P6_TA(2008)0294 Elektros energijos vidaus rinka ***I MERGEFORMAT2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0528 – C6-0316/2007 – 2007/0195(COD)) (Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0528), – atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0316/2007), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0191/2008), 1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; 3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
37
Embed
P6 TA(2008)0294 Elektros energijos vidaus rinka ***I
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
P6_TA(2008)0294
Elektros energijos vidaus rinka ***I
MERGEFORMAT2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl
pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios
Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
(COM(2007)0528 – C6-0316/2007 – 2007/0195(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai
(COM(2007)0528),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95
straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0316/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos
komiteto nuomones (A6-0191/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina
pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
P6_TC1-COD(2007)0195
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 18 d.,
siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB, iš dalies
keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95
straipsnius,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę1,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę2,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos3,
kadangi:
(1) Nuo 1999 m. Bendrijoje pradėjus palaipsniui kurti elektros energijos vidaus rinką buvo
siekiama visiems ║ vartotojams Europos Sąjungoje – piliečiams ar verslininkams –
suteikti tikrą pasirinktį, sukurti naujas verslo galimybes, skatinti tarpvalstybinę prekybą,
kad padidėtų veiksmingumas, nusistovėtų konkurencingos kainos, įsigalėtų aukštesnio
lygio paslaugų standartai ir kad būtų prisidedama užtikrinant tiekimo saugumą bei
tausojančią plėtrą.
(2) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ║4 gerokai paskatino elektros
energijos vidaus rinkos kūrimą.
(3) Tačiau Bendrija šiuo metu negali užtikrinti visoms valstybių narių bendrovėms teisės
elektros energiją bet kurioje valstybėje narėje parduoti vienodomis sąlygomis, be
diskriminacijos arba užtikrinti galimybės išvengti nepalankių aplinkybių. Visų pirma
kol kas valstybėse narėse nėra užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie energetikos
tinklų ir jose nėra sukurta teisės aktais vykdoma vienodai veiksmingo lygio priežiūra.
(4) Elektros energijos tiekimo saugumas yra itin svarbus Europos visuomenės vystymuisi,
tvarios klimato kaitos politikos įgyvendinimui ir konkurencingumo vidaus rinkoje
skatinimui. Siekiant šių tikslų reikėtų toliau plėtoti tarpvalstybinį tinklų sujungimą
taip užtikrinant visų šaltinių energijos tiekimą Europos Sąjungos vartotojams ir
pramonei kuo žemesnėmis kainomis.
1 OL C 211, 2008 8 19, p. 23. 2 OL C 172, 2008 7 5, p. 55. 3 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento pozicija. 4 OL L 176, 2003 7 15, p. 37. ║
- 1 -
(5) Tinkamai veikianti elektros energijos vidaus rinka turėtų užtikrinti tinkamas paskatas
gamintojams investuoti į naują energijos gamybą ir vartotojams suteikti tinkamas
priemones prisidėti prie efektyvaus energijos vartojimo; to siekiant, energijos tiekimo
saugumas yra išankstinė sąlyga.
(6) Atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra neišsenkantys, svarbu
išplėtoti elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumus Bendrijoje, ypatingą dėmesį
skiriant Bendrijos energijos rinkoje labiausiai atskirtoms šalims ir regionams taip
siekiant užtikrinti valstybėms narėms priemones tikslui iki 2020 m. naudoti 20 proc.
atsinaujinančių šaltinių energijos pasiekti.
(7) Siekiant užtikrinti esamos energijos gamybos geriausią panaudojimą žemiausiomis
kainomis, vidaus rinkoje turėtų padidėti prekyba elektros energija ir jos srautais tarp
valstybių. Tačiau tai neturėtų tapti priežastimi valstybėms narėms ar gamintojoms
neinvestuoti į naujas ir šiuolaikines elektros energijos gamybos technologijas.
(8) 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate „Europos energetikos politika“ pabrėžiama
elektros energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo ir vienodų galimybių visoms ES
elektros energijos įmonėms užtikrinimo svarba. Tos pačios datos Komisijos
komunikatuose dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų ir galutinėje
ataskaitoje dėl dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17
straipsnį buvo įrodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir taikomos priemonės
nesudaro reikiamos sistemos, leisiančios sukurti tinkamai veikiančią vidaus rinką.
(9) Siekdamos užtikrinti konkurenciją ir elektros energijos tiekimą žemiausiomis
galimomis kainomis, tuo pat metu išvengiant didelių įmonių dominavimo rinkoje,
valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų palengvinti įvairių
rūšių energijos naujų tiekėjų ir naujų elektros energijos gamintojų patekimą į
tarpvalstybinę rinką.
(10) Tinklų reikiamai neatskyrus nuo elektros energijos gamybos ir jos tiekimo veiklos,
diskriminacijos nepavyktų pašalinti ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir skatinant
vertikalios integracijos bendroves pakankamai investuoti į savo tinklus.
(11) Taikant galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir veiklos rūšių valdymo atskyrimo
taisykles perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių veiksmingai išskirti nepavyko.
2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime
Komisijos buvo paprašyta parengti teisės akto pasiūlymus, kuriais elektros energijos
gamybos ir tiekimo veikla būtų veiksmingai atskirta nuo tinklo eksploatavimo veiklos.
(12) Veiksmingą veiklos rūšių atskyrimą įmanoma įgyvendinti tik pašalinus vertikalios
integracijos įmonėms būdingą siekį diskriminuoti konkurentus nesuteikiant jiems
prieigos prie tinklų ir diskriminuojant juos investicijų atžvilgiu. Be jokios abejonės,
nuosavybės atskyrimas, t. y. tinklo savininko paskyrimas tinklo operatoriumi, neturinčiu
jokių su elektros energijos gamyba ir jos tiekimu susijusių interesų – veiksmingiausias ir
patikimiausias būdas šalinti interesų konfliktą ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dėl šios
priežasties Europos Parlamentas 2007 m. liepos 10 d. ║ rezoliucijoje dėl ║ dujų ir
elektros energijos vidaus rinkos nurodė, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygiu
yra veiksmingiausias būdas ║ skatinti nediskriminuojamas investicijas į infrastruktūrą,
naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie elektros energijos perdavimo
ir paskirstymo sistemos ir rinkos skaidrumą. Dėl to valstybėms narėms turėtų būti
taikomas reikalavimas užtikrinti, kad tas pats asmuo arba asmenys neturėtų teisės
kontroliuoti elektros energijos gamybos arba jos tiekimo įmonės, įskaitant galimybę
- 2 -
naudotis mažumos veto teise, kai priimami strateginės svarbos sprendimai, pvz., dėl
investavimo, ir kartu valdyti kokią nors perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo
sistemos turto dalį arba naudotis kokiomis nors teisėmis sistemos operatoriaus ar
perdavimo sistemos atžvilgiu. Priešingai, atliekant perdavimo sistemos operatoriaus
priežiūrą turėtų būti užkertamas kelias operatoriui įsigyti kokią nors elektros energijos
tiekimo įmonės turto dalį arba tam operatoriui minėtos įmonės atžvilgiu naudotis
kokiomis nors teisėmis.
(13) Pagal bet kurią veiklos rūšių atskyrimo sistemą turėtų būti veiksmingai pašalinamas
gamintojų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktas, o nacionalinėms
reguliavimo institucijoms neturėtų būti sukuriamas apsunkinantis ar sudėtingas
reguliavimo režimas, kurį būtų sudėtinga ar brangu įgyvendinti.
(14) Dėl to, kad atskiriant nuosavybę tam tikrais atvejais įmones privaloma pertvarkyti
struktūriškai, valstybėms narėms turėtų būti skiriama papildomo laiko minėtoms
nuostatoms taikyti. Atsižvelgiant į vertikaliuosius saitus, siejančius elektros energijos ir
║ dujų sektorius, veiklos rūšių atskyrimo nuostatos turėtų taip pat būti taikomos ║
abiejuose sektoriuose.
(15) Siekiant tinklo eksploatavimą visiškai atskirti nuo su elektros energijos gamyba ir jos
tiekimu susijusių interesų bei neleisti, kad būtų keičiamasi kokia nors neskelbtina
informacija, tam pačiam asmeniui neturėtų būti neleidžiama būti ir perdavimo sistemos
operatoriaus, ir įmonės, atliekančios bet kokias elektros energijos gamybos ar jos
tiekimo funkcijas, vadovų valdybos nariu. Dėl tos pačios priežasties tas pats asmuo
neturėtų turėti teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus vadovų valdybos narių ir
valdyti bet kokią elektros energijos tiekimo įmonės turto dalį. <BRK>▌
(16) Jeigu įmonė, perdavimo sistemos savininkė, yra vertikalios integracijos įmonės dalis,
valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė rinktis, t. y. taikyti nuosavybės
atskyrimą arba, jeigu įmanoma taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, paskirti elektros
energijos gamybos ir jos tiekimo interesų neturinčius sistemos operatorius. Galutinis
nepriklausomo sistemos operatoriaus sprendimų veiksmingumas turi būti įvertintas
pagal specialias papildomas taisykles. Siekiant, kad būtų atsižvelgta į visus vertikalios
integracijos įmonių akcininkų interesus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama
galimybė rinktis nuosavybės atskyrimą, t. y. tiesiogiai išparduodant aktyvus ar
integruotosios bendrovės akcijas padalijant paskirstymo tinklų bendrovei, elektros
energijos gamybos ir jos tiekimo įmonėms, jeigu būtų laikomasi nuosavybės atskyrimo
reikalavimų.
(17) Veiksmingai įgyvendinant atskyrimą turėtų būti laikomasi viešojo ir privataus sektorių
nediskriminavimo principo. Siekiant, kad to principo būtų laikomasi, tam pačiam
asmeniui, pavieniui ar kartu su kitais, turėtų būti užkertamas kelias turėti kokios nors
įtakos skiriant perdavimo sistemos operatorių ir elektros energijos tiekimo įmonių
padalinių darbuotojus, jiems balsuojant ar priimant sprendimus. Jeigu atitinkama
valstybė narė gali įrodyti, kad to reikalavimo laikomasi, tada dvi atskiros viešosios
įstaigos turėtų turėti galimybę kontroliuoti elektros energijos gamybą ir jos tiekimą bei
elektros energijos perdavimo veiklą.
(18) Tinklo veikla visoje Bendrijoje turėtų būti visiškai atskirta nuo elektros energijos
tiekimo veiklos dėl to, kad būtų įmanoma užkirsti kelią tam, jog bet kuris tinklo
operatorius Bendrijoje ar susijusios jo bendrovės kokioje nors valstybėje narėje galėtų
verstis bet kokia elektros energijos gamybos ar jos tiekimo veikla. Šis reikalavimas
vienodai turėtų būti taikomas ir Europos Sąjungoje, ir trečiojoje šalyje įsisteigusioms
- 3 -
įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tinklo veikla visoje Bendrijoje būtų atskirta nuo jos
tiekimo veiklos, reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai atsisakyti
sertifikuoti tuos perdavimo sistemos operatorius, kurie nesilaiko veiklos rūšių atskyrimą
reguliuojančių taisyklių. Kad šios nuostatos būtų vienodai taikomos visoje Bendrijoje ir
būtų laikomasi tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, Energetikos reguliavimo
institucijų bendradarbiavimo agentūrai (toliau – Agentūrai), įsteigtai Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. .../20081 reikėtų suteikti teisę persvarstyti
reguliavimo institucijų priimtus sprendimus dėl sertifikavimo.
(19) Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas – esminė sudedamoji visuomenės saugumo
dalis ir dėl to jo užtikrinimas glaudžiai susijęs su veiksmingu Europos Sąjungos elektros
energijos rinkos veikimu ir rinkos geografinės izoliacijos panaikinimu. Elektros
energiją Europos Sąjungos piliečiams įmanoma tiekti tik elektros tinklu. Veikiančios
elektros energijos rinkos, ypač elektros tiekimo tinklai ir kita įranga, yra labai svarbūs
visuomenės saugumui, ekonomikos konkurencingumui ir Europos Sąjungos piliečių
gerovei. Bendrija, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, mano, kad
elektros energijos perdavimo sistemos sektorius labai svarbus Bendrijai, ir dėl to
reikalingos papildomos trečiųjų šalių įtaką reguliuojančios apsaugos priemonės, kad
nekiltų jokios grėsmės viešajai Bendrijos tvarkai, visuomenės saugumui ir Europos
Sąjungos piliečių gerovei. Tos priemonės taip pat padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi
veiksmingo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių.
(20) Nediskriminacinė prieiga prie paskirstymo tinklo užtikrina prieigą prie vartotojų
mažmeniniu lygmeniu. Diskriminavimas suteikiant prieigą trečiosioms šalims ir
investuojant elektros energijos paskirstymo lygmeniu vis dėlto nėra toks svarbus,
palyginti su diskriminavimu elektros energijos perdavimo lygmeniu, nes perkrova ir su
elektros energijos gamyba susiję interesai elektros energijos paskirstymo lygiu apskritai
būna mažiau svarbūs nei jos perdavimo lygiu. Be to, paskirstymo sistemos operatorių
veiklos rūšių valdymą išskirti pagal Direktyvą 2003/54/EB privaloma tik nuo 2007 m.
liepos 1 d., o to atskyrimo poveikį vidaus rinkai dar reikia įvertinti. Pagal dabar
galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir tų veiklos rūšių valdymo atskyrimo
taisykles veiklos rūšis veiksmingai galima išskirti tik tada, jeigu tos taisyklės bus
aiškiau apibrėžtos, tinkamai įgyvendintos ir atidžiai prižiūrimas jų taikymas. Kad
mažmeniniu lygmeniu būtų sukurtos vienodos sąlygos, paskirstymo sistemos operatorių
veiklą taip pat reikėtų prižiūrėti, jog jie negalėtų naudotis vertikalios integracijos
pranašumais, susijusiais su užimama konkurencine padėtimi rinkoje, ypač namų ūkio ar
ne namų ūkio klientų atžvilgiu.
(21) Siekiant plėtoti konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje, ne namų ūkio
klientams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti tiekėjus ir sudaryti sutartis dėl
elektros energijos tiekimo su keliais tiekėjais. Tokie klientai turėtų būti ginami nuo
pasekmių, kurios gali atsirasti dėl išimtinių teisių sąlygų, nes pagal šias sąlygas
siekiama pašalinti konkuruojančius ir (arba) papildomus pasiūlymus.
(22) Direktyvoje 2003/54/EB nustatytas reikalavimas valstybėms narėms įsteigti reguliavimo
institucijas, kurioms būtų suteikta speciali kompetencija. Tačiau remiantis patirtimi
galima padaryti išvadą, kad reguliavimo veiksmingumą dažnai menkina pernelyg didelė
reguliavimo institucijų priklausomybė nuo vyriausybės, nepakankami įgaliojimai ir
apribota veiksmų laisvė. Dėl šios priežasties pirmiau minėtame susitikime Briuselyje
Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių
tikslas – toliau derinti nacionalinių ║ reguliavimo institucijų įgaliojimus ir stiprinti tų
1 OL L ...
- 4 -
institucijų nepriklausomumą.
(23) Derinant nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimus, turėtų būti numatytos
teiktinos paskatos ir elektros energijos įmonėms taikytinos sankcijos. Agentūrai
turėtų būti suteikti įgaliojimai vadovauti, užtikrinant, kad visų valstybių narių
paskatos ir sankcijos būtų lygiavertės, ir pateikti šių priemonių gaires.
(24) Dėl to nacionalinės reguliavimo institucijos, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, turi būti
tinkamos priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai
nepriklausomos nuo bet kokių kitų visuomenei svarbių ar privačių interesų įtakos.
(25) Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisinę
galią turinčius sprendimus dėl elektros energijos įmonių ir taikyti veiksmingas,
tinkamas ir atgrasančias sankcijas įsipareigojimų nevykdančioms elektros energijos
įmonėms. Toms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai neatsižvelgiant į
taikomas konkurencijos taisykles nuspręsti imtis bet kokių tinkamų priemonių,
kuriomis, skatinant veiksmingą konkurenciją, būtiną tam, kad tinkamai veiktų rinka,
būtų užtikrinama nauda vartotojams; taip pat užtikrinti aukštus universaliųjų ir viešųjų
paslaugų standartus, siekiant atverti rinką, apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir
užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą. Šios nuostatos neturėtų
prieštarauti Komisijos įgaliojimams, susijusiems su konkurencijos taisyklių taikymu,
įskaitant Bendrijos masto įmonių susijungimų tikrinimą, ir vidaus rinkos taisyklėms,
pvz., laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms.
(26) Elektros energijos vidaus rinka veikia nepakankamai veiksmingai, nes trūksta likvidumo
bei skaidrumo, ir dėl to ne visada pavyksta efektyviai paskirti išteklius, apriboti riziką ir
užtikrinti sklandų naujų rinkos dalyvių patekimą į rinką. Reikia siekti, kad būtų labiau
pasitikima rinka, padidėtų jos likvidumas ir padaugėtų rinkos dalyvių ▌.
(27) Energetikos sektoriaus ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turėtų
bendradarbiauti, siekdamos vienos kitoms suteikti galimybę peržiūrėti atitinkamas
rinkas. Joms turėtų būti suteikta teisė iš elektros energijos įmonių gauti reikiamą
informaciją, atlikti tinkamus ir pakankamus tyrimus ir spręsti ginčus ir taikyti
veiksmingas sankcijas.
(28) Komisijai dar nepriėmus gairių, kuriose nustatomi informacijos rinkimo, sisteminimo ir
laikymo reikalavimai, Agentūra ║ ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros
institucijų komitetas (toliau – EVPRPIK) turėtų kartu atlikti tyrimą ir Komisijai pateikti
rekomendacijas dėl minėtų gairių turinio. Agentūra ir EVPRPIK taip pat turėtų toliau
bendradarbiauti atlikdami išsamesnį tyrimą ir pateikti rekomendaciją, ar elektros
energijos tiekimo sutartims arba sutartims dėl elektros energijos rinkos išvestinių
finansinių priemonių skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi prieš sudarant
komercinį sandorį ir (ar) jau jį sudarius ir jeigu tie reikalavimai turėtų būti taikomi, koks
turėtų būti tokių reikalavimų turinys.
(29) Siekiant, kad dabar rinkoje dominuojantys tiekėjai nesutrukdytų atverti rinkos,
svarbu sudaryti sąlygas sukurti naujus verslo modelius, pvz., galimybę sudaryti
sutartis su keliais tiekėjais vienu metu.
(30) Siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai, ypač pažeidžiami vartotojai, galėtų pasinaudoti
konkurencijos ir sąžiningesnių kainų teikiama nauda, reikia dar labiau sugriežtinti
universaliųjų ir viešųjų paslaugų reikalavimus ir su jais susijusius bendruosius
minimalius standartus. Viešųjų paslaugų reikalavimai turėtų būti apibrėžiami
- 5 -
nacionaliniu pagrindu, atsižvelgiant į valstybių narių vidaus aplinkybes. Tačiau
valstybės narės turėtų laikytis Bendrijos teisės aktų ir bendrųjų minimalių standartų.
Europos Sąjungos piliečiams mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti sudaryta
galimybė naudotis viešųjų paslaugų garantijomis, ypač tiekimo saugumu ir pagrįstais
tarifais. Pagrindinis tiekimo vartotojams veiklos aspektas – tai galimybė susipažinti su
objektyviais ir skaidriais elektros energijos suvartojimo duomenimis; vartotojams
turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis,
taip pat su atitinkamomis kainomis ir paslaugų sąnaudomis, kad jie galėtų paraginti
konkurentus pateikti tais duomenimis pagrįstus pasiūlymus. Vartotojai taip pat turėtų
turėti teisę gauti tinkamą informaciją apie jų suvartotą energijos kiekį, o išankstiniai
mokėjimai turėtų būti proporcingi ir atspindėti jų realiai suvartojamą elektros
energijos kiekį. Vartotojams bent jau kas ketvirtį teikiant bendrais kriterijais pagrįstą
informaciją apie energijos sąnaudas bus skatinama taupyti energiją, nes šie duomenys –
tiesioginė grįžtamoji informacija vartotojams apie poveikį, kuris daromas investuojant į
energijos vartojimo efektyvumą ir į elgesio pakeitimą.
(31) Vartotojų interesai turėtų būti svarbiausias šios direktyvos objektas. Turi būti
stiprinamos ir užtikrinamos esamos vartotojų teisės, jos turėtų būti skaidresnės ir
apimti atstovavimą. Nustatant vartotojų apsaugą, turi būti užtikrinama, kad visi
vartotojai iš konkurencingos rinkos gautų naudos. Vartotojų teisių laikymąsi turėtų
užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos, numatydamos paskatas ir taikydamos
sankcijas bendrovėms, nesilaikančioms vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisyklių.
(32) Vartotojus reikia aprūpinti aiškia ir suprantama informacija apie jų teises, susijusias
su energetikos sektoriumi. Laikydamasi savo 2007 m. liepos 5 d. komunikato
„Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ nuostatų, Komisija,
pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant nacionalines
reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir socialinius partnerius, turėtų
pateikti prieinamą, patogią vartotojui chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos
vartotojų teisės, jau nustatytos galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią
direktyvą. Energijos tiekėjai turėtų užtikrinti, kad visi vartotojai gautų šios chartijos
kopiją, ir užtikrinti, kad ši chartija būtų paskelbta viešai.
(33) Energijos nepriteklius – vis didesnė Europos Sąjungos problema. Todėl valstybės
narės turėtų parengti nacionalinius veiksmų planus, pagal kuriuos būtų sprendžiama
ši problema, ir užtikrinti būtiną energijos tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Tai
darant reikia numatyti integruotą požiūrį, o priemonės turėtų apimti socialinę
politiką, tarifų politiką ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą namų ūkyje. Šioje
direktyvoje turėtų būti numatytos bent jau nacionalinio lygmens politikos kryptys
pažeidžiamų vartotojų naudai kainodaros klausimais.
(34) Veiksmingos ir visiems prieinamos kompensavimo priemonės užtikrina didesnę
vartotojų apsaugą. Valstybės narės turėtų įgyvendinti skubias ir veiksmingas ginčų
sprendimo procedūras.
(35) Rinkos kainos turėtų užtikrinti tinkamas paskatas tinklui plėtoti ir investuoti į naujus
elektros energijos gamybos pajėgumus.
(36) Sąžiningos konkurencijos ir įvairių tiekėjų lengvos prieigos skatinimas bei nauji
elektros energijos gamybos pajėgumai turėtų būti itin svarbūs valstybėms narėms
siekiant užtikrinti, kad vartotojai visiškai pasinaudotų liberalizuotos elektros energijos
vidaus rinkos galimybėmis. Tuo pat metu valstybės narės turėtų būti atsakingos už
nacionalinių veiksmų planų rengimą ir socialinę politiką.
- 6 -
(37) Siekiant sukurti elektros energijos vidaus rinką, regioninės energijos rinkos gali tapti
pirmuoju žingsniu. Todėl valstybės narės turėtų Bendrijos ir, kai galima, regioniniu
lygiu skatinti nacionalinių rinkų integravimą ir tinklų operatorių bendradarbiavimą
Bendrijos bei nacionaliniu lygiu. Regioninės integracijos iniciatyvos yra svarbus
tarpinis žingsnis siekiant integruoti Bendrijos energijos rinkas, o tai yra galutinis
tikslas. Regioninis lygis sudaro galimybę atitinkamiems veikėjams, ypač valstybėms
narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir perdavimo sistemos operatoriams
bendradarbiauti specifiniais klausimais ir taip prisideda prie integracijos proceso
greitinimo.
(38) Vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti tikrojo visos Bendrijos tinklo
sukūrimas, todėl tarpvalstybinio tinklų sujungimo bei regioninių rinkų reguliavimo
klausimai turėtų priklausyti Agentūros kompetencijai.
(39) Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, visų pirma su perdavimo
sistemos operatoriais ir Agentūra, turėtų įvertinti vienintelio Europos perdavimo
sistemos operatoriaus sukūrimo įgyvendinamumą ir išnagrinėti sąnaudas ir naudą,
atsižvelgiant į rinkos integravimą ir veiksmingą bei saugų perdavimo tinklo veikimą.
(40) Taip pat vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti bendrų taisyklių
užtikrinimas tinkamam vidaus rinkos veikimui ir visuotiniam kiekvienam prieinamos
energijos tiekimui. Šiuo tikslu geriausios paskatos tarpvalstybiniam tinklų sujungimui
ir investicijoms į naują energijos gamybą būtų neiškreiptos rinkos kainos, kurios per
ilgą laiką supanašėtų.
(41) Pirmasis žingsnis kuriant visapusiškai integruotą Europos elektros tinklą, į kurį
pagaliau būtų įtrauktos šiuo metu Europos Sąjungoje esančios elektros energijos
„salos“, turėtų būti aktyvesnis regioninis bendradarbiavimas.
(42) Reguliavimo institucijos turėtų teikti informaciją rinkos dalyviams, taip pat siekdamos,
kad Komisija galėtų vykdyti Europos elektros energijos rinkos stebėjimo ir priežiūros
funkciją ir trumpalaikes, vidutinės trukmės bei ilgalaikes tos rinkos plėtros tendencijas,
įskaitant šiuos aspektus: elektros energijos gamybos pajėgumus, skirtingus elektros
energijos gamybos išteklius, jos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, paslaugų ir
tiekimo kokybę, tarpvalstybinę prekybą, perkrovos valdymą, investavimą, didmenines ir
mažmenines kainas, rinkos likvidumą, aplinkos gerinimą ir veiksmingumo didinimą.
(43) Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti efektyviai veikiančią elektros energijos
vidaus rinką, valstybės narės pavieniui negali tinkamai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo
masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5
straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal
tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas ║
būtina nurodytam tikslui pasiekti.
(44) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1228/2003
dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų1 numatyta
galimybė Komisijai priimti gaires, kad būtų užtikrintas reikiamas suderinimo lygis. Tos