This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
�maisi
saqarTvelos
damoukideblobis
aRdgenis dRe
saqarTvelos damoukideblobis
aRdgenis dRes mieZRvna studentTa
samecniero centris, biblioTe-
kis, istoriis, arqeologiisa da
eTnologiis mier organizebuli
studentTa konferenciebi. ori
dRis ganmavlobaSi baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo univer-
sitetis sxvadasxva specialobis
studentebi qveynis saxelmwifoe-
briobisa da qarTuli eklesiis
avtokefaliis aRdgenis mniSvnelo-
baze msjelobdnen. axalgazrdebma
1918-1990 wlebSi ganviTarebul
istoriul movlenebze isaubres,
erovnuli gmirebi gaixsenes da pa-
tivi miages maT xsovnas.
saqarTvelos prezidenti
universitetis studentebs
Sexvda
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #5.maisi, 2012.
saqarTvelos prezidenti SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-sitetis warCinebul studentebs Sexvda. mixeil saakaSvilma stu-dentebTan ramdenime axali ini-ciativa gaaJRera. qveynis pirveli piri axalgazrdebs dagegmili da mimdinare proeqtebis Sesaxeb esau-bra. studentebs is iniciativebic gaacno, romlebic ukeTesad swav-lis met SesaZleblobas da stim-uls miscemT.
prezidentma isaubra studen-tur baraTze, romlis Sesaxebac ganaTlebis saministro ukve muS-aobs da male studentebi mgzav-robisas da sabanko momsaxurebis dros SeRavaTebiT isargebleben. garda amisa, prezidentma aRniSna, rom male studentebisTvis daz-
Cveni qveynis istoriisa da kul-turis mkvlevars, pedagogsa da Ses-aniSnav moqalaqes profesor SoTa mamulaZes guliTadad vulocavT sax-elovan iubiles. janmrTelobas, xan-grZliv sicocxlesa da morig Semoq-
medebiT warmatebebs vusurvebT.
gv.7
`imedi is madlia, rac Zalas aZlevs
adamians miwieri yofis gansacdelTa
dasaZlevad da RmerTamde asamaRleblad~.
ilia II
gv.8
SoTa mamulaZe - 60
iubiles eqo
imedi metia,
vidre realoba
reqtoris arCevnebi
baTumis SoTa rusTavelis sax-
elmwifo universitetSi reqtoris
arCevnebi Catarda. akademiuri sab-
Wos yvela wevrma profesor alioSa
bakuriZes erTxmad dauWira mxari da
meore vadiT airCia. kenWisyris dawye-
bamde reqtorobis kandidatma umaR-
lesi saganmanaTleblo dawesebulebis
sakanonmdeblo organos wevrebs samo-
qmedo gegma gaacno da universitetis
ganviTarebis perspeqtivebze esaubra.
universitetSi dainergeba integri-
rebuli swavleba, eleqtronuli sa-
ganmanaTleblo programebi da in-
glisurenovani saswavlo kursebi.
Seiqmneba saerTaSoriso masStabis
samecniero Jurnali, gaizrdeba gacv-
liTi programebis raodenoba. aseve
Camoyalibdeba saswavlo procesisa da
samecniero-kvleviTi muSaobis efeq-
turi marTvis sistema.
� maisi
ganaTle-bisa da mec-n i er e b aT a fakultetis f ilolo -giis de-p a r t a m e n -tis sruli p rof e s o -
eqspediciebis STabeWdilebebi, aq arsebuli materialuri kulturis Zeglebi da maTi mdgomareoba. avtori wignSi aseve mogviTxrobs eqspediciis wevrebsa da Woroxis xeobis mkvidr qarTvelebze. profesori mamia faRava wlebis ganmavlobaSi samxreT-dasavleT saqarTvelos, istoriul tao-klar-jeTs ikvlevs. 1995 wlidan dRemde iyo organizatori da xelmZRvaneli Sav-SeTSi, klarjeTSi, taoSi, sperSi da lazeTSi warmoebuli samecniero eqs-pediciebisa.
a m a s w i n a T riyeTis sa-marSruto mi-kroa vtobus s avaria mouvida, sadac Cemi ori studenti qal-iSvili moyva, samwuxarod, na-Tia daiRupa, madonas ki jer xulos raionul
am dros madonas sasesio gamocde-bi hqonda. SoTa rusTavelis univer-istetis ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis, pedagogikis departa-mentis asistent profesori, dawye-biTi ganaTlebis specialobis mesame kursis kuratori darejan gelaZe, klinika ,,medinaSi“ dadioda da ma-donas daatarebda gamocdebis Casaba-
reblad, rom SemdgomSi problemebi ar Seqmnoda, isedac dazaralebul student gogos.
madonas mSoblebi, sofeli da skola did madlobas vuxdiT dare-jan gelaZes, misgan gamoCenili didi gulisxmierebisa da didsulo-vnebisaTvis, kidev erTxel gamoCnda, rom universiteti ganaTlebisa da kulturis keraa, rom swavla adami-ans akeTilSobilebs, alamazebs da adidebs, es qalbaton darjan gelaZem dagvanaxa yvelas.
madloba madonas mSobliur univ-erisitets da mis leqtors asistent profesor darejan gelaZes.
moxaruli viqnebiT, Tu Tqveni saxiT SevZlebT SeviZinoT recenzenti~.“
es mecnieris saerTaSoriso aRiare-baa. siamayiT aRvniSnavT, rom Cveni mec-nieris aRiareba am doneze Cveni univer-sitetis istoriis erT-erTi saukeTeso faqtia. vusurvoT profesor lado balaZes janmrTeli sicocxle da axali warmatebebi mecnierebaSi.
rogorc ki londonis olim-piuri TamaSe-bi dasruldeba, aWaraSi moqmedi federaciebis xe-laxali arCevnebi Catardeba. es ki imas niSnavs, rom damTavrda olim-piuri cikli da federaciebi val-debulni arian departamentSi war-moadginon maT mier Catarebuli muSaobis angariSi, ris Semdegac daiwyeba meore oTxwliani olimpi-uri ciklisTvis mzadeba.
baTumis RvTismSoblis Sobis sax-elobis sakaTedro taZris ezoSi zurab gorgilaZis 75 wlis iubile-sadmi miZRvnili `poeziis saaTi~ gaimarTa. ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis dawyebiTi ganaTlebis spe-cialobis studentebma poetis leqsebi waikiTxes da pativi miages mis xsovnas. profesor-maswavleblebma, mwerlebma, ojaxis wevrebma da sazogadoebis war-momadgenlebma kidev erTel gaixsenes Semoqmedis cxovreba da moRvaweoba. `poeziis saaTi~ zurab gorgilaZis gansasvenebelTan yovel wels peda-gogikis mecnierebaTa departamentis organizebiTa da profesor iuri bi-bileiSvilis iniciativiT tardeba.
poet zurab gorgilaZis
` `„poeziis saaTi“~
qarTveli mecnieris
saerTaSoriso aRiareba
profesori v. balaZe profesor i. reilTan da profesor v. milTan
erTad.
� maisi
dRevandelobis ganuyofeli nawili internetia. social-ur qselebs yovel-dRiurad miliono-biT adamiani iyenebs rogorc informa-ciis mosapoveblad, aseve megobrebTan urTierTobisaTvis an axali megobre-bis SesaZenad. Aasea Tu ise, XXI saukune internetis gareSe warmoudgenelia, gan-sakuTrebiT ki axal-gazrdebisaTvis.
imisaTvis, rom gamego, Tu ra damokidebuleba aqvT axal-gazrdebs socialur qselebT-an, Cveni universitetis stu-dentebs mivmarTe.
100-mde respondents Sem-degi kiTxva davusvi _ `sarge-bloben Tu ara yoveldRe so-cialuri qseliT~? yvelasgan dadebiTi pasuxi miviRe, gar-da erTisa, romelmac miTxra, rom uars acxadebs `eSmakis teqnologiebze~ da saWiro in-formacias wignebidan iRebs.
respondentebs aseve vkiTxe, Tu ra mizniT iyenebdnen in-ternets. Ppasuxebidan gamoikve-Ta 3 tipis momxmarebeli: I. mx-olod informaciis misaRebad; II. mxolod gasarTobad; III. in-ternetis meSveobiT erTobian da amavdroulad sxvadasxva in-formaciasac iReben.
Nmiuxedavad imisa, rom momx-marebelTa TiTqmis 40% ambobs, rom mxolod informaciis mo-sapoveblad sargeblobs in-ternetiT, maTi sakmaod didi nawili Tavisufal dros me-gobrebTan urTierTobas sia-movnebiT uTmobs.
bevri respondenti social-uri qselebis daniSnulebas Zveli nacnobebis povnasa da axlebis SeZenaSi an sulac sa-pirispiro sqesis warmomadgen-lebis gacnobaSi xedavs.
Semxvdnen iseTi responden-tebic, romlebic did upirate-sobas aniWeben onlain TamaSebs. erT-erTi aseTia pirvelkurse-li laSa, romelic internetze damokidebulia da ver war-moudgenia sakuTari Tavi ms-gavsi TamaSebis gareSe.
Tavad nino ki fiqrobs, rom inter-netdamokidebuleba realobas mowyvetili adamianis senia: `Rirs ki bunebas ase movw-ydeT da davemonoT internets? iqneb mo-gvexeda bunebisken. is saocaria, aranakleb saintereso da iduma-li vidre interneti. nu iqnebiT sustebi da nu gaeqceviT cxovre-bas, imitom rom moZ-raoba da azrovneba adamianis pirveli mo-
`interneti XXI saukunis aucileblobaa. igi SeiZle-ba iTqvas, saWiroebiT aris gamowveuli. interneti Zalian kargia, magram cudia is, rac iwvevs internetdamokidebule-bas. Aaxalgazrdebi, romlebic mudmivad muSaoben internet-Si, nel-nela eCvevian, veRar warmoudgeniaT cxovreba mis gareSe da Sesabamisad, masze damokidebulni xdebian.
ra iwvevs internetdamokide-bulebas? Aamis mizezi ZiriTa-dad isaa, rom adamians sWird-eba urTierTobebi. internetSi ki maT aqvT saSualeba gaicnon da daimegobron iseTi adami-anebi, romlebic cxovrebaSi arasodes unaxavT. maTi az-
riT, aseT adamianebTan urTierToba sainteresoa, radgan igi ar moiTxovs maTgan ara-nair valdeb-ulebas.
a m a s T a n erTad, vir-t u a l u r s i v r c e S i ufro advil-ia komunika-cia, radgan ad a m i a n e b s S e u Z l i a T
erTmaneTs elaparakon iseT Temebze, ris Sesaxebac ver is-aubrebdnen pirispir Sexve-drisas. interneti adamianebs matebs Tavdajerebulobas da uxsnis bevr iseT kompleqss, romelic cxovrebaSi aqvT da xels uSliT urTierTobebSi.
_ daviT, ras urCevT an sTxovT mayurebels, gansakuTrebiT ki Ta-naqalaqelebs?
_ naxevarfinali 4 ivniss gai-marTeba. gviyuron da mxari dagvi-Wiron. ra Tqma unda, baTumelebis gansakuTrebuli imedi gvaqvs. mTe-li Cveni Semoqmedeba xalxs ekuT-vnis da maTi gulSematkivroba ki jgufisTvis stimulis momcemia axal-axali gamarjvebebis mosapove-blad.
_ rogoria Tqveni studenturi cxovreba?
_ sakmaod gadatvirTuli gra-fikidan gamomdinare studentur cxovrebaSi ver vaqtiurob. mTel dros SemoqmedebiT saqmianobas vuZRvni da Sesabamisad, mTlianad masze var gadarTuli. samomavlod namdvilad msurs, Cemi cxovrebis es ori umniSvnelovanesi momenti erTmaneTs rogorme SevuTavso.
ioseb abaSiZe aris ram-denime meToduri da samec-niero Sromis avtori. misi Sromebi eZRvneba fizikis swavlebis meTodikas, sinaT-lis mravaljeradi gabnevis gamokvlevebs da sxva. mis mier gamoica cnobari `sidideTa sazomi erTeulebisa da maTi makavSirebeli koeficientebis cxrilebi~. i. abaSiZe wlebis ganmavlobaSi uZRveboda zog-
adi eleqtroteqnikisa da fizikis swavlebis meTodikis disciplinebs. misi ZalisxmeviT Seiqmna fizikis meTodikis da el. teqnikis labo-ratoriebi, romlebic amjerad gan-Tavsebulia 402-e auditoriaSi.
sis centrebTan, SavSeT-imerxevsa da tao-klarjeTTan damakavSirebel ma-gistrals warmoadgenda.
1994 wlidan SoTa mamulaZe iniS-neba axlad gaxsnili gonio-afsarosis arqeologiur-arqiteqturuli muzeum-nakrZalis direqtorad, saidanac iwye-ba kidev erTi mniSvnelovani etapi mis samecniero saqmianobaSi. baTumis uni-versitetSi istoriis, arqeologiisa da eTnologiis departamentis xelmZR-vanelobas dRemde uTavsebs am sapatio movaleobas.
misi samecniero-kvleviTi intere-sebis sferoSi moeqca md. Woroxis auzi, romelic warmoadgens kolxuri kulturis uZveles keras. yvelasTvis cnobilia, rom 1995 wlidan dRemde romauli xanis Zeglze, gonio-afsa-rosis teritoriaze, muSaobs mudmi-vmoqmedi arqeologiuri eqspedicia, romelSic aqtiurad monawileobs Cve-ni iubilari. man didi wvlili Sei-tana ara marto mdidari da mraval-ferovani arqeologiuri artefaqtebis aRmoCenaSi, aramed axalgazrda mecni-er-arqeologebs Seaswavla da Seayvara es Sromatevadi saqme, risi dasturic maT mier daculi disertaciebi gax-lavT.
dRes SoTa mamulaZe unarianad uZRveba saswavlo process, mniS-vnelovani wvlili Seaqvs sabakalavro, samagistro da sadoqtoro progr-amebis SemuSavebaSi, monawileobs ad-gilobriv Tu saerTaSoriso konfer-enciebSi. mniSvnelovania isic, rom igi aqtiurad CaerTo istoriuli samxreT-dasavleT saqarTvelos teri-toriaze ganxorcielebul kompleq-sur eqspediciebSi. xelmZRvanelobs SoTa rusTavelis fondiT dafinan-sebul proeqts „WaneTis aRmosavleTi nawilis arqiteqturuli Zeglebi. naS-romisaTvis `aWariswylis xeobis Sua saukuneebis arqeologiuri Zeglebi~ miniWebuli aqvs abuseriZe tbelis sax-elobis premia.
Cveni qveynis istoriisa da kultu-ris mkvlevars, pedagogsa da SesaniSnav moqalaqes profesor SoTa mamulaZes guliTadad vulocavT saxelovan iu-biles. janmrTelobas, xangrZliv si-cocxlesa da morig SemoqmedebiT warmatebebs vusurvebT.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti
SoTa mamulaZe - 60b a t o n o
SoTa, moges-almebiT da gulwrfeli siyvaruliT m o g i l o -cavT Tqveni cxovrebisa da moRvaweo-bis Rirssaxs-
ovar TariRebs _ dabadebidan 60 da samecniero-pedagogiuri moRvaweobis 35 wlisTavs.
qarTuli inteligenciis Tval-saCino warmomadgeneli, aRiarebuli arqeologi, mecnier-mkvlevari da organizatoruli niWiT gamorCeuli xelmZRvaneli _ ase gicnobT bato-no SoTa Tqven sazogadoeba. gicnobT rogorc gulmarTal, kristalurad spetak, darbaisel, gawonasworebul, maRalmoqalaqeobrivi da pedagogiuri RirsebebiT Semkul, saqveyno intere-sebiT STagonebul, sityvis, saqmis da wignis kacs, futkariviT gamrje da TafliviT tkbil, keTilSobil ada-mians, Tanamdgoms, uRalato mziani gulis saimedo megobars, ase rom ux-debiT qalaqs.
weliwadis ulamazes dros - vardo-bis TveSi, mTis laR bunebaSi dabade-buli, mTis haeriviT sufTa da jan-saRi, mTis bunebasaviT momxiblavi da mimzidveli, cxovrebaSic mxolod ia-vards TesavT da siyvaruls imkiT. `yovel dResa Sens Tavs hkiTxe, aba me dRes vis ra varge~?! - eris sulieri moZRvris ilias es brZnuli Segone-ba Tqveni cxovrebis mrwamss, kredos warmoadgens.
TavdaviwyebiT giyvarT sakuTari mxaris yvela kuTxe-kunWuli, Rele-Rurdani, qveyanaca da zeyanac, mSob-liuri miwa-wyali, adamianebi, eric da beric, didic da patarac, warsulic da awmyoc.
qalbatobi rusudanis kariera ba-Tumis mecxre sajaro skolaSi dai-wyo. igi aTeuli wlebia Rirseulad icavs Cveni universitetis saxels. am xnis manZilze ki man daimsaxura stu-dentebis siyvaruli da pativiscema.
qalbatono rusudan! Cveni fakultetis yvela studentis sax-eliT gilocavT dabadebis dRes da gisurvebT warmatebas, janmrTelobas da ulev sixaruls. ufalma daglo-coT!
pativiscemiT studentebi
vulocavT
i o s e b a b a S i Z e _ 8 0
� maisi
yoveldRiur yofiT cxov-rebaSi, masebis cnobierebis poziciebidan, iqneb Semogve-davon, rogor SeiZleba imedi meti iyos, vidre sinamdvile. risi realuri SeZlebac ar gvaqvs, ra imediT unda Seve-brZoloT did siZneleebsa da winaaRmdegobebs. magram maRali idealebiT gulanTebuli ada-mianebi swored didi imedebiT cxovroben. maT imedis Seg-rZneba yovelTvis mouvlens damatebiT impulsebs, rac sa-survels realobad aqcevs.
imedi zneobrivi grZnobis badali fenomenia. dadgenil-ia, rom adamiani yovelTvis ar iqceva ise, rogorc icis, radgan am dros zneobrivi grZnoba dums. magram roca zneobrivi grZnoba amuSavdeba, adamianis zneobrivi qcevis farglebic farTovdeba. ase-Ti Zalis matarebelia imedic. imedi Zalas hmatebs zneobri-vi qcevis aRmZvrel zneobriv grZnobas da ufro sru-lyofils xdis pirovnebas.
Wabua amirejibi imedis mw-eralia. gora mborgalma (ro-mani `gora mbo¬rgali~) ime-dis ZaliT dasZlia TiTqmis SeuZlebeli. dasZlia sicocx-lisaTvis xifaTebiT savse aso-biT kilometriani manZili da dro. gora mborgali SesaZle-blobaTa zRvarze iRvwis, ma-gram imedi Zalebs umravlebs da mizans aRwevs.
imedis ZaliT cxovrobda da ibrZoda daTa TuTaSxia (`daTa TuTaSxia~).
imedis filosofiiTaa da-werili moTxroba `coqala~. es filosofia gamxelilia moTxrobis dasawyisSive Wian-Wvelebis bunagis daSla-aRdge-nis metaforaSi. ̀ axla SubliT daendo papa lulaze Semo-lagebul xelebs da niadags Caxeda. WianWvelebi gasaocari simardiTa da mxneobiT tri-alebdnen (Tofis kondaxiT) Cangreul sacxovrebelSi. zogi miwis namcecas miarbeninebda, zogic Cxirsa da xmel balax-bulaxs... sxvebi sakvebi mara-gis gadaadgileba-mowesrige-baSi iyvnen garTuli. Tofis kondaxis sabediswero nakva-levi TiTqmis mTlad deref-nebiT, gvirabebiT da nagebo-bebiT amoevsoT WianWvelebs da maTi dauokebeli fusfusi, garja naTlad mowmda, rom ar iyo iseTi nadguriscema, romelic maT mxneobas ar dae-marcxebina da sicocxle ar daefuZnebina iq, sadac ngreva da sikvdili SemoiWra. ngreva SemTxveva iyo maTTvis, Seneba-maradisoba.
papam Tavi aiRo, kmayofilma gaiRima da Tbilisisaken Cauyva daRmarTs~.
axla aRa-mahmad-xanis mier dangreuli Tbilisis aRdge-nis magaliTze ganagrZobs mw-erali imedis STagonebas: `am moedanze „oqros verZis“ gar-da, eranelebs TiTqmis yvela Senoba daeSalaT, xe ferflad da naxSirad, Cawva-kedlebi qvisa da aguris nalewad. Zne-li gasagebi iyo, sad iwyeboda an Tavdeboda esa Tu is Seno-ba, an ramdeni saxli idga ama Tu im gayolebaze da, saxel-dobr, romel sazRvrebSi ido
saqarTvelos oblobis ideas kargad gamoxatavs epi-zodi, romelSic aRwerilia qarTveli kacis Tavdauzogavi Sroma dangreuli Tbilisis aRsadgenad. qveyanas mxolod erovnuli energia aRadgens da aaSenebs _ igulisxmeba papas gulmodginebaSi. rusi sovdagris warmodgenaSi qa-rTveli patriotis Tavdauzo-gavi zrunva mSobliuri qalaq-is aRdge¬ni¬saT¬vis mxolod ironiul Rimils iwvevs rus sovdagarSi da Tavs aqicinebs im sibraluliT, romelsac Wkuidan gadamcdaris mimarT amJRavneben xolme gesliani ada-mianebi: `ubeduri,–_ fiqrob-da TiTqos igi _–ara, erTi SexedeT, geTayva, am gamoCer-Cetebul bebruxanas... miaTrevs da hgonia,... rogorc papaSeni ar adgeba saflavidan, ise si-cocxle aRar aRsdgeba aq, ara! Tu kidevac suli ar amogxda, sanam samWedlomde miaTrev mag grdemls, movlen da isev wy-alSi gadagigdeben, samWedlos kenWebad dagiSlian, mag regven Tavsac wagaclian. 1maimunis jafas~ eweva, RmerTmani! hgavs kidevac maimuns. Tavis am bri-yvulma mignebam sagrZnoblad gaamxiarula bragini... da Ta-vic metis mxneobiT daaqicina~.
rogorc aRvniSneT, es striqonebi saqarTveloSi rusTa batonobis wlebSi iwereboda. maSin misi xmamaRla gacxadeba sicocxlis riskTan
iyo dakavSirebuli. imxanad, saqarTveloSi batonobda ideologia, romlis mixedviT `ufrosi Zmis~ rusis gareSe arsad araferi keTdeboda. mw-eralma amxila es moCvenebiTi keTilganwyoba rusisa saqarT-velos mimarT. mwerlis Rrma rwmeniT, qveyanas mxolod erovnuli energia ixsnis da-Rupvisagan, xolo, rac Seexeba rusisTana mezobels, igi saqa-rTvelos interesebis dasaca-vad TiTze TiTs ar daakarebs. roca sxvaTaSoris, im rusuli ideologiis batonobidan mom-dinareobs Sexeduleba, rom aWara rusis Zlevamosilma mxedrobam gaaTavisufla sam-saukunovani Turquli ba-tonobisagan da daubruna de-dasaqarTvelos. sinamdvileSi es idea arasdros ar hqonia ruseTs arc 1877-1878 wlebis omis dawyebamde da arc am omis periodSi. 1878 wels aWara mxolod imis gamo daT-mo TurqeTma, rom mas ar See-Zlo ruseTis sasargeblod 150 milioni oqros gadaxda kontribuciis saxiT da mis nacvlad teritoria dauTmo, romelic aWaras eWira, kon-tribuciis gadaxdis prob-lema rom ar wamoWriliyo, ruseTi krints ar dasZravda saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdge¬nisaTvis. es ar iyo mis samxedro gegmebSi. aki, 1918 wlis brestli¬tovskis sazavo mo-laparakebis dros ruseTma ise dauTmo TurqeTs saqarTvelos teritoriebi, rom araferi ukiTxavs im periodSi ukve da-moukidebeli saqarTvelos xe-lisuflebisaTvis da baTumSi Turqi askerebi Semovidnen. axla roca sabWoTa kavSiri aRar aris da rusis `ufrosi Zmobis~ ideologiac warsuls Cabarda, sagnebs sakuTari sax-elebi daerqva. rusis `Zmobas~ mweralma da istorikosma le-van sanikiZem `vai rusisagan uwoda~. moTxrobaSi `coqala~ mwerali Wabua amirejibi kar-gad SerCeuli detalebiT da metaforuli azrovnebiT amx-els rusis moCvenebiT Zmobas. amis saukeTeso metaforuli detalia moxuci papas da-moukidebeli, ruseTis daux-mareblad ilajgamwyveti Sroma samWedloSi grdemlis dabrunebisa da Tavis adgilze dadgmi¬saTvis. samWedlo ime-dia. samWedlos aRdgenaSi dan-greuli qalaqis aRdgenis idea da imedi ikiTxeba. mwerlis SexedulebiT, imedi, rogorc vneba, adamianis pirovnebis gar-damqmneli da ganma¬axlebeli Zalaa. imedi gauRviZa diR-lias bavSvebis mier aRdgeni-li `darbazis~ xilvam, xalxis Tavgamodebulma da arsebiTad Secvala misi damo¬ki¬debuleba movlene¬bisadmi: `Sescqeroda sicocxlis dafuZnebis zeims diRlia. aRdgenis dauokebeli suli Zlevamosil mxedruls agrialebda da diRliam anaz-deulad igrZno mxneobis moz-Rvaveba; imdenad mZlavri, didi mxneobisa, rom Tu dauy-ovnebliv moqmedebaSi ar gad-moiRvreboda misi mZafri Semoteva-denTiviT afeTqde-boda masSive da nafleTebad aqcevda sulsac da xorcsac~.
imedis didi Zala isaxe-ba cecxlmodebuli Teatris Senobidan maCablis mier Cangi-sa da warmosasxamis gamotana-gadarCenis epizodSic. marto didi imedis Zalas SeeZlo ma-Cablis Seyvana gaZlierebuli cecxlis stiqiasTan brZolaSi.
ai, es epizodic: `andria ma-Cabels Sehyurebda. uxaroda, rom saRsa da salamaTs xedav-da Tavis Zmakacs, sikvdilsa da sicocxleSi naziarev vaJkacs. cecxlmodebuli Teatridan gamotanili CangiT iRliaSi da wiTeli mosasxamiT xelSi. irgvliv siCume Camowva, mx-edrebi aRtacebiT Sehyure-bdnen maCabels. msaxiobs zur-gi Seeqcia xanZrisaTvis. misi Soreul sivrceebSi gatyorc-nili Tvalebi uqrob sasoebas da gautexav cxovelmosilebas aelvarebdnen... idga igi amayi, Rirseuli–dedaqalaqis pirve-li Cangi da upirvelesi rain-di~ aseTi adamianebis qveyanas gadaSeneba ar uweria!
moTxrobis erT-erTi Zl-ieri epizodia sabrZolo cekva `xorumis~ suraTi. mis pas-aJebSi ikiTxeba romantikac, mistikac, magram mkiTxvels zr-dis sakuTari Zalebisadmi rw-menis suliskveTebiT. ̀ xorumis~ Semoqmedi xalxis droebiTi damarcxeba SeiZleba (msoflio istoria ar icnobs daumar-cxebel saxelmwifoebs), magram SeuZlebelia misi ganadgureba.
rodesac namdvil da keTilSo-bil kacze laparakob, xSirad dge-
ba momenti, roca an goneba gRa-latobs, an kidev dro ar gyofnis, rom saTanado sityvebi gamonaxo da gulwrfelad moefero adamians, romelsac Zalian afaseb da ufro metic, axlobel adamianad miiCnev. zustad aseTi momenti dgas axla Cvens winaSe!
gveamayeba, rom im adamianTa rigs mivekuTvnebiT, romlebic ukve ram-denime welia vicnobT baton SoTa mamulaZes da mis Tanamedroved viTvlebiT. masTan urTierToba CvenTvis yovelTvis tkbilad gas-axsenebelia. pirveli Sexvedra iyo 2005 wels, roca SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi is-toriis specialobis studentebs saqarTvelos istoriis kurss gvi-kiTxavda ukve kargad cnobili da saxelmoxveWili profesori SoTa mamulaZe.
naTqvamia: ,,Wkvian kacs ise Tavmdablad uWiravs Tavi, TiTqos TviTon ki ar aswavlis sxvas, ar-amed sxvisgan swavlobso~.... batoni SoTac Zalian ubralo da mego-brulia urTierTobisas da mosau-bres imdenad uwevs angariSs da
iseTi mowiwebiTa da pativiscemiT
epyroba, rom Znelia ar dainaxo
es... ase iyo Cvens SemTxvevaSic.
adamianebi, romelTa biografiebic
mxolod saxelisa da gvaris mets
arafers Seicavda, gavxvdiT misi
saukeTeso studentebi da batoni
SoTac araerTxel iyo Cveni samec-
niero naSromebis xelmZRvaneli,
romlebmac sxvaTaSoris bevrjer
moipova warmateba.
batoni SoTa yvela sxva Rirse-
basTan erTad imiTac aris gamor-
Ceuli, rom gaxlavT kargi meojaxe
da hyavs brwyinvale ojaxi.
didia batoni SoTas damsaxure-
ba da Rvawli. Cven ki Cveni mxri-
dan madlobeli varT uflis, rom
mogveca saSualeba axlos gagvecno
profesori SoTa mamulaZe.
gilocavT batono SoTa 60
wlis iubiles. didxans sicocx-
les, janmrTelobas da warmatebul
moRvaweobas gisurvebT
mudam Tqveni: guram CxataraSvili da
kaxaber qamadaZe
profesor SoTa mamulaZis 60 wlis iubile
baTumis SoTa rusTavelis saxelm-wifo universitetSi gaixsna baTumis II saerTaSoriso simpoziumi leqsiko-grafiaSi. samdRiani simpoziumis muS-aobaSi CarTuli arian saqarTvelos TiTqmis yvela universitetisa da sa-mecniero centris warmomadgenlebi, cnobili mecnierebi, leqsikografebi italiidan, germaniidan, holandiidan, israelidan, SvedeTidan, portugali-idan, latviidan, litvidan, ruseTidan da ukrainidan. xuTi seqciis mimar-TulebiT 150-mde moxseneba iqneba war-modgenili leqsikografiis aqtualur sakiTxebze. simpoziumis farglebSi sajaro leqciebs waikiTxaven cnobi-li qarTveli da ucxoeli leqsiko-grafebi, gaimarTeba diskusia mrgval magidasTan Temaze: `eleqtronuli ko-rpusebi da maTi gamoyenebis perspeq-tivebi qarTul leqsikografiaSi~.
simpoziumis mizania:
• moawyos dasrulebuli da mimdi-nare leqsikografiuli proeqtebis prezentacia, gamocemuli leqsikonebis gamofena, eleqtronuli da onlain-leqsikonebis demonstrireba, axali ideebis aprobacia;
• Seafasos eleqtronuli bazebis Seqmnis mimdinareoba saqarTveloSi da misi gamoyenebis perspeqtivebi qar-Tul leqsikografiaSi;
_ aqtiurobas universitetSi mosv-lis pirvelive dRidan ar vuCivi. gark-veuli drois ganmavlobaSi universite-tis studentur TviTmmarTvelobaSi ganaTlebis departamentis Tavmjdomare viyavi. amdenad, SeiZleba iTqvas, rom sakmaod aqtiuri studenti var.
_ rogor Seafasebdi dRevandel studentur cxovrebas?
_ Cemi subieqturi azria, rom dResdReisobiT mTlad aqtiuri stu-denturi garemo ar sufevs, Tumca gamofxizlebis tendenciebi SeimCneva, magaliTisTvis, pirvelkurselebi avi-RoT. sakmaod aqtiuri Taoba modis, ukve samecniero konkursebSi Rebulo-ben monawileobas da didi ambiciebic aqvT, amitom maT warmatebebs vusurveb. minda aRvniSno, rom studenturi cxovrebis gaaqtiurebaze TviTmmarT-velobam ufro didi yuradReba unda gamoiCinos, axali wevrebisgan dakom-pleqtebuli TviTmmarTveloba amas ukve cdilobs, rac Zaliam maxarebs. ra Tqma unda, yvelafrisTvis dro aris saWiro da uceb araferi keTdeba.
_ samomavlod sad warmogidgeniaT sakuTari Tavi?
_ samarTalmcodneobis specialo-bis II kursis studenti var da ra Tqma unda, samomavlod minda, rom warmate-buli advokati viyo. ver vityvi bavS-vobidan am specialobaze vocnebobdi meTqi, magram rac am sferoSi movxvdi, Zalian Semiyvarda es garemo, saqmiano-ba. Zalian kargi, aqtiuri iuristTa Taoba modis da ra Tqma unda, maT warmatebebs vusurveb.
“minda, rom warmatebuli advokati viyo”... baTumis II saerTaSoriso
qalaq vinicamde mosulma da gamarjvebis garduvalo-baSi Rrmad darwmunebulma hitlerma stalins gamougzavna qeba-gamafrTxilebeli toniT dawyebuli da kategoriuli Tu muqaris grZnobiT dam-Tavrebuli depeSa: `me didad vafaseb Tqven mxedarmTavrul niWsa da gambedaobas, magram Tqven qarTveli brZandebiT da girCevT, gadaxvideT saqa-rTveloSi, sadac amieridan imefebT Tqven da Tqveni mTe-li memkvidereobac. Tu Tqven Cems keTil rCevas ar miiRebT, Tqven Tavs daabraleT. movdi-var cecxliTada maxviliT. moskovs sul raRac ormci ki-lometriT maSorebs. adolf hitleri. 1942 w. 2 ianvari~.
`_ diax, me qarTveli var! _wers sapasuxo depeSaSi stalini. didad gmadlobT dafasebisTvis. diax, me qa-rTveli var, magram gamzarda rusma erma, CvenSi arsebuli wes-Cveulebis mixedviT me ar maqvs ufleba, rom miva-tovo Cemi gamzrdeli eri da gansacdelis Jams gaveqce. dame-lode berlinSi. ioseb stali-ni, 1942 w. 12 ianvari~.
marTlacda am orTabrZo-laSi wydeboda ara marto sab-WoTa kavSiuris yofna-aryof-nis, aramed kacobriobis bedi. hitleris gamarjveba niSnavda mis batonobas msoflioze, stalinis gamarjveba _ kaco-briobis gadarCenas faSizmis monobisagan.
ra safrTxes uqmnis faSizmi kacobriobas?
amasTan dakavSirebiT mo-vusminoT msofloSi cnobil eqim-fsiqiatrs (qarTul, ru-sul, inglisur, germanul, Cexur, polonur da frangul enebze dawerili 320 samecnie-ro naSromis, maTgan 18 mono-grafiis, avtors, didi samamu-lo omis monawiles, akademikos SoTa gamyreliZes, romelic gaz. `saqarTvelo da msofli-os” korespodentis kiTxvebze iZleva pasuxebs: kiTxva: `omis monawile didi donis pirovne-ba, am omis mTavari figura iyo stalini. Tqveneuli Sefaseba rogori iqneba? pasuxi: me ax-als verafers vityvi. stalini, Tu mas ara konformistuli, aramed obieqturi xedviT SevafasebT, iyo kacobriobis istoriaSi masStaburi poli-tikuri da samxedro figura. aqedan gamomdinare, CemTvis stalinis qarTveloba saamayoa _ dasZens batoni akademikosi. kiTxva: faSSizms Tqven pira-dad icnobT, radgan iaraRiT xelSi ebrZodiT. sainteresoa fsiqiatriuli kuTxiT ro-gor SeafasebT, rogorc moZ-Rvrebas? pasuxi: faSistebma, pirvelebma, moindomes adami-anTa genetikuri struqturis Secvla. isini am dros arc energias da arc Tanxas ar iSurebdnen adamianTa masobri-vi gaidiotebis saSualebebis Sesaqmnelad. gansakuTrebul saSiSroebas warmoadgenda qi-miuri saSualebebi, radgan isini pirdapir aziarebs ada-mianis fsiqikas da anadgurebs mis nervul sistemas. kiTxva: kacobriobis romeli nawilis gaidiotebas cdiloben fa-Sistebi da ra igulisxmeboda am gaidiotebaSi? Ppasuxi: ger-maneli faSistebi kacobriobas batonebad da monebad yofd-nen. batonebSi isini Tvlidnen marto germanul rasas, xolo monebSi – yvela danarCens. mTa-
vari da sainteresi aq iyo is, rom monebi bednierebi unda yofiliyvnen Tavisi monobiT! kiTxva: ver gavige, batono SoTa! rogor SeiZleba adami-ani bednieri iyos monobaSic?! pasuxi: axlave getyviT. fa-Sistebis sqema amgvari iyo: ara-sulfasovani rasis warmomad-geneli gaivlida fsiqoqimiur damuSavebas, ris Sedagadac srulad kargavda mexsierebas. amis gamo masTan ver aRwevda garedan veranairi informacia. _ risgan itanjeba adamiani yvelaze metad? – ekiTxebodnen faSisti ideologebi sakuTar Tavs. _ra Tqma unda, Sedar-ebisagan! viRac ukeT cxovrobs, viRac ufro niWieria, viRac ufro mdidaria, viRac Zleva-mosilia. amisganaa yvela ube-dureba! maS, rogor gavabed-nieroT mona? unda movuspoT mas bednirebis grZnoba? ami-tom saWiroa gaiaros fsiqo-laboratoriuli damuSaveba, ris Semdeg mas uwyveti sixa-ruli elis! gauxardeba, rom Tbila, rom balaxi mwvanea, rom mze anaTebs, rom zustad dRis or saaTze, qveyana rom daingres, igi aucileblad mi-iRebs sadilad Tavis noyier salafavs, RamiT ki . . . da es mxolod im SemTxvevaSi, Tu is bejiTad imuSavebs . . . amasTan mas ar gaaCnia araviTari sxva moTxovnileba. ara aqvs ara-nairi srulfasovnobis kom-pleqsi. ai, xom ara aqvs Rors arasrulfasovnebis kompleqsi, rom is Roria?! anu faSistebs undodaT, SeeqmnaT bioroboti, romelic araferze fiqrobs, yovelTvis kmayofilia da mravldeba, awarmoebs Tavis-nair adamian-robots . . . ra-sakvirvelia, es iyo sruli bodva. magram mTeli sirTule imaSia, rom amgvari sisaZagle ar dasamarda faSistur ger-maniasTan erTad!~ (gaz. `saqa-rTvelo da msoflio~, #17, 9-15 maisi, 2012, gv. 16).
am gegmiT uqmdeboda erovnul-saxelmwifoebrivi formirebebi da regionebis mixedviT Seiqmneboda faSis-tur reixsze daqvemdebarebuli komisariatebi. kavkasiaSi ger-maniis administraciis meTau-ri unda yofiliyo `kavkasiis saimedo mfarveli~, an `kavka-siis saqmeTa nacvali~. yYvelgan, dapyrobil qveynebSi, maT So-ris kavkasiaSi, saerTo sala-parako ena iqneboda germanuli ena. sabolood unda momxdari-yo maTi germanizacia.
grZnobda ra saSinelebas, ara marto kavkasieli da sab-WoTa xalxi erT muStad Sei-kra, faSisti urdoebi aramc Tu SemouSves kavkasiaSi, aramed iqve gaanadgures. Tu ra bedi ewia faSistur germanias da piradad adolf hitlers mos-kovTan, leningradTan, stalin-gradTan, kurskoriolTan da ase Semdeg, berlinis opera-ciis dros sabWoTa SeiaraRe-buli Zalebisa da mokavSireTa (aSS, inglisi) armiebis mier, istoriulad cnobilia.
`ostis~ gegmis fonze ro-
gor meamiturad JRers anti-stalinelebis, gansakuTrebiT saqarTveloSi da yvelasaTvis gasakvirad zogierTi istor-ikosisa da mwerlis msjeloba imis Sesaxeb, rom sabWoTa ka-vSir-germaniis omi TiTqos rusebsa da germanelebs So-ris warmoebuli omi iyo da qarTvelebs masSi monawileoba ar unda mieRoT. unda vico-deT kargad, rom germanias ara marto ruseTis, ukrainisa da belorusis dapyroba surda, aramed, aranakleb Tu ufro metad, kavkasiisa, rogorc navTobis, marganecisa da sxva nedleulis baza da axlo aR-mosavleTSi SeWris moxerxebu-li WiSkari.
stalinma omis dros aiZula aSS, inglisi da mokavSireebad gaixada faSizmTan brZolaSi. marTalia, SeTanxmebis Tanax-mad droulad ki ara, ufro gvian gaxsnes meore fronti ev-ropaSi, magram man didi roli Seasrula, daaCqara faSizmis ganadgureba. amis gareSe ki sabWoTa kavSiri moigebda oms, magram igi gagrZeldeboda didxans da msxverplic gac-ilebiT meti iqneboda.
sami saxemwifos (aSS, didi britaneTi, ssrk) xelmZRvanel-Ta Teiranis (1943 w.), ialtisa da postdamis (1945 w.) konfer-enciebma didi roli Seasrules ara marto meore msoflio omSi faSizmis winaaRmdeg er-Toblivi brZolis strate-giisa da taqtikis SemuSaveba-Si, aramed germaniis faSizmis ganadgurebis Semdeg omis Sedegebis Sejamebasa da omis Semdgom periodSi msoflioSi mSvidobiani cxovrebis piro-bebis uzrunvelyofasa da misi garantiebis SemuSavebaSi.
omis istoriis falsifici-reba ki ara, omis gakveTilebis gaTvaliswineba, obieqturad Seswavla da zneobrivad gam-oyeneba, winaparTa Taobebis gaqilikeba an uaryofa ki ara, piriqiT, maTi damsaxurebisa da gamocdilebis warmoCena, Rvawlis dafaseba da gamoyene-ba unda iyos dRevandeli da momavali Taobebis moqmedebis programa, Tu gvinda Tavidan aviciloT msoflio omebi da ngreva-ubedureba da kargad unda gvaxsovdes stalinis mo-wodeba: mSvidoba SenarCunebuli da daculi iqneba, Tu mSvido-bis saqmes msoflios adamianebi xelSi aiReben da ibrZoleben misi ganmtkicebisaTvis.
moaqcivna da moiyvana sarwmunoebad~. im adgi-las, sadac mociqulma RvTismSoblis xati daas-vena, „friad Suenieri da didi“ wyaro aRmocen-da. am saswaulma mraval warmarTs gaunaTa gon-eba da Seudgnen qristes macxovnebel swavlebas. mociqulma axalmoqceulT daudgina mRvdlebi da diakvnebi. `daudgina wesi da sazRvari sarwmunoe-bisa~, augo yovladwmida RvTismSoblis taZari, sa-dac ficarze zeciuri de-doflis naboZebi xatidan saswaulebriv gadasuli asli daabrZana. amis Sem-deg uflis rCeulma ga-daiara fersaTis mTa da aq jvari aRmarTa (swored amis gamo ewoda am mTas `rkinis jvari~). mociqu-li Semdeg sofel awyur-Si mivida, romelic adre sosangeTad iwodeboda. am dros am mxaris gamgebe-li iyo qvrivi samZivari, romelsac erTaderTi vaJi hyavda. swored am dros mas Svili mohkvdomoda.
qvrivs Seatyobines, rom iq iyo erTi adamiani, romelic ucnob RmerTze loculobda. am cnobam mas gulSi imedi Causaxa da moci-quli TavisTan ixmo. wmida andri-am qvrivi dedakacis erTaderTi Ze mkvdreTiT aRadgina. gaxarebulma qalma madlobiT irwmuna ufali ieso qriste, Tavis SvilTan er-Tad moinaTla da samcxis mTavrebs werili miswera, am ambavs atyo-binebda da yvelas TavisTan ix-mobda. `viTarca esma mesxTa ambavi ese sakvirveli, mswrafl Sekrbes yovliT kerZo da iqmna simravle erisa friadi~. movidnen saker-pos msaxurnic. xalxi orad gai-yo; nawili iZaxda, `jer ars Ta-yuanis-cemad, romelma ese viTari saswauli aRasrula~, sxvebi ki kvlav cru RmerTebis erTgulni rCebodnen. ciloba rom CaecxroT, gadawyvites, sakerpoSi RvTismSob-lis xati SeebrZanebinaT, Semdeg ki kari daexSoT. macxovris msasoeb-lebs - qristes mimarT, kerpTmsax-urebs ki - TavianTi RvTaebisadmi unda elocaT. daxSul taZarTan mcvelebi daayenes. diliT, roca kari gaaRes, yvelam ixila `ker-pebi queyanad daTxeulni da saxed mtuerisa Semusrvilni, xolo xati yovladwmidisa RmrTismSobelisa brwyinvida, viTarca mze, dideb-iTa da pativiTa~. wmida andriam awyurSi moawyo eklesia da mcire ekvderSi RvTismSoblis xelTuqm-neli xati daasvena, Semdeg ki ax-almoqceul samwysos ganeSora da gza ganagrZo: iyo klarjeTSi, ar-taankolaSi, parTeTSi, somxeTSi, Semdeg ki ierusalimSi wavida.
ierusalimTan andria svimon kananelTan da mataTasTan erTad isev saqarTveloSi dabrunda. isi-ni qarTlSi Sevidnen, ganamtkices qristianoba da `dahyvnen dasavle-TiT, ganvles taos kerZo qveyana vidre Woroxamde~, iyvnen samegre-losa da svaneTSi. svimoni da an-dria afxazeTSi wavidnen `xolo didi andrea svimoniTurT... Se-vides queyanasa afxazeTisasa da uqadages sityua igi RuTis-mec-nierebisa da mravalTa sixaruliT Seiwynares qadageba igi da mun dauteva netarman andrea svimon kananeli sxvaTa Tana mowafeTa da
Tavad jiqeTisa queyanad avida~. jiqeTis mkvidrma mosaxleobam ara marto uari ganacxada misi qad-agebis miRebaze, aramed mociqu-lis mokvlac ki gadawyvita. maTi sijiute da uxeSi goneba rom dainaxa, mociqulma miatova isini da wavida. wmida andria mociqu-li skviTTa qveyanaSi, dRevandel ruseTSic yofila. mdinare dneprs ahyolia im adgilamde, sadac amJa-mad qalaqi kievi mdebareobs.
ukanaskneli qalaqi, sadac mo-ciqulma iqadaga, patra (saber-ZneTi) iyo, wmidanis locviT am qalaqSi uamravi adamiani moeqca qristes sjulze, magram qalaqis Tavi egaeti kvlav erTguli rCe-boda cru RvTaebisa. uRmrTo xe-lisufalma brZana, jvars ecvaT uflis rCeuli. wmidani sixaru-liT Sexvda ganaCens da TavisiT avida jvarze. tanjva rom gaexan-grZlivebina, egaetma brZana, Zelze ki ar mielursmnaT, aramed daeki-daT netari. wmida mociquli ori dRe qadagebda irgvliv Sekre-bilTa winaSe. bolos, wmidanis madlmosili sityvebiT SeZrulma xalxma moiTxova, jvridan Camoex-snaT igi. uRmrTo egaetma gankar-guleba gasca, gaeTavisuflebinaT wmidani, magram andriam mxur-valed SesTxova ufals, jvarze aRsrulebis Rirsi gaexada. meom-rebi didxans amaod cdilobdnen mis Camoxsnas. wmidanma `aRixilna Tualni zecad da madloba Seswi-ra ufals da akurTxna morwmuneni igi juarsa damokidebulman~. da ase, RvTisadmi madlobiT aResru-la wmidani. qalaqis mmarTvelis colma mociqulis cxedari jvri-dan Camoxsna da pativiT miabara miwas. ramdenime saukunis Semdeg konstantine didi zeobisas wmida mociqulis uxrwneli nawilebi pa-tiviT daasvenes konstantinepol-Si da wmida mociqulTa taZarSi daabrZanes luka maxareblisa da timoTe mociqulis nawilTa gver-diT.
xSirad, Cveni istoriis avbed-iTobis gamo, Cveni eklesiis sa-mociqulo warmomavloba eWvqveS dgeboda. amis dasturia wmida giorgi mTawmidelis cxovrebaSi aRwerili erT-erTi epizodi, sa-dac wmida giorgi antioqiis pa-triarqis winaSe Semdegi sityve-biT icavda saqarTvelos eklesiis TviTmyofadobas: `wmidao meufeo, Sen ityvi, Tavisa mis mociqulTaჲsa petres saydarze vzio. xolo Cuen pirvelwodebulisa da Zmisa Tvi-sisa mwodebelisa nawilni varT da samwysoni da mis mier moqceulni da ganaTlebulni. da erTi wmi-daTa aTormetTa mociqulTa-gani - svimeons vityvi kananelsa - queyanasa Cuensa damarxul ars afxazeTs, romelsa nikofsi ewo-debis. amaT wmidaTa mociqulTa ganaTlebulni varT. da vinaჲTgan erTi RmerTi gvicnobies, arRa-ra uargviyofies. da arca odes wualebisa mimarT midrekil ars naTesavi Cueni, da yovelTa uaris-myofelTa da mwualebelTa SevaCu-enebT da davswyevT. amas safuZv-elsa zeda marTlmadideblobisasa da mcnebaTa da qadagebaTa zeda wmidaTa maT mociqulTasa mtkice varT~.
SevTxovoT Cvens Semwesa da mfarvels wmida andrias:
wmidao mociqulo, mociqul-Ta upirates wodebulo andria, evedre RmerTsa CvenTvis, raTa sofelsa mSvidoba moaniWos da sulTa CvenTa didi wyaloba!
12 maisi _ andria pirvelwodebulis xsenebis dRe
Tamar!
ra tkbil arian sasasa Cemsa si-tyvani Cemni _ odes krZalviT vax-seneb Sens gvirgvinosans saxels, ჲ Tamar!
gazafxuls eswore da vardebSi ganewese, yirimzis iagundis gadime-biT samSoblo gaminaTe!..
Seni saxe _ saqarTvelos sanTe-lia, TvalmSveniero!
vai me! vai me! saqarTvelosTvis mxiaruli dRe ver mipovia; Senc ud-abnos varskvlaviviT gaielve lurj ufskrulSi da vgodebT, rom kv-lav ver SeveswrebiT sxivTa dResas-wauls...
Cven viciT, rom orjer varskvla-vi ar gagvinaTebs! _ da kvlav Seg-natriT, gaumeorebelo mzev; gazaf-xulis Relis yvavilo!
mouval gzisken wasulan sam-Soblos varskvlavebi; brwyinva da Saravandedi Seaxunda saqarTvelos mzes.... ar gaiSala CvenTvis sxivTa marao da dRes mtris mSvildosnis-gan dakodili qarTlosiani sasoe-biT mxolod Sen SemogZaxis: Tamar! ჲ Tamar!..
_ hyvavis da sWkneba saukune; hy-vavis mwuxri da ganTiadi, xolo saxe Seni hgiebs, daumWknari, Rimil-is elviT oqrocurvili...
saukuneTa bindSi, mxolod Sen gpova eris salamurma, mxolod Sen mogkra Tvali saqarTvelos dedam!.. da gixmobT Svelad Tamar! ჲ Tamar! – iveria iavar iqmna!
mec ZaZiT Sevmose guli; me Ramis siCume var _ RameSi Camarxuli da siCumiT vaxseneb Sens saxels. me ar magiJebs droSebis JRriali da Seni saxelis xseneba sagmiro simReraSi, me mxolod gloculob Sen!..
mTvaris naperwklebiT da oqros ZafebiT Sens mziurs saxes Sav nis-lebSi vqargav, ჲ Tamar!
me mixarian, rom saqarTvelo Se-nis saxeliT Seimosa; me mixarian, rom Sen ededofle mas – ukvdavi mS-veniereba da sixaruli! _ da kvlav Tayvansa gcem, Tamar! SeniT hsunTqa-vs saqarTvelo!
profesorebis abel surgulaZis, sergo tabaRuas da sergo dumba-Zis avtorobiT gamocemuli wigni `aWara meore msoflio omis peri-odSi (1939-1945ww.)~. mkvlevrebma TavianTi cxovrebis umetesi dro msoflio omis kvlevis sakiTxebs mi-uZRvnes. es ar iyo maTTvis ubralo gataceba. avtorebma meore msoflio omSi qarTvelTa monawileobis sakiTxs araerTi wigni, statia Tu werili miuZRvnes. ufro metic, es problema maTi sadoqtoro disert-aciis mTavar Temas warmoadgenda. naSromSi ZiriTadad gamoyenebulia saqarTvelosa da ruseTis arqivebSi daculi dokumenturi masala. aras-worad migvaCnia dava da kamaTi im sakiTxze Tu ra saxeliT movixse-nioT es omi. ra Tqma unda msoflio omi iyo, romelSic TiTqmis yvela qveyana Rebulobda monawileobas imisgan gansxvavebiT, rom vinc sa-kuTar mamuls icavda, maTTvis es samarTliani omi iyo, xolo imaT-Tvis, vinc osvencimis da maidanekis krematoriumebs qmnida, usamarTlo. i. b. stalini berZeni koresponden-tis kesidis SekiTxvaze _ Tu ram ga-napiroba faSizmis damarcxeba meore
nomris
redaqtori”:
nestan mamuWaZe
saredaqcio kolegia”:
iuri bibileiSvili
biWiko diasamiZe
mamia faRava
nana cecxlaZe
merab megreliSvili
gazeTi daibeWda
ss ``poligrafistSi~27-59-10, 27-59-11
mis.: q. baTumi,
gorgilaZis 91
biblioTekas saCuqrad gadmoeca ekonomikuri politikisa da bizne-sis administrirebis departamentis profesorebis daviT da guliko qa-TamaZeebis saxelmZRvanelo `saerTa-Soriso turizmi~. naSromi Sedgeba sami nawilisagan.
I InawilSi ganxilulia saerTa-Soriso turizmis Teoriul-meT-