustatyti kainas, valdyti vyno atsargas, degustuoti
ir įvertinti, apibūdinti vynus. Skaitomos paskaitos apie svarbiau-
sias vynuogių veisles, skrupulingai nagrinėjami garsiausi vyno
regionai, supažindinama su smulkiausiomis zonomis, gaminan-
čiomis aukščiausios kokybės vyną, Grand Cru klasifikacija.
Mokymuose dalyvaus bent 39 restoranų personalo nariai.
Pirmoji grupė jau įpusėjo mokymus ir netrukus laikys pirmąjį
egzaminą. Mokinių tarpe – Kauno restorano „Sadutė“, Trakų
„Apvalaus stalo klubo“, Vilniaus restoranų „Saint Germain“,
„La Provence“ ir „Domm“, „Da Antonio“ ir „Sofi L“, „Osaka“ ir „Le
Meridien Villon“ bei Palangos viešbučio ir restorano „Vanagupė“
personalas.
Antroji grupė tą pačią mokymų programą pradės 2010 m.
gegužės mėnesį.
Pirmieji mokiniai jau džiaugiasi ir džiugina laimėjimais. Na-
rimantas Miežys iš „Saint Germain“ restorano Lietuvos someljė
čempionate šiais metais laimėjo trečiąją vietą. Kitais metais kur
kas daugiau projekto dalyvių pasiryžę garsinti savo restoranų
vardą Lietuvos ir Pabaltijo someljė čempionatuose.
Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arūnas Starkus
sako, kad prieš trejus metus analogiška ES parama pasinaudojusi
Estija jau turi gerokai stipresnę ir profesionalesnę aptarnau-
jančio restoranų personalo bendruomenę. Lietuvoje taip pat
tikimasi proveržio, nes iki šiol restoranai nebuvo pajėgūs patys
mokėti už darbuotojų someljė mokslus. Kuo geresnis bus perso-
nalo išsilavinimas, tuo aukštesnis restoranų paslaugų lygis, vadi-
nasi, didės lankytojų pasitenkinimas, augs įmonių ir nacionalinio
biudžeto pajamos, stiprės turizmo paslaugų eksportas.
Lietuvoje daugėja someljėMokymų projektas „Restoranų verslo konkurencingumo didinimas
diegiant profesinius someljė darbo standartus“ gavo finansinę eS struktūrinių fondų paramą.
63
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
dewey‘us Markhamas šampano butelį atkemša
su taure
v a k a r i e n ė
Garsus knygų apie vyno degustavimą ir bordo klasifikacijos istoriją autorius
dewey‘us Markhamas savo namuose surengė vakarėlį, kurio metu pademonstravo, kaip iššauti šampano
butelį mikliai darbuojantis taure. nepraėjus nė minutei, kamštis iššovė, nusinešdamas
ir pusę butelio kaklelio. nė kiek ne prasčiau už husarišką kirtį kardu.
tik mažiau kraujo.
64
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Vyno chemija ii.Pagrindiniai vyno
komponentaidr. Šarūnas Zigmantas
Praeitame numeryje aptarėme, kokios medžiagos susidaro
pačiose vynuogėse. Fermentacijos metu dalis šių medžiagų lieka nepaki-
tusios, dalis virsta kitomis medžiagomis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius Vyno komponentus
bei jų įtaką vyno savybėms.
C 2 H 2 O H
65
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
ALKOHOLIAI
Alkoholiai yra medžiagos, sudarytos iš anglies atomų
grandinės, prie kurios prijungti vandenilio atomai ir hidroksilas
(–OH) , alkoholių funkcinė grupė: CH3OH (metanolis), CH3CH2OH
(etanolis) ir taip toliau.
Vyno fermentacijos metu vyno sultyse esančią gliukozę ir
fruktozę mielės paverčia įvairiais alkoholiais. Daugiausia fermen-
tacijos metu pasigamina etanolio arba etilo alkoholio, paprastai
vadinamo tiesiog alkoholiu:
C6H12O6 → 2C2H5OH + 2CO2
gliukozė etanolis anglies
dvideginis
Iš lygties matyti, kad fermentacijos metu pasigamina ne tik
alkoholis, bet ir ekvivalentiškas kiekis anglies dvideginio. Iš 180
kg gliukozės arba fruktozės išsiskiria net 50 m³ anglies dvide-
ginio, o didelė jo koncentracija yra nuodinga. Vyndariai žino šį
reiškinį, todėl visos vyninės gerai vėdinamos.
Fermentacijos metu be etanolio gaminasi ir metanolis bei
aukštesnieji alkoholiai, dar vadinami fuzeliais (angl. fusel oils). Šie
alkoholiai yra palyginti nuodingos medžiagos ir, nors jų koncen-
tracija vyne maža, gali sukelti galvos skausmą ir pykinimą.
Tačiau viskas nėra taip blogai, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo
žvilgsnio. Brandinimo metu aukštesnieji alkoholiai reaguoja
su vyne esančiomis rūgštimis ir sudaro esterius, nenuodingas
kvapiąsias medžiagas, kurios suteikia vynui uogų, vaisių, gėlių
aromatų.
Daugelis vyne esančių kvapiųjų esterių egzistuoja gamtoje,
todėl visai logiška (nors tam kai kurie prieštarauja) vyno apibūdi-
nimui naudoti vaisių ir gėlių kvapų paletę, nes labai tikėtina, kad
taip netiesiogiai apibūdiname konkrečią cheminę medžiagą, kuri
suteikia savitą kvapą tiek vynui, tiek apibūdinimui naudojamam
objektui, tarkim, vaisiui.
Iš vynuogių, turinčių daug cukraus, pagaminami didelį alko-
holio kiekį turintys vynai. Dažniausiai tai nėra vyndarių siekiamy-
bė, nes alkoholis neturi tiesioginio efekto vyno kokybei. Tačiau
karštuose kraštuose, kur vynuogėse susikaupia ypač didelis
angliavandenių kiekis, gaminami vynai, turintys padidintą kiekį
alkoholio.
Su visai kitomis problemomis susiduria vyndariai iš šaltų
regionų, kaip jau minėtame Bordo. Norėdami, kad per daug
nesumažėtų cukraus, kol pasigamins reikiamas kiekis alkoholio,
jie papildomai deda cukraus į misą. Leistinas papildomo cukraus
kiekis visuose regionuose griežtai kontroliuojamas, o daug kur
tai išvis uždrausta, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje.
Nors pats etanolis mažai prisideda prie vyno aromato
paletės, jis atlieka labai svarbų tirpiklio vaidmenį. Bandymai
pašalinti etanolį ir taip pagaminti nealkoholinį vyną iki šiol
nebuvo sėkmingi. Net pašalinus alkoholį naudojant pačias
moderniausias technologijas, vynas visiškai pakeičia savo
skonines savybes. Paprastai labai išryškėja rūgštys ir taninai,
vynas tampa labai rūgštus ir aitrus. Tai galima paaiškinti
trimis aspektais: viena, alkoholis yra anestetikas ir prislopina
mūsų pojūčius, antra, jis yra bazinis ir dalinai neutralizuoja
rūgštis, ir, trečia, etanolis yra tirpiklis, o daugelis medžiagų
skirtinguose tirpikliuose turi skirtingas savybes, taip pat ir
skonines. Taigi, jeigu jūs negalite gerti natūralaus vyno, gerki-
te vynuogių sultis...
GLICERINAS
Glicerinas, arba glicerolis, irgi yra alkoholis. Glicerino mo-
lekulė turi net 3 hidroksilo grupes, todėl jo cheminės savybės
gerokai skiriasi nuo paprastų alkoholių.
Glicerinas pasigamina iš cukrų fermentacijos metu kaip
šalutinis produktas. Tai vienas pagrindinių vyno komponentų,
pagal kiekį tai trečia medžiaga vyne po vandens ir etanolio.
Glicerino kiekis vyne priklauso nuo pradinės cukraus koncentra-
cijos vynuogėse, todėl vynai iš karštų regionų pasižymi didesne
glicerino koncentracija.
Grynas glicerinas yra klampus, bespalvis salsvo skonio
skystis. Vynui jis suteikia ir „masės“, ir aksominio švelnumo. Vyno
„kojos“, atsirandančios sukant taurę, parodo, kiek glicerino yra
vyne. Sunkūs vynai iš karštų pasaulio kraštų turi labai tvirtas,
gerai matomas „kojas“.
RūGŠTyS
Rūgštys yra vienas iš pagrindinių vyno komponentų. Tai tarsi
skonio pamatas, ant kurio sukurta visa skonio paletė. Pagrindinės
vyno rūgštys – vyno ir obuolių – ateina iš vynuogių. Pirminės
fermentacijos metu pasigamina pieno ir gintaro rūgštys (angl.
succinic acid). Kaip jau buvo minėta pirmajame straipsnyje, iš
obuolių rūgšties pieno rūgštis gaunama ir malolaktinio virsmo
metu. Fermentacijos metu nedideliais kiekiais gaminasi ir sviesto
(angl. propionic acid), rūgštynių (angl. oxalic acid), fumaro rūgštis,
glikolio, piruvo ir kitos rūgštys. Visos šios rūgštys gali reaguoti su
vyne esančiais alkoholiais sudarydamos kvapiuosius esterius.
Liko neaptarta dar viena rūgštis, labai svarbi vyno gyveni-
me – acto rūgštis. Tai pagrindinė acto sudedamoji dalis, turinti
specifinį aštrų kvapą. Fermentacijos metu nedidelis acto rūgšties
kiekis visada susidaro, ir jos yra visuose vynuose. Problema atsi-
randa tada, kai veikiant deguoniui ir acto bakterijoms iš etanolio
gaminasi didelis acto rūgšties kiekis:
C2H5OH + O2 → CH3COOH + H2O
etanolis deguonis acto rūgštis vanduo
Kaip žinia, acto rūgštis sugadina vyną, todėl būtina apsau-
goti vyną nuo deguonies ir acto bakterijų. Tai nėra lengva, nes
acto bakterijos auga ant vynuogių, o atmosferoje yra 21 pro-
centas deguonies. Dabartinės technologijos leidžia kontroliuoti
deguonies kiekį vyno gamybos metu: visi indai, kuriuose gami-
namas ar brandinamas vynas, prapučiami anglies dvideginiu ir
azotu taip pašalinant deguonį. Bakterijų atsikratoma filtruojant
vyną ir pridedant sieros dioksido.
Vynas, kuriame yra daug acto rūgšties, dažniausiai turi
kvapą, kuris moterims primena nagų lako valiklį, o vyrams –
legendinius klijus „Moment“. Kaip jau buvo minėta, rūgštys,
reaguodamos su alkoholiais, sudaro esterius, taigi acto rūgštis
su etanoliu sudaro etilo acetatą. Deja, skirtingai nuo daugelio
esterių, stiprus „industrinis“ etilo acetato kvapas nepuošia vyno
aromatų puokštės.
C 2 H 2 O H
66
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
ANGLIAVANDENIAI
Fermentacijos metu didžioji dalis angliavandenių sunaudo-
jama alkoholio gamybai. Vidutiniškai po fermentacijos vyne lieka
2–3 g cukraus. Cukraus, rūgščių ir alkoholio santykis yra labai
svarbus, nes būtent šie trys komponentai kuria vyno balansą.
Saldinant vyną prieš fermentaciją, paprastai pridedama
buitinio cukraus, arba sacharozės, bet mums jo ragauti netenka.
Sacharozė yra gliukozės ir fruktozės dimeras, ir fermentacijos
metu jis yra suskaidomas į pradinius komponentus, fruktozę ir
gliukozę, kurios ir dalyvauja įvairiuose fermentacijos virsmuose
bei lieka vyne. Taigi nėra jokio skirtumo, ar mes vyną saldytu-
me gliukoze, ar sacharoze; pati sacharozė negali paveikti vyno
skonio, jį gali keisti tik sacharozės priemaišos.
Po fermentacijos vyną saldinti sacharoze beveik visur yra
uždrausta. Dažniausiai vyno saldumas koreguojamas nefermen-
tuotomis vynuogių sultimis arba jų koncentratu.
ALDEHIDAI IR KETONAI
Aldehidai yra alkoholių oksidacijos produktai. Oksiduojantis
etanoliui, susidaro acetaldehidas. Tai pagrindinis vyne esantis
aldehidas, jo yra apie 90 procentų viso aldehidų kiekio.
Tolesnė oksidacija aldehidus paverčia rūgštimis, taigi vėliau
oksidacijos metu iš acetaldehido gaunama acto rūgštis. Acetal-
dehidas taipogi yra tarpinis junginys fermentacijos metu susi-
darant etanoliui. Acetaldehido kvapas dažniausiai yra laikomas
vyno defektu ir stengiamasi, kad jo nebūtų. Išimtis yra tik šeris,
kuriame acetaldehidas yra svarbus skonio akcentas.
Acetaldehidas reaguoja su sulfitais sumažindamas jų kiekį
vyne ir sutrumpindamas vyno „lentynos laiką“. Paskutiniais
dešimtmečiais vyndarystės technologijos labai patobulėjo, todėl
acetaldehido kiekis yra kontroliuojamas, ir problemų dėl jo
paprastai nekyla.
Fermentacijos metu taip pat gaminasi aldehidams gimi-
ningos medžiagos – ketonai. Didžiausią įtaką vyno skoniui turi
diacetilas. Diacetilas turi stiproką sviesto skonį, kai kurie žinovai
įvardina šį skonį kaip „slidų“. Diacetilas yra antrinės fermentacijos
šalutinis produktas. Sviestiškas poskonis yra patikima indikacija,
kad antrinė fermentacija įvyko.
Šiame straipsnyje buvo aptartos tik pagrindinės vyne
esančios medžiagos. Literatūroje nurodoma, kad iš viso yra apie
500 įvairių junginių, veikiančių vyno skonį ir kvapą. Be to, vynas
yra tarsi gyvas organizmas, brandinamo statinėse ar buteliuose
vyno sudėtis nuolatos keičiasi, kartu keičiasi ir skonis bei spalva.
Vyndarys darydamas vyną iš anksto turi numatyti, ar vynas bus
skirtas greitam vartojimui, ar ilgam brandinimui, nes nuo to
priklauso, koks komponentų santykis turėtų būti vyne.
Dabartinės vyno gaminimo technologijos yra toli pažengu-
sios ir nesunku kontroliuoti pagrindinius procesus. Tačiau vynas
yra labai kompleksiškas produktas, tad naudojantis vien techno-
logijomis galima pagaminti neblogą produktą, bet norint gauti
nepriekaištingą vyną reikia pasitelkti ir žmogišką intuiciją, kurią
vyndarys arba turi, arba ne. Manau, akivaizdu, kad tik Dievo
apdovanotas vyndarys gali sukurti nuostabų vyną.
C 2 H 2 O H
67
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
groja FLAMENKAS. Galbūt kai kas mano, kad ši muzika karš-
ta, todėl reikalauja raudonojo vyno. Tačiau muzikoje tiek
romantikos ir balsuose tiek liūdesio, kad tik salstelėjęs Elzaso
„Gewurztraminer“ čia tiko ir tiko, ir tiko. Šis vynas gal kiek ir su-
švelnino dramatizmą, bet gal moterų meilės dramatizmas skirtas
romantikai sustiprinti. *****
LIETuVIŠKAS FOLKLORAS – „Ratilio“. Niekas netinka, ne tas
ritmas, reikia lėtesnio gėrimo, greičiausiai alaus arba giros.
Su FITHzGERALD ir ARMSTRONGO duetu varžėsi du vynai –
saldusis „Kracher“ ir Barosos „Shiraz“. Laimėjo „Shiraz“ – australiš-
kas „Karvučių“, vanilės kvapas ir saldi ataka taip dera su šokoladi-
niais Ellos ir Luiso balsais. ****
Kai pradėjo groti PERSų muzika, atrodė, kad reikia kažko su
stuburu, kalbančio daugybe sąskambių, turinčio ryškų charakte-
rį, tarkim, ąžuolinio „Chardonnay“ iš Merso. Tačiau muzikai vis la-
biau įsisiūbuojant, perso vokalas tapo vos ne Esmės balsu, sielos
balsu, asketišku, giliu, nenustelbiamu ir tiesiu. Tuomet ir išmušė
„Chenin Blanc“ iš Savenjė valanda – minerališkumas, asketišku-
mas ir neįtikėtina brandinimo perspektyva. Tą akimirką supranti,
kad vynas dar jaunas, o dainininkas užgriebia daug giliau, bet jie
abu „vieno kraujo“. ****
BuLGARų FOLKLORAS – neįtikėtinai įvairi ir puiki muzika,
daug persipinančių moteriškų balsų, jie romantiški, bet kartu
šiurkštūs, kalba apie pavasarį, stanicas, baltas trobas ir apie tiesų
valstietišką būdą. Muzika gyvena pati sau, tokios sudėtingos
melodijos neturi nė vienas vynas. Vis dėlto „Cabernet Franc“ iš
Šinono sukuria puikų foną. Nesinori sakyti, kad matome žydintį
sodą, o užuodžiame purvyne stovinčius kerzinius batus, bet
vynas tikrai kvepia kerziniais batais, be to, dar paprika, vištide ir
avietėmis. Galingas vynas! Jis išduoda, kur merginos dainuoja,
gaila, kad neužtraukia drauge su jomis. ***
užtat su ankstyvąja M. CABALIER pragysta saldusis „Kra-
cher“, rodos, ir tu dainuoji kartu. Taigi vynas toks pat tyras ir
gilus, toks pat romantiškas, bet kartu ir galingas, o balsas – kaip
medus, kaip tu pats, kaip tu pats norėtum, kad būtum. ****
Muzika ir vynas ne blogiau už muziką ir maistą. Šiam kūdikiui
lemta gyventi.
Empirinės pastabos apie embrioną
stra & rakš
embrionas šįkart tebūnie vyno ir muzikos derinimo menas
Lietuvoje. o pastabos gimė po pirmojo bandymo geros muzikos sklidiname privačia-
me name Klaipėdoje. Atsikimšome šešis vynus, pasiruošėme taures. Artašesas suko vieną vinilinę plokštelę
po kitos , o mes – iš paskos, barškindami buteliais...
n u o m o n ė
68
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Skaniai – akimis, ausimis, nosimi ir burna
Filmų, knygų ir muzikos apžvalga gurmanams
Šiandien randu ypač daug skaitinių, skirtų gurmaniškų polinkių skaitytojams: nuo ro-
mantiškų meilės istorijų, pasibaigiančių vynuogyno pirkimu, iki detektyvų, kuriuose auka nunuodijama prabangiau-
siu pasaulio vynu. dažniausiai tai lengvo turinio kūriniai. tačiau po įtemptos darbo dienos, atsikimšus gero
vyno butelį, jie nešte nuneš į svajonių kraštus.
Jei jums artima Provanso tema, siūlau paskaityti PETERIO MAy-
LO knygų seriją. Tiesa, į lietuvių kalbą kol kas išversta tik viena
šios serijos knyga METAI PROVANSE („Alma Littera“, 2008). Knyga
nuvils mėgstančius popsišką Žydrosios pakrantės – Kanų ir San
Tropezo – atmosferą. Tie, kas lankėsi tikrajame Provanse, jo ato-
kesniuose kaimeliuose, su malonumu prisimins gražias dienas,
o nebuvusius knyga paskatins apsilankyti. Priekabieji pastebės
keletą faktų, verčiančių abejoti, ar tikrai kalbama apie Provanso
vietoves, tačiau gyvenimo gurmanai turės kuo pasidžiaugti: maži
miesteliai, levandų spalvos langinės, aptrupėjusios senos ochros
ar rausvos spalvos namų sienos, šiltų bandelių parduotuvėlės,
restoranėliai su vos keliais stalais ir trumpais meniu, ankstyvi
turgūs, kvepiantys muilais ir prieskoninėmis žolelėmis, žydinčios
vanilės tonų ir rožinių oleandrų eilės pakelėse. Visi šie vaizdai
neš jus knygos puslapiais kaip vėjas rudeninius lapus. Vaizdžiai
iliustruojama prancūziško kaimo virtuvė – antis tešloje (en crou-
te), anties kepenėlės (foie gras), dešrelė (sausiccon), – deranti su
Provanso ir Ronos slėnio vynais, atgaivins jūsų svajones užsukti
pas ką nors į svečius pavalgyti. Pabuvojusių Provanse nenuste-
bins apipelijusio baseino valymo scenos ar stipraus mistralio
gūsių aprašymas, o smulkmeniškai atpasakotas darbas vynuogy-
nuose sugrąžins vyno romantikus į realybę.
Įdomu, jog skaitydamas brito įspūdžius apie Prancūziją,
pamatai, kad keliaudamas daugelyje situacijų ir pats jautiesi
panašiai. Ir jei pasiseka apsistoti kokiame mažame olandams ar
britams priklausančiame viešbutėlyje, supranti, kad jų meile Pro-
vanso orui, spalvoms ir virtuvei galima užsikrėsti. O šią ligą sun-
ku išgydyti. Nebent Provanso nuotaiką susikurtumėte namuose.
Užsitepkite foie gras ant prancūziškojo batono ir skanaukite su
rožiniu tavelio vynu.
s k a n i a i
69
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
MEILėS RECEPTAS („No reservations“, rež. Amy Biancolli,
2007) – lengva meilės istorija apie su virtuvės šefo kasdienybę.
Dievinate maisto gamybą namuose šeimai, svečiams, draugams?
Svajojate atidaryti savo restoranėlį ir „ramiai“ gyventi romantiš-
koje aplinkoje? Pažiūrėkite šią romantiškąją komediją nusiėmę
rožinius akinius. Būkite realistai. Sakoma, kad Catherine zeta
Jones, prieš suvaidindama šį vaidmenį, vieną vakarą padirbėjo
Niujorko restorane padavėja. Klientai stebėjosi ir sakė, kad ji
esanti labai panaši į žymią aktorę. Catherine atsakydavo, kad ji
dažnai tai girdinti.
Šefo darbo ypatumus galima apžvelgti ir nuostabioje AGNES
DESARTHE‘S knygoje SuVALGyKITE MANE („Tyto Alba“, 2007). Dviprasmiškas pavadinimas. Kūrinio herojė, „valgoma“ gyveni-
mo, atidaro savo restoranėlį be pavadinimo. Apie tai ji neprane-
ša nė vienam savo draugui, artimajam, kaimynui. Nėra klientų?
Viskas ateina pamažu. Aromatų deriniai, priešingų skonių sude-
rinimas, noras būti mylima, laisvė ir gebėjimas džiaugtis tuo, kuo
gyveni....Geriau paskaitykite.
PRANCūzIŠKAS BuČINyS („French Kiss“, rež. Lawrence‘as Kas-
danas, 1995) – tiems, kas nesuka galvos, o mėgsta gerą roman-
tišką komediją, gražius Pietų Prancūzijos vaizdus, pokalbius apie
vyną ir sūrius, ilgisi vynuogynų, ši juosta tikrai patiks. Dėmesio
vertas garso takelis.
DIDySIS RIJIMAS („La Grande bouffe“, rež. Marco
Ferreri,1973) – juodoji tragikomedija, pelniusi daug apdovanoji-
mų. Puiki ir nepakarojama italų ir prancūzų žvaigždžių Marcel-
lo Mastroianni‘o, ugo Tognazzi‘o, Michelio Picolli, Philippe‘o
Noire‘o vaidyba. Tačiau viskas priklauso nuo nuotaikos. Saikas!
Tuštybė! Pasileidimas! Teigiamos ir neigiamos emocijos keičiasi
taip greitai, kaip ir kadrai. Lai susimąsto tie, kas nejaučia saiko
valgydami ir gerdami. Te neapsigauna tie, kas žavisi geru maistu
ir jo gaminimu. Svarbiausia neprisiruoškite maisto prieš seansą:
iš pradžių viskas lyg ir patrauklu, tačiau neilgai. Taigi nei žiūrint
filmą, nei po jo valgyti nesinorės, nebent išgerti. Gal „Belle
Epoque“ šampano taurę?
MuzIKA VyNO GuRMANAMS
LEE HAzLEWOOD. SuMMER WINE, 1967. Nancy Sinatra ir Lee
Hazlewoodas. Puikiai atlieka ir „Scooter“.
JAMES SHELTON. LILLAC WINE, 1950. originaliai atliekama
Elkie Brooksas, bet man labiau patinka švelnusis Katie Melua
balsas. Siūlau pasiklausyti abiejų variantų.
LOEWE. THE NIGHT THEy INVENTED CHAMPAGNE. 1958
metų miuziklas „GiGi“. Atlieka aktorė Leslie Caron.
Apie kitus „skanius“ kūrinius ir derinius ieškokite www.vyno-
žurnalas.lt jau artimiausiu metu.
O jei ketinate ką nors žiūrėti ar skaityti ir nežinote, kokį ska-
nėstą pasiruošti, parašykite, priderinsiu.
Visada Jūsų, Rasa Sužiedelienė
Jei nusibodo skaityti ar nenorite laukti kitos PETERIO MAyLO
knygos vertimo, imkite jo knygos GERI METAI ekranizaciją (rež.
Ridley Scottas, „Good year“, 2006) su Russellu Crow ir Marion
Cotillard. Russellas Crow čia vaidina kietuolį Londono biržos
maklerį, geriantį tik „Hennesey Eclipse” konjaką. Tačiau vaikys-
tės prisiminimai bei dėdės mirtis priverčia jį sugrįžti į kaimą,
kur kadaise praleido savo geriausias dienas su dėde Henriu.
Žaidžiant šachmatais, kalbantis apie vyną ir jį ragaujant, vasaros
prabėgdavo nuostabiai. Vėl sentimentali sugrįžimo į vynuogyną
istorija su visomis vyndarių šeimoms būdingomis užuolankomis:
kaimynas vynuogių prižiūrėtojas, suprantantis vynuogyno vertę,
terroir sąvokos aiškinimas vaikams, gero vyno atskyrimas nuo
blogo ir panašiai. Argi ne žavu?
o jei dar atsidarysite ‘Cinsault’, ‘Syrah’, ‘Mourvedre’ bei ‘Gre-
nache’ vynuogių mišinuką iš žavių bandolo apylinkių Provanse ir
pasigaminsite žalių salotų su karštu ožkos sūriu, tai derinys tikrai
bus įspūdingas.
Dar keletas trumpų pasiūlymų maisto ir vyno gurmanams,
mėgstantiems ryti ir akimis.
DAKTARAS NE („Dr. No“, rež. Terrence‘as youngas, 1962) –
Džeimsas Bondas šioje serijoje mėgaujasi dar ne „Bollinger“, o
„Dom Perignon ’55“ šampanu, ir vis dėlto, kaip pats prisipažįsta,
labiausiai jis mėgsta 53-ųjų. Tai patvirtina kita agento nuotykių
serija „Auksapirštis“ („Goldfinger“. Rež. Guy Hamilton.1964).
BABETėS PuOTA („Babette‘s Feast“, rež. Gabrielis Axelis,
1987) patiks tiems, kas mėgsta tikrą prancūzišką virtuvę – vėžlių
sriuba, blyneliai „Demidof“ su rusiškais ikrais ir grietine, putpelė,
kimšta foie gras ir trumais. Vien tik matant ar skaitant (ši Isak
Dinesen, arba Karen Blixen, knyga yra išversta į lietuvių kalbą)
užsimanai iškeliauti kur nors skaniai pavalgyti, o kai pamatai
kokį vyną geria kūrinio personažai („Veuve Cliquot“ vintage šam-
panas, Burgundijos perlai, cheresas amontillado), tai susiruoši ir
tikrai išeini... į svečius.
LA TROŠKINyS („La Ratatouille“, rež. Bradas Birdas, 2007) –
geeeeeriausias mano matytas animacinis filmukas tiems, kas iki
šiol gamindamas valgį naudoja tik vieną prieskoninę daržovę,
kas renkasi greitą maistą vietoj normalaus, kas maisto ruošimą
„pagal receptą“ ir vyno išmanymą laiko snobizmu. Žinoma, gal ir
neįgyvendinama svajonė ragauti „Gusteau“ restorane legendinių
1961-ųjų „Chateau Latour“ ar gauti prie troškinio vieno įspūdin-
giausių 1947-ųjų „Chateau Cheval Blanc“, tačiau kodėl nepa-
svajojus, juolab kad mūsų žiūrovai (ne vaikai) visai netikėtai po
filmo atsistoję ploja. Beje, ar žinote tikrąjį ratatouille, prancūziš-
ko daržovių troškinio, receptą: pomidorai, baklažanai, cukinija,
česnakas, svogūnas, Provanso žolelės, bazilikas, juodieji pipirai,
druska, raudonieji, žalieji pipirai, alyvuogių aliejus. Labai skanu
su ant grotelių kepta ėriena ir „Chateau ...“ Pasirinkite patys!
trumpa filmo citata (vertimas iš originalo):
Lingvinis: Aš čia tik šiaip, iš mandagumo. Iš tikrųjų aš negeriu.
Virtuvės šefas (Kailialupys): Puiku. Ir aš negerčiau kokio šlamš-
to. Tačiau koks turėtum būti idiotas, kad neparagautum 61-ųjų
„Chateau Latour“. O jūs, pone Lingvini, ne idiotas. Išgerkime už
jūsų neidiotiškumą.
s k a n i a i
70
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Vynas ir kvepalai:aukštųjų materijų pora
Andrius Užkalnis
Vienąsyk draugui, skeptiškai žiūrinčiam į visokias poniš-
kas mandrybes, pasakojau apie Australijos raudonąjį vyną, nuostabųjį „Cabernet
Sauvignon“ iš Maklareno slėnio, kuris buvo lyg tyčia sukaltas mano skoniui: mėsingas, klampus... Pavargęs
kvepėjo cigarų dėže – kedro medžio humidoru.
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
v y n a s i r k v e p a l a i70
71
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
draugas pažvelgė į mane netikėdamas, kad rimtai kalbu,
ir laukė patvirtinimo ar paneigimo. Tikrai, sakau, čia toks
kvapas.
Nuo to laiko, man paminėjus vieną ar kitą pavykusį vyną, jis
vis juokais paklausia: „O cigarų dėže ar nekvepia?“ Jam šis po-
sakis – lyg viso pižoniškumo esencija. Jam tai – išsidirbinėjimas,
kaip vyriški kvepalai „Terre d‘Hermès“, gaivaus apelsinų žievelių
dvelksmo ir sunkaus, ilgai išliekančio benzino kvapo mišinys,
žadinantis svaigaus vasariško romano svajonę, skaidrią, karštą ir
nuodėmingą, kaip šiaudai plaukuose ar žolės žymės ant šviesių
marškinių nugaros.
Kvepalais domėtis pradėjau anksčiau, nei rimtai įnikau
ragauti daug vyno. Oro uostų parduotuvėse galėdavau dažnai
„degustuoti“ odekolonus: purkšdavau sau ant rankos – vieną
kvapą ant vienos, kitą – ant kitos, paskui visą skrydį stengdavau-
si suprasti jų sudedamąsias dalis.
Kaip vyną geriau ragauti su išmanymu, taip ir norint suprasti
kvepalus reikia žinoti, kaip uostyti. Tai nesunku, tik neįprasta.
Kaip žmonės perka tualetinio vandens flakoną? Atkimšę pauosto
arba purkšteli ant popieriuko, ir viskas. Tai tas pats, kas pirkti
butelį vyno pagal etiketės spalvą (daugelis turbūt taip ir perka).
Derėtų išmokti atskirti ir kantriai pažinti bent du kvepalų
sluoksnius: viršutinę natą, užuodžiamą tik papurškus iš flakonė-
lio, ir apatinę, likusią kvepalams nudžiūvus ant odos, ir juntamą
ne keliolika minučių, o kelias valandas.
Specialistai dar kalba apie vidurinę natą: ji užuodžiama, kai
tik nugaruoja tirpiklis (alkoholis); bet mes šįkart nesigilinkime.
Prisiminkime tiek: pirmasis dvelksmas ir išliekanti kvapo aura
dažniausiai labai skiriasi. Aplinkiniai, prisiartinę prie jūsų, jaus tą
antrąjį kvapą. Todėl viršutinė nata, kvapas iš buteliuko, skirti tik
jums ir vonios kambariui.
Čia kaip vyno skonis ir aromatas. Ar įsivaizduojate, kad vyną
vertintumėte tik nuriję, bet nepauostę, arba – atvirkščiai – tik
įkišę nosį, bet nesuvilgę gomurio? Tikrai ne. Prarasite pusę malo-
numo. Taip ir su kvepalais.
Kvepalų „viršuje“ dažniausiai būna koks nors lengvas ir gana
stiprus aromatas, gebantis prasiskverbti pro stiprius alkoho-
lio garus (etilo alkoholis – ne draugas uoslei, kaip tik todėl ir į
salyklinius viskius prieš geriant įpilamas šlakelis vandens: kad
deginantys garai neužmigdytų receptorių), pavyzdžiui, citrina,
apelsinas, XXI amžiaus pradžioje parfumerijos kūrėjų labai pa-
mėgta vanilė, gėlės, žali lapai.
Tačiau būtent antrasis, ilgai išliekantis kvapas skleidžia tikrą-
ją poeziją ir suartina kvepalus su vynu. Kodėl? Todėl, kad vynai
(ypač senesni, pailsėję – ne jaunieji pakvaišėliai, vos prisirpu-
siomis miško uogomis, marmeladu ir vyšniomis alsuojantys) ir
kvepalai būtent ten, kvapo gelmėje, suskamba tomis pačiomis
natomis.
Be jau minėtosios cigarų dėžės, ten ir tabakas, ir kedras, ir
rauginta oda (kartais dar konkrečiau – arklio prakaito prisigėręs
balnas), ir sandalmedis, kartais dūmas.
Neradau vyne tik drožiamų pieštukų, įstabaus „Gucci pour
Homme“ kvapo – jis patrauklus vien tam, kas gyvenime nudrožęs
labai daug pieštukų ir kas atskiria rūgštoką vaisinį akvarelinio
popieriaus kvapą nuo braižybai skirto vatmano gaivos, kas yra
braižęs senoviniu braižikliu (reisfederiu) ir pažįsta atidaryto tušo
buteliuko tvaiką, panašų į kraujo, kas dar piešė akvareliniais da-
žais, kvepiančiais medumi, nes juose būdavo tikro medaus (dabar
kaip rišamoji medžiaga naudojamas pigesnis kukurūzų sirupas).
Atkreipkite dėmesį į minėtus kvapus – cigarai, kedras, oda,
sandalmedis. Tai ne skurdo, ne vargo ženklai; tai – gero gyveni-
mo simboliai, lyg veidrodyje atsispindintys ir vyne, ir kvepaluo-
se. Ir už juos mes brangiai mokame, nes ir vienu, ir kitu atveju
perkame svajonę.
Niekas netrokšta užuosti vyne nesmagius dalykus primenan-
čio kvapo. „Katės šlapimas“, rizikinga rūgštoka nata, prieš kurį
laiką vis akcentuota Naujosios zelandijos „Sauvignon Blanc“ vy-
nuose (ir išjuokta pusės pasaulio humoristų), yra greičiau išimtis,
o gal tik drąsus rinkodaros triukas.
uostydami ir ragaudami vynus, kalbame apie pažįstamus
kvapus ir skonius, dar geriau – apie dalykus, pažįstamus iš
vaikystės. Skrebučiai ir sviestas šampanuose, uogienės širazuo-
se, vyšnios itališkuose baroluose iš Pjemonto – tai vis vaikystės
smaguriavimas, jaukūs skoniai ir kvapai, kaip languotas vilnonis
pledas, kuriuo užklodavo mama, kaip ledo raštais išmargintas
langas žiemą, į kurį žiūrėdavai, nes dar turėjai laiko žiūrėti į
tokius dalykus ir grožėtis. Dabar gyvenimas greitesnis, ir tų pri-
siminimų spalvų tenka ieškoti ragaujant vynus ir spėliojant, kas
tai. Ir laukiant, kokią atminties stygą užgaus.
Kuriant kvepalus, įpinama natų, primenančių kažką gera –
galbūt visai iš atminties išsitrynusį, gal tik nutolusį pojūtį.
Spustelk purkštuką, ir sugrįš tai, ko net neprisiminei, kad tau
trūksta. Moteriški „Christian Dior Poison“ kvepia gervuogėmis ir
vynuogių guminukais. Vyriški „Michael Cors“ apgaubia pypkės
tabaku, kurį rūkydavo tėvas ar dėdė. Ekstremalių pojūčių mėgė-
jams skirtus kvepalus „Aigner In Leather Man“ daugelis vertina
kaip persūdymą – tiesiog nauja odinė sofa arba striukė, sukišta į
buteliuką.
O dar prisiminsiu „Polo Ralph Lauren“: žalias buteliukas ir
kvapas, sukurtas 1979-ais metais, įprasminęs visą vėlesnį dešim-
tmetį, nes juo purškėsi kiekvienas, kas didžiuodamasis vadino
save kapitalistine kiaule ir filme „The Wall Street“ įžiūrėjo ne ban-
kų gobšumo kritiką, o gyvenimo planą ir modelį. Tame žaliame
buteliuke – visos Kalėdų eglutės, kurias tik uostėte gyvenime ir
kurias dar užuosite, na, dar kedras ir samanos, kad pasijustumėte
lyg per Naujųjų metų sutikimą miške, galbūt su šampano buteliu
rankoje. Ar žinote, kaip skanu gerti šampaną ne patogiai, prie
stalo, o pirštinėta ranka laikant taurę, kai skruostai šąla nuo nak-
ties speigo, o burbuliukai spragsi burnoje kaip ledo žiežirbos?!
Ir, pagaliau, buvo tokie vyriški kvepalai „Havana by Aramis“.
Jau nebegaminamos (nors šiemet gamintojas paskelbė apie šio
vyriško kvepalo atgaivinimą) begėdiškai gero gyvenimo sultys;
jose susiliejo visos spalvos iš tos paletės, kuria tapomas mili-
jonierių gyvenimas: tabakas, egzotiniai brangmedžiai, romas,
kadagiai (taip – tie patys, kuriais kvepia džinas), anyžiai kaip iš
„Pernod“ likerio Paryžiaus kavinėje ir galiausiai beržo degutas.
Tikriausiai kaip prisiminimas apie užmiesčio pirtį ir kvapniais
karštais lašais varvančias vantas.
v y n a s i r k v e p a l a i
72
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Šakočio atlaidaiAsta Žūkaitė
Man tai buvo tiesiog vasaros nuotykis. Galėjo jo ir nebūti, jei
vieną dieną durų nebūtų pravėręs kaimynas – gal aš norinti pažiūrėti, kaip
jo marti kepa šakotį. Kur nenorėsiu! ir kaip aš nežinojau, kad irena kepa šakočius? netrukus jau sėdėjau
aprūkusioj lauko virtuvėlėj ir žiūrėjau kelias valandas trunkantį ugnies ir tešlos spektaklį, kuriame svarbiausią
vaidmenį atliko ne įraudusi nuo liepsnos jaunoji šeimininkė, ne volą sukantis ir lauželį kurstantis
šešuras, o aplinkui trypčiojanti ir nuolat pamokymus berianti senolė.
š a k o t i s72
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
73
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Kadaise, vaikystėje, jau esu šitaip sėdėjusi. Tais laikais, prieš
dvidešimt–trisdešimt metų, voleliai mūsų kaime sukdavosi
kas antroje lauko virtuvėlėje. Progų visada atsirasdavo. Be ša-
kočio neapsieidavo ne tik vestuvės, bet ir kitos didesnės šeimos
ar religinės šventės. Tortų kaime niekas nekepė, o pirkti nebuvo
mados. Taigi moterys – būtinai dviese, būtinai geriausios drau-
gės – kepdavo šakočius, o mes, vaikai, smaksodavome laukdami
skaniųjų gruzdulių, pagramdytų nuo skardos. Didžiausia nelaimė
šeimininkėms ir laimė vaikams, kai šakočio apatinė pusė žnekt ir
nupuola į žarijas. Tada jau nieko nepataisysi, nepavykusį šakotį
belieka tik suvalgyti. Taip atsitikdavo labai retai, bet kartą ir
man pasisekė. Atsimenu, žiaumojau tąsyk pilna burna, o teta su
kaimyne suskaičiavo, kad kiaušinių užteks dar vienam šakočiui ir
ilgai netrukusios pradėjo kepti naują. Dabar negalėčiau prisiekti,
bet man atrodo, kad ir antrasis nukrito. Tiek to, vis tiek tos
moterys buvo geros kepėjos, viena iš kitos perėmusios kepi-
mo paslaptis. Tačiau jei jau labai knieti sužinoti, iš kur Lietuvos
kaime atsirado toks karališkas, anot enciklopedijų, kepinys, ir
imi daugiau klausinėti, tos kepėjų grandinėlės pradžioje būtinai
surasi kunigo gaspadinę. Taip ir man daugiausia pripasakojo se-
noji Agota, visą gyvenimą tarnavusi pas kunigus. Šakotį ji meiliai
vadina „bankiuku“ ir sako, kad be jo seniau nebūdavo nė vienų
atlaidų, o kur dar primicijos. Kartą atlaidų išvakarėse gaspadinė
iškrėtė kunigui pokštą: paslėpė šakotį ir pamelavo, kad neiškepė.
Šis ne juokais supyko – kokios vaišės po mišių, jei nebus šakočio!
Tiesą sakant, jei ne Agotos pasakojimai, pati nebūčiau
sumaniusi pabandyti. Kadangi lauko virtuvės neturiu, o pirkios
supleškinti neketinau (galima kepti ir namie, sukūrus lauželį ant
viryklės, svarbu, kad dūmai turėtų pro kur išeiti laukan), apie
šakočio kepimą nė nesvajojau. Tačiau kartą Agota pasakojo, kaip
parsivežė iš kito kaimo neprisimenu kodėl nebaigtą kepti šakotį
ir susikūrusi lauželį pabaigė jį kepti kieme ant pievutės. Gera
mintis!
Dar tą pačią vasarą pas mane stovyklavo būrelis draugių.
Galiu pasakyti, kad visos nepėsčios: ir vilnas pakedenusios, ir
žvakes paliejusios, ir savo duonos kepaliuką susiminkiusios. Vis
dėlto man iškilmingai paskelbus, jog stovykloje kepsime šakotį,
entuziazmo šūksnių nepasigirdo. O kur mes jį kepsime, tą šakotį?
O ant ko? O ar aš žinanti, kiek kiaušinių reikia? Tuomet partem-
piau namo kepimo „įrangą“ – volą su kojelėmis – ir paaiškinau,
kaip viskas bus. Tuoj viena iš palapinės ištraukė naminių kiauši-
nių, ir kad kiek būtume puolusios kepti to šakočio, bet prapliupo
lietus ir pylė tris dienas, o mes, užgulusios internetą, laukėme
palankios orų prognozės. Per tą laiką kaimo vištos sudėjo
trūkstamus kiaušinius (dėkuidie, dar ne visas vanagas išnešiojo)
ir buvo sumuštas kilogramas sviesto, nes juk kiekvienam aišku,
kad skaniausias kepinys iš šviežutėlių ir būtinai naminių maisto
produktų. Tą rytą, kai dangus išsigiedrijo, parsinešiau litrą per
naktį nusistojusios grietinėlės ir pasiraitojom rankoves.
Receptu su manimi pasidalijo minėtoji Irena, tą vasarą
iškepusi keturis pirmuosius savo šakočius. Iš šių produktų išeis
vidutinio dydžio šakotis, tokius dažniausiai ir kepdavo. Rečiau
kepdavo 30-ties ir 75-ių kiaušinių. Paskiausiai supilami atskira-
me inde išplakti kiaušinių baltymai ir labai atsargiai išmaišoma.
Tiesa, sodos mes nedėjome – šalin chemiją!
Kol viena grupelė maišė tešlą, kita parengė laužavietę.
Smulkiai paskaldėme beržinių malkų: reikia lapuočių, spygliuo-
čiai netinka. Kad karštis sklistų tik į vieną pusę, būtina uždanga,
todėl iš senų plytų sukrovėme sienutę ir prie pat jos sukūrėme
1„Šakotis“ vietoj svetimybės „bankuchenas“ kalbininkų pradėtas teikti maždaug nuo 9-to dešimtmečio vidurio (kooperatyvų klestėjimo metas), iki tol tarmėse šis kepinys dar buvo vadinamas ir „raguočiu“, „ragočiumi“ (aut. past.)
lauželį. Medinis volas turi būti apvyniotas kepimo folija, ant jo
užmautas specialiai pasiūtas drobinis maišiukas (galima tiesiog
apvynioti medžiaga), galai stipriai užrišti. Tada drobė gausiai
aptepama riebalais, volas paguldomas ant kojelių šalia laužo
taip, kad liepsna siektų kepinį, ir gerai įkaitinamas. Nepamirškite
po apačia padėti skardos. Sunkiausia man pasirodė pati kepimo
pradžia: ranka drebėjo pirmąkart užpilant tešlos, akis graužė
dūmai (diena pasitaikė vėjuota, pasirodo, dar ir vėjo reikia
saugotis). Todėl neįgudus reikia bent trijų žmonių: vienas pila
tešlą, kitas suka volelį, o trečias prižiūri ugnį. Labai svarbu, kad
ugnis pasiskirstytų tolygiai per visą šakočio ilgį. Šakotis kepamas
ne ant žarijų, o ant ugnies, liepsna visą laiką lyžčioja tešlą, kol
šakotis pasidaro rusvas. „Gerai apkepkit, apkepkit gerai!“ – vienu
balsu ragino pro šalį ėjusios ir mūsų triūso prisėdusios pažiūrėti
„meistrės“. Jei tešla liktų pusžalė, didysis „žnekt“ neišvengia-
mas. Tad kepant šakotį svarbu neskubėti, pamažu, sluoksnis po
sluoksnio auginti kamieną, tada prapjovus gražiai matysis rievės.
Sunaudojusios gal pusę tešlos, supratome, kad jau laikas
mūsų raguočiui1 daiginti ragus. Neiškentėm nepasikvietusios
senosios Agotos. Atėjusi ji tuoj viską sustatė į vietas: pirmiausia
davė garo už antisanitarines sąlygas, nors mums visai patiko
toks tikras, laužinis šakotis su degėsių inkliuzais, paskui papra-
šė šaukšto ir mažo dubenėlio, į kurį įsipildavo dalį tešlos, kad
būtų patogiau laikyti, o mes liejom samčiu tiesiai iš didžiulio
dubens – šias smulkmenas, matyt, iš jaudulio buvau pamiršusi. O
ragai auginami visai paprastai: tik užpylus tešlos volelis pasuka-
mas greičiau, „varvekliai“ sustingsta, tada vėl sukama lėtai, kol
paruduoja. Parduotuvėse mes įpratę matyti specialiose krosnyse
keptus geltonus (kartais net įtartinai) šakočius tankiais, vienodo
ilgio rageliais, atitinkančius šių kepinių grožio kanonus. Kai tešlą
lieja žmogaus ranka, kepinio grožis priklauso nuo rankos įgudi-
mo. Mūsų rankos buvo neįgudusios, tačiau tešlos liejimas, volo
sukimas, ugnies kurstymas – šie pasikartojantys veiksmai buvo
tokie užburiantys, rituališki, kad visos veržėmės tai patirti, o aky-
se gimstantis skulptūriškas kūrinys mums įgijo visai kitą vertę.
Iškeptą šakotį nunešėme į pirkią ir užklojusios rankšluosčiu
paslėpėme po stalu – toliau nuo vaikų akių. Valgysim tik rytoj.
Jei kas nežinodamas apie mūsų iškeptą skanėstą užeidavo
vidun, apsidairęs tuoj klausdavo, kodėl čia taip kvepia naminiais
vafliais. Prisimenu šias smulkmenas ir dabar, peržiūrinėdama
nuotraukas, pagalvoju, kad tai buvo ne šiaip nuotykis: tą vasarą
mūsų mažytėj moteriškoj bendruomenėj įvyko atlaidai.
SUdėtiS:
50 kiaušinių
1 kg sviesto
1 l grietinėlės
1 kg cukraus
1 kg miltų
1 stikl. krakmolo
1 arb. š. sodos
š a k o t i s
74
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Bordo 1855 Cru Classé vynai(degustuota 2009 m.)
v y n ų v e r t i n i m a i
75
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
1855 metais klasifikuoti Bordo vynai yra neįtikėtinai ilgaam-
žiai. Jų brandos piko kartais tenka laukti keletą dešimtmečių.
Nukeltas, suintriguotas, išlauktas malonumas padidėja, nes ilgai-
niui išsitrina ir nežymios su vyno pirkimu susijusios detalės (pvz.,
kaina). Įkalinimas daugeliui metų butelyje nepalieka vilčių tiems
vynams, kurie padaryti nesąžiningai, o kai kuriuos neįspūdingus
jaunus, iškelia į harmonijos viršūnę.
1AS – Arūnas Starkus, 2RS – Rasa Sužiedelienė
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS
Château Lafite Rothschild Pauillac AOC 1978 I Cru Classé
Kompleksiškas pūkuotvyšnių, saldžių pomidorų, žvėrienos, čili aromatas. Elegantiškas, skalsus, puikus skonis. Tabako, šokolado dėžutės poskonis. „Stebuklo metų“ vynas vis dar puikus, nes buvo brandinamas didelės talpos butelyje – jeroboame (3 litrai). AS1.
PRANCūzIJA, BORDO, POJAKAS 93
Château Haut Brion Pessac Leognan AOC 1982 I Cru Classé
Rubino spalva su rusvu krašteliu. Pelenų, cigarų dėžutės, džiovintų grybų aromatai, juos papildo juodųjų serbentų, peletrūno, rozmarino, pipirmėtės kvapai. Šilkinė tekstūra, tvarus juodųjų serbentų, mėtos, cigarų poskonis. Vieni iš legendinių metų (1945, 1961, 1982, 1990, 2000, 2005), kuriais pagamintas vynas neturi jokios vidinės įtampos. Skleidžia harmoniją ir įkūnija vidinę ramybę. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, PESAK LEONJANAS >95
Château Mouton Rothschild Pauillac AOC 1982 I Cru Classé
Aronijos, kitų rūgščių uogų, figų, juodųjų serbentų, odos, senų kailinių kvapas. Vidutinio gausumo ypač švelnūs taninai. Pojako (Pauillac) vynai – patys svariausi, saldžiausi Medoke. Čia nereikia ieškoti egzotikos, tik nušlifuotos juodųjų serbentų evoliucijos. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, POJAKAS 95
Château Latour Pauillac AOC 1989 I Cru Classé
Neapibrėžtą, uždaroką raudonų uogų aromatą labai lėtai papildo slyvos, vyšnios, rūgštūs raudonieji serbentai. Svarus, koncentruotas, taniniškas, gaivus. Nuostabiai subalansuotas.Šį vyną buvo būtina dekantuoti bent prieš keturias valandas. Ilgaamžis – dar per anksti gerti. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, POJAKAS 94
Château Mouton Rothchild Pauillac AOC 1993 I Cru Classé
Vidutinio intensyvumo klasikinis juodųjų serbentų, aronijos, odos aromatas. Svarus, dar kiek šiurkštokas skonis. Verta keletą metų pabrandinti. 1993-aisiais vyndariai padarė daug greitai geriamo vyno. Tačiau pirmieji Cru Classé puikiai laikosi. Tiesa, ekspresijos kiek mažiau nei gerais metais. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, POJAKAS 92
Château Rauzan Gassies 1989 Margaux AOC II Cru Classé
Labai sodrus, intensyvus, kompleksiškas aromatas: oda, juodųjų serbentų uogienė. Taninai dar puikūs, prinokusių vaisių pojūtis. Žodis „taninai“ tais metais buvo svarbiausias. Dėl gana vėsios vasaros jų išliko labai daug. Daug ilgaamžių vynų. Geriausius reikia laikyti laaabai ilgai. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, MARGO 93
Château Rauzan Gassies 2001 Margaux AOC II Cru Classé
Juodi vaisiai, truputį žemiškumo skonyje, kuris atsiveria našlaičių aromatu, vaisiškas skonis. Klasika. Po stulbinančių 2000 visi nemažai tikėjosi ir iš 2001. Tačiau tai klasikiniai metai: puikus, nedidelis alkoholio kiekis, maloni gaiva, elegancija. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, MARGO 90
Château Pichon Longueville Comtesse de Lalande Pauillac AOC 1990 II Cru Classé
Raudonų uogų uogienės, muskuso, juodžemio aromatas. Svarus, taniniškas, vaisiškas ir nerūgštus. Šis vynas nekantriesiems. Geriausių derlių vynas subręsta maždaug 8-10 metų anksčiau už pirmuosius Cru Classé. O kokybė ne prastesnė. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, POJAKAS 93
Château Gruaud Larose St. Julien AOC 1990 II Cru Classé
Aronijų, raudonų uogų, kario pelenų ir paprikos aromatai. Gaivus, taniniškas, vidutinio svarumo, švelnus, tampantis glotnios tekstūros. A.S.
PRANCūzIJA, BORDO, SENT ŽIuLJENAS 94
Château Cantenac Brown 1996 Margaux AOC III Cru Classé
Kompleksiškas saldžiųjų pipirų, vanilės aromatas. Nemažai taninų, vis dar vaisiškas, ilgas prinokusių slyvų poskonis. RS2.
PRANCūzIJA, BORDO, MARGO 89
Château Cantenac Brown 2001 Margaux AOC III Cru Classé
Vyšnių, aronijos, šokolado, kavos, juodųjų pipirų aromatas. Minkšti taninai, prieskoniškas vidutinės trukmės poskonis. Elegantiškas vynas. RS.
PRANCūzIJA, BORDO, MARGO 91
Château Saint Pierre 1995 Saint Julien AOC IV Cru Classé
Juodų uogų, prieskoniškas karamelės, kavos aromatas. Vaisiška minkšta rūgštis, prinokę taninai. Iriso poskonis. RS. Tai dar vieni geri metai, kuriais padarytas vynas ilgai ir harmo-ningai bręsta.
PRANCūzIJA, BORDO, SENT ŽIuLJENAS 90
Château Saint Pierre 2001 Saint Julien AOC IV Cru Classé
Prinokusių trešnių kvapas prisodrintas prieskonių, kavos, gyvulio kailio aromatų. Tvirtas, kiek aitrokas. Ilgas poskonis. RS
PRANCūzIJA, BORDO, SENT ŽIuLJENAS 89
Château Croizet Bages Pauillac AOC 1989 VCru Classe
Taurus slyvų kvapas, tačiau sparčiai veriasi branda. Saldi ataka. Skonis blėstantis, nors aromatas dar puikus. Dvidešimt metų butelyje šiam vynui kiek pabodo. Tačiau jo ir kaina mažesnė už visų likusių. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, POJAKAS 89
Château Clerc Millon Pauillac AOC 1990 V Cru Classé
Žvėrienos aromatas su žaliom natom. Klampus, dar taniniškas, tačiau taninai taurėje minkštėja. Tokį vyną būtina dekantuoti. Nuostabūs harmoningo vyno metai visoje Prancū-zijoje. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, POJAKAS 93
Château Nairac Barsac AOC 1980 II Cru Classé
Slyvaičių uogienės, svarainių aromatas. Svarus, vaško tekstūros, saldesnis nei vidutinis. Saldūs vynai bręsdami praranda dalį saldumo pojūčio. Tačiau jį kompensuoja pasikeitusi aromatų puokštė. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, BARSAKAS 93
Château Coutet Madame Bar-sac AOC 1989 I Cru Classé
Pradžioje pasirodžiusias slyvas ir grikius nustelbia persikai, medingos gėlės. Puikus balan-sas. AS.
PRANCūzIJA, BORDO, BARSAKAS >95
Château Suduiraut 1989 Sau-ternes AOC I Cru Classé
Švelnus šviežio medaus kvapas. Marmeladas, prinokę apelsinai, vanilė, abrikosai. Labai gaivus, puikaus balanso vynas, vid. poskonio vynas. Gal kiek juntamas alkoholis. RS.
PRANCūzIJA, BORDO, SOTERIVAS 93
v y n ų v e r t i n i m a i
76
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Šabli Grand Cru kalnas neveltui padalintas į 7 vynuogynus. Ne-
dideli dirvos sudėties, vietos šlaite, statumo ir krypties saulės
atžvilgiu skirtumai lemia pastebimai skirtingą skonį ir kvapą.
Blanchot, Bougrosas, Les Closas, Grenouilles’is, Les Preuses’as,
Valmuras, Vaudésiras ir aštuntasis La Moutonne‘as, neturintis
Grand Cru statuso, tačiau neoficialiai tokiu laikomas. Šiuos vynus
sunku lyginti, nes vynuogynus pasidaliję vyndariai vyną daro
skirtingai: vieni brandina naujose, kiti – nenaujose statinėse
mėgsta palaikyti vynus su mielių nuosėdomis. yra visai nenau-
SeptyniChablis Grand Cru
veidaiArūnas Starkus
dojančių ąžuolo ar auginančių vynuoges ekologiškai. Jaunus vy-
nus degustuoti rizikinga, nes jie neseniai išpilstyti į butelius, tad
gali būti kiek uždari – tokį vyną verta bent penketą septynetą
metų pabrandinti. Kita vertus, jauni vynai dar arčiausiai gamtos
ir žmogaus kūrybos – švieži, vaisiški. 2007 m. derlius laikomas
klasikiniu baltiesiems vynams – nekaršta vasara, neblogas
ruduo. Galima sakyti, buvo padaryti standartiniai Chablis Grand
Cru vynai.
v y n ų v e r t i n i m a i
77
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
BLANCHOT 2007VyNDARyS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ĮVERTINIMAS
Domaine Louis Moreau Sodrus persikų kompoto aromatas. Vos ąžuolinis. Vaisiškas ir klampus, sviestiškas. 92Chateau de Viviers Kriaušės su trupučiu meliono. Burnoje mineralai su ąžuolu. 90Domaine Pascal Bouchard Kvepia dūmu, obuoliais. Labai rūgštus, klampus. 89
BOuGROS 2007VyNDARyS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ĮVERTINIMAS
Domaine Servin Ledinukai, gėlės. Minerališkas ir vaisiškas. 91Domaine William Fevre Prinokę vaisiai, citrina, obuoliai. Daug rūgšties, sausas. 90Domaine Joseph Drouhin ąžuolo saldumas. Vidutinis klampumas. Sodrus, vaisiškas ir truputį aitrus skonis. 89
LES CLOS 2007VyNDARyS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ĮVERTINIMAS
Domaine des Malandes Ananasai ir kriaušės, vanilė, saldūs prieskoniai. Geras balansas, minkštas. 91Domaine Pascal Bouchard Melionas, svarainis. Citrusinė rūgštis ir lašinių klampumas. 91Domaine Joseph Drouhin Neutralus, subalansuotas. Truputis prieskonių su obuoliais, žaliu ananasu ir citrina. 90Domaine Servin Prinokęs, persikų stiliaus kvapas. 90
GRENOuILLES 2007VyNDARyS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ĮVERTINIMAS
La Chablisienne Le Fief de Grenouilles
Melionas su citrina. Gyva minerališka rūgštis. Klampus ir ąžuolinis. Gera struktūra. 90La Chablisienne Chateau Grenouilles
Žali obuoliai ir vanilė. Klampus. 88
LES PREuSES 2007VyNDARyS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ĮVERTINIMAS
Domaine Servin Gėlės, medus. Svarus ir gilus, minerališkas, prinokęs iki ledinukų. 91Maison Simonnet Febvre Ryškus citrusinių stilius. Aktyvus burnoje, minerališkai minkštas. 91Domaine Nathalie & Gilles Fevre
uždaras žoliškas ir obuolių aromatas. Saldus, prinokęs skonis, gera rūgštis, klampus. 89
VALMuR 2007VyNDARyS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ĮVERTINIMAS
Domaine Collet Grietinėlė, titnagas, citrina. Minkštas, kalkiškas, rūgštus. Pienių pūkelių švelnumas. 92Domaine Louis Moreau Gaivu ir vaisiška – persikai. Tvarus, koncentruotas poskonis. 91Chateau Long Depaquit Melionas, alyvuogių aliejus, lydytas sviestas. Galingas, nors dar uždaras. 91Domaine William Fevre Prinokęs melionas, pelenai ir kalkės. Vientisas. 91
VAuDéSIR 2007VyNDARyS APRAŠyMAS IR KOMENTARAI ĮVERTINIMAS
Domaine Gerard Tremblay Ananasų, dūmo kvapas. ąžuolo taninai burnoje kiek aitroki, reikia pabrandinti, klampus. 91Domaine Joseph Drouhin Gėlės, žalios kriaušės, riešutai. Daugiau svarumo. 91Domaine Pascal Bouchard Prinokusi citrina, lašinio dūmas. Minerališkas. 91Domaine William Fevre Ananasai, svarainiai, citrinos. Burnoje svarainiai, klampu. Kalkės ir ananasai. 91Domaine Louis Moreau Prinokę vaisiai, ąžuolo vanilė, persikai. Labai koncentruotas ir minkštas. 90Domaine des Malandes Balti vaisiai. Minerališkas, neutralus. 89
v y n ų v e r t i n i m a i
78
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
PAVADINIMAS APRAŠyMAS IR KOMENTARAISuDėTISPN –‘PINOT NOIR’,CH – ‘CHARDONNAy’
Cristal 2002
Gana sodri gelsva spalva (ragaujant Paryžiaus parodoje gegužės mėnesį spalva buvo blyškiai geltona, jaunatviška). Juntami raiškūs džiovintų baravykų, miško, trumų aromatai ir subtilūs medaus, citrusų, prieskonių kvapai. Svarus, koncentruotas. Skonis burnoje „linijinis”, tarsi supakuotas. Tvirta, „vibruojanti” rūgštis. Poskonyje prieskoniai ypač išryškėja: juntami pipirai, gvazdikeliai, kardamonas. Malonus gerti dabar, bet kitą butelį siūlyčiau pasidėti dešimtmečiui.
60 % PN, 40 % CH (PN IŠ Ay MIESTELIO IR LABAI SENų VyNMEDŽIų)
Cristal 2000
(Šio vyno neteko padegustuoti, nes patys namai jo nebeturi, bet pateiksime šio legendinio šampano degustacijos aprašymą iš 2007 m. parodos Stokholme.) Vidutinio intensyvumo geltona spalva. Smarki žaliosios citrinos ataka su aromatiniais titnago niuansais. Gaivi ir sodri tekstūra. Koncentruotas. Dominuoja citrusų, mineralų skonis. Vis dėlto šiek tiek uždarokas, reikėtų dar pabrandinti. Beje, p. Lecaillonas teigia, kad 2000-ųjų „Cristal“ bręsta greičiau, nei tikėtasi.
60 % PN, 40 % CH
Cristal 1999 Šviesiai gelsva spalva. Gaivus, uždarokas, kvepia citrusais ir truputį gėlėmis. Skonis vidutinio intensyvumo. Gero balanso, švelnus, puikiai išreikštų vaisių, malonaus mineralų ir prieskonių poskonio. Didelio įspūdžio nepadarė.
60 % PN, 40 % CH
Cristal Vinoteque 1996
Šviesi šiaudų spalva. Labai stiprūs vaisių, cukatų, subtilesni bičių vaško, minerališki aromatai, pabaigoje juntama gana stipri ąžuolo įtaka. (Labai nedaug oksidacijos kvapų!) Skonis labai tvirtas, vaisiškas (juntami persikai, citrusai, mineralai) ir subalansuo-tas. Rūgštis vis dar tvirta. Poskonio trukmė skaičiuojama minutėmis! Galingas, vis dar labai jaunatviškas vynas, demonstruojantis didžiulį brandinimo potencialą. P. Lecaillonas sako, kad būtent 1996-aisiais į „Cristal“ šampano mišinį buvo pirmąkart įpilta ąžuolo statinėse brandintų vynų. Pačių vyndarių nuomone, šis mišinys nelabai tiko prie „Louis Roederer“ namų stiliaus.
60 % PN, 40 % CH
Cristal Vinoteque 1990
Vis dar šviesiai gelsvos spalvos. Raudonų vaisių, citrusų, mineralų aromatai. Anot p. Rouzard‘o, daugelis mano, kad bazinė šampa-no vynuogė yra ‘Chardonnay’. Juntami oksidacijos niuansai. Skonis labai elegantiškas, subtilus, stipriai juntami vaisiai, poskonis taip pat vaisiškas, nelabai ilgas, bet malonus ir aristokratiškas. Didelis, galingas, tvirtas ir vis dar jaunatviškas šampanas.
60 % PN, 40 % CH
Cristal Vinoteque 1988
Jau tamsesnė spalva. Puikus, intensyvus kvapas. Kvepia baltaisiais trumais, cukruotais vaisiais, šiek tiek pienišku šokoladu, austrių kiautais. Skonis vėl aristokratiškas su imbieriniu, sviestiniu prieskoniu, šilkinė puta (musas). Vis dar pakankamai rūgšties. Gal net įspūdingesnis už 1996-ųjų. P. Lecaillonas primena, kad degustuotų 1996, 1990 ir 1988 vynmečių šampanų nuosėdos buvo šalintos (disgorge) tą pačią 2006 metų dieną. Tuomet buvo nuspręsta sumažinti į „Cristal“ pridedamo cukraus kiekį (dosage) iki 8 g/l. „Siekiame labiau fokusuoto ir „vyninio“ šampano“, – komentuoja p. Rouzaud‘as.
60 % PN, 40 % CH
Cristal Rose 1995 Magnum
Nuosėdos pašalintos 2003-aisiais. Vos vos rausva spalva, beveik baltas! Intensyvūs, sodrūs raudonų vaisių ir brandūs sirpių uogų aromatai. Skonis ypatingai elegantiškas, labai minerališkas, netgi akmeniškas. Švelni minerališka struktūra su labai mažais burbuliukais. Poskonio mineralai juntami minutę, švelniai pasikandžioja prieskoniukai. Ko gero vienas įspūdingiausių kada nors ragautų rožinių šampanų...
100 % PN IŠ Ay MIESTELIO
Net ir visiškai nesidomintis vynu lietuvis tikriausiai bus girdė-
jęs apie prabangųjį šampaną „Cristal“. Daugeliui žinoma jo
atsiradimo istorija, kai išskirtinio šampano užsigeidusiam Rusijos
carui Aleksandrui II „Louis Roederer“ šampano namuose 1876
m. buvo pagamintas aukščiausios kokybės šampanas skaidraus
krištolo butelyje ir pavadintas „Cristal“. Šiais laikais „Cristal“
šampano pavadinimas mirga aukštuomenės kronikose ir pra-
bangiausių vakarėlių aprašymuose – mat ryškiausios pramogų
pasaulio žvaigždės, turtingiausi pasaulio žmonės, norėdami
nors trumpam pasijusti „carais“, maukia jį neribotais kiekiais iš
didžiausių butelių, dažnai, deja, net nesusimąstydami apie šio
vyno aromatines, skonines savybes. Todėl pašaliečiui gali pasi-
rodyti, kad „Cristal“ garsus tik dėl savo vardo, itin aukštos kainos
ir mados. Tačiau rimti vyno, šampano kritikai vienu balsu teigia:
„Cristal“ – geriausias ar bent jau vienas geriausių šampanų. ypač
kruopščiai geriausiais vynmečiais atrinkta žaliava iš rūpestingai
prižiūrimų „Louis Roederer“ namams priklausančių vynuogynų,
beveik fanatiškas vyriausiojo vyndario Jean-Baptiste‘o Lecail-
lono ir jo komandos darbas atneša vaisių: šampanas „Cristal“
nuolat pribloškia profesionalius vertintojus ir mėgėjus.
Taigi, toliau pateiksime „Cristal“ šampano vertikaliosios
degustacijos, vykusios „Louis Roederer“ šampano namuose šių
metų spalį, aprašymą. Kadangi degustacijoje dalyvavo pats p.
Lecaillonas ir įmonės savininkas, Roedererių šeimos palikuonis
Frédéricas Rouzaud‘as, kai kur pateiksime ir jų komentarus.
Vertikali „Cristal“ šampano degustacija „Louis Roederer“
šampano namuoseJolanta Smičienė
Rytis Jurkėnas
v y n ų v e r t i n i m a i
80
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 0 9 - g R U O d i S
Žurnalo autoriai ir degustuotojai(abėcėlės tvarka)
ARūnAS StARKUS – vyno gurmanas, žurnalo vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. FiJeV narys.
AndRiUS UŽKALniS – kvapų ir skonių entuziastas. Gyvenimą didžiojoje britanijoje jis išnaudoja nesibaigiančiai pažinčiai su škotišku viskiu, o begalines darbo keliones po pasaulį ir kvepalų prikrautus oro uostus – kaip progą mokytis apie vyrišką parfumeriją.
JURGiS ŠLioGeRiS – vyno ekspertas. nuo 1990 metų keliauja po vyndarystės regionus, rašo Lietuvos spaudoje apie vynus, teisėjauja vynų varžybose, veda degustacijas nuo 1998 m. Lietuvos someljė asociacijos steigėjas.
JoLAntA SMiČienė – šampano žinovė. 11 metų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CiVC). taip pat yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė
RytiS JURKėnAS – sakosi esąs „burbulų mėgėjas“. Rimtai šnekant – didžiausias šampano žinovas Lietuvoje.
AStA ŽūKAitė – vertėja, domisi tradiciniais amatais, kulinariniu paveldu.
LinAS StARKUS – „lėto maisto“ virtuvės propaguotojas, stipriųjų gėrimų ir vyno žinovas.
LinAS VAitULeViČiUS – gurmanas, vyno kultūros skleidėjas, jau gerą dešimtmetį sistemingai gilinantis teorines ir praktines šios srities žinias. Sveiko gyvenimo būdo ir suderintos mitybos populiarintojas, ekologinės ir biodinaminės vynininkystės šalininkas.
RASA SUŽiedeLienė – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja. FiJeV narė.
JURGitA KARinAUSKAitė – LSA Someljė mokyklos direktorė.
ŠARūnAS ZiGMAntAS – chemijos mokslų daktaras, dirba biotechnologijos srityje. Vynu domėtis pradėjo gyvendamas Šveicarijoje, ir šis pažinimo džiaugsmas jį lydi jau 8 metus.
a u t o r i a i i r d e g u s t u o t o j a i
AndRiUS VALČiUKAS – vyno žinovas, dirbantis „Vyno klube“ Klaipėdoje.
V Y N O I R K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S
w w w. v y n o z u r n a l a s. l tLeidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.
K itas numer is bus iš le istas 2010 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą
bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t
E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k .
Vi ln iaus r. LT-14204
V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus
tel . nr. 8 698 34 297s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t
D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is
l i n a s @ v y n o z u r n a l a s. l t
M A K E T U OTO J ALina Juršytė
D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as
F OTO G R A FA IArūnas Starkus, R i ta Bac ytė, L inas Starkus, R yt is Jurkėnas, R asa Sužiedel ienė, Jurgis Š l ioger is , G abr ie lė Padr iezaitė,
Remigi jus Senavait is , UAB „M ineral in ia i vandenys“,Dar ius Gumbrevič ius, L inas Vaitulevič ius, Augis Narmontas
V E R T Ė J ALina Dusevič ienė
K A L B O S R E D A K TO R ĖAsta Žūk aitė
a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t
A D M I N I S T R ATO R ĖToma Žadv ydaitė
El . paštas : toma @ v y n o z u r n a l a s. l t
AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A IR yt is Jurkėnas, Jurgita K ar inausk aitė, Jolanta Smičienė,
Arūnas Starkus, L inas Starkus, R asa Sužiedel ienė, Jurgis Š l ioger is , Andr ius Užk alnis , L inas Vaitulevič ius,
Andr ius Valč iuk as, Šarūnas Zigmantas, Asta Žūk aitė
L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“
ISSN 1822-2153
P L AT I N I M A S I R R E K L A M AToma Žadv ydaitė
El . paštas : toma @ v y n o z u r n a l a s. l tte l . nr. (5) 215 94 39
S PAU DAUAB „Logotipas“
T I R A Ž A S2 000 egz.
Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą
gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.