ELEKTROS RINKAKonspektas R. Staniulis, R. Deksnys
TURINYS1. BENDROSIOS ENERGETIKOS EKONOMIKOS
SVOKOS...................................3 1.1 1.2 1.3 1.4 2. 2.1
2.2 2.3 2.4 2.5 3. 3.1 3.2 3.3 3.4 3.5 3.6 3.7 4. 4.1 4.2 4.3 5.
5.1 5.2 5.3 5.4 5.5 6. 6.1 6.2 6.3 7. 7.1 7.2 7.3 7.4 8. 8.1 8.2
Katai
...........................................................................................................................3
Paklausos ir pasilos elastingumas
..............................................................................3
Tobulos konkurencijos efektyvumas
...........................................................................4
Pusiausvyros dinamika trumpuoju ir ilguoju
laikotarpiu.............................................5 Galios
sraut analiz
....................................................................................................7
Elektros sistemos gyvybingumo vertinimas
...............................................................7
Galios sraut optimizacija
(OPF).................................................................................7
Automatinis generacijos valdymas (AGC)
..................................................................8
Operatyvusis planavimas
.............................................................................................8
Energetikos moni reguliavimo poreikis
..................................................................10
Pagrindinis reguliavimo poreikis
...............................................................................12
Reorganizavimo prieastys
........................................................................................12
Reorganizuotos elektros sistemos
apvalga...............................................................13
Tradicins vertikaliosios integracijos mons iskaidymas
.......................................14 Pokyiai po
reorganizavimo.......................................................................................15
Keturi konkurencijos
lygiai........................................................................................16
Naujieji elektros rinkos dalyviai
................................................................................19
Didmenin energijos rinka
.........................................................................................20
Didmenins energijos rinkos organizavimo
bdai.....................................................21
Efektyvumas ir bendrasis
naudingumas.....................................................................24
Elektros energijos kainos tikslai
................................................................................24
Elektros energijos tarif sudarymo principai
.............................................................25
Elektros energijos katai
............................................................................................26
Elektros energijos kainos sudedamosios dalys
..........................................................26
Monopolins veiklos reguliavimo
bdai....................................................................27
Reguliuojamo turto verts
nustatymas.......................................................................28
Bendrovs kapitalo katai
..........................................................................................29
Bendrosios
svokos....................................................................................................31
Elektros energijos gamybos
kaina..............................................................................32
Finansini produkt rinka
..........................................................................................34
Investicij
politika......................................................................................................36
Didmenin prekyba perdavimo lygmenyje
................................................................38
Prekyba galia ir energija
............................................................................................38
1
BENDROSIOS ENERGETIKOS SISTEM SVOKOS
.............................................7
REGULIAVIMAS IR REORGANIZAVIMAS
............................................................10
DIDMENIN ENERGIJOS RINKA
.............................................................................19
BENDRIEJI ELEKTROS ENERGIJOS KAIN SUDARYMO
PRINCIPAI..........24
MONOPOLINS VEIKLOS REGULIAVIMAS
.........................................................27
ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS
NUSTATYMAS................................................31
ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO TINKLAS ENERGIJOS RINKOJE
.....38
8.3 8.4 8.5 9. 9.1 9.2 9.3 9.4 9.5 9.6 9.7 9.8
Ginytini perdavimo kainos nustatymo aspektai
.......................................................39 Elektros
energijos perdavimo kainos nustatymo
metodai..........................................41 Perkrovos ir j
valdymas perdavimo sistemoje
.........................................................43
Sistemos
valdymas.....................................................................................................46
Danio reguliavimas
..................................................................................................46
Energijos balansavimas ir
reguliavimas.....................................................................47
Rezervo
paslaugos......................................................................................................47
Reaktyviosios galios ir tampos valdymo paslauga
...................................................48 Aktyviosios
galios snaud
padengimas....................................................................48
Sistemos paleidimo paslauga
.....................................................................................48
Papildom paslaug kainos nustatymo
mechanizmai................................................49
PAPILDOMOS PASLAUGOS ELEKTROS
RINKOJE.............................................45
10. ELEKTROS ENERGIJOS SKIRSTYMAS IR TIEKIMAS ENERGIJOS RINKOJE
50 10.1 10.2 10.3 10.4 10.5 10.6 10.7 10.8 11. 11.1 11.2 11.3 11.4
11.5 12. 12.1 12.2 12.3 12.4 12.5 13. 13.1 13.2 13.3 13.4 Perdavimo
ir skirstomojo tinklo
skirtumai.................................................................50
Atvirasis ir udarasis skirstomasis tinklas
.................................................................50
Pokyiai skirstymo
sistemoje.....................................................................................50
Pagrindins ir papildomos
paslaugos.........................................................................51
Pokyiai skirstymo veikloje
.......................................................................................52
Elektros energijos mameninis
pardavimas...............................................................52
Elektros energijos skirstymo kaina
............................................................................53
Elektros energijos tiekimo ir pardavimo kaina
..........................................................54
MONOPOLIN VALDIA RINKAI
........................................................................56
Energijos kainos ir kiekio pasikeitimas
.....................................................................56
Monopolins valdios rinkai
stadijos.........................................................................57
Monopolins valdios rinkai
vertinimas...................................................................57
Monopolins valdios rinkai
mainimas....................................................................59
Monopolins valdios rinkai stebjimas
....................................................................59
ELEKTROS RINK PASAULIN
APVALGA....................................................61
Globalins tendencijos
...............................................................................................61
Didioji Britanija
.......................................................................................................61
vedija ir Norvegija
...................................................................................................63
Nyderlandai................................................................................................................64
Elektros rink palyginimas
........................................................................................64
SKANDINAVIJOS ELEKTROS RINKA
.................................................................65
Sistemos apvalga
......................................................................................................65
Elektros energijos rinka
.............................................................................................67
Elektros energijos kaina
.............................................................................................70
Balansas ir gyvybingumas sistemoje
.........................................................................74
LITERATRA
.........................................................................................................................76
2
1.
BENDROSIOS ENERGETIKOS EKONOMIKOS SVOKOS
1.1 Kataimons katai, pelnas ir kiti rodikliai gali skirtis
trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpasis laikotarpis tai toks,
kurio metu bent vienas gamybos veiksnys negali bti keiiamas.
Bendrieji katai (angl. TC total costs) tai gamybos veiksni,
sunaudot bendrajam produktui pagaminti, kat suma. Pastovieji katai
(angl. FC fixed costs) tai mons ilaidos, kurios per vis laikotarp
nekinta keiiant gaminamos produkcijos apimt. Kintamieji katai
(angl. VC variable costs) tai mons ilaidos kintamiems gamybos
itekliams apmokti. TC = FC + VC;
TC, FC, VC
TC VC FC
Q1.1 pav. Bendrieji, pastovieji ir kintamieji katai Vidutiniai
bendrieji katai (angl. ATC arba AC average total costs) tai bendrj
kat kiekis, tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui. ATC =
TC/Q; Atitinkamai gali bti ireikti vidutiniai pastovieji ir
vidutiniai kintami katai. Ribiniai katai (angl. MC marginal costs)
bendrj kat prieaugis, gaminant papildom produkcijos vienet. MC =
TC/Q; Alternatyvieji katai (angl. opportunity costs) itekli
naudojimo tam tikram tikslui alternatyvieji katai matuojami nauda
ar pajamomis, kurios bt gautos naudojant tuos iteklius kitam,
geriausiam i galim, tikslui.
1.2 Paklausos ir pasilos elastingumasEkonomikos teorijoje danai
iskiriamas paklausos ir pasilos elastingumas kain ir pajam atvilgiu
bei kryminis paklausos elastingumas. Detaliau panagrinsime
paklausos ir pasilos elastingum kain atvilgiu. Paklausos
elastingumas kain atvilgiu (price elasticity of demand) tai norimo
pirkti preks kiekio ir preks kainos procentinio kitimo santykis.
3
ED =
Q D% P%P
;
P D
P D
P D D
P D
a)
Q
b)
Q
c)
Q
d)
Q
e)
Q
|ED|>1
|ED|1
|ES|P. 2. Produkcijos kiekio koregavimas. Jei paklausa virija
pasil, tiekjai padidins produkcijos kain, o jei pasila virija
paklaus, kaina bus sumainta. Daniausiai koreguojami abu ie dydiai.
Pusiausvyra. Produkcijos kiekio koregavimo dinamika artins rinkos
kain prie ribini kat (MC=P). Kainos koregavimas lems pasilos ir
paklausos pusiausvyr. Abu ie veiksmai atves konkurencin rink
konkurencin pusiausvyr. 5
1.4.2 Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu konkurencijos ilguoju
laikotarpiu proces eina investicijos naujus gamybinius pajgumus ir
rang, o ne tik produkcijos kiekio pasikeitimas. Ekonominis pelnas
yra pajamos minus bendrieji katai, kur bendrieji katai apima
investicij gr ir tam tikr pelno norm. Normalus ekonominis pelnas
yra lygus nuliui. Versle investicij gra dar vadinama pelnu, nors
ekonomistai tai vadina investicini kat padengimu. Pelnas trumpuoju
laikotarpiu yra pajamos minus trumpojo laikotarpio katai, kuriuos
energetikoje eina kintami, paleidimo ir tuiosios eigos katai.
Konkurencinje rinkoje vidutinis ekonominis pelnas yra lygus nuliui.
Jei rinka yra pusiausvyros padtyje ilguoju laikotarpiu, tai jimo ir
ijimo i rinkos galimyb garantuoja normalj ekonomin pelnas, kuris
yra lygus nuliui. Konkurencinje rinkoje yra padengiami pastovs
katai. Kai pelnas yra lygus nuliui, visi katai yra padengiami,
skaitant ir pastoviuosius. Tiekjas turintis iskirtini privalum gali
pasiekti daugiau. Jei gamintojai turi pigesni resurs (hidro ar
geotermini altini), j pelnas bus didesnis. Jei privalumai yra
neriboti, tai vadinama natralija monopolija.
6
2.
BENDROSIOS ENERGETIKOS SISTEM SVOKOS
2.1 Galios sraut analizGalios sraut analizs (angl. load flow
analysis) esm yra pagal duotas mazg apkrovas ir numatomus
generavimo lygius nustatyt generavimo tamp ribose apskaiiuoti
sistemos mazg tamp ir fazi kampus, aktyviosios ir reaktyviosios
galios srautus linijose ir transformatoriuose, elektros srov ir
galios nuostolius linijose bei kitus stacionaraus rimo
kintamuosius. Arba matematikai, turint apkrov ir valdymo
kintamuosius, surasti bkls kintamuosius, o pagal tai ir galutinius
sprendinius nurodytus aukiau. Galios sraut analiz neapima
generavimo apimties tarp agregat ar generavimo tampos nustatymo.
Galios sraut analiz naudojama: Perdavimo sistemos planavime
randamos perkrautos linijos, tampos standart neatitinkantys mazgai
ir sustiprinimo reikalaujanios elektros tinklo vietos; Perkrov
analizje tikrinamos linij perkrovos atsijungus generatoriui ar
kitai linijai sistemoje; Reaktyviosios galios ir tampos analizje
vertinamas reaktyviosios galios ir tampos valdymo rengini
efektyvumas; Perdavimo pajgumo analizje tikrinamos elektros
energijos perdavimo galimybi tarp keli energetikos bendrovi ribos;
Sistemos valdyme realiame laike ir gyvybingumo utikrinime pagal
matavim rodmenis koreguojami sistemos parametrai ir utikrinamas
gyvybingumas. Matematiniu poiriu galios sraut analiz reikalauja
didelio skaiiaus netiesini lygi sprendimo. Tam naudojami
iteraciniai, tokie kaip NiutonoRafsono, metodai.
2.2 Elektros sistemos gyvybingumo vertinimasSistemos
gyvybingumas (angl. system security) apibriamas kaip sistemos savyb
atlaikyti nenumatytus, bet galimus, trikdius ir avarijas su
minimaliais energijos tiekimo ir jos kokybs pertrkiais. Sistemos
planavimo etape patikimumo problema vaidina labai svarb vaidmen,
nes gyvybingumas yra sistemos patikimum papildantis veiksnys
energetikos sistem srityje.
2.3 Galios sraut optimizacija (OPF)Galios sraut analizje taip
vadinami valdymo kintamieji leidia surasti sistemos sprendinius.
Tie kintamieji yra aktyvioji galia generavimo mazguose, iskyrus
bazin, ir tampa generavimo mazguose. Taigi inant apkrov ir valdymo
kintamuosius galima surasti sistemos bkls kintamuosius, o pagal tai
ir galutinius kintamuosius (t.y. galios srautus linijose, bazinio
mazgo generuojam gali). Galios sraut optimizacijos (angl. power
flow optimization) udavinys turi kelet esmini skirtum, lyginant su
galios sraut analize. Vis pirma, valdymo kintamiesiems yra
nustatytos tam tikros ribos ir tiksli j reikm apskaiiuojama taip,
kad bt minimizuojamas (arba maksimizuojamas) pageidaujamas veiklos
indeksas. Tai gali bti galios nuostoliai tinkle, generavimo katai
ar eksploatacini kat, gyvybingumo ir pvz. taros junginys. Antras
skirtumas yra tas, kad vedami lygybi ir nelygybi apribojimai. Tie
apribojimai susij su virutine ir apatine aktyviosios ir
reaktyviosios galios generavimo riba, galios sraut linijose ir
transformatoriuose apribojimais bei tampos lygiais mazguose.
7
2.4 Automatinis generacijos valdymas (AGC)Automatinis
generacijos valdymas (angl. automatic generation control) yra
pagrindin valdymo funkcija, kurios tikslas yra besikeiianios
sistemos apkrovos padengimas, ilaikant sistemos dan, energijos
mainus ir optimal generavimo lyg sistemoje. Skmingas automatinis
generacijos valdymas manomas dl keli prieasi. Pirmoji yra susijusi
su tuo, kad grtamojo ryio pagalba visada manoma stabilizuoti ir
reguliuoti valdom sistem. Antroji prieastis slypi paioje AGC
konstrukcijoje, kuri garantuoja tiksl sistemos atsak stacionariame
rime.
2.5 Operatyvusis planavimasOperatyvusis planavimas (angl.
operational planning and scheduling) nuo galios sraut optimizacijos
skiriasi optimizacijos proceso laikotarpiu. Galios sraut
optimizacijos udavinyje optimizavimo procesas yra statinis. Gamybos
katai yra momentin paklausos funkcija. Kadangi apkrova kinta nuolat
ir yra pakankamai nuspjamo pobdio, atsiranda optimizavimo proceso
per ilgesn laiko tarp, t.y. dinaminio proceso, poreikis. Tam
daniausiai reikia sprsti dirbani agregat parinkimo (angl. unit
commitment) bei ilumini ir hidroelektrini koordinavimo (angl.
hydrothermal coordination) udavinius. Dirbani agregat parinkimo
udavinyje reikia nusprsti, kuris agregatas dirbs, kuris bus
ijungtas arba bus tarpinje padtyje rezerve. E ir HE koordinavimo
udavinyje reikia surasti optimal ilumini ir hidroelektrini darbo
grafik. Kadangi hidroelektrini kintami katai yra labai mai, jos
galt dirbti vis laik kaip pigiausias elektros energijos altinis.
Taiau j pajgumus riboja turimas upi vandens kiekis ir rezervuar
talpa, todl reikalinga ilumini elektrini generuojama energija.
Sprendiant udavin reikia atsivelgti oro, gamtos apsaugos,
rekreacines ir kitas slygas ir surasti optimal ilumini ir
hidroelektrini darbo grafik. Abej udavini tikslas yra minimizuoti
produkcijos katus per tam tikr laik, pvz. kelet dien ar savait. Tam
reikalingi trys pagrindiniai rankiai: efektyvi dinamin
optimizacija, apkrov prognozavimas ir galimyb koreguoti
prognozavimo paklaid. Sprendiant iuos udavinius naudojamas
dinaminis ir netiesinis programavimas.
8
LAIKAS
VALDYMO PROCESAS Automatinis generacijos valdymas
FUNKCIJA Minimizuoti rajono valdymo paklaid, atsivelgiant
agregat ir sistemos dinamini apribojim
SEKUNDS
MINUTS
Galios sraut optimizacija
Minimizuoti momentinius darbo katus arba kitus rodiklius, pvz.
tar
VALANDOS
Agregat parinkimas, E ir HE koordinavimas
Minimizuoti numatomus darbo katus arba kitus rodiklius
DIENOS, SAVAITS
E ir HE koordinavimas
Minimizuoti numatomus darbo katus
MNESIAI
Aptarnavimo ir main grafikas
Minimizuoti darbo katus, atsivelgiant patikimumo apribojimus
METAI
Aptarnavimo ir generavimo planavimas
Minimizuoti numatomus investicijas ir darbo katus, atsivelgiant
patikimumo apribojimus
1.4 pav. Ryys tarp vairi lygi sistemos optimizacijos
9
3.
REGULIAVIMAS IR REORGANIZAVIMAS
Iki XX a. pabaigos energetikos kompanijos dirbo kaip
reguliuojamos monopolijos. engiant XXI a. daugelyje pasaulio
valstybi reguliuojamas energetikos monopolijas bandoma
reorganizuoti. Reorganizavimas tai vyriausybs taisykli ir ekonomini
nuostat energetikos bendrovms kontroliuoti pertvarkymas.
Reguliavimas ir reorganizavimas patys savaime nra nei gerai nei
blogai. Abu dalykai yra priimtini tam tikromis slygomis. Daugelis
vyriausybi pripasta, kad aplinkybs, kurios buvo palankios
reguliavimui jau pasikeit.
3.1 Energetikos moni reguliavimo poreikisReguliavimas reikia,
kad vyriausyb nustato statymus ir taisykles, kuri pagalba apibriama
tam tikros pramons ar kompanijos veikla. Visos pramons akos tam
tikra prasme yra reguliuojamos. Tam tikros veiklos pramons akos,
kaip automobili, aviacijos bendrovs, bankai ir pan. yra
kontroliuojamos daug grieiau ir ia yra daug daugiau taisykli ir
apribojim. Energetikos bendrovms taikytos labai grietos reguliavimo
taisykls jau daugiau kaip imt met: Monopolin franiz: kai vyriausyb
suteikia nustatytoje teritorijoje tik vienai kompanijai teis
parduoti elektros energij vartotojams. Toje teritorijoje jokia kita
kompanija negali gaminti ir pardavinti elektros energijos. Tiekimo
sipareigojimai: vietin kompanija turi patenkinti vis vartotoj
elektros poreik tame regione. Garantuotas pelno lygis: vyriausybs
garantuotas elektros kompanijai tarif lyg, kuris padengia visus
katus ir duoda peln, jei yra laikomasi nustatyt taisykli.
Nustatytos veiklos ir verslo slygos: vyriausyb gali nustatyti
grietesnes taisykles, k ir kaip elektros kompanija turi daryti. Tai
gali bti reikalavimai, kaip turt bti statoma sistema, kaip
planuojama, kaip finansuojamos jos operacijos ir pan. Veikla
maiausiais katais: vyriausyb nurodo kaip elektros bendrov turt
nustatyti savo katus ir nustato elektros kain. Daniausiai
reikalaujama, kad bendrov dirbt maiausi kat slygomis. Reguliavimas
ne vienintelis bdas kontroliuoti energetikos mones. Kitas
populiarus bdas yra turti tas mones savo nuosavybje, taiau tada
vyriausyb turi pati ir mokti u elektros sistem. 3.1.1 Reguliavimo
jurisdikcijos Yra daug reguliuojanij organizacij ir kartais j
veikla net persidengia. Lietuvoje reguliatoriaus funkcijas atlieka
Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija. 3.1.2 Monopolin
franiz Vyriausyb suteikia nustatytoje teritorijoje tik vienai
kompanijai teis parduoti elektros energij vartotojams. Toje
teritorijoje jokia kita kompanija negali gaminti ir pardavinti
elektros energijos. Monopolin franiz visikai kontroliuoja elektros
pardavim. Privats asmenys taip pat gali gaminti elektros energij,
taiau tik savo nuosavose valdose ir jokiu bdu negali jos parduoti
kitiems net maiausiu atstumu. Tik monopolins franizs gali statyti
ir valdyti perdavimo ir skirstymo tinklus. 3.1.3 Privati
energetikos sistema pasirinkimo galimyb vartotojui Bet kuris
vartotojas gali valdyti ir statyti savo nuosav elektros sistem,
taip yra bent jau JAV. Taiau yra keletas dalyk, kuri negali daryti
privati elektros sistema: Pirma, ji negali plsti savo tinkl u savo
teritorijos. Tik monopolin franiz gali perduoti elektros energij
per kelius ar kitas ems valdas. Antra, privati elektros sistema
negali parduoti n maiausios dalies savo elektros energijos kitiems
vartotojams. 10
3.1.4 Monopolija utikrina energetikos kompanij darb Pagrindin
prieastis, kodl monopolinei franizei buvo suteiktos tokios teiss,
tai investuotoj pritraukimas, nes elektros sistema yra labai
brangus dalykas. Vyriausyb investuotojui sipareigoja, kad jis
atgaus savo pinigus. Antra, anksiau netgi technologikai buvo
nemanoma dviem ar daugiau generavimo kompanijom dirbti tame paiame
elektros tinkle, nes be modernios skaiiavimo technikos energijos
apskaita ir kiti su rinka susij dalykai bt sunkiai gyvendinami.
Monopolins franizs sutartis buvo sudaroma tam tikram laiko tarpui,
taiau tos sutartys daniausiai ir nebdavo keiiamos. Komunalins mons
yra vienos i labiausiai kapitalui reikli verslo moni ir jei
vyriausyb nort pakeisti monopolinink, ji turt surasti kit, kuris
visa tai nupirkt. Bet kokiu atveju ko gero vis tiek dirbt tie patys
mons ir pasikeitimas bt tik savinink lygmenyje. 3.1.5 Tiekimo
sipareigojimai Monopolininkas turdavo tiekti elektros energij bet
kam, bet kiek ir bet kur. Tai buvo jo sipareigojimas. Tiekimo
sipareigojimai yra traukti praktikai visas monopolins franizs
sutartis dl keli prieasi: Pirma, garantuoti, kad visiems
vartotojams bus galima naudotis tomis paslaugomis,
nediskriminuojant nei vieno i j. Antra, tinklas turt bti nutiestas
bet kuri viet, kur yra elektros poreikis. 3.1.6 Monopolin franiz
vartotojo poiriu Esant monopolijai vartotojai turi tik dvi
galimybes gauti elektros energij: gali patys statyti generatorius
savo valdose arba pirkti elektr i vietinio monopolininko. Taiau tam
tikra "pilka" sritis yra, t.y. treias asmuo gali pastatyti
privaioje teritorijoje elektros sistem ir j valdyti. Bet t
gyvendinti buvo pakankamai sunku, nes nebuvo jokio ekonominio
paskatinimo. Maos privaios sistemos paprasiausiai negalt konkuruoti
su monopolijomis. 3.1.7 Garantuotas pelno lygis ir reguliuojamos
kainos (tarifai) Monopolija turi dirbti maiausi kat slygomis.
Prieiros instancija reguliuoja tarif dydius u elektros energij.
Kaina yra nustatoma tokia, kuri padengt katus ir duot tam tikr
pelno norm. Taigi monopolija negali pralaimti ji garantuota gauti
peln, nebent ikilt kokios nors nenumatytos aplinkybs. Investicijos
energetikos mones buvo labai saugios, nes pati vyriausyb garantavo
j atsipirkim ir peln, kuris buvo paremtas investicij, o ne pajam
dydiu 3.1.8 Veikla maiausiais katais I pairos atrodyt, kad kuo
didesni monopolijos katai, tuo daugiau ji gauna pajam, nes
energijos kaina, nustatoma tokia, kuri padengt mons ilaidas.
Vyriausyb ar reguliavimo instancija stengsi apriboti katus keliais
bdais: Pirma, tiktai pagrstos ilaidos skaiiuojamos tarif sudt.
Visos kitos yra paios mons rizika. Antra, reikalaujama, kad
monopolija rinktsi optimal ekonominiu poiriu sprendim, kas nebtinai
reikia pigiausi. 3.1.9 Tarifai ir tarif perirjimai Elektros
energijos tarifai buvo nustatomi pagal tam tikr tvark ir kas kakiek
met buvo peririmi. Tarif derinimas uimdavo nemaai laiko ir pastang.
Monopolininkas turjo pateikti piln savo ilaid dokumentacij tarif
didinimo pagrindimui. Planuojamos gauti pajamos rmsi ateities
vartojimo prognoze ir vartotoj reakcija kain. Monopolininkas
nordamas, kad bt patvirtintos didesns kainos, stengsi maksimaliai
didinti prognozuojamas ilaidas darbui, rangai, kurui ir pan.
Reguliavimo komisija iuo atveju buvo tarsi vartotoj advokatas.
Komisija nesisteng patvirtinti kuo maesni kain, nes pagrindinis
tikslas buvo subalansuoti monopolijos ir visuomens poreikius,
kadangi reguliavimo komisija taip pat galjo susilaukti priekait i
vartotoj ir vartotoj gynimo grupi. 11
3.1.10 Kapitaliniams djimams reikalingi sertifikatai Kiekvienam
didesniam projektui monopolininkas turjo gauti reguliavimo
komisijos leidim, nes visi kapitaliniai djimai po to atsispinddavo
energijos tarifuose. 3.1.11 ems poreikis, keli teiss, ir
palengvinimai Elektros linij, pastoi statybai reikjo ne tik pinig,
bet ir teisi em ar kelius, kur eidavo elektros linijos. Visos
teiss, palengvinimai ir nuolaidos buvo suteikiami tik monopolins
franizs savininkui. Nors visa tai buvo perkama ir grietai
reguliuojama, taiau niekas kitas, iskyrus monopolinink, to daryti
negaljo.
3.2 Pagrindinis reguliavimo poreikisReguliavimas buvo naudingas
paiose pradinse elektros sistemos vystymosi fazse, nes ne kelet
nauding dalyk: 1. teisino elektros versl ir parod, kad elektra yra
patraukli prek. 2. Suteik elektros bendrovms pripainim. 3. Utikrino
investicij grim. 4. Sukr monopolij, kad bt pleiama ir statoma
elektros sistema, nesijaudinant dl konkurencijos. Reguliavimas
sumaino rizik elektros sistemos krimo ir vystymo stadijose, nes
investuotojam buvo garantuojamas pajam ir pelno lygis reguliuojant
tarifus. Be reguliavimo vargu ar bt buvs manomas elektros sistemos,
pasiekianios visus namus, sukrimas.
3.3 Reorganizavimo prieastysReorganizavimas prasidjo, nes
vyriausyb vertino konkurencijos tarp elektros gamintoj naud.
Reorganizavimo pradiai takos turjo ir technologij vystymasis. Iki
1980 m. buvo statomi dideli monstrai elektrins, kuri energija buvo
santykinai pigesn. Po 1980 met ma ir efektyvi turbin ir generatori
tobuljimas leido pramoniniams vartotojams statyti ir eksploatuoti
savo elektros sistemas, kur gaminti elektros energij tapo pigiau,
nei pirkti i monopolininko. Technologins, verslo, energijos
vartojimo, politins ir kitos prieastys iauk energetikos moni
reorganizavim, taiau keletas i j yra ypa svarbios. 1 prieastis:
pasikeits reguliavimo poreikis Viena i svarbiausi prieasi buvo
pasikeits reguliavimo poreikis XX a. pabaigoje. T lm tokios
prieastys: 1. Nereikia mainti rizikos susijusios su sistemos pltra.
2. Visa energetikos infrastruktra jau sukurta. 3. Didesnioji dalis
investuot l pagrindinius renginius jau atsipirko. 2 prieastis:
privatizacija Daugelyje valstybi (pvz. Argentinoje, Anglijoje),
kurios buvo reorganizacijos pradininks, vyriausybs pradjo
privatizuoti energetikos mones. Privatizacija reikia, kad vyriausyb
parduoda savo turt privatiems investuotojams. Daugeliu atveju
galiojo sitikinimas, kad privati kompanija darb gali atlikti
geriau. Besivystaniose valstybse privatizacija leido valstybei
papildyti savo biudet ir pritraukti naujas investicijas.
Reorganizavim daniausiai seka privatizacija, arba atvirkiai,
vyriausyb nordama privatizuoti energetikos mones, turi jas
reorganizuoti ir padaryti patrauklesnes privatiems investuotojams.
3 prieastis: laukiama kat majimo tendencija Konkurencija iaukia
inovacijas, efektyvum ir maesnius katus. Iki 1990 m. elektros
energijos kaina tiesiogiai priklaus nuo kuro, rangos, darbo jgos ir
kit kat. Ir nors daugelio elektros rengini kaina po truputl majo,
elektros kainos majimo nebuvo juntama. 12
Daugelis moni tikisi, kad konkurencija vers gamintojus mainti
katus, o dl sumajusi kat elektros energija turt atpigti. 4
prieastis: reguliavimas neskatina inovacij Reguliavimas ir
konkurencijos nebuvimas neskatino energijos bendrovi, k nors keisti
ir tobulinti. Ir faktikai tai buvo dl to, kad vis pirma, sumainus
ilaidas kokios nors naujovs pagalba, sumaja ir pajamos, o tuo paiu
ir pelno lygis. Ir antra, sumainusi ilaidas mon vis tiek gaus tik
reguliuojamas pajamas, priklausanias nuo investicij. Dl i ir kit
prieasi, nepaisant progreso elektrotechnikos, elektronikos ir
informacini technologij srityje, elektros bendrovs vartotojams tiek
praktikai tokias paias paslaugas kaip ir prie 50 met, nors galima
sugalvoti ir diegti nemaai patobulinim ir paslaug patenkinti
vartotoj. 5 prieastis: konkurencija sustiprina vartotojo dmes
Konkurencija ir naujos idjos bet kokiu atveju sustiprina vartotojo
dmes ir sukuria pasirinkimo galimyb. Nors monopolijos buvo
prisimusios elektros tiekimo sipareigojimus, taiau esant
konkurencijai, kompanijos paios turt ateiti pas vartotoj. Kai
kuriem vartotojams svarbu ne tik sumaj katai, bet ir vartotojo
verts bei pasirinkimo galimybs padidjimas. Nors viename lygyje
sukrus konkurencij, padidja vis lygi konkurencingumas ir
inovacijos. Nereikt kaltinti monopolij u j nerytingum prisiimti tam
tikr rizik ir diegti naujas idjas bei didinti pasirinkimo galimyb
vartotojui. Jie paprasiausiai reagavo nuostatas ir taisykles,
sukurtas vyriausybi ir visuomens. Problema buvo dl paties
reguliavimo: reguliavimas sukr stabilum, bet stabilumas ilgainiui
taip pat reikia ir stagnacij.
3.4 Reorganizuotos elektros sistemos apvalgaVisame pasaulyje yra
stengiamasi reorganizuoti elektros energetik, kad vartotojai turt
pasirinkim tarp konkuruojani gamintoj ir pardavj. Tiksli
konkurencijos forma priklausys nuo vyriausybi nustatyt taisykli ir
statym. Be abejo kiekviena nauja reforma turi ir sav trkum. Tam
tikr neigiam padarini gali neti ir elektros sistemos
reorganizavimas: Pirma, jei mons turs galimyb pasirinkti vien i
daugelio energijos tiekj, bus daugiau popierizmo, kontrakt,
taisykli ir pan. Visa prekybos struktra bus daug sudtingesn, taiau
tai neturt labai neraminti, nes tokiems dalykams ir reikalingi
kompiuteriai bei kitos informacins technologijos. Antra problema
yra susijusi su energijos tiekimu. I pirmo vilgsnio yra sunkiai
suvokiama, kaip vartotojas gali pirkti elektros energij ne i
vietins skirstymo kompanijos, o i kito konkuruojanio tiekjo, kuris
netgi neturi savo elektros tinklo. ios problemos sprendimas yra
energijos gamybos, perdavimo ir pardavimo atskyrimas. 3.4.1
Energijos gamybos ir perdavimo atskyrimas Pagrindinis
reorganizavimo principas, kad nei viena kompanija neturi turti
monopolijos energijos gamyboje ir didmeniniame ar mameniniame
pardavime. Pagrindin konkurencija yra kuriama energijos gamyboje ir
tikima, kad ji slygos progres, emas kainas, vartotojo verts
padidjim. Taiau visi sutinka, kad yra tik vienas perdavimo ar
skirstymo tinklas tam tikroje teritorijoje ir bt gan absurdika
tiesti dar vien lygiagret tinkl alia jau esanio. Taigi energijos
gamybos ir jos persiuntimo atskyrimas ir yra viena i reorganizavimo
slyg, vedant konkurencij gamyboje ir pardavime, o energijos
perdavim paliekant reguliuojamu monopoliu. Vartotojui atskyrimas
reikia, kad jis gaus sskait, kurioje bus nurodyta kaina u energij
ir jos persiuntim. 3.4.2 Atskyrimas garantuoja atvir prijim
Konkuruojantys gamintojai turs atvir prijim prie perdavimo ir
skirstymo tinkl, kuriuos valdys reguliuojama mon monopolinink,
atsakinga u patikim sistemos darb. i tinkl savininkas/operatorius
turi kelet sipareigojim: 1. Efektyviai ir ekonomikai valdyti
sistem. 13
2. Utikrinti laisv ir nediskriminuojam vis rinkos dalyvi,
konkuruojani gamintoj ir vartotoj, prijim prie tinklo. Tinklo
operatoriumi negali bti energijos gamintojas, kad nebt ikreipta
konkurencija. 3.4.3 Atviras prijimas, reorganizavimas, konkurencija
Pagrindin besikeiianios energetikos pramons varomoji jga susideda i
trij dalyk: Reorganizavimas tai reguliavimo pertvarkymas.
Vertikaliosios integracijos mons yra pertvarkomos, atskiriant
elektros gamyb nuo perdavimo ir prekybos. Konkurencija tai
pagrindinis reorganizavimo tikslas, t.y. diegti konkurencij tarp
gamintoj ir pardavj. Atviras prijimas tai pats populiariausias
bdas, reorganizavus elektros sistem, konkurencijai diegti. Atviras
prijimas reikia, kad visi kvalifikuoti rinkos dalyviai turi teis
naudotis elektros tinklu elektros energijai perduoti i vieno
sistemos tako kit. Reorganizavimas sukuria konkurencij atviro
prijimo pagalba. ie trys dalykai yra glaudiai tarpusavyje susij ir
neaiku, kuris yra svarbiausias.
3.5 Tradicins vertikaliosios integracijos mons
iskaidymasReguliavimo slygomis energetikos monms yra bdinga
vertikalioji integracija generavimas, perdavimas, skirstymas ir
vartotoj aptarnavimas yra vienos mons rankose. iuo atveju
vartotojas moka u visas paslaugas bendrai. Po reorganizavimo visos
sritys tampa savarankikomis kompanijomis, nors ir t pai savinink
rankose. Galimos penkios pagrindins iskaidytos elektros sistemos
dalys: Generavimo bendrovs gamina ir parduoda elektros energij
konkurencinje elektros rinkoje. Perdavimo bendrov persiunia
elektros energij i gamintojo vartotojui. Perdavimo bendrov yra
perdavimo tinklo savinink. Ji priiri ir eksploatuoja elektros
linijas, bei gauna umokest u naudojimsi jomis, taiau sistemos
valdym atlieka Nepriklausomas Sistemos Operatorius. Skirstymo
bendrovs daniausiai skirstymo bendrovs nepardavinja elektros
energijos vartotojams, o tik valdo ir priiri skirstymo tinklus, o u
naudojimsi juo ima mokest. Mamenini energijos paslaug bendrovs
usiima mameniniu elektros energijos ir kit paslaug tiekimu ir
pardavimu vartotojams. Jos perka energij tiesiai i generavimo
bendrovi arba elektros biros ir parduoda vartotojams. Vietins
skirstymo bendrovs tai monopolins mons, usiimanios skirstymo ir
mamenini energijos paslaug bendrovi veikla. Jos perka energij
didmeninje rinkoje, persiunia j savo tinklais ir parduoda
vartotojui.
14
GPajamos u parduot elektros energij
P S V
Energijos gamybos, perdavimo ir pardavimo kat padengimas
Pelnas
3.1 pav. Tradicins vertikaliosios integracijos mons, usiimanios
elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir vartotoj
aptarnavimu, schema Kat padengimas Pelnas Kat padengimas Pelnas
Pajamos u generavim Pajamos u perdavim ir skirstym Pajamos u
tiekim ir pardavim
G P S V
Kat padengimas Pelnas
3.2 pav. Reorganizuotos elektros energetikos mons, kur elektros
gamyba, perdavimas ir skirstymas bei vartotoj aptarnavimas yra
atskiros mons, schema
3.6 Pokyiai po reorganizavimoNegalima pasakyti, kad po
reorganizavimo bus vien tik gerai ar blogai bus visko. Taiau be
joki abejoni pasikeis elektros bendrovi tikslai ir stimulas. 3.6.1
Dmesys trumpalaikiams terminams Tradicinje sistemoje dmesys buvo
sutelktas ilgalaikiam vystymui iki 30 met priek. Po reorganizavimo
investicijos planuojamos daug trumpesniam iki 5 met laikotarpiui.
3.6.2 aldytas turtas Vystantis technologijoms, dideli ir brangiai
kainav renginiai gali moralikai pasenti anksiau, nei pasibaigia j
atsipirkimo laikas. Anksiau buvo statomi dideli generatoriai ir
elektrins, kuri gaminama elektros energija buvo santykinai pigesn u
maesnij. Perdavimo ir skirstymo 15
tinkluose taip pat yra daug senos, brangios ir dar nespjusios
atsipirkti rangos. Toks elektros sistemos turtas, atsiperkantis tik
per ilg laik, dar vadinamas aldytu turtu. diegus konkurencij
elektros rinkoje bus svarbu planuoti ir vystyti sistem ne fiziniam,
bet technologiniam rengini amiui.
3.7 Keturi konkurencijos lygiaiYra iskiriami keturi
konkurencingumo lygiai elektros rinkoje: 1. Monopolin franiz (angl.
franchise monopoly) Nra konkurencijos tarp gamintoj ir pasirinkimo
galimybi vartotojams. Taiau monopolijos leido sukurti ir isaugoti
sistem. Generavimo bendrov Generavimo bendrov
Perdavimo bendrov
Perdavimo bendrov
Skirstymo bendrov
Skirstymo bendrov
Vartotojai a)
Vartotojai b)
Energijos pardavimas Energijos srautas bendrovs viduje 3.3 pav.
Monopolijos modelis elektros rinkoje: a) pilnai vertikaliai
integruota mon; b) vertikaliai integruota mon su atskiromis arba
dalinai atskiromis skirstymo bendrovmis 2. Vienintelio supirkjo
modelis (angl. single buyer model) Supirkimo agentra atstovauja
visus vartotojus tam tikroje teritorijoje. Dar gali bti vadinama
vienintelio supirkjo modeliu arba monopsonija. Vienintelis
supirkjas perka energij i konkuruojani gamintoj ir j parduoda
vartotojams. Vartotojai neturi pasirinkimo, i ko pirkti energij,
taiau teigiamas io modelio bruoas, kad supirkjas perka energij i
konkuruojani gamintoj. Susitarim tarp supirkjo ir gamintoj
pagrindas yra ilgalaikiai kontraktai. Gamintojai usitikrina
usakymus ir ram gyvenim, taiau tai neskatina, k nors gerinti ir
keisti kontrakto galiojimo metu. Vienintelio supirkjo modelis buvo
populiarus laikotarpyje tarp 1980 ir 1990 met.
16
NG
Generavimo bendrov
NG
NG
NG
NG
Vienintelis supirkjas
Vienintelis supirkjas
Skirstymo bendrov
Skirstymo bendrov
Skirstymo bendrov
Skirstymo bendrov
Vartotojai a)
Vartotojai
Vartotojai b)
Vartotojai
Energijos pardavimas Energijos srautas bendrovs viduje 3.4 pav.
Vienintelio supirkjo modelis: a) integruotas variantas; b) ne
integruotas variantas 3. Didmenin konkurencija per atvir perdavimo
sistem (angl. wholesale wheeling) Atviras prijimas prie tinklo
leidia gamintojams ir pardavjams sudarinti trumpalaikius energijos
kontraktus. Vietins skirstymo kompanijos gali pirkti energij
didmeninje trumpalaiki kontrakt rinkoje. Skirstymo kompanijos
ilieka monopolininkmis, kaip ir vienintelio supirkjo modelyje, nes
maesnieji vartotojai pasikeitim dar nepajauia. Taiau gamintojai
gali parduoti energij nebtinai vienam pirkjui, tarp kuri gali bti
ir didesni vartotojai. Padidjus pirkj skaiiui, rinka tampa
konkurencingesn ir gamintojai prisiima didesn rizik. Generavimo
bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov
Generavimo bendrov
Didmenin rinka Perdavimo tinklas
Skirstymo bendrov
Skirstymo bendrov
Skirstymo bendrov
Dideli vartotojai
Vartotojai
Vartotojai
Vartotojai
Energijos pardavimas 3.5 pav. Didmenins konkurencijos elektros
rinkos modelis 17
4. Tiesioginis pasirinkimas vartotojui per mamenin tiekj (angl.
retail wheeling) i sistema garantuoja laisv prijim ir perdavimo, ir
skirstymo lygmenyje. Mameninis pardavimas yra konkurencin aka ir
atskirta nuo skirstymo. Didmeninje rinkoje mamenininkai gali
pasirinkti energijos gamintoj, o mameninje vartotojas gali
pasirinkti pardavj. Atsiradus konkurencijai tarp pardavj, tiekiani
elektros energij ir smulkiems vartotojams, padidja ir kai kurie
katai, susij su kontrakt sudarymu, matavimais ir pan. Generavimo
bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov
Generavimo bendrov
Didmenin rinka Perdavimo tinklas
Tiekjas
Tiekjas
Tiekjas
Dideli vartotojai
Mamenin rinka Skirstomieji tinklai
Vartotojai
Vartotojai
Vartotojai
Vartotojai
Energijos pardavimas 3.6 pav. Mamenins konkurencijos elektros
rinkos modelis
18
4.
DIDMENIN ENERGIJOS RINKA
Galima iskirti dvi rinkos kategorijas: Visa rinka tai visas
paslaugas ir prekes apimanti rinka. Maos rinkos (subrinkos) tai
atskir preki ar paslaug rinkos, kurios sudaro vis rink. Elektros
rinkoje visa rinka susideda i daug maesni rink: didmenin energijos
(dienos priek) rinka; realaus laiko rinka; rezervo rinka; finansini
produkt rinka; papildom paslaug rinka ir t.t. Maosios rinkos ir j
skaiius priklausys nuo rinkos vertikaliosios integracijos laipsnio
bei pasirinkto veiklos modelio.
4.1 Naujieji elektros rinkos dalyviaiReorganizuotoje elektros
sistemoje atskir moni darbas yra daug sudtingesnis negu buvo
vertikaliosios integracijos bendrovje. Sudtingum apsprendia tokie
faktoriai, kaip rinkos dydis, dalyvi skaiius, bei, kas svarbiausia,
vyriausybs pasirinktas elektros rinkos modelis. Reorganizuotoje
elektros sistemoje konkuruojanios generavimo kompanijos dideliais
kiekiais parduoda elektros energij didmeninje rinkoje. Pirkjai yra
konkuruojantys mamenininkai arba vietins skirstymo kompanijos,
kurios ir tiekia bei parduoda elektr vartotojams. Energija yra
persiuniama perdavimo ir skirstymo tinklais, kuri nuosavybs teiss
priklauso monopolinms bendrovms. Gamyba (konkurencija)
Perdavimas (monopolija)
Nepriklausomas Sistemos Operatorius
Skirstymas (monopolija)
Tiekimas (konkurencija) 4.1 pav. Reorganizuotos elektros
sistemos modelis Reorganizuotoje elektros sistemoje veikia tokie
rinkos dalyviai: Generavimo bendrovs gamina ir parduoda elektros
energij. Jos taip pat gali dalyvauti papildom paslaug rinkoje:
danio reguliavimo, rezervo, reaktyviosios galios valdymo ir kt.,
kur sistemos operatoriui reikia utikrinti elektros kokyb ir tiekimo
patikimum. Generavimo bendrov 19
gali bti vienos ar keli, net ir vairi tip, elektrini savinink.
Generavimo bendrovs, kurios egzistuoja kartu su vertikaliai
integruotomis monmis, dar vadinamos nepriklausomais energijos
gamintojais. Skirstymo bendrovs valdo skirstomuosius tinklus ir yra
j savininks. Tradicinje sistemoje jos turi monopolines elektros
energijos pardavimo galutiniams vartotojams, prijungtiems prie
skirstomojo tinklo, teises. Pilnai reorganizuotoje sistemoje
energijos pardavimas arba tiekimas yra atskirtas nuo skirstomojo
tinklo veiklos, valdymo, prieiros ir vystymo. Nepriklausomi tiekjai
konkuruoja elektros rinkoje, taiau tiekjas gali bti ir vietins
skirstymo bendrovs antrin mon. Tiekjai arba mameniniai pardavjai
perka elektros energij didmeninje rinkoje ir perparduoda j
vartotojams, kurie nenori arba negali prekiauti didmeninje rinkoje.
Tiekjai negali bti generavimo, perdavimo ar skirstymo bendrovi
savininkais. Kai kurie tiekjai yra generavimo ar skirstymo bendrovi
antrins mons. Tiekjo vartotojai nebtinai turi bti prijungti prie
vieno skirstomojo tinklo. Rinkos operatorius rpinasi, kad
gamintojai turt kaip parduoti, o vartotojai kaip nusipirkti
elektros energij. Pagrindins rinkos operatoriaus funkcijos: teikti
elektros rinkai informacij apie elektros energijos kainas; valdyti
momentin rink ir organizuoti finansini produkt terminuotj, ateities
kontrakt ir opcion rink; veikti kaip neutralus ir patikimas rinkos
dalyvi energijos kontrakt tarpininkas; utikrinti atsiskaitymus tarp
pirkj ir pardavj; naudoti momentins rinkos kainos mechanizmus
tinklo perkrovoms paalinti, optimaliai inaudojant prieinamus
pajgumus; praneti apie kasdienius energijos mainus ir naudojamus
pajgumus perdavimo sistemos operatoriui. Sistemos operatorius tai
nepriklausomas ir nealikas rinkos dalyvis, kuris priiri ir
kontroliuoja elektros sistemos darb. Abi ios funkcijos yra vienaip
ar kitaip atliekamos bet kokioje reorganizuotoje elektros
sistemoje. ios organizacijos yra nepriklausomos ir daniausiai ne
pelno siekianios, todl nei viena konkurencin bendrov negali atlikti
i paslaug. Skandinavijoje iskiriamos tokios perdavimo sistemos ir
rinkos operatoriaus funkcijos ir pareigos. Perdavimo sistemos
operatoriaus atsakomybje yra balanso utikrinimas ir netikt vyki
realiame laike valdymas: bendradarbiaujant su pramons reguliavimo
agentromis ir generavimo kompanijomis, nustatyti taisykles ir
reikalavimus patikimam ir kokybikam elektros energijos tiekimui;
utikrinti ir skatinti trumpalaikio rezervo palaikym; valdyti,
vystyti ir priirti perdavimo elektros tinkl; nustatyti perdavimo
tinklo energijos perdavimo tarifus; realiame laike valdyti elektros
sistem; realiame laike valdyti elektros rink, utikrinant vartojimo
ir generavimo balans; bendradarbiauti su kit sistem operatoriais;
apskaiiuoti nesubalansuot energij visiems didmenins rinkos
dalyviams; reguliuoti atsiskaitymus u nesubalansuot energij.
Perdavimo sistemos operatoriai vaidina labai svarbi rol
reorganizuotoje elektros rinkoje. Jokios rinkos koncepcijos ar
sprendimai negali sutrukdyti perdavimo sistemos operatoriui
patikimai ir kokybikai tiekti elektros energij.
4.2 Didmenin energijos rinkaEgzistuoja du pagrindiniai bdai
prekybai elektros energija tarp pirkj ir pardavj organizuoti. Jie
gali prekiauti tiesiogiai, vienas pirkjas ir vienas pardavjas
sudaro dvial sutart, 20
arba pardavjai gali parduoti savo produkcij tarpininkui, kuris j
perparduoda galutiniam vartotojui. Abi dviali sutari ir tarpinink
rinkos gali bti daugiau ar maiau organizuotos ir netgi persidengti
viena su kita. Rinka Dviali sutari: Tarpinink: Maiau organizuota
Paieka Rinkos tipas Skelbim lenta Brokeris Agentas Bira Pool'as
Daugiau centralizuota
Labai danai yra naudojamas rinkos tip miinys. Vienose rinkose
geriau veikia vienas rinkos tipas, kitose kitas. Dviali sutari
rinkoje gali bti naudojama tiesiogin paieka, kai pirkjas ir
pardavjas patys susiranda vienas kit, arba gali naudotis brokeri
paslaugomis ir bti daugiau centralizuoti. Brokeriai kaip
tarpininkai gauna komisinius u prekybos organizavim, taiau jie
patys energijos negamina ir jos nevartoja. Kai kurios dviali sutari
rinkos veikia internete pateikiam skelbim pagalba ir yra dalinai
centralizuotos. Dviali sutari rinkai nereikia sudtingos struktros
ir jos veikia gana paprastai. Reikalingas kontrakt sudarymo
mechanizmas, kuris nustatomas teisins bazs pagalba. Tokios rinkos
yra labai lanksios, nes abi puss gali sudaryti sutartis
pageidaujamam laikotarpiui ir kainai. Taiau patiems organizuotis ir
sudarinti sutartis yra ir sunku ir pakankamai rizikinga. Labiau
centralizuotos ir paangesns yra tarpinink rinkos. Tarpininku gali
bti agentas, kuris kaip ir brokeris dviali sutari rinkoje suveda
pirkj su pardavju. Pool'as yra suprantamas kaip pai gamintoj
sjunga, kuris veikia kaip energijos supirkimo agentra, o supirkta
energija vliau parduodama vartotojams. Energijos bira organizuojama
kaip aukcion rinka, utikrinanti saug prekybos organizavim ir
veikianti kaip pirkj ir pardavj susitikimo vieta. Centralizuota
energijos bira turi kelet privalum prie dviali sutari rink. Ji
sumaina sandorio katus, didina konkurencij ir nustato vieai inom
energijos kain. Nors ir yra maiau lanksti, taiau veikia daug
greiiau nei dviali sutari rinkos. Biroje prekyba organizuojama
valand ar net minui intervalais, kai tuo tarpu dviali sutari
rinkoje terminai yra daug ilgesni. O elektros rinkoje laikas yra
esminis dalykas, nes katastrofos gali vykti sekundi bgyje. Dl ios
savybs energijos bira yra ariau realaus laiko prekybos modelio nei
dviali sutari rinka. Energijos biros sukrimas kai kuriose sistemose
nra btinas. Taiau energijos bira labai palengvina prekyb, pateikia
jautri energijos kainoms informacij, sukuria didesn konkurencij ir
likvidum.
4.3 Didmenins energijos rinkos organizavimo bdaiPlaiau aptarsime
tris pagrindinius elektros energijos rinkos organizavimo bdus:
energijos pool'as, dvials sutartys ir energijos bira. 4.3.1 Dviali
sutari rinka ioje sistemoje pavieniai elektros gamintojai ir
pirkjai tarpusavyje sudaro sutartis, u koki kain, kokiomis slygomis
ir kiek elektros energijos bus parduota. Kartais yra reikalaujama
vieai paskelbti sutari detales. Tai gana paprasta prekybos forma
sistemos operatoriui, taiau reikalauja iankstinio pasiruoimo rinkos
dalyviams. Pirkjai ir pardavjai turi surasti vieni kitus,
usitikrinti ar pirkti energijos perdavimo elektros tinklais
galimyb. Daniausiai sudaromos ilgalaiks sutartys. ios rinkos poymis
yra tas, kad sistemos operatorius neino energijos kainos ir ino tik
perdavimo kain. Paklausa: Primimo problema:
QT u PT, i tako A BP
24 valandiniai silymaiP
Maksimizuoti bendrj naudingum = (QT1 PT), kai 0< QT1< QT
21
Apribojimai: Kainos nustatymas: Paklausa moka:
Perdavimo ribos PT i tako A B ribiniai 1 kW perdavimo katai i
tako A BP
QT1PT1 + (QT0 - QT1)PT0P
4.3.2 Energijos pool'as ioje sistemoje yra tik vienas pirkjas.
Pool'as yra vyriausybin arba pusiau vyriausybin organizacija, kuri
superka elektros energij i gamintoj, kad bt patenkinta sistemos
vartotoj energijos poreikiai. Daniausiai pool'o operatorius taip
pat atsakingas ir u elektros sistemos darb. Tai centralizuota
aukcion rinka, kurioje naudojamos priemokos, t.y. mokama skirtinga
kaina skirtingiems tiekjams tuo paiu metu toje pat vietoje. Tokie
mokjimai atliekami tik tada, kai priimtasis tiekjas gali turti
nuostoli, jei gaus tik pool'o kain. Pool'e gali bti pilnas mazginis
kainos nustatymas. Generatoriai teikia pasilymus dl parduodamos
energijos kainos, kuri daniausiai yra lygi ribini, paleidimo ir kit
kat sumai. Silymai danai yra pakankamai sudtingi ir jeigu nustatyta
rinkos kaina nepadengia vis generatoriaus kat, pool'o operatorius
gali primokti generatoriui, kad is nepatirt nuostoli. Pasila:
Paklausa: Primimo problema: Apribojimai: Kainos nustatymas: Pasila
gauna: Paklausa moka:
PS(Q), paleidimo katai ir kt. Vienas kainos silymas per dien
PD(Q) arba QD 24 valandiniai silymaiP P
Maksimizuoti bendrj priimt silym naudingum Perdavimo ribos,
agregat darbo ribos ir kt. P1 ribiniai kiekvienos vietovs katai
Q1P1 + (Q0 - Q1)P0 ir papildomi mokjimai Q1P1 + (Q0 - Q1)P0 ir
papildomas priedas
4.3.3 Energijos bira Tai vyriausybs sukurta elektros energija
prekiaujanti bira, kuri veikia, kaip akcij ar preki biros. Pirkjai
ir pardavjai pateikia birai savo silymus apie norimus pirkti arba
parduoti u tam tikr kain elektros energijos kiekius. Visi ie
pasilymai yra susumuojami pasilos ir paklausos kreives, o pagal j
susikirtim nustatoma tam tikro laikotarpio (daniausiai vienos
valandos) rinkos kaina, kuri yra bendra visiems biros dalyviams.
Energijos biroje elektros energija tampa tokia pat preke kaip
metalai, valiuta, nafta, o jos kaina kinta priklausomai nuo
paklausos. Reikt pastebti, kad nei pardavjai, nei pirkjai neino kam
parduoda ar i ko perka elektros energij, nes energijos biroje is
faktorius tampa nebesvarbus. Tai centralizuota rinka, kurioje nra
papildom priemok. Tuo paiu metu, bet kurioje sistemos vietoje visi
generatoriai, parduodantys energij, gauna t pai kain. Gali bti
naudojami keli kainos silymo etapai arba keli dali kain silymai,
kad bt nustatyta rinkos kaina. Taip pat gali bti realizuojamas
pilnas mazginis kainos nustatymas. Daniausiai siloma pardavimo
kaina yra maesn negu pool'e. Pasila: Paklausa: Primimo problema:
Apribojimai: Kainos nustatymas: Pasila gauna: Paklausa moka:
Paaikinimai: 22
PS(Q) PD(Q) arba QDP P
24 valandiniai silymai 24 valandiniai silymai
Maksimizuoti bendrj priimt silym naudingum Perdavimo ribos P1
ribiniai kiekvienos vietovs katai
Q1P1 + (Q0 - Q1)P0 Q1P1 + (Q0 - Q1)P0
PS(Q), PD(Q) pasilos ir paklausos siloma kaina; QD energijos
paklausos kiekis nepriklausantis nuo kainos; QT, PT perdavimo
kiekis ir kaina; Q1, QT1 kitos dienos pardavimo ir perdavimo
priimtas kiekis; P1, PT1 kitos dienos energijos ir jos perdavimo
kaina, nustatyta aukcione; Q0, QT0 energijos kiekis realiame laike;
P0, PT0 energijos ir jos perdavimo kaina realiame laike;P P
4.1 lentel. Didmenini energijos rink palyginimas Sistemos tipas
Energijos pool'as Dvials sutartys Energijos bira Pirkj skaiius
Vienas Daug Daug Pirkjas ino pardavj? Taip Taip Ne Visiems pirkjams
ta pati kaina? Daniausiai Ne Taip
Daugelyje valstybi naudojama keli elektros rinkos organizavimo
medeli kombinacija, pvz. Skandinavijoje elektros prekybos pagrind
sudaro dvials sutartys, taiau egzistuoja ir energijos bira Nord
Pool, kurioje parduodamas penktadalis elektros energijos. Prekybos
terminai gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto sistemos modelio
kiekvienoje valstybje ar regione. Labiausiai paplitusi energijos
birose yra prekyba vienai dienai priek, kai kaina nustatoma
kiekvienai sekanios dienos valandai. Dvials sutartys gali bti
pasiraomos ilgesniems laikotarpiams mnesiams ar net keliems metams.
Elektros rinkos organizavimas turi maai bendro su paia elektros
ininerija, nes tai yra grynai finansinis produktas, kuris
artimesnis bankininkystei, apskaitai, prekybai ir pan. Pagal savo
pobd, funkcijas, personalo ir informacini technologini poreik
elektros bira yra labai panai preki ar akcij biras. 4.3.4 Elektros
rinkos organizavimo sistem palyginimas Vienas i didiausi skirtum
tarp didmenins elektros energijos rinkos organizavimo modeli yra
pirkj galimyb tiekti pasilymus dl kainos ir elektros kiekio rinkos
operatoriui, t.y. pirkjas gali pageidauti pirkti daugiau ar maiau
elektros energijos priklausomai nuo rinkos kainos. Tokia sistema,
kai ir gamintojai, ir pirkjai (didmeniniai) teikia savo pasilymus
yra daug sudtingesn, taiau pirkjas tampa konkurencijos proceso
dalimi. Energijos biroje ir pardavjai ir pirkjai teikia pasilymus
apie parduodamus ar perkamus energijos kiekius, o taip pat ir nuo
kiekio priklausom kain. Tokia sistema yra Kalifornijoje,
Skandinavijoje. Energijos pool'e pirkjai negali teikti savo pasilym
dl kainos. Toks modelis yra taikomas Naujosios Anglijos,
AnglijosVelso elektros rinkose. Kiekviena vyriausyb nori diegti
kaip galima didesn konkurencij tarp elektros rinkos dalyvi. Tose
sistemose, kur didmeniniai vartotojai neturi galimybs teikti
pasilym dl kainos, laikomasi daugiau "socialistinio" principo, kad
elektros sistema turt veikti taip, kaip geriausia visiems
vartotojams, o ne ukrauti visos natos individualiai kiekvienam
pirkjui. Sprendimai, susij su modelio pasirinkimu, yra politinio
pobdio, nes kai kurios vyriausybs sitikinusios, kad individuals
prekeiviai sunkiau atlaikys konkurencij ir prasiau atliks savo
darb, negu koordinuojamos pastangos patenkinti vartotoj
paklaus.
23
5. BENDRIEJI ELEKTROS ENERGIJOS KAIN SUDARYMO PRINCIPAI5.1
Efektyvumas ir bendrasis naudingumasElektros energijos kain
sudarymo principai privalo atitikti efektyvumo ir bendrojo
naudingumo slygas. Efektyvumas yra nusakomas tokiomis slygomis [1]:
minimizuotais gamybos katais; maksimizuotu vartotoj naudingumu;
pagamintu reikiamu preki ar suteikt paslaug kiekiu. efektyvumo svok
eina pasilos ir paklausos svokos, kuriomis nusakomas gamintoj ir
vartotoj preki kainos ir kiekio priklausomyb (1.1 pav.). Kaina
Pasila Vartotoj naudingumas Konkurencin kaina
Gamintoj naudingumas Paklausa
Konkurencinis kiekis
Kiekis
5.1 pav. Paslaugos pasilos ir paklausos priklausomyb nuo kainos
ir kiekio Bendrasis naudingumas yra lygus plotui tarp paklausos ir
pasilos kreivi arba vartotoj ir gamintoj naudingum sumai.
Priklausomai nuo paklausos ir pasilos grafik formos gamintoj ir
vartotoj naudingumas gali skirtis. Idealiu atveju abu ie
naudingumai turt bti lygs.
5.2 Elektros energijos kainos tikslaiElektros energijos kainos
ir jos nustatymo sistemos tikslai yra: Kat atspindjimas elektros
energijos kainos turi atspindti visus elektros energetikos sistemos
efektyvios veiklos katus ir utikrinti, kad tie katai bt teisingai
paskirstyti tarp elektros energetikos sistemos vartotoj; Kat
padengimas elektros energijos kainos turt bti tokios, kad padengt
visus energetikos sistemos veiklos katus ir utikrint tam tikr pelno
norm tas paslaugas teikianioms monms; Kat minimizavimas elektros
energijos kainodaros sistema turt skatinti energetikos mones teikti
paslaugas vartotojams efektyviai ir maiausiais katais; 24
Efektyvumo skatinimas elektros energijos kainos ir tarifai turi
skatinti sistemos vartotojus efektyviai ekonomikai (finansins ir
visuomenins naudos maksimizavimas) ir technikai (kat mainimas,
patikimumo utikrinimas) naudotis elektros sistema; Investicij
skatinimas elektros energijos kaina ir jos struktra turt skatinti
elektros tinkl savininkus investuoti tinklo pltr ir modernizavim;
Konkurencijos skatinimas elektros energijos kaina ir jos nustatymo
sistema turt skatinti konkurencij tarp elektros rinkos dalyvi ir
nesudaryti dirbtini barjer nauj dalyvi atjimui rink; Paprastumas
elektros energijos kain struktra turt bti paprasta ir suprantama
vartotojams ir leist apskaiiuoti bei planuoti ilaidas elektros
energijai; Teisingumas elektros energijos kainos ir tarif sistema
turt bti ekonomikai pagrsta ir neturt diskriminuoti atskir vartotoj
grupi; Lankstumas elektros energijos kain nustatymo sistema turt
bti pakankamai lanksti, kad sugebt reaguoti besikeiianias rinkos
slygas ir energijos paslaugas tiekiani moni kat pasikeitimus.
5.3 Elektros energijos tarif sudarymo principaiElektros
energijos kainai nustatyti reikia palyginti gamybos veiklos ir
kapitalo katus su vartojimo apimtimis ir pinig surinkimu [2].
Pasila (gamyba)
Gaunamos pajamos u suteiktas paslaugasVeiklos katai Kapitalo
katai
Kaina
Pinig surinkimo struktra
Paklausa (vartojimas)
Ilaid padengimas ir ekonominis signalas, skatinantis
efektyvum
5.2 pav. Paslaugos kainojimo modelio bendroji schema Suteikiamos
paslaugos mokesio ar tarifo bendra matematin iraika yra:
i =1
N
KN P Q C I M Tr K0 + = 0; i (1 + r ) (1 + r ) N
(5.1)
ia P paslaugos vieneto kaina arba tarifas; Q paslaugos kiekis; C
veiklos katai; I kapitaliniai katai (investicijos); M mokesiai; Tr
piniginiai pervedimai; r kapitalo kaina (rinkos palkan norma);
25
i einamieji metai; K0 turto dydis pradiniu laikotarpiu; KN turto
dydis po N met; N paslaugos tiekimo met skaiius.
5.4 Elektros energijos kataiElektros energijos gamybos,
persiuntimo ir tiekimo procese, kaip ir bet kurioje kitoje
veikloje, patiriami tokie katai: Kapitalins investicijos ilaidos,
skirtos elektros sistemos renginiams suprojektuoti, nupirkti ir
pastatyti. Taip pat prie i kat yra priskiriamos investicijos
sistemos atnaujinim, t.y. ilaidos, skirtos elektros sistemos
atnaujinimui ir rengini rekonstrukcijai; Veiklos katai ilaidos,
susijusios su kasdiene elektros sistemos veikla. ioms ilaidoms gali
bti priskirti: - pastovieji katai, kurie nepriklauso nuo energijos
gamybos ir persiuntimo apimties, - kintamieji katai, kurie
tiesiogiai susij su pagamintos ir persistos energijos kiekiu;
Alternatyvieji katai ilaidos, susijusios su negautomis pajamomis.
Tai gali bti papildomos ilaidos, naudojant brangesnius generavimo
altinius vietoj pigesni, norint ivengti perkrov sistemoje ir
pan.
5.5 Elektros energijos kainos sudedamosios dalysElektros
energijos kain galutiniam vartotojui daniausiai sudaro: Elektros
energijos gamybos kaina; Elektros energijos perdavimo kaina;
Elektros energijos skirstymo kaina; Elektros energijos tiekimo ir
pardavimo kaina. Priklausomai nuo vartotojo prisijungimo tampos ir
jo statuso elektros rinkoje skirstymo ir tiekimo kainos dedamosios
gali ir nebti.
26
6.
MONOPOLINS VEIKLOS REGULIAVIMAS
6.1 Monopolins veiklos reguliavimo bdaiEkonomikos teorijoje yra
iskiriami tokie monopolins veiklos reguliavimo bdai [3]:
reguliavimas pagal veiklos katus; pajam arba kain kepurs metodas;
lyginamasis metodas; liberalusis reguliavimas. 6.1.1 Reguliavimas
pagal veiklos katus Reguliavimas pagal veikos katus buvo
dominuojantis metodas daugel met iki elektros rinkos liberalizavimo
pradios. Reguliuojama komunalini paslaug bendrov, turinti monopol
tam tikroje teritorijoje, galdavo nusistatyti tokias paslaug
kainas, kurios padengdavo veiklos katus ir duodavo tam tikr peln.
Pagrindiniai io metodo privalumai yra tokie: Bendrovs visada
padengia savo veiklos katus; Dl nedidels verslo rizikos kapitalo
katai yra mai; Bendrovs gali pasirinkti optimal investicij ir
paslaugos kokybs lyg, nors iuo atveju gali ikilti pavojus dl per
didelio investicij kiekio. Pagrindinis io metodo trkumas yra tas,
kad bendrovs neturi suinteresuotumo mainti savo veiklos katus, nes
bet kokiu atveju jie vis tiek bus padengiami. is neigiamas veiksnys
palaipsniui prived prie kito reguliavimo metodo pajam arba kain
kepurs metodo. 6.1.2 Pajam arba kain kepurs metodas Pajam arba kain
kepurs metodo esm yra ta, kad reguliatorius nustato tam tikram
laikotarpiui monopolins bendrovs pajam arba jos paslaug kain
virutines ribas, o pastaroji per t laikotarp, maindama savo veiklos
katus, gali maksimizuoti savo veiklos peln. Tai labiausiai paplits
reguliavimo metodas elektros rinkoje. Kain kepur reikia, kad
bendrovs vartotojams nustatyt kain svertinis vidurkis per
reguliavimo laikotarp neturi viryti reguliuotojo nustatytos
virutins kain ribos. is metodas daniausiai naudojamas, kai bendrovs
paslaug kain ir tarif struktra yra nesudtinga. Pajam kepur reikia,
kad bendrov per reguliavimo laikotarp negali gauti daugiau pajam,
negu nustatyta reguliatoriaus. is metodas naudojamas, kai bendrovs
kain ir tarif struktra yra pakankamai komplikuota, t.y. daug tarif
ir mokjimo plan pasirinkimo galimybi. Reguliavimo laikotarpis
daniausiai trunka nuo 4 iki 5 met. Jeigu bendrov sugeba sumainti
savo katus, reguliatorius daniausiai negali keisti kain kol nra
pasibaigs einamasis reguliavimo laikotarpis. Prieingu atveju
nukenia efektyvumas, nes bendrovs bus maiau suinteresuotos mainti
katus. Pavyzdys: Didiosios Britanijos elektros energijos kain
kepurs modelis Anglijoje ir Velse elektros energijos perdavimo
maksimalios reguliuojamos kainos nustatymui naudojama iraika yra
[4]: RPI t X T M Tt = 1 + (6.1) PTt 1 Gt K T , 100 ia MTt maksimali
vidutin elektros energijos perdavimo kaina t metais; RPIt vartotoj
kain indeksas t metais; XT procentinis siekiamas perdavimo kainos
sumainimas; Gt korekcijos koeficientas t metais, vertinantis
apkrovos pokyt, lyginant su prajusi penkeri met vidurkiu; KT
korekcijos koeficientas, vertinantis perdavimo pajam pervir arba
nepritekli lyginant su prajusiais metais; 27
PTt-1 elektros energijos perdavimo kaina (t-1) metais, kuri
susijusi tokia priklausomybe: RPI t 1 X T (6.2) PTt 1 = PTt 2 1 + ,
100 ia RPIt-1 vartotoj kain indeksas (t-1) metais; XT procentinis
siekiamas perdavimo kainos sumainimas; PTt-2 elektros energijos
perdavimo kaina (t-2) metais.Elektros energijos skirstymo
maksimalios reguliuojamos kainos MDt nustatymui naudojama iraika
yra: RPI t X D M Dt = 1 + (6.3) PDt 1 At K D , 100 ia RPIt vartotoj
kain indeksas t metais; XD procentinis siekiamas skirstymo kainos
sumainimas; PDt-1 elektros energijos skirstymo kaina (t-1) metais;
At korekcijos koeficientas; KD korekcijos koeficientas, vertinantis
skirstymo pajam pervir arba nepritekli lyginant su prajusiais
metais. Elektros energijos tiekj maksimali reguliuojama kaina MSt
yra nustatoma taip: RPI t X S M St = 1 + (6.4) PSt 1 + Yt K S , 100
ia RPIt vartotoj kain indeksas t metais; XS procentinis siekiamas
tiekimo kainos sumainimas; PSt-1 elektros energijos tiekimo kaina
(t-1) metais; KS korekcijos koeficientas, vertinantis tiekimo pajam
pervir arba nepritekli lyginant su prajusiais metais. Yt papildoma
dedamoji, kuri lygi: Yt = Et + Ft + Tt + U t + S t , (6.5) ia Et
energijos kaina; Ft ikasamo kuro energijos mokestis; Tt energijos
perdavimo kaina; Ut energijos skirstymo kaina; St energijos
pardavimo kaina. 6.1.3 Lyginamasis metodas Lyginamojo metodo esm
yra ta, kad tarp panaaus pobdio bendrovi elektros energijos kainos
nustatomos pagal efektyviausiai dirbani bendrovi katus. is metodas
reikalauja didelio duomen kiekio apie bendrovi grups veikl, o taip
pat atitinkam lyginamj bendrovi charakteristik. is metodas
maksimaliai skatina bendroves mainti veiklos katus, nes visos turi
orientuotis geriausiai dirbanias bendroves. Pagrindinis trkumas yra
tas, kad ne visada bus panaaus pobdio bendrovi grup, kurias galima
bt lyginti tarpusavyje. 6.1.4 Liberalusis reguliavimas Liberaliojo
reguliavimo atveju bendrovs paios nustato nediskriminuojanias ir
teisingas kainas vartotojams. Reguliatorius priiri bendrovi veikl
ir kainas bei gali nurodyti, kokius pakeitimus kain struktroje ir
dydiuose turi atlikti bendrovs.
6.2 Reguliuojamo turto verts nustatymasMonopolins mons
reguliuojamo turto verts nustatymas yra pakankamai svarbus veiksnys
energijos kain ir tarif nustatymo procedroje, nes mons pelno norma
daniausiai skaiiuojama kaip turto verts dalis. Skaiiuojamojo
laikotarpio turto vert RTVt yra lygi prie tai buvusio laikotarpio
turto vertei, vertinus naujas investicijas ir nusidvjim: 28
RTVt = RTVt 1 + I t At ,ia RTVt-1 reguliuojamojo turto vert
(t-1) metais; It naujos investicijos t metais; At turto nusidvjimas
t metais.
(6.6)
Pradiniu laikotarpiu reguliuojamojo turto vert gali bti
apskaiiuojama pagal tokius principus: Buhalterin vert turto verts
nustatymo metodas, kai vertinama turto sigijimo kaina ir jo
nusidvjimas. Tai yra daniausiai naudojamas metodas reguliuojamo
turto vertei nustatyti; Atkrimo katai apskaiiuojama esam rengini
vert pagal dabartines rengini kainas, vertinant j nusidvjim;
Istoriniai katai Standartizuoti katai atskiros valstybs nustato
savo sukurtas procedras turto vertei nustatyti; Rinkos vert
reguliuojamojo turto vert nustatoma pagal rinkos vert. Daniausiai
naudojama privatizavimo procese; Kita. Europos ir Skandinavijos ali
apskaitos procedros reguliuojamojo turto vertei nustatyti pateiktos
lentelje [5]. 6.1 lentel. Apskaitos procedros reguliuojamojo turto
vertei nustatyti Buhalterin vert X Atkrimo katai X X X X X X X X X
X X X X Istoriniai katai Standartizuoti katai X Kita
Austrija Danija Anglija ir Velsas Suomija Pranczija Vokietija
Airija Italija Nyderlandai Norvegija Portugalija Ispanija
vedija
Analiz rodo, kad Europos ali reguliuojamo turto verts nustatymui
daniausiai naudojamas buhalterins verts principas. Atkrimo,
istoriniai ir standartizuotais katais paremta reguliuojamo turto
verts nustatymo metodika naudojama reiau. Yra ali, kaip pvz.
Ispanija, kur naudojamos kelios metodikos.
6.3 Bendrovs kapitalo kataiReguliuojamos bendrovs pelnas
daniausiai nustatomas apskaiiavus bendrovs kapitalo katus, t.y.
nustatoma kokia turi bti bendrovs ribin pelno norma, kad bt
padengti kapitalo katai. Daniausiai yra skaiiuojami svertiniai
vidutiniai kapitalo katai (WACC), kurie bendruoju atveju yra lygs
[6]: D E (6.7) WACC = rD + rE , V V 29
ia D bendrovs skolos rinkos vert; E bendrovs turto rinkos vert;
V bendrovs rinkos vert (V=D+E); rD bendrovs skolinto kapitalo
katai; rE bendrovs nuosavo kapitalo katai. Bendrovs skolinto
kapitalo katai rD yra lygs: rD = r f + rrp , ia rf nerizikinga
pelno norma; rrp bendrovs rizikos premija. Bendrovs nuosavo
kapitalo katai rE yra lygs: rE = r f + t rm ,
(6.8)
(6.9)
ia f bendrovs rizik ireikiantis koeficientas, dar vadinamas
nuosavo kapitalo beta; rm rinkos rizikos priedas. Svertiniai
vidutiniai kapitalo katai (WACC) iki mokesi yra lygs: 1 D E ,
(6.10) WACC im = rD + rE (1 T ) V V ia T pelno mokestis. Svertiniai
vidutiniai kapitalo katai (WACC) po mokesi yra lygs: D E (6.11)
WACC pm = rD (1 T ) + rE . V V Pavyzdys: Didiosios Britanijos
skirstymo bendrovi kapitalo katai Pagal Didiosios Britanijos
reguliuotojo OFGEM pateiktus duomenis Didiosios Britanijos
skirstymo bendrovi kapitalo katai ir j sudedamosios dalys 2004
metais buvo tokie [7]: 6.2 lentel. 2004 m. Didiosios Britanijos
skirstymo bendrovi kapitalo katai ir j dedamosiosMaiausia Didiausia
A Nerizikinga pelno norma, rf 2,25 3 B Bendrovs rizikos premija,
rrp 1 1,8 3,25 4,8 C Bendrovs skolinto kapitalo katai iki mokesi,
rD (A+B) 2,28 3,36 D Bendrovs skolinto kapitalo katai po mokesi,
rD/(1-T) (C(1-K)) E Skolos ir turto santykis, D/V 0,5 0,6 F Rinkos
rizikos priedas, rm 2,5 4,5 G Nuosavo kapitalo beta, f 0,6 1 5,36
10,71 H Bendrovs nuosavo kapitalo katai iki mokesi, rE (J/(1-K))
3,75 7,5 J Bendrovs nuosavo kapitalo katai po mokesi, rE/(1-T)
(A+(FG)) K Pelno mokestis, T 0,3 0,3 L WACC iki mokesi
((CE)+(H[1-E])) 4,3 7,2 M WACC po mokesi ((DE)+(J[1-E])) 3 5 Silomi
svertiniai vidutiniai kapitalo katai (WACC) 5,1 5,9
Finansiniuose skaiiavimuose reguliatorius Ofgem naudojasi 6,5 %
kapitalo katais iki mokesi.
30
7.
ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS NUSTATYMAS
7.1 Bendrosios svokos7.1.1 Aukcionai Centralizuotos dienos priek
energijos rinkos pool'as ir bira veikia kaip organizuoti aukcionai,
kur susitinka gamintojai ir pirkjai. Yra iskiriamos trys aukciono
stadijos: 1. Gaunami gamintoj ir pirkj (ne visada) silymai parduoti
ar pirkti norim kiek u norim kain. 2. Kai kurie silymai yra
priimami ir nustatoma rinkos kaina. 3. Priimti silymai apmokami
pagal nustatyt kain (apmokjimas priklauso ir nuo rinkos
mechanizmo). Vienos puss aukcionai gali bti skirstomi keturias
grupes: 1. Angliki. Pirkj siloma kaina u prek rikiuojama nuo
emiausios. Laimi aukiausi kain pasils pirkjas ir sumoka silyt kain.
2. Vickrey (antros kainos). Pirkjai teikia uantspauduotus
pasilymus. Laimi aukiausi kain pasils pirkjas, bet sumoka antr
didiausi kain. 3. Olandiki. Organizatorius pradeda nuo labai auktos
kainos ir po truput j maina. Pirmasis, kuriam priimtina kaina,
laimi ir sumoka t kain. 4. Uantspauduoti silymai (pirmos kainos).
Pirkjai pateikia uantspauduotus silymus, o laimi aukiausi kain
pasils pirkjas. Tie patys aukcionai gali bti naudojami ne pirkj, o
pardavj atvilgiu. Tik ia bus poreikis parduoti, o ne pirkti, ir
kaina juds kit pus. Yra keletas motyv pirkti prek aukcione: paties
pirkjo vartojimui arba perpardavimui. Pirmuoju atveju perkamos
preks vert yra privati, o antruoju bendra. Egzistuoja aukciono
pajam ekvivalentikumo teorema, kuri teigia, kad visi keturi
aukcionai: anglikas, Vickrey, olandikas ir uantspauduoto silymo
duoda tokias pat pajamas, jeigu visiems pirkjams preks vert yra
privati. Jei pirkjai vadovaujasi bendrja verte, tada aukcion
efektyvumas ir pajamos rikiuojasi kaip ir nurodyta srae, pradedant
nuo angliko aukciono. 7.1.2 Kurno modelis ir Neo pusiausvyra
Konkurencin pusiausvyra, kai rinkoje dalyvi yra labai daug,
skiriasi nuo pusiausvyros, kuri naudojama Kurno duopolijos
modelyje, kai atsiranda strategijos element, vieno kurio gamintojo
galutin pasekm paprastai priklauso nuo kit gamintoj sprendim. Tai
apibdina Neo pusiausvyra. Neo pusiausvyra (J. Nash equilibrium)
kiekvienam asmeniui, priimaniam sprendimus, nra skatinamj motyv
pakeisti savo sprendim, jeigu kiekvienas kitas asmuo, priimantis
sprendimus, maksimizuoja savo naudingum esant bet kokiam kitam
sprendimui. 7.1.3 Loim teorija Loimas tai sprendimo primimo
situacija, kuriai esant bet kurio dalyvio laimjimas priklauso ne
tik nuo jo paties pasirinkimo, bet ir nuo kit dalyvi pasirinkim.
Nulins sumos loimas Racionalaus elgesio taisykl minimakso principas
Balno takas Vyravimo principas Nenulins sumos loimas Kalinio
dilema
31
7.2 Elektros energijos gamybos kainaElektros energijos gamybos
savikain lemia elektrins energijos gamybos katai, taiau elektros
rinkoje tiekiamos pagamintos energijos kain nulemia ir paklausos
lygis. Priklausomai nuo valstybs pasirinkto elektros rinkos modelio
didmenins elektros energijos kainos nustatymo mechanizmai yra
skirtingi dviali sutari rinkoje, energijos biroje ir energijos
pool'e. 7.2.1 Dviali sutari rinka Dviali sutari rinkoje elektros
energijos kaina nustatoma abipusio susitarimo tarp pirkjo ir
pardavjo pagrindu. Barteriniai mainai, energijos apsikeitimas ir
kiti kainodaros bei atsiskaitymo metodai yra reguliuojami prieiros
komisij ir gali skirtis kiekvienoje valstybje. 7.2.2 Energijos bira
Energijos biroje kaina nustatoma atsivelgiant pasil ir paklaus.
Prie vien dien yra surenkami ir susumuojami visi gamintoj ir pirkj
pasilymai pirkti ar parduoti elektros energij. Gamintoj pasilymai
parduoti elektros energij irikiuojami nuo maiausios iki didiausios
kainos, o pirkj pasilymai pirkti rikiuojami atvirkiai nuo
didiausios iki maiausios kainos. Kaina Pasila
Rinkos kaina Paklausa
Kiekis 7.1 pav. Elektros energijos kainos nustatymas energijos
biroje Rinkos kaina nustatoma pasilos ir paklausos kreivi
susikirtimo take (7.1 pav.). Ta kaina yra bendra visiems biroms
dalyviams. Pavyzdys iame pavyzdyje pateikiamas vieno Norvegijos
mamenininko, turinio hidroelektrin ir dalyvaujanio energijos biros
prekyboje, silymai pirkti ir parduoti elektros energij. Tokie
silymai yra pateikiami kiekvienai kitos dienos valandai. Paveiksle
pavaizduotas vienos valandos silymas kitai dienai. is rinkos
dalyvis t valand turi kelet pasirinkimo variant: - nusipirkti vis
reikaling energijos kiek biroje ir pataupyti vanden savo
rezervuaruose, - pirkti dal energijos rinkoje, o likusi pagaminti
paiam, - pagaminti vis reikiam energijos kiek vartotojams
patenkinti savo elektrinje, - pagaminti daugiau negu reikia
vartotojams ir pertekli parduoti biroje. Mamenininkas informuoja
bir, kad kit dien t valand jis nupirks 50 MWh momentinje biroje,
jeigu tos valandos rinkos kaina bus 1,5 ct/kWh arba maiau. Jeigu
rinkos kaina bus 2,0 ct/kWh, mamenininkas pirks tik 10 MWh, o
likusias 40 MWh pasigamins pats. Mamenininkas parduos 10 MWh, jeigu
rinkos kaina bus 2,25 ct/kWh. Jeigu kaina bus tarp 2,25 ir 2,5
ct/kWh, parduodamos energijos kiekis atitiks tiess nuolyd. Jeigu
kaina bus 2,5 ct/kWh ir daugiau, bus parduota 30 MWh. 32
Momentinje biroje visi gauti rinkos dalyvi pasilymai susumuojami
ir nustatoma kiekvienos valandos rinkos kaina. ct/kWh 3,0 2,5 2,0
1,5 Paklausa Pasila
10
20
30
40
50
MWh
7.2 pav. Vieno rinkos dalyvio silym pirkti ir parduoti elektros
energij pavyzdys 7.2.3 Energijos pool'as Energijos pool'e, pvz.
AnglijosVelso sistemoje, visi gamintojai pateikia savo pasilymus
kiek ir u koki kain jie pasiry parduoti savo elektros energij. Visi
pasilymai irikiuojami kainos didjimo tvarka, o rinkos kaina
nustatoma pagal didiausi kain generatoriaus, dar tenkinanio
prognozuojam sistemos energijos poreik (7.3 pav.). Nustatytoji
rinkos kaina yra bendra ir pirkjams ir pardavjams. Jei gamintojas
nori bet kokiu atveju parduoti savo gaminam energij, jis gali
paprasiausiai teikti pasilym atiduoti j veltui. Jeigu gamintojas
usiprays per daug, jis gali nepatekti pardavj sra. Nr. 31 500 MW u
2,43 ct/kWh Nr. 6 600 MW u 2,38 ct/kWh Nr. 3 1100 MW u 2,34 ct/kWh
Nr. 28 500 MW u 2,32 ct/kWh Nr. 1 2100 MW u 2,30 ct/kWh Nr. 43 1210
MW u 2,19 ct/kWh Nr. 5 1500 MW u 2,14 ct/kWh Nr. 23 1430 MW u 2,11
ct/kWh Nr. 27 3200 MW u 2,09 ct/kWh Nr. 13 1380 MW u 2,00 ct/kWh
Nr. 19 1430 MW u 1,95 ct/kWh Nr. 22 200 MW u 1,91 ct/kWh Nr. 9 3500
MW u 1,44 ct/kWh Nr. 2 4100 MW u 0 ct/kWh Nr. 7 2 500 MW u 0
ct/kWh
Apkrova 22 057 MW Rinkos kaina 2,30 ct/kWh
Priimti silymai
7.3 pav. Energijos kainos nustatymo schema Anglijos pool'e
33
Kaina
Pasila Rinkos kaina
Prognozuojamas poreikis
Kiekis
7.4 pav. Elektros energijos kainos nustatymas poole 7.2.4
Apmokjimo u energij bdai Energijos rinkoje daug gamintoj silo
parduoti elektros energij ir kaina rikiuojasi nuo maiausios iki
didiausios. Yra du bdai kaip apmokama gamintojams. Pirmasis, kai
nustatoma viena kaina, kuri gauna visi gamintojai, sil parduoti u
maiau negu nustatyta rinkos kaina. Antrasis, kai gamintojams
sumokama tiek, kiek jie pra u savo parduodam produkcij. Daniausiai
naudojamas pirmasis bdas, nes ekonomistai antrj vadina neefektyviu
arba diskriminuojamu, nors JAV Federalin Energijos Reguliavimo
Komisija (FERC) nori vesti Kalifornijos valstijoje diskriminuojamos
kainos arba antrojo tipo aukcion. Nediskriminuojamas kainos
nustatymo metodas, kai visiems rinkos dalyviams mokama vienoda
kaina u elektros energij, laikomas pranaesniu u diskriminuojam
metod, kuriame pardavjas gauna tiek, kiek prao. Nediskriminuojamas
aukcionas garantuoja maesnius ir stabilesnius katus, kai tuo tarpu
diskriminuojame atsiranda rinkos dalyviams galimyb rizikuoti ir
kelti kain kuo aukiau. Konkurencinje rinkoje, kai u energij
sumokama tiek, kiek u j buvo paprayta, gali kainos iek tiek ir
sumati, bet dl to sumaja ir efektyvumas. iuo atveju daug lengviau
pasinaudoti monopoline valdia rinkai. Taigi is klausimas lieka
atviras ir galutinai nra aikus, kuris aukciono tipas yra geresnis.
Normaliai veikianioje rinkoje ateities sandori energijos kaina yra
lygi numatomai energijos kainai momentinje rinkoje.
7.3 Finansini produkt rinkaVienas i reguliuojamos elektros
sistemos privalum yra kain stabilumas: ir pirkjai, ir pardavjai
kain inodavo i anksto, nes ji nesikeisdavo staigiai ir
neprognozuojamai, kaip tai yra konkurencinje elektros rinkoje. ia
kaina kinta priklausomai nuo rinkos slyg ir kit nenuspjam dalyk.
Toks kainos nestabilumas energijos resurs planavim daro labai
sudting. Nors vidutin energijos kaina daugelyje valstybi ir sumajo
po reorganizavimo, taiau kain nepastovumas veria iekoti nauj
stabilumo utikrinimo priemoni. ia pagalb, kaip ir valiut ar akcij
birose ateina vairs finansiniai instrumentai ateities kontraktai,
opcionai ir kt. 7.3.1 Opcionai Opcionas yra teis, bet ne
sipareigojimas pirkti arba parduoti aktyv su tam tikromis slygomis.
Paprastai tai yra i anksto nustatyta aktyvo kaina ir apibriamas
periodas, kuriame galioja opcionas. Opcionas, kuris suteikia teis k
nors pirkti, vadinamas pirkjo (angl. call) arba pirkimo opcionu, o
opcionas, kuris suteikia teis parduoti sandorio objekt, vadinamas
pardavjo (angl. put) arba pardavimo opcionu. Jei viena i kontrakto
ali turi teis pirkti arba parduoti prek fiksuota kaina fiksuotu
laikotarpiu, tai kita kontrakto alis sipareigoja vykdyti kontrakto
slygas. Paprastai opcionas turi kain, kuri vadinama opciono premija
ir skiriasi nuo perkamo ar 34
parduodamo aktyvo kainos. Premija paprastai sudaro ma pasirinkto
opciono aktyvo kainos dal. Jei opciono turtojas nuperka arba
parduoda aktyv pagal opciono slygas, tai sakoma, kad jis vykdo
(angl. exercise) opcion. Bet kuriuo atveju sumokta premija yra
negrainama. Opcionas yra ivestinis arba antrinis vertybinis
popierius, kur galima pirkti ir parduoti kaip ir turt. Galutin
opciono vert priklausys nuo bazinio aktyvo kainos opciono vykdymo
metu. Opciono kontrakte turi bti nurodyta: 1. Kas yra perkama
pirkimo atveju arba parduodama pardavimo atveju; 2. Ceremonijos
arba vykdymo kaina, t.y. kaina, u kuri opciono vykdymo metu gali
bti nupirktas aktyvas; 3. Opciono galiojimo terminas, kuris
nustatomas opciono pabaigos data. Opcionai bna dviej tip arba
stili, priklausomai nuo to, kada yra vykdomas opcionas jo galiojimo
metu. Europietikajame opcione kontraktas gali bti vykdytas tik
opciono pabaigoje. Amerikietikajame opcione jis gali bti vykdytas
bet kuriuo opciono galiojimo metu. Skandinavijos energijos biroje
NordPool prekiaujama tik europietikaisiais opcionais. Opciono
kontraktas yra dviej ali susitarimas: alis, kuri j ileidia, sakoma,
kad opcion pasirao, o alis, kuri sigyja opcion, sakoma, kad perka
j. Perkantysis opcion negali patirti nuostoli, iskyrus sumokt
opciono premij. O pasiraantysis opcion gali patirti labai dideli
nuostoli, kadangi jis turi parduoti arba pirkti aktyv u nustatyt i
anksto kain. Jeigu opciono kontraktas pasiraomas tarp dviej
individ, tai premijos dydis yra nustatomas deryb metu ir
ufiksuojamas sandoryje. Jei opcionais prekiaujama biroje, tai
premijos dyd nustato rinka, ir jis gali kisti priklausomai nuo
prekybos aktyvumo. 7.3.2 Ateities kontraktai (angl. futures)
Ateities kontraktas tai vertybinis popierius, kuris charakterizuoja
neataukiam sutart konkrei preki pirkimui ar pardavimui u nustatyt
jame kain ir jame nustatyto periodo metu. Jei opciono savininkas
gali atsisakyti savo teiss tuo prarasdamas pinigin premij sumokt
kontragentui, tai ateities sandoriui yra btinas jo vykdymas.
Ateities kontraktai skirti prekms ir finansiniams instrumentams
pirkti ar parduoti, nurodant dat ir kain, kurias nustato abi alys.
Preki ir finansini instrument perdavimas naujam savininkui vyksta
nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku. Kaina, kuri sumokjs pirkjas
gauna teis disponuoti prekmis ar finansiniais instrumentais,
nustatoma, atsivelgiant rinkos kainas ar konkursini aukcion keliu.
Ateities kontraktai gali bti skirti prekms, energetiniams
resursams, metalams, obligacijoms, pinigini rink instrumentams bei
valiutoms pirkti ar parduoti. Ateities kontraktai gali bti sudaromi
norint spekuliuoti arba siekiant apsidrausti. Spekuliantai perka
ateities kontraktus tam, kad vliau juos parduot, pats kontrakto
objektas j nedomina. Jiems prekyba atnea peln. Antrieji
investuotojai atvirkiai, tiesiogiai susij su pateikta kontrakte
produkcija ir jie siekia apsidrausti nuo nepageidaujam kainos
svyravim. Prekyba ateities kontraktais vyksta kiekvien dien, o j
kaina svyruoja. Ateities kontrakto kainos kilimas reikia peln
pirkjui, o jos kritimas peln pardavjui. Pirkjo (pardavjo) pelnas
lygus atitinkamiems pardavjo (pirkjo) nuostoliams. Rinkos kaina
keiiasi biros prekybos metu priklausomai nuo paklausos ir pasilos.
Ateities kontraktai turi du pagrindinius bruous, kurie leidia laisv
prekyb jais biroje: likvidumas ir galimyb pirkjams ir pardavjams
operuoti stambiomis sumomis esant santykinai nedideliems grynj
pinig depozitams. Skandinavijos energijos biroje NordPool
prekiaujama tik bazins apkrovos grafiko energijos dien, savaii ir
blok ateities kontraktais. Ateities kontrakt trukm yra iki 812
mnesi. Artjant kontrakto vykdymo laikui, blokai dalinami savaites
ir dienas. 7.3.3 Terminuotieji kontraktai (angl. forwards)
Terminuotieji kontraktai yra praktikai tokie pat ateities
kontraktai, tik j terminas gali siekti 4 metus, kaip yra
NordPool'e. Bazins apkrovos grafiko energijos terminuoti kontraktai
dalinami sezoninius ir metinius kontraktus. Terminuotiesiems
kontraktams nereikia turti daug grynj pinig depozitinse sskaitose,
nes poreikis atsiranda tik kontrakto vykdymo metu. 35
7.3.4 Skirtumo kontraktai (angl. contracts for difference (CfD))
Rinkos dalyviai, kurie naudojasi finansins rinkos ivestiniai
produktais, nordami apsidrausti nuo momentins kainos svyravimo
rizikos, vis tiek gali patirti nuostoli, jeigu rinkos kaina
sistemoje skirsis nuo tam tikros vietovs momentins pirkimo arba
pardavimo kainos. Tam kad bt galima ivengti tokios rizikos,
naudojami skirtumo kontraktai. NordPool'e jie buvo vesti 2000-j met
lapkrit. Skandinavijoje toki vietovi, kuriose gali bti nustatyta
skirtinga kaina nei visos sistemos, atsiradus perkrovoms, yra
penkios.
7.4 Investicij politika7.4.1 Patikimumas ir investicij politika
Paklausos trkumai Paklausos neelastingumas Apkrovos nepastovumas
Energijos ir rezervo kainos (kain uoliai) Galios kainos Patikimumo
politika Operatyvusis rezervas Virutins kain ribos Galios rezervas
Avarijos Instaliuota galia Investicijos
Rinka
7.5 pav. Struktrin energijos rinkos ir patikimumo, kain bei
investicij ssaj diagrama Pelnas, gaunamas parduodant elektros
energij ar kitas su tuo susijusias paslaugas, skatina investicijas
naujas energijos altinius ar renginius. O tai sudaro slygas
pasiekti rinkos pusiausvyr, didinti konkurencij ir mainti energijos
kainas. is udaras ratas nusako pusiausvyr ilguoju laikotarpiu.
Reguliavimo tarnyba nustato kain uoli trukm ir dyd, nes energijos
kainos negali viryti nustatyt virutini kain rib. Patikimumo
politika turi atsivelgti rizik ir monopolin valdi rinkai. Reikiamas
instaliuotos galios kiekis utikrins reikiam patikimum, bet reikia
atsivelgti du neigiamus efektus. Reti ir nepastovs kain uoliai
sukelia netikrumo jausm ir rizik investuotojams. Tai padidina
kapitalo kain, o danai sukelia ir politinius atgarsius. Labai
dideli kain uoli galimyb palengvina galimyb pasinaudoti monopoline
valdia rinkai. Konkurencija tarp gretim sistem sistemos operatori
gali sukelti didesnius kain uolius ir kitus nepageidaujamus
efektus. 7.4.2 Kain uoliai ir pastovij kat padengimas Jeigu
generatori parduodamos energijos kaina visada bus lygi j ribiniams
katams, tokiu atveju jie negals padengti savo pastovij kat, o tai
neskatins nauj investicij. Taiau laikoma, kad ilguoju laikotarpiu
generatoriai padengia savo pastoviuosius katus, gaudami trumpojo
laikotarpio pelnus. Trumpojo laikotarpio pelnas, gaunamas energijos
kain uoli metu, kai energijos kaina momentinje rinkoje virija
vidutin kain deimtis ar imtus kart. Taip gali atsitikti avarij
sistemoje metu ar esant labai didelei apkrovai ir bna gana retai.
Optimalus variantas bus tada, kai pajamos kain uoli metu (Rk) bus
lygios pastoviesiems energijos katams (FC): FC = Rk. Kain uolio
pajamos yra rinkos kainos trukms grafiko dalis vir vidutini kintamj
kat. 36
Taigi energijos kainos nustatymas pagal ribinius katus
pastoviuosius katus padengs tik nenumatyt vyki sistemoje atveju,
kas nra gerai, taiau toks kainos nustatymas skatina optimal
investicij generavimo technologijas pasiskirstym. Tokiu atveju
stengiamasi investuoti pigesnius ir greiiau atsiperkanius
renginius.
Kain uolis
100 % Trukm 7.6 pav. Rinkos kainos trukms grafikas ir pajamos i
kain uoli 7.4.3 Kain uoli apribojimai Pagrindin rink lugimo ar
neskmi prieastys yra neelastinga paklausa, neelastinga pasila ir
nepastovi paklausa. Rinka gali nepasiekti pusiausvyros, jei pasilos
ir paklausos kreivs nesusikerta. Tai daniausiai gali vykti dl
paklausos arba pasilos neelastingumo. Tokiu atveju sistemos
operatorius turi dvi galimybes ilaikyti rinkos pusiausvyr:
nustatyti reguliuojamas kainas arba nutraukti prekyb biroje. 7.4.4
Kainos nustatymas pagal netektos apkrovos vert Netektos apkrovos
vert (angl. value of lost load (VOLL)) skiriasi kiekvienoje
sistemoje ir yra daugiau teorinis terminas. Tai yra kaina, kuri
tiekjas turt sumokti vartotojui u nepatiekt elektros energij ir dl
to patirtus nuostolius. VOLL gali siekti iki 10 tkst. JAV doleri u
MWh. Jeigu energijos rinka yra pusiausvyra ilguoju laikotarpiu ir
nra iorinio reguliavimo, energijos kainos bus efektyvios tik tada,
jei Pmaks < VLL. (Pmaks maksimali energijos kaina; VLL. netektos
apkrovos vert). Trumpuoju laikotarpiu paklausa praktikai nekinta.
Jeigu vartotojai mokt u energij toki kain, kokia ji yra realiame
laike ir sandorio katai bt lygs nuliui, tai brangios energijos
vartojimas bt daug maesnis.
37
8. ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO TINKLAS ENERGIJOS
RINKOJEElektros sistemoje pardavjai turi turti galimyb perduoti
savo pagamint elektros energij, o pirkjai j gauti. Tam reikalinga
galimyb naudotis elektros tinklu, kuri suteikiama visiems
konkurencins rinkos dalyviams. Energijos pool'o modelyje visi
besinaudojantys elektros tinklu turi vienodas galimybes, nes
energijos pirkjas yra vienas pool'o operatorius, kuris paskirsto
energij vartotojams. Kitose sistemose, energijos biroje ir dviali
sutari rinkoje, elektros tinklas turi bti prieinamas visiems
dalyviams, nustaius tam tikras taisykles ir atsiskaitymo
principus.
8.1 Didmenin prekyba perdavimo lygmenyjeEnergijos perdavimas yra
atliekamas didmeniniame lygmenyje, naudojantis perdavimo sistema,
kuri valdo sistemos operatorius. Sistemos operatorius yra
atsakingas u saug ir patikim sistemos darb, utikrinant stabil ir
ekonomik jos veikim. Taiau sistemos operatorius nra perdavimo
tinklo savininkas. Sistemos operatoriaus pavadinimas gali skirtis
priklausomai nuo valstybs pool'o operatorius, sistemos valdytojas,
nepriklausomas sistemos operatorius ir pan., taiau pagrindins
funkcijos daniausiai ilieka nepakitusios: sistemos saugumas,
energijos tiekimas, kat padengimas ir atviro prijimo utikrinimas.
8.1.1 Sistemos gyvybingumas Pagrindin sistemos operatoriaus uduotis
yra utikrinti visos sistemos normal darb. Tai reikia, kad visa
sistema: generatoriai, linijos, pastots veikt sinchronizuotai. Visa
tai buvo skmingai atliekama ir iki reorganizavimo, taiau po
reformos sistemoje padaugja dalyvi ir atsiranda kai kurie nauji
ekonominiai aspektai. 8.1.2 Energijos tiekimas Perdavimo tinklas
yra reikalingas elektros energijai perduoti didesniais atstumais, o
sistemos operatorius turi koordinuoti visa tai. 8.1.3 Kat
padengimas U naudojimsi perdavimo tinklu sistemos operatorius turi
teis reikalauti umokesio tam, kad padengt valdymo katus, bei
umokest gaut tinklo savininkas. Yra daug bd apmokestinti
perduodamai energijai. Jie bus aptarti kitame skyriuje. 8.1.4
Atviras prijimas Galiausiai, sistemos operatorius turi utikrinti
teising ir laisv vartotoj prijim prie perdavimo tinklo. Energijos
pool'o atveju tai yra paprasiau, nes yra tik vienas pirkjas.
gyvendinus kitus rinkos modelius, naudojimosi tinklu prioritet
nustatymas tampa sudtingesnis.
8.2 Prekyba galia ir energijaIr elektros energija, ir galia gali
bti perkama ar parduodama elektros rinkoje. Pirkjai gali pirkti tik
energij, tik gali arba abu dalykus i karto. Tai atliekama,
nustatant elektros tiekimo patikimumo lyg. 8.2.1 Patikimas tiekimas
Patikimo tiekimo sutartis reikia, kad pardavjas garantuoja tiekti
pirkjui atitinkam galios kiek nustatytame laikotarpyje, net jei
vartotojai tiek galios nepareikalauja tuo momentu. 8.2.2
Pertraukiamas tiekimas Pertraukiamas tiekimas reikia, kad pardavjas
sipareigoja pateikti tam tikr energijos, bet ne galios, kiek
vartotojui per tam tikr laikotarpy. Tai reikia, kad tam tikrais
laiko tarpais vartotojas 38
gali i vis negauti elektros energijos. Nors toks susitarimas
gali sudaryti nepatogum vartotojui, taiau pertraukiamo tiekimo
elektros energija yra daug pigesn. Perkant patikimo tiekimo
elektros energij, pirkjui reikalinga ir galia ir energija, o
pertraukiamo tiekimo atveju tik energija. 8.2.3 Rezervin galia
Rezervin galia gali bti perkama ir parduodama taip pat, kaip galia
ar energija. Kai kuriems pirkjams, pvz. ligoninms, elektros
tiekimas negali bti nutrauktas n akimirkai. Pirkdama rezervin gali
ligonin perka gali, o ne energij. Jei energijos tiekimas yra
normalus,