Ozonas Nr. 11/2008 m. (15)

PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus Cyclus Offset aplinkai nekenksmingais dažais.Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Partneriai:

Didžiausi alternatyvios energetikos projektai

Sveikiausi vaikai – užauginti ekologiškai

ISSN 1822-6191 Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide www.ozonas.lt www.ekologija.lt 2008/11 (15)

Ar tikrai skiepai – sveika?

4-5psl. 12-14

psl.

VANDENS ŽEMĖJE LIKO 30-ČIAI METŲSpalio 29 dieną Romoje Pasaulinė laukinės gamtos asociacija WWF surengė konferenciją, kurios metu mokslininkų grupės vadovas Gianfranco Bolonijos pranešė, jog vandens pasaulyje pakaks vos trisde-šimčiai metų.Specialisto teigimu, nuo 1986 metų žemėje vyksta anomaliniai reiškiniai – aršiai vystantis technologi-joms, žmogus sunaudoja daug gamtos resursų, to-dėl jie sparčiai senka. 2005 metais suvartota net 30 % daugiau, nei leidžia gamtinės atsargos. Ir tai dar ne pabaiga. Mokslininkai perspėja, kad jei žmonės nepakeis savo gyvenimo būdo, vandens pritrūksime jau 2040 metais.Mokslininko G. Bolonijos nuomone, labai daug resur-sų suvartojama JAV, Kuveite, Danijoje, Australijoje bei kitose šalyse. Tuo tarpu mažiausiai vandens suvarto-jama Konge, Haityje, Afganistane ir Malavyje. Savo kalboje tyrimo autorius pažymi, jog daugiausia vandens išteklių sunaudojama žemės ūkyje. Pavyz-džiui, vieno cukraus gabalėlio gamybai reikalinga 1500, o kilogramui jautienos – net 15 tūkstančių 500 litrų vandens, kai, tuo metu, Somalyje dėl jo stokos miršta žmonės... Pasak Tarptautinio vandens valdy-mo instituto specialistų, Žemė su šia problema susi-durs po 25 metų.

Raminta Skripkaitė (Meniu.lt)

ES LYDERIAI SLAPTAI REZGA PLANUS IŠPLĖSTI GMO LAUKUS„The Independent on Sunday“ atskleidė slaptus do-kumentus, rodančius, kad Gordonas Brownas kartu su kitais Europos lyderiais slapta ruošia plataus mas-to programą skatinti genetiškai modifikuotų grūdi-nių kultūrų bei maisto vartojimą ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje.Konfidencialiuose 27 ES šalių vyriausybių atstovų privačių susirinkimų protokoluose skleidžiasi planai paspartinti modifikuotos produkcijos pateikimą Eu-ropos rinkoms bei slopinti visuomenės priešinimąsi jam.Juose taip pat numatoma, kad norint „neutralizuoti aplinkosaugininkų suinteresuotumą“, vadovai rei-kalauja didesnio žemdirbystės pramonės atstovų, tokių kaip biotechnologijos gigantės „Monsanto“, ryžtingumo. Žinios apie šį genetiškai modifikuotų organizmų są-mokslą turėtų iššaukti masinį nepasitenkinimą net ir tose šalyse, kuriose genetinės modifikacijos buvo įteisintos. Nepalanki viešoji nuomonė neleido D. Britanijos teri-torijoje auginti jokios genetiškai modifikuotos grūdi-nės kultūros. Prancūzijoje, vienoje iš trejeto Europos šalių, kurios neribotais kiekiais augino modifikuotus javus, kultivavimas buvo sustabdytas. Kitose dviejose – Ispanijoje ir Portugalijoje – visuo-menės pasipiktinimas sparčiai auga. Jau kurį laiką biotechnologijų pramonė Europoje vykdo viešųjų ryšių kampaniją, kuri remiasi įsitikinimu, kad pasau-liui tiesiog būtinos genetinės modifikacijos. Jos poveikis pastebimas D. Britanijos vyriausybės nariams, kurie vis dažniau pasisako už šių technolo-gijų plėtrą, bei Europos Komisijai, su kuria pramonės šakos lobistai sako užmezgę „puikius darbinius san-tykius“. Slaptieji posėdžiai buvo šaukiami GMO gerbėjo Eu-ropos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso iniciatyva, o jiems pirmininkaudavo jo biuro vadovas Joao Vale de Almeida. „The Independent“ gauti do-kumentai liudija, kad visų 27 ES šalių premjerai buvo paprašyti deleguoti į tokius susitikimus po vieną savo specialų atstovą.

The Independent on Sunday ir Delfi.lt.

PRAČIAUŠKĖJO „ŽALIOJI AKADEMIJA“Baigėsi „Projektų rengimo akademija“, šiais metais plėtojusi žaliojo verslo temą. Išklausę teorinius ir praktinius mokymus, studentai rengė investicinį pro-jektą, skirtą įkurti naują „žalią“ taksi įmonę, klientus vežančią tik ekologiškais hibridiniais automobiliais.Kelias savaites visi norintys siuntė žalio verslo idėjas, kurias vertino ir atrinko „Ozono“ ir „15 min.“ atstovai. „Penkiolikos minučių“ įsteigtas žalias dviratis tebe-laukia sukūrusio/s ekologiško sporto klubo idėją, kurios esmė – panaudoti energiją, kurią generuoja ten „pumpuojami raumenys“. Idėjų-lyderių trejete žalią taksi ir žalią „džymą“ papil-dė ir pasiūlymas kurti ir ekologiškų produktų platini-mo tinklą.Atsiųsta ir įdomių, net išsamių pasiūlymų, kokius produktus galima kurti iš įvairių atliekų – ši niša tikrai menkai išnaudota, ypač Lietuvoje, nors galimybės nemažos. Tačiau norėtume padejuoti, kad ir bendras idėjų peizažas atspindėjo šį atotrūkį tarp plačių gali-mybių ir kur kas siauresnių užmojų. Bet juk viskas dar prieš akis?

2-3 psl.

Sveikatos nenusipirksi. Sveikatai nepa-prieštarausi. Į sveikatą, - sako lietuviai, geriantys dešimtą taurę jubiliejinio au-tomobilinio skysčio (o vėliau naktį gal-būt – neduokdie – besirėžiantys į šešių asmenų šeimą, priešinga eismo juosta grįžtančią iš kalėdinio žiburėlio „karo ke-liuose“ prevencijai).

Jei ką ir atims pasaulinė ekonomikos, finansų, maisto, vertybių, vertybinių popierių, naftos brangimo, naftos pi-gimo, butų pigimo, butų brangimo, statinių, kubilų ir šimašių krizė, tai svei-katą – paskutiniausiai. Tačiau galiausiai imsime pardavinėti ir ją, kaip iš tikrųjų parduodame, o nemažai jau esame ir pardavę net šiandien.

Kai –nioliktaisiais Kristaus eros amžiais suaugusieji kišdavo save ir savo vaikus į anglies kasyklas (o į kaminus, tarp kit-ko, telpa tik vaikai), kuriose vieną centą per mėnesį gaudavai už tai, kad sulauk-si tik trisdešimties (o „Ar žinote, kad...“

daugybėje šalių kasyklos tebekasa, ir net vaikai jose tebedirba?), straipsniai ir susirūpinimai apie vargstančių svei-katą negalėjo būti vertingesni, nei jų gyvybė. Šiandien, varydami savo namus/au-tomobilius anglimi ar, kaip sako Skir-mantė Gough, vytintais dinozaurais, užmerkę akis užstatome savo ir vaikų kvėpavimo takų sveikatą vardan me-namo pigumo – t.y. įsisenėjusių masi-nių/socialinių įpročių.

Ekologinės problemos – nors jų nekur-ti ir jas nedelsdami spręsti privalome ir taip – betarpiškai susijusios ne tik su kitos gyvybės bei aplinkos, bet ir mūsų pačių sveikata. Bevariklio transporto laikais sveikiau gyveno ne tik plaučiai, bet ir kojos (net jei tai buvo arkliai). Tačiau tai nereiškia, kad dviračiai – tai praeitis arba nestilingas fizinis darbas. Šiame numeryje trumpai minėsime ir jaunuolius, tiesa, transporto pasiū-lymuose neneigiančius ne tik arklių,

Nuotr. Tomo Cikanavičiaus

SąžINĖ Už žEMĖS ARDyMą GALI SUGRAUžTI TAvO SvEIkATą bet ir baidarių (aš siūlau kitoje akcijoje pamėginti bent metus iš namų Kaune į darbą Vilniuje važinėti pačiūžomis).

Žinoma, tiesmukiausiai ekologijos sveikata atsispindi vartojimo niuan-suose. Gali būti, kad kai kurie kapita-listinių genialumų taikiniai jau išmoko iš toliau apeiti maisto meno kūrinius, nupintus iš kancerogenų. Tačiau ne-įtikėtinas spektras įvairaus toksišku-mo medžiagų šedevrų ir toliau glūdi spalvingose, nuotaikingose prekių lentynose, reklaminėmis iltimis užsto-jančiose kuklius ekologiškų produktų skyrelius. Graudu, kad jie ir atspindi mūsų galimybes prisikimšti sveikatas natūralesnio prado. O juk kiek LĖŠŲ sutaupytų kad ir ligonių kasos, jei jų klientų kasa ir kepenys nebūtų priso-drinti konservantais, gliutamatais, E ir kitais barkodais. Bet nebeaušinkime burnos, komradai, nes už durų – stam-bi kova su neekologišku valgymu ir gyvenimu!

IS EcOLOGY GOOD fOR OUR hEALTh?

Ecology, in a way could be a good thing not only for the planet Earth but for us as well. Just think about organic local grown food. Everyone who is interested in ecology pro-motes low meat consumption (organic or not) and high organic veg and fruit diets. This is not only indirectly related to our health, i.e. pesticide consumption but also has a quite direct effect to our hearts, for example high meat consumption is very likely to give you a heart attack, where-as high veg and fruit diet will keep you healthier, fitter and younger, as apparently organic foods have a lot to do with slowing down the ageing process.

Another example is travel. Lets us say if one billion people tomorrow refused to travel by car to work, and started cycling or us-ing public transport, the first indirect effect would be: the reduction of carbon dioxide fumes in the streets and thus healthier air to breath, and the first direct effect to our bodies would be staying fit and actually feeling healthier. It seems quite safe to say that ecology is good for us in many ways, so what are we waiting for?

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

OZONAS 15 / SvEIkATARedaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, [email protected]

Rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, [email protected]

Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, [email protected]

Projektų vadovė Lauryna Tarvydienė,8 618 83324, [email protected]

Projektų vadovė Irena Urbonavičienė, 8 671 25235, [email protected]

Žalioji rinkodaraMarius Tarvydas, 8 637 50000, [email protected]

„EkoDaiktas”, Miglė Anušauskaitė, [email protected]

„Ekostatyba”Raminta Vyzienė,[email protected]

Vertimai ir tarptautiniai ryšiai , Skirmantė Gough, 8 654 [email protected]

Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“, Akvilė Rėklaitytė, [email protected]

Maketas, Vilija Diglienė, 8 652 07523

Leidėjas VšĮ Kultūros idėjų institutas

Tiražas 10 000 egz.

Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

BuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919, [email protected]

Internete www.ozonas.lt

ISSN 1822-6191

Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

2 / redakcija

TAIP PAT kitose vietose:

Vilniuje• „Ollo grindys“, Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“) Kazlausko g. 1 Verkių g.44• „The Body Shop“ „Akropolyje“,

Ozo g. 25• Vilniaus m. savivaldybė,

Konstitucijos pr. 3• VšĮ Kultūros idėjų institutas,

Konstitucijos pr. 23C-618• Šiaurės miestelio

technologijų parkasJ. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96

• IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32Sveiki produktai” , Lukšio g. 34, Vilnius“Sveiki produktai” Šeškinės g. 32, Vilnius

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskyrę nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo lei-diniui, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp vi-suomenės, valstybės ir verslo, sie-kiant visuomenės ekologinio są-

moningumo ir racionalios vartojimo strategijos. Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio, varto-jimo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti savo veiklą – perveskite Jums priim-tiną, kad ir nedidelę ar simbolišką, sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno nau-jo numerio išleidimo bei jo koky-bės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panau-

dotos. Pervesdami paramą prie pa-vedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui ji skirta (au-toriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ar kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t. y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslau-gos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o kartu ir Jūsų prekės žen-klas arba reklama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaiz-džiui, – susisiekite su mumis, ir mes

pasiūlysime Jums geriausią pasirin-kimą, kokį tik galėsime! Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio sumos naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslau-ga arba užpildydami 2 % standarti-nę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiesiems 2 % pa-jamų mokesčio sumos už praėjusius metus – už Jūsų skirtas lėšas apmo-kėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutasRegistracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

• „Vintage“ baldų salonas, Užupio g. 9-40, Angelo skveras

• „Vasaros terasa “, Vilniaus g. 39• „Sulčių baras“, Totorių g. 15

Kaune• IKI parduotuvėse:

„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3

• „The Body Shop“ „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

• „Ollo grindys“, Savanorių pr. 290

Klaipėdoje• IKI parduotuvėse:

„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g. 84

• „The Body Shop“ „Akropolyje“, Taikos pr. 61

• Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3

• Baras „Senamiestis“, Bažnyčių 4/Daržų 10.

• I. Simonaitytės viešoji biblioteka,

Herkaus Manto g. 25.

• „Ollo grindys“, Šilutės pl. 105a Baltijos pr. 6a, p. c. „SBA Idėjos namams“)

Šiauliuose• IKI parduotuvėje

„Dainai“, Gardino g. 2• „The Body Shop“ „Saulės

mieste“, Tilžės g. 109• „Ollo grindys“, Dubijos g.27

Panevėžyje• IKI parduotuvėje

„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18• „Ollo grindys“, Klaipėdos g. 143a (p.c. „Babilonas II“)

Alytuje• „Ollo grindys“, Naujoji g. 50

Utenoje• „Ollo grindys“, Vaižganto g. 9

BEI ekologiniuose renginiuose, konfe-rencijose, įvykiuose, pasimatymuo-se, pas ekologiškus draugus ir kt.

SkIEPIJIESI – SvEIkINAME! DALyvAUJI EkSPERIMENTE...Adelė Č[email protected]

Ilgai dvejoję, projektavę greičiausiai tikėtiną atmetimo reakciją, šį kartą lei-dome sau pasirinkti ypatingai jautrią ir „nepatogią“ temą, tikėdamiesi, jog skru-pulingai bei itin atsakingai surinkta me-džiaga paskatins norą pasigilinti labiau

„Jei turėčiau dabar vaiką, aš neleisčiau jo skiepyti. Jei reiktų, aš pakeisčiau pavardę, pervažiuo-čiau į kitą valstiją. Dingčiau su visa šeima. Yra kelių, kaip apeiti sistemą, tik reikia juos žinoti. Jūs galite remtis savo religiniais įsitikinimais ir tokiu pagrindu būti atleisti nuo skiepijimosi. Tai gali-ma visose valstijose“ – iš John Rappoport, Pulitzer premijos nominanto, interviu su JAV moksli-ninku, buvusiu vakcinų kūrėju.

ir gal būt... pasielgti atsakingiau.

Skiepai bei jų poveikis imuninei sistemaiTaigi kas yra skiepai? Skiepai – tai ligos agento (buitiškai kalbant, ypatingai maža ligos dozė) ar jos antigeno įvedi-mas į konkretų organizmą, nesukeliant susirgimo. Jeigu ligos agentas įjungtų visą imuninę sistemą, jis sukeltų visus

ligos simptomus. Ligos simptomai – tai visų pirma aštrios uždegiminės reakcijos į ligą simptomai (karščiavimas, skaus-mas, bloga savijauta, funkcijos neteki-mas). Skiepo gudrumas tas, kad jis turi stimuliuoti imuninę sistemą lygiai tiek, kad būtų pagaminti antikūnai ir įsiminti antigenai, bet ne tiek, kad sukeltų aštrią uždegiminę ląstelinės imuninės siste-mos reakciją. Paprastai apibendrinant

skiepų veikimo mechanizmą, galima teigti, kad žmogus visam gyvenimui su-sargdinamas tam tikros ligos lėtine for-ma, taip sumažinant (?) tikimybę susirgti ūmiąja. Taip pat norėčiau ypatingai akcentuoti tai, jog priešingai anksčiau egzistavusiai nuomonei šiandien jau viešai pripažįsta-ma, jog skiepai nestiprina ir nepalaiko visos imuninės sistemos. Vietoj to skie-

pai stipriai stimuliuoja ligos atpažinimo ir atsiminimo funkciją, kuri kartu slopina ląstelinę imuninę sistemą ir taip apsau-go nuo ligos. Tai, ko išvengta, – ne liga, o mūsų imuninės sistemos gebėjimas išaiškinti, sureaguoti į susirgimą ir įveikti jį!

Kodėl reikia skiepytisPrisiminkime, kodėl medicinos darbuo-

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt tema / 3

VAccINATION - DO YOU PARTIcIPATE IN ThIS LEGAL ExPERIMENT?

We are all brought up to believe that vaccina-tion is something like a duty to ourselves and our children, that by not vaccinating we actually threaten our own as well as our children’s lives and often, if we dare to refuse, we are spoken to like we are murderers or criminals. Still, up to this very day there is no scientific proof that vaccination is safe, considering how it works, if anyone worked hard enough they probably could prove quite contrary. If you don’t know how vaccination works and fear to find out please look away now. For those who do: Vac-cination is a very simple injection of the same virus that you are vaccinated against, contrary to the common belief, our bodies do not create an antibody and kill it, but rather learn to toler-ate and not react to it. So all in all, the findings of vaccinations being related to death or even heavier form of the same disease that you were vaccinated against are there, but no one even thinks of wasting the money on more research, instead the governments, press and even the doctors focus their selves on brainwashing us and making us believe that vaccination is a very safe and important thing to do, while real-ly it is simply a legalised experiment. You have a right to refuse, so use it, unless you really like the idea of being someone’s guinea pig...

SkIEPIJIESI – SvEIkINAME! DALyvAUJI EkSPERIMENTE...tojai bei įstatymų leidėjai siūlo ar net reikalauja skiepytis.1. Todėl, kad žmonija baiminasi infekci-

nių ligų epidemijų pavojų.2. Todėl, kad kiekvieną žmogų reikia ap-

saugoti nuo tam tikrų infekcinių ligų. Dėl teisybės, kiekvienas save gerbiantis medikas taip pat turėtų pridurti, jog epi-demiologiniai tyrinėjimai parodė, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms, higienai, mitybai, šeimų išsimokslinimui, rizika susirgti pavojinga gyvybei infekcine liga ar uždegimu stipriai mažėja. Šeimoms su priešingomis sąlygomis, skiepai grei-čiausiai bus naudingi. Žmonėms su po-linkiu į alergijas ir autoimunines ligas skiepai tikriausiai pakenks. Labai dažnai masinės informavimo prie-monės padidina infekcijų protrūkių mastus ir padaro iš to sensaciją. Kiekvienas žmogus turi laisvai rinktis ir spręsti, remdamasis ži-niomis, o ne baime ir gandais, bus skiepai jam ir jo vaikui naudingi ar ne.

kodėl verta pagalvoti prieš skiepijantisTaigi remdamiesi teiginiu, jog kiekvie-nas, remdamasis prieinama informacija, o ne gandais, turi teisę pasirinkti skiepy-tis ar ne, norėtumėm atsijoti gandus ir pateikti faktus, apie kuriuos turėtų būti informuojamas kiekvienas besiruošian-tis pasiskiepyti.faktas Nr. 1. Teiginys, kad vakcinos apsaugo nuo infekcinių ligų dar nėra galutinai įrodytas. 2000 m. St. Louis mieste (JAV) Amerikos gydytojų ir chi-rurgų asociacija (AAPS) priėmė rezoliu-ciją, kurioje masinė vakcinacija prilygin-ta eksperimentams, atliekamiems su žmonėmis, ir remiantis žmogaus teises ginančiu Niurnbergo kodeksu, pasiūlė atsisakyti privalomo skiepijimo JAV. faktas Nr. 2. Pastebėta, jog žmonės suserga tomis ligomis, nuo kurių jau buvo anksčiau imunizuoti.faktas Nr. 3. Patys vakcinų gamintojai negarantuoja 100 proc. veiksmingu-mo. faktas Nr. 4. Vakcinuojant sukėlėjas/antigenas į organizmą injekuojamas, taip aplenkiant natūralius barjerus (gleivines, nespecifines apsaugines re-akcijas). Nesant įprastų infekcijos vartų gleivinėse organizmas reaguoja irgi nenatūraliai, su visomis iš to išplaukian-čiomis pasekmėmis. (Pvz., skiepyti vaikai alergija serga 4–5 kartus dažniau už ne-skiepytuosius). faktas Nr. 5. Žmogus niekuomet ne-serga dvejomis infekcinėmis ligomis vienu metu. Todėl labai sunku progno-zuoti, kas konkrečiu atveju nutinka inje-kavus iškart kelis sukėlėjus ar jų antige-nus naujagimiui, kurio imuninė sistema dar galutinai nesusiformavusi ir apie ku-rią, pasak pačių imunologų, žinoma dar labai nedaug. faktas Nr. 6. Niekas iki šiol galutinai neatsakė į klausimą, kodėl masinės epidemijos metu išlieka neužsikrėtusių žmonių (nevakcinuotų), net turinčių tie-sioginių kontaktų su sergančiaisiais.Faktas Nr. 7. Nacionalinis Vakcinų žalos fondas, įkurtas 1986 m. (JAV) tam, kad kompensuotų vakcinų padarytus nuos-tolius, iki šios dienos išmokėjo kompen-sacijų daugiau nei už 1 milijardą dolerių. Savo pacientą gerbiantis medikas, besi-gilinantis į naujausius savo srities moks-linius tyrimus, taip pat galėtų informuoti pacientą, jog skiepas gali sukelti ar sustiprinti kitas ligas, kurios būtų per-sirgtos be simptomų ar lengviau, o ypač besidominčiajam – papasakotų, jog: • praktiškai nė su viena vakcina neat-

likti tyrimai jos kancerogeniniam bei mutageniniam poveikiui ištirti;

• paskiepyti vaikai linkę dažniau ir sun-kiau sirgti „paprastomis“ infekcinėmis ligomis;

• jei Jūs, pavyzdžiui, esate kokios nors religijos pasekėjas, vegetaras ir pan., Jums tiesiog privalu žinoti, jog vėja-raupių, raudoniukės bei kitos vakci-nos auginamos ant persileidimo ar aborto metu žuvusio kūdikio audinių, jaunų paršelių audinių. Negyvas viru-sas „IpolR” auginamas ant beždžio-nių inkstų ląstelių. Beždžionių inkstų ląstelės naudojamos originalioje poliomelito vakcinoje SIV–40 ir buvo rastos auglių ląstelėse tų vaikų, kurių tėvai buvo paskiepyti nuo poliomeli-to, užkrečiant virusu.

Šie ir dar daugybė panašių faktų yra publikuojami viešai prieinamuose šal-tiniuose, ir net lietuvių kalba! Kyla nuo-širdus klausimas, kodėl prieš skiepy-damiesi negauname panašaus turinio atmintinės. Kodėl neplėtojamas joks vie-šas diskursas šiuo kiekvienam iš mūsų svarbiu klausimu, o patys užduodami klausimus apie skiepų efektyvumą bei galimą šalutinį poveikį, kažkodėl jau-čiamės paskutiniai kvailiai (nes drįstam abejoti), arba net savo vaikų žudikais (kai išdrįstam paprieštarauti, ar net atsisakyti privalomo skiepo).

Atsakinga tėvystė – atsakingas po-žiūris į vaikų skiepusKalbant apie kūdikių skiepijimą, logiškai mąstančiam žmogui (net neturinčiam specialių medicininių žinių) turėtų kilti klausimas: kas konkrečiu atveju nutin-ka injekavus iškart kelis sukėlėjus ar jų antigenus naujagimiui, kurio imuninė sistema dar galutinai nesusiformavusi ir apie kurią, pasak pačių imunologų, žinoma dar labai nedaug. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį skiepų ka-lendorių iki pusantrų metų vaikas pa-skiepijamas devyniomis vakcinomis pradedant nuo pirmųjų dienų. Kyla klausimas – kiek dienų per tuos pu-santrų metų toks vaikas būna sveikas ir gali netrukdomas augti ir vystytis?Na, o tėvams, kurių vaikams primygti-nai sudarinėjamas skiepų kalendorius, būtų sąžininga suteikti informaciją apie tai, jog: • pradėjus skiepyti nuo vėjaraupių,

šios ligos atvejų išties sumažėjo, bet pastebėta, kad kartu žymiai pa-dažnėjo juosiančiosios pūslelinės (herpes zoster) atvejų – t. y. lengvą ir nekaltą ligą keičia nepalyginamai sunkesnė (abi šias ligas sukelia tas pats virusas);

• įrodyta, jog persirgusiems (natūraliai, nepasiskiepijus) tymais vėliau gyve-nime daug mažesnė autoimuninių ligų bei vėžio rizika. Yra duomenų, kad hepatito A virusas mažina gali-mybę susirgti alerginėmis bei autoi-muninėmis ligomis, ir t. t.

• užfiksuota, jog per pastaruosius 20 metų Jungtinėse Valstijose laukiniu poliomelitu nebuvo sergama, o už-registruoti susirgimai – vakcinavimo pasekmė. Gyvo poliomelito viruso vakcina gali sukelti sutrumpintą per-sirgimą poliomelitu (nuo taip susir-gusių asmenų gali užsikrėsti tie, ku-rie valgo, geria iš imunizuoto asmens indų);

• meningito vakcina neapsaugo vaiko nuo kitų šios ligos formų. Šiandien šios ligos retos, tyrimų duome-nys rodo, jog vakcinos apsaugo tik 41proc. paskiepytų vaikų;

• užsikrėtus hepatitu B ar difterija (kuri nėra ypatingai pavojinga) galima iš-sigydyti antibiotikais ir lovos režimu, tai dažniausiai yra veiksminga;

• yra žinoma, kad norint išvengti grės-mingų vakcinos sukeliamų reakcijų, stabligės komponentas taip atskie-džiamas, tad tampa mediciniškai ne-efektyvus;

• tymų vakcina dažnai vartojama jun-ginyje TKR (tymai/kiaulytė/raudo-nukė), ir pagal paskutinius Europoje paskelbtus tyrimus gali būti ryšys tarp TKR vakcinų ir autizmo bei žarnų sutrikimo sindromo.

Paprastai skiepijami kelių dienų ar mė-nesių amžiaus vaikai – tuo jų gyveni-mo periodu, kai intensyviausiai vyksta adaptacija prie aplinkos, imuninės ir kitų organizmo sistemų vystymasis. Skiepai šiuo periodu visų pirma reiškia grubų įsikišimą į natūralius procesus su visomis iš to išplaukiančiomis pase-kmėmis. Atrodo savaime suprantama, kad sąmoningi tėvai stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas savo vaikui augti ir vystytis – savo meilę, natūralų maiti-nimą, švarų ir gryną orą, pagal galimy-bę vengia cheminių vaistų, „sintetinio“ maisto ir pan. Skiepijant sveikas vaikas dirbtinai susargdinamas spėjant, kad tai praeis be rimtesnių pasekmių, ir ti-kintis, kad ateityje tai taps gėriu...

kam naudinga apie tai nekalbėti?Laikui bėgant vakcinos įgavo „nelie-čiamybės“ statusą, joms praktiškai ne-galioja įprasti farmacijos pramonėje taikomi standartai. Įvesti naują vakciną, pasirodo, daug lengviau nei bet kokį kitą vaistą. Per mažai atlikta studijų, kurios patvirtintų šalutinį vakcinų poveikį. Ta-čiau nereikia pamiršti, kad tokie tyrimai reikalauja didelių investicijų. O tyrimus, demonstruojančius vakcinų saugumą ir efektyvumą, užsako patys gamintojai... Iki šiol nuslepiama informacija apie skiepų sukeliamas arba galimas sukelti nepageidaujamas reakcijas, įskaitant traukulius, kitus neurologinius simpto-mus ar net mirties atvejus. O joms pasi-reiškus, dažniausiai neigiama jų sąsaja su skiepais. JAV VAERS (Vakcinų pašalinio poveikio registravimo sistema) duome-nimis, gydytojai praneša mažiau kaip 10 proc. tokių atvejų. Lietuvoje tokie atvejai išvis retenybė.

Vakcinų kūrėjas savo vaiko neskiepytųPabaigti norisi ištrauka iš John Rappo-port intreviu su JAV mokslininku, buvu-siu vakcinų kūrėju:„...(K): Jei skiepai tikrai žaloja, kodėl juos naudoja?(A): Pirmiausia, tai nėra čia jokio „jei“. Jie žaloja. Sunkiau būtų atsakyti, kodėl jie žaloja ten, kur, atrodo, žalos neturėtų da-ryti. Turėtų būti atliktas atitinkamas tyri-mas, bet jo niekas neatliks. Tyrėjai turėtų sudaryti tam tikrą žemėlapį, schemą, tiksliai parodančią, ką veikia vakcinos nuo to momento, kai pakliūva į organiz-mą. Tokio tyrimo iki šiol nėra atlikta. (...)(K): Andrew Wakefield, anglų gydy-tojas, aptikęs ryšį tarp TKR (kombi-nuota vakcina prieš tymus, kiaulytę ir raudoniukę) skiepų ir autizmo, buvo neseniai atleistas iš Londono ligoni-nės, kurioje dirbo.(A): Taip. Wakefieldas padarė didžiulę paslaugą. Jo duomenys tiesiog pritren-kiantys. Jūs turbūt žinote, kad Tony Blai-ro žmona domisi netradicine medicina. Turbūt tai ir bus ta priežastis, dėl kurios jų vaikas nebuvo skiepijamas vakcina TKR. Blairas apėjo šį klausimą interviu spaudoje, pasakęs, kad tai yra „kišimasis į jo ir šeimos asmeninius reikalus“. (...)(K): Kad išvengtume painiavos, pa-kartokite, prašau, dar kartą, kokių problemų gali kilti pasiskiepijus.(A): Mes kalbame apie dviejų rūšių skie-pų pasekmes. Vienu atveju, paskiepy-tasis suserga ta liga, prieš kurią ir buvo skiepytas, nes vakcinoje yra pačios ligos faktorius. Kitu atveju, paskiepytajam ne-išsivysto liga, prieš kurią buvo skiepyta, bet, praėjus kuriam laikui ar iš karto, išsi-vysto kitas susirgimas, iššauktas skiepų. Tai gali būti autizmas ar kita liga, pavyz-džiui, meningitas. Žmogus gali tapti pro-tiškai atsilikusiu. (...)(K): Bet kol kas vaikai skiepijami, ir, atrodo, auga visai sveiki. (A): Labai svarbus žodis „atrodo“. O kaip tie vaikai, kurie nesugeba sukoncentruo-ti dėmesio mokyklose? O kaip tie vaikai, kuriuos užplūsta pykčio priepuoliai? O kaip tie vaikai, kurie negali panaudoti visų savo proto gebėjimų? Aš žinau daug

to priežasčių, bet skiepai – pagrindinė. Aš nerizikuočiau. Aš nematau priežasčių rizikuoti. Kalbant sąžiningai, aš nematau ir priežasčių leisti vyriausybei spręsti už mus. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog žodžių junginys „valstybinė medicina“ dažnai prieštarauja pats sau. Arba viena, arba kita, bet ne kartu. (...)(K): Medicinos rato atstovai unisonu kartu su spauda gąsdina tėvus siau-bais, kurie įvyks, jei vaikai nebus pa-skiepyti.(A): Jie bando pristatyti atsisakymą skie-pytis kaip nusikaltimą. Jie tai vadina blo-gu tėvų pareigų vykdymu. Į tai atsakyti galima tik pasitelkus informaciją. Kovoti su valdžia visada nesaugu. Ir tik jūs galite nuspręsti skiepytis ar ne. Kiekvieno žmo-gaus atsakomybė turėti savo nuomonę“.

Straipsnis parengtas pagal medžiagą, publikuo-tą internetinėje svetainėje www.homosanitus.lt, Gyd. homeopato S.Stankūno straipsnį „Skiepai: naudingi ar žalingi?“, Wolfgang Goebel, Michaela Glockler knygą „Padėkime augti. Sveikas ir sau-gus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ (2007), rusų mokslininkų A. Kotok (2006) bei G. Černovs-kajos (2002) knygas bei straipsnyje nurodytus internetinius resursus.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt4 / energija

Kristina KUČINSKAITĖ[email protected]

O jų toli ieškoti nereikia... Net du iš kelių didžiausių alternatyvios energetikos projektų suksis visai mūsų panosėje – vienas Šiaurės jūroje prie Norvegijos, o kitas Didžiojoje Britanijoje. Bet apie viską nuo pradžių. Dar 2002 m. Šiaurės jūroje, 14 km nuo Danijos krantų pradėjo veikti pirmasis pasaulyje tikras ofšorinis vėjo elektri-nių parkas Horn’s Reef (aišku, jų būta ir anksčiau, bet ne tokiu atstumu nuo pakrantės). Tuomet ten įkurdinta 80 populiariausio vėjo jėgainių gaminto-jo „Vestas“ 2 MW elektrinių, kurios pri-gamintos energijos pakako aprūpinti elektra 150 000 namų. Prieš porą metų atlikus išsamius tyrimus mokslininkai patvirtino, kad ofšorinis parkas netu-rėjo jokios neigiamos įtakos dugno gyvybei, ruoniams, paukščiams ar žu-vims. Tokios malonios išvados paska-tino kalbas apie elektrinių skaičiaus dvigubėjimą.

Modernieji kolonistai Taip, prisimenant istoriją, norisi tituluo-ti britus. Nors šįkart jie toliau nuo savo krantų nė neketina pasistūmėti. Išori-nėse Temzės žiotyse, 20 km nuo Kento ir Esesko krantų iki 2010 m. turi išdygti įspūdingas ofšorinių vėjo elektrinių parkas. „London Array“ projektas pra-dėtas jau šiemet, jo vertė keturi milijar-dai dolerių. Vandenyse bus įkurdinta

visi laikrodžiai tragiškai tiksi skaičiuodami besibaigiantį tradicinės energetikos laiką. Tie, kas sprendimus atidėlioja iki paskutinės minutės, jai atėjus turbūt lies graudžias ašaras. keisti esamą struktūrą sudėtinga, tad, kaip jau pailiustravo LEO, stengiamasi kiek įmanoma ilgiau užlaikyti energetikos status quo... Bet taip pat akivaizdu, kad kaita būtina. Ne-seniai sudaryta komisija, kuri, anot vieno iš jos narių dr. doc. Stasio Paulausko, sieks šalinti barjerus: „surandame, kas trukdo ir skubiai per tuos metus atveriame kelius energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtojimui“. kol Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių energetika tik skinasi kelius per biurokratinius brūzgynus, persenusius įstatymus ir valdininkų neišmanymą – pasaulyje raida vyksta di-džiuliais pagreičiais. vildamiesi, kad ir mes sugebėsime panaudoti savo vėjo, saulės potencialą, kol kas metame žvilgsnį į didžiausius esamus ir jau suplanuotus alternatyvios energetikos projektus pasaulyje.

daugiau kaip 340 vėjo jėgainių, kurios prigamins apie 1000 MW energijos; ji aprūpins apie 750 000 namų. Kolonistais turbūt galima pavadinti ir Norvegus, nors jie savo projektu kolo-nizuoja ne tik jūrą, bet ir dar neištirtą ateitį. 2009 m. „Norsk Hydro“ ir „Sie-mens“ 50 km nuo sausumos įkurdins pirmąją pasaulyje plūduriuojančią vėjo elektrinę. Jei eksperimentas, kainuo-siantis 39 milijonus dolerių, pavyks, iki 2014 m. jų padaugės iki 200. Dabar projektuojama jėgainė prigamins pen-kis megavatus energijos. Kol kas ofšori-nės vėjo energetikos pramonės plėtra yra ribojama ganėtinai seklių vandenų. Fundamentą reikia įgręžti į dugną, tai – sudėtingi procesai. Jei plūduriuojanti jėgainė pasiteisins, bus galima nebe-paisyti vandens gylio, dar labiau nutolti nuo krantų, leistis į 200–700 m gylius. Kalbant apie vandenis ir ne itin toli-mus kraštus, galima paminėti ir Škoti-ją. Šalia Orkney salos jau kitais metais dalinai pradės veikti bangų energijos elektrinė. Sudaryta iš keturių beveik 500 pėdų ilgio turbinų ji pagamins 750 kilovatų energijos. Aišku, ne taip įspū-dinga, kaip „London Array“, bet, jei šis projektas pasiteisins, škotai, manoma, iki 2020 m. iš bangų galėtų išgauti ir iki 1300 megavatų elektros energijos.

Saulėti džiaugsmaiPrisimenate jaukų, saulėtos šypsenos Terminatorių Arnoldą? Taip, tą patį, kuris dabar laiko valdžios vadžias Ka-

lifornijoje. Ką aš čia kalbu... Turbūt tai, kad jo šypsena tikrai tinka prie saulės energetikos klestėjimo toje valstijoje. Mohavo dykumoje Pietinėje Kaliforni-joje planuojama iki 2011 m. įkurdinti saulės šilumos elektrinę, kuri priga-mins 553 megavatus energijos. Veidro-džiai ten padengs devynis kvadratinius dykumos kilometrus. Tai – Kalifornijos saulės energetikos planas „maxi“. O kol kas galima džiaug-tis visai neseniai įkurta pirmąją per dvi-dešimt metų saulės šilumos elektrine šioje valstijoje, Bakersfield teritorijoje. „Ausra“ kompanijos elektrinės 1000 pėdų ilgio veidrodžiais sugaudys tiek šilumos, kuri prigamins 5 megavatus energijos. Nereikia paniekinamai susi-raukt dėl tokių skaičių – tai tik demons-tracinė versija. Kompanija, garsėjanti šūkiu, jog iš 92 kv. km žemės ploto galėtų visą JAV aprūpinti energija, jau sudarė sutartis ir dėl 177 megavatų elektrinės centrinėje Kalifornijoje. Taip pat svarstoma apie tokio pat tipo elek-trinę Las Vegase... O tiems, kuriuose ru-sena lietuviškas didybės kompleksas, galima pakuždėti, kad taip, taip „Ausra“ turi lietuviškų šaknų. Kokių? – patys išsirauskite. Gal kumpiais ir cepelinais pavyktų kompaniją ir pas mus prisivi-lioti, juolab, kad šalyje taip pat turime beveik 300 saulėtų dienų... Galėtume visas kopas padengti veidrodžiais. Kitas maloniai nuteikiantis ir jau gyvai funkcionuojantis saulės energetikos projektas kaista Ispanijoje, Sevilijo-

ALTERNATyvI ENERGETIkA: DIDIEJI UžMOJAINuotr. Mindaugo Gabrėno

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt energija / 5

ALTERNATIVE ENERGY: ThE GREAT ExPEcTATIONS

The out of date and almost out of it’s legality (ac-cording to the promises made to the EU), the nu-clear power station in Lithuania is on it’s way out. In the global sense almost all traditional forms of getting energy are also out. Oil is running out (and yes we know, that no body wants to know about that), coal also is a non-renewable source as energy, nuclear power is extremely dangerous and in reality, in this country we do not have any sensible solutions yet. But not to worry, a special commission has been formed and it’s members made plenty of suggestions to the environment ministry of how to solve all these and many more problems. Unfortunately, their voice is very likely to be tied up in the red tape. Regardless of the laws in this country, that in a way promote renewable energy, no actions were ever imple-mented and put into place, and therefor it is all at the moment just words on pieces of white ex-pensive paper, or if you prefer - a dead tree. There are people, who know this country’s troubles and then there are people who want to resolve them, and maybe one of these days, after this special commission has delivered their suggestions to solve the possible energy crisis, somebody will take their focus away from the economic crisis, and start looking at the energy as well as the ecology crisis. It may not be good enough for many, but it’s a start, and every journey begins with the first step, it might be a small one, but it still leads towards a greener and environmentally friendlier energy solution for Lithuania.

je. 11 MW galingumo saulės šilumos elektrinė energija gali aprūpinti apie 60 000 namų. Tai pirmoji tokio tipo komercinė elektrinė Europoje. Skirtin-gai nuo Kalifornijoje naudojamos pa-prastesnės technologijos, Andalūzijos kraštovaizdyje išsipleikę 600 veidro-džių (heliostatų) seka ir gaudo saulės šviesą, kurią projektuoja į 40-ties aukš-tų dydžio bokštą. Vaizdelis turėtų būti panašus į šviesųjį Saurono bokšto iš „Žiedų valdovo“ analogą... Bet tai dar ne pabaiga – šalia pirmojo bokšto kils ir kiti. Planuojama, kad visas projektas bus baigtas iki 2013 m. ir prigamins 300 MW energijos. Įspūdinga ir tai, kad baigtas darinys nepagamins nė gramo šiltnamio dujų... Australijoje taip pat planuojamas gi-gantiškas saulės energijos projektas. Kitais metais Viktorijoje bus pradėta statyti 154 megavatų galingumo sau-lės energijos elektrinė (naudojanti tradicinį PV – fotoelektrinių modulių būdą). Planuojama, kad 2013 m. ši elektrinė jau funkcionuos visu pajėgu-mu ir sugebės aprūpinti energija apie 45 000 namų.

Integruoti modeliaiPavasarį naujame Bahreino prekybos centre pradėjo suktis trys vėjo ener-giją gaudantys propeleriai. Ant du burės formos pastatus jungiančių tiltų pritvirtinti propeleriai – modernios ar-chitektūros ženklas. Planuojama, kad jie pagamins dešimt procentų visam centrui reikalingos energijos. Tai tik pradžia. Arabų Emyratuose, dy-kumoje, jau konstruojamas futuristinis nulinių emisijų miestas Masdar. Uto-pija, kurioje apsigyvens apie 50 000 gyventojų, kainuoja apie 22 milijardus dolerių. 640 ha teritoriją užimsiančia-me mieste daugiausiai dėmesio bus skiriama saulės energijai. Pirmoji mies-to statybos fazė buvo saulės energijos elektrinės konstravimas. Galima pami-nėti ir tai, kad Masdar įsikurs pirmasis pasaulyje universitetas, rengiantis al-ternatyvios energetikos specialistus.

Grįžtant į LietuvąNepaminėta liko geoterminė energija, kuri intensyviai plėtojama JAV, Islan-dijoje, Filipinuose... Akivaizdu, kad ju-dama tolyn nuo pasenusių iškastiniu kuru, atomine energija grįstų modelių. Tiesa, galima nukelt skrybėlę liūdint dėl Teksase sustabdytos didžiausio pa-saulyje vėjo elektrinių parko statybos. Turtus iš naftos verslo susikrovęs ma-gnatas T. Boone Pickens parko statybas planavo pradėti 2010 m. 400 000 akrų įsikūrę šimtai vėjo jėgainių būtų priga-minę 4000 megavatų energijos. Apie 15 milijardų dolerių galėjęs kainuoti projektas sustabdytas dėl finansų kri-zės ir smuktelėjusios gamtinių dujų kainos. O kas vyksta Lietuvoje? Turbūt akty-viausiai alternatyvios energetikos ska-tinimu užsiima pajūrio vėjininkai. Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas dr. doc. S. Paulauskas pro-gnozuoja, kad jau 2050 m. pasaulis savo energijos poreikius tenkins tik iš atsinaujinančių šaltinių. Skeptikams, kurie netiki tokia galimybe, vėjininkai siūlo prisiminti kompiuterių ir mo-biliųjų telefonų invaziją – kas galėjo patikėti, kad kas antras darželinukas turės savo „mobiliuką“, o kas antras studentas nešiojamąjį kompiuterį su greitaeigiu internetu. „Raida vyksta pa-gal žmonių dėsnius, ne pagal techni-ką. Žmogus renkasi saugesnius, ilgiau gyventi leidžiančius įrankius. Reikia stebėti žmonijos, o ne technikos raidą. Kodėl nebuvo numatyta energetikos krizė mūsų šalyje? Todėl, kad progno-zių buvo ieškoma technologijose. Jei klausiamas šluotų meistro, tai jis ir kal-ba apie šluotas. Čia nutiko tas pats“, – pastebėjo S. Paulauskas. Bet ir Lietuvoje situacijai braškant, val-

dininkai galų gale susiėmė ir suskubo steigti komisiją atsinaujinančių ir alter-natyvių energijos išteklių būklei ir pla-tesnėms panaudojimo galimybėms iš-nagrinėti. Lapkričio 7 d. komisija turėjo pateikti siūlymus, kurie pakeistų Lietu-vos energetikos ateitį. Tądien iškart po posėdžio ir susitikome su S. Paulausku. Mokslininkas įsitikinęs, kad per metus, likusius iki atominės elektrinės užda-rymo, galima nemažai nuveikti. Kokie komisijos siūlymai? Tai – atsinaujinančių išteklių įstaty-mo parengimas. „Dabar mums tenka remtis visais įstatymais, kuriuose ne-numatyti šios energetikos ypatumai“, – priminė mokslininkas. – „Teritorijų planavimo įstatymas senovinis, žemės valdymo reikalai labai biurokratizuoti. Visos procedūros vedamos per valdi-ninko kišenę, per jo nežinojimą. Yra verslininkų, kurie iki penkerių metų tvarko dokumentus ir vis nesutvarko... Žmogus pas mus negali mažos galios vėjo malūniuko pasistatyti. Amerikoje, Vokietijoje, Anglijoje tokių pilna – ant gyvenamojo namo stovi 30 m aukščio stiebas, 5 kilovatų galios malūniukas, bet Lietuvoje tokie negalimi. Nes lei-džiama statyti tik iki 10 m. Bet tokiame aukštyje vėjo nėra. Kodėl toks apribo-jimas? Pas mus toks apribojimas taiko-mas namų aukštingumui. Absurdas, bet vėjo malūniukas pakliūna į tą pačią kategoriją...“. Komisija siūlo vėjo elektrines priskirti prie nesudėtingų ir laikinų pastatų, tai labai palengvintų kelią vėjo energe-tikos plėtojimui. „Vėjo malūnas pagal statybų įstatymą laikomas sudėtingu įrenginiu. Na, bet klausykite – yra pro-peleris, jis suka reduktorių, yra genera-torius. Čia nieko sudėtingo... Pamatai sudėtingi? Gelžbetonio konstrukcija – armatūra, ji užliejama betonu ir viskas. Mums reikėjo įrodyti, kad tai nėra sudė-tingas įrenginys, be to, – laikino naudo-jimo... Dideli malūnai veikia dvidešimt metų, mažesnieji trumpiau. Turi būti panaikinti aukščio apribojimai, kad ne-reikėtų keisti žemės paskirties. Po tuo malūnu gali ir karvės ganytis ir bulvės augti... Įstatymas senas, ir jis buvo skir-tas kitokiems įrenginiams. Juk jei stovi atominė, tada gal ir reikia keisti žemės paskirtį“, – pastebi S. Paulauskas. Siūloma skatinti vartotojus naudo-ti energiją iš atsinaujinančių išteklių, saulės baterijų, geoterminio šildymo, nedidelių vėjo jėgainių. Sekant kitų valstybių patirtimi valstybė galėtų fi-nansuoti iki 50 proc. įrangos įdiegimo kainos. Tam galima naudoti pinigus, kuriuos po intensyvių diskusijų dėl at-ominės elektrinės uždarymo ES skiria vėjo energetikai plėtoti. Dar vienas labai svarbus alternatyvios energetikos plėtrai veiksnys – elektros tinklų reformavimas. Siūloma energi-jos iš atsinaujinančių šaltinių gamin-tojams leisti laisvai jungtis prie tinklų, o elektros tinklus įpareigoti supirkti pagaminamą perteklinę energiją. „Taip atsitiko, kad ta vadinamoji elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamybos skatinimo tvarka buvo supinta su lei-dimais prisijungti prie elektros tinklų. Paskaičiuota, kad valstybė iš savo biu-džeto gali skirti apie 20 milijonų litų per metus elektrai iš vėjo gaminti. O kaip skatinimas susidaro? Vidutinė elektros kilovatvalandės, pagamintos atominėje elektrinėje, kaina 6.5 cento, dar pridėjus pagaminamą dujinėse ka-tilinėse, išvedus vidurkį – jau 8.5 ct. O pagaminta iš vėjo superkama po 22 ct. Tą skirtumą nuo 8 iki 22 turi padengti valstybė. Kaip padaryti taip, kad būtų skatinama, bet ne per daug... Tad buvo sumanyta gudri skatinimo tvarka – iki 250 kW elektrines galima statyti be ap-ribojimų, nes tai maži dydžiai. O dides-nėms jėgainėms sugalvoti konkursai. Kad procesas būtų valdomas ir nebūtų viršijamos valstybės dotacijos, sukurta leidimų tvarka. Vienas leidimas – plės-

ti elektros energetikos pajėgumus. Centralizuotos valstybės energetikos sistema gamina tam tikrus pajėgumus, o tu pleti juos. Plėtimui reikia leidimo, jį gauni, kai tau numatyti pinigai. Kai pastatoma jėgainė, reikia gauti leidi-mą atiduoti energiją į tinklą. O tarp šių leidimų – siaubingos procedūros su detaliuoju planavimu, elektros tinklų reikalavimai... Jie padengia 40 procen-tų prisijungimo prie tinklų sąnaudų. O tai vis tiek labai brangu. Vienas metras kainuoja apie šimtą litų. Tai smarkiai ke-lia elektrinės savikainą. Tinklai visokiais būdais prievartauja verslininką, juk jie nesuinteresuoti vėjo jėgainėmis, ku-rios padaro tam tikrą suirutę. Atominė elektrinė nuolat teikia energiją, o jėgai-nė kartais gamina, kartais negamina – tikras galvos skausmas. Bet viso pasau-lio elektrikai jau perauklėti – jie išmokę dirbti nenuolatinio tiekimo sąlygomis. Yra prigijęs pavadinimas smart grids (protingi tinklai). Jie tikra priešingybė mūsų kvailam tinklui. O mūsų tinklas kvailas, nes centralizuotas. Tinklai turi ne diktuoti savo sąlygas, o taikytis prie vartotojų. Tarkime, turite saulės kolek-torių, bet tinklai nesupirks energijos pertekliaus. Tačiau kodėl geras daiktas turi pradingti? Visame pasaulyje yra taip: jei turi atliekamos energijos –

parduodi tinklams ir gauni pinigų. Labai smagu, kad viskas jau perorganizuojama. Reikia leisti verslininkams laisvai jungtis prie tinklų neskaičiuojant tų pinigų, nes uždarius atoninę elektrinę, vidutinė elek-tros kaina bus žymiai brangesnė nei jos savikaina gaminant vėjo elektrinėse. Jos savikaina yra 17 ct., superkama po 22 ct., o šiandien Elektrėnuose gaminama elek-tra jau kainuoja 43 ct. Taigi vėjo energija yra pigi, jos jau nebereikia dotuoti. Taip pat reikalinga laisva rinka, laisva pre-kyba. Jei gaminu vėjo elektrą, yra varto-tojas, kuris nori ją pirkti. Sudarau sutartį ir tiekiu jam elektrą tinklais, įskaičiuojamos transportavimo sąnaudos... Tai ir dabar yra numatyta įstatymais, bet sistema neveikia. Kodėl? Todėl, kad perdavimo kaina yra labai didelė. Vartotojas dabar 80 proc. moka vien už energijos trans-portavimą. Tad kainų komisijai siūloma peržiūrėti tas kainas, kad gamintojas galėtų parduoti elektrą“, – apie būtinus pokyčius kalba mokslininkas. Komisijos siūlymuose dėmesys skiriamas ir švietimo sistemos reformavimui bei visuomenės informavimo priemonėms. Valstybinis radijas ir televizija, anot, S. Paulausko tiesiog privalo skirti šiek tiek laiko informacijai apie energijos iš at-sinaujinančių šalinių gavimą, o ne vien proteguoti atominę elektrinę...

Kad ir labai pavėluotai, tačiau ir Lie-tuvoje vyksta judėjimas ateities link. Tačiau dėl biurokratinių mechaniz-mų nepaslankumo galima įtarti, kad judama gali būti tikrai lėtai.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt6 / ekotransportas

ELEkTRA vAROMI AUTOMOBILIAI NORIATEITI – PADĖkITE JIEMS!

Rimas Grigonis

Susidomėjimas didžiulisNorint turėti elektra varomą automobilį nebūtina pirkti naują. Galima ir savąjį benzinu smirdintį automobilį perdirbti į elektra varomą. Kauno technikos univer-siteto mokslininkai Martynas Starevičius, Ovidijus Putnynas, Renatas Karalevičius ir Marius Gervė tai jau moka padaryti ir yra sukonstravę elektra varomą auto-mobilį (ankstesniame OZONE, M. Stare-vičiaus straipsnyje, apie tai pasakota de-taliau). Vienas iš kūrėjų M. Gervė tikino, kad jie jau yra padarę viską, kad elektro-mobilis važiuotų. Dabar ieško būdų, kaip jį legalizuoti. Jų pagamintam automo-biliui reikia atlikti techninę ekspertizę. „Susidarė įspūdis, kad nelabai kas nori tuo užsiimti, nes neturi patirties, trūksta geranoriškumo. Teisiškai įprastą auto-mobilį paversti į varomą elektra galima, tačiau trūksta entuziastų, ekspertų, kurie galėtų legalizuoti tokius automobilius“, – sakė M.Gervė. Mokslininkai nepasiduoda ir bandys le-galizuoti savo kūrinį užsienyje. Nenuleis-ti rankų ir siekti užsibrėžto tikslo skatina didelis žmonių susidomėjimas. Anot M. Gervės, daug kas vien iš idėjos ir smal-sumo norėtų. Žmonėms ne tiek svarbu ekonomiškumas, kiek ekologija. Bet visi norai atšąla išgirdus apie techninės eks-

Aplinkai draugiškiausias variklis iš iki šiol sukurtųjų, tyliausias ir rečiausiai gendantis – tai elektros variklis. Automobiliai su tokiais varikliais yra galingi ir ekonomiški. Tai tikrai nėra tik skardinės mašinėlės su trimis ratais. Lietuvoje greitai važinės sportinis elektra varomas automo-bilis, išvystantis didesnį nei 200 km/h greitį. Lietuviai inžinieriai netgi išmoko serijinį benzininį automobilį perdirbti į elektra varomą. Bet tai tik išskirtinės kregždės. ko trūksta, kad elektra varomi automobiliai taptų populiarūs Lietuvoje?

pertizės ir registracijos sunkumus. „Reikia, kad valstybės mastu būtų suda-rytos sąlygos. Galbūt reikėtų suteikti ko-kių nors lengvatų, pavyzdžiui, nemoka-mai parkuoti automobilį miesto centre, sumažinti draudimo įmokas. Stimulo, postūmio tikrai trūksta. Jeigu nebūtų jokių biurokratinių trikdžių, manau, su-sidomėjimas elektromobiliais būtų tikrai didesnis. Dabar naftos kainos nukrito, bet kai vėl pakils, žmonės vėl pradės ieškoti alternatyvų, ypač taksistai, daug važinėjančios įmonės“, – mano M.Gervė.

Politinis barjerasAplinkos ministerijos Atmosferos sky-riaus vedėjas Vytautas Krušinskas tikino, kad tikrai palaikąs elektra varomų auto-mobilių idėją. Anot jo, elektrinis variklis visais atžvilgiais yra draugiškiausias aplinkai iš dabar esančiųjų. „Nemažai kompanijų gamina elektra varomus automobilius. Teko ir savo akimis maty-ti, kaip su elektromobiliais dirba pašto tarnyba Prancūzijoje. Tokius automo-bilius vertinu tik teigiamai“, – pridūrė V. Krušinskas. Valstybės tarnautojas svarstė, kad gal būtų galima ir kokia nors pagalba vai-ruojantiesiems elektra varomus auto-mobilius. „Yra struktūriniai fondai, ku-riuose numatyta skirti paramą viešajam transportui. Galėtume pabandyti gauti

paramos ir čia vietoje gaminti bei tiekti kokioms nors tarnyboms elektromobi-lius. Bet viską reikia daryti pagal nusta-tytą tvarką. Turiu omeny ir kauniečių mokslininkų sukurtą elektra varomą au-tomobilį“, – teigė V. Krušinskas. Jis prisiminė, kad jau keletą kartų Susi-siekimo ministerijos darbo grupė dėl automobilių parko atnaujinimo svarstė kompensuoti dalį automobilio kainos.

Perkant kompiuterį būdavo grąžinama dalis sumokėtos sumos. Tai labai skati-no žmones pirkti kompiuterius. Dabar lygiai tas pats galėtų būti ir perkant elektromobilius. Bet apie dalies pinigų grąžinimą perkant automobilį kol kas nenorima kalbėti. „Mūsų siūlymas buvo, kad reikėtų tuos senus taršius automobilius simboliškai apmokestinti, kad galėtume sudaryti

fondą, iš kurio kompensuotume aplin-kai draugiškų automobilių kainą. Bet politikai į tai labai jautriai žiūri“, – pridūrė V. Krušinskas. Kaip jautriai žiūrima į norus labiau kon-troliuoti senus ir taršius automobilius rodo šis pavyzdys: Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius nusprendė, kad senesni nei 13 metų automobiliai tech-ninę apžiūrą turi atlikti kas metus, o ne kas dvejus. Sprendimas jau po dviejų savaičių buvo atšauktas kilus nepasiten-kinimui Seime.

Džinas jau paleistasTačiau tikriems entuziastams nebaisios jokios kliūtys ir nereikalingos jokios pa-ramos. Vilnietis Vidas Jankauskas užsisa-kė greičiausią pasaulyje elektra varomą automobilį „Tesla Roadster“. Iš pradžių „Tesla“ atstovybė Europoje net nepatikė-jo, kad šį automobilį nori pirkti lietuvis. V. Jankauskas aiškino, kad įsigyti elektra varomą automobilį paskatino keli fak-

Elektra varomo automobilio ekonomiškumas

Elektromobilis elektros sunaudoja labai mažai. Nuvažiuoti šimtą kilometrų kainuotų apie keturis litus. Bet yra kitas niuansas – baterijos. Pilnai pakrau-tomis švino baterijomis galima nuvažiuoti maždaug 110 kilometrų. Baterijas pildyti galima maždaug 500 kartų, taigi pirkti naujas reikėtų nuvažiavus 55 tūkst. kilometrų. Tiesa, brangesnių ličio baterijų užtenka gerokai ilgiau. Perdirbus benzininį automobilį į elektra varomąjį, įskaičius baterijų ir kitos įrangos kainas, viskas atsiperka nuvažiavus maždaug 60 tūkst. kilometrų. Bet įranga, galima sakyti, amžina. Elektros variklyje yra tik dvi judančios detalės – du guoliai. Dar labiau elektra varomas automobilis atsiperka tada, kai žinai, kad nebereikia keisti tepalų, dirželių, generatorių, išmetimo sistemos vamz-džių. Kol kas Lietuvoje nėra specialių vietų, įkrauti išsekusioms elektromobilio ba-terijoms. Bet pasikrauti galima ir namuose iš paprasčiausios rozetės. Su pa-prastomis švino baterijomis elektra varomas automobilis vienu įkrovimu gali nuvažiuoti šimtą kilometrų. Tiek mieste tikrai pakanka. Tobulesnių, bet bran-gesnių baterijų energijos užtektų kelis kartus ilgesniam atstumui įveikti. Australijoje, Izraelyje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV montuojamos specialios stotelės aikštelėse prie parduotuvių, kur galima įkrauti elektromo-bilio baterijas.

Finansų ministerijos komentaras dėl paramos perkant elektra varomus automobilius

Finansų ministerija nuosekliai laikosi nuomonės, kad siekiant paskatinti žmones įsigyti ekologiškesnius au-tomobilius (pvz., elektromobilius) turėtų būti naudojamos mokestinės priemonės, kurių tikslas – mažinti aplinkos taršą ir kurios yra tiesiogiai susijusios su automobiliu, t. y. taršos, transporto priemonės valdytojo ar panašaus pobūdžio mokesčiai. Mūsų žiniomis, vienintelė Europos Sąjungos valstybė, taikanti pajamų mokesčio lengvatą naujų „aplinkai draugiškų“ automobilių įsigijimui ar ilgalaikei nuomai, yra Prancūzija. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Prancūzija apmokestina trans-porto priemonių naudotojus, ir mo-kamo mokesčio dydis priklauso nuo į aplinką išmetamo CO2 kiekio. Finansų ministerija nepritaria idėjai suteikti Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą gyventojams, įsigyjantiems naują automobilį dėl kelių priežasčių: - pastaraisiais metais buvo nuosekliai

mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, didėjo pajamos, kuriomis disponuoja gyventojai, todėl papildomomis mokestinė-mis lengvatomis neturėtų būti iš-kraipomas gyventojų pasirinkimas įsigyti prekių ar paslaugų;

- tikėtina, kad lengvata naujo au-tomobilio įsigijimui iš esmės būtų prieinama tik didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, ku-riuos papildomai remti nėra tiks-linga (didžiųjų miestų gyventojų viešosios nuomonės tyrimas paro-dė, kad naują automobilį 37,1 pro-cento respondentų pirktų tik tuo atveju, jeigu jų mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) būtų 4000–6000 litų, o 40,5 proc. – daugiau kaip 6000 litų);

- automobilių parko atnaujinimo problema Europos Sąjungos vals-tybių praktikoje sprendžiama dife-rencijuojant transporto priemonių naudotojams taikomus mokes-čius, o ne taikant gyventojų paja-mų mokesčio lengvatas;

- dėl šios lengvatos valstybės biu-džetas netektų papildomų lėšų, kurias reikėtų kompensuoti.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt ekotransportas / 7

Kristina KUČINSKAITĖ[email protected]

Turbūt galima ir taip pasakyti, kai transportu įvardijamos baidarės arba žirgai. ES, skatindama jaunimo inicia-tyvas, pasitiki net pačiomis keisčiau-siomis mintimis. Svarbu, kad jos nors kiek būtų siejamos su populiariais rak-tiniais žodžiais – „aplinkosauga“, „so-cialinė atskirtis“, „komunikacija“, etc... Nors gal nereikia tikėtis konstruktyvių sprendimų iš jaunimo veiklų, o tiesiog užtenka džiaugtis stiprėjančiu bendra-vimu, projektų pildymo patirtimis...

Vienas iš tokių projektų – „Veiklaus jaunimo“ finansuotas „Save yourself and nature“ („Saugok save ir gamtą“). Aštuonių jaunuolių komanda surengė tris žygius trijuose Lietuvos regionuo-se. Visi jie vykdyti skirtingomis tikrai alternatyviomis transporto priemonė-mis – žirgais, baidarėmis ir dviračiais. Aišku, atrakcija, bet norėta pastebėti, ar šiandieninio pasaulio kontekste ju-dėjimas, tarkime, seniai istorijon nuė-

PROJEkTE SvARSTyTOS NEREALIOS TRANSPORTO IDĖJOSjusiu žirgu yra įmanomas ne tik malo-numo, bet ir susisiekimo vardan. Kaip pasakojo viena projekto dalyvių Agnė Achranavičiūtė, tiek žirgai, tiek baidarės yra brangus malonumas, bet juos kaip susisiekimo priemonę išban-dyti mažiau urbanizuotose vietovėse bent atostogų metu patiktų daugeliui. Visų trijų žygių metu vykdytas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kokiomis su-sisiekimo priemonėmis dažniausiai naudojasi žmonės. Audiointerviu metu

mėginta susidaryti bendrą vaizdą, kiek lietuviai nusimano apie alternatyvias transporto priemones, kurias iš jų iš-skiria kaip saugiausias ir draugiškiau-sias aplinkai. Anot Agnės, domėtasi ir pagrindinių žinių apie aplinkosaugą gilumu. Paaiškėjo, kad šioje srityje, nepaisant šiuo metu vykdomų įvairių švietėjiškų akcijų, – daugumos žinios gana paviršutiniškos. Rūšiavimas, dvi-račiai – tai viskas, ką kol kas labiausiai supranta mūsų tautiečiai.

Surinkta informacija projekto dalyviai dalijasi su visuomene Vilnius, Panevė-žyje ir Anykščiuose vykstančiose par-odose. Remdamasis savo sukurtu modeliu mokslininkas apskaičiavo, jog paga-minti vienam puodeliui kavos iš tiesų reikia net 140 litrų „virtualaus vandens“: šis vandens kiekis sunaudojamas kavos auginimui, jos gamybai, pakavimui ir transportavimui. Mokslininkas taip pat apskaičiavo, jog

mėsainiui pagaminti reikia 2400 litrų, o vienas JAV pilietis per parą sunaudoja 6000 litrų „virtualaus vandens“. Komisi-ja mano, jog J. Allano mokslinis darbas padės iš naujo apgalvoti, kaip kuo efek-tyviau ir racionaliau naudoti vandenį – vieną svarbiausių planetos resursų. Stokholmo Vandens premija skiriama Pasaulinės vandens dienos proga nuo 1991 metų. Šią premiją J. Allanui rug-pjūčio 21 d. įteiks Švedijos karalius Car-las Gustavas XVI.

toriai. Vilnietis pats save užprogramavo, kad tai yra išskirtinis dalykas. Vyras buvo sužavėtas žmonių drąsa ir kūrybingumu, kurie tą automobilį padarė iš nieko. Vie-nas iš įkūrėjų, žiūrėdamas į kompiuterį stebėjosi, kaip gali būti, kad jis gali veikti keturias valandas. neįjungtas į elektros maitinimo lizdą Stebėjosi, kodėl turė-dami tokias modernias technologijas negalime pagaminti automobilio, kuris būtų greitas, ekonomiškas ir išnaudotų ličio baterijų galimybes. „Man patiko pati idėja, kaip jie galvojo. Jie galėjo daryti kaip „Toyota Prius“. Bet jie nusprendė padaryti brangų auto-mobilį, kuris nutildys visus skeptikus. Jie nusprendė padaryti elektra varomą automobilį, geresnį nei benzininiai auto-mobiliai. Planuota, kad iš gautų pajamų vėliau bus galima finansuoti paprastes-nio automobilio kūrimą. Planas pasiteisi-no, sukeltas didžiulis ažiotažas“, – paste-bėjo V. Jankauskas. Pasak būsimo elektra varomo automo-bilio savininko, objektyviai žiūrint, nie-kam nereikia naujo automobilio. „Bet jei galiu sau leisti nusipirkti kokį nors naują, tai kodėl turėčiau pirkti brangų, kuris kartoja tai, kas buvo daroma ne-teisingai, kai galiu nusipirkti brangų, bet kuris daro kai ką naujo. Ekologijai aš labai pritariu. Ekologijos faktorius ren-kantis tokį automobilį tikrai svarbus. Aš galėsiu važinėti ramia sąžine“, – pridūrė V. Jankauskas. Anot jo, daug gamintojų jau kuria elektra varomis automobilius. „Džinas paleistas iš butelio. Net jei naf-tos kainos kris, jų populiarumas neslops, nes tai darosi madinga, tampa atsakingo požiūrio ženklu. Lietuvoje reikia suteikti nuolaidas vairuojantiesiems elektra va-romus ar mažalitražius automobilius, ir pokyčiai įvyks akimirksniu“, – mano V. Jankauskas.

EV’S ARE cOMING SO WhY NOT hELP ThEM TO GET hERE fASTER?

EV’s are not a very common sight in any country, but even more so in Lithuania, where even the technical inspection of such a vehicle seems impossible. In fact no matter how hard does the environment ministry try to prove to us, that they support the idea, the government seems to be dancing to another tune. The fact that when people were buying computers they received cashback sums for doing so, doesn’t that prove that the government will do the same for EV’s. After all, cashback for a car, and computer are two very different amounts and to be honest the difference is so vast in the ecological sense, that we don’t even know where to start. However we can gladly say that there is a chance for them to get here, considering the fact that Lithuania is so small that no one would even have a problem getting around with an EV. Forget the good old three wheeler, tin cans on wheels, the true and very real as well as practical EVs are coming, and you have to help them, they might be clever and run without food, but they do not have hands to open the doors for our automobile market.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt8 / ekostatyba

žALIOSIOS IDĖJOS, įkvĖPTOS DULkĖTO IR TRIUkšMINGO GREITkELIO

Giedrius [email protected]

Pradžia visuomet įdomiausia. Tai prasidėjo 1993 m., kai vieną rytą Markus dviračiu su priekaba nu-mynė į netoliese esančią gamyklų zoną. Jis grįžo su krovininio vilki-ko brezentiniu audeklu ir užtem-pęs į penktą aukštą įmetė vonion, nušveitė ir patiesė savo ankštam kambary tarp čiužinio ir garso apa-ratūros. Nubrėžė kirpimo linijas. Tai buvo FREITAG krepšio prototipas. Nuo tos dienos palyginti patogus butelis, kuriame gyventa trise, pa-sikeitė iš pagrindų. Dienų dienas vienas po kito vonioje tysojo pur-vini brezento audiniai. Koridorius buvo užgriozdintas vertinga žalia-va: senomis dviračių kameromis, automobilių saugos diržais, išva-duotais nuo šiukšlyno šunų nasrų, ir dar daugiau dulkėto ir dvokiančio brezento. Virtuvės stalą pakeitė siu-vimo mašina, kurios skleidžiamas

Mokslininkai įrodė, kad nuolatinis garsų sklidimas nuo greitkelio ypač kenkia sveikatai: atakuoja nervų sistemą, sukelia stresą, nemigą, depresiją ir neišven-giamai veda prie beprotybės. Rodos, visa tai negalioja dviems broliams grafi-kos dizaineriams Daniel ir Markus freitag. Jiems, gyvenantiems prie greitke-lio ciuriche, kilo idėja: iš perdirbtų automobilio saugos diržų ir sunkvežimio tento brezentinio audinio pagaminti vandeniui atsparius krepšius. Tai vyko ankstyvais 1993-aisiais. Vėliau tokie krepšiai tapo kulto objektu – pirmiausiai ciuriche, po to Berlyne, Londone, Paryžiuje, Tokijuje, Niujorke ir Šanchajuje. Nuolat besikeičiančių spalvų greitkelio gausmas ta-lentinguosius brolius veikia įkvepiančiai.

triukšmas užgožė visus aplinkos garsus, net ir greitkelio triukšmą. Daniel Freitag turėjo galimybę iš-bandyti brolių pagamintą krepšį ant užkietėjusio pašto kurjerio nugaros San Francike, o grįžęs į Ciurichą už-ėmė paskutinį laisvą užgriozdinto buto kampą pastatęs ten kompiu-terį. Iš garsiai ūžiančios siuvimo mašinos apie užvirusį darbą žinojo ir kaimynai. Gerai idėjai įgyvendinti tereikia už-sidegimo. Pradėję nuo nulio šian-dien broliai turi ką prisiminti ir kuo didžiuotis. FREITAG išaugo nuo 2 darbuotojų, įsikūrusių nuomojama-me 120 kv. m bute iki 45 žmonių, dirbančių 2800 kv. m plote ir pa-gaminančių 120 000 produktų per metus. Kai didžiuliai vilkikų brezento tentai atvyksta į F-Fabriką, jie išklojami ant žemės ir supjaustomi atitinkamo-mis atkarpomis, kad būtų lengviau apdirbti. Tuomet vyksta plovimo ir valymo procedūros. Vėliau, atsižvel-

FREITAG krepšiai gaminami rankiniu būdu

perdirbus sunkvežimių brezentinį tento audinį,

automobilių saugos diržus ir

dviračių kameras.

Nuotr. Isabel Truniger . Broliai Markus ir Daniel Freitag Nuotr. Noë Flum. Brezentinio audinio fragmentai FREITAG krepšiams suteikia originalumo ir ekspresijos.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt ekoproduktai / 9

giant į spalvą, brezento audeklai išskirstomi į lentynas ir laukia kito gamybos etapo. Kompanija nustatė puikius funk-cionalumo, dizaino, patvarumo ir kokybės standartus. Galimybės yra tai, kas aplink mus. Broliai atrado sa-vąją. Apsižvalgyk aplink – kas tave įkvepia? Galbūt tavoji galimybė pa-siekiama ranka. Kaip ir pradžioje Daniel ir Markus patys galvoja, eskizuoja ir vysto kie-kvieną naują produktą. Dabar jau yra 30 skirtingų modelių, nuo pašto kurjerio krepšio iki futbolo kamuo-lio, ir skaičius kasmet vis auga. Broliai sukėlė naują bangą krepšių ir rankinių pasaulyje. FREITAG pa-vyzdžius galima pamatyti Niujorko modernaus meno muziejaus MoMA ir Ciuricho dizaino muziejaus ekspo-zicijose.Visi FREITAG gaminiai yra individua-lūs. Dviejų tokių pačių nėra. Jei kur nors pamatėte du vienodus – pra-dėkite įtarti, jog tai klastotė. Tam, kad gyvenimas būtų dar įdomes-nis, FREITAG sugalvojo interaktyvią atrakciją pavadinimu F-CUT. Kompanijos tinklapyje www.frei-tag.ch galima pačiam tapti būsimo savo krepšio dizaineriu. Tai unikali galimybė iš 12 skirtingų sunkveži-mio tentų išklotinių išsirinkti tą, iš kurios bus pagamintas tavo krep-šys. Tiesiog kiekvieną krepšio detalę uždedi ant išklotinės ir iškart matai, kaip atrodys tavo krepšys. Galima pasirinkti net pasukimo kampą. Tad, jei nepasitiki brolių FREITAG dizaino sugebėjimais arba tau nepakanka išreikšti individualumą tik derinant krepšį spalvomis prie švarko, kepu-rės ar batų – tapk pats sau dizaine-riu ir po dviejų dienų vaikščiok su savo kurtu FREITAG krepšiu. Čia pat yra žvaigždutė su papildomomis

GREEN IDEAS INSPIRED BY DUSTY AND NOISY hIGhWAY

In 1993, two graphic designers, the brothers Markus and Daniel Freitag, looked for a functional, wa-tertight and robust bag for their designs. Inspired by the multicoloured heavy traffic that hummed through the Zurich transit intersection in front of their flat, they designed a Messenger Bag made of old truck tarpaulins, used cycle inner tubes and car seat belts. For more than ten years now, FREITAG company has been producing and marketing bags and accessories made from used materials. FREI-TAG distributes its products worldwide to over 350 discerning shops, and to both its own F-Shop in Zurich, Davos, Switzerland, and Hamburg, Germany. Company sets great store on functionality, design, durability and quality. Each product is a unique item. Bags, made from recycled materials, and FREITAG building in Zurich, made from freight-containers, are eco-business avantgarde for sure. Starting with one green idea two brothers created company that now has 45 employees and produces over 120 000 products per annum on 2800 m² of hall, the former Maag factory in Zurich, a worthwhile home page www.freitag.ch and all that. The bags aren’t sewn on-site anymore, they are partially outsourced to a manufacturing facility employing disabled people. So you’ve got that social aspect too – apart from the ecological aspect of wearing totally recycled materi-als. This is serious. Words like „innovation“, „creativ-ity“ and „niches“ and other linguistic straws people use to make sense in the area of consumer products feel right at home here.

sąlygomis. Neverta pernelyg dėl jos nuogąstauti – tai tėra įspėjimas, kad naudodamasis F-CUT paslauga už rankinės patrauklumą esi atsakin-gas tu pats. Ir tai dar labiau sustipri-na jausmą, jog tu čia valdai situaciją. Štai jums postmodernaus pasaulio momentas, kai apsipirkimas inter-nete tampa potyriu. O tokio potyrio rezultatu džiaugiesi dar ilgai, rodai draugams ir pasakoji, kaip akimirks-niu tapai FREITAG dizaineriu. FREITAG platina produkciją visame pasaulyje daugiau kaip 350 žinomų parduotuvių, taip pat yra specialių prekiniam ženklui priklausančių parduotuvių (F-Shops) – dvi Ciuri-che, viena Davos (Šveicarija) ir Ham-burge. Labiausiai verta dėmesio yra par-duotuvė prie greitkelio Ciuriche. Tai ne įprasta parduotuvė, o to paties triukšmingo ir spalvingo transpor-to greitkelio inspiracija. Kas įkvė-pė brolius 1993 m. sukurti pirmąjį FREITAG krepšį, tas 2006-aisiais įkvėpė atidaryti parduotuvę. FREI-TAG parduotuvė Ciuriche pastatyta iš perdirbtų, šiek tiek parūdijusių krovininių konteinerių. Jie buvo su meile atrinkti, sukrauti, sutvirtinti ir įrengti. Pastato projekto autoriai „Spillmann Echsle Architects“ turėjo užduotį išsitekti itin mažame sklypo plote. Tai architektams tapo nemenku gal-vosūkiu. Galiausiai 17 konteinerių išaugo į 26 metrų aukštį. Todėl šis pastatas dar vadinamas bonsai-dangoraižiu. Žemas tiek, kiek reika-lauja urbanistiniai apribojimai, bet aukštas pakankamai, kad pamačius nugara perbėgtų šiurpuliukai. Ti-piniai krovininiai konteineriai, ku-riuos broliai Freitag atrinko Ham-burgo uoste ir traukiniu pargabeno į Ciurichą, buvo sudėlioti lyg LEGO

kaladėlės. Išsaugotos visos auten-tiškos konteinerių detalės, o naujų jungčių elementai taip pat tokie, kokie iš tiesų naudojami laivų pra-monėje. Jeigu kada nors šio pastato funkciškai nebereikės, pastarąjį be vargo demontavus, sklype neliktų nė žymės kažkada stovėjusio objek-to. Idėja tiesiogiai susilieja su brolių Freitag pirmuoju išradimu – kurjerio krepšiu, padarytu iš perdirbtų me-džiagų. Pastatas skelbia pagrindines deklaruojamas vertybes: daryti šau-nius dalykus iš seno šlamšto. Tokios sąvokos kaip inovacija, eko-logija, kūrybingumas, socialiai at-sakingas verslas, kasdienėje brolių Daniel ir Markus Freitag veikloje jaučiasi kaip namie.

Nuotr. Roland Tännler . Pro parduotuvės Ciuriche langus atsiveria vaizdas, kuris kadaiseįkvėpė brolius sukurti pirmąjį FREITAG krepšį.

Nuotr. Roland Tännler . FREITAG parduotuvėje Ciuriche eksponuojama 1600 gaminių iš 30 modelių - įdomiausia tai, jog nerasite dviejų identiškų. Jie visi išskirtiniai savo originalia išvaizda.

Nuotr. Roland. Parduotuvė iš perdirbtų konteinerių – tai brolių Freitag vertybių tęstinumas: daryti šaunius daiktus iš seno šlamšto.

Nuotr. Roland Tännler. FREITAG parduotuvės Ciuriche statybai naudoti identiški konteinerių tvirtinimo elementai, tokie kaip ir laivų pramonėje

Rubriką remia portalas „Meniu.lt“.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt10 / ekoDaiktas

EkODAIkTASkepurė „žali gabalai“ („Green pieces“)

Ryte gulėdamas lovoje pro nuleistas blakstienas regi, kaip ant kėdės su-mesti drabužiai pamažiukais išleidžia šaknis ir, srėbdami per langą įslystan-čią saulę, šakojasi pinavijomis po visą butą. Iš džinsų išaugusio pelėžirnio ankštis skimbteli į palubėje kybantį krištolinį sietyną, ir tu pabundi. Panašius sapnus tikriausiai sapnuoja japonų menininkas Yukiko Terada. Prabudęs stveria adatą, siūlą (jis tei-gia siuvąs tik rankomis) ir padeda drabužiams „augti“.

Y. Terados darbai signalizuoja, kad svarbūs ne tik mes patys. Drabužiai, kuriuos esame įpratę vertinti kaip greitai suvartojamą prekę (pirkau, pabodo, išmečiau), gyvena savo gy-venimą: asmenišką, romantišką, pilną japoniškų paslapčių – kaip H. Miyaza-ki filmukai. Aprangoje, pagamintoje iš natūralių medžiagų, ir toliau sklei-džiasi gaivališkas ir drauge drovus gamtos gyvenimas, tik šiek tiek pa-dedamas Y. Terados žirklių. Gėlės šautuvo vamzdyje ar gėlėmis pražystanti kareiviška kepurė? Ro-mantiškas, ironiškas, ekscentriškas ir verčiantis pagalvoti japonų dizaine-rio darbas – ne pardavimui.

Geriau pasisiūkite patys. Šįsyk svarbu idėja.

Kepurė „Green pieces“ – www.yuki-ko-terada.com

Ekologiški kvepalai

Patys ekologiškiausi kvepalai yra na-tūralus švaraus kūno kvapas. Viskas. Reikia įrodymų? Tai – natūralu, tai – laiko patikrinta, tai – genetiška ir pasąmoninga. Patys to nesuvokdami pagal kvapą renkamės butą. Kvapas padeda nuspręsti, ar šokių partneris ir išliks partneriu tik šokiuose. Kvapas yra ta vizitinė kortelė, pagal kurią žmonės mus atpažįsta tada, kai prisėlinę iš nugaros uždengiame jiems akis. Pripažinkime: kad ir ką sakytų re-klamos, gausiai išsikvepinę žmonės kažkodėl primena ant mašinos vei-drodėlio kyburiuojančias kvapnias „eglutes“. Jie paleidžia aštriai saldžias „aromatų strėles“, nuo kurių norisi gintis. Taigi – skubriai suktelėti galą šalin nuo tokių „oro nuodytojų“ ir pasi-stengti kuo greičiau juos (ir jų kvapus)

užmiršti. Kūno kvapas pats savaime yra patrau-klus – be abejo, švaraus kūno. Gretimais tvyrantis kokio nors natūralaus aroma-to prisiminimas tik papuošia (mergaitė, pjaustanti mirabeles iš P. Suskind kny-gos „Kvepalai“). Taigi: natūralumas, au-tentiškas kvapas. Prauskimės ir būkime patrauklūs savo aromatais. Na gerai, yra ir natūralių kvepalų. Be al-koholių (todėl ragauti nėra ko), be kon-servantų, dirbtinių kvapų ar spalvų. Ir gerai: kam tie alkoholiai, jei turime ko-kosų aliejų? Jame – orchidėjų natūralūs ekstraktai. Keturiuose mažyčiuose bu-teliukuose glūdintys kvepalai – puiki dovana. Deja, atsieisianti beveik šimtą dolerių. Todėl „patogiau“ rinktis natūra-lų švaraus kūno kvapą.

Ekologiški kvepalai – 95.00 $www.barneys.com

kojinės baldams

Tai – viena iš tų idėjų, kurios, atrodo, tiesiog tvyro ore ir laukia, kol jas kas nors sugalvos. Jos tiesiog pasmerktos anksčiau ar vėliau išsipildyti. Kom-panija „Taschide“ pagaliau išskaitė iš žvaigždynų raštų šią idėją – tokią ab-

surdišką, kad tiesiog būtiną pasauliui. Kojinės baldams. Kad idėja taptų daiktu, reikia ją nu-sviesti iš dizainerių galvų (brėžinių, kavos tirščių ar kuo ten jie begalvotų) į kasdienį pasaulį. Kaip danguje, taip ir žemėje. Bet kad šitoks pernešimas įvyk-tų, dera pagrįsti idėjos naudingumą.

Dizaineriams šitai nelabai sekasi. Jie teigia, esą kojinėmis „apvilktos“ sta-lo kojos nebraižo grindų. Na gerai, nebraižo tai nebraižo, bet aš ir taip stalo kasdien nestumdau iš kampo į kampą, o jei kada ir panešėju jį arčiau lango, tai grindis nuo įbrėžimų saugo, pavyzdžiui, kilimas. Gerai, – sako dizaineriai, – tuomet koji-nės saugo paties stalo kojas nuo įbrė-žimų (šuns dantų, katės nagų, naktinių drugių sparnų vasnojimo...). Kas man darbo tos stalo kojos, – atkertu. Mezginiai namams suteikia jaukumo, kojinės sukuria kalėdinę nuotaiką. Hmm... Ką sukuria? Tai – viena iš tų idėjų, kurios naudingumo logiškai neįmanoma pagrįsti. T. y. tai viena iš tų visiškai nenaudingų idėjų. Tačiau tokia žavi, kad verta pradėti mokytis megzti.

Kojinės baldams – www.taschide.com

Miegamojo švieselės

Naktis tamsi. Naktis gūdi. Naktį nesinori likti vienam – ypač, jei tau šešeri metai.Tada prašai palikti žibėti šviesą, kol už-migsi. Bet elektros lemputė ne tik rami-na, ne tik suteikia saugumo ir aiškumo pasauliui už akių sienų: lemputė veltui lašina elektrą (ir tėvų pinigus). Na, ir, aiš-ku, naudoja energiją, kurios ir taip ne per daugiausiai turime. Ir čia į istoriją įžengia kažkokie du zuikiai (jei atvirai, man panašesni į varles, bet zuikiai – tradiciškai labiau mylimi gyvū-nėliai, todėl tebūnie zuikiai), kurie sau rymo prie vaiko lovelės (ar kur ten tas vaikas bemiegotų) ir švyti. Vienas – raus-vai, kitas – žalsvai. Elektros energijos ne-eikvoja, kiek pašvytėję liaujasi, o vaikas jau ramiai snaudžia. Kas dar? Jie jaukiai apšvies iš kėdžių ir čiužinių suręsto „namo“ vidų ir nepa-degs tikrųjų namų.Jie suteiks žaismingą atmosferą roman-tiškai vakarienei (šituo nelabai tikiu, bet kodėl nepabandžius). Gamintojai patei-kia dar vieną gana juokingą detalę: zui-kių švytėjimą galima nustatyti mirksintį – neva taip vaikai greičiau užmiega. O suaugusieji užhipnotizuoti internetu už-sisako kalnus žalsvų ir rausvų zuikių.Dvi miegamojo švieselės –50.00 £.www.love-eco.co.uk

Rankinės, pagamintos iš filmų plakatų

Aš eisiu rinkti šiukšlių. Prasuksiu pro konteinerius (nesirausiu ten, tik pažiūrėsiu, gal kas nors gero palikta šalia jų), „Aibės“ krautuvėje paklausiu, gal jie turi kokių nors ne-reikalingų dėžių, susidraugausiu su parduotuvės „Pasidaryk pats“ nešikais ir prašysiu pasaugoti man nereikalin-gus daiktus. Prisirinksiu šiukšlių, pagaminsiu iš jų ką nors ir pardavinėsiu už keturiasde-šimt dolerių. Sakysiu, kad tokia kaina – jau su nuolaida. Na gerai, taip tikriausiai nebus. Ko-dėl?a) tingiu;

b) kažkas panašią mintį jau įgyvendino.Taip taip, ir panašu, kad jie iš to užsi-dirba. Praėję pro kino teatrus surenka senus filmų plakatus, pagamina iš jų rankines (na gerai, jos tikriausiai gra-žesnės už tas, kurias pagaminčiau aš), interneto tinklalapyje paskelbia, jog tai unikalus, individualus stilius (visos rankinės skirtingos – juk pagamintos iš skirtingų plakatų) ir pardavinėja jas. Dabar skelbia nuolaidas: rankinės, pi-niginės, dėklai nešiojamiems kompiu-teriams – nuo 12 iki 42 dolerių. Kol nepasigaminome nieko savo – gal metas pasinaudoti nuolaidomis?

Rankinės ir piniginės, pagamintos iš filmų plakatų – nuo 12 .

www.ecoist.com

žaliasis išpardavimas – „Faith in Nature“

Kadangi patys tingime rinkti įvairias žoleles ir džiovinti jas ant aukšto (kokio aukšto?), belieka natūralių produktų ieš-koti parduotuvėse.Ant lentynų išdėliotos natūralios plaukų ir kūno priežiūros priemonės dažniau-siai vilioja savo išvaizda ir atbaido kaina. Ką daryti paprastam žmogui: pasiduoti chemikalų vilionėms ar... nesiprausti? Vienintelis likęs išsigelbėjimas – išpar-davimai. Greenshop.lt nusprendė atsikratyti „Faith in Nature“ plaukų ir kūno priežiū-ros priemonių vienu ypu: jie skelbia pa-skutinį šių priemonių išpardavimą 2008

metais ir ruošiasi naujam „žaliųjų inova-cijų“ pristatymui. Greenshop.lt teigia esantys pirmieji šaly-je pristatę šias („Faith in Nature“) plaukų ir kūno priežiūros priemones. Užmiršusi parabenus, etilo alkoholį, natrio laureto sulfatą, dirbtinius kvapus ir gyvūninius priedus maža įmonė renka visokias žo-leles ir kitas naudingas medžiagas Lake District regione, Anglijoje. Į „Faith in Nature“ produktus nespjauna ir veganai: kompanija gavo gana griež-tos „Vegan“ draugijos patvirtinimą.

Visa „Faith in Nature“ produkcija – 30 Lt. www.greenshop.lt – žaliųjų inovacijų galerija

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt tema / 11

vAISTAI NĖRA SALDAINIAIŠiandien turbūt jau nestebina vaistinėse su prekių krepšiais vaikščiojantys ir į juos plačiu mostu pakuotes verčiantys pirkėjai. Klausimas: kaip galime jaustis tokie sau-gūs ir taip pasitikėti chemijos pramone? Ar tikrai apie vaistus pakanka žinoti tiek, kiek apie juos papasakoja reklama. Šį tekstą taip pat galima pradėti farmakologijos dėstytojo prof. Jurgio Ramanausko žodžiais: „pasauliui reikia vaistų, kurie gydytų nuo vartojamų vaistų sukeltų pašali-nių poveikių“.

Ieva Šlajutė

Acetaminofenas – vartojant ilgą laiką vidutinės jo dozės sukelia sunkius ir nepagydomus kepenų pažeidimus. Naujosios Zelandijos mokslininkai teigia, kad vaikams iki 7 metų, varto-jantiems šį preparatą, rizika susirgti astma padidėja net 45 proc. Taip pat teigiama, kad yra ryšys tarp acetami-nofeno ir padidėjusio kraujospūdžio. Ar žinote, koks tai vaistas? Vartojame jo daug ir dažnai: vos pajutus galvos skausmą, pakilus temperatūrai iki 37,2 C, iš begalinės meilės savo vaikams duodame tik suslogavus ar sukosėjus (tiesa, ar žinote, kad vaikams tempe-ratūrą „mušti“ rekomenduojama tik nuo 39 C?). Pernai nuo acetaminofeno perdozavimo mirė 3 vaikai (mirtina dozė vaikams 3 g/parai). O taip, tai – „Coldrex“, „Tylenol“, „Fervex“, „Saridon“ ir visi kiti plačiai visuomenėje žinomi preparatai. Kuo brangesnis tuo „ge-resnis“. O ar žinote, kad pagrindinė minėtų vaistų veiklioji medžiaga yra visiems gerai žinomas paracetamolis? „100 metų“ vaistinėje paracetamolis parduodamas už vieną litą 50 centų. Toje pačioje vaistinėje pakelį „Fervex“ galima įsigyti už 15 litų 73 centus. Skir-tumas – net 15 kartų... Tiesa, brangių vaistų privalumas yra karštas gėrimas ir juose papildomai įdėti dekongek-santai, kurie sutraukia nosies gleivinę. Tačiau ar verta už tai mokėti tokius pinigus? „Ibuprofenas“, „Diklofenakas“, „Ketorolakas“, „Indometacinas“ – šių vaistų griebiamės vos tik suskaudus galvą ar pilvą. Minėti vaistai tikrai pui-kiai numalšina skausmą. Ir netgi tem-peratūrą „numuša“. Tad kas bendro tarp paracetamolio ir „Ibuprofeno“? Visi ankščiau išvardinti vaistai priklauso didelei Nesteroidinių Vaistų Nuo Uždegimo (NVNU) grupei, kurie vartojami jau daugiau nei 100 metų. Tuomet farmacinės kompanijos „Bayer“ darbuotojas Feliksas Hofma-nas sukūrė acetilsalicilo rūgštį (aspiri-nas) – pirmąjį nesteroidinį vaistą nuo uždegimo. NVNU pasižymi trejopu simptominiu poveikiu – mažina užde-gimą, malšina skausmą ir mažina tem-peratūrą. Simptominis poveikis reiškia,

kad vaistas veikia ne ligos priežastį, o pasekmes, t. y. slopina uždegimą. Tai vieni dažniausiai naudojamų vaistų pasaulyje. Atlikta apklausa JAV pa-rodė, kad net 70 proc. žmonių NVNU vartoja bent vieną kartą per savaitę, 34 proc. – kiekvieną dieną. Vien JAV per metus išrašoma apie 70 milijonų receptų šiems vaistams, o dar apie 30 milijardų tablečių nuperkama be recepto. Tačiau šie vaistai gali sukelti žymių šalutinių poveikių. Norint pagerinti šių vaistų priešužde-giminį poveikį bei sumažinti nepa-geidaujamą poveikį, nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios iki dabar sukurta daugiau kaip 20 naujų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Deja, iki šiol nerasta idealaus vaisto. Dabar medikų visuomenėje aktyviai diskutuojama, ar saugu vartoti neste-roidinius vaistus nuo uždegimo ir ar įmanoma pakeisti juos kitais vaistais. Įvadas į biochemiją Mūsų organizmo ląstelių membrano-se aptinkama arachidono rūgštis. Iš šios rūgšties per keletą reakcijų fer-mentai ciklooksigenazės 1 ir 2 (COX-1 ir COX-2) ir lipoksigenazė susintetina eikosanoidus (prostaglandus, lauko-trienus, tromboksanus, prostaciklinus ir lipoksinus). Eikosanoidai yra sinteti-nami nedideliais kiekiais beveik viso-se organizmo ląstelėse ir yra svarbūs uždegiminiams procesams, imuninio atsako susidarymui, sergant alergi-nėmis ir vėžinėmis ligomis. Jie taip pat sutraukia ar atpalaiduoja lygiuo-sius raumenis, reguliuoja bronchų spindį, mažina kraujospūdį, slopina skrandžio sulčių sekreciją, dalyvauja ląstelių augimo reguliacijoje ir kituo-se procesuose. Fermentas COX-1 yra sintetinamas organizmo ląstelėse pastoviai ir kata-lizuoja prostaglandinų sintezę, kurie reikalingi normaliai skrandžio, žarny-no gleivinių ir inkstų veiklai, trombo-citų agregacijai. O fermento COX-2 sintezė vyksta ląstelėse, atsakingose už uždegiminius ir imuninius proce-sus. Šio fermento sintezę inicijuoja uždegiminiai faktoriai. Manoma, kad jis pirmiausia svarbus skausmo, už-

degimo ir karščiavimo mediatorių sintezei. kaip veikia NvNU?NVNU veikia slopindami prostaglan-dinų sintezę, t. y. šie vaistai stabdo fermentus COX-1 ir COX-2. Jei pame-nate, ankščiau minėjau, kad skirtin-gos fermento formos sintetinamos skirtingomis sąlygomis. Fermento COX-1 veikla būtina normaliai orga-nizmo veiklai palaikyti, o COX-2 da-lyvauja uždegiminiuose procesuose. Vaisto „gerumas“ priklauso nuo vais-to selektyvumo ciklooksigenzės for-moms – NVNU uždegimą slopinantis poveikis priklauso nuo COX-2 slopi-nimo, o nepageidaujamas poveikis – nuo COX-1 slopinimo. Dauguma vaistų – „Aspirinas“, „Indo-metacinas“, „Ibuprofenas“, „Diklofe-nakas“, „Ketorolakas“ – slopina abi fermento formas. Tad pastovus ir ilgalaikis neselektyvių NVNU vartoji-mas stipriai sumažina COX-1 formos sintezę, dėl to sumažėja normaliai organizmo veiklai reikalingas prosta-glandinų kiekis ir prasideda toksinis vaistų poveikis. Dėl sutrikusios skran-džio gleivių sintezės pažeidžiama skrandžio sienelė, sutrikdomas krau-jo krešumas. Manoma, kad vaistas yra tuo sau-gesnis, kuo mažiau veikia COX-1. Dabar Lietuvoje turime šių daugiau ar mažiau specifinių COX-2 veikiančių vaistų – „Celekoksibą“, „Etorikoksibą“, „Meloksikamą“, „Nimesulidą“, „Pare-koksibą“, „Valdekoksibą“. Šie vaistai pa-gal tarptautinę ATC (angl. Anatomical Therapeutic Chemical Classification System) klasifikaciją vadinami oksi-mais. Selektyvūs COX-2 slopintojai žymiai stipriau susijungia su minėta fermento forma, tad nedaro įtakos kraujo krešumui, nepažeidžia skran-džio sienelės. kada vartoti NvNU? Medikai NVNU skiria sergantiems reu-matinėms ligoms: reumatoidiniu ar-tritu, psoriaziniu artritu, osteoartritu, podagra. Jais mažinami uždegimo su-kelti simptomai, tokie kaip skausmas ir temperatūra. Taip pat šių vaistų daž-

nai skiriama pooperaciniu laikotarpiu. Pašaliniai poveikiaiVartojant neselektyvius NVNU, skran-džio ir dvylikapirštės žarnos pakenkimai būna labai dažni. Viena 650 mg „Aspi-rino“ dozė sukelia skrandžio gleivinės kraujavimą. Nustatyta, kad 650 mg aspirino pavartojus 4 kartus per parą, skrandyje atsiranda erozijų, pakenkimų, kurių būna tik gleivinėje. Beveik pusei žmonių, reguliariai vartojančių NVNU, endoskopiškai nustatomos erozijos. Su-sidarius opoms pakenkiamas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos pogleivis. Opos diagnozuojamos 15–30 proc. reguliariai NVNU vartojančių žmonių. Randomi-zuotais tyrimais nustatyta, kad NVNU pavartojus 6 mėnesius opos išsivysto 45 procentams ligonių. Labai pavojingas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo su-keltas kraujavimas iš viršutinės virškini-mo trakto dalies opų. Tačiau selektyviai COX-2 inhibuojantys vaistai didina ede-mos atsiradimo tikimybę ir riziką susirgti hipertenzine liga. 2004 m. rugsėjo 30 d. kompanija „Merck & Co“ paskelbė apie savanoriš-ką preparato „Vioxx®“ (rofekoksibo) išė-mimą iš apyvartos visame pasaulyje. Šis farmacinės kompanijos sprendimas pa-grįstas 3 metų stebėjimo duomenimis iš perspektyvinio atsitiktinės atrankos pla-cebu kontroliuojamo tyrimo APPROV (angl. Adenomatous Polyp Prevention on VIOXX). Šios studijos metu nustatyta padidinta santykinė širdies ir kraujagys-lių sistemos ligų rizika (miokardo infark-to, insulto). O ir kituose COX-2 selektyvių vaistų informaciniuose lapeliuose atsira-do įrašas, įspėjantis apie galimus širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimus. Be to, prostaglandinų sintezės slopinimas

gali daryti neigiamą įtaką nėštumui ir visaverčiam vaisiaus vystymuisi. Epi-demiologinių tyrimų duomenys rodo, kad, ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojant prostaglandinų sintezės inhi-bitorių, padidėja persileidimo ir sklaidos defektų rizika. NVNU, slopindami ciklo-oksigenazės ir prostaglandinų sintezę, gali neigiamai veikti vaisingumą, todėl jų nerekomenduojama skirti moterims, kurios artimiausiu metu planuoja pa-stoti. Žinant naujausių tyrimų duomenis apie galimą nesteroidinių vaistų nuo uždegimo pavojų, kilo abejonių, ar ver-ta apskritai vartoti šios grupės prepa-ratus. Nerimas pagrįstas, tačiau kol kas šių vaistų nėra kuo pakeisti. Šie vaistai išlieka svarbiausiais gydant uždegimą ir skausmą. Galima tik patarti, kad vartotojas būtų sąmoningesnis prieš griebdamasis piliulės menkiausio galvos skausmo atveju. Vaistai nėra saldainiai. O kai kuriuos skausmus lengvai galima pa-gydyti kelių minučių poilsiu, raminan-čia arbata ir pan.

MEDIcINE ARE NOT SWEETS...

We may have all have forgotten that a spoonfull of sugar may help the medicine go down, as we go around the pharmacy’s wonderland these days. The fact is medicine has become so nice that it may replace sugar all together. There is no surprise in see-ing a woman (or a man) walking in the pharmacy with a basketful of goodies. There is medicine for headaches, indigestion, some slimming tablets and another pile of stuff just to reduce the side effects of the all mentioned ones. We have become so addict-ed to buying the medicine and filling our cupboards with it, that we may have forgotten the purpose of it completely. There are so many risks involved in the misuse of medicine, that it is time to learn, and there is no better time than now.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt12 / tema

žINDyMAS yRA GERIAUSIA kūDIkIUI IR APLINkAI

Kas sumažina ausų ir kvėpavimo takų infekcijų, žar-nyno susirgimų, plaučių uždegimų, meningitų, Krono susirgimų, kolitų, diabetų, vaikystės vėžio, alergijų, vidurių užkietėjimų, šlapimo takų, karieso ir viršsvo-rio atvejų? Kas padidina regėjimo aštrumą, skatina optimalų neurologinį ir socialinį vystymąsi, taisyklin-gą burnos ertmės vystymąsi ir padidina intelektą? Kas sumažina krūties ir kiaušidžių vėžio, osteoporozės rizi-ką, padeda sumažinti svorį? Kas sutaupo pinigų, išlei-džiamų maistui, ir tausoja aplinką?žindymas

Rima Kurtinaitienė, socialinė darbuotoja, lektorė, asociacijos „Už vaikų nešiojimą” prezidentė

Šių metų rugsėjo mėnesį pasaulį su-drebino skandalas, kilęs dėl Kinijoje gamintų pieno mišinių, kuriuose rasta melamino. Melaminas – cheminė me-džiaga, naudojama trąšų, plastikinių ir ugniai slopinti skirtų priemonių gamy-bai. Gamintojai siekė praturtinti pieno mišinius azoto junginiais, ir dėl šios me-džiagos mirė mažiausiai 3 vaikai ir dar 53 tūkstančiai susirgo inkstų akmenlige bei kitomis ligomis. Deja, Lietuvoje apie tai nebuvo daug kalbama, o Valstybinė maisto ir veterina-rijos komisija nuramino, kad pieno pro-duktų į Lietuvą iš Kinijos neatvežama. Dabar Azijos šalyse motinos skatinamos žindyti savo kūdikius, o Lietuvoje viskas liko kaip buvę, nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad geriausias maistas kūdikiui iki 6 mėnesių – motinos pienas. Pasaulinė sveikatos organizacija reko-menduoja išimtinai žindyti iki 6 mėne-sių, o prasidėjus septintam mėnesiui prie motinos pieno duoti papildomo, pagal amžių tinkamo maisto ir tęsti žin-dymą dar 18 mėnesių ar ilgiau. Tačiau Lietuvoje iki 6 mėnesių išimtinai žindo tik 25,7 proc. motinų, – teigia slaugos magistrė, VšĮ „Pradžių pradžia“ vadovė Daiva Šniukaitė. Tam įtakos turi moterų žinios ir išsilavinimas. Kaimo vietovėse ir žemesnio išisilavinimo moterys žindo vaikus trumpiau, miestuose gyvenan-čios ir aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys žindo vaikus ilgiau. Tačiau 2005 m. tik 10 proc. kūdikių buvo žindomi su-laukę vienerių metų.

Motinos pieno sudėtisMotinos pienas yra gyvas, kai kuriose kultūrose jis vadinamas baltuoju krauju, nes jame yra tokių pačių gyvųjų ląstelių kaip ir žmogaus kraujyje. Jos kovoja su virusais, bakterijomis, grybeliais, žarny-no parazitais, padeda kūdikiams įveikti infekcines ligas, brandina imuninę siste-mą, skatina smegenų vystymąsi. Moters pienas yra geriausiai pritaikytas žmonių vaikams maitinti. Motinos piene daugiausiai yra angliavandenių – lak-tozės, reikalingos sveikam ir sparčiam smegenų vystymuisi. Moters pienas iš visų žinduolių pieno išsiskiria ypač nedi-deliu baltymų kiekiu, o ir piene esantys baltymai yra lengvai virškinami. Riebalų kiekis moters piene keičiasi per parą ke-lis kartus ir kiekvieno maitinimo metu. Skirtingų moterų pienas yra skirtingo riebumo, pritaikytas konkrečiam vai-kui. Motinos piene yra daug daugiau vitamino C, vitamino A, ir daug mažiau B grupės vitaminų, lyginant su karvės pienu. Motinos piene esanti geležis yra labai gerai pasisavinama, ir šios geležies bei nėštumo metu kūdikio sukauptų at-sargų visiškai pakanka iki tol, kol kūdikis subręsta valgyti papildomą maistą. Dėl mokslininkams nežinomų priežas-čių kituose maisto produktuose esanti geležis nėra taip gerai pasisavinama, o geležimi praturtinti mišiniai gali sutrik-dyti kūdikių vystymąsi dėl intoksikacijos. Motinos piene gausu ir kitų medžiagų – vitaminų, mineralų, virškinimo fermen-tų, neuromediatorių, imunoglobulinų,

hormonų ir kt., dėl kurių neįmanoma sukurti analogiško skysčio, idealiai tin-kančio kūdikių ir mažų vaikų mitybai.

Motinos pieno vertėMotinos pieno kūdikiui teikiama apsau-ga tiesiogiai veikia šeimos biudžetą vien dėl to, kad besilaukiančiai šeimai nėra būtina įsigyti buteliukų, čiuptukų ir kitos įrangos, reikalingos maitinant kūdikį dirb-tiniu maistu. Taip pat nereikia pirkti ir spe-cialių kūdikiams skirtų, adaptuotų pieno mišinių. Per pusę metų kūdikio sulaukusi ir maitinanti jį motinos pienu lietuvių šeima sutaupo apie 1000–1500 litų. Maždaug nuo šeštos savaitės moteris per parą pagamina apie 750-1500 ml pieno (priklausomai nuo kūdikio porei-kio). Motinos pieno bankai Jungtinėse Amerikos Valstijose už unciją (apie 30 ml) motinos pieno moka apie 3–4.5 dolerio. Taigi kiekviena mama KASDIEN savo kūdikiui pagamina maisto, kuris vertinamas 300–400 litų! Taip pat yra paskaičiuota, kad žindomi kūdikiai dvigubai rečiau lankosi gydymo įstaigose, jiems rečiau reikia vaistų ar gy-dymo ligoninėje. Australijoje paskaičiuo-ta, kad vien dėl žindymo kasmet būtų galima sutaupyti 500 milijonų dolerių, reikalingų vien ausų infekcijų gydymui. Ir tai ne vienintelė liga, kuria kūdikiui susirgti mažėja rizika, jei jis maitinamas motinos pienu. Be to, mamos pienas patiekiamas gra-žiame daugkartiniame įpakavime, yra tin-kamos temperatūros (jo nereikia nei šildyti, nei šaldyti), jo nepagaminama per daug, ir pats gamybos procesas yra aplinkai drau-giškas ir nedidina užterštumo.

Reikšmė motinos sveikataiŽindymas nėra vien auka vardan geres-nės kūdikio sveikatos. Žindydama savo kūdikį moteris taip pat daro daug gero savo pačios sveikatai. Žindymas mažina nukraujavimo po gimdymo, anemijos, kiaušidžių ir krūties vėžio, osteoporo-zės ir kitų ligų riziką. Žindyvei natūraliai mažėja nėštumo metu sukauptas svoris. Pirmo vaiko žindymas iki 12 mėnesių sumažina krūties vėžio tikimybę 50 pro-centų, antro ir kiekvieno vėlesnio vaiko žindymas tikimybę susirgti krūties vėžiu dar labiau mažina. Pvz., Australijoje kie-kvienos krūties vėžiu sergančios paci-entės gydymas kainuoja 30 tūkstančių dolerių per metus. Žindymo sukeltas nevaisingumas (lak-tacinė amenorėja) išskirtinai maitinan-čioms moterims užtrunka vidutiniškai 14 mėnesių ir tokiu būdu sutaupoma daug medžiagų, reikalingų moteriškų higienos įklotų gamybai, pakavimui ir transportavimui. Taip pat prisideda prie gyventojų skaičiaus reguliavimo. Pvz., Afrikoje moteris vien dėl maitinimo krū-timi išvengia 4 nėštumų, kuriuos patirtų, jei maitintų savo vaiką pieno mišiniu. Laktacinė amenorėja yra laikoma pati-kima šeimos planavimo priemone pir-muosius šešis mėnesius po gimdymo, jeigu kūdikis išskirtinai žindomas ir mo-teriai neatsinaujino mėnesinės.

Motinos pieno užterštumasMotinos pieno užterštumas yra svarbus faktorius vertinant aplinkos užterštumą, tačiau nepaisant to, kiek motinos pienas

yra užterštas, dėl nežindymo kūdikiui pakliūvantys teršalai kelia daug didesnį pavojų sveikatai. Yra daug daugiau ter-šalų pieno mišiniuose, gaminamuose iš karvės pieno ar sojos pupelių (pesticidai, antibiotikai, steroidai, fitoestrogenai, aliuminis, švinas, įvairios patogeninės bakterijos ir kt.). Iš tiesų motinos piene esančios gyvosios medžiagos gali padėti išvengti toksinų keliamos žalos. Ir geriau yra švarinti mūsų aplinką, o ne nustoti žindyti dėl motinos pieno užterštumo.Mamos turėtų žinoti, kad žindymo metu nepatartina laikytis dietų ar staigiai numesti svorį sportuojant. Dauguma aplinkos teršalų yra tirpūs riebaluose, dėl to staiga numetus svorį tešalai atsi-palaiduoja ir keliauja po organizmą, taip jų padidėjęs kiekis patenka ir į motinos pieną. Žindymo metu moteris natūraliai pamažu naudoja nėštumo metu susi-kaupusius riebalus pieno gamybai ir nu-mesdama svorį nepadidina savo pieno užterštumo.

Masinis pieno mišinių naudojimas – nedraugiškas aplinkai ir sveikataiMotinos pienas yra ypatingos vertės at-sinaujinantis natūralus resursas. Jis priei-namas tiek turtingiesiems, tiek vargšams. Jeigu juo nesinaudojama, reikia ieškoti alternatyvos, kuri kainuoja daugiau ne tik pinigų, bet ir gyvybių. Vien Lietuvoje kasmet miršta po vaiką, kuriam duoda-mas pieno mišinys, paruoštas naudo-jant didelį kiekį nitratų turintį vandenį. Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad kasmet pasaulyje miršta apie 1.5 mi-lijono kūdikių dėl to, kad yra maitinami motinos pieno pakaitalais iš buteliuko. Pasaulinė sveikatos organizacija reko-menduoja visų pirma maitinti kūdikį tiesiai iš motinos krūties – tai pats sau-

giausias, sveikiausias ir ekologiškiausias maitinimo būdas. Jeigu tai neįmanoma – tuomet kūdikį reikėtų maitinti nutrauk-tu motinos pienu iš puodelio. Jeigu ir tai neįmanoma – rekomenduojama nau-doti Motinos pieno bankuose sukaup-tas pieno atsargas. Ir tik tada, kai visos šios alternatyvos neįmanomos, tenka naudoti adaptuotus pieno mišinius. Nu-statyta, kad įvairių ligų rizika maitinant kūdikius pieno mišiniais padidėja, todėl ši alternatyva turi būti pasirenkama tik tada, kai kitų galimybių nelieka. Masinis pieno mišinių vartojimas ir jų gamyba užteršia žemę, orą ir vandenį, naudoja ir taip nykstančius gamtos re-sursus. Be to, pieno mišiniai sukelia daug nereikalingų ligų ir mirčių alindami visas pasaulio šalis.

Yra daugybė dalykų, dėl kurių pieno mi-šiniai nėra draugiški aplinkai:

• Pieno mišinių gamyba yra atsakinga už neefektyvų dirbamos žemės panau-dojimą. Pvz., norint išmaitinti visus Indi-joje gimstančius kūdikius pieno mišiniais, reikėtų apie 135 milijonų karvių, kiekvie-nai karvei reikėtų mažiausiai 10 tūkstan-čių kvadratinių metrų pievos. Tam, kad tokių pievų plotų būtų, yra kertami miš-kai, mediena taip pat naudojama trečio-se šalyse vandeniui užvirinti. Dėl kertamų miškų didėja dirvožemių erozija. O mote-riai užtenka suvalgyti vienu sumuštiniu daugiau nei įprastai, kad pagamintų pa-kankamai pieno savo kūdikiui.

• Pieno mišinių pakuočių gamybai reikalingas popierius, plastikas ir skar-dinės, kurios neperdirbamos (dešimtys tūkstančių tonų).

• Pieno mišinių gamyba didina oro užterštumą:

• Su karvių išmatomis išsiskiriantis metanas yra antras po anglies dvidegi-nio, dėl kurio didėja klimato atšilimas.

• Deginama mediena pieno mišiniui pašildyti ir taip pat deginami įpakavimai bei plastikiniai buteliukai.

• Buteliukų, čiulptukų ir kitos maitini-mui mišiniais reikalingos įrangos gami-nimas reikalauja didelio kiekio plastiko, gumos, silikono ir stiklo – užtruks 200–450 metų, kol jie suirs.

• Gaminat pieno mišinius, buteliukus ir čiulptukus naudojama energija (elek-tros ar kita).

• Žaliavos pervežimas, pakavimas ir išvežiojimas į pardavimo vietas naudoja neatsinaujinančius ir brangius resursus.Keli pieno mišinių užterštumo pavyzdžiai

• 1997 – Didžioji Britanija: „Milumil“ išimta iš prekybos dėl to, kad rasta sal-monelių infekcija.

• 1997 – JAV: FDA atšaukė „Nestle’s Carnation“ pieno mišinį vyresniems vai-kams dėl padirbinėjimo ir antihigieninių gamybos sąlygų.

• 1996 – JAV: „Nestle“ skysti koncen-truoti pieno mišiniai buvo išimti iš preky-bos dėl neteisingų vartojimo instrukcijų, kuriose buvo nurodyta mišinio neskiesti vandeniu.

• 1994 – Šri Lanka: Muitinės tarnautojai nepraleido didelio kiekio „Nestle“ pieno miltelių, įvežtų iš Lenkijos, nes jie buvo už-teršti radioaktyviomis dalelėmis.

• 1993 – JAV: „Nutramigen“ pieno mi-šiniai išimti iš prekybos, kai buvo nusta-tyta, kad juose yra stiklo šukių.

• 1993 – JAV: „Soyalac“ mišinys išim-tas iš prekybos paaiškėjus, kad jame yra salmonelių.

• 1992 – Indija: Gyvų juodų vabzdžių ir kirminų rasta „Lactogen“ pieno mišiny-je kūdikiams.

Mitai apie žindymąNe kiekviena mama gali turėti pieno.Priežastys, dėl kurių moters organizmas po gimdymo negamintų pieno gali būti

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt tema / 13

anatomiškai neišsivysčiusios krūtys arba yra hormono prolaktino išskyrimo sutri-kimas – reta gimdymo komplikacija. Ki-toms moterims pieno gamyba priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištušti-nama krūtis. Jei moteris taisyklingai pri-glaudžia kūdikį prie krūties, jis apžioja krūtį taisyklingai, neribojamas žindymų dažnumas ir trukmė – moteriai gaminasi reikiamas kiekis pieno priklausomai nuo kūdikio poreikių. Tačiau čiulptukų nau-dojimas, maitinimų reguliavimas, kito maisto (arbatėlių, vandenuko, mišinio) davimas mažina kūdikio poreikį žįsti, o neištuštinta krūtis yra signalas mamos organizmui stabdyti pieno gamybą.

Žindymo pradžioje skauda speneliusNei žindymo pradžioje, nei vėliau spenelių skausmas nėra normalus. Skaudami, su-trūkę, kraujuojantys speneliai yra netaisy-klingo krūties apžiojimo rezultatas. Kūdikis neapžioja pakankamai krūties, todėl žįs-damas tik spenelį, jį traumuoja. Dėl to yra svarbu išmanyti, kaip taisyklingai paduoti krūtį ir gauti išmanančių žmonių pagalbos pirmomis žindymo dienomis.

Žindomam kūdikiui reikia duoti arba-tėlės ar saldinto vandens atsigerti.Iki septinto mėnesio pradžios motinos pienas dažniausiai patenkina visus vaiko maisto ir gėrimo poreikius. Motinos pie-no sudėtis žindymo pradžioje ir pabaigo-je skiriasi, pradžioje pienas yra liesesnis, labiau vandeningas, skirtas atsigerti. Dėl to karštomis dienomis kūdikis gali norėti dažnai, bet trumpai žįsti krūtį. Maitinimo pabaigoje pienas yra riebesnis, sotesnis, skirtas pavalgyti. Dėl to svarbu yra leisti kūdikiui žįsti krūtį tol, kol pats ją palei-džia. Vanduo, arbatėlės neturi maistinės vertės, tačiau užpildo kūdikio skrandį, todėl kūdikis negauna augimui ir vysty-muisi reikalingų medžiagų.

Prieš žindymą reikia nuplauti spe-nelius.Maitinat mišiniais higiena yra labai svar-bi, nes mišinys, buteliukas, čiulptukas yra gera terpė veistis bakterijoms. Tačiau mamos pienas yra gyvas, jame esančios gyvosios ląstelės kovoja su bakterijomis ir virusais ir saugo vaikus nuo infekcijos. Spenelių plovimas tik nereikalingai ap-sunkina žindymo procesą ir nuplauna apsauginį riebalinį sluoksnį.

Kad sužinotum kiek moteris pagami-na pieno, reikia nusitraukti.Kiek pieno moteris pajėgs nusitrauk-ti priklauso nuo daugelio aplinkybių, ypatingai nuo moters streso lygio. Gerai žindantis kūdikis gali ištraukti daug dau-giau pieno, nei jo mama. Ištraukiamas pieno kiekis parodo tik tai, kiek jūs suge-bate pieno ištraukti.

Nėra būdų sužinoti, kiek kūdikis iš-traukia pieno ir ar jo jam pakanka.Iš tiesų yra nelengva IŠMATUOTI, kiek kūdi-kis tiksliai išgėrė pieno, tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma suprasti, ar kūdikis gauna pakankamai. Svarbu stebėti, ar žindymo metu kūdikis ryja pieną ir suskaičiuoti bent 6 šlapius vystyklus per parą (iki 45 dienos naujagimis turėtų kasdien tuštintis bent du kartus, tačiau vėliau žindomas kūdikis gali nesituštinti ir iki 10 parų.) Šiuolaikiniai pieno mišiniai yra beveik tokie pat kaip motinos pienas.Taip pat buvo tvirtinama ir 1900-aisiais. Šiuolaikiniai pieno mišiniai tik bando at-spindėti motinos pieno sudėtį. Kiekvie-nos medžiagos trūkumo pieno mišinyje pašalinimas yra skelbiamas kaip pieno mišinio patobulinimas. Pieno mišiniai iš principo yra netikslios motinos pieno kopijos, sukurtos remiantis netiksliomis ir neišsamiomis motinos pieno sudėties studijomis. Mišiniuose nėra gyvųjų ląste-lių, antikūnių, enzimų, hormonų. Juose yra daug daugiau aliuminio, magnio, ka-dmio, švino ir geležies nei motinos pie-

ne. Juose daugiau baltymų, ir jie skiriasi nuo tų baltymų, kurie yra motinos piene. Mišinio sudėtis nesikeičia žindymo metu nuo pradžios iki pabaigos, nuo 1 iki 7 ar 30 dienos, ar priklausomai nuo moters ar kūdikio. Moters pienas yra skirtas būtent jos kūdikio poreikiams patenkinti. Pieno mišiniai gaminami taip, kad tiktų visiems – t. y. nė vienam konkrečiam kūdikiui. Jei mama serga, ji turi nustoti žindyti.Labai retais atvejais mamos liga yra prie-žastis nustoti žindyti. Dažniausiai žindy-mas, kai mama serga, suteikia kūdikiui papildomą apsaugą nuo ligos. Tuo metu, kai mamai pasireiškia slogos (gripo, vė-mimo, viduriavimo ir pan.) požymiai,

mama jau perdavė ligą ir kūdikiui, nes ji jau nešiojosi infekciją keletą dienų. Jei kūdikis susirgs, jis sirgs lengviau, nes kar-tu su motinos pienu gaus ir antikūnius kovai su infekcija. Be to, gali būti, kad tai kūdikis perdavė infekciją motinai, tačiau liga nepasireiškė būtent dėl to, kad kūdi-kis buvo žindomas.

Motinos piene nėra geležiesMotinos piene yra reikiamas kiekis bal-tymų, angliavandenių ir riebalų, taip pat reikiamų vitaminų ir mineralų. Geležies motinos piene yra nedaug, tačiau ji yra labai gerai pasisavinama. Be to, kūdikiai gimsta turėdami geležies atsargų, kurių

jiems užtenka iki pusės metų ar ilgiau, kol pradeda valgyti kitą maistą. Vienin-telis vitaminas, kurio yra labai mažai motinos piene yra vitaminas D. Jis gami-nasi odoje, tačiau šalyse, kuriose yra ilgas tamsusis metų laikotarpis, rekomenduo-jama naujagimiams ir kūdikiams duoti papildomai vitamino D lašų.

Jei mama vartoja vaistus, ji neturėtų žindyti. Netiesa! Yra ne tiek daug medikamen-tų, kurių mama negalėtų saugiai vartoti žindydama kūdikį. Maži vaistų kiekiai dažniai patenka į motinos pieną, bet paprastai tie kiekiai iš tiesų būna tokie

maži, kad nekelia problemų kūdikių sveikatai. Jei vaistai tikrai nesuderinami su žindymu, greičiausiai yra kokia nors alternatyva. Prieš nutraukiant žindymą dėl vaistų vartojimo reiktų įvertinti kokią riziką motinai ir kūdikiui kelia maitinimas adaptuotais pieno mišiniais. Literatūra:1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.2. World Health Organization. Who.com 3. WBW ‘97 Breast- Feeding: Nature’s Way4. Lozoff B, et al „Poorer developmental outcome

at 10 years with 12 mg/L iron-fortified formula in infancy”, PAS Meeting 2008; Abstract 5340.2.

5. The International Baby Food Action Network. Ibfan.org

6. R. A. Lauwrence. Breastfeeding. A guide for the me-dical proffesion. 4th ed. St. Louis: Mosby 1994.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt14 / tema

Jana Štutaitė-Šniūrevičienė,„Trageshule Dresden“ vaikjuosčių ri-šimo mokytoja,VU psichologijos magistrantė

Vaikų nešiojimo priemonėsVaikų nešiojimo priemonės – vai-kjuostės, slingai, kitos minkštos nešioklės – tai yra iš esmės mamos drabužio dalis, kuri skirta vaikui įsi-dėti. Taigi „vaikų nešiojimas“ reiškia kūdikių ir vyresnių vaikų nešiojimą prie kūno minkštoje nešioklėje dide-lę dienos dalį. Amerikiečių pediatras Williamas Searsas sugalvojo šmaikš-tų ir tikslų žodį „babywearing“, kuris tiksliai išvertus ir reikštų „vaiko dė-vėjimas“. Mano tėtis, mano prašymu ieškojęs tradicinės nešioklės Ango-loje ir Namibijoje, susidūrė su gilia vietinių žmonių nuostaba: nėra „to-kio specialaus daikto“, nėra net jam pavadinimo! Moterys prisiriša vaikus

PRISIRIškIME!Jei gyvenčiau kur nors Meksikoje ar Tibete, ar kokioj nors Afrikos šaly, straipsnio tema būtų kita: mėginčiau parodyti tenykštėms motinoms, koks puikus dalykas yra vežimėlis – įsidedi vaikelį ir nereikia nešiotis! Turė-čiau įrodyti, kad vaikui būnant taip toli nuo mamos jis nesušals. Kad gulėdamas ant nugaros jis jausis pato-giai. Kad mama pastebės kiekvieną jo poreikį. Galiau-siai – kad vaikelis bus saugus vežimėlyje ir kad pačiai mamai bus patogu juo naudotis visur, kur jai reikia.Tiesą pasakius, netikiu, kad kur nors tose šalyse sulauk-čiau didelio pasisekimo! O štai jų patirtis pas mus vis populiarėja. Pažįstu mamų, kurioms prisirišti ir nešioti savo vaikus tapo taip pat natūralu, kaip afrikietėms, in-dėnėms ir Azijos kaimelių gyventojoms. Dar yra žmo-nių, kurie prisimena, kad lietuvės irgi prisirišdavo kū-dikius. Ši „mada“ grįžta: gatvėse matote vis daugiau mamų, kurios nešasi vaikus įvairiaspalvėse skarose ar kuprinėse. Tad kas tai per daiktai, ir kodėl mums jų rei-kia ne mažiau negu mūsų prosenelėms?

bet kokia audinio atraiža, dažniausiai prijuostę primenančia aprangos da-limi ar skraiste: „apsivelka“ vaikus ir nešioja su savimi atlikdamos įvairius dienos darbus. Kai europietė nešioja vaikelį, ji dažniausiai neliks nepaste-bėta, o tą „drabužį“ jai tenka specia-liai įsigyti ir išmokti jį dėvėti. Labiausiai paplitusios Lietuvoje šios minkštos nešioklės: • Vaikjuostė – ilga audinio juosta (2,5–5 metrų), naudojama apsivynio-jant save ir vaiką ir užsirišant mazgu. Tokia nešioklė tinka naujagimiams ir paaugusiems vaikams nešioti priekyje ir ant nugaros, ją labai nesunku pasi-siūti patiems.• Slingas – tai trumpos vaikjuostės variantas, kai surišti naudojamas ne mazgas, o žiedai. Geriausiai tinka na-muose, kai reikia greitai išsiimti ir įsi-dėti mažylį, žindyti.• „Mei tai“ – tai iš Azijos kraštų at-ėjusios nešioklės, kurios primena

vaikjuostę, tik šiek tiek suformuotos, užsirišus atrodo beveik kaip kuprinė. Labai patogi rištis vaikelį ant nugaros, tinka nuo trijų mėnesių.

Kokį „drabužį“ savo kūdikiui pasirink-site, priklauso nuo jo amžiaus, būdo, jūsų poreikių ir galimybių. Taip pat nuo mažylių skaičiaus – taip, kai kurie tėvai pasiryžta nešioti net dvynukus! Prieš įsigydami pasikonsultuokite su patyrusia drauge ar nešiojimo konsul-tante, išmėginkite įvairius variantus. Atminkite tris pagrindinius dalykus:1. Nešioklė turi palaikyti tinkamą vai-ko kojų poziciją: jos turi būti plačiai išskėstos, keliai pakelti iki bambos. Tai svarbu sąnarių vystymuisi.2. Nešioklė turi išlaikyti natūralų kū-dikio stuburo linkį ir suteikti atramą galvytei. Visa nugara turi būti tvirtai prilaikoma natūraliai išlinkusi. 3. Nešioklė turi tolygiai paskirstyti svorį ant nešiojančio asmens – vaiko užpakaliukas turi atsidurti aukščiau jūsų bambos, tuomet sėkmingai ne-šiosite nepavargdami.

Daug dažniau nei vaikjuostę ar slingą matome vaikus įvairiose kuprinėse, vadinamose „kengūrose“. Ar jos tinka? Tai galite nuspręsti įvertinę jas pagal tris išvardintus kriterijus: vaiko kojos – dažniausiai tiesios, nugaros raume-nys – tiesūs ir įsitempę, vaikas dažnai tiesiog kabo visu svoriu ant tarpvie-tės. Be to, petnešos reguliuojamos nepakankamai ir vaikas atsiduria per žemai, o tai apkrauna mamos ar tėčio stuburą. Gal geriau pasiimti skarą...

Prie rankų nepriprasTačiau, kad ir kokios gražios būtų ne-šioklės, nuolat būti šalia savo kūdikio, prisipažinkime, mums neatrodo taip jau savaime suprantama. Susimąs-tykime: belaukdami savo vaikelio gi-mimo svajojame nešioti jį ant rankų – ir vos tik jam gimus ieškome, kurgi jį padėti, kad pagulėtų pats vienas. Nenuostabu, juk turime pasirūpinti ne tik naujagimiu: pavalgyti, nusiprausti,

sutvarkyti namus, o jei šeimoje yra dar ir daugiau vaikų – negi visąlaik laikysi mažylį ant rankų? Bet ką daryti – jis, atrodo, nori viso mano laiko, o aš ne-galiu tiek skirti... Kita vertus – ir aš pati noriu savo mažajam paties geriausio! Tai neįmanoma?Mus ramina praėjusiame amžiuje pa-plitusi psichologų nuomonė, kad vai-kas turi išmokti būti vienas, jo nevalia „pripratinti prie rankų“ – tokie vaikai užauga išlepę. Todėl, kuo ilgiau mūsų naujagimis „išbūna vienas“, tuo labiau džiaugiamės ir užjaučiame mamas, kurių vaikai neramūs, vis reikalauja būti paimti ant rankų... Tačiau yra ir kita galimybė. Vaiko nešiojimas numato aktyvų su-augusiojo gyvenimą. Taip pat – pil-navertį kūdikio gyvenimą ir visų jo poreikių patenkinimą – o iš jų bene svarbiausias, kaip žinome, yra nuolati-nis ryšys su mama ar kitu mylinčiu su-augusiuoju. Tai suderinti – įmanoma. Vaikas nuolat yra ant mamos (nebent jis rodo, kad norėtų būti paleistas), o mama daro tai, ką yra numačiusi, ji taip pat nuolat yra su vaiku. Mudu su vyru savo vaikjuostę juokais vadiname laisvų rankų įranga. Prisirišę galime nuveikti savo darbus, tuo pat metu suteikdami sūnui galimybę pa-būti ant rankų, prisiglausti ir – tuo pat metu – dalyvauti mūsų gyvenime, ste-bėti, ką veikiame. Būdamas vaikjuos-tėje jis gali pasirinkti: gali bendrauti su manim ar užsiimti savo reikalais, ste-bėti pasaulį. Mums labai džiugu, kad galime pabūti su juo taip arti, ypač po išsiskyrimų, tūziną kartų apsikabinti – tiesiog einant gatve. Ar būtina nešioti nešioklėje? Žinoma, ne. Galite nešioti vaikelį ant rankų – tiesa, taip yra sunkiau ištverti ilgą laiką, be to, bent viena ranka visada būna užimta. Tačiau jūsų vaikas ir to-kiu atveju gaus visus nešiojimo priva-lumus. Tyrimai rodo, kad:• Dėl nuolatinio fizinio kontakto su kūdikiu didėja motinystės hormono progesterono gamyba – tai užtikrina motinos ir vaiko ryšį, palengvina žu-

dymą, rūpinimąsi vaiku, sumažina de-presijos tikimybę;• Nešiojami vaikai mažiau verkia;• Jie labiau patenkinti ir ramesni, nes užuosdami, matydami, liesdami tėvus saugiai jaučiasi;• Patirdami tėvų kvėpavimą, širdies darbą bei judesius jie greičiau sufor-muoja dienos ir nakties ritmą;• Kūdikiai dažniau žinda, todėl grei-čiau priauga svoris – tai ypač aktualu neišnešiotiems naujagimiams;• Nešiojami vaikai rečiau atpila, mažiau kenčia dėl dieglių ir pilvo pū-timo;• Spartėja kūdikių motorinis vys-tymasis: nuolat patirdami motinos judesius ir kūno pozos pasikeitimus jie yra skatinami judėti, laikyti galvą, įsikibti ir pan.;• Tokie vaikai nuolat lavina savo socialinius įgūdžius: stebi kalbantį žmogų, veido išraiškas – jie greičiau mokosi kalbėti, suprasti kūno kalbą, įvairias situacijas;• Aukštesnis intelektas: kai mažiau verki, turi daugiau laiko džiaugtis gyvenimu, ypač kai mama daro tiek daug įdomių dalykų!

Vaiko neįmanoma sugadinti savo ar-timu ryšiu. Jie nepripranta prie rankų visam likusiam gyvenimui (nors tai turbūt nebūtų blogiausias iš žalin-gų įpročių!). Kai kam gali atrodyti paradoksalu, tačiau vaikai, kurie yra dažnai nešiojami, paaugę lengviau atsiskiria nuo mamų ir anksčiau tam-pa savarankiški, nei tie, kurie nebuvo nešiojami. Prisiriškime!

Literatūra:Maria Blois, „Babywearing“, Amarillo Press, TX, USA, 2005.Geramama.ltEn.vikipedija.orgJennifer Norton, „Great Things About Babywearing” 2006, Thebabywearer.com LaRee Brown, „Babywearing and Multi-ples“, 2005, TheBabyWearer.com

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt Rubriką remia UAB „žalvaris“. perdirbimas / 15

„Žalvaris“ prognozuoja, kad šiemet beveik perpus išaugę pavojingų atliekų surinkimo kiekiai kitais metais turėtų padidėti dar bent 30 proc. Janina Melnikovienė

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius viena didžiausių atliekų tvarkymo bendrovių Lietuvoje „Žalvaris“ su-rinko net 14,4 proc. daugiau atliekų (23,6 tūkst. t), nei 2007 m. per tą patį laikotarpį. Iš viso praėjusiais metais buvo surinkta 28,7 tūkst. t atliekų. UAB „Žalvaris“ surenka, rūšiuoja, perdirba ir eksportuoja antrines žaliavas (metalines ir plastikines pa-

kuotes), pavojingas atliekas (naudo-tus akumuliatorius, tepalo, kuro, oro filtrus, padangas ir kt.), galvaninius elementus, elektros ir elektronikos įrangą, spalvotuosius ir juoduosius metalus bei jų lydinių laužą.

Automobilinės atliekos – sparčiausiai auganti pavojingų atliekų rūšisBene sparčiausiai, daugiau kaip 40 proc., šiemet augo automobilinių

atliekų ar transporto remonto metu susidarančių atliekų kiekis. Šiemet tokių atliekų iš automobilių serviso tinklų, nedidelių remonto dirbtuvių ar automobilinių detalių bei priedų importuotojų jau surinkta daugiau kaip 8600 t, o per visus 2007 m. buvo surinkta apie 6000 t. „Paskutinius kelerius metus esame lyderiai automobilinių atliekų – kuro, oro, tepalo filtrų, amortizato-rių, panaudotos alyvos – surinkimo ir utilizavimo bei spalvotojų metalų supirkimo segmentuose. Dėl įdieg-tų inovatyvių sprendimų, klientų aptarnavimo kokybės gerinimo, atnaujintos vadybinės grandies bei aiškesnio teisinio reglamentavimo aplinkosauginiame sektoriuje pa-vyko atliekų surinkimo sistemą pa-daryti efektyvesnę ir surinkti iki šiol rekordinius kiekius“, – teigia UAB „Žalvaris“ plėtros direktorius Man-tas Marcinkevičius. M. Marcinkevičius sako, kad kitais metais atliekų kiekis turėtų išaugti dar mažiausiai 30 proc.

Atliekų kiekį augina eisinės normos, vadyba ir IT sistemaDidžiausias atliekų surinkimo šuolis šiemet stebimas renkant alyvų atlie-kas (panaudotą automobilinę alyvą) – jos augimas kiekvieną mėnesį su-daro daugiau kaip 60 proc.Tepalo ir kuro filtrų surinkimas šie-met, lyginant su pernai metais, išau-go beveik 30 proc., oro filtrų – per 70 proc. Panaudotų automobilių padan-gų surinkimas, tampantis vis aktua-lesniu gyventojams, išaugo 45 proc., „Žalvario“ plėtros direktorius M.Marcinkevičius kitiems metams prognozuoja automobilinių atliekų

surinkimo įkainių augimą.

ATLIEkų TvARkyTOJų ARUODUOSE GAUSĖJA ATLIEkų

„Paskutinius kelerius metus esame lyderiai automobilinių atliekų – kuro, oro, tepalo filtrų, amortizatorių, panaudotos alyvos – surinkimo ir utilizavimo bei spalvotojų metalų supirkimo segmentuose.”

švino akumuliatorių ¬– per 30 proc. Pasak Manto Marcinkevičiaus, kie-kvienais metais importuotojams ir automobilių servisams griežtėja teisiniai aplinkosauginiai reikalavimai bei atsakomybė už netvarkingai tvar-komas pavojingas atliekas. Pagal alyvų atliekų tvarkymo užduotis (remiantis gamintojo atsakomybės principu), numatytas Vyriausybės tei-siniuose aktuose, jau nuo 2006 m. re-generuoti ar perdirbti į kurą reikia 30 proc., o pradedant 2010 m. – ne ma-žiau kaip 50 proc. alyvų atliekų. Filtrais prekiaujančioms įmonėms nustatytos 80 proc. atliekų sutvarkymo normos. „Per ateinančius metus turime visi pasiruošti įgyvendinti išaugusius au-tomobilinių atliekų surinkimo norma-tyvus, todėl jau dabar mūsų bendrovė efektyvina veiklą, vykdo struktūrinius pokyčius, stiprina vadybinę grandį bei klientų aptarnavimo sistemą ir die-gia visiškai automatizuotą logistikos sistemą, į kurią investavo 0,5 mln. Lt“, – sako „Žalvario“ plėtros direktorius Mantas Marcinkevičius. Pirmoji Lietu-voje atliekų tvarkymo logistikos sis-tema leis žinoti visus atliekų judėjimo srautus realiu laiku ir tiksliai pateikti duomenis, kiek ir kur skirtingų atlie-kų rūšių susikaupė, kiek apdorojama, perdirbama, eksportuojama ar impor-tuojama. Vakarų valstybių praktika rodo, jog kasmet surenkama ir sutvarkoma vis daugiau pavojingų atliekų. Nors kri-zės metais prognozuojamas mažesnis automobilių servisų veiklos intensy-

vumas, griežtėjantys gamtosauginiai reikalavimai ir jų įgyvendinimo kon-trolė neturėtų keisti augančios atlie-kų surinkimo tendencijos.

Mažėjančios žaliavų kainos augins atliekų surinkimo įkainiusBendrovės apyvarta už pirmuosius tris ketvirčius sudarė beveik 44,5 mln. litų. Pasak M. Marcinkevičiaus, bendrovės veiklos plėtrai ir santy-kiniam apyvartos mažėjimui daro įtaką pasaulio rinkose sumažėjusios antrinių žaliavų supirkimo kainos bei išaugę atliekų surinkimo kaštai: auto-mobilių amortizacija, atliekų surinki-mo ir tvarkymo sistemos darbuotojų užmokesčio bei kuro išlaidos. „Plėsdami atliekų surinkimo sistemos tinklą ir didindami atliekų surinkimo (iš automobilių servisų, gyventojų, įmonių ir kitų teršėjų) spektrą, nuo 2009 m. pradžios planuojame didinti kai kuriuos pavojingų atliekų surinki-mo įkainius. Dabartinė situacija, kai nemažai sąnaudų padengiama atliekų tvarkytojo sąskaita, mūsų netenkina. Manome, jog mūsų darbo kokybė ir pajėgumai visiškai kompensuos iki 10 proc. išaugusius įkainius gamintojams bei automobilių servisams“, – apie kitų metų planus dėstė „Žalvario“ va-dovas. Bendrovė, valdanti didžiausią atliekų surinkimo aikštelių tinklą, planuoja peržiūrėti alyvų atliekų bei įvairių au-tomobilių plastikinių detalių supirki-mo kainas.

16 / Rūšiuok Rūšiuok Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt