Sukūrė Rugilė Stravinskaitė, 3b klasė

Sukūrė Rugilė Stravinskaitė, 3b klasė

Ant Nevėžio upės kranto įsikūręs Panevėžys  (116,3 tūkst. gyv.) savo amžių skaičiuoja nuo 1503 m. rugsėjo 7 d., - tokia data pažymėtu raštu Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes dovanojo bažnyčiai, kad ji kovotų su tuomet vis dar gaja pagonybe.

Kelis šimtmečius miesto augimui trukdė nuolatiniai karai ir siautėjusios epidemijos.  Panevėžio plėtra prasidėjo tik ekonomiškai ir politiškai gana stabiliame XIX a. Vyko luomų niveliacija, mieste buvo aktyvus lietuvių, lenkų ir žydų tautinis judėjimas; plėtėsi švietimo sistema ir didėjo raštingumas. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Panevėžys Lietuvoje užėmė tą vietą, kurią išsaugojo iki šiol – tapo dideliu regioniniu ekonomikos ir kultūros centru, pagal svarbą užimančiu ketvirtą – penktą vietą Lietuvoje.

Istorijos faktai leidžia teigti, kad pirmasis Panevėžio miesto antspaudas atsirado susikūrus mieste savivaldai. Visiškai aišku, kad iki XVIII a. pab. Panevėžys savivaldos teisių neturėjo, todėl negalėjo būti ir herbo. Visos prielaidos savivaldai įkurti susiklostė Ketverių metų seimo (1788–1792 m.) laikotarpiu. 1791–1792 m. dauguma pavietų centrų, kurie anksčiau savivaldos teisių ir herbo neturėjo, jas įkūrė.

Panevėžio, kaip ir kitų Lietuvos pavietų, vėliau – apskričių centrų, herbas per 200 metų buvo kelis kartus keistas, taisytas, uždraustas. Žinomi 3 rūšių Panevėžio miesto antspaudai, kurie buvo naudojami XIX a. pr. Pirmasis atsirado 1801 m. Antrasis pradėtas naudoti 1812 m., trečiasis – 1817 m. Neabejojama, kad visuose trijuose antspauduose po Rusijos imperijos dvigalviu ereliu, turėjusiu pabrėžti miesto priklausomybę šiai valstybei, buvo pavaizduotas senasis Panevėžio miesto herbas – plytinis ar akmeninis pastatas su trimis bokštais, vėliau – mūriniai vartai su trim bokšteliais (kuorais), už kurių matyti dar vienas galingas bokštas su rusiška P raide ant stogo – miesto pirmąja raide.