Viešųjų konsultacijų ataskaita
Viešųjų konsultacijų ataskaita
Socialinių ekonominių partnerių pateiktų pasiūlymų 2021-2030
Nacionalinio pažangos
plano (toliau – NPP) projektui įvertinimas
Pasiūlymas / pastaba
Informacija, kaip atsižvelgta / neatsižvelgimo argumentai
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA)
Prie 2.9. uždavinio „Skatinti sveikatos išsaugojimo ir
stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės
atsparumą“ arba 2.11. uždavinio „Didinti sveikatos priežiūros
efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos
priežiūros paslaugas“ įtraukti poveikio rodiklį „Pacientų
įsitraukimo į sveikatos stiprinimo ir gydymo procesą laipsnis“.
Pradinė reikšmė – nenustatyta, siektina tarpinė reikšmė (2025 m.) –
vidutinis (33 proc.), siektina galutinė reikšmė (2030 m.) – geras
(66 proc.). Siūlomo rodiklio reikšmė turėtų būti nustatoma (duomenų
šaltinis) reprezentatyvios apklausos būdu.
Atsižvelgta iš dalies
Į NPP įtraukiamas panašus rodiklis, skaičiuojamas EBPO šalyse,
siekiant palyginamumo:
· Gyventojų, manančių, kad jie buvo įtraukti į gydymo procesą,
dalis
Tikslinti 2.11. uždavinio „Didinti sveikatos priežiūros
efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos
priežiūros paslaugas“ poveikio rodiklio 2.11.2. pavadinimą
„Gyventojų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms dalis
nuo visų einamųjų išlaidų“, vietoje žodžio „prekėms“ nurodyti
„vaistams ir sveikatos priežiūros priemonėms“.
Neatsižvelgta
Siūloma formuluotė neatitiktų šiuo metu Statistikos departamento
naudojamo ir tarptautinio rodiklio formuluotės „Household spending
was on health care goods and services“
https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=173333
Negalios organizacijų forumas
Europos žmonių su negalia užimtumo/įdarbinimo vidurkis jau dabar
siekia 47 proc., todėl prie NPP numatytas rodiklis „2.2.5.
Dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru
darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi“ yra labai reikalingas,
tačiau neambicingas. Siūlytina – 2030 m. numatyti, kad Lietuvoje
būtų pasiekta bent 47 procentai (t.y. Europos vidurkis) žmonių su
negalia įdarbinime
Atsižvelgta
Siekiamos rodiklio reikšmės padidintos iki 39 (2025) ir 47
(2030)
Numatant rodiklį „2.2.3. Integruotų ir bendruomeninių
specialiųjų socialinių paslaugų (t.y. neįskaitant bendrųjų
socialinių paslaugų) gavėjų (senatvės pensijos amžiaus asmenų ir
asmenų su negalia) dalis, palyginti su senatvės pensijos amžiaus
asmenų ir asmenų su negalia skaičiumi“, siūlome iki 2030 m.
nusimatyti žymiai ambicingesnį procentą (bent 20 proc.).
Neatsižvelgta
Ambicija pakankamai didelė, lyginant su dabartine situacija –
siekiama padidinti beveik du kartus (nuo 6.9 iki 12 proc.).
Pažymėtina, kad ne visi senatvės pensijos amžiaus žmonės turi
poreikį tokioms paslaugoms
Kaip papildomą rodiklį siūlytina įtraukti - savivaldybių
biudžeto procentinė dalis socialinėms paslaugoms bendruomenėse (iki
15 proc.)
Atsižvelgta
Įtrauktas rodiklis „7.2.13. Savivaldybių viešųjų paslaugų,
kurias teikia nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos,
dalis“
Šiuo metu numatytas rodiklis „3.2.4. Negalią ar specialiuosius
ugdymosi poreikius (SUP) turinčių mokinių, ugdomų jiems
pritaikytose bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis“. Kadangi
SUP yra žymiai daugiau nei negalia, siūlome konkrečiai rodiklį
nusimatyti ir matuoti “Negalią turinčių mokinių, ugdomų jiems
pritaikytose bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis”.
Rodikliais pasirenkant atskirai negalią turinčių mokinių ugdomų
įtraukiai procentą (iki 80 proc.), bei pritaikytų bendrojo ugdymo
švietimo įstaigų dalis (90 proc.).
Atsižvelgta
Rodiklis patikslintas ir numatyta matuoti „3.2.4 Negalią
turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties
švietimo įstaigose, dalis“; pradinė reikšmė – 48,6 proc., siektinos
– 60 (2025) ir 75 (2030)
Prie 2.11. uždavinio „Didinti sveikatos priežiūros efektyvumą ir
prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas“
įtraukti konkrečius rodiklius: Sveikatos priežiūros įstaigų ir jose
teikiamų paslaugų prieinamumas žmonių su negalia poreikiams,
procentinė dalis
Atsižvelgta iš dalies
Į NPP taip pat įtrauktas rodiklis, matuojantis bendrą fizinės
aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia: „2.6.1. Fizinės ir
informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis”. Indeksą
sudaro:
· Viešosios informacijos priemonėse teikiamoms paslaugoms
(titruotų laidų, laidų su gestų kalbos vertimu ir pan.) prieinamoms
regėjimo ir klausos negalią turintiems neįgaliesiems skirto laiko
dalis nuo bendro transliacijų laiko
· Statybos užbaigimo komisijų darbe suderintų ir priimtų
neįgaliesiems svarbių statinių dalis nuo visų neįgaliesiems svarbių
statinių
· Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto
svetainių pritaikytų neįgaliesiems dalis nuo visų valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių
· Viešojo transporto (autobusų, miesto transporto, traukinių,
keltų) pritaikytų asmenims su negalia santykis su visų viešojo
transporto priemonių skaičiumi
Prie „4.4.2. Parolimpinėse ir Kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir
Europos neįgaliųjų čempionatuose iškovotų medalių skaičius“,
siūlome įtraukti papildomą rodiklį - Sporto šakų didinimas
paralimpinėse vasaros ir žiemos žaidynėse. Šiuo metu yra įtrauktos
5 sporto šakos vasaros žaidynėse, iki 2025 metų galėtų būti - 6
sporto šakos, 2030 m. - 7. Bent 1 sporto šaka – Žiemos
parolimpinėse žaidynėse.
Neatsižvelgta
Tikslu ir uždaviniu siekiama stiprinti tapatumą ir
pasididžiavimą, kurį geriausiai atspindi iškovotų medalių skaičius.
Naujų sporto šakų įtraukimo siekti galima 9 tikslo, 9.1 uždavinio
„Stiprinti Lietuvos vaidmenį tarptautinėse organizacijose“
apimtyje
Siūlytina prie bendrų tikslų ir uždavinių, kaip pvz. 5 TIKSLAS,
7 TIKSLAS, 8 TIKSLAS, 10 TIKSLAS, numatyti rodiklius, kurie
atspindėtų pažangą, įvertinant negalios poreikių atliepimą.
Atsižvelgta
2 tiksle formuluojamas naujas uždavinys „2.6. Plėtoti
neįgaliesiems fiziškai tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse“, su
rodikliu „Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo
neįgaliesiems lygis“
Be bendrų horizontaliųjų principų rodiklių, siūlytina, numatyti
šiuos konkrečius rodiklius susijusius su moterų su negalia apsauga
ir įtraukimu:
· Fizinį ar seksualinį smurtą patyrusių moterų ar mergaičių su
negalia procentas
· Nuo smurto nukentėjusių moterų ar mergaičių su negalia,
gavusių pagalbos paslaugas, procentas
Neatsižvelgta
Siūlomus rodiklius tikslingiau numatyti žemesnio lygmens
planavimo dokumentuose – plėtros programose, įgyvendinančiose
NPP
Dėl 8.5. uždavinio: Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti
jos efektyvumą ir atvirumą. Siūlytina įtraukti papildomą rodiklį
dėl viešųjų paslaugų perdavimo NVO. Siekti, kad iki 2030 m. ne
mažiau kaip 30 proc. viešųjų paslaugų socialinių reikalų, švietimo,
kultūros ir sporto srityse būtų perduota NVO.
Atsižvelgta
Įtrauktas rodiklis „7.2.13. Savivaldybių viešųjų paslaugų,
kurias teikia nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos,
dalis“
Advokatas Saulius Dambrauskas
NPP projekte 8 strateginiu tikslu yra numatyta didinti teisinės
sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, t.y. numatyta kryptingai
stiprinti teisingumo sistemos efektyvumą. Tačiau pagrindinė
problema Lietuvoje Žmogaus teisių (inter alia Vaiko teisių)
apsaugos, aplinkos apsaugos ir visame viešojo intereso gynimo
kontekste yra ne teisingumo sistemos efektyvumas, bet Teisingumo
(teisingumo sistemos) prieinamumas. Šiuo metu teismų praktika yra
sukūrusi ištisą sistemą dirbtinų formalių procesinių barjerų, kurių
vienintelis tikslas - išvengti teisinio ginčo esmės nagrinėjimo
teismuose. Nežiūrint galimai veikiančio teisingumo sistemos
efektyvumo, administraciniai teismai Lietuvoje faktiškai yra tapę
valdžios institucijų neteisėtų veiksmų legitimizavimo įrankiu.
Teisingumo (teisingumo sistemos) prieinamumo siekis privalo būti
įtrauktas į 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano projektą
strateginiu tikslu.
Atsižvelgta
NPP siūlomi įtvirtinti siekiai ir pokyčiai apima ir prieinamumo
aspektą, kuriuos atspindi numatyti rodikliai – teisės viršenybės
indeksas, pasitikėjimo teismais rodiklis. Didesnis teisingumo
sistemos veiksmingumas sudaro prielaidas didinti teisinių paslaugų
prieinamumą. Į teisinių paslaugų ir teisingumo sistemos prieinamumą
yra orientuotos planuojamos uždavinio įgyvendinimo kryptys, tokios
kaip alternatyvių ginčo sprendimo būdų plėtra, teismų darbo krūvio
mažinimas ir subalansavimas, pasitikėjimo teismais didinimas,
teisinių institucijų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę,
vartotojų apsaugos stiprinimas elektroninėje erdvėje
Aplinkosaugos koalicija
Pasiūlymai Įvado ir Horizontaliųjų principų aprašymo
tekstui:
· Peržiūrėti pagrindinį tikslą, kad jis atitiktų „ Lietuva 2030“
viziją, o taip pat parodytų supratimą, kad aplinkos ir klimato
kaitos iššūkių sprendimas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir
įsisenėjusių socialinių problemų sprendimas.
· Įvade skirti pastraipą, kurioje būtų trumpai aprašomi
aplinkosauginiai iššūkiai ir poreikis imtis neatidėliotinų
sisteminių pokyčių.
· Horizontaliame principe „ Darnus vystymasis “ pabrėžti, kad
tai nėra tik ekonominio, socialinio ir aplinkos sričių vystymosi
balansas, bet ir integrali tarpusavio sąveika, kaip tai
akcentuojama „ Lietuva 2030“.
· Horizontaliame principe „ Inovatyvumas “ siūlome pabrėžti, kad
pereinant prie žiedinės ekonomikos, sprendžiant aplinkos ir klimato
kaitos problemas, inovacijos yra ypatingai svarbios, todėl
inovacijų skatinimas turėtų būti kryptingas. Diegiant naujas
inovacijas taip pat būtina užtikrinti atsargumo principą, t.y. kad
inovacijos būtų atsakingos ir darnios. Šiam horizontaliam principui
siūlome papildomą rodiklį „ Ekologinių inovacijų indeksas “ (žr.
rodiklį 6.3.5).
· Horizontaliame principe „ Lygios galimybės visiems “ siūlome
pabrėžti, kad įgyvendinant sisteminius pokyčius, būtinus
sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas, turi būti
užtikrintas socialiai teisingas perėjimas prie darnios ekonomikos
(toliau - perėjimas), teikiant tinkamą paramą
pažeidžiamiausiems.
Atsižvelgta
Pateikti pasiūlymai tekstui integruoti Įvade, Horizontaliųjų
principų aprašyme, Esamos situacijos analizėje bei Strateginių
tikslų aprašymuose.
Esamos situacijos analizės dalyje klimato kaita ir aplinkos
būklės įvardijama kaip vienas iš svarbiausių NPP sprendžiamų
iššūkių.
Ekologinių inovacijų indeksas yra numatytas ir paliekamas prie
6.3 uždavinio.
Užtikrinti, kad sisteminiai pokyčiai, būtini sprendžiant
aplinkos ir klimato kaitos problemas, būtų integruoti į atitinkamus
tikslus, o ne iškelti atskirai.
Užtikrinti, kad pridėtinės vertės kūrimas bei konkurencingumo
didinimas nebūtų tikslais ir uždaviniais atskiriami nuo darnaus
vystymosi. Pavyzdžiui, 1.13. uždavinys „Didinti žemės ūkio, maisto
pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei
konkurencingumą“ ir 6.2. uždavinys „Plėtoti tvarų ir bioekonomikos
principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose “ turi
būti įgyvendinami integraliai.
Atsižvelgta iš dalies
Papildyti 1, 2, 3 ir 5 strateginių tikslų ir uždavinių
aprašymai, užtikrinant darnaus vystymosi horizontalų principą.
Įvardijama, kad šie tikslai įgyvendinami integraliai su 6 tikslo
6.1-6.4 uždaviniais.
Uždavinių integralumą užtikrina ir tai, kad už juos ir numatytus
rodiklius bus atsakingos tos pačios ministerijos, pvz. didinti
transporto infrastruktūros naudojimo efektyvumą (5.6 uždavinį) ir
jo rodiklius, skirtus keleivių, krovinių vežimų apimties didinimui,
ir skatinti darnų įvairiarūšį judumą, mažinti transporto sukeliamą
aplinkos taršą (6.1 uždavinį) bei ekologiško transporto dalies
didinimo, ŠESD, teršalų mažinimo rodiklių sieks Susisiekimo
ministerija, darniai vystydama transporto sektorių
Sutvarkyti visų tikslų aprašus, kad „ ekonomikos augimas“,
„ekonomikos plėtra“ nebūtų dominuojantis pokyčių tikslas. Siūlome
vietoj sąvokos „ekonomikos augimas“ naudoti „ekonomikos
vystymasis“
Atsižvelgta
Kuriant horizontaliųjų principų koordinatorių rolę, siūlome
atsižvelgti į tai, kad šios rolės sėkmė labai priklausys nuo jai
suteiktų galių ir politinės vadovybės palaikymo. Norint įgyvendinti
reikiamus pokyčius vien administravimo nepakaks, nes tam būtina ir
lyderystė.
Atsižvelgta
Siekiant užtikrinti lyderystę, šalia ministerijų,
koordinuojančių principų įgyvendinimą, numatoma sudaryti
Vyriausybės komisijas, kurių tikslas padėti Vyriausybei formuoti
koordinuotą darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo) ir lygių
galimybių visiems politiką ir kurioms pavedama svarstyti
horizontalių principų įgyvendinimo pažangą, teikti pasiūlymus dėl
geresnio jų įgyvendinimo (papildyta dalyje „Horizontalieji
principai“)
Siūlome pabrėžti įmonių atsakomybės ir darnumo skatinimo svarbą
apraše ir numatyti įmonių atsakingumą matuojantį rodiklį, pvz.,
įmonių, gavusių „Verslo tvarumo indeksu“ paremtus įvertinimus,
skaičiaus augimas
Atsižvelgta
Papildytas 1 tikslo aprašymas. 2 tiksle formuluojamas
savarankiškas uždavinys „2.8. Skatinti verslo atsakomybę“ ir
rodiklis „2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės
atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą,
skaičius“
Užtikrinti tinkamą perėjimo prie darnios ekonomikos finansavimą
(siūlome papildyti 1.11 uždavinį ir jo rodiklius ). Siūlome į 1.11.
uždavinio „Skatinti tvarią finansų rinkos plėtrą “ aprašą įtraukti
siekį skatinti tvarius finansus. Siūlome papildomą rodiklį 1.11.3.
„Žaliųjų obligacijų“ dalis bendrame išleistų obligacijų portfelyje
(pagal vertę)“ (pradinė reikšmė 2018 - 20%, siektinos reikšmės 2025
- 25%, 2030 - 50%)
Atsižvelgta iš dalies
Papildytas uždavinio aprašymas įtraukiant siekį skatinti tvarius
finansus. Atsižvelgiant į tai, kad tvarių finansų sritis yra nauja
ir besiformuojanti, ES diskutuojama, kas yra tvaru (žalia),
patikimų pažangos šioje srityje rodiklių dar nėra. Siūlytas
rodiklis nėra tinkamas Lietuvos atveju, nes tiksliai neatspindės
finansų rinkų situacijos tvarumo (žalumo) prasme. Tvarieji finansai
yra platesnė sąvoka, nei vien tik obligacijos. Labiausiai
apčiuopiama sritis - obligacijos. Tačiau jos užima labai mažą dalį
Lietuvos įmonių finansavimo. Be to, kol kas nėra aišku, kokia dalis
žalių obligacijų turėtų būti visoje obligacijų rinkoje. Sunku
daryti vertinimą pagal vienus metus. Nurodytos rodiklio reikšmės
yra labai ambicingos. Lietuvos pasiekta rodiklio reikšmė AFME
ataskaitoje yra didelė dėl apskritai labai mažos Lietuvos
obligacijų rinkos
1.13. uždavinys „Didinti žemės ūkio, maisto pramonės,
žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei
konkurencingumą“ ir 6.2. uždavinys „ Plėtoti tvarų ir bioekonomikos
principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose “ turi
būti įgyvendinami integraliai.
Atsižvelgta
Papildytas 1 strateginio tikslo aprašymas, nurodant, kad šie
uždaviniai įgyvendinami integraliai. Papildytas 1.13 uždavinio
aprašymas, nurodant, kad skatinamas tvarių, aplinkosauginiu
požiūriu atsakingų ūkių konkurencingumas
Užtikrinti, kad tą patį, tačiau iš skirtingų darnumo aspektų
matuojantys rodikliai būtų stebimi drauge. Pavyzdžiui, 1 tikslo
rodiklis „Suminis inovatyvumo indeksas (Europos inovacijų
švieslentė)“ ir „6.3.5. Ekologinių inovacijų indeksas“
Atsižvelgta
Tai užtikrina priskiriant vieną atsakingą instituciją už
rodiklių įgyvendinimą ir stebėseną. Už minėtus rodiklius bus
atsakinga EIMIN
Siūlome tikslo aprašyme įtraukti siekį užtikrinti socialiai
teisingą perėjimą prie darnios ekonomikos, atsižvelgiant į
skirtingų visuomenės grupių pažeidžiamumą.
Atsižvelgta
Papildytas tikslo aprašymas
Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkiui nėra NPP uždavinio,
susijusio su socialine sritimi, nors tokia sritis bendrosios žemės
ūkio politikos (BŽŪP) tiksluose yra išskiriama.
Atsižvelgta
ŽŪM prisideda prie 7.2 uždavinio „Didinti darbo vietų
pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems“ įgyvendinimo.
Per LEADER Vietos plėtros strategijas prisidės įgyvendindama
socialinės srities uždavinius.
Užtikrinti, kad švietimo sistema padėtų tobulėti ir suteiktų
tinkamas žinias, įgūdžius ir požiūrį į aplinkos ir klimato pokyčius
ir darnų vystymąsi (pvz., papildyti 3.4. uždavinį ir jo rodiklius
).
Atsižvelgta
Papildytas uždavinio aprašymas
Siūlome triukšmo mažinimo tikslus įtraukti į 5 NPP tikslą, nes
daugiausia triukšmo sukelia transportas. Pridėti 5 tikslo apraše
pastraipą apie triukšmo problematiką. Tikslą mažinti triukšmą ir su
tuo susijusį rodiklį būtų galima įtraukti į uždavinį
„5.6. Didinti transporto infrastruktūros panaudojimo efektyvumą
ir gerinti eismo saugą “. Kaip rodiklį siūlome matuoti, kokią dalį
gyventojų veikia kelių eismo triukšmas, kurio lygis viršija 55
dB.
Atsižvelgta
Papildytas 5 tikslo aprašymas, pristatant transporto taršos
(įskaitant triukšmą) problematiką. Atsižvelgiant į tai, kad
triukšmas yra susijęs su aplinkos tarša, todėl remiantis dokumento
logika, triukšmo problematika įtraukta į 6.1 uždavinį, papildant jo
pavadinimą ir aprašymą. Rodiklis galėtų būti įtrauktas į uždaviniui
įgyvendinti formuojamą plėtros programą
5.6.1. rodiklį „ Keleivių vežimas visų rūšių transportu“ stebėti
kartu su 6.1.6. rodikliu „Autobusų ir traukinių dalis visam
keleiviniam transportui“.
Atsižvelgta
Užtikrinta, nes už abu rodiklius bus atsakinga viena institucija
- SUMIN
Papildyti tikslo pavadinimą ir jį formuluoti taip: „Užtikrinti
gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti
biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir
didinti atsparumą jos poveikiui“. Tarp tikslo rodiklių įtraukti
biologinės įvairovės būklę matuojančius rodiklius: „EB svarbos
buveinių, kurių apsaugos būklė palanki, dalis“ ir „EB svarbos
rūšių, kurių apsaugos būklė palanki, dalis“.
Atsižvelgta
Papildytas tikslo pavadinimas ir aprašymas, nurodant, kad
blogėjančią aplinkos (įskaitant ir biologinės įvairovės) būklę
didžiąja dalimi lemia, tai, kad aplinkos apsauga nėra integruota į
socioekonominio vystymosi modelį. Tokiu būdu įvardijama, kad
bendras uždavinių rinkinys prisideda prie biologinės įvairovės
problemų sprendimo.
Į uždavinį būtina įtraukti ir siekius dėl krovinių pervežimo
transporto. Papildyti uždavinio aprašymą: Įgyvendinant uždavinį
siekiama plėtoti ekologiško viešojo ir krovinių pervežimo
transporto infrastruktūrą, <...>.“
Atsižvelgta
Papildytas uždavinio aprašymas
Siūlome papildomą rodiklį „Geležinkelių ir vidaus vandenų
transporto dalis visam krovinių transportui “.
Atsižvelgta
6.1 uždavinys papildytas rodikliu „6.1.7. Geležinkelių ir vidaus
vandenų transporto dalis visam krovinių transportui“
6.1.6. rodiklis „Autobusų ir traukinių dalis visam keleiviniam
transportui “. Tikslas neambicingas, nes per 10 metų planuojama
pasiekti tik 2017 metų Europos Sąjungos vidurkį
Neatsižvelgta
Siektina reikšmė pakankamai ambicinga Lietuvai, nes yra beveik
du kartus didesnė nei dabartinė
Siūloma keisti 6.2 uždavinio aprašą
Atsižvelgta
Siūlome papildomą rodiklį „Tarša dėl žemės ūkio azoto ir fosforo
junginiais upėse“. Būtina rinkti duomenis apie žemės ūkį, pvz.,
sunaudojamas mineralines trąšas, kurios šiuo metu nėra
apskaitomos
Neatsižvelgta
Papildytas uždavinio aprašymas, numatant, kad vykdoma
ūkininkavimo politika, paremta tvariu mineralinių trąšų ir
pesticidų naudojimu, siekiant mažinti vandens taršą azoto ir
fosforo junginiais
Rodiklio, rodančio žemės ūkio poveikį vandens būklei, nėra
galimybių nustatyti, nes atliekant vandens kokybės tyrimą neįmanoma
identifikuoti azoto ar fosforo taršos šaltinio. Mineralinių trąšų
naudojimo sumažėjimas ne visada lems vandenų kokybės gerėjimą.
Sunaudojamų mineralinių trąšų mažinimo kiekis nėra tikslus
rodiklis, nes netinkamai tręšiant mėšlu taip pat galima užteršti
vandenis azotu.
Siūlome papildomą rodiklį „Daugiamečių pievų ir ganyklų dalis
procentais nuo žemės ūkio naudmenų“ .
Neatsižvelgta
Siūlomą rodiklį tikslingiau numatyti žemesnio lygmens planavimo
dokumentuose – plėtros programose, įgyvendinančiose NPP
Neambicingas 6.2.2. rodiklis „Žemės ūkio sektoriuje išmetamo NH3
kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu“. Šio rodiklio
tarpinė ir galutinė reikšmės (-10) nesiskiria. Siekiant užtikrinti
gerą oro kokybę ir saugią aplinką žmogaus sveikatai, šioje srityje
būtina užsibrėžti ambicingesnius tikslus.
Neatsižvelgta
NPP įtvirtinti siekiai atitinka Nacionaliniame oro taršos
mažinimo plane įtvirtintus NH3 kiekio mažinimo tikslus. Planuojant
reikšmes, buvo atlikta 2005, 2015 metų duomenų analizė ir 2020 bei
2030 m. prognozė, kuri parodė, kad įgyvendinant esamas priemones į
aplinkos orą išmetamo amoniako (toliau – NH3) kiekio mažėjimas
nebus pakankamas 2020 m. ir 2030 m. tikslams pasiekti, t. y. nebus
iki 2020 m. ir iki 2030 m. sumažintas išmetamas NH3 kiekis 10
proc., palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu. Be papildomų priemonių
NH3 kiekis būtų sumažintas 3,9 proc. (2025 m.) ir 2,6 proc. (2030
m.), lyginant su 2005. Atsižvelgiant į šį scenarijų, siekiamas
tikslas sumažinti 10 proc. yra pakankamai ambicingas
Neambicingas 6.2.3. rodiklis „Agrarinėse teritorijose gyvenančių
paukščių populiacijų indekso pokytis “. Siūlome kelti ambicingesnį
tikslą ir kuo skubiau užtikrinti biologinės įvairovės
atsistatymą.
Neatsižvelgta
Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, ambicija pakankamai didelė
Patikslinti 6.2.4 rodiklį ir formuluoti taip: „ Vidutinio
humusingumo plotų žemės ūkio naudmenose dalis reprezentatyvioje
geomorfologiniu (arba agroekosisteminiu) požiūriu šalies
teritorijoje“
Neatsižvelgta
Detalizuotas rodiklio apibrėžimas, jo skaičiavimo metodika,
duomenų šaltiniai bus nustatyti rodiklių aprašymuose ir kuriamoje
rodiklių platformoje
Siūlome rodiklį 6.2.5. „Inovatyvių melioracijos sistemų plotai“
perkelti į 1.13. uždavinį „Didinti žemės ūkio, maisto pramonės,
žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei
konkurencingumą“. Vietoj šio rodiklio siūlome naudoti rodiklius,
susietus su aplinkosauginiais tikslais, pvz., „Tarša dėl žemės ūkio
azoto ir fosforo junginiais upėse“ arba „Žemės naudmenų ir
miškininkystės sektoriuose absorbuotas ŠESD kiekis“
Atsižvelgta
Rodiklis perkeltas į 1.14 uždavinį.
6.2.6. rodiklis „Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose
absorbuotas ŠESD kiekis “. Šio rodiklio reikšmės mažėja (pradinė -
5,3; tarpinė ir galutinė - 3,4). Tai leidžia daryti prielaidą, kad
keliamas tikslas absorbuoti mažiau ŠESD, o tai prieštarauja
Lietuvos įsipareigojimui užtikrinti „no debit“ taisyklę. Prašome
pateikti paaiškinimą, kokios priežastys lemia planuojamą
mažėjimą.
Neatsižvelgta
Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės
sektorius (angl. LULUCF, toliau – ŽNŽNKM sektorius) įtrauktas į ES
išmetamų ŠESD mažinimo 2021–2030 m. laikotarpio tikslų vykdymą kaip
lankstumo priemonė. Lietuva, pasinaudodama ŽNŽNKM lankstumo
priemone 2021–2030 m. laikotarpiu, galės per visą šį laikotarpį
užskaityti 6,5 mln. t CO2 ekv. ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių
išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslui vykdyti, jeigu ŽNŽNKM
sektoriuje absorbuotas ŠESD kiekis bus didesnis už šio sektoriaus
išmetamą kiekį. Jei ŽNŽNKM sektoriuje susidarys ŠESD išmetimas, jį
bus privaloma padengti ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių metinės
ŠESD kvotos vienetais.
Kad pasiekti „no debit“ taisyklę per visą 10 metų laikotarpį
turi būti absorbuojama daugiau nei išmetama ir sutaupyta ne mažiau
6,5 mln. t CO2 ekv. Tarpinė ir galutinė reikšmė yra pateikiama
pagal dabartinės situacijos analizę ir ateities prognozes
atsižvelgiant į visų dedamųjų kaitos tendencijas.
Prognozuojama, kad 2025 m. Lietuvoje ŽNŽNKM sektoriuje iš viso
susidarys -3 877 kt , o 2030 m. - -3 329 kt CO2e absorbuojamo ŠESD
kiekio, taigi per 10 metų laikotarpį – reikšmingai daugiau, nei
reikalaujama įgyvendinant „no debit“ taisyklę. Dalį jo bus galima
panaudoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje
nedalyvaujančių sektorių ŠESD emisijų mažinimo įsipareigojimams
įgyvendinti.
Realiai absorbuojamas ŠESD kiekis neplanuojamas mažinti.
Planuojamos reikšmės mažesnės lyginant su dabartine, nes keičiama
absorbuojamo ŠESD kiekio skaičiavimo metodika: dabartinė reikšmė
(2017 m.) nebus perskaičiuojama, o 2025 ir 2030 m. planuojamos
reikšmės pagal naująją metodiką.
Ekologinis žemės ūkis yra svarbi priemonė žemės ūkio tvarumui
didinti, todėl galutinė 6.2.8. rodiklio reikšmė (15% nuo dabartinės
8,1%) yra labai neambicinga.
Neatsižvelgta
Siekiama padidinti beveik dvigubai, lyginant su dabartine
situacija
Tikslinti 6.3 uždavinio aprašymą
Atsižvelgta iš dalies
Atsižvelgiant į tai, kad uždavinys yra priskirtas EIMIN
atsakomybei, atitinkamai papildyta tais aspektais, kurie patenka į
EIMIN atsakomybę. Nėra įtrauktas informacijos apie gaminį
užtikrinimo siekis (vartotojų teisių apsaugos problematika yra
inkorporuota 8.1 uždavinyje), vartotojų elgsenos pokyčių skatinimas
(įgyvendinamas per 6.11 uždavinį „Didinti gyventojų aplinkosauginį
sąmoningumą ir užtikrinti taršos mažinimą bei prevenciją“),
plastikų, pavojingų cheminių medžiagų naudojimo mažinimo
problematika aprašyta tikslo lygiu, nes prie jos sprendimo
prisideda keli uždaviniai
Siūlome siekį mažinti pavojingas chemines medžiagas įtraukti į
uždavinį „6.3. Pereiti prie žiedinės ekonomikos ir mažinti pramonės
sektoriaus poveikį aplinkai “, o taip pat numatyti rodiklį „
Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimo sumažėjimas“.
Siūlome į uždavinį 6.3. išreikštinai įtraukti siekį mažinti
plastiko kiekį ir jo poveikį aplinkai. Siūlome įtraukti papildomą
rodiklį, skirtą matuoti maisto švaistymą.
Atsižvelgta iš dalies
Siekis mažinti plastikų, pavojingų cheminių medžiagų naudojimą,
spręsti maisto švaistymo problemą inkorporuotas tikslo aprašyme.
Šis siekis įgyvendinamas horizontaliai, įgyvendinant kelis 6 tikslo
uždavinius – ne tik 6.3, bet taip pat 6.9, 6.11
Siūlome įtraukti papildomą rodiklį, skirtą matuoti susidarančių
atliekų mažėjimą
Atsižvelgta
Prie 6.9 uždavinio įtrauktas rodiklis „Bendras atliekų kiekis
bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui“
Siūlome monitoringo ir kontrolės stiprinimo tikslus įtraukti į 6
tikslą ir jo uždavinius. Numatyti rodiklį, matuojantį, kiek
parengta Lietuvos aplinkos būklės metinių ataskaitų, pateikiančių
vertinimus ir prognozes visiems aplinkos monitoringo objektams,
numatytiems LR aplinkos monitoringo įstatyme. Siūloma papildyti
uždavinio „Prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir stiprinti
aplinkos būklės monitoringą (įskaitant radiologinį) bei didinti
gyventojų sąmoningumą “ aprašą, įtraukiant monitoringą visose
aplinkos srityse
Atsižvelgta
NPP numatytas 6.12 uždavinys „Stiprinti aplinkos taršos
prevenciją, monitoringą ir kontrolę“. Uždaviniui numatytas rodiklis
„Planinių patikrinimų metu nustatytų pažeidimų dalis nuo visų
patikrinimų“
Siūloma tikslinti 6.6.2. rodiklio „Gyventojų, prisidedančių prie
aplinkos saugojimo, dalis“ metodiką
Rodiklio skaičiavimo metodika bus pateikta rodiklių
aprašuose
Siūlome 6 tikslo aprašo pastraipoje apie vandens kokybę pridėti
ir požeminius vandenis. Siekį gerinti ir išlaikyti požeminių
vandenų kokybę įtraukti į uždavinį „6.7. Gerinti vandens telkinių
būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų
prieinamumą ir efektyvumą“. Siūlome papildyti aprašą. Siūlome Žemės
ūkio ministeriją šiam uždaviniui priskirti kaip dalyvaujančią
ministeriją.
Atsižvelgta
Aprašas papildytas įvardijant požeminių vandenų kokybės
gerinimą. ŽŪM įtraukta kaip dalyvaujanti ministerija; ŽŪM taip pat
prie šio siekio prisidės įgyvendindama 6.2 uždavinį (kuriame taip
pat numatytas vandens kokybės gerinimas)
Siūlome papildyti 6.8 uždavinio aprašą
Atsižvelgta
Neįtraukiant buveinių ir rūšių, kurių būklė pablogėjo,
vertinimo, rodikliai bus klaidinantys, nes iš esmės blogėjanti
biologinės įvairovės būklė gali būti pateikiama kaip gerėjanti.
Įvesti papildomus rodiklius, matuojančius „Lietuvoje aptinkamų
Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugos būklė pablogėjo,
dalis “ ir „Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių
tipų, kurių apsaugos būklė pablogėjo, dalis “ (EB svarbos rūšims
pradinė reikšmė 13%, buveinėms pradinė reikšmė 22%, siekiama 2025
0%, 2030 0%). Įvesti papildomus rodiklius, matuojančius rūšių ir
buveinių, kurių būklė nežinoma, dalis (siekiamos reikšmės iki 2030
yra 0%). Neteisingos pradinės reikšmės: vietoje 20 proc. turi būti
17 proc., vietoje 16 – 13 proc.
Atsižvelgta
Performuluoti 6.8.1. ir 6.8.2. rodikliai. Papildomų rodiklių
nustatyti NPP dokumente netikslinga, nes dar labiau detalizuojantys
ir smulkesni rodikliai galės būti nustatomi NPP įgyvendinančiose
plėtros programose
Siūlome įvesti papildomą rodiklį/rodiklius:
· Įprastų paukščių populiacijų gausos indeksas
· Dieninių drugių populiacijos gausos indeksas
· „Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurioms suteikta
pakankama apsauga, dalis
· „Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų ploto santykis su
Lietuvos plotu “ - tikslinti rodiklio apskaičiavimo metodiką
Neatsižvelgta
Papildomų rodiklių nustatyti NPP dokumente netikslinga, nes dar
labiau detalizuojantys ir smulkesni rodikliai galės būti nustatomi
NPP įgyvendinančiose plėtros programose
Dėl rodiklio 6.8.4. „Miško kirtimų ir medienos grynojo prieaugio
santykis “. Nepritariame, kad NPP rodiklio reikšmė įpareigoja
nuosekliai didinti miškų kirtimo normas ir intensyvinti miškų
naudojimą. Siūloma:
· Grąžinti rodiklio pradinę prasmę, nurodant maksimalią, o ne
įpareigojančią reikšmę.
· Peržiūrėti rodiklio matavimo metodiką, užtikrinant, kad
medienos prieaugis būtų matuojamas tik ūkiniams miškams (III ir IV
grupė, galbūt neįtraukiant ir visų saugomų teritorijų miškų). Esant
poreikiui, neūkiniams miškams medienos prieaugis galėtų būti
matuojamas atskirai.
· Įvesti papildomą rodiklį, matuojantį mišku apaugusios miško
žemės plotą. Į šį plotą turėtų būti įskaičiuojami tik daugiau nei
0,5 ha miško žemės plotai, apaugę daugiau nei 5 metrų medžiais.
Atsižvelgta
Patikslintas rodiklio pavadinimas „6.8.4 rodiklis „Miško kirtimų
ir medienos grynojo prieaugio santykis medienos tiekimui
naudojamuose miškuose“ (t.y., skaičiuojamas tik III-IV miškų grupių
miškams). Šis rodiklis parodo medienos gavybai skirtų miško
išteklių panaudojimo intensyvumą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 100
proc. naudojimo intensyvumas medienos gavybai tinkamuose miškuose
pagal bendrai visos Europos mastu sutartus darnaus miškų ūkio
principus (Forest Europe proceso metu dėl darnaus miškų ūkio
principų, tarp jų ir dėl šio, susitarta tarp 46, įskaitant ir
Rusiją, valstybių) yra laikomas tinkamu, todėl siūlomas 80 proc.
rodiklis dar nėra laikoma intensyviu miškų ūkiu.
Numatytas naujas rodiklis „Lietuvos miškuose augančių medynų
plotas, tūkst. ha“
Neambicinga 6.9.1. rodiklio reikšmė „Komunalinių atliekų,
tenkančių vienam gyventojui, kiekio (kg/m.) santykis su ES vidurkiu
“. Jau dabar LR rodiklis geresnis nei ES. Siūloma planuoti
konkrečias reikšmes
Neatsižvelgta
Augant ekonomikai susidarančių atliekų kiekis didėja. Tokia
tendencija stebima jau keletą metų ir Lietuvoje, t.y. vienam
gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis didėja. Rodiklio
(ir atitinkamai vykdomų priemonių) tikslas yra pasiekti, kad vienam
gyventojui komunalinių atliekų kiekis nedidėtų net ir augant
ekonomikai. Mūsų tikslas ir yra dėti pastangas, kad mes
nepasiektumėme ES vidurkio
6.9.4. rodiklis „Atliekų sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio
pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu“. Norime pabrėžti, kad
šio rodiklio siektina galutinė reikšmė -40, kai pradinė -34,1.
Manome, kad tikslas 10-ies metų laikotarpiui yra labai
neambicingas
Neatsižvelgta
Dabar Lietuva pasiekusi nemažai dėl biologiškai skaidžių atliekų
nepatekimo į sąvartynus ir tinkamo tvarkymo per mechaninio
biologinio apdorojimo įrenginius. Tikslas pakankamai ambicingas,
nes likusius 6 proc. bus sudėtingiausia pasiekti
Žinių ekonomikos forumas
Siūlome didinti poveikio rodiklio „Visos išlaidos MTEP,
palyginti su BVP“ reikšmes, atitinkamai 2025 m. numatant 2% ir 2030
m. numatant bent 2.5%.
Atsižvelgta iš dalies
Siektinos rodiklio reikšmės padidintos iki 1,5% (2025 m.) ir
2,2% (2030 m.)
Siūlome apjungti „Gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinė
vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės“ ir „Inžinerinės
pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, nuo bendros
pridėtinės vertės“ į vieną rodiklį: „Sumanios specializacijos
sektorių sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės
vertės“
Neatsižvelgta
NPP siekiama konkrečiai įvardinti prioritetinius sektorius,
kuriuose siekiama specializuotis
Siūlome poveikio rodiklio „Inovatyvių viešųjų pirkimų vertės
dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“ reikšmę 2025 m. didinti iki
10%.
Neatsižvelgta
Pirmajame NPP įgyvendinimo etape reikalinga sukurti svarbias
prielaidas rodiklio augimui (pvz. viešojo sektoriaus gebėjimų
taikyti pirkimus sustiprinimui, paklausos kūrimui), kurių
rezultatai pasireikš vėliau. Atitinkamai skiriasi ir planuojamas
rodiklio įgyvendinimo tempas
Siūlome „1.3.2 Tyrėjai verslo sektoriuje, dalis nuo visos darbo
jėgos (viso etato ekvivalentu)“ poveikio rodiklio reikšmę 2030 m.
didinti bent iki 0.5%.
Neatsižvelgta
Rodiklio reikšmę suplanuota padidinti du kartus, lyginant su
dabartine situacija. Planuojama reikšmė yra suderinta su kitais
rodikliais ir jų siektinomis reikšmėmis (Visos išlaidos MTEP,
palyginti su BVP; MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su
BVP; 1.1.3. Tyrėjai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, dalis
nuo visos darbo jėgos) ir atitinka šių rodiklių tarpusavio
proporcijas Europos Sąjungoje
Siūlome 1.4.1. „MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su
BVP“ poveikio rodiklio reikšmes didinti, atitinkamai 2025 m. – 0.7%
ir 2030 m. – 1.2%.
Atsižvelgta
Siektinos reikšmės padidintos nuo 0,5 (2025) ir 0,6 (2030) iki
0,7 (2025) ir 1,3 (2030).
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
1 tikslo pasiekimui įtraukti uždavinį „Skatinti kultūros ir
kūrybinių industrijų potencialą intelektinės nuosavybės ir naujų
produktų kūrimui“
Atsižvelgta
Formuluojamas savarankiškas uždavinys „Didinti
kultūros-kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu
turiniu grįstų naujų produktų kūrimą“
Tikslo stiprinti sveikatą įgyvendinimui reikšmingas kultūros
vaidmuo. Pateiktas siūlymas papildyti 2.12 uždavinio aprašymą
Atsižvelgta iš dalies
KM yra numatyta kaip dalyvaujanti institucija įgyvendinant 2.10.
uždavinį. Papildomai KM kaip dalyvaujanti institucija įtraukta į
2.12. uždavinį
3 tikslo pasiekimui siūlome įtraukti atskirą uždavinį: „Ugdyti
savarankišką, kūrybingą ir atsakingą žmogų“. Būtina skirti deramą
dėmesį kūrybiškumo ugdymo programoms visose švietimo grandyse
Atsižvelgta iš dalies
Papildytas 3 tikslo aprašymas, akcentuojant kūrybiškumo
kompetencijų ir jos stiprinimo švietimo sistemoje svarbą. KM
numatyta kaip dalyvaujanti ministerija uždavinio 3.1 įgyvendinime,
taip pat akcentuojama, kad 3.1 uždaviniu siekiama švietimo sistemą
orientuoti į šiuolaikiniame pasaulyje aktualias kompetencijas
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas
Siekis sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį turėtų būti
pirmasis prioritetas ir Plane. Jeigu Plano tikslai nėra
reitinguojami, šią nuostatą raginame aiškiai įtvirtinti įžanginėje
Plano dalyje.
Atsižvelgta
Nuostata, nurodanti, kad strateginių tikslų eiliškumas nėra
išdėstytas prioritetine tvarka, įtvirtinta Įvade
Daugelyje ekonomikos sričių siekiama tapti viena iš
lyderiaujančių ES narių, tuo tarpu socialinėje dimensijoje
siektinos reikšmės prilyginamos 2018 m. ES vidurkiui.
Atsižvelgta iš dalies
Rodiklių reikšmės peržiūrėtos ir pagal galimybes padidintos.
Kitų rodiklių numatytos siektinos reikšmės pakankamai ambicingos
atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kuomet Lietuva yra ES šalių
narių sąrašo pabaigoje, todėl pasiekti ES vidurkį yra pakankamai
didelis iššūkis
Už 2.1. Plano uždavinio įgyvendinimą atsakinga institucija
paskirti Finansų ministeriją. Įrankius tam padaryti turi būtent
Finansų ministerija. Uždavinį siūlome keisti į „Gerinti mokesčių ir
išmokų sistemos struktūrą, užtikrinančią pajamų nelygybės ir skurdo
mažinimą“
Atsižvelgta iš dalies
Atsakinga už rodiklio stebėseną ir politikos šiuo klausimu
formavimą palikta SADM, tačiau FM įtraukta kaip dalyvaujanti ir
aprašyme papildyta, kad FM įgyvendins jos kompetencijoje
efektyviausias priemones (mokesčių sistemos)
Skatiname pajamų iš mokesčių dalį nuo BVP perkelti į uždavinių
rodiklius
Atsižvelgta
Rodiklis įtrauktas į 8.6 uždavinį „Didinti viešųjų finansų ir
valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“
Skirti daugiau dėmesio pažeidžiamoms grupėms ir socialinėje
atskirtyje esančioms grupėms 2.2 uždavinyje
Neatsižvelgta
Uždavinyje ir rodikliuose apimamos ne visos, o pagrindinės
tikslinės grupės, į kurias siekiama koncentruotis. Tačiau plėtros
programoje atlikus šios srities detalesnę analizę, bus įvardintos
konkrečios siauresnės tikslinės grupės ir joms numatyti
rodikliai
Plano uždaviniuose ir poveikio rodikliuose būtina įtraukti
matavimą apie gyventojų pajamų stabilumą skirtinguose gyvenimo
tarpsniuose ir siekti sumažinanti skirtumą tarp socialinių išmokų
dydžio ir skurdo rizikos ribos. Būtini rodikliai, kurie atspindėtų
paslaugų gavėjų skaičių, palyginti su žemiau skurdą ir socialinę
atskirtį patiriančių žmonių skaičiumi; paslaugų skaičių, tenkantį
vienam asmeniui; paslaugų intensyvumą.
Neatsižvelgta
NPP rodikliais numatoma stebėti atskirtį patiriančių grupių
gerovę matuojančius rodiklius – skurdo rizikos lygį, gyvenimo
kokybės indeksą. Pajamų, socialinių išmokų dydžio, paslaugų
aprėpties ir kokybės rodikliai sietini su uždavinio įgyvendinimo
būdais, priemonėmis, todėl juos tikslingiausia matuoti plėtros
programos lygiu
Plane benamystės ir būsto problemos neturėtų būti paliktos
užribyje
Atsižvelgta
Papildytas 2.2. uždavinio aprašymas. Konkretūs būdai, priemonės
(apnakvindimo paslaugų, benamystės prevencijos, socialinio būsto
prieinamumo) bus nustatyti rengiant plėtros programą
Rekomenduojame prie 7 tikslo (Tvariai ir subalansuotai plėtoti
regionus ir mažinti regioninę atskirtį) 7.2. uždavinio (Didinti
darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems)
pridėti rodiklį “Savivaldybėse teiktų paslaugų, kurių teikimą jos
perdavė vietos bendruomenėms, nevyriausybiniam ar privačiam
sektoriui, dalis” - 30 proc.
Atsižvelgta
Siūlome koreguoti 8.1.2. rodiklį Lietuvos laisvės atėmimo
vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų rodiklio
įvertį 2030 m.: 100 nuteistųjų 100 000 gyventojų
Neatsižvelgta
Šioje srityje reikalinga sukurti veiksmingą sistemą ir
atsakingai siekti pokyčių. Siekis daugiau nei dvigubai sumažinti
kalinčiųjų skaičių (nuo 215 iki 100 laisvės atėmimo vietose laikomų
asmenų skaičių 100 000 gyventojų) yra pernelyg ambicingas ir
gali sukurti papildomų rizikų visuomenės saugumui
Keisti 8.2.1. rodiklį „Asmenų, per metus sugrįžusių į laisvės
atėmimo vietas, dalis“. Siūlomas vienerių metų terminas yra
netinkamas, nes jeigu asmuo, ką tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos,
padaro nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas, teisminis
nagrinėjimas vyksta daugiau nei kalendoriniai metai, tad jie
nepatenka į recidyvo skaičių, todėl siūloma vienerių metų
laikotarpį keisti į bent 5 metų laikotarpį, kuris realiai parodo
integracijos ir resocializacijos priemonių poveikį. Siūlomas
poveikio rodiklis - Asmenų, per 5 metus sugrįžusių į laisvės
atėmimo vietas, dalis, kuri neturi viršyti 15 proc.
Atsižvelgta iš dalies
Užsienio šalyse atlikti recidyvinio nusikalstamumo tyrimai rodo,
kad maždaug du trečdaliai asmenų naują nusikaltimą padaro per
pirmus metus po paleidimo iš įkalinimo vietų. Atsižvelgiant į tai,
patys sudėtingiausi paleistiesiems iš įkalinimo įstaigų yra
pirmieji mėnesiai ir pirmieji metai išėjus į laisvę. Rodiklis
koreguojamas keičiant vertinamąjį laikotarpį į 2 metus. Papildomai
į rodiklį įtraukiami asmenys, kuriems buvo panaikintas lygtinis
paleidimas.
Keisti 8.2.2. rodiklį „Laisvės atėmimo įstaigų kamerų tipo
patalpose apgyvendintų asmenų dalis“ – atsisakyti. Numatyti:
Likviduotos 5 esamos įkalinimo įstaigos ir 3 naujai pastatytos
įkalinimo įstaigos
Neatsižvelgta
Pasiūlytas naujas rodiklis yra susijęs su realiomis valstybės
biudžeto galimybėmis 10 metų perspektyvoje. Būtų neatsakinga
nustatyti rodiklį a priori žinant, jog tokiai reformai
(infrastruktūros sukūrimui) nebus galimybės skirti pakankamo (šiuo
atveju – gerokai virš 100 mln. eurų) finansavimo
Lietuvos universitetų rektorių konferencija
Rodiklius „Gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė,
dalis nuo bendros pridėtinės vertės“ ir „Inžinerinės pramonės
sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės
vertės“ apjungti į vieną: „Aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių
sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendrosios pridėtinės vertės“.
Pagrindimas - dabar rodiklyje neatsispindi Informacinių ryšių ir
technologijų (IRT) ir kitų aukštą pridėtinę vertę vienai valandai
generuojančių įmonių rodikliai.
Atsižvelgta
Į tikslo rodiklius įtrauktas IRT pridėtinę vertę matuojantis
rodiklis
Tekstą „Inovatyvių viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų
pirkimų vertės“ keisti į „MTEP vertė inovatyviuose pirkimuose nuo
visų viešųjų pirkimų vertės“
Atsižvelgta iš dalies
Pateiktas rodikliu skaičiuojamų inovatyvių pirkimų apibrėžimas,
remiantis MTI tarybos sprendimu: Rodiklis suprantamas kaip
inovatyviesiems viešiesiems pirkimams, ikiprekybiniams pirkimams,
valstybės užsakymams atlikti mokslinių tyrimų, eksperimentinės
plėtros ir inovacinę veiklą vykdyti skiriamų viešojo sektoriaus
investicijų dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės
„1.4.1. MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP‘
rodiklį keisti į „Investicijos intelektinei nuosavybei verslo
sektoriuje, palyginti su BVP“
Neatsižvelgta
Rodiklis yra svarbus ekonomikos inovatyvumo indikatorius,
skaičiuojamas ir įtraukiamas į inovatyvumo indeksą. Be to,
Lietuvoje šioje srityje būtinas proveržis. Intelektinės nuosavybės
svarba yra atspindėta, formuluojant savarankišką uždavinį ir
įtraukiant PCT patentų paraiškų rodiklį, taip pat kultūros
sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės rodiklį (kuris didžąja
dalimi dengia autorių ir gretutinių teisių sektorių sukuriamą
pridėtinę vertę)
„1.4.2. Inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių“
keisti į „Įmonių, gavusių JAV, Europos ar Japonijos patentus dalis
nuo visų įmonių“
Neatsižvelgta
Rodiklis rodo bendrą verslo inovatyvumo lygį
Siūlomas naujas rodiklis susijęs su patentiniu aktyvumu
(patentavimą susieja su įmonių skaičiumi). Toks rodiklis iš esmės
persidengtų su rodikliu „Patentinių paraiškų pagal Patentinės
kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP“, kuris taip
pat parodo patentinio aktyvumo lygį, tik jį susieja su BVP. Be to,
siūlomas rodiklis apimtų tik įmonių patentavimą ir neapimtų
universitetų, kitų mokslo įstaigų, taip pat atskirų mokslininkų
(fizinių asmenų) atliekamo patentavimo
„1.5.3. Darbuotojų pažangių technologijų gamybos ir žinioms
imlių paslaugų sektoriuose dalis nuo visų užimtų gyventojų“ keisti
į „Didesnę nei vidutinė pridėtinę vertę, tenkančią vienai faktiškai
dirbtai valandai, sukuriančių darbuotojų dalis nuo visų užimtų
gyventojų“
Neatsižvelgta
Rodiklis atspindi ekonomikos ir dirbančiųjų persiorientavimą į
aukštesnės pridėtinės vertės sektorius
1.8. l. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos
sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP (perkamosios galios
standartais) papildyti... ir produktų licencijavimo sutarčių
Neatsižvelgta
Atkreiptinas dėmesys, kad toks rodiklis neparodytų realaus
licencijuojamų produktų ir už licencijavimą gaunamų pajamų
skaičiaus. Pavyzdžiui, gali būti sudaroma 100 sutarčių dėl 1
produkto licencijavimo arba pajamos, gaunamos pagal 100 sutarčių
(už „silpnus“ produktus), mažesnės nei pajamos pagal 1 sutartį (už
„stiprų“ produktą). Be to, nėra prieinamų patikimų duomenų apie
sutartis, pvz. patentų licencinių sutarčių registravimas nėra
privalomas, todėl gali būti licencinių sutarčių, kurios
neregistruojamos; apimamos tik licencijos dėl nacionalinių patentų,
kurie nėra „stiprūs“.
Patikslinti rodiklį „Pritrauktos privačios lėšos į aukštą
pridėtinę vertę kuriančių strateginių sričių (kuriose nustatytas
investavimo trūkumas) finansavimui“ (papildymas pabrauktas).
Neatsižvelgta
Uždaviniu „Skatinti tvarią finansų rinkų plėtrą“ iš esmės
siekiama skatinti kuo įvairesnių finansavimo šaltinių vystymą
Lietuvoje, kad įmonės galėtų gauti finansavimą savo veiklos
vystymui, o taip pat panaudojant viešąsias lėšas skatinti privačių
investuotojų įsitraukimą į strategiškai Lietuvai svarbių projektų
finansavimą. Uždavinys ir rodiklis apima kiek plačiau (gali apimti
ir viešosios infrastruktūros plėtros projektus, strategiškai
svarbius Lietuvai), atitinkamai siaurinti rodiklį nėra
tikslinga
Papildyti uždaviniu „Gerinti šalies darbo rinkos kokybę
tikslingai pritraukiant gabius užsienio piliečius studijuoti ir
likti šalyje“
Atsižvelgta iš dalies
Papildytas 1.16 uždavinio „Pritraukti į šalį reikiamos
kvalifikacijos specialistus“ aprašymas, nurodant, kad įgyvendinant
uždavinį siekiama išnaudoti galimybes pritraukti likti Lietuvoje
studijuojančius gabius užsienio piliečius. Į gabių užsienio
piliečių pritraukimą studijuoti nukreiptas kitas uždavinys
„Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos
piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių
integracijai bei gerinti sąlygas besimokančiųjų judumui“
2.6 uždavinio Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės
atsakomybes nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą kaip vieną
iš rodiklių papildyti tekstu labdaros, mecenatystės finansinė
vertė
Neatsižvelgta
Uždaviniui yra numatytas gyventojų, dalyvaujančių šiose
veiklose, skaičiaus rodiklis. Duomenys apie finansinę vertę nėra
prieinami
Redaguoti rodiklį „Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą
gyventi Lietuvos Respublikoje, ir ES šalių piliečių (išskyrus
lietuvių kilmės asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų
mokymus, ir įsidarbinusių didesnę nei vidutinė pridėtinę vertę
kuriančiose darbo vietose, dalis nuo visų atvykusių“
Neatsižvelgta
Uždaviniu siekiama mokyti visus užsieniečius, siekiant jų
geresnės integracijos (nukreiptas ne į specialistų pritraukimą, o
gerovės užtikrinimą integruojant)
Rodiklį „Iš Bolonijos proceso valstybių narių atvykstančių ir į
ten išvykstančių laikinai studijuoti studentų skaičiaus santykis
Lietuvai“ keisti į „Atvykstančių ir išvykstančių laikinai
studijuoti ir atlikti praktiką įmonėse užsienio ir Lietuvos
studentų skaičiaus santykis Lietuvai“. Į Bolonijos valstybių sąrašą
nepatenka tokios valstybės kaip JAV, Kanada bei industrinės Azijos
šalys
Neatsižvelgta
Nėra patikimo duomenų šaltinio platesniam rodikliui (įtraukiant
siūlomas šalis) matuoti
3.4 uždavinį papildyti punktu „Universitetų absolventų,
įsidarbinusių didesnę nei vidutinė pridėtinę vertę kuriančiose
įmonėse per 6 mėnesius po studijų baigimo, dalis; atitinkamai
koreguoti Kolegijų Aukštųjų mokyklų absolventų, įsidarbinusių
atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose per 6
mėnesius po studijų baigimo, dalis
Neatsižvelgta
NPP paliekame du absolventų įsidarbinamumą rodančius rodiklius –
aukštųjų mokyklų ir profesinių mokyklų. Detalesnę stebėseną pagal
papildomus pjūvius (skirstantį universitetų ir kolegijų lygmenis)
galima vykdyti per plėtros programas. Be to, siūlomo pirmojo
rodiklio stebėsenai nėra pakankamų duomenų
Keisti rodiklį: Priimtų į Pretenduojančių asmenų į vieną
valstybės finansuojamą pedagogikos studijų vietą skaičius vidutinis
priėmimo balas
Neatsižvelgta
Abu siūlomi rodikliai atspindi patrauklumą ir yra susiję –
didesnis profesijos patrauklumas didina studijų paklausą,
pritraukia daugiau ir aukštesnės kompetencijos studentus
Siūlome tikslinti 4.4.1. Olimpinėse žaidynėse, olimpinių sporto
šakų ir kitų sporto šakų, remiamų valstybės ir savivaldybių
lėšomis, pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose iškovotų
medalių skaičius.
Neatsižvelgta
NPP įtrauktas rodiklis atitinka prioritetiškai (stipendijomis)
remiamą grupę
6 tikslo rodiklis „Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS nedalyvaujančiuose
sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ ir kiti rodikliai papildytini
tekstu: ir elektros energijos importo iš didelį anglies pėdsaką
paliekančių šalių sumažėjimas.
Neatsižvelgta
NPP 5 tikslo 2 uždaviniu siekiama ir įtraukiamas rodiklis,
numatantis, kad visa elektros energija bus importuojama tik iš ES
šalių (5.2.2. Iš ES šalių importuojamos elektros energijos bendrame
elektros energijos importe dalis – 100 proc. 2030 m.).
9 tikslas. Įvertinti ir įvardinti aukštojo mokslo/universitetų
vaidmenį prisidedant prie 9 tikslo: Lietuvos įtaka pasaulyje ir
ryšiai su diaspora.
Atsižvelgta
Mokslo diplomatijos stiprinimą apima 9.2 uždavinys: Kokybiškai
ir kiekybiškai sustiprinti bendradarbiavimą su Lietuvai
strategiškai svarbiomis valstybėmis, stiprinant diplomatinį
atstovavimą ir ekonominę diplomatiją. ŠMSM numatyta kaip uždavinio
įgyvendinime dalyvaujanti ministerija.
Ryšiams su diaspora skirtas uždavinys (9.7. uždavinys:
Sustiprinti ryšius su Lietuvos diaspora užsienyje ir paskatinti
efektyvesnį diasporos indėlį į Lietuvos viešąjį gyvenimą ir
valstybės raidą ) taip pat apima ir mokslo/ universtitetų vaidmenį
(uždavinio įgyvendinime dalyvauja visos ministerijos, įskaitant
ŠMSM)
10 tikslas. Tikslintinas 10.2.1. Bendros gynybai skirtos
išlaidos, dalis nuo BVP – reikėtų garantijų, kad BVP sumažėjimo
atveju gynybai skirtos išlaidos nesumažės
Neatsižvelgta
NPP aiškiai įvardinta, kad nacionalinio saugumo stiprinimas
laikomas aukščiausiu Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslu.
Įsipareigojimą didinti išlaidų dalį gynybai mažėjant BVP
įgyvendinti būtų sudėtinga, nes tuomet riektų mažinti kitoms
sritims skirtą finansavimą
Lietuvos švietimo taryba
Kartu su NPP parengti rodiklių sudarymo ir skaičiavimo
metodiką
Atsižvelgta
Rengiami NPP rodiklių aprašai, nurodant duomenų šaltinius,
skaičiavimo metodiką ir kt. aktualią informaciją.
NPP projekte apibrėžti pažangos sampratą ir pažangos siekimo
mechanizmus
Neatsižvelgta
Apibrėžta Strateginio valdymo įstatymo projekte
Numatyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius rodiklius, pvz.
studentų studijų kokybės vertinimas
Atsižvelgta
NPP apima rodiklius, kurie padeda siekti ir kiekybinių (pvz.
aprėpties didinimo) ir kokybinių (pvz. absolventų įsidarbinamumo,
mokinių pasiekimų) pokyčių. Papildomi, žemesnio lygmens rodikliai,
rodantys konkrečių priemonių rezultatus, bus planuojami plėtros
programose
Svarbu skatinti ir stebėti socialinių inovacijų taikymą ir jų
poveikį. Siūloma apsvarstyti ir įtraukti uždavinį „Didinti
socialinių inovacijų kūrimo ir panaudojimo efektyvumą“
Atsižvelgta iš dalies
NPP horizontalus principas „Inovatyvumas“ skirtas inovatyvių
sprendimų, įskaitant socialinių inovacijų, visose srityse
skatinimui ir efektyvesniam taikymui. Atsižvelgiant į tai, kad vis
daugiau šiuo metu pasaulyje sprendžiamų problemų yra socialinės
prigimties arba turinčios didelę įtaką socialinei sričiai,
socialinės inovacijos per horizontalų principą bus taikomos
įgyvendinant visus NPP strateginius tikslus ir uždavinius
Siūloma įvertinti poveikio rodiklius pirmojo strateginio tikslo
įgyvendinimui užtikrinti. Gyvybės mokslų ir inžinerinės pramonės
sukuriamos pridėtinės vertės rodikliai labiau atliepia pirmojo
strateginio tikslo ketvirtą ir penktą uždavinius. Šių sektorių
poveikis mokslo, technologijų ir inovacijų sričiai yra svarbus,
tačiau nepakankamas tvariam ekonomikos augimui užtikrinti.
Atsižvelgta
Pirmojo strateginio tikslo rodikliuose įvardinti pagrindiniai
sektoriai, į kuriuos siekiama koncentruotis ir kurių plėtrai
skatinti svarbūs daugelis pirmojo tikslo uždavinių – aukšto lygio
mokslo žinių kūrimas, žmogiškųjų išteklių (mokslo srityse ir
aukštos kvalifikacijos darbuotojų versle) stiprinimas, inovatyvumo
versle ir investicijų skatinimas ir kt. Atitinkamai, rodikliai
priskiriami strateginio tikslo lygmeniui ir papildomai įtraukiamas
sukuriamos pridėtinės vertės IRT sektoriuje rodiklis.
Į pirmąjį strateginį tikslą įtraukti papildomą pagrindinį
poveikio rodiklį „Mokslo straipsniai, esantys tarp 10 proc.
labiausiai cituojamų straipsnių“ bei atitinkamai tikslinti pirmojo
strateginio tikslo antrojo uždavinio rodiklių sąrašą, įtraukiant
rodiklį „Mokslo straipsniai žurnaluose, turinčiuose cituojamumo
rodiklį“. Taip pat, LŠT pabrėždama MTEP veiklos svarbą šalies
ekonomikai ir visuomenei, siūlo įtraukti papildomą rodiklį „MTEP
veiklos ekonominis ir socialinis poveikis“
Atsižvelgta iš dalies
NPP logika konstruojama taip, kad strateginis tikslas ir jo
rodikliai yra platesnio pobūdžio ir jų siekiama įgyvendinant tam
tikslui priskirtų uždavinių rinkinį. Atsižvelgiant į tai, prie
strateginio tikslo įtrauktas platesnis rodiklis, apimantis mokslo
tiriamąją veiklą, eksperimentinę, technologinę plėtrą ir inovacijas
(Visos išlaidos MTEP, palyginti su BVP). O rodiklis „Lietuvos
institucijose dirbančių tyrėjų publikacijų, patenkančių tarp 10
procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslinių publikacijų,
dalis“ priskirtas uždaviniui, turinčiam tiesioginę sąsają su
siūlomu rodikliu. Rodiklis „Mokslo straipsniai žurnaluose,
turinčiuose cituojamumo rodiklį“ savo pobūdžiu yra labai panašus
dėl to nėra poreikio jo papildomai traukti į uždavinio
stebėseną.
Siūlomas papildomas rodiklis „MTEP veiklos ekonominis ir
socialinis poveikis“ neturi konkrečios kiekybinės išraiškos ir nėra
galimybių jo naudoti kaip stebėsenos sistemos elemento. MTEP
veiklos ekonomikos ir socialinis poveikis reikalauja gilesnės
analizės ir bus vertinamas atliekant papildomus tyrimus (NPP
stebėsenos ir vertinimo sistemos apimtyje)
Į trečiojo tikslo pagrindinių rodiklių sąrašą įtraukti poveikio
rodiklį „Aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių
skaičius“
Atsižvelgta
Įtrauktas papildomas tikslo rodiklis „Aukštąjį išsilavinimą
turinčių 30-34 metų amžiaus gyventojų dalis“
Į 3.4 uždavinio rodiklių sąrašą įtraukti rodiklį „Profesinio
mokymo įstaigų abiturientų, įsidarbinusių atitinkamos
kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose per 6 mėnesius po
profesinio mokymo baigimo, dalis“
Atsižvelgta
Įtrauktas uždavinio rodiklis „Absolventų, dirbusių atitinkamos
kvalifikacijos reikalaujantį darbą (4-8 LPK pagrindinės grupės),
6-tą mėnesį po profesinio mokymo programos baigimo, dalis“
Įtraukti į uždavinį „Sustiprinti pedagogo profesijos
patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų
tobulinimo sistemą“ papildomą rodiklį „Pedagoginių studijų
absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 ir 5 metams,
dalis”
Atsižvelgta
Įtrauktas uždavinio rodiklis „Pedagoginių studijų absolventų,
dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalis”
Nacionalinis švietimo NVO tinklas
Tiek horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, inovatyvumo ir
lygių galimybių visiems), tiek ir tikslų bei uždavinių pažangos
vertinime siūlome atsisakyti matavimo reikšmės "Vieta"
tarptautiniuose tyrimuose, kadangi ši reikšmė priklauso nuo pokyčių
kitose šalyse ir nerodo realios pažangos.
Neatsižvelgta
Rodikliai, rodantys vietą leidžia pasilyginti kitų šalių
kontekste ir yra aiškūs, suprantami ir paprastai komunikuojami.
Vykdant NPP pažangos stebėseną ir vertinant pasiektus rezultatus,
bus atliekama gilesnė analizė, vertinamas kontekstas, kokią įtaką
rodikliui darė kitų šalių pasiekimai
Įvadinėje Plano dalyje darnaus vystymosi principas apibrėžtas
kaip ekonominio, socialinio ir aplinkos sričių vystymosi balansas.
Toks darnaus vystymosi apibrėžimas nepažymi minėtų sričių sąveikos
ir ilgalaikio tvarumo, todėl siūlome jį papildyti 2014-2020 m. NPP
naudotu apibrėžimu
Atsižvelgta iš dalies
Įvadinėje Plano dalyje papildytas darnaus vystymosi sampratos
apibrėžimas, nurodant kad jis suprantamas kaip ekonominės,
socialinės ir aplinkos sričių vystymosi integrali tarpusavio
sąveika ir balansas
Įvadinėje Plano dalyje inovatyvumo principas apibūdinamas kaip
mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų taikymas, sprendžiant
šaliai aktualius iššūkius, kuriant didesnės vertės, geresnės
kokybės paslaugas ir produktus visose valstybės veiklos srityse,
tačiau inovacijos yra svarbios ne tik ekonomikos vystymui, bet ir
valstybės bei visuomenės gyvenimui, todėl svarbu į šį principą
įtraukti ir socialinę dimensiją, būtent socialinių ir humanitarinių
mokslų plėtrą, socialinio verslo skatinimą ir kt.
Atsižvelgta
Inovatyvumo (kūrybingumo) principas taikomas horizontaliai,
įgyvendinant visus, ne tik ekonomikos vystymo, tikslus ir
uždavinius. Atitinkamai NPP apima siūlomą uždavinį ir rodiklius
socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrai (3.7 uždavinys), taip
pat skatina ieškoti inovatyvių, kūrybiškų sprendimų visose srityse
– sprendžiant socialines problemas (vienas iš būdų – socialinis
verslas), klimato kaitos iššūkius ir kt.
3 tiksle „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant
atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ tarp numatytų poveikio
rodiklių yra Lietuvos švietimo vieta EBPO gerovės indekse ir ES
šalių, kuriose pagal Tarptautinius penkiolikmečių tyrimus (PISA) 2
lygio nepasiekiančių mokinių yra statistiškai reikšmingai mažesnė
dalis negu Lietuvoje, skaičius. PISA tyrimas sudaro sudėtinę
Gerovės indekso dalį, todėl siūlome atsisakyti šio tikslo rodiklio,
juo labiau, kad jame numatyta mokinių pažanga žemiausiame 2 lygyje
(3 lygio pasiekimus yra numatyta vertinti 3.1. uždavinyje Pagerinti
švietimo kokybę ir sumažinti ugdymosi rezultatų atotrūkį).
Atsižvelgta iš dalies
Prie tikslo rodiklių paliekami du rodikliai – bendra Lietuvos
švietimo vieta EBPO gerovės indekse, bei PISA tyrimų pasiekimų
rodiklis, nes jis atskleidžia Lietuvos silpnąją vietą, kurioje
reikalinga didesnė pažanga. Tačiau tikslo rodikliuose numatoma
vertinti pasiekimų vidurkius. Nepasiekusiųjų 2 lygio rodiklis
perkeliamas į 3.1 uždavinį, siekiant matuoti atotrūkio mažėjimą
Atsižvelgiant į tai, kad DVT darbotvarkėje globaliojo
pilietiškumo ir darnaus vystymosi ugdymo integravimas švietimo
sistemose įvardijamas kaip vienas iš švietimo kokybės rodiklių,
taip pat Darbotvarkės 4.7. uždavinį Iki 2030 metų užtikrinti, kad
visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų
darniam vystymuisi skatinti, įskaitant, be kitų dalykų, švietimą
darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių
lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės
pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų
vystymąsi vertinimo klausimais, kurio įgyvendinimas nėra įtrauktas
į Planą, siūlome 3 tiksle (prie uždavinio numatyti atskirus
rodiklius Pilietinės galios indeksas (jaunimo imtis) ir
Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas (ICCS)
Atsižvelgta iš dalies
Papildytas 3 tikslo uždavinio 3.4 „Gerinti atitiktį tarp
švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti
kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų” aprašymas, nurodant,
kad šiuo uždaviniu siekiama suteikti žinias ir gebėjimus,
reikalingus darniam vystymuisi skatinti.
Siūlomas pilietinės galios indeksas yra įtrauktas į Planą prie
uždavinio 2.7 „Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės
atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą“. Kaip
teigiama Plano įvadinėje dalyje, neišvengiamai atskirų strateginių
tikslų uždaviniai turi platesnę horizontalią dimensiją, reikalinga
išsikeltų tikslų ir uždavinių tarpusavio sinergija. Remiantis tuo,
galima teigti, kad 3.4 uždavinys gali ir turi turėti poveikį 2.7
uždavinio ir jo rodiklių įgyvendinimui.
3.5. uždavinyje „Įdiegti efektyvią suaugusiųjų mokymosi visą
gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos
su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais: siūlome įtraukti
papildomą rodiklį Per paskutines 4 savaites besimokiusių 65-75 m.
amžiaus asmenų dalis. Kaip ir rodiklyje 3.5.1. Per paskutines 4
savaites besimokiusių 25–64 m. amžiaus asmenų dalis, naujajame
rodiklyje siūlome numatyti jo reikšmę - 15 proc.
Atsižvelgta
3.5 uždavinyje įtrauktas rodiklis „Per paskutines 4 savaites
besimokiusių 50-75 m. amžiaus asmenų dalis“. Atsižvelgiant į
dabartinę reikšmę (kuri yra 3,6 proc., numatyta pasiekti 8 proc.,
t.y. padidinti daugiau kaip du kartus)
7 tiksle Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus ir mažinti
regioninę atskirtį 7.2. uždavinio Didinti darbo vietų pasiekiamumą
ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems siūlome pridėti rodiklį
“Savivaldybėse teiktų paslaugų, kurių teikimą jos perdavė vietos
bendruomenėms, nevyriausybiniam ar privačiam sektoriui, dalis” - 30
proc.
Atsižvelgta
Įtrauktas 7.2.13 rodiklis
Nurodyti uždavinių rodikliai, mūsų nuomone, yra neambicingi,
todėl taisytini arba didintini:
· 2.9.4. Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą gyventi
Lietuvos Respublikoje, ir ES šalių piliečių (išskyrus lietuvių
kilmės asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų mokymus, dalis
nuo visų atvykusių – didinti reikšmę bent iki 50 proc. (dabar – 12
proc.)
· Siūlome atsisakyti rodiklio 2.9.9. Mokinių, dalyvavusių
neformaliojo vaikų švietimo sporto ir kitose fizinį aktyvumą
skatinančiose veiklose, dalis: šis rodiklis neparodo realios vaikų
dalyvavimo šiose veiklose padėties
· Rodiklis 3.2.2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis
pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir
priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) iki 2030 m.
pasiekti 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų yra pernelyg mažas;
padidinti mažiausiai iki 80 proc.
· Rodiklis 3.2.4. Negalią ar specialiuosius ugdymosi poreikius
(SUP) turinčių mokinių, ugdomų jiems pritaikytose bendros
paskirties švietimo įstaigose, dalis yra dviprasmiškas, neaišku,
kiek specialiuosius ugdymosi poreikius ir kiek negalią turinčių
mokinių numatyta ugdyti bendrose švietimo įstaigose. Siūlome
padidinti abiejų grupių dalis atskirai bent iki 80 proc.
· Rodiklio 3.2.6. Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių
mokinių dalis reikšmę siūlome padidinti nuo 70 iki 90 proc.,
siekiant iš ugdymo įstaigų eliminuoti patyčias.
· Siūlome keisti rodiklio 3.5.2. Suaugusiųjų gebėjimai naudotis
informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (problemų sprendimo
pasitelkiant technologijas srities rezultatai (dalis pasiekusiųjų
2-ąjį arba 3-iąjį lygmenį) ( PIAAC) reikšmę: vietoj (pirmų 10-ies)
EBPO šalių vidurkis į procentinę dalį
· Numatyta rodiklio 9.5.1. Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ES
ir jos veikla nekintanti reikšmė (65 proc.) yra neambicinga, juo
labiau, kad Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ES visada buvo
aukštas. Siūlome padidinti reikšmę ir numatyti papildomą
ambicingesnį rodiklį Visuomenės dalyvavimas ES sprendimų
priėmime
· Rodiklio 10.4.2. Visuomenės informavimo priemonių naudojimo
raštingumo lygis siūlome padidinti nuo 44 proc. iki 70 proc.
· Atsižvelgiant į tai, kad rodiklio 10.4.4. Lietuvos piliečių,
pasirengusių reaguoti į krizes, dalyvauti mobilizacijoje, ginti
šalį, dalis reikšmė yra gerokai didesnė nei rodiklio 10.4.3.
Lietuvos piliečių, žinančių kaip reikia elgtis krizės,
mobilizacijos ir ginkluoto pasipriešinimo atveju reikšmė, siūlome
pastarojo reikšmes atitinkamai padidinti.
Atsižvelgta iš dalies
· Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvos
Respublikoje, ir ES šalių piliečių (išskyrus lietuvių kilmės
asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų mokymus, dalis –
siektina reikšmė padidinta iki 30 proc.
· Rodiklis 3.2.2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis
pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir
priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) iki 2030 m.
padidintas iki 75 proc.
· Rodiklis 3.2.4 patikslintas, numatant skaičiuoti tik negalią
turinčių mokinių dalį (siektina reikšmė – 70 proc.)
· Rodiklio 10.4.2. Visuomenės informavimo priemonių naudojimo
raštingumo lygis padidinta iki 47 proc. (nuo 38 proc. 2017 m.).
Šios reikšmės nustatytos pagal jau atliktų tyrimų reikšmes ir
prognozes; didinti daugiau nebūtų pagrįsta tyrimo metodologija.
Nekoreguoti rodikliai:
· Rodiklis „Mokinių, dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo
sporto ir kitose fizinį aktyvumą skatinančiose veiklose, dalis“
paliktas. Nors ir nepilni, duomenys yra svarbūs, nes mokinių
įsitraukimas į sporto veiklas yra svarbus faktorius mažinant
žalingus įpročius;
· Palikta suplanuota rodiklio „Per 2 mėnesius nė karto patyčių
nepatyrusių mokinių dalis“ reikšmė – siekis yra pakankamai
ambicingas, siekiama padidinti nuo dabartinių 48 proc. iki 70
proc.
· Paliktas rodiklio „Suaugusiųjų gebėjimai naudotis
informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (problemų sprendimo
pasitelkiant technologijas srities rezultatai (dalis pasiekusiųjų
2-ąjį arba 3-iąjį lygmenį) ( PIAAC) reikšmę“ matavimo vienetas, nes
svarbu matuotis ir kitų šalių kontekste;
· Palikta rodiklio „9.5.1. Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ES
ir jos veikla“ reikšmė. Šiuo metu yra pats didžiausias pasitikėjimo
ES lygis nuo Lietuvos narystės ES pradžios. Pastarųjų dešimties
metų (2008-2018 m.) Lietuvos visuomenės pasitikėjimo ES vidurkis
yra 58,3 proc. Vertinant visą laikotarpį nuo narystės pradžios –
59,1 proc. Atsižvelgiant į tai, manome, kad 65 proc. tolesnėje
perspektyvoje yra labai ambicingas rodiklis, atsižvelgiant į tai,
kad ateityje mažės struktūrinė parama, prognozuojama ekonominė
krizė, kas sudaro prielaidas neigiamos nuomonės formavimui.
· Palikta 10.4.4 rodiklio reikšmė, nes minimi rodikliai nėra
tiesiogiai susiję – 10.4.4 rodiklis matuoja piliečių norą, ketinimą
dalyvauti mobilizacijoje, 10.4.4 – turimas žinias, kaip tai
daryti.
Infobalt
Mūsų ekspertų nuomone, kai kurie strateginiai tikslai yra
sumaišyti su priemonėmis tiems tikslams pasiekti ir turėtų būti
pakeisti. Siūloma formuluoti 4 strateginius tikslus:
· 2030 metais Lietuvos gyventojų pajamos sudaro ne mažiau nei
110 proc. ES šalių narių gyventojų pajamų vidurkio pagal
perkamosios galios matą. Perėjimas prie kitokios ekonomikos
sąrangos yra veiksmas tikslui pasiekti, bet ne pats tikslas.
· Norint pasiekti tikslą, kad Lietuvos žmonės gyventų sveikoje
aplinkoje, strateginis tikslas turėtų būti suformuluotas: Vidutinė
žmogaus sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje 2030 m. 73 metai.
· Siūlome išsikelti tikslą, kuris išmatuotų Tautos (kaip
apibrėžta Konstitucijoje) saugumo ir įsitraukimo laipsnį: Aktyvumas
rinkimuose ne mažiau nei 75 proc. nuo rinkimų teisę turinčių
žmonių.
· Lietuvos gyventojai laimingiausi pasaulyje 2030 m. (pirma
vieta pagal World Happiness Report).
Šių 4 strateginių tikslų pasiekimas užtikrintų pagrindinio
tikslo, t.y. žmogus, įgalintas veikti ir dirbti kokybišką darbą,
gaunantis orias pajamas, gyvenantis saugioje, sveikoje ir švarioje
aplinkoje, įgyvendinimą ir padarytų proveržį Lietuvos valstybės ir
visuomenės darniame vystymesi
Atsižvelgta iš dalies
NPP projekte numatyti tikslai neprieštarauja ir apima siūlomus
formuluoti 4 tikslus. 10 tikslų konkrečiau įvardija siekiamus
pokyčius, kurie prisideda prie bendrojo NPP siekio. NPP įvadinėje
dalyje yra įvardijama, kad strateginiai tikslai ir uždaviniai yra
tarpusavyje susiję, prisideda vienas prie kito įgyvendinimo ir
siekiant bendrojo tikslo būtina strateginių tikslų sinergija.
Plane įvardijama, kad pirmasis strateginis tikslas (ekonomikos
vystymasis, produktyvumo ir konkurencingumo didinimas) nėra
savitikslis, bet yra pagrindas socialinei gerovei augti ir privalo
būti derinamas su aplinkosauginiais klausimais, jis prisideda prie
bendrojo NPP siekio įgyvendinimo.
Atsižvelgiant į pasiūlymus, prie 1 strateginio tikslo įtrauktas
poveikio rodiklis „Bendrųjų koreguotų disponuojamųjų namų ūkio
pajamų, tenkančių vienam gyventojui, dydis, palyginti su ES
vidurkiu (perkamosios galios standartais)“, remiantis tuo, kad
gyventojų pajamų augimas didžiąja dalimi priklauso nuo ekonomikos
produktyvumo ir sukuriamos pridėtinės vertės. Kiti siūlomi tikslai
ir rodikliai (tokie kaip vidutinė žmogaus sveiko gyvenimo trukmė,
Laimės indeksas) yra numatyti Plane. Visuomenės saugumui,
atskirties mažinimui, įsitraukimui matuoti numatyti rodikliai,
tokie kaip Pilietinės galios indeksas, skurdo ir socialinės
atskirties lygis
Lietuvos inovacijų centras, Vilniaus pramonės ir verslo
asociacija, Žinių ekonomikos forumas
Siekiant tikslingai planuoti naujojo laikotarpio Europos
Sąjungos investicijas, kurios prisidėtų prie ilgalaikės ir
subalansuotos šalies plėtros, nauji ES Sanglaudos politikos
formuojami tikslai bei intervencijų prioritetai ir NPP tikslai ir
uždaviniai turėtų atliepti Europos Komisijos specifinius uždavinius
ir derėdami tarpusavyje padėti pasiekti atitinkamų NPP tikslų
Atsižvelgta
NPP formuluojami strateginiai tikslai ir uždaviniai turi sąsajas
ir koreliuoja su Europos Komisijos siūlomais prioritetais ir
specifiniais uždaviniais, tačiau nėra visiškai vienodai
formuluojami ir apima plačiau, nes remiasi ir nacionaliniais
poreikiais bei prioritetais. Taip pat apima ne tik ES Sanglaudos
politikos sritį, bet bus įgyvendinami integruojant įvairius
finansinius instrumentus – ES Sanglaudos politikos Veiksmų
programą, BŽŪP priemones (kaimo plėtros programą), kitas
tarptautines programas ir nacionalines pokyčio lėšas
Atsižvelgiant į NPP numatytus uždavinius, pirmąjį EK siūlomą
uždavinį „MTEP pajėgumų stiprinimas ir pažangiųjų technologijų
taikymas“ atitinka penki NPP uždaviniai (1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ir
1.8). Mūsų nuomone, 1.8. uždavinys „Skatinti intelektinės
nuosavybės kūrimą ir naudojimą“, nėra lygiavertis pagal savo svorį
pirmiesiems 4 uždaviniams, o yra jų įgyvendinimo veikla. Siūlome šį
uždavinį naikinti, perkeliant numatomus poveikio rodiklius į 1.3.
uždavinį „Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir
verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir
studijų institucijose“.
Neatsižvelgta
1.8 uždavinio įgyvendinimas prisidės prie 1.3 uždavinio, tačiau
savo apimtimi yra platesnis. Intelektinė nuosavybė apima plačiau
nei tik mokslinių išradimų ir jų naudojimo skatinimą (kas aktualu
1.3 uždavinio įgyvendinimui). Intelektinę nuosavybę sudaro
komercinės paslaptys; autorių ir gretutinės teisės; pramoninė
nuosavybė (dizainai; prekių ženklai; patentai). Visų šių sričių,
ypatingai kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų kūrimas, svarbus
ekonomikos vystymui ir Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamas
Mūsų nuomone, 1.10 uždavinys „Didinti Lietuvos turizmo
konkurencingumą“ nėra lygiavertis pagal savo svorį likusiems 4
uždaviniams, o yra 1.9 uždavinio „Skatinti prekių ir paslaugų
eksportą“ įgyvendinimo veikla. Siūlome šį uždavinį naikinti,
perkeliant numatomus poveikio rodiklius į 1.9. uždavinį.
Neatsižvelgta
Turizmo skatinimas reikšmingai prisidės prie eksporto paslaugų
didinimo (ir atitinkamai 1.9 uždavinio ir jo rodiklių
įgyvendinimo), tačiau apima ne tik užsienio, bet ir vietinio
turizmo plėtrą. Į atskirą uždavinį taip pat išskiriamas dėl savo
svarbos ir neišnaudoto potencialo
Žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektoriaus
konkurencingumo skatinimas neturėtų būti išskiriamas į atskirą 1.13
uždavinį, kadangi kiti uždaviniai yra horizontalūs ir apima visus
verslo sektorius, neskirstant jų pagal prioritetus.
Neatsižvelgta
NPP paliekamas savarankiškas uždavinys, atsižvelgiant į
sektoriaus specifiką, atskiras ES politikas ir joms skirtas
finansines programas (Sanglaudos politika ir BŽŪP)
Penktąjį EK siūlomą specifinį uždavinį „Stiprinti įgūdžius
pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir
verslumui“ atitinka vienas NPP 1.14. uždavinys „Pritraukti į šalį
reikiamos aukštos kvalifikacijos specialistus“. Mūsų nuomone,
visame NPP numatytas vienas uždavinys neapima svarbiausių EK
siūlomo penktojo specifinio uždavinio įgyvendinimo aspektų –
perkvalifikavimo galimybių atsižvelgiant į pramonės transformacijos
tendencijas, verslumo ir inovacijų valdymo įgūdžių mokslo
institucijose ir MVĮ didinimo, pramonės skaitmenizacijai reikalingų
įgūdžių įgijimo ir pan. Todėl siekiant apimti numatytus EK
uždavinio
aspektus siūlome šį uždavinį pervadinti ir praplėsti arba
skaidyti jį papildant trimis papildomais uždaviniais:
1.14. Pritraukti į šalį reikiamos aukštos kvalifikacijos
specialistus;
1.15. Skatinti perkvalifikavimo galimybes MVĮ atsižvelgiant į
pramonės transformacijos tendencijas bei sumanios specializacijos
poreikius;
1.16. Didinti verslumo ir inovacijų valdymo įgūdžius mokslo
institucijose ir MVĮ;
1.17. Skatinti pramonės skaitmenizacijai reikalingus
kompetencijas ir įgūdžius siekiant padidinti įmonių
produktyvumą.
Atsižvelgta iš dalies
EK siūlomo penktojo specifinio uždavinio įgyvendinimo aspektus
padengia šie NPP uždaviniai: 3.5. Įdiegti efektyvią suaugusiųjų
mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir
kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos
poreikiais; 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo
ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir
studijų institucijose; 1.4. Kurti ir diegti pažangiąsias
technologijas ir inovacijas bei skatinti jų sklaidą; 1.7: Skatinti
verslumą ir įmonių augimą; 1.6. Skatinti valstybės
skaitmenizavimą
NPP pirmajam tikslui įgyvendinti taip pat yra numatyti du
uždaviniai: 1.11. „Skatinti tvarią finansų rinkų plėtrą“ bei 1.12.
„Didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą“. Manome, jog šie
uždaviniai nepadeda pasiekti NPP 1 tikslo „Pereiti prie mokslo
žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto
darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį
konkurencingumą“. Todėl siūlome 1.12. uždavinį pervadinti į
„Didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą, skatinant tvarią,
atsinaujinančių išteklių pagrindu plėtojamą vietinę elektros
energijos gamybą“ ir perkelti prie 5 tikslo „Gerinti transporto,
energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį sujungiamumą“ , o
uždavinį 1.11 perkelti prie 8 tikslo „Didinti teisinės sistemos ir
viešojo valdymo veiksmingumą“.
Neatsižvelgta
1.11 ir 1.12 uždaviniai prisideda prie tikslo gyvendinimo:
· Finansų rinkų plėtra siekiama sukurti finansavimo galimybes
ekonomikos vystymui, verslo, inovacijų skatinimui, kitų
konkurencingumui būtinų projektų įgyvendinimui. Investicijų tiek
verslo, tiek ilgalaikiams projektams finansuoti trūkumas lemia žemą
įmonių konkurencingumą, darbo našumą, produktyvumą ir inovacijų
stoką. Siekiant augimo susiduriama su inovacijų skatinimo iššūkiais
– pagrindinės priežastys, ribojančios šalies įmonių inovacinę
veiklą, yra lėšų ir finansavimo šaltinių trūkumas ar per aukšta
inovacijos kaina.
· Uždavinys „Didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą“
labiau orientuotas į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros,
inovacijų sektoriuje skatinimą, reguliacines priemones. Kiti
siūlomi aspektai įtraukti kituose tiksluose/ uždaviniuose: vietinės
elektros energijos gamybos - 5.3. uždavinys: Užtikrinti Lietuvos
elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos
adekvatumą bei didinti vietinės elektros energijos gamybos dalį;
Atsinaujinančių išteklių plėtojimas - 6.4. uždavinys: Didinti
vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo
atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo
priemones energetikos sektoriuje
Lietuvos mokslo taryba
Pirmo strateginio tikslo poveikio rodiklio „Visos išlaidos MTEP,
palyginti su BVP“ reikšmės 2025 ir 2030 m. turėtų būti
ambicingesnės – ne atitinkamai 1,5 ir 2, bet atitinkamai 2 ir
3.
Atsižvelgta iš dalies
Numatytos siektinos reikšmės 1,5 ir 2,2.
Siūlytume pataisyti pirmo strateginio tikslo poveikio rodiklį
„Gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo
bendros pridėtinės vertės“. Manytume, kad matuojamą sektorių
reikėtų išplėsti, todėl rodiklis būtų „Aukštos pridėtinės vertės
(įskaitant gyvybės mokslų sektorių) sukuriama pridėtinė vertė,
dalis nuo bendros pridėtinės vertės“, o rodiklio reikšmės būtų
didesnės – 2025 m. 4, o 2030 m. 6.
Neatsižvelgta
NPP siekiama konkrečiai įvardinti prioritetinius sektorius,
kuriuose siekiama specializuotis. Papildomai įtrauktas rodiklis IRT
sektoriui
Pirmo strateginio tikslo 1.1 uždavinio poveikio rodiklį „1.1.3.
Tyrėjai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, dalis nuo visos
darbo jėgos (viso etato ekvivalentu)“ reikėtų papildyti dviem labai
svarbiomis dedamosiomis pagal sektorius, t. y. „1.1.3.1.
mokslininkai aukštojo mokslo sektoriuje, dalis nuo visos darbo
jėgos (viso etato atitikmeniu)“ ir „1.1.3.2. mokslininkai valdžios
sektoriuje, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato atitikmeniu)“.
Labai svarbu, kad šiuose sektoriuose būtų matuojama ir aukščiausios
kvalifikacijos tyrėjų – mokslininkų – dalis, taip pat – kiekviename
sektoriuje atskirai, nes jie tyrėjų dalies požiūriu nėra
lygiaverčiai.
Neatsižvelgta
NPP įtrauktas apibendrintas rodiklis. Poreikį specifikuoti
rodiklius tikslinga įvertinti rengiant plėtros programą
Pirmo strateginio tikslo 1.2 uždavinio poveikio rodiklių rinkinį
siūlome papildyti trečiu rodikliu – „1.2.3. Aukštojo mokslo ir
valdžios sektorių MTEP konkursinio finansavimo (lėšos pateiktos per
valstybės biudžetą) dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios
sektorių MTEP finansavimo“. Manome, kad valstybei strategiškai
svarbu matuoti, kuri dalis viešojo sektoriaus finansavimo yra
vykdoma per konkursus ir skiriama MTEP.
Neatsižvelgta
NPP uždavinio rodikliai pasirinkti, atsižvelgiant ir
atskleidžiant siekiamą pokytį. Papildomi rodikliai gali būti
stebimi kituose, NPP įgyvendinančiuose, planavimo dokumentuose
Pirmo strateginio tikslo 1.3 uždavinio poveikio rodiklių rinkinį
siūlome papildyti rodikliu „1.3.3. Mokslininkai verslo sektoriuje,
dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato atitikmeniu)“. Siūlymo
papildyti argumentai – svarbu, kad verslo sektoriuje būtų matuojama
ir aukščiausios kvalifikacijos tyrėjų – mokslininkų – dalis.
Rodiklio reikšmės (procentais) 2017, 2025 ir 2030 m. būtų
atitinkamai 0,02, 0,03 ir 0,04.
Neatsižvelgta
NPP įtrauktas apibendrintas rodiklis. Poreikį specifikuoti
rodiklius tikslinga įvertinti rengiant plėtros programą
Pirmo strateginio tikslo 1.4 uždavinio poveikio rodiklių rinkinį
siūlome papildyti trečiu rodikliu „1.4.3. Kūrybinių ir kultūrinių
industrijų bei netechnologinių (socialinių, kultūrinių) inovacijų
sektoriaus kuriama BVP dalis“, kuri būtų matuojama procentais, o
jos reikšmės 2017, 2025 ir 2030 m. būtų atitinkamai 7, 10 ir 13.
Rodiklis atlieptų Sumaniosios specializacijos strategijos
prioritetą „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“, kurį NPP siūlome
plėtoti.
Atsižvelgta iš dalies
NPP formuluojamas savarankiškas uždavinys „Didinti
kultūros-kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu
turiniu grįstų naujų produktų kūrimą“ ir rodiklis „Kultūros
sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis, palyginus su visa
sukuriama pridėtine verte“, kuris didžiąja dalimi atitinka
kūrybinių ir kultūrinių industrijų sukuriamą pridėtinės vertės
dalį
Trečio strateginio tikslo 3.6 uždavinio poveikio rodiklio
„3.6.3. Pedagoginių studijų absolventų, įsidarbinusių mokyklose po
studijų, dalis“ reikšmę 2030 m. reikėtų numatyti ambicingesnę –
bent jau 65.
Atsižvelgta
Patikslintas rodiklis ir padidintos siekiamos reikšmės
Trečio strateginio tikslo 3.7 uždavinio poveikio rodiklių
rinkinį siūlome papildyti dviem rodikliais – „3.7.3. Valstybės
biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams, kurių rezultatai skirti
fundamentinių mokslo žinių panaudojimui Lietuvai ir pasauliui
aktualiems iššūkiams spręsti.“ ir „3.7.4. Valstybės biudžeto
asignavimai moksliniams tyrimams, kurių rezultatai skirti
nekomerciniam mokslo žinių panaudojimui Lietuvai ir pasauliui
aktualiems iššūkiams spręsti (humanitarinių ir socialinių mokslų
tyrimai, įskaitant lituanistikos prioriteto įgyvendinimą)“.
Atitinkamas rodiklis yra numatytas dabartinėje Nacionalinėje
pažangos programoje, tad NPP siūlome užtikrinti jo įgyvendinimo
tęstinumą. Abiem rodikliais fiksuotume 100 proc. 2020 metais, o
jais matuojamos reikšmės turėtų būti 130 – 2025 metais, ir 160 –
2030 metais.
Atsižvelgta iš dalies
NPP uždavinių rodikliais siekiama matuoti pokytį, pažangą,
rezultatą tam tikroje srityje. NPP neįtraukia rodiklių, numatančių
didinti viešąjį finansavimą tam tikroms sritims, nes tai nėra
poveikio, o indėlio rodikliai (išimtis – gynybai skiriamos
išlaidos, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą, kuris yra
absoliutus prioritetas)
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija ir Amerikos verslo
rūmų Lietuvoje komitetas
Manome, tikslinga, visų pirma, papildyti Plano Strateginių
tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąraše nurodyto 2
strateginio tikslo 2.11 uždavinį įtvirtinant siekį didinti ne tik
sveikatos priežiūros efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti
inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir tuo pačiu
inovatyvų medikamentinį gydymą: „2.11. uždavinys: Didinti sveikatos
priežiūros efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias
sveikatos priežiūros paslaugas bei inovatyvų medikamentinį
gydymą“.
Neatsižvelgta
Inovatyvus medikamentinis gydymas patenka į inovatyvių sveikatos
paslaugų sąvoką
Siekiant tvarios sveikatos priežiūros sistemos ir užtikrinant
pacientų lygias galimybes gauti veiksmingų vaistų, būtina siekti
didinti šios sistemos finansavimą bent jau iki ES šalių vidurkio.
Atitinkamai, siūlome papildyti Plano Strateginių tikslų, uždavinių
ir poveikio rodiklių sąraše nurodyto 2 strateginio tikslo 2.11
uždavinį naujais poveikio rodikliais 2.11.6 ir 2.11.7 juos
išdėstant taip:
2.11.6. Sveikatos apsaugos finansavimui skirti 8,8 proc. nuo
BVP
2.11.7. Užtikrinti valstybės lėšų, numatytų vaistams
kompensuoti, didėjimą įstatymu įteisinant nuostatą, kad augant
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, išlaidų
vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF
biudžetas
Neatsižvelgta
NPP uždavinių rodikliais siekiama matuoti pokytį, pažangą,
rezultatą tam tikroje srityje. NPP neįtraukia rodiklių, numatančių
didinti viešąjį finansavimą tam tikroms sritims, nes tai nėra
poveikio, o indėlio rodikliai (išimtis – gynybai skiriamos
išlaidos, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą, kuris yra
absoliutus prioritetas). Siūlomas 2.11.7 rodiklis nurodo konkrečią
priemonę – tai nėra NPP poveikio lygmens rodiklis. Tinkamiausios
priemonės uždaviniams įgyvendinti bus