LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ
UNIVERSITETAS
GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS
2013.05.08 1
Dr. Violeta JUŠKIENĖ LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė
2013.05.08 2
GYVULININKYSTĖS STRATEGINIS
TIKSLAS
Patenkinti šiandieninius vartotojų poreikius nedarant
žalos ateities kartoms.
VYSTYMO STRATEGIJA
Darnus gamybos sistemų vystymas, atsižvelgiant į
ekonominį efektyvumą, aplinkos apsaugą bei
priimtinumą ūkininkams, vartotojams ir visuomenei.
2013.05.08 3
DABARTIES IŠŠŪKIAI
GYVULININKYSTEI
• Rinkos globalizacija, didėjanti konkurencija.
• Auganti maisto paklausa, augantys reikalavimai
produkcijos kokybei.
• Kylančios energijos kainos.
• Augantis bioenergijos poreikis.
• Globalūs klimato pokyčiai (klimato atšilimas).
• Aplinkosauginiai iššūkiai.
• Ligų protrūkio pavojai.
• Pasaulinė finansinė krizė.
• Kintanti demografinė situacija.
2013.05.08 4
GYVULININKYSTĖS INSTITUTO VAIDMUO
GYVULININKYSTĖS ŠAKOS VYSTYME
94 darbuotojai.
30 mokslo darbuotojų: 1 habilituotas
daktaras; 21 daktaras; 2 tyrėjai;
6 doktorantai.
Techniniai darbuotojai - 70:
moksliniuose padaliniuose – 30;
administracijoje – 8; bandymų skyriuje
– 25; genetinių išteklių bandose – 7.
Žmogiškieji ištekliai
LSMU GYVULININKYSTĖS INSTITUTO
M I S I J A
Tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentinių
ir taikomųjų biomedicinos ir žemės ūkio mokslų
srities zootechnikos ir biologijos krypties mokslinių
tyrimų, eksperimentinių darbų plėtra, mokslininkų ir
aukščiausios kvalifikacijos specialistų kartu su
Lietuvos sveikatos mokslų universitetu rengimas,
lemiantis šalies gyvulininkystės pažangą.
Intelektualinio ir istorinio gyvulininkystės
mokslo palikimo saugojimas ir puoselėjimas.
ADMINISTRACIJA
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS
SKYRIUS
GYVŪNŲ MITYBOS IR PAŠARŲ
SKYRIUS
GYVŪNŲ REPRODUKCIJOS
SKYRIUS EKOLOGIJOS SKYRIUS
LIETUVOS ŪKINIŲ GYVŪNŲ
GENETINIŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS
KOORDINAVIMO CENTRAS
CHEMIJOS LABORATORIJA
Techninė-ūkinė tarnybaEKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR
BANDYMŲ SKYRIUS
PAŠARŲ GAMYBOS IR ŠĖRIMO
TECHNOLOGIJŲ VERTINIMO
LABORATORIJA
GYVŪNŲ PAŠARŲ MAISTO
MEDŽIAGŲ VIRŠKINAMUMO
TYRIMŲ LABORATORIJA
GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ
TYRIMO IR ILGALAIKIO
IŠSAUGOJIMO EX-SITU
LABORATORIJA
Slėnio “Nemunas” projekte kuriamos naujos laboratorijos
INSTITUTO STRUKTŪRA
1830 m. Baisogalos (Komarų) dvaras – išskirtinės žemės ūkio kultūros židinys.
1910 m. Baisogalos bandymų stotis.
1946 m. įsteigtas Žemės ūkio institutas (Vilniuje).
1952 m. įsteigtas Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutas (Vilniuje).
1956 m. institutas perduotas LR ŽŪM ir iš Vilniaus perkeltas į Baisogalą.
1959 m. LGVMTI padalintas į du institutus - LGMTI ir LVMTI.
1987 m. LGMTI sujungtas su LVMTI.
1990 m. LGVMTI pertvarkytas į du - LGMTI ir LVMTI.
1990 m. pakeistas instituto pavadinimas Lietuvos gyvulininkystės institutas.
1992 m. institutui perduota Pabaltijo paukštininkystės bandymų stotis.
1992 m. institutui suteiktas valstybinio mokslo instituto statusas.
2001 m. institutas reorganizuotas į valstybinę mokslo įstaigą.
2003 m. Lietuvos gyvulininkystės institutas tapo universiteto mokslo institutu.
2010 m. sausio 1 d. institutas neteko juridinio statuso – LVA padalinys.
2010 m. rugsėjo 1 d. Institutas tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
padaliniu.
INSTITUTO ORGANIZACINĖ RAIDA
PAGRINDINĖS INSTITUTO VEIKLOS
KRYPTYS
Gyvūnų veisimo ir genetikos
Gyvūnų reprodukcijos biologijos
Gyvūnų mitybos ir pašarų kokybės
Gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimai
GYVŪNŲ VEISIMO IR
GENETIKOS TYRIMAI
Tiriamas Lietuvoje veisiamų ūkinių
gyvūnų genetinis potencialas bei įvairių
veislių deriniai.
Tobulinami selekcijos ir veisimo
metodai, rengiamos gyvūnų selekcinės
programos ir vertinimo taisyklės.
Tiriama genetinių faktorių įtaka
gyvūnų produktyvumui ir produkcijos
kokybei.
Nustatoma ir patikslinama gyvūnų
kilmė bei atliekami genetiniai tyrimai.
Dalyvaujama įvairių gyvūnų augintojų
asociacijų veikloje.
GYVŪNŲ REPRODUKCIJOS BIOLOGIJOS
TYRIMAI
Tiriamas žemų temperatūrų poveikis
gyvūnų gametų gyvybingumui.
Atliekami embrionų gavimo in vitro
sistemos bei atskirų jos elementų tyrimai ir
tobulinimas.
Tobulinama Veislinių bulių laikymo ir
naudojimo Lietuvos technologija.
Metodiškai vadovaujama kumelių
sėklinimo metodo diegimui Lietuvoje.
Kuriami ir tobulinami eržilų, kuilių,
avinų spermos kriokonservavimo metodai.
Kuriamos medžiagos, priemonės,
įrankiai, palengvinantys gyvūnų spermos,
embrionų ir ovocitų kriokonservavimą ir
panaudojimą.
GYVŪNŲ MITYBOS IR PAŠARŲ KOKYBĖS
TYRIMAI Atliekami pašarų virškinamumo,
maisto medžiagų fermentacijos galvijų
didžiajame prieskrandyje tyrimai, siekiant
optimizuoti šėrimą ir pagerinti pašarų
konversiją.
Vertinamas gyvūnų mitybos faktorių
poveikis gyvulininkystės produkcijai.
Kuriamos ekologiškos silosavimo ir
siloso naudojimo šėrimui technologijos.
Ieškoma efektyvesnių biotechnolo-
gijos produktų panaudojimo būdų pašarų
konversijai gerinti.
Tiriamos ūkiuose išaugintų
baltymingų pašarų, maisto pramonės
antrinių produktų panaudojimo galimybės
gyvūnų mitybos pilnavertiškumui gerinti.
GYVŪNŲ GEROVĖS IR GYVULININKYSTĖS
POVEIKIO APLINKAI TYRIMAI
Tiriama aplinkos faktorių įtaka žemės ūkio
paskirties gyvūnų organizmo fiziologinei būklei ir
produktyvumui.
Atliekami aplinkosauginių problemų bei gyvū-
nų gerovės tyrimai įvairiose auginimo sistemose.
Dalyvaujama rengiant aplinkosauginius
reikalavimus, mokymo programas, panaudojant
rizikos veiksnių ir svarbių valdymo taškų
(RVASVT) sistemų analizės rezultatus.
Dalyvaujama rengiant žemės ūkio paskirties
gyvūnų pastatų technologinio projektavimo
normas.
Dalyvauja Nacionalinės išmetamų į atmosferą
šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos
ataskaitos rengimo komisijoje (LRV 2011.06.08
nutarimas Nr. 683).
CHEMIJOS LABORATORIJOS
TYRIMAI
Atliekami pašarų cheminės sudėties,
maistingumo, pieno ir mėsos kokybės tyrimai
Tiriamas skirtingos biologinės vertės
pašarų poveikis karvių produktyvumui, pieno
kokybei ir jo technologinėms savybėms.
Dirbama ekologinio pieno gamybos
plėtros, karvių produktyvumo kontrolės, pieno
supirkimo sistemų Lietuvoje tobulinimo
klausimais.
Laboratorijoje atliekamų tyrimų pagrindu
sukurtas ir plečiamas pašarų cheminės sudėties
ir maistingumo duomenų bankas.
Pradėti tyrimai siekiant sukurti naujus
ekologiškus bičių varoozės gydymo metodus.
LIETUVOS ŪKINIŲ GYVŪNŲ NACIONALINIŲ
GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR
TYRIMAI
GYVULININKYSTĖS INSTITUTE
SAUGOMI GYVŪNAI
Lietuvos žalieji galvijai
Lietuvos baltosios (senojo genotipo)
kiaulės
Veislė Skaičius
Žemaitukų veislės arkliai 30
Šėmi galvijai 16
Baltnugariai galvijai 17
Senojo genotipo Lietuvos
žalieji 15
Vietinės kiaulės 140
Baltosios kiaulės 196
Šiurkščiavilnės avys 78
Žąsys 154
▪ Koordinuojama Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių
išsaugojimo programa. Vykdomas nykstančių veislių
monitoringas.
▪ Kuriamos naujos nykstančių gyvūnų veislių linijos,
rengiamos veislių išsaugojimo, stebėsenos ir selekcijos
programos.
▪ Saugomi, tiriami, populiarinami ir platinami Lietuvos
nykstančių veislių gyvūnai.
▪ Tiriamas vietinių veislių unikalumas, ieškoma būdų
platesniam jų panaudojimui, kuriant specifinius produktus.
▪ Teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos tautinio paveldo
išsaugojimo bei panaudojimo klausimais.
EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR BANDYMŲ
SKYRIUS
Bendras žemės plotas – 757,6 ha, t.t.
žemės ūkio naudmenos – 742,5 ha.
Auginamos pašarinės, grūdinės ir
aliejinės kultūros.
Skyrius specializuojasi pieno-mėsos
galvijininkystėje.
Ūkyje laikomi 334 galvijai, iš jų – 158
galvijų prieauglis, 176 melžiamos
karvės (52 – genofondo).
SVARBIAUSIOS TARPTAUTINĖS
PROGRAMOS IR PROJEKTAI
DVIŠALIAI PROJEKTAI
Švedija-Lietuva – “Lietuvos kiaulių veislininkystės
sistemos įvertinimas”.
Danija-Lietuva – “Bioplus 2B poveikio kiaulėms
tyrimas” Nyderlandai-Lietuva – “Pašarų kontrolės
sistemos stiprinimas pagal ES reikalavimus”.
REGPOT projektas FEED-TO-FOOD (2008-2011 m.; 5 partneriai).
REGPOT projektas BaltFoofQual (2008-2011 m.; 5 partneriai).
MoniQA (2007-2010 m.;
155 mokslininkai iš 20 pasaulio šalių).
ReNiLit “Tyrėjų “naktis” Lietuvoje” (2009 m.; 9 partneriai Lietuvoje).
EUROPOS 7BP PROJEKTAI
Maisto klasterio
iniciatyva
COST veikla FA0702 “Motininio organizmo sąveika su gametomis ir
embrionais” GEMINI
(2008-2012 m.; 19 partnerių).
INSTITUTAS DALYVAUJA
Slėnio “NEMUNAS” kūrime
***
Nacionalinėje Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės
technologinėje platformoje
***
Nacionalinėje Maisto ūkio technologinėje platformoje
***
Nacionalinėje Ateities augalų technologinėje platformoje
***
Nacionaliniame Maisto ūkio klasteryje
***
Lietuvos kaimo tinkle
DVIŠALIAI PROJEKTAI LSMU GYVULININKYSTĖS
INSTITUTO LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M.
PROGRAMOS PROJEKTAI
Skirtingų technologijų taikymas siekiant išryškinti žirgų ūkines - biologines savybes
siekiant padidinti žirgininkystės ūkių veiklos darbo našumą, pelningumą ir
konkurencingumą
Pieninių galvijų ankstyvojo veršingumo diagnostikos metodų naujausių mokslo žinių ir
inovacinės praktikos sklaida
Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės kilmės produktų
pateikimas vartotojui
Kiaulių sėklinimo technologijos šaldyta kuilių sperma diegimas Lietuvoje
Studija: Europos Sąjungos paramos gyvulininkystės ūkių plėtrai ir poveikio gyvenimo
kokybei kaime analizė
Dalyvavimas 61-oje Europos gyvulininkystės asociacijos (EAAP 2010) konferencijoje.
"Europos Sąjungos kaimo plėtros patirties ir pokyčių patirties perėmimas"
Importuojamų žaliavų pakeitimas vietiniais komponentais paukščių racionuose
(Ankštinių – baltyminių komponentų panaudojimo galimybės kalakučiukų – broilerių lesaluose)
Vaškinės brandos drėgnų grūdų konservavimas ir naudojimas melžiamų karvių ir/ar
penimų galvijų šėrimui (Aukštos higieninės kokybės ir didelės mitybinės vertės silosuotų
traiškytų grūdų gamyba, kuri užtikrintų pilnavertę gyvūnų mitybą, gerą jų produktyvumą ir
saugų gyvūninį maistą)
BENDRADARBIAVIMAS SU VERSLU
▪ AB “Malsena”,
▪ AB “Stumbras”
▪ AB “Danisco Sugar Panevėžys”
▪ AB “Kauno grūdai”,
▪ AB “Biofuture”
▪ UAB “Dotnuvos projektai”
▪ UAB “Kemira GrowHow”
▪ UAB “Litamilk”
▪ UAB “Bardra”
▪ “Biomin GmbH”
▪ UAB “Lietuviška mėsa”
MOKSLINĖ PRODUKCIJA (2006-2010 m.)
Metai
2006 2007 2008 2010 2011
Monografijos 2 - - 1,11 0,1
Knygos 3 6 5 4 3
Straipsniai ISI sąrašo
leidiniuose 4 3 3 14 8
Straipsniai tarptautinėse
bazėse 24 25 24 16 17
Kiti moksliniai straipsniai 18 14 22 3 -
Mokslo populiarinimo
straipsniai 23 46 43 37 40
INSTITUTO FINANSINIŲ LĖŠŲ STRUKTŪRA %
27
Biudžeto subsidijos;
52,4 Ministerijų pavedimų lėšos; 33
ES projektai;
3,5
Ūkio subjektai;
4
Uždirbtos lėšos; 7,1
Biudžeto subsidijos;
58,8
Ministerijų pavedimų lėšos; 27,6
ES projektai;
1,8
Ūkio subjektai;
2,7
Uždirbtos lėšos; 9,1
2010 m. 2011 m.
2850,75 tūkst. Lt 2322,4 tūkst. Lt
INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS
Pastatų rekonstrukcija tūkst. Lt:
Mažojo laboratorinio pastato 1 273,0
Centrinių rūmų 1 248,0
Vėjinio malūno 350,0
Genetinių išteklių koordinavimo centro 280,0
Eksperimentinės plėtros ir bandymų
skyriaus pastatai ir statiniai 362,8
Įrangos ir ilgalaikio turto įsigijimas tūkst. Lt:
Laboratorinė įranga 1 890,0
Žemės ūkio technika ir įrengimai 256,1
PAGRINDINĖS PRIEMONĖS INSTITUTO
VEIKLOS STIPRINIMUI
1. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas, pritraukiant jaunus,
perspektyvius specialistus.
2. Integracija į bendrąją ES tyrimų erdvę.
3. Renovuoti ir stiprinti Instituto bazę, skirtą studijų proceso
vykdymui.
4. Mokslinius tyrimus orientuoti į šalies ūkio, verslo ir
visuomenės poreikius.
5. Renovuoti ir atnaujinti LSMU Gyvulininkystės instituto
Eksperimentinės plėtros ir bandymų bei Genetinių išteklių
bazes.
6. Stiprinti Instituto bendradarbiavimą su ūkininkais ir
verslo įmonėmis.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Europa yra ribota ir gali augti tik mokslo dėka.
Inovacijos – išeitis iš krizės.
Regionams svarbu surasti savo kelią.
EU komisijos renginys
Inovatyvių regionų savaitė “Europa 2020”,
Granada, 2010