SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PREVENCINĖ PROGRAMAsenas.ktdm.lt/images/VGK_dokumentai/socialiniu... · paprašoma parašyti raštu ar išreikšti mintimis - refleksija visos klasės.

Projekto Nr. 2014-1- LT01-KA101-000292 Socialinės atskirties mokinių socialinių įgūdžių ugdymo patirties lyginamoji tarpkultūrinė analizė produktas:

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PREVENCINĖ

PROGRAMA

PAŽINK SAVE

MĄSTYK KŪRYBIŠKAI

Parengė:

Kauno taikomosios dailės mokyklos

Vaiko gerovės komisija

Kaunas, 2015

2

SITUACIJOS ANALIZĖ

Norint išvengti priklausomybės ligų, gyvenimo krizių, sveikatos ir elgesio sutrikimų,

būtina sudaryti sąlygas jaunimui išbandyti save įvairiose srityse, kurti, veikti, bendrauti, pažinti

savo galimybes. Tokioje veikloje mokinys tobulins socialinius įgūdžius, ugdysis atsakomybę,

įgis bendravimo, kūrybingumo, iniciatyvumo, pasitikėjimo savimi, teigiamo savęs vertinimo,

atsparumo rizikos veiksnių poveikiui įgūdžius.

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Programos tikslas – parengti jaunuolius gyvenimui greitai besikeičiančioje

visuomenėje: savimi pasitikinčius, komunikabilius, gebančius įveikti įvairius gyvenimo

sunkumus.

Programos uždaviniai:

1. vertybinių nuostatų ugdymas;

2. savęs pažinimas per kūrybinę veiklą;

3. suteikti teorinių žinių apie savęs pažinimą, jo svarbą žmogaus gyvenime.

PROGRAMOS TURINYS

Socialiniai

įgūdžiai

Uždaviniai Ugdomi

gebėjimai

Formos ir

metodai

Laukiami

rezultatai

1 2 3 4 5

Savęs pažinimas

ir savigarba.

Kūrybinis

mąstymas.

1.Vertybinių

nuostatų

ugdymas.

Sutelkti dėmesį į

savo charakterį,

vertybines

nuostatas ir patirtį.

Ugdyti

pasitikėjimą

savimi, teigiamas

nuostatas.

I etapas:

savęs pažinimas

per projekcinius

testus bei

praktines

užduotis.

Turi tinkamą

savęs vertinimo ir

pagarbos kitam

nuostatą. Ieško

gyvenimo

prasmės.

Pozityvios savęs

3

Reikšti ir atpažinti

jausmus.

Stresinėse

situacijose

kontroliuoti

emocijas.

Identifikuoti

svarbią patirtį ir

pokyčius, kurie

padeda keistis ir

ugdyti asmenybę.

vertinimo,

pasitikėjimo

savimi ir

atsakingo elgesio

nuostatos. Ieško

išeities iš

problemos. Geba

įvertinti sėkmingo

socialinio

vaidmens

įgyvendinimo

prielaidas ir

kliūtys.

2. Savęs

pažinimas per

kūrybinę veiklą.

Tirti jausmus ir

emocijų išraišką,

suvokti jų įtaką

asmenybei bei

valdyti juos.

Išmintingas

mąstymas,

stebėjimas

nevertinant.

Identifikuoti

svarbią patirtį ir

pokyčius, kurie

padeda keistis ir

ugdyti asmenybę

II etapas:

savęs pažinimas

per projektinę

veiklą, per

projekcinius

testus bei

praktines

užduotis.

Geba atskirti, kas

jiems geriausiai

sekasi ir kuo

norėtų užsiimti

ateityje. Turi

tikslų gyvenime.

Supranta, kad

piktnaudžiavimas

alkoholiu ar kitais

narkotikais gali

sukliudyti

įgyvendinti norus

bei ketinimus.

Kontroliuoja,

analizuoja ir vertina

savo emocijas.

Geba susitvardyti

pavojingose

situacijose.

Stresinėse

situacijose

kontroliuoja

emocijas.

4

Savęs

realizavimas

(laimėjimai,

pasitenkinimas

savimi).

3. Suteikti

teorinių žinių

apie savęs

pažinimą.

Pozityvios savęs

vertinimo,

pasitikėjimo

savimi ir

atsakingo elgesio

nuostatos.

III etapas:

teorinės

informacijos apie

savęs vertinimo

reikšmę

asmenybei

pristatymas ir

praktinės

užduotys

(mokyklos

socialinis

pedagogas,

psichologai).

Charakterio ir

temperamento

pažinimas. Savęs

vertinimas. Savęs

realizavimas

(laimėjimai,

pasitenkinimas

savimi,

kūrybingumas).

Savęs pažinimas per projekcinius testus bei praktines užduotis (I etapas)

Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, grupių auklėtojai, visuomenės sveikatos

specialistas, pagalbos mokiniui specialistai.

Prevencinės programos formulė:

Žinios + nuostatos/vertybės + įgūdžiai/gebėjimai = elgesys.

Integruotai ugdomi mokinių gebėjimai, įgūdžiai ir vertybinės nuostatos, atskleidžiant ne

vien problemas, bet skatinant ieškoti konstruktyvių jų sprendimo būdų per praktines užduotis.

Tik pats žmogus gali save keisti. Tik žvelgdamas į kitus, žmogus gali pamatyti save.

Socialiniai įgūdžiai įgalina mus pakeisti žinias -"Ką aš žinau" ir nuostatas bei vertybes - "Ką aš

galvoju, jaučiu, tikiu" į veiksmus - "Ką daryti ir kaip daryti".

Savęs pažinimas. Tai sugebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, stipriąsias

ir silpnąsias puses. Tuomet lengviau bendrauti, prognozuoti savo elgesį stresinėse situacijose.

Vertybės. Įsitikinimai ir nuostatos formuoja vertybes. Formavimasis vyksta tiek

nesąmoningai, tiek naudojant išorinį elementą – įsikišimą, kurio principas yra tikslingai keisti ir

5

formuoti mokinių vertybes norima linkme. Tai patyrimo išugdytos asmens savybės ir požiūris į

tai, kas kaip turi vykti. Laikui bėgant sąmoningai pripažintos vertybės tampa pasąmoningomis ir

automatiškomis.

Literatūra: A. Savanevičienė,V. Šilingienė. Darbas grupėse. Kaunas: Technologija, 2005.

SAVĘS PAŽINIMAS PER PRAKTINES UŽDUOTIS IR PROJEKCINIUS TESTUS

UGDOMOS VERTYBINĖS NUOSTATOS:

savęs supratimas, savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir savigarba

1 pratimas „Kas aš esu“

Programos dalyviai: mokiniai, etikos ir tikybos mokytojai.

Ugdomi gebėjimai:

• tobulinti gebėjimą suvokti save;

• atpažinti ir įvardyti save;

• ugdyti pasitikėjimą savimi.

Trukmė: 30–40 min.

Priemonės: dideli popieriaus lapai ir pieštukai.

Eiga: mokiniai savo draugui aprašo save, apibūdindami savo išvaizdą, asmenybę, pomėgius,

nusakydami, ko nemėgsta ir t. t., pateikia duomenis, kur gimė, kur gyvena ir kt. (tinka pirmam

kursui susipažinimui bei ateityje rašant CV).

Užsiėmimo pradžioje išdalinkite mokiniams popierių ir pieštukus. Aptarkite, į ką

reikėtų kreipti dėmesį susirašinėjimo draugui siunčiant savo gyvenimo aprašymą be nuotraukos.

Paskatinkite mokinius prieš pradedant rašyti gerai apgalvoti, rašyti ir elgtis sąžiningai.

Suskirstykite mokinius po du ir pasakykite, kad jie aprašymais turės pasikeisti su partneriu.

Paprašykite kiekvieno mokinio nurodyti po vieną dalyką, kurį jie daro ypač gerai, ir prirašyti

prie savo aprašymo, apmąstyti, ką jie norėtų pakeisti ateityje. Jei yra laiko, tegu pasikeičia

partneriais. Paprašykite mokinių ramiai, individualiai apmąstyti šį užsiėmimą:

• Ar užduotis buvo lengva, ar sunki?

• Dėl kokių veiksnių užduotis pasunkėjo, dėl kokių – palengvėjo?

• Ką jūs sužinojote apie save ir kitus?

• Kokie yra panašumai ir skirtumai, palyginti su kitais?

• Kas jus daro išskirtinius?

• Kaip šis užsiėmimas padėjo atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“.

6

2 pratimas „Pagauk plojimą“

Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.

Paskirtis: Žaidimas dėmesingumui, įsižiūrėjimui ir draugiškumui ugdyti. Tinka susipažinimui,

nes padeda užmegzti kontaktus su žmonėmis.

Eiga: Mokiniai sustoja rateliu. Visi turi žiūrėti vieni kitiems į akis. Mokytojas ar mokinys

suploja ir ,,siunčia“ plojimą kitam. Panašiai kaip ,,oro bučinuką“. Pastebėjęs, kad jam

,,atsiųstas“ plojimas, padėkoja žvilgsniu ar galvos linktelėjimu, taip pat suploja ir siunčia dar

kitam.Tęsiama, kol pajaučiama žaidimo eiga, mokiniai atsipalaiduoja, pagerėja nuotaika ir dar

vaikai nori žaisti

3 pratimas „Palydėk akimis“


Paskirtis: Žaidimas dėmesingumui, įsižiūrėjimui ir draugiškumui ugdyti. Tinka susipažinimui,

nes padeda užmegzti kontaktus su žmonėmis.

Eiga: Mokiniai sustoja rateliu. Visi turi žiūrėti kitiems į akis. Kai dviejų žvilgsniai susitinka, jie

nieko nesakydami turi keistis vietomis ir akimis palydėti draugą. Ir vėl žiūrėti, su kuo kitu

susitiks žvilgsniai. Tęsiama, kol pajaučiama žaidimo eiga, pagerėja nuotaika ir dar vaikai nori

žaisti.

4 pratimas ,,Žaidimas - autobusas“


Paskirtis: Žaidimas ,,Autobusas“ skirtas mokinių nuomonei ir pasirinkimui išreikšti, patikrinti

dalyko žinias.

Eiga: Nubrėžiamos ar patiesiamos dvi lygiagrečios linijos, tokiu atstumu, kad tarp jų tilptų

,,sulipti“ visi klasės mokiniai – ,,keleiviai“. Kai ,,keleiviai“ sulipa į ,,autobusą“, paaiškinama,

kad ,,vairuotojas“ (mokytojas, o vėliau ir kitas mokinys) praneš stotelių pavadinimus kairėje ir

dešinėje ,,autobuso“, o jiems reikės pasirinkti ir ,,išlipti“ savo stotelėje. Pavyzdžiui, ,,Šviesa“ ir

,,Tamsa“. Vaikai pasirenka ir peržengia vieną ar kitą liniją, ,,autobusas“ lieka tuščias. Tada vėl

kartojama, tiek, kiek yra paruoštų klausimų, ir kol vaikams įdomu. Patartina šalia tikslingų

klausimų įterpti ir jumoristinių, linksmų, kad vaikai neįsitemptų ir jaustųsi smagiai

7

Priemonės: virvė ar šniūras.

5 pratimas „Priėmimas į darbą“


Paskirtis: Ugdyti mokinių emocijas kritiniu atveju, bendrauti kebliose situacijose, aiškiai reikšti

savo norus

Eiga: Iš klasės išrenkami keturi - penki savanoriai mokiniai kurie norės dalyvauti vaidybinėse

situacijose. Trijų mokinių savanorių paprašoma išeiti už durų tam, kad negirdėtų kokios bus

parenkamos emocijos vaidinimui. Du mokytojai klasėje atlieka direktoriaus bei pavaduotojo rolę

priimant ir vedant pokalbį dėl darbo su mokiniais. Vienas mokinys stebi iš toliau visas

situacijas, ir po visų rolių pasako savo mintis ir nuomonę bendrai ką suprato. Taip pat

paprašoma parašyti raštu ar išreikšti mintimis - refleksija visos klasės. Bei trijų mokinių, kaip jie

jautėsi, kai su pirmu mokiniu buvo kalbama piktai, nepagarbiai bei su trečiu mokiniu linksmai

geranoriškai.

1. Situacija: Piktai nusiteikęs viršininkas, pakviečia pirmą mokinį į pokalbį, dėl darbo ir

piktai kamantinėja įvairiausių dalykų, o jam pritaria ir pavaduotojas.

2. Situacija: Nepagarbiai bendraujama su mokiniu, dėl priėmimo į darbą, priekaištaujama,

kad neturi reikiamų visų dokumentų.

3. Situacija: Linksmai, bei pagarbiai su noru padėti mokiniui, užduodami klausimai į

kuriuos lengvai atsako, o jei nepavyksta atsakyti padeda pavaduotojas į juos atsakyti,

mokinys yra giriamas ir skatinamas.

Po žaidimo būtinai yra paaiškinama visa esmė žaidimo. Rekomenduojama, kad paaiškintų

psichologas ar socialinis darbuotojas.

6 pratimas „Ledkalnis“


Paskirtis: Saviraiška, susibendravimas, vienas kito pažinimas, nebijojimas liesti kito.

Eiga: Mokiniai sustoja ratu, į rato vidurį pirmas eina mokytojas, ir rodydamas pirštu į

pasirinktą atsitiktinai mokinį, pasako savo figūrą, kurią turi atlikti mokinys ir šalia to mokinio

stovintys du mokiniai kartu:

8

Figūros: Dramblys, beždžionė, skrudintuvė. Su vyresniais mokiniais Merlyn Monroe, Jame

Bond.

7 pratimas ,,Taisyklių nusistatymas klasėje“


Ugdomi gebėjimai: Prioritetų paskirstymas, drausmės laikymasis

Eiga: Ant lentos ar ant didelio popieriaus lapo, kartu su mokiniais yra surašoma kokių taisyklių

laikysis toje klasėje. Kiekvienas mokinys turi pasakyti bent po vieną taisyklę. (pvz.:

netriukšmauti, kalbėti po vieną.. ir t.t. ). Pradeda mokytojas užrašydamas pirmąją taisyklę. Taip

pat su mokiniais susitariama, kas bus jei nesilaikys kuris nors mokinys kurios nors taisyklės. Tai

gali būti pvz. turės už nuobaudą pasėdėti 5 min. ant kėdės prieš visą klasę ar kt.

8 pratimas ,,Kitų žmonių jausmai“


Ugdomi gebėjimai: suprasti kitų žmonių jausmus, užjausti, dirbti grupėje.

Eiga: paprašykite mokinių „minčių lietaus“ būdu išvardyti 10 jausmų ir surašykite popieriaus

lape ar lentoje. Paprašykite nurodyti keletą situacijų, kada mokiniai jautė tokius jausmus, ir

pademonstruoti, kaip juos reiškė. Kai visi pavyzdžiai bus aptarti, paklauskite mokinių, kaip jie

reaguotų į tokią kitų jausmų raišką, kokie būtų jų jausmai? Dabar paskirstykite mokinius į

grupes po penkis. Išdalykite kiekvienai grupei po vieną pagalbinį pratimo lapą. Paaiškinkite ir

pateikite pavyzdį. Paprašykite kiekvienos grupės pasirinkti po 4 jausmus iš pateikto sąrašo arba

savo nuožiūra sugalvoti ir užpildyti pagalbinio lapo lentelę, pateikiant verbalinių ir neverbalinių

pavyzdžių. Skirkite 10–15 min. Visi kartu aptarkite po vieną pavyzdį iš kiekvienos grupės.

Apibendrindami pratimą, paklauskite mokinių, kada lengva suprasti kitų žmonių jausmus, kada

sunku? Ko galėtumėte pasimokyti, kaip reaguoti į kitų žmonių jausmus?

Pastaba. Iš pradžių galima pateikti pavyzdžių, kaip žmogus gali jaustis ir elgtis matydamas kito

žmogaus jausmų raišką, pavyzdžiui: kai kas nors supykęs jį apšaukia, iš džiaugsmo apkabina, iš

liūdesio pravirksta.

Pratimo „Kitų žmonių jausmai“ pagalbinis lapas

9

Emocija, jausmas Kaip tai gali būti išreikšta Kaip į tai reaguoja kiti

1 2 3

Džiaugsmas. Šokinėja.

Apkabina kitus žmonės.

Šaukia.

Sako „puiku“, „pavyko“.

Pakviečia suvalgyti ledų.

Prisijungia prie

besilinksminančiojo.

Pasityčioja iš

besidžiaugiančiojo.

9 pratimas ,,Emocijos su piešiniais - stendas“


Ugdomi gebėjimai: Emocijų pažinimas, jų atskleidimas

10

Eiga: Padaromas stendas kartu su mokiniais, piešiamos įvairios emocijos, kurias jaučią ar žino

mokiniai. Mokiniams yra paaiškinama, kas yra emocija, kokios yra emocijos ir kt.

10 pratimas „Siekiai (tikslai)“


Ugdomi gebėjimai: įvardyti savo siekius, kritiškai analizuoti siekius, išklausyti kitą žmogų

Priemonės: mokinių užrašų knygutės, rašikliai (pratimas skirtas siekiams įvardyti ir įvertinti).

Eiga: paprašykite mokinių dirbti individualiai. Užrašų knygelėse jie turi surašyti 10 savo

gyvenimo siekių. Pabrėžkite, kad siekiai nebūtinai turi būti patys svarbiausi bei mokiniai turės

galimybę juos aptarti su vienu iš draugų, kurį patys pasirinks. Tada paprašykite mokinių

susiskirstyti poromis ir aptarti tuos siekius, kuriuos nori. Aptariama po vieną kiekvieno mokinio

siekį paeiliui. Klausantysis asmuo paeiliui turi pateikti klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti:

• Ar šis siekis yra specifinis, pagrįstas, pasiekiamas, realus, galimas įgyvendinti

per tam tikrą laiką?

• Ar tai priklauso nuo veiksmų, kurių mokinys imsis? Ar nuo laimės?

• Ar galima žinoti, kada siekis bus pasiektas?

• Ar siekis yra įmanomas?

• Ar šis siekis yra realus?

• Kada tai gali įvykti?

Galiausiai paprašykite mokinių nuspręsti:

• Ar jie nori pakeisti šį siekį?

• Kokie tolesni veiksmai?

Paskutinius du klausimus aptarkite su visais mokiniais.

Pastaba. Turėkite keletą siekių pavyzdžių, tarkime, darbas, draugystė, šeima, materialinės

vertybės, kelionės, asmeninė raida.

11 pratimas. „Pykčio nuėmimas“


Ugdomi gebėjimai: Pykčio, neigiamo elgesio kontroliavimas

11

Eiga: Mokiniams yra duodama po viena balioną ir liepiamą jį pripūsti ir išleisti orą ir tai kartoti

kelis kartu, po užsiėmimo paklausti mokinių kaip jie jautėsi prieš ir po užiėmimo.

Su mokiniais diskutuoti, kas tai yra pyktis ir kaip jį valdyti.

12 pratimas. „Filmuko peržiūra“

https://www.youtube.com/watch?v=ikGVWEvUzNM

SAVĘS PAŽINIMAS PER PROJEKTINĘ VEIKLĄ

II etapas Projektinė veikla

Savęs pažinimas per kūrybą.

Kūrybinis mąstymas. Kūrybinis mąstymas leidžia surasti ir įvertinti įvairius

sprendimo būdus, alternatyvas, mūsų veiklos ar neveiklumo pasekmes. Pabandykite pažadinti

savo kūrybiškumą ir improvizaciją su šiomis idėjomis.

I. Projektinė veikla ,,Savęs supratimas, savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir savigarba“

Praėjus pamokų metu teorinę ir praktinę dalį, organizuoti projektinę veiklą grupių valandėlių,

neformalaus švietimo metu.

Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, kviestiniai svečiai, administracija, socialiniai

partneriai, tėvai.

Būdai:

I. Pynimas.

II. Audimas.

III. Lipdymas.

IV. Konstravimas.

V. Mezgimas.

VI. Kepimas.

VII. Bendros dėlionės kūrimas.

VIII. Mandalų kūrimas.

12

Pynimas, audimas, lipdymas, konstravimas, mezgimas, kepimas, bendros dėlionės kūrimas

1. Austi, pinti ar kitokiomis priemonėmis kurti bendrą mokyklos darbą. Tai gali būti

konferencija, kurioje bus aptariami projekto rezultatai.

2.Tai gali būti mandalų kūrimas. Galimi variantai:

• atskirai kiekviena grupė sukuria savo mandalą;

• mokykla kuria bendrą mandalą.

oRekomenduojamas seminaras ,,Mandalų piešimas“ pagal E. Stripeikienės knygas:

http://www.egledesign.lt/

Mandalų piešimas

Daugelis pasaulinių dvasinių mokytojų teigia, kad svarbiausias kiekvieno žmogaus

tikslas yra įveikti kosminę iliuziją, kad visos formos yra atskiros ir nesusijusios, bei atstatyti

vidinį ryšį su viską apjungiančia Savastimi. Tai yra mistinis intuityvus proto, kūno ir sielos

žinojimas, kad VISKAS YRA VIENA. Nesigilinant į kultūrinius ir filosofinius ypatumus,

mandala tai - dvasinės VIENYBĖS simbolis, atspindintis Žmogų, Dievą ir Visatą, kaip

nedalomą visumą. Mandalų kūrimo tradicija visame pasaulyje tiek kuriantį, tiek stebintį jas

žmogų nukreipia į dvasinį lygmenį. Šis universalus simbolis sutinkamas beveik visose pasaulio

kultūrose, kuriose pasaulio vienovės ir harmonijos siekis buvo suprastas ir svarbus.

Mandala tai - piešinys apskritime, kuriamas ritualiniais arba estetiniais tikslais ir

randamas visuose žemės kontinentuose - šiaurinėje ir pietų Amerikoje, Afrikoje, Europoje,

Kinijoje, Indijoje, Tibete ir t.t. Pavadinimai kiekvienoje šalyje buvo saviti ir skirtingi, o šiandien

šiuos piešinius priimta vadinti bendru sanskrito žodžiu mandala. Išvertus iš sanskrito kalbos,

žodžio mandala reikšmė - ratas, diskas, sfera, apskritimas.

RITUALINĖS mandalos - griežtai centruoti, statiški piešiniai nėra vietinių dailininkų fantazijos

vaisius. Jos kuriamos energijos transformacijos ir holistinio gydymo tikslais.

Nušvitę arba kitais būdais užribinę išmintį pasiekę dvasiniai mokytojai arba šamanai yra tiksliai

apibūdinę, kaip turi atrodyti konkreti mandala, skirta tam tikrai praktikai, kad sužadintų

konkrečią sąmonės būseną arba harmonizuotų žmogaus energetinę sistemą, leidžiančią žmogui

pasveikti.

Be budistinių mandalų ir induistinių jantrų ritualinėmis mandalomis taip pat galima

pavadinti Actekų „Saulės akmenį“, Amerikos Navajo indėnų iš spalvoto smėlio pilamas

gydomąsias mandalas, iš spalvotų siūlų pinamas „Ojos de Dios“, visuose žemynuose randamus

labirintus, viduramžių bažnyčių freskas-rozetes, Stounhedžo kompleksą, Borobuduro budistinę

šventyklą, induistinės ir budistinės stupas ir t.t.

13

ASMENINĖS mandalos idėją pirmasis pasauliui pristatė žinomas šveicarų

psichologas, filosofas Karlas Gustavas Jungas. Jo manymu, netgi, jei nesi praktikuojantis

vienuolis budistas, bramanas ar šamanas, mandalas piešti verta!

Mandala apjungia giliausią rytų išmintį, holistinį pasaulio ir žmogaus matymą,

šiuolaikinę psichologiją, psichoterapiją ir drauge tai yra meninės saviraiškos, savęs pažinimo

priemonė. Tai gyvas, džiaugsmingas ir gydantis kūrybos procesas, nevalingai įtakojantis ir mus

supantį pasaulį. Centro dėka mandalose susiderina gyvenime sunkiai suderinami dalykai.

Sąmoningai kuriamos mandalos skatina savęs pažinimo ir priėmimo procesą, padeda suvokti

išgyvenimus konfliktus, harmonizuoti vidinius susipriešinimus. Mandalos pagalba galima

matoma ir apčiuopiama forma išreikšti emocijas, jausmus, užstrigusias gyvenimo situacijas, tuo

būdu pamatyti juos visiškai naujai. Mandalas gali kurti ne tik suaugę. Tai ypač naudingas

procesas ir vaikams bei paaugliams, padedantis sumažinti vidinę įtampą, formuoti

pozityvų savęs vertinimą, įsivardinti jausmus, skatinantis kūrybinę saviraišką.

Mandala nėra magiškas daiktas, stebukliniu būdu veikiantis žmogų. Dirbant su mandala, pats

žmogus veikia save, sau svarbiais simboliais ir spalvomis. Čia vertingiausias yra pats piešimo

procesas ir tai, kad tik pats piešiantysis vidiniai nujaučia kas jo sveikimui šiuo momentu yra

reikalingiausia.

Asmenines mandalas galima piešti vienam arba grupėje. Mandalų piešimas grupėje,

nevertinančioje atmosferoje, suteikia galimybę stebėti daugelio mandalų gimimą. Aptarimai

padeda įžvelgti sąsajas tarp asmenybės ir jo darbo. Leidžia giliau pažinti save bei aplinkinius.

Draugas, mokytojas šalia

Taikoma sistema, kad sunkiai sekantis socializuotis mokiniui į grupę ar turint kitokių problemų,

mokiniui yra priskiriamas vyresnis mokyklos draugas, kuris mokiniui padeda mokytis, atlikti

namų darbus, bei mokinį kuruoja ir pertraukų metų, užklasinėje veikloje, įtraukiant į mokyklos

gyvenimą renginius ar kitas veiklas. Taip pat kuruojantis mokytojas, kuris kuruoja 2 – 3

mokinius. Bendrauja su jais, informuoja auklėtoją apie mokinių elgesį, kartu su specialistais

tariamasi, kaip tiems mokiniams kartu padėti.

Situaciniai filmukai, kaip elgtis įvairiose situacijose

Pamokų ar kitų užsiėmimu metu parodomi tai temai parinkti filmukai, jie parenkami tariantis ir

bendradarbiaujant su psichologu, socialiniu darbuotoju bei spec. pedagogu. Ir mokiniams yra

paaiškinama ir kartu diskutuojama, ką mokiniai suprato pažiūrėję filmuką ir kokias išvadas

pasidarė sau asmeniškai.

14

Savęs pažinimas per projektinę veiklą

Projektinė veikla

Projektinė veikla ,,Gailėstis ir atjauta“.



Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, kviestiniai svečiai, administracija, socialiniai

partneriai, tėvai.

Būdai:

I. Aukoti vargšams (Kalėdos, Velykos).

II. Darbas vargšų valgyklose arba nakvynės namuose (Kalėdos, Velykos).

III. Lankyti senelių namus.

IV. Lankyti neįgaliųjų ugdymo centrus.

V. Lankyti sunkiai sergančius vaikus ligoninėse.

VI. Lankyti vaikų namus.

VII. Lankyti gyvūnų prieglaudas.

1. Akcija. Surengti ,,blusturgį“, kurio metu mokyklos mokiniai prekiautų jiems nereikalingais

daiktais. Surinktas lėšas paskirkite labdarai: gyvūnų prieglaudai, socialiai remtinoms šeimoms,

benamiams, sergantiems vaikams ir t.t.. (tegul mokiniai patys nusprendžia, kam jie paaukos

pinigus). Tegul auklėtiniai mato, kur ir kaip jų pinigai panaudojami. ,,Blusturgį“ galima būtų

surengti miesto-rajono turguje arba mokykla individualiai pasirenka vietą. Galima į šią akciją

įtraukti parapijos kunigą bei mikrorajono-miestelio bendruomenę, savivaldybę, policiją.

2. Akcija. Aplankyti senelių, vaikų namus. Paskatinkite mokinius surengti jiems pasirodymą

arba padovanoti pačių pagamintą rankdarbį (galima iškepti sausainių, tortą, pyragą, vaikinai gali

pagaminti darbelių iš metalo ar medžio. Žodžiu, fantazijai nėra ribų). Sudarykite progą jaunimui

pabendrauti su seneliais. Kai grįšite į mokyklą, išvyką aptarkite: kiek šypsenų nušvietė senolių

veidus, kai juos aplankė; kokius jausmus tai sukėlė?

15

3. Tegul mokiniai parašo ,,Laišką angelui“, kuriame išdėsto savo slapčiausius, jausmus, mintis,

lūkesčius, sielvartą, baimes, norus ir t.t.. Šie laiškai būtų anoniminiai. Laiškus galima būtų

suklijuoti ant eglutės (per Kalėdas), Velykų medžio (per Velykas) arba padaryti specialų stendą.


Projektinė veikla

Projektinė veikla ,,Pagarba“.



Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, administracija.

1. Pagarbos savaitė.

1.1. Vaikinai mandagiai elgiasi su merginomis (atidaro duris, padeda nusivilkti paltą ir t.t.).

1.2. Merginos pagarbiai elgiasi su vaikinais, rodo jiems dėmesį (iškepa sausainių, pyragą ir t.t.

vaišina vaikinus).

1.3. Mokytojai pagarbiai elgiasi su mokiniais:

• pamokų metu rodo dėmesį kiekvienam mokiniui;

• į mokinius kreipiasi vardu;

• integruotos pamokos, kurių metu kalbama apie vertybę - pagarbą (vyro - moteriai,

moters - vyrui, vaikų - tėvams, jaunimo- seneliams, žmogaus – gamtai ir t.t.).


Projektinė veikla

Projektinė veikla ,,Atsakomybė“.



Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, administracija, tėvai, socialiniai partneriai.

Tai gali būti turistinis žygis. Šiuo žygiu galima parodyti jaunimui, kaip galima smagiai

praleisti laiką be alkoholio, narkotikų, tabako. Reikėtų iš anksto, kad tie, kurie dalyvaus,

apsibrėžtų elgesio žygio metu taisykles, ir kaip bus baudžiami tie mokiniai, kurie nusižengs

bendrai sugalvotom taisyklėm (jei atsineš alkoholio ir t.t.). Galima įtraukti į šią veiklą

socialinius partnerius – Skautų organizacijas, kurios pasidalintų patirtimi, galima organizuoti

16

bendras išvykas su šia organizacija, pasikviesti vaikų tėvus arba asmenis, kurie įveikė savo

priklausomybes narkotikams, alkoholiui ir t.t.

TEORINĖS INFORMACIJOS APIE SAVĘS VERTINIMO REIKŠMĘ ASMENYBEI

PRISTATYMAS IR PRAKTINĖS UŽDUOTYS III etapas

Vieni iš socialinių įgūdžių, padedančių asmeniui pozityviai elgtis, priimti tinkamus

sprendimus, atsispirti priklausomybėms, siekti mokslo yra savęs pažinimas, gebėjimas realiai

save vertinti, pasitikėjimas savimi, kūrybingumas.

Savęs pažinimas – tai savęs paties pažinimas, artumas ir šiluma sau, draugiškas

santykis su savimi, savo norų, poreikių, vertybių, interesų, pomėgių, polinkių, gebėjimų, normų,

galimybių pažinimas ir vertinimas. Tai - asmeninės karjeros kūrimo pamatas, o savęs vertinimas

yra vidinis asmenybės darinys, padedantis atsispirti išoriniams poveikiams, ypač neigiamiems.

Savęs pažinimo gebėjimai padeda asmeniui išsiaiškinti dabartines ir ateityje numatomas įgyti

asmenines vertybes, gebėjimus, lūkesčius. Bėgant laikui, vertybės kinta, todėl savęs pažinimas

turi vykti nuolatos.

Savęs pažinimas parodo, kad žmogus žino, kas jis yra ir ko jis nori šiame

gyvenime (Kočiūnas).

Savęs pažinimas tai - sugebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus,

stipriąsias ir silpnąsias puses. Tuomet lengviau bendrauti, prognozuoti savo elgesį stresinėse

situacijose.

Streso įveikimas tai - streso šaltinių mūsų gyvenime atskleidimas ir žinojimas, kaip

jie mus veikia. Galima pabandyti jų išvengti arba konstruktyviai išspręsti situaciją.

Atsisakymo įgūdžiai.

Jie įgalina pasipriešinti bendraamžių ar kitokiam spaudimui vartoti narkotines

medžiagas, pasakyti ,,NE". Išmokę pasakyti ,,NE", moksleiviai apsaugos save, savo interesus,

vertybes. Sugebėjimas pasakyti tvirtą ,,NE" rodo ne silpnumą, o stiprybę.

Formuodami šiuos socialinius įgūdžius, mes galime padėti vaikams tapti psichologiškai

atspariems ir ateity išvengti daugelio problemų. Ugdomi socialiniai įgūdžiai. Ieškodami vis

efektyvesnių prevencijos metodų, psichologai pabandė išsiaiškinti, kokie žmonės pradeda vartoti

svaigiąsias medžiagas. Buvo nustatyta, kad tai asmenys, kurie menkai save vertina, nepasitiki

savo jėgomis, jaučiasi atstumti, nemylimi, nereikalingi. Jie nemoka spręsti konfliktų bei

iškylančių psichologinių sunkumų, neturi bendravimo įgūdžių, nuolat

17

jaučia nerimą, įtampą. Tai ir paskatino kurti prevencines programas, kuriose į pirmą vietą iškilo

socialinių įgūdžių ugdymas (L.Bulotaitė).

Mes elgiamės vienaip būdami namuose su artimais ir kitaip būdami viešumoje,

mokykloje, darbe su draugais. Yra dvi savęs vaizdo grupės: Realusis Aš ir Viešasis Aš. Realusis

Aš – tai koks yra asmuo iš tikrųjų, Viešasis Aš – tai kokį save asmuo parodo kitiems,

derindamas savo elgesį prie aplinkos reikalavimų ir normų. Tik būdamas atviras tiek teigiamos,

tiek neigiamos informacijos apie save priėmimui, žmogus gali keisti savęs vaizdą. Besąlygiškas

savęs priėmimas, pripažįstant savo trūkumus, žinant privalumus, padeda asmeniui prisitaikyti

prie kintančių, naujų, neįprastų gyvenimo aplinkybių. Vaikas, atviras teigiamai ir neigiamai

informacijai apie save, keis savęs vaizdą, o tai ypač svarbu taikantis prie naujų gyvenimo

sąlygų, aplinkybių bei reikalavimų. Realus savęs vertinimas formuoja pasitikėjimą savimi

(Dirsienė, Reikertienė, 2008).

Savo vertės suvokimas – asmenybės charakteristika, padedanti žmogui reguliuoti

savo elgesį kritinėse situacijose, veikia tarpasmeninius santykius, padeda iškelti ir įgyvendinti

gyvenimo tikslus, įvertinti savo galimybes. Savęs vertinimas veikia žmogaus veiksmus bei

poelgius, dalyvauja elgesio reguliacijoje, nustato pusiausvyrą tarp išorinių poveikių ir vidinės

asmens būsenos.

Savosios vertes jausmą gali veikti keletas veiksnių:

• atitikimas tarp siekimų ir realių laimėjimų. Realus (tikroviškas) siekimų lygis,

kai žmogus įgyvendinęs sau iškeltus tikslus, toliau imasi sudėtingesnių

uždavinių, o nepasiekus – renkasi paprastesnius. Nerealus siekimų lygis gali

būti dvejopas: per aukštas, kai žmogus patyręs nesėkmę, toliau sau kelia dar

didesnius uždavinius; per žemas, kai sėkmingai pasiekus tikslus, toliau sau

keliami mažesni uždaviniai;

• aplinkinių žmonių įvertinimas;

• savęs lyginimas su kitais.

Nuomonės apie save teisingumą paprastai parodo atitikimas tarp asmens siekių ir

realių laimėjimų, bei požiūrio į save sutapatinimas su kitų žmonių požiūrių į save. Adekvatus

savęs vertinimas formuoja pasitikėjimą savimi – sugebėjimą suvokti ir išsakyti savo norus,

poreikius, lūkesčius, jausmus ir mintis, apginti savo interesus ir teises, neįžeidžiant kito

žmogaus ir neįsižeidžiant. Tai mokėjimas kreiptis į kitą žmogų su prašymu ar klausimu, priimti

kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu, mažiau priklausyti nuo aplinkinių paskatinimo ir

pagyrimo.

18

Nepasitikintis savimi elgesys – tai savo poreikių, jausmų nuomonės slėpimas,

bijant likti nesuprastu, pažemintu, atstumtu. Jis kalba abejodamas, tyliu balsu, su viskuo sutinka,

ignoruoja savo jausmus, nusižemina. Vengdamas skaudinti pašnekovą, jis skaudina save.

Agresyvus elgesys – tai siekimas patenkinti savo poreikius, žeminant kitą žmogų ir

ignoruojant jo poreikius bei teisėtus reikalavimus. Jis kalba garsiai, iššaukiančiai, į bendravimo

partnerį žiuri iš aukšto.

Naudota literatūra:

1. L.Bulotaitė. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje [interaktyvi,

žiūrėta 2011.12.09] http://marazas.bizhat.com.

2. D.Dirsienė, L.Bulotaitė, N.Sturlienė. Aš myliu kiekvieną vaiką. Vilnius: Valstybinis

leidybos centras, 1996.

3. N.Dirsiene, V.Reikertienė. Smurtinio elgesio keitimo metodika. Vilnius, 2008.

Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, grupių auklėtojos (-ai).

Galima pasikviesti: psichologus, visuomenės sveikatos specialistus, darbo biržos darbuotojus,

lektorius arba atlikti testus klasės valandėlių metu, bet geriau būtų specialistai (grupių

valandėlių, neformalaus švietimo metu).

INTERESŲ TYRIMAS (keletą testų)

Užduotis skirta interesų tyrimui. Dominanti interesų sritis nustatoma pažymint tas

veiklas, kurios domina. Veiklos atitinkamai atspindi šešis klasikinius interesų tipus. Daroma

prielaida, kad kuo daugiau veiklų tam tikroje interesų srityje moksleivis pažymi, tuo tas

interesas yra labiau išreikštas.

Užduoties eiga: moksleiviams išdalijami užduoties lapai su veiklų sąrašu ir pateikiama tokia

instrukcija: „Žemiau pateiktoje lentelėje pažymėkite visas veiklas, kurios jums atrodo įdomios“.

Kai moksleiviai sužymi veiklas, jų paprašoma suskaičiuoti pažymėjimus. Pateikiama tokia

instrukcija: „ Suskaičiuokite, kiek veiklų pažymėjote kiekviename stulpelyje ir skaičių

parašykite atitinkamai prie kiekvienos paskutinėje eilutėje esančios raidės P, T, M, S, D, N. „Kai

moksleiviai turi skaičius, galima paprašyti jų nubraižyti savo interesų profilius. Paimamas

tuščias popieriaus lapas. Brėžiama koordinačių sistema. Vertikalioje ašyje pažymimi skaičiai,

19

horizontalioje – interesus žyminčios raidės. Sujungę taškus, gauname profilį. Interesų profilis

leidžia vizualiai aiškiau pamatyti, kokie interesai vyrauja. Moksleiviai supažindinami su interesų

aprašymais. Žinodami savo rezultatus, jie išsiaiškina, koks elgesys būdingas žmonėms,

turintiems išreikštą tam tikrą interesų tipą. Pasižiūri, ar aprašymas atitinka jų ankstesnes žinias

apie save (užduoties lapas kitame puslapyje).

UŽDUOTIES LAPAS:

1 2 3 4 5 6

A Mechaninių

daiktų remontas

Mokslinio projekto

įgyvendinimas

Piešimas,

spalvinimas ar

eskizo kūrimas

Savanoriškas,

labdaringas

darbas

Savas verslas Darbas su biuro

įranga

B Medžio

apdirbimo

pamoka

Žvaigždžių

tyrinėjimas per

teleskopą

Grojimas

orkestre ar

grupėje

Pagalba kitiems

sprendžiant jų

asmenines

problemas

Grupės vadovo

darbas

Kompiuterizuota

verslo duomenų

analizė

C Auto-

mechanikos

pamoka

Mokslinės

problemos

sprendimas

Fotografavimas Logopedo darbas Kitų atliekamo

darbo priežiūra

Apskaitos

pamoka

D Darbas ne Nusikaltimo Meno pamoka Slaugytojo Lyderystė Komercinės

20

patalpose tyrimas darbas grupėje siekiant

tikslo.

matematikos

pamoka

E Motorinių

mašimų ar

įrangos

valdymas

Mokslinių knygų ar

žurnalų skaitymas

Vaidinimas

spektaklyje

Vaikų mokymas Verslo žurnalų ar

straipsnių

skaitymas

Darbas biure

F Daiktų

konstravimas

Darbas, kuriame

reikia daug

mąstymo

Drabužių

dizainas

Kitų asmenų

mokymas ar

treniravimas

Bendravimas su

svarbiais

žmonėmis

Verslo laiško

rašymas

G Individualus

darbas

Mikroskopo

naudojimas

Interjero dizainas Grupės

diskusijos

vedimas

Viešas

pasisakymas

Naudojimasis

kompiuteriu

H Gyvūnų dresūra Sudėtingų

skaičiavimų

atlikimas

Grožinės

literatūros, pjesių

ar poezijos

skaitymas

Dalyvavimas

komandinio

sporto žaidime

Pardavimai Tikslus duomenų

registravimas

I Palapinės

statymas

Mokslinių teorijų

supratimas

Koncertų, teatro

ar meno parodų

lankymas

Pagalba kitiems

sprendžiant

ginčą

Idėjos skleidimas

ar

populiarinimas

Atsakomybė už

detales

J Mechaninių

galvosūkių

sprendimas

Formulių

interpretacija

Amatininko

darbas

Dalyvavimas

susirinkime

Galimybė laimėti

apdovanojimą už

lyderystę ar

pardavimus

Spausdinimas ar

programinės

spausdinimo

įrangos

naudojimas

K Darbas sode Naujos studijų

srities atradimas

Darbas

vadovaujantis

savo taisyklėmis

Kalbėjimasis su

žmonėmis

Didelės

atsakomybės

prisiėmimas

Darbas su

skaičiais

L Projekto

skaitymas

Kompiuterių

panaudojimas

Galimybė

naudotis

vaizduote

siekiant sukurti

ką nors

originalaus

Darbas su

jaunais

žmonėmis

Dalyvavimas

politinėje

kompanijoje

Galimybė būti

organizuotu

žmogumi

M Dalyvavimas

sportiniame

žaidime

Laboratorinių

eksperimentų

atlikimas

Apsakymų ir

poezijos rašymas

Veiklos

planavimas ir

priežiūra

Žmonių

įtikinėjimas, kad

jie elgtųsi taip,

kaip jums atrodo

Veiklos atlikimo

sistemos kūrimas

ir veiklos

atlikimas

laikantis šios

sistemos

P T M S D N

Iš

viso

21

INTERESŲ TIPAI IR JŲ YPATUMAI

PRAKTINIO (P) tipo žmonės teikia pirmenybę darbui ir veiklai, kuriuose panaudojami įvairūs

įrankiai ar mašinos bei matomas/pasiekiamas konkretus darbo rezultatas. Juos domina praktinių,

o ne abstrakčių problemų sprendimas. P tipo žmonės paprastai yra praktiški, fiziškai stiprūs, turi

gerus rankų darbo bei mechaninius įgūdžius. Jie pasižymi atkaklumu, paprastumu, nuoširdumu,

labiau mėgsta dirbti su daiktais ir įrankiais, nei su žmonėmis. P tipo profesijų pavyzdžiai:

automobilių mechanikas, elektrikas, ūkininkas, stalius, vairuotojas, siuvėjas ir kt.

TIRIAMOJO (T) tipo žmonės teikia pirmenybę moksliniam - tiriamajam darbui, kuriame

analizuojami daiktai ir įvykiai, kaupiami ir apibendrinami duomenys, sprendžiamos įvairios

problemos. T tipo atstovai paprastai yra intelektualūs, smalsūs ir kritiški, pasižymi atkaklumu ir

nepriklausomybe. Jie yra gabūs matematikai ir kitiems mokslams, mėgsta dirbti savarankiškai ir

spręsti problemas. T tipo atstovams labiau patinka darbas su idėjomis, negu su žmonėmis ar

daiktais. T tipo profesijų pavyzdžiai: biologas, matematikas, programuotojas, chemikas ir kt.

MENINIO (M) tipo žmonės teikia pirmenybę meninei – kūrybinei veiklai, saviraiškai. M tipo

atstovai paprastai atviri patyrimui, kūrybingi, emocingi, pasižymi turtinga vaizduote,

nepriklausomybe. Jie yra gabūs menui, noriai kuria ką nors originalaus. M tipo atstovams labiau

patinka dirbti su idėjomis, meniniais vaizdais, nei dirbti su žmonėmis ar tvarkyti dalykinius

reikalus. M tipo profesijų pavyzdžiai: aktorius, dailės mokytojas, dizaineris, rašytojas,

fotografas, skulptorius ir kt.

SOCIALINIO (S) tipo žmonės teikia pirmenybę veiklai ir darbui, kuriuose reikia teikti

pagalbą, duoti nurodymus, konsultuoti ir patarti kitiems žmonėms. S tipo atstovai paprastai turi

gerus bendravimo ir mokymo įgūdžius, yra dėmesingi, kantrūs ir empatiški. Jie pasižymi

draugiškumu, atsakomybe, užuojauta ir taktu. Jiems labiau patinka darbas su žmonėmis nei su

daiktais. S tipo profesijų pavyzdžiai: medicinos sesuo, mokytojas, konsultantas, socialinis

darbuotojas ir kt.

DALYKINIO (D) tipo žmonės teikia pirmenybę veiklai ir darbui, kuriuose reikia rodyti

iniciatyvą, vadovauti kitiems. D tipo atstovai paprastai turi gerus įtikinėjimo ir pardavimo

įgūdžius. Jie pasižymi optimizmu, iškalba ir energingumu; linkę dominuoti ir rizikuoti. D tipo

22

žmonėms labiau patinka dirbti su žmonėmis ir idėjomis, nei su daiktais. D tipo profesijų

pavyzdžiai: vadybininkas, advokatas, prekybininkas, draudimo agentas ir kt.

NORMATYVINIO (N) tipo žmonės teikia pirmenybę veiklai ir darbui, kuriuose yra aiškios

normos ir reikalavimai, laikomasi nustatytos tvarkos. N tipo atstovai paprastai yra praktiški,

tvarkingi, atsargūs. Jie pasižymi matematiniais gabumais, pakantumu monotoniškam darbui. N

tipo žmonėms labiau patinka dirbti su daiktais ir skaičiais, laikantis apibrėžtų taisyklių. N tipo

profesijų pavyzdžiai: buhalteris, banko darbuotojas, kasininkas, statistikas ir kt.

“Jūsų vertybių įvertinimo” testas

P T

N M

D S

Naudojantis šiuo tyrimu teigiama, kad šešiakampyje šalia esantys interesų tipai yra panašūs (pvz. N ir D), o esantys priešingose šešiakampio kampuose interesų tipai yra skirtingi (pvz. N ir M).

23

Perskaitykite pateiktus teiginius ir kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4,

kur 4 - tikrai taip; 3 - dažniausiai taip; 2 - nežinau; 1 - dažniausiai ne; 0 - tikrai ne. Šiame teste

nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Nėra nieko sudėtingo, tiesiog nesukdami galvos dėl

galutinio rezultato, atsakykite į 24 klausimus. Po to pagal gale pateiktą lentelę suskaičiuokite,

kuri vertybė jumyse vyrauja.

1. Būdamas 55 - erių ir turėdamas pakankamai pinigų, ketinu pasitraukti iš užimamų pareigų ir

pradėti gyventi sau.

2. Aš džiaugiuosi, kai, priimant sprendimus, įtraukiami ir kiti asmenys.

3. Dabar džiaugiuosi (džiaugiausi praeityje) artimais santykiais su vienu arba dviem tėvais.

4. Aš ypač džiaugiuosi ir vertinu grožį bei gražius objektus, įvykius ar daiktus.

5. Aš mėgaujuosi, kai tenka savarankiškai kurti projektus, realizuoti sumanymus.

6. Aš manau, kad turtingai gyventi - reiškia turėti daug draugų bei daug pažinčių.

7. Susirinkimuose ir grupėse aš esu naudingiausias tada, kai galiu vadovauti.

8. Man patinka rengti vakarėlius ir juose dalyvauti.

9. Aš mieliau rinkčiausi dailės, piešimo ar skulptūros užsiėmimus nei matematikos pamokas.

10. Aš manau, kad atostogas reikia leisti su šeimos nariais ir artimaisiais.

11. Man patinka gražūs daiktai, mano geras skonis.

12. Aš manau, kad namų ruošimas (dekoravimas) yra malonus užsiėmimas.

13. Aš tikiuosi uždirbti daugiau pinigų nei uždirba paprasti žmonės.

14. Man malonu pirkti ypatingas dovanas šeimos nariams.

15. Mažose grupėse aš esu dažnai vertinamas kaip vadovauti sugebantis asmuo.

16. Jei turėčiau talentą, aš mielai kurčiau, pieščiau ar užsiimčiau kitais menais.

17. Aš turiu artimą draugą, su kuriuo kalbamės beveik apie viską.

18. Aš mėgaujuosi gera muzika, literatūra ir daile.

24

19. Aš manau, kad smagu iš nieko ką nors sukurti.

20. Aš sutinku su pasakymu, kad už pinigus nenusipirksi laimės, bet taip pat manau, kad pinigai

užtikrina materialinį saugumą.

21. Aš manau, kad laisvalaikis su šeima yra būtinas ir suteikia džiaugsmo.

22. Aš dažnai padedu šalia manęs esantiems priimti sprendimus dėl reikšmingų ir nelabai

reikšmingų dalykų gyvenime.

23. Užuot ėjęs miegoti, aš mielai vakarais leidžiu laiką su gerais draugais.

24. Kai pastebiu naują pastatą ar namą, pirmiausiai pagalvoju, kaip jis atrodo, o tik po to - kokia

jo paskirtis.

Užduotys:

• Aprašyti savo Idealųjį Aš. Kiek žmonių yra manyje?

• Individualiai sudaryti asmeniui svarbių poreikių sąrašą ir padiskutuoti apie šiuo

metu aktualiausius.

Vertingos nuorodos:

http://charakteris.info/charakterio-testas-paremta-mbti-testu-naujas-variantas/

http://charakteris.info/

PROGRAMĄ PARENGĖ:

Pinigai Valdžia Šeima Estetika Kūrybingumas Bendravimas

1 2 3 4 5 6 7

1 2 3 4 5 6

11 7 10 9 12 8

13 15 14 18 16 17

20 22 21 24 19 23

Iš viso:

25

Kauno taikomosios dailės mokyklos

Vaiko gerovės komisija

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PREVENCINĖ PROGRAMAsenas.ktdm.lt/images/VGK_dokumentai/socialiniu... · paprašoma parašyti raštu ar išreikšti mintimis - refleksija visos klasės.

Documents