LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
Judita Petro
Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos
priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei
patomechaniniais aspektais
Medicinos vientisųjų studijų programos
Baigiamasis magistro darbas
Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. Eglė Milinavičienė
Kaunas
2020
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 4
2. SUMMARY ............................................................................................................................................. 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ..................................................................................................................... 6
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ........................................................................................................... 6
5. SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 7
6. SĄVOKOS ............................................................................................................................................... 8
7. ĮVADAS .................................................................................................................................................. 9
8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ...................................................................................... 10
9. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................... 11
9.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika .......................................................................................... 11
9.2. Klubo sąnario endoprotezavimas, dažniausios endoprotezavimo priežastys ........................................ 15
9.3. Klubo sąnario endoprotezavimas, tipai .............................................................................................. 18
9.4. Reabilitacija po klubo sąnario keitimo operacijos .............................................................................. 21
9.5. Skirtingų veiksnių įtaka reabilitacijos efektyvumui ............................................................................ 22
10. TYRIMO METODIKA .......................................................................................................................... 24
10.1. Tyrimo planavimas (organizavimas).............................................................................................. 24
10.2. Tyrimo objektas ............................................................................................................................ 24
10.3. Tiriamųjų imtis ............................................................................................................................. 24
10.4. Tyrimo metodai ............................................................................................................................ 24
10.5. Duomenų analizės metodai............................................................................................................ 25
11. TYRIMO REZULTATAI ....................................................................................................................... 26
11.1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika .................................................................................. 26
11.2. Reabilitacijos programos efektyvumo po klubo sąnario keitimo operacijos įvertinimas .................. 29
11.3. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo lyties ......... 34
11.5. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės
indekso .................................................................................................................................................... 37
11.6. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės.
.................................................................................................................................................... 40
11.7. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos patomechaniniais aspektais ... 42
12. REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................................. 46
13. IŠVADOS .............................................................................................................................................. 48
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 49
3
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................................... 50
16. PRIEDAI ................................................................................................................................................ 54
4
1. SANTRAUKA
Judita Petro. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai
nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais.
Tyrimo tikslas. Nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui
pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus,
ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais.
Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti pooperaciniu laikotarpiu taikytų reabilitacijos priemonių poveikį
klubo sąnario judesių amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmo jutimui, savarankiškumui bei
mobilumui. 2. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo
operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso. 3. Įvertinti reabilitacijos poveikį vyrų ir moterų judėjimo
funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos. 4. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo
funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo amžiaus. 5. Įvertinti
reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo
ligos trukmės. 6. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo
operacijos priklausomai nuo judėjimo funkcijos sutrikimo priežasties.
Tyrimo metodai ir dalyviai. Tyrimo metu buvo atlikta retrospektyvinė pacientų po klubo sąnario
keitimo operacijos, kuriems 2017 – 2019 m. taikyta stacionarinė reabilitacija antruoju reabilitacijos etapu,
medicininių dokumentų analizė. Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal kūno masės indeksą, lytį, amžių,
ligos trukmę bei priežastį, dėl kurios atlikta klubo endoprotezavimo operacija. Vertintas skausmo
intensyvumas balais (pagal VAS), modifikuotas Keitel indeksas, Barthel indeksas, šlaunies raumenų jėga,
atitraukimo, lenkimo bei tiesimo amplitudės per operuotą klubo sąnarį. Skirtumai vertinti kaip statistiškai
reikšmingi, kai gautoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Pooperaciniu laikotarpiu taikytos reabilitacijos priemonės buvo
efektyvios. Judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos lytis, ligos trukmė bei
priežastis, dėl kurios atlikta operacija, įtakos neturi. Vyresnis amžius lemia mažesnį Keitel indekso įverčio
pokytį pooperacinės reabilitacijos laikotarpiu (p<0,05). Asmenų, kurių kūno masės indeksas mažesnis,
skausmo intensyvumo, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per klubo sąnarį
įverčių pokytis reabilitacijos laikotarpiu buvo didesnis (p<0,05).
5
2. SUMMARY
Judita Petro. Recovery of Motion After Total Hip Joint Replacement Surgery According to Body
Mass Index, Age, Sex, Duration of Illness and Pathomechanical Aspects.
Aim. To investigate the influence of postoperative rehabilitation on a recovery of motion according
to body mass index, age, sex, duration of illness and pathomechanical aspects.
Objectives. 1. To evaluate the effectiveness of postoperative rehabilitation methods on patient’s
range of motion, muscle strength, pain intensity, independence and mobility. 2. To evaluate the
effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to body mass
index. 3. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty
according to age. 4. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip
arthroplasty according to sex. 5. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion
after total hip arthroplasty according to duration of illness. 6. To evaluate the effectiveness of rehabilitation
on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to pathomechanical aspects.
Methods and participants. We retrospectively analysed the medical data of patients, who
underwent second stationary stage of rehabilitation in 2017 – 2019 after total hip arthroplasty. Patients were
grouped according to body mass index, sex, age, duration of illness and pathomechanical aspects. In this
research we evaluated pain intensity (visual analogue scale), modified Keitel index, Barthel index, muscle
strength and range of motion during abduction, flection and extension in the operated leg. Differences were
considered statistically significant when p<0,05.
Results and conclusion. The methods of postoperative rehabilitation were effective. Sex, duration
of illness and pathomechanical aspects do not have any impact on recovery of motion after total hip joint
replacement surgery. Older age determines lower values of Keitel index after postoperative rehabilitation.
Patients, who had lower body mass index, had a bigger effect of rehabilitation on pain intensity, Barthel
index, muscle strength and range of motion in the operated leg (p<0,05).
6
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorių interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto pavadinimas: LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
BIOETIKOS CENTRAS
Leidimo numeris: BEC – MF – 96
Leidimo išdavimo data: 2019-11-21
7
.
5. SANTRUMPOS
KMI – kūno masės indeksas
VAS – vizualinė analoginė skalė
lig. – ligamentum, raištis
m. – musculus, raumuo
8
6. SĄVOKOS
Aseptinė nekrozė - tai kaulinio audinio ląstelių žūtis dėl mikrocirkuliacijos sutrikimo.
Endoprotezavimas - ligos ar traumos pažeistų sąnarinių paviršių pakeitimas dirbtiniais implantais.
Klubo sąnario displazija - tai klubo sąnarį sudarančių kaulų ir kremzlinių struktūrų anatominiai
nuokrypiai (sąnario nestabilumas, panirimas, išnirimas).
Osteoartrozė - tai progresuojanti degeneracinė sąnarių liga, pažeidžianti sąnarinę kremzlę bei
sąnarį supančias struktūras.
Reumatoidinis artritas - tai sisteminė autoimuninė liga, sąlygojanti lėtinę, progresuojančią sąnarių
destrukciją bei poliartritą.
9
7. ĮVADAS
Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra viena dažniausių ir sėkmingiausių visame
pasaulyje [1]. Pastaraisiais metais senstant populiacijai bei didėjant degeneracinių sąnarių ligų
paplitimui, šių operacijų skaičius nuolat didėja [2]. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2019 m.
Lietuvoje buvo atlikta 5000 pirminių klubo sąnario keitimo operacijų, kurių dažniausia priežastis
pirminė klubo sąnario artrozė, o vidutinis operuojamų pacientų amžius yra 71 m. (moterys) ir 64 m.
(vyrai) [3, 4]. Kadangi klubo sąnario endoprotezavimo operacija atliekama vis dažniau, o laukiančiųjų
šios operacijos skaičius nuolat didėja, siekiant atkurti maksimalų paciento funkcinį aktyvumą yra svarbi
ne tik operacinė technika, bet ir reabilitacijos procesas [1].
Pooperacinė reabilitacija yra kompleksinis procesas, kurios pagrindiniai tikslai yra skausmo
sumažinimas, gyvenimo kokybės gerinimas, operuotos galūnės jėgos ir funkcijos atsikūrimas bei
komplikacijų prevencija [5]. Paprastai reabilitacijos programą sudaro medikamentinis gydymas,
gretutinių ligų palaikomasis gydymas, kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija, masažai bei
kompresinė terapija, tačiau pacientų judėjimo funkcija ir savarankiškumas atsikuria nevienodai [5].
Reabilitacijos efektyvumas priklauso nuo įvairių su pacientu susijusių veiksnių: amžiaus, lyties, kūno
masės indekso, ligos trukmės bei patomechaninių aspektų [6, 7]. Nors atliekami tyrimai, kurių metu
vertinama skirtingų veiksnių įtaka judėjimo funkcijos atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos,
gauti rezultatai nėra vieningi, todėl ši tema išlieka aktuali. Šiame darbe bus nagrinėjamas reabilitacijos
efektyvumas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos bei pacientų lyties, amžiaus, kūno masės
indekso, ligos trukmės bei priežasties, dėl kurios buvo atlikta operacija, įtaka judėjimo funkcijų
atsikūrimui.
Darbo tikslas - nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui
pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus,
ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais.
10
8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui
pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus,
ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti pooperaciniu laikotarpiu taikytų reabilitacijos priemonių poveikį klubo sąnario judesių
amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmo jutimui, savarankiškumui bei mobilumui.
2. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos
priklausomai nuo kūno masės indekso.
3. Įvertinti reabilitacijos poveikį vyrų ir moterų judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo
operacijos.
4. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos
priklausomai nuo amžiaus.
5. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos
priklausomai nuo ligos trukmės.
6. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos
priklausomai nuo judėjimo funkcijos sutrikimo priežasties.
11
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika
Klubo sąnarys (lot. articulatio coxae) - tai riešutinis sąnarys, jungiantis dubenį su koja [8, 9].
Riešutinis sąnarys yra rutulinio daugiaašio sąnario atmaina, kai sąnarys turi gilesnę duobę, apimančią
daugiau kaip pusę sąnario galvos, todėl sąnarinių paviršių atitikimas yra didesnis [10]. Sąnarį supa stiprūs
ir gerai subalansuoti raumenys, kurie užtikrina stabilumą bei leidžia atlikti judesius keliose plokštumose
[10, 11]. Šis sąnarys yra struktūrinis elementas tarp apatinės galūnės ir ašinio skeleto, kuris ne tik perduoda
jėgas, veikiančias žmogaus kūną nuo apačios į viršų, bet ir atlaiko jėgas, tenkančias liemeniui, kaklui,
viršutinei galūnei [9, 11].
Pasak D. P. Byrne, klubo sąnarys priklauso judriųjų kaulinių jungčių rūšiai, nes jis atitinka šias
charakteristikas:
turi sąnario ertmę;
sąnariniai paviršiai padengti sąnarine kremzle;
turi tepalinę membraną, gaminančią sąnario skystį;
sąnarį supa raiščių kapsulė [11].
Kaulinė anatomija
Klubas yra viena stambiausių jungčių žmogaus kūne [8]. Sąnario galvą formuoja šlaunikaulio galva,
o sąnario duobę sudaro gūžduobė – pusrutulio formos gili įduba, įkurią įsistato šlaunikaulio galva [10].
Gūžduobę suformuoja trys dubens kaulai (klubakaulis, sėdynkaulis ir gaktikaulis) [10, 11]. Ties gūžduobės
įlanka praeina skersinis gūžduobės raištis (lig. transversum acetabuli), kuris uždaro sąnario duobę[10].
Gūžduobę užpildo riebalinė gūžduobės pagalvė, o ją pagilina iš skaidulinės kremzlės sudaryta gūžduobės
lūpa, apgaubianti beveik visą šlaunikaulio galvą [10].
Sąnario galva sudaro apie 60 – 70 % taisyklingo rutulio paviršiaus [10, 11]. Šlaunikaulio galvą
dengia hialininė kremzlė, išskyrus galvos duobutės sritį, kurioje tvirtinasi šlaunikaulio galvos raištis (lig.
capitis femoris) [10].
Sąnario kapsulė ir raiščiai
Klubo sąnarys turi tvirtą skaidulinę kapsulę [11]. Kapsulė prasideda gūžduobės lūpos išorėje,
apgaubia šlaunikaulio galvą, kaklą ir pasibaigia priekyje ant šlaunikaulio tarpgūbrinės linijos (linea
intertrochanterica), užpakalyje 1cm nesiekdama tarpgūbrinės skiauterės (crista intertrochanterica) [10].
12
Sąnario kapsulę sutvirtina trys raiščiai, stabilizuojantys klubo sąnarį: klubinis šlaunies (lig.
iliofemorale), gaktinis šlaunies (lig. pubofemorale) ir sėdimasis šlaunies (lig. ischiofemoralis) [12].
Klubinis šlaunies raištis yra sudarytas iš lateralinės ir medialinės šakos, kurios kartu tvirtinasi prie priekinio
apatinio klubakaulio dyglio (spina iliaca anterior inferior), dengia sąnarį iš priekio, platėdamos tęsiasi ir
prisitvirtina prie tarpgūbrinės linijos (linea intertrotanterica) [10, 12]. Klubinis šlaunies raištis yra
stipriausias klubo sąnario raištis, kuris varžo kojos tiesimą bei išorinę rotaciją [10, 12]. Viršutinės klubinio
šlaunies raiščio skaidulos įsitempia pritraukiant šlaunį, o apatinės – atitraukiant [13]. Sėdimasis šlaunies
raištis (lig. ischiofemorale) tvirtinasi virš sėdimojo gumburo (tuber ischiadicum), gaubia sąnarį iš
užpakalinės pusės bei viršaus ir baigiasi prisitvirtindamas ties užpakaline tarpgūbrine linija (linea
intertrochanterica) [10, 12]. Šis raištis varžo kojos pritraukimą bei vidinę rotaciją [12]. Gaktinis šlaunies
raištis (lig. pubofemorale) prasideda ties viršutine gaktikaulio šaka, tęsiasi susiliedamas su medialiniu
klubiniu šlaunies raiščiu bei sėdimuoju šlaunies raiščiu ir prisitvirtina prie šlaunikaulio [12]. Gaktinis
šlaunies raištis varžo kojos atitraukimą bei išorinę rotaciją [10]. Kita svarbi anatominė struktūra – trikampio
formos šlaunikaulio galvos raištis (lig. capitis femoris), esantis sąnario viduje [10]. Šlaunikaulio galvos
raištis, kurį apgaubia sąnario kapsulės tepalinė plėvė, tęsiasi nuo skersinio gūžduobės raiščio ir gūžduobės
pagalvės iki šlaunikaulio galvos duobės [10]. Šio raiščio mechaninis vaidmuo yra menkas, tačiau juo
praeina smulkios kraujagyslės, maitinančios nedidelę dalį šlaunikaulio galvos, bei nervai, atliekantys
propriocepcinę ir stabilizacinę funkciją [12]. Taip pat klubo sąnariui papildomo stabilumo suteikia žiedinė
juosta (zona orbiclaris), glaudžiai apsupanti šlaunikaulio kaklo vidurį [10, 12]. Be to, manoma, kad žiedinė
juosta palengvina sinovijinio skysčio judėjimą tarp sąnario kapsulės centrinės ir periferinės dalies [12].
Klubo sąnario raumenys
Klubo sąnarį supa 22 raumenys, kurie ne tik užtikrina sąnario stabilumą, bet ir leidžia atlikti
rotacinius judesius visomis kryptimis [11]. Dėl sutrikusios šių raumenų funkcijos pasikeičia klubo
sąnariniams paviršiams tenkantis krūvis, kas gali sukelti ar paskatinti degeneracinius sąnarinės kremzlės,
kaulo bei aplinkinio jungiamojo audinio pokyčius [14]. Dėl šios priežasties ypač svarbu suprasti klubo
sąnarį supančių raumenų anatomiją bei funkciją [14].
Klubo sąnario raumenų klasifikacija pagal atliekamą funkciją:
1. Šlaunies lenkiamieji raumenys:
Klubinis juosmens raumuo (m. iliopsoas) – galingiausias klubo sąnario lenkėjas. Jis
susideda iš dviejų raumenų: didžiojo juosmens (m. psoas major) ir klubinio (m. iliacus).
Raumuo lenkia šlaunį bei juosmenį (fiksavus šlaunį) [10, 11];
13
Siuvėjo raumuo (m. sartorius) – lenkia šlaunį, o šlaunį sulenkus ją atitraukia ir suka į
išorę [10, 11];
Tiesusis šlaunies raumuo (m.rectus femoris) – keturgalvio šlaunies raumens (m.
quadriceps femoris) dalis, atliekantis šlaunies lenkimo funkciją [10, 11];
Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latea) [10, 11].
2. Šlaunies tiesiamieji raumenys:
Didysis sėdmens raumuo (m. gluteus maximus) – didžiausias ir galingiausias raumuo,
kuris tiesia šlaunį, suka ją į išorę, palaiko vertikalią kūno padėtį bei fiksuoja dubenį
stovint [10, 11];
Didysis pritraukiamasis raumuo (m. adductor magnus) – šio raumens užpakalinė galva
atlieka šlaunies tiesimo funkciją [14];
Dvigalvis šlaunies raumuo (m. biceps femoris) [10, 14];
Pusgyslinis raumuo (m. semitendinosus) [10, 14];
Pusplėvinis raumuo (m. semimembranosus) [10, 14].
3. Šlaunies atitraukiamieji raumenys:
Vidurinis sėdmens raumuo (m. gluteus medius) – didžiausias šlaunį atitraukiantis
raumuo [14]. Funkciškai raumens skaidulos yra skirstomos į tris grupes: priekinės,
vidurinės ir užpakalinės [14]. Visos raumens skaidulos atlieka šlaunies atitraukimo
funkciją, priekinės skaidulos suka šlaunį į išorę, o užpakalinės - į vidų [10, 14];
Mažasis sėdmens raumuo (m. gluteus minimus) – raumuo atitraukia šlaunį bei suka ją
vidų, klubui esant fleksinėje padėtyje [10, 14];
Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latea) – mažiausias šlaunį
atitraukiantis raumuo [14].
4. Šlaunies pritraukiamieji raumenys:
Skiauterinis raumuo (m. pectineus);
Ilgasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor longus);
Trumpasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor brevis);
Didysis pritraukiamasis raumuo (m. adductor magnus);
Mažasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor minimus);
Grakštusis raumuo (m. gracilis) [10, 11].
5. Raumenys, sukantys šlaunį į išorę:
14
Didysis sėdmens raumuo (m. gluteus maximus) – stipriausias raumuo, sukantis šlaunį į
išorę;
Kriaušinis raumuo (m. piriformis);
Vidinis užtvarinis raumuo (m. obturatorius internus);
Viršutinis dvyninis raumuo (m. gemellus superior);
Apatinis dvyninis raumuo (m. gemellus inferior);
Kvadratinis šlaunies raumuo (m. quadratus femoris) [10, 14].
6. Raumenys, sukantys šlaunį į vidų:
Anot Donald A. Neumann, anatominiu požiūriu nėra išskiriama pagrindinių raumenų
grupė, kurie suka šlaunį į išorę, tačiau šią funkciją atlieka keletas antraeilių raumenų:
Mažojo sėdmens raumens (m. gluteus minimus) priekinės skaidulos;
Viduriniojo sėdmens raumens (m. gluteus medius) priekinės skaidulos;
Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latae);
Ilgasis pritraukimasis raumuo (m. adductor longus);
Trumpasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor brevis);
Skiauterinis raumuo (m. pectineus);
Didžiojo pritraukiamojo raumens (m. adductor magnus) užpakalinė galva [14].
Klubo sąnario biomechanika
Dėl klubo sąnario anatominės struktūros šlaunis juda visomis trimis plokštumomis: strėline
(sagitaline), kaktine (frontaline) bei skersine, tačiau judesių amplitudė yra maža [8, 10]. Amplitudę
sumažina tokios sąnario anatominės struktūros, kaip gili sąnarinė duobė, tvirti raiščiai bei masyvūs sąnarį
supantys raumenys [10].
Klubo sąnario judesiai:
1. Sagitalinėje plokštumoje apie transversalinę ašį:
lenkimas (flexio) – iki 120 ° sulenkus koją per kelio sąnarį, iki 85 ° ištiesus kelį;
tiesimas (extensio) – iki 15 °, ištiesus koją per kelio sąnarį amplitudė padidėja [10, 13].
2. Frontalinėje plokštumoje apie sagitalinę ašį:
Atitraukimas (abductio) – iki 30 °;
Pritraukimas (adductio) – iki 25 ° [13].
3. Horizontalinėje plokštumoje apie vertikalinę ašį:
Atgręžimas (rotacija į išorę) (supinatio) – iki 15 ° ištiesus koją, iki 40 ° kiek atitraukus ir
sulenkus koją;
15
Nugręžimas (rotacija į vidų) (pronatio) – iki 35 ° ištiesus koją, iki 60 ° kiek atitraukus ir
sulenkus koją [10].
Derinant šlaunies lenkimo, tiesimo bei atitraukimo ir pritraukimo judesius galimas kojos apvedimas
(circumductio) [10].
9.2. Klubo sąnario endoprotezavimas, dažniausios endoprotezavimo priežastys
Klubo sąnario endoprotezavimas - tai viena dažniausių ir sėkmingiausių operacijų visame pasaulyje,
atstatanti pažeisto sąnario funkciją bei sumažinanti skausmus [1, 15]. Pastaraisiais metais sėkmingų klubo
sąnario keitimo operacijų skaičius nuolat didėja [2]. Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro
duomenimis, 2011 – 2017 m. buvo užregistruotos 26203 pirminės klubo sąnario keitimo operacijos, kurių
dažniausios priežastys yra šios:
1. Pirminė artrozė (66,37 %) – tai progresuojanti degeneracinė sąnarių liga, pažeidžianti sąnarinę
kremzlę bei sąnarį supančias struktūras [16]. Artrozė pasireiškia net 25 % žmonių, sulaukusių 85 m.
amžiaus, bei yra viena pagrindinių neįgalumo priežasčių Lietuvoje [17, 18]. Liga dažniausiai
pažeidžia klubo, kelio bei pirmąjį metatarsofalanginį sąnarį [18]. Artrozę sąlygoja įvairių rizikos
veiksnių sąveika, kurie klasifikuojami į dvi grupes [18, 19]:
Bendrieji rizikos faktoriai:
Amžius – vyresniame amžiuje didėja sąnarinės kremzlės pažeidimo tikimybė, nes
kremzlė blogiau atlaiko jai tenkantį krūvį, blogėja kremzlės matrikso sintezė, plonėja
sąnarinis audinys [18]. Taip pat silpsta raumenys bei mažėja raiščių elastingumas
[18].
Lytis – liga dažniau pasireiškia moterims virš 50 m. amžiaus. Manoma, kad tai susiję
su postmenopauziniais pokyčiais [18].
Nutukimas – didelis kūno svoris sąlygoja didesnį krūvį, tenkantį klubo sąnariui
judesių metu [16]. Dėl svorio perkrovos kaulai tampa mažiau elastingi, didėja
sąnarinės kremzlės pažeidimo rizika [18].
Genetika – genetinių veiksnių įtaka vis dar tyrinėjama, tačiau manoma, kad
genetiniai faktoriai didina klubo sąnario osteoartozės riziką apie 60 % [16, 18]. Su
klubo sąnario osteoartrozės išsivystymo rizika yra susiję genai, kurie reguliuoja
uždegiminius procesus bei klubo sąnario vystymąsi [16, 18].
16
Profesija – ilgalaikė sąnarių apkrova dirbant sunkų fizinį darbą (sunkių daiktų
krovimas) ar profesionaliai sportuojant gali sąlygoti klubo sąnario artrozės vystymąsi
[18].
Su sąnariu susiję rizikos faktoriai:
Sąnario displazija - dėl įgimtų pokyčių (gūžduobės displazija, klubo panirimas, varus
ar valgus deformacija) mechaninis krūvis sąnario paviršiuje pasiskirsto nevienodai,
o tai gali sąlygoti koksartrozės atsiradimą vėlesniame amžiuje [18, 19].
Trauma – sąnario traumos, intrasąnariniai lūžiai sąlygoja sąnarinio paviršiaus
pokyčius, dėl kurių krūvis, tenkantis klubui, pasiskirsto netolygiai ir vystosi
degeneraciniai pokyčiai [19].
Koksartrozė paprastai pasireiškia skausmais sėdmenų, šlaunų, kirkšnies srityje [18].
Pradžioje skauda tik einant, ligai progresuojant – mažėja judesių amplitudė, vystosi „anties“ eisena,
šlaunų bei sėdmenų raumenų atrofija, sutrinka ir tampa skausminga šlaunies išorinė rotacija [17,
18]. Dažniausiais koksartrozės gydymo metodas – klubo sąnario keitimo operacija [20].
2. Šlaunikaulio kaklo lūžis (21,24 %) – tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių traumų [20].
Daugumą lūžių sąlygoja mažos energijos trauma (kritimas ant klubo sąnario iš stovimos padėties ar
lovos), ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze [20, 21]. Jaunesniame amžiuje
šlaunikaulio kaklo lūžiai sudaro apie 2 – 5 % visų lūžių ir dažniausiai įvyksta dėl didelės kinetinės
energijos traumos (autoįvykis, kritimas iš didelio aukščio) [20, 21]. Lūžio gydymo metodo
parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip paciento amžius, bendroji sveikatos būklė,
gretutinės ligos, šlaunikaulio kaklo lūžio fragmentų poslinkis (Garden klasifikacija) bei sąnario
būklė (artroziniai pokyčiai) [20]. Pilnas klubo sąnario protezavimas indikuotinas pacientams,
kuriems nustatytas šlaunikaulio kaklo lūžis su dislokacija, paciento amžius 60 – 80 m. bei gera
funkcinė būklė ir fizinis aktyvumas [20]. Manoma, kad iki 2050m. šių lūžių skaičius dramatiškai
padidės, dėl senėjančios populiacijos ir su tuo susijusiais rizikos veiksniais [21]:
Amžius – didėjant amžiui lūžių dažnumas didėja [22]. Asmenims, sulaukusiems 50 m. rizika
per likusį gyvenimą patirti osteoporotinį lūžį yra vidutiniškai 40 – 50 % moterims bei 13 –
22 % vyrams [22]. Tai susiję su amžiniais kaulinio tankio pokyčiais bei osteoporoze [23].
Taip pat senstant blogėja pusiausvyra, rega, klausa, didėja griuvimų bei jų sąlygotų lūžių
rizika [21].
Lytis – šlaunikaulio kaklo lūžiai yra dažnesni moterims (71,9 %) nei vyrams (28,1 %), o
perimenopauzės laikotarpiu, moterims nustatyta net 2,9 karto didesnė lūžių rizika [21, 22].
17
Taip pat verta paminėti, jog moterims šlaunikaulio kaklo lūžiai dažniausiai įvyksta
vyresniame amžiuje nei vyrams: 82 m. moterims ir 77 m. vyrams [24].
Kaulų mineralinis tankis – mažėjant kaulų mineralinei masei, retėja trabekulinis audinys,
kaulai tampa ne tokie tvirti ir lūžta nuo menkos traumos [25].
Kūno masės indeksas – didesnę lūžių riziką turi tie pacientai, kurių kūno masės indeksas
yra mažesnis (< 22), lyginant su pacientais, kurių kūno masės indeksas svyruoja tarp 22 ir
25 [26].
3. Aseptinė nekrozė (5,98 %) – šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė yra būklė, kurios metu įvyksta
kaulinio audinio ląstelių žūtis dėl mikrocirkuliacijos sutrikimo [27]. Pagrindiniai aseptinės nekrozės
rizikos veiksniai:
Trauma – traumos metu yra mechaniškai sutrikdoma šlaunikaulio galvos kraujotaka,
paprastai įvykus šlaunikaulio galvos ar šlaunikaulio kaklo lūžiui, kai pažeidžiama
šlaunikaulio galvą maitinanti kraujagyslė (vidinė apsukinė šlaunies arterija) [27].
Kortikosteroidų vartojimas – tai dažniausia netrauminės aseptinės nekrozės priežastis
[28]. Manoma, kad didelės gliukokortikoidų dozės (>20 mg prednizolono per dieną)
sąlygoja riebalų kaupimąsi kaulų čiulpuose bei blogina kaulo kraujotaką [27].
Alkoholis – gausus alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia adipogeneze bei
sumažėjusia kraujo forminių elementų gamyba kaulų čiulpuose [27]. Tai gali lemti osteocitų
pažeidima bei aseptinę kaulo nekrozę [27].
Šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė paprastai progresuoja, įvyksta negrįžtamas sąnarinio
paviršiaus pažeidimas [28]. Klubo sąnario endoprotezavimas atliekamas tada, kai konservatyvus
gydymas neefektyvus arba vėlyvose stadijose, kai negalima taikyti kitų chirurginio gydymo metodų
[20]. Operacinis gydymas, taikant totalinį klubo sąnario endoprotezavimą, pasižymi nedideliu
komplikacijų dažniu, geru išgyvenamumu bei reikšmingu skausmo sumažėjimu [27].
4. Klubo sąnario displazija (3,03 %) – tai klubo sąnarį sudarančių kaulų ir kremzlinių struktūrų
anatominiai nuokrypiai [29]. Displazijai būdinga sekli, dislokuota į viršų ir į priekį gūžduobė bei
hipoplastiškas šlaunikaulis [29, 30]. Dėl šių anatominių pokyčių gūžduobė nepakankamai apgaubia
šlaunikaulio galvą, vystosi klubo sąnario raumenų, sėdimojo nervo sutrumpėjimas, storėja sąnarinė
kapsulė, ilgainiui progresuoja osteoartritiniai pokyčiai, gali įvykti sąnarinės lūpos plyšimas [29, 30].
Galimi įvairūs chirurginio gydymo metodai:
Klubo sąnario artroskopija - atliekama tik esant I° displazijai pagal Crow (rentgenologiškai
nustatyta mažesnė nei 50 % šlaunikaulio galvos subliuksacija) [20].
18
Periacetabulinė bei šlaunikaulio osteotomija – rekomenduojama jauniems pacientams,
kuriems nestipriai išreikšta klubo sąnario artrozė [20].
Klubo sąnario endoprotezavimas – gali būti taikomas esant įvairių laipsnių displazijai [20].
Klubo sąnario keitimo operacijos rezultatai priklauso nuo displazijos tipo – kuo mažesnis
displazijos laipsnis, tuo geresni rezultatai [20].
5. Potrauminė artrozė (1,90 %) – klubo sąnario traumos, tokios kaip sąnarinės lūpos plyšimas bei
gūžduobės lūžiai, sąlygoja blogesnį krūvio bei sąnarinio skysčio pasiskirstymą tarp šlaunikaulio
galvos ir gūžduobės sąnarinių paviršių [27]. Laiku nepritaikius tinkamo gydymo, blogėja klubo
sąnario biomechanika, vystosi artroziniai pokyčiai ir atsiranda lėtiniai skausmai [27]. Tuomet
reikalingas chirurginis gydymas: totalinis klubo sąnario endoprotezavimas, kuris esant potrauminei
artrozei gali būti techniškai sudėtingesnis, dėl kaulų deformacijų [31].
6. Reumatoidinis artritas (0,71 %) – tai sisteminė autoimuninė liga, sąlygojanti lėtinę,
progresuojančią sąnarių destrukciją bei poliartritą (18). Ligos pradžia paprastai lėtinė, pradžioje
patinsta ir tampa skausmingi rankų pirštų (ypač II ir III) proksimaliniai interfalanginiai,
metakarpofalanginiai, riešų ir metatarsofalanginiai sąnariai [18]. Ligai progresuojant pažeidžiami ir
alkūnių, kelių, klubų sąnariai [18]. Reumatoidinio artrito atveju skausmai ir tinimai būna atkaklūs,
vystosi aplinkinių raumenų atrofija, atsiranda kelias valandas trunkantis rytinis sąstingis,
progresuoja sąnarių deformacija, apimami vis nauji sąnariai, prisideda tendovaginitai, bursitai [18].
Esant pažengusiai ligos stadijai, sutrikusiai sąnario funkcijai bei neefektyviam medikamentiniam
gydymui indikuotina klubo sąnario keitimo operacija [32].
9.3. Klubo sąnario endoprotezavimas, tipai
Klubo sąnario endoprotezavimo operacija – tai ligos ar traumos pažeistos gūžduobės ir šlaunikaulio
galvos pakeitimas dirbtiniais implantais [33]. Šis gydymo metodas dažniausiai naudojamas klubo sąnario
osteoartrozei gydyti [20].
Klubo sąnario keitimo operacijai naudojamos skirtingos operacinės technikos:
Totalinis klubo sąnario endoprotezavimas – abu klubo sąnario komponentai pakeičiami dirbtiniais
implantais [34, 35].
Sąnarinius paviršius atnaujinanti operacija – šlaunikaulio galvos bei gūžduobės sąnariniai paviršiai
yra pašalinami ir pakeičiami metaliniais implantais [36]. Šio tipo operacija paprastai taikoma
19
jauniems pacientams, kurios privalumai yra kaulinio audinio išsaugojimas (pašalinama tik
susidėvėjusi kremzlė, o šlaunikaulio galva nenupjaunama), anatominių komponentų dydžių
išlaikymas, mažesnė dislokacijų rizika [20, 34, 37].
Klasikinės totalinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos metu padaromas pjūvis, tuomet
išnarinama šlaunikaulio galva bei nupjaunamas šlaunikaulio kaklas [20]. Vėliau naudojant specialius
instrumentus paruošiama gūžduobė bei šlaunikaulio kanalas ir implantuojami dirbtiniai sąnario
komponentai [20]. Klasikinį klubo sąnario endoprotezą paprastai sudaro trys dalys: šlaunikaulio
komponentas (stiebas), šlaunikaulio galva, gūžduobinis komponentas [20].
Endoprotezų sąnariniai paviršiai gali būti padengti įvairiomis medžiagomis [20]. Priklausomai nuo
medžiagos tipo, kuri kontaktuoja sąnaryje viena su kita, protezai klasifikuojami į keturias grupes:
1. metalas su polietilenu;
2. keramika su polietilenu;
3. keramika su keramika;
4. metalas su metalu [20, 38].
Klubo sąnario endoprotezo komponentams fiksuoti su kaulu gali būti naudojamos įvairios technikos
[38]. Išskiriami šie endoprotezų tipai:
cementinis – cementuojamas ir šlaunikaulinis, ir gūžduobinis komponentas į kaulą sušvirkštus
specialaus kaulinio cemento, kuriam sustingus, pritvirtinami endopotezo komponentai;
hibridinis – cementuojamas tik šlaunikaulinis komponentas, o gūžduobinis komponentas
tvirtinamas mechaniškai;
atvirkščias hibridinis – cementuojamas tik gūžduobinis komponentas, o šlaunikaulinis tvirtinamas
mechaniškai;
becementinis (mechaninis) – mechaniškai tvirtinamų komponentų paviršiaus padengimas gali būti
įvairus: akytas, grūdėtas, purkštas plazma, dengtas hidroksiapatitu [20, 38].
20
1 pav. Skirtingo tipo endoprotezai pagal tvirtinimo būdus [20]
2 pav. Kairėje: mechaninio, hibridinio, atvirkščio hibridinio, cementinio tvirtinimo endoprotezai
[20]
Lietuvoje 2011 – 2019 m. dažniausiai naudoti cementinio tvirtinimo implantai (75,45 % visų
pirminių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų), kurių išlikimo rezultatai yra geriausi [4, 20].
Klubo sąnario keitimo operacijos metu naudojami skirtingi operaciniai pjūviai: priekinis, priekinis-
šoninis, šoninis, užpakalinis ir kt. [20]. Lietuvoje daugiausia klubo sąnario endoprotezavimo operacijų
atliekama naudojant užpakalinį pjūvį (73 %) [4]. Pastaruoju metu, tobulėjant chirurginei technikai, vis
dažniau atliekamos minimaliai invazinės operacijos, o operacinis pjūvis siekia vos 5 – 7 cm [20].
21
9.4. Reabilitacija po klubo sąnario keitimo operacijos
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, reabilitacija – tai medicininių, socialinių, profesinių,
juridinių priemonių kompleksas taikomas, siekiant maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo [20]. Po klubo
sąnario keitimo operacijos reabilitacija ypač svarbi, nes tai yra gydymo ir slaugos proceso tęsinys,
padedantis atstatyti darbingumą bei pagerinti gyvenimo kokybę [5]. Po klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos praėjus 7 - 10 dienų pacientas siunčiamas stacionarinei reabilitacijai, kuri trunka 18 dienų [5].
Pooperacinės reabilitacijos po klubo sąnario endoprotezavimo pagrindiniai tikslai:
1. Saugaus mobilumo mokymas;
2. Jėgos bei sąnario funkcijos atsikūrimas;
3. Operuotos galūnės bei liemens ir sėdmenų raumenų stiprinimas;
4. Skausmo mažinimas;
5. Komplikacijų prevencija: giliųjų venų trombozė, infekcija;
6. Pooperacinių žaizdų gydymas;
7. Anemijos korekcija;
8. Psichoemocinės būklės gerinimas;
9. Gretutinių ligų kontrolė;
10. Paciento mokymas teisingai judėti ir apsitarnauti atliekant kasdienes veiklas [5, 39].
Reabilitaciją vykdo specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas reabilitologas, slaugytoja,
kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, palatos draugas, artimieji [5].
Pacientas šioje komandoje turi būti aktyvus dalyvis, motyvuotas kuo greičiau sugrįžti į kasdienę veiklą bei
suvokiantis reabilitacijos priemonių svarbą ir galintis spręsti iškilusias problemas [5, 40].
Siekiant įgyvendinti iškeltus reabilitacijos tikslus, naudojamos kompleksinės reabilitacijos
priemonės, kurios taikomos nepertraukiamai, individualizuotai, nuolat vertinant efektyvumą [5]. Po klubo
sąnario keitimo operacijos dažniausiai taikomos šios reabilitacijos priemonės:
1. Medikamentai – analgetikai, NVNU (skausmo kontrolei), antikoaguliantai (tromboembolijų
profilaktikai);
2. Gretutinių ligų palaikomasis gydymas;
3. Kineziterapija – kiekvienam pacientui individuali tausojanti – treniruojanti kineziterapijos
programa, skirta raumenų stiprinimui bei protezuoto sąnario funkcijos bei judesių amplitudės
gerinimui. Galima kineziterapija vandenyje, pilnai sugijus pooperacinei žaizdai;
22
4. Fizioterapija – galima taikyti magnetoterapiją, elektrostimuliaciją, Bioptron šviesos terapiją,
krioterapiją;
5. Masažas – taikomas pilnai sugijus pooperacinei žaizdai;
6. Kompresinė terapija – taikoma siekiant sumažinti kojų tinimą;
7. Ergoterapija – pacientas mokomas atlikti kasdienes veiklas, apsitarnauti;
8. Socialinio darbuotojo konsultacija – sprendžiami įvairūs socialiniai klausimai [5, 41].
Reabilitacijos efektyvumą galima įvertinti remiantis šiais kriterijais:
Vaistų poreikio sumažėjimas;
Grįžimas į kasdienę veiklą;
Ligos simptomų sumažėjimas;
Psichoemocinės būklės pagerėjimas;
Gyvenimo kokybės pagerėjimas [41].
Po atliktos klubo sąnario keitimo operacijos pacientai kuo greičiau nori sugrįžti į įprastą kasdienį
gyvenimą [40]. Tam pasiekti reikalinga aplinkinių pagalba bei kompleksinių reabilitacijos priemonių
taikymas ir ilgalaikė priežiūra, ypač vyresnio amžiaus pacientams [40]. Kad pagalba būtų veiksminga, labai
svarbu užtikrinti glaudžius paciento, slaugytojų ir artimųjų tarpusavio santykius bei paciento motyvaciją
[40]. Tai padeda pacientui greičiau prisitaikyti prie aplinkos, saugiai judėti, naudotis pagalbinėmis
priemonėmis, nukraunančiomis klubo sąnarį, taip išvengiant sąnario skausmo bei mažinant išnirimų riziką
[5, 40].
9.5. Skirtingų veiksnių įtaka reabilitacijos efektyvumui
Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra vienas sėkmingiausių degeneracinių sąnarių ligų
gydymo metodų [1]. Tačiau gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo operacinės technikos ar protezo tipo,
bet ir nuo taikytos pooperacinės reabilitacijos programos bei individualių su pacientu susijusių veiksnių,
tokių kaip lytis, amžius, kūno masės indeksas, liga, ligos trukmė iki operacijos [7, 42].
Vienas iš veiksnių, lemiančių reabilitacijos efektyvumą po klubo sąnario keitimo operacijos, yra
lytis [7]. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, moteriška lytis yra susijusi su blogesniu judėjimo
funkcijų atsikūrimu po klubo sąnario pakeitimo [7]. H. K. Vincent ir kt. pastebėjo, jog vyrų šlaunies
raumenų jėgos, judesių amplitudės per operuotą klubo sąnarį bei savarankiškumo indekso rodikliai po
reabilitacijos pagerėjo labiau nei moterų [7]. Manoma, jog šiuos skirtumus lemia vyresnis moterų amžius,
23
mažesnis kasdienis fizinis aktyvumas bei didesnis gretutinių ligų skaičius lyginant su vyrais [43]. Taip pat
moterims dažniau nei vyrams buvo diagnozuotas nutukimas, o su didesniu kūno svoriu susijęs operuoto
sąnario spaudimas gali sąlygoti didesnį pooperacinį skausmą bei mažinti reabilitacijos efektyvumą [43].
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis reabilitacijos efektyvumą, yra paciento amžius. Vyresnis amžius
yra siejamas su mažesniu pooperacinės reabilitacijos efektyvumu [7]. Viena iš mažesnio funkcionalumo
priežasčių po klubo sąnario endoprotezavimo yra vyresnio amžiaus žmonių skausmo suvokimas [7].
Manoma, jog vyresni pacientai pooperacinį skausmą suvokia kaip nesugijusių sąnario struktūrų požymį ir
vengia įdėti daugiau fizinių pastangų atliekant reabilitacijos pratimus, tokiu būdu sulėtindami
funkcionalumo atgavimo procesą [44].
KMI taip pat gali turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui po klubo sąnario keitimo operacijos.
Tyrimų metu nustatyta, kad didesnį kūno masės indeksą turinčių pacientų judėjimo funkcijos pagerėjimas
po stacionarinės reabilitacijos bei praėjus 6 mėn. po operacijos yra mažesnis lyginant su normalaus svorio
tiriamaisiais [45]. Taip pat pastebėta, jog pacientai, kurių KMI ≥35 kg/m2, turi didesnę pooperacinių
infekcijų bei išnirimų riziką [6]. Tačiau vertinant skausmo intensyvumo pokyčius praėjus 6 mėn. po klubo
sąnario keitimo operacijos nustatyta, jog skausmo sumažėjimas buvo didesnis tose tiriamųjų grupėse,
kuriems nustatytas didelio laipsnio nutukimas [45].
Judėjimų funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos priklauso ir nuo ligos,
sąlygojusios sąnario pažeidimą. Vienos dažniausių klubo sąnario keitimo operacijos priežasčių yra pirminė
artrozė, reumatoidinis artritas bei avaskulinė nekrozė [46]. Koksartrozės diagnozė yra siejama su geresniu
judėjimo funkcijos atsikūrimu po klubo sąnario keitimo operacijos lyginant su sergančiaisiais reumatoidiniu
artritu ar avaskuline nekroze [46]. Lyginant skausmo intensyvumo pokyčius priklausomai nuo
endoprotezavimo operacijos priežasties, nustatyta, jog reumatoidiniu artritu sergantys pacientai jautė
didesnį skausmą ankstyvajame reabilitacijos etape bei praėjus 2 m. po operacijos nei sergantieji klubo
sąnario artroze [47].
Ligos trukmė iki operacijos taip pat gali turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui. Literatūros apie
ligos trukmės įtaką judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos nebuvo rasta. Tačiau
vertinant ligos trukmės iki klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įtaką gyvenimo kokybei, ryšio tarp
ligos trukmės ir pooperacinių išeičių nebuvo nustatyta [48].
24
10. TYRIMO METODIKA
10.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)
Tyrimas vyko 2019 – 2020 m. Birštono „Eglės“ sanatorijoje, medicininės reabilitacijos skyriuje.
Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 96 bei įstaigos vadovo sutikimas,
pasirašytas susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos.
10.2. Tyrimo objektas
Pacientai po klubo sąnario keitimo operacijos, kuriems buvo taikomos kompleksinės
pooperacinės reabilitacijos paslaugos Birštono „Eglės“ sanatorijoje, medicininės reabilitacijos skyriuje.
10.3. Tiriamųjų imtis
Į tyrimą buvo įtraukti 100 pacientų po klubo sąnario keitimo operacijos, kuriems antro lygio
reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos Birštono „Eglės“ sanatorijoje 2017 - 2019 m. Pacientai tyrimui
atrinkti atsitiktine tvarka.
10.4. Tyrimo metodai
Siekiant nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui pacientams po
klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės ir
patomechaniniais aspektais buvo atlikta retrospektyvinė medicininių dokumentų analizė. Kokie duomenys
buvo renkami iš pacientų ligos istorijų pateikta 1 priede. Iš gautų medicininių dokumentų duomenų buvo
vertinamas skausmo intensyvumas balais (pagal VAS), modifikuotas Keitel, Barthel indeksas, operuotos
galūnės šlaunies raumenų jėga, šlaunies atitraukimo, lenkimo bei tiesimo amplitudė per klubo sąnarį prieš
ir po reabilitacijos. Siekiant įvertinti reabilitacijos programos efektyvumą, buvo lyginamas šių įverčių
25
skirtumas reabilitacijos pradžioje bei po reabilitacijos. Taip pat duomenys buvo lyginami skirtingose
grupėse priklausomai nuo KMI, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei priežasties, dėl kurios atlikta klubo
sąnario keitimo operacija. Pagal lytį tiriamieji suskirstyti į vyrų ir moterų grupes. Remiantis Pasaulio
sveikatos organizacija (PSO), tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių: pacientai iki 65 m.
amžiaus bei 65 m. amžiaus ir vyresni pacientai. Pagal KMI buvo išskirtos penkios tiriamųjų grupės:
normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2), antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2), I° nutukimas (KMI 30 – 34,9
kg/m2), II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2), III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2). Pagal ligos trukmę
tiriamieji skirstyti į tris grupes: ligos trukmė iki 5 metų, ligos trukmė 5 – 10 metų, ligos trukmė 10 ir daugiau
metų. Išskirtos grupės pagal ligą: koksartrozė, šlaunikaulio kaklo lūžis bei avaskulinė nekrozė.
10.5. Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2010 ir IBM SPSS 20,0 for
Windows statistinius paketus. Dviems priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Vilkoksono
kriterijus, nepriklausomoms imtims – Mano Vitnio bei Kruskalio Voliso kriterijus. Kruskalio Voliso
neparametrinis kriterijus taikytas tada, kai tiriamųjų grupių buvo daugiau nei dvi. Kiekybiniai duomenys
pateikiami kaip mediana (xme), minimali (xmin), maksimali (xmax) reikšmė ir vidurkis (𝑥 ) – xme(xmin -
xmax; 𝑥 ), kokybiniai – procentais. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti
statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p – reikšmė) buvo mažesnis nei
pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α = 0,05).
26
11. TYRIMO REZULTATAI
11.1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika
3 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių
Tyrime dalyvavo 100 pacientų, iš kurių 42 (42%) vyrų ir 58 (58%) moterų (3 pav.). Pacientų,
kuriems buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija, amžiaus vidurkis yra 63,48 (1,248) m. Pagal lytį
jaunesni buvo vyrai, jų amžiaus vidurkis 62,02 (1,865) m., o moterų 64,53 (1,674) m. (4 pav.).
42%58%
Vyrai Moterys
27
4pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
Tiriamųjų kūno masės indekso vidurkis 28,66 (0,498) kg/m2. Moterų KMI vidurkis (28,9
(0,786) kg/m2) buvo šiek tiek didesnis nei vyrų (28,34 (0,486) kg/m2) (5pav.).
5 pav. Vyrų ir moterų kūno masės indekso vidurkis
62.02
64.53
60.5
61
61.5
62
62.5
63
63.5
64
64.5
65
Amžiaus vidurkis
Vyrai Moterys
28.34
28.9
28
28.1
28.2
28.3
28.4
28.5
28.6
28.7
28.8
28.9
29
KMI
Vyrai Moterys
28
Dažniausia priežastis, dėl kurios atlikta klubo sąnario keitimo operacija, buvo pirminė koksartrozė.
Dėl šios priežasties buvo operuoti 93 (93%) pacientų. Dėl šlaunikaulio kaklo lūžių operuoti 4 (4%), o dėl
aseptinės kaulo nekrozės operuoti 3 (3%) pacientai (6 pav.).
6 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal klubo sąnario endoprotezavimo priežastis
Vidutinė ligos trukmė iki operacijos atlikimo buvo 5,45 (0,600) metų. Vyrų tarpe ligos trukmė buvo
mažesnė 4,07 (0,533) m. lyginant su moterų 6,45 (0,944) m. (7 pav.).
93%
3% 4%
Pirminė koksartrozė Aseptinė nekrozė Šlaunikaulio kaklo lūžis
29
7 pav. Pacientų pasisikirstymas pagal ligos trukmę
11.2. Reabilitacijos programos efektyvumo po klubo sąnario keitimo operacijos
įvertinimas
Tyrimo metu siekiant įvertinti reabilitacijos efektyvumą po klubo sąnario keitimo operacijos buvo
lyginami pacientų skausmo intensyvumo, Keitel, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių
amplitudės per operuotą sąnarį įverčiai reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.
Pirmąją reabilitacijos dieną skausmo intensyvumo įverčių mediana 5 (0 – 9) balai, o paskutinę
reabilitacijos dieną 2 (0 – 4) balai (8 pav.). Galima teigti, jog skausmo intensyvumo įvertis balais po
reabilitacijos sumažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).
6.45
4.07
0
1
2
3
4
5
6
7
Vyrai Moterys
Ligos trukmė iki operacijos (metais)
30
8 pav. Tiriamųjų skausmo intensyvumo įvertis balais prieš ir po reabilitacijos
Prieš reabilitaciją apatinės galūnės funkciją atspindinčio Keitel indekso įverčių mediana buvo 14 (7
– 25) balų, po reabilitacijos – 26,5 (13 - 48) balo (9 pav.). Po reabilitacijos Keitel indekso įvertis padidėjo
statistiškai reikšmingai (p<0,001).
9 pav. Tiriamųjų Keitel indekso įvertis balais prieš ir po reabilitacijos
31
Pirmąją reabilitacijos dieną modifikuoto Barthel indekso įverčių mediana buvo 65 (45 – 90) balai,
o po reabilitacijos – 80 (60 – 95) balų (10 pav.). Galima teigti, jog savarankiškumą atspindintis modifikuoto
Barthel indekso įvertis po reabilitacijos padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).
10 pav. Tiriamųjų modifikuoto Barthel indekso įvertis prieš ir po reabilitacijos
Vertinant tiriamųjų judesių amplitudę per operuotą klubo sąnarį, nustatyta, kad šlaunies atitraukimo
amplitudės įverčių mediana prieš reabilitaciją siekė 15 (0 – 35)°, lenkimo – 60 (15 – 105)°, o tiesimo – 0 (-
25 – 10)°. Po reabilitacijos šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių mediana siekė 25 (3 - 45)°, lenkimo -
90 (15 - 123)°, o tiesimo - 6 (0 - 18)° (11, 12, 13 pav.). Galima teigti, jog judesių amplitudės įverčių
padidėjimas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001).
32
11 pav. Tiriamųjų šlaunies atitraukimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį
prieš ir po reabilitacijos
12 pav. Tiriamųjų šlaunies lenkimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį
prieš ir po reabilitacijos
33
13 pav. Tiriamųjų šlaunies lenkimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį
prieš ir po reabilitacijos
Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių mediana prieš reabilitaciją siekė 3 (2 – 4) balus,
o po reabilitacijos 4 (3 – 5) balus (13 pav.). Šlaunies raumenų jėgos įverčių pokytis yra statistiškai
reikšmingas (p<0,001).
14 pav. Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėga (balais) prieš ir po reabilitacijos
34
11.3. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai
nuo lyties
Lyginant tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytį prieš ir po reabilitacijos buvo nustatyta, jog moterų
skausmo intensyvumo įverčių skirtumo mediana buvo 3 (0 - 7), vyrų taip pat 3 (1 - 7) balai. Tarp vyrų ir
moterų statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,845) (1 lentelė).
Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp lyčių nebuvo nustatyta (p=0,130). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana tarp moterų buvo
11 (2 - 25), tarp vyrų 11,5 (5 - 26) balo (1 lentelė).
Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo lyties,
statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,613). Barthel indekso įverčių skirtumo
mediana tarp moterų buvo 15 (5 - 30), tarp vyrų 15 (5 - 40) balų (1 lentelė).
Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp vyrų ir
moterų taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,895). Jėgos įverčių skirtumo mediana moterų tarpe
buvo 1 (0 - 2), vyrų tarpe 1 (0 - 2) balas (1 lentelė).
Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos
priklausomai nuo lyties, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana tarp
vyrų 10 (2 - 35)°, tarp moterų 11 (0 - 45)°, šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tarp vyrų 25 (0
- 55)°, tarp moterų 24,5 (0 - 52)°, šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana tarp vyrų 5 (0 - 23)°, tarp
moterų 5 (0 - 25)°. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,964, p=0,853, p=0,406) (1
lentelė).
1 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo
lyties
Rodiklis Lytis Mediana Minimali –
maksimali reikšmė
p reikšmė
Skausmo
intensyvumo įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Vyrai 3 0 - 7 0,845
Moterys 3 1 - 7
Keitel indekso įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Vyrai 11 2 - 25 0,130
Moterys 11,5 5 - 26
Vyrai 15 5 - 30 0,613
35
Barthel indekso
įverčių skirtumas
prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Moterys 15 5 - 40
Šlaunies raumenų
jėgos įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Vyrai 1 0 - 2 0,895
Moterys 1 0 - 2
Šlaunies atitraukimo
amplitudės įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos
(laipsniais)
Vyrai 10 2 - 35 0,964
Moterys 11 0 - 45
Šlaunies lenkimo
amplitudės įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos
(laipsniais)
Vyrai 25 0 - 55 0,853
Moterys 24,5 0 - 52
Šlaunies tiesimo
amplitudės įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos
(laipsniais)
Vyrai 5 0 - 23 0,406
Moterys 5 0 - 25
11.4. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo
amžiaus
Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos vyresnio amžiaus žmogaus apibrėžimu, tiriamieji buvo
suskirstyti į dvi amžiaus grupes: jaunesni pacientai (iki 65 m. amžiaus) bei vyresni pacientai (65 m. amžiaus
ir vyresni) [42].
Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos jaunesnių ir
vyresnių pacientų amžiaus grupėse. Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas
skirtingose amžiaus grupėse gauti tokie rezultatai: mediana jaunesnių pacientų grupėje – 3 (0 - 7), vyresnių
– 3 (0 - 7) balai. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,825) (2 lentelė).
Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos gautas statistiškai reikšmingas
skirtumas tarp skirtingų amžiaus grupių pacientų (p<0,05). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana
pacientų iki 65 m. amžiaus grupėje 13 (2 - 26), o 65 m. ir vyresnių – 10 (4 - 23) balų (2 lentelė).
Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo amžiaus
statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,843). Barthel indekso įverčių skirtumo
36
mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje buvo 15 (5 - 40), o 65 m. ir vyresnių taip pat 15 (5 - 35) balų
(2 lentelė).
Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp jaunesnių
ir vyresnių pacientų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,800). Jėgos įverčių skirtumo mediana jaunesnių
tiriamųjų tarpe buvo 1 (0 - 2), vyresniųjų taip pat 1 (0 - 2) balas (2 lentelė).
Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos
priklausomai nuo amžiaus, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana
tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 9 (0 - 35)°, 65 m. ir vyresnių 12 (3 - 45)°, šlaunies lenkimo amplitudės
skirtumo mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 25 (0 - 50)°, 65 m. ir vyresnių 24 (0 - 55)°, šlaunies
tiesimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 6 (0 - 25)°, 65 m. ir vyresnių 5
(0 - 18)°. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,069, p=0,986, p=0,388) (2 lentelė).
2 lentelė. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo
amžiaus
Rodiklis Amžius Mediana Minimali –
maksimali reikšmė
p reikšmė
Skausmo intensyvumo
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Iki 65 m. 3 0 - 7 0,825
65 m. ir vyresni 3 0 - 7
Keitel indekso įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Iki 65 m. 13 2 - 26 <0,05
65 m. ir vyresni 10 4 - 23
Barthel indekso įverčių
skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Iki 65 m. 15 5 - 40 0,843
65 m. ir vyresni 15 5 - 35
Šlaunies raumenų jėgos
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (balais)
Iki 65 m. 1 0 - 2 0,800
65 m. ir vyresni 1 0 - 2
Šlaunies atitraukimo
amplitudės įverčių skirtumas
prieš ir po reabilitacijos
(laipsniais)
Iki 65 m. 9 0 - 35 0,069
65 m. ir vyresni 12 3 - 45
37
Šlaunies lenkimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Iki 65 m. 25 0 - 50 0,986
65 m. ir vyresni 24 0 - 55
Šlaunies tiesimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Iki 65 m. 6 0 - 25 0,388
65 m. ir vyresni 5 0 - 18
11.5. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai
nuo kūno masės indekso
Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta kūno masės indekso klasifikacija, tiriamieji
buvo suskirstyti į grupes: normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2), antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2), I°
nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2), II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2), III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)
[45].
Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas priklausomai nuo KMI gauti tokie
rezultatai: normalaus svorio pacientų grupėje 3 (1 - 7), antsvorio turinčių pacientų grupėje 3 (1 - 7), pacientų
grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 3 (1 - 4), pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 2 (0
- 4), pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas 3 (2 - 4) balai. Palyginus tiriamųjų skausmo
intensyvumo pokytį prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo KMI buvo gautas statistiškai reikšmingas
skirtumas (p<0,05) (3 lentelė).
Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo kūno masės
indekso statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,051). Keitel indekso įverčių skirtumo
mediana skirtingose tiriamųjų grupėse priklausomai nuo KMI: normalus svoris 13 (6 - 26), antsvoris 11 (4
- 22), I° nutukimas 10,5 (4 - 22), II° nutukimas 9 (2 - 19), III° nutukimas 6,5 (5 - 16) balo (3 lentelė).
Barthel indekso įverčių skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 20 (10 - 40), antsvorio
turinčių pacientų grupėje 15 (5 - 30), pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 15 (5 - 25), pacientų
grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 15 (5 - 25), pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas
7,5 (5 - 15) balo. Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo
KMI skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (3 lentelė).
Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumo mediana normalaus svorio pacientų
grupėje 1 (0 - 2), antsvorio turinčių pacientų grupėje 1 (0 - 1), pacientų grupėje, kuriems nustatytas I°
38
nutukimas 1 (1 - 2), pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 1 (0 - 2), pacientų grupėje, kuriems
nustatytas III° nutukimas 0,5 (0 - 1) balo. Raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp
skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo KMI buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (3 lentelė).
Buvo palygintas judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumas prieš ir po reabilitacijos
priklausomai nuo KMI. Šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana normalaus svorio pacientų
grupėje 12.5 (2 - 35)°, antsvorio turinčių pacientų grupėje 10 (3 - 45)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas
I° nutukimas 10 (3-20)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 10 (3 - 18)°, pacientų grupėje,
kuriems nustatytas III° nutukimas 9 (0 - 19)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,396).
Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 25 (0 - 50)°, antsvorio
turinčių pacientų grupėje 30 (4 - 55)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 18 (0 - 43)°,
pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 14 (0 - 52)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas III°
nutukimas 30 (20 - 39)°, skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo
mediana normalaus svorio pacientų grupėje 5,5 (0 - 25)°, antsvorio turinčių pacientų grupėje 5 (0 - 22)°,
pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 5 (0 - 23)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas II°
nutukimas 4 (0 - 15)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas 1,5 (0 - 6)°, statistiškai reikšmingo skirtumo
nebuvo nustatyta (p=0,350) (3 lentelė).
3 lentelė. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos
priklausomai nuo KMI
Rodiklis KMI Mediana Minimali –
maksimali
reikšmė
p reikšmė
Skausmo intensyvumo įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(balais)
Normalus svoris (KMI
18,5 – 24,9 kg/m2)
3 1 – 7 <0,05
Antsvoris (KMI 25 –
29,9 kg/m2)
3 1 – 7
I° nutukimas (KMI 30
– 34,9 kg/m2)
3 1 – 4
II° nutukimas (KMI 35
– 39,9 kg/m2)
2 0 – 4
III° nutukimas (KMI >
40 kg/m2)
3 2 - 4
Keitel indekso įverčių skirtumas
prieš ir po reabilitacijos (balais)
Normalus svoris (KMI
18,5 – 24,9 kg/m2)
13 6 - 26 0,051
Antsvoris (KMI 25 –
29,9 kg/m2)
11 4 – 22
I° nutukimas (KMI 30
– 34,9 kg/m2)
10,5 4 – 22
39
II° nutukimas (KMI 35
– 39,9 kg/m2)
9 2 – 19
III° nutukimas (KMI >
40 kg/m2)
6.5 5 - 16
Barthel indekso įverčių skirtumas
prieš ir po reabilitacijos (balais)
Normalus svoris (KMI
18,5 – 24,9 kg/m2)
20 10 - 40 <0,05
Antsvoris (KMI 25 –
29.9 kg/m2)
15 5 – 30
I° nutukimas (KMI 30
– 34,9 kg/m2)
15 5 – 25
II° nutukimas (KMI 35
– 39,9 kg/m2)
15 5 – 25
III° nutukimas (KMI >
40 kg/m2)
7,5 5 - 15
Šlaunies raumenų jėgos įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(balais)
Normalus svoris (KMI
18,5 – 24,9 kg/m2)
1 0 - 2 <0,05
Antsvoris (KMI 25 –
29,9 kg/m2)
1 0 - 1
I° nutukimas (KMI 30
– 34.9 kg/m2)
1 1 – 2
II° nutukimas (KMI 35
– 39,9 kg/m2)
1 0 – 2
III° nutukimas (KMI >
40 kg/m2)
0,5 0 - 1
Šlaunies atitraukimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Normalus svoris (KMI
18,5 – 24,9 kg/m2)
12,5 2 - 35 0,396
Antsvoris (KMI 25 –
29,9 kg/m2)
10 3 – 45
I° nutukimas (KMI 30
– 34,9 kg/m2)
10 3 – 20
II° nutukimas (KMI 35
– 39,9 kg/m2)
10 3 – 18
III° nutukimas (KMI >
40 kg/m2)
9 0 - 19
Šlaunies lenkimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Normalus svoris (KMI
18,5 – 24,9 kg/m2)
25 0 - 50 <0,05
Antsvoris (KMI 25 –
29,9 kg/m2)
30 4 – 55
I° nutukimas (KMI 30
– 34,9 kg/m2)
18 0 – 43
II° nutukimas (KMI 35
– 39,9 kg/m2)
14 0 – 52
III° nutukimas (KMI >
40 kg/m2)
30 20 – 39
Normalus svoris (KMI
18,5 – 24,9 kg/m2)
5,5 0 – 25 0,350
40
Šlaunies tiesimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Antsvoris (KMI 25 –
29,9 kg/m2)
5 0 – 20
I° nutukimas (KMI 30
– 34,9 kg/m2)
5 0 – 23
II° nutukimas (KMI 35
– 39,9 kg/m2)
4 0 – 15
III° nutukimas (KMI >
40 kg/m2)
1,5 0 - 6
11.6. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai
nuo ligos trukmės
Pagal ligos trukmę iki klubo sąnario keitimo operacijos atlikimo tiriamieji buvo suskirstyti į tris
grupes: ligos trukmė iki 5 metų, ligos trukmė 5 – 10 metų, ligos trukmė 10 ir daugiau metų.
Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo
ligos trukmės. Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas gauti tokie rezultatai: ligos
trukmė iki 5 metų – 3 (0 - 7), ligos trukmė 5 – 10 metų – 3 (0 - 5), ligos trukmė 10 ir daugiau metų 3 (1 - 5)
balai. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,643) (4 lentelė).
Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo ligos trukmės nebuvo nustatyta (p=0,574). Keitel
indekso įverčių skirtumo mediana pacientų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 11,5 (5 - 25), ligos trukmė 5 –
10 metų – 11 (2 - 26), ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 10,5 (4 - 22) balo (4 lentelė).
Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo ligos
trukmės statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,519). Barthel indekso įverčių
skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 15 (5 - 40), ligos trukmė 5 – 10 metų – 15 (10
- 30), ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 15 (5 - 35) balų (4 lentelė).
Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp skirtingų
pacientų grupių priklausomai nuo ligos trukmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,290). Jėgos įverčių
skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 1 (0 - 2), ligos trukmė 5 – 10 metų – 1 (0 - 1),
ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 1 (0 - 1) balas (4 lentelė).
Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos
priklausomai nuo ligos trukmės, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo
mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 10.5 (2 - 35)°, ligos trukmė 5 – 10 metų – 11 (3 - 45)°,
ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 10 (0 - 20)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,659).
41
Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 25 (0 - 52)°, ligos
trukmė 5 – 10 metų – 19 (0 - 50)°, ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 25 (0 - 55)°, statistiškai reikšmingo
skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,888). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos
trukmė iki 5 metų – 5 (0 - 23)°, ligos trukmė 5 – 10 metų – 5 (0 - 25)°, ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 5
(0 - 10)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,480) (4 lentelė).
4 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos
priklausomai nuo ligos trukmės
Rodiklis Ligos trukmė Mediana Minimali –
maksimali
reikšmė
p reikšmė
Skausmo intensyvumo įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(balais)
Iki 5m. 3
0 - 7 0,643
5 – 10m. 3 0 - 5
10m. ir
daugiau
3 1 - 5
Keitel indekso įverčių skirtumas prieš ir
po reabilitacijos (balais)
Iki 5m. 11,5 5 - 25 0,574
5 – 10m. 11 2 - 26
10m. ir
daugiau
10,5 4 - 22
Barthel indekso įverčių skirtumas prieš
ir po reabilitacijos (balais)
Iki 5m. 15 5 - 40 0,519
5 – 10m. 15 10 - 30
10m. ir
daugiau
15 5 - 35
Šlaunies raumenų jėgos įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(balais)
Iki 5m. 1 0 - 2 0,290
42
5 – 10m. 1 0 - 1
10m. ir
daugiau
1 0 - 1
Šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(laipsniais)
Iki 5m. 10,5 2 - 35 0,659
5 – 10m. 11 3 - 45
10m. ir
daugiau
10 0 - 20
Šlaunies lenkimo amplitudės įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(laipsniais)
Iki 5m. 25 0 - 52 0,888
5 – 10m. 19 0 - 50
10m. ir
daugiau
25 0 - 55
Šlaunies tiesimo amplitudės įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(laipsniais)
Iki 5m. 5 0 - 23 0,480
5 – 10m. 5 0 – 25
10m. ir
daugiau
5 0 - 10
11.7. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos
patomechaniniais aspektais
Pagal priežastį, dėl kurios atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, tiriamieji buvo suskirstyti į tris
grupes: operacija atlikta dėl pirminės koksartrozės, šlaunikaulio kaklo lūžio bei aseptinės kaulo nekrozės.
43
Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo
priežasties, dėl kurios buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija. Apskaičiavus skausmo intensyvumo
įverčių skirtumo medianas gauti tokie rezultatai: pacientų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 3 (0 - 7),
dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 2 (1 - 3), dėl aseptinės kaulo nekrozės – 4 (0 - 5) balai. Statistiškai reikšmingo
skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,287) (5 lentelė). Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po
reabilitacijos statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo klubo
sąnario endoprotezavimo priežasties nebuvo nustatyta (p=0,630). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana
pacientų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 11 (2 - 26), dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 13 (9 - 19), dėl
aseptinės kaulo nekrozės – 8,5 (5 - 25) balo (5 lentelė).
Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo operacijos
priežasties statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,356). Barthel indekso įverčių
skirtumo mediana pacientų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 15 (5 - 40), dėl šlaunikaulio kaklo lūžio
– 10 (10 - 20), dėl aseptinės kaulo nekrozės – 12,5 (10 - 15) balo (5 lentelė).
Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp skirtingų
pacientų grupių priklausomai nuo klubo sąnario keitimo operacijos priežasties statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p=0,971). Jėgos įverčių skirtumo mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 1 (0
- 2), dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 1 (1 - 1), dėl aseptinės kaulo nekrozės – 1 (1 - 1) balas (5 lentelė).
Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos
priklausomai nuo operacijos priežasties buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės
skirtumo mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 10 (0 - 45)°, dėl šlaunikaulio kaklo lūžio
– 11 (5 - 17)°, dėl aseptinės kaulo nekrozės – 9,5 (5 - 18)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta
(p=0,960). Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės –
25 (0 - 55)°, dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 26 (10 - 43)°, dėl aseptinės kaulo nekrozės – 31,5 (20 - 52)°,
statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,323). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo
mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 5 (0 - 25)°, dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 5 (4 -
12)°, dėl aseptinės kaulo nekrozės – 3,5 (0 - 4)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta
(p=0,219) (5 lentelė).
5 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos patomechaniniais
aspektais
Rodiklis Liga Mediana Minimali –
maksimali
reikšmė
p reikšmė
44
Skausmo intensyvumo įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(balais)
Pirminė
koksartrozė
3
0 - 7 0,287
Šlaunikaulio
kaklo lūžis
2 1 - 3
Aseptinė kaulo
nekrozė
4 0 - 5
Keitel indekso įverčių skirtumas
prieš ir po reabilitacijos (balais)
Pirminė
koksartrozė
11 2 – 26 0,630
Šlaunikaulio
kaklo lūžis
13 9 – 19
Aseptinė kaulo
nekrozė
8,5 5 - 25
Barthel indekso įverčių skirtumas
prieš ir po reabilitacijos (balais)
Pirminė
koksartrozė
15 5 - 40 0,356
Šlaunikaulio
kaklo lūžis
10 10 - 20
Aseptinė kaulo
nekrozė
12,5 10 - 15
Šlaunies raumenų jėgos įverčių
skirtumas prieš ir po reabilitacijos
(balais)
Pirminė
koksartrozė
1 0 - 2 0,971
Šlaunikaulio
kaklo lūžis
1 1 - 1
Aseptinė kaulo
nekrozė
1 1 - 1
Šlaunies atitraukimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Pirminė
koksartrozė
10 0 – 45 0,960
Šlaunikaulio
kaklo lūžis
11 5 – 17
Aseptinė kaulo
nekrozė
9,5 5 - 18
Pirminė
koksartrozė
25 0 – 55 0,323
45
Šlaunies lenkimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Šlaunikaulio
kaklo lūžis
26 10 – 43
Aseptinė kaulo
nekrozė
31,5 20 – 52
Šlaunies tiesimo amplitudės
įverčių skirtumas prieš ir po
reabilitacijos (laipsniais)
Pirminė
koksartrozė
5 0 – 25 0,219
Šlaunikaulio
kaklo lūžis
5 4 - 12
Aseptinė kaulo
nekrozė
3,5 0 – 4
46
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Aptariant tyrimo duomenis ir gautus rezultatus, galima teigti, jog dažniausiai klubo sąnario keitimo
operacija buvo atliekama dėl koksartrozės. Artrozė paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje. Tyrime
dalyvavusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 63,5 m., pagal lytį šiek tiek jaunesni buvo vyrai. Šie duomenys
atitinka klubo sąnario endoprotezavimo operacijų tendencijas Lietuvoje. Lietuvos sąnarių endoprotezavimo
registro duomenimis, dažniausiai klubo sąnario keitimo operacijos atliktos dėl pirminės artrozės 65 – 75
m. amžiaus pacientams [4].
Reabilitacijos programos po klubo sąnario endoprotezavimo efektyvumui įvertinti buvo palygintas
judėjimo funkciją atspindinčių rodiklių įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos. Tiriamųjų skausmo
mediana pirmąją reabilitacijos dieną siekė 5 balus, o paskutinę reabilitacijos dieną – 2 balus (pagal VAS).
Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Panašūs duomenys buvo gauti ir A. Kadaar ir kt..
atliktame tyrime. Buvo gautas statiškai reikšmingas (p<0,001) skausmo pojūčio sumažėjimas nuo 8,8 iki
1,7 balo pagal VAS [49]. Keitel bei Barthel indekso įverčiai balais po reabilitacijos taip pat padidėjo
statistiškai reikšmingai (p<0,05). Keitel indekso mediana prieš reabilitaciją – 14 balų, po reabilitacijos –
26,5 balo. Barthel indekso mediana prieš reabilitaciją – 65 balai, po reabilitacijos – 80 balų. Panašus Keitel
ir Barthel indekso įverčių padidėjimas po reabilitacijos buvo nustatytas ir J. Jakubauskienės ir kt. atliktame
tyrime [5]. Vertinant šlaunies raumenų jėgos pokytį prieš ir po reabilitacijos, gautas statistiškai patikimas
skirtumas (p<0,05). Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos mediana prieš reabilitaciją – 3 balai, po – 4
balai. J. Jakubauskienės ir kt. atliktame tyrime gauti panašūs rezultatai: po stacionarinės reabilitacijos
šlaunies raumenų jėga padidėjo nuo 3 iki 4 balų [5]. Taip pat buvo analizuojami judesių amplitudės per
operuotą klubo sąnarį pokyčiai prieš ir po reabilitacijos. Šlaunies atitraukimo amplitudė statistiškai
reikšmingai (p<0,05) padidėjo nuo 15 iki 25 laipsnių, lenkimo – nuo 60 iki 90 laipsnių, o tiesimo – nuo 0
iki 6 laipsnių. M. S. Krastanova ir kt. atliktame tyrime, taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05)
judesių amplitudės padidėjimas taikant kompleksinę reabilitacijos programą pacientams, po klubo sąnario
keitimo operacijos [50]. Taigi galima teigti, jog „Eglės“ sanatorijoje taikyta kompleksinė reabilitacijos
programa buvo efektyvi.
Vertinat judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno
masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais, buvo tikėtasi geresnio
judėjimo funkcijų atsikūrimo vyrams, jaunesniems, mažesnį KMI turintiems, trumpiau sergantiems bei
operuotiems dėl koksartrozės pacientams.
47
Tyrimo metu nustatytas reabilitacijos poveikio skirtumas judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo
sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Skausmo intensyvumo, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per operuotą klubo
sąnarį įverčių pokytis po reabilitacijos buvo didesnis mažesnį KMI turinčių pacientų grupėse. H. K. Vincent
ir kt. atliktame tyrime taip pat buvo nustatyta, jog pacientų, kurių KMI ≥ 40 kg/m2, judėjimo funkcija po
reabilitacijos atsikūrė statistiškai reikšmingai (p<0,05) blogiau, lyginant su normalaus svorio pacientais
[51].
E. Lungu ir kt. atliktame tyrime nustatyta, jog vyresnis amžius yra susijęs su blogesniu judėjimo
funkcijų atsikūrimu po klubo sąnario keitimo operacijos [42]. Šiame tyrime vertinant judėjimo funkcijos
atsikūrimą priklausomai nuo amžiaus, gautas statistiškai reikšmingas (p<0,05) Keitel indekso įverčio
skirtumas prieš ir po reabilitacijos. Keitel indekso pokytis buvo didesnis pacientų iki 65 m. amžiaus grupėje.
Vertinant kitus judėjimo funkciją atspindinčius rodiklius statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta.
Analizuojant judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo
lyties, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta
(p>0,05). Remiantis literatūros duomenimis, taikant kompleksinę reabilitacijos programą, judėjimo
funkcijos atsikūrimas buvo efektyvesnis vyrams [7]. Taip pat pastebėta, jog ligos, dėl kurios buvo atlikta
klubo sąnario endoprotezavimo operacija, išsivystymo mechanizmas turi įtakos judėjimo funkcijų
atsikūrimui. J. A. Singh tyrimo duomenimis, judėjimo funkciją atspindinčių rodiklių pokytis po
reabilitacijos proceso buvo statistiškai reikšmingai didesnis tiems pacientams, kuriems operacija atlikta dėl
osteoartrito bei avaskulinės nekrozės, lyginant su sergančiaisiais reumatoidiniu artritu [46].
Kadangi dalis hipotezių nepasitvirtino, būtų tikslinga pakartoti tyrimą su didesniu ir homogenišku
tiriamųjų kontingentu. Tai padėtų tiksliau atspindėti judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitimo
operacijos priklausomai nuo KMI, amžiaus, lyties, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais.
48
13. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad pooperaciniu laikotarpiu taikytos reabilitacijos priemonės buvo efektyvios. Gauti
statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) tarp tiriamųjų skausmo intensyvumo, Keitel, Barthel indekso,
šlaunies raumenų jėgos bei klubo sąnario judesių amplitudžių įverčių prieš ir po reabilitacijos.
2. Nustatytas reabilitacijos poveikio skirtumas judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo
operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Skausmo
intensyvumo, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per operuotą klubo sąnarį
įverčių pokytis po reabilitacijos buvo statiškai reikšmingai didesnis tose tiriamųjų grupėse, kurių
apskaičiuotas KMI buvo mažesnis.
3. Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo vyrų ir moterų judėjimo funkcijų atsikūrimui
po klubo sąnario keitimo operacijos nebuvo nustatyta (p>0,05).
4. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) Keitel indekso įverčio skirtumas prieš ir po reabilitacijos
priklausomai nuo amžiaus. Keitel indekso pokytis buvo didesnis pacientų iki 65 m. amžiaus grupėje.
Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo kitiems judėjimo funkciją atspindintiems
rodikliams nebuvo nustatyta (p>0,05).
5. Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario
keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės nebuvo nustatyta (p>0,05).
6. Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario
keitimo operacijos priklausomai nuo priežasties, dėl kurios atlikta operacija, nebuvo nustatyta (p>0,05).
49
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, siekiant pagerinti judėjimo funkcijų atsikūrimą po klubo
sąnario keitimo operacijos, stacionarinės reabilitacijos metu taikant kineziterapiją, ergoterapiją bei kitus
pooperacinės reabilitacijos metodus, rekomenduojama didesnį dėmesį skirti antsvorio turintiems bei
vyresniems pacientams. Taip pat rekomenduojama rizikos veiksnių, tokių kaip nutukimas, korekcija ir
šalinimas.
50
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Monaghan B, Grant T, Hing W, Cusack T. Functional exercise after total hip replacement (FEATHER)
a randomised control trial. BMC musculoskeletal disorders. 2012 Nov 28;13 (1):237.
2. Tarasevičius Š, Čebatorius A, Valavičienė R, Stučinskas J, Leonas L, Robertsson O. First outcome results
after total knee and hip replacement from the Lithuanian arthroplasty register. Medicina. 2014; 50 (2): 87 -
91.
3. Vidutinė atitinkamo kompensuojamojo sąnario endoprotezavimo laukimo trukmė įvairiose ASP
įstaigose, teikiančiose sąnarių endoprotezavimo paslaugas. Interneto prieiga:
http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sanariu-endoprotezavimas/Documents/0206%20vlk_ataskaita.pdf
[žiūrėta 2020 - 05 - 02].
4. 2018 metų Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro ataskaita. Interneto prieiga:
http://www.lser.lt/.cm4all/uproc.php/0/2018%20met%C5%B3%20Lietuvos%20s%C4%85nari%C5%B3
%20endoprotezavimo%20registro%20ataskaita.pdf?_=16ab61fe74d&cdp=a [žiūrėta 2020 - 05 - 02].
5. Jakubauskienė J, Kaunienė J, Kurlys D, Staugaitienė A, Ţemaitienė I. Reabilitacija po klubų ir kelių
sąnarių endoprotezavimo operacijų patirtis. Sveikatos mokslai. 2011; 1: 3828 - 3832.
6. Hofstede SN, Gademan MGJ, Vliet Vlieland, Thea P M, Nelissen, Rob G H H, Marang-van de Mheen,
Perla J. Preoperative predictors for outcomes after total hip replacement in patients with osteoarthritis: a
systematic review. BMC musculoskeletal disorders. 2016 May 17; 17 (1): 212.
7. Vincent HK, Alfano AP, Lee L, Vincent KR. Sex and age effects on outcomes of total hip arthroplasty
after inpatient rehabilitation. Arch Phys Med Rehabil. 2006; 87 (4): 461 - 7.
8. Aiginis R, Poskienė J. Sąnarių biomechanika ir mobilizavimas kineziterapijoje. Kaunas: Vitae Litera;
2016. p. 17 - 22.
9. Gold M, Varacallo M. Anatomy, Bony Pelvis and Lower Limb, Hip Joint. Treasure Island (FL):
StatPearls Publishing LLC; 2019. p 113 - 240.
10. Česnys G, Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. Žmogaus anatomija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla;
2008. p. 248 - 320.
11. Byrne DP, Mulhall KJ, Baker JF. Anatomy & biomechanics of the hip. The open sports medicine
Journal. 2010; 4 (1).
12. Ng KC, Jeffers J, Beaulé P. Hip Joint Capsular Anatomy, Mechanics, and Surgical Management. The
Journal of Bone and Joint Surgery. 2019 Sep 20: 1.
13. Lenčiauskienė D. Kineziologijos pagrindai. Kaunas: Vitae Litera; 2013. p. 32 - 44.
51
14. Neumann DA. Kinesiology of the Hip: A Focus on Muscular Actions. The Journal of orthopaedic and
sports physical therapy. 2010 Feb; 40 (2): 82 - 94.
15. Aučynienė L, Gadliauskaitė A, Janonienė D. Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės
sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo.Gerontologija. 2014; 15 (1): 37 - 41.
16. Murphy N, Eyles J, Hunter D. Hip Osteoarthritis: Etiopathogenesis and Implications for Management.
Adv Ther. 2016 Nov; 33 (11): 1921 - 46.
17. Aresti N, Kassam J, Nicholas N, Achan P. Hip osteoarthritis. BMJ. 2016 Jul 6; 354: i3405.
18. Baranauskaitė A, Didžiariekienė V, Eviltis E, Labanauskaitė-Šliumbienė G, Misiūnienė N. Reumatinės
ligos. Kaunas: Vitae Litera; 2016. p. 144 - 160.
19. Lespasio MJ, Sultan AA, Piuzzi NS, Khlopas A, Husni ME, Muschler GF, et al. Hip Osteoarthritis: A
Primer. The Permanente journal. 2018; 22: 17 - 084.
20. Bazaras L, Bykovienė L, Braziulis K, Čebatorius A, Čekanauskas E. Atraminio - judamojo aparato
ligos. Kaunas: Vitae Litera; 2017. p. 181 - 194.
21. Thuan V, Ly Marc F, Swiontkowski. Skeletal Trauma: Basic Science, Management, and
Reconstruction, Sixth Edition ed. Philadelphia: Elsevier; 2020. p. 1868 - 1909.
22. Tamulaitienė M, Alekna V, Strazdienė V, Mastavičiūtė A. Šlaunikaulio viršutinės dalies lūžių dažnumas
Vilniaus mieste 2006 metais. Gerontologija. 2010; 11 (1): 7 - 13.
23. Lu Y, Uppal HS. Hip Fractures: Relevant Anatomy, Classification, and Biomechanics of Fracture and
Fixation. Geriatric orthopaedic surgery & rehabilitation. 2019; 10: 2151459319859139.
24. Zelenka L, Alt J, Knížková I, Kunc P, Lukešová D. Epidemiological Study of the Effects of Gender,
Age, Mobility and Time of Injury on Proximal Femoral Fractures. 2018; 85 (1): 40 - 45.
25. Lesauskaitė V. Damulevičienė G. Knašienė J. Kučikienė O. Macijauskienė J. Geriatrija. LSMU
Leidybos namai; 2017. p. 224 - 238.
26. Søgaard AJ, Holvik K, Omsland TK, Tell GS, Dahl C, Schei B, Meyer HE. Age and Sex Differences
in Body Mass Index as a Predictor of Hip Fracture: A NOREPOS Study. Am J Epidemiol. 2016; 184 (7):
510.
27. Cohen - Rosenblum A, Cui Q. Osteonecrosis of the Femoral head. Orthopedic Clinics of North America.
2018 Feb 15; 734: I - II.
28. Suksathien Y, Sueajui J. Mid-term results of short stem total hip arthroplasty in patients with
osteonecrosis of the femoral head. HIP International. 2019 Nov; 29 (6): 603 - 8.
29. Degutis G, Butėnas P, Kervys L. Displazinių klubų sąnarių endoprotezavimo atokūs rezultatai.
Sveikatos mokslai. 2015 Jan 15; 25 (1): 39 - 43.
52
30. Troelsen A. Assessment of adult hip dysplasia and the outcome of surgical treatment. Danish medical
journal. 2012 Jun; 59 (6): B4450.
31. Stibolt RD, Patel HA, Huntley SR, Lehtonen EJ, Shah AB, Naranje SM. Total hip arthroplasty for
posttraumatic osteoarthritis following acetabular fracture: A systematic review of characteristics, outcomes,
and complications. Chinese Journal of Traumatology. 2018 Jun; 21 (3): 176 - 81.
32. Hawley S, Edwards CJ, Arden NK, Delmestri A, Cooper C, Judge A, et al. Descriptive epidemiology
of hip and knee replacement in rheumatoid arthritis: an analysis of UK electronic medical records. Seminars
in Arthritis and Rheumatism. 2019 Aug 26.
33. Pramanik S, Agarwal AK, Rai KN. Chronology of total hip joint replacement and materials
development. Trends in Biomaterials and Artificial Organs. 2005 Jul 1; 19 (1): 15.
34. Wesseling M, Meyer C, Corten K, Simon J, Desloovere K, Jonkers I. Does surgical approach or
prosthesis type affect hip joint loading one year after surgery? Gait & Posture. 2015; 44: 74 - 82.
35. Lizdenienė V. Ankstyvos kineziterapijos poveikis mobilumui, skausmui ir nerimui po klubo
endoprotezavimo [Magistrinis darbas]. Vilniaus universitetas; 2016.
36. Clarke A, Pulikottil-Jacob R, Grove A, Freeman K, Mistry H, Tsertsvadze A, et al. Total hip
replacement and surface replacement for the treatment of pain and disability resulting from end-stage
arthritis of the hip (review of technology appraisal guidance 2 and 44): systematic review and economic
evaluation. Health Technol Assess. 2015; 19 (10).
37. Girard J. Hip Resurfacing: International Perspectives. HSS Jrnl. 2017 Feb; 13 (1): 7 - 11.
38. López-López JA, Humphriss RL, Beswick AD, Thom HHZ, Hunt LP, Burston A, et al. Choice of
implant combinations in total hip replacement: systematic review and network meta-analysis. BMJ. 2017
Nov 2; 359: j4651.
39. Monaco M, Vallero F, Tappero R, Cavanna A. Rehabilitation after total hip arthroplasty: a systematic
review of controlled trials on physical exercise programes. European Journal of Physical and Rehabilitation
Medicine. 2009; 45: 303 - 17.
40. Dociene D, Pauliukenas L, Petruseviciene D. Pacientų poreikiai po klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos. Gerontologija. 2012; 13 (2): 107 - 112.
41. Kardokaitė M. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumo ir pasitenkinimo
veikla kaita, taikant ergoterapiją ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu {Magistrinis darbas]. Lietuvos
Sveikatos mokslų universitetas. 2016.
53
42. Lungu E, Maftoon S, Vendittoli P, Desmeules F. A systematic review of preoperative determinants of
patient-reported pain and physical function up to 2 years following primary unilateral total hip arthroplasty.
Orthopaedics & Traumatology: Surgery & Research. 2016; 102 (3): 397 - 403.
43. Jones CA, Beaupre LA, Johnston DWC, Suarez-Almazor ME. Total Joint Arthroplasties: Current
Concepts of Patient Outcomes after Surgery. Clinics in Geriatric Medicine. 2005; 21 (3): 527 - 41.
44. Vilardo, Lia, RN, BSN, Shah M, MD. Chronic pain after hip and knee replacement. Techniques in
Regional Anesthesia and Pain Management. 2011; 15 (3): 110 - 5.
45. Wenjun Li, David C. Ayers, Courtland G. Lewis, Thomas R. Bowen, Jeroan J, Allison MS, et al.
Functional Gain and Pain Relief After Total Joint Replacement According to Obesity Status. The Journal
of Bone and Joint Surgery. 2017; 99: 1183 - 9.
46. Singh JA, Lewallen DG. Patients with osteoarthritis and avascular necrosis have better functional
outcomes and those with avascular necrosis worse pain outcomes compared to rheumatoid arthritis after
primary hip arthroplasty: a cohort study. BMC medicine. 2013 Sep 24; 11 (1): 210.
47. Goodman SM, Ramsden-Stein DN, Huang W, Zhu R, Figgie MP, Alexiades MM, et al. Patients with
Rheumatoid Arthritis Are More Likely to Have Pain and Poor Function After Total Hip Replacements than
Patients with Osteoarthritis. The Journal of rheumatology. 2014 Sep; 41 (9): 1774 - 80.
48. Ostendorf M, Buskens E, van Stel H, Schrijvers A, Marting L, Dhert W, et al. Waiting for total hip
arthroplasty: avoidable loss in quality time and preventable deterioration. Arthroplasty. 2004; 19 (3): 302 -
9.
49. Kadar A, Ankory R, Sherman H, Eshed I, Shasha N, Gold A, et al. Clinical and radiographic outcomes
of 139 hips with articular surface replacement total hip arthroplasty. The Israel Medical Association journal:
IMAJ. 2013 Sep; 15 (9): 505.
50. Krastanova MS, Ilieva EM, Vacheva DE. Rehabilitation of Patients with Hip Joint Arthroplasty (Late
Post-surgery Period – Hospital Rehabilitation). Folia Medica. 2017 Jun 1; 59 (2): 217 - 21.
51. Vincent HK, Weng JP, Vincent KR. Effect of Obesity on Inpatient Rehabilitation Outcomes after Total
Hip Arthroplasty. Obesity. 2007 Feb; 15 (2): 522 - 30.
54
16. PRIEDAI
1 priedas
1. Lytis
2. Amžius (metais)
3. Kūno masės indeksas
4. Liga, dėl kurios atlikta klubo sąnario
keitimo operacija (degeneracinės,
reumatinės ligos, traumos)
5. Ligos trukmė iki operacijos
6. Reabilitacijos trukmė
7. Skausmas (VAS) prieš/po reabilitacijos
8. Mod. Keitel indeksas prieš/po reabilitacijos
9. Barthel indeksas prieš/po reabilitacijos
10. Šlaunies raumenu jėga prieš/po
reabilitacijos
11. Operuoto sąnario atitraukimas (laipsniais)
prieš/po reabilitacijos
12. Operuoto sąnario lenkimas (laipsniais)
prieš/po reabilitacijos
13. Operuoto sąnario teisimas (laipsniais)
prieš/po reabilitacijos