ANTANAS BARANAUSKAS (1835-1902 ) Pateiktį parengė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Dalia Navickienė 2010 m. Pagėgiai
ANTANAS BARANAUSKAS
(1835-1902 )
Pateiktį parengė
Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Dalia Navickienė
2010 m.
Pagėgiai
VAIKYSTĖ IR MOKSLAI
Gimė 1835 m. sausio 17 d.
Anykščiuose valstiečių
šeimoje. 1841-1843 m. tėvas
mokė jį skaityti ir rašyt lenkiš-
kai. 1845-1848 m. ţiemomis
lankė pradinę mokyklą
Anykščiuose, vasarą ganydavo
gyvulius.1848-1849 m.
MOKSLAI
Gelvonuose buvo klebono Danevičiaus
tarnu. Pagal A.Baranausko dienoraščius
tarp 1848 ir 1851 m. jis išmokęs rusiškai.
1851-1853 m. buvo nusiųstas mokytis į
Rumšiškių raštininkų mokyklą. Po jos
baigimo dirbo valsčių kanceliarijose
Sedoje, Vainute, Skuode, Raseiniuose
(1853-1856 m.).
DARBAS
Tebedirbant Sedoje su jo eilėraščiais susi-
paţino Telšiuose gyvenanti lenkiškai ra-
šiusi poetė Karolina Pronievska (Pro-
niewska, Praniauckaitė, Praniauskaitė). Ji
atkreipė į A.Baranauską, paskatino jį sto-
ti į Varnių seminariją. Tuo metu garsi Ţe-
maitijos rašytoja K.Pronievska skatino
A.Baranauską daugiau rašyti ir lietuviš-
kai.
VYSKUPAS
1856 m. A.Baranauskas įstojo į Varnių kunigų seminariją,
1862 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją.
Iki 1864 m. studijavo Miuncheno, Romos, Insbruko, Leveno universitetuose. 1865 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1865 m.
gruodį buvo atšauktas į savo vyskupystę.
1867 – 1884 m. – Kauno kunigų seminarijos profesorius. 1884-1897 m. Ţemaičių pavyskupis, 1897-1902 m. Seinų vyskupas.
Vyskupas Antanas
Baranauskas
Seinuose
KŪRYBA
Eiles iš pradţių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Pasak brolio Anupro, apie 1851 m. A.Baranauskas parašė Vainą vilko ir piemenų bei Mažų dienų atsiminimus. 1853 m. spalio 27 d. dirbdamas Vainute parašė trumpą pasakėčią Gora i dolina. 1853-1854 m. parašė dar kelis mūsų nepasiekusius eilėraščius lietuviškai. Iš šio laikotarpio yra jo eilėraštis Saulatekis. 1855 m. kovo 30-31 d. tėvams Anykščiuose surašė kelių savo 1854-1855 m. lenkiškų eilėraščių rinkinėlį.
REIKŠMINGIAUSI KŪRINIAI
Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys ,,Kelionė Peterburkan― (1858—1859 m.), ,,Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva―, ,,Dievo rykštės ir malonės― ir romantinė poema „Anykščių šilelis― (1858—1859 m.). Pirmą kartą išleista 1860 m. (pirmasis atskiras leidimas - 1905 m.), poema laikoma lietuvių literatūros klasika.
VEIKLA (1)
1884-1900 m. kunigas susiţavėjo matematika, kaip jos mėgėjas tyrė pirminių skaičių savybes, eilučių teoriją, savarankiškai atrado daug dėsningumų, kurie - tai paaiškėjo jau vėliau - buvo jau ţinomi. Matematikos mokslo istorijoje išliko tik „Baranausko formulė― pirminių skaičių kiekiui nustatyti.
VEIKLA (2)
Dar Varniuose susidomėjo kalbotyra, tapo
pirmuoju lietuvių dialektologu, lietuvių
kalbos gramatikos terminų kūrėju.
Antanas Baranauskas tyrinėjo tarmes,
uţrašė tarmių tekstų, parašė lietuvių kalbos
gramatiką, rūpinosi lietuvių bendrinės
kalbos kūrimu. Be to, jis uţrašinėjo liaudies
melodijas, komponavo liaudies dainas ir
giesmes.
PALAIDOTAS
Mirė Antanas
Baranauskas 1902 m.
lapkričio 26 d. Jo
palaikai ilsisi Seinų
katedroje (šoninėje
koplyčioje, dešinėje
sienoje įmūryti).
DRAUGAI
Vyskupai M.L.
Paliulionis, A.
Beresnevičius,
A. Baranauskas
(deš.).
Iš ŢVM Skaitmeninio vaizdo archyvo