Page 1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
`
Svetlana Varga
PAAUGLIŲ SVEIKATAI PALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS
SU SOCIALINE PARAMA IR SAVĘS VERTINIMU
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: vaikų ir jaunimo sveikata)
Mokslinė vadovė
Prof. dr. Aušra Petrauskienė
KAUNAS, 2015
Page 2
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
PAAUGLIŲ SVEIKATAI PALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU SOCIALINE PARAMA
IR SAVĘS VERTINIMU.
Svetlana Varga
Mokslinė vadovė Prof. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos
fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2015. 71 p. Darbo tikslas. Įvertinti sąsajas tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos
bei savęs vertinimo.
Uždaviniai. Išanalizuoti vyresniųjų klasių mokinių sveikatai palankų elgesį. Įvertinti šeimos
ir bendraamžių aplinkos teikiamą socialinę paramą paaugliams. Išanalizuoti paauglių savęs
vertinimą. Nustatyti paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos bei savęs
vertinimo sąsajas.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 11 ir 12 klasių mokiniai (n=282): 154 vaikinai (55
proc.) ir 128 merginos (45 proc.). Apklausai naudotas Sveikatai palankaus elgesio
klausimynas, Rosenbergo savęs vertinimo skalė ir Suvoktos socialinės paramos įvertinimui
skirta skalė. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadratu kriterijus. Skirtumų
patikimumas laikytas reikšmingu, kai p<0,05.
Rezultatai. Daugiau kaip pusė tiriamųjų (57,8 proc.) kasdien mažiausiai 30 min. užsiėmė
fizine veikla, vaikinų daugiau negu merginų (p<0,05); didžioji dalis (78,8 proc.) 2 kartus per
dieną valėsi dantis, merginų daugiau negu vaikinų (p<0,05); pusė (52,1 proc.) reguliariai
lankėsi pas odontologą, merginų daugiau negu vaikinų (p<0,05); apie du trečdaliai (63,8
proc.) yra atsargūs megzdami kontaktus su kitais žmonėmis, merginos atsargesnės negu
vaikinai (p<0,05). Daugiau negu pusė (58,5 proc.) tiriamųjų nevartojo alkoholio ir apie
ketvirtadalis nerūkė (28,4 proc.), vaikinų daugiau negu merginų (p<0,05). Vaikinai
daugiausiai paramos sulaukė iš tėvo (66 proc.) ir brolio/sesers (51,5 proc.), merginos – iš
vaikino (64,0 proc.) ir geriausio draugo/draugės (62,9 proc.). Du trečdaliai tiriamųjų (65,9
proc.) save vertino gerai. Mamos parama siejosi su daržovių valgymu; tėvo ir bendraamžių
parama – su paauglių fiziniu aktyvumu, pozityviu mąstymu, gebėjimu įveikti stresą, kreiptis į
kitus iškilus sunkumams; tėvų ir geriausio draugo/draugės parama siejosi su burnos ir kūno
higiena; vaikino/merginos parama – su saugos diržo užsisegimu ir vaisių valgymu. Paauglių
savęs vertinimas buvo susijęs su gebėjimu įveikti stresą/įtampą, pozityviu mąstymu,
kreipimusi pagalbos į kitus iškilus sunkumams, laiko su draugais praleidimu.
Išvados. Daugiau kaip pusės paauglių elgesys buvo palankus sveikatai. Vaikinai buvo fiziškai
aktyvesni, merginos labiau rūpinosi burnos higiena ir buvo atsargesnės mezgant kontaktus su
kitais žmonėmis. Daugiau vaikinų negu merginų, neturėjo žalingų įpročių. Daugiausia
paramos tiriamieji sulaukė iš tėvo, vaikinai iš šeimos, merginos – iš bendraamžių. Du
trečdaliai tiriamųjų save vertino gerai, savęs vertinimas nepriklausė nuo lyties. Tėvų, ypač
mamos, ir bendraamžių parama siejosi su paauglių sveikatai palankesniu elgesiu. Paauglių
savęs vertinimas buvo susijęs tik su geresniu psichosocialiniu funkcionavimu.
Raktažodžiai. Paaugliai, sveikatai palankus elgesys, socialinė parama, savęs vertinimas.
Page 3
3
SUMMARY
Public Health (Children And Youth Health)
LINKS BETWEEN ADOLESCENTS POSITIVE HEALTH BEHAVIOR, SOCIAL
SUPPORT AND SELF-ESTEEM.
Svetlana Varga
Supervisor Prof. PhD Aušra Petrauskienė
Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Public Health, Department of Preventive
Medicine. Kaunas; 2015. 71 p.
Aim of the study. To evaluate links between adolescents positive health behavior, social
support and self-esteem.
Objectives. To analyze high school students positive health behavior. To evaluate adolescents
family and peers provided social support. To analyze adolescents self – esteem. To reveal
links between adolescents positive health behavior, social support and self – esteem.
Methods. The study participants were the students of 11 and 12 forms (n=282), 154 boys
(55%) and 128 girls (45%). It was used the Positive Health Behavior questionnaire, the
Rosenberg Self – Esteem Scale and the Perceived Social Support Scale. Chi-square (χ2) test
was used for the qualitative assessment of the relation. The level of significance was used if
p<0,05.
Results. More than a half of adolescents (57,8%) daily engaged in physical activity for at
least 30 minutes, more boys than girls (p<0,05); the majority of them (78,8%) brushed teeth at
least 2 times a day, more girls than boys (p<0,05); a half (52,1%) regularly visited dentist,
more girls than boys (p<0,05), two thirds (63,8%) are cautious in exploring contacts with
other people, more girls than boys (p<0,05). More than a half of participants (58,5%) did not
use alcohol and a quarter (28,4%) did not smoke, more boys than girls (p<0,05). Boys
received support from father (66%) and brother/sister (51,5%),girls – from boyfriend (64,0%)
and best friend (62,9%). Two thirds (65,9%) of participants had high self – esteem. Mothers
support associated with eating vegetables, parents and peers support associated with physical
activity, coping with stress, positive thinking, referring to other people in case of difficulties;
parents and best friends support associated with mouth and body hygiene;
girlfriends/boyfriends support associated with fastening the seat belt and fruits eating.
Adolescents self – esteem was associated with positive thinking, coping with stress, referring
to other people in case of difficulties, spending time with friends.
Conclusions. More than a half of adolescents had favorable health behavior. Boys were more
physically active than girls; girls took more care of their mouth hygiene and were more
cautious in contacts with other people than boys. More boys than girls did not have harmful
habits. Most support adolescents received from father, boys – from family, girls – from peers.
Two thirds of adolescents had a high self – esteem, there were no differences by gender.
Parents, especially mothers, and peers support was associated with positive health behavior.
Adolescents’ self – esteem was associated with better psychosocial functioning.
Keywords. Adolescents, positive health behavior, social support, self – esteem.
Page 4
4
SANTRUMPOS
GS – galimybių santykis
k./d. – kartai per dieną
k./sav. – kartai per savaitę
lls – laisvės laipsnių skaičius
min./d. – minutės į dieną
n –absoliutus skaičius
p – reikšmingumo lygmuo
PI – pasikliautinumo intervalas
proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
val. – valanda
χ 2 – chi kvadratu kriterijus
Page 5
5
TURINYS
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ....................................................................................... 8
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS................................................................................. 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ......................................................................................... 10
1.1. Paauglystės amžiaus tarpsnis ..................................................................................... 10
1.2. Sveikatai palankaus elgesio samprata........................................................................ 13
1.3. Paauglių elgesys ir sveikata ....................................................................................... 15
1.4. Socialinės paramos samprata ..................................................................................... 17
1.5. Savęs vertinimo samprata .......................................................................................... 21
1.6. Su sveikata susijusio elgesio ir socialinės paramos sąsajos ...................................... 23
1.7. Su sveikata susijusio elgesio ir savęs vertinimo sąsajos............................................ 24
2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................... 27
2.1. Tyrimo dalyviai ......................................................................................................... 27
2.2. Tyrimo metodai ir instrumentai ................................................................................. 28
2.3. Tyrimo eiga................................................................................................................ 29
2.4. Matematinė – statistinė duomenų analizė .................................................................. 29
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................................................................... 30
3.1. Sveikatai palankus elgesys ........................................................................................ 30
3.2. Socialinė parama ........................................................................................................ 40
3.3. Savęs vertinimas ........................................................................................................ 42
3.4. Sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos sąsajos ........................................ 44
3.5. Sveikatai palankaus elgesio ir savęs vertinimo sąsajos ............................................. 52
IŠVADOS ................................................................................................................................. 58
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................... 59
LITERATŪRA ......................................................................................................................... 60
PRIEDAI .................................................................................................................................. 68
Page 6
6
ĮVADAS
Paauglystėje bręsdama tiek fiziologiškai, tiek ir psichologiškai, prasideda paauglio
savęs tapatumo paieškos, todėl paprastai paauglystėje atsiranda pokyčių paauglio elgesyje.
Gali pasireikšti prieštaraujantis ar net agresyvus elgesys. Tai gali būti būdas apsaugoti save,
įveikti vidinį nerimą, įsitvirtinti. Paauglio psichologinė būsena paprastai pasireiškia per elgesį.
Kai paauglys jaučia menkavertiškumą, jis, siekdamas pripažinimo, kaip galimybę įsitvirtinti
gali pasirinkti agresyvų elgesį. Esant emociniams sunkumams, pasireiškia ir žalingas sveikatai
elgesys, pvz., rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt. (Jusienė, 2007). Pastebėta, kad, jei
paauglys turi psichologinių ar emocinių sunkumų, šie daugiau, ar mažiau pasireiškia elgesyje,
dažniausiai sveikatai žalingame.
Be sveikatai žalingo elgesio (neigiamas reiškinys), stebimas ir sveikatai palankus
elgesys, kurį taip pat lemia tam tikri veiksniai. Granich (2010) išskiria keturias sveikatai
palankių veiksnių grupes: 1) fizinius veiksnius – fizinis aktyvumas, subalansuota mityba,
profilaktinė sveikatos priežiūra, domėjimasis sveikatingumu, žalingų įpročių atsisakymas; 2)
socialinius-ekonominius veiksnius – tinkamas tėvų auklėjimas, aukštesnė materialinė padėtis,
pozityvūs santykiai su draugais; 3) psichologinius veiksnius – charakterio stiprybių
panaudojimas, meninė veikla ir kt.; 4) dvasinius veiksnius – asmeninio supratimo apie
gyvenimo tikslus ir prasmę gerinimas, siejamas tiek su religija, tiek ryšiais su gamta ar
žmogiškųjų tikslų siekimu, dvasinių vertybių orientacija.
Šiame darbe yra nagrinėjamos dvi veiksnių grupės, kurios, pasak Granich, yra
susijusios su sveikatai palankiu elgesiu. Tai 1) socialinė parama (tėvų, sesers/brolio, draugų,
bendraklasių ir partnerių), kuri yra analizuojama kaip socialinis veiksnys ir 2) savęs
vertinimas, kuris yra analizuojamas kaip psichologinis veiksnys.
Darbo aktualumas. Paauglystės amžiaus tarpsniui yra būdinga rizikinga elgsena ir
sveikatai žalingas elgesys, kuris vėliau neretai tęsiasi ir suaugusiame amžiuje, todėl veikia
sveikatos būklę ateityje. Dėl to, pasak Noojier ir Vries (2006), visi atliekami tyrimai,
prevencijos ir intervencijos metodai, turėtų būti akcentuojami ir sukoncentruoti į sveikatai
palankų elgesį paauglystėje.
Svarbiausias visuomenės sveikatos politikos tikslas yra užkirsti kelią sergamumui ir
ankstyvam mirštamumui, sudarant palankią aplinką sveikatinimo veiksmams, sveikatos
stiprinimui bei ligų prevencijai. Todėl yra svarbu suprasti įvairių negalavimų, ligų, bei
mirštamumo priežastis (DiClemente ir kt., 2009). Žalingiausios sveikatai elgesio formos,
Page 7
7
vedančios prie jaunimo ir suaugusiųjų mirtingumo, dažnai turi šaknis dar vaikystėje ir
paauglystėje ir tęsiasi suaugusiame amžiuje (Eaton ir kt., 2014).
Darbo naujumas. Literatūroje yra daugybė informacijos apie paauglystės amžiaus
tarpsnio aspektus ir problematiką, atlikta daug tyrimų, atskleidžiančių paauglių rizikingos
elgsenos problemą (Gintalaitė ir kt., 2013; Širvytė, Zaborskis, 2011; Kavas 2009; Guzman,
Bosh, 2007). Dažniausiai literatūroje tiek paauglių, tiek suaugusiųjų imtyse tyrinėjamas
žalingas sveikatai elgesys, bet mažai dėmesio skiriama sveikatai palankiam elgesiui ir jo
sąsajoms su įvairiais psichosocialiniais veiksniais. Šiame darbe siekiama pažvelgti į
paauglystės socialinius ir psichologinius aspektus per sveikatai palankaus elgesio prizmę.
Lietuvoje paauglių sveikatai palankų elgesį ir jo sąsajas su kitais veiksniais tyrė
Išganaitytė (2012). Tačiau, iš esmės, sveikatai palankus paauglių elgesys Lietuvoje yra mažai
tirtas, todėl labai sudėtinga rasti pakankamai mokslinių publikacijų šia tema. Daugiau
dėmesio yra skiriama įvairiems veiksniams, susijusiems su paauglių nepalankiu ar žalingu
sveikatai elgesiu (Žukauskienė, Malinauskienė, 2008; Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010;
Malinauskienė, 2011). Užsienyje sveikatai palankų elgesį tyrinėjo Lee ir kt., 2012; McEachan
ir kt., 2011; Wakefield ir kt., 2010; Odonnell, ir kt. 2004.).
Praktinė darbo reikšmė. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia paauglių sveikatai
palankaus elgesio sąsajas su savęs vertinimu ir socialine parama, suteikia žinių apie šeimos ir
bendraamžių paramos reikšmę, savęs vertinimą ir jo sąsajas su paauglių sveikatai palankiu
elgesiu. Tai gali padėti įvairioms institucijoms taikyti tinkamiausiais priemones paauglių
savęs vertinimo ugdymui, tarpusavio santykių vystymui, palaikymui ir paramai. Šio tyrimo
rezultatai galėtų pagelbėti sudarant sveikatos treningus, sveikatos programas ar renginius,
kurie padėtų nukreipti paauglių elgesį sveikatinimo kryptimi ir sudaryti sąlygas formuotis
paauglių sveikatai palankiam elgesiui.
Page 8
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – Įvertinti sąsajas tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės
paramos bei savęs vertinimo.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti vyresniųjų klasių mokinių sveikatai palankų elgesį;
2. Įvertinti šeimos ir bendraamžių aplinkos teikiamą socialinę paramą paaugliams;
3. Išanalizuoti paauglių savęs vertinimą;
4. Nustatyti paauglių sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos bei savęs
vertinimo sąsajas.
Page 9
9
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Savęs vertinimas šiame darbe suprantamas ir analizuojamas kaip savęs apibūdinimas
ir įvertinimas kaip konkrečios asmenybės, įvertinant sugebėjimus, dorovines savybes ir
poelgius. Jis priklauso ne tik nuo paties individo, bet ir nuo aplinkinių žmonių vertinimo ir
veikia asmenybės vystymosi brandą, pusiausvyrą ir efektyvumą (Leliūgienė, 2003).
Socialinė parama šiame darbe analizuojama kaip suvokiama asmens parama, kaip
konkretus paremiantis kitų elgesys, kai toks elgesys padeda individui funkcionuoti ir gali
apsaugoti nuo nepalankių aplinkybių (Demaray, Malecki, 2003).
Sveikatai palankus elgesys šiame darbe analizuojamas kaip elgesys, kuris turi
teigiamos įtakos sveikatai, arba kitaip tariant, elgesys susijęs su asmens atliktais veiksmais,
kurie turi teigiamos įtakos jo sveikatos būklei (tinkama mityba, fizinis aktyvumas,
profilaktinis sveikatos patikrinimas, saugos taisyklių laikymasis, higiena ir pan.) (Sutton ir kt.,
2004).
Page 10
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Paauglystės amžiaus tarpsnis
Paauglystės amžiaus tarpsnis yra vienas labiausiai tyrinėjamų ne tik pasaulyje, bet ir
Lietuvoje, kadangi šiuo laikotarpiu vyksta fiziniai ir psichiniai pokyčiai, kurie sukelia
išgyvenimus, emocijas ir pokyčius ne tik pačiam paaugliui, bet ir jo artimiausiems asmenims,
bendraamžiams, mokytojams, visuomenei. Spartus gyvenimo ritmas, vis atsirandančios
naujovės, laiko stoka, ekologiniai, ekonominiai ir psichobiosocialiniai pokyčiai visuomenėje
atneša vis daugiau naujovių ir į paauglių populiaciją. Atsiranda poreikis labiau tyrinėti tai, kas
anksčiau buvo mažai tyrinėjama ir ne taip aktualu, o taip pat tyrinėti visiškai naujai
atsirandančius paauglystės amžiaus tarpsnio probleminius aspektus.
Paauglystė – tai periodas, kai iš vaikystės pereinama į suaugusiojo amžių
(Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010). Pasak Proškuvienės (2004), lytinis brendimas prasideda
nuo 7-8 m. ir tęsiasi iki 17-19 m. amžiaus. Ji išskiria keturis brendimo raidos etapus:
Antroji vaikystė (8-12 m. berniukų ir 7-11 m. mergaičių);
Tikrasis brendimas (13-16 m. berniukų, 12-15 m. mergaičių);
Brendimo baigmė (17-19 m. berniukų, 16-17 m. mergaičių);
18 (20) m. amžius vis dar vadinamas paauglyste.
Taigi, ties 18 metų amžiaus dauguma paauglių jau būna fiziškai subrendę, tačiau
psichologiškai kiekvienas paauglys subręsta skirtingu laiku. Gučas (1990) teigia, kad
psichologiškai jaunystė yra pasiekta tuomet, kai individas atranda savo tapatumą, susidaro
savo vertybių sistemą, gali užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius,
numato ateities perspektyvas (Gučas, 1990).
Psichologai paauglystės amžiaus tarpsnį dažnai vadina kriziniu amžiumi, o paauglius
priskiria tam tikrai rizikos grupei. Daugelis autorių tai paaiškina tuo, kad paauglystės
laikotarpiu prasideda įvairios socialinės ir psichologinės permainos, sutampančios su audringu
fiziologiniu vystymusi, o taip pat dėl nepakankamos paauglių gyvenimo patirties ir
nepakankamo rizikos suvokimo (Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010; Arslan, 2009; Žagminas ir
kt., 2009; Siyez, 2008).
Viena labiausiai autorių akcentuojama paauglystės amžiaus tarpsnio ypatybė yra ta,
kad paaugliai yra ypač jautrios ir pažeidžiamos asmenybės (Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010;
Arslan, 2009; Siyez, 2008; Gučas, 1990). Tai susiję su paauglio psichikos raidos
netolygumais: paaugliui labai svarbu išreikšti save, atskleisti savo individualybę, o
Page 11
11
charakterio bruožai leidžiantys tą individualybę atskleisti dar tik formuojasi (Umbrasienė,
Narkauskaitė, 2010). Paauglystės laikotarpiu formuojasi asmeninės pažiūros į tam tikrus
reiškinius, formuojasi asmeninė nuomonė, vertybių sistema, požiūris į save ir aplinkinius
(Gučas, 1990). Šiuo laikotarpiu natūralūs yra emocinių pakilimų ir nuosmukių išgyvenimai,
tam tikra paauglio elgsena gali būti kaip būdas pasiekti tam tikrą tikslą, noras maištauti prieš
visuomenėje nusistovėjusias normas ar būdas susidoroti su nesėkmėmis. Paaugliai gali blogai
jaustis, kai jų fizinės ar socialinės veiklos yra trukdomos, kai kyla grėsmė jų asmeninėms
pozicijoms, kai jie kritikuojami, nuvertinami ar ignoruojami, nes visa tai – grėsmė jos ar jo
ypač jautriai asmenybei (Arslan, 2009; Žagminas, 2009). Nagrinėjant paauglių emocijų ir
elgesio sunkumus ir lyties ryšius atskleidžiama, kad merginų emocinių sunkumų įverčiai yra
aukštesni nei vaikinų, o vaikinai pasižymi aukštesniais elgesio sunkumų įverčiais nei
merginos (Malinauskienė O, Žukauskienė, 2007).
Formuojantis charakterio bruožams ir individualybei, paauglys turi atrasti savo elgesio
stilių. Kai kuriems paaugliams pasiseka anksti atrasti savo tapatybę, paprasčiausiai perimant
tėvų vertybes bei lūkesčius. Kitų tapatybė gali būti priešinga tėvams ir visuomenei, tačiau
atitinkanti paauglio bendraamžių grupę, tarkim, tokią, kur visi yra dažytais plaukais arba
skustomis galvomis. Treti niekada neatranda savęs ir niekam tvirtai neįsipareigoja. Daug kam
tapatybės paieškos tęsiasi toliau ir po paauglystės bei atsinaujina vėliau gyvenimo permainų
metu (Myers, 2000).
Šiame darbe yra nagrinėjamos sveikatai palankaus elgesio sąsajos su socialine šeimos
ir bendraamžių parama. Šeima yra pirmoji socialinė grupė, su kuria susiduriama tik gimus ir
iš kurios mokomasi. Susipažįstant su bendraamžiais ir atrandant draugus socialinis tinklas
platėja ir asmuo tampa veikiamas įvairesnių visuomenės grupių.
Daugelis autorių teigia, kad ankstyvojoje paauglystės stadijoje šeima (tėvai, seneliai,
broliai, seserys) vaidina pagrindinį vaidmenį paauglio asmenybės vystymuisi (Širvytė,
Zaborskis, 2011; Somers, Ali, 2011; Jonynienė, Šinkariova, 2010; Siyez, 2008). Siyez (2008).
Autoriai teigia, kad vaikai iš esmės yra labai priklausomi nuo tėvų tiek fiziškai (maitinimas,
pastogė), tiek emociškai (emocinė parama, prieraišumo jausmas). Artėjant vidurinei ir
vėlyvajai paauglystės stadijai, tapatumo formavimas pasidaro stipriai veikiamas išorinės
socialinės aplinkos (bendraamžių, draugų), santykiai su tėvais pakinta ir gali tapti konfliktiški.
Vidurinėje ir vėlyvojoje paauglystės stadijose, įtaką paauglio socializacijos ir
tapatumo vystymosi procesui pradeda turėti bendraamžiai (Siyez, 2008). Pereidamas nuo
sąjungos su šeima prie stipresnių ryšių su bendraamžiais, paauglys įgyja daugiau
nepriklausomybės (Žukauskienė, 2002). Pasak Petrulytės (2003), bendravimas su
Page 12
12
bendraamžiais veikia paauglio socializaciją ir tapatumą todėl, kad paaugliai vieni iš kitų
mokosi to, ko negali išmokti iš suaugusiųjų: bendrauti su draugais ir lyderiais, reaguoti į
agresiją bei prievartą ir t.t. Nors ryšys su bendraamžiais tampa vis svarbesnis ir paaugliai
siekia nepriklausomumo nuo tėvų, tačiau suaugusiųjų palaikymas šiame amžiaus tarpsnyje
išlieka labai svarbus (Černius, 1992).
Paaugliams yra svarbūs tie dalykai, kuriuos teikia šeima. Jiems reikia ramybės,
draugiškų santykių namuose, pagalbos ir patarimo savarankiškai sprendžiant ir pasirenkant
sprendimo būdus, padrąsinimo ir pagyrimo. Šių poreikių patenkinimas ir meilės bei paramos
aplinka sudaro pozityvesnes ateities orientacijas, paaugliai turi daugiau pasitikėjimo savimi,
vilties ir tikėjimo, kad galės kontroliuoti savo ateitį (Černius, 1992).
Kaip jau minėta, šeima yra socialinės aplinkos veiksnys, kuris veikia paauglio elgesio
formavimąsi. Paauglių elgesį, be abejonės, veikia tie elgesio modeliai, kuriuos demonstruoja
visų pirma jų tėvai (Siyez, 2008). Širvytė ir Zaborskis (2011) akcentuoja paauglių ir tėvų
santykių kokybės ryšį su paauglių rūkymu ir alkoholio vartojimu. Jie teigia, kad sutrikęs
vaiko bendravimas su tėvais, nenoras kalbėti apie jam iškilusias problemas didina riziką
vartoti psichotropines medžiagas, tuo tarpu kartu su tėvais praleistas laikas ir dažnas
bendravimas su jais yra glaudžiai susiję su retesniu alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimu.
Autoriai atkreipė dėmesį, kad darnaus ir atviro paauglių, ypač mergaičių, bendravimo su
tėvais stoka didina jų rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo riziką.
Ne mažiau svarbūs paaugliui yra santykiai su bendraamžiais, kurie dažnai būna
esminė paauglio gyvenimo dalimi. Autoriai santykius su bendraamžiais sieja su paauglių
prisitaikymu, psichosocialiniu funkcionavimu, socialine veikla, siekimu socializuotis
visuomenėje (Skerytė - Kazlauskienė ir kt., 2012; Šatūnienė, 2009; Shanon, 2006). Juk norint
būti socialinės grupės dalimi, tenka perprasti jos specifines vertybes ir elgesio normas,
struktūrą bei tradicijas, jomis sekti (Petrulytė, 2003). Todėl bendravimas su bendraamžiais
sudaro puikias sąlygas išmokti šių svarbių dalykų.
Be sveikatai palankaus elgesio sąsajų su socialine parama, šiame darbe yra
nagrinėjamos sveikatai palankaus elgesio sąsajos su paauglių savęs vertinimu. Savęs
vertinimas paauglystėje turi ypatingą vaidmenį. Jis yra svarbus paauglio tapatumo
komponentas susijęs su psichosocialiniu prisitaikymu ir psichikos sveikata (Siyez, 2008).
Neabejojama, kad savęs vertinimas yra veikiamas paauglystėje vykstančių permainų: lytinio
brendimo, naujų savikontrolės formų įvaldymo, gebėjimo įsisąmoninti savo motyvus,
sugebėjimo naujai diferencijuoti santykius (Beresnevičienė, Andziulytė, 2004).
Page 13
13
Savęs vertinimas labai priklauso nuo paauglio savęs suvokimo formavimosi ir savo
tapatumo įtvirtinimo. Juk svarbiausia šio laikotarpio problema yra intensyvus savęs
ieškojimas, savęs vaizdo formavimas, gyvenimo pozicijos paieškos. Paauglys domisi savo
asmenimi, savo siekiais gyvenime, t.y. siekia savęs suvokimo (Gailienė ir kt., 1996, p. 14).
Brendimas, mokyklos aplinka, tėvų įtaka, socialinė padėtis ir tarpusavio santykiai veikia
paauglio savęs suvokimo formavimąsi. Visa tai savo ruožtu gali veikti paauglio savęs
vertinimą (Siyez, 2008).
Laikui bėgant, visuomenės gyvenimas dėl įvairių priežasčių darosi vis sudėtingesnis.
Kuo sudėtingesnis tampa visuomenės gyvenimas, tuo labiau paauglystės amžiaus tarpsnis
išsivysčiusiose šalyse tampa sudėtingesnis, reikalauja daugiau specialistų dėmesio.
Ramanauskienė ir kt. pabrėžia (2003), kad dėl šios priežasties yra svarbu tirti bendraamžių ir
tėvų įtaką paauglio asmenybei bei analizuoti šių reiškinių ryšį su savęs vertinimu. Dėl
aukščiau minėtų paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumų, būtent ši amžiaus grupė yra
pasirinkta tyrinėjimui. Būtent vėlyvosios paauglystės periodu (16-18 m.) dauguma paauglių
susidaro savo vertybių sistemą, formuojasi jų asmenybė bei savęs vertinimas, santykiai su
šeima, bendraamžiais, aplinkiniais (Gučas, 1990). Odonell (2004), kuris sveikatai palankų
elgesį įvardina vienu žodžiu – sveikatingumu, pastebi, kad sveikata – tai pusiausvyra tarp
fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės ir intelektualinės sveikatos. Todėl pakankama šeimos ir
bendraamžių parama, kaip ir geras savęs vertinimas, kurie nagrinėjami šiame darbe, - yra
svarbi dirva, leidžianti labiau tikėtis gerų sąlygų paauglių sveikatai palankiam elgesiui
reikštis.
1.2. Sveikatai palankaus elgesio samprata
Sąvokoje „sveikatai palankus elgesys“ reikšminis žodis yra „sveikata“. Pasaulio
sveikatos organizacija sveikatą apibrėžia kaip visišką fizinės, psichinės ir socialinės gerovės
būseną, o ne tik ligos ar neįgalumo nebuvimą (Constitution of the WHO, 2005). Šie trys
sveikatos sampratos komponentai apima daugybę asmeninio, visuomeninio, politinio
gyvenimo sričių. Fizinei sveikatai galima priskirti gerą savijautą, gyvenimo kokybę, gebėjimą
pasirūpinti savimi, fizinę galimybę mokintis ir dirbti, ligų bei negalavimų nebūvimą.
Psichinei sveikatai galima priskirti harmoniją su savimi, teigiamą požiūrį į pasaulį,
visavertiškumo jausmą, dvasinį komfortą, emocinę pusiausvyrą, gebėjimą palaikyti ryšį su
kitais žmonėmis, įveikti sunkumus. Socialinei sveikatai galima priskirti savo vietos
Page 14
14
visuomenėje atradimą, savęs įtvirtinimą, tarpasmeninių santykių formavimą, gerų santykių
puoselėjimą šeimoje, bendruomenėje, darbo/mokymosi vietoje.
Nuo apvaisinimo iki mirties, tiek sveikatą žalojantys, tiek sveikatą stiprinantys
veiksniai veikia žmogaus gyvenimą, o asmens elgesys daro daug didesnę įtaką sveikatai, negu
paveldimumas (Kalėdienė ir kt., 1999). Su sveikata susijęs elgesys skirstomas į sveikatą
stiprinančią arba palaikančią elgseną ir sveikatą žalojančią arba rizikingą elgseną (Kalėdienė
ir kt., 1999). Sveikatai palankaus elgesio sąvoka Medicinos žodyne (Medical Dictionary,
2009) įvardinama kaip asmens daromi veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti, įgyti arba atgauti
gerą sveikatą ir išvengti ligų. Kalėdienė ir kt. (1999) išsamiau išreikšdami šią mintį teigia, kad
sveikatai palankus elgesys suprantamas kaip sveikatą palaikanti bei sveikatą stiprinanti
elgsena biopsichosocialiniu požiūriu, anot kurio, sveikatai įtakos turi biologiniai procesai,
psichologiniai mechanizmai ir aplinkos – socialiniai veiksniai. Lee (2012) pratęsia šią mintį
sukonkretindamas veiksmus nulemiančius sveikatai palankų elgesį, ir įvardina juos kaip
socialinius procesus, sociokultūrinį kontekstą, socialinį tinklą, individualius veiksmus bei su
liga susijusią patirtį.
Remiantis autoriais (Kalėdienė ir kt., 1999; Lee, 2012) galima teigti, kad sveikatai
palankiam elgesiui ypatingai didelę reikšmę turi socialiniai - psichologiniai veiksniai.
Socialiniai – psichologiniai veiksniai yra neatsiejami nuo kontakto su kitais individais.
Bendraudamas asmuo mokosi, keičiasi informacija, perima vertybes. Tai veikia ir formuoja
asmens psichologinius mechanizmus ir socializaciją. Logiška, kad ir požiūris į savo sveikatą
taip pat veikiamas ir formuojamas per psichologinius ir socialinius veiksnius. Nuo šių
veiksnių priklauso kaip asmuo rūpinsis savo sveikata bei kokias priemones naudos savo
sveikatos labui. McEachan ir kt. (2011) įvardina tokius asmens sveikatai palankaus elgesio
rodiklius:
fizinis aktyvumas;
profilaktinis sveikatos patikrinimas;
tinkama mityba;
higiena;
saugūs lytiniai santykiai;
psichotropinių medžiagų vartojimo vengimas
Be aukščiau išvardintų sveikatai palankaus elgesio veiksmų, Kasl ir Cobb dar 1966 m.
įvardino ir šiuos:
informacijos susijusios su sveikata ieškojimas;
Page 15
15
saugos diržų naudojimas;
netinkamo vaistų vartojimo vengimas
Žinoma, galima būtų patiems pratęsti šį sveikatai palankaus elgesio veiksmų sąrašą,
kadangi yra begalė veiksmų ir būdų, kurie gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, pvz.
pozityvus požiūris į gyvenimą, tinkamas darbo ir poilsio režimas, aktyvus laisvalaikis ir
daugelis kitų konkrečių veiksmų.
Galima pastebėti, kad aukščiau išvardinti McEachan ir kt. (2011) Kasl ir Cobb
(1966) sveikatai palankaus elgesio rodikliai yra kaip tik tie sveikatą lemiantys veiksniai,
kuriuos visuomenei stengiasi įdiegti visuomenės sveikatos centrai ir biurai. Būtent dėl šių
sveikatą lemiančių veiksnių svarbos yra kuriamos sveikatos ugdymo programos,
organizuojami renginiai, leidžiami leidiniai t.y. šviečiama visuomenė ir propaguojamas
sveikatingumas. Odonell (2004) sveikatai palankaus elgesio praktikavimą taip ir įvardino –
sveikatingumu. Šis autorius teigia, kad sveikatingumas - tai menas ir mokslas, padedantis
žmonėms keisti jų gyvenimą, judėti link visapusiškos sveikatos. Visapusiška sveikata
įvardinama kaip fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės ir intelektualinės sveikatos
pusiausvyra.
Šiame darbe dėmesys yra akcentuojamas į sveikatai palankų elgesį. Apibendrinimui,
galima pasinaudoti Lee (2012) išsireiškimu, kuris sveikatai palankų elgesį susieja su asmens
elgesiu, kuris turi teigiamos įtakos sveikatai, arba kitaip tariant, elgesys susijęs su asmens
atliktais veiksmais, kurie turi teigiamos įtakos jo sveikatos būklei (Lee, 2012). Šiame darbe
sveikatai palankiu elgesiu ir bus laikomi asmens daromi veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti,
įgyti arba atgauti gerą sveikatą, išvengti ligų, apsaugoti save. Tokius veiksmus apims fizinis
aktyvumas, tinkama mityba, higiena, poilsio režimas ir sauga.
1.3. Paauglių elgesys ir sveikata
Paauglystės amžiaus tarpsnis yra ypatingas periodas, kurio metu įvairiausi veiksniai,
tiek biologiniai, tiek psichologiniai, tiek socialiniai, formuoja paauglio asmenybę, jo elgesį,
požiūrį į save ir aplinkinius. Paauglio pasaulio pažinimas glaudžiai susijęs su bendravimu su
kitais žmonėmis, kadangi kontaktuojant su aplinka paaugliui atsiveria daugybė naujovių ir
pasaulio pažinimas. Dėl dar nesusiformavusio tapatumo, paaugliai yra atviresni naujovėms,
komunikacijai bei nepažintiems patyrimams, tarp kurių ir sveikatai žalingo elgesio formos.
Kultūriškai susiformavusios ir įsišaknijusios žalingo sveikatai elgesio formos yra
panašios daugelyje pasaulio šalių (DiClemente ir kt., 2009). Paauglių sveikatai žalinga
Page 16
16
elgsena, dažniausiai pasireiškia rūkymu bei alkoholinių gėrimų vartojimu (Širvytė, Zaborskis,
2011). Umbrasienė ir Narkauskaitė (2010) teigia, kad sveikatai žalingas elgesys tapo viena
svarbiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje, socialiniame ir ekonominiame gyvenime.
Šiuo atveju jos mini alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimą bei ankstyvus lytinius
santykius.
Žagminas ir kt. (2009) sveikatai žalingą elgesį apibrėžia kaip elgesį, kuris kelia
didelę grėsmę sveikatai. Sveikatai žalingas elgesys, tai elgesys, kuris gali neigiamai veikti
asmenybės vystymąsi ir gerovę, arba neleisti siekti ateities sėkmės ir augimo. Tai apima
elgesį dėl kurio gali atsirasti neigiamas poveikis sveikatai, normalaus vystymosi sutrikdymas,
neigiamas poveikis kasdieninei veiklai.
Wakefield ir kt. (2010) išskyrė svarbiausius vaikų ir paauglių rizikos veiksnius
sveikatai. Skiriami šie rizikos veiksniai:
alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas;
tabako produktų vartojimas;
nesaugūs lytinis elgesys;
smurtas;
stresas;
mažas fizinis aktyvumas;
netinkama mityba;
nepakankami saugos įgūdžiai.
Paauglių žalingas elgesys veikia ne tik jų pačių, bet ir juos supančių aplinkinių
sveikatą. Be to, dažniausiai paaugliams būdinga ne viena sveikatai žalingo elgesio forma, o
keletas jų, kadangi jų atsiradimą lemia panašios aplinkybės ir disfunkciniai būdai tikslui
pasiekti (Žagminas ir kt., 2009). Pavyzdžiui, alkoholio, narkotikų vartojimas ar rūkymas gali
pastūmėti paauglius į delinkventinio elgesio bendraamžių grupes ir jie gali pradėti smurtauti
(Malinauskienė D, 2011). Leliūgienė (2003) šias grupes įvardija „neformaliomis“. Šios
grupės paprastai daro įtaką kitų paauglių elgesiui, ypač tiems, kurie turi problemų namuose ar
mokykloje. „Neformaliose“ grupėse nepilnamečiai paprastai jaučiasi laisvesni, turi galimybę
daryti tai, ką namie draudžia tėvai. Paprastai, maištaujantis ar agresyvus elgesys būdingas
paaugliams, kurie nepakankamai pasitiki savimi, nepakankamai gerai save vertina, siekia
įvertinimo, pripažinimo, įsitvirtinimo. Kai nepripažįstamas ,,Aš“ tapatumas, sveikatai žalingas
elgesys tampa savotišku protestu (Jusienė, 2007).
Page 17
17
Kartu su paauglių žalingu sveikatai elgesiu gali reikštis probleminis elgesys, teisių
pažeidimas ir kt. Umbrasienė ir Narkauskaitė (2010) sieja tai su nepalankiomis gyvenimo
sąlygomis susijusiomis su tėvais: tik vieno iš tėvų turėjimu, gyvenimu atskirai nuo biologinių
tėvų, žemu tėvų išsilavinimu, prasta tėvų profesine padėtimi. Alkoholio ir narkotikų vartojimą
gali skatinti: šeimos aplinka: vaikų vaišinimas alkoholiu švenčių proga (šeimos rate),
konfliktai šeimoje ir asocialus elgesys šeimoje bei palankesnės tėvų nuostatos dėl
psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo; bendraamžių aplinka: didesnis draugų, vartojančių
psichoaktyviųjų medžiagų skaičius; lytis: vyriška lytis; paauglystės amžiaus tarpsnio ypatybė:
paauglio aštrių pojūčių siekimas (Gintalaitė ir kt., 2013). Dažnai jauni žmonės gyvena fizine
ir psichine prasme užterštoje aplinkoje, kur vartojamas alkoholis, narkotikai, kur vyksta
seksualinė revoliucija ir nuolat susiduriama su situacijomis, kurios nepasiruošusiems,
neturintiems tvirtų nuostatų jaunuoliams gali būti pražūtingos. Dėl šios priežasties yra svarbus
sveikatos įvertinimas ir jos stiprinimas (Proškuvienė, 2004).
Kaip matome, paaugliai, kaip besiformuojančios asmenybės gali pažinti pasaulį
kontaktuodami su aplinka, kuri, deja, ne visada būna pozityvi ir palanki jo sveikatai bei
psichikai. Būtent paauglystėje yra išbandomi ir patiriami nauji dalykai, tiek geri, tiek blogi,
todėl šiuo laikotarpiu yra ypatinga rizika susijusi su paauglio tabako vartojimu, alkoholio ir
narkotikų vartojimu, netinkama mityba, nepakankama sauga ir t.t. Kaip jau minėta, šeimos
aplinka ir santykiai su tėvais, o taip pat santykiai su draugais ir bendravimas su jais, labai
veikia paauglio įpročius, pasirinkimus, sprendimo priėmimus ir pan. Paskutiniu metu vis
dažniau galima išgirsti pasakymus, kad dabar jauni žmonės yra labiau ligoti ir mažiau
pasiruošę užimti savo vietą visuomenėje, negu buvo jų tėvai. Neišmanymas, nesirūpinimas
savo sveikata, žemas savęs vertinimas, polinkis rizikuoti vis labiau pastebimas mokykloje ir
visuomenėje. Todėl greta paauglių sveikatai žalingo elgesio, svarbu tyrinėti ir sveikatai
palankų elgesį. Nemažai žinoma, ką paaugliai daro blogai, tačiau taip pat svarbu žinoti ką jie
daro gerai ir tyrinėti, kokie veiksniai skatina juos elgtis sveikatai palankiu būdu bei kas sudaro
palankias sąlygas sveikatai palankiam elgesiui reikštis.
1.4. Socialinės paramos samprata
Kaip jau minėta, daugelis veiksnių sąlygoja, kokį elgesį pasirinks paauglys tam
tikroje situacijoje: sveikatai palankų, ar sveikata žalingą elgesį. Vienas iš tokių veiksnių,
priskiriamų psichosocialinei sričiai ir nagrinėjamų šiame darbe yra paauglių socialinė
parama.
Page 18
18
Dėl psichologinių, socialinių bei fiziologinių pokyčių, paauglystėje yra didesnė
tikimybė patirti emocinius ir elgesio sunkumus. Manoma, kad 15–16 metų paaugliai pasiekia
emocinių ir elgesio sunkumų aukščiausią lygį. Tyrimai rodo, kad nuo ankstyvosios iki
viduriniosios paauglystės emociniai ir elgesio sunkumai didėja, paskui iki jaunystės
stabilizuojasi (Malinauskienė O, Žukauskienė, 2007). Artimoji aplinka (šeima) yra pagrindinė
terpė kurioje pasireiškia emocijos ir psichologinės asmens ypatybės. Puiku, jei per emocinių
sunkumų piką paauglys jaučia palaikymą ir neabejingumo išraišką, t.y. socialinę paramą.
Kai kam sąvoka „socialinė parama“ gali asocijuotis su valstybės teikiama laikina
materialine parama asmenims, turintiems finansinių sunkumų. Tačiau šiame darbe tyrinėjama
socialinė parama neturi nieko bendro su valstybės teikiama materialine pagalba. Kalbėdami
apie socialinę paramą, kai kurie autoriai ją įvardina kaip „socialinę paramą“, kiti – kaip
„socialinį palaikymą“. Iš esmės, šios sąvokos reiškia tą pačią daugiamatę koncepciją, kuri
apima gautą paramą iš draugų, šeimos, svetimų žmonių ir net gyvūnų, arba kitaip tariant,
šeimos, bendraamžių ir bendruomenės narių globos, nukreipimo ir neabejingumo išraiška, jų
potencialiai naudinga veikla asmens labui, teigiamas požiūris į jo pastangas (Rimkus, 2010;
Dollete ir kt. 2006; Dumont, Provost, 1999; Jovaiša, 1993, p. 220). Ši potencialiai naudinga
veikla siejama su teigiamu poveikiu asmeniui, kuriam teikiama parama. Teigiamas poveikis
gali būti reiškiamas asmens sveikatai, emocinei gerovei, elgesiui ir t.t. Paaugliui tai gali būti
pvz., tėvų ir pedagogų reiškiamas pasitikėjimas moksleivio jėgomis, kuris palaiko jo veiklos
pastangas bei reikalingą įtampą, artimųjų veiksmai, kuriais keliamas pasitikėjimas savo
jėgomis, įveikiant sunkumus ir nesėkmes (Rimkus, 2010).
Vaičekauskaitė (2012) skiria dvi socialinės paramos rūšis: emocinį ir materialų
palaikymą. Emociniu palaikymu galime laikyti šiuos veiksmus: meilę, pagarbą, paguodą,
dėmesį, rūpestį, bendradarbiavimą, pritarimą, padrąsinimą, išklausymą, priėmimą,
pasitikėjimą, motyvavimą, užuojautą, atvirumą ir daugelį kitų. Materialus palaikymas – tai
konkreti, tam tikrą fizinę išraišką turinti pagalba ar paslauga kitam asmeniui.
Svarbi socialinės paramos ypatybė yra ta, kad socialinio tinklo paramą suteikia
bendravimas su esamais ar naujai įgytais aplinkos nariais. Mokymai ar paslaugos, kurias
teikia profesionalūs specialistai nėra laikomi socialine parama (Rimkus, 2010). Todėl
socialine parama reikėtų laikyti paramą, kuri teikiama iš šeimos, bendraamžių, draugų,
bendradarbių ir pan.
Šeimos aplinka kurioje paauglys auga yra vieta, kuri pirmiau už kitas socialines
aplinkas veikia paauglio asmenybės formavimąsi. Psichologiškai ir socialiai saugi šeimos
aplinka yra asmens raidos pagrindas. Bendravimas su tėvais, broliais ar seserimis, šių
Page 19
19
tarpasmeninių santykių intensyvumas ir gilumas, vaiko ir paauglio jausmai, patiriami ir
išgyvenami šeimoje, paprastai laikomi ir vienu svarbiausiu asmenybės vystymosi veiksniu
(South ir kt., 2008). Be eilinių paauglystės tarpsnio sunkumų, kai kuriems paaugliams tenka
išgyventi ir kitokių išgyvenimų, pvz. senelių netektį, gyvenimą tik su vienu iš tėvų arba tėvų
skyrybas. Gerai, jei šiuo laikotarpiu, tėvai suvokia, kad paaugliai jau nebe vaikai, nors dar ir
nesuaugę ir atranda tinkamą bendravimo būdą. Paauglystės laikotarpiu tėvai ir paaugliai
balansuoja tarp prieraišumo ir nutolimo, priklausomybės ir savarankiškumo (Žemaitienė,
Jaruševičienė, 2000).
Tėvų įtaka turi reikšmę daugeliui gyvenimo aspektų, o taip pat renkantis
laisvalaikio užsiėmimus (Shannon, 2006). Kartu praleistas laisvalaikis – tai puiki galimybė
suartėti ir kartu patirti teigiamas emocijas. Turintys gerą humoro jausmą, paklusnūs ir
užjaučiantys paaugliai neretai geriau sutaria su tėvais, jaučia daugiau emocinės šilumos ir yra
labiau linkę patirti teigiamų emocijų šeimos aplinkoje (Žukauskiene, Malinauskiene O, 2008).
Be to, paaugliai kurie mano, jog tėvai paremia ir palaiko juos, turi labiau išreikštą polinkį
nuoširdžiai bendrauti, yra labiau atkaklūs, siekiantys užsibrėžto tikslo (Jonynienė, Šinkariova,
2010). Taigi, matome, kad paauglio suvokiama šeimos socialinė parama yra svarbi ir sudaro
geras sąlygas reikštis teigiamoms emocijoms, nuoširdžiam bendravimui, laimingumo jausmui.
Teigiamas socialinės paramos, kuri apima šeimos ir bendraamžių paramą,
poveikis turi didelę reikšmę (Tam ir kt., 2011). Adekvatus rūpestis, šiluma, supratimas ir
palaikymas šeimoje turi teigiamos įtakos paauglio pasitikėjimui savimi ir savivertei (Yu ir kt.,
2007). Neturėdami emocinio ryšio su šeima, paaugliai nesugeba šio stygiaus kompensuoti ir
klasėje: susirasti draugų, bendrauti. Be to, tokie paaugliai dažnai patiria verbalinę agresiją –
pravardžiavimą, negatyvius komentarus, izoliaciją, pažeminimą, ignoravimą, gąsdinimą
(Malinauskienė D, 2011). Tai paaugliui teikia ne tik trumpalaikį emocinį skausmą, tačiau turi
poveikį jo tolesniam psichosocialiniam funkcionavimui. Kai paauglystėje dominuoja tėvų
atstūmimo, svetimumo ar emocinės šilumos trūkumo jausmas, daug labiau tikėtina, kad
vystysis neadaptyvios asmenybės savybės (Jonynienė, Šinkariova, 2010).
Daugelis dalykų gyvenime atneša sėkmę ir naudą tada, kai jų atžvilgiu būna
pasirinktas aukso viduriukas. Panašiai yra ir su socialine parama. Nors geras socialinis tinklas
teikia daug naudos, kai kurie autoriai teigia, kad pernelyg didelė tėvų kontrolė ar globa
siejami su labiau išreikštu baimingumu, ryškesniais nuotaikos svyravimais, priešiškumu,
mažesniu atsparumu stresui; pernelyg globojami vaikai pasižymi aukštesniais agresyvumo,
depresiškumo rodikliais, dažniau susiduria su emocijų kontrolės sunkumais (Žukauskienė,
Malinauskienė O, 2008; Yu ir kt., 2007).
Page 20
20
Kaip žinia, socialinės paramos šaltinis kinta priklausomai nuo paramos gavėjo
amžiaus, tačiau nėra iki galo aišku, koks šaltinis tampa pačiu svarbiausiu pereinant iš
paauglystės į suaugusiojo amžių. Kita vertus, daugelis autorių (Skerytė - Kazlauskienė ir kt.,
2012; Shanon, 2006; Segrin, 2003; Furman, Buhrmester, 1992) laikosi nuomonės, kad kuo
labiau yra artėjama prie vėlyvosios paauglystės, tuo didesnę svarbą paaugliui turi
bendraamžių parama, o tėvų paramos reikšmė tampa ne tokia svarbi, kaip buvo ankstyvojoje
paauglystėje. Nors nuo paauglystės laikotarpio vis svarbesnė tampa bendraamžių parama,
tėvų parama pereinamuoju laikotarpiu į suaugusiųjų amžių taip pat išlieka svarbi (Segrin,
2003; Furman, Buhrmester, 1992).
Pasak psichologų, paaugliai praleidžia dukart daugiau laiko bendraamžių
kompanijoje negu su tėvais. Šiuo laikotarpiu santykiai su bendraamžiais tampa vis svarbesni,
dažnai jie būna paauglio esmine gyvenimo dalimi, turinčia sąsajų su paauglių prisitaikymu,
psichosocialiniu funkcionavimu, socialine veikla, siekimu socializuotis visuomenėje (Skerytė
- Kazlauskienė ir kt., 2012; Šatūnienė, 2009; Shanon, 2006). Šiuo laikotarpiu bendravimas su
bendraamžiais iš tiesų atveria daug nepažintų savęs ir aplinkos atradimų. Juk bendraamžių
pasaulis turi savo specifines vertybes ir elgesio normas, struktūrą bei tradicijas, kurias reikia
perprasti, kuriomis reikia sekti, jeigu nori būti socialinės grupės dalimi (Petrulytė, 2003). Čia
santykiai yra demokratiškesni nei santykiai tarp suaugusių ir vaikų, santykiai nesiremia
privaloma priklausomybe; čia vyksta „naujo“ suaugusiojo žmogaus, tapatumo paieškos
(Šatūnienė, 2009).
Tyrimai rodo, kad šeimos ir bendraamžių socialinė parama gali sumažinti
paauglių neigiamą elgesio pasireiškimą: smurtą, patyčias, nusikalstamą elgesį, o taip pat
psichologinius išgyvenimus (Gedutienė ir kt., 2012; Tam ir kt., 2011; Segrin, 2003) Taigi,
geras socialinės paramos tinklas teigiamai veikią psichinę sveikatą ir daro teigiamą poveikį
bendrai sveikatai (Tam ir kt., 2011; Segrin, 2003).
Iš pateiktos medžiagos matome, kad, nors paauglys siekia būti nepriklausomas ir
savarankiškas, jam emociškai yra reikalinga tam tikra priklausomybė nuo kitų. Šią
priklausomybę galima susieti su suvokimu, jog tu rūpi kitiems žmonėms (tėvams, draugams ir
t.t.), jog gali sulaukti jų palaikymo ir padrąsinimo, esi ne vienas ir reikalui esant – turėsi kuo
pasikliauti. Remiantis aukščiau pateikta informacija, galima teigti, kad socialinė parama yra
tiek palaikymas arba išklausymas, tiek informacijos suteikimas ar konkreti pagalba
sprendžiant problemą – daug kas priklauso tiek nuo asmens lūkesčių, tiek nuo aplinkinių
galimybių. Šiame darbe socialine parama/palaikymu vadinama suvokiama asmens parama,
kaip asmens sveikatai įtakos turintis sunkumų ir streso įveikos būdas, kuomet iškilusioms
Page 21
21
problemoms spręsti asmuo pasitelkia jam svarbių žmonių pagalbą. Tyrinėjami yra šie
komponentai: šeimos parama (mamos, tėvo, brolio/sesers) ir bendraamžių parama (geriausio
draugo/draugės, vaikino/merginos ir bendraklasių).
1.5. Savęs vertinimo samprata
Paaugliai – tai besiformuojančios asmenybės. Bendraujant su kitais žmonėmis,
išgyvenant naujus pojūčius ir sąveikaujant su aplinka formuojasi jų unikali ir savotiška
asmenybė. Tuomet pasireiškia paauglio asmeninis požiūris, nuomonė ir siekiai, išryškėja
bendravimo ir elgesio stilius. Nuo daugelio veiksnių: fizinių, psichologinių, socialinių -
ekonominių ir dvasinių priklauso paauglio elgsena (Granich ir kt., 2010). Tiek sveikatai
žalinga, tiek sveikatai palanki elgsena yra veikiama šiame darbe nagrinėjamo psichologinio
veiksnio - savęs vertinimo.
Manoma, kad savęs vertinimas paauglystėje yra vienas svarbiausių naujadarų,
kuri ankstyvojoje paauglystėje pasižymi nepastovumu, priklausomybe nuo aplinkinių
vertinimų, situacijų, o vėlyvojoje paauglystėje stabilizuojasi, apima įvairias gyvenimo sferas,
darosi realesnis, autonomiškesnis (Kepalaitė, 2011). Savęs vertinimas tampa centriniu
paauglio asmenybės dariniu, lemiančiu jo socialinę adaptaciją, reguliuojančiu elgesį ir veiklą
(Kepalaitė, 2011; Legkauskas, 2009).
Lietuvoje paauglių savęs vertinimą tyrinėjo Skerytė - Kazlauskienė (2012),
Kepalaitė (2011), Beresnevičienė (2004), Ramanauskienė ir kt. (2003) Žukauskienė (2002) ir
kt. Užsienyje vienas iškiliausių savęs vertinimo tyrinėtojų yra Rosenberg (1965). Iki šių dienų
daugelyje savęs vertinimo tyrimų yra naudojama Rosenbergo sukurta dešimties klausimų
savęs vertinimo skalė. Rosenbergo skalė buvo naudojama ir šiame darbe.
Gali atrodyti, kad savęs vertinimo sąvoka yra aiški ir apibrėžta, tačiau
pabandžius ją apibrėžti ir nustatyti jos ribas pasirodo daug neaiškumų. Be to, kalbėdami apie
savęs vertinimą įvairūs autoriai naudoja skirtingas sąvokas: „savęs vertinimas“, „savigarba“,
„savivertė“, „Aš vaizdas“ (Žukauskienė, 2002; Harter, 1999; Rosenberg, 1965). Žukauskienė
(1996, p. 206) terminą „savęs vertinimas“ pakeičia sinonimu „savigarba“ motyvuodama tuo,
kad savigarba yra gero psichologinio prisitaikymo, asmeninės laimės ir efektyvaus
funkcionavimo vaikystėje ir suaugus sąlyga, todėl jį rekomenduoja vartoti išreikšti vaiko
nuomonei apie save ir savo nuostatas. Pasak Sturlienės (2007) savęs vertinimas – tai asmens
santykis su turimu „Aš“ vaizdu. Tai asmens savęs paties, savo savybių, galimybių ir vietos
tarp žmonių vertinimas. Nuo turimo „Aš“ vaizdo priklauso žmogaus santykiai su kitais, jo
Page 22
22
savikritiškumas, reiklumas sau, pasiekimai, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes, jo
savijauta ir elgesys.
Kadangi savęs vertinimas turi įvairiapusę prasmę, iki šiol nėra suformuluota
universalaus, visiems priimtino savęs vertinimo apibrėžimo. Tačiau kurią sąvoka autoriai
nesinaudotų, visus juos vienija tai, kad kalbant apie savęs vertinimą pagrindinis dėmesys
skiriamas žmogaus jausmams, įvardinant ką žmogus jaučia ir išgyvena savo paties atžvilgiu
(Lyubomirsky, 2006; Ramanauskienė ir kt., 2003; Freshbach ir Weiner, 1991).
Literatūroje savęs vertinimas skiriamas į gerą ir blogą savęs vertinimą, arba,
kaip išsireiškia autoriai (Freshbach ir Weiner, 1991; Rosenbergas, 1965), į teigiamą ir
neigiamą asmens nuomonę apie save. Gerai save vertinančiam žmogui būdingas
pasididžiavimas savimi, savosios vertės jausmas, asmuo sau patinka, priima ir gerbia save
kaip asmenybę (Ramanauskienė ir kt., 2003; Harter, 1999). Blogai save vertinantis asmuo
išgyvena nepasitenkinimą savimi ir menkavertiškumo jausmą (Ramanauskienė ir kt., 2003).
Autoriai (Lyubomirsky, 2006; Ramanauskienė ir kt., 2003; Freshbach ir Weiner,
1991; Harter 1999) skiria du teorinius požiūrius į save: 1) asmens sėkmės suvokimą,
atsižvelgiant į sėkmės svarbą konkrečioje srityje; ir 2) asmens savęs suvokimas kylantis iš jo
asmeninės sampratos. Asmens sėkmės suvokimas, atsižvelgiant į sėkmės svarbą konkrečioje
srityje gali būti siejamas su sėkme mokykloje, sporto veikloje, asmeniniuose santykiuose,
arba dar siauresnėje konkrečioje užduotyje, kurią reikia atlikti. Lyubomirsky (2006) tokį
savęs vertinimo suvokimą susieja su žmogaus turimu tikslu, kažkokiu poreikiu ir jo
patenkinimu. Tada atsiranda meistriškumo jausmas, dėl kurio žmogus vertina save geriau.
Asmens savęs suvokimas kylantis iš jo asmeninės sampratos grindžiama asmeninėmis
savybėmis. Jis gali būti išreiškiamas savo gabumų ir valios įsivertinimu, gebėjimu
kontroliuoti savo gyvenimą, patikimumu kitų žmoniu atžvilgiu, pagarba sau ir pagarbos
sukėlimu kitiems.
Galima pastebėti, kad abu aukščiau įvardinti teoriniai požiūriai į save, yra
vienaip ar kitaip susiję su kontaktu su aplinka, kitais asmenimis, bendravimu, įsitraukimu į
visuomenės veiklą, asmens požiūriu į save bei atvirkščiai - kitų žmonių požiūriu į asmenį. Iš
to galima teigti, kad asmens savęs vertinimas ypatingai priklauso nuo santykių su kitais
žmonėmis, jų kokybės, tikrumo, atvirumo, aplinkinių nuomonės. Spivakovskaja (cit.
Leliūgienė I., 2002, p. 221) išsakė šią mintį teigimu, kad savęs vertinimas pirmiausiai
priklauso nuo aplinkinių žmonių požiūrio į asmenį. Kiekvienam žmogui yra svarbu ne tik kaip
jis vertina pats save, bet ir kaip jį vertina kiti žmonės. Be to, vertinant save yra lyginamas
tikrasis Aš (koks esu iš tikrųjų) su idealiuoju Aš (koks norėčiau būti), t. y. kokį tikslą, kaip
Page 23
23
siekiamybę pats sau formuoja asmuo. Kuo mažiau šie dydžiai skiriasi, tuo didesnis vidinis
pasitenkinimas ir harmonija vyrauja savimonėje. Savęs vertinimas taip pat priklauso ir nuo to,
kokiai socialinei grupei žmogus save priskiria. Tą patvirtina ir autoriai, kurie taip pat teigia,
jog savęs vertinimas yra veikiamas santykių su aplinkiniais, o paaugliams ypatingai svarbi
bendraamžių nuomonė apie juos. Paauglys nuolat save lygina su kitais, iš to nusprendžia kaip
jis turi elgtis su kitais bei tarp kitų (Kepalaitė, 2011; Krueqer, Tacket, 2003; Ramanauskienė
ir kt., 2003).
Remiantis aukščiau pateikta medžiaga, galima daryti išvadą, kad savęs
vertinimas yra svarbus paauglio asmenybės formavimosi komponentas, kuris yra stipriai
veikiamas asmens gyvenimo aplinkos veiksnių, ypač psichosocialinių, ir kuris tam tikra
prasme veikia tų aplinkos veiksnių būvimą, pasireiškimą ir pan. Apibendrinus minėtų autorių
nuomonę, galima teigti, kad savęs vertinimas – tai asmenybės savęs įvertinimas, kuris
priklauso ne tik nuo pateis individo, bet ir nuo aplinkinių žmonių vertinimo ir veikia
asmenybės vystymosi brandą, pusiausvyrą ir efektyvumą. Šiuo apibrėžimu šiame darbe ir
remiasi savęs vertinimo sąvoka.
1.6. Su sveikata susijusio elgesio ir socialinės paramos sąsajos
Kalbant apie paauglių socialinę paramą ir elgesį, dažniausiai literatūroje nagrinėjamos
sveikatai žalingo elgesio ir socialinės paramos sąsajos, o ne sveikatai palankaus elgesio ir
socialinės paramos sąsajos. Daugiausia literatūroje yra nagrinėjamos elgesio sąsajos su
šeimos ir bendraamžių parama.
Pasak Umbrasienės ir Narkauskaitės (2010), paauglių sveikatai žalingas elgesys
dažniausiai pasireiškia dėl socialinio deficito. Daugelis autorių (Gintalaitė, 2013; Shanon,
2006; Ramanauskienė, 2003; Žukauskienė, 2002) teigia, kad būtent bendraamžiai turi didelį
poveikį visam paauglio socialiniam gyvenimui. Kadangi paaugliai mokosi vieni iš kitų ir per
tarpusavio bendravimą pažįsta bei perima daugelį dalykų, bendraamžiai gali juos įtraukti į
socialiai nepriimtinas arba sveikatai žalingas veiklos formas (Shannon, 2006). Nepakankama
socialinė parama veikia paauglių santykius su bendraamžiais ir paauglių sveikatą. Autoriai
sieja paramos trūkumą su konfliktiniais santykiais tarp bendraamžių ir bloga psichikos
sveikata (pvz., nepakankama pykčio kontrole) bei teigia, kad socialinės paramos buvimas iš
esmės prisideda prie daugeriopos paauglių gerovės (Arslan, 2009; Siyez, 2008; Yarcheski A ir
kt., 2001; Rigby, 2000).
Page 24
24
Nemažiau svarbi paaugliui yra jo šeima. Šeima yra vaiko asmenybės raidos ir
socializacijos pagrindas. Sukaupta nemažai duomenų, rodančių psichologinio šeimos
mikroklimato, nusakomo tėvų ir vaikų tarpasmeninio bendravimo pobūdžiu, susijusi su jaunų
žmonių psichine bei fizine sveikata, elgsena ir gyvensena (Širvytė, Zaborskis, 2011).
Socialinė parama ir rūpestingi santykiai šeimoje, kaip manoma, padeda apsaugoti paauglius
nuo sveikatai žalingo elgesio ir padeda kontroliuoti nusikalstamą elgesį (Širvytė, Zaborskis,
2011; Siyez, 2008; Moradi, Funderbunk, 2006; McNeely, Falci, 2004).
Geri ir nuoširdūs santykiai su tėvais, kai paauglys jaučiasi įdomus tėvams bei jaučia jų
paramą, gali sumažinti stresą ir depresiją, paskatinti paauglius labiau atsižvelgti į tėvų
nuomonę ir tokiu būdu elgtis palankiau sveikatai (Somers, 2011; Mazzaferro ir kt., 2006).
Buvo nustatyta, kad paauglės, kurios buvo labiausiai patenkintos savo santykiais su motina ir
suvokė savo motinų nepritarimą nesantuokiniams lytiniams santykiams, buvo mažiau
linkusios pradėti lytinius santykius ir pastoti (Somers, 2011). Iš tiesų, tėvų pavyzdinis elgesys,
moralinių vertybių ir normų ugdymas, glaudus emocinis ryšys šeimoje, nuoseklus auklėjimas,
aiškių taisyklių ir ribų nustatymas, nepalankių šeimos sąlygų mažinimas gali stabdyti vaikų
nusikalstamo elgesio formavimąsi ir kartu sveikatai palankų elgesį (Umbrasienė,
Narkauskaitė, 2010).
Apibendrinant pateiktą medžiagą, galima teigti, kad paaugliams yra svarbi tiek
šeimos, tiek bendraamžių parama. Pakankama socialinė parama teigiamai veikia paauglio
asmenybės raidą, gali apsaugoti nuo sveikatai žalingų įpročių bei sveikatai nepalankaus
elgesio ir teigiamai veikia psichinę sveikatą.
1.7. Su sveikata susijusio elgesio ir savęs vertinimo sąsajos
Fizinė, psichinė ir socialinė gerovė apima Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos
sampratą (Constitution of the WHO, 2005). Savęs vertinimą galima būtų priskirti prie
psichinės sveikatos. Kaip minėta ankstesniuose skyriuose, savęs vertinimas yra ypatingai
veikiamas veiksnių, kuriuos galima būtų priskirti socialinei sveikatai, t.y. santykių su šeima,
bendraamžiais, klasės draugais ir kt. Iki viduriniosios paauglystės savęs vertinimas neturi
stipraus ryšio su paauglio elgsena, tačiau vyresnėse klasėse, t.y. vėlyvojoje paauglystėje yra
pastebimas ryšys tarp neigiamo savęs vertinimo ir probleminio elgesio (Skerytė -
Kazlauskienė ir kt., 2012; Šeibokaitė, 2008; Siyez, 2008; Shanon, 2006).
Dažniausiai literatūroje savęs vertinimas siejamas su sveikatai žalingu elgesiu ir jo
sunkumais, mat daugelis paauglių linkę menkavertiškumo jausmą išreikšti probleminiu
Page 25
25
elgesiu (Moradi, Funderbunk, 2006). Žemas savęs vertinimas gali pasireikšti per agresyvumą,
žalingus įpročius, prieštaraujantį neklusnumą, taisyklių laužymą, ankstyvus lytinius santykius,
rizikingą partnerių pasirinkimą ir pan. (Žardeckaitė – Matulaitienė, 2007; Ethier, 2006;
Donellan ir kt., 2005).
Žemas savęs vertinimas iš esmės susijęs su probleminiu elgesiu (Šeibokaitė, 2008).
Daugelis autorių nepakankamą savęs vertinimą sieja su žalingų įpročių pradžia paauglystėje.
Jeigu paauglys turi žalingų įpročių, galima įtarti, kad jo savęs vertinimas gali būti
nepakankamas. Žardeckaitė – Matulaitienė, (2007), Kim (2005) ištyrė, kad nerūkantieji
paaugliai paprastai turi geresnį savęs vertinimą nei rūkantieji, pabandę rūkyti vertina save
prasčiau už nebandžiusius rūkyti. Paprastai autoriai randa tam tikrų veiksnių sąsajas tik su
vienu ar dviem žalingais įpročiais, pvz., populiacijoje gali būti nerastos savęs vertinimo
sąsajos su rūkymu, tačiau rastos sąsajos tarp savęs vertinimo ir alkoholio bei narkotikų
vartojimo (Kavas, 2009; Žardeckaitė – Matulaitienė, 2007).
Iš literatūros galima spręsti, kad įvairūs psichologiniai ir socialiniai veiksniai siejasi su
paauglių elgesiu (Skerytė - Kazlauskienė ir kt. 2012; Umbrasienė, Narkauskaitė, 2010;
Yarcheski TJ ir kt., 2003; Torres ir kt., 1995). Pasak Umbrasienės ir Narkauskaitės (2010),
paauglių sveikatai žalingas elgesys dažniausiai pasireiškia dėl socialinio deficito. Tokie
psichologiniai veiksniai kaip depresiškumas, nesutarimai su tėvais, neprisitaikymas
mokykloje, žemas savęs vertinimas ir kt. susiję su žalingų įpročių pradžia paauglystėje
(Umbrasienė ir Narkauskaitė, 2010; Žardeckaitė – Matulaitienė, 2007). Skerytė -
Kazlauskienė ir kt. (2012) teigia, kad dalyvavimas užklasinėje ir laisvalaikio veikloje, gali
padėti ugdyti paauglių socialinius įgūdžius ir kurti pozityvius tarpusavio ryšius, kurie padėtų
ugdyti, o kartu palaikytų savęs vertinimą. Teigiamas savęs vertinimas gali būti kaip sveikatai
palankų elgesį skatinantis veiksnys (Tam ir kt., 2011; Yarcheski TJ ir kt., 2003; Torres ir kt.,
1995).
Svarbu tai, kad savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimas ir vertinimas paauglystėje
turi reikšmės paauglio asmenybės formavimuisi ir ateityje. Trzesniewski ir kt. (2006)
kohortinis tyrimas parodė, kad suaugusieji su žemu savęs vertinimu paauglystėje, buvo
prastesnės psichinės ir fizinės sveikatos, turėjo žemesnes ekonomines perspektyvas, polinkį į
nusikalstamą elgseną, lyginant su suaugusiais, puikiai save vertinusiais paauglystėje. Tyrimas
atskleidė, kad žema savigarba paauglystėje yra susijusi su realiomis neigiamomis pasekmėmis
suaugusiame amžiuje. Šio tyrimo rezultatai patvirtina jau minėtą informaciją apie paauglystės
amžiaus tarpsnio asmenybės formavimosi reikšmę ir svarbą.
Page 26
26
Sturlienė (2007) teigia, kad vaikai gyvenimo mokosi, kai jie skatinami, pastiprinami,
saugūs, o taip pat, kai jiems leidžiama suklysti. Be atviro ir nuoširdaus bendravimo sunkiai
įmanomas paskatinimas, pastiprinimas, o tuo labiau turėtų būti sunku geranoriškai suteikti
galimybę paaugliui pačiam priimti sprendimą bei suklysti. Juk dažniausiai suaugę suvokia
turintys daugiau patirties, žinantys daugiau ir galintys apsaugoti, pasakyti geriausią situacijos
sprendimo būdą. Tačiau taip besielgiant galima atimti iš paauglio galimybę pačiam pažinti
pasaulį.
Remiantis aukščiau pateikta informacija, apibendrindami galime teigti, kad savęs
vertinimas paauglystėje turi reikšmės asmens gyvenimui suaugusiame amžiuje. Pakankamas
savęs vertinimas yra vienas iš veiksnių, skatinančių sveikatai palankų elgesį ir apsaugančių
paauglių psichiką, o žalingi įpročiai ar probleminis elgesys gali atspindėti paauglių
nepakankamą savęs vertinimą. Sveikatai žalingas elgesys taip pat gali pasireikšti dėl
socialinio deficito ir nepakankamos socialinės paramos, kuri siejama su blogais tarpusavio
santykiais, bloga psichikos sveikata bei sveikatai žalingu elgesiu. Nustatyta, kad paauglių
sveikatai palankų elgesį gali skatinti tiek šeimos, tiek bendraamžių socialinė parama.
Page 27
27
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo dalyviai
Tyrime dalyvavo Kauno rajono gimnazijų moksleiviai. Bendrojo lavinimo mokyklų ir
gimnazijų mokinių mokymosi krūvis ir ypatybės skiriasi. Gimnazijos moksleiviai patiria
didesnį mokymosi krūvį, jiems keliama kiek daugiau reikalavimų nei mokyklos
moksleiviams. Gimnazijos ir mokyklos moksleivių žinios, veikiančios jų elgesį, požiūrį į save
ir santykius, gali skirtis. Todėl buvo siekiama, kad visi tiriamieji būtų iš mokyklų, turinčių tą
patį statusą.
Iš viso Kauno rajone yra 7 gimnazijos. Gimnazijų direktoriams buvo skambinama ir
klausiama apie galimybę atlikti tyrimą jų vadovaujamose įstaigose. Kai kurie direktoriai iškart
atsisakė dalyvauti tyrime. Dėl tyrimo pavyko susitarti su Akademijos Ugnės Karvelis ir
Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų direktoriais. Taigi tyrimo dalyviai – Akademijos Ugnės
Karvelis ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų 11 ir 12 klasių moksleiviai (n=282). Tiriamųjų
amžiaus vidurkis buvo 17,2 metų.
Demografiniai duomenys apie tiriamuosius pateikiami 1 lentelėje. Tyrime dalyvavo 55
proc. vaikinų ir 45 proc. merginų. Didžiąją dalį sudarė vienuoliktokai (70 proc.). Beveik visi
tiriamieji (97 proc.) gyveno su tėvais, arba globėjais, 1 proc. gyveno valstybinėje įstaigoje, o
2 proc. nurodė, jog gyveno nei su tėvais/globėjais, nei valstybinėje įstaigoje.
1 lentelė. Tiriamųjų demografinės charakteristikos
Lytis Klasė Gyvena
Vaikinai
n (proc.)
Merginos
n (proc.)
11
n (proc.)
12
n (proc.)
Su
tėvais/globėjais
n (proc.)
Valst.
įstaigoje
n (proc.)
Kita
n (proc.)
154 (55) 128 (45) 198 (70) 84 (30) 274 (97) 3 (1) 5 (2)
Page 28
28
2.2. Tyrimo metodai ir instrumentai
Atliktas vienmomentinis anoniminės anketinės apklausos tyrimas.
Tyrime buvo naudojamas Sveikatai palankaus elgesio klausimynas, Suvoktos
socialinės paramos įvertinimui skirtas klausimynas ir Rosenbergo savęs vertinimo skalė (The
Rosenberg Self - Esteem Scale (RSE), 1965).
Sveikatai palankaus elgesio klausimynas
Sveikatai palankaus elgesio klausimynas yra sukurtas lenkų mokslininkės
Woynarowska-Soldan. Klausimyną sudaro 30 klausimų ir trys papildomi klausimai: 1) „Kaip
tu rūpiniesi savo sveikata?“ 2) „Ar per paskutinius 12 mėn. darei ką nors, kad labiau rūpintis
savo sveikata?“ ir 3) klausimas apie paauglių žalingus įpročius. Minėtą klausimyną sudaro
teiginiai apie 1) mitybą (valgymo įpročius, vaisių ir daržovių vartojimą ir t.t), 2) higieną
(dantų valymą, prausimąsi), 3) miego/poilsio režimą, 4) psichosocialinius veiksnius
(streso/įtampos įveikimą, pozityvų mąstymą, kreipimąsi į kitus iškilus sunkumams, laiko su
draugais praleidimą), saugą (atsarga mezgant kontaktus su žmonėmis, saugos diržo
užsisegimu ir t.t.) ir fizinį aktyvumą. Tiriamieji galėjo įvertinti teiginius panaudodami vieną iš
keturių galimų atsakymo variantų: „visada, arba beveik visada“, „dažnai“, „kartais“, „niekada,
arba beveik niekada“. Atsakymo variantams buvo priskirti balai nuo 0 iki 3. Atsakymai
„visada, arba beveik visada“ ir „dažnai“ buvo grupuojami ir atspindėjo sveikatai palankų
elgesį, o atsakymai „kartais“, „niekada, arba beveik niekada“ taip pat buvo grupuojami ir
atspindėjo nepalankų sveikatai elgesį. Kronbacho alfos koeficientas šioje skalėje buvo 0,598.
Tai nėra itin aukštas patikimumas, tačiau pasak Vaitkevičiaus ir Saudargienės (2006), tokio
patikimumo pakanka statistinei analizei grupėje atlikti.
Rosenbergo savęs vertinimo skalė
Tai tiriamojo savistaba besiremianti skalė, kurią sudaro 10 teiginių, iš kurių
kiekvienam teiginiui skirti 4 atsakymo variantai: „visiškai sutinku“, „sutinku“, „nesutinku“,
„visiškai nesutinku“. Atsakymų variantai buvo koduojami nuo 1 iki 4. Bendras įvertis rėmėsi
sumine balų suma. Atsižvelgiant į tiriamųjų surinktų balų pasiskirstymą ir medianą, buvo
nustatytos aukšto ir žemo savęs vertinimo ribos. Pagal jas buvo sudarytos dvi tiriamųjų
grupės, iš kurių viena atspindėjo aukštą savęs vertinimą, o kita – žemą savęs vertinimą.
Kronbacho alfos koeficientas šioje skalėje buvo 0,847.
Suvoktos socialinės paramos įvertinimui skirta skalė
Suvokta socialinė parama vertinta, naudojantis Ugnės Kabelkaitės (2008) sukurta
skale. Socialinė parama Kabelkaitės skalėje apibrėžiama kaip į problemą arba į emocijas
Page 29
29
nukreipta įveika. Problemų įveika vertinta teiginiais, apibrėžiančiais patarimą, pagalbą,
informacijos suteikimą ir bendrą dėmesį nukreiptą į problemas. Emocijų įveika vertinta
teiginiais, apibrėžiančiais užuojautą, supratimą, bendrą dėmesį jausmams ir pagarbą bei
priėmimą. Socialinės paramos šaltiniais buvo pasirinkti šie asmenys: tėvas, motina,
brolis/sesuo (šeimos narių parama), geriausias draugas/draugė, mergina/vaikinas,
bendraklasiai (bendraamžių parama). Viso klausimyną sudarė 48 teiginiai (kiekvienam
paramos šaltiniui skiriant po 8 teiginius, iš jų 4 teiginiai skirti į problemą nukreiptai socialinei
paramai, 4 – į emocijas nukreiptai socialinei paramai), kurių kiekvienas vertinamas balais nuo
1 iki 5, kur 1 reiškia „Visiškai nesutinku”, 5 – „Visiškai sutinku”. Atsižvelgiant į tiriamųjų
surinktų balų pasiskirstymą ir medianą buvo nustatytos sąlyginai didelės ir sąlyginai mažos
socialinės paramos ribos kiekvienam socialinės paramos šaltiniui. Pagal jas buvo sudarytos
dvi atsakymų grupės, iš kurių viena atspindėjo didelę paramą, o kita – mažą paramą. Viso
klausimyno Kronbacho alfos koeficientas šioje skalėje buvo 0,647.
2.3. Tyrimo eiga
Atliktas vienmomentinis kiekybinis tyrimas, dėl kurio iš anksto buvo sutarta su
Akademijos Ugnės Karvelis ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų direktoriais ir
administracija. Gavus LSMU bioetikos komiteto leidimą tyrimui vykdyti, su įstaigų
administracija buvo sutartas moksleivių apklausos vykdymo laikas ir data. Tyrimas buvo
vykdomas 2014 m. vasario mėnesį pamokų metu.
Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu bei rezultatų panaudojimu. Visi tiriamieji
buvo informuoti apie galimybę atsisakyti ir nedalyvauti tyrime.
2.4. Matematinė – statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys buvo apdoroti naudojantis statistine programa „IMB SPSS Statistics
20“. Skalių vidinis suderinamumas tikrintas skaičiuojant Kronbacho alfos koeficientą.
Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadratu kriterijus. Skaičiuotas kokybinių
požymių procentinis pasiskirstymas. Taip pat buvo skaičiuojamas vidurkis, galimybių
santykis (GS) ir jo pasikliautinasis intervalas (PI). Skirtumų patikimumas laikytas reikšmingu,
kai p<0,05.
Page 30
30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Sveikatai palankus elgesys
Prieš pradedant nagrinėti sąsajas tarp sveikatai palankaus elgesio, socialinės paramos
ir savęs vertinimo, šie trys veiksniai buvo nagrinėjami atskirai. Analizuojant sveikatai palankų
elgesį, pradžioje paaugliai buvo paklausti, kaip jie rūpinasi savo sveikata. 2 lentelėje pateikti
paauglių atsakymų apie rūpinimąsi savo sveikata rezultatai.
Kas penktas (21,3 proc.) iš tiriamųjų nurodė, jog labai rūpinasi savo sveikata. Du
trečdaliai (67 proc.) visų paauglių atsakė, jog labai rūpinasi arba dažniausiai rūpinasi savo
sveikata, didesnė dalis merginų (75 proc.) negu vaikinų (60,4 proc.), tačiau skirtumai nebuvo
statistiškai reikšmingi.
Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik kas ketvirta mergina (22,7 proc.) ir kas trečias
vaikinas (32,5) nei rūpinosi, nei nesirūpino savo sveikata. Sveikatai neskiriančių dėmesio ir
nesirūpinančių savo sveikata vaikinų buvo 3 kartus daugiau nei merginų (atitinkamai 7,1 proc.
ir 2,4 proc.).
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad merginos labiau rūpinosi savo sveikata nei vaikinai,
tačiau šie skirtumai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
2 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal rūpinimąsi savo sveikata (proc.)
Lytis Labai
rūpinuosi
Dažniausiai
rūpinuosi
Nei rūpinuosi,
nei nesirūpinu
Dažniausiai
nesirūpinu
Visai
nesirūpinu
Vaikinai 20,1 40,3 32,5 4,5 2,6
Merginos 22,7 52,3 22,7 1,6 0,8
Iš viso 21,3 45,7 28,0 3,2 1,8
χ2=8,092; lls=4; p=0,088
Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta, ar per paskutinius 12
mėn. jie darė ką nors, kad labiau rūpintųsi savo sveikata. Iš 2 pav. matyti, kad beveik du
trečdaliai paauglių (59,6 proc.) aktyviai rūpinosi savo sveikata, iš jų buvo didesnė dalis
merginų (64,8 proc.) negu vaikinų (55,2 proc.), tačiau skirtumai tarp lyčių nebuvo statistiškai
reikšmingi.
Page 31
31
Kas antras vaikinas (44,8 proc.) ir beveik kas trečia mergina (35,2 proc.) visai nieko
nedarė dėl savo sveikatos per paskutinius 12 mėn.
χ 2=2,702; lls=1; p=0,100
1 pav. Paauglių pasiskirstymas pagal rūpinimąsi savo sveikata per paskutinius 12 mėn.
Anketoje atviru klausimu buvo prašoma nurodyti, ką paaugliai darė, kad geriau
rūpintis sveikata. Dažniausiai buvo minimas mankštinimasis, rūpinimasis mityba, sveikatos
tikrinimas medicinos įstaigoje.
Analizuojant sveikatai palankų elgesį, paaugliams anketoje buvo užduoti klausimai
susiję su įvairiomis sveikos gyvensenos sferomis: mityba, fizine veikla, režimo laikymusi,
psichosocialiniais veiksniais ir sauga.
Analizuojant paauglių mitybos įpročius, buvo nustatyta, kad apie du trečdaliai (70,9
proc.) tiriamųjų kasdien namie valgė pusryčius (3 lent.), vaikinų daugiau (72,1 proc.) negu
merginų (69,5 proc.). Lyginant rezultatų skirtumus tarp lyčių, statistiškai reikšmingų skirtumų
nebuvo nustatyta.
Page 32
32
3 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien namie valgau
pusryčius (kažką daugiau nei pieno, arbatos ar kito gėrimo puodelį)“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Kasdien valgo pusryčius 111 72,1 89 69,5 200 70,9
Ne kasdien valgo pusryčius 43 27,9 39 30,5 82 29,1
χ 2=0,220; lls=1; p=0,639
Tyrimas atskleidė, kad kasdien daržoves bent 1 kartą per dieną valgė apie du trečdaliai
paauglių (68,8 proc.), daugiau merginų (70,3 proc.) nei vaikinų (67,5 proc.) (4 lent.). Lyginant
skirtumus tarp lyčių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
4 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien valgau
daržoves (1 kartą per dieną, arba dažniau)“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Kasdien valgo daržoves 104 67,5 90 70,3 194 68,8
Ne kasdien valgo daržoves 50 32,5 38 29,7 88 31,2
χ 2=0,252; lls=1; p=0,616
Kasdien bent 1 kartą per dieną vaisius valgančių tiriamųjų skaičius buvo mažesnis negu
valgančių daržoves. Daugiau kaip pusė (58,4 proc.) vaikinų ir beveik tiek pat merginų (58,6
proc.) kasdien bent 1 kartą valgė vaisius (5 lent.).
5 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien valgau vaisius
(1 kartą per dieną, arba dažniau)“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Kasdien valgo vaisius 90 58,4 75 58,6 165 58,5
Ne kasdien valgo vaisius 64 41,6 53 41,4 117 41,5
χ 2=0,001; lls=1; p=0,979
Page 33
33
Analizuojant mitybos įpročius, tiriamųjų buvo klausta apie saldumynų vartojimo
ribojimą. Tyrimas atskleidė, kad kas trečias paauglys (31,2 proc.) ribojo saldumynų vartojimą
(6 lent.). Ribojančių saldumynų vartojimą merginų (32,0 proc.) buvo daugiau negu vaikinų
(30,5 proc.), tačiau skirtumai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
6 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Riboju saldumynų
vartojimą“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Riboja saldumynų vartojimą 47 30,5 41 32,0 88 31,2
Neriboja saldumynų vartojimą 107 69,5 87 68,0 194 68,8
χ 2=0,074; lls=1; p=0,785
Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie jų fizinį aktyvumą.
Daugiau kaip pusė tiriamųjų (57,8 proc.) kasdien mažiausiai 30 min. užsiėmė fizine veikla.
Lyginant skirtumus tarp lyčių nustatyta, kad kasdien užsiimančių fizine veikla vaikinų (66,9
proc.) buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,01) negu merginų (46,9 proc.) (7 lent.).
7 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kasdien mažiausiai 30
minučių skiriu vidutinio arba didelio intensyvumo fizinei veiklai (greitam ėjimui, jogai,
sportui, darbui darže ar ūkyje“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Kasdien skiria mažiausiai 30 min. 103 66,9 60 46,9 163 57,8
Ne kasdien skiria mažiausiai 30 min. 51 33,1 68 53,1 119 42,2
χ 2=11,472; lls=1; p=0,001
Tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai vaikinų (68,2 proc.) ir tiek pat merginų (68 proc.)
didina judėjimą ir fizinį krūvį kasdieniame gyvenime (8 lent.), pvz., eina pėsčiomis vietoj
važiavimo transportu, lipa laiptais vietoj važiavimo liftu. Lyginant skirtumus tarp lyčių,
statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Page 34
34
8 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Didinu judėjimą ir
fizinį krūvį kasdieniame gyvenime (einu pėsčiomis vietoj važiavimo transportu, lipu
laiptais vietoj važiavimo liftu)“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Didina judėjimą kasdieniame
gyvenime 105 68,2 87 68,0 192 68,1
Nedidina judėjimo
kasdieniame gyvenime 49 31,8 41 32,0 90 31,9
χ 2=0,001; lls=1; p=0,97
Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie higieną.
Didžioji dalis (78,8 proc.) paauglių mažiausiai 2 kartus per dieną valėsi dantis (9 lent.).
Tyrimas atskleidė, kad merginos (89,1 proc.) labiau rūpinosi burnos higiena negu vaikinai
(70,1 proc.). Tarp lyčių buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,01).
9 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Mažiausiai 2 kartus per dieną
valausi dantis“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Valo du kartus per dieną 108 70,1 114 89,1 222 78,7
Valo rečiau negu du kartus per
dieną 46 29,9 14 10,9 60 21,3
χ 2=14,959; lls=1; p=0,001
10 lentelėje pateiktas paauglių lankymosi pas odontologą kas šešis mėnesius
skirstinys. Daugiau negu pusė (52,1 proc.) tiriamųjų profilaktiškai lankėsi pas odontologą kas
šešis mėnesius. Tyrimas atskleidė, kad merginų kas šešis mėn. besilankančių pas odontologą
profilaktinei apžiūrai (58,6 proc.) buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,05) negu vaikinų
(46,8 proc.).
Page 35
35
10 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Kas šešis mėnesius
lankausi pas odontologą profilaktinei apžiūrai“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Lankosi kas šešis mėn. 72 46,8 75 58,6 147 52,1
Lankosi rečiau negu kas šešis mėn. 82 53,2 53 41,4 135 47,9
χ 2=3,927; lls=1; p=0,048
Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie miegą. Nustatyta,
kad daugiau negu pusė tiriamųjų (54,6 proc.) miegojo mažiausiai 7-8 val., vaikinų daugiau
(57,1 proc.) negu merginų (51,6 proc.) (11 lent.). Lyginant skirtumus tarp lyčių, statistiškai
reikšmingas skirtumas nenustatytas.
11 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Naktį miegu
mažiausiai 7-8 valandas“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Miega mažiausiai 7-8 val. 88 57,1 66 51,6 154 54,6
Nemiega mažiausiai 7-8 val. 66 42,9 62 48,4 128 45,4
χ 2=0,878; lls=1; p=0,349
12 lentelėje pateikti paauglių ėjimo miegoti tuo pačiu metu rezultatai. Nustatyta, kad
daugiau nei trečdalis vaikinų (39,6 proc.) ir beveik tiek pat merginų (38,3 proc.) eina miegoti
tuo pačiu paros metu. Skirtumai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
12 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Einu miegoti tuo pačiu
metu“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Eina miegoti tuo pačiu metu 61 39,6 49 38,3 110 39,0
Neina miegoti tuo pačiu metu 93 60,4 79 61,7 172 61,0
χ 2=0,052; lls=1; p=0,820
Page 36
36
Analizuojant sveikatai palankų elgesį, tiriamųjų buvo klausta apie saugą. Nustatyta,
kad kas trečias vaikinas (34,4 proc.) ir kas trečia mergina (34,4 proc.) vengė per didelio
įdegio, pvz., naudojo specialius kremus, pridengė galvą, vengė degintis tarp 10 – 14 val. (13
lent.).
13 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Vengiu per didelio
įdegio (naudoju specialius kremus, pridengiu galvą, vengiu degintis tarp 10-14
valandos)“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Vengia per didelio įdegio 53 34,4 44 34,4 97 34,4
Nevengia per didelio įdegio 101 65,6 84 65,6 185 65,6
χ 2=0,001; lls=1; p=0,994
Važiuojant automobiliu didžioji tiriamųjų dalis užsisega saugos diržą (87,6 proc.),
merginų (89,8 proc.) daugiau negu vaikinų (85,7 proc.) (14 lent.). Skirtumai tarp lyčių nebuvo
statistiškai reikšmingi.
14 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Važiuodamas
automobiliu užsisegu saugos diržą“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Užsisega saugos diržą 132 85,7 115 89,8 247 87,6
Neužsisega saugos diržo 22 14,3 13 10,2 35 12,4
χ 2=1,096; lls=1; p=0,295
15 lentelėje matyti, kad apie du trečdaliai (63,8 proc.) paauglių yra atsargūs megzdami
kontaktus su kitais žmonėmis gatvėje, internete, klube ir t.t. Buvo nustatytas statistiškai
patikimas skirtumas tarp lyčių (p<0,01). Merginos (77,3 proc.) buvo atsargesnės mezgant
kontaktus, lyginant su vaikinais (52,6 proc.).
Page 37
37
15 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Esu atsargus
megzdamas kontaktus su kitais (gatvėje, internete, klube)“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Yra atsargus megzdamas
kontaktus su kitais 81 52,6 99 77,3 180 63,8
Nėra atsargus megzdamas
kontaktus su kitais 73 47,4 29 22,7 102 36,2
χ 2=18,541; lls=1; p=0,001
Analizuojant tiriamųjų sveikatai palankų elgesį, paauglių buvo klausta, kaip jie mąsto
apie save ir juos supantį pasaulį. Du trečdaliai (61,7 proc.) paauglių atsakė, jog mąsto
pozityviai, vaikinų (63 proc.) daugiau negu merginų (60,2 proc.), tačiau skirtumai tarp lyčių
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (16 lent.).
16 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „Pozityviai mąstau apie
save ir mane supantį pasaulį“
Veiksmai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Mąsto pozityviai 97 63 77 60,2 174 61,7
Nemąsto pozityviai 57 37 51 39,8 108 38,3
χ 2=0,237; lls=1; p=0,626
Analizuojant paauglių sveikatai palankų elgesį buvo klausta apie kai kuriuos žalingus
įpročius. 16 lentelėje pateiktas paauglių pasiskirstymas pagal kai kuriuos žalingus įpročius.
Nustatyta, kad daugiau nei pusė (58,5 proc.) visų tiriamųjų nevartojo alkoholio ir apie
ketvirtadalis nerūkė (28,4 proc.) (17 lent.). Du trečdaliai vaikinų (65,6 proc.) nevartojo
alkoholio ir kas trečias (33,1 proc.) iš jų nerūkė. Kas antra mergina (50 proc.) nevartojo
alkoholio ir kas ketvirta nerūkė (22,7 proc.). Vaikinų, kurie nevartojo alkoholio ir nerūkė,
buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei nevartojančių alkoholio (p<0,01) ir nerūkančių
merginų (p<0,05). Daugiau kaip pusė (53,5 proc.) tiriamųjų vengė buvimo šalia rūkančiųjų, iš
jų daugiau vaikinų (57,8 proc.) nei merginų (48,4 proc.). Lyginant skirtumus tarp lyčių,
statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta.
Page 38
38
Pagal tyrimo rezultatus, du trečdaliai paauglių kasdien namie valgė pusryčius bei
kasdien bent 1 kartą per dieną vartojo vaisius ir daržoves. Pasaulio sveikatos organizacija
(PSO) rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti 3-5 kartus per dieną, todėl atsižvelgiant į šias
rekomendacijas, galima teigti, kad anketos klausimai apie mitybą buvo netinkamai
suformuluoti ir rezultatai negali atspindėti paauglių mitybos įpročius atsižvelgiant į
rekomendacijas. Iš tyrimo rezultatų galima spręsti tik apie tai, kad du trečdaliai paauglių bent
vieną kartą per dieną valgė vaisius ir daržoves.
17 lentelė. Paauglių pasiskirstymas pagal kai kuriuos žalingus įpročius (proc.)
Teiginys Atsakymas Vaikinai
(proc.)
Merginos
(proc.)
Visi
(proc.) p
Nevartoju
alkoholio
TAIP elgiuosi 65,6 50 58,5
0,008
Taip nesielgiu 34,4 50 41,5
Nerūkau
TAIP elgiuosi 33,1 22,7 28,4
0,050
Taip nesielgiu 66,9 77,3 71,6
Vengiu buvimo
šalia rūkančiųjų
TAIP elgiuosi 57,8 48,4 53,5
0,118
Taip nesielgiu 42,2 51,6 46,5
Daugiau kaip pusė tiriamųjų kasdien apie pusvalandį buvo fiziškai aktyvūs, vaikinai
buvo fiziškai aktyvesni lyginant su merginomis. PSO rekomenduoja paaugliams užsiimti
vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla apie 60 minučių per dieną (WHO, 2010), tačiau
anketoje paauglių buvo klausiama apie fizinį aktyvumą trunkantį 30 minučių. Galima spręsti,
kad anketos klausimas buvo sudarytas neatsižvelgiant į PSO rekomendacijas. Tai galima
laikyti trūkumu, kadangi dėl šios priežasties neįmanoma įvertinti, kiek tiriamųjų fizinis
aktyvumas atitiko rekomendacijas. Didesnis vaikinų fizinis aktyvumas stebimas daugelio
autorių (Zaborskis, Raskilas, 2011; Lenhart ir kt., 2012; Hallal ir kt., 2012), todėl šio tyrimo
rezultatai dar kartą patvirtino, jog vaikinai yra fiziškai aktyvesni už merginas.
Didžioji dalis paauglių valėsi dantis 2 k./d. Kas antras tiriamasis profilaktiškai lankėsi
pas odontologą kas šešis mėnesius. Merginos labiau rūpinosi burnos higiena, lyginant su
vaikinais. Remiantis tyrimo rezultatais, galima manyti, kad dėl didesnio mergaičių rūpinimosi
burnos higiena, jų burnos higienos būklė buvo geresnė negu vaikinų. Drungilienė ir kt. (2011)
Page 39
39
tirdami kiek jaunesnius, 12-15 metų paauglius, nustatė, kad mergaičių burnos ertmės higiena
buvo geresnė, lyginant su berniukais.
Kas antras tiriamasis miegojo apie 7-8 val. per parą ir kas trečias tiriamasis ėjo
miegoti tuo pačiu metu. Paaugliams yra rekomenduojama miegoti apie 9 val. per parą.
Mokslininkai savo tyrimuose dažniausiai 9 val. miegą apibrėžia kaip pakankamą miego
trukmę (Asarnow ir kt., 2014; Miller ir kt., 2012). Remiantis tuo, galima teigti, kad šio tyrimo
anketos klausimas apie miegą buvo netinkamai suformuluotas ir neleidžia nustatyti, kiek
tiriamųjų miego režimas buvo tinkamas. 7-8 val. miego trukmę galima laikyti “ribine”, t. y. 7-
8 val. miego trukmė nesiekia rekomenduojamos paaugliams miego trukmės, tačiau yra
daugmaž priartėjusi prie rekomenduotinos 9 val. miego trukmės. Vis dėl to, kai kurie
mokslininkai 7-8 paauglių miego valandas savo tyrimuose analizuoja kaip pakankamą miego
trukmę (Al - Hazzaa ir kt., 2012). Todėl, remiantis jų praktika, galima teigti, kad kas antro šio
tyrimo dalyvio miego trukmė buvo beveik pakankama.
Merginos buvo atsargesnės mezgant kontaktus su kitais žmonėmis gatvėje, internete,
klube ir t.t., lyginant su vaikinais. Krueqer ir Tacket (2003) teigia, kad paauglės merginos
geriau suvokia savo elgesį, lengviau jį valdo ir permąsto dorovinius poelgius. Tai galima
laikyti viena iš priežasčių, dėl kurios merginos buvo atsargesnės megzdamos kontaktus su
kitais žmonėmis.
Vaikinai turėjo mažiau žalingų įpročių negu merginos. Goštautas ir kt. (2013)
lygindami paauglių rūkymą 2005 ir 2012 m. nustatė, kad merginų rūkymas per šiuos metus
išaugo, o vaikinų tuo tarpu sumažėjo. Pasak Zaborskio (2010), paskutiniais metais Lietuvoje
buvo padidėjęs paauglių žalingų įpročių paplitimas. Autorius akcentuoja, kad ypatingai išaugo
paauglių – merginų tabako ir alkoholio vartojimas, paplito lengvesnių alkoholinių gėrimų,
tokių kaip sidras ir alkoholiniai kokteiliai, vartojimas. Kaip matome, autorių minimas didesnis
mergaičių tabako ir alkoholio vartojimas atsispindi ir šio tyrimo rezultatuose.
Apibendrinimas. Du trečdaliai paauglių bent vieną kartą per dieną valgė vaisius ir
daržoves. Daugiau kaip pusė tiriamųjų kasdien apie pusvalandį buvo fiziškai aktyvūs, vaikinai
buvo fiziškai aktyvesni, lyginant su merginomis. Kas trečias tiriamasis ėjo miegoti tuo pačiu
metu. Kas antro šio tyrimo dalyvio miego trukmė buvo beveik pakankama. Merginos labiau
rūpinosi burnos higiena, buvo atsargesnės mezgant kontaktus su kitais žmonėmis, lyginant su
vaikinais. Vaikinai turėjo mažiau žalingų įpročių negu merginos.
Page 40
40
3.2. Socialinė parama
Susumavus ir perkodavus respondentų socialinės paramos klausimyno rezultatus buvo
analizuojama ir vertinama kiekvieno socialinės aplinkos šaltinio (mamos, tėvo, partnerio ir
t.t.) parama. Prieš pradedant analizuoti paauglių suvokiamą socialinę paramą, gaunamą iš
įvairių šaltinių, buvo nustatyta, kiek tiriamųjų ir kokius socialinius paramos šaltinus turi.
18 lentelėje matyti, kad visi tiriamieji turėjo bendraklasius (100 proc.) ir beveik visi
turėjo mamą (95,8 proc.). Šiek tiek mažesnė dalis tiriamųjų turėjo tėvą (89,6 proc.) ir beveik
tiek pat – geriausią draugą/draugę (89,2 proc.). Didžioji dalis tiriamųjų turėjo brolį/seserį
(78,8 proc.), didesnė dalis vaikinų (83,7 proc.) negu merginų (77,3 proc.). Apie trečdalis
tiriamųjų turėjo vaikiną/merginą (31,8 proc.), iš jų beveik pusantro karto daugiau merginų
(39,0 proc.) negu vaikinų (27,2 proc.).
18 lentelė. Paauglių socialinės paramos šaltiniai
Socialinės paramos šaltiniai Vaikinai Merginos Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Turi mamą 153 99,3 124 96,8 277 95,8
Turi tėvą 142 92,2 117 91,4 259 89,6
Turi brolį/seserį 129 83,7 99 77,3 228 78,8
Turi geriausią draugą(-ę) 142 92,2 116 90,6 258 89,2
Turi vaikiną/merginą 42 27,2 50 39,0 92 31,8
Turi bendraklasius 154 100 128 100 282 100
Atsižvelgiant į tiriamųjų surinktų balų pasiskirstymą ir medianą buvo nustatytos
sąlyginai didelės ir sąlyginai mažos socialinės paramos ribos kiekvienam socialinės paramos
šaltiniui. 19 lentelėje pateikti rezultatai atskleidžia, iš kurių socialinės paramos šaltinių
paaugliai mano gaunantys didžiausią paramą. Daugiausia paramos paaugliai sulaukė iš tėvo
(63,6 proc.). Vaikinų nuomone, didžiausią paramą jie gauna iš tėvo (66 proc.), brolio/sesers
(51,5 proc.) ir mamos (48,4 proc.). Merginos didžiausią paramą mano gaunančios iš vaikino
(64,0 proc.), geriausio draugo/draugės (62,9 proc.) ir tėvo (60,7 proc.).
Page 41
41
19 lentelė. Vaikinų ir merginų nuomonės pasiskirstymas pagal gaunamą paramą iš įvairių
aplinkos šaltinių
Socialinės paramos šaltiniai Vaikinai Merginos Iš viso p
n proc. n proc. n proc.
Mamos parama 74 48,4 72 58,1 146 52,7 0,108
Tėvo parama 93 66,0 71 60,7 164 63,6 0,381
Brolio/sesers parama 67 51,5 57 57,6 124 54,1 0,364
Geriausio draugo (-ės) parama 62 43,7 73 62,9 135 52,3 0,002
Vaikino/merginos parama 20 47,6 32 64,0 52 56,5 0,114
Bendraklasių parama 12 7,8 21 16,4 33 11,7 0,025
Lyginant skirtumus tarp lyčių buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas
analizuojant geriausio draugo/draugės ir bendraklasių paramą. Tyrimas atskleidė, kad
reikšmingai didesnė dalis merginos sulaukia daugiau paramos iš savo geriausio
draugo/draugės (p<0,01) ir bendraklasių (p<0,05), lyginant su vaikinais (19 lent.).
Lyginant suvokiamos socialinės paramos gavimo skirtumus tarp lyčių, nustatyta, kad
vaikinai gavo daugiau paramos iš šeimos (tėvo, brolio), o merginos – iš bendraamžių
(vaikino/merginos, geriausio draugo/draugės).
Aptariant baigiamajame darbe pateiktus rezultatus apie moksleivių sulaukiamą paramą
iš aplinkinių, neatsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad didžiausią paramą tiriamieji mano
gaunantys iš tėvo. Tam (2011) teigimu, paaugliai subjektyviai gauna daugiausia paramos iš
savo bendraamžių, nei iš ko kito. Panašiai nustatė Bokhorst ir kt. (2010), kurie teigia, kad 16-
18 metų paaugliams (kurių amžius atitinka ir šio tyrimo respondentų amžių) suvokiama
bendraamžių parama viršija suvokiamą tėvų paramą. Šio tyrimo rezultatai skiriasi nuo minėtų
autorių išvadų. Kita vertus, analizuojant pagal lytį, nustatyta, kad merginos sulaukė daugiau
paramos iš bendraamžių (vaikino, geriausio draugo/draugės), o vaikinai iš šeimos narių (tėvo
ir brolio). Bokhorst ir kt. (2010) taip pat nustatė, kad merginos daugiau negu vaikinai sulaukė
paramos iš bendraamžių.
Apibendrinimas. Didžiausią paramą tiriamieji subjektyviai mano gaunantys iš
tėvo. Tačiau lyginant skirtumus tarp lyčių, vaikinai gauna daugiau paramos iš šeimos narių:
tėvo (66 proc.), brolio/sesers (51,5 proc.), o merginos – iš bendraamžių: vaikino (64,0 proc.),
geriausio draugo/draugės (62,9 proc.).
Page 42
42
3.3. Savęs vertinimas
Savęs vertinimo analizei anketoje buvo skirta 10 klausimų. Kai kurie anketos
klausimai apie savęs vertinimą turėjo teigiamą prasmę, pvz., “Apskritai aš esu patenkintas
savimi“, o kai kurie neigiamą prasmę, pvz., „Kartais aš galvoju, kad esu niekam vertas“. 20
lentelėje pateikti paauglių surinkti balų vidurkiai vertinant įvairius pateiktus teiginius. Prie
„+“ ženklo lentelėje surašyti teigiamą prasmę turintys teiginiai. Jų didesnis vidurkis reiškia
sąlyginai geresnį vertinimą. Prie „-“ ženklo lentelėje surašyti teiginiai, turintys neigiamą
prasmę, ir jų didesnis vidurkis reiškia sąlyginai blogesnį savęs vertinimą.
20 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pateiktų teiginių surinktų balų
vidurkius
Ženklas Teiginys Balų
vidurkis
+
Apskritai aš esu patenkintas savimi 2,89
Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 3,05
Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių 3,21
Aš jaučiuosi vertingu žmogumi, bent jau tikrai ne blogesniu už kitus 3,17
Mano požiūris į save yra teigiamas 3,15
_
Kartais aš galvoju, kad esu niekam vertas 2,78
Aš jaučiu, kad neturiu kuo labai didžiuotis 2,76
Kartais aš aiškiai jaučiu savo nenaudingumą 2,62
Aš norėčiau labiau save gerbti 2,37
Aš linkęs galvoti, kad esu nevykėlis 3,14
Iš 20 lentelės matyti, kad iš teiginių su „+“ ženklu didžiausią vidurkį turėjo teiginiai:
„Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių“ (3,21); „Aš jaučiuosi
vertingu žmogumi, bent jau tikrai neblogesniu už kitus“ (3,17) ir „Mano požiūris į save yra
teigiamas“ (3,15). Iš teiginių su „-“ ženklu didžiausią vidurkį turėjo šie: „Kartais aš galvoju,
kad esu niekam vertas“ (2,78); „Aš jaučiu, kad neturiu kuo labai didžiuotis“ (2,76) ir „Kartais
aš aiškiai jaučiu savo nenaudingumą“ (2,62).
Page 43
43
Atsižvelgiant į tiriamųjų surinktų už atsakymus balų skaičių pasiskirstymą ir
medianą, buvo nustatytos žemo ir aukšto savęs vertinimo ribos bei sudarytos dvi tiriamųjų
grupės: aukštai save vertinančių tiriamųjų grupė ir žemai save vertinančių tiriamųjų grupė.
χ2=0,012; lls=1; p=0,914
2 pav. Paauglių savęs vertinimo, išreikšto procentais, skirstinys
Nustatyta, kad du trečdaliai tiriamųjų (65,9 proc.) save vertino gerai. Lyginant
skirtumus tarp lyčių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, vaikinų (66,2 proc.) beveik
tiek pat, kiek ir merginų (65,6 proc.) save vertino palankiai (2 pav.).
Aptariant pateiktus duomenis apie tiriamųjų savęs vertinimą, mokslinėje literatūroje
yra akcentuojami savęs vertinimo skirtumai tarp lyčių. Teigiama, kad merginų savęs
vertinimas yra žemesnis nei bendraamžių vaikinų (Moksnes, Espnes, 2013; Erentaitė,
Malinauskienė O, 2012; Tam, 2011; Krueqer, Tacket, 2003). Moksnes ir Espnes (2013) savo
tyrime nustatė, kad vaikinų savęs vertinimas buvo geresnis negu merginų. Tam (2011) tyrė
skirtingo amžiaus paauglius ir nustatė, kad viduriniosios ir vėlyvosios paauglystės metu
paauglių merginų savęs vertinimas buvo žemesnis nei paauglių vaikinų. Krueqer ir Tacket
(2003) tai paaiškina lyčių psichologijos skirtumais. Merginos jautriau reaguoja į aplinkinių
kritiką, yra savikritiškesnės, jautresnės ir pažeidžiamesnės, todėl jų savęs vertinimas dažnai
būna žemesnis nei vaikinų (Krueqer, Tacket, 2003). Tačiau, šio tyrimo rezultatai, kai buvo
analizuojama vėlyvosios paauglystės tiriamųjų savęs vertinimas, nepatvirtino minėtų autorių
išvadų. Šio tyrimo respondentų savęs vertinimas nepriklausė nuo lyties.
Apibendrinimas. Du trečdaliai tiriamųjų save vertino gerai. Tiriamųjų savęs
vertinimas nepriklausė nuo lyties.
Page 44
44
3.4. Sveikatai palankaus elgesio ir socialinės paramos sąsajos
Analizuojant paauglių sveikatai palankaus elgesio ir paramos, gaunamos iš aplinkos,
sąsajas, buvo ieškoma statistiškai reikšmingų sąsajų tarp respondentų atsakymų į klausimus
apie sveikatai palankų elgesį ir kiekvieno paramos šaltinio atskirai. Taip pat buvo
skaičiuojami galimybių santykiai (GS) ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI) .
Iš pradžių buvo analizuojamos sąsajos tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir
šeimos narių palaikymo.
21 lentelė. Mamos paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Didelė
parama
Maža
parama GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Lankosi pas odontologą kas 6 mėnesius
2,03 (1,25 – 3,28) 0,004 Lankosi kas 6 mėn. 88 (60,3) 56 (42,7)
Nesilanko kas 6 mėn. 58 (39,7) 75 (57,3)
Kasdien valgo daržoves mažiausiai 1 k./d.
2,25 (1,33 – 3,80) 0,002 Kasdien valgo daržoves 113 (77,4) 79 (60,3)
Ne kasdien valgo daržoves 33 (22,6) 52 (39,7)
Pozityviai mąsto
1,78 (1,10 – 3,01) 0,020 Mąsto pozityviai 99 (67,8) 71 (54,2)
Nemąsto pozityviai 47 (32,2) 60 (45,8)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
2,41 (1,50 – 4,03) 0,001 Kreipiasi į kitus 99 (67,8) 61 (46,6)
Nesikreipia į kitus 47 (32,2) 70 (53,4)
Streso/įtampos įveikimas
1,58 (0,98 – 2,55)
0,058 Pavyksta įveikti stresą 89 (61,0) 65 (49,6)
Nepavyksta įveikti streso 57 (39,0) 66 (50,4)
Lanko treniruotes mažiausiai 1 k./sav.
1,83 (1,12 – 2,98) 0,014 Lanko užsiėmimus 97 (66,4) 68 (51,9)
Nelanko užsiėmimų 49 (33,6) 63 (48,1)
Nustatyta, kad mamos parama buvo reikšmingai susijusi su sekančiu paauglių
sveikatai palankiu elgesiu: kreipimusi pagalbos į kitus iškilus sunkumas (p<0,001), lankymusi
pas odontologą kas 6 mėnesius (p<0,01), kasdieniu daržovių valgymu mažiausiai 1 k./d.
Page 45
45
(p<0,01), pozityviu mąstymu (p<0,05) ir treniruočių lankymu mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05)
(21 lent.) Streso/įtampos įveikimas neturėjo statistiškai reikšmingų sąsajų su gaunama iš
mamos parama, tačiau pagal reikšmingumo lygmenį (p=0,058) matyti, kad streso/įtampos
įveikimas vis tik yra susijęs su mamos parama.
Apskaičiuojant sveikatai palankaus elgesio galimybių santykį (GS) nustatyta, kad
didelę mamos paramą gaunantys paaugliai turėjo apie du su puse karto didesnę galimybę
kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=2,41), du kartus dažniau kasdien valgyti
daržoves (GS=2,25), lankytis pas odontologą kas 6 mėnesius (GS=2,03), beveik du kartus
didesnę galimybę pozityviai mąstyti (GS=1,83) ir lankyti treniruotes mažiausiai 1 k./sav.
(GS=1,78).
22 lentelė. Tėvo paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos
Elgesys Didelė parama Maža parama
GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Lankosi pas odontologą kas 6 mėn.
1,76 (1,07 – 2,88) 0,024 Lankosi kas 6 mėn. 74 (58,7) 59 (44,7)
Lankosi rečiau 25 (41,3) 73 (55,3)
Kasdien prausia visą kūną
3,11 (1,33 – 7,25) 0,006 Prausia kasdien 118 (93,7) 109 (82,6)
Prausia rečiau 8 (6,3) 23 (17,4)
Pozityviai mąsto
2,06 (1,23 – 3,45) 0,005 Mąsto pozityviai 89 (70,6) 71 (53,8)
Nemąsto pozityviai 37 (29,4) 61 (46,2)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
2,13 (1,28 – 3,54) 0,003 Kreipiasi į kitus 85 (67,5) 65 (49,2)
Nesikreipia į kitus 41 (32,5) 67 (50,8)
Lanko treniruotes mažiausiai 1 k./sav.
1,67 (1,01 – 2,78) 0,045 Lanko užsiėmimus 85 (67,5) 73 (55,3)
Nelanko užsiėmimų 41 (32,5) 59 (44,7)
Analizuojant tėvo paramos ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas nustatyta, kad tėvo
parama buvo reikšmingai susijusi su kasdieniu kūno prausimu (p<0,01), lankymusi pas
Page 46
46
odontologą kas 6 mėnesius (p<0,05), treniruočių lankymu mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05),
pozityviu mąstymu (p<0,01) ir kreipimusi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,01) (22
lent.). Tyrimas atskleidė, kad tėvo paramą gaunantys paaugliai turėjo tris kartus didesnę
galimybę kasdien prausti visą kūną (GS=3,11), du kartus didesnę galimybę iškilus
sunkumams kreiptis pagalbos į kitus (GS=2,13) ir pozityviai mąstyti (GS=2,06) ir 1,76 karto
didesnę galimybę (GS=1,76) lankytis pas odontologą kas 6 mėnesius bei 1,67 karto didesnę
galimybę (GS=1,67) lankyti treniruotes.
23 lentelėje pateikti brolio/sesers ir sveikatai palankaus elgesio sąsajų rezultatai.
Tyrimas atskleidė sąsajas tarp brolio/sesers paramos ir laiko su draugais praleidimo
mažiausiai 1 k./sav., treniruočių lankymo mažiausiai 1 k./sav. ir kreipimusi į kitus iškilus
sunkumams (p<0,01). Su brolio/sesers parama statistiškai reikšmingai susijęs buvo tik
paauglių kreipimasis į kitus iškilus sunkumams (p<0,01). Brolio/sesers paramą gaunantys
paaugliai turėjo du kartus didesnę galimybę kreiptis į kitus, iškilus sunkumams (GS=2,13).
23 lentelė. Brolio/sesers paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Didelė
parama
Maža
parama GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
2,13 (1,25 – 3,66) 0,005 Kreipiasi į kitus 85 (68,5) 53 (50,5)
Nesikreipia į kitus 39 (31,5) 52 (49,5)
Praleidžia laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav.
1,81 (1,01 – 3,31) 0,051
Praleidžia laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. 99 (79,8) 72 (68,6)
Praleidžia laiką su draugais
rečiau 25 (20,2) 33 (31,4)
Lanko treniruotes mažiausiai 1 k./sav.
1,69 (1,01 – 2,91) 0,054 Lanko užsiėmimus 85 (68,5) 59 (56,2)
Nelanko užsiėmimų 39 (31,5) 46 (43,8)
Išanalizavus sąsajas tarp paauglių sveikatai palankaus elgesio ir šeimos narių
teikiamos paramos, toliau buvo analizuojamos sveikatai palankaus elgesio sąsajos su
bendraamžių (geriausiu draugu/drauge, vaikinu/mergina, bendraklasiais) teikiama parama. 24
lentelėje pateiktos paauglių sveikatai palankaus elgesio ir geriausio draugo/draugės paramos
Page 47
47
sąsajos. Tyrimas atskleidė, kad geriausio draugo/draugės parama buvo susijusi su kasdieniu
viso kūno prausimu (p<0,001), kreipimusi į kitus iškilus sunkumams (p<0,001), dantų valymu
mažiausiai 2 k./d. ( p<0,01), ir laiko praleidimu su draugais mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05).
Apskaičiavus sveikatai palankaus elgesio galimybių santykį nustatyta, kad
geriausio draugo/draugės paramą gaunantys paaugliai turėjo beveik keturis kartus daugiau
galimybių kasdien prausti visą kūną (GS=3,85), du su puse karto didesnę galimybę valytis
dantis mažiausiai 2 k./d. (GS=2,40) ir du kartus daugiau galimybių kreiptis į kitus iškilus
sunkumams (GS=2,33) bei praleisti laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav. (GS=2,10).
24 lentelė. Geriausios draugo/draugės paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio
sąsajos
Elgesys
Didelė
parama
Maža
parama GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Valo dantis mažiausiai 2 k./d.
2,40 (1,30 – 4,50) 0,005 Valo dantis mažiausiai 2
k./d. 116 (85,9) 88 (71,5)
Valo dantis rečiau 19 (14,1) 35 (28,5)
Kasdien prausia visą kūną
3,85 (1,70 - 8,90) 0,001 Prausia kasdien 127 (94,1) 99 (80,5)
Prausia rečiau 8 (5,9) 24 (19,5)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
2,33 (1,40 – 3,90) 0,001 Kreipiasi į kitus 94 (69,6) 61 (49,6)
Nesikreipia į kitus 41 (30,4) 62 (50,4)
Praleidžia laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav.
2,10 (1,20 – 3,80) 0,013 Praleidžia laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. 112 (83,0) 86 (69,9)
Praleidžia laiką su draugais
rečiau 23 (17,0) 37 (30,1)
Analizuojant vaikino/merginos paramos ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas
nustatyta, kad vaikino/merginos parama buvo reikšmingai susijusi su kasdieniu vaisių
valgymu mažiausiai 1 k./d. (p<0,05), saugos diržo užsisegimu (p<0,05) ir laiko praleidimu su
draugais mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05) (25 lentelė). Tyrimas atskleidė, kad vaikino/merginos
paramą gaunantys paaugliai turėjo penkis kartus didesnę galimybę (GS=5,30) užsisegti
saugos diržą važiuojant automobiliu, tris kartus didesnę galimybę (GS=3,10) praleisti laiką su
Page 48
48
draugais mažiausiai 1k./sav. ir 2,71 karto didesnę galimybę (GS=2,71) kasdien valgyti
vaisius.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarp respondentų, turinčių vaikiną/merginą, buvo tik
trečdalis visų tiriamųjų, t.y. 31,8 proc. (n=92) (žr. 18 lent.). Tokia imtis galėjo būti
nepakankama, kad atspindėtų visus tiriamuosius ir kai kurių sąsajų reikšmingumas galėjo būti
atsitiktinis.
25 lentelė. Vaikino/merginos paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio
sąsajos
Elgesys
Didelė
parama
Maža
parama GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Kasdien valgo vaisius mažiausiai 1 k./d.
2,71 (1,13 – 6,50) 0,023 Kasdien valgo vaisius 38 (73,1) 20 (50,0)
Ne kasdien valgo vaisius 14 (26,9) 20 (50,0)
Važiuodamas automobiliu užsisega saugos diržą
5,30 (1,03 – 27,11) 0,029 Užsisega saugos diržą 50 (96,2) 33 (82,5)
Neužsisega saugos diržo 2 (3,8) 7 (17,5)
Praleidžia laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav.
3,10 (1,10 – 8,70) 0,028 Praleidžia laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. 45 (86,5) 27 (67,5)
Praleidžia laiką su draugais
rečiau 71 (3,5) 13 (32,5)
Analizuojant bendraklasių paramos ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas nustatyta,
kad bendraklasių parama buvo susijusi su kasdieniu viso kūno prausimu (p<0,01) (26 lent.).
Bendraklasių paramą gaunantys paaugliai turėjo beveik tris kartus daugiau galimybių kasdien
prausti visą kūną (GS=2,87). Bendraklasių parama taip pat buvo susijusi su pozityviu
mąstymu (p<0,01), streso/įtampos įveikimu (p<0,05) ir kreipimusi į kitus iškilus sunkumams
(p<0,05) ir su kasdiene fizine veikla mažiausiai 30 min./d. (p<0,05).
Apskaičiuojant sveikatai palankaus elgesio galimybių santykį nustatyta, kad
bendraklasių paramą gaunantys paaugliai turėjo du kartus daugiau galimybių (GS=2,10)
pozityviai mąstyti, 1,82 karto daugiau galimybių (GS=1,82) įveikti stresą/įtampą, ir 1,70 karto
didesnę galimybę (GS=1,70) kreiptis į kitus iškilus sunkumams ir užsiimti fizine veikla
mažiausiai 30 min./d. (GS=1,70).
Page 49
49
26 lentelė. Bendraklasių paramos ir paauglių sveikatai palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Didelė
parama
Maža
parama GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Kasdien prausia visą kūną
2,87 (1,40 – 6,00) 0,004 Prausia kasdien 142 (92,2) 103 (80,5)
Prausia rečiau 12 (7,8) 25 (19,5)
Streso/įtampos įveikimas
1,82 (1,13– 2,93) 0,013 Pavyksta įveikti stresą 96 (62,3) 61 (47,7)
Nepavyksta įveikti streso 58 (37,7) 67 (52,3)
Pozityviai mąsto
2,10 (1,30 – 3,40) 0,003 Mąsto pozityviai 107 (69,5) 67 (52,3)
Nemąsto pozityviai 67 (52,3) 61 (47,7)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
1,70 (1,05 – 2,70) 0,030 Kreipiasi į kitus 98 (63,6) 65 (50,8)
Nesikreipia į kitus 56 (36,4) 63 (49,2)
Kasdienė fizinė veikla mažiausiai 30 min./d.
1,70 (1,05 – 2, 70) 0,030 Užsiima fizine veikla
mažiausiai 30 min./d. 98 (63,6) 65 (50,8)
Užsiima fizine veikla rečiau 56 (36,4) 63 (49,2)
Tyrimas atskleidė reikšmingas mamos paramos sąsajas su paauglių daržovių valgymu.
Motina tradiciškai yra atsakinga už maisto gaminimą ir natūraliai labiau nei kiti šeimos nariai
gali veikti vaikų mitybą. Shokrvash ir kt. (2013) taip pat nustatė šeimos paramos sąsajas su
paauglių mitybos įpročiais, ypatingai akcentuodami motinos paramą. Autoriai, skirtingai nuo
šio tyrimo rezultatų, nustatė motinos paramos sąsajas ne tik su daržovių, bet ir vaisių
vartojimu. Pasak Shokrvash ir kt. (2013), nedirbanti, arba daugiau laiko namie praleidžianti
motina buvo susijusi su tinkamesne ir sveikesne paauglių mityba. Williams ir kt. (2010) taip
pat nustatė, kad tėvų teikiama parama bei laikas praleidžiamas su vaikais, turėjo teigiamą
poveikį paauglių mitybos įpročiams, lyginant su paaugliais kurių tėvai daug laiko praleido
dirbdami ir negalėjo suteikti vaikams pakankamai dėmesio.
Page 50
50
Tikėtina, kad brolis/sesuo gali būti laikomi ne tik šeimos, bet ir bendraamžių grupės
nariais, ypač jei amžiaus skirtumas tarp vaikų šeimoje nėra didelis. Remiantis šia prielaida
buvo apibendrinami ir analizuojami tolesni tyrimo duomenys.
Tyrimas atskleidė tėvų ir bendraamžių paramos sąsajas su paauglių fiziniu aktyvumu.
Dauguma autorių pateikia panašius savo tyrimų išvadas. Autoriai teigia, kad paaugliai
gaunantys pakankamai socialinės paramos iš įvairių šaltinių, yra fiziškai aktyvesni, lyginant
su paaugliais, kuriems trūksta tėvų ar bendraamžių paramos (Ling ir kt., 2014; Graham ir kt,
2014; Fitzgerald ir kt. , 2012). Paauglių fizinė veikla gali būti susijusi su bendraamžių parama
dėl kartu praleidžiamo aktyvaus laisvalaikio, bendrų pomėgių, susijusių su fiziniu aktyvumu.
Tėvų parama gali būti susijusi su paauglių fiziniu aktyvumu dėl tėvų fizinės veiklos
pavyzdžio. Taip pat paauglių fizinį aktyvumą gali veikti tėvų paskatinimas ir galimybės
apmokėti sporto užsiėmimus ir treniruotes, mat šiame tyrime tėvų parama buvo susijusi su
treniruočių lankymu mažiausiai 1 k./sav. Zaborskis ir Raskilas (2011) nustatė, kad paaugliai,
kurių šeimos buvo vertintos kaip turtingos, palyginti su paaugliais iš neturtingų šeimų, turėjo
1,5 karto didesnę galimybę būti fiziškai aktyvūs. Tai parodo, kad tėvų parama, išreiškiama
finansiškai, taip pat turi teigiamą poveikį paauglių fiziniam aktyvumui.
Tėvų ir bendraamžių parama buvo susijusi su psichosocialiniais veiksniais:
streso/įtampos įveikimu, pozityviu mąstymu apie save ir pasaulį, kreipimusi pagalbos į kitus
iškilus sunkumams ir t.t. Banks ir Weems (2014) nustatė, kad didesnis tėvų ir bendraamžių
paramos lygis lėmė vaikų žemesnį psichologinių problemų lygį. Cheng ir kt. (2014) taip pat
teigia, kad pakankama socialinė parama turi teigiamą psichologinį poveikį paaugliams.
Daugelis autorių daugiausiai sieja tėvų ir bendraamžių paramą su mažesniais paauglių
streso ir depresijos pasireiškimais. Lakey ir Orehek (2011) ir Schraml ir kt. (2011) teigia, kad
pakankama socialinė parama gerina psichosocialinę asmens gyvenimo sritį dėl to, kad
socialinis palaikymas sumažina stresą. Kai sumažėja stresas, natūraliai sumažėja ir su stresu
susiję reiškiniai: įtampa, nerimas, liūdesys, pyktis, sutrikęs miegas, negatyvus požiūris į
gyvenimą ir pan. Pasak Lakey ir Orehek (2011), teigiamas socialinės paramos efektas
pasireiškia ne dėl streso šaltinio nagrinėjimo su paaugliais ir ne kalbėjimo apie tai, kaip įveikti
stresą. Tačiau tinkamą socialinę paramą suteikia tarpusavio bendravimas, dalinimasis
emocijomis ir bendra veikla, kuri teigiamai veikia paauglio mintis, požiūrį bei elgesį ir
suteikia reikalingą paramą.
Pasak Bukšnytės – Marmienės ir Malinauskienės O (2014), tėvų parama yra svarbi
tiek paauglių psichinei sveikatai, tiek visuomenėje nepalankiam elgesiui. Autorės nustatė, kad
tėvų parama, glaudūs santykiai ir prieraišumas prie tėvų gali būti efektyviu apsauginiu
Page 51
51
veiksniu. Daugelio autorių nuomone, šeimos parama (tiek tėvo, tiek motinos, tiek brolių ir
seserų) vaidina labai svarbų vaidmenį sveikatai palankaus elgesio, sveikatai palankių įpročių
formavimuisi (mitybai, fiziniam aktyvumui ir t.t.); bei sveiko gyvenimo būdo pasirinkimui
(Graham ir kt, 2014; Fitzgerald, Fitzgerald, Aherne, 2012; Bauer ir kt., 2011; Kelly ir kt.,
2011; Williams ir kt., 2010).
Šis tyrimas atskleidė tėvų ir geriausio draugo/draugės paramos sąsajas su paauglių
dantų ir kūno higiena. Nepavyko rasti tyrimų, kurie atskleistų, kaip tėvų ir geriausio
draugo/draugės parama yra susijusi su paauglių higiena. Galima daryti prielaidą, kad tėvai,
besirūpindami savo vaikais, padeda, primena ir sudaro sąlygas rūpintis dantų ir kūno higiena:
lankytis pas odontologą, valytis dantis ir praustis. Geriausio draugo/draugės parama taip pat
gali teigiamai veikti paauglių higieną, kadangi draugystės santykiai tam tikra prasme veikia ir
formuoja įpročius, kurie yra perimami iš draugo. Paauglys nenori pasirodyti apsileidusiu ir
nepatraukliu, o geriausias draugas/draugė gali būti tam tikru stimulu elgtis taip, kaip priimtina
visuomenėje: rūpintis dantų ir kūno higiena.
Tyrimas atskleidė, kad vaikino/merginos parama buvo susijusi su paauglių saugos
diržo užsisegimu važiuojant automobiliu ir vaisių valgymu. Panašių moksliškai pagrįstų
išvadų nebuvo rasta. Reikėtų paminėti, kad tik trečdalis (n=92) šio tyrimo dalyvių turėjo
vaikiną/merginą. Dėl to galima daryti prielaidą, jog dėl mažo tiriamųjų skaičiaus duomenis
galima laikyti nevisiškai patikimais ir atspindinčiais realybę. Kita vertus, galima daryti
prielaidą, kad vaikino/merginos rūpestis galėjo pasireikšti per diržo užsisegimą ir vaisių
valgymą. Vaisiai galėjo būti dovanojami, valgomi kartu leidžiant laisvalaikį, pvz., ilsintis
mokyklos valgykloje per pertraukas ar kavinėje, ir pan. Kai kurie 11 ir 12 klasių moksleiviai
jau galėjo turėti teises ir naudotis automobiliu. Važiavimas automobiliu kartu su
vaikinu/mergina ir saugos diržo užsisegimas galėjo būti kaip atsargos ir rūpesčio kitu
požymis, bei nenoras būti nubaustiems policijos už saugos taisyklių laužymą.
Apibendrinimas. Analizuojant socialinės paramos sąsajas su paauglių sveikatai
palankiu elgesiu, buvo nustatyti sekantys reikšmingi ryšiai: mamos paramos sąsajos su
daržovių valgymu; tėvų ir bendraamžių paramos sąsajos su paauglių fiziniu aktyvumu ir
psichosocialiniais veiksniais; tėvų ir geriausio draugo/draugės paramos sąsajos su tiriamųjų
dantų ir kūno higiena, vaikino/merginos paramos sąsajos su saugos diržo užsisegimu
važiuojant automobiliu ir vaisių valgymu.
Page 52
52
3.5. Sveikatai palankaus elgesio ir savęs vertinimo sąsajos
Analizuojant sveikatai palankaus elgesio ir savęs vertinimo sąsajas, iš pradžių buvo
analizuojamos sąsajos tarp paauglių savęs vertinimo balų vidurkio ir atskirų anketos klausimų
apie sveikatai palankų elgesį.
Analizei naudojant savęs vertinimo balų vidurkį, nebuvo rasta statistiškai reikšmingų
sąsajų su paauglių sveikatai palankiu elgesiu. Dėl to tolimesnėje analizėje buvo pasirinkti
atskiri anketos klausimai apie savęs vertinimą, kurie buvo naudojami ieškant sąsajų tarp
atskirų sveikatai palankaus elgesio klausimų.
Analizuojant sveikatai palankaus elgesio sąsajas su pozityviu paauglių atsakymu į
pateiktą teiginį „Apskritai aš esu patenkintas savimi“ nustatyta, kad savimi patenkintiems
paaugliams labiau pavyko įveikti stresą/įtampą (p<0,001), pozityviai mąstyti (p<0,001) ir jie
dažniau kreipėsi pagalbos į kitus, iškilus sunkumams (p<0,01) (27 lent.).
27 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Apskritai aš esu patenkintas savimi“ ir sveikatai
palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Yra
patenkintas
savimi
Nėra
patenkintas
savimi GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Streso/įtampos įveikimas
3,33 (1,90 – 5,90) 0,001 Pavyksta įveikti stresą 133 (63,0) 24 (33,8)
Nepavyksta įveikti stresą 78 (37,0) 47 (66,2)
Pozityviai mąsto
6,28 (3,50 – 11,30)
Mąsto pozityviai 153 (72,5) 21 (29,6) 0,001
Nemąsto pozityviai 58 (27,5) 50 (70,4)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
2,15 (1,25 – 3,72) 0,005 Kreipiasi į kitus 132 (62,6) 31 (43,7)
Nesikreipia į kitus 79 (37,4) 40 (56,3)
Apskaičiuojant savimi patenkintų respondentų galimybių santykį elgtis palankiai
sveikatai, nustatyta, kad patenkinti savimi paaugliai turėjo apie šešis kartus daugiau galimybių
pozityviai mąstyti (GS=6,28), apie tris kartus daugiau galimybių įveikti stresą/įtampą
Page 53
53
(GS=3,33) ir du kartus daugiau galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams
(GS=2,15).
28 lentelėje pateiktas paauglių atsakymo į teiginį „Aš jaučiu, kad turiu daug gerų
savybių“ ir sveikatai palankaus elgesio sąsajų skirstinys. Nustatyta, kad paaugliams, kurie
jaučia, jog turi daug gerų savybių, labiau pavyksta pozityviai mąstyti (p<0,001), kreiptis
pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001) ir įveikti stresą/įtampą (p<0,01). Tyrimas
atskleidė, kad paaugliai, kurie jaučia, jog turi daug gerų savybių, turi tris su puse karto
daugiau galimybių pozityviai mąstyti (GS=3,62), apie tris kartus daugiau galimybių kreiptis
pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=3,32) ir du su puse karto daugiau galimybių įveikti
stresą/įtampą (GS=2,66).
28 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių“ ir
sveikatai palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Jaučia, kad
turi daug
gerų
savybių
Nejaučia,
kad turi
daug gerų
savybių GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Streso/įtampos įveikimas
2,66 (1,40 – 5,20) 0,003 Pavyksta įveikti stresą 141 (59,5) 16 (35,6)
Nepavyksta įveikti stresą 96 (40,5) 29 (64,4)
Pozityviai mąsto
3,62 (1,90 – 7,10) 0,001 Mąsto pozityviai 158 (66,7) 16 (35,6)
Nemąsto pozityviai 79 (33,3) 29 (64,4)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
3,32 (1,70 – 6,50) 0,001 Kreipiasi į kitus 148 (62,4) 15 (33,3)
Nesikreipia į kitus 89 (37,6) 30 (66,7)
29 lentelėje pateikti sveikatai palankaus elgesio sąsajų su paauglių atsakymu į
teiginį „Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių“ rezultatai. Nustatyta,
kad paaugliai, kurie mano, jog gali atlikti darbus taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių,
dažniau kreipėsi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001), pozityviai mąstė (p<0,001),
dažniau įveikė stresą/įtampą (p<0,01) ir dažniau praleido laiką su draugais mažiausiai 1
k./sav. (p<0,05). Apskaičiuojant galimybių santykį, buvo nustatyta, kad paaugliai, manantys,
jog gali atlikti darbus taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių, turėjo 4,39 karto daugiau
Page 54
54
galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=4,39), 3,72 karto daugiau
galimybių pozityviai mąstyti (GS=3,72), apie tris kartus didesnę galimybę įveikti
stresą/įtampą (GS=2,80) ir du su puse karto didesnę galimybę praleisti laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. (GS=2,44).
29 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip
dauguma kitų žmonių“ ir sveikatai palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Gali atlikti
darbus taip
pat gerai
kaip kiti
Negali atlikti
darbus taip
pat gerai kaip
kiti GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Streso/įtampos įveikimas
2,80 (1,26 – 6,23) 0,009 Pavyksta įveikti stresą 147 (58,3) 10 (33,3)
Nepavyksta įveikti stresą 105 (41,7) 20 (66,7)
Pozityviai mąsto
3,72 (1,67 – 8,30) 0,001 Mąsto pozityviai 164 (65,1) 10 (33,3)
Nemąsto pozityviai 88 (34,9) 20 (66,7)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
4,39 (1,88 – 10,26) 0,001 Kreipiasi į kitus 155 (61,5) 8 (26,7)
Nesikreipia į kitus 97 (38,5) 22 (73,3)
Praleidžia laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav.
2,44 (1,12 – 5,33) 0,021 Praleidžia laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. 192 (76,2) 17 (56,7)
Praleidžia laiką su draugais
rečiau 60 (23,8) 13 (43,3)
30 lentelėje pateikti sveikatai palankaus elgesio sąsajų su paauglių atsakymu į teiginį
„Aš jaučiuosi vertingu žmogumi, bent jau tikrai neblogesniu už kitus“ rezultatai. Tyrimas
atskleidė, kad tiriamieji, kurie jautėsi vertingais žmonėmis, dažniau praleido laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. (p<0,001), dažniau kreipėsi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001)
ir turėjo pozityvų mąstymą (p<0,001).
Apskaičiuojant galimybių santykį, buvo nustatyta, kad paaugliai, kurie jaučiasi
vertingais žmonėmis, turėjo 3,73 karto daugiau galimybių praleisti laiką su draugais
mažiausiai 1k./sav.(GS=3,73), tris su puse karto daugiau galimybių pozityviai mąstyti
Page 55
55
(GS=3,53) ir kreiptis tris kartus daugiau galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus
sunkumams (GS=3,34).
30 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Aš jaučiuosi vertingu žmogumi, bent jau tikrai
neblogesniu už kitus“ ir sveikatai palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Jaučiasi
vertingu
žmogumi
Nesijaučia
vertingu
žmogumi GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Pozityviai mąsto
3,53 (1,70 – 7,30) 0,001 Mąsto pozityviai 161 (65,7) 13 (35,1)
Nemąsto pozityviai 84 (34,3) 24 (64,9)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
3, 34 (1,60 – 7,00) 0,001 Kreipiasi į kitus 151 (61,6) 12 (32,4)
Nesikreipia į kitus 94 (38,4) 25 (67,6)
Praleidžia laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav.
3,73 (1,80 – 7,60) 0,001 Praleidžia laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. 191 (78,0) 18 (48,6)
Praleidžia laiką su draugais
rečiau 54 (22,0) 19 (51,4)
Analizuojant sveikatai palankaus elgesio sąsajas su tiriamųjų atsakymu į teiginį
„Mano požiūris į save yra teigiamas“, buvo nustatyta, kad paaugliams, turintiems teigiamą
požiūrį į save, labiau pavyko įveikti stresą/įtampą (p<0,001), pozityviai mąstyti (p<0,001), jie
dažniau kreipėsi pagalbos į kitus iškilus sunkumams (p<0,001), dažniau prausė visą kūną
(p<0,01), praleido laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav. (p<0,05) ir užsiėmė fizine veikla
mažiausiai 30 min./d. (p<0,05) (31 lent.).
Apskaičiuojant turinčių teigiamą požiūrį į save paauglių galimybių santykį, nustatyta,
kad teigiamą požiūrį į save turintys paaugliai turėjo šešis kartus daugiau galimybių pozityviai
mąstyti (GS=6,20), tris su puse karto daugiau galimybių įveikti stresą/įtampą (GS=3,51), tris
kartus daugiau galimybių kreiptis pagalbos į kitus iškilus sunkumams (GS=3,09) ir kasdien
prausti visą kūną (GS=2,97); bei du kartus daugiau galimybių praleisti laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. (GS=2,11) ir kasdien užsiimti fizine veikla (GS=1,99).
Page 56
56
31 lentelė. Paauglių atsakymų į teiginį „Mano požiūris į save yra teigiamas“ ir sveikatai
palankaus elgesio sąsajos
Elgesys
Turi
teigiamą
požiūrį į
save
Neturi
teigiamo
požiūrio į
save GS (95 proc. PI) p
n (proc.) n (proc.)
Streso/įtampos įveikimas
3,51 (1,80 – 6,90) 0,001 Pavyksta įveikti stresą 143 (60,6) 14 (30,4)
Nepavyksta įveikti stresą 93 (39, 4) 32 (69,6)
Pozityviai mąsto
6,20 (3,04 – 12,65) 0,001 Mąsto pozityviai 162 (68,6) 12 (26,1)
Nemąsto pozityviai 74 (31,4) 34 (73,9)
Iškilus sunkumams kreipiasi pagalbos į kitus
3,09 (1,60 – 6,00) 0,001 Kreipiasi į kitus 147 (62,3) 16 (34,8)
Nesikreipia į kitus 89 (37,7) 30 (65,2)
Praleidžia laiką su draugais mažiausiai 1 k./sav.
2,11 (1,10 – 4,10) 0,025 Praleidžia laiką su draugais
mažiausiai 1 k./sav. 181 (76,7) 28 (60,9)
Praleidžia laiką su draugais
rečiau 55 (23,3) 18 (39,1)
Kasdienė fizinė veikla mažiausiai 30 min./d.
1,99 (1,05 – 3,80) 0,032 Užsiima fizine veikla
mažiausiai 30 min./d. 143 (60,6) 20 (43,5)
Užsiima fizine veikla rečiau 93 (39,4) 26 (56,5)
Kasdien prausia visą kūną
2,97 (1,40 – 6,50) 0,004 Prausia kasdien 211 (89,4) 34 (73,9)
Prausia rečiau 25 (10,6) 12 (26,1)
Tyrimas atskleidė, kad beveik visi aukščiau analizuoti savęs vertinimo teiginiai turėjo
sąsajų su psichosocialiniais elgesio veiksniais: streso/įtampos įveikimu, pozityviu mąstymu
apie save ir supantį pasaulį, kreipimusi į kitus iškilus sunkumams ir laiko su draugais
praleidimu mažiausiai 1 k./sav.
Schraml ir kt. (2011), taip pat tyrinėjo ir nustatė savęs vertinimo sąsajas su psichine
paauglių sveikata. Jis teigia, kad paauglių savęs vertinimas turi didelę reikšmę streso ir
įtampos įveikimui. Moksnes ir Espnes (2013) nustatė paauglių savęs vertinimo sąsajas su
Page 57
57
subjektyviu pasitenkinimu gyvenimu. Geriau save vertinančių tiriamųjų, pasitenkinimo
gyvenimu lygis buvo aukštesnis. Steiger ir kt. (2014) teigia, kad paauglių žemas savęs
vertinimas gali turėti neigiamą poveikį ne tik paauglystėje, tačiau ir suaugusiame amžiuje. Po
dvidešimt trijų metų trukusio tyrimo, autorius nustatė, kad paaugliams, nepakankamai gerai
save vertinusiems paauglystėje, labiau pasireiškė depresijos simptomai po dviejų dešimtmečių
(Steiger ir kt., 2014).
Įvairių autorių tyrimų rezultatai atskleidžia žemo savęs vertinimo sąsajas su sveikatai
žalingu elgesiu. Pasak Derdikman - Eiron ir kt., (2011), Guzman, Bosch, (2007), Moradi ir
Funderbunk (2006), paaugliai, turintys žemą savęs vertinimą, linkę į labiau žalingą sveikatai
elgesį, lyginant su gerai save vertinančiais bendraamžiais. Hargreaves ir kt. (2014) nustatė,
kad gerai save vertinantys paaugliai buvo labiau sveikesni, fiziškai aktyvesni ir sveikiau
maitinosi. Deja, šio tyrimo rezultatai neatskleidė savęs vertinimo sąsajų su paauglių su
didesniu fiziniu aktyvumu, sveikesne mityba, higiena ar sauga.
Apibendrinimas. Paauglių savęs vertinimas buvo susijęs su psichosocialiniais
veiksniais. Savęs vertinimo sąsajos su kitu analizuojamu elgesiu, pvz., mityba, higiena, sauga
ar fiziniu aktyvumu, nebuvo nustatytos.
Page 58
58
IŠVADOS
1. Daugiau kaip pusės paauglių elgesys buvo palankus sveikatai: du trečdaliai bent vieną
kartą per dieną valgė vaisius ir daržoves, daugiau kaip pusė kasdien apie pusvalandį
buvo fiziškai aktyvūs, didžioji dalis tiriamųjų du kartus per dieną valėsi dantis ir pusė iš
jų reguliariai lankėsi pas odontologą profilaktinei apžiūrai. Analizuojant pagal lytį,
reikšmingai daugiau vaikinų buvo fiziškai aktyvesni, o merginų – labiau rūpinosi
burnos higiena ir buvo atsargesnės mezgant kontaktus su kitais žmonėmis. Daugiau kaip
pusė tiriamųjų nevartojo alkoholio ir vengė stovėti šalia rūkančiųjų, ketvirtadalis
nerūkė. Reikšmingai didesnė dalis vaikinų neturėjo žalingų įpročių, lyginant su
merginomis.
2. Daugiausiai paramos tiriamieji sulaukė iš tėvo. Analizuojant pagal lytį, vaikinai gavo
daugiau paramos iš šeimos, o merginos – iš bendraamžių.
3. Du trečdaliai tiriamųjų save vertino gerai. Tiriamųjų savęs vertinimas nepriklausė nuo
lyties.
4. Tėvų, ypač mamos, ir bendraamžių parama siejosi su paauglių sveikatai palankesniu
elgesiu – didesniu fiziniu aktyvumu, sveikesne mityba, geresne burnos higiena ir
geresniu psichosocialiniu funkcionavimu. Paauglių savęs vertinimas buvo susijęs tik su
geresniu psichosocialiniu funkcionavimu.
Page 59
59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Visuomenės sveikatos centrams:
1. Vykdyti sveikatos programas, nukreiptas į jaunų žmonių, ypač merginų, žalingų
įpročių prevenciją, akcentuojant sveikatai palankaus elgesio skatinimą.
2. Vykdyti sveikatos programas, nukreiptas į paauglių, ypač vaikinų, burnos higienos
įpročių formavimą ir profilaktiką.
3. Vykdyti sveikatos programas nukreiptas į merginų fizinio aktyvumo skatinimą,
sudarant sąlygas užsiimti įvairia ir merginoms patrauklia fizine veikla.
4. Organizuoti mokymus ir renginius, stiprinančius santykius tarp tėvų ir vaikų,
skatinančius bendravimą ir tarpusavio paramą.
5. Vykdyti sveikatos programas, skatinančias sveikatai palankų paauglių elgesį,
apimant daugelį sričių (mitybą, fizinį aktyvumą, higieną, tarpusavio santykius).
Švietimo įstaigų bendruomenėms:
1. Pasiūlyti mokiniams mokymosi įstaigoje kuo daugiau veiklos, susijusios su
sveikatai palankaus elgesio skatinimu (sveikatai palankų elgesį skatinantis
užimtumas pertraukų metu, nemokamos treniruotės ir kūno kultūros būreliai,
atitinkamos teminės pamokos).
2. Skatinti gerus tarpasmeninius santykius ir socialinį palaikymą bendruomenėje
įtraukiant mokytojus, tėvus, moksleivius, partnerius; organizuojant seminarus,
išvykas, šventes.
Švietimo sektoriui:
1. Švietimo įstaigose įsteigti etatą pamokoms sveikatinimo tematika.
Page 60
60
LITERATŪRA
1. Arslan C. Anger, self-esteem, and perceived social support in adolescence, Social
Behavior and Personality: an international journal, 2009;37(4):555-564.
2. Asarnow LD, McGlinchey E, Harvey AG. The effects of bedtime and sleep duration
on academic and emotional outcomes in a nationally representative sample of
adolescents. J Adolesc Health 2014;54(3):350-6.
3. Banks DM, Weems CF. Family and peer social support and their links to
psychological distress among hurricane-exposed minority youth. Am J
Orthopsychiatry 2014;84(4):341-52.
4. Bauer K, Neumark-Sztainer D, Fulkerson J, Hannan P, Story M. Familial correlates
of adolescent girls’ physical activity, television use, dietary intake, weight, andbody
composition, International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity.
2011;8:25.
5. Beresnevičienė D, Andziulytė I. Paauglių savęs vertinimo ypatumai, Ugdymo
psichologija, 2004;11-12:125-133.
6. Bokhorst CL, Sumter SR, Westenberg PM. Social Support from Parents, Friends,
Classmates, and Teachers in Children and Adolescents Aged 9 to 18 Years: Who Is
Perceived as Most Supportive? Social Development 2010;19(2):417–426.
7. Bukšnytė – Marmienė L, Malinauskienė O. Vyresniųjų paauglių depresijos simptomų,
delinkventinio elgesio, savęs vertinimo ir šeimos aplinkos kintamųjų sąsajos.
Socialinis darbas 2014;13(1):76-86.
8. Cheng Y, Li X, Lou C, Sonenstein FL, Kalamar A, Jejeebhoy S, Delany-Moretlwe S,
Brahmbhatt H, Olumide AO, Ojengbede O. The association between social support
and mental health among vulnerable adolescents in five cities: findings from the study
of the well-being of adolescents in vulnerable environments. Journal of Adolescent
Health 2014;55(6): S31–S38.
9. Constitution of the WHO: 15 September 2005. [žiūrėta 2014.06.20] Prieiga per
internetą:http://apps.who.int/gb/bd/PDF/bd47/EN/constitution-en.pdf?ua=1
10. Černius V. Mokytojo pagalbininkas. Vilnius: Mintis; 1992.
11. Demaray MK, Malecki CK. Importance ratings of socially supportive behaviors by
children and adolescents, School Psychology Review, 2003; 32(1):108–131.
12. Derdikman-Eiron R, Indredavik MS, Bratberg GH, Taraldsen G, Bakken IJ, Colton M.
Gender differences in subjective well-being, self-esteem and psychosocial functioning
Page 61
61
in adolescents with symptoms of anxiety and depression: findings from the Nord-
Trøndelag Health Study, Scand J Psychol 2011;52(3):261-7.
13. DiClemente RJ, Crosby RA, Kegle M, Emerging Theories in Health Promotion
Practice and Research, 2nd Edition. San-Francisco: Jossey-Bass; 2009.
14. Dollete M, Steese S, Philips W, Matthews G. Understanding girls’ circle as an
intervention on perceived social support, body image, self-efficacy, locus of control
and self-esteem. Girls’ Circle Association: A Project of The Tides Center.
Adolescence 2006;41(161):55-74.
15. Donnellan MB, Trzesniewski KH, Robins RW, Moffitt TE, Caspi A.Low self-esteem
is related to aggression, antisocial behavior, and delinquency, Psychol Sci,
2005;16(4):328-35.
16. Drungilienė D, Kvyklienė S, Mockienė V, Darginavičienė R. Burnos higiena ir
ėduonies paplitimas tarp 12-15 metų moksleivių. Visuomenės sveikata 2011;21(7):70-
74.
17. Dumont M, Provost AM. Resilience in adolescents: Protective role of social support,
coping strategies, self-esteem, and social activities on experience of stress and
depression. Journal of Youth and Adolescence, 1999;20(3):343.
18. Eaton DK, Kann L, Kinchen S, Shanklin S, Flint KH, Hawkins J, Harris WA, ir kt.,
Youth risk behavior surveillance - United States, MMWR Surveill Summ.
2014;63(4):1-168.
19. Erentaitė R, Malinauskienė O. Moteriškumo ideologijos sąsajos su paauglių merginų
depresiškumu, savęs vertinimu ir subjektyviu pasitenkinimu gyvenimu, International
Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach, 2012;11:4974.
20. Ethier KA, Kershaw TS, Lewis JB, Milan S, Niccolai LM, Ickovics JR. Self-esteem,
emotional distress and sexual behavior among adolescent females: inter-relationships
and temporal effects, J Adolesc Health. 2006;38(3):268-74.
21. Fitzgerald A, Fitzgerald N, Aherne C. Do peers matter? A review of peer and/or
friends’ influence on physical activity among American adolescents. Journal of
Adolescence 2012;35(4): 941–958.
22. Furman W, Buhrmester D. Age and sex differences in perceptions of networks of
personal relationships. ChildDevelopment, 1992;63:103–115.
23. Gailienė D, Bulotaitė L, Sturlienė M, Aš myliu kiekvieną vaiką. Apie vaikų
psichologinio atsparumo ugdymą.Vilnius: Valstybinis leidybos centras; 1996.
Page 62
62
24. Gedutienė R, Šimulionienė R, Čepienė R, Rugevičius M. Patyčios elektroninėje
erdvėje: jaunesniojo amžiaus paauglių patirtis. Tiltai 2012;1(58):133–148.
25. Gintalaitė D, Vaitkevičius R, Pilkauskienė I. Paauglių alkoholio ir kitų narkotikų
vartojimo rizikingumo ir asmens, bendraamžių bei šeimos lygmens rizikos ir
apsauginių veiksnių ryšys, remiantis socialinio vystymosi modeliu. Visuomenės
sveikata 2013;1(60):30-41.
26. Goštautas A, Žekas R, Dilys L, Goštautaitė - Midttun N. Mokinių rūkymo ir su juo
susijusio elgesio kitimai Kauno rajone 2005-2012 metais, Visuomenės sveikata,
2013;23(5):5-11.
27. Graham DJ, Bauer KW, Friend S, Barr-Anderson DJ, Nuemark-Sztainer D. Personal,
Behavioral, and Socioenvironmental Correlates of Physical Activity Among
Adolescent Girls: Cross-Sectional and Longitudinal Associations. J Phys Act Health
2014;11(1): 51–61.
28. Granich J, Rosenberg M, Knuiman M, Timperio A. Understanding children‟s
sedentary behaviour: a qualitative study of the family home environment. Health
Education Research 2010;25(2):199-210.
29. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: Šviesa;1990.
30. Guzman MR, Bosch KR. High - risk behavior among youth. NebGuide; 2007.
31. Hallal PC, Andersen LB, , Guthold R, Haskell W, Ekelund U. Global physical activity
levels: surveillance progress, pitfalls, and prospects. The Lancet 2012;380(9838):
247–257.
32. Hargreaves D, McVey D, Nairn A, Viner RM. Relative importance of individual and
social factors in improving adolescent health. Perspectives in Public Health
2014;133(2):122-131.
33. Harter, S. The construction of the self. New York: Guilford; 1999.
34. Išganaitytė G. Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir
apsauginių veiksnių sąsajos su sveikatai palankiu elgesiu, Jaunųjų mokslininkų
psichologų darbai 2012;1:113-120.
35. Yarcheski A, Mahon NE, Yarcheski TJ. Social support and well-being in early
adolescents: the role of mediating variables, Clin Nurs Res., 2001;10(2):163-81.
36. Yarcheski TJ, Mahon NE, Yarcheski A. Social support, self-esteem, and positive
health practices of early adolescents, Psychol Rep. 2003;92(1):99-103.
Page 63
63
37. Yu R, Wang Z, Qian F, Jang KL, Livesley WJ, Paris J ir kt. Perceived parenting styles
and disordered personality traits in adolescent and adult students and in personality
disorder patients. Social Behavior and Personality, 2007;35(5):587–598.
38. Jonynienė J, Šinkariova L. Paauglio besiformuojančio asmenybės stiliaus reikšmė
subjektyviai jo patariamai bendravimo su tėvais kokybei, Tarptautinis psichologijos
žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2010;7:59–83.
39. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993.
40. Jusienė R. Sunkūs paaugliai arba kodėl paaugliai elgiasi agresyviai? Nepilnamečių
justicija Lietuvoje: teorija ir praktika. Metodinis leidinys. Vilnius: NPLC; 2007. p.
113–124.
41. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo
teorija ir praktika. Kaunas: Šviesa; 1999.
42. Kasl S, Cobb MB. Health Behavior, Illness Behavior and Sick Role behavior.
Archives of Environmental Health: An International Journal 1966;12(2).
43. Kavas AB. Self-esteem and health – risk behaviours among turkish late adolescents,
Adolescence 2009;44(173):187-198.
44. Kelly S, Melnyk B, Jacobson D, O'Haver J. Correlates Among Healthy Lifestyle
Cognitive Beliefs, Healthy Lifestyle Choices, Social Support, and Healthy Behaviors
in Adolescents: Implications for Behavioral Change Strategies and Future Research,J
Pediatr Health Care 2011;25(4):216-23.
45. Kepalaitė A. Vyresniųjų paauglių savęs vertinimo ir nerimo pokyčiai, taikant
psichologinį poveikį. Specialusis ugdymas. 2011;2(25):8-15.
46. Kim YH. Korean adolescents' smoking behavior and its correlation with psychological
variables. Addict Behav 2005;30(2):343-50.
47. Krueqer RF, Tacket JL. Personalyti and Psychopatalogy: Working toward the bigger
picture, Journal of Personality Disorders 2003;17:109-128.
48. Lakey B, Orehek E. Relational regulation theory: A new approach to explain the link
between perceived social support and mental health, Psychological Review
2011;118(3):482-495.
49. Lee H, Fawcett J, Yang JH. Correlates of Hepatitis B Virus Health-Related Behaviors
of Korean Americans: A Situation-Specific Nursing Theory. Journal of Nursing
Scholarship 2012;44:315-322.
50. Legkauskas V. Savimonė. Vilnius: Vaga; 2009.
Page 64
64
51. Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas: Kauno technologijos universiteto
leidykla; 2003.
52. Leliūgienė I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas; 2002.
53. Lenhart CM, Hanlon A, Kang Y, Daly BP, Brown MD, Patterson F. Gender Disparity
in Structured Physical Activity and Overall Activity Level in Adolescence: Evaluation
of Youth Risk Behavior Surveillance Data. ISRN Public Health 2012;2012:1.
54. Ling J, Robbins LB, Resnicow K, Bakhoya M.Social Support and Peer Norms Scales
for Physical Activity in Adolescents. American Journal of Health Behavior
2014;38(6):881-889.
55. Lyubomirsky S, Tkach C, Dimatteo MR. What are the differencies between happiness
and self–esteem? Social Indicators Research, 2006;78:363–404.
56. Malinauskienė D. Vaiko teisių apsauga, Vaikų smurtinį elgesį mokykloje skatinantys
veiksniai, Socialinis darbas, 2011;10(2):229-240.
57. Malinauskienė O, Žukauskienė R. Paauglių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajos ir
pokyčiai per trejus metus: amžiaus ir lyties ypatumai, Psichologija, 2007;35:19-31.
58. Mazzaferro KE, Murray PJ, Ness RB, Bass DC, Tyus N, Cook RL.Depression, stress,
and social support as predictors of high-risk sexual behaviors and STIs in young
women, J Adolesc Health 2006;39(4):601-3.
59. McEachan R, Connerb M, Taylorb NJ, Lawtonb RJ. Prospective prediction of health-
related behaviours with the Theory of Planned Behaviour: a meta-analysis. Health
Psychology Review 2011:5(2):97-144.
60. McNeely C, Falci C. School Connectedness and the Transition Into and Out of Health-
Risk Behavior Among Adolescents: A Comparison of Social Belonging and Teacher
Support, Journal of School Health 2004;74(7):284-292.
61. Miller NL, Tvaryanas AP, Shattuck LG. Accommodating Adolescent Sleep-Wake
Patterns: The Effects of Shifting the Timing of Sleep on Training Effectiveness. Sleep
2012;35(8): 1123–1136.
62. Myers, DG. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2000.
63. Moksnes UK, Espnes GA. Self-esteem and life satisfaction in adolescents—gender
and age as potential moderators. Qual Life Res 2013;22(10):2921-2928.
64. Moradi B, Funderbunk JR. Roles of perceived sexist events and perceived social
support in the mental health of women seeking counseling. Journal of Counseling
Psychology 2006;53(4):464-473.
Page 65
65
65. Odonnell M. Health-Promotion Behaviors That Promote Self-Healing. The Yournal of
alternative and complementary medicine 2004;10:49-60.
66. Petrulytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius: Presvika, 2003, ISBN
9955-567-16-3, p. 80.
67. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas: metodinė priemonė. Vilnius, 2004. p.48
68. Ramanauskienė R, Valantinas A, Endriulaitienė A. Paauglių savęs vertinimo bei
santykių su bendraamžiais ir tėvais sąveikos ypatumai. Mokslo darbai. Pedagogika.
VDU. 2003. p. 91-96.
69. Rigby K. Effects of peer victimization in schools and perceived social support on
adolescent well-being, Journal of Adolescence, 2000;23(1):57–68.
70. Rosenberg M. Society and the adolescent self-image. Princeton;1965.
71. Schraml K, Perski A, Grossi G, Simonsson-Sarnecki M. Stress symptoms among
adolescents: The role of subjective psychosocial conditions, lifestyle, and self-esteem.
Journal of Adolescence 2011;34(5):987–99.
72. Segrin C. Age moderates the relationship between social support and psychosocial
problems. HumanCommunicationResearch 2003;29(3):317-342.
73. Shannon CS. Parents messages about the role of extracurricular and unstructured
leisure activities: adolescents perceptions. Joumal of leisure research 2006;38(3):398-
420.
74. Shokrvash B, Majlessi F, Montazeri A, Nedjat S, Shojaeezadeh D, Rahimi A,
Djazayeri A, Saghafi-Asl M. Fruit and Vegetables Consumption among Adolescents:
A Study from a Developing Country. World Applied Sciences Journal 2013;
21(10),1502.
75. Siyez, DM. Adolescent Self-Esteem, Problem Behaviors, and Perceived Social
Support in Turkey, Social Behavior and Personality: an international journal
2008;36(7).
76. Skerytė- Kazlauskienė M, Barkauskienė R, Povilaitis R. Paauglių, turinčių mokymosi
sutrikimų, savęs vertinimas: ar svarbi patyčių patirtis? Tiltai 2012;3(60):99-110
77. Somers C, Ali W. The Role of Parents in Early Adolescent, Sexual Risk-Taking
Behavior, The Open Psychology Journal 2011;4:88-95.
78. South SC, Krueger RF, Johnson W, Iacono W. Adolescent Personality Moderates
Genetic and Environmental Infuences on Relationships With Parents. Journal of
Personality and Social Psychology 2008:94(5):899–912.
Page 66
66
79. Steiger AE, Allemand M, Robins RW, Fend HA. Low and decreasing self-esteem
during adolescence predict adult depression two decades later. Journal of Personality
and Social Psychology 2014;106(2):325-338.
80. Sturlienė N. Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“. Arx Baltica;
2007.
81. Sutton S, Baum A, Johnston M. Determinants of Health-Realted Behaviours:
Theoretical and Methodological Issues. The Sage Handbook of Health Psychology.
SAGE Publications Ltd; 2004.
82. Širvytė D, Zaborskis A. Paauglių sveikatai žalinga elgsena ir jų bendravimas su tėvais.
Kurio iš tėvų vaidmuo svarbesnis? Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2011;
15(3):176-184.
83. Tam CL, Lee TH, Har WM, Pook WL. Perceived Social Support and Self-Esteem
towards Gender Roles: Contributing Factors in Adolescents, Asian Social Science,
2011;7(8):49-58.
84. Torres R, Fernández F, Maceira D. Self-esteem and value of health as correlates of
adolescent health behavior, Adolescence 1995;30(118):403-12.
85. Trzesniewski KH, Donnellan MB, Moffitt TE, Robins RW, Poulton R, Caspi A. Low
self-esteem during adolescence predicts poor health, criminal behavior, and limited
economic prospects during adulthood, Dev Psychol. 2006;42(2):381-90.
86. Umbrasienė N, Narkauskaitė L. Psichosocialiniai veiksniai lemiantys vaikų rizikingą
elgesį, Visuomenės sveikata 2010;3(50),24-29.
87. Vaičekauskaitė R. Šeimos, auginančios neįgalų vaiką, socialinio palaikymo poreikiai,
Geriausi Kauno kolegijos studentų tiriamieji/kūrybiniai darbai, 2012;4(1).
88. Vaitkevičius R, Saudargienė A. Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose.
Kaunas: VDU leidykla; 2006.
89. Wakefield A, Loken B, Hornik R. Use of mass media campaigns to change health
behaviour, The Lancet 2010;376(9748):1261–1271.
90. Williams J, Agate S, Cason K, Griffin S. Predictors of Social Support for Healthy
Nutrition Behaviors Among African American Adolescents, The Forum for Family
and Consumer Issues 2010;15(1).
91. World Health Organization. Global Recommendations on Physical Activity for
Health, 2010. 17-29.
92. Zaborskis A, Raskilas A. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1944 – 2010
metais. Visuomenės sveikata 2011;3(54):78–86.
Page 67
67
93. Žagminas K, Šurkienė G, Stukas R, Vadeikienė G, Nariūnas G, Šilys A. Sveikatos
rizikos veiksnių paplitimas tarp Vilniaus miesto vidurinių mokyklų 9- 12 klasių
mokinių,Medicinos teorija ir praktika 2009;15(1)45–52.
94. Žardeckaitė - Matulaitienė K. Psichologinių veiksnių sąsajos su rūkymu ankstyvojoje
paauglystėje. Psichologijos tyrimai Lietuvoje: vieta pasaulyje ir ateities vizija. Vilnius:
VU; 2007.
95. Žemaitienė N, Jaruševičienė L. Moksleivių savižudybės. Rizikos veiksniai ir pagalbos
principai. Kaunas: Kauno Jaunimo sveikatos centras; 2000.
96. Žukauskienė R, Malinauskienė O. Skirtumai tarp lyčių, prognozuojant elgesio ir
emocinius sunkumus paauglystėje pagal asmenybės bruožus ir tėvų auklėjimo stilių.
Psichologija, 2008.;38, 63–83.
97. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai; 2002.
Page 68
68
PRIEDAI
1 priedas. Lietuvos bioetikos komiteto leidimo atlikti tyrimą kopija.
2 priedas. Tiriamųjų apklausos anketa.