Pasauliopasauliolietuvis.lt/wp-content/uploads/2014/12/2014-gruodis-visas.pdf · „Pasaulio lietuvis“ – tai jau 51-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės

ISSN 1732 - 0135

MĖNESINIS ŽURNALAS | LEIDŽIAMAS NUO 1963 2014 GRUODIS 10/532

Pa

sau

lio

PAGERBTI UŽSIENIO LIETUVIAI MOKSLININKAIIŠEIVIJOS LYDERIAI DISKUTAVO SU SEIMO NARIAISPILIETYBĖS KRYŽKELĖJE JAU STOVIME MAŽNE DEŠIMTMETĮINTERNETINIAI RINKIMAI – NEIŠVENGIAMYBĖ, BET DAR NE DABARAPLANKYKITE VIRTUALIĄ PARODĄ APIE PABĖGĖLIUS IŠ BALTIJOS ŠALIŲ

RUSIJA. Išskirtinis dėmesys LDK I StatutuiVOKIETIJA. Lietuvių tautos egzodo sukakties minėjimas LIUKSEMBURGAS. Griaudėjo aplodismentai lietuviškam kinuiESTIJA. Rudenio gėrybės su K. DonelaičiuJAV. Kazickų šeimos fondo paramos švietimui apžvalga

IR BŪKITE PASAULIO LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖS DALIMI

ČIKAGOS SESERŲ KAZIMIERIEČIŲ

SUKAUPTI LOBIAI – DOVANŲ Į

LIETUVĄPL_2014 Gruodis virseliai.indd 3 2014.11.30 21:36:33

Vardas, pavardė .............................................................................., įmonė ......................................................................................

adresas .............................................................................................................................................................................................

ZIP/indeksas ............................................................., miestas / valstija ...........................................................................................

valstybė ......................................................................., el. pašto adresas .........................................................................................

„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 51-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis.

„Pasaulio lietuvis“ – jūsų nuolatinis ryšys su tūkstančiais lietuvybę puoselėjančių tėvynainių visame pasaulyje.

Prenumeruokite jau dabar!

ŠĮ KVITĄ SIŲSTI ADRESU:JAV, KANADA IR KITI KRAŠTAI: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“), 22343 Cardiff Drive, Saugus, CA 91350, USA (su apmo-kėtu čekiu) garbės prenumerata – 90 USD paprasta prenumerata – 63 USD prenumerata į Lietuvą – 36 USDAUSTRALIJA: Antanas V. Kramilius OA M, JP, 83 Queen Street, Canley Heights, N.S.W. 2166, Australia (su apmokėtu čekiu) garbės prenumerata – 93 AUD paprasta prenumerata – 60 AUD prenumerata į Lietuvą – 32 AUDEUROPA IR LIETUVA: PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva arba el. paštu [email protected] garbės prenumerata – 65 Eur paprasta prenumerata – 45 Eur prenumerata į Lietuvą – 26 Eur paprasta prenumerata Lietuvoje užsakant iš Lietuvos – 60 Lt/17,38 EurInformacija pavedimui atlikti: Gavėjas – PLB atstovybė LietuvojeSąskaitos Nr. LT76 7300 0101 2423 6579Bankas – AB „Swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 VilniusBanko kodas 73000SWIFT kodas HABALT22

Prenumeruokite „Pasaulio lietuvį“ir būkite Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!„Pasaulio lietuvis“ – tai:

1 2 3 4 5pasakojimai apie lietu-vių kultūrinį palikimą už Lietuvos ribų;

analitiniai straipsniai apie lietuvių išeivi-jos gyvenimą ir jos ryšius su Lietuva;

interviu su įžymiais užsienio lietuviais;

straipsniai apie lietuvių švietimą ir tautinės tapa-tybės išsaugo-jimą.

naujienos apie pasaulio lietuvių bendruomenių gy-venimą, renginius ir veiklą 41 krašte;

Už „Pasaulio lietuvio“ prenumeratą jau galima

atsiskaityti per atsiskaityti per

Norėdami gauti sąskaitą apmokėjimui, rašykite el. paštu [email protected].

NAUJIENA! Nuo šiol galite skaityti elektroninę „Pasaulio lietuvio“ versiją www.readadvice.com portale. Vieno numerio kaina – 10 Lt/2,9 Eur. Elektroninės versijos prenumerata metams – 60 Lt/17,38 Eur.

PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva

PL_2014 Gruodis virseliai.indd 4 2014.11.30 21:37:49

turinysP

asa

uli

o

29

22

25

REDAKTORĖS ŽODISAtstovauti Lietuvai .................................................................................................................... 5

LIETUVOJEMokslo premijomis apdovanoti užsienio lietuviai .............................................................. 6Tarėsi politikai ir išeivijos lyderiai .......................................................................................... 7Prezidentė inicijavo Pilietybės įstatymo pataisas ................................................................ 7Unikali biblioteka ir archyvas iš Čikagos: seselių kazimieriečių sukaupti lobiai saugomi Kaune .............................................................................................. 8

TEMANetruksime minėti pilietybės kazuso dešimtmetį .............................................................. 10

ĮŽVALGOSPrieškalėdinis jausmingumas .................................................................................................. 16

AKTUALULietuvai reikia daug editų ir valentinų .................................................................................. 19L. Kojala: „Internetinis balsavimas – ateitis, kurios nereikia skubinti“ .......................... 22Kviečia virtuali paroda apie pabėgėlius iš Baltijos šalių Vokietijos stovyklose ............... 25Laiškai iš Lietuvių namų .......................................................................................................... 25

SVEČIASToli nuo Tėvynės: išlikti lietuviais .......................................................................................... 26

LIETUVIAI PASAULYJEBelgijos lietuvių dokumentuose nebebus nurodoma, kad gimę Sovietų Sąjungoje .... 28Sankt Peterburge – ypatingas dėmesys Pirmajam LDK Statutui ..................................... 29Didžiojo lietuvių tautos egzodo sukakties minėjimas Vokietijoje ................................... 30V. Bartusevičius: „Visame pasaulyje jautėmės kaip namuose“ .......................................... 32Liuksemburge griaudėjo aplodismentai lietuviškam kinui ............................................... 34Rudenio gėrybės su K. Donelaičiu ......................................................................................... 35Kazickų šeimos fondas: lituanistinio švietimo naujienos ................................................. 36

TRUMPAI ...................................................................................................................................40

DĖMESIO ........................................................................................................................................ 42

26

19

Vardas, pavardė .............................................................................., įmonė ......................................................................................

adresas .............................................................................................................................................................................................

ZIP/indeksas ............................................................., miestas / valstija ...........................................................................................

valstybė ......................................................................., el. pašto adresas .........................................................................................

„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 51-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis.

„Pasaulio lietuvis“ – jūsų nuolatinis ryšys su tūkstančiais lietuvybę puoselėjančių tėvynainių visame pasaulyje.

Prenumeruokite jau dabar!

ŠĮ KVITĄ SIŲSTI ADRESU:JAV, KANADA IR KITI KRAŠTAI: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“), 22343 Cardiff Drive, Saugus, CA 91350, USA (su apmo-kėtu čekiu) garbės prenumerata – 90 USD paprasta prenumerata – 63 USD prenumerata į Lietuvą – 36 USDAUSTRALIJA: Antanas V. Kramilius OA M, JP, 83 Queen Street, Canley Heights, N.S.W. 2166, Australia (su apmokėtu čekiu) garbės prenumerata – 93 AUD paprasta prenumerata – 60 AUD prenumerata į Lietuvą – 32 AUDEUROPA IR LIETUVA: PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva arba el. paštu [email protected] garbės prenumerata – 65 Eur paprasta prenumerata – 45 Eur prenumerata į Lietuvą – 26 Eur paprasta prenumerata Lietuvoje užsakant iš Lietuvos – 60 Lt/17,38 EurInformacija pavedimui atlikti: Gavėjas – PLB atstovybė LietuvojeSąskaitos Nr. LT76 7300 0101 2423 6579Bankas – AB „Swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 VilniusBanko kodas 73000SWIFT kodas HABALT22

Prenumeruokite „Pasaulio lietuvį“ir būkite Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!„Pasaulio lietuvis“ – tai:

1 2 3 4 5pasakojimai apie lietu-vių kultūrinį palikimą už Lietuvos ribų;

analitiniai straipsniai apie lietuvių išeivi-jos gyvenimą ir jos ryšius su Lietuva;

interviu su įžymiais užsienio lietuviais;

straipsniai apie lietuvių švietimą ir tautinės tapa-tybės išsaugo-jimą.

naujienos apie pasaulio lietuvių bendruomenių gy-venimą, renginius ir veiklą 41 krašte;

Už „Pasaulio lietuvio“ prenumeratą jau galima

atsiskaityti per atsiskaityti per

Norėdami gauti sąskaitą apmokėjimui, rašykite el. paštu [email protected].

NAUJIENA! Nuo šiol galite skaityti elektroninę „Pasaulio lietuvio“ versiją www.readadvice.com portale. Vieno numerio kaina – 10 Lt/2,9 Eur. Elektroninės versijos prenumerata metams – 60 Lt/17,38 Eur.

PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva

PL_2014 Gruodis virseliai.indd 4 2014.11.30 21:37:49

2014 G r u o d i s 3

Vyriausioji redaktorė deimantė dokšaitė[email protected] redaktorė sandra sirvidienėMaketuotojas darius MarkūnasAutoriai: deimantė dokšaitė, dalia staponkutė, dalia Kuizinienė, Kristina Baubinaitė, Jolanta Matuzaitė, Lidija Veličkaitė, neila Baumilienė, Cecilija rasa unt, Austėja Jagė, simonas Černiauskas, Gintarė MalinauskaitėFotografai: robertas dačkus, Marytė damriūnaitė-Šmitienė, olga Posaškova, dalia staponkutė, tomas Vinickas, dovilė Šermokas, Jonas Petronis, robertas Šiaulytis, daiva dapkutė, deimantė dokšaitė

Iždininkas Vytenis VilkasSpaudė uAB „draugų studija“Redakcijos adresas:Laikinai laiškus „Pasaulio lietuviui“ galima siųsti PLB atstovybės adresu:Gedimino pr. 53-212Lr seimo iii rūmaiLt-01109Vilnius, Lietuva

PLB tinklalapis:www.plbe.orgwww.lrs.lt/plbissn 1732-0135

Mėnesinis žurnalas. 2014 m. 10/532Leidinys PasauLio Lietuvių Bendruomenės gyvenimui ir minčiai

PPREnUMERATA METAMS:Lietuvoje – 60 Lt/17,38 Eur;Europos valstybėse: paprasta prenumerata – 45 Eur, garbės prenumerata – 65 Eur;Australijoje: paprasta prenumerata – 60 Aud, garbės prenumerata – 93 Aud;JAV, Kanada ir ir kiti kraštai: paprasta prenumerata – 63 usd, garbės prenumerata – 90 usd;Užsakant į Lietuvą iš kitų kraštų: 26 Eur, 32 Aud, 36 usd.Prenumeratorių Lietuvoje dėmesiui!Žurnalą „Pasaulio lietuvis“ galite prenumeruoti pervesdami lėšas banko pavedimu į „Pasaulio lietuvio“ sąskaitą Lietuvoje ir atsiųsdami elektroniniu paštu [email protected] adresą, kuriuo siųsti žurnalą.

Banko rekvizitai:Gavėjas: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovybė Lietuvojesąskaitos nr. Lt76 7300 0101 2423 6579Bankas: AB „swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 VilniusBanko kodas 73000sWiFt kodas HABALt22Australijoje:čekius siųsti adresu: Antanas V. Kramilius oAM, JP 83 Queen streetCanley Heights, n.s.W. 2166, AustraliaJAV, Kanada, kiti kraštai:čekius siųsti adresu: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“)22343 Cardiff drivesaugus, CA 91350, usA

LEIDĖJASPasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB). Žurnalas leidžiamas nuo 1963 metų.Platinti „Pasaulio lietuvio“ tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką sutikimą.„the World Lithuanian“ magazinePublished monthly by the Lithuanian World Community, inc.Copyright by the Lithuanian World Community, inc.

Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą iš dalies remia Užsienio reikalų ministerija

Dėl reklamos žurnale „Pasaulio lietuvis“ kreipkitės el. pašto adresu: [email protected]

Marija Danguolė navickienė (JAV)PLB pirmininkė, Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Simonas Černiauskas (Vokietija)PLJs pirmininkas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijų [email protected]

Dalia Henke (Vokietija)PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė, PLB valdybos pirmininkės [email protected]

Gintautas Želvys (Rusija)rytų kraštų ir rusijos reikalų komisijos pirmininkas, PLB valdybos pirmininkės [email protected]

Jūratė Caspersen (Šveicarija)Kultūros reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina)Pietų Amerikos reikalų komisijos [email protected]

Antanas Rasiulis (Rusija)[email protected]

Artūras Maslauskas (Danija)Finansų reikalų komisijos [email protected]

Aurelija norienė (Belgija)naujosios emigracijos reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Prel. Edmundas Putrimas (Kanada)sielovados reikalų komisijos [email protected]

Laima Apanavičienė (JAV)Švietimo reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Angelė Vaičiūnienė (Kanada)Šiaurės Amerikoskomisijos pirmininkė[email protected]

PLB biuro adresas: 213 West Lake shore driveCary, iLL 60013 usA

PLB atstovybė LietuvojeGedimino pr. 53-212Lt-01109 Vilniustel./faks. +37052396264El. p.: [email protected]; [email protected]/plbwww.plbe.org

PLB atstovė LietuvojeVida Bandis+370 52 396 [email protected]

PLB konfliktų sprendimo komitetas:Vytautas Maciūnas (JAV),Marytė Šmitienė (Vokietija),rūta Žilinskienė (Kanada)

PLB kontrolės komisija:saulius Kačiulis (italija),Angelė nelsienė (JAV),Aldona seghal (Švedija)

PLB iždininkasRamutis Pliū[email protected] Lakeview dr. racine, Wi 53403 usA

PL iždininkasVytenis Vilkastel. 1 661 254 5593El. p. [email protected] Cardiff drivesaugus, CA 91350usA

PASAULIO LIETUVIų BEnDRUOMEnĖS(PLB) VALDYBA(2012–2015)

Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redakcijos vykdomą projektą „Lietuvybės formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūrinis paveldas užsienyje, ryšiai su Lietuva“

nAUJOVĖ!nuo šiol „Pasaulio lietuvį“ galima prenumeruoti ir skaityti interneto svetainėje www.readadvice.com. Vieno numerio kaina – 10 Lt/2,9 Eur

už žurnalo „Pasaulio lietuvis“ prenumeratą galima sumokėtiper „Paypal“ mokėjimo sistemą. tereikia el. paš[email protected] parašyti laišką ir paprašyti sąskaitos apmokėjimui.

Pa

sau

lio

4 G r u o d i s 2014

rEdAKtorės Žodis

Mielieji skaitytojai, sveikinu sulaukus šv. Kūčių ir šv. Kalėdų, linkiu, kad Naujieji metai atneštų jums laimės, džiaugsmo ir laiko – laiko sau, artimiesiems, mėgstamiems užsiėmimams, kelionėms ir vis-kam, kas malonu ir svarbu.Beje, švenčių proga PLB nepamiršo jums dovanų – jau veikia „Pa-saulio lietuvio“ internetinis puslapis www.pasauliolietuvis.lt, eikite ir skaitykite.O popieriniame jūsų rankose gulinčiame žurnale kaip visuomet –istorijos iš skirtingų Žemės rutulio pakraščių. Pirmiausia žvalgo-mės po Lietuvą – joje buvo apdovanoti ir pagerbti užsienio lietuviai mokslininkai, posėdžiavo ir vėl daug dėmesio pilietybės problemai skyrė Seimo ir PLB komisijos nariai. Apie kitą puikią dovaną, gautą iš seserų kazimieriečių, rašo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslininkė Dalia Kuizinienė. Kokia ta dovana – verskite puslapius ir sužinosite.

Rašytoja Dalia Staponkutė pasakoja apie Kalėdas Kipre, kur gyvena. Matyt, daugelis tų, kurie jas švenčia šiltuose kraštuose, atpažins ir save bei savo būse-nas jos tekste.

Šiame numeryje taip pat pristatome naują autorę – Kristiną Baubinaitę, kuri pradeda pasakojimu apie Airijoje sutiktus lietuvius ir jų ambsadorišką misiją ten – skleisti gerąją žinią apie mūsų šalį.

Tęsdami ciklą apie internetinius rinkimus, šįkart šnekamės su Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus jaunesniuoju analitiku Linu Kojala. Kas sekate lietuvišką žiniasklaidą, turbūt pastebėjote, kad pastaruoju metu ši tema itin dažnai gvildenama Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų.

O persiritus į antrąją žurnalo pusę pažyra pasaulio lietuvių istorijos: iš Vokie-tijos, Estijos, Liuksemburgo, JAV, Rusijos, Belgijos, Australijos ir net mažytės Maltos, kur mūsų tautiečiai visai nesikuklina būdami irgi iš mažo krašto, bet drąsiai save pristato šalies visuomenei, politikams ir žiniasklaidai.

Būkime geri mūsų mažos šalies ambasadoriai.

Nuoširdžiai„Pasaulio lietuvio“ redaktorėDEIMANTė DOKŠAITė

Atstovauti Lietuvai

2014 G r u o d i s 5

rEMiA sPAudos, rAdiJo ir tELEViziJos rėMiMo FondAsLiEtuVoJE

Už tarptautinio lygio mokslo pa-siekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva LR švietimo ir moks-lo ministerija šiemet apdovano-

jo keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gavo Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska-Wolek iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Mar-chertas ir biologas Ramūnas Stepa-nauskas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supa-žindinti Lietuvos visuomenę.

„Dėkojame jums už darbus, kad būdami už Lietuvos ribų garsinate jos vardą ir palaikote ryšius su savo šaknimis, kad mūsų jaunimas gali į jus atsiremti ir su jumis bendra-darbiauti“, – sveikindamas užsienio lietuvių mokslo premijos laureatus

sakė švietimo ir mokslo viceminis-tras Rimantas Vaitkus.

Bigelovo okeanografijos labora-torijoje dirbantis biologas Ramūnas Stepanauskas – vienas iš pagrindinių vienos ląstelės genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus siejančioje asociacijoje „Futura Scientia“, siekiančioje tarp-tautinio Lietuvos mokslo konkuren-cingumo, taip pat rūpinasi jaunaisiais Lietuvos tyrėjais, sudarydamas jiems tarptautinių stažuočių galimybes.

Šiaurės Ilinojaus universiteto pro-fesorius emeritas Algirdas H. Mar-chertas branduolinių reaktorių saugumo klausimais konsultavo Argono (Argonne) nacionalinę labo-ratoriją JAV ir „Shimizu“ korporaciją, kaip Lietuvos energetikos instituto konsultantas modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą.

Kalbininkė Laimutė Balodė dėsto lituanistiką Latvijos ir Hel-sinkio universitetuose. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialisčių pasaulio mastu. Filologijos daktarė taip pat nuolat rūpinasi ir sėkmingai dirba, kad suartėtų Baltijos regiono akademi-nės ir etninės bendruomenės.

Baltstogės universiteto docentė Katarzyna Korzeniewska-Wolek įkūrė Lietuvos studijų centrą Krokuvos Jogailaičių universitete. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lie-tuvos istorijos ir kultūros tyrimuo-se, bet ir yra į juos įtraukusi daug lenkų mokslininkų ir studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.

Iš viso mokslo premijoms už-sienio lietuviai šiemet pateikė 18 kandidatūrų. Kaip ir anksčiau, dau-giausia kandidatų paraiškų – šiemet devynios – sulaukta iš JAV, po dvi paraiškas gauta iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos, po vieną kandidatą pa-siūlė Latvija, Šveicarija ir Venesuela.

Kandidatų paraiškas vertino Lie-tuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.

Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenan-tiems lietuviams mokslo premijas skiria jau aštunti metai. Iki šiol premijas yra gavę 25 mokslininkai.

Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietu-vą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų. ŠMM

nuotr

.

Mokslo preMijoMis apdovanoti užsienio lietuviai

A. Marchertas, L. Balodė, R. Vaitkus, K. Korzeniewska-Wolek

ir R. Stepanauskas

6 G r u o d i s 2014

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Seimui teikiamos Pilietybės įsta-tymo pataisos, kuriomis ypatin-

gų nuopelnų mūsų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams bus įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę neatsi-sakant Lietuvos piliečio paso.

 Pagal dabar galiojančius įsta-tymus, ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos pilie-tis, kuris įgijo ir kitos valstybės pilietybę, negali išsaugoti Lietuvos pilietybės. Tačiau užsienio vals-tybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės.

prezidentė inicijavo pilietybės įstatyMo pataisas

„Lietuvai yra garbė, kad mūsų šalį pasaulyje garsinan-tys žmonės yra Lietuvos pilie-čiai. Neteisinga, kad valstybei ypatingai nusipelnę Lietuvos piliečiai iki šiol būdavo priversti atsisakyti savo gimtosios šalies

paso“, – sako Prezidentė. Todėl Prezidentė siūlo nustatyti, kad Lietuvos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų mūsų valstybei ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Prezidentės inicijuotomis pa-taisomis taip pat numatoma galimybė ypatingai nusipelniu-siam Lietuvos valstybei žmogui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę, bet po to jos neteko, susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

 Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikš-mingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

 Sprendimus dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo ir grąžini-mo priimtų Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Apie Komisijoje aptartą piliety-bės problemą plačiai skaity-kite rubrikoje „Tema“. Be šio klausimo, taip pat kalbėta

apie verslo plėtros ir naujų rinkų paiešką, investicijų į žemės ūkį stabilumą, vienmandatės apygardos steigimą užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams balsuoti;  patriotinį ugdymą, pasi-rengimą krašto gynybai ir kt.

Po temos apie lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos, statusą apta-rimo buvo priimta rezoliucija, ypač aktuali JAV lietuviams. Joje siūloma sudaryti bendrą Lietuvos ir JAV lietuvių kalbos ekspertų grupę, kuri parengtų Amerikai pritaikytą lietuvių kalbos testų ir egzaminų tvarką. Taip pat raginama Lietuvos institucijas atsižvelgiant į minėtos

tarėsi politikai ir išeivijos lyderiaiLapkričio 11–14 dienomis Vilniuje posėdžiavo seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija.

darbo grupės sprendimus kreip-tis į JAV atitinkamas institucijas, informuojant jas, kad Lietuva yra nustačiusi JAV ir Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią lietuvių kalbos egzaminų ir žinių atestavi-mo tvarką ir yra aprobavusi lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos statusą JAV formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose.

o. Po

saškov

os, r.

dačka

us nu

otr.

2014 G r u o d i s 7

Seserys turėjo nuspręsti, kam perduoti savo unikalią dau-giau nei šimtą metų kauptą biblioteką. Tada laukė didelis

pakavimo ir rengimo siųsti dar-bas: siuntą sudarė daugiau nei 300 didelių dėžių. Vytauto Didžiojo universiteto vadovybė surado lėšų šio didelio krovinio persiun-timui apmokėti. Šiuo metu pusę gausios, retos bibliotekos knygų universiteto bibliotekininkės jau

sukatalogavo, jos yra dedamos į rekonstruotos universiteto bibliotekos lentynas, plokštelių, XX a. pradžios skaidrių ir sesers Mersedes pieštų rašytojų portretų kolekcija rado vietą Lietuvių išei-vijos instituto archyvuose.

Švento Kazimiero seserų kongre-gacija skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Ji buvo įsteigta 1907 metais, bet idėja vienuoliją įsteigti sklandė dar prieš dešimtmetį. Vienuolijos įkūri-

mo idėją lietuviai kunigai aptarinėjo dar 1895 m. susirinkę pas kunigą A. Burbą Plimute (Plymouth). Dar aktualesnis ir svarbesnis vienuo-lijos steigimo klausimas pasidarė 1902 m., kai Kazimiera Kaupaitė, metus paviešėjusi Lietuvoje, sugrįžo į Ameriką ir ketino stoti į lenkių vienuolyną. Šį savo ketinimą laiške K. Kaupaitė išsakė pažįstamam kunigui Antanui Milukui, kuris tuo metu studijavo Šveicarijoje, jis pasiuntė jai savo projektuoja-mo vienuolyno planą ir paskatino ją atvykti studijuoti į Šveicariją. K. Kaupaitės brolis kunigas Antanas Kaupas ir kiti kunigai nepritarė kun. A. Miluko idėjai įsteigti lietu-vaičių vienuoliją spaudos darbams. Jie nusprendė, kad lietuviškoms parapijoms Amerikoje reikia seserų mokytojų. Vienuolijos steigimo reikalas buvo patikėtas kunigams A. Kaupui ir A. Milukui, o vienuoli-jos organizatoriumi buvo pakviestas kunigas dr. Antanas Staniukynas. Kunigas A. Staniukynas davė žodį vadovauti steigiamai vienuolijai ir paskyrė šiam darbui savo visą ener-giją ir jėgas, visą dvasios stiprybę. Jis rinko aukas, 1908 metais pasitraukė iš klebono pareigų ir visas jėgas sky-rė vienuolijos reikalams. Lietuvaičių kongregacijos narių skaičius vis augo. Ir nuo 1908 m. kun. A. Staniu-kynas pradėjo ieškoti vietos novicia-tui. Tais metais jis buvo atvykęs į Čikagą, čia kunigai lietuviai ragino jį įkurti seserų namus Čikagoje. Buvo pradėta ieškoti tinkamos vietos sta-tybai. Čikagos arkivyskupas James’as Quigley taip pat palaikė vienuolijos įsikūrimo Čikagoje idėją ir pats ieškojo vietos, kurioje galėtų būti statomas vienuolynas. Jis surado tinkamą vietą prie Marketo parko (Marquette Park), nes jau žinojo kad miestas plėsis: čia bus statomi nauji namai ir kuriamas naujas gatvių tinklas.

Dalia Kuizinienė

Praėjusiais metais Vytauto didžiojo universitetą Kaune pasiekė Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolyno Čikagoje biblioteka ir dalis archyvinės medžiagos. tai įvyko seserų kazimieriečių ir universiteto vadovybės dėka

rEMiA sPAudos, rAdiJo ir tELEViziJos rėMiMo FondAsLiEtuVoJE

unikali biblioteka ir archyvas iš Čikagos: seselių kaziMierieČių sukaupti lobiai saugoMi kaune

Vdu L

ietuv

ių išei

vijos in

stituto

archy

vo nu

otr.

8 G r u o d i s 2014

Lietuvių kunigai Pensilvanijoje (Pennsylvania) taip pat pritarė lietuviškos kazimieriečių kongre-gacijos steigimui. Kazimiera Kau-paitė (Motina Marija) sutiko būti steigėja, tačiau prašė, kad būtų surastas kunigas, kuris pagelbėtų steigiant kongregaciją. Tas kuni-gas buvo Antanas Staniukynas, jo vadovavimas Šv. Kazimiero seserų kongregacijai yra neįkainojamas indėlis, begalinio pasiaukojimo ir atsidavimo pavyzdys. Kartu kun. J. Serafinas pasikvietė Šv. Ka-zimiero seseris perimti jo parapi-joje suorganizuotą pradžios mo-kyklą. Taip netoli Marketo parko apylinkių buvo pastatytas didelis pastatas ir čia įsikūrė vienuolija, kurios narės itin aktyviai įsitraukė į švietimo bei labdaros darbus.

1913 m. pašlijus kun. A. Staniuky-no sveikatai, vienuolijos vyresniąja buvo išrinkta sesuo Marija Kaupai-tė, kuriai buvo tik 33 metai. Kon-gregacijai ji vadovavo 27 metus, per tą laiką buvo atidarytos 23 pradžios ir dvi aukštesniosios mokyklos, 2 ligoninės. Taip pat sesers Marijos pastangomis 1920 m. kazimierietės buvo įkurdintos ir Lietuvoje. Tai tik fragmentiški vienuolijos isto-rijos faktai, norisi tikėti, kad kada nors tyrinėtojai imsis vienuolijos istorijos rašymo, ir bus atskleistas daugelio vienuoliją kūrusių žmo-nių indėlis, taip pat pasišventusiai dirbusių seserų istorijos.

Nuo pat įsikūrimo pirmųjų metų vienuolyne buvo pradėta kaupti ir biblioteka, kuri nuolat gausėjo ir pildėsi. Po kunigo A. Staniuky-no mirties čia pateko didžiulė jo lietuviškų knygų biblioteka, vėliau ji pildėsi kunigų J. Bagdono, J. Ka-raliaus lietuviškų knygų kolekcijo-mis. Didžiulį rinkinį sudaro XIX a. pabaigoje leistos maldaknygės, šventųjų istorijos, spaudos drau-dimo laikotarpiu leisti kontra-

fakciniai leidiniai. Rinkinyje – ir 1886 m. leistas „Magnificat“, jis buvo išleistas 150 kalbų. Biblio-tekoje yra saugomas lietuviškasis „Magnificat“ variantas. Biblioteka buvo kaupiama nuosekliai, be pačių seniausių leidinių, joje yra ir JAV leisti XX amžiaus pradžios leidiniai, taip pat Lietuvoje leistos knygos. Galima sakyti, kad rinkinyje yra sukaupta visa, kas buvo išleista lietuviškai nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, tai, kas leista išeivijoje ir Lietuvoje. Lietuvių kalba leistą knygų rinkinį papildo knygų apie Lietuvą kolekcija anglų kalba bei gausūs lietuviškos spaudos rin-kiniai. Kunigo Antano Saulaičio nuomone, tai yra viena gausiausių, nuosekliausiai sukauptų lietuviškų bibliotekų išeivijoje. Kazimieriečių bibliotekoje apie 1300 grožinės li-

1913 m. vienuolijos vyresniąjabuvo išrinkta sesuo Marija Kaupaitė,kuriai buvo tik 33 metai. Kongregacijai ji vadovavo 27 metus, per tą laiką buvo atidarytos 23 pradžios ir dvi aukštesniosios mokyklos, 2 ligoninės.

teratūros, 200 kalbos, 3000 meno, 300 politikos ir sociologijos, 400 religijos, 60 filosofijos knygų, 100 informacinių leidinių, 250 biogra-fijų, 7 enciklopedijos, bibliogra-fijos ir žodynai lietuvių kalba, 175 knygos anglų kalba, 52 periodikos dėžės lietuvių ir anglų kalbomis. Seniausios seserų kazimieriečių bibliotekos knygos yra religinės, iš XIX–XX amžiaus sandūros: lie-tuviško Šventojo Rašto leidimai ir pakartotiniai leidimai (1897, 1903, 1908 ir vėlesnių metų.) Bibliote-koje – ir pirmieji lietuvių autorių kūrinių leidimai, siekiantys XX a. pradžią: K. Būgos „Aistiški studijai“ (1908 m.), A. Strazdo „(Strazdelio) raštai“ (1914 m.), o M. Valančiaus „Žiwataj szwentuju“ (1901 m.) yra jau antrasis leidimas.

Seserų kazimieriečių biblioteka Čikagoje nuo pat įsikūrimo pra-džios naudojosi studentai bei visi ja besidomintys, po Nepriklauso-mybės atkūrimo čia dažnai lankėsi ir dirbo mokslininkai iš Lietuvos. Šiuo metu dalis jau sutvarkytos bibliotekos yra prieinama Vytauto Didžiojo universiteto studen-tams, mokslininkams. Bibliotekos siuntimu į Lietuvą ypač rūpinosi sesuo Margaret Petcavage ir seselė Teresė Papšytė, kitos vienuolijos seserys. Nuoširdžiai dėkojame joms už šią dovaną bei visus rūpesčius ir darbus, susijusius su persiuntimu.

Buvusi kazimieriečių bibliotekos tvarkytoja Teresė Papšytė

2014 G r u o d i s 9

rEMiA sPAudos, rAdiJo ir tELEViziJos rėMiMo FondAstEMA

netruksiMe Minėti pilietybės kazuso dešiMtMetį

Deimantė Dokšaitė

savaitę, kai seime posėdžiavo seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, visi trys aukščiausi Lietuvos valdžios atstovai kaip susitarę (o gal?) ėmė tvirtinti, kad jau aštuonerius metus užsitęsusios pilietybės problemos niekaip kitaip išspręsti nepavyks, tik surengus referendumą. tokie Prezidentės dalios Grybauskaitės, seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teiginiai praktiškai visai palaidoja PLB viltis išspręsti klausimą įstatymu.

Pirmoji apie referendumą kaip vienintelę išeitį prakalbo Dar-bo partijos vadovė L. Grauži-nienė, kreipdamasi į Seimo ir

PLB komisijos narius. Ji taip pat pažymėjo, kad koalicijos partne-riai – socialdemokratai bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – irgi palaiko šią poziciją. O referendu-mas galėtų būti surengtas kartu su Seimo rinkimais 2016 metais.

Socialdemokratų lyderis A. But-kevičius tą patvirtino duodamas interviu „Žinių radijui“ lapkričio

13 dieną: „Yra Konstitucinio Teis-mo (KT) sprendimai, KT reko-mendacijos – yra tik vienas kelias visa tai pasiekti – referendumu. Ir visa tai reikia įgyvendinti.“

Tą pačią dieną Prezidentė D. Gry-bauskaitė, kalbėdama su žurnalis-tais, irgi sakė: „Manyčiau, kad mūsų visuomenė jau subrendo, ir mums reikia pasiruošti kalbėti su žmo-nėmis atvirai, aišku, labai atsargiai formuojant referendumo klausi-mus, kad pilietybės gavimas netaptų visiškai nekontroliuojamu procesu.“

Seimo ir PLB komisijos nariai darbietis Mečislovas Zasčiurins-kas ir socialdemokratas Gintautas Mikolaitis irgi nedviprasmiškai pasisakė šiuo klausimu, jie teigė, jog esą PLB atstovai Komisijoje juos prievartauja pažeisti Konstitu-ciją ir vis prašo šį klausimą įtraukti į darbotvarkę bei bandyti apeiti pagrindinį šalies įstatymą.

Už tokį atvirumą atvirumu, kaip pati sakė, atsilygino ir PLB valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė, teigdama, kad PLB labai bijo, jog spręsti referendumu šią problemą bus tarsi įjungus nesustabdomą bombos detonatorių, kai galimai referendumo klausimo formuluotė bus sukurta tokia, kad teks balsuoti prieš, nes ji bus Lietuvai žalinga. O buvusi PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė išsakė dar vieną baimę, kad referendumas papras-čiausiai neįvyks, nes į jį nesusirinks pakankamai rinkėjų.

Pateikiame Komisijoje skaitytus abiejų pranešėjų – R. Narušienės ir Vytauto Sinkevičiaus – pranešimus, atstovaujančius dviem skirtingoms pozicijoms pilietybės problemai spręsti.

L. Graužinienė Seimo ir PLB komisijoje

o. Po

saškov

os nu

otr.

10 G r u o d i s 2014

Nepraraskime savų delsdami sutvarkyti Pilietybės įstatymą

REGInA nARUŠIEnĖ

Jau aštuoneri metai praėjo nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad tuometinis Pilietybės įstatymas pažeidė Lietuvos Konstituciją. Buvo sudarytos Vyriausybės ir Seimo darbo grupės naujiems Pilietybės įstatymo projektams kurti. Buvo Seimo priimti pilietybės įstatymai, bet prezidentai grąžino Seimui tuos įstatymus su pataisomis. Su pataisomis buvo priimtas dabarti-nis Pilietybės įstatymas. Jis išsaugo Lietuvos pilietybę tiems asmenims, kurie turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio l5 dienos, ir jų palikuonims, bet atėmė galimybę Lietuvos piliečiams, kurie emigravo po 1990 metų kovo 11 dienos, išsau-goti Lietuvos pilietybę, kai jie tampa kitos valstybės piliečiais.

Diskutuota, ar pateikti tautai referendumu įteisinti neribotą dvigubą pilietybę. Seime buvo sukurta Konstitucijos komisija. Ji prieš metus surengė konferenciją, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kaip galima emigrantams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jiems priimant kitos valstybės pilietybę. Šios Komisijos išvada buvo tokia, kad jei nebandome įteisinti neribo-tos dvigubos pilietybės, tuomet galime įstatymo būdu išsaugoti Lietuvos pilietybę tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. Pasaulio lietuvių bendruome-

nė pateikė minėtai Komisijai bei Seimo ir PLB komisijai Pilietybės įstatymo pataisas, kurios nerei-kalautų referendumo. Metai vėl praėjo. Seimas, girdime, laukė Prezidentės Pilietybės įstatymo pataisų projekto. Lapkričio 4 dieną buvo įregistruotas Seime Prezidentės Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas XIIP-2453. Jame Lietuvos piliety-bė yra išsaugojama ar grąžinama Prezidento už ypatingus nuopel-nus Lietuvos valstybei, įgijus kitos valstybės pilietybę. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei „laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietu-vos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptauti-nėje bendruomenėje didinimo“. Šiandien Prezidentas suteikia Lietuvos pilietybę už ypatingus nuopelnus Lietuvai svetimtau-čiams. Ar dabar traktuosime savus kaip svetimus? Užsienyje lietuviai dažnai garsina Lietuvos vardą vi-sokiais būdais – kaip sportininkai, akademikai, lituanistinių mokyklų mokytojai, lietuvių bendruome-nių vadovai. Kas iš jų ir kitų bus labiau vertas Lietuvai? Turėtų būti aišku, kad Lietuvai reikia išsaugoti Lietuvos pilietybę turin-tiems lietuviams, kad mūsų tauta

išliktų. Ypač šiandien, kai jaučiame grėsmę iš kaimynų, Lietuvai labai reikalingi ištikimi šalininkai užsie-nyje – Lietuvos piliečiai, kurie taip pat turi piliečio balsą kitose šalyse. Užsienio lietuviai informuoja ir daro įtaką politiniams gyvenamojo krašto valdžios sprendimams, susi-jusiems su parama Lietuvai bei jos palaikymu. Tokį poveikį gali daryti tik tos šalies piliečiai.

Priimant pilietybės įstatymus, kraštas turi atsižvelgti į savo tautos istorinį kontekstą. Okupacijos yra padariusios mūsų tautai daug žalos, kurios okupantai iki šiol nenori pripažinti. PLB laikosi nuomonės, kad užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tiki, kad Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę, asmenims (taip pat jų palikuonims – vaikams, vaikai-čiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiais iki TSRS okupa-cijos pradžios l940 m. birželio l5 d. PLB yra įsitikinusi, kad tokią for-muluotę galima įteisinti įstatymu, be referendumo. Spalio 11 dieną JAV lietuvių bendruomenės taryba priėmė nutarimą skatinti JAV LB atstovus Seimo ir PLB komisijo-je raginti Lietuvos Respublikos Seimą „sukurti ir be referendumo priimti Pilietybės įstatymo patai-

Priimant pilietybės įstatymus,kraštas turi atsižvelgti į savo tautos istorinį kontekstą.

2014 G r u o d i s 11

sas, kurios kitos šalies pilietybę įgijusiems asmenims (taip pat jų palikuonims, t. y. vaikams, vaikai-čiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo LR piliečiais iki Lietuvos okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d., nepriklausomai nuo tokių asmenų gyvenamosios vietos ar nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo fakto; kad prieš paties piliečio valią neatimtų jo prigim-tinės teisės į Lietuvos pilietybę; ir įstatymo būdu eliminuoti reika-lavimą, kad vaikas, turintis LR ir kitos šalies pilietybę, sulaukęs 21 metų, turėtų atsisakyti kitos vals-tybės pilietybės; bei LR pilietybės išsaugojimo klausimui spręsti prašome LR Seimą sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir PLB valdybos siūlomi atstovai.“

Prieš metus pateikiau LR Seimo ir PLB komisijai bei Seimo Konsti-tucinei komisijai savo pasiūlymus, kaip galime Pilietybės įstatymą papildyti ir pataisyti be referen-dumo. Konstitucijos komisijos konferencijoje dalyvavo ir pasi-sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Antanas Šeštokas, kuris dalyvavo ir pasirašė Konstitucinio Teismo nutarimą 2006 metais. Jis aiškiai išdėstė, jog referendumas nėra reikalingas ir kad turėtumėme sutvarkyti šį klausimą įstatymu. Jis atkreipė dėmesį į mano siūlymą, kurį pateikiau prieš metus, sakyda-mas: „Žiūrėkite, Regina Narušienė turi pateikusi toki įstatymą, ko daugiau reikia?“ Visokių darbo grupių, konferencijų ir diskusijų jau buvo. Reikia tik politinės valios šį reikalą sutvarkyti. Kiekvienas tautos narys yra mūsų didžiausias turtas. Nepraraskime savų delsda-mi sutvarkyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kuris leistų išsaugoti jų Lietuvos pilietybę.

VYTAUTAS SInKEVIČIUS, Mykolo RoMeRio univeRsiteto konstitucinės iR adMinistRacinės teisės pRofesoRius

Vis glaudesnė valstybių integracija, didelė Lietuvos piliečių emigracija, iš esmės nevaržomos galimybės įsidarbinti beveik visose Europos Sąjungos valstybėse, didėjantis mišrių san-tuokų ir tokiose šeimose gimusių vaikų skaičius bei kitos aplin-kybės sudaro prielaidas daugėti dvigubos pilietybės atvejams. Tai skatina valstybes naujai pažvelgti ir į dvigubos pilietybės teisinį reguliavimą. Net tos valstybės, ku-rios ilgą laiką gana griežtai draudė dvigubą pilietybę, pastaraisiais metais į tai žiūri daug liberaliau. Antai taip padarė Švedija, Suomi-ja, Lenkija, Latvija ir kai kurios kitos valstybės. Kitų valstybių konstitucijos paprastai dvigubos pilietybės santykius reguliuoja tik pačiais bendriausiais bruožais ar visiškai nereguliuoja, todėl jose dvigubos pilietybės atvejai gali būti plečiami nekeičiant konsti-tucijų, o koreguojant pilietybės įstatymus.

Pažvelgę į tai, kaip dviguba pilietybė reguliuojama kitose Eu-ropos Sąjungos valstybėse, galime teigti, kad daugumoje jų dviguba pilietybė arba atvirai leidžiama,

arba toleruojama. Lietuva, ko gero, yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje dvi-guba pilietybė griežtai ribojama. Tarptautinėje teisėje požiūris į dvigubą pilietybę taip pat tampa vis liberalesnis: antai jeigu 1963 m. konvencijoje „Dėl dvigubos piliety-bės atvejų mažinimo ir karo prie-volės dvigubos pilietybės atveju“ buvo įtvirtintas aiškiai neigiamas požiūris į dvigubą pilietybę, tai 1997 m. Europos Konvencijoje dėl pilietybės (ją priėmė Europos Taryba) požiūris į dvigubą piliety-bę yra visiškai neutralus, dvigubos pilietybės leistinumo klausimas didele dalimi paliktas valstybių nuožiūrai.

Pagal Konstitucijos 12 straips-nį dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys, dvigubos pilietybės atvejų negali būti daug. Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs (paskutinį kartą 2013 m. kovo 13 d. sprendi-mu), kad norint Pilietybės įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dviguba pilietybė galėtų būti paplitęs reiškinys, būtina atitinkamai pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Jį pakeisti galima tik Tautos referendumu. Tauta pilie-tybės institutą laiko ypač svarbiu, todėl ji Konstitucijoje nustatė, kad tik ji viena turi teisę pakeisti Kons-titucijos 12 straipsnyje įtvirtintas

Dilema: keisti Konstitucijos 12 straipsnį ar ir toliau mėginti „apeiti“ Konstituciją?

rEMiA sPAudos, rAdiJo ir tELEViziJos rėMiMo FondAstEMA

12 G r u o d i s 2014

pilietybės taisykles, taip pat ir dėl dvigubos pilietybės; Seimas tokios teisės neturi.

Kodėl rengiant Konstituciją buvo apsispręsta griežtai riboti dvigubą pilietybę, leisti ją tik atskirais atvejais, kurių negali būti daug? Dėl to buvo daug disku-tuota, bet tada niekas net nesiūlė Konstitucijoje įtvirtinti taisyklę, leidžiančią didelei Lietuvos pilie-čių daliai turėti ir kitos valstybės pilietybę. Nepamirškime, kad rengiant Konstitucijos projektą Lietuvoje dar buvo dislokuota okupacinė Rusijos kariuomenė, čia gyveno daug Rusijos karininkų ir jų šeimų narių, dar buvo gajos įvairios „autonomijų“ idėjos, Lie-tuvos valstybingumas nebuvo toks stiprus, koks jis yra dabar. Leidus didelei Lietuvos piliečių daliai turėti ir kitos valstybės pilietybę, buvo galima sulaukti netikėtų neigiamų pasekmių – antai buvo baiminamasi, kad būdami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės piliečiai, ir turėdami teisę rinkti Seimą, Respublikos Prezidentą, savivaldybių tarybas, jie balsuos ne už tas politines jėgas, kurios buvo pasirengusios stiprinti Lietuvos nepriklauso-mybę ir valstybingumą, o bal-suos taip, kaip naudinga kitoms, Lietuvai priešiškoms valstybėms, kurių piliečiai jie yra, nes su tomis

Lietuvai pavojų keliančiomis valstybėmis jie būtų susiję poli-tinio ir kitokio lojalumo ryšiais. Perfrazuojant garsų JAV teisinin-kų posakį apie tai, kad JAV Kons-titucijos tėvai- kūrėjai tikriausiai apsiverstų karstuose sužinoję, kaip JAV Aukščiausiasis Teismas šiuo metu aiškina jų sukurtos Konstitucijos nuostatas, belieka pasakyti, kad Lietuvos Kons-titucijos kūrėjai, ko gero, taip pat nė nesapnavo, kad kas nors mėgins aiškinti, esą jie parengė tokią Konstituciją, kuri įstatymų leidėjui leidžia nustatyti tokį tei-sinį reguliavimą, pagal kurį daug Lietuvos Respublikos piliečių, nesvarbu, kur jie gyvena, – Lietu-voje ar kitoje valstybėje, – tuo pat metu galės būti ir bet kurios kitos valstybės, pvz., Rusijos, piliečiai.

Per laikotarpį, praėjusį po Konstitucijos priėmimo, situacija kardinaliai pasikeitė. Nauja rea-lybė reikalauja naujų sprendimų. Bet Konstitucija liko tokia pati, su joje įtvirtintu griežtu dvigu-bos pilietybės ribojimu. Galima nemėgti Konstitucinio Teismo, galima iki begalybės įrodinėti, kad Konstitucija nedraudžia dvigubos pilietybės, kad Kons-titucinis Teismas neteisingai išaiškino Konstitucijos žodžius „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“, kad Teismas

suklydo, kad dvigubos pilietybės atvejus esą galima žymiai išplėsti ir nerengiant referendumo ir pan., – nuo to niekas nepasikeis. Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostatų samprata suvaržo Seimą, Vyriausybę, Res-publikos Prezidentą – priimdami teisės aktus, taigi, ir Pilietybės įstatymą, jie negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas. Vadinasi, Pilietybės įstatyme ne-gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų plačiai paplitęs reiškinys. Tam būtina Konstituci-jos 12 straipsnio pataisa.

Po to, kai Konstitucinis Teis-mas pateikė atitinkamos Konsti-tucijos nuostatos sampratą, visi politiniai ir teisiniai karai gali būti kariaujami tik remiantis Konstitucinio Teismo išaiški-nimu. Seimas jau daug kartu mėgino „apeiti“ Konstitucinio Teismo suformuotą dvigubos pilietybės doktriną, taigi, mėgino apeiti Konstituciją, kai dvigubos pilietybės atvejus bandė išplėsti papildydamas Pilietybės įstaty-mą. Tokie mėginimai nepavyko, Konstitucinis Teismas tokias Pilietybės įstatymo pataisas pripažino prieštaraujančias

Pagal Konstitucijos 12 straipsnįdviguba pilietybė negali būtiplačiai paplitęs reiškinys, dvigubos pilietybės atvejų negali būti daug.

2014 G r u o d i s 13

Konstitucijai. Akivaizdu, kad norint išplėsti dvigubą pilietybę, vien Pilietybės įstatymo patai-sų nepakaks. Kad ir kaip tokios pataisos būtų argumentuojamos (pavyzdžiui, „niekas negali atimti prigimtinės teisės į pilietybę“, „mes neprašome dvigubos pilie-tybės, mes kalbame apie turimos Lietuvos pilietybės išsaugojimą“ ir pan.), jos neturės konstitucinio pagrindo. Tai reiškia, kad tokios Pilietybės įstatymo pataisos vėl gali būti Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Gal jau pakanka suktis tokiame užburtame rate? Manau, kad ir politikai Seimo nariai neturėtų nutylėti to, kas akivaizdu, ką daug kartų yra pasakęs Konstitucinis Teismas: paplitusi dviguba pilietybė galima tik tuo atveju, jeigu bus padaryta Konstitucijos 12 straipsnio patai-sa. Kalbos apie tai, kad yra gali-mybė išplėsti dvigubos pilietybės atvejus papildžius tik Pilietybės įstatymą (nedarant Konstitucijos pataisos), yra tik savęs ir užsieny-je gyvenančių Lietuvos piliečių apgaudinėjimas, pataikavimas jiems, kai sakoma tai, ką jie nori girdėti, o ne tai, kokios yra realios galimybės išspręsti dvigubos pilie-tybės problemą.

Šiandien buvo pristatytas siūlymas papildyti Pilietybės įstatymą, numatant, kad, cituoju, kalba netaisyta: „Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę netermi-nuotai išsaugoma: Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vai-kaičiai ir provaikaičiai išsaugoja Lietuvos pilietybę nepriklauso-mai nuo jų gyvenamosios vietos ir nuo kitos valstybės pilietybės priėmimo, asmenims išvyku-siems iš Lietuvos po 1990 m.

kovo 11 d., jei jie: per du metus nuo priėmimo kitos valstybės pilietybės arba per metus nuo šio įstatymo galiojimo tiems, kurie priėmė kitos valstybės piliety-bę prieš šio įstatymo galiojimą, praneša Lietuvos vidaus reikalų ministerijai, kad jie priėmė kitos valstybės pilietybę, bet pageidauja išsaugoti savo Lietuvos pilietybę, pasirašo naują priesaiką Lietuvai ir išdėsto savo ryšius su Lietuva. Ryšiai su Lietuva, įrodant inte-gravimąsi į Lietuvos visuomenę ir dalyvavimą Lietuvos gyvenime

nuostatų. Prisiminkime, tuomet Respublikos Prezidentė prašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Lietuvos piliečiai, išvykę iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, gali išsaugoti Lietuvos pilietybę. Konstitucinis Teismas aiškiai atsakė: ne, negali, nes Konstituci-ja tai draudžia. Konstitucinis Teis-mas pasakė ir tai, kad negalima leisti didelei piliečių daliai turėti ir kitos valstybės pilietybę. Cituo-tas Pilietybės įstatymo papildymo projektas leidžia beveik visiems Lietuvos piliečiams, nesvarbu, kur jie gyvena, – Lietuvoje ar užsie-nyje, – turėti ir kitos valstybės pilietybę. Ir tai, projekto rengėjų nuomone, dera su Konstitucija, su Konstitucinio Teismo doktri-na, kad dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys?! Akivaizdžiai nedera.

Galite paklausti, ar reikia plėsti dvigubos pilietybės atvejus. Ma-nau, kad tai daryti verčia naujos aplinkybės, nauja realybė, į kurią, ko gero, jau negalima nereaguoti. Kaip tai daryti, taip pat aišku, – būtina keisti Konstituciją, kito kelio nėra. Klausimas kitas – kiek plačiai Konstitucijos pataisomis galima atverti duris dvigubai pilietybei? Apie anksčiau Seimo narių grupės siūlytą Konstitucijos 12 straipsnio pataisą, pagal kurią visi Lietuvos piliečiai, nesvarbu kur jie gyvena, – Lietuvoje ar už-sienyje, – gali turėti ir kitos vals-tybės pilietybę, net nėra prasmės diskutuoti, nes ta pataisa kelia akivaizdų pavojų nacionaliniam saugumui, Lietuvos nepriklauso-mybei. Galima būtų svarstyti kito-kio turinio Konstitucijos pataisą, pavyzdžiui, tokią, pagal kurią dvigubą pilietybę galėtų turėti tie Lietuvos piliečiai pagal kilmę,

Galite paklausti, ar reikia plėstidvigubos pilietybės atvejus. Manau,kad tai daryti verčia naujosaplinkybės, nauja realybė, į kurią,ko gero, jau negalima nereaguoti.

atitinkant bent vieną šių kriterijų: a) turi Lietuvoje nuolat gyvenan-čius sutuoktinį, ar tėvus (įtėvius), ar vaikus (įvaikius) ar senelius, ar vaikaičius, ar brolius, ar seseris; b) Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto; c) Lietuvos Respublikoje yra registruotas gyventoju; d) mokesčių mokėtoju; e) yra pasaulio lietuvių bendruo-menei priklausančios Lietuvių bendruomenės narys ir aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje gyvename krašte“. Atsiprašau, jeigu ne viską supratote, perskai-čiau taip, kaip parašyta, nieko netaisydamas. Nenoriu plačiau kalbėti apie projekto tekstinę raišką ir jame numatytus kri-terijus – nei vienas, nei kitas neišlaiko jokios kritikos. Tačiau svarbiausia tai, kad šiuo projektu visiškai nepaisoma Konstitucinio Teismo nutarimuose ir jo 2013 m. kovo 13 d. sprendime suformuotų

rEMiA sPAudos, rAdiJo ir tELEViziJos rėMiMo FondAstEMA

14 G r u o d i s 2014

kurie turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 metų, ir jų palikuonys, taip pat tie Lietuvos Respublikos piliečiai pagal kilmę, kurie įgijo Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ar NATO organizacijai priklausančios valstybės pilie-tybę. Nesvarbu, kada jie išvyko iš Lietuvos (ar iki 1990 metų, ar po to). Kitaip tariant, dviguba pilietybė galima tik tada, kai įgyjama pilietybė tų valstybių, kurios atitinka Lietuvos pasirink-tos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Panašaus turinio pataisą prieš pusantrų metų padarė Latvija. Jiems buvo lengviau, nereikėjo keisti Konsti-tucijos, nes Latvijos Konstitucija dvigubos pilietybės santykių ne-reguliuoja, tai buvo galima pada-ryti pakeitus Pilietybės įstatymą. Beje, darbo grupė, kurioje buvo ir politikai, ir teisininkai, ir socio-logai, ir demografai, ir kitų sričių mokslininkai, surengė daugiau kaip šimtą posėdžių, intensyviai dirbo beveik 3 metus.

Dvigubos pilietybės klausimus visos valstybės sprendžia atsi-žvelgdamos į tautos, visuomenės ir valstybės interesus, į realybės diktuojamus naujus poreikius. Diskutuojant dėl to, kaip plačiai vis didesnės valstybių integraci-jos sąlygomis gali būti leidžiama dviguba pilietybė Lietuvoje, taip pat turėtų vyrauti ne emocijos, kaip neretai yra šiuo metu, bet racionalus tautos, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas. Ir ne tik šios dienos tariamos „aktualijos“, susijusios su tuo, kad garsus krepšininkas neteks Lietuvos pilietybės, nes įgijo kitos valstybės pilietybę, įvertinimas. Negalima nereaguoti į su emigra-cija susijusias dvigubos pilietybės

problemas. Būtina matyti ir įver-tinti ir gana tolimą perspektyvą. Svarbu atsakyti į kelis pagrindi-nius klausimus. Kas lems Lietuvos valstybės ateitį po 20-ties, 30-ties ar daugiau metų? Kas rinks Seimą – Tautos atstovybę, kas rinks valstybės vadovą – Respu-blikos Prezidentą, kas priiminės sprendimus, lemiančius Lietuvoje gyvenančių žmonių likimus – ar tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie ir teisiškai, ir faktiškai yra susiję tik su Lietuvos valstybe, kurie gyvena čia, Lietuvoje, ar tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie įgis naujas pilietybes ir bus susaistyti lojalumo, ištikimybės ir kitais panašiais reikalavimais kitoms valstybėms ir kurie su Lie-tuva iš esmės jau neturės faktinių ryšių, ir dėl to neprisiims (negalės prisiimti) atsakomybės nei už jos dabartį, nei už jos ateitį, netu-rės jos atžvilgiu jokių pareigų, o „mylės Lietuvą iš tolo“? Ar leidę dideliam Lietuvos piliečių skaičiui turėti ir kitos valstybės pilietybę, esame pasirengę pakeisti Konsti-tucijos 56 straipsnį ir leisti Seimo nariais rinkti ir tuos Lietuvos pi-liečius, kurie turės kitų valstybių pilietybę, bus susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei?

gaus Teisių Teisme (Tănase prieš Moldovą byla). Ar neteks daryti ir kitų Konstitucijos pataisų, pavyz-džiui, susijusių su piliečių teise rinkti, su jų pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą? Juk pilietybė, tai ne tik teisės, bet ir pareigos. Nemanau, kad Pasaulio lietuvių bendruo-menei šie klausimai nerūpi. Juk ji taip pat atsakinga už Lietuvos ateitį. Deja, rimta diskusija šiais ir kitais svarbiais klausimais kol kas nevyksta. Gal ir dėl to taip il-gai nepavyksta susitarti dėl Kons-titucijos pataisų, plačiau atve-riančių duris dvigubai pilietybei. Kad ir ką sakytume, susidūrėme su rimtu iššūkiu: kaip išsaugoti vis plačiau po pasaulį sklindančių Lietuvos piliečių ryšį su Lietuva, su lietuvių tauta, – dabartinis griežtas dvigubos pilietybės ribo-jimas prie to tikrai neprisideda, ir kartu nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį turėsime labai neaiškiai apibrėžtą Lietuvos piliečių korpusą ar pagal kurį didelę Lietuvos piliečių dalį suda-rys tokie piliečiai, kurie su Lietu-va neturės jokių faktinių ryšių, ar turės pilietybę ir bus politinio ir kitokio lojalumo įsipareigojimais susaistyti ir su tokiomis valstybė-mis, kurios kelia grėsmę Lietuvai. Su šiuo išūkiu susidorosime, jeigu matysime ne tik į užsienio valstybes emigravusių Lietuvos piliečių bei jų palikuonių norą turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, bet ir bendrus visos Tautos ir valstybės interesus. Jeigu tas entuziazmas ir jėgos, kuriais iki šiol buvo bandoma „apeiti“ Konstituciją, įveikti Konstitucinio Teismo nutarimus, būtų naudoja-mas rengiant Konstitucijos patai-sų projektą, jis jau seniai būtų ne tik parengtas, bet ir priimtas.

Dvigubos pilietybės klausimusvisos valstybės sprendžia atsižvelgdamos į tautos, visuomenėsir valstybės interesus, į realybėsdiktuojamus naujus poreikius.

Neleisti negalėsime, nes pažei-sime Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (jos Pirmojo protokolo 3 straips-nį). Moldova neleido, todėl pralaimėjo bylą Europos Žmo-

2014 G r u o d i s 15

Vieta, kur sutinku Kalėdas, – beveik piečiausia Europos krikščionių geografijoje. Piečiau Ki-pro – jau Afrika. Kadais naujametinės šventės be sniego atrodydavo iki apmaudo netikros. Asketiški eu-kaliptai ir susivėlusios kalnų pušys vietoj kalėdinių eglučių sukeldavo nostalgišką liūdesį, o baltos kruopos, imituojančios sniegą sostinės centre, ir juodbruviai seniai šalčiai – tylią pajuoką. Ilgainiui net primityvūs salos Kalėdų papuošalai tapo įprasti ir šventiški. Šventiška turbūt yra tai, kas įprasta. Gal todėl Kalėdos visame pasaulyje prasideda vis anksčiau ir baigiasi vis vėliau: Kalėdos nuosekliai skverbiasi į kasdienybę, virsta kasdienybe, išstumia ją; žmonės nori prailginti pasaką ir atsikovoti daugiau laiko stebuklui. O gal sulauks…

Aš visados laukiu vienintelio stebu-klo – pagaliau išmokti būti ten, kur esu. Laukiu ne vienerius metus, ir,

kad ir kaip būtų ironiška, stebuklas neišsipildo. Šventės nelyginant lengva vyno skraistė paaštrina, anaiptol ne užslepia, tikrąsias jausenas. Jaučiuosi šventiškai. Tai turbūt liudija, kad jaučiuosi kaip įprasta: ne ten, ne su tais ir ne tokia, kokia norėčiau būti. Dėl šio infantilaus ir amžino neišsipildymo ir stebuklo laukimo nepykstu ant likimo. Priešingai – išmokau mylėti tą liūdną juokdarį kaip artimą. Mylėti kaip artimą… Ne iš karto, ne nuo sąmoningos bran-dos, apčiuopiame savo likimo, kaip savo artimo, esmę, manydami, kad tai – abstrakcija. Tačiau vieną dieną (ūmai tarsi per vieną dieną!) likimas gali įgyti stebinantį kūniškumą: gyvenimas „lig šiolei“ atskyla it sala nuo žemyno ir lėtai pajuda į „nuo šiolei“. Tai gali įvykti pakeitus darbą, gyvenamą vietą, partnerį arba… neįstengus esmingai pakeisti nieko, tiesiog –„su amžiumi“. Gyvenimo epochai įvardinti tinka salos me-

tafora: rodos, matai save rymančią tarsi didingas žemynas ir stebinčią, kaip gyvenimo sala praeities galerijos pavidalu tolsta nuo tavęs ir tolsta. Staiga tave aplanko nušvitimas, jog ką bedarytumei, kiek fizinės ir dvasinės medžiagos beatkirptumei, jos jau ne-pakaks plyšiui tarp tavęs ir tolstančio gyvenimo uždengti. Trūkis plečiasi, o tu tarsi mažėji, stingsti, stovi vietoje. Ir tavo medžiaga lyg nebetinka vartoji-mui – tai per siaura, tai per trumpa. Patampai ją kaip pirštinę, o judrūs gyvenimo pirštai iš jos slysta ir slysta.

Guodiesi sau, kad pagaliau atėjo lai-kas, kai branda ir išmintis padės perkurti save iš naujo, būti geresne nei aname, „nuplaukusios salos“ gyvenime. Tačiau atrandi, jog tas asmenines ar dalykines spragas, kurių kadaise neužpildei, ėmė ir užpildė kiti, tau net nepastebėjus. Kadais plati erdvė staiga susitraukė iki tavo kūno kontūrų. Judėti ir tiesti sparnus tapo vis sunkiau ir belieka tik vangiai muistytis. Nenoromis gyvenimas

ĮŽVALGos

Prieškalėdinis jausmingumas

D A L i A S t a P o n K u t ė

16 G r u o d i s 2014

įgauna fantastinį sapno ritmą – kuomet bėgi, bėgi ir vis jautiesi atsiliekanti ar kybanti tame pačiame erdvės taške. Taip ir nubundi nepasiekusi tikslo vietos. Širdis atrodo tokia patyrusi ir visko mačiusi, kad net meluojant nebesukru-ta, nebepražysta ant skruostų nuostabiu gėdos raudoniu. Sieki tik ramybės, nes manai daug žinanti. Tiek daug, kad daugiau nepakeliama.

Panašios egzistencinės mintys, matyt, gali aplankyti ne vien „su amžiumi“. Amžius šiuo atveju kaip tik niekuo dėtas. Amžius niekados niekuo dėtas. Tai nepakantus ir kupinas rungtyniavimo įtampos „amžinistinis“ pasaulis verčia nerimauti dėl amžiaus ir tapatintis su savo kūno medžiaga. Mano aštuoniasdešimt penkerių metų močiutė iki šiol, sako, tik pažiūrėjusi į veidrodį patiki, kad jai nebe dvidešimt. Niekas, nei močiutės, t. y. moterys, nei juolab vyrai, netiki savo amžiumi. Štai išgirstu, kad policija areštavo septyniasdešimtmetį kaimyną, kuris „netyčia“, prieškalėdinės aistros įkarštyje, užsmaugė vienmetę partnerę. Toji nesutiko mylėtis. Tragiškai juo-

kingas įvykis liudija ne tiek amžiaus dramas, kiek skirtingą amžiaus supratimą. Pietuose dažnai girdžiu, kad moterys sensta, „laivui nespėjus nutolti nuo kranto“, o vyrai „nesensta nieka-da“... Nors stačiatikybė pietuose moko susitvardymo, ramybės ir saugumą užtikrinančio nuolankumo šeimos tradicijai, vis dėlto tai neapsaugo bendruomenės narių nuo pamišimo, iškrypimo ir troškimo pabėgti svajonių ir fantazijų laiveliais į savo saleles.

Seniai supratau, kad net paviršutiniškai apmąstydama raštu aplinką, kurioje gyvenu, galiu ją prie savęs priartinti, įžvelgti jos bruožus ir savo egzistencinių apmąstymų aksti-nus. Priešingu atveju jausčiausi amžina svetimšalė, jungčiausi prie svetimšalių bendruomenės, lankyčiau jų klubus. Retsykiais tai ir darau. Viename iš jų aptarinėjame „sekso turizmo“ į salą fenomeną. Kodėl sala šiuo požiūriu pirmauja Europoje? Kur įstatymai, ginantys atvykstančių iš užsienio dirbti merginų teises? Kodėl nesantuokiniais santykiais masiškai dangstomas meilės ir intymaus santykio deficitas kipriečio

šeimoje? Diskusijai baigiantis, visi su nuostaba pripažino, kad asmeninių santykių brutalumo priežastis slypi visai ne teisių ar teisingų įstatymų stygiuje, o vyrų „saugumo“ stoko-je – baimėje prarasti šeimą, o su ja – tradiciją ir turtą. Turtas graikų salose paveldimas ir įgyjamas per moterišką liniją. Žmonos valdo vyrus turtu. Vyrai ramsto pasitikėjimą savimi, savo „namų tvirtovę“ ir asmeninę „laimę“ donžuanų žygiais pas kitatautes ir sekso turizmu.

Vis dėlto tokia prieškalėdinė disku-sija atrodė šviesiai. Kalbėjimas keičia tikrovę, ardo uždangas, sausina niūrias pelkes, pagaliau vienija tuos, kuriuos salos tikrovė verčia būti jos ekspatria-ntais. Ekspatriantų yra visur, tačiau galvoti taip globaliai ilgainiui darosi nebeįdomu. Konkretybė ir pažįstama smulkmena atrodo mieliau. Noriu padėti sau būti ten, kur dabar esu. Prieš

šventės nelyginant lengvavyno skraistė paaštrina, anaiptol neužslepia, tikrąsias jausenas. jaučiuosišventiškai. Tai turbūt liudija, kadjaučiuosi kaip įprasta: ne ten, nesu tais ir ne tokia, kokia norėčiau būti.

Kipritieškos Kalėdos - šalia žalios eglutės

ir žalias vietinis medis

2014 G r u o d i s 17

ĮŽVALGos

Kalėdas noriu susigrąžinti konkrečias savo gyvenimo smulkmenas, bet pastebiu, kad didžioji jų dalis tolsta nuo manęs kartu su sala, kurią pavadinau „iki šiol“. Turiu susitaikyti su būsena, kuri aplanko atsisveikinus su kokiu nors itin svarbiu gyvenimo įvykiu – kurį laiką kybai Visatos žydrynėje be savo mielų smulkmenų kaip dirbtinė kalėdinė eglutė be žaisliukų… Bandau susigrąžinti visa tai kitaip – per tekstus – netgi ne savo, o svetimus. Graikiškai skaitau „neetatiniams“ savo studentams

kažką „kitaip“ kūryboje… Graikai rašo daug, bet apie vieną ir tą patį: nepa-keliamai sunkų sengraikių palikimą. Tačiau kai pasiūlai pagalbą „panešti“, šie išdidžiai atsako, jog patys susitvarkys. Verčiu iš graikų kalbos romaną apie graikų gyvenimo ir buities smulkmenas, protarpiais suirzdama, kad nieko bendra su jais neturiu ir niekados neturėjau. Būti tarp jų yra mano likimas. Neturėti nieko bendra – konkretybė. Suprasti juos – misija. Kaskart naujai užklausta, ar myliu graikišką erdvę arba kokia

Žmogus šalia apskritai gali būti kvailas pokštas, kančia, palaima, pažeminimas, pagalba, mirtis, blogis ir gėris… kas tik nori.

vieną lietuvių autorių, pastabumo smulkmenai meistrą. Gailiuosi, kad mano nenuoseklumas ir nuolatinis blaškymasis neleido man perkelti į graikų kalbą daugiau lietuvių autorių. Studentai klausosi mano skaitomo teksto ir sako „mes taip nerašome“. Nė nesigilinu – kaip. Kiekviena tauta daro

pritapimo kaina – nebeturiu ką atsakyti. Gyvenu taip, kaip gyvenčiau bet kur kitur. Gyvenu taip, kad nebegalvočiau „kaip“. Mintis žudo, sako mano bičiulis filosofas. Gyvenu nugrimzdu-si į salos ramybę, saliečių naivumą ir savo atarachiją. Pagaliau gyvenu taip, kad Kalėdos sulig kiekvienais metais

tampa vis paprastesnės ir aiškesnės. Nebeieškau pasakų aplinkoje, tik savyje. Pasaka su stebuklais irgi liko „iki šiol“ saloje. Prasideda pasakojimo era. Tik štai mūsų pasakojimai visados būna panašūs į mus pačius – būna vientisi, išbaigti ir stilingi, būna trūkčiojantys, be aiškios linijos ir netikroviški. Pastarąjį priskiriu sau. Mano pasakojimas klai-dus. Kaip Kalėdos, kai jas praleidžiame be tų, kurių ilgimės...

Aiškiai tebematau gyvenimo „iki šiol“ kontūrus. Jie niekad neišnyks, tačiau, atsiradus erdvės perskyrai tarp manęs ir jų, nebesilies prie manęs tiesiogiai, gal net nebežeis. Stebėsiu salą iš tolo, kaip Graikija stebi šimtus savo salų: tai paskendusių erotiškame rūke, tai peršviestų saulės rentgeno, tai nuskaidrėjusių dangaus nefelių ašarose. Graikiški motyvai mano tekstuose yra tiktai emocija, o ne tam tikra, viešumon iškeliama patirtis. Kas sakė, kad emocija negali vadintis vietos vardu – graikija, lietuva, islandija ar burkina faso. Kaire neseniai kvailiodama prisistačiau esanti iš Burkina Faso. Klausiantie-ji kaip niekur nieko atsakė very nice country… Nesupratau, ironizavo ar ne, tačiau mintis aiški: geriausias įrodymas, kas tu esi, yra tai, kad tu esi. Žmogus šalia apskritai gali būti kvailas pokštas, kančia, palaima, pažeminimas, pagalba, mirtis, blogis ir gėris… kas tik nori. Kal-bu ne vien apie trumpalaikį draugišką susitikimą, intymų santykį, porą, buvimo kartu malonumą ar panašius mielus reiškinius. Kalbu paprasčiausiai apie žmogų šalia. Žmogų kaip kalėdinę dovaną. Sakoma, kad geriausia dovana yra ta, kurią vertiname kaip „tikrą“. (Mes viską tyliai (į)vertiname, net dovanas.) Man norisi dovanos, kurios nereikėtų vertinti. Dovanos, kuri šią akimirką leistų būti ten, kur esu, ne pasakoje. Žmogaus, kalbančio su manimi mano celėje.

ištrauka iš autorės esė rinktinės „Lietumi prieš saulę“ (vilnius: apostrofa) d. s

tapon

kutės

nuotr

.Kiprietiškos Kalėdos su netikru

sniegu apsnigtais medžiais

18 G r u o d i s 2014

AKtuALurEMiA sPAudos, rAdiJo ir tELEViziJos rėMiMo FondAs

Stereotipas? Taip. Gajus? Labai. Kaip ir mitas, kad Airija – nuobodi šalis – tie-siog dykynė, kurios nykumą

geriausiai atspindi kvailos visur besiganančios ir bliaunančios avys. Be to, Airijoje visą laiką lyja. Ir lyja ten, neva, taip stipriai, kad jokie lietsargiai nepadeda. Dėl to airiai (ir Airijoje gyvenantys lietu-viai) vaikšto be skėčių. Vargšai – šlapi, sušalę... nelaimingi...

Štai taip gailėdama tų vargšų ai-rių ir Airijoje gyvenančių lietuvių šią vasarą pirmą kartą išvykau į Dubliną. Vežiausi turistinį vado-

vėlį ir pilną galvą stereotipų.Dirbau Lietuvos ambasadoje

Dubline – mačiau lietuvių daug (per mėnesį į ambasadą užsuka daugiau kaip tūkstantis žmo-nių). Dirbau konsulinį darbą, tad lietuvaičius mačiau iš labai arti, su daugeliu jų teko pabendrauti. Kokie jie? Labai įvairūs. Ateida-vo ir pasipuošusių „šventiniais sportiniais kostiumais“, kad paso nuotraukoje atrodytų „šauniai“; ateidavo ir puikių šeimų, kurių Ai-rijoje gyvena jau kelios kartos – se-neliai, vaikai, vaikaičiai; užsukdavo ir solidžių Airijoje „prasimušusių“

specialistų, „kietų“ verslininkų, perspektyvių mokslininkų.

Po poros mėnesių viešnagės Airijoje galiu drąsiai paneigti bent keletą gajų stereotipų.

Visų pirma, Airija – puiki šalis. Ir lyja čia kur kas mažiau nei Lietu-voje. Jei lyja, dažniausiai tą pačią dieną pasirodo ir saulutė – man tai buvo visiškas stebuklas, nes gim-tinėje jei jau pradeda lyti, pliaupia visą savaitę, na – gerai, bent jau keletą dienų... Be to, Airijoje auga palmės, o palmės dažnam lietuviui (tarp kurių drąsiai įrašau ir save) yra laimės ir palaimos simbolis.

Antra, airiai – puikūs žmonės. Pateiksiu porą buitinių pavyz-džių, iškalbingesnių už pažangos statistikos lenteles, kuriose Airija dažniausiai puikuojasi pirmuosiuo-se dešimtukuose. Taigi, eilinę dieną apsipirkusi „Blackrock“ prekybos

lietuvai reikia daug editų ir valentinų

Kristina Baubinaitė

Ai... tų lietuvių Airijoje – kaip grybų po lietaus. ir šiaip jie tokie, na, kaip grybai – dirba, aria nuo ryto iki vakaro (arba dar ir naktį), nosies nepakeldami, taupo „kapeiką“, po to ją išleidžia alui, o jų maksimali kultūrinė programa – džordanos Butkutės koncertas kartą per metus.

d. do

kšaitė

s nuo

tr.

2014 G r u o d i s 19

centre išeinu lauk ir užsimanau parūkyti. Ir staiga – ak, neturiu žiebtuvėlio... Prieinu prie šalimais dūmelį traukiančios moters ir pa-prašau prisidegti. Moteris nusišyp-so, maloniai pridega man cigaretę ir pradeda įnirtingai raustis savo rankinėje. Po minutės – jos ran-kose dar vienas žiebtuvėlis – tiesia jį man ir sako: „Prisiminiau, kad turiu dar vieną – imk, dovanoju, turėsi, kol grįši namo...“ Stoviu „apšalusi“... Padėkoju, mandagiai atsisakau ir eidama namo mąstau: „Oho, čia tai bent!“

Antras pavyzdys vėlgi prekybos centre (o kurgi geriau atsiskleidžia kasdieniai žmonių santykiai, jei ne parduotuvėse? Na nebent dar viešajame transporte...). Stoviu eilėje, už manęs – apkūnus žmo-gus. Toks apkūnus, kad jį drąsiai galima pavadinti labai apkūniu. Jaunas, spėčiau, kad galbūt turi kokių sveikatos sutrikimų, nes jauni žmonės tokie apkūnūs gal ir nebūna. Laiko jis po pažastimi paspaudęs didelę šūsnį rytinės spaudos. Staiga mažumėlę krypte-li į šoną ir... o varge – visi laikraš-čiai pabyra ant prekybos centro grindų ir dailiai banguodami išsisklaido kelių metrų spinduliu. Storulis susigėsta ir negrabiai pradeda juos rinkti... O susilenkti jam nelengva... Po kelių akimirkų prie jo prišoka toje pačioje eilėje stovėjusi jauna mergaičiukė ir įsak-miu, bet pagarbiu tonu išpyškina: „Aš surinksiu, nes man lengviau!“ Storulis kukliai nusišypso, priima pagalbą. Abu laimingi – ir storulis, ir mergina, kuri „daro gerą darbą“. Nė vienas iš jų neliko pažemintas. Niekas iš gausybės aplink šmirinė-jančių pirkėjų „nespigina akimis“, atvirkščiai – vienas kitas prabėgo-mis pakelia kokį puslapį, įduoda storuliui. Einu namo ir vėl mąstau: „Oho, čia tai bent, tai bent!“

Trečia, lietuviai Airijoje – irgi puikūs. Sakysite, tai čia airiai – ai-riai puikūs, o lietuviai – oi, kokie tie lietuviai! Ir žinote ką – Jūs neteisūs. Pora paprastų pavyzdžių.

Pirmas – Valentina. Ji – ambasa-dos valytoja, bet iš tikrųjų – tikrų tikriausia ambasados siela. Į darbą dažnai ateina (niekad neatspėsi-te) – nešina pačios keptu pyragu, kuriuo vaišina kolegas. Dalijamus saldėsius ji palydi skambiu juoku, Airijos aktualijomis ir šiaip linksmo-mis istorijomis. Ar daug pažįstate kolegų, pirmadieniais ar penktadie-niais jus pradžiuginančių austrišku štrudeliu su ledais? Sakysite, viskas čia labai aišku – ji nori įsiteikti – kažką „gaus“ už savo gerumą. Nė velnio! Valentina – viena išdidžiau-sių moterų, kokias yra tekę sutikti. Ji drąsiai rėžia savo nuomonę, net jei ji nesutampa su daugelio. Jos vienin-telė grąža už pyragus – tai mūsų šypsenos, pokalbiai, mūsų juokas... Sakysit, Valentina turbūt vieniša ir visų užmiršta Siamo katė, neturinti su kuo pasidalinti savo nykia kasdie-nybe. Nieko panašaus – ji siaubingai užsiėmusi ir niekada neturi laiko, yra džiazo fanatikė, savaitgaliais ir laisvadieniais spėjanti „apšokti“

visus įdomiausius meno festivalius, koncertus, geriau už ambasados darbuotojus išmano Dublino, Korko ir kitų miestų kultūrinį gyvenimą, kasmet organizuoja(!) lietuviškos poezijos skaitymus Dubline.

Antras pavyzdys – Edita. Ji – jau-na mama, ambasados praktikantė. Dieną triūsia ambasadoje (ir triūsia taip, kad ambasados darbuotojams kartais net nesmagu – Edita dirba už tris!), o naktį dirba vienos Airijos įmonės naktinėje pamainoje(!). Am-basadoje Edita dirba savo noru, be jokio atlygio. Ji asmeniškai išgyvena dėl kiekvienos darbinės klaidelės, dėl kiekvienos ambasados darbo detalės ir kiekvieno apsilankančio Lietuvos piliečio. Ir visiems ji nuo-širdžiai stengiasi padėti. Ji mokosi universitete, sportuoja, turiningai leidžia laisvalaikį, „skaldo“ anek-dotus ir šypsosi. Susikaupus darbų, Edita neprašoma dirba viršvalan-džius, kad ambasadoje būtų sutvar-kyti reikiami formalumai ir ryte sugužėjusiems Lietuvos piliečiams nereikėtų laukti... Žiūriu išpūtusi akis ir netikiu! Netikiu nors tu ką, kad gali būti toks atsakomybės ir pareigos jausmas be jokio atlygio. Iš pradžių man ta Edita atrodo kažko-kia netikra. Taip nebūna, mąstau. Dienos bėga, Edita nesikeičia, vis dirba, vis šypsosi. Galiausiai, keičiasi mano požiūris – įtikiu! Taip! Tokių žmonių gali būti, nes štai – vienas jų – nepaneigiamas įrodymas – stovi prieš mane! Tiksliau, sėdi – dirba... Ir šypsosi.

Antras pavyzdys – Edita. Ji – jaunamama, ambasados praktikantė.Dieną triūsia ambasadoje, o naktį dirba vienos Airijosįmonės naktinėje pamainoje.

20 G r u o d i s 2014

„Lietuvių čia yra visokių“, – sako Edita ir turbūt ji teisi. Argi galima ginčytis su Edita? Neverta. Vieni iš tiesų „aria“ dieną naktį ir gyvena ritmu „darbas–namai–alus / televi-zorius–darbas...“. Kiti gi – nori dau-giau. Jie ne tik dirba, bet ir bendrau-ja, dalyvauja, buriasi. Jie tobulėja, siekia savo svajonių, tampa drau-gais. Jie keliauja, auga, skleidžiasi. Jie kuria grožį ir jį skleidžia visiems, kam pasiseka atsidurti greta jų. Jie visuomet pasirengę dalintis – visų pirma, šypsena ir draugyste. Ir svar-biausia – kad jų daug!

Kas gi vienija šiuos puikius žmo-nes – tiek airius, tiek lietuvius, gyve-nančius Airijoje? Kas gi tas mistinis laidas, lyg burtų lazdele mostelėjus „paverčiantis“ airius (ir dalį Airijos lietuvių) neniurzgančiais, drau-giškais žmonėmis? Atsakymas, žinoma, negali būti vienareikšmis, bet vienas iš jo komponentų neabe-jotinai – socialinis kapitalas.

Yra daugybė šios sąvokos api-brėžimų. Socialinis kapitalas – tai neapčiuopiamos materijos, kurios svarbios kasdieniame žmogaus gyvenime: gera valia, draugystė, simpatija (Hanifan (1916); tai ryšiai tarp individų bei iš to kylantys socialiniai tinklai ir abipusiškumo bei pasitikėjimo normos (Putnam (2000); tai neformalios, sociali-niuose ryšiuose įkūnytos normos, kurios skatina bendradarbiavimą tarp asmenų (Fukuyama (2001). Mokslininkai teigia, kad visos socialinį kapitalą turinčios grupės spinduliuoja tam tikru pasitikėji-mu, t. y. tarp tų žmonių geranoriš-kas bendradarbiavimas yra tapęs norma. Tokios normos ir vertybės apima įvairius gyvenimo aspektus, tokius kaip savitarpio pagalba, socialumas, dalyvavimas, altruiz-mas. Tokiose socialinėse grupėse atsiranda pasitikėjimas – esminis socialinio kapitalo bruožas, skati-

nantis geranoriškumą net ir tada, kai nėra išsamios informacijos apie žmonių patikimumą. O tai reiškia, kad geranoriškumas pirmą kartą sutiktam žmogui tokiu atveju vis labiau tampa taisykle, o ne išimtimi.

Vienas iš nuolat atliekamų valsty-bių tyrimų, apimantis ir socialinio kapitalo dimensiją (kiti kriterijai – ekonomika, švietimas, verslumas, valstybės valdymas, sveikatos apsau-ga, žmogaus teisės ir laisvės) – vadina-masis pasaulio gerovės indeksas. Jį re-guliariai sudaro Jungtinės Karalystės tyrimų institutas „Legatum Institute“. Pasaulio gerovės indekse Airija nuolat patenka į pirmąjį dešimtuką (arba į antrojo dešimtuko pradžią). Lietuva pagal šį indeksą – penktajame dešim-tuke. Valstybė, kurios piliečius vienija pasitikėjimas vieni kitais, yra kur kas stipresnė už valstybę, kurios nariai įtariai žvelgia vienas į kitą. Socialinio kapitalo silpnumas – viena svarbiau-sių kliūčių jaunų demokratijų, tokių kaip Lietuva, plėtrai. Iš dalies – tai sovietinio laikotarpio, kuriam būdingi

ir palaikymo vienas kitam. Jis pa-slaptingai nusijuokė, paklaustas, ar žmonės čia daro mažiau nuodėmių.

Sakysite – lengva kaupti kažko-kį mistinį socialinį kapitalą, kai Airijoje gauni padorią algą, apie kurią Lietuvoje galėtum nebent tik pasvajoti. Ir vis dėlto, pabuvus atitinkamoje socialinėje terpėje, tos terpės normos tampa žmogaus savastimi. Kitaip tariant, žmogus „nebegali savęs sugrūsti atgal, į senesnį kailį“. Tą pajutau pati – juk norom nenorom buvau priversta patikėti Editos ir Valentinos tikru-mu ir nuoširdumu. Ir vis labiau tikėsiu bei pasitikėsiu kitomis „editomis ir valentinomis“, kurių, neabejoju – sutiksiu ir ateityje.

Geranoriški, socialiai atsakingi, patriotiški, energingi, svajonių tu-rintys žmonės – pati didžiausia Lie-tuvos vertybė ir stiprybė. Visuomet sakiau, kad Lietuva mano akyse taps „visaverte“ euroatlantinės bendrijos nare tuomet, kai kokiame Lietuvos skersgatvyje pamatysiu nerūpestin-gai švilpiniuojantį gatvės šlavėją ar linksmą dainelę traukiantį šiukšlių vežėją. Ar tie Airijos lietuviai grįš namo? Ar parveš mums sukaupto socialinio kapitalo (kurį, pripažinki-me, sėkmingai kaupia ir gimtinėje gyvenantys lietuviai)? Nežinia. Jie drąsūs ir turi didelių užmojų. Štai Edita dar būtinai norėtų kurį laiką pagyventi Vokietijoje, bet į Lietuvą grįžti, sako, norėtų... Čia pat reikėtų pridurti, kad „grįžimo / negrįži-mo“ klausimai globalios Lietuvos kontekste jau seniai tapo nuvalkiota kliše ir nėra itin svarbūs. Kur kas svarbiau – kad tie lietuviai yra, ir kur bebūtų – jie patys geriausi Lietuvos draugai, ambasadoriai bei advokatai.

Ar pasiilgstu Airijos? Žinoma. Ko labiausiai? – lietuvių. Ir dar – at-spėkite, kieno skambutis iš Airijos buvo pirmasis, pasiekęs mane, iš-vykus iš šalies? Atspėjot – Editos.

Gyvendami šalyje, kurioje geranoriškumas yra norma, aktyvūsAirijos lietuviai natūraliai tampašio socialinio darinio dalimi, persisunkiasolidarumo energija ir tokiubūdu kaupia socialinį kapitalą.

maži ir uždari socialiniai tinklai, mažas tarpasmeninis ir institucinis pasitikėjimas, pasekmės.

Gyvendami šalyje, kurioje gera-noriškumas yra norma, aktyvūs Airijos lietuviai natūraliai tampa šio socialinio darinio dalimi, persi-sunkia solidarumo energija ir tokiu būdu kaupia socialinį kapitalą. Net Airijoje dirbantis kunigas Egidijus Arnašius užsiminė, kad žmonės čia tarsi kitokie, nes šioje valstybėje – mažiau streso, daugiau atlaidumo

AKtuALurEMiA sPAudos, rAdiJo ir tELEViziJos rėMiMo FondAs

2014 G r u o d i s 21

uo pačiu pranešame, kad Seimas lapkri-čio pradžioje pritarė teisingumo ministro

Juozo Bernatonio ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus siūlymams įteisinti balsavimą internetu, apie kuriuos jau rašėme „Pasaulio lietuvyje“.

Neseniai teko skaityti jūsų straipsnį, kuriame skeptiškai vertinate tai, kad internetinis balsavimas gali padidinti rinkėjų, ypač jaunimo, aktyvumą rinkimuose. Kodėl?Internetinis balsavimas, ypač nacionalinio masto rinkimuose, yra išimtinis atvejis pasaulyje, praktiškai taikomas tik Estijoje, todėl vertinant situaciją trūksta patikimų duomenų. Bet kai kurios analizės (pvz., Norvegijoje, taip pat ir Estijoje) leidžia manyti, kad internetas netampa panacėja pri-

traukiant jaunimą prie balsadėžių. Paprastai tariant, yra daug daugiau priežasčių, dėl kurių žmonės, ypač jaunesni, nemato reikalo dalyvauti valstybės politiniame gyveni-me – stereotipinis politikos, kaip „nešvaraus“ proceso, įvaizdis, ne-pasitikėjimas partijomis, nepakan-kamas politikų dėmesys jaunimo klausimams. Vargu ar didžiausia bėda yra rinkimų dieną nueiti iki apylinkės, juo labiau kad sąlygos yra labai palankios: Lietuvoje gali-ma balsuoti bet kurioje apylinkėje, nepaisant gyvenamosios vietos, vyksta ir išankstinis balsavimas.

Taip pat tame straipsnyje pasako-jate apie Mičigano universiteto ir „Open Rights Group“ ekspertų at-liktą tyrimą, kuris atskleidė, kad Estijos internetinių rinkimų sistema pasenusi ir pažeidžiama. Kaip manote, kodėl nedraugiškų šalių

programišiai nebandė jos „nulaužti“ ir pakeisti rinkimų rezultatų? Ar manote, kad bandė, tiesiog niekas to nepastebėjo ir nepranešė?Oficialiai teigiama, kad Estijos balsavimo sistema jokių trikdžių nepatyrė – pagrindo abejoti tokia informacija nėra. Tačiau atlikę bandomąsias kibernetines atakas la-boratorijose ekspertai estų sistemoje randa daugybę spragų, kurios atveria galimybes atakoms, – pripažįstama, kad kenkėjiškos programos gali są-lygoti galutinį rezultatą. Šio proceso aktualumas auga, nes santykinai balsuojančiųjų internetu skaičius didėja – paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose internetu balsavo beveik trečdalis piliečių, bet bendras rinkimų aktyvumas buvo žymiai mažesnis nei prieš penkerius metus analogiškuose rinkimuose.

Turėkime omenyje, kad Baltijos šalys šiuo metu patiria daugybę in-

L. Kojala: „internetinis balsavimas – ateitis, kurios nereikia skubinti“

Deimantė Dokšaitė

Tęsdami ciklą apie rinkimus internetu, šį kartą kalbamės su rytų europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus jaunesniuoju analitiku linu kojala.

Tt.V

inicki

o nuo

tr.

22 G r u o d i s 2014

formacinių, propagandinių atakų iš Rusijos, todėl elektroninis balsa-vimas yra potencialus naujas tai-kinys. Tai turėtų didžiulių pasek-mių – užtektų vieno precedento, net jei keli iki tol vykę rinkimai būtų saugūs, kad šalies politinė sistema patirtų rimtą smūgį.

Faktas, kad Norvegija po kelerius metus trukusio vertinimo atsisa-kė galimybės įdiegti internetinį balsavimą, o kitos tuo besidominčios šalys – Jungtinė Karalystė, Nyderlan-dai – į priekį juda labai atsargiai, nors Estijoje tokie rinkimai vyksta jau beveik dešimtmetį, nuo 2005-ųjų, rodo, jog yra daug neatsakytų klau-simų. Lietuvoje teikiami įstatymo projektai to net nebando daryti.

Politikas konservatorius Paulius Sau-dargas yra siūlęs rinkimus internetu pirmiausia išbandyti su užsienyje balsuojančiais Lietuvos piliečiais. Kaip vertintumėte tokią idėją?Manau, kad tai – labai perspektyvi idėja. Internetinis balsavimas, ko gero, yra ateitis, kurios nereikia skubinti tol, kol geriausi pasaulio informatikos ir duomenų ap-saugos ekspertai vykdo tyrimus kurdami patikimas sistemas. Pir-mųjų rezultatų galime tikėtis per artimiausius kelerius metus.

Iki tol Lietuva galėtų pradėti elek-troninio balsavimo bandymus, pa-vyzdžiui, suteikiant tokią galimybę užsienio lietuviams arba tam tikrų šalies regionų gyventojams. Tai leis-tų susidaryti įspūdį apie sistemą bei jos saugumą, įgyti patirties, prisidėti prie pasaulyje vykdomų tyrimų, suvokti tokios paslaugos patrauklu-mą lietuviams, bet kartu nesukelti pernelyg didelės rizikos.

Juo labiau kad užsienio lietuviai išties patiria rimtų problemų norė-dami atiduoti balsą, nes balsavimo dieną apylinkės dėl objektyvių prie-žasčių daugeliu atveju yra labai toli

nuo gyvenamųjų vietų. Tad jiems tai daug aktualiau nei gyventojams Lietuvoje, kuriems sudarytos kur kas palankesnės sąlygos išreikšti savo nuomonę įprastais būdais.

Seime kelią besiskinantis siūlymas dėl rinkimų internetu yra pasiūlytas socialdemokratų. Tačiau paprastai teigiama, kad jų rinkėjai vyresni, daugiau gyvenantys mažesniuose miestuose ar kaime. Kitaip sa-kant, ne tie, kurie pirmieji priima naujoves ir daug ką kasdieniame gyvenime tvarko internetu. Kaip manote, ar socialdemokratams ti-krai naudingi rinkimai internetu? O gal balsavimas internetu apskritai nekeičia rinkimų rezultatų vienai ar kitai politinei partijai palankia kryptimi?Vėlgi, kaip ir minėjau, į tokius klausi-mus atsakyti yra labai sudėtinga, nes rinkimai internetu pasaulyje iš es-mės nevyksta, tad stokojama jų įtaką galinčių įvertinti tyrimų. Dažniau-

Visgi abejočiau, ar internetinis balsavimas staiga pakeistų politinių jėgų išsidėstymą. Įprasti rinkėjų tyri-mai rodo, kad šiuolaikinėje politiko-je beveik nėra partijų, kurias remia konkretus ir labai aiškiai apibrėžtas rinkėjų spektras – pavyzdžiui, vien jaunesni ar vien labiau išsilavinę žmonės. Kiekvienuose rinkimuose paveikslas būna kompleksiškas, pri-klausomas nuo konkrečių politinių aplinkybių, asmenybių, informacijos viešojoje erdvėje.

Žinoma, tai vis dar turi reikš-mingą įtaką, ypač kai kurioms jė-goms Lietuvoje, bet nėra pagrindo manyti, kad a) internetinis balsavi-mas staiga pritrauktų mases naujų rinkėjų, kurie iki šiol nedalyvau-davo rinkimuose; b) nauji rinkėjai būtų labai homogeniški arba gerokai padidintų vienos ar kelių partijų balsų skaičių.

Galbūt didesnis efektas būtų jaučiamas pirmaisiais balsavimo internetu kartais, mat hipotetiškai galima spėti, kad jaunimas į juos žiūrėtų palankiau, bet ilgainiui tai neturėtų būti esminis rezultatus sąlygojantis veiksnys.

Socialdemokratų siūlymas pasiro-dė įvykių Ukrainoje įkarštyje, kai matoma agresyvi Rusijos laikysena, kai kalbama apie jos poveikį ir mūsų šalies žmonėms. Kaip manote, ar apskritai tai yra palankus metas įvesti internetinius rinkimus?Metas tikrai nepalankus, bet ne tik dėl įvykių Ukrainoje. Iš esmės išskir-čiau keturias aplinkybes. Pirmiausia, kaip ir minėjote, situacija Ukrainoje atskleidė Rusijos vykdomų informa-cinių ir kitokių atakų mastą bei au-gantį aktyvumą, ypač Baltijos šalyse, kurioms demokratija bei principai yra esminės egzistavimo Vakaruo-se prielaidos. Papildomas rizikos veiksnys, kuris galėtų leisti abejoti rinkimų rezultatais, siūlomas labai

Lietuva galėtų pradėti elektroniniobalsavimo bandymu