pilvo raumenį po gimdos šalinimo operacijos, pagerėja, lyginant su grupe, kurioje tik stebėtas savaiminis raumenų funkcijos atsigavimas. O diafragmos aktyvumas pagerėja nepriklausomai, ar poveikis taikytas, ar ne. Prieš operaciją nustatyti silpni, vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai tarp diafragmos, dubens dugno ir skersinio pilvo raumenų fizinių savybių (p<0,05). 6 savaitę po operacijos kontrolinėje grupėje stebimi statistiškai reikšmingi ryšiai tik tarp diafragmos, skersinio pilvo raumens aktyvumo ir dubens dugno raumenų jėgos ir ištvermės, o 3 mėnesį po operacijos – tik tarp diafragmos aktyvumo ir dubens dugno raumenų jėgos bei ištvermės (p<0,05). Skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje po operacijos vyrauja vidutinio stiprumo, stiprūs ir labai stiprūs ryšiai tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų (p<0,05). Šie rezultatais svarbūs praktikoje, nes nelavinant skersinio pilvo raumens, funkciniai diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų ryšiai silpnėja, t.y. silpnėja šių raumenų atliekama funkcija. Išvados 1. Skersinio pilvo raumens aktyvumas ir ištvermė po gimdos šalinimo operacijos didėja tik skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05). 2. Diafragmos aktyvumas praėjus 6 savaitėms ir 3 mėnesiams po operacijos vienodai didėja abiejose grupėse (p<0,05). 3. Dubens dugno raumenų jėga po operacijos padidėja visoms moterims (p<0,05), tačiau trečią mėnesį po operacijos ji yra didesnė skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05). Dubens dugno raumenų ištvermė po operacijos didėja tik skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05). 4. Tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų prieš operaciją egzistuoja vienas kitam įtaką turintys funkciniai ryšiai (p<0,05). Po operacijos skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje ryšiai stiprėja, o kontrolinėje grupėje – silpnėja arba išnyksta. SLAUGYTOJO DIABETOLOGO VAIDMUO PACIENTŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU DIABETU, MOKYME B. Bartkevičiūtė , dr. L. Pauliukėnas, V. Bulikaitė Įvadas Cukrinis diabetas (CD) – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų, tokių kaip - audinių atsparumo insulinui arba dėl abiejų priežasčių, sutrinka medžiagų apykaita angliavandenių, baltymų, riebalų, atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija [1]. Kokybiškas, struktūruotas pacientų mokymas - raktas efektyviai savikontrolei. Keturiskart padidėja
4
Embed
SLAUGYTOJO DIABETOLOGO VAIDMUO PACIENTŲ, SERGANČIŲ ... · Vartoti raktažodžiai: sergantieji cukriniu diabetu, kognityvinė mokymo teorija, slaugytojas diabetologas, pacientų
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
pilvo raumenį po gimdos šalinimo operacijos, pagerėja, lyginant su grupe, kurioje tik stebėtas savaiminis
raumenų funkcijos atsigavimas. O diafragmos aktyvumas pagerėja nepriklausomai, ar poveikis taikytas, ar
ne.
Prieš operaciją nustatyti silpni, vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai tarp diafragmos, dubens dugno ir
skersinio pilvo raumenų fizinių savybių (p<0,05). 6 savaitę po operacijos kontrolinėje grupėje stebimi
statistiškai reikšmingi ryšiai tik tarp diafragmos, skersinio pilvo raumens aktyvumo ir dubens dugno
raumenų jėgos ir ištvermės, o 3 mėnesį po operacijos – tik tarp diafragmos aktyvumo ir dubens dugno
raumenų jėgos bei ištvermės (p<0,05). Skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje po operacijos vyrauja
vidutinio stiprumo, stiprūs ir labai stiprūs ryšiai tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų
(p<0,05). Šie rezultatais svarbūs praktikoje, nes nelavinant skersinio pilvo raumens, funkciniai diafragmos,
skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų ryšiai silpnėja, t.y. silpnėja šių raumenų atliekama funkcija.
Išvados
1. Skersinio pilvo raumens aktyvumas ir ištvermė po gimdos šalinimo operacijos didėja tik skersinio
pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05).
2. Diafragmos aktyvumas praėjus 6 savaitėms ir 3 mėnesiams po operacijos vienodai didėja abiejose
grupėse (p<0,05).
3. Dubens dugno raumenų jėga po operacijos padidėja visoms moterims (p<0,05), tačiau trečią mėnesį
po operacijos ji yra didesnė skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05). Dubens dugno
raumenų ištvermė po operacijos didėja tik skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05).
4. Tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų prieš operaciją egzistuoja vienas kitam
įtaką turintys funkciniai ryšiai (p<0,05). Po operacijos skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje
ryšiai stiprėja, o kontrolinėje grupėje – silpnėja arba išnyksta.
SLAUGYTOJO DIABETOLOGO VAIDMUO PACIENTŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU
DIABETU, MOKYME
B. Bartkevičiūtė , dr. L. Pauliukėnas, V. Bulikaitė
Įvadas
Cukrinis diabetas (CD) – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas,
lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų, tokių kaip - audinių
atsparumo insulinui arba dėl abiejų priežasčių, sutrinka medžiagų apykaita angliavandenių, baltymų,
riebalų, atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių)
probleminių situacijų aptarimas ir analizavimas kartu su pacientu; sintezė – pateiktų problemų
sprendimas ir apibendrinimas; įvertinimas – ar pasiektas tikslas, ar reikalingas tęstinis mokymas.
Literatūra
1. LR SAM Įsakymas Dėl cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo, 2012 m. vasario 28 d. Nr. V-159, Vilnius
2. Pawar B. The role of the diabetes nurse in teaching Patients with diabetes. Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29 d.]. Vilnius.
3. Žąsytė E, Lašaitė L, Goštautas A. Sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu somatinių rizikos veiksnių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos. Lietuvos endokrinologija 2011;19 t.1, 2, 3, p.7-17.
4. Kalibatienė D. Slaugos teorija: mokomoji knyga. Vilniaus universitetas. Vilnius: Greita spauda; 2008. 5. Demskytė J, Kriukelytė D, Vaškelytė A. Slaugos pagrindai: paskaitų konspektai. Kaunas: Vitae Litera; 2008. 6. Lacroix A, Assal J. F. Pacientų mokymas stebėti ir valdyti ligą. Kaunas, Vitae Litera; 2009. 7. Lewis S. M, Heitkemper M. M. & Dirksen S. R. Medical surgical nursing: Assessement and management of
Clinical problems. S;t louis: Mosby-Year book Inc; 2007. 8. Riklikienė O, Sajienė L. Praktinis slaugos mokymas: vadovėlis. Kaunas, LSMU leidybos namai; 2011. 9. Braungart M. M, Braungart R. G. Applying Learning Theories to Healthcare Practice. [cited 2012-09-28].
Available from Internet <http://www.jblearning.com/samples/.../chapter2.pdf>. 10. Štreimikienė A. Slaugytojų ir pacientų bendravimo ypatumai Utenos apskrities ligoninėje. Magistro diplominis
darbas. 2009. [žiūrėta 2012-09-28]. Prieiga per internetą <http://www. vddb.library.lt/fedora/get/lt-elaba-0001:e.../DS.005.0.02.ETD>.
11. Riklikienė O. Slaugos vadyba: paskaitų konspektas. Kaunas, Vitae Litera; 2008. 12. Blaževičienė A, Jakušovaitė I. Slaugos etika: universiteto vadovėlis. Kaunas, Vitae Litera; 2008. 13. Bydam J. Pedagogika. Vilnius, Charibdė; 2000. 14. Bagdonas G, Damulevičienė G, Lesauskaitė V, Macijauskienė J, Valius L, Venskutonis D, ir kt. Pagyvenusių
žmonių sveikatos priežiūra: vadovėlis. Kaunas,Vitae Litera; 2009. 15. Martell S., Simonen A. K. Effektiva undervisningsformer och sjuksköterskans funktion för att främja
egenvården för patienter med diabetes - En systematisk litteraturstudie. [cited 2012-11-20]. Available from Internet <:http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:du-3603>.
16. Diabetes education study group of Europian Associacion for the study of diabet.The teaching letters. Nr.8. p.
38-43. 17. Sajienė L. Studentų praktikos vadovas. Metodinė knyga, skirta aukštųjų mokyklų praktikos vadovams
(mentoriams). UAB Arx Baltica; 2011. 18. Bulaveva T. Dėstomo dalyko vertinimo sistemos kūrimas. [žiūrėta 2012-01-02]. Prieiga per
internetą:<http://www.esec.vu.lt/.../Dalyko%20vertinimo%20sistem>. 19. Kalibatienė D. Cukralige sergančių slaugos mokymo ypatumai. Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos
mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29 d.]. Vilnius. 20. Lietuvos sveikatos programa. LR SAM įsakymas „Dėl LR SAM ministro 2008 m. Spalio 10 d. Įsakymo nr. V-982
„Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo [žiūrėta 2012-12-20]. Prieiga per internetą:http://<www.tar.tic.lt>.
SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRAVIMO IR TARPASMENINĖS
SĄVEIKOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS UŽIMTUMO UŽSIĖMIMŲ METU, SĄSĄJOS
SU PAŽINTINĖMIS FUNKCIJOMIS
D. Zadavičiūtė, dr. S. Mingaila
Gyvenimo pilnatvė yra dinamiškas gyvenimo reiškinys. Skirtingose sąlygose susiformuoja skirtingi jos
prioritetai. Visuomeninė veikla pagyvenusiems ir seniems žmonėms tampa ne tokia aktyvia bei aktualia
veikla. Meninė, kūrybinė veikla suteikia pozityvių jausmų, skatina bendravimą kūrybiniame procese,
palengvina adaptaciją kolektyve, bei visuomenėje.
Tikslas
Įvertinti senų ir pagyvenusių žmonių pažintinių funkcijų sąsają bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos
įgūdžiams užimtumo užsiėmimų metu.
Metodika
Tyrime dalyvavo 28 pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonės, pagal PSO nuo 60 metų iki 90 metų
amžiaus, lankantys užimtumo užsiėmimus Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai” Druskininkų miesto
bendrijoje. Tiriamuosius sudarė 89 % moterys (n=25) ir 11 % vyrai (n=3). Pažintinėms funkcijoms įvertinti
buvo naudojamas TPBT testas. Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimui buvo taikoma
skalė ACIS (Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimo skalė) – tai stebėjimo įvertinimas, kuris
sukaupia duomenis apie įgūdžius, asmeniui bendraujant ir sąveikaujant su kitais, atliekant veiklą. Statistinė
tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Požymių ryšio stiprumui