-
Vytauto Didžiojo universitetasKaunas, 2013
Visuomenės grupių tyrimai. metinė apžValga
2011–2012 m.
lietuVos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka
sprendimams
Tarpdisciplininis visuomenės grupių tyrimų klasteris
ISSN 2345-0398e-ISSN 2345-038X
-
ISSN 2345-0398, e-ISSN 2345-038X © Kultūros tyrimų centras, 2013
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2013
Redakcinė kolegija / tyrėjų grupė:Dr. Egidija Ramanauskaitė –
Vytauto Didžiojo universitetas Ph.D. J. Rimas Vaišnys – Jeilio
universitetas (JAV)Dr. Aušra Kairaitytė – Vytauto Didžiojo
universitetas Andrius Buivydas – Vytauto Didžiojo universitetas
Kultūros tyrimų centro (KTC) kontaktaiAdresas: K. Donelaičio g.
52-40 , LT-44248 KaunasInterneto adresas: www.ktc.vdu.lt
Darbuotojai:Dr. Egidija Ramanauskaitė (centro vadovė): tel. +370
662 39 947, el. paštas: [email protected]. Aušra Kairaitytė:
tel. +370 662 32 470, el. paštas: [email protected]
Buivydas: el. paštas: [email protected] Jaronis: tel.
+370 662 34 695, el. paštas: [email protected]
Kviestinis profesorius:Ph.D. J. Rimas Vaišnys: el. paštas:
[email protected]
LMT mokslininkų grupių projektas „Studentų ir moksleivių
migracijos procesų tyrimai“Sutarties Nr. MIP-113/2011
http://www.ktc.vdu.ltmailto:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]
-
TURINYS
ĮVADAS
...................................................................................................................................
4
1. AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJoS TYRIMų STRATEGINė REIKšMė ....
61.1. Akademinio jaunimo migracijos įtakos visuomenės raidai
...............................6
2. AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJoS TYRIMAS
.............................................. 92.1. Sisteminio
trijų etapų tyrimo rezultatai
..............................................................
112.2. Studijų šalies pasirinkimo motyvai
.....................................................................112.3.
Grėsmės akademinio jaunimo ir švietimo santykiams
.....................................11
2.3.1. Neracionalūs studijų pasirinkimo principai
........................................... 112.3.2. Studijų
kokybės sampratos neatitikimai
................................................. 12
2.4. Požiūrio į studijas pokyčiai patekus į naują aplinką
.......................................... 132.5. Studijų kokybės
trikdžių atpažinimas
.................................................................
13
2.5.1. Studijų programų kokybės ir reklamos neatitikimai
............................ 132.5.2. Dėstytojų užimtumas
.................................................................................
142.5.3. Administracijos abejingumas studentų problemoms
........................... 152.5.4. Nemotyvuoti studentai
.............................................................................
162.5.5. Nereikalingi dalykai ir praktikos trūkumas
............................................ 16
2.6. Studijų kokybės trikdžių suvaldymo procesas
................................................... 182.6.1.
Būsenos–aplinkos–įtakos
..........................................................................
182.6.2. Reakcijos į studijų kokybės
trikdžius.......................................................
19
2.7. Tyrimo reikšmė ir tolimesnės perspektyvos
...................................................... 20
3. PAGRINDINėS IšVADoS
.............................................................................................
22
4. PASIūLYMAI
...................................................................................................................
234.1. Studijų kokybės gerinimas
....................................................................................
234.2. Ekonominės sąlygos ir asmeninė aplinka
........................................................... 244.3.
Socialiniam gyvenimui reikalingų žinių įgijimas
.............................................. 244.4.Universitetų
ir visuomenės bendravimas
............................................................ 254.5.
Pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje
..................................................................
25
SUMMARY of KEY fINDINGS
.....................................................................................
26LITERATūRA
......................................................................................................................
27PRIEDAS. Tyrimo demografiniai kintamieji
...................................................................
28
-
4
įVadas
Visuomenės grupių dinamikos tyrimai apima asmenų bendravimo
grupėse ir su platesne visuo-mene procesus. Tyrinėjami asmens /
grupės būsenos pokyčiai ir susijęs elgesys veikiant aplinkai. šie
tarpdisciplininiai tyrimai aktualūs ne vien moksliniu požiūriu, jie
turi plačias pritaikymo gali-mybes. Tyrėjai aiškinasi, kaip reikėtų
keisti aplinkas ir kokios turėtų būti įtakos, kad visuomenėje
vykstantys procesai pasitarnautų visuomenės gerovei. šiame
leidinyje apžvelgiamas akademinio jaunimo migracijos procesų
tyrimas. Tyrinėtojai ir praktikai pastebi, kad migracijos grėsmė
valstybiniam saugumui yra susijusi su gyventojų skaičiaus mažėjimu,
ypač su aktyviausių ir kūrybingų asmenų praradimu. Pastarasis
veiksnys gali sukelti ne tik demografinių, bet ir
socialinių-ekonominių problemų (žr. Didžgalvytė, Pukelienė 2010).
Jeigu Lietuvoje ir toliau nemažės emigracijos srautas, nebeliks kam
dirbti Lie-tuvos įmonėse, be to, mažėjant gyventojų, mažėja
vartotojų. LRT ekonomikos forume (2013 m. kovo 20 d., dalyvaujant
Vyriausybės atstovams) buvo išreikšta mintis (verslininkas Robertas
Dar-gis), kad jau šiuo metu yra daug darbo vietų, į kurias negalima
rasti darbuotojų. Ateityje, jeigu žmonės ir toliau emigruos, ši
problema aštrės.
Svarbu nustatyti migracijos priežastis bei mastą įvairiose
visuomenės grupėse (moksleiviai ir studentai, aukštos
kvalifikacijos įvairių sričių darbuotojai, asmenys, praradę darbą,
ir kt.), taip pat – grįžtamosios migracijos santykį su emigracijos
procesais; nustatyti šių procesų įtakas valsty-biniam saugumui.
Bendrame migracijos problemų kontekste ypač aktualus yra akademinio
jau-nimo emigracijos reiškinys, nes kyla grėsmė ateityje prarasti
intelektualinį potencialą. Moksleivių ir studentų išvykimą
studijuoti į užsienį priimta laikyti trumpalaike emigracija, tačiau
kai išvyks-tama masiškai, kyla klausimas, kiek jų sugrįš. Tyrimą
atlikti paskatino tai, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomi
akademinio jaunimo migracijos sisteminiai ilgalaikiai tyrimai1, o
esami įvairių migracijos aspektų tyrinėjimai atskleidžia problemos
aktualumą ir mastą.
Lietuvoje atliktuose tyrimuose, kuriuose analizuojama Lietuvos
studentų grupė, tiriamos stu-dentų emigracinės nuostatos ir jas
lemiantys veiksniai (Merkys ir kt. 2006), gilinamasi į studentų
motyvus išvykti dirbti į užsienį (Aidis, Krupickaitė 2007, 2009;
Skačkauskaitė 2007), užsienyje magistrantūroje ar doktorantūroje
studijuojančių asmenų reemigracijos veiksnius ir protų nutekė-jimo
problemą (Didžgalvytė, Pukelienė 2010), akademinio jaunimo išorines
ir vidines migracijos tendencijas (Kvedaraitė ir kt. 2011;
Repečkaitė ir kt. 2009), Lietuvos studentijos socialinio portreto
bruožus (Matulionis ir kt. 2010).
Atliktas akademinio jaunimo migracijos tyrimas nuo paminėtų
tyrimų skiriasi tyrimo metodolo-gija, tyrimo dalyvių atranka ir
tyrimo klausimais. Nagrinėjant motyvus išvykti studijuoti į užsienį
arba pasirinkti Lietuvos universitetus, pastebėta dalis tų pačių
studijų pasirinkimo motyvų ir aplinkybių, skatinančių studentus
išvykti, o ne pasilikti studijuoti Lietuvoje, tačiau rasta ir naujų
kintamųjų, buvo atskleistos studentų suvokiamos studijų kokybės
dedamosios. Pastebėta, kad skirtingoms akademinio jaunimo grupėms
būdingi ne tie patys motyvai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į
respondentų atranką. Keliami tyrimo klausimai parodo tyrimo dalyvių
požiūrio pokyčius patekus į naują aplinką.
Tyrimo tikslaiMokslinis tikslas – surinkti žinių apie tyrimui
pasirinktų populiacijų atstovų socialines aplin-
kas, kuriose jie gyvena ir veikia, apie tų aplinkų įtaką jų
būsenai ir priimamiems sprendimams
1 Sisteminis ilgalaikis (longitudinis) tyrimas – tai tyrimas,
kai per pasirinktus reikšmingus laikotarpius apklausiami tie patys
respondentai.
-
5
pasilikti gyventi ir mokytis Lietuvoje arba išvykti. šių žinių
pagrindu bandoma įvertinti asmenų elgesį ir vykstančius procesus.
Aptariama, kaip galėtų būti keičiamos aplinkos ir kaip turėtų kisti
būsenos, kad procesai pakryptų kita linkme.
Tyrimo taikomasis tikslas – suteikti žinių įvairaus lygmens
valstybės tarnautojams, kad šie galėtų jas panaudoti bandydami
paveikti socialinius-kultūrinius procesus, kurie turėtų įtakos ir
migracijai.
Uždaviniai:1) Ištirti, kaip moksleiviai ir studentai apibūdina
savo akademinio gyvenimo ir kitas jiems
reikšmingas aplinkas, kaip jie vertina šių aplinkų pokyčius
perėję iš vienos studijų pako-pos į kitą.
2) Išanalizuoti minėtų aplinkų įtaką tyrimo dalyvių sprendimams
pasirinkti studijas Lietu-voje arba išvykti į užsienį.
šioje apžvalgoje 1) akademinio jaunimo emigracijos mastas
aptariamas ir vertinamas socia-liniame kontekste; 2) pateikiami
atlikto moksleivių ir studentų migracijos procesų empirinio ty-rimo
rezultatai.
Apžvalgoje pateikiami moksleivių ir studentų migracijos procesų
tyrimo daliniai rezultatai. Toliau vykdant tyrimą bus analizuojami
ir kiti klausimai, o surasti tikimybiniai ryšiai bus tikrina-mi
didinant imtį.
tarpdisciplininis visuomenės grupių tyrimų klasteris
Tarpdisciplininis visuomenės grupių tyrimų klasteris vienija
įvairių akademinių sričių ir krypčių tyrėjus, besidominčius
visuomenės grupių procesais.
Vizija, misija ir uždaviniai
Klasterio vizija – įsilieti į tarptautinius akademinio
bendradarbiavimo tinklus ir prisidėti plėtojant tarpdisciplininių
grupių tyrimų kryptį, didinant visuomenės saugumą ir gerovę,
gilinant jos kul-tūrinę savimonę.
Klasterio misija – tobulinti aktualių dabartinės visuomenės
procesų pažinimo ir vertinimo te-orinius principus, išskiriant
mažųjų grupių ir tinklų formavimosi (jų susikūrimo, elgesio /
veiklos ir išnykimo) procesus; atliktų tyrimų pagrindu nustatyti
kylančias problemas ir teikti pasiūlymus įvairių lygmenų
socialinėms institucijoms; skelbti tyrimų rezultatus pasaulinėje
mokslinėje spau-doje ir su jais supažindinti visuomenę.
Klasterio uždaviniai:1. Tyrinėti grupių elgesį ir tarpgrupinius
konfliktus, socialinės aplinkos poveikį grupių el-
gesiui. Teikti pasiūlymus, kaip turėtų būti keičiamos aplinkos,
kad procesai, didinantys grėsmes visuomenės darnai, asmens ir
socialiniam saugumui, pakryptų kita linkme.
2. Dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir programose,
susijusiuose su naujų socialinių procesų tyrimais. Skelbti mokslo
tyrimų rezultatus tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo lei-diniuose
bei konferencijose.
3. Sudominti jaunuosius mokslininkus aktualių socialinių procesų
tyrimais, ugdyti jų tiria-mojo darbo įgūdžius, sudaryti sąlygas
magistrantams, doktorantams ir jauniesiems moks-lininkams įgyti
mokslinio tiriamojo darbo patirties aktualių dabartinių socialinių
procesų tyrimų srityje, mokytis vertinti tiriamus reiškinius
socialinio saugumo ir visuomenės ge-rovės plėtros kontekste, teikti
rekomendacijas visuomenės institucijoms.
-
6
1. akademinio jaunimo migracijos tyrimų strateginė reikšmė
Akademinio jaunimo migracija yra bendrųjų migracijos procesų
dedamoji, apimanti ekonomi-nius, socialinius, kultūrinius ir
psichologinius veiksnius. Todėl tyrimai, atliekami įvairiose
tiksli-nėse grupėse, padeda suprasti ir akademinio jaunimo
migracijos reiškinį. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši
visuomenės narių kategorija turi ir jai vienai būdingų savybių,
susijusių su gyveni-mo laikotarpiu, kai jaunas žmogus renkasi savo
gyvenimo kelią. Dėl šios priežasties būtina išskirti ir atidžiau
patyrinėti akademinio jaunimo migraciją, kad, išsiaiškinus
poveikius ir elgesį, būtų galima suformuluoti proceso valdymo
strategijas, taktinius tikslus ir parengti priemones pasiekti, kad
išvykimas iš šalies būtų trumpalaikis ir susijęs ne su neigiama
savo šalies įtaka, o su poreikiais pažinti kitas kultūras,
tobulinti profesinę kvalifikaciją ir bendrauti.
Neužtenka fragmentiškai patyrinėti atskirus atvejus, būtina
atlikti sisteminius (geriausiai – ilgalaikius) lyginamuosius
tyrimus, kurie apimtų pagrindines emigrantų ir grįžtančių emigrantų
kategorijas. Reikia ištirti procesą nuo pradžios iki pabaigos: kai
asmenys apsisprendžia išvykti, kai įgyvendina savo sprendimą
(nuvyksta į naują aplinką), po metų, kai asmenys prisitaiko naujoje
vietoje, kai baigia studijas. ši metodologija leidžia analizuoti
būsenų pokyčius, atsirandančius vei-kiant besikeičiančiai aplinkai,
ir susijusį elgesį.
Žinant aplinkas ir įtakas, kurios skatina asmenis išvykti,
galima ieškoti priemonių, kaip keisti aplinkas, kad asmuo norėtų
pasilikti Lietuvoje. Tokio pobūdžio tyrimas padėtų diagnozuoti
so-cialinį klimatą pasirinktose visuomenės grupėse, o atpažinus
neigiamų aplinkų įtaką galima būtų surasti argumentuotų sprendimų,
kaip padidinti Žmogaus socialinės raidos indeksą ir Žmonių laimės
indeksą. Į pastarųjų indeksų taikymo patirtį Skandinavijos šalyse
per TV ekonomikos fo-rumą atkreipė dėmesį ekonomistė Ingrida
šimonytė. Didinant šiuos indeksus, tikėtina, mažėtų migracijos
srautai. Kol kas tai nėra mechanizmo nusakymas, o tik prielaida,
nes norint padidinti minėtus indeksus, reikia surinkti žinių apie
neigiamų aplinkų įtaką ir išsiaiškinti, kaip jas panai-kinti.
Aptariamu tyrimu tikimės prisidėti ieškant veiksmingų būdų
įgyvendinti šią politiką.
1.1. akademinio jaunimo migracijos įtakos Visuomenės raidai
Akademinio jaunimo emigracija gali sukelti trumpalaikius ir
ilgalaikius trikdžius. Trumpalaikiai trikdžiai gali kilti:
1) dėl to, kad nepritraukiama studentų į tam tikras universitetų
studijų programas / specia-lybes (todėl ateityje didės
intelektualinio potencialo ir darbo rinkos krizė);
2) dėl to, kad, esant paklausai, sudėtinga surasti aukštos
kvalifikacijos darbuotojų.Ilgalaikiai trikdžiai tampa pastebimi po
kurio laiko, kai didėjantis minėtų kategorijų asmenų
trūkumas visuomenėje pradeda veikti šalies ekonomiką bei kitas
socialinio gyvenimo sferas: svei-katos apsaugą (medikų trūkumas),
švietimą, mokslą, meną ir kt.
-
7
Dar didesniu ilgalaikiu socialiniu trikdžiu gali tapti visos
švietimo sistemos disbalansas, kai, išvykstant studentams, sutriks
universitetų funkcionavimas ir išnyks dalis akademinio potencialo.
Vieni akademiniai darbuotojai, norintys tęsti savo veiklą, bus
priversti išvykti iš Lietuvos, kiti – persikvalifikuoti.
Tarp moksleivių pastebimas didelis susidomėjimas studijomis
užsienyje. DEMoS kritinės minties instituto pateikiamais
duomenimis, „nuo aukštojo mokslo „reformos“ pradžios Lietuvos
studentų, norinčių studijuoti Britanijos universitetuose, skaičius
išaugo dvigubai (pagal paraiškas stoti pateikusių studentų skaičių
2011 m.)“ (švietimo politikos vertinimas ir pasiūlymai, DEMoS
politinės minties institutas 2011).
1 pav. Iš Lietuvos į Britanijos universitetus stojančių studentų
skaičiaus augimas 2002–2010 m. (DEMOS pateiktas šaltinis:
UCAS)2
Diagramoje matyti, kad 2011 m. į Britanijos universitetus stojo
3 155 lietuviai, o priimti – 1 755 studentai. Jeigu išvyks vis
daugiau geriausių moksleivių, Lietuvos universitetai bus priversti
dirbti su mažesnių gabumų studentais ir, bėgant laikui, bus
prarandamas aukštųjų studijų (magis-trantūros ir doktorantūros)
potencialas. Mažėjant studentų, atsiras tendencija uždaryti
universi-tetus.
Pastaruoju metu vis dažniau svarstoma mažinti socialinių mokslų
programų ir didinti inži-nerinių programų skaičių. šiai krypčiai
plėtoti universitetams planuojama teikti daugiau valstybės
užsakymų. Akademinio jaunimo migracijos tyrimas atskleidė, jog
vienas svarbiausių išvykstan-čiųjų ir Lietuvoje pasiliekančių
studentų studijų pasirinkimo motyvų yra patinkanti studijų
pro-grama. Todėl būtų naudinga, atsiliepiant į būsimų studentų
poreikius, išlaikyti socialinių, huma-nitarinių ir tiksliųjų mokslų
programų įvairovę, kad kuo daugiau studentų Lietuvoje rastų jiems
tinkamas studijas ir galėtų įgyti universitetinį išsilavinimą. Kitu
atveju, tarkime, pasukus univer-sitetinį švietimą kuria nors viena
kryptimi, studentai, besidomintys kitomis kryptimis, išvyks
stu-dijuoti į užsienio universitetus.
2 The Universities and Colleges Admissions Service (UCAS).
Registruotas UCAS centras Lietuvoje – „Kalba.lt“.
-
8
Būtų naudinga verslo investicijų į užsakomąsias specialybes
praktika – kai dalis pramonės lėšų skiriama paruošti savos pramonės
srities specialistams. Tačiau drauge turi egzistuoti
huma-nitariniai ir socialiniai mokslai, menai, ugdantys didžiąją
dalį intelektualinio kūrybinio šalies po-tencialo. šias studijų
sritis reikėtų atnaujinti įtraukiant studijų programų,
atsiliepiančių į naujos visuomenės pažinimo poreikius, jos procesų
analizės ir kritikos reikmes. šalies švietimui naudin-ga vystytis
heterogeniškai, apimant humanitarinę, gamtos ir visuomenės,
inžinerinę sferas. Tokia harmonija yra natūrali akademinei erdvei,
taip būtų palaikoma terpė įvairų mentalitetą ir skirtin-gų poreikių
turinčių asmenų saviraiškai. Ji atitiktų darnaus, subalansuoto
švietimo sampratą.
-
9
2. akademinio jaunimo migracijos tyrimas
Tyrimas vyko 2011–2012 m. Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Tyrimo dalyviaiTyrimui buvo pasirinktos grupės / imtys iš trijų
populiacijų:1) 12-tų klasių moksleiviai, kurie a) yra pasiruošę
išvykti studijuoti į Vakarų universitetą
(1 grupė) (10 moksleivių); b) renkasi studijuoti Lietuvos
universitete (3 grupė) (10 moks-leivių);
2) Lietuvoje studijuojantys ketvirto kurso bakalaurai, kurie
renkasi tolimesnes studijas: a) planuoja išvykti į užsienį (2
grupė) (10 studentų); b) pasilieka studijuoti Lietuvoje (4 grupė)
(10 studentų);
3) užsienyje studijuojantys ketvirto kurso studentai, kurie
baigė bakalauro studijas užsienyje ir sugrįžta tęsti studijų į
Lietuvos universitetus (5 grupė) (10 studentų).
Tyrimo metodaiBuvo atliktas sisteminis ilgalaikis (longitudinis)
tyrimas, kai per pasirinktus laikotarpius ap-
klausiami tie patys respondentai. Pasirinkti tokie asmens
gyvenimo etapai, kai jaunas žmogus, esantis psichologinio brendimo
būsenoje, renkasi savo gyvenimo kelią:
t0 etapas – kai tyrimo dalyviai ruošėsi studijuoti aukštesnėje
studijų pakopoje; t1 etapas – kai tyrimo dalyviai mokėsi naujoje
vietoje 1–1,5 mėn.; t2 etapas – po vienerių metų, kai tyrimo
dalyviai geriau susipažino su nauja aplinka. Pradinis tyrimo etapas
(t 0) vyko 2011 m. liepos–rugsėjo mėn., t1 etapas – 2011 m.
lapkričio–
gruodžio mėn., t2 etapas – 2012 m. rugpjūčio–lapkričio
mėn.Tyrimo dalyviai grupėse / imtyse buvo atrinkti sniego kamuolio
metodu (kai vieni responden-
tai nurodo kitus). Tyrimo dalyviai pradiniame (t0) tyrimo etape
atstovavo 7 Lietuvos gimnazijoms, 4 Lietuvos universitetams ir 6
užsienio universitetams. Kitame tyrimo etape (t1) jie pasiskirstė į
3 Lietuvos ir 9 užsienio universitetus. Dauguma į užsienį išvykusių
moksleivių vyko į Jungtinę Ka-ralystę (Anglijos ir škotijos
universitetus) (tikslesnių duomenų nepateikiame, kad būtų
išsaugotas tyrimo dalyvių ir universitetų konfidencialumas).
Tyrimo eigoje dalyvių sudėtis šiek tiek keitėsi (vieni
pasitraukė, kiti prisijungė). Iš viso tyrime dalyvavo 59
respondentai, iš jų 42 buvo apklausti po tris kartus per tris
laikotarpius (t0–t1–t2), o 17 apklausta vieną kartą – t1 etape.
Papildomi tyrimo dalyviai prisijungė prie tyrimo nuvykus imti
interviu į užsienio universitetus, jų pateikti duomenys pasitarnavo
analizuojant platesnį tyrimo kontekstą. Iš viso buvo imamas 71
giluminis (pusiau struktūruotas) interviu, kiekvieno iš jų tru-kmė
– apie 2,5–3 val. Taip pat buvo imami 43 struktūruoti interviu,
kiekvieno iš jų trukmė – 3 val. Iš viso imta 114 interviu.
Tyrimo etape, kai tyrimo dalyviai moksleiviai ir studentai
išvyko studijuoti į užsienio univer-sitetus (t1 etapas), tyrėjai
nuvyko į jų universitetus ir ėmė interviu tiriamiesiems naujoje
aplinkoje; tyrėjai turėjo galimybę susipažinti su tyrimo dalyvių
gyvenimo, studijų ir laisvalaikio sąlygomis. šis tyrimo etapas buvo
atliktas Jungtinėje Karalystėje (JK), Anglijos ir škotijos
universitetuose.
-
10
Gauti duomenys buvo susisteminti ir suvesti į duomenų bazę
(saugoma KTC). Joje yra ir kiekybiniai, ir kokybiniai duomenys
(komentaruose). Atrinkus svarbiausius klausimus ir suma-žinus jų
apimtį, sudaryta duomenų bazė pasitarnaus tolimesniems tyrimams.
Sistemiškai surink-ti duomenys visais klausimais pateikia
informacijos apie kiekvieną tyrimo dalyvį trimis etapais. Duomenų
bazės uždavinys „išlaikyti“ kuo tikslesnes surinktas lauko tyrimo
žinias, kad jas būtų galima naudoti analizuojant įvairius tyrimo
klausimus ir ieškant jų tarpusavio ryšių. Duomenų bazę sudaro
atsakymai į 410 klausimų.
2 pav. Duomenų bazės fragmentas
Viršutiniame pav. matyti 1 ir 2 tyrimo dalyvių grupių atsakymai
į klausimus apie motyvus išvykti studijuoti į užsienio
universitetus per tris etapus. Apatiniame pav. matyti 3, 4, 5
gru-pių atsakymai į klausimus apie motyvus studijuoti Lietuvos
universitetuose. Paveiksluose žalia spalva žymi atsakymus „taip“,
raudona – „ne“, mėlyna – „vidutiniškai“, geltona – „nežinau“,
bal-ta spalva – „nėra duomenų“. Kiekvienoje lentelės eilutėje
matyti visų respondentų atsakymai į vieną klausimą, o kiekviename
stulpelyje – vieno respondento atsakymai į visus pateiktus
klau-simus. Programoje „Excel“ atveriamuose langeliuose
(komentaruose) yra sudėti platesni atsaky-mai į klausimus (citatos,
interviu fragmentai, pagilinantys atsakymus). Duomenų bazę sudaro
126 stulpeliai ir 410 eilučių.
-
11
2.1. sisteminio trijų etapų tyrimo rezultatai
Sisteminis trijų etapų tyrimas parodė, kad, susidūrus su nauja
aplinka (išvykus studijuoti į užsienį ar pradėjus studijuoti
Lietuvos universitete), tyrimo dalyvių požiūris į ją keičiasi.
Didžiausi poky-čiai įvyksta perėjus iš t0 etapo į t1 etapą (kai
buvę gimnazistai ir bakalaurai pasimokė 1–1,5 mėn. naujoje
vietoje), po to požiūris nusistovi.
Pastaroji išvada koregavo tolimesnę duomenų analizės eigą.
Toliau šioje apžvalgoje pateikiami tyrimo dalyvių požiūrių pokyčiai
per tris etapus atskirais klausimais. Surasti požiūrių pokyčiai
nurodo pasikeitusios aplinkos įtaką asmeniui ir padeda tyrėjui
surasti tikimybines tyrimo dalyvio būsenos bei elgesio pokyčio
priežastis. Gilesnė analizė leidžia atskleisti reikšmes, kodėl
pasikeitusi aplinka yra geresnė ar blogesnė už buvusią. Žinodami
šias reikšmes, universitetai gali lengviau surasti būdų, kaip
valdyti procesus, kad studentai labiau domėtųsi studijomis Lietuvos
universi-tetuose.
2.2. studijų šalies pasirinkimo motyVai
Akademinio jaunimo studijų šalies pasirinkimo motyvų analizė
suteikia nemažai informacijos apie reikšmingas aplinkas, darančias
įtaką asmens sprendimui išvykti studijuoti į užsienį, pasilikti
Lietuvoje arba sugrįžti į Lietuvą. Išanalizavus akademinio jaunimo
studijų pasirinkimo motyvus, galima tikimybiškai įvardyti
svarbiausius aplinkos poveikio kintamuosius:
1) universiteto studijų kokybė, įskaitant dominančią studijų
programą;2) ekonominės sąlygos, nulemiančios, ar asmuo galės
studijuoti (ar užteks lėšų);3) asmeninio bendravimo aplinka
(pasiliekantiems ir sugrįžtantiems – draugai Lietuvoje,
išvykstantiems – įsivaizduojama įdomi daugiatautė aplinka).
2.3. grėsmės akademinio jaunimo ir šVietimo santykiams
Tyrinėjant buvo nustatytos šios grėsmės akademinio jaunimo ir
švietimo santykiams: 1) neracionalūs studijų pasirinkimo
principai;2) studijų kokybės sampratos neatitikimai.
2.3.1. neracionalūs studijų pasirinkimo principai
Tyrinėjant buvo nustatyti neracionalūs studijų pasirinkimo
principai, kurie sietini su būsimų stu-dentų nesidomėjimu
pasirenkamų studijų programų turiniu, negalėjimu nei jų analizuoti,
nei ver-tinti bent pradiniame lygmenyje. Kita susijusi problema –
studijų programas būsimi studentai renkasi neatsižvelgdami į
visuomenės poreikius, neturėdami žinių apie darbo rinką ir į ją
nerea-guodami. Būsimi studentai renkasi studijas pasikliaudami
bendraamžiais ir šiek tiek vyresniais, į universitetą jau
įstojusiais draugais, todėl neretai įstoja ne ten, kur norėtų.
-
12
Tyrimo duomenų pavyzdys
•
Renkantisstudijaspasikliaujamasavopolinkiaisirbendraamžiais.
1 lentelėĮtaka studijų pasirinkimui
Eil.Nr.
Tyrimo dalyviai
Renkantis studijasverta pasitikėti:
Išvykstantys Pasiliekantys Sugrįžtantys
Moksleiviai Bakalaurai Moksleiviai Bakalaurai Bakalaurai
Teigiamų atsakymų dažnis procentais grupėse
1 Mokytojų / dėstytojų rekomendacijomis 17 29 57 33 29
2 Žiniasklaidos informacija, reklama 33 29 0 22 14
3 Universitetų reitingais 67 43 0 22 29
4 Kitų studentų rekomendacijomis 67 86 86 78 57
5 Tėvų patarimais 8 29 29 22 146 Savo polinkiais 92 100 100 100
100
1 lentelėje trijų tonų langelių spalva yra susijusi su atsakymų
į klausimus dažniais grupėse: tamsi – nuo 70 iki 100 %, vidutinė –
nuo 50 iki 69 %, šviesi – mažiau negu 50 %.
2.3.2. studijų kokybės sampratos neatitikimai
Analizuojant moksleivių ir studentų motyvus išvykti studijuoti į
užsienį ar pasirinkti Lietuvos universitetus, išryškėjo vienas
svarbiausių motyvų – gerosstudijos/studijųkokybė. Pastebėta, jog
yra akademinio jaunimo ir universitetų studijų kokybės sampratos
skirtumų. Svarbu išsiaiškinti studentų sampratą, kad būtų galima
derinti požiūrius.
Kalbėdami apie studijų kokybę, studentai įvardija keletą studijų
aplinkos įtakų, kurios ir suda-ro jų suvokiamą gerų studijų
visumą:
1) gera studijų programa ir atitinkamas jos pristatymas
reklamoje;2) mokytojų / dėstytojų dėstymo lygis;3) motyvuoti
studentai;4) mokytojų / dėstytojų bendravimas su studentais;5)
dėmesys praktiniam darbui;6) studijuojami programos dalykai
(reikalingi–nereikalingi);7) mokyklos / universiteto
administracijos domėjimasis studentų poreikiais ir reagavimas į
juos.
-
13
2.4. požiūrio į studijas pokyčiai patekus į naują aplinką
(Dalinės išvados ir prielaidos tolesniems tyrimams)• Išankstinis
požiūris į užsienio ir Lietuvos universitetų studijas (studijų
kokybę) keičiasi,
kai studentai pradeda studijuoti / patenka į naują aplinką (t1).
Motyvai, susiję su noru gyventi studijų šalyje, keičiasi po 1 metų
(t2), kai geriau susipažįstama su aplinka.
• Neigiami pokyčiai vyksta, nes iš anksto nebuvo pakankamai
susipažinta su studijų progra-momis ir studijų sąlygomis bei
pragyvenimo galimybėmis.
• Proceso eiga panaši ir užsienyje, ir Lietuvoje: nemaža
studentų dalis pirmaisiais studijų metais jomis nusivilia.
2.5. studijų kokybės trikdžių atpažinimas
Neigiamos studijų aplinkų įtakos, išsamiau aptartos 2.5.1–2.5.5
paragrafuose, yra tikimybinės prie-žastys, kompleksiškai
skatinančios studentus emigruoti. Pateikti grafikai (3–8 pav.) rodo
tyrinėtų studentų grupių / imčių būsenos pokyčius pereinant iš
vieno studijų etapo į kitą: iš t0 – pradinės būsenos, kai tyrimo
dalyviai rinkosi tolimesnes studijas, į t1, kai jie praleido
naujoje vietoje 1–1,5 mėn., ir iš t1 į t2, kai jie pasimokė naujoje
vietoje 1 metus ir labiau prisitaikė (pokyčius atspindi skirtingas
stulpelių aukštis). Grafikais išreikšti aplinkų poveikiai tyrimo
dalyviams buvo nustaty-ti atliekant mažos imties giluminį kokybinį
tyrimą, kurio duomenys surinkti taikant giluminių interviu ir
akademinės aplinkos stebėjimo metodus. Minėtų poveikių
reikšmingumas gali būti statistiškai įvertinamas didinant tyrimo
dalyvių imtį3.
2.5.1. studijų programų kokybės ir reklamos neatitikimai
Tyrimų dalyvių kritikos sulaukė universitetų studijų programų
(ypač parengtų naujųjų) kokybė. Tyrimo dalyvių nuomone, reklamose
stengiamasi viską pateikti daug gražiau, negu iš tikrųjų yra, todėl
atvykę studijuoti studentai neretai nusivilia. Su programų kokybe
yra susijęs ir dės-tytojų dėstymo lygis, ypač kai pradedama vykdyti
nauja studijų programa, tam pakankamai nepasiruošus.
0
20
40
60
80
100
1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.
t0
t1
t2
3 pav. 123 kl. Ar geras tavo mokytojų / dėstytojų dėstymo
lygis?
3 Išsamiau žr.: Ramanauskaitė, E., Vaišnys, R., Kairaitytė, A.,
Buivydas, A. (2013). Lietuvos akademinio jauni-mo migracija:
studijų aplinkos įtaka sprendimams. Mokslo studija. Kaunas: Vytauto
Didžiojo universitetas.
-
14
Į užsienį išvykusių studentų grupėse (1, 2 gr.), pereinant iš t0
į t1 etapą, požiūris į dėstymo lygį keičiasi teigiama linkme, o
pasilikusių studijuoti Lietuvos universitetuose (3, 4 gr.) ir
sugrįžusių iš užsienio bei studijas tęsiančių Lietuvoje (5 gr.)
studentų požiūris į dėstymo lygį keičiasi neigiama linkme.
galimas neigiamas procesas
1. Reaguodami į mažėjantį studentų skaičių, universitetai
taikosi prie rinkos: nutraukia pro-gramas, į kurias stoja nedaug
studentų, skubotai kuria naujas programas ir jas patraukliai
reklamuoja.
2. Studentai, įstoję į naujas programas, greitai pastebi, kad
nėrakokybės: dėstytojai joms ne-pasiruošę, savo dėstomus dalykus
žino tik paviršutiniškai.
3. Studentai perduoda žinią apie blogą studijų kokybę kitiems
studentams ir moksleiviams.4. Moksleiviai toliau vyksta į užsienį /
grįžta atgal, jeigu buvo parvykę.5. Procesas kartojasi.
2.5.2. dėstytojų užimtumas
Išvykstantys ir sugrįžę studentai, lygindami studijas užsienyje
ir Lietuvoje, teigė, kad užsienio ir Lietuvos universitetų
dėstytojai skiriasi bendravimo su studentais intensyvumu ir
artimumu: „Už-sienyje jie visai kitaip bendrauja“, „dėstytojai tau
yra labiau draugiški“, „galiu nueit pabendraut po paskaitų“. Tie
studentai, kurie turi geresnės bendravimo su dėstytojais patirties,
pažymėjo, kad bendravimas jiems naudingas ir sukuria gerą studijų
atmosferą.
Tyrinėti atvejai atskleidė, kad ne visiems studentams užtenka
bendravimo su dėstytojais per paskaitas, neretam svarbu pasigilinti
į rūpimus klausimus bendraujant individualiai. Ypač užsie-nio
universitetuose yra priimta toliau bendrauti su dėstytojais po
paskaitų, pastariesiems tam ski-riama daugiau laiko.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.
t0t1t2
4 pav. 127 kl. Ar tavo mokyklos / universiteto dėstytojai skiria
laiko bendravimui su studentais po paskaitų?
Ryškus teigiamas pokytis perėjus iš t0 į t1 etapą matyti tarp 2
grupės studentų, kurie įstojo į užsienio universitetų
magistrantūros studijas.
-
15
galimas neigiamas procesas
1. Universitetai dėstytojų darbą vertina ir jų darbo užmokestį
apskaito pagal formalizuotus kiekybinius produkcijos
kriterijus.
2. Siekiant kiekybės (straipsnių, konferencijų skaičius, įvairių
kitų veiklų apimtis), dėstytojai nukreipiami užsiimti veiklomis,
nesusijusiomis su studentų lavinimu.
3. Studentai mato, kad dėstytojai jiems negali skirti daugiau
laiko po paskaitų, neturi laiko bendrauti.
4. Studentai perduoda žinią kitiems būsimiems studentams apie
blogas studijas. 5. Studentai ieško kitų universitetų, kurių
akademinio bendravimo aplinka geresnė.
2.5.3. administracijos abejingumas studentų problemoms
Pasak studentų, administracijos darbuotojų santykiai su jais
neretai būna labai formalūs, sukurta daug taisyklių, pro kurias
nelabai matyti patys žmonės. Išvykstantys iš Lietuvos (1, 2 gr.) ir
sugrįž-tantys (5 gr.) studentai Lietuvos universitetų
administracijos darbą, palyginti su užsienio univer-sitetų, vertina
blogiau.
0102030405060708090
100
1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr
t0
t1
t2
5 pav. 146 kl. Gimnazijos / universiteto, kuriame mokausi,
administracija domisi studentų poreikiais, į juos reaguoja
Grafike matyti šių grupių studentų būsenos pokyčiai patekus į
naujas aplinkas (t0_t1). Teigia-mi pokyčiai vyksta išvykusiųjų
grupėse (1, 2 gr.), o neigiami – sugrįžusiųjų grupėje (5 gr.).
Lietu-voje pasilikusių studentų grupėse (3, 4 gr.) pokyčiai ne
tokie pastebimi, tikėtina, jog šie studentai yra pripratę prie
esamos aplinkos ir į ją mažiau reaguoja.
galimas neigiamas procesas
1. Universitetuose augantys administraciniai reikalavimai didina
administracijos darbuoto-jų užimtumą (ataskaitos, suvestinės,
projektinių veiklų vadyba ir kt.).
2. Administracija atlieka tik jai priskirtą studijų
administravimo funkciją ir neturi laiko kreipti daugiau dėmesio į
studentus.
3. Studentai mato, kad administracija nesidomi jų problemomis ir
į jas nereaguoja, ir per-duoda žinią kitiems studentams, kad
universitetams studentai nerūpi.
4. Universitetai praranda akademinių namų statusą arba jo net
neįgyja.
-
16
2.5.4. nemotyvuoti studentai
Dalis iš Lietuvos išvykstančių tyrimo dalyvių teigė, kad
Lietuvos universitetuose jiems teko moky-tis kartu su nemotyvuotais
studentais, todėl studijos buvo neįdomios. Jų nuomone, labiau
moty-vuoti yra geriausių užsienio universitetų studentai.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.
t0
t1
t2
6 pav. 190 kl. Mano klasiokai / kursiokai yra motyvuoti
studentai
šios studijų aplinkos teigiamą pokytį labiausiai pastebi tyrimo
dalyviai, įstoję į užsienio uni-
versitetų magistrantūros studijas (t0_t1, 2 gr.).
galimas neigiamas procesas
1. Universitetai siekia išlaikyti kuo daugiau (tiek, kiek jiems
naudinga, siejant su valstybinio finansavimo politika) studentų,
todėl priimama nemotyvuotų, blogai besimokančių stu-dentų.
2. Pastarieji studentai dažniausiai ir toliau elgiasi įprastai,
prastai mokosi, tačiau dėstytojai juos ir toliau toleruoja
(baiminamasi nubyrėjimo).
3. Jei auditorija žemo akademinio lygio, paskaitos būna
nekūrybiškos, tampa neįdomios, nes dėstytojai negauna iš studentų
grįžtamojo ryšio. Tokį patį poveikį patiria ir gerai besimo-kantys,
motyvuoti studentai.
4. Motyvuoti studentai perduoda žinią kitiems studentams, kad
universitete neįdomu studi-juoti, nes jo teikiamų studijų lygis
žemas.
5. Motyvuoti studentai ieško kitų universitetų, neretai išvyksta
studijuoti į užsienį.
2.5.5. nereikalingi dalykai ir praktikos trūkumas
Analizuojant motyvus išvykti studijuoti į užsienį, išryškėjo
praktikos trūkumas Lietuvos universi-tetuose ir juose dėstomi
nereikalingi dalykai. Nereikalingais dalykais dauguma tyrimo
dalyvių lai-ko tuos, kurie glaudžiai nesisieja su jų pasirinktos
programos kryptimi. Tyrimo dalyvių reakcijos į nereikalingus
dalykus liudija jų požiūrį į pasirinktas studijas ir tai, kad jie
nėra motyvuojami įgyti platesnį išsilavinimą.
-
17
0
10
20
30
40
50
60
70
80
1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.
t0
t1
t2
7 pav. 142 kl. Manau, kad man tenka mokytis daug nereikalingų
dalykų
Dalis išvykusių moksleivių (t0_t1, 1 gr.) pastebi, kad užsienio
universitetuose dėstoma mažiau nereikalingų dalykų. Daugiausiai
nereikalingų dalykų t0 etape teko mokytis Lietuvos universite-tuose
studijuojantiems tyrimo dalyviams (4 gr.). Perėję iš bakalauro
studijų (t0) į magistrantūrą (t1), dalis šių studentų pažymi, kad
nereikalingų dalykų magistrantūros programoje (palyginti su
bakalauro) sumažėjo. Tačiau dalis parvykusių iš užsienio
universitetų bakalauro studijų į Lietuvos universitetų
magistrantūrą studentų (5 gr.) teigia, kad Lietuvos magistrantūroje
(palyginti su Va-karų universiteto bakalauro studijomis)
nereikalingų dalykų padaugėjo (t0_t1, 5 gr.).
0
20
40
60
80
100
1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.
t0
t1
t2
8 pav. 147 kl. Mano mokykloje / universitete daug dėmesio
skiriama praktikos darbams
Požiūriai į praktikos galimybes vėlgi labiausiai keičiasi t0_t1
etape, kai studentai pradeda stu-dijuoti naujoje vietoje. Mūsų
aptiktais atvejais daugiau iš Lietuvos išvykusių studentų teigia,
kad jų naujame universitete, esančiame užsienyje, skiriama daugiau
dėmesio praktikos darbams (1, 2 gr.). Tačiau tik mažesnė dalis iš
užsienio sugrįžusių studentų galvoja, kad pasirinktoje Lietuvos
univer-siteto magistrantūros programoje skiriama pakankamai dėmesio
praktikai (t0_t1, 5 gr.).
galimas neigiamas procesas
1. Reaguodami į studentų poreikius, universitetai peržiūri
studijų programas ir, išbraukdami iš tiesų netinkamus dalykus,
atsisako ir kitų tiesiogiai su studijų kryptimi nesusijusių
dalykų.
2. Siaurindami programas, universitetai susitelkia į
specializaciją ir praranda akademiškumo lygį.3. Ilgainiui
prarandami intelektualūs studentai, ir universitetas neišlaiko
aukšto lygio.
-
18
2.6. studijų kokybės trikdžių suValdymo procesas
2.6.1. būsenos–aplinkos–įtakos
Schemoje (9 pav.) vaizduojamas procesas, kurio veikėjai
Studentas, Būsimas studentas ir Universi-tetas, reaguodami į
aplinkos įtakas, priima sprendimus. Procesas sumodeliuotas
remiantis tyrimo duomenimis grindžiama prielaida, jog būsimi
studentai, rinkdamiesi studijas, labiausiai pasitiki savo pomėgiais
ir draugų / kitų studentų nuomone apie universitetus. Studentas
reaguoja į savo aplinką universitete ir perteikia savo įspūdžius
(ypač pasigaunami neigiami) Būsimam studentui, kuris renkasi, ar
išvykti studijuoti į užsienio universitetą, ar studijuoti
Lietuvoje. Universitetas, reaguodamas į mažėjantį studentų skaičių,
siekia gerinti studijų kokybę, kad procesas pakryptų naudinga
linkme.
9 pav. Būsenos pokyčius perteikianti schema, vaizduojanti trijų
bendraujančių sistemų / veikėjų – Studento, Būsimo studento ir
Universiteto – elgesį
Kiekviena schemos eilutė vaizduoja kiekvieno veikėjo būsenos
pokyčius: pirmoji eilutė – Stu-dento būsenos pokyčius, antroji –
Būsimo studento, trečioji – Universiteto.
• Schemos apskritimai – būsenos, kurių reikšmės užrašytos
apskritimų viduje.• Apskritimus jungiantys lankai parodo būsenų
pokyčius, kurie vyksta veikiant išorinėms
aplinkoms.
-
19
• Lankai, kurie sugrįžta į tą patį apskritimą, rodo, jog esamu
momentu būsena nusistovi.• Skirtingų aplinkų poveikis schemoje
parodytas rodyklėmis, įeinančiomis į lankus.a) Trumpos plačios
rodyklės žymi studijų kokybės trikdžius (studijos, kurių lygis
neatitinka
reklamos; dėstytojai, neskiriantys laiko bendravimui po
paskaitų, administracija, nesidomin-ti studentų poreikiais ir į
juos nereaguojanti; nemotyvuoti universiteto studentai;
universitete dėstomi, studentų požiūriu, nereikalingi
nespecialybiniai dalykai ir praktikos trūkumas). Pa-vyzdžiui,
trumpa plati rodyklė, žyminti studijas, kurios neatitinka reklamos,
įeina į kiekvieno veikėjo – Studento, Būsimo studento ir
Universiteto būsenos kitimo lanką, kuris čia žymi būsenos pokytį
veikiant trikdžiams. Tai reiškia, kad kiekvienas veikėjas mato
šiuos trikdžius, patiria jų poveikį.
b) Plonos jungiamosios rodyklės žymi vienų veikėjų poveikį
kitiems (Studento poveikį Būsi-mam studentui, o Būsimo studento –
Universitetui).
• Plati rodyklė dešiniajame apatiniame schemos kampe žymi
perėjimą į galimą kitą būsenos pokyčių aprašymą, kai įtraukiami
kitokie aplinkos poveikiai.
Būsenų pokyčius perteikianti schema skaitoma nuosekliai sekant
kiekvieno veikėjo pradinę būseną, išorinį poveikį, kitą būseną ir
t. t.
2.6.2. reakcijos į studijų kokybės trikdžius
1 trikdis: studijos neatitinka reklamosPradėjęs studijuoti,
Studentas pastebi, kad reklamoje programa pristatyta patraukliau,
negu iš tie-sų yra, kad dėstymo lygis blogesnis, negu tikėtasi. šią
žinią jis perduoda Būsimam studentui, kuris renkasi, ar pasilikti
studijuoti Lietuvoje, ar išvykti į užsienio universitetą. Būsimas
studentas at-sargiau renkasi programą ir šią žinią perduoda
Universitetui savo elgesiu (išvyksta); Universitetas, pastebėjęs
Būsimo studento elgesį, atidžiau derina programų turinį su reklama
– gerina programų kokybę ir dėstymo kompetencijas.
2, 3 trikdžiai: dėstytojai neskiria laiko bendravimui;
administracija nereaguoja į studentų po-reikiusStudentas reaguoja į
dėstytojus, kurie mažai bendrauja, neskiria jam laiko po paskaitų
(jie užsiė-mę kitais dalykais), mato administraciją, kuri nesidomi
studentų poreikiais (ji turi per daug kito darbo). Studentas
nutaria, kad Universitete prastas akademinio bendravimo lygis. šią
žinią jis per-duoda Būsimam studentui, kuris susidaro įspūdį, kad
studijų kokybė bloga. Būsimas studentas nu-sprendžia rinktis
užsienio universitetą, kuriame dėstytojai gerokai artimiau ir
daugiau bendrauja su studentais. Tai matydamas, Universitetas
siekia didinti dėstytojų ir administracijos motyvaciją skirti
daugiau dėmesio ir laiko studentui.
4 trikdis: mokosi nemotyvuoti studentaiStudentas mato, kad
dauguma jo aplinkos studentų yra nemotyvuoti: nedalyvauja
paskaitose, ne-atlieka užduočių, nesigilina į programos dalykus,
nediskutuoja. Kadangi tarp dėstytojų ir studentų nėra grįžtamojo
ryšio, dėstytojams ir studentams tampa neįdomu bendrauti. Studentas
perduoda žinią Būsimam studentui apie nekūrybišką aplinką. Būsimas
studentas nenori joje studijuoti, todėl nusprendžia ieškoti
neeilinio universiteto. Universitetas reaguoja ir atsisako priimti
studijuoti ne-motyvuotus studentus.
5 trikdis: dėstoma daug su specialybe nesusijusių dalykų,
trūksta praktikos Studentas, siekdamas įgyti savo pasirinktą
specialybę, susidaro įspūdį, kad jam tenka mokytis
-
20
daug nereikalingų dalykų, o reikalingų – trūksta. Žinią apie
blogai sudarytą programą studentas perduoda Būsimam studentui.
Pastarasis nusprendžia studijuoti užsienyje, nes yra girdėjęs iš
ten besimokančių studentų, kad užsienio universitetai skiria daug
dėmesio praktikai ir ten nereikia klausyti daug nereikalingų
dalykų. Universitetas, reaguodamas į Būsimo studento elgesį,
peržiūri dalykus ir argumentuoja tuos, kurie reikalingi platesniam
universitetiniam išsilavinimui, keičia Studento požiūrį;
atsiliepdamas į Studento poreikius, skiria daugiau kreditų
praktiniams darbams, gerina auditorijų ir laboratorijų įrangą.
Pakeitęs būseną, Universitetas toliau darys teigiamą poveikį
Studentui, kuris perduos žinią apie tai Būsimam studentui, ir
pastarasis, tikėtina, mažiau žvalgysis į užsienio
universitetus.
2.7. tyrimo reikšmė ir tolimesnės perspektyVos
1. Atliktas kokybinis tyrimas padėjo atskleisti aplinkas, kurių
įtaka prisideda prie akademinio jaunimo poreikio pasilikti
studijuoti Lietuvos universitetuose arba išvykti į užsienį.
Kokybinio tyrimo vertė yra galimybė tyrėjui akis į akį bendrauti
su tyrimo dalyviais, imti gi-luminius interviu, kurie padeda labiau
atskleisti problemas. Stebėjimas dalyvaujant tiriamųjų aplinkoje
leidžia užmegzti glaudesnį kontaktą su tyrimo dalyviais, tiksliau
įvertinti jų gyvena-mąją aplinką. Derinant kokybinius ir
kiekybinius metodus, tyrimas tampa patikimesnis.
Kokybiniai metodai padėjo nuodugniau išanalizuoti procesus –
surasti naujų kintamųjų ir verčių, kurių kiti tyrimai neatskleidė.
Neretai tyrėjai aptinka, pavyzdžiui, studijų kokybės kin-tamąjį,
tačiau lieka neaiški jo sandara – studijų kokybės vertės. Didelis
kintamųjų ir verčių skaičius leidžia tyrinėti galimus mechanizmus
naudojant mažą imtį.
2. Taikoma dinaminių sistemų teorija padeda analizuoti būsenų
pokyčius veikiant skirtingoms aplinkoms ir su tuo susijusį elgesį.
Pavyzdžiui, tiriamos aplinkų įtakos, kurios sustiprina norą
pasilikti Lietuvoje arba išvykti studijuoti į užsienį, arba
sugrįžti į Lietuvą. Tyrimų rezultatai gali padėti suprasti, kaip
reikia keisti aplinkas, kad Lietuvos universitetų studijos būtų
patrau-klios studentams.
3. Ilgalaikis sisteminis tyrimas leidžia įžvelgti tiriamųjų
būsenos pokyčius per laiko etapus, perėjus iš vienos aplinkos į
kitą (pavyzdžiui, iš Lietuvos universiteto į užsienio
universite-tą). Galima numatyti, kokia yra vystymosi funkcija:
kokios įtakos paveikia būseną, kad būtų tam tikros pasekmės.
Pastebėti pokyčiai per laiko etapus potencialiai leidžia išgauti
tam tikrą funkciją, atskleidžiančią ryšius. Todėl, tęsiant
ilgalaikį tyrimą, atsiranda galimybė išsiaiškinti, kaip galima būtų
suvaldyti pageidaujamus ir nepageidaujamus procesus.
4. Teorijos ir empirijos ryšys. Taikomi metodai padaro tyrimą
patikimesnį, nes, nepriklauso-mai nuo tyrimo imties (maža ar
didelė), nepametamas ryšys tarp gautų rezultatų / teorinių
interpretacijų ir konkrečių respondentų duomenų. Tai leidžia
sukurti naudingesnį teorijos santykį su empirija, išvengti
apibendrinimo klaidų.
5. Akademinio jaunimo grupių, perteikiančių abipusius procesus
(išvykstantieji, pasiliekantieji ir sugrįžtantieji), atranka ir jų
lyginimas. Atrinktos ir lygintos grupės / imtys, atstovaujančios
įvairioms akademinio jaunimo populiacijoms: Lietuvoje
studijuojantys moksleiviai, kurie renkasi studijas Lietuvoje arba
užsienyje, ir bakalaurai, kurie renkasi studijas Lietuvoje arba
užsienyje; užsienyje studijuojantys lietuviai, kurie renkasi
tolimesnes studijas užsienyje arba sugrįžta į Lietuvą. Lyginant
minėtų populiacijų imtis / grupes galima geriau pastebėti
vyks-tančius procesus. (Pavyzdžiui, Lietuvoje pasiliekantys
studentai pasirinkimą motyvuoja tuo, kad Lietuvos universitetų
vykdomų studijų kokybė gera, tačiau išvykstantieji į užsienį ir
su-grįžtantieji studijas Lietuvoje vertina blogai. Tikėtina, kad
Lietuvoje studijų procesas yra pro-blemiškas, o pasiliekantys čia
studijuoti studentai yra labiau prisitaikę esamoje aplinkoje.)
-
21
6. Tikimybiniai ryšiai, aptikti mažose imtyse, tikrinami
didinant imtį. Nežiūrint to, kad šio tyrimo imtys mažos, galime
nurodyti tikimybinius ryšius, o ateityje siūlysime analizuoti
di-desnes imtis. Tai leistų sukurti tikimybinį modelį, kai kiek
viena būsena (ir įtaka) vertinama tikimybiškai (procentine
išraiška). Procentų patikimumas siejamas su imties dydžiu.
7. Tolimesni darbai: a) svarbu įvykdyti paskutinį ilgalaikio
tyrimo etapą – kai tyrimo dalyviai baigs bakalauro / magistro
studijas ir pasirinks šalį, kurioje gyvens toliau (pasiliks
užsienyje, pasiliks Lietuvoje, sugrįš į Lietuvą); b) pakartoti
tyrimą naudojant didesnes imtis.
Svarbu tęsti akademinio jaunimo migracijos ilgalaikius tyrimus,
kuriais remiantis būtų galima prognozuoti studijų pasirinkimo
pokyčius ateityje, veikiant vienokioms ar kitokioms aplinkoms:
pavyzdžiui, kaip pažymima Europos Komisijos dokumente apie aukštojo
švietimo ir įsidarbinimo ryšį (Recent Developments in European
Higher Education Systems 2011), darbo rinka pastaruoju metu
keičiasi itin greitai, todėl turėtų būti žinoma, ar / kaip į šiuos
pokyčius reaguoja tiesioginiai dalyviai, t. y. studentai.
Universitetai ir gimnazijos turėtų bendradarbiauti renkant
žinias apie į užsienį išvykstančius moksleivius ir bakalauro
programų absolventus. Pastaruoju metu kai kurios gimnazijos
atsisa-ko bendrauti su tyrėjais, kai kurios šią informaciją jau
skelbia tinklalapiuose, tačiau universite-tuose rasti informacijos
apie į užsienį išvykstančius studijuoti magistrantūroje bakalaurus
labai sudėtinga.
Gimnazijos, kurios tinklalapiuose skelbia informaciją apie
išvykstančius studentus, neretai didžiuojasi, kad paruošia gerus
studentus užsienio universitetams. ES šiuo metu yra tapusi laisva
švietimo erdve, kurioje dėl demografinės krizės ir ekonominių
sąlygų didėja universitetų konku-rencija tarptautiniu mastu.
Tokiomis sąlygomis būtina gerinti Lietuvos universitetų darbą,
atlikti tyrimų ir reaguoti į poreikius. Svarbu padėti akademiniam
jaunimui susipažinti su problemomis, kurias patiria studentai,
išvykstantys į užsienio universitetus, gerai nepasidomėję ten
siūlomomis studijomis. Svarbu įvertinti ne tik studijų kokybę, bet
ir ekonomines sąlygas, kultūrų skirtumus, asmeninio bendravimo
aplinką, laisvalaikį ir kitus veiksnius.
-
22
3. pagrindinės išVados
1. Lietuvos universitetų studentai vis dažniau apsisprendžia
studijuoti Vakarų universitetuose. Didėjantis Lietuvos gyventojų
emigracijos mastas verčia galvoti, jog nemaža dalis išvykusių
studentų dės pastangas pasilikti gyventi užsienyje. Akademinio
jaunimo emigracija gilina de-mografinę krizę ir kelia grėsmę
Lietuvos visuomenės raidai: sunku surasti darbuotojų esant laisvų
darbo vietų, gali sutrikti Lietuvos universitetų veikla, galimas
visos švietimo sistemos disbalansas. Pagrindinis išvykstančių
studentų motyvas yra geresnė studijų kokybė užsienio
universitetuose.
2. Pastebėta universitetų ir studentų studijų kokybės sampratos
nesutapimų, todėl svarbu aiš-kintis, kaip studijų kokybę supranta
studentai. Tyrimo metu buvo aptikta studijų kokybės trikdžių,
kompleksiškai skatinančių akademinį jaunimą apsispręsti vykti
studijuoti į užsienį: sklandančios žinios apie blogą dėstymo lygį,
žemesnę dėstytojų kvalifikaciją negu užsienyje; Lietuvos
universitetuose mokosi nemotyvuoti studentai; dėstytojai mažai
bendrauja su stu-dentais, neskiria jiems daugiau laiko po paskaitų;
per mažai dėmesio skiriama praktiniam darbui, studijuojama daug
nereikalingų dalykų; studijų programų reklama neretai neatitinka
tikrovės; universitetų administracija nepakankamai domisi studentų
poreikiais.
3. Tyrimas atskleidė, jog, rinkdamiesi studijas, būsimi
studentai daugiausia pasitiki savo draugų (bendraamžių) patarimais,
o mokytojai, dėstytojai, tėvai nedaro reikiamo poveikio
pasirinki-mui. Renkantis studijas (t0 etape), studijuoti į užsienio
universitetus išvykstančių moksleivių požiūris į Lietuvos
universitetų studijų programas ir studijų kokybę yra stereotipiškas
(neigia-mas): manoma, kad užsienio universitetuose studijų lygis
aukštesnis. Po 1–1,5 mėn. studijų naujoje aplinkoje ir vėliau – po
1 metų vertinimai keičiasi. Požiūris kinta dėl to, kad buvo iš
anksto nepakankamai susipažinta su studijų programomis ir studijų
sąlygomis bei galimybė-mis. Procesas panašus ir užsienyje, ir
Lietuvoje – nemaža dalis studentų, įstojusių į žemo lygio
universitetus, nusivilia studijomis.
4. Analizuojant studijų pasirinkimo problemas, galima daryti
prielaidą, kad akademinis jau-nimas nėra motyvuotas kaupti žinias,
reikalingas tolimesniam socialiniam gyvenimui, arba nemoka to
daryti.
Studijų programas būsimi studentai neretai renkasi
neatsižvelgdami į visuomenės poreikius, neturėdami žinių apie darbo
rinką ir į ją nereaguodami. Į visuomenės poreikius nepakan-kamai
gilinasi ir patys universitetai, kurdami studijų programas.
Viešajame diskurse nuolat iškeliama mintis, jog studentų
universitete įgytas išsilavinimas neatitinka darbdavių poreikių.
Visa tai liudija tarp akademinės bendruomenės ir visuomenės
egzistuojantį atotrūkį.
-
23
4. pasiūlymai
4.1. studijų kokybės gerinimas
1) Kurti aukšto lygio studijų programas ir jas atitinkamai
pristatyti reklamoje. orientuotis į ge-riausių universitetų
keliamus tikslus – teikti universitetinį išsilavinimą, o ne siaurą
speciali-zaciją, ir šį motyvą perteikti studentams. Universitetams,
pristatant studijų programas ir jas dėstant, svarbu argumentuoti
dalykus, atkreipti dėmesį į plataus išsilavinimo reikšmę, remtis
geriausių pasaulio universitetų pavyzdžiais, taip pat – drąsiau ir
pagrįstai kritikuoti užsienio žemo lygio universitetus, kuriuose
dėstomi, kaip atskleidė tyrimas, iš tiesų tik profesijos daly-kai
ir studentams suteikiama daugiau laisvo laiko bei galimybė
įsidarbinti.
2) orientuotis į studijų programų įvairovę, o ne į atskiras
sritis, kad studentai turėtų iš ko rinktis.
3) Skatinti dėstytojus ir studentus suvokti akademinį darbą kaip
žinių kūrimą, o ne vien kaip jų naudojimą.
4) Pagerinti programų kokybę galima tik diskutuojant ir
aiškinantis universitetinio lavinimo tikslus ir ta linkme kuriant
bei įgyvendinant programas. Tačiau tam reikia sukurti tinkamas
dėstytojų darbo sąlygas, kad jie galėtų šiems procesams skirti
pakankamai laiko.
5) Skatinti akademinių darbuotojų kartų bendradarbiavimą
siekiant kokybiškų tyrimų ir studijų. Jeigu patyręs ir jaunas
dėstytojai būtų motyvuojami dirbti kartu, greičiau kiltų jaunų
dėstytojų kvalifikacija, ir tai taptų greita investicija į ateitį,
o vyresniems dėstytojams būtų paskata inves-tuoti laiką
bendradarbiauti su jaunimu. Tokiu būdu būtų užmegzti kartų
bendradarbiavimo santykiai, sparčiau gerėtų dėstymo kokybė.
6) Svarbu Lietuvos akademinių darbuotojų socialinį statusą
susieti su jų atliekamo darbo socia-line verte, didinti darbo
užmokestį, atskirti akademinių darbuotojų darbo užmokestį nuo jų
produkcijos kiekio ir motyvuoti siekti akademinio darbo kokybės,
skirti daugiau laiko tarpu-savio bendradarbiavimui ir bendravimui
su studentais.
7) Atsiliepiant į studentų poreikius, dažniau aprūpinti studentų
auditorijas naujausia įranga, su-telkti ją mokomosiose
laboratorijose. Studentų mokslinę praktiką būtų naudinga
organizuoti surandant būdų, kaip įtraukti studentus į aktyvių
mokslo tyrimų centrų veiklas Lietuvoje ir užsienyje.
8) Kadangi ir dėstytojams, ir gerai besimokantiems motyvuotiems
studentams svarbi jų koky-biška studijų aplinka, siūlome keisti
studijų finansavimo politiką, kad universitetai nebūtų skatinami
priimti nemotyvuotų, blogai besimokančių studentų, siekiančių ne
žinių, o vien diplomo. Lietuvos studentams vertėtų atkreipti dėmesį
į elgesio kultūros dalykus, kurių stoką liudija jų neatidumas
dėstytojui (pvz., trukdymas bendraujant tarpusavyje per paskaitas,
į kurį atkreipia dėmesį iš užsienio universitetų sugrįžę
studentai).
9) Keisti administracijos požiūrį į savo vaidmenį universitete –
padėti studentams įgyti aka-deminius namus; ieškoti lanksčių
organizacinių bendradarbiavimo formų, kurių pavyzdžiai sėkmingai
išbandyti geriausiuose užsienio universitetuose.
-
24
Pavyzdžiui, naudinga kai kurių užsienio universitetų patirtis –
skirti pirmakursiams „mamas“, kurių pareigas atlieka vyresnių kursų
studentai. Jie padeda susipažinti su nauja aplinka, universiteto
gyvenimo tvarka, į juos galima kreiptis ir studijų, ir bui-tiniais
klausimais. Taip išugdoma pagalbos vienų kitiems kultūra, nes
kiekvienam studentui per studijų laikotarpį tenka atlikti „mamos“
pareigas. Kai kurie užsienio universitetai turi įtampos prevencijos
patirties: paskiriami asmenys, į kuriuos stu-dentai gali kreiptis
dėl jiems kylančių problemų, susijusių su dėstymu ar universiteto
organizacinėmis veiklomis. Tos problemos demokratiškai ir be
įtampos sprendžia-mos iš karto, per semestrą. Studentai mato
vykstančius pokyčius, ir išlaikomi geri studento ir universiteto
santykiai. Tuose universitetuose, kurių studentų nuomonė sužinoma
semestro pabaigoje pildant anketas, ne iš karto galima pastebėti
besikau-piančią įtampą, nėra greito grįžtamojo ryšio, anketų
neretai nenorima pildyti, nes jas studentai kartais supranta kaip
„sąskaitų suvedinėjimą“, tarp studentų ir universiteto didėja
atstumas.
4.2. ekonominės sąlygos ir asmeninė aplinka
1) Ekonominės sąlygos. Pravartu atkreipti dėmesį, kad būsimų
bakalaurų ir magistrantų negąs-dina kokybiškos mokamos studijos,
jeigu egzistuoja patogi (Jungtinėje Karalystėje išbandyta) studijų
paskolų sistema ir studentų iš ekonomiškai silpnų šeimų rėmimo
sistema, o magis-trantus papildomai skatina sudaromos sąlygos
dirbti.
2) Asmeninio bendravimo aplinka. Būtina atkreipti dėmesį į
jaunimo poreikį turėti aktyvią as-meninio bendravimo aplinką ir
surasti būdų, kaip lengviau sukurti tokią aplinką akademinėje
erdvėje.
Bendravimo tarptautiškumas. Reaguodami į išvykstančiųjų poreikį
pažinti kitas šalis, kultūras, bendraujant gilinti užsienio kalbos
žinias, Lietuvos universitetai tu-rėtų aktyvinti tarptautinį
studentų bendravimą (sudaryti sąlygas studentams išvykti į užsienio
universitetus studijų semestrui ir plačiau pristatyti galimybes
atlikti prak-tiką ne tik Lietuvoje, bet ir tose užsienio
organizacijose, kurios turi geros darbo su užsieniečiais
praktikantais patirties). Svarbu plėsti tarptautinio bendravimo
erdves Lietuvos universitetuose, pavyzdžiui, vasaros stovyklas,
praktikų vietas ir kt. Pastan-gos pritraukti daugiau motyvuotų
studentų iš užsienio studijuoti Lietuvoje atitiktų Bolonijos
deklaracijoje pateiktą pasiūlymą skatinti aukštojo mokslo sistemos
dalyvių mobilumą, tarptautiškumą (The Bologna Declaration, Joint
Declaration of the Euro-pean Ministers of Education 1999).
Bendravimo vietos. Universitetuose naudinga sukurti patrauklių
neformalaus ir pastovaus tarpusavio bendravimo (studentiškos
socializacijos) vietų, kurios atitik-tų jų skonį: būtų jauku,
laisva, pigiau negu mieste, nemokamas internetas, galima palaukti
kitos paskaitos, paruošti namų darbą, kartu su dėstytoju
padiskutuoti apie mokslus arba tiesiog pabendrauti, čia vyktų
įdomūs susitikimai su universiteto sve-čiais ir pan.
4.3. socialiniam gyVenimui reikalingų žinių įgijimas
1) Svarbu surasti būdų, kaip pakeisti akademinio jaunimo požiūrį
į studijų pasirinkimą. Nemen-kas vaidmuo čia tenka mokykloms,
kurios turėtų ieškoti, kaip sudominti moksleivius gyveni-mo
tikrovės studijomis, pvz., darbo rinkos procesais, įskaitant
profesijų poreikį. Moksleiviams
-
25
būtų svarbu iš anksto domėtis pasirinkta studijų programa,
pasigilinti į studijų dalykų aprašy-mus, pabendrauti su tų programų
studentais.
2) Pakeisti studijų pasirinkimo procesus galėtų padėti
moksleivių ir studentų laiku įgytos tiks-lesnės žinios apie darbo
rinkos poreikius, naujus mokslo pasiekimus, Lietuvos ir užsienio
universitetų studijų programas, pragyvenimo galimybes ir kitais
klausimais.
3) Mokykloje būtų svarbu mokyti kaupti socialiniam gyvenimui
reikalingas žinias, taip pat – kaip jas panaudoti. Reikia atkreipti
mokinių dėmesį į tai, kad žinių įsisavinimas ir net vertini-mas yra
mokinio užduotis ir atsakomybė, reikalaujanti aktyvių jo pastangų.
Kadangi minėti procesai vyksta žmonėms bendraujant, mokytojams
reikėtų išmokti tai daryti mandagiai, bet kritiškai.
4) Pradėjus studijas, svarbu toliau gilintis į studijų programą,
aiškintis kylančius klausimus, kad būtų galima suprasti, kokių
tolimesniam gyvenimui reikalingų žinių suteiks pasirinkta studijų
programa, o kokias reikia gilinti savarankiškai. Universitete
naudinga toliau ir reikliau gilinti žinias, lavinti mąstymo
įgūdžius ir ugdyti gerą skonį, pasirenkant, kuo ir kaip domėtis.
Prieš baigdami universitetą, studentai turėtų susipažinti su naujų
žinių kūrimu ir vertinimu bei įgyti šiek tiek patirties.
4.4. uniVersitetų ir Visuomenės bendraVimas
Universitetams būtų naudinga pradėti nuolatines ilgalaikes
diskusijas su visuomene (potencialiais darbdaviais, valstybės
valdžios atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis), kurių metu
būtų at-skleisti įvairių šalių tikslai, poreikiai ir vertybės. Kol
šis procesas vyksta formaliai, vien adminis-tracinių sprendimų
lygmenyje, jis neduoda naudingų rezultatų. Siūlome pradėti
ilgalaikį abipusį suinteresuotų šalių mokymosi procesą, kad
ilgainiui susiformuotų bendri siekiai, atsirastų ben-dravimo
tradicijos, būtų užmegztas glaudus ir tikslingas bendradarbiavimas.
Į šį socialinį dialogą turėtų įsijungti ir mokyklos.
4.5. pokyčiai lietuVos šVietimo sistemoje
Moksleivių išvykimo studijuoti į užsienio universitetus mastas
liudija apie Lietuvos švietimo pro-blemas. Siūlomos veiklos
reikalautų kryptingų visos švietimo sistemos pokyčių, atitinkamų
spren-dimų ir išteklių, kurie galimi tik valstybės lygmenyje.
-
26
summary of key findings
1. Students are strongly attracted by educational programs at
foreign universities in contrast to local ones. Changes of attitude
occur with time as they experience their chosen environment.
2. Students, while strongly convinced that they know and
understand the alternatives they are considering for their future
education, in fact are poorly informed about them. The informa-tion
they value is mainly obtained from their peers, and the opinions of
neither teachers nor parents are viewed as relevant. Any
mis-perceptions seem to be of about equal level about foreign and
Lithuanian universities and colleges. A significant factor in the
information flow is the internet rather than physical interaction
with the institutions. There is a strong prior assumption that the
quality of Lithuanian educational programs is much lower than that
of programs at foreign institutions.
3. What constitutes quality in educational programs and how to
assess it is understood very dif-ferently by the different
constituencies: students, educators preparing the students, faculty
of the universities, university administrators, potential
employers, the broader society. Among students the predominant
opinions seem to be that Lithuanian faculty are less qualified than
foreign university faculty, and that students in Lithuania are less
motivated than those in foreign universities. More specific
criticisms are that in the Lithuanian educational system faculty
interaction with students is very limited and impersonal, too litle
attention is paid to practical work, that programs require too many
“unnecessary topics”, that programs are “old fashioned”. It is
asserted that the university administration is uninterested in
student needs and desires, and that publicity releases about
universities do not correspond to the reality found in them.
recommendations
Along the time line in the development of students:1. At the
pre-university level, it is necessary to not only present knowledge
but also teach how
that knowledge is validated. At the very least a student should
get to a point so he/she can know that he/she does not know.
2. At the university level:a) Present high quality university
educational programs, explain and justify their structure and
properties, and publicize them accordingly. Maintain a long term
informational campaign.b) If current programs do not fit the bill,
abolish them and create new ones.c) Quality programs will be
realized only if there is discussion and clarification of the
goals
of university education and development of programs in that
light. These steps in turn will require appropriate conditions for
those doing this educational work, namely the faculty and the
students. Perhaps most necessary would be opportunities to
experiment with the teaching and learning process, and to develop
changed interactions among teachers and students.
d) Change the admission process to university study to encompass
both ability and motivation.e) Change the evaluation process for
performance at university studies so that truer feed-
back about performance and achievement is provided.f) Increase
discussions with other university stakeholders (e.g. potential
employers, citizens,
government representatives) in which the goals, needs and values
of the various parties are explored. While there are formal
provisions for such a process in the university administrati-ve
apparatus little of value results from the formal process. What is
recommended is to com-mence a long term process of mutual education
among interested and involved parties.
-
27
literatūra
Aidis, R., Krupickaitė, D. (2007). Jaunimo emigracijos tyrimas:
Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų stu-dentų nuostatos
emigruoti. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3,
36–50.
Aidis, R., Krupickaitė, D. (2009). Kaip neiššvaistyti protų:
Lietuvos studentų nuostatos emigruoti. Monografija. Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla.
Didžgalvytė, M., Pukelienė, V. (2010). Protų nutekėjimas:
užsienyje magistrantūros ar doktorant rūros studijas baigusiųjų
reemigracijos analizė ir vertinimas. Taikomoji ekonomika:
sisteminiai tyrimai, 4 (1), 123–138.
Kvedaraitė, N., Repečkienė, A., Glinskienė, R., Bakšys, D.
(2011). Akademinio jaunimo migracijos patirties tyrimas. Profesinės
studijos: teorija ir praktika, 8, 220–226.
Kvedaraitė, N., Repečkienė, A., Kairienė, S., Glinskienė, R.,
Bakšys, D. (2010). Evaluation of Determinant of Higher School
Graduates’ Emigration – Employment in Target Countries (the Case of
Lithuania).
Procee-dingsofthe2010EMUNIConferenceonHigherEducationandResearch,
406–418.
Luenberger, D. G. (1979). Introduction to Dynamic Systems:
Theory, Models, and Applications. New York: Wiley.
Matulionis, A. V., Maniukaitė, G., Trinkūnienė, I.,
Krukauskienė, E., Liutikas, D. (2010). Lietuvos studentijos
socialinioportretobruožai. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos
socialinių tyrimų centras.
Merkys, G., Baršauskienė, V., Antinienė, D. (2006). Lietuvos
studentų emigracinės nuostatos ir jas lemiantys veiksniai. Sportas,
3 (62), 36–42.
Repečkienė, A., Kvedaraitė, N., Žvirelienė, R. (2009). External
and Internal Migration Insights in the Context of Globalization:
Higher School Graduates’ Attitude. Ekonomikairvadyba, 14,
603–610.
Skačkauskaitė, A. (2007). Tarptautinė lietuvių migracija:
studentų nuostatos, požiūris ir emigracinių galimybių vertinimas.
Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3, 51–60.
Švietimo politikos vertinimas ir pasiūlymai. (2011). Vilnius:
DEMoS politinės minties institutas.The Bologna Declaration, Joint
Declaration of the European Ministers of Education. (1999). Prieiga
per internetą:
http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/990719BoLoGNA_
DECLARATIoN.PDf.
http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/990719BOLOGNA_
DECLARATION.PDF
-
28
priedas
tyrimo demografiniai kintamieji
Tyrimo metu per tris laikotarpius buvo apklausti 42 tyrimo
dalyviai. Toliau pavaizduotas jų pa-siskirstymas pagal lytį. (Kitų
dalyvių, kurie prisijungė prie tyrimo 1 etape, duomenys neįtraukti,
siekiant išlaikyti longitudinio tyrimo nuoseklumą.)
Lytis
Tyrimo dalyvių buvo paprašyta paminėti, koks buvo jų stojamasis
balas; jis vėliau buvo ver-čiamas į procentus, atspindinčius, kokią
aukščiausio galimo stojamojo balo dalį sudaro jų turimas balas.
Dauguma tyrimo dalyvių stodami turėjo aukštą stojamąjį balą.
Stojimo balas
-
29
Toliau pavaizduotas tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal gimimo
metus. Gimusieji ne anks-čiau kaip 1990 m. studijuoja bakalauro
studijose, vyresni – magistrantūroje. Dalis magistrantų buvo padarę
pertrauką tarp bakalauro ir magistro studijų (mėlynas
stulpelis).
Gimimo metai
Tyrimo dalyvių buvo klausiama, į kokios šalies ar šalių
universitetus jie pateikė stojimo paraiškas. Dauguma tyrimo dalyvių
stojimo paraiškas pateikė tik į Lietuvos universitetus (rau-dona
spalva), kiek mažiau – tik į užsienio universitetus (geltona
spalva). Maždaug viena aštuntoji tyrimo dalyvių pateikė stojimo
paraiškas ir į Lietuvos, ir užsienio universitetus, tačiau
pirmenybę teikė užsienio universitetams (mėlyna spalva). Tik vienas
tyrimo dalyvis, pateikdamas stojimo paraiškas ir į Lietuvos, ir į
užsienio universitetus, pirmenybę teikė Lietuvos universitetams
(žalia spalva).
Paraiškos stojant
-
30
Tyrimo dalyvių pajamos litais per mėnesį, jei nekreiptume
dėmesio į mažiausio dydžio paja-mas (0–200 litų), pasiskirstė
beveik tolygiai. Apibendrinant galima teigti, kad gerai
atstovaujamos visos pajamų kategorijos – tiek gaunančių dideles
pajamas, tiek mažas ir vidutines.
Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje studijuojančių / dirbančių tyrimo
dalyvių mėnesio pajamas su-daro: stipendija, tėvų parama, darbo
užmokestis bei kitos pajamos (pvz., nepastovus, papildomas darbas,
santaupos ir pan.).
Pajamos per mėnesį
Išlaidų per mėnesį pasiskirstymo diagramoje kiek labiau
išsiskiria didelių išlaidų turinčių da-
lyvių kategorija. Nors įprasta, kad pajamos ir išlaidos sutampa,
šiuo atveju maži pokyčiai yra susiję su tuo, jog dalis magistrantų
gali daugiau išleisti nei įgyti dėl turimų santaupų.
Tyrimo dalyvių mėnesio išlaidas sudaro: mokestis už bendrabučio
/ buto nuomą, komunali-niai mokesčiai, išlaidos, patiriamos
įsigyjant studijų reikmėms skirtų knygų, kitos studijų / darbo
išlaidos, išlaidos maistui, pramogoms bei kt. Į mėnesio išlaidų
sumą mokestis už studijas neįskai-čiuotas.
Išlaidos per mėnesį
-
31
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal studijų kryptis panašus į
įprastą universitetų studen-tams, jei ignoruotume medicinos
krypties studijas. Kitaip tariant, imtis pagal studijų kryptis at
sto-vauja studentų populiacijai.
Studijų kryptis
-
VISUoMENėS GRUPIų TYRIMAI. METINė APŽVALGA
2011–2012 m.
LIETUVoS AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJA: STUDIJų APLINKoS ĮTAKA
SPRENDIMAMS
Redagavo Simona GrušaitėMaketavo Irena Sabaliauskaitė
2013 07 18. Užsakymo Nr. K13-074Išleido ir spausdino Vytauto
Didžiojo universiteto leidykla,
S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas. SL 1557
Visuomenės grupių tyrimai. Metinė apžvalga. 2011–2012 m.
Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka
sprendimams. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. – 2013. – 32
p.
ISSN 2345-0398, e-ISSN 2345-038X
Metinėje apžvalgoje pateikiami Vytauto Didžiojo universiteto
tyrėjų grupės 2011–2012 m. atlikto Lietuvos akademinio jaunimo
ilgalaikio migracijos tyrimo trijų etapų rezultatai. Nustatyta, jog
studentų požiūris į studijų kokybę keičiasi tuomet, kai jie
pasimoko naujoje aplinkoje 1–1,5 mėn. Išsiaiškintos studentų
tikimybinės paska-tos vykti studijuoti į užsienio universitetus.
Nustatytos grėsmės akademinio jaunimo ir švietimo santykiui, kurios
apima studijų pasirinkimo principus ir studijų kokybės sampratos
skirtumus. Atskleidžiami studijų kokybės trik-džiai ir siūloma,
kaip juos suvaldyti.
ĮVADAS1. Akademinio jaunimo migracijos tyrimų strateginė
reikšmė1.1. Akademinio jaunimo migracijos įtakos visuomenės
raidai2. Akademinio jaunimo migracijos tyrimas
2.1. Sisteminio trijų etapų tyrimo rezultatai2.2. Studijų šalies
pasirinkimo motyvai2.3. Grėsmės akademinio jaunimo ir švietimo
santykiams2.3.1. Neracionalūs studijų pasirinkimo principai
2.3.2. Studijų kokybės sampratos neatitikimai2.4. Požiūrio į
studijas pokyčiai patekus į naują aplinką2.5. Studijų kokybės
trikdžių atpažinimas2.5.1. Studijų programų kokybės ir reklamos
neatitikimai 2.5.2. Dėstytojų užimtumas2.5.3. Administracijos
abejingumas studentų problemoms 2.5.4. Nemotyvuoti studentai 2.5.5.
Nereikalingi dalykai ir praktikos trūkumas2.6. Studijų kokybės
trikdžių suvaldymo procesas2.6.1. Būsenos–aplinkos–įtakos2.6.2.
Reakcijos į studijų kokybės trikdžius2.7. Tyrimo reikšmė ir
tolimesnės perspektyvos3. Pagrindinės išvados4. Pasiūlymai
4.1. Studijų kokybės gerinimas4.2. Ekonominės sąlygos ir
asmeninė aplinka4.3. Socialiniam gyvenimui reikalingų žinių
įgijimas4.4.Universitetų ir visuomenės bendravimas4.5. Pokyčiai
Lietuvos švietimo sistemojeSummary of key
findingsLiteratūraPriedasTyrimo demografiniai kintamieji