Page 1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TATJANA ŽILĖNIENĖ
OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE
PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ, VARTOJAMŲ GRETA GYDYTOJO
PASKIRTO GYDYMO, TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. T.A. Mekas
KAUNAS, 2019
Page 2
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė
2019 - 01-
OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE
PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ, VARTOJAMŲ GRETA GYDYTOJO
PASKIRTO GYDYMO, TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Recenzentas: Darbo vadovas:
2019 - 01 - ..... Doc. dr. T. Mekas
2019 - 01 - .....
Darbą atliko
Magistrantė
Tatjana Žilėnienė
2019 - 01- ......
KAUNAS, 2019
Page 3
3
TURINYS
SANTRAUKA ........................................................................................................................... 4
SUMMARY ............................................................................................................................... 5
PADĖKA ................................................................................................................................... 6
SANTRUMPOS ......................................................................................................................... 7
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................... 12
1.1 Opinis kolitas ........................................................................................................... 12
1.2 Sveikatos priežiūros sistemos .................................................................................. 19
1.3 Virškinamojo trakto gydymas liaudies medicina .................................................... 19
1.4 Augalinės kilmės medžiagos liaudies medicinoje ................................................... 20
1.5 Papildoma ir alternatyvi medicina ........................................................................... 22
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ........................................................................ 28
2.1. Tyrimo organizavimas ............................................................................................ 28
2.2. Tyrimo instrumentas ............................................................................................... 28
2.3. Tyrimo planavimas ir tiriamųjų atranka ................................................................. 29
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................................... 31
3.1. Respondentų pasiskistymas pagal papildomų priemonių naudojimą ..................... 31
3.2. Augalinės kilmės medžiagų analizė ....................................................................... 32
4. IŠVADOS ..................................................................................................................... 41
5. PRIEDAI ...................................................................................................................... 46
Page 4
4
SANTRAUKA
T. Žilėnienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. T. A. Mekas; Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos
katedra – Kaunas.
Siekiant surinkti ir susisteminti duomenis apie opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo
paskirto gydymo vartojamas priemones, vykdytas tiriamasis interviu, kurio metu naudotas pagrindinis
tyrimo instrumentas – trijų dalių klausimynas. Tyrimo dalyviai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriaus pacientai.
Susumavus rezultatus matyti, kad 80 proc. pacientų (12 iš 15) naudojo papildomas priemones.
Didžiausio populiarumo sulaukė astrinių (Asteraceae) šeimos atstovas – vaistinė medetka (Calendula
officinalis L.).
Buvo atliktas palyginimas tarp opiniu kolitu (12) ir žarnyno vėžiu (5) sergančių respondentų
naudojančių augalinės kilmės ir kitas papildomas priemones, ir nustatyta, kad vaistinė medetka
(Calendula officinalis L.) vėl tapo mėgstamiausia gydomąja priemone. Nustatytas vienodas augalinių
žaliavų paruošimo būdų - arbatų 40 proc. vartojamų tarp opiniu kolitu ir 42 proc. tarp žarnyno vėžiu
(1) sergančių respondentų. Taip pat nustatytas atitikmuo tarp papildomų priemonių naudojimo. Tai
buvo – malda, kuri sudarė 57 proc. tarp opiniu kolitu ir 31 proc. tarp žarnyno vėžiu (1) sergančių
pacientų.
Page 5
5
SUMMARY
This is the master thesis Experimental Measures Of Additional Treatment Used By Patients
With Ulcerative Colitis of T. Žilėnienė ( scientific supervisor doc. dr. T. A. Mekas) at the Lithuanian
University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and
Social Pharmacy - Kaunas.
The aim of the study was to collect and systematize data on ulcerative colitis patients who use
additional measures in addition to the ones that were prescribed by a physician. This is a pilot
quantitative and qualitative study which was carried out using the three-part questionnaire and structured
interviews. Participants of the study: Patients of Gastroenterology Department of Kaunas Clinics
Hospital of Lithuanian University of Health Sciences. The results show that 80% of patients (12 out of
15) used additional measures. Asteraceae (Calendula officinalis L.), a representative of the Asteraceae
family, has gained the most popularity. A comparison was made between herbal origin and other
complementary measures among respondents with ulcerative colitis (12) and intestinal cancer (5), and
it was found that the medicinal calendula (Calendula officinalis L.) was once again a favourite curative.
The same methods for the preparation of hers (preparation of tea) were used by 40% of patients with
ulcerative colitis and 42% with intestinal cancer (1). It was also found that both ulcerative colitis and
intestinal cancer (1) patients identified prayer as an additional treatment (57% and 31% respectively).
Page 6
6
PADĖKA
Pirmiausia noriu padėkoti asmeniui, kuris visą laiką patardavo, tuomet kai jau būdavau
pasimetusi ir skatino darbą rašyti toliau, tai Povilui Marcaliui.Norėčiau padėkoti LSMU Kauno klinikų
Gastroenterologijos skyriaus komandai, o ypatingai aukštos kvalifikacijos gydytojui prof.G. Kiudeliui
ne tik už profesionalų darbą, bet ir už rūpestį ir gerą žodį. Dėkoju opiniu kolitu sergančius pacientus,
atvėrusiems savo širdis ir pasidalijusiems savo išgyvenimais.Norėčiau padėkoti grupės ir kurso
draugams, ypač Austinai, Aistei, Inetai, Andriui, Karolinai, Emilijai, Linai, Gintarei, Robertai už
pagalbą. Dėstytojams, ypač prof. J. Bernatonienei ne tik kaip puikų specialistą, bet ir kaip žmogų iš
didžiosios raidės. Be galo dėkinga už kantrybę, palaikymą, pasitikėjimą manimi bei supratimą savo
darbo vadovui doc.dr. Taurui Mekui. Savo brangiausiems ir mylimiausiems žmonėms – savo
artimiesiems, ypač mamytei Inai už rūpestį, pagalbą, už su manimi bemieges naktis ir savo sūneliui
Orestui, kuris kantriai laukdavo sugrįžtančios mamos.
Page 7
7
SANTRUMPOS
5 – ASA – 5-aminosalicilo rūgštis
EFCCA – Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacija
ENG - Elektroneurografija
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
MRT – Morfologinis pakitusių žarnyno segmentų vertinimas
NVNU – Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
OK – Opinis kolitas
PAM – Papildoma ir alternatyvioji medicina
PET – Ląstelių ir molekulių, įtrauktų į ligos procesą vaizdavimas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
TKM – Tradicinė kinų medicina
TNF – Tumoro nekrozės faktorius
TNF- Alfa- infliksimabas
TPAM – Tradicinė, alternatyvi ir papildoma medicina
TTM – Tradicinė Tibeto medicina
SPSS - Koreliacijos skaičiavimas programa
UŽL – Uždegiminės žarnyno ligos
Page 8
8
ĮVADAS
Nepaisant sparčiai tobulėjančių pasiekimų medicinos srityje opinis kolitas (OK) išlieka
problema visame pasaulyje (2). 2010 m. Lietuvoje OK sergamumas siekė 6,5 sergančiųjų 100000
gyventojų, o Europoje – 8,2 sergančiųjų 100000 gyventojų (3). Didžiausias uždegiminių žarnyno ligų
(UŽL) skaičius paskaičiuotas Europoje ir Šiaurės Amerikoje (4-5).
Opinis kolitas (OK) – tai lėtinis storosios žarnos uždegimas, kuriam būdingas paviršinių
gleivinės opų atsiradimas.Šia liga dažniausiai serga 15-40 metų amžiaus pacientai. Antrasis ligos
epizodas pasireiškia tarp 50–80 metų amžiaus. Opiniu kolitu JAV suserga maždaug 500 tūkst. asmenų,
vidutiniškai 8–12 iš 100 tūkst. atvejų kasmet (6-7).
Opinis kolitas tęsiasi visą gyvenimą. Jo paūmėjimui įtakos turi daug veiksnių pvz.: emocinė
įtampa, netinkama mityba, infekcijos ir kita. Ligos eigą galima kontroliuoti, tačiau visiškai išgydyti kol
kas neįmanoma. Šiai ligai būdinga remisijų ir paūmėjimų kaita. Remisijos trukmė ir simptomų sunkumas
paūmėjimų metu kiekvienam ligoniui skirtingi. Lėtinės ligos kelia daug rūpesčių ligoniams, jų šeimai ir
gydytojui.
Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacija (EFCCA) 24 pasaulio šalyse
2011 m. apklausė beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų. Kas ketvirtas jų dėl ligos buvo priverstas
praleisti daugiau nei 25 darbo dienas per metus, daugiau nei pusė nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad
pablogėjusi sveikata sutrukdys atvykti į darbą, sulaukia nemalonių komentarų, kolegų nusiskundimų dėl
jų ligos ar net yra diskriminuojami (8).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos mokslininkai nuo
2006 m. vykdo Lietuvos uždegiminių žarnų ligų genetikos projektą. Jo metu atlikti išsamūs sergančių
šiomis ligomis bei sveikų kontrolinių asmenų iš visos Lietuvos klinikiniai ir genetiniai tyrimai. 2009 m.
į Tarptautinį uždegiminių žarnyno ligų genetikos mokslininkų konsorciumą buvo pakviesti ir LSMU
Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Limas
Kupčinskas ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos
laboratorijos vedėja dr. Jurgita Šventoraitytė-Skiecevičienė (9).
„Žurnale „Nature” publikuoto tyrimo metu buvo surasta daugiau kaip 70 naujų žmogaus
genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų išsivystymu. Tokiu būdu šiuo metu
jau žinomi 163 žmogaus genomo regionai, kuriuose nukleotidų sekos pokyčiai susiję su padidinta
uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo rizika“ - nurodė vienas iš straipsnio bendraautorių prof. L.
Kupčinskas (9).
Pasak jo, svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo atradimas - tai, kad genetinis polinkis
sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais (vieno nukleotido
Page 9
9
polimorfizmais), kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis - raupsais bei
tuberkulioze (9).
Autorių atrasti genetiniai pokyčiai lemia sutrikusį imuninį atsaką į patogenines bakterijas ir
sutrikusį šių bakterijų atpažinimą, o opinio kolito ir Krono ligos atveju - sutrikusį imuninį atsaką į
žarnyno mikroflorą. Galima daryti prielaidą, kad mažėjant infekcinių sukėlėjų žmogaus aplinkoje, kai
kurių žmonių imuninė sistema gali „persiorientuoti“ ir pradėti „atakuoti“ savus audinius (9).
Uždegiminėmis žarnyno ligomis serga daugiau kaip 2.5 mln. žmonių visame pasaulyje. Šias
autoimunines žarnyno ligas sukelia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika. Šios ligos dar
vadinamos „civilizacijos“ ligomis, kadangi jomis kur kas dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse (9).
„Žmogaus žarnyno mikrobiota yra įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą
gyvenimą. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno
mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo ženkliai
mažesni nei dabartiniai, besiremiantys ES taisyklėmis“ – teigė dr. J. Šventoraitytė-Skiecevičienė (9).
Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais,
atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių -
pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne. Tai galėtų
paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų
Europoje ar JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos (9).
Lietuvių ligos tampa tokios pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje, pastebi
mokslininkai. Pasak medikų, lietuviai turi nemažą genetinį polinkį sirgti Krono ir kitomis
uždegiminėmis žarnyno ligomis, o perėmus vakarietišką gyvenseną ir mitybos būdą bei vis labiau
populiarėjant greitajam maistui keičiasi ir normali mūsų žarnyno mikroflora (10).
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio amžiaus lietuvio žarnyno mikroflora dar yra gerokai
sveikesnė negu šiuolaikinių vokiečių. Ir tai susiję su tuo, kad ji įgyta maždaug prieš 30 metų, kai buvo
kitos mitybos taisyklės, kitos sanitarinės sąlygos. Bet potencialiai lietuvių populiacijoje šių žarnyno ligų
dažnis turi tendenciją augti ir greitai, reikia tikėtis, jos bus tokios dažnos kaip Skandinavijos ar Vakarų
Europos šalyse“, - teigia Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos prof. Limas Kupčinskas (10).
„Visų tų faktorių suma ir lemia ligos atsiradimą. Šiuo metu mokslininkai didžiulį dėmesį kreipia
į žarnyno normalią mikroflorą, kuri kinta, tampa vis panašesnė į Vakarų Europos šalių gyventojų
mikroflorą. Tai susiję su mūsų mitybos pobūdžio ir sanitarijos pokyčiais. Aišku, visiškai izoliuotoje
Šiaurės Korėjoje iš tiesų mažai serga, o mes tapome civilizuoto pasaulio dalimi ir ligos tampa tokios
pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje“, - teigia prof. L. Kupčinskas (10).
Pasak profesoriaus L. Kupčinsko, vadinamieji probiotikai, kurių galima įsigyti ir maisto prekių
parduotuvėse, veikia tik tol, kol pereina per virškinamąjį traktą (10).
Page 10
10
„Deja, jie ten neprigyja ir praktiškai šitoms sudėtingoms žarnyno ligoms gydyti kol kas nėra
naudojami ir neįtraukti į jokius Europos šitų ligų diagnostikos ir gydymo sutarimus. Deja, mikroflora
yra tokia, kokią mes ją įgyjame pirmomis kūdikystės savaitėmis po gimimo, ir ji maždaug tokia išlieka
visą gyvenimą„ - sako L. Kupčinskas (10).
„Tų bakterijų mūsų žarnyne yra per 500 rūšių, apie trečdalį jų dar nežinoma. Viena aišku, kad
tie visi bakteriniai preparatai žarnynui žalos atnešti negali, gali tik padėti. Kita vertus, pacientams reikia
žinoti, kad dalis tų bakterijų yra auginamos piene, ir jeigu dalis ligonių netoleruoja pieno ir jo produktų,
tai tie preparatai gali sukelti simptomus ir pabloginti ligonio būklę„ - perspėja prof. J. Valantinas,
numatantis bakteriniams preparatams tik nedidelę nišą žarnyno ligų profilaktikoje (10).
Page 11
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Surinkti ir susisteminti duomenis apie opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo
paskirto gydymo naudojamas papildomas priemones.
Uždaviniai:
1. Nustatyti, kokia dalis opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo paskirto gydymo
naudoja PAM priemones.
2. Nustatyti opiniam kolitui gydyti dažniausiai respondentų naudojamas įvairias
alternatyvios ir papildomos medicinos priemones.
3. Nustatyti respondentų ,sergančių opiniu kolitu dažniausiai naudojamas vaistinių augalų
rūšis.
Page 12
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Opinis kolitas
Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė opinė liga, nustatoma gaubtinės žarnos gleivinėje,
pasireiškianti kraujingomis, skystomis išmatomis (11).
Sergant OK, uždegiminiai pokyčiai prasideda nuo išangės ir plinta proksimaliai, pažeisdami
storosios žarnos gleivinę.
Atsižvelgiant į uždegimo išplitimą storojoje žarnoje ir remiantis Monrealio OK klasifikacija
(2008), OK buvo skirstomas į:
• proktitą – uždegiminiai tiesiosios žarnos pokyčiai;
• kairiosios pusės kolitą – uždegimas tolyn už tiesiosios žarnos, bet ne toliau blužnies linkio;
• pankolitą – uždegimas apima visą storąją žarną (12).
Dažniausi opinio kolito simptomai:
1. Kintančio dažnio kraujingos skystos išmatos
2. Staigus noras tuštintis
3. Tenezmai
4. Nestiprūs pilvo apačios diegliai
5. Kraujas, gleivės ar pūliai išmatose (11).
Ligos simptomai skiriasi sunkumu, gali prasidėti iš lėto arba staiga. Maždaug pusei sergančiųjų
nepasireiškia intensyvūs simptomai. Kitiems simptomai gali reikštis sudėtingais, dažnai užeinančiais
priepuoliais (11).
Opinis kolitas diagnozuojamas patvirtinus endoskopinių ir histologinių tyrimų duomenis.
Pacientams, besiskundžiantiems staigiu noru tuštintis ar tenezmais, kraujingomis išmatomis, norint
įvertinti kolito diagnozę, turi būti atlikti išmatų pasėlio tyrimai, sigmoidoskopija arba kolonoskopija ir
biopsija.
Page 13
13
1 lentelė. Ekstraintestinaliniai opinio kolito požymiai (13)
Neuždegiminės žarnų ligų enterito ir kolito priežastys:
1. Infekcinės:
a) Bakterinės: Campylobacter spp, Salmonella spp, Shigella spp, Clostridium difficile, e. coli
(enterotoksinė e. coli), Yersinia spp. (ypač krono ligos atvejais), gonokokai, Chlamydia trachomatis,
Mycobacterium tuberculosis, atipinės mikobakterijos.
b) Parazitinės: Entamoebe histolytica, Cryptospora spp, Isospora spp, Trichuris trichura,
strongyloidis.
c) Virusinės: Cytomegalovirus, Herpes simplex (proktito atvejais), ŽIV.
d) Grybelinės: Candida spp, Aspergillus spp.
2. Neinfekcinės:
a) Uždegiminės: divertikulitas, mikroskopinis kolitas (kolageninis ir limfocitinis), eozinofilinis
gastroenteritas, organo atmetimo reakcija, reakcijos, susijusios su radiacija, Behceto sindromas,
sarkoidozė.
b) Toksinės: pooperacinis diversinis kolitas, tulžies rūgšties praradimas, nesteroidiniai vaistai
nuo uždegimo (NVNU) vaistų ir kitų vaistų vartojimas, laisvinamųjų vartojimas , antineoplastinė
chemoterapija.
c) Piktybinės: kolorektalinis vėžys, plonųjų žarnų vėžys, neuroendokrininiai navikai, limfomos,
metastazės.
d) Kraujagyslinės: išeminis kolitas, vaskulitai (13) .
Opinio kolito gydymas priklauso nuo ligos intensyvumo ir išplitimo (žr. 2 lentelė). Svarbiausia
palaikyti remisiją siekiant išvengti ligos komplikacijų.
Ekstraintestinalinis požymis Dažnis (%)*
Osteoporozė 15.0
Opos burnos gleivinėje 10.0
Artritas nuo 5.0 iki 10.0
Pirminis sklerozuojantis
cholangitas
3.0
Uveitas nuo 5.0 iki 3.0
Gangreninė pioderma nuo 5.0 iki 2.0
Giliųjų venų trombozė 0.3
Plaučių embolija 0.2
* Sergant opiniu kolitu
Page 14
14
2 lentelė. Opinio kolito klasifikacija pagal ligos sunkumą (7)
Endoskopiniai tyrimai: rektoskopija, sigmoskopija arba kolonoskopija. Ankstyviausi pokyčiai
yra nespecifiniai, kurie būdingi bet kokios kilmės uždegimui: paburkusi ir paraudusi gleivinė.
Endoskopuojant OK būdingi šie požymiai:
gleivinė grūdėta;
gleivinė trapi, ji pradeda kraujuoti palietus endoskopu;
ovalios ar elipsės formos, padengtos fibrinu opos.
Esant sunkiam ligos paūmėjimui endoskopija yra pavojinga, nes gali sukelti žarnos perforaciją
arba toksinę jos dilataciją. Endoskopinis tyrimas atliekamas, kad nustatyti ligos aktyvumo laipsnį, jos
išplitimą storojoje žarnoje.
Gijimas prasideda, kai išnyksta spontaninis kraujavimas. Endoskopinis tyrimas pavojingas
esant stipriam ligos paūmėjimui, nes gali sukelti sunkius paūmėjimus, tokius kaip žarnos perforacija
arba toksinė žarnos dilatacija. Šio tyrimo tikslas – nustatyti pokyčius, aktyvumo laipsnį bei ligos
išplitimą storojoje žarnoje.
Uždegimą dažniausiai atspindi nespecifiniai pokyčiai:
• tiriant išmatas, nustatoma leukocitų ir eritrocitų;
• tiriant kraują, galima nustatyti įvairios kilmės anemiją ( geležies trūkumo, megaloblastinę dėl
folio rūgšties trūkumo, hemolizinę, o dažniausiai mišrią), padidėjusį ENG, įvairiai pakitusį leukocitų
skaičių, trombocitopeniją;
• padaugėja C reatyviojo baltymo, kuris jautrus aktyvios uždegimo fazės rodiklis.
Simptomas Lengva ligos
forma
Vidutinio sunkumo
ligos forma
Sunki
ligos forma
Albumino kiekis (g/l) Normalus Nuo 3,0 iki 3,5
[nuo 30 iki 35]
< 3,0
Kūno temperatūra Normali Nuo 37,2 iki 37,8 > 37,8
Žarnyno motorika < 4 per dieną Nuo 4 iki 6 per
dieną
> 6 per dieną
ENG (mm/h) < 20 Nuo 20 iki 30 > 30
Hematokritas (%) Normalus Nuo 30 iki 40 < 30
Pulsas (k./min) <90 Nuo 90 iki 100 > 100
Svorio kritimas (%) nėra Nuo 1 iki 10 > 10
ENG – eritrocitų nusėdimo greitis
Page 15
15
Ligos aktyvumas vertinamas: tuštinimosi dažniu per parą, kraujo kiekiu išmatose, kūno masės
sumažėjimo laipsniu, nuolatiniu pilvo skausmu, tachikardija. Taip pat reikalingi ir laboratoriniai tyrimai:
ENG, C reaktyviojo baltymo, albuminų kiekio kraujyje, calprotektino ir laktoferino kiekio išmatose,
leukocitozės.
Diagnostinės procedūros:
kraujo ir šlapimo mėginiai;
kaprologinis tyrimas;
endoskopija (gastroskopija, kolonoskopija);
magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas;
hibridinė PET/MRI sistema - (PET ląstelių ir molekulių, įtrauktų į ligos procesą,
vaizdavimas) ir MRT (morfologinis pakitusių žarnyno segmentų vertinimas).
Biopsija
Biopsijos vieta yra užpakalinė tiesiosios žarnos sienelė, 6-10 cm nuo išangės, gali būti imama
daug biopsijų iš visų pažeistų žarnos segmentų ir iš įtartinų vietų. Histologiniu tyrimu ieškoma OK
būdingų požymių.
Žarnų rentgeno tyrimas.
Tyrimas atliekamas sunkaus opinio kolito ir komplikacijų atveju.
Šio tyrimo metu galima matyti išsiplėtusias žarnas, kai yra toksinė žarnų dilatacija, laisvą orą
po diafragma prakiurus opai, Kloiberio dubenėlius. Iš šio tyrimo galima spręsti, koks žarnos plotas yra
pažeistas, nes aktyvaus uždegimo apimtuose segmentuose nėra išmatų – jos susikaupusios proksimaliau.
Irigoskopijos tyrimas dvigubo kontrastavimo atveju gali parodyti ir ankstyvus pokyčius –
smulkų difuzinį grūdėtumą ir išopėjusią gleivinę. Ilgai sergančiam ligoniui atsiranda pakitusios žarnos
striktūros (pvz.: sutrumpėja žarna).
Endoskopija su biopsija ir histologiniu ištyrimu išlieka auksiniu standartu diagnozuojant ir
vertinant žarnyno uždegiminius pokyčius (14).
Opinis kolitas recidyvuojanti liga, todėl labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti pradinį klinikinį efektą.
Todėl kai užgyja opos reikia skirti prieš recidyvinį palaikomąjį gydymą.
Yra trys pagrindinės grupės vaistų, kurie vartojami sergant lėtine uždegimine žarnų liga:
gliukokortikoidai, aminosalicilatai ir imunosupresiniai vaistai.
Aminosalicilatai: sulfasalazinas, mesalazinas, olsalazinas, balsalazidas.
Aminosalicilatais gydomos lengvos ir vidutinio sunkumo OK formos. Seniausias šios grupės
preparatas sulfasalazinas, kurį sudaro sulfamidams priklausantis sulfapiridinas ir 5-aminosalicilo rūgštis
(5-ASA).
Page 16
16
Sulfasalaziną sudaro sulfamidams priklausantis sulfapiridinas ir 5-aminosalicilo rūgštis (5-
ASA), sujungti azojungtimi (15). Storojoje žarnoje bakterijų azoreduktazė nutraukia azo jungtį, ir
vaistas suskyla. Pagrindinė veiklioji šio vaisto dalis, 5-ASA, lieka žarnų ertmėje (15).
Jo gydomoji dozė suaugusiems 3–6 g per parą. Šis preparatas pasižymi toksiniu poveikiu
priklausomai nuo dozės.
Apie 10–20 proc. ligonių patiria šalutinį sulfasalazino poveikį, kuris gali būti toksinis ar
idiosinkrazinis (15). Toksinis poveikis priklauso nuo dozės ir pasireiškia pykinimu, vėmimu, anoreksija,
galvos skausmu, bendru negalavimu (15).
Alerginis ar idiosinkrazinis sulfasalazino poveikis pasireiškia odos bėrimu, net toksine
epidermio nekrolize, karščiavimu, autoimunine hemolizine anemija, agranulacitoze, pankreatitu,
hepatitu, pneumonitu ir pablogėjusiais kolito požymiais (15).Vyrams gali atsirasti laikinų spermos
pokyčių (15). Be to, šis vaistas slopina folio rūgšties rezorbciją, todėl pasunkina anemiją (15). Gydant
sulfasalazinu, rekomenduojama kartu skirti ir folio rūgšties, 1–2 mg per parą (15).
Kitas preparatas gerai toleruojamas ligonių yra mesalazinas (15). Mesalazinas yra pirmo
pasirinkimo vaistas opinio kolito remisijos indukcijai ir palaikymui (16).
Šie vaistai mažina žarnų gleivinės uždegimą. Jų poveikis pasireiškia lėčiau negu steroidų, todėl
ūminių simptomų gydymui šiuos vaistus reikia vartoti kartu.
Siekiant išvengti ligos paūmėjimų, aminosalicilatai vartojami ilgą laiką. Blogas gydymo režimo
laikymasis yra susijęs su didesne ligos paūmėjimo ir storosios žarnos vėžio rizika (17-18). Mesalazinas
yra aminosalicilatas, kuris gali būti skiriamas tiek peroraliniu (granulės, tabletės), tiek rektaliniu būdu
(klizmos, žvakutės, putos) (19). Gydomoji mesalazino dozė – 2-4,8 g, palaikomoji – 1,5-4 g. (15).
Nefrotoksinis mesalazino poveikis pasitaiko retai (gydant didesnėmis negu 4 g paros dozėmis):
gali būti sukeliamas alerginis nefritas, lėtinis intersticinis nefritas, nefrozinis sindromas (15). Todėl
ligoniams, geriantiems mesalaziną ilgiau, reikia periodiškai tirti spaudimą (15).
Gliukokortikoidai. Dažniausiai vartojami: prednizolonas, budezonidas, hidrokortizonas,
deflazakortas, deksametazonas.
Šios grupės vaistai dažnai vartojami gydyti pirmą kartą diagnozuotai uždegiminei žarnų ligai
arba jos atkryčiui. Tai kol kas veiksmingiausi vaistai siekiant opinio kolito remisijos. Jie mažina žarnų
gleivinės uždegimą ir turi slopinamąjį poveikį. Kortikosteroidų forma: ampulės, tabletės, putos ar
skysčiai (klizmomis), žvakutės. Iš geriamųjų vaistų formų dažniausiai vartojamas prednizolonas (15).
Optimali dozė OK paūmėjimui gydyti apie 40 mg per parą, kartais dozė didinama iki 60 mg. 2/3 dozės
išgeriama ryte, kita dalis – po pietų (15). Pasiekus rezultatų, dozė mažinama po 2,5-5 mg kas 7-10 dienų,
kol vaistas visiškai nutraukiamas (15).
Page 17
17
Steroidų žvakutės ar klizmos gali būti naudojamos tik tuomet, kai uždegimas apima tiesiąją
žarną arba galinę storosios žarnos dalį. Gydant klizmomis, skiriama 100 mg hidrokortizono acetato arba
20-30 mg prednizolono fosfato su 60-100 ml skysčio (15).
Kortikosteroidai gali sukelti ir šalutinių reiškinių: gali atsirasti spuogų, sulėtėti vaiko augimas;
suaugusieji gali priaugti svorio, galima osteoporozė, katarakta (15).
Ką reikia žinoti, vartojant kortikosteroidus?
• Kortikosteroidų vartojimo negalima nutraukti staiga, nes gali pasireikšti antinkščių
nepanankamumas (Adisono krizė).
• Jei susirgote, patyrėte traumą ar jums reikalinga operacija, steroidų dozes gali tekti padidinti,
todėl reikia pasakyti gydytojui, kad vartojate arba neseniai vartojote steroidų.
• Gydymas steroidais gali mažinti organizmo atsparumą infekcijai. Reikėtų saugotis peršalimų:
tinkamai rengtis, maitintis, gerti šiltų skysčių, pirmenybę teikti šiltam maistui. Vengti didelių žmonių
susibūrimų šaltuoju metų laikotarpiu.
Imunosupresiniai vaistai. Dažniausiai vartojami azatioprinas ir 6-merkaptopurinas (15).
Imunosupresantai – lėtai veikiantys vaistai, jų terapinis veikimas pasireiškia po 2-3 mėnesių ir
vėliau (15). Pradėjus vartoti imunosupresantus, gali būti pykinimas, vėmimas, apetito stoka. Svarbus
imunosupresantų šalutinis poveikis – sumažėjusi kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose (15).
Pirmomis gydymo savaitėmis, siekiant parinkti saugią ir efektyvią dozę, kas savaitę būtinas
kraujo tyrimas (15). Kraujo tyrimai būtini ir vėliau tik atliekami kiek rečiau. Azatioprino skiriama 2,0-
2,5 mg/kg per parą (15).
Ciklosporinas A blokuoja T ląstelių veiklą (15). Jis vartojamas ūminio (žaibinio) OK atveju. Jo
skiriama 2-4 mg/kg per parą į veną arba nuolatinės infuzijos būdu 7-10 dienų (15).
Sunkus kolitas. Pagrindinis gydymo komponentas yra į veną skiriami gliukokortikoidai:
prednizolonas, po 20 mg kas 6-8 val., metilprednizolonas, po 12 mg kas 6 val. (15). Gliukokortikoidų
skiriama ir vietiškai, mikroklizmų ar putų pavidalu (15). Aminosalicilatų neduodama (15).
Gydymo baigčiai labai svarbios bendrosios priemonės: sutrikusios vandens ir elektrolitų
pusiausvyros korekcija, savalaikė kraujo transfuzija anemijos korekcijai išlaikant hematokrito vertę >
30 proc. (15).
Antibiotikai vartojami tik sunkaus OK atveju, kai pasireiškia toksinė žarnos dilatacija, dėl
kurios gali išplisti infekcija pilvo ertmėje (15). Skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų į veną:
ampicilino ir gentamicino kartu su metranidazoliu, arba trečios kartos cefalosporinų grupės vaistų su
metranidazoliu (15).
Biologinė terapija. Tumoro nekrozės faktorius (TNF) yra uždegiminis citokinas (15). Sukurti
chimeriniai monokloniniai antikūniai prieš TNF-alfa (infliksimabas) gydant opinį kolitą (15).
Page 18
18
Infliksimabas skiriamas gydyti steroidams ir azatioprinui rezistentiškas formas (15). Biologinė terapija
pasireiškia šalutiniais reiškiniais: tuberkuliozė, sepsis, limfoma bei su vaisto infuzijomis susijusios
reakcijos (15).
1 pav. Opinio kolito gydymo algoritmas
Page 19
19
1.2 Sveikatos priežiūros sistemos
Pasak D. Petraitytės, M. Stankūno nuomone, „Lietuvos sveikatos priežiūros reformos pradžia
galime laikyti 1991 m. Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje (Atkuriamajame Seime) priimtą Lietuvos
nacionalinę sveikatos koncepciją, kuri numatė pagrindines Lietuvos sveikatos sistemos vystymosi
gaires“ (20). Mokslininkai, tyrinėję sveikatos priežiūros sistemą pripažįsta, kad pacientų
charakteristikos ir lūkesčiai labai pakito šių dienų aktualijoje. Vieni autoriai teigia, kad šiuolaikiniam
pacientui reikia tobulesnių sveikatos technologijų, aukštos kvalifikacijos profesionalų, kokybės
užtikrinimo sistemų (21). Kiti pacientai, nusivylę jiems teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis,
ieško alternatyvių sveikatos problemų sprendimo būdų (22). Todėl skirtingoms pacientų grupėms
egzistavo skirtingi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai lūkesčių patenkinimui. Šis reiškinys mokslinėje
literatūroje įvardintas kaip medicininis pliuralizmas.
Kiekvienoje visuomenėje ar kultūroje egzistuoja kelios sveikatos priežiūros sistemos. A.
Kleinman išskyrė tris sveikatos priežiūros sistemas: populiarioji (kai už sveikatos priežiūrą atsakingi
paciento artimieji), profesionalioji (kai už ligonio sveikatą atsakingi sveikatos priežiūros specialistai),
tradicinė arba liaudies (kai asmenys, neturintys medicininio išsilavinimo, teikia sveikatinimo paslaugas)
(20). Lietuvoje taip pat egzistuoja ne vienas,o keli su sveikatos priežiūra susiję sektoriai: tradicinis,
pripažintas moksliniais įrodymais ir netradicinis ar empirinis (lietuvių liaudies medicinos).
1.3 Virškinamojo trakto gydymas liaudies medicina
Nuo senų laikų, ypač kaimuose žmonės gydėsi patys ir gydė kitus protėvių išsaugotais receptais.
Visa ši gydymosi būdų patirtis buvo perduodama iš kartos į kartą. Toks gydymosi būdas buvo
vadinamas savigyda. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktoje literatūroje pateikti du terminai:
savirūpyba (angl. self – care) ir savigyda (angl. self – medication) (23).
Savirūpyba – rūpinimasis savo sveikata pasinaudojus prevencines priemones. Savigyda –
gydymasis nereceptiniais vaistais bei savirūpybos tąsa.
Pasak, J. Vasiliausko (2009) sveikatos pamatas yra virškinimas. Jeigu skrandis, kepenys, kasa
ir žarnynas dirba gerai, užteks energijos, puikiai veiks galva, funkcionuos kraujotaka. Jeigu viduriai
užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne kaupiasi įvairių toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti
širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, XXI amžiaus rykšte vadinamos alergijos (24).
Pasak, J. Vasiliausko (2009) pagalba yra šalia mūsų, o pavasarį ir vasarą – net mums po kojomis
(24).
Page 20
20
Pasak, R.Trimako (2008) vidurių „sausgyla“ (skausmas) buvo gydomas ajerų šaknų nuoviru
(Acorus Calamus L.) , arbata ar tiesiog valgant tarkuotas šaknis (25).
Nuo „ vidurių pjūties“ gerdavo džiovintų musmirių (Amanita musearia Hooker – paprastoji
musmirė) antpilą, taip pat „ trejas devynerias“. Šis vaistinis preparatas buvo gaminamas taip: pririnkti
baltos, melsvos ir rožinės (rausvos) spalvos žiedų, kiekvienos spalvos tris kartus po devynis. Surinktus
žiedus išdžiovinti, suberti į butelį, į jį įleisti gyvatę ir užpilti degtine. Laikyti tamsioje vietoje kelias
savaites (25).
Vidurių skausmams sumažinti geriamos jonažolių (Hypericum perforatum L.), pelynų
(Artemisia absinthium L.), kmynų (Carum carvi L.), mėtų (Mentha longifolia L.), rūtų (Ruta graveolens
L.), gysločių (Plantago major L.), arbatos bei antpilai, taip pat „ rupūžės antpilas“, valgoma bičių pikio
(25). „Kai viduriuose jaučiamas sunkumas“, buvo valgoma duona su eglės sakais arba virta bulvė su
pušies sakais (25).
Viduriavimą („vidurių liuosumą“, „trydą“) stabdydavo išdžiovintos ir sutrintos ąžuolo
(Quercus robur L. – paprastasis ąžuoas) žievės arbata, džiovintomis arba šviežiomis mėlynių
(Vaccinium myrtillus L. – mėlynė) uogomis, nasturtų (Tropaeolum majus L.) sėklų, pelynų ( Artemisia
absinthium L.), kmynų (Carum carvi L.), varnalėšų (Artium lappa L. – didžioji varnalėša) šaknų
arbatomis (25). Totorkos (Acorus calamus L. – balinis ajeras) džiovintų šaknų antpilą gerdavo nuo
viduriavimo (bei pilvo skausmų) (25).
1.4 Augalinės kilmės medžiagos liaudies medicinoje
Senoji medicina žinoma jau nuo Hipokrato laikų. Pasak, V. Skirkevičiaus (2009), žiedai veikia
virškinimo traktą. Daug pasako ir augalų žiedų spalva bei jų auginvietės. Jeigu žmogų kankina užkietėję
viduriai, tai juos reikėtų gydyti pelkėje augančiais, puvimo jėgą įveikiančiais augalais: sidabražolė
(Potentilla erecta L.), pelkiniai gailis (Ledum palustre L.) ir pūkelis (Gnaphalium uliginosum L.) (24).
Liaudies medicinos ekspertas V. Skirkevičius yra įsitikinęs, kad saulei tekant surinktų augalų
galia stipriausia, o vidurdienį menkesnė. Renkant vaistažoles, reikia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą – kuo
augalas skurdesnis, tuo jis daugiau bus sukaupęs vertingų medžiagų (24).
Senieji lietuvių liaudies žolininkai vaistažoles patarė rinkti vidurdienį, saulėtą dieną, nes anksti
ryte sutinktus rasotus augalus sunkiau išdžiovinti. Todėl išvengiant rasos augalus rinkdavo po
vidurdienio (24).
Pasak R. Balsevičiūtės (2009) mūsų senoliai nežinojo botaninių pavadinimų ir vadindavo
liaudiškais vardais. Jie (širdažolė, kraujažolė, kaulažolė) įvardydavo , nuo kokių ligų tas augalas žmogui
padeda. Daug augalų pavadinimų susiję su kiškiu, šunimi ir katinu, išskirtinai daug su vilko vardu (vilko
Page 21
21
nasrai, vilko pupos, vilko žirniai, vilkauogės. Jau pats pavadinimas įspėdavo, kad reikia elgtis labai
atsargiai, jų reikia saugotis kaip vilko (24).
Pasak istorikės R. Balsevičiūtės (2009), kai mėnulis dyla, mažėja, augalo jėga pereina į šaknis,
tada jį ir reikia kasti, per pilnatį augalo jėgos kaupiasi žieduose ir lapuose, tada juos ir reikia rinkti. O
išdžiovintus augalus laikyti drobiniuose maišeliuose, kad nesupelytų (24).
R. Balsevičiūtės (2009) teigimu, „Tam, kad vaistažolės veiktų, būtina žinoti, per kokią mėnulio
fazę jas dera rinkti. Esama labai specifinių reikalavimų, tarkim, kad žoliaujant šunų ir kitų gyvūnų balsų
nesigirdėtų, jų nesimatytų. Nors iš pirmo žvilgsnio šie reikalavimai atrodo neprasmingi, tačiau taip nėra.
Jais siekiama, kad vaistiniai augalai būtų renkami labai atokiose, švariose vietose“ (24).
Dr. E. Šimkūnaitė (1944) išskyrė apie šešiasdešimt vaistinių augalų rūšių ir paskelbė nemažai
publikacijų liaudies medicinos tema (26). Viduriavimo atveju buvo vartojama miškinė sidabražolė
(Potentilla erecta L.), liaudiški pavadinimai – raudonoji rupūžė arba degsnys, dagiukas, gumbažolė.
Vyrai ir moterys buvo gydomi skirtingose vietose auginančiomis sidabražolėmis: moterims tiko durpynų
auganti sidabražolė, o vyrams – auganti šiluose ar dirvonuose (27).
Nuo Renesanso laikų buvo išlikęs Paracelso teiginys, kad „vaistą nuo nuodo skiria tik dozė.“
Tas pats augalas, pavartotas mažomis dozėmis galėjo pasižymėti terapinėmis savybėmis, o pavartotas
dilelėmis dozėmis – toksinėmis. Autorių pvz.: L. Jonaičio ir bendraautorių rašiusių liaudies medicinos
tema, požiūris į kai kuriuos gydymo būdus buvo skirtingas: vieni vertino teigiamai, kiti – skeptiškai (25-
28-29).
Ne kiekvienas galėjo rinkti vaistažoles. Šį darbą galėjo dirbti ne tik farmakognozijos žinias
turintys žmonės bet ir pozityvių minčių bei pakilios nuotaikos žmonės. Vaistinių augalų rinkimas
dažniausiai buvo patikėtas moterims, kurias vadino žolininkėmis (vyrai nors ir nusimanė apie
vaistinguosius augalus, tačiau jų profesija laikyta chirurgija bei veterinarija) (30).
Lietuvos regionuose sklandė gandai, kad ne visos moterys gali rinkti vaistažoles. Dzūkijoje ilgą
laiką manyta, kad vaistažoles gali rinkti tik jaunos mergelės iki jų pirmųjų menstruacijų pradžios ar
garbingo amžiaus moterys, kurių vaisingumas jau buvo pasibaigęs. Buvo kalbama, kad renkant augalus,
jų gydomoji galia persiduoda į rankas, o vaisingo amžiaus moteris daug energijos turi atiduoti motinos
funkcijai atlikti, todėl jos nelieka gydymui. Taip pat buvo žinoma, kad moterys menstruacijų dienomis
negalėjo kontaktuoti su vaistažolėmis ir užsiimti gydymu.
Tinkamiausias laikas augalams rinkti buvo nuo žydėjimo pradžios iki Joninių nakties (25).
Vaistažolių džiovinimui naudotos gerai vėdinamos patalpos, tokios kaip palėpė, klėtis arba
malkinė. Augalai buvo surišami į ryšulėlius ir pakabinami arba paskleidžiami plonu sluoksniu. Vaisiai,
uogos, o kartais ir šaknys buvo džiovinamos krosnyje arba saulėje (30).
Senais laikais buvo vartojami šie vaistažolių paruošimo būdai: vaistažolių virinimas (nuovirai);
žolelių užpylimas karštu vandeniu (arbatos); kelių augalų, skysčių sumaišymas (mikstūros); nuoviro
Page 22
22
supylimas į vonios vandenį (vonios); medžiagos mirkymas nuovire (kompresai) (30-31). Taip pat buvo
minimi tepalai („mostys“), pleistrai („plėstrai“) (31).
Remiantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymu, vaistinį preparatą, kurio veiklioji medžiaga
yra arba augalinė medžiaga, arba augalinis ruošinys, arba tokios augalinės medžiagos ir tokio augalinio
ruošinio mišinys įprasta vadinti augaliniu vaistiniu preparatu (32).
1.5 Papildoma ir alternatyvi medicina
2016 metų rugpjūčio 13d. Rumšiškėse įvyko OK draugijos narių susitikimas, kurio metu
pristatyti ir praktiškai išbandyti keli, Lietuvoje nauji sveikatinimo metodai: hipoterapija ir dailės terapija,
refleksija (33). Tai pagalbiniai instrumentai greta uždegiminės žarnų ligos (UŽL) palaikomojo gydymo
medikamentais, kurie, padės sergantiesiems kovoti su lėtine, visą gyvenimą truksiančia liga. Naujovių
tikslas – moksliškai įrodytais ir Europoje taikomais metodais, sumažinti ligos eigoje kylantį stresinį
sindromą ir vidinę įtampą (33).
Sergant UŽL neigiamai pasikeičia psichologinė pusiausvyra: krinta savivertė, pasitikėjimas
savimi, kyla nerimas ir depresija. Tai išgyvenimai, kurie mūsų šalies nūdienoje turi liūdnas pasekmes ir
baigtis. Nuo seno žinomas organinis ryšys tarp galvos ir virškinimo kanalo - visas patiriamas stresas
paveikia mūsų žarnyną jį žeisdamas. Susidaro „ydingasis ratas“ dėl žarnyno problemų kyla psichologinis
distresas, o pastarasis vėl gi grįžtamai neigiamai veikia virškinimo sistemos vientisumą. Naujų
sveikatinimo metodų užduotis būtent ir yra suardyti šį ydingąjį ratą (33).
Biomedicina, kaip dominuojantis vakarietiškas medicininis požiūris, grindžiamas mechaniniu
žmogaus modeliu, kuris kyla iš R. Virchovo (1856) teorijos apie ląstelę kaip gyvenimo vienetą. Į
gyvenimą yra žiūrima per ląstelės gyvavimo prizmę ir ne daugiau, o šią veiklą reglamentuoja fiziniai ir
cheminiai dėsniai. "Gyvi organizmai man atrodė panašūs į judančius kūnus, ir vienintelis jų skirtumas
lyginant su neorganiniais kūnais yra jų tendencija formuoti ląsteles, bet visada su mechaniniais
judesiais." Jei iki šiol neįmanoma sukurti gyvybę naudojantis tik grynai fiziniais ir cheminiais įstatymais,
man atrodo, kad kiekvienas protingas fiziologas, kuris suprasdamas apie gyvybės kilmę turėtų ieškoti
atsakymų į klausimus kažkur kitur, tik ne bendrame fizikinių -cheminių jėgų sąveikos procese "(34).
R.Viršovo (1856) mąstymas pakeitė tradicinę filosofiją, iš kurios Europoje atsirado
hipokratų ir galenų medicina, ir tęsė viduramžių vienuolių tradiciją, kurią toliau plėtojo Paracelsas.
Viršovo tradicija buvo grindžiama holistiniu, šventu žmogaus požiūriu, grindžiamu principais, kuriuos
dabar vadiname salutogenezė, atsparumas, nuoseklumo jausmas, vidinis ir išorinis tvarumas, asmeninė
atsakomybė, savireguliacija ir individuali vertė, kitaip tariant, į asmenį orientuota medicina. Graikijos
keturių humorų samprata buvo gilesnės savirealizacijos nei racionalaus tyrimo rezultatas (35).
Page 23
23
Mes galime rasti atsakymus į šiuos klausimus tradicinėse, papildomose ir alternatyviose
medicinos (TPAM) sistemose, kurios padeda 80% žmonių taip vadinamame besivystančiame pasaulyje
- 360 milijonų žmonių Kinijoje ir apie 150 milijonų piliečių ir 300 000 registruotų sveikatos priežiūros
specialistų Europoje(35-36).
Kas yra tradicinė, alternatyvi ir papildoma medicina? TPAM yra terminas, vartojamas
apibūdinti įvairiems skirtingos medicinos sistemos ir sveikatos priežiūros metodams, kurie kyla iš
Europos kultūros ir kitų filosofinių sistemų bei tradicijų. TPAM yra pagrįsti žiniomis, įgūdžiais ir
sveikatos apsaugos bei atkūrimo praktika. TPAM siekia užkirsti kelią, diagnozuoti ir gydyti fizines ar
psichines ligas ir apjungia vaistus bei nemedikamentinį gydymą. TPAM skleidžia viziją apie žmogų,
kaip unikalią fizinę, psichologinę ir dvasinę būtybę, kuriame, kaip teigė Aristotelis , "visuma yra
daugiau nei jos dalių suma".
Atsižvelgiant į šį holistinį požiūrį, būtent fiziologinė ar patologinė sąveika tarp minėtų aspektų
lemia sveikatą ar ligą. Sveikatos ar ligos kilmė taip pat priklauso nuo sąveikos tarp žmogaus, gamtos ir
kosmoso.
TPAM sistemos yra pagrįstos salutogenetiniais principais. Pacientai šią sveikatos sampratą
suvokia kaip augantį gerovės jausmą, kuris skatina įgimtus savęs išgydymo gebėjimus, priimant
sveikesnį gyvenimo būdą ir kiekvienai TPAM sistemai būdingą vaistų ir nevaistinę terapiją (37).
Sveikata yra daugiau nei ligos nebuvimas. Ji galėtų būti apibūdinta kaip visiška fizinės,
psichinės ir socialinės gerovės būklė (38).
Iššūkiai yra gyvenimo dalis, o ligos - iššūkis mūsų biologiniam-psichologiniam dvasiniam
vientisumui. Mes gyvename nuolat siekdami subtilesnės ir mobilios pusiausvyros tarp sveikatos, ligos
ir gijimo. Remiantis salutogenetiniais principais, sveikatos būklė lemia ne sunkumus ar ligas, bet ir mūsų
sugebėjimą susidoroti su jais teigiamai - su pasitikėjimu priimti juos, žinodami, kad mes galime
pasikliauti savimi įveikiant juos ir pasitikėti, kad šie sunkūs įvykiai turi prasmę mūsų gyvenime. Tuo
būdu į sveikatos koncepciją mes įvedam dinamišką sąvoką, kad mes nuolat keičiamės. Sveikata tampa
gebėjimu prisitaikyti ir savarankiškai save kontroliuoti. Siekimas būti sveiku ir gydymo procesas tampa
aktyviu nuolatinio mūsų fiziologinio ir psichologinio susiderinimo procesu apjungiantis ir dvasinį
(integralumą), išorinį ar vidinį, kuris tą sveikimą gali sustiprinti ar pakenkti (39). Bandymas apjungti
dvasinį gydymą su tradiciniu bus pagrindinis ateities medicinos scenarijus.
Taikydami griežtai aprašytas instrukcijas, jie vis dažniau tampa priklausomi nuo ligos procesų,
susijusių su vaistų tobulinimu ir pakartotinais bandymais nuosekliai nustatyti ar gali prireikti kito vaisto
(36). Medicininis veiksmas turi būti medicinos centre. Sėkmingo ir patenkinamo tarapijos proceso
pagrindas yra žmonių susitikimas: gydytojas ar kiti slaugytojai susitinka su pacientu, ir dirba bendram
tikslui - gydymui pasiekti. Svarbi yra dalyvaujanti medicina (40), kuri siekia nutraukti paternalizmą
gydytojo ir paciento santykiuose (41).
Page 24
24
Pacientai vis labiau nori būti informuojami ir turi būti informuojami apie jų priežiūrą.
Konsultacijos turi būti grindžiamos lygiaverčiais santykiais, nes kiekvienas turi savo kompetenciją.
Gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai teikia profesionalią, techninę ir rūpestingais įgūdžiais
pagrįstą pagalbą, o pacientai pateikia žinias apie savo ligas, nepatogumus ir gyvenimo patirtį.
Į tikslą orientuotos priežiūros samprata papildo ligos rezultatais pagrįstą globos paradigmą,
kurioje kaip įmanoma labiau stengiamasi valdyti ligą, atsižvelgiant į gaires ir gyventojų tikslus.
Instrukcijos yra vertinamos nei pacientų norai. Medicinos ateičiai svarbiausias vaidmuo tenka pacientui.
Bet koks sudėtingų, lėtinių situacijų sėkmės įvertinimas turi būti visų pirma, atsižvelgiant į pacientų
pageidaujamus rezultatus.Taip pat didėja TPAM sistemų svarba. Dabartiniai ir būsimi sveikatos
priežiūros specialistai turi įgyti žinių apie nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir apie nacionalinius
sveikatos priežiūros struktūros tinklus, taip pat suprasti, kaip veikia likusios pasaulio sveikatos
priežiūros paslaugų sistemos. Tai leis specialistams spręsti naujas problemas susijusias su pandemijų
sukeltomis ligomis ir lėtinėmis bei kurti ir skleisti pasaulinio lygio sveikos gyvensenos priemones.
Naujos kompetencijos yra reikalingos, siekiant suteikti prieigą skirtingoms pacientų populiacijoms, pvz.
migrantams, kurių dauguma kilę iš kultūrų su specifiniais ir skirtingais medicinos metodais. Norint
patenkinti augančios šios piliečių populiacijos poreikius, reikalingos naujos žinios ir įgūdžiai, nes šie
pacientai nori patys pasirinkti gydymo būdus, intervencijas ir kt. sveikatos priežiūros praktikas, kurias
teikia TPAM. Dabarties ir ateities vadovai turi tobulinti įgūdžius, kurie leistų jiems planuoti, pasiekti ir
valdyti socialines ir sveikatinimo iniciatyvas novatorišku būdu, plėtojant viešojo sektoriaus sistemas,
kuriose žmogus turėtų būti laikomas esminiu elementu ir kurio tikslas yra sveikata ir gerovė.
Norint paskatinti tvarią motyvaciją keistis, mes negalime paprasčiausiai informuoti pacientus
apie rizikos veiksnių mažinimą, kurie gali būti laikomi kaip nuobodūs ar abstraktūs, arba mirties riziką,
kuri gali išgąsdinti pacientus ir taip blokuoti jų tolesnį klausymą. Iššūkis yra plėtoti individualizuotos
terapijos koncepcijas, skirtas suaktyvinti asmens turimus išteklius, atsižvelgiant į pacientų potencialą,
vertybes ir aplinką. Gyvenimo būdo pokyčių strategijos turi būti pritaikytos individualiam pacientui, kad
tai būtų įmanoma ir paskatinti jį arba ją greitai jaustis geriau ir pasitenkinti [62]. Tik tuo būdu galima
išsaugoti paciento paklusnumą ilgesniam laikotarpiui. Kitas pagrindinis aspektas yra žmogiškasis
santykis. Bet koks gyvenimo būdo pakeitimas reikalauja vertybių ir kartais giliai įsišaknijusių įpročių
peržiūrėjimo. Įpročius sunku pakeisti; bus nusivylimas, pasipriešinimas, atsisakymas ir atkrytis.
Gydytojui ar slaugytojui reikia priemonių, kaip spręsti šią problemą, ir paskatinti laiką, skirtą pacientams
palaikyti ir patarti bei teikti papildomas gydymo paslaugas jei būtina. Galima pateikti informacinius
lapelius, tačiau jie negali atstoti gydytojo ir paciento santykių svarbos, o tai reikalauja kompetencijos,
kantrybės ir gilaus tikėjimo iš gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto pusės. Laikas
paternalizmui gali būti pasibaigęs, o informacijos teikimas asmeniškai per lankstinukus ar kompiuterines
sistemas yra tik dalis atsakymo. Būtent per empatiją galima sukurti terapinius santykius. Paprastai
Page 25
25
empatija yra apibrėžiama kaip gebėjimas suprasti ir dalytis kito jausmais (42). Edita Stein eina dar toliau,
apibūdindama empatiją kaip būdą, kuriuo mes suvokiame kito žmogaus gyvenimą , kad esame vienovėje
su kitu asmeniu, egzistuoja tęstinumas, tam, kad būtumėme su žmogumi" (43). Empatija neaptemdo
klinikinio sprendimo; priešingai, šis jausmas pagerina pastarąjį, nes pagrindinis jausmas yra supratimas
plačiąja prasme. Tyrimai rodo priešingai (44), nes empatijos ugdymas leidžia slaugytojui greičiau
suvokti problemos esmę; tai apima tai, kaip pacientas patiria ligą ir subtilias priežastis bei kontekstą,
kuris prisidėjo prie ligos sukėlimo. Tai savo ruožtu yra pagrindas, kurio pagalba gali atsirasti
individualizuota pagalba per patarimus ir gydymą.
Empatija yra kokybė, kuri egzistuoja tiems, kurie turi " lanksčią, subrendusią ir nusistovėjusią
asmenybę" (45).
Stein taip pat tvirtina, kad "empatija yra įmanoma, jei egzistuoja esminis atitikimas tarp mano
esybės ir kito esybės, jei" tipas" yra toks pat. Tačiau, kadangi dvasiškai kiekvienas žmogus yra unikalus
"tipas", aš galėčiau empatiškai jungtis su kitu žmogumi tik iki tokio suvokimo laipsnio, kuris padeda
man suprasti kas yra žmogiška būtis arba visuma. Visuma, turinti tikslą ir reikšmę. Tik tada galiu tikėtis
suprasti kitą asmenį. Priešingu atveju mes atsidursime savuose ypatingos prigimties rėmuose, kuriuose
kiti žmonės tampa svetimais ar blogesniais, mes modeliuojame juos pagal savo iškreiptos realybės
modelį. "(46).
TPAM sistemos suteikia gydytojams ir slaugytojams praktines, kognityvines ir meditacines
priemones, skirtas geriau tobulinti šiuos aspektus. Empatija medicinoje prideda dvasinį elementą, nes jis
iš esmės apima pačią autentiškiausią žmogaus patirtį: tai yra žmogiškumo pripažinimas. Per empatiją
mes suvokiame kitą asmenį jo vidinę vertę ar jo vertybių pasaulį, o ne todėl, kad jis ar ji daro viską
pasaulyje, bet todėl, kad jo egzistavimas yra iš esmės vertingas pasauliui.
Remiantis empatija pagrįstu terapiniais santykiais, kurie yra lankstūs ir ilgalaikiai, galime
suteikti daugiau galimybių šioms intervencijoms būti sėkmingomis. Empatija pagrįsti terapiniai
santykiai gali būti ekonomiškai naudingi (44), jie gerina gydymo planų laikymąsi (47) ir pacientų
sveikatos būklę (48).
Rekomendacijos ateities ir į žmogų orientuotos medicinos plėtojimui TPAM sistemos
pateikia viziją, pagal kurią žmogus laikomas biopsicho-dvasiniu subjektu. Šios sistemos plečia
individualizuotos, prevencinės ir prognostikos medicinos paradigmą. Tai yra įtraukiančioji ir
dalyvaujamoji medicinos sistema.
Individualizavimas medicinoje turi svarstyti klausimą kaip individą priimti kaip unikalų turinį,
kuriame visa yra daugiau nei jo dalių suma. Reikia atsižvelgti į prognozes ir dinamiškas žmogaus fizinių,
psichologinių ir dvasinių aspektų santykius, taip pat reikia identifikuoti ir gydyti patologines tendencijas
prieš jiems tampant atvira organine liga.
Page 26
26
Prevencija turi apimti sveikatos ugdymą ir salutogenezines intervencijas, nukreiptas į visus
žmogaus aspektus, kurie pacientams suteikia priemonių geriau prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.
Tai turi ilgalaikių padarinių ir mažina ekonominį poveikį, sukuria tvaresnės sveikatos priežiūros
sistemas. TPAM sistemų vaistų ir nemedikamentinės terapijos taip pat yra salutogenezinės, jos stiprina
fiziologinius įgimtus gebėjimus pasveikti. Jos papildo simptominį ir ligomis pagrįstą biomedicininių
intervencijų metodą TPAM sistemos gali suteikti praktinius, meditacinius tobulinimosi įrankius.
Terapinis santykis, pagrįstas empatija, yra reikalavimas, kad būtų sukurta dalyvaujamoji
medicina.
Kognityvinės medicinos metodas gali suteikti papildomų mokslinių tyrimų priemonių, skirtų
individualizuotų intervencijų moksliniam vertinimui. Pacientų rezultatai turi tapti pagrindiniu klinikinio
įvertinimo aspektu. Sveikatos priežiūros išsilavinimas turi būti atitinkamai išplėstas, kad ateityje
gydytojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų naudotis inovaciniais ir labai diferencijuotais būdais,
visada vadovaudamiesi gilia pagarba individų autonomijai, asmeninei kultūrai, religijai ir įsitikinimams.
Tradicinė kinų medicina (toliau - TKM) pagrįsta principais, kad sveikatos išsaugojimas yra
geriausias būdas ligų prevencijai, geriau prieš kylant susirgimams sustiprinti savo kūno sveikatą, o ne ją
išgydyti, kai jis sukūrė, ir geriau reguliuoti gyvenimo būdą ir mitybos režimus prieš ligos vystymąsi, o
ne reikalauti skirti gydymą, kai iškyla problemos. Integracija tarp proto ir kūno yra labai svarbi. Kūnas
(Xing) yra laikomas materialiu psichinės veiklos substratu, o protas (Shen) yra kūno valdovas. Vienas
negali išsiversti be kito.
Tradicinėje Tibeto medicinoje (toliau TTM) žmogus laikomas kūnu, protu ir energija. Protas ir
trys dideli psichiniai nuodai, susiję su pykčiu, prisirišimu ir psichine negalia, yra labai svarbūs tiek
gerovei, tiek sveikatai. Žvilgsnį ir penkis elementus atstovauja trys humorai, kurie yra energijos
kvintesencija, kuri nuolat patenka į žmogaus kūną ir palaiko sveikatą ir psichinį budrumą. Tiek TKM,
tiek TTM turi sudėtingą terapinę sistemą, apimančią augalų apsaugos priemones, tokias fizinės terapijos
formas kaip masažas ir akupunktūra, vonios, meditacijos formos ir ritualiniai judesiai (joga ar Tai Chi).
Tai yra daugialypės terapinės sistemos, kurios gali padėti žmogui, kaip biopsicho-dvasinei visumai, nes
jų esmė yra salutogenezininis požiūris į ligų prevenciją ir gijimą (49).
Ajurvedos medicinoje gyvenimas laikomas nuolatine sąveika tarp kūno, juslinių organų, proto,
sielos ir gyvos būtybės nuolatinėje sąveikoje ir adaptacijoje tarp juslinio suvokimo, psichinės išraiškos
ir prisitaikymo prie aplinkos. Pagrindinis Ajurvedos tikslas yra užkirsti kelią ligai, rūpintis sveikata,
išlaikyti sveikatą ir skatinti ilgaamžiškumą. Tuo tikslu vietinės ir sisteminės terapijos galimybės
individualizuojamos pagal tris ajurvedos principus (Dosha): Kapha, Pitta ir Vata, formuluojamos
medžiagos išraiškos, reguliuojančios žmogaus biopsicho-dvasines funkcijas. Individualiam žmogui
būdingas unikalus trijų "Doshų" derinys, kuris sudaro jo individualią konstituciją, kuri daro įtaką ne tik
žmogaus biopsicho-dvasinėms savybėms, bet ir tam tikrų ligų bei disbalanso būklės pasireiškimui. Kūno
Page 27
27
konstitucijos vertinimas gali padėti nukreipti pirminę prevenciją, taip pat suteikti diagnostines ir
terapines priemones, kad būtų galima nustatyti patologinę tendenciją pradinėse stadijose, kol ji
pasireiškia simptomais ar atvira organine patologija (50).
Sveikatos skatinime ir sveikatos ugdymo klausimuose pirmoji tema yra dieta ir maisto produktų
kokybė.
Emocinis atsparumas gali sustiprėti per meninę veiklą kaip tapybos, muzikos, šokio, dramos ir
kūrybinio rašymo terapijas. Per meninę veiklą žmonės mokosi naujų įgūdžių, o jų pasiekimai daro
teigiamą poveikį jų savarankiškumui.
Page 28
28
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Siekiant surinkti ir susisteminti duomenis apie papildomų priemonių vartojimą tarp opiniu
kolitu sergančių pacientų ir išsiaiškinti pagrindines šių priemonių naudojimą lemiančias priežastis,
atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu taikytas teorinis (literatūros analizės, empirinis (duomenų
rinkimo) ir statistinis (duomenų analizės) tyrimo metodai.
Kokybinis tyrimas yra mišraus tipo, kuriame nagrinėjami su asmenine respondentų patirtimi
susijusios probleminės situacijos.
Visas tyrimas suskirstytas į tris etapus. Pirmame etape vyko ruošimasis tyrimui, kurio metu
buvo naudojamasi duomenų paieškos sistemomis ( Google, Google Scholar, PubMed,) bei Lietuvos
medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugoma medžiaga buvo atlikta literatūros analizė,
suformuluota tema, nusakytas darbo tikslas ir uždaviniai, sudarytas tyrimo instrumentas – trijų dalių
klausimynas (žr. 1 priedas).
Antrame etape naudotas kombinuotas empirinis tyrimo metodas – interviu pagal iš anksto
parengtą klausimyną.
Trečiame etape buvo taikytas dviejų tipų duomenų analizės metodai:
Pirmojo metodo metu – turinio (content) analizės metodo metu analizuoti interviu metu gauti
respondentų atsakymai į anketoje pateiktus klausimus. Augalinės kilmės medžiagų lotyniški
pavadinimai pateikiami remiantis O. Ragažinskienės (2005) „Vaistinių augalų enciklopedija“ (29).
Antrojo metodo metu aprašoma statistinė duomenų analizė, kur gauti duomenys statistiškai
apdoroti naudojantis Microsoft Office (2016), o skaičiavimai atlikti Excel (2016) ir SPSS (Koreliacijos
skaičiavimas programa) 19 versijos statistiniu paketu. Šio metodo pagalba rezultatai pateikti grafiniu
būdu.
2.2. Tyrimo instrumentas
Pagrindinis tyrimo instrumentas – klausimynas (anketa), kurį sudarant remtasi atliktos literatūros
analizės dėsningumais ir bendraisiais anketos sudarymo reikalavimais (51). Anketos pagalba apklausta
15 pacientų sergančių opiniu kolitu ir atvykusių Infliksimabo infuzijai į LSMU Kauno klinikų
Gastroenterologijos skyrių.
Anketos įvadinėje dalyje, kreipiantis į respondentą, buvo pristatytas tyrimo tikslas, įvardijant
panaudojimo sritį bei užtikrintas gautų duomenų anonimiškumas. Trijų dalių klausimynas apibendrintas
(žr. 3 lentelėje).
Page 29
29
Klausimai respondentams buvo užduodami eilės seka: pirmiausiai naudoti antrosios dalies
klausimai, po to – trečiosios dalies klausimai ir galiausiai – pirmosios dalies klausimai. Apklaustiesiems
pacientams , nenaudojantiems papildomų priemonių buvo taikyti tik pirmosios ir antrosios dalies
klausimai.
3 lentelė. Klausimyno struktūros apibendrinimas
Struktūrinės dalys Klausimų charakteristika
I dalis.
Socialinių –demografinių
duomenų apie respondentą
rinkimas.
1, 2, 3 klausimai: uždaro tipo; 4, 5 klausimai: atviro – uždaro tipo.
1 – 5 klausimais identifikuoti amžius, lytis, šeimyninė padėtis,
išsilavinimas, dabartinis užsiėmimas. Tokio tipo klausimai
reikalingi norint atlikti palyginamąją analizę tam tikrose
respondentų grupėse (pvz., vyrų ir moterų tarpe).
II dalis.
Duomenų apie ligą ir jos
eigą gavimas.
6, 7, 8 klausimai: atviro tipo; 8 klausimas: uždaro tipo; 10
klausimas: uždaro – atviro tipo.
Šis klausimų blokas padeda inicijuoti bendradarbiavimą tarp
klausiančiojo ir atsakančiojo: 8 klausimu išreikštas susidomėjimas
paciento artimaisiais 6 bei 9 – 10 klausimais leidžia priartėti prie
paties paciento, nes diskutuojama jam artima tema.
III dalis.
Empirinių duomenų
rinkimas.
11, 12, 13, 16, klausimai: uždaro – atviro tipo; 11.1 klausimas:
atviro tipo; 14, 15, 17, 18, 19 klausimai: uždaro tipo.
Antrojoje klausimų dalyje įgytas respondento pasitikėjimas
trečiosios dalies klausimų pagalba leidžia rinkti duomenis,
susijusius su respondentų patirtimi tiriamu klausimu.
Klausimynas interviu metu buvo papildomas naujais klausimai. Tyrimo metu 1, 2, 4, klausimai
pagrindiniai – atsižvelgiant į juos plačiau analizuojami rezultatai.
2.3. Tyrimo planavimas ir tiriamųjų atranka
Buvo pasirinkta tikslinė respondentų grupė - opiniu kolitu sergantys pacientai.
Tyrimas buvo vykdomas centrinėje šalies dalyje – Kaune, Kauno klinikų Gastroenterologijos
skyriuje. Visi pacientai turėjo sunkią ligos eigą ir anksčiau buvo vartoję tiek mesalaziną, steroidinius
hormonus ar imunomoduliatorius. Šiame tyrime buvo apklausiami atvažiuojantys biologinių vaistų
susileisti respondentai. Būtina tyrimo atlikimo sąlyga – gauti įstaigos vadovų sutikimą, todėl buvo
Page 30
30
parengtas klausimynas kartu su prašymu leisti atlikti tyrimą buvo teikiamas svarstyti gydytojams,
administracijai ir Kauno klinikų vadovybei. Siekiant garantuoti tiriamųjų privatumą bei nepažeisti
žmogaus teisių, gautas leidimas Nr. BEC-FF-21 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos
centro (žr. 2 priedą). Gavus abu sutikimus buvo pradėtas vykdyti tyrimas nuo 2018 metų birželio iki
gruodžio mėnesio ( žr. 3 priedą).
Prieš užduodant klausimus respondentams buvo apibūdintos papildomos priemonės, kad tai yra
liaudies medicinos priemonės, kurios pagal prigimtį yra augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės
priemonės. Tada buvo garsiai perskaitomi anketoje pateikti klausimai ir galimi atsakymų variantai.
Interviu metu kiekvienam respondentui buvo skiriama apytiksliai 1 val. Iš viso buvo apklausta
15 opiniu kolitu sergančių pacientų.
Page 31
31
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Respondentų pasiskistymas pagal papildomų priemonių naudojimą
Iš užduotų atsakymų į klausimą: ,,Ar naudojate papildomas priemones, greta gydytojo paskirto
gydymo?“, visi respondentai (N=15) buvo suskirstyti į dvi grupes:
1. Nenaudojantys papildomų priemonių. Šią grupę sudarė 3 (20 proc.) opiniu kolitu
sergantys respondentai: 2 (13 proc.)vyrai, iš kurių 1 (50proc.) turėjo aukštąjį išsilavinimą ir priklausė
nuo 35 iki 59 metų amžiaus intervalo kategorijai, o kitas 1 (50 proc.) vidurinį išsilavinimą ir nuo 18 iki
34 metų amžiaus intervalo kategorijoje. Tarp nenaudojančių papildomų priemonių buvo 1 (7 proc.)
moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą ir priklausanti nuo 18 iki 34 metų amžiaus kategorijai.
2. Naudojantys papildomas priemones. Šioje grupėje lyginant su nenaudojančiais
papildomų priemonių buvo dauguma 12 (80 proc.) respondentų. Susumavus rezultatus, ši tiriamųjų
respondentų grupė buvo suskirstyta dar į du pogupius:
2.1. Pacientai, nurodę kokias papildomas priemones jie šiuo metu vartoja (kasdien) – 10 (67
proc.). Šį pogrupį sudaro 2 (13 proc.) moterys 35-59 metų amžiaus intervale, iš kurių 1 (10 proc.)
moteris turi vidurinį išsilavinimą, o kita 1 (10 proc.) baigus kolegiją. Taip pat 8 (80 proc.) vyrai, iš
kurių 3 (38 proc.) intervale nuo 18 iki 34 metų amžiaus ir 5 (63 proc.) intervale nuo 35 iki 59 metų
amžiaus. Du vyrai turėjo žemesnį išsilavinimą: 1 (13 proc.) buvo baigęs vidurinę mokyklą, o kitas 1
(13 proc.) vyras – profesinę mokyklą. 2 (25 proc.) vyrai baigę kolegiją ir likę 4 (50 proc.) vyrai turėjo
aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
2.2. Pacientai, anksčiau vartojantys papildomas priemones, tačiau šiuo metu jų nebevartoja.
Šiam pogrupiui buvo priskirti 2 (13 proc.) respondentai: 1 (50 proc.) moteris turinti vidurinį
išsilavinimą bei patenkanti nuo 18 iki 34 metų amžiaus intervalą ir 1 (50 proc.) vyras to paties
išsilavinimo, tik priskirtas nuo 35 iki 59 metų amžiaus kategorijai.
Page 32
32
2 pav. Pacientų (N-15) pasiskirstymas (proc.) pagal papildomų priemonių vartojimą
Apibendrinant gautus rezultatus matome, kad papildomas priemones šalia gydytojo paskirto
alopatinio gydymo vartojančių respondentų yra žymiai daugiau negu nevartojančių.
Augalinės kilmės medžiagų analizė
Tyrime užfiksuotos devynios rūšys augalų, vartotų opiniu kolitu sergančių pacientų, kurios
priklausė septynioms šeimoms: astrinių (Asteraceae) – 9 citavimai (33 proc.), erikinių (Ericaceae) – 1
citavimas (11 proc.), erškėtinių (Rosaceae) – 1 citavimas (11 proc.), lininių (Linaceae) – 1 citavimas (11
proc.), notrelinių (Lamiaceae) – 1 citavimas (11 proc.), salierinių (Apiaceae) – 1 citavimas, žilakrūminių
(Elaeagnaceae) – 1 citavimas (11proc.).
2 pav. Vartojamos vaistinių augalų šeimos (citavimų dažnis N=9), proc.)
0
10
20
30
40
50
60
70
Anksčiau naudoję papildomaspriemones, dabar nenaudojantys
Naudojantys papildomas priemonesir jas nurodantys
Visiškai nevartojantys
Viso Vyrai Moterys
0 5 10 15 20 25 30 35
Asteraceae
Ericaceae
Rosaceae
Linaceae
Lamiaceae
Apiaceae
Elaeagnaceae
Citavimų dažnis (proc.)
Asteraceae Ericaceae Rosaceae Linaceae Lamiaceae Apiaceae Elaeagnaceae
Page 33
33
Viena iš populiariausių ir labiausiai minimų šeimų buvo astrinių šeima.
3.2.1. Asteraceae ir kitų šeimų apžvalga
Tyrime buvo identifikuotos vaistinių augalų šeimos (N=7), astrinių (Asteraceae) (kitaip dar
vadinama graižažiedžių (Compositae)) šeima, kuriai priklausė didžiausia dalis augalų rūšių,
pasižyminčių skirtingomis vaistinių medžiagų savybėmis.
3 pav. Dažniausiai vartojamos vaistinių augalų rūšys (citavimų dažnis (N=18), proc.)
Respondentų citavimo skaičiumi pralenkė kitas augalų šeimas 9 (33 proc.). Labiausiai cituotos
augalų rūšys priklausančios astrinių (Asteraceae) šeimai:
● Vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) – 3 citavimas (34 proc.)
● Kartusis kietis (Artemisia absinthium L.) – 3 citavimai (33 proc.)
● Vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) – 3 citavimai (33 proc.)
Populiariausios augalų rūšys respondentų tarpe yra kartusis kietis, vaistinė ramunė ir vaistinė
medetka, surinkę po tris citavimus. Vaistinė medetka – plačiausiai vartojamas ir geriausiai žinomas
vaistinis augalas respondentų tarpe. Liaudies medicinoje vartojamas kaip skausmą malšinantis ir
priešuždegiminis vaistas. Pirmoje monografijoje paminėtos vaistinė medetka ir vaistinė ramunė.
Nustatytas simptominis virškinimo sutrikimų, pvz., Dispepsijos, epigastrinis gydymas, pilvo
pūtimas, sutrikęs virškinimas ir vidurių pūtimas (3, 7, 8, 10, 11, 20, 21) (52). Vaistinės medetkos
atitikmenų neradau opiniam kolitui gydyti (53).
Salierinių (Apiaceae) šeima kitaip vadinama (skėtinių (Umbelliferae)) šeimos pavadinimu,
kurios tarpe cituojamas paprastasis kmynas – 2 citavimai (11 proc.). Abu šiame tyrime dalyvaujantys
Miškinė sidabražolė
17%
Vaistinė ramunė17%
Pelynas17%Kmynai
11%
Pipirmetė5%
Mėlynė5%
Medetkos17%
Šaltalankis5%
Linų sėmenys6%
Page 34
34
respondentai paminėjo, kad užpilą gaminasi patys: kmynų vaisius (sėklas) renka liepos - rugpjūčio
mėnesį, ryte (nes mažiau byra). Surinktas sėklas išberia ant paklodės, išdžiovintas sėklas išvalo ir
džiovina paskleidę plonu sluoksniu pastogėje. Išdžiovintus vaisius laiko stikliniuose indeliuose.
Iš žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeimos paminėtas dygliuotasis šaltalankis (Hippophae
rhamnoides L.). Šaltalankio aliejus šiame tyrime buvo pacituotas 1 kartą (6 proc.).
Erikinių (Ericaceae)šeimai priskiriama – mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) – 1 citavimas (6
proc.). Opiniu kolitu sergantis respondentas paminėjo, kad viduriuojant jis sukramto apie 25
sudžiovintas uogas, kurias pats ir išsidžiovina kiekvieną vasarą. Išdžiovintos uogos yra geras vaistas nuo
diarėjos, kadangi jose esančios rauginės medžiagos slopina uždegiminius procesus ir mažina žarnyno
peristaltiką. Tačiau ši puiki uoga turi ir trūkumų (tiksliau mėlynių lapų ir uogų užpilas). Šis užpilas
kontraindikuotinas sergant infekciniu viduriavimu. Mėlynių antocianinai sutvirtina kapiliarų sieneles,
stabdo kraujavimus (ypač žarnyne), didina organizmo atsparumą ligoms (29).
Farmakopėjose aprašyti naudojimo būdai ir gerai žinomi bei dokumenti ir siūloma vartoti per
burną ūminiam viduriavimui ir vietiniam dirginimui ar uždegimui gydyti, burnos ir gerklės gleivinės
uždegimams mažinti (20). Taip pat jų naudojimas, aprašytas tradicinėje medicinoje -kapiliarinio
pažeidžiamumo, viduriavimo, akių sutrikimų, hemorojus gydymui, žarnyno sutrikimų, odos sutrikimų
ir venų nepakankamumo gydymui. Taip pat naudojamas kaip diuretikas (2, 3) (54).
Notrelinių (Lamiaceae) (kitaip dar sutinkamas kaip lūpažiedžių) šeimos vaistingoji augalo rūšis
– pipirmetė (Mentha piperita L.) 1 citavimas (6 proc.). PSO monografijoje rasta pipirmetė.
Naudojimas, aprašytas farmakopėjose ir tradicinėse sistemose kaip vaistas šių ligų gydymui:
simptominė dispepsija, vidurių pūtimas ir žarnyno kolitas (1, 3, 14, \ t15) (53).
Lininių (Linaceae) šeimos augalas – sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.) 1 citavimas (6
proc.).
Erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas – miškinė sidabražolė (Potentilla erecta (L.) Raeusch.),
kuri buvo cituojama tris kartus (17 proc.). Respondentai paminėjo, kad šio augalo šaknis nuoviro
pavidalu geria viduriuojant. Šis augalas pasižymi rauginių medžiagų gausa, kurios ne tik slopina rūgimą
bei mažina kraujavimą, bet ir gydo opas, kas ir lėmė šio augalo pasirinkimą. Liaudies medicinoje nuo
senų laikų miškinės sidabražolės šakniastiebiais gydė viduriavimą, žarnyno uždegimus ir kita.
Šios augalo rūšies PSO augalų monografijose nepavyko aptikti, todėl nerasta ir su opinio kolito
gydymu susijusių rekomendacijų atitikmenų.
Page 35
35
3.2.2. Vaistinės augalinės žaliavos ir jų buitiniai paruošimo būdai
4 pav. Vaistinės augalinės žaliavos (citavimų dažnis N=17), proc.)
Paskaičiavus respondentų gautus rezultatus matome, kad dažniausiai naudojamos antžeminės
augalo dalys yra žiedai (žiedynai) (35 proc.).Vaisiai (uogos), žolė ir šaknistiebiai surinko vienodą
rezultatų skaičių (17-18 proc.) respondentų tarpe. Rečiau minimos augalo dalys: lapai ir sėklos (6 proc.).
5 pav. Buitiniai žaliavų paruošimo būdai (citavimų dažnis (N=15), proc.)
Vienas iš populiariausių augalinių žaliavų paruošimo būdų buvo arbata, kuri sudarė 40 proc.
tarp opiniu kolitu sergančių pacientų.
Šakniastiebiai17%
Žiedai, žiedynai35%Vaisiai (uogos)
18%
Sėklos6%
Lapai6%
Žolė18%
Nuoviras33%
Arbata40%
Užpilas20%
Aliejus7%
Page 36
36
3.2.3. Vaistinių augalų, augalinių žaliavų paruošimo būdų ir kitų papildomų
priemonių naudojimo palyginimas tarp opiniu kolitu ir žarnyno vėžiu
sergančių respondentų
2014 m. LSMU magistrantė L. Nekrašaitė atliko darbą „Onkologinėmis ligomis sergančių
pacientų patirties apie papildomų priemonių, vartojamų greta gydytojo paskirto gydymo, tyrimas“ (1).
Palyginau Nekrašaitės darbe aprašytą žarnyno vėžį su opiniu kolitu, nes opinis kolitas po dešimties metų
gali piktybėti.
Tarp 12 opiniu kolitu sergančių pacientų nustatytos 9 vaistinių augalų rūšys (bendras citavimų
skaičius N=18), iš kurių viena pirmaujančių – vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) (34 proc.)
priklausė Asteraceae šeimai .Tarp 5 žarnyno vėžiu (65) sergančių pacientų nustatyta 17 vaistinių augalų
rūšių (bendras citavimų skaičius N=33), iš kurių viena pirmaujančių taip pat buvo vaistinė medetka
(Calendula officinalis L.) (6 proc.) priklausė Asteraceae šeimai.
Vienas iš populiariausių augalinių žaliavų paruošimo būdų buvo arbata, kuri sudarė 40 proc.
tarp opiniu kolitu sergančių pacientų ir 42 proc. tarp žarnyno vėžiu (65) sergančių pacientų.
Palyginus papildomų priemonių naudojimą, nustatyta, kad malda (57 proc.) tarp opiniu kolitu ir (31
proc.) tarp žarnyno vėžiu (65) sergančių pacientų didele persvara lenkia kitas papildomas priemones.
3.2.4. Gyvūninės kilmės medžiagos
Respondentų tarpe buvo paminėtos dvi gyvūninės kilmės medžiagos greta alopatinio gydymo.
Vienas tyrimo dalyvis pasidalino įdomiu receptu, kurį jam patarė pasigaminti ir vartoti liaudyje
vadinama ragana. O receptas buvo toks: išdžiovintą naminio triušio skrandį sumalti ir užpilti spiritu. Po
to pagamintą užpiltinę palaikyti tamsioje vietoje vieną mėnesį ir vartoti po desertinį šaukštą kiekvieną
rytą prieš valgį. Kitas respondentas paminėjo vartojantis skystus žuvų taukus po arbatinį šaukštelį
pavalgius.
Vaistinė sepija (Sepia officinalis L.) viena iš moliuskų priemonių skiriama virškinimo organų
pakenkimui ir uždegimui, miego sutrikimų, depresijos, emocinio pakrikimo (55).
Senojoje literatūroje nurodoma, kad tinka abejingiems, šaltiems, viskuo nusivylusiems
žmonėms (55).Gali būti vartojama šalinant dispepsinius reiškinius, esant lėtiniam žarnų uždegimui (55).
Page 37
37
3.2.5. Kitų papildomų priemonių vartojimas
6 pav. Kitos respondentų nurodytos papildomos priemonės (citavimų dažnis (N=7) proc.)
Ypatingo dėmesio susilaukė tarp opiniu kolitu sergančių respondentų intervencinės proto –
kūno terapijos (angl. Mind – body therapies) rūšis – malda 4 citavimai (57 proc.), traktuojama kaip
vienas iš gydymosi būdų.
Vienas respondentas buvo gydomas bioenergetiškai virbulių pagalba, kitas gydėsi
homeopatiniais (Nux Vomica Homaccord, Lymphomyosot, Berberis Homaccord) vaistais organizmo
išsivalymui nuo žarnyne besikaupiančių toksinų ir abu surinkę vienodą (17 proc.) rezultatų skaičių. Taip
pat vieną kartą buvo paminėtas maisto papildas (vit. D), kuris surinko 16 proc.
4 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Lytis N %
Moteris 4 26,7
Vyras 11 73,3
Viso 15 100,0
Vidutinė pacientų ligos trukmė- 5,3+ 3,2 metai. Dauguma pacientų buvo vyrai -11 (73,3 proc.).
5 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Devyni pacientai priklausė 35-59 metų amžiaus grupei, tuo tarpu kiti 6 - 18-34 metų amžiaus grupei.
Malda57%
Maisto papildai15%
Homeopatiniai preparatai
14%
Bioenergetika14%
Amžiaus grupė metais N %
18-34 6 40,0
35-59 9 60,0
Viso 15 100,0
Page 38
38
6 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Dauguma pacientų (8 iš 15) buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
7 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal šiuo metu dirbamą darbą
Darbinė veikla N %
Valstybinės įmonės
tarnautojas 3 20,0
Samdomas darbuotojas 8 53,3
Nuosavas verslas 2 13,3
Kita 1 6,7
Nenurodė 1 6,7
Viso 15 100,0
Daugiau nei pusė pacientų dirbo samdomą darbą, nebuvo nė vieno nedirbančio asmens
8 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal tai kas rekomendavo papildomas gydymo priemones
Rekomendavo vartoti papildomas
priemones
N (%)
Artimieji 7 (58,3)
Rado informaciją internete 2 (16,7)
Žolininkas 1 (8,3)
Vaistininkas 1 (8,3)
Spauda 1 ,3)
Viso 12 (100)
Daugumai pacientų ( 58,3 proc.) papildomas priemones patarė vartoti artimieji
(žr. 8 lentelę). Tik pavieniams asmenims – vaistininkas ar žolininkas.
9 lentelė. Respondentų pasiskirdtymas pagal papildomų priemonių dažnį
Papildomų priemonių vartojimo dažnis N (%)
Kasdien 5 (41,7)
1 kartą per sav. 3 (25,0)
1 kartą per mėn. 1 (8,3)
Labai retai 3 (25,0)
Viso 12 (100)
Išsilavinimas N %
Vidurinis 3 20,0
Profesinis
vidurinis 1 6,7
Kolegija 3 20,0
Aukštasis 8 53,3
Viso 15 100,0
Page 39
39
Penki pacientai (41,7 proc.) papildomas priemones vartojo kasdien, kiti – rečiau (žr. 9 lentelę).
Iš vartojusių papildomas priemones-5 (41,7 proc.) taip pat buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
80 proc. pacientų (12 iš 15) naudojo papildomas, ne akademinės medicinos priemones savo
ligos kontrolei. Visi trys pacientai nenaudoję papildomų priemonių savo ligos gydymui, išskyrus
gydytojo skiriamus vaistus, buvo aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję asmenys.
Dauguma pacientų, 9 iš 12 (75 proc.) papildomas priemones naudojo kartu su gydytojo
paskirtais vaistais, 3 (25proc)- jas buvo pradėję vartoti anksčiau už tradicinius vaistus. Pusė pacientų
papildomas priemones vartojo, nes galvojo, kad jos gali veiksmingai papildyti naudojamo tradicinio
gydymo veiksmingumą.
7 pav. Papildomų priemonių įvairovė naudojama OK gydyti (citavimų dažnis (N=27), proc.)
Labiausiai iš šios papildomų priemonių įvairovės išsiskyrė - malda, surinkusi 15 proc., o
triušio skrandis ir žuvų taukai (gyvūninės kilmės) medžiagos surinkusios po 3 proc. tarp OK sergančių
respondentų.
Sidabražolė11%
Malda15%
Ramunėlė11%
Pelynas11%Kmynai
7%Žuvų taukai
3%
Triušio skrandis3%
Vit. D (Maisto papildas)
4%
Mėlynė4%
Medetka11%
Šaltalankio alienus4%
Linų sėmenys4%
Homeopatiniai preparatai
4%
Bioenergetika4%
Pipirmetė4%
Page 40
40
10 lentelė. Pacientų naudotos papildomos priemonės
Dažniausiai pacientai vartojo sidabražolę, medetką, ramunėles, taip pat - melsdavosi. Kitos
priemonės naudotos pavienių pacientų ( žr. 10 lentelę).
11 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal papildomų priemonių vartojimo priežastis
Mažesnė dalis pacientų (33 proc.) naudojo papildomas priemones nes „norėjo išbandyti viską kas
įmanoma“.(žr. 11 lentelę). Paklausti, ką darytų, jei liga paūmėtų, dauguma pacientų ( 75 proc.) teigė,
kad vartotų, tik gydytojo paskirtus vaistus, 25 proc. – kartu tęstų ir papildomas priemones. Nors
didesnė dalis vartojusių papildomas priemones pacientų (7 iš 12, 58,3 proc.) teigė , kad šis gydymas
neatitinka jų lūkesčių, tačiau vis tik 12 pacientų rekomenduotų papildomas priemones savo
artimiesiems, sergantiems panašia liga.
Pacientų naudotos papildomos priemonės Priemones
naudojusių pacientų
skaičius
Sidabražolės nuoviras 3
Malda 4
Ramunėlių arbatos 3
Pelynas 3
Medetkos 3
Kmynai 2
Pipirmetė 1
Žuvų taukai 1
Triušio skrandis 1
Vitaminas D 1
Mėlynė 1
Šaltalankių aliejus 1
Linų sėmenys 1
Homeopatiniai preparatai 1
Priežastys dėl kurių vartojamos
papildomos priemonės
N (%)
Mano, kad saugesnės, patikimesnės nei
vaistai
1 (8,3)
Nori kontroliuoti ligą pats 1 (8,3)
Mano, kad papildo gydymą vaistais 6 (50,0)
Linkę išbandyti viską kas įmanoma 4 (33,3)
Viso 12 (100)
Page 41
41
4. IŠVADOS
1. Didžioji dalis (80 proc.) tyrime dalyvavusių opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo
paskirto gydymo naudoja papildomas priemones.
2. Tyrimo metu nustatyta, kad opiniu kolitu sergantys respondentai dažniausiai naudoja augalinės
(67 proc.) ir gyvūninės (6 proc.) kilmės medžiagas. Kitos papildomos priemonės - malda ( 15
proc.), maisto papildai ( 4 proc.), homeopatiniai preparatai (4 proc.) bioenergetika (4 proc.).
3. Tyrimo metu nustatytos 9 vaistinių augalų rūšys, kurias greta gydytojo paskyrimo naudoja
opiniu kolitu sergantys respondentai .Populiariausios - vaistinė medetka (Calendula officinalis
L.) (34 proc.), kartusis kietis (Artemisia absinthium L.) ir vaistinė ramunė (Matricaria recutita
L.) – po (33 proc.).
Page 42
42
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Nekrašaitė L. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų patirties apie papildomų priemonių,
vartojamų greta gydytojo paskirto gydymo, tyrimas. Kaunas; 2014.
2. Burisch J. Crohn‘s diseanse and ulcerative colitis. Occurence ,course and prognosis during the
first year of disease in a European population based inception Cohort. Dan Med. J. 2014
Jan;61(1):B4778.
3. Burisch J, Jess T, Martinato M, Lakatos PL. The burden of inflammatory bowel disease in
Europe. J Crohns Colitis 2013;7:322-337.
4. Lakatos PL. Recent trends in the epidemiology of bowel diseases: up or down? World J
Gastroenterol. 2006 Oct14;12(38):6102-8.
5. Molodecky NA., Soon IS., Rabi DM., Ghali WA., Ferris M., Chernoff G. et al.Increasing
Incidence and Prevalence of the Inflammatory Bowel Diseases With Time, Based on systematic
Review. Gastroenterology 2012;142:46-54.
6. Kornbluth A and Sachar DB (2010) Ulcerative Colitis Practice Guidelines in Adults: American
College of Gastroenterology, Practice Parameters Committee. Am J Gastroenterol 2010;105:501-
523.
7. Langan RC, Gotsch PB, Krafczyk MA and Shillinge DD (2007) Ulcerative Colitis: Diagnosis and
Treatment. Am Fam Phys 2007;76:1323-1330.
8. http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/zarnyno-ligos-ikalina-tarp-keturiu-sienu-744550/
9. http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/lietuviu-zarnyno-bakteriju-ivairove-net-15-karto-
didesne-nei-vokieciu-860431/
10. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/lietuva_vejasi_vakarus_uzdegiminiu_zarn
yno_ligu_plitimu/
11. Kondejewski J. M. Virškinamojo trakto sutrikimai. Kišeninis vadovas. HC-HealthComm GmbH,
2016.
12. Spekhorst LM, Visschedijk MC, Alberts R, Festen EA, van der Wouden EJ, Dijksra G. et al.
Performance of the Montreal classification for inflammatory bowel diseases, World J
Gastroenterol. 2014 Nov7;20(41):15374-15381.
13. Baumgart DC and Sandhorn WJ (2007) Inflammatory bowel disease: clinical aspects and
established and evolvingtherapies. Lancet 2007;369:1641-1657.
14. Strakšytė V., Gineikienė I., Kiudelis G., Basevičius A., Puidokaitė E. Uždegiminių žarnyno ligų
diagnostikos naujovės (literatūros apžvalga). Medicinos teorija ir praktika 2013;3:238-244.
Page 43
43
15. Adamonis K., Bierontienė D., Denapienė G., Garalevičius R., Irnius A., Ivanauskas A.,
Jančorienė., Jonaitis L. V., Kiudelis G., Kondrackienė J., Kupčinskas L. Klinikinė
gastroenterologija. Ketvirtoji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius; 2010.
16. Harbord M, et al. Third European Evidence- based Consensus on Diagnosis and Management of
Ulcerative Colitis. Part2: Current Management. Journal of Crohn’s and Colitis,2017,769-784.
17. Devlen J, et al. Barriers to Mesalamine Adherence in Patients with Inflammatory Bowel Disease:
A Qualitative Analysis. J Manag Care Pharm. 2014;20(3):309-14.
18. Kane S, et al. Medication nonadherence and the outcomes of patients with quiescent ulcetative
colitis. Am J Med. 2003;114(1):39-43.
19. Flourie B, et al. Randomised clinical trial: once-vs. Twince-daily prolonged release mesalazine
for active ulcerative colitis. Aliment Pharmacol Ther 2013;37:767-775.
20. Petraitytė D., Stankūnas M. Medicinos pliuralizmas ir integruotos medicinos galimybės
Lietuvoje. Medicinos teorija ir praktika 2007;4:461-466.
21. Kalėdienė R. Šiuolaikinės sveikatos vadybos svarba Lietuvos sveikatos sistemos reformos
sėkmei. Medicina. 2004;9(40):891-6.
22. Trimakas R. Smulkūs apsėdimai: esė apie kai kurias šiuolaikinės stabmeldystės formas. Naujasis
židinys – Aidai. 2006;3:96-101.
23. World Health Organization. The role of the pharmacist in self-care and self-medication. Geneva;
1998.
24. Červokienė D. XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas.Vilnius; 2009.
25. Trimakas R. Lietuvių liaudies medicina: etnografiniai ir folkloristiniai aspektai. XIX amžiaus
pabaiga – XX amžiaus pirmoji pusė. Vilnius; 2008.
26. Šimkūnaitė E. Lietuvių liaudies medicinos vaistingieji augalai. Vilnius; 1944.
27. Skardžiuvienė V., Telyčėnas A. Onkologijos raida Lietuvoje iki XX a. Vilnius; 1988.
28. Šimkūnaitė E. Sveiko gyvenimo receptai. Vilnius; 2007. p. 14-19.
29. Ragažinskienė O. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas; 2005.
30. Trimakas R. Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje XX a. pirmoje pusėje.
Liaudies kultūra 2001;3:18-27.
31. Gaidamavičius P. Liaudies medicinai rinkti programa. Gimtasai kraštas 1939; 2:118-119.
32. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas. Nr. X – 709.
33. https://www.draugija.info/lt/naujienos/item/48-2016-metu-rugpjucio-13d-rumsiskese-ivyko
34. Maizes V, Rakfel D, Niemiec C: Integrative medicine and patient-centered care.
Page 44
44
IOM Summit on Integrative Medicine and the Health of the Public.
http://www.iom.edu/~/media/Files/Activity%20Files/Quality/IntegrativeMed/Integrative%20Med
icine%20and%20Patient%20Centered%20Care.pdf.
35. Virchow R: Alter und neuer vitalismus. Archiv f pathol Anat u Physiol U f klin Medizin, Bd
1856, 9:3–55.
36. Campbell AW: The art of medicine. Alternative Therapies 2012, 18(4):8–9.
37. Roberti di Sarsina P, Alivia M, Guadagni P: Widening the paradigm in medicine and health:
person centred medicine as common ground of traditional and non conventional medicine. In
Healthcare Overview: New Perspectives. Edited by Costigliola V. Dordrecht: EPMA/Springer,
2012. [Golubnitschaja O (Series Editor): Advances in Predictive, Preventive and Personalised
Medicine]; in press.
38. WHO: Declaration of Alma-Ata International Conference on Primary Health Care, Alma-Ata,
USSR. Geneva: WHO; 1978.
39. Alivia M, Guadagni P, Roberti di Sarsina P: Towards salutogenesis in the development of
personalised and preventive healthcare. EPMA J 2011, 2:381–384.
40. Hood L, Flores M: A personal view on systems medicine and the emergence of proactive P4
medicine: predictive, preventive, personalized and participatory. New Biotechnol 2012, 29:613–
624.
41. Sobradillo P, Pozo F, Agustì A: P4 medicine: the future around the corner.
Archivos de bronchoneumologia 2011, 47(1):35–40.
42. Oxford Dictionary Online. http://oxforddictionaries.com/definition/english/empathy?q=empathy.
43. Venuti G: Il rapporto paziente-medico: la capacità di essere con il paziente [The doctor patient
relationship: the ability to be with the patient]. In Il medico e l’arte della cura [The Doctor and the
Art of Healing]. Edited by Gensabella Furnari M. Soveria Mannelli: Rubbettino; 2005:94.
44. Bellet P, Maloney M: The importance of empathy as an interviewing skill in medicine. JAMA
1991, 266(13):1831–1832.
45. Kolb CL: Modern Clinical Psychiatry. 10th edition. Philadelphia: Saunders;1991.
46. Stein E: On the Problem of Empathy. 3rd edition. Washington: ICS; 1989.
47. Buckman R, Tulsky J, Rodin G: Empathic responses in clinical practice: intuition or tuition.
CMAJ 2011, 183(5):569–571.
48. Neumann M, Bensing J, Mercer S, Ernstman N, Ommen O, Pfaff H: Analysing the nature and
specific effectiveness of clinical empathy: a theoretical overview and contribution towards a
theory–based research agenda. Patient Educ Couns 2009, 74(3):339–346.
49. Roberti di Sarsina P, Ottaviani L, Mella J: Tibetan medicine: a unique heritage of person-centred
medicine. EPMA J 2011, 2:385–389.
Page 45
45
50. Morandi A, Tosto C, Roberti di Sarsina P, Dalla Libera D: Salutogenesis and Ayurveda:
indications for public health management. EPMA J 2011, 2:459–465.
51. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucilijus; 2007.
52. World Health Organization. WHO monographs on selected medicinal plants Vol.1. Geneva;
1999.
53. World Health Organization. WHO monographs on selected medicinal plants Vol.2. Geneva;
2002.
54. World Health Organization. WHO monographs on selected medicinal plants Vol.4. Geneva;
2009.
55. Svinkūnas V. Homeopatija, Faunos skyrius. Kaunas; 2007.
Page 46
46
5. PRIEDAI
1. Priedas. Respondentų apklausos anketa
OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE PAPILDOMŲ
PRIEMONIŲ, VARTOJAMŲ GRETA GYDYTOJO PASKIRTO GYDYMO, TYRIMAS
ANKETA
Gerbiamas respondente,
Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto
magistrantūros studentė. Atlieku tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar yra naudojamos papildomos
priemonės greta gydytojo paskirto gydymo. Gauti duomenys leis atidžiau pažvelgti į uždegiminės žarnų
ligos taikomą gydymą ir jo tobulinimo tendencijas. Prašau kuo tiksliau atsakyti į pateiktus klausimus. Ši
apklausa anoniminė – Jūsų pateikti duomenys bei atsakymai yra konfidencialūs ir bus naudojami tik
mokslo tiriamiesiems tikslams.
I DALIS
1. Nurodykite savo amžių: □iki 18 m. □18-34 m. □35-59 m. □ 60-75m. □76 ir daugiau
2. Nurodykite savo lytį: □ Vyras □ Moteris
3. Jūsų šeimyninė padėtis: □ištekėjus/vedęs □Netekėjusi/nevedęs □Išsiskyrusi/ęs □Našlys/ė
□Nenoriu nurodyti
4. Jūsų išsilavinimas: □Pradinis □Vidurinis □Spec.Vidurinis □Kolegija □Aukštasis universitetinis
□Aukštasis su moksliniu laipsniu □Nenoriu nurodyti
□Kita___________________________________________________________(Nurodykite)
5. Jūsų dabartinis užsiėmimas: □Valstybinės įmonės tarnautojas □Samdomas darbininkas/ė
□Nuosavas verslas □Bedarbis/ė □Pensininkas/ė □Kita_____________________(Nurodykite)
II DALIS
6. Kokia uždegimine žarnyno liga sergate? □Krono liga □Opiniu kolitu
7. Kiek laiko sergate?_______________________________________________ (Nurodykite)
8. Ar Jūsų giminaičiai sirgo opiniu kolitu? □Taip □Ne
9. Kiek laiko tęsiasi Jūsų gydymas?____________________________________ (Nurodykite)
10. Kokie gydymo metodai Jums buvo taikyti? □Mesalazinas □Steroidiniai hormonai
□Azatioprinas □Biologinė terapija
III DALIS (pagalbinės priemonės suprantamos kaip liaudies medicinos priemonės:
augalinės, gyvulinės, mineralinės kilmės ir kitokios)
Page 47
47
11. Ar naudojate papildomas priemones, greta gydytojo paskirto gydymo? □Vartoju □Vartojau
anksčiau, tačiau dabar nebevartoju □Nesu girdėjęs/usi apie papildomas priemones opinio kolito
gydymui □Nevartoju,
nes__________________________________________________________________________
____________________________________________________________(Nurodykite)
11.1 Nurodykite, kokias papildomas priemones vartojate (sudėtis, pagaminimas, po kiek ir kaip
vartoti)___________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_______________________________________________________
12. Jeigu naudojate, kas Jums rekomendavo šias priemones? □Gydytojas □Vaistininkas □Artimieji,
draugai □Kaimynai □Spauda □Internetas □Žolininkas/ė □Kita______________
_______________________________________________________________(Nurodykite)
13. Jeigu naudojate, nurodykite, kaip dažnai naudojate: □Kasdien □Kartą per savaitę □Kartą per
mėnesį □Labai retai □Kita__________________________________________ (Nurodykite)
14. Kuris sakinys teisingai apibūdina Jūsų pasirinktų priemonių naudojimą ir gydytojo paskirto
gydymo taikymą?
(A) Jūs pradėjote vartoti pasirinktas priemones po to, kai baigėte gydymą pagal gydytojo
nurodymus.□
(B) Jūs vartojote pasirinktas priemones jau anksčiau, prieš pradedant laikytis gydytojo
nurodymų.□
(C) Jūs vienu metu vartojote pasirinktas priemones ir gydėtės pagal gydytojo nurodymus.□
15. Kaip galvojate elgtis toliau tuo atveju, jeigu Jūsų sveikatos būklė pablogėtų?
(A) Naudosiu pasirinktas priemones ir laikysiuosi gydytojo nurodymų.□
(B) Naudosiu tik pasirinktas priemones.□
(C) Laikysiuosi tik gydytojo nurodymų.□
16. Kodėl nusprendėte naudoti papildomas priemones? (galite nurodyti kelias priežastis)
(A) Manote, kad medicininis gydymas yra mažiau veiksmingas/neveiksmingas.□
(B) Manote, kad medicininis gydymas yra kenksmingas.□
(C) Manote, kad Jūsų pasirinktos priemonės yra saugesnės ir patikimesnės.□
(D) Dėl savų įsitikinimų Jūs norite kontroliuoti savo gydymą pats.□
(E) Manote, kad tai papildo medicininį gydymą.□
Page 48
48
(F) Jūs esate linkęs išbandyti viską, kas tik įmanoma.□
(G) Kita:________________________________________________________(Nurodykite)
17. Ar pastebėjote kokių nors nepageidaujamų reiškinių, vartodami pasirinktas priemones?
□Taip___________________________________________________________________
_______________________________________________________________________(Nurodyki
te)□Ne
18. Ar rezultatai, vartojant papildomas priemones, atitinka Jūsų lūkesčius? □Taip □Ne
19. Ar rekomenduotumėte jas kitiems asmenims, susiduriantiems su ta pačia problema?
□Taip □Ne
NUOŠIRDŽIAI JUMS DĖKOJU UŽ JŪSŲ MAN SKIRTĄ LAIKĄ
Page 49
49
2 Priedas. Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą
Page 50
50
3 Priedas. Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą