VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA INFORMACINIS BIULETENIS Nr.4/5 (245/246) 2015 BALANDIS/GEGUÞË Redaktorius Vidmantas Jankauskas Vilniaus dailës akademijos leidykla Dominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. [email protected]KNYGOS Prikeltas laikas. Jonava þemëlapiuose ir fotografijose. V., 2015 Sudarë Vidmantas Jankauskas, Artûras Narkevièius, Vytautas Venckûnas Dailininkas Martynas Gintalas Tai pirmas tokio pobûdþio leidinys apie Jonavà, kuriame publikuojami svarbiausi ðio vidurio Lietuvos miesto kartografiniai ir ikonografiniai ðaltiniai. Ne- maþa dalis archyvuose, muziejuose ir privaèiose ko- lekcijose surastø þemëlapiø, planø ir senøjø foto- grafijø iki ðiol nebuvo papuolæ mokslinën apyvarton. Iliustracinæ dalá papildo iðsamûs dr. Vydo Dolinsko ir prof. Algimanto Miðkinio straipsniai apie Jonavos istorinæ ir urbanistinæ raidà, atskleidþiamas didikø Ko- sakovskiø vaidmuo Jonavos istorijoje. Pirmàsyk skel- biama 1750 m. Jonavos miestelio ákûrimo privilegija. Vilniaus dailës akademijos metinës veiklos ataskaita. 2014. V., 2015 Sudarytoja Laima Spelskienë Tradicinë ir kartu gerokai pasikeitusi (suplo- nëjusi) Akademijos 221-øjø gyvavimo metø veik- los ataskaita. Menas ir publika. V., 2014 Sudarytojos Linara Dovydaitytë, Julija Fomina Dailininkë Edita Namajûnienë Naujas, 74-asis „Acta Academiae Artium Vil- nensis“ numeris, kurio straipsniø autoriai dau- giausia koncentruojasi á meno kûriniø suvokimo problematikà. Vienà tekstø grupæ sudaro straips- niai, nagrinëjantys svarbià meno kûriniø ir kul- tûriniø artefaktø pristatymo þiûrovams terpæ – mu- ziejus ir parodas, antroji tekstø grupë daugiau dë- mesio skiria toms atsako á kûrinius praktikoms, ku- rios lydi vieðà pastarøjø gyvenimà. Tojana Raèiûnaitë Atvaizdo gyvastis. Ðvè. Mergelës Marijos ste- buklingøjø atvaizdø patirtis Lietuvos Didþio- joje Kunigaikðtystëje XVII–XVIII a. V., 2014 Dailininkas Gedas Èiuþelis Monografijoje aptariami stebuklingieji Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdai ir jø matymà bei suvo- kimà XVII–XVIII a. Lietuvos Didþiojoje Kuni- gaikðtystëje liudijantys ðaltiniai: stebuklø knygos, votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkos fenomenai. Knygoje siekiama nubrëþti tam tikrus visuomenës santykiø su kultiniu atvaizdu modelio kontûrus, atskleidþiant, kaip paveikslas ar statula ágyja stebuklingojo atvaizdo statusà, kokie procesai lydi ðá tapsmà ir kokie kultûros reiðkiniai iki ðiol tvirtina jo gyvasties patirtis. Adomas Butrimas. Bibliografija. 1977–2015. V., 2015 Sudarytoja Laima Spelskienë Dailininkë Rasa Janulevièiûtë Ilgameèio VDA prorektoriaus, rektoriaus, dabar VDA Tarybos nario, archeologo, istoriko prof. dr. Adomo Butrimo bibliografija, skirta moks- lininko 60 metø jubiliejui. Viktorija Daujotë Uþraðyta. V., 2014 Dailininkë Sigutë Chlebinskaitë Naujoje prof. Viktorijos Daujotytës (Daujotës) knygoje taupia kalba kalbama apie gyvenimà, rað- tà, gamtà, patirtá, kà raðtas atveria ir kà lapo skilty- je paslepia. Kà galima uþraðyti ir ko ne. Nidos meno kolonija Venecijoje pristatë Dainiaus Liðkevièiaus projektà „Muziejus“ Geguþës 6 d. 17 val. Venecijoje 56-ojoje tarptautinëje meno parodoje – Venecijos bienalëje – buvo atidarytas nacionalinis Lietuvos paviljonas, ku- riame pristatomas Dainiaus Liðkevièiaus projektas „Museum“. Ði projektà ágyvendino VDA Nidos meno kolonija: kuratorius ir komisaras Vytautas Michelkevièius, antroji komisarë Rasa Antanavièiûtë, prodiuserë Daina Pup- kevièiûtë, o pagrindinis parodos remëjas – Lietuvos kultûros taryba. D. Liðkevièiaus „Muziejus“ pirma kartà parodytas 2012 m. Nacionalinëje dailës galerijoje ir tais paèiais metais Vilniaus dailës akademijoje apgintas kaip Skulptûros katedros aspirantûros studijø baigiamasis darbas. Venecijoje ðis kûrinys rodomas kiek papildytas naujais menininko darbais. Projektà ágyvendinti Venecijoje be Nidos meno kolonijos komandos padëjo architektas ir VDA Interjero dizaino katedros vedejas Rokas Kilèiauskas, baldinæ árangà pagal dailininko pieðinius pagamino VDA Dizaino centro meistrai, ekspo- zicinæ erdvæ instaliavo buvæ ir esami Skulptûros katedros studentai – Antanas Gerlikas, Petras Olðauskas, Rokas Valiauga, o paviljone vasarà dirbs Dailës istorijos ir teorijos katedros studentai savanoriai. Lietuvos paviljonui Venecijoje buvo pasirinkta meno kûrinio specifikà atitinkanti erdvë. Tai modernistinës architektûros, kiek niûrokos iðvaizdos buvusios skalbyklos pastatas, ásikûræs vidiniame Zenobio rûmø (Palazzo Zenobio) kieme ir dabar naudojamas kaip meno ar kitø renginiø ekspozicinë erdvë. Turtingi Zenobio didikai ið Veronos èia buvusius gotikinius pastatus XVII–XVIII a. sandûroje perstatë á praðmatnius baroko stiliaus rûmus su sodu, o vëliau, dar XVIII a., rûmai tapo armënø kolegijos nuosavybe, tad iki ðiol pastatas iðlaikë dvigubà pavadinimà: Zenobio degli Armeni Moorat-Rapha- el. Nors ði vieta yra gerokai nutolusi nuo pagrindiniø Bienalës erdviø – Giar- dini nacionaliniø paviljonø komplekso ir Arsenalo, kuriame eksponuojama kuruota paroda bei susikoncentravæ kitø ðaliø paviljonai – Zenobio rûmai su iki ðiol puoselëjamu ir turistø lankomu romantiniu parkeliu dël èia nuolat vykstanèiø renginiø yra gerai þinoma vieta. Parodos atidarymas roþëmis kvepianèiame sode prasidëjo D. Liðkevièiaus performansu – Lietuvos veliavos pakëlimo ceremonija, kurioje dalyvavo ir abu menininko sûnûs. Performansas nurodë tam tikras jungtis su pastato viduje eksponuojamais kûriniais ir tarsi þymëjo paties renginio svarbà, pabrëþë naujai apgyvendinto statinio, kaip nacionalinio Lietuvos paviljono, statusà. Parodos atidaryme dalyvavo ir kalbà sakë LR kultûros ministras Ðarûnas Birutis, LR ambasadorë Italijoje Jolanta Balèiûnienë, parodos kuratorius Vytautas Michelkevièius. Á parodos atidarymà susirinko nemaþai Vilniaus dailës akademijos þmoniø, meno mylëtojø, kuratoriø, sveèiø ið kitø ðaliø, tarp jø – Stasys Eidrigevièius, Jonas Mekas, kuris bienalës organizatoriø buvo pa- kviestas dalyvauti paraleliniame Venecijos bienalës renginyje pavadintame The internet saga („Saga apie internetà“). Po oficialiø atidarymo kalbø sveèiai buvo pakviesti apþiûreti parodà ir taurei vyno. Ðiemetinës bienalës parodos kuratorius – Okwui Enwezor ið Nigerijos, o pagrindinë parodos tema – „Visos pasaulio ateitys“. Ið dalies tai padiktavo daugelio parodoje eksponuojamø meno kûriniø ir nacionaliniø paviljonø meni- ninkø kûriniø temas – tai ekologija, kosmosas, taip pat aktualios karo ir kitos su þemyno ateitimi siejamos – naujø technologijø, gamtos iðsaugojimo – temos. D. Liðkevièiaus projektas „Museum“ tyrinëja sovietmetá pristatydamas keletà temø ir per autobiografiná pasakojimà bei politiná protestà pateikdamas tam tikrà sovietmeèiu negalimø dailës krypèiø tyrimà. Sovietmeèio tema ryðki ir kitø Baltijos ðaliø menininkø kûriniuose. Latviai pristato Katrinos Neiburgos tyrimu paremtà ir Andrio Eglièio ágyvendintà kûriná Armpit („Paþastis“), kalbantá apie post sovietinëje erdvëje stipriai paplitusià ir daugiausia vyrø kultivuojamà „garaþø kultûrà“. Estø paviljonà kuravo italas Eugenio Viola ir pristatë átaigø menininko Jaanus Samma kuriná A Chairman’s Tale („Pirmininko pasakojimas“) apie konkretø sovietmeèiu Estijoje gyvenusá asmená – kolûkio pirmininkà ir jo kaip homoseksualaus asmens þeminimà bei persekiojimà. „Aukso liûtà“ ðiemet laimëjo Armënø paviljonas, parengæs projektà Arme- nity („Armëniðkumas“). Jame dalyvauja 17 armënø kilmës menininkø ar jø porø ið viso pasaulio. Ðiemet minimas armënø genocido ðimtmetis ir ðiai progai dedikuotas nacionalinis paviljonas atidarytas nuo seno su armënais siejamoje ðv. Lazaro saloje (Isola di San Lazzaro degli Armeni). Èia, daugiau kaip 300 m. veikianèiame vienuolyne, kartu su jo istorijà menanèiais eksponatais, tur- tinga knygø ir meno kûriniø kolekcija, yra eksponuojami ir ðiuolaikiniø meni- ninkø kûriniai. Taigi, vienuolynas pasipuoðë dar vienu trofëjumi – Venecijos aukso liûtu, kuris iðkart buvo ádëtas á istoriniø eksponatø vitrinà. Pirmà kartà Venecijos bienalëje dalyvaujanti Vilniaus dailes akademija padëjo pagrindà bûsimiems menininkø pristatymams ðioje prestiþinëje, daugiau kaip 100 metø vykstanèioje svarbiausioje ðiuolaikinio meno parodoje. Paroda veiks iki lapkrièio 22 d., o Lietuvos nacionaliná paviljonà galima aplankyti iki rugsëjo 30 d. Jolita Liðkevièienë. Autorës nuotraukos „Muziejaus“ ekspozicijos fragmentas Jonas Mekas ir Rasa Antanavièiûtë Lolita Jablonskienë ir Stasys Eidrigevièius Palazzo Zenobio fasadas Lietuvos paviljono atidarymo performansas Menotyrininkë Franciska Zólyom veda ekskursijà po „Muziejø“ Norvegijos dominikonø vienuolyno knygø kolekcija rado savo vietà 2012 m. lapkrièio 5 dienà VDA bibliotekà pasiekusi Norvegijos Ðv. Dominyko vienuolyno Osle kolekcija baigta tvarkyti. Paminësiu, kad vie- nintelë sàlyga, kurià pateikë broliai dominikonai, kad kolekcija turi bûti nedaloma, neperdovanojama ir prieinama skaitytojams (atviro priëjimo skai- tyklose). Po ilgø svarstymø, atlikus bibliotekos fon- do perorganizavimà, knygos iðsirikiavo buvusio in- formaciniø leidiniø skyriaus, esanèio Meno skaityk- loje, lentynose. Ðioje kolekcijoje 2 544 pavadinimø 2 804 vnt. knygø ir þurnalø. Visus dokumentus reikëjo perio- diðkai perneðinëti ið laikinos saugojimo vietos (Keramikos katedros leidimu paskirto kabineto), kruopðèiai perþiûrëti, sisteminti, dalykinti ir apra- ðyti bibliotekos elektroniniame kataloge. Á ðá, dau- giau kaip dvejus metus uþtrukusá procesà, noriai ási- jungë visi bibliotekos darbuotojai. Bibliotekos do- kumentø kataloguotojai turëjo iðskirtinæ galimybæ susipaþinti su knygomis, iðsamiai atspindinèiomis Vakarø Europos dailës istorijà nuo romanikos iki XIX a. Vieni vertingiausiø kolekcijoje yra informa- ciniai leidiniai: þodynai, þinynai, enciklopedijos. Tai: „The dictionary of art“ (Grove dailës þodynas, ið- leistas 1996 m. ir susidedantis ið 34 tomø); „Bene- zit dictionary of artists“ (14 tomø dailininkø þody- nas); „Allgemeines Lexikon der Bildenden Kunst“ (37 tomai); „L’Univers des Formes“ (25 tomai); „Geschichte der bildenden Kunst in Osterreich“ (Austrijos meno istorija susidedanti ið 6 t.); „Die Kunst im Heiligen romischen Reich“ (Ðventosios Romos imperijos meno istorija, Braunfels leidykla, 6 tomai). Ðiuo metu knygas galima rasti Meno skaityklos kolekcijø skyriuje, kuris ásikûræs bibliotekos Meno skaityklos deðiniajame kabinete. Bibliotekos elek- troniniame kataloge www.vda.library.lt pasirinkus ið- tekliø „Dominikonø ordino kolekcija (Norvegija), galime atlikti paieðkà pagal temà, autoriø, leidimo metus, tarp visø dokumentø esanèiø ðioje kolek- cijoje. Kvieèiame dràsiai uþeiti, ieðkoti, klausti – Me- no skaitykloje dirbantys darbuotojai visuomet ma- loniai padës, pakonsultuos. Naujais mokslo metais esame numatæ árengti vienà darbo vietà ðiame nedi- deliame kolekcijø kabinete. Laukiame idëjos rëmë- jø, palaikanèiøjø ir ieðkome finansinës paramos. Bibliotekos direktorë Rûta Kuodienë
3
Embed
VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA INFORMACINIS BIULETENIS Nr.4/5 (245/246) 2015 BALANDIS/GEGUÞË Redaktorius Vidmantas Jankauskas Vilniaus dailës akademijos leidykla
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
V I LN I AU S DA ILË S
A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.4/5 (245/246) 2015 BALANDIS/GEGUÞË
RedaktoriusVidmantas Jankauskas
Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. [email protected]
K N Y G O S
Prikeltas laikas. Jonava þemëlapiuose irfotografijose. V., 2015Sudarë Vidmantas Jankauskas, ArtûrasNarkevièius, Vytautas VenckûnasDailininkas Martynas Gintalas
Tai pirmas tokio pobûdþio leidinys apie Jonavà,kuriame publikuojami svarbiausi ðio vidurio Lietuvosmiesto kartografiniai ir ikonografiniai ðaltiniai. Ne-maþa dalis archyvuose, muziejuose ir privaèiose ko-lekcijose surastø þemëlapiø, planø ir senøjø foto-grafijø iki ðiol nebuvo papuolæ mokslinën apyvarton.Iliustracinæ dalá papildo iðsamûs dr. Vydo Dolinskoir prof. Algimanto Miðkinio straipsniai apie Jonavosistorinæ ir urbanistinæ raidà, atskleidþiamas didikø Ko-sakovskiø vaidmuo Jonavos istorijoje. Pirmàsyk skel-biama 1750 m. Jonavos miestelio ákûrimo privilegija.
Vilniaus dailës akademijos metinës veiklosataskaita. 2014. V., 2015Sudarytoja Laima Spelskienë
Tradicinë ir kartu gerokai pasikeitusi (suplo-nëjusi) Akademijos 221-øjø gyvavimo metø veik-los ataskaita.
Menas ir publika. V., 2014Sudarytojos Linara Dovydaitytë, Julija FominaDailininkë Edita Namajûnienë
Naujas, 74-asis „Acta Academiae Artium Vil-nensis“ numeris, kurio straipsniø autoriai dau-giausia koncentruojasi á meno kûriniø suvokimoproblematikà. Vienà tekstø grupæ sudaro straips-niai, nagrinëjantys svarbià meno kûriniø ir kul-tûriniø artefaktø pristatymo þiûrovams terpæ – mu-ziejus ir parodas, antroji tekstø grupë daugiau dë-mesio skiria toms atsako á kûrinius praktikoms, ku-rios lydi vieðà pastarøjø gyvenimà.
Tojana RaèiûnaitëAtvaizdo gyvastis. Ðvè. Mergelës Marijos ste-buklingøjø atvaizdø patirtis Lietuvos Didþio-joje Kunigaikðtystëje XVII–XVIII a. V., 2014Dailininkas Gedas Èiuþelis
Monografijoje aptariami stebuklingieji Ðvè.Mergelës Marijos atvaizdai ir jø matymà bei suvo-kimà XVII–XVIII a. Lietuvos Didþiojoje Kuni-gaikðtystëje liudijantys ðaltiniai: stebuklø knygos,votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkosfenomenai. Knygoje siekiama nubrëþti tam tikrusvisuomenës santykiø su kultiniu atvaizdu modeliokontûrus, atskleidþiant, kaip paveikslas ar statulaágyja stebuklingojo atvaizdo statusà, kokie procesailydi ðá tapsmà ir kokie kultûros reiðkiniai iki ðioltvirtina jo gyvasties patirtis.
Adomas Butrimas. Bibliografija. 1977–2015.V., 2015Sudarytoja Laima SpelskienëDailininkë Rasa Janulevièiûtë
Ilgameèio VDA prorektoriaus, rektoriaus,dabar VDA Tarybos nario, archeologo, istorikoprof. dr. Adomo Butrimo bibliografija, skirta moks-lininko 60 metø jubiliejui.
Naujoje prof. Viktorijos Daujotytës (Daujotës)knygoje taupia kalba kalbama apie gyvenimà, rað-tà, gamtà, patirtá, kà raðtas atveria ir kà lapo skilty-je paslepia. Kà galima uþraðyti ir ko ne.
Nidos meno kolonija Venecijoje pristatëDainiaus Liðkevièiaus projektà „Muziejus“
Geguþës 6 d. 17 val. Venecijoje 56-ojoje tarptautinëje meno parodoje –Venecijos bienalëje – buvo atidarytas nacionalinis Lietuvos paviljonas, ku-riame pristatomas Dainiaus Liðkevièiaus projektas „Museum“. Ði projektàágyvendino VDA Nidos meno kolonija: kuratorius ir komisaras VytautasMichelkevièius, antroji komisarë Rasa Antanavièiûtë, prodiuserë Daina Pup-kevièiûtë, o pagrindinis parodos remëjas – Lietuvos kultûros taryba.
D. Liðkevièiaus „Muziejus“ pirma kartà parodytas 2012 m. Nacionalinëjedailës galerijoje ir tais paèiais metais Vilniaus dailës akademijoje apgintaskaip Skulptûros katedros aspirantûros studijø baigiamasis darbas. Venecijojeðis kûrinys rodomas kiek papildytas naujais menininko darbais. Projektàágyvendinti Venecijoje be Nidos meno kolonijos komandos padëjo architektasir VDA Interjero dizaino katedros vedejas Rokas Kilèiauskas, baldinæ árangàpagal dailininko pieðinius pagamino VDA Dizaino centro meistrai, ekspo-zicinæ erdvæ instaliavo buvæ ir esami Skulptûros katedros studentai – AntanasGerlikas, Petras Olðauskas, Rokas Valiauga, o paviljone vasarà dirbs Dailësistorijos ir teorijos katedros studentai savanoriai.
Lietuvos paviljonui Venecijoje buvo pasirinkta meno kûrinio specifikàatitinkanti erdvë. Tai modernistinës architektûros, kiek niûrokos iðvaizdosbuvusios skalbyklos pastatas, ásikûræs vidiniame Zenobio rûmø (PalazzoZenobio) kieme ir dabar naudojamas kaip meno ar kitø renginiø ekspozicinëerdvë. Turtingi Zenobio didikai ið Veronos èia buvusius gotikinius pastatusXVII–XVIII a. sandûroje perstatë á praðmatnius baroko stiliaus rûmus susodu, o vëliau, dar XVIII a., rûmai tapo armënø kolegijos nuosavybe, tad ikiðiol pastatas iðlaikë dvigubà pavadinimà: Zenobio degli Armeni Moorat-Rapha-el. Nors ði vieta yra gerokai nutolusi nuo pagrindiniø Bienalës erdviø – Giar-dini nacionaliniø paviljonø komplekso ir Arsenalo, kuriame eksponuojamakuruota paroda bei susikoncentravæ kitø ðaliø paviljonai – Zenobio rûmaisu iki ðiol puoselëjamu ir turistø lankomu romantiniu parkeliu dël èia nuolatvykstanèiø renginiø yra gerai þinoma vieta.
Parodos atidarymas roþëmis kvepianèiame sode prasidëjo D. Liðkevièiausperformansu – Lietuvos veliavos pakëlimo ceremonija, kurioje dalyvavo irabu menininko sûnûs. Performansas nurodë tam tikras jungtis su pastatoviduje eksponuojamais kûriniais ir tarsi þymëjo paties renginio svarbà, pabrëþënaujai apgyvendinto statinio, kaip nacionalinio Lietuvos paviljono, statusà.
Parodos atidaryme dalyvavo ir kalbà sakë LR kultûros ministras ÐarûnasBirutis, LR ambasadorë Italijoje Jolanta Balèiûnienë, parodos kuratoriusVytautas Michelkevièius. Á parodos atidarymà susirinko nemaþai Vilniausdailës akademijos þmoniø, meno mylëtojø, kuratoriø, sveèiø ið kitø ðaliø, tarpjø – Stasys Eidrigevièius, Jonas Mekas, kuris bienalës organizatoriø buvo pa-kviestas dalyvauti paraleliniame Venecijos bienalës renginyje pavadintameThe internet saga („Saga apie internetà“). Po oficialiø atidarymo kalbø sveèiaibuvo pakviesti apþiûreti parodà ir taurei vyno.
Ðiemetinës bienalës parodos kuratorius – Okwui Enwezor ið Nigerijos, opagrindinë parodos tema – „Visos pasaulio ateitys“. Ið dalies tai padiktavodaugelio parodoje eksponuojamø meno kûriniø ir nacionaliniø paviljonø meni-ninkø kûriniø temas – tai ekologija, kosmosas, taip pat aktualios karo ir kitossu þemyno ateitimi siejamos – naujø technologijø, gamtos iðsaugojimo – temos.
D. Liðkevièiaus projektas „Museum“ tyrinëja sovietmetá pristatydamaskeletà temø ir per autobiografiná pasakojimà bei politiná protestà pateikdamastam tikrà sovietmeèiu negalimø dailës krypèiø tyrimà. Sovietmeèio tema ryðkiir kitø Baltijos ðaliø menininkø kûriniuose. Latviai pristato Katrinos Neiburgostyrimu paremtà ir Andrio Eglièio ágyvendintà kûriná Armpit („Paþastis“), kalbantáapie post sovietinëje erdvëje stipriai paplitusià ir daugiausia vyrø kultivuojamà„garaþø kultûrà“. Estø paviljonà kuravo italas Eugenio Viola ir pristatë átaigømenininko Jaanus Samma kuriná A Chairman’s Tale („Pirmininko pasakojimas“)apie konkretø sovietmeèiu Estijoje gyvenusá asmená – kolûkio pirmininkà ir jokaip homoseksualaus asmens þeminimà bei persekiojimà.
„Aukso liûtà“ ðiemet laimëjo Armënø paviljonas, parengæs projektà Arme-nity („Armëniðkumas“). Jame dalyvauja 17 armënø kilmës menininkø ar jøporø ið viso pasaulio. Ðiemet minimas armënø genocido ðimtmetis ir ðiai progaidedikuotas nacionalinis paviljonas atidarytas nuo seno su armënais siejamojeðv. Lazaro saloje (Isola di San Lazzaro degli Armeni). Èia, daugiau kaip 300m. veikianèiame vienuolyne, kartu su jo istorijà menanèiais eksponatais, tur-tinga knygø ir meno kûriniø kolekcija, yra eksponuojami ir ðiuolaikiniø meni-ninkø kûriniai. Taigi, vienuolynas pasipuoðë dar vienu trofëjumi – Venecijosaukso liûtu, kuris iðkart buvo ádëtas á istoriniø eksponatø vitrinà.
Pirmà kartà Venecijos bienalëje dalyvaujanti Vilniaus dailes akademijapadëjo pagrindà bûsimiems menininkø pristatymams ðioje prestiþinëje,daugiau kaip 100 metø vykstanèioje svarbiausioje ðiuolaikinio meno parodoje.Paroda veiks iki lapkrièio 22 d., o Lietuvos nacionaliná paviljonà galimaaplankyti iki rugsëjo 30 d.
Jolita Liðkevièienë. Autorës nuotraukos
„Muziejaus“ ekspozicijos fragmentas
Jonas Mekas ir Rasa AntanavièiûtëLolita Jablonskienë ir Stasys Eidrigevièius
Palazzo Zenobio fasadas Lietuvos paviljono atidarymo performansas
Menotyrininkë Franciska Zólyom veda ekskursijà po „Muziejø“
Norvegijos dominikonø vienuolynoknygø kolekcija rado savo vietà
2012 m. lapkrièio 5 dienà VDA bibliotekàpasiekusi Norvegijos Ðv. Dominyko vienuolynoOsle kolekcija baigta tvarkyti. Paminësiu, kad vie-nintelë sàlyga, kurià pateikë broliai dominikonai,kad kolekcija turi bûti nedaloma, neperdovanojamair prieinama skaitytojams (atviro priëjimo skai-tyklose). Po ilgø svarstymø, atlikus bibliotekos fon-do perorganizavimà, knygos iðsirikiavo buvusio in-formaciniø leidiniø skyriaus, esanèio Meno skaityk-loje, lentynose.
Ðioje kolekcijoje 2 544 pavadinimø 2 804 vnt.knygø ir þurnalø. Visus dokumentus reikëjo perio-diðkai perneðinëti ið laikinos saugojimo vietos(Keramikos katedros leidimu paskirto kabineto),kruopðèiai perþiûrëti, sisteminti, dalykinti ir apra-ðyti bibliotekos elektroniniame kataloge. Á ðá, dau-giau kaip dvejus metus uþtrukusá procesà, noriai ási-jungë visi bibliotekos darbuotojai. Bibliotekos do-kumentø kataloguotojai turëjo iðskirtinæ galimybæsusipaþinti su knygomis, iðsamiai atspindinèiomisVakarø Europos dailës istorijà nuo romanikos ikiXIX a.
Vieni vertingiausiø kolekcijoje yra informa-ciniai leidiniai: þodynai, þinynai, enciklopedijos. Tai:„The dictionary of art“ (Grove dailës þodynas, ið-leistas 1996 m. ir susidedantis ið 34 tomø); „Bene-zit dictionary of artists“ (14 tomø dailininkø þody-nas); „Allgemeines Lexikon der Bildenden Kunst“(37 tomai); „L’Univers des Formes“ (25 tomai);„Geschichte der bildenden Kunst in Osterreich“(Austrijos meno istorija susidedanti ið 6 t.); „DieKunst im Heiligen romischen Reich“ (ÐventosiosRomos imperijos meno istorija, Braunfels leidykla,6 tomai).
Ðiuo metu knygas galima rasti Meno skaitykloskolekcijø skyriuje, kuris ásikûræs bibliotekos Menoskaityklos deðiniajame kabinete. Bibliotekos elek-troniniame kataloge www.vda.library.lt pasirinkus ið-tekliø „Dominikonø ordino kolekcija (Norvegija),galime atlikti paieðkà pagal temà, autoriø, leidimometus, tarp visø dokumentø esanèiø ðioje kolek-cijoje.
VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2 5
BalandisGalerijoje „Akademija“ veikia ðiuolaikinio meno projektas „122 kab.“11 d. Galerijose „Artifex“ atidaroma Þymanto Katino ir Sauliaus Kmieliausko
17 d. Atidaroma VDA dailësedukacinio centro studen-tø – bûsimø pedagogø ircentro absolventø paroda„Miniatiûros“
22 d. Galerijose „Artifex“ ati-daroma Tekstilës katedroskursiniø ir baigiamøjø dar-bø paroda
23 d. VDA parodø salëse „Ti-tanikas“ atidaroma antrojikasmetinë VDA meno dok-
V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A torantø paroda „Mnemosinës ledkalnis“. 29–30 d. vyksta meno doktorantøskaitymai
23–24 d. Vyksta VDA, Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto bei M. K. Èiur-lionio namø surengta tarptautinë mokslinë konferencija „MikalojusKonstantinas Èiurlionis Vilniuje“, skirta 140-osioms M. K. Èiurlioniogimimo metinëms paminëti
25 d. American University Museum Vaðingtone atidaroma VDA studentø darbøparoda „Young Art from Lithuania“
27 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma VDA garbës prof. A. Ðvëgþdos var-do pieðiniø konkursolaureaèiø GabrielësAdomaitytës ir RasosJanèiauskaitës pieði-niø paroda „Kontak-tas88“.29 d. VDA biblio-tekos skaitykloje pri-statomas bibliogra-finis leidinys „Dai-lëtyros institutui – 20(1994–2014)“ ir ati-daroma Dailëtyrosinstituto mokslinin-
Paminklotvarkos katedros ir Dailëtyros instituto iniciatyva geguþës 14–15 d. Vilniaus dailës akademijoje vyko tarptautinë konferencija-seminaras(koordinatorë dr. Dalia Klajumienë), kuriame buvo aptartos aktualios pa-saulietiniø pastatø sienø tapybos restauravimo teorijos ir metodikos, iðkeltoskai kurios ðios srities problemos. A. ir A. Tamoðaièiø galerijoje „Þidinys“susirinkæ sienø tapybos restauratoriai ið Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Slovë-nijos, Norvegijos analizavo jø darbà reprezentuojanèius iðskirtinius atvejus,atskleisdami ávairiø Europos kraðtø patirtá. Teoriniai praneðimai buvo derintisu pasaulietiniø pastatø, kuriuose restauruojama ar jau restauruota sienøtapyba apþiûrëjimu ir specialistø pokalbiais ávertinant geràsias ir proble-miðkas patirtis. Itin daug susidomëjusiø susirinko á buvusius Tiðkevièiø rûmusTrakø g. (dabar Vilniaus apskrities A. Mickevièiaus bibliotekos patalpas),kur XIX–XX a. pradþios sienø tapybà atidengia ir restauruoja Vilniaus dailësakademijos Paminklotvarkos katedros absolventës Indrë Valkiûnienë ir JanaPèalinienë. Jaunos, ta-èiau jau nemenkà pro-fesinæ patirtá turinèiosrestauratorës 2014 m.buvo ávertintos uþ dar-bus Burbiðkiø dvaro(Anykðèiø r.) rûmuo-se, kuriuose, pasirë-musios iðsamiais tai-komøjø tyrimø duo-menimis, sugràþinolubø tapybos ir popie-riniø sienø apmuðaløgroþá bei dermæ. Ðisiðskirtinis 2012–2013m. Lietuvos restaura-toriø darbas buvo pa-
rodytas konferencijos dalyviams bei sveèiams ir jø analizuotas. Buvo aplankytiir Saldutiðkio dvaro (Utenos r.) rûmai, kuriuose sienø tapybà restauravo LinaKatinaitë-Navikienë, taip pat baigusi studijas VDA Paminklotvarkos katedroje.
Konferencijà-seminarà ne tik organizavo, bet ir aktyviai jame dalyvavoDailëtyros instituto mokslininkai ir Paminklotvarkos katedros dëstytojai beistudentai, kuriems bendravimas su garsiais Europos restauratoriais buvo itinvertingas, akivaizdþiai parodæs ðios srities specialistø darbo kompleksiðkumàir sudëtingumà, reikalaujantá daugelio meno ir mokslo srièiø iðmanymo.Dailëtyrininkams, klausantis restauratoriø praneðimø tapo dar akivaizdþiau,kad senøjø dailës kûriniø ir architektûros fundamentiniai tyrimai turi bûtivykdomi derinant juos su taikomaisiais paminklotvarkininkø darbais. Pasta-raisiais deðimtmeèiais Lietuvoje ðiø dviejø veiklos srièiø specialistai neretaieina skirtingais keliais, susijungdami tik pavieniais atvejais. Toks pastebëjimasverèia galvoti apie naujà tarptautiná renginá, kur apie vienà restauruojamà arrestauruotà kûriná kalbëtø ir dailëtyrininkas, ir restauratorius.
Konferencijoje skaitytus praneðimus planuojama 2016 m. publikuoti „Vil-niaus dailës akademijos darbø“ (Acta Academiae Artium Vilnensis) tome.
Dalia Klajumienë
IR KUO TIK ONS NIER PABUVÆS ÐIAME SVIETO PAKRAÐTY? IR MOKSLO, IR MENO EKSPERTU, IR VISOKIØ TARYBØ PIRMININKU, IR JØ NARIU, IR GARBINGØ
KOMISIJØ NARIU, SUVAÞIAVIMØ DELEGATU, IR KNYGØ SUDARYTOJU IR JØ PARAÐYTOJU. VISAME TAME IÐLIKO NEPAKALTINAMAS. ÈYSTAS, KAIP ÐVENTS TELÐIØ
KATEDROS VANDUO. NIEKS NEGALIEJO PASAKYTI PIKTO, KAD BÛTØ ANAS KUR ÁËJÆS PRO UÞPAKALINES DURIS IR IÐËJÆS PRO PRIEKINES. VISÀ LAIKÀ – TIK TIESIAI.
BET ANAM DAR IR ANKSÈIAU NEUÞTEKO VIENOS AKADEMIJOS, JAU BUVO ÁKÛRÆS DAR IR ÞEMAIÈIØ AKADEMIJÀ IR VIEL UÞSIDËJÆS REKTORIAUS KAPALËÐIU.
VISUS ÐIEK TIEK JUDANÈIUS ÞEMAIÈIUS KARTU SU STASIU KASPARAVIÈIUMI SUAGITAVO JUNGTIS Á ÞEMAIÈIØ DRAUGIJÀ, O KAD JIE NEBLÛDYTØ IR VIENS KITÀ
ATPAÞINTØ, NUSTATË ÞEMAIÈIØ PILIETYBÆ SU PASAIS. MATYDAMS, KAD ÞEMAIÈIAI DAUG SKAITO, ANAS SUMANË LEISTI VISOKIAS GAZIETAS, KNYGØ SERIJAS,
KAIP ANTAI „ÞEMAIÈIØ ÞEMË“, „ÞEMAIÈIØ PRAEITIS“, DAR VISOKIUS VADOVËLIUS IR KNYGAS ËMË RAÐYT, NUKLODAMS JOMIS KELIUS NUO RENAVOS DVARO
IKI TELÐIØ, NUO ALSËDÞIØ IKI ÞEMAIÈIØ KALVARIJØ. TAD BELIEKA DABAR MUMS TIKTAI LAUKTI, KADA ADOMAS PARAÐYS „ÞEMAIÈIØ ATEITÁ“. OT TURIETØ
BÛTI GERA IR INDOMI KNYGA, JEIGU IÐ AKMENS AMÞIAUS APAÈIOS GALËSIM VISI PAMATYTI, KAS DIESIS SU TAIS ÞEMAIÈIAIS ANT MARSO AR KOKIAME
SATURNE, IR KAIP ANËJ TEN ÁSIKURS?
IÐ DIDELËS MEILËS ÞEMAIÈIAMS IÐAUGO ADOMO MEILË BALTAMS. SPALVAS ADOMAS PRADËJO MATYT JAU TIKRAI AKADEMIÐKAI – TIK BALTAS IR JOKIAS
KITAS. SU BALTØ MENU NUBALTINO VILNIØ, IR DAR RYGÀ SU VARÐUVA, KOL GALIAUSIAI NUTARË SUSTOTI IR NUBALTINTI MAÞEIKIUS. DABAR TEN VAIKAI IÐ
MUZIEJAUS IÐEINA VISI PABALÆ, BET LABAI PATENKINTI IR BAISIAI LAIMINGI.
O APIE MÛSØ HEROJAUS DARBUS, NARSUMÀ IR DRÀSÀ SKLINDA GANDAI PO VISÀ EUROPÀ. AR JUMS TEKO KADA GIRDËT APIE ORANGE-NASSAU RITERIO
ORDINÀ, KURIUO OLANDAI APDOVANOJA GARSIAUSIUS EUROPOS VYRUS UÞ KILNUMÀ IR RITERIÐKUMÀ? MATAU, KAD NETEKO. TAD ÞINOKIT: ÞEMAITIS ADOMAS
15–23 d. Vyksta Kostiu-mo dizaino ir Dizainokatedrø MA ir BAstudijø programø me-todinës-reprezen-tacinës parodos
19 d. Senato sekretoreiir Rektoriaus padë-jëjai Laimai Spels-kienei – 60.
21 d. Nacionaliniamemuziejuje atidaromaprof. Petro Gintaloparoda „Medaliø kû-rëjo dialogai“, skirtadailininko 70 metøjubiliejui
21–22 d. ÐMC vykstaVDA Dailëtyros instituto organizuota tarptautinë konferencija „Kûnas: ne laiku irbe vietos“
26 d. VDA Tarybos posëdis26 d. Felikso Daukanto auditorijoje prof. Loretta Fabrizi (Accademia Belle Arti Macerata)
skaito paskaità „Renesansas centrinëje Italijoje: Urbino kunigaikðtystë ir jaunasisRafaelis“.
27 d. Tamoðaièiø galerijoje „Þi-dinys“ atidaroma audimo kur-sø mokiniø darbø paroda „Sa-vas darbas mieliausias“
28 d. 23 d. VDA bibliotekos skai-tykloje pristatoma prof. Dan-guolës Brogienës knyga „Gy-vybës mazgas“
28 d. Felikso Daukanto auditorijojeprof. Maria D'Alesio (Acca-demia di Belle Arti dell'Aquila)skaito paskaità „FuturizmasRomoje: Giacomo Balla“.
Sveikinimai jubiliatei Laimai Spelskienei
Prof. Petrà Gintalà sveikina Nacionalinio muziejaus direktorëBirutë Kulnytë
Konferencijos „Kûnas: ne laiku ir be vietos“ akimirka
Geguþës 6 d. Lietuvos moksløakademijoje vykusiame ren-ginyje ypatingai pagerbta il-gametë VDA leidyklos redak-torë Teresë Valiuvienë, kuriosgerai suredaguoti vadovëliaijau ne pirmà kartà iðsiskiria vi-sø Lietuvos aukðtøjø mokykløkontekste. Ðá kartà redaktorëuþ akademiniø leidiniø kalbospuoselëjimà apdovanota Vals-tybinës lietuviø kalbos komi-sijos diplomu ir statulële.
ir dizaino mokyklomis: Ðenkar koledþu Tel Avive ir Bezalel dailës irdizaino akademija Jeruzalëje. Suþavëjo puikiai árengtos studijos irdirbtuvës pilnos studentø, brandûs meno ir dizaino darbai. Savoruoþtu ðeimininkai nuolat minëjo Julijà Frodinà, kuri mokydamasiðiose mokyklose pasiþymëjo ypatingu kûrybingumu. Abiejø mokykløvadovams – prof. Yalomui Vardimonui ir prof. Adi Sternui pasiûlytadalyvauti Erasmus+ programos studentø mainuose. Nuotraukose:rektorius prie Bezarel akademijos ir susitikimas Ðenkar koledþe –I. Skauronë su dekanu ir tarptautinø ryðiø direktore.
Naujas vaizdo projekcijø monitorius rektorate
kø publikacijø paroda, skirta instituto 20-meèiui.
Geguþë4–10 d. Telðiuose vyksta „Dizaino savaitë 2015“, kurioje aktyviai
dalyvauja VDA Telðiø fakultetas6 d. Galerijose „Artifex“ atidaroma Katarzynos Podgórskos-Glonti
paroda „Atminties rinkmena“7 d. Baþnytinio paveldo muziejuje pristatoma dr. Tojanos Raèiûnai-
D. Brogienës knygos „Gyvybës mazgas“ pristatymas
Parodoje „Atminties rinkmena“
Ið prof. Adomui Butrimui pagerbti skirto renginio VDA bibliotekoje