TIKYBOS MOKYTOJA METODININKĖ d.gRAPSKYTĖ

ŠVIESOS KELIAS

O mano džiaugsme, Kristus prisikėlė!

KASMET KARTU SU MOKINIAIS GILIAU IR PRASMINGIAU IŠGYVENTI KRISTAUS PRISIKĖLIMO – ŠVIESOS IR VILTIES SLĖPINĮ.

“Šviesos kelio” idėją pasiskolinau iš Tiberiados brolių.

Tai tarsi pratęsimas jau mumyse įsišaknijusios daugiametės Kryžiaus kelių tradicijos. “Išgyvenant tokius laikus, kada pati Bažnyčia eina savo Kryžiaus kelią, daugeliui sunku žengti vilties keliu” (G.C.Danneels).

Kiekvienam krikščioniui ypatingai svarbu prisiminti, kad Kristaus kapas tuščias, kad prisikėlęs Viešpats ieško susitikimo su kiekvienu iš mūsų, kad perkeistų mūsų gyvenimų kryžius į džiaugsmą ir viltį.

Šviesos kelias einamas lauke, dažniausiai kažkur šalia mokyklos. Prieš tai pamoka skiriama pasiruošimui (kas skaitys skaitinį), įvairių užduočių pasiskirstymui (kiekvieną stotį lydi parengta užduotis). Sekanti pamoka po Šviesos kelio skiriama agapei – aptarimui, apibendrinimui, pasidalinimui.

Mk 16 , 1-7; 1 Šabui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir

Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti.2 Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. 3 Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ 4 Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. 5 Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. 6 Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. 7 Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs“.

Pirmoje stotyje visiems išdalinami akmenukai. Kiekvienas trumpai pamąstome, kokį akmenį

turėtume nuritinti nuo savo širdies, kad ją pasiektų prisikėlusio Jėzaus šviesa.

Jn 20 2 Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome,kur jį padėjo“. 3 Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. 4 Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. 5 Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. 6 Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules 7 ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. 8 Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. 9 Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. 10 Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.

Kaip prisikėlęs Jėzus paliko pėdsaką Turino drobulėj, taip ir mes esam kviečiami palikti savo gyvenimo pėdsakus.

Mokiniai delnus nusispalvina spalvotais vandeniniais dažais ir palieka antspaudą ant plakato.

(iki sekančios stoties bus simboliškai bėgama, prisimenant kaip bėgo Kristaus mokiniai išgirdę apie Jo prisikėlimą).

Jn 20

19 Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“20 Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. 21 O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“.22 Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:„Imkite Šventąją Dvasią.23 Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.

Po skaitinio visi sutūpia ant žolės, užsimerkia ir prieš save ištiesia atvirą delną.

Pasiruošę padėjėjai prieina prie kiekvieno, švelniai papučia ir įdeda į saują švelnuką – Šventos Dvasios simbolį.

Jn 20 24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. 25 Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ 27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. 28 Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! 29 Jėzus jam ir sako:„Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Mokiniai pasiskirsto poromis. Vienam poroje skarele užrišamos akys, o kitas

atsargiai veda. Po kiek laiko pasikeičiama vietomis.

Tai mūsų pasitikėjimo išbandymas – ką reiškia tikėti, kai nematai.

Jn 21 1 Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. 2 Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai. 3 Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.4 Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. 5 O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne“. 6 Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“. Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. 7 Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą.

Mokiniai pakomentuoja savo darytą plakatą apie tikėjimo simbolius, paaiškina, ką jiems reiškia tikėjimas.

Akmenukus, kuriuos išsidalinome prie kapo, išmetame į ežerą.

Apd 2 42 Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų.43 Nuostaba ėmė kiekvieną, nes apaštalai darė daug stebuklingų ženklų.44 Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra. 45 Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.46 Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi, 47 garbindami Dievą, ir buvo visų žmonių mylimi. O Viešpats kasdien didino jų būrį tais, kurie ėjo į išganymą.

Agapė. Kelios vaikų mintys: Iveta: „Pradėjom Šviesos kelią nuo kapinių kryžiaus su

plevėsuojančia drobule, kuri reiškia prisikėlimą“. Mindaugas: „Man labiausiai įsiminė mūsų pačių darytas plakatas

apie tikėjimo simbolius ir kaip kiekvienas dalinosi, ką jam reiškia tikėjimas“.

Evaldas: „ Vieną stotį vieni ėjom užrištomis akimis, o kiti vedė ir sakė, kur eiti. Galėjom patirti, ką reiškia tikėti, kai nematai ir pasitikėti kitu“.

Greta: „Pabaigoj žaidėme žaidimą žuvis ir tinklas – prisimindami apaštalus, kurie buvo žvejai“.

Antanas: „Šviesos kelias simbolizuoja viltį“.

O mano džiaugsme! Kristus prisikėlė! Br.Morkus. Tiberiados bendruomenė, - 2002, Katalikų pasaulio leidiniai.