MÛSØþodis LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØ SÀJUNGOS ...skaitinis-rinkiminis suvaþiavimas. Rinkiminis, nes jame, be kitø tokiems renginiams áprastø darbø, vël bus renkamas

MÛSØþodis2014 5 (665) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën.

LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØSÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS

Vyr. redaktoriusVYTAUTAS GENDVILAS ­2163-863Redakcinë kolegija:R.BALÈIKONIENË,G.PADRIBONIENË,P.PLIUÐKA,G.SIDEREVIÈIENË,I.VOLODKIENË,A.VALENTA (pavaduotojas),V.GENDVILAS (pirmininkas).Telefonai:Atsakingoji sekretorëI.BARADINSKIENË ­ 213-65-12A.VALENTA ­ 216-34-09A.MAÈIONIENË ­ 2163-863Elektroninis paðtas: [email protected] Internete:http://www.musuzodis.ltRedakcijos adresas:Naugarduko 91, 03202 Vilnius.Duota rinkti 2014 05 15. SL 222Pasiraðyta spausdinti 2014 05 16.Formatas 62x92. Popierius ofsetinisNr. 1. Ofsetinë spauda. 3,5 sp.l., 0,5spalv. atsp., 4 l. l. Tiraþas 690.Kaina 2,00 Lt. Rinko ir maketavoVðÁ �Brailio spauda�. MaketuotojasSergejus Mechas. Spausdino akcinëbendrovë �Spauda�. Laisvës pr. 60,05120 Vilnius, www.spauda.com.MÛSØ ÞODIS is published eachmonth by the Lithuanian Associationof the Blind and Visually Handi-capped in Lithuania. Chief editor:Vytautas Gendvilas. Address of theeditorial office: Naugarduko 91,03202 Vilnius. Lithuania. Printed bySPAUDA Press, Laisvës 60, 05120Vilnius, Lithuania, www.spauda.com. �MÛSØ ÞODIS�, 2014, 5remia rubrikas �Neregys ir visuomenë�,�Jauna mintis�, �Trumpai�

TURINYS1 KLAUSIMAS KANDIDATUI3 LASS CENTRO TARYBOJE4 A.VALENTA MAÞA ETIKETË -DIDELËS PROBLEMOS7 P.PLIUÐKA MIESTE AR KAIME?9 H.STUKAS MOTINYSTËS ÐVIESA11 I.R.LAPIENIENË JAU SAULELË VËLATKOPDAMA BUDINOSVIETÀ12 T.MATUSEVIÈIUS EILËS14 J.VILEIKIENË TAMSOS ÐVYTURYS15 AKLØJØ MALDOS DIENAPIVAÐIÛNUOSE16 A.ROTUNDAS STATYTI SAVÀJÀKATEDRÀ...18 H.STUKAS VILTIS AKLIESIEMS VËLMATYTI20 G.SIDEREVIÈIENË ATMINTIES ÐVIESA21 J.VALENTUKEVIÈIUS GYVENIMÀ ÁVAIRINAMOKSLEIVIAI22 PRANO DAUNIOPAMINKLO ATIDENGIMAS23 TRUMPAIIII virð. G.REÈIÛNIENË CINAMONAS IR MEDUSIV virð. V.GUDONIS A. BOCKLIN. ODISËJAS IRPOLIFEMAS

2014/05 1

SUVAÞIAVIMUI ARTËJANT

KLAUSIMAS KANDIDATUIGeguþës 28-29 dienà Vilniuje ávyks Lietuvosakløjø ir silpnaregiø sàjungos (LASS) XXV ata-skaitinis-rinkiminis suvaþiavimas. Rinkiminis,nes jame, be kitø tokiems renginiams áprastødarbø, vël bus renkamas LASS pirmininkas supirmuoju jo pavaduotoju, LASS centro taryba,LASS revizijos komisija. LASS centro taryba busrenkama ið dvideðimt penkiø iki nurody-to laiko savo kandidatûras pasiûliu-siø asmenø, LASS pirmininkas - iðtrijø. Revizijos komisijos nariaibus renkami ið suvaþiavime pa-siûlytø kandidatø. Rinks á suva-þiavimà delegatais LASS rajo-nø ir miestø filialuose iðrinkti 89organizacijos nariai.Bûti mûsø organizacijos vado-vu pareiðkë norà trys LASS nariai. ÁLASS pirmininkus kandidatuoja Sigi-tas Armonas, Fortûnatas Grygas ir Au-rimas Papeèkys. �Mûsø þodis� visø jø papra-ðë atsakyti á vienà klausimà: �Kokiø darbø pir-miausia imsitës, jei bûsite iðrinktas LASS pirmi-ninku?� Skaitytojams pateikiame svarbiausias,redakcijos nuomone, kandidatø á LASS pirmi-ninkus biografijø datas ir atsakymus á jau minë-tà klausimà.Sigitas Armonas(LASS pirmininko pirmuoju pavaduotoju pa-sirinko Ramunæ Balèikonienæ)1959-06-21 gimë Raseiniø raj.1973-11-26 priimtas á LASS.1979 m. baigë Vilniaus akløjø ir silpnaregiøinternatinæ mokyklà.1979 m. pradëjo dirbti Lietuvos akløjø drau-gijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombina-te.1981 m. iðrinktas Lietuvos akløjø draugijostarprajoninës valdybos prezidiumo nariu.1981-1986 m. - Ðiauliø K. Preikðo pedagogi-niame institute ágijo tiflopedagogo specialybæ.1986 m. iðrinktas Lietuvos akløjø draugijosVilniaus miesto valdybos pirmininku.1987 m. iðrinktas Lietuvos akløjø draugijosVilniaus tarprajoninës valdybos pirmininku.1989-1992 m. dirbo LAD Vilniaus ámonës di-rektoriaus pavaduotoju socialiniams reikalams.1992 m. LASS neeiliniame XII suvaþiavimeiðrinktas LASS centro tarybos pirmininko pir-

muoju pavaduotoju.2010 m. iðrinktas LASS pirmininku.Didþiausia pastarojo meto problema - tai, kadSocialinës reabilitacijos paslaugø neágalie-siems bendruomenëje projektø reikalavimai vislabiau skiriasi nuo mûsø, kaip asociacijos, veik-los. Ypaè sudëtingoje situacijoje atsiduria LASSmiestø ir rajonø filialø pirmininkai ir re-gionø akløjø centrai. Ðià problemàreikia spræsti nedelsiant. Kad 2015-aisiais metais gyventumëme ge-riau, jau dabar reikia ieðkoti bû-dø, kaip kompensuoti LASS filia-lø pirmininkams uþ darbus, uþkuriuos negalime sumokëti perprojektiná finansavimà. Reikiakuo skubiau spræsti ir regionøcentrø, administruojanèiø filialø tei-kiamus projektus, finansines proble-mas.2015 m. bus parengtas naujas projektø ap-raðas, o nuo 2016 m. prasideda naujas Nacio-nalinës neágaliøjø socialinës integracijos prog-ramos etapas. Todël kita neatidëliotina uþduo-tis - dirbti su Neágaliøjø reikalø departamentubei Socialinës apsaugos ir darbo ministerija,

2 MÛSØþodis

kad tiek naujasis apraðas, tiek naujasis progra-mos etapas bûtø kuo palankesni mûsø organi-zacijai.Þinoma, negalime apleisti ir darbø, kuriuosdirbame jau ne pirmus metus. Bûtina tæsti Þmo-niø su fizine negalia mobilumo ir savarankiðkogyvenimo ágûdþiø ugdymo projektà, kuris - vie-na ið didþiausiø mûsø sëkmiø. Lygiagreèiai rei-kia ir toliau dirbti, kad apakusiøjø reabilitacijataptø ne tik LASS, bet ir valstybës rûpesèiu.Fortûnatas Grygas(LASS pirmuoju pavaduotoju pasirinko Sau-liø Narûnà)1980-09-02 gimë Molëtuose.2000 m. baigë Lietuvos akløjø ir silpnaregiøugdymo centrà.2006-06-03 priimtas á LASS.2006-2010 m. Lietuvos edukologijos univer-sitete ágijo mokyklinës edukologijos specialybæ.2007 m. pradëjo veiklà þmoniø su negaliaintegracijos á darbo rinkà srityje.2011 m. ásidarbino VðÁ �Baltic cooperation ini-tiative� projektø vadovu.Jeigu bûèiau iðrinktas LASS pirmininku, pir-miausia ávertinèiau sàjungos sisteminio darboorganizavimo bûklæ, jos iðsikeltus strateginiustikslus bei per paskutinius 10 metø atliktus dar-bus ir jø praktinæ naudà paprastiems sàjungosnariams. Kitaip sakant, pirmiausia atlikèiau tech-niná ágyvendintø veiklø (tiek projektiniø, tiek ruti-niniø) audità, kurio iðvados turëtø parodyti, kaip

efektyviai dirba sàjunga ir koká teigiamà tiesio-giná ar netiesioginá poveiká turi paprastø sàjun-gos nariø gyvenimo kokybei. Be to, nedelsiantbûtø bûtina iðspræsti vadinamø vieðøjø finansøskaidrumo klausimus, kurie yra labai ádomûs irneramina didþiàjà dalá sàjungos nariø.Aurimas Papeèkys(LASS pirmuoju pavaduotoju pasirinko Gen-rikà Pavliukianecà)1982-04-14 gimë Marijampolëje.1998-06-03 priimtas á LASS.2002 m. baigë Lietuvos akløjø ir silpnaregiøugdymo centrà.2004-2005 m. studijavo Miunsterio (Vokieti-ja) universitete.2006 m. Vilniaus universiteto filologijos fa-kultete baigë vokieèiø filologijos bakalauro stu-dijas.2006-05-22 baigë muzikos mokyklà �Lyra�.2008-01-29 Romerio universiteto strateginiovaldymo ir politikos fakultete baigë vieðojo sek-toriaus strateginio valdymo magistro studijas.2005-2006 m. dirbo UAB �Etalinkas�.2007 m. dirbo UAB �Telnet�.2007-05-05 iðrinktas Akløjø, silpnaregiø ir jau-nimo asociacijos prezidentu.2008 m. pradëjo dirbti valstybiná darbà.2010 m. kandidatavo á LASS pirmininkus.2010 m. ásteigë socialinæ ámonæ �Masaþo kli-nika�. Joje dirba 10 þmoniø su regos negalia.2011, 2013 m. parengë du Kompiuterinio

2014/05 3

raðtingumo pamokø akliesiems leidimus.2012 m. savo iniciatyva dël asmeniniø prie-þasèiø nutraukë veiklà LASS revizijos komisijo-je bei LASS kultûros ir vieðøjø ryðiø komisijoje.2012 m. ákûrë UAB �Mokymø spektras�. Jojedirba keturi þmonës su regos negalia.Tapæs LASS pirmininku prioritetus skirsiuðiems darbams.1. Darbø perëmimas ið pirmininko Sigito Ar-mono. Perimsiu dabartinio pirmininko patirtá irpradëtus darbus, kad galëèiau uþtikrinti veiklostæstinumà.2. Vykdysiu suvaþiavimo nustatytas ir patvir-tintas veiklos kryptis, pirmenybæ, aiðku, skirsiuverslams, kuriuos kontroliuotø LASS ir kuriuose

dirbtø regos negalià turintys asmenys, kurti irplëtoti.3. Surengsiu diskusijas su LASS ir organiza-cijos kontroliuojamø juridiniø asmenø vadovais,kad iðsiaiðkinèiau, kokias problemas ir jø spren-dimo bûdus mato patys LASS ir jos kontroliuo-jamø juridiniø asmenø darbuotojai bei vadovai.4. Suprasdamas situacijà darbo rinkoje, Lie-tuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungoje iðlaikysiudarbo vietas tiek jaunesnio, tiek vyresnio am-þiaus þmonëms.5. Á LASS pritrauksiu jaunimo ir stengsiuosi jáátraukti á LASS veiklà. Esu uþ tai, kad bûtume kar-tu, kalbëtume kartu ir dirbtume kartu.LASS CENTRO TARYBOJE

2014 m. balandþio 16 d. Vilniuje ávyko ketvir-tasis ðiais metais LASS centro tarybos posëdis.Jame dalyvavo 13 (ið 14) LASS centro tarybosnariø ir kviestiniai asmenys.Patvirtinti septyniø LASS ástaigø ir ámoniø - VðÁVilniaus ir Alytaus regionø akløjø centro, VðÁ Kau-no ir Marijampolës regionø akløjø centro, VðÁKauno akløjø ir silpnaregiø centro, VðÁ LASS res-publikinio centro, VðÁ �Kregis�, VðÁ �PBC� ir UAB�Liregus� - 2013 m. ûkinës-finansinës veiklos ba-lansai ir veiklos ataskaitos. Nepriklausomø au-ditoriø iðvadomis, pateiktos finansinës ataskai-tos visais reikðmingais atþvilgiais teisingai pa-rodo ámoniø ir ástaigø 2013 m. gruodþio 31 d.finansinæ bûklæ ir 2013 m. finansinius veiklos re-zultatus.LASS centro tarybos nariai supaþindinti su2013 m. LASS centro tarybos veiklos ataskaitosprojektu. Finansinës atskaitomybës projektasposëdþio metu dar buvo rengiamas. Ðiuo metuataskaitø projektai jau paskelbti LASS internetosvetainëje www.lass.lt.Tarybos nariai informuoti apie 2014 m. balan-dþio 14 d. vykusá darbo grupës LASS ástatø pro-jektui rengti posëdá, kuriame buvo apsvarstytipateikti siûlymai dël LASS ástatø keitimo. Norsdarbo grupë neinicijavo keisti ðiuo metu galio-janèiø ástatø, taèiau, atsiþvelgiant á LASS nariø irLASS revizijos komisijos pateiktus siûlymus, busparengtas LASS ástatø naujos redakcijos projek-tas. Jis jau skelbiamas www.lass.lt svetainëje.LASS pirmininkas S. Armonas informavo apiekandidatus á LASS pirmininko ir pirmininko pir-mojo pavaduotojo pareigas ir LASS centro tary-bà. Kandidatø sàraðai pateikti www.lass.lt skil-tyje �Apie mus/Suvaþiavimas/Artimiausias suva-þiavimas�.

Posëdþio dalyviai supaþindinti su LASS kul-tûros reikalø ir vieðøjø ryðiø komisijos posëdyje2014 m. kovo 14 d. priimtais sprendimais. Ak-løjø ir silpnaregiø sociokultûrinë veikla ir toliauiðlieka viena ið aktyviausiø ir masiðkiausiø LASSveiklos srièiø, jungianti apie 1482 dalyvius, ið jø- 1216 neregiø ir silpnaregiø. Ðie þmonës susi-bûræ á 111 meno mëgëjø, dailiøjø amatø, tauto-dailës ir savarankiðkumo bei socialiniø ágûdþiøugdymo bûreliø ir klubø. Komisijos posëdyjebuvo pateikta informacija apie Lietuvos akløjøbibliotekos iniciatyva surengtà pirmàjá posëdásu leidëjais dël brailio simboliø suvienodinimoleidiniuose. Komisijos nariai pritarë 2014 m. ak-løjø ir silpnaregiø meninës raiðkos ir kûrybos fes-tivalio-konkurso �Að muzika, daina ir meile dali-nuos� nuostatø projektui.Tarybos nariai pritarë VðÁ Panevëþio ir Utenosregionø akløjø centro praðymui leisti paimti iðbanko kredità centro bendro naudojimo teritori-jos asfaltavimo darbams atlikti.VðÁ �Brailio spauda� direktorius V. Gendvilasinformavo, kad daugiau kaip 10 metø veiklosnevykdþiusi personalinë ámonë �Mûsø þodis� yralikviduota.Apsvarstytos LASS respublikiniam fondui pa-teiktos paraiðkos. Lëðos bus skirtos VðÁ Klaipë-dos ir Telðiø regionø akløjø centro paraiðkai ap-saugos sistemai poilsio namø �Spindulys� (Mo-kyklos g. 71, Palanga) administraciniame kor-puse árengti ir VðÁ LASS respublikinio centro pro-jektui �Að muzika, daina ir meile dalinuos�, skir-tam ð.m. geguþës 8-17 d. akløjø ir silpnaregiømeninës raiðkos ir kûrybos festivalyje - konkur-se dalyvausianèiø LASS filialø kultûrinei veiklaiskatinti.

4 MÛSØþodis

NEREGYS IR VISUOMENË

MAÞA ETIKETË -DIDELËS PROBLEMOSBalandþio pabaigoje Lietuvos akløjø ir silp-naregiø sàjungos respublikinis centras iðplati-no praneðimà apie tai, kad silpnaregiai su vilti-mi ir nerimu laukia euro ávedimo. Prieþastis - arprekybininkai atsiþvelgs á pageidavimà aiðkiauþymëti prekiø kainas? Paskelbtas ir geriausiøbei blogiausiø kainø etikeèiø deðimtukas. Pra-neðimas sulaukë þiniasklaidos susidomëjimo:já tuojau paskelbë didieji interneto þiniø porta-lai: balsas.lt, lrt.lt, 15 min.lt ir kt., daugiau nei de-ðimtis maþesniø respublikiniø ir regioniniø lei-diniø. Diskusija ðia tema vyko LRT tiesioginia-me �Ryto garsø� eteryje, reportaþà parodë ko-mercinis televizijos kanalas TV3. Pareiðkimas irLASS sudarytas blogiausiø ir geriausiø etikeèiødeðimtukas ne tik reikalingas, informatyvus, bettai ir gera metodinë priemonë bendraujant ir dis-kutuojant ðia tema su ávairiø, tiek valstybiniø, tiekprivaèiø struktûrø, atstovais, todël èia já perspaus-diname visà. * * *Prasèiau matantys pirkëjai skundþiasi, kadparduotuvëse neáþiûri kainø, tad euro ávedimasbus puiki proga prekybininkams pasirûpinti aið-kesniu þenklinimu. Lietuvos akløjø ir silpnare-giø sàjunga (LASS) baiminasi, kad, ðalyje áve-dus eurà, keblumø su kainø atpaþinimu tik pa-daugës, todël ragina prekybos centrø atstovusjau dabar pradëti ruoðtis ir labiau atsiþvelgti netik á silpnaregiø, bet ir kitø pirkëjø poreikius beipasiûlymus.Atlikusi pagrindiniø prekybos centrø kainø eti-keèiø analizæ, LASS konstatavo, kad prekiø kai-nos þenklinamos netinkamai - daugelyje etike-èiø simboliai yra per maþi arba nekontrastingi.�Nors bendradarbiaujame su prekybos cent-rais ir siunèiame savo rekomendacijas dël eti-keèiø þenklinimo, reakcijos sulaukiame itin re-tai. Dabartinis kainø þymëjimas prasèiau matan-tiems þmonëms, taip pat ir senjorams, kelia ne-maþai keblumø. Prekës kainos neáskaitantysþmonës yra priversti praðyti personalo pagal-bos, pasitaiko ir konfliktø prie kasø, kai pirkëjui

tenka sumokëti brangiau, nei jis tikëjosi. Taipdarbuotojai apkraunami darbu, kurio bûtø gali-ma iðvengti�, - sakë LASS pirmininko pavaduo-toja Ramunë Balèikonienë. Jos teigimu, ði prob-lema ateityje tik aðtrës. Silpnaregiø skaièiussparèiai auga visoje Europoje, ir ne tik dëlsenstanèios visuomenës, bet ir dël visuotinësskaitmenizacijos (kompiuteriai, iðmanieji telefo-nai ir pan.). Ðalyje numatomas euro ávedimas irsu juo susijæs kainø etikeèiø keitimas gali taptipuikia proga prekybininkams atidþiau paþvelgtiá ðios vartotojø grupës poreikius ir pakoreguotikainø þenklinimà�, - paþymëjo R. Balèikonienë.LASS parengë rekomendacijas dël kainø etike-èiø ðrifto ir dydþio, kurias Ûkio ministerija átrau-kë á pereinamojo laikotarpio kainø þymëjimo nor-matyvinius aktus. Korektiðki ðriftai po euro áve-dimo bus labai svarbûs, nes beveik deðimt më-nesiø etiketëje bus dvi kainos, o akcijinëse eti-ketëse - net keturios kainos, be to, pavyzdþiui,skalbimo priemoniø etiketëse dar turës bûti uþ-raðyta ir vieno skalbimo kaina. Todël ypaè svar-bu, kad etiketës bûtø aiðkios ir lengvai perskai-tomos. Dabar daþniausia prekybininkø klaidaþenklinant kainas yra per smulkûs skaièiai ir rai-dës, taip pat naudojamas pernelyg sudëtingasir ámantrus ðrifto stilius, pasirenkamas per ma-þas kontrastas tarp simboliø ir fono.�Mûsø atlikta kainø etikeèiø analizë parodë,kad daugeliu atvejø pakaktø tik smulkiø korek-cijø, kurios leistø uþtikrinti gerokai didesná pato-gumà ir naudà visiems pirkëjams ir iðlaikyti kiek-vienam prekybos centrui bûdingà stiliø. Preky-bininkams atnaujinant prekiø kainos þenklinimà,esame pasiruoðæ teikti konsultacijas ir informa-cijà�, - sakë R. Balèikonienë.Ávertinusi kainø þenklinimà, LASS sudarë ge-riausiø ir blogiausiø kainø etikeèiø deðimtukà.Prasèiausiai ávertintos prekybos centrø �Senu-kai�, �Rimi� ir �Norfa� etiketës, kaip geriausiai ati-tinkanèios silpnaregiø poreikius ávardintos �Pris-ma� ir �Iki� etiketës. LASS duomenimis, ðiuo me-tu Lietuvoje yra apie 30 tûkst. gyventojø, turin-èiø vienokiø ar kitokiø regos problemø.

2014/05 5

* * *Praëjus dviem savaitëms nuo pareiðkimo ið-platinimo, apie jo atgarsius ir galimus rezulta-tus kalbamës su LASS pirmininko pavaduotojaRamune Balèikoniene.- Kodël apskritai ëmëtës ðios problemos,kodël kaip tik dabar?- Nusiskundimø ið silpnaregiø dël maþø kai-nø, etikeèiø girdime nuolat. Pamanëme, kad eu-ro ávedimas - palanki proga tà reikalà spræsti,juo labiau kad bent jau pereinamuoju laikotar-piu etiketëje bus þymimos dvi kainos (akcijinë-se net keturios), todël nepatogumø bus dar dau-giau.Pradëjome rinkti ið parduotuviø etiketes. Vie-nur davë geranoriðkai, kitur iðkart átarimas: �Okam reikia? Kà darysite?�. Vis tiek prisirinkomenemaþai, ëmëme lyginti, tikrinti, kaip jos atitin-ka rekomendacijas dël informacijos pateikimoregëjimo negalià turintiems þmonëms.Surinkæ informacijà, patys iðsiaiðkinæ, ko no-rime ir kaip etiketës ið tikrøjø turëtø atrodyti, krei-pëmës á Neágaliøjø reikalø departamentà. Èia

gavome reikalingus Ûkio ministerijos kontaktus.Pataikëme paèiu laiku. Skyrius, á kurá kreipëmës,kaip tik rengë perëjimui nuo lito prie euro reika-lingà dokumentacijà. Pavyko pasiekti, kad ðiuo-se dokumentuose bûtø ir mûsø siûlymai. Mumssvarbus dokumentas yra �Prekiø ir paslaugø kai-nø nurodymo dvejopo kainø skelbimo laikotar-piu rekomendacijos�, patvirtintos Lietuvos Res-publikos ûkio ministro 2014 m. balandþio 1 d.ásakymu Nr. 4-201.Cituoju: �28. Prekiø kainos turi bûti gerai ma-tomos, lengvai perskaitomos, suprantamos, nu-rodomos taip, kad neklaidintø vartotojo ir varto-tojas galëtø tiksliai suprasti, kuriai prekei kainayra taikoma. Kainos etiketëje turi bûti nurodo-mos kuo didesniu paryðkintu ðriftu kontrastiðka-me fone (pavyzdþiui, tamsiu ðriftu ðviesiamevienspalviame fone). Rekomenduojama naudotiðrifto stilius, pasiþyminèius vienodomis raidþiølinijomis (�Arial�, �Tahoma�, �Verdana�, �Helveti-ca� ar panaðius), ir nenaudoti pasvirøjø (�Italic�)ar rankraðtá primenanèiø ðrifto stiliø.�- Dar kokiø nors þygiø ëmëtës?- Paraðëme raðtà Lietuvos prekybos ámoniøasociacijai. Ði asociacija jungia Lietuvoje vei-kianèius prekybos tinklus, ne tik mums gerai pa-þástamus, tokius kaip �Maxima�, �Senukai�, betir ne tokius þinomus, veikianèius kaimo vietovë-se. Tiesioginiame LRT �Ryto garsø� eteryje dis-kutavome su ðios asociacijos atsakingu darbuo-toju Laurynu Vilimu. L. Vilimas atsakë, kad pre-kybininkams siûlo etiketes padidinti tose par-duotuvëse, kurios yra akløjø gyvenamuosiuoserajonuose. Á tai atsakëme, kad tokia nuostata ne-teisinga, nes regëjimo problemø turintys þmo-nës gyvena ne tik vadinamuose akløjø rajonuo-se ir kad korektiðkas kainø pateikimas yra aktu-alus ne tik mûsø organizacijos þmonëms, betvisai visuomenei. Ádomu tai, kad net geriausiaimatantys þmonës, kai jiems ant stalo pakloji de-ðimt ar penkiolika etikeèiø, pasirenka kaip ge-riausià tà, kurià pasirinktø ir silpnaregiai.Neapsiribojame vien raðtø raðymu ir vieðaispareiðkimais. Norime susitikti su visø didþiøjøprekybos tinklø atstovais, parodyti, paaiðkinti, kosiekiame ir kodël. Bandëme susitikti su �Maxi-ma�, bet kol kas nesëkmingai. Dar laukia susiti-kimas su Prekybos ámoniø asociacijos, �Senukø�atstovais. Jau buvome susitikæ su �Norfos� ir �Ri-mi� darbuotojais. �Norfa� reagavo ðiek tiek pa-sibrangindama: �Perdaryti etiketes - daug dar-bo, sunku.� �Rimi� á reikalà paþiûrëjo labai gera-

6 MÛSØþodis

noriðkai: apie tai jie sakësi iðgirdæ pirmà kartà,bet pati problema sudominusi. �Rimi� ðriftas yrapakankamai storas, bet vis tiek nëra tinkamas:þiûrint ið toliau, skaièiai liejasi, pavyzdþiui, vie-toje skaièiø 99 að matau du didelius plëmus.- Ar yra apskritai kokie nors reikalavimai,kaip etiketëse pirkëjui informacija turëtø bû-ti pateikiama?- Kiek gilinomës, reikalavimai, kaip pateiktikainas, yra ir galioja visiems prekybos tinklams,bet daugelis randa bûdø, kaip tø reikalavimønepaisyti. Prekybos tinklai etiketes spausdinapatys, ðriftus, spalvas parenka jø dizaineriai.- Kodël papildomai dar reikëjo kreiptis áprekybos ámoniø asociacijà, jeigu anksèiaukreipëtës á Ûkio ministerijà?- Ministerija priëmë rekomendacijà, ir ði re-komendacija galioja tik pereinamuoju laikotar-piu - 10 mënesiø. Kai etiketëje liks kaina vieneurais, rekomendacija nustos galiojusi. Ðtai èiair reikalinga Lietuvos prekybos ámoniø asocia-cija. Mûsø noras - bent kiek palengvinti perei-

namàjá laikotarpá, bet galutinis tikslas, kad ta-da, kai kainos bus nurodomos tiktai eurais, eti-ketës mums bûtø patogios. O èia jau reikalin-gas bendradarbiavimas su ðia asociacija ir abi-pusis supratimas.- Pereinamajam laikotarpiui taip pat turitesiûlymø?- Siûlome sekti �Norfos� pavyzdþiu. Ðis pre-kybos tinklas daro didesnes akcijø etiketes. Siû-lome bent jau tuos 10 mënesiø ðitaip didinti, tiks-liau, �ilginti�, visas etiketes. Turime pripaþinti: ne-patogu bus visiems, etiketëje - dvi kainos, akci-jø prekëms - keturios, o kai kur - dar daugiau.Visko net ir norëdamas tvarkingai nesuraðysi,bet, ásigaliojus eurui, turëtø atsirasti ir tinkami ðrif-tai. Daugelis pirkëjø tø etikeèiø pasikeitimo galnet nepastebës. Þmogus neprieis prie parduo-tuvës direktoriaus ir nepadëkos, bet jam tikraibus patogiau ir lengviau.Parengë Alvydas VALENTA

Blogiausiø ir geriausiø kainø etikeèiø deðimtukas10 vieta - SENUKAI. Etiketëje - pernelygdaug informacijos, ji pateikta chaotiðkai. Nau-dojami keli ðriftai, taèiau visi jie yra per maþi.9 vieta - RIMI. Skaitmenø ðriftas pakanka-mai didelis, taèiau sunkiai iððifruojamas. Ðiuoðriftu paraðyto smulkaus teksto beveik neáma-noma perskaityti. Margas fonas apskritai ne-turëtø bûti naudojamas kainø etiketëse.8 vieta - NORFA. Gana aiðkus ðriftas, ta-èiau informacija iðdëstyta chaotiðkai (per-brauktas ir skaièius, ir uþraðas). Taip pat krentaá akis per maþas kontrastas tarp simboliø irfono.7 vieta - ERMITAÞAS. Etiketëje ne per dauginformacijos, taèiau pasirinktas prastas ðriftostilius (tradicinis �Times new roman� nëra tin-kamas kainø etiketëms), be to, naudojami keliskirtingi ðriftø stiliai. Didþiosiomis raidëmis irpilku fonu iðryðkinta neesminë informacija(daugumà pirkëjø labiau domina áprastinë,o ne didmeninë kaina).6 vieta - ELEKTROMARKT. Tinkamas ðriftostilius, etiketës dydis ir kontrastas. Taèiau rai-dës gerokai per maþos, ypaè turint minty, kadetiketëje vietos - pakankamai daug.

5 vieta - MAXIMA. Etiketëje ne per dauginformacijos, etiketë paprasta ir informatyvi.Taèiau skirtingi ðriftai, ypaè apatiniame kai-riajame kampe, sudaro informacinio chaosoáspûdá. Be to, �Times new roman� ðriftas pras-tai áþiûrimas ið didesnio atstumo.4 vieta - MAXIMA AKCIJINË. Geras fono irteksto santykis - ant geltono fono juodos rai-dës ypaè aiðkiai matomos, pati etiketë iðsi-skiria savo ryðkia spalva. Taèiau simboliai yraper maþi, prastas ðrifto stilius.3 vieta - IKI AKCIJINË. Puikus ðriftas, taèiauprastas raudonos baltos ir geltonos raudonosspalvø kontrastas. Geriausiai silpnaregiø po-reikiams pritaikytas yra juodas tekstas balta-me arba gelsvame fone.2 vieta - PRISMA. Tinkamas ðriftas ir kont-rastas, esminë informacija iðskirta gelsvu fo-nu. Taèiau silpnaregius pirkëjus pradþiugin-tø dar ðiek tiek didesnës raidës ir skaitme-nys.1 vieta - IKI. Santûri, neperkrauta etiketë sutinkamai parinktu vienodo storio linijø ðriftu.Taèiau erdvës pateikti informacijà didesniaisskaitmenimis dar yra.

2014/05 7

MINTYS

MIESTE AR KAIME? Pranas PLIUÐKA

Esu gimæs kaime, taèiau nuo tada, kai manoporà deðimtmeèiø nepriekaiðtingai ðvietusiosakys uþgeso, kaimo vietovëje gyventi neteko nëdienos. Bûdamas rajono filialo pirmininku, ne-retai lankydavau aklus ir silpnaregius, gyvenan-èius atokiau nuo rajono centro. Jei reikëtø áver-tinti savo rajono regëjimo negalià turinèiø þmo-niø gyvenimo kokybæ, vertinant balais nuo 1 iki100, tokia pati balø suma niekada nesikartotø.Kiekvieno regëjimo negalià turinèio asmens si-tuacija skirtinga ir ta situacija priklauso nuo pa-ties þmogaus bei aplinkos, kurioje jis gyvena irveikia.Þmogaus gyvenimo kokybei turi átakos am-þius, iðsilavinimas, tai, kokios jo gyvenimo ver-tybës ir tikslai. Dar svarbu, ar þmogus stengiasibûti savarankiðkas, ar turi mëgstamø uþsiëmi-mø, draugø. Jei turi, svarbu, kokià átakà tie drau-gai daro, - teigiamà ar neigiamà. Ne paskutinávaidmená vaidina ir pajamos, nors jos - ne visa-da svarbiausias dalykas. Geriau susipaþinus sukonkreèiu þmogumi, galima bûtø iðvardinti irdaugiau veiksniø.Be to, svarbi ir aplinka, kurioje aklas ar silp-naregis gyvena. Mano nuomone, esminis daly-kas, ar þmogus vieniðas, ar gyvena su sutuokti-niu, tëvais ar kokiu giminaièiu. Pastebëjau - sun-kiausia kaime vieniðiems. Ir tai suprantama, nessilpnaregis, juo labiau aklas þmogus, net ir la-bai stengdamasis, ne viskà gali pasidaryti pats.O ir tø privalomø darbø kaime kur kas daugiaunei mieste - reikia pasirûpinti malkomis ar kito-kiu kuru, gali bûti, jog vandená tenka atsineðti iððulinio, esant ðalèiams - kas dienà kûrenti kros-ná. Reikia susitvarkyti aplinkà, uþsiauginti kokiødarþoviø. Juk kaimynai visa tai daro ir gali �pirð-tais uþbadyti�. Kaime kaimynø ir apskritai kitøþmoniø nuomonë daug svarbesnë nei mieste,kur net vienos laiptinës kaimynai gali visai ne-bendrauti ir netgi nesisveikinti.Tikriausiai ne vienas paklaustø apie seniûni-jø socialiniø darbuotojø ir LASS pagalbà. Ne-galima pasakyti, kad þmogus paliekamas liki-mo valiai. Seniûnija gali parûpinti malkø kurui,pagelbëti �sulopyti� koká prakiurusá stogà, vie-nà kità darbelá padeda atlikti socialinis darbuo-

tojas, LASS gali pagelbëti ásigyjant kalbanèiasir kitokias techninës pagalbos priemones, galipamokyti, kaip jomis naudotis, gali duoti trans-portà vykti á koká renginá, iðmokyti kasdieniø bui-ties ágûdþiø bei orientuotis savarankiðkai keliau-jant iki autobuso stotelës ar kito objekto, kuria-me reikia daþnai lankytis. Nors iðvardijau lyg irnemenkà paramà, bet silpnaregiui, o ypaèaklam, to nepakanka, nes tai tik epizodiniai da-lykai, o ávairiausios pagalbos, kurios daþnai netnegali ið anksto numatyti, gali prireikti vos nekiekvienà dienà. Kaip ir visiðkai vieniði, su pa-naðiomis problemomis susiduria ir tie regëjimoneágalieji, kuriø visi kiti ðeimos nariai visà dienàdirba. Aklas ar silpnai regintis su kokia neávei-kiama uþduotimi ar kliûtimi gali susidurti bet ku-riuo paros metu. Gerai, jei netoliese gyvena kokssukalbamas kaimynas, kad ir �jaunesnio pensi-nio amþiaus�, o kà daryti, jei gyveni vienkiemy-je, arba tada, kai kaimynai - vien senukai, ku-riems patiems reikalinga pagalba? Ne kartà te-ko girdëti tokiø skundø: jei yra netoliese koksvienas kitas darbingas þmogus, tai jis toks uþ-siëmæs, jog sulaukti pagalbos sunku. Dar dides-në �rykðtë� yra stikliuko mëgëjai, kurie �prisista-to� neágalumo paðalpø mokëjimo dienà, priþa-da visokeriopà pagalbà, bet, numalðinæ troðku-lá, iðgaruoja iki kito mënesio tos paèios dienos.Jei jau pradëjau nuo neigiamø dalykø, tai tæsiuir toliau. Aklam ar labai silpnai reginèiam þmo-gui kaimo vietovëje sunkiau nei mieste vaikð-èioti savarankiðkai naudojantis baltàja lazdele.Kaime maþiau orientyrø, pagal kuriuos galimabûtø pasitikrinti, ar teisinga kryptimi keliauji, odar blogiau, kad gali visai nesutikti pësèiomiskeliaujanèiø praeiviø, kuriø galëtum papraðytipagalbos, jei iðklystum ið savo numatyto marðru-to. Didelæ reikðmæ apsisprendþiant, ar keliautisavarankiðkai, turi atstumai. Jei mieste atstumàiki artimiausios parduotuvës galëtume suskai-èiuoti ðimtais, o gal tik deðimtimis metrø, tai kai-mo vietovëje gali tekti nuþingsniuoti ne vienà ki-lometrà, ir kuo didesnis atstumas iki tikslo, tuosunkiau toká marðrutà iðmokti áveikti savarankið-kai. Jei þmogus stengiasi bûti aktyvus, nori da-lyvauti LASS organizuojamose renginiuose,

8 MÛSØþodis

nuolatinëje veikloje, tikrai svarbu, koks susisie-kimas su rajono centru. Jau ne vienus metus vie-ðojo transporto marðrutø vis maþëja - tampa vissunkiau atvykti á rajono centrà, o atvykus labairibotas laikas iki iðvykimo. Vos prieð kelias die-nas girdëjau dviejø aktyviø LASS nariø pokalbá,kuriame jos skundësi, jog, atëjus moksleiviø va-saros atostogoms, autobusai vaþiuos tik du kar-tus per savaitæ. Kaip organizuoti bûreliø, savi-pagalbos grupiø veiklà, renginius, jei vienai au-tobusas kursuos pirmadieniais ir treèiadieniais,o kitai - antradieniais ir ketvirtadieniais?Mieste aktyviam neágaliajam ið tiesø leng-viau. Apie transporto problemas didþiuosiuosemiestuose ne kartà esame skaitæ, bet pripaþin-kime, jog tylintys autobusai ar maþi skaièiai antjø kaime gyvenantiems regëjimo neágaliesiemssukelia tik juokà. Miestietis galëtø nebent pajuo-kauti, jog kaime neámanoma praþiopsoti auto-buso, nes jis tà dienà vienintelis sustoja toje kai-mo stotelëje. Tai tiesa, nors ir graudi. Bet mies-tieèiai sulauks ir antro, ir treèio autobuso, o kai-me kito autobuso gali tekti laukti porà dienø.Mieste didesnë galimybë susirasti draugø pa-gal pomëgius, dalyvauti amatø ar kultûros bû-reliø veikloje. Savo gimtajame mieste, nors jisnëra didelis, maþdaug ið kas deðimto praeiviosulaukiu pasiûlymo padëti nueiti á parduotuvæ,pereiti gatvæ. Pagal analogiðkà aritmetiná skai-èiavimà tokio pasiûlymo ne miesto teritorijoje su-laukèiau perëjæs kelis kaimus. Mieste valomi ða-ligatviai, tad ámanoma vaikðèioti naudojantisbaltàja lazdele ir þiemà. Kaime, gerokai prisni-gus, baltoji lazdelë kelyje - kaip anglø-prancû-zø kalbø þodynas keliaujant per Þemaitijà.Tai kà regëjimo negalios iðtikti þmonës vei-kia kaime? Tie, kurie dar turi ðioká toká regëjimolikutá, stengiasi ið visø jëgø neatsilikti nuo regin-èiø kaimynø: augina darþoves, melþia �vientur-tæ� karvutæ, lesina viðteles. Tie, kurie dël aklu-mo nedrásta �kiðti nagø� prie darbo, daþniausiaiklausosi radijo ar ágarsintø knygø, kartais su kuopabendrauja. Pasirinkimas visada yra, bet rei-kia dràsos. Vienas mano paþástamas neregyspasakojo, kaip nukeliavo á koncertà, vykusá kai-mo bibliotekos salëje:- Atëjau daug anksèiau, kad lengviau rasèiaulaisvà vietà ir niekam neatsisësèiau ant keliø arnieko neapèiupinëèiau ieðkodamas laisvos vie-tos. Savaime suprantama, atsisëdau ant kraðti-nës sëdynës. Kai ëmë rinktis þmoniø, atsistoda-vau ne tik tada, kai reikëdavo praleisti norinèiusatsisësti toje eilëje, bet ir tada, kai tik netoliese

iðgirsdavau þodá �atsipraðau�, nors þmonës no-rëdavo patekti á gretimas eiles ir tas þodis bû-davo skirtas ne man. Po kiekvieno mano nesëk-mingo bandymo praleisti nematomà þiûrovà, ið-girsdavau vis garsiau prunkðèianèiø, o vëliau jauatvirai kvatojanèiø þmoniø balsø. Taip linksmainuteikiau ir �apðildþiau� þiûrovus prieð bûsimàlinksmà koncertà. Maþa to, pasibaigus koncer-tui pats visai to nenorëdamas, parodþiau nepa-garbà dainininkams, nes pavëlavau atsistoti, -mat per garsius plojimus neiðgirdau, kaip visiþiûrovai salëje pakilo nuo këdþiø. Kadangi su-teikiau kai kam smagiø akimirkø, jauèiausi pa-daræs gerà darbà. Taip save guodþiau, norspats jauèiausi, ðvelniai tariant, nesmagiai ir pri-siekiau, jog tai bus paskutinis aplankytas �gy-vas� koncertas mano gyvenime. Geriau pasi-klausysiu koncertø per radijà ar televizijà.Gaila, bet ávairiø netolerancijos pavyzdþiø irnesusipratimø tiek mieste, tiek kaime ið likimodraugø tenka iðgirsti neretai. Mes kitø þmoniønepakeisime, tiesiog galime uþsigrûdinti ir keistipoþiûrá á tuos þmones, nesipiktinti, jø nesmerkti,pozityviai priimti juos tokius, kokie yra. Formuo-ti mus tenkinantá aplinkiniø poþiûrá á neágaliuo-sius, pripratinti juos tinkamai su mumis elgtisgalime tik kuo daþniau ir aktyviau dalyvaudamivisuomeniniame gyvenime kartu su sveikaisiais.Per kanèias á þvaigþdes. Toká kelià jau nuëjo dau-gelis iðsivysèiusiø ðaliø. Po truputá situacija ge-rëja ir pas mus.O kokie gyvenimo kaime privalumai? Opti-mistai sugebëtø rasti romantikos ne tik iðgyven-dami ramybës akimirkas, klausydamiesi paukð-èiø èiulbëjimo, upelio èiurlenimo, bet jos atgar-siø girdëtø ir kvieèianèios pamelþti karvës my-kime, nepakartojamame varliø orkestro kurkime.O kur dar gëliø, kà tik nupjautos þolës, ðieno,sakø kvapai? Kaþkà panaðaus kartais uþuodþia-me ar pajuntame ir miesto þaliuosiuose kam-peliuose, bet tai tik imituota gamta. Èia jau le-mia þmogaus gyvenimo bûdas. Jei þmogus ge-riau jauèiasi ten, kur gamta natûrali, jokiais pa-togumais ar privalumais jo ið to, ypaè gimtojo,gamtos kampelio neiðkrapðtysi.Pabaigoje prisiminkime Vytauto Kernagiodainos þodþius:Gali bûti, kad danguj,Gali bûti, kad ðuliny,Gali bûti, kad èia ir tenKaip paukðtelis gyveni.

2014/05 9

JAUNA MINTIS

MOTINYSTËS ÐVIESAPagarba motinai mums ádiegiama nuo lop-ðio. Motina - tai ðviesa, ðiluma, saugumas, to-dël geguþës pirmàjá sekmadiená visi skubëjo-me Motinos dienos proga sveikinti savo mamy-èiø. Daug minèiø, jausmø tokià dienà sukelia irneágalios mamos. Tikrai niekas nepaneigs, kad,nematant dienos ðviesos, kûdikio auginimas rei-kalauja daugiau pastangø, pasiaukojimo ir turisavø ypatumø, taèiau paprastai jos savo atþa-las augina itin rûpestingai. Viena ið tokiø mamø- jauna neregë Laura Stadalninkaitë. Merginainetapo kliûtimi nei studijos, nei neregystë, kaisuþinojo, kad ji - bûsima mama. Neregë be ga-lo laiminga, kad susilaukë dukrytës Liepos. Ma-þylei dar nëra në metukø. Dabar jauna mamane tik tæsia studijas dieniniame skyriuje, bet rû-pinasi ir Liepa.Laura Stadalninkaitë gimë ir augo Kaune. Iðpradþiø mokësi Kauno akløjø ir silpnaregiø ug-dymo centre. Dvi paskutines klases baigë Lie-tuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centre Vil-niuje. Gavusi vidurinio mokslo atestatà, neregësugráþo á gimtàjá miestà tæsti mokslø. Merginapasirinko Vytauto Didþiojo universitetà. Jamestudijuoja lietuviø kalbà ir literatûrà. Laura mo-kosi dieniniame skyriuje. Ðiemet jaunoji mamy-

të ketina gauti bakalauro diplomà, bet mûsø po-kalbis suksis ne apie studijas - kalbësimës apiemotinystæ, jos dþiaugsmus ir rûpesèius.�M.Þ.� Studijuojant pasiryþti turëti vaikelá.Turbût tau tai tikras iððûkis?L.S. Pradëkime nuo to, kad þmogui pats gy-venimas yra didelis iððûkis. Visada sakiau ir sa-kysiu, kad daugelá ávykiø ir darbø nulemia pa-ties þmogaus poþiûris. Jeigu þmogus reiðkiná arávyká vertina kaip bausmæ ar naðtà, patikëkit -likimas taip ir susiklostys! Ir atvirkðèiai - jei á taibus þiûrima kaip á likimo dovanà, tai ir bus ne-ákainojamas turtas.Man dukrytës gimimas - pats didþiausias gy-venimo stebuklas. Suþinojusi, kad laukiuosi, la-bai apsidþiaugiau. Pagalvojau: kiek moterø apiemotinystæ gali tik pasvajoti, o mane likimas ap-dovanojo neákainojama nauja gyvybe! Taip patbuvau ásitikinusi, jog regëjimo neturëjimas ar jostoka - tikrai ne kliûtis lauktis ir auginti vaikà. Taitik nepatogumas, kurá galima padaryti dar ma-þesná savo pastangomis ir ryþtu.�M.Þ.� Ar nematant dienos ðviesos ir lau-kiantis kûdikio nekankino, nepersekiojo bai-më, neslëgë ávairûs prietarai?L.S. Þinià, kad laukiuosi, priëmiau kaip natû-ralià gyvenimo duotybæ. Nëðtumo periodas bu-vo lengvas - jokiø komplikacijø nepasitaikë, tadlaukti gimdymo nebuvo baisu. Að ramiai laukiauateisianèios naujos gyvybës, darydama tai, kàdaro ir kitos besilaukianèios mamos. Nëðtumometu gyvenau visavertá gyvenimà. Nekeièiauáprastos dienotvarkës, kurá laikà lankiau paskai-tas, ruoðiausi naujam gyvenimo tarpsniui, rink-dama þinias apie nëðtumà ir bûsimà vaikelio gi-mimà. Informacijos ðia tema sëmiausi ne tik iðmedikø, bet ir ið interneto. Internete apie tai yradaug medþiagos, tik turëk laiko skaityti ir atsi-rinkti, kuri jos dalis vertinga.Kalbant apie nëðtumà apskritai, manau, kadiðankstinis pasiruoðimas ir þinojimas, ko pergimdymà galima laukti - suteikia daugiau pasi-tikëjimo savimi ir ramaus nusiteikimo.�M.Þ.� Kaip dar ruoðeisi pasitikti naujà ðei-mos nará?L.S. Kaip jau minëjau, pirmiausia stengiausipasiruoðti psichologiðkai. Nusiteikusi pozityviai

10 MÛSØþodis

ir ramiai, su dþiaugsmu laukiau artëjanèiø per-mainø mano bei vyro gyvenime. Gerai supra-tau ir suvokiau, kad greitai bûsiu atsakinga uþnaujà gyvybæ. Að jà turësiu ne tik pasitikti, rû-pintis, bet ir uþauginti. Gyvenimas man duodadaugiau atsakomybës ir daugiau pareigø. Þi-nojau, kad ðis iðbandymas man bene svarbiau-sias ið visø buvusiø iki ðiol.Naujos gyvybës atëjimui ruoðiausi savaran-kiðkai. Jokiø kursø nelankiau. Pasitikëjau ágyto-mis ir ágimtomis þiniomis ir mamos patarimais.Laukiau ramiai, nesiblaðkydama. Gimdyti nu-sprendþiau ligoninëje, nes esu prieð gimdymànamuose. Gimdant namuose rizikuojama ne tiksavo, bet ir kûdikio gyvybe. Ligoninëje, ðaliagimdyvës, - visa reikalinga aparatûra. Prireikusmedikai laiku suteiks bûtinà pagalbà.Laimei, gimdymas buvo sëkmingas. Pasiti-këjau gydytojais ir patyrusiomis akuðerëmis.Manæs nepersekiojo jokia baimë. Jutau, kad vis-kas bus gerai, reikëjo tik iðlaukti, kol viskas pa-sibaigs.Þinau, kad daugelis nëðèiøjø laikosi ir bijoávairiausiø prietarø, o að jø nepaisiau, nes þiû-riu á juos skeptiðkai. Man atrodo, kvaila tikëti prie-tarais, nes jie tik sunkina ir temdo tavo ir artimø-jø gyvenimà.�M.Þ.� Papasakok apie motinystës rûpes-èius ir dþiaugsmus. Ar jie kitokie nei matan-èiø mamyèiø?L.S. Dukrytë gimë vasarà, liepos 17 dienà.Jau ið anksto jà buvo nuspræsta pavadinti Lie-pa. Dabar, kai kalbamës, jai devyni mënesiai, oper tuos devynis mënesius ágyjau daug naujospatirties ir daug iðmokau.Vos tik gimusi, Liepa ið karto galëjo susirastikrûtá ir jà pasiimti. Tiek man, tiek gydytojams su-sidarë áspûdis, kad Liepa stengiasi man padë-ti. Viena akuðerë pasakë: �Kûdikiai, kuriuos pa-gimdo neágalios moterys, ið karto joms stengia-si padëti.� Ádomus dalykas, kad pati galëjau tuoásitikinti.Kalbant apie kitus rûpesèius, tai jie tokie pa-tys, kaip ir visø motinø, auginanèiø naujagimius.Nieko negalëèiau iðskirti.O dþiaugsmø yra daug ir ávairiausiø. Dukrytëjau turi ðeðis dantukus. Smagu klausytis Liepospirmøjø bandymø kalbëti. Ji jau iðtaria þodá �ma-ma�. Dukrelë reikalauja daug dëmesio, nuo ma-næs nenori atsiskirti. Man iðëjus, Liepa tampanerami, taèiau tai normalu - vaikui bûtinas ma-mos artumas ir ðiluma.Taip pat smagu, kad iki ðiol Liepà maitinu krû-timi. Nesuprantu moterø, kurios, tik pagimdþiu-

sios, nemaitina vaiko krûtimi, pratina prie nena-tûralaus maistelio. Esu ásitikinusi, kad kûdikiuinëra geresnio maisto uþ mamos pienà. Þindy-mas - ne tik mechaninis veiksmas. Vaikelis perkrûtá gauna ne tik maistà - prie jos jis nurimsta,nes já aplanko saugumo jausmas, glausdama-sis prie krûtinës, jis junta motinos ðilumà ir artu-mà.�M.Þ.� Nematant auginti maþylá, be jokiosabejonës, sunkiau - yra specifiniø dalykø?L.S. Að jau sakiau, kad nematymas nëra prie-þastis, trukdanti priþiûrëti naujagimá ar ûgtelë-jusá vaikà. Manyèiau, tai tik teisinimasis, savo ne-ryþtingumo ir nepasitikëjimo dangstymas nega-lia. Neabejoju, kad maþylio prieþiûra - ágimtasinstinktas. Þinoma, ið pradþiø rûpintis kûdikiubaugoka, bet pamaþu, laikui bëgant, visko ið-moksti. Tampa nesudëtinga pakeisti sauskel-nes, arbatos ir koðytës iðvirti.Maþyliui labai svarbus maudymasis, todëlreikia þinoti, kà daryti, kad vandens temperatû-ra jam bûtø tinkama. Matantys daþniausiai van-dens temperatûrai nustatyti naudoja termomet-rà, taèiau yra ir dar vienas bûdas, kuriuo pasi-naudoti galima net ir nematant. Tereikia á van-dená ámerkti savo alkûnæ. Jeigu alkûnei nekarð-ta, tada vanduo tinkamas maudynëms.�M.Þ.� Regintieji apie maþylio savijautà irnuotaikas suþino vos þvilgtelëjæ á savo atþa-là. O kaip visa tai suþinai tu?L.S. Kai matai, kad vaikas neramus, kniurza,jau þinai, kad jam kaþko trûksta. Mudu abu, vy-ras ir að, nematome. Bûna, kad Liepai iðkrentaþindukas ar þaislas. Iðkritusio þaislo ieðkome pa-gal kritimo garsà. Verta pridurti, kad pati Liepa ánukritusá þaislà ar þindukà jau tiesia rankytes,lenkiasi jo paimti, todël pagal dukrytës nurody-tà kryptá nesunku já aptikti. Nematant nesunku iðvaiko elgsenos suprasti, kad jis kaþko nori arbakad jam kaþkas negerai. Tokiais atvejais imu ieð-koti neramumo prieþasties ir daþniausiai suran-du jà pati.Ne taip seniai Liepa sirgo. Jai pakilo tempe-ratûra ir ji buvo suirzusi. Kaip vëliau paaiðkëjo,maþylæ atakavo virusai, dar prisidëjo dantukødygimas. Apie Liepos karðèiavimà suþinojaupastebëjusi, kad jos galvytë neáprastai karðta.Pridëjau lûpas prie jos kaktytës ir tai sustiprinomano átarimus, jog maþylë serga. Kadangi jauþinojau Liepos neramumo prieþastá, galëjau im-tis tinkamø priemoniø ligai palengvinti.Aiðku, pasitaiko, kad Liepa iðkart nenurims-ta. Tada iðkilusius nesklandumus man padedaiðspræsti mama ir seserys.

2014/05 11

RENGINIAI

JAU SAULELËVËL ATKOPDAMA BUDINO SVIETÀIrena Ramutë LAPIENIENË

Balandþio 24 dienà á Marijampolës P. Kriau-èiûno vieðàjà bibliotekà atskubëjo didelis þila-plaukiø sveèiø bûrys. Bibliotekos salë vos talpi-no visus, norinèius dalyvauti kultûriniame ren-ginyje, - �Jau saulelë vël atkopdama budinosvietà�, skirtame Kristijono Donelaièio 300-osioms gimimo metinëms paminëti. Þiûrovai irklausytojai - LASS Marijampolës savivaldybësfilialo nariai, K.Donelaièio kûrybà skaitæ tik vidu-rinës mokyklos suole, mielai atvyko paminëti di-dþiojo bûrø dainiaus gimimo jubiliejø. Ðventëprasidëjo nuotaikinga valso melodija, kuriàakordeonu grojo Alytaus rajono KrokialaukioT.Noraus-Naruðeviðiaus vidurinës mokyklos ant-ros klasës mokinys Edvinas. Vëliau renginio or-ganizatorë, vedëja ir LASS Marijampolës savi-valdybës filialo pirmininkë Angelë Ðimèikienëpakvietë vyriausiàjà bibliotekininkæ Redà Dubo-sienæ papasakoti poeto gyvenimo ir kûrybos ke-lià. Papasakota buvo ádomiai pateikiant ne vie-nà detalæ ið poeto gyvenimo. Kauno �Auðros�gimnazijos abiturientë Erika Stakionytë pade-monstravo skaidres ir perskaitë praneðimà �Kris-tijono Donelaièio asmenybës ir epinës poemos�Metai� pasakotojo pasaulëjautos sàsajos�. Poe-tas pasakotojo þodþiais mokë gyvenimo iðmin-ties bûrus: sàþiningumo, darbðtumo, tikëjimo tie-sø. K.Donelaièio pamokymai, nuoðirdþiai skai-tomi hegzametro eilëmis, visiems pasirodë ak-tualûs, reikðmingi ir ðiandien, kai visø ðiø daly-kø pritrûksta tiek paprastam pilieèiui, tiek valdi-ninkui. K.Donelaièio eilës, kaip skaidrus ðaltinis,atitekëjæs pro ðimtmeèiø tolumas, dvasinëmisvertybëmis gaivino susirinkusiø ðirdis. Poeto ei-liø paskaitë LASS Marijampolës savivaldybësfilialo narës Darija Gojarkienë, Marija Aldona

Ðtreimikienë, socialinë darbuotoja Rûta Burkðai-tienë, pirmininkë Angelë Ðimèikienë ir sveèiai:LASS Ðakiø rajono filialo pirmininkë Èesë Mari-ja Simanavièienë bei socialinë darbuotoja Gin-tarë Kasperavièienë, �Javajos� klubo nariai, Ma-rijampolës savivaldybës neágaliøjø draugijospirmininkë Lina Cvirkienë, Alytaus rajono Kro-kialaukio T. Noraus - Naruðevièiaus vidurinësmokyklos antrokas Edvinas Ðimèikas.Renginiu domëjosi ir miesto savivaldybës at-stovai. Apie nesenà kelionæ á Tolminkiemá, bu-vusià K. Donelaièio klebonijà ir parapijà, papa-sakojo Marijampolës savivaldybës tarybos na-rys Alvydas Kirkliauskas. Jis priminë, kad Tol-minkiemyje, poeto garbei sodintame parke, iki300 dar trûksta keliasdeðimties àþuolø. Àþuoløsodinimo projektà reikia baigti, nors dël vizø taipadaryti sunkoka. Marijampolës savivaldybësmero pavaduotojas Gintautas Stankevièius pa-minëjo, kad K. Donelaitis - didis poetas, todël joáþvalgos ir tiesos net po trijø ðimtmeèiø iðliekasvarbios visiems. Apie poeto rûpinimàsi savotauta, jos kalba, paproèiais kalbëjo ir LASS Ma-rijampolës savivaldybës filialo ansamblio �Ðvie-sa� dainos, kurias paruoðë vadovë Rasa Slabo-dienë. Jø parinktas repertuaras priminë , kad ga-lime ir turime didþiuotis tuo, kas sava, lietuvið-ka. Renginys parodë, kad mokame gerbti pra-eitá, nes senoji poezija skambëjo kaip meilë lie-tuviðkam þodþiui . Susirinkusieji ir sveèiai buvovaiðinami �zoposta�. Zoposta - tai bûrø bau-dþiauninkø maisto atsargos. Tai vëlgi atspindë-jo to meto valgiai: naminë duona, rûkyti laðiniai,þirniø koðë su spirguèiais, virti rauginti kopûstaisu virtomis neluptomis bulvëmis, pyragas, þo-leliø arbata.

�M.Þ.� Dabar, Laura, esi patyrusi jauna ma-mytë. Kà galëtum patarti neregëms ma-moms?L.S. Ir kai laukiausi, ir vëliau girdëjau nema-þai uþuojautos þodþiø. Kaip èia bus? Pati nema-tai - kas uþaugins vaikelá? Patarèiau neregëms áðias kalbas nekreipti dëmesio. Daþniausiaiuþuojautà reiðkia nenuovokûs þmonës. Vaike-lio laukimas, jo atëjimas á ðá pasaulá - natûralusprocesas. Tai pati didþiausia dovana, kokià taugali suteikti gyvenimas. Reikia tik mokëti tai ver-

tinti ir tuo dþiaugtis. Vertëtø prisiminti, kad ne tikvaikas mokosi - kartu su juo visko mokosi ir të-vai.Apibendrindama dar galëèiau pridurti, jogauginant vaikelá daþnai prireikia reginèiøjø pa-galbos, todël nereikia drovëtis - aplinkiniai nie-kad neatsisakys padëti. Pagalbos praðymas -ne silpnumas. Ir mes tai visi puikiai suprantam.�M.Þ.� Aèiû uþ pokalbá.Kalbëjosi Henrikas STUKAS

12 MÛSØþodis

LASS LITERATØ KÛRYBA

Tadas MATUSEVIÈIUS

* * *Gyvenu,neskaièiuoju dienø,kam skaièiuoti,jeigu vis tiek neaiðku,kur dëti lygybës þenklà,nes þmogaus gyvenimas -tai iððûkis skaièiavimams,gyvenu,darau klaidas,ir nesimokau ið jø,kam mokytis,jeigu jas vël ir vël darysiu,nes gyventi be klaidø -tai neþinoti,kas yra tasai gyvenimas.Sakmë apie þodþio meistrà(Ðarþas Spaudos dienos irPoezijos pavasario proga)Tik þodis ir degtinë,Degtinë ir þodis.Alvydas ValentaIð knygos �Bliuzo gimimas�Vienàkart parginta badoMano mûza parsiradoIr surijus mano pietusËmë juoktis susirietus.Að paklausiau, kas nutiko,Sako, þodþio nebeliko,Ir tirtëdama ið juokoËmë sekti sakmæ tokià.- - - - -Jis patyræs þurnalistas,Subtilus ir optimistas,Valdþiai jau nekart árodë,Kad suranda taiklø þodá.Vieni keikia, kiti giria,Treti premijas jam skiria,Plunksna jo aðtri kaip kardas,Þinomas plaèiai jo vardas.

Jis skaito, raðo ir geria,Argumentus kaip þirnius beria,Þodþius lyg deimantus ðlifuoja,Iðminèius ir kvailius cituoja.Bet ðtai butelis jau baigës,Trûksta þodþiø, pinas raidës.Argumentai iðbyrëjo,Graþbylystës supelëjo.Ore sklando blogas kvapas,Subaltavo tuðèias lapas,Ne, ne tuðèias, kas per blûdas,Vidur lapo musës gr...ûdas!Erudicijos në gramo,Tik tà gr... veizolai gano,Bando kreiptis á þodynà,Ten iðvysta ðpygà grynà.Ai! Kur þodis tas praðapo,Kodël gr... èionai ant lapoGal pradëti nuo citatos,Bet ir vël nëra ukvatos.Þodþio asas nusiminæs,Sunkià galvà nusvarinæs,Bando poterius kalbëti,Bet neþino, kaip pradëti.�O mergele, o madona,Dangiðkø darþø aguona,Gal per koká dangaus plyðáSu manim uþmegztum ryðá?�Èia sugavo nugrybavæs,Ne malda, o flirtas gavos,Bet galvon aplenkus vëjàÐovë jam nauja idëja.Gal per dangiðkà malonæJis prisiminë tà ponià,Kai dar buvo vyras drûtas,Jos darþely skynë rûtas.Prieð akis lyg vëliavëlësApdarai jos pasikëlë,Pagauti jaunystës vëjoÞemën krisdami ðnarëjo.

2014/05 13

Ðità vaizdà paregëjæsPasijuto pagyvëjæs,Ot, ðaunus jis vyras buvo,Rovë rûtas, kur pakliuvo!Nusitvëræs mobiliukàTuoj surinko numeriukàIr beviltiðkai sukliko:�Gelbëk, þodþio nebeliko!�Bobos balsas ið ausinësSugrumëjo lyg griaustinis,Ëmë rëkt, baisingai plûstis:�Rado mat kam parðas skøstis!�Senas krienas, storas voras,Bet mat rados ponui noras,O kadais juk pats jai sakë:�Ko kimbi kaip kokia blakë?�Þodþio meistras susigëdæsVël prie raðomojo sëdosIr paraðæs dievui raðtàÐovë lyg kulka á paðtà.O raðte tam paraðyta:�Dieve duok, kad þodþiais lytø,Tëvai, gelbëk þodþio menà,Laimink tuos, kas já iðmano.�Paðte nimfa riestanosë,Dar labiau uþrietus nosáIðsiðiepus jam pasakë:�Gal padëtø tamstai þvakë?�

Ir sukniaukus �gero kelio�,Nusisuko nuo langelio,Kad ir durniui bûtø aiðku -Ne dangun su tokiu laiðku!Èia jau nervai neiðlaikë,Þurnalistas susikeikë:�Kad kur velnias, kur perkûnas!�Þiû, ateina pareigûnas...Tasai drimba augalotasAiðkiai buvo informuotas,Tad neliko nieko kito,Kaip tik sprukt ið rûmo ðito.Këblina gatve raðeiva,Ðypsenà suraitæs kreivà,Ir staiga jisai suprato,Kodël gr... ten ant lapo.Ðtai kur þodis, jo ðaltinis -Butelis karèios degtinës,Nebus ðnabës, nebus straipsniø,Þodþio menui reikia laipsniø.- - - - -Èia ta mûza palaidûnëMan pamojusi iðdûmë,Apsigaubus rûko ðyduMeno pauzë vël atklydo.Trûksta þodþiø, pinas raidës,Gal sakmë ta ðitaip baigias,Ðnabës gal iðgerti reikia,Paveizët, ar burtai veikia.

Valentino AJAUSKO pieðinys

14 MÛSØþodis

RENGINIAI

TAMSOS ÐVYTURYS Janina VILEIKIENË

Vienà graþià ðiø metø balandþio dienà gru-pelë vilnieèiø nuvyko á Utenà. Èia, Utenos kultû-ros centre, vyko ðventë �Diena su teatru�, kuriojemëgëjø teatras �Þaliaduoniai� parodë spektaklá�Tamsos ðvyturys�, skirtà uteniðkio, Lietuvos pat-rioto, savanorio, akløjø sàjûdþio pradininko, lie-tuviðkosios brailio abëcëlës kûrëjo Prano Dau-nio atminimui. Spektaklis pastatytas pagal pir-mosios �Þaliaduoniø� teatro vadovës ir reþisie-rës Almos Eigerdienës pjesæ �Aukðtaitijos sava-noris�, spektaklio reþisierius - Ðarûnas Kunickas.P. Daunys, jautrios, meniðkos sielos þmogus,labai anksti netekæs mamos, apakæs paèiojejaunystëje, vos 23 metø, nugyveno nelengvà gy-venimà. Suprantama, spektaklis nëra dokumen-tinis pasakojimas, tad ádomu, kà spektaklio kû-rëjai norëjo papasakoti apie Pranà Dauná ir kàpaèiu spektakliu norëjo pasakyti þiûrovams.Teatras gyvuoja jau daugiau nei 30 metø, gar-sina vietinius autorius, spektaklius kuria pagalsavo kraðtieèiø kûrybà, skleidþia þinià apie Ute-nos kraðtà, pasakoja apie garsius savo kraðtie-èius. Prieð 10 metø reþisierius Ðarûnas Kunic-kas su vaikø teatru buvo sukûræs spektaklá pa-gal P. Daunio kûrinius. Tada sulaukë labai gerøvertinimø, graþiø atsiliepimø, tad prisiminë ðá sa-vo kraðtietá ir dabar nutarë, kad bûtø neblogai

apie já patá kà nors sukurti.Kûrëjai studijavo P. Daunio raðtus, domëjosijo gyvenimu. A. Eigerdienës pjesë gerokai pa-keista. Joje nemaþai dokumentikos, o reþisie-riui ir aktoriams rûpëjo þmogaus istorija, jo tra-gedija. Spektaklis lyg ir apie Dauná, lyg ir apievisus, kurie buvo susidûræ su sovietiniu gyveni-mu. Ne vienas prisimenam, kad sovietmeèiu�nebuvo� neágaliø þmoniø. Dar ankstesniais lai-kais vargetos sëdëdavo prie baþnyèiø iðtiesærankas arba glausdavosi ubagynuose. P. Dau-nys ne toks, jis kabinosi á gyvenimà, dirbo, mo-kësi ir kitus mokë.Pagrindiniam aktoriui Algirdui Barèiui, vaidi-nusiam Pranà, nebuvo lengva ásijausti á nema-tanèio þmogaus vaidmená. Nors scenoje Algir-das ne naujokas, jau daugiau kaip 20 metø vai-dina, bet kaip pats sako, tik visai neseniai iðlipoið vyþø, vis su botagu ir botagu. Ið pradþiø ðiovaidmens labai iðsigando, nedràsu buvo ásijaus-ti á aklo þmogaus gyvenimà. Ir pats Algirdas, irkiti aktoriai per pirmàsias repeticijas vaidino uþ-riðtomis akimis, vëliau tiesiog uþsimerkdavo. Ikitol nebuvo tekæ susidurti su nematanèiais þmo-nëmis, tad buvo tikrai nedràsu. Á repeticijas kvie-tësi konsultantà, neregintá þmogø, kuris jiems la-bai daug pagelbëjo. Netoli Tauragnø gyvenan-tis aklas masaþuotojas aktoriams buvo tikraspavyzdys, kaip galima áveikti, regis, neáveikia-mus sunkumus: bendraudami su juo aktoriaidaug ko iðmoko, stebëjo, kaip nematantis þmo-gus reaguoja á aplinkà, bendrauja su kitais, at-lieka tam tikrus veiksmus, kaip jis elgiasi.Ir su reþisieriumi, ir su Algirdu svarstëme, kaipneágalieji gyvena ir ko trûksta, kad jie geriaujaustøsi ðiais laikais. Anot Ðarûno, palyginti susovietiniais laikais, atrodo, kad neágaliøjø sàly-gos gerëja. Bet labai trûksta mûsø visuomenë-je informacijos apie neágaliø þmoniø reikalus,jø problemas. Algirdas mano, kad daugumaþmoniø paprasèiausiai bijo bendrauti su neága-liaisiais, nenori jø áþeisti ar neþino, kaip elgtis.Reikia atsisakyti perdëtos uþuojautos, tik tada,kai jie bus priimami kaip kiti, gerbiami ir verti-nami, tada viskas pasikeis. Juk jie lygiaverèiaiþmonës, tokie patys kaip ir mes. Utenoje priepolicijos stebëjimo kamerø ádarbinti neágalieji,jie stebi kameras, praneða policijai ar kitoms ins-titucijoms, kas vyksta. Jie atlieka visuomeneinaudingà darbà, jauèiasi reikalingi.Ið pradþiø aktoriams pjesë pasirodë lyg ir

2014/05 15

nuobodoka, bet ásigilinus pasidarë ádomu. Sun-kiausia, kad reikia parodyti labai ilgà laikotarpá- nuo 1919 iki 1962 metø. Kaip þiûrovams pasa-kyti, parodyti, kad keièiasi laikai, - juk nëra jokiovientiso veiksmo, kiekvienoje scenoje turi bûtivis kitoks: èia jaunas linksmas berniokas, èia ka-rys, èia jau apakæs, pasenæs. Kine viskas pa-prasèiau, daugiau galimybiø parodyti bëgantálaikà, o èia - kiekvienas spektaklis vis kitoks. Iðviso spektaklis parodytas apie 10 kartø. Mes,kaip kokie duonos kepëjai, kepame ir kepamespektaklius, ir niekada neþinome, pavyks gar-dþiai iðkepti ar ne. Ir dekoracijos labai papras-tos, nepretenzingos, tik kabanèios virvës kiekkeistai atrodo. Bet greitai supranti, kad tai va-dþios - ir ne tik arkliui vadelioti. Kiekvienas þmo-gus kaþkuo yra supanèiotas, prie kaþko pririð-tas: vieni - prie þemës, prie ûkio, kiti - prie ðei-mos ir pan. Vieni sugeba atsikratyti panèiø, ið-silaisvinti nuo primestos tvarkos ir gyventi visa-vertá gyvenimà, kiti - ne. Tos virvës ir simboli-zuoja sugebëjimà iðsilaisvinti, kovà uþ savaran-DËMESIO!

AKLØJØ MALDOS DIENA PIVAÐIÛNUOSEÐiø metø birþelio 13 dienà, penktadiená, Pi-vaðiûnuose (Alytaus raj.) vyks kasmetinë Lietu-vos akløjø maldos diena. Dvideðimt pirmojojemaldos dienoje prisiminsime Lietuvos akløjømaldos dienos istorijà, aptarsime ateities pla-nus, pasidþiaugsime Prano Daunio atminimoáamþinimu - pastatytu paminklu Kaune, aptarsi-me neregiø pasiekimus ir laimëjimus.Dienos programa:10.30 - 11.00 - Atvykimas á Pivaðiûnus.11.00 - 12.00 - Ðv. Miðios Ðvè. Mergelës Ma-rijos Ëmimo á dangø baþnyèioje.12.00 - 13.00 - Parapijos klebono pasakoji-

mas apie baþnyèià, miestelá, garsiuosius Piva-ðiûnø atlaidus. Improvizuotas koncertas.13.00 - 14.00 - Neformalus dalyviø bendra-vimas, susitikimai su draugais ir paþástamais.14.30 - Iðvykimas á paþintines ekskursijas.Bus pateiktas lankytinø vietø sàraðas, kiekvie-na grupë turës savarankiðkai nuspræsti, kà norilankyti, ir ið anksto susitarti. Lankytinø vietø sà-raðà rasite svetainëje www.kpdf.lt.Maloniai kvieèiame aktyviai dalyvauti akluo-sius, silpnaregius ir jø bièiulius. Dël papildomosinformacijos kreiptis el. paðtu [email protected] greito susitikimo Pivaðiûnuose!KPDF taryba

kiðkumà.Malonu buvo klausytis graþios tarmiðkos ðne-kos, o ir aktoriams tarmiðkai prabilti á klausytojàdaug smagiau ir paprasèiau. Gal tik vienas ki-tas spektaklis tebuvo, kur aktoriai kalbëjo bend-rine kalba. Tarmiðkas þodis pats ið lûpø skren-da ir tupia á þiûrovø ðirdis.Kodël - þaliaduoniai? Ar daug aktoriø noriairenkasi po darbo repetuoti, vaidinti? Teatre vai-dina ávairiø specialybiø ir ávairaus amþiaus þmo-nës: tarnautojai, kultûros, ðvietimo, medicinosdarbuotojai, studentai. Ne taip paprasta rasti lai-ko, bet kas jau randa, kas suserga teatro liga,tas ilgai pasilieka. Kaþkada buvom pastatæspektaklá pagal Antano Miðkinio apysakà �Þa-liaduoniø geguþë�. Ferdinandas Jakðys yra mû-sø teatro vardo krikðtatëvis. Mums patiko ir prili-po tas vardas.Planø yra daug ir visokiø. Artimiausias ávykis- kelionë á Kaunà, �Tamsos ðvyturys� bus paro-dytas per paminklo, skirto Pranui Dauniui, ati-dengimo ðventæ.

16 MÛSØþodis

NEREGIØ LABUI

STATYTI SAVÀJÀ KATEDRÀ... Augustinas ROTUNDAS

�Marcinkevièius per istorinæ praeitá tiksliai ávar-dijo savo laikà. Deja, jo áþvalgos ðiandien mumsvël skausmingai aktualios. Lauryno Gucevièiauslaikais Katedra buvo sugriauta, Marcinkevièiauslaiku ji buvo atimta, o dabar ji tiesiog uþmirðta.Tokia, kokià jà ásivaizdavo Gucevièius ir Marcin-kevièius. Neoklasicistinë Katedra, teigianti ðvie-timo, demokratijos, tvirtos respublikos idëjas.Katedra, sukurta þmogui, anot Lauryno. Jungiantiir telkianti þmones ne tik kaip tikëjimo, bet ir kaipkultûros simbolis.��Man ádomiausias - kuriantis þmogus. Kûry-ba yra dieviðkoji ir kartu demoniðkoji þmogaussavybë. Per jà þmogus áprasmina savo bûtá.Bent jau að asmeniðkai per kûrybà áprasminusavo bûtá. Todël man tai - viena svarbiausiø te-mø. Kurdamas esi gyvas ir imlus pasauliui, betir degini save. Talentas yra ne tik dovana, bet irkryþius. Per ðià temà ðiandien atrandu ir Justi-nà Marcinkevièiø - jo Laurynas savo talentà ne-ða kaip kryþiø.�Tai teatro reþisieriaus Oskaro Korðunovo min-tys apie Just. Marcinkevièiaus �Katedrà�, kuriàjis pastatë Lietuvos nacionaliniame dramos te-atre 2012 metais, apie savo paties darbà, kûry-binius ieðkojimus. Katedra lietuviui jau seniai yratapusi gerokai daugiau nei svarbiausia katali-kø tikëjimo ðventovë. Tai ir istorinë bei kultûrinëatmintis, ir svetimøjø pastangos jà iðtrinti, ir þmo-gaus iðkëlimas aukðèiau bet kokiø politiniø arideologiniø sistemø. Vidinis poreikis kiekvienamstatyti savàjà katedrà... Just. Marcinkevièius sa-vo garsiàja drama tà katedros sakralumà ir dau-giasluoksniðkumà tik dar labiau sustiprino. Gal

todël vienas pirmøjø lieèiamøjø maketø, kuriøgamybà prieð penkiolika metø inicijavo Lietu-vos akløjø ir silpnaregiø sàjunga, buvo bûtentkatedra. Svarbiausios Lietuvos ðventovës ma-ketà 2003 m. pagamino dizaineris Vylius Devei-kis. Maketas padarytas taip, kad bûtø patogusliesti ir lieèiant suvokti katedros, kaip architektû-ros paminklo, visumà, atskiras jos dalis ir tø da-liø proporcijas. Su retomis iðimtimis (tik tada, kaikur nors iðkeliauja), maketas puikuojasi Vilniu-je, Lietuvos akløjø bibliotekoje, Akløjø istorijosmuziejuje ir kiekvienas, èia uþsukæs, kiek pano-rëjæs, já gali apþiûrinëti, liesti, tyrinëti ir tiesiogdar kartà prisiminti Just. Marcinkevièiaus jai skir-tà literatûros kûriná.Balandþio 22 d. grupë Vilniaus ir Kauno ne-regiø prie svarbiausios Lietuvos ðventovës ga-lëjo prisiliesti dar kartà tiek perkeltine, tiek ir tik-ràja ðio þodþio prasme. Lietuvos nacionalinia-me dramos teatre jie turëjo galimybæ þiûrëti (kaikas tik klausytis) Just. Marcinkevièiaus �Kated-rà� su specialiai akliesiems ir silpnaregiams skir-tu garsiniu komentaru. Tai jau ketvirtasis spek-taklis per pastaruosius dvejus metus, pareng-tas su tokiu komentaru. Pirmasis - A. Èechovo�Dëdë Vania� - ávyko 2012 metø pavasará, po jobuvo A. Strindbergo �Visuomenës prieðas�, F.Molnar �Lilijomas�. O ðtai dabar �Katedra�! Spek-taklio komentarà, kaip ir praëjusiais sykiais, pa-rengë aktorë Adrija Èepaitë. Spektaklio metu te-atre taip pat buvo demonstruojamas minëtas di-zainerio V. Deveikio sukurtas katedros maketas,tad visi norintys galëjo �Katedrà� ne tik iðgirsti irpamatyti scenoje, bet ir realiai paliesti, pajusti

Susitikimas su spektaklio kûrëjais

2014/05 17

klasicistiná jos linijø þaismà. Kaip ir prieð �DëdæVanià� ar �Lilijomà�, panorusius A. Èepaitë pir-miausia pakvietë susipaþinti su bûsimo spek-taklio scena, jos áranga, dekoracijomis, vaidini-mo atributika: vyskupo sakykla, ið sukabintø ge-leþiniø grandiniø suformuota katedros kolona(vëliau vyskupas Masalskis jà paðventins), antvirvës pakabinta didele butaforine girnapuse,baþnytiniais suolais, statinëmis, ant kuriø ir tarpkuriø vyks spektaklio veiksmas. Pabendrauti subûsimaisiais þiûrovais trumpai buvo atëjæ be-veik visi svarbiausi pjesës personaþai. O tadagrupës dalyviai gavo specialius ausinukus ir pa-sinërë á magiðkà �Katedros� vyksmà: daugiaunei dvi valandas jie gyveno, mylëjo ir kentëjokartu su spektaklio veikëjais. Kokia vieta ðiamevyksme tenka garsiniam komentarui?Teatro menas - daugiasluoksnis ir daugiapla-nis. Aktoriaus tariami þodþiai - monologai, dia-logai - ávairûs garsiniai efektai, daþniausiai bû-na tik viena ið sudëtiniø spektaklio daliø. Klys-tume, apgaudinëtume ir save, ir kitus manyda-mi, kad garsinis komentaras gali pakeisti ar pa-vaduoti vizualiná suvokimà. Net pats geriausiaskomentaras visada buvo ir liks tik pagalbinëpriemonë, padedanti nematanèiam þmogui ge-riau suvokti bendrà kûrinio idëjà, reþisieriaus su-manymà, vaidinime vykstanèias nebylias sce-nas. Vis dëlto, kaip rodo tiek Lietuvos, tiek kitøðaliø patirtis, garsinis komentaras gali tapti la-bai ádomia edukacine veikla, padedanèia ne-regiui geriau pajusti ir suprasti scenos menà.Nacionaliniame dramos teatre þiûrëta �Katedra�ðià nuostatà dar labiau sustiprino. Daugelio ne-regiø nuomone, komentaras buvo informatyvus,reikalingas ir nuo pirmojo spektaklio gerokai pa-tobulëjæs. Pasiteisino ir sumanymas prieð spek-taklá þmones supaþindinti su scenos apipavida-linimu, vaidinimo atributika. Viena yra sëdëti sa-lëje ir tik klausyti aktoriø tariamø þodþiø ir ðiektiek kita - girdëti tuos þodþius þinant, kad scenaprieð tave tarsi padalinta á dvi dalis: kairëje - sak-ralioji jos dalis, deðinëje - miestieèiams skirtaerdvë, pilna visokiø kubilø ir kubilaièiø. Vienayra liesti tikros katedros ar jos maketo kolonà irðiek tiek kita - suvokti, kad gali egzistuoti ir kolo-nos metafora, kad tai metaforai sukurti gali tar-nauti paprasèiausios grandinës, kuriomis mû-sø tëvai ir seneliai kaime riðdavo gyvulius. �Te-atre viskas netikra�, - aprodinëdama scenos áran-gà sakë A. Èepaitë. Kas teisybë, tai teisybë! Tikðtai klausimas: kaip tie netikri dalykai gali pa-þadinti tikrumo ir tikrøjø vertybiø ilgesá? Èia tur-bût ir slypi tikroji teatro meno paslaptis, þavintiir traukianti savæsp þiûrovus nuo antikos laikø.

Bet teatro iðtakos ir istorija - ne ðio pasakojimotema.Po spektaklio ávyko susitikimas su jo reþisie-riumi O. Korðunovu ir svarbiausius vaidmenis kû-rusiais aktoriais. Pasikeista nuomonëmis apiegarsinio komentaro reikalingumà, aktoriai ir re-þisierius dalijosi mintimis apie vaidmenø kûri-mà, estetines nuostatas, kuriomis vadovaujan-tis buvo statoma Just. Marcinkevièiaus pjesë. Vi-sø susitikimo dalyviø nuomonë buvo beveik vie-noda: reikalingas ir toks garsinis jø komentavi-mas. LASS respublikinio centro kultûrinio dar-bo organizatorë Danutë Cidzikienë kalbëjo:�Neigiamø atsiliepimø ar nuomoniø nebuvo.Þmonëms tokie spektakliai reikalingi, todëlstengsimës, kad ði edukacinë veikla tæstøsi irtoliau. Jau ðá rudená aklieji bus pakviesti dar ávienà spektaklá su garsiniu komentaru. Kol kasnegalime pasakyti, ar tai bus �Katedra�, ar galkoks kitas spektaklis. Kad atsirastø spektaklissu garsiniu komentaru, reikalingas ilgas paren-giamasis darbas: pirmiausia reikia atrinkti ko-mentuoti tinkamà spektaklá, tada padaryti jovaizdo áraðà, parengti patá komentarà. Þinoma,tai parengiamieji darbai ir á teatrà atëjusiam þiû-rovui jie daþniausiai bûna nelabai ádomûs. Þiû-rovas nori spektaklio, nori já matyti, iðgirsti, su-prasti. Manome, kad, bendradarbiaudami su te-atro administracija, spektakliø su garsiniu ko-mentaru jam dar galësime pasiûlyti.�

Neregiai galëjo susipaþinti su katedros maketu

18 MÛSØþodis

MEDICINA

VILTIS AKLIESIEMS VËL MATYTIBûna dienø, kai nesiseka. Tada pradedi kal-tinti aplinkinius, o pats niekam neprisipaþinda-mas tyliai pagalvoji: �Ak, tas nelemtas aklumas!Turëèiau geresná regëjimà, nebûtø tokiø dienø.�Laimei, tai tik retai pasitaikanti silpnumo akimir-ka. Kai man tai nutinka, prisimenu seniai per te-levizijà rodytà laidà. Joje buvo kalbinamas aklaskurènebylys. Diktorës klausimà vertëja neregiuipirðtais iðbelsdavo á delnà. Nepaisydamas ne-galios, neregys sugebëjo áveikti ne tik tamsà irtylà, bet ir patá save. Jis sëkmingai baigë moks-lus ir tapo mokslø daktaru. Þinoma, tai iðskirti-nis atvejis. Deja, nematanèiø ir negirdinèiø vai-kø bei suaugusiø yra ir mûsø ðalyje. Vienas iðdaþniausiai pasitaikanèiø susirgimø, nulemian-èiø negráþtamà aklumà ir kurtumà, yra Aðerio(Usher) sindromas. Pasaulio mokslininkai rim-tai ëmësi já tirti ir su juo kovoti. Ðio sindromo tyri-mo programai vadovauja technologijos moks-lø daktarë, �Mûsø þodþio� skaitytojams jau pa-þástama, oftalmologë Ieva Sliesoraitytë. Tik su-gráþusi ið pasaulinio oftalmologø kongreso, vy-kusio Jungtinëse Amerikos Valstijose, kuriamepristatë susirgimo tyrimø rezultatus, mokslinin-kë sutiko atsakyti á kelis �Mûsø þodþio� þurnalis-to Henriko Stuko klausimus.- Kaip pasireiðkia Aðerio sindromas ir ko-kios galimos ðio sindromo pasekmës?- Aðerio sindromas genetiðkai nulemtas. Dëljo akies tinklainëje degeneruoja ðviesai jautrioslàstelës, taip pat vyksta prieðlaikinë garso ban-gai jautriø receptoriø mirtis vidinëje ausyje. Pir-mieji simptomai pastebimi greitai - dar nauja-gimiui nustatomas abipusis kurtumas ar prog-resuojanèio pobûdþio prikurtimas tam tikro daþ-nio bangoms. Kûdikis daþniausiai pavëluotaiþengia pirmuosius þingsnius. Kai nëra pakan-kamo iðorinio dirgikliø priëmimo, kai kuriais at-vejais neðsivysto ir kalba. Regos sutrikimai vi-dutiniðkai pasireiðkia apie deðimtus gyvenimometus - tai orientacijos tamsoje sutrikimas, pa-laipsniui siaurëjantis regëjimo laukas, vëliau pa-didëja jautrumas ðviesai, prarandamas objek-tø ryðkumas ir kontûrai, galiausiai atsirandaspalvø skyrimo problemos. Susirgimas pama-þu progresuoja - daþnai iki abipusio negráþta-mo aklumo.- Ar anksti diagnozuojamas Aðerio sind-romas ir kokie tyrimai atliekami?

- Aðerio sindromo ankstyva diagnostika su-dëtinga, nes tai retas susirgimas. Nors pirmiejisimptomai pasireiðkia dar naujagimiui, taèiaupraeina beveik dvideðimtmetis, kol diagnozuo-jamas ðis sindromas. Daþniausiai diagnozæ pa-tvirtiname tik specializuotuose centruose. Oftal-mologai atlieka specialius elektroretinografiniustestus tinklainës fotoreceptoriø funkcijai ávertin-ti, psichofizinius testus objektyviam regëjimoaðtrumui ir iðlikusiam regëjimo laukui nustatytibei nemaþai tyrimø tinklainës morfologiniamspakitimams iðsiaiðkinti. Otorinolaringologai áver-tina garso jutimo slenkstá, prikurtimo laipsná, kal-bos sutrikimus, vestibiuliarinio aparato pakiti-mus. Genetikai nustato paveldimumo tipà beisindromà sàlygojusá genà ar genus ir mutaci-jas juose. Reikëtø paminëti: jeigu ðeimoje yragimæs vaikas, kuriam patvirtintas Aðerio sindro-mas, padidintos rizikos nëðtumams galima ir

2014/05 19

prenatalinë diagnostika.- Kokios galimybës iðgydyti ðá sindromà?- Negaliu atsakyti vienareikðmiðkai. Jei kal-bësime apie klausà, tai klausos sutrikimus sëk-mingai kompensuojame pakaitiniais klausosaparatais ar klausos implantais. Ankstyva diag-nostika ir savalaikis vienpusis ar abipusis klau-sos implanto pasirinkimas padeda iðvengti ne-bylumo ir kalba, nors ir su pastebimais sindro-mui specifiniais defektais, bet iðsivysto. Kalbantapie regëjimo gràþinimà, tai sudëtingesnë prob-lema. Að su komanda intensyviai dirbame ðiuoklausimu, atliekame iðsamius klinikinius ir mo-lekulinius tyrimus. Iðtyrus kiekvienà atskirà at-vejá, taikau daugiaprofiliná ir kompleksiná paci-ento stebësenos modelá. Pacientams rekomen-duoju mitybà, kuri praturtinta omega-3 rûgðtimisir vitaminais, rûkantiems siûlau atsisakyti ðio þa-lingo áproèio dël neigiamo poveikio smulkio-sioms tinklainës kraujagyslëms, be to, rekomen-duoju saugoti akis nuo tiesioginiø saulës spin-duliø akiniais, kuriø stiklai turi specialius filtrus.Individualiai ávertinu sindromo paþengimolaipsná ir tolesnæ progresavimo rizikà, numato-mi ir planuojami terpiniai tyrimai, kuriais siekia-ma uþkirsti kelià aklumui.- Papasakokite plaèiau, kaip susirgimaspaveldimas? Kokia tëvø reakcija, kai jie su-þino, kad liga paveldëta ir jø vaikas pamaþuapaks?- Aðerio sindromas paveldimas vadinamu au-tosominiu recesyviniu bûdu. Recesyvinis pavel-dëjimo tipas reiðkia, jog abu tëvai yra sveiki, ta-èiau abiejø genotipe slepiasi uþ sindromà at-sakingame gene ávykusi mutacija. Jei gimë kû-dikis su Aðerio sindromu, vadinasi, paveldëtane maþiau kaip dvi mutacijos: viena ið tëvo, kita- ið motinos pusës. Ðio sindromo pasireiðkimasnuo lyties nepriklauso, todël ir vadinamas auto-sominiu. Giminingose santuokose autosominiurecesyviniu bûdu paveldimø ligø tikimybë labaididelë, o negiminingose lemia atsitiktinumas -tiesiog susitiko du þmonës, kuriø giminëje bu-vo identiðkas susirgimas.Sveikiems tëvams sunku suvokti ir susitaiky-ti, kad jø naujagimiui diagnozuotas ðis sindro-mas. Jei ðeimoje jau yra bent vienas vaikas, ku-riam diagnozuotas ðis sindromas, sutuoktiniaipaprastai baiminasi kiekvieno kito nëðtumo. Bai-më yra pagrásta, taèiau reikia atminti, jog 25 proc.tikimybë, kad gims sergantis, o kiti 50 proc. busmutacijos neðiotojai, dar 25 proc. - gims svei-kas. Iðgirdæ paveldimos ligos diagnozæ, sutuok-tiniai susirgimo atvejø ieðko vienas kito ðeimo-se. Daþniausiai paieðkos bûna bergþdþios, nes

susirgimas daþniausiai bûna pasireiðkæs prieðtris ar daugiau generacijø. Neðiotojø atvejus nu-statyti padeda ðeimos nariø kraujo mëginiø tiks-linë molekulinë diagnostika, skirta gene ávyku-siai mutacijai atsekti. Ði galimybë pacientui yrabrangi ir ne visada prieinama, taèiau, kita ver-tus, gali bûti padengiama vykdomø tyrimø, arvadinamøjø studijø lëðomis.- Kiek yra tekæ skaityti, ðio sindromo tyri-mo studijai vadovaujate ir jûs. Kokie tyrimotikslai, gal jau pasiekti pirmieji rezultatai?- Susidurti su pamaþu regëjimà prarandan-èiu pacientu, kuriam niekuo negali padëti, yralabai sunku, todël tikiuosi, jog, sujungæ kiekvie-no atskirai þinias ir patirtá, pasieksime daugiaunei kiekvienas atskirai ir drauge rasime bûdø,kaip padëti mûsø pacientams, kenèiantiems dëlAðerio sindromo. Projektas, vadinamas Eur-USH (European young investigators netvvork forUsher syndrome), jungia skirtingø srièiø eksper-tus: klinicistus, biologus, genetikus ir chemikus,dirbanèius Vokietijoje, Prancûzijoje, Portugalijo-je ir Olandijoje. Tikimës drauge iðsiaiðkinti Aðe-rio sindromo klinikinës ávairovës prieþastis, li-gos progresavimà, pasiûlyti ankstyvos diagnos-tikos metodus vaikams iki trejø metø amþiaus,planuojame surasti ir patikrinti gydymo meto-dus, skirtus atgaivinti tinklainëje degeneravu-sioms ðviesai jautrioms làstelëms ar bent jau su-stabdyti fotoreceptoriø mirtá. Viliuosi, jog netoli-moje perspektyvoje ir mûsø pacientams galë-siu pasiûlyti gydymo alternatyvas, galinèias grà-þinti regëjimà ar sustabdyti regos potencialo ny-kimà. Mûsø galutinis tikslas - pagerinti Aðeriosindromu serganèiø asmenø gyvenimo kokybæ.Dþiaugiuosi, jog sukûrëme Europos mastoduomenø bazæ, kurioje kaupiami duomenysapie klinikines Aðerio sindromo formas ir susi-jusius genetinius defektus. Remdamasi su-kauptais duomenimis, jau ðiandien galiu indi-vidualiai besikreipianèiam pacientui numatytisindromo progresavimo rizikà ir dalinai atsaky-ti, kodël vienam liga progresuoja labai greitai iriðsivysto abipusis aklumas, kartais net nesulau-kus keturiasdeðimtmeèio, o kitu atveju - regëji-mo likuèio pakanka iki gilios senatvës. Su mû-sø rezultatais jau susipaþino Vokietijoje, Pran-cûzijoje, Graikijoje, Jungtinëse Amerikos Valsti-jose ir kitose ðalyse.- Ar daþnas Aðerio sindromas ir kokiamprocentui þmoniø aktualûs ðie tyrimai?- Aðerio sindromas - tai viena daþniausiø vi-sø aklumà-kurtumà sàlygojanèiø prieþasèiø irsudaro apie 3-6 proc. visø vaikø kurtumo atve-jø. Antra vertus, tai retas susirgimas, kuris þmo-

20 MÛSØþodis

SUKAKTYS

ATMINTIES ÐVIESA Graþina SIDEREVIÈIENË

Balandþio 16 d. VðÁ Kauno akløjø ir silpnare-giø centre buvo surengtas vakaras, skirtas Kris-tijono Donelaièio 300-osioms gimimo metinëmspaminëti. Mes, organizatoriai, labai jaudinomës,nes renginys lietuviø groþinës literatûros pradi-ninkui atminti privalëjo bûti solidus ir prasmin-gas. Poeto ir dvasininko atminties ðviesa iki ðiolskleidþia ir, tikimës, ateityje skleis savo ðiltusspindulius.Renginá kunigo poeto Rièardo Mikutavièiauseilëmis pradëjusi mëgëjø teatro �Aira� reþisierëZita Klibavièienë pristatë vieðnià - Maironio lie-tuviø literatûros muziejaus seniausios literatûrosskyriaus vedëjà Audronæ Gedutienæ. Muziejinin-kë nekartojo visiems þinomø tiesø apie poeto irdvasininko gyvenimà ir kûrybà - á Donelaièio pa-liktus pëdsakus mûsø literatûroje paþvelgë ki-tokiu þvilgsniu. Iðsamiai, ádomiai ir be galo nuo-ðirdþiai papasakojo apie 2013 metais Maironioliteratûros muziejaus surengtà ekspedicijà, skir-tà K. Donelaièio atminties þenklø Karaliauèiaussrityje paieðkai. Tø þenklø, keliaujant poeto gy-venimo ir kûrybos takais, ðiame kraðte vis ma-þëja. Muziejaus patalpos apleistos, neðildomos,darbuotojos abejingos poeto kûrybiniam pali-kimui. Sveèius ið Lietuvos sutiko abejingai ir, ro-dës, tik laukë, kad greièiau iðvaþiuotø. Maþasðviesos þiburëlis, kurá iðvydo ekspedicijos da-lyviai, buvo mokyklinis autobusiukas ir prie K.Donelaièio kapo padëta didþiulë raudonø gvaz-dikø puokðtë. Apkeliavæ kelius ir takelius, kuriuo-se ámintos K. Donelaièio pëdos, sveèiai ið Lietu-vos su liûdesiu pripaþino: svetimoje þemëje mesnieko reikðmingo negalime padaryti, kad poe-to palikimas bûtø deramai saugomas, nes tai -ne mûsø galioje. Anot A. Gedutienës, reikia sau-

goti materialøjá ir nematerialøjá paveldà savo sie-lose èia, Lietuvoje. Ji pasidþiaugë, kad Kristijo-nas Donelaitis plaèiai minimas visoje Lietuvojeir kad ypaè didelá indëlá áneða Maironio literatû-ros muziejus. Vieðnia pristatë bûsimus renginius,skirtus poetui atminti, pakvietë juose apsilanky-ti. Anot þiûrovø, mëgëjø teatras �Aira� puikiai at-liko savo darbà, kûrybiðkai paþvelgë á Kristijo-no Donelaièio palikimà - parodë literatûriná-mu-zikiná spektaklá �Artëk�, kuriame sujungë K. Do-nelaièio ir R. Mikutavièiaus poezijà su VytautoKernagio daina �Baltas paukðtis�.Spektaklyje skambëjo iðtraukos ið epinës po-emos �Metai� ir pasakëèia �Ðuo didgalvis�. Pos-mus skaitë net ðeðios skaitovës. Iðgirdome ma-loniø pagyrimø, kad pateikëme daug poetinësmedþiagos, kad ji nebuvo skaitoma ið lapo - at-likëjos pasistengë jà pateikti atmintinai.Po spektaklio LASS Kauno miesto filialo pir-mininkë Roma Girnienë pasveikino reþisieræ Zi-tà Klibavièienæ, ðiais metais ðvenèianèià kûry-binës veiklos su mëgëjø teatru �Aira� 20-metá.Renginyje sveèiavosi Kauno miesto savival-dybës administracijos kultûros ir turizmo plët-ros skyriaus vedëjas Albinas Vilèinskas. Jis sa-kë girdëjæs daug gerø atsiliepimø apie mûsøcentro kultûrinæ veiklà ir liko suþavëtas prasmin-gu ir átaigiu Kristijono Donelaièio 300-øjø gimi-mo metiniø paminëjimu. Tikime, kad sveèio ið-tarti þodþiai buvo nuoðirdûs, ir manome, kad tairimtas mûsø nuolatinio triûso puoselëjant irskleidþiant kultûrà ávertinimas.Viliamës, kad panaðaus pobûdþio renginiaidþiugins mûsø þiûrovus dar ne vienus metus.

nëms diagnozuojamas maþdaug 3:100000daþniu, varijuoja priklausomai nuo geografinëspadëties ir paèios populiacijos. Dël ðio sindro-mo þmogus tampa neágalus, daþnai nedarbin-gas, taip pat jam bûdingas apribotas savaran-kiðkas judëjimas ir orientacija. Todël ligoniai pa-tys imasi ieðkoti pagalbos ir savarankiðkai su-siranda mokslininkus, tirianèius retas ligas.Stengiuosi padëti visiems, kurie kreipiasi dël re-to susirgimo, ypaè jei nëra kitø galimybiø ðaly-je, kurioje gyvena. Todël tyrime dalyvauja be-veik dvigubai daugiau þmoniø, nei buvau su-planavusi. Deja, galimybës padëti yra ribotos,

nes atliekami tyrimai labai brangûs ir studijosbiudþetas yra limituotas.- Kokia bûtø galimybë pacientams ið Lie-tuvos patekti á tiriamøjø grupæ? Kur jie turë-tø kreiptis ir kà daryti?- Atlikti tyrimø kreipiasi pacientai ið visos Eu-ropos. Pacientams ið Lietuvos siûlyèiau aplan-kyti tinklapá http://eur-ush.eu/, kad galëtø susi-paþinti su ðiuo metu atliekamais tyrimais, para-ðyti laiðkà nurodytu kontaktiniu elektroniniu arpaprastu paðtu, pridëti paskutiná akiø gydytojoir otolaringologo iðraðà.- Aèiû uþ pokalbá.

2014/05 21

IÐ MÛSØ KALENDORIAUS

GYVENIMÀ ÁVAIRINA MOKSLEIVIAI Juozas VALENTUKEVIÈIUSApie mokytojo profesijà yra pasakyta dauggraþiø ir prasmingø þodþiø. Kiekvienas mes vai-kystëje turëjome mylimà savo mokytojà. Bëgantmetams to mokytojo portretas vis labiau ryðkë-ja, ágauna naujø kontûrø - lyg tame paveiksle:kuo ilgiau þiûri, tuo daugiau pamatai ávairiausiøspalvø bei atspalviø. Ðios profesijos þmonës ver-ti didelës pagarbos. Vienas bièiulis apie savodarbà yra sakæs: �Bûti pedagogu ádomu - tai kû-rybiðkas, nemonotoniðkas ir niekuomet nesibai-giantis darbas. Já dirbant reikia dalykiðkumo, de-mokratiðkumo, kantrybës, optimizmo, entuziaz-mo, sugebëjimo pateikti þinias nestandartiðkaiir, þinoma, humoro jausmo. Be jo bûtø sudëtin-ga su vaikais. Neásivaizduoju mokytojo be gau-sybës knygø. Kartais su mokiniais nerasdamisprendimo ar atsakymo atsiverèiame vienà kitàknygà ir ieðkome, nes visko negali þinoti. Taippat ðios profesijos atstovams nëra dviejø vie-nodø dienø ar pamokø. Eidamas á mokyklà nie-kada neþinai, kas laukia... Bet man tai labai pa-tinka, jauèiu malonumà, moksleiviai paávairinagyvenimà.�Ðiame straipsnyje noriu papasakoti apie dupedagogus, du buvusius klasës draugus, pa-sirinkusius vienà humaniðkiausiø profesijø pa-saulyje ir jau daug metø dirbanèius kartu vieno-je ástaigoje Vilniuje - Lietuvos akløjø ir silpnare-giø ugdymo centre (LASUC). Tai Gediminas Rut-kauskas ir Stanislovas Inta, jie abu geguþës më-nesá mini graþias gyvenimo sukaktis - ðeðias-deðimtmeèius. Ta proga ðiek tiek pasklaidyki-me jø gyvenimo ir veiklos puslapius.GEDIMINAS RUTKAUSKASGediminas gimë 1954 m. geguþës 14 d. Ru-sijoje, Miragino kaime, Tomsko srityje. 1958 m.ðeima ið tremties sugráþo á Lietuvà. 1961 m. rug-sëjo pirmàjà Gediminas pradëjo mokytis Kau-no akløjø internatinëje mokykloje. Netrukus ið-ryðkëjo moksleivio gabumai tiksliesiems moks-lams, ypaè matematikai. Áþvalgusis mokytojasBronius Ibenskas gabø auklëtiná pakvietë á ðach-matø bûrelá. Nuo ketvirtos klasës, susipaþinæssu ðio þaidimo pagrindais ir paslaptimis, ðach-matus vaikinas pamëgo visam gyvenimui. Ga-bø jaunàjá þaidëjà mokyklos vadovai nuolatosájungdavo á mokyklos komandà. Gediminasdaug kartø ávairiose moksleiviø varþybose yratapæs nugalëtoju ir prizininku, pelnæs ávairiø ap-

dovanojimø ir diplomø. Apskritai, mokykloje bu-vo aktyvus ir veiklus vaikinas.1973 m. baigë vidurinæ mokyklà ir tø paèiømetø rudená pradëjo studijuoti Vilniaus peda-goginiame institute (dabar - Lietuvos edukolo-gijos universitetas) matematikà. 1977 m. sëk-mingai baigë studijas, nuo rugsëjo pirmosiospradëjo dirbti Vilniaus akløjø ir silpnaregiø in-ternatinëje mokykloje auklëtoju. Po poros metøbuvo paskirtas matematikos mokytoju, o nuo1995-øjø - vyresniuoju mokytoju. Mokymo rei-kalams ið ávairiø medþiagø pats pagamino geo-metriniø figûrø modelius, kad mokiniai geriausuprastø ir iðmoktø dëstomus dalykus. Su kole-gomis LASUC moksleiviams organizuoja ávai-rius konkursus ir viktorinas. Nuo 1979 m. vado-vauja mokyklos ðachmatø bûreliui. Jo treniruo-jami moksleiviai yra pelnæ nemaþai pergaliø, okeliolika buvusiø auklëtiniø su ðiuo intelektualiuþaidimu nesiskiria iki ðiol ir yra þinomi ðachma-tininkai Lietuvoje ir uþ jos ribø.Gediminas, pamëgæs ðachmatus prieð pen-kiasdeðimt metø, nesiskiria su jais iki ðiol: daly-vauja ávairiose varþybose ir èempionatuose. Dukartus yra tapæs Lietuvos akløjø ir silpnaregiø(LASS) ðachmatø èempionatø nugalëtoju, daugkartø yra buvæs prizininku. Ávairaus lygio varþy-bose atstovauja LASS ðachmatininkø komandai.Penkis kartus yra dalyvavæs pasaulio akløjø brai-lio ðachmatø olimpiadose. Gediminas Rutkaus-kas iki ðiol yra aktyvus ir visuomeniðkas, daly-vauja ávairiø sporto klubø veikloje.STANISLOVAS INTAStanislovas gimë 1954 m. geguþës 20 d.Tirkðliuose, Maþeikiø rajone. Septyneriø metøpradëjo lankyti Maþeikiø vidurinæ mokyklà. Jo-je baigë septynias klases. Silpstant regëjimuinuo 1968 m. mokslà tæsë Kauno akløjø interna-tinëje mokykloje. 1975-aisiais pradëjo dirbti Lie-tuvos akløjø draugijos Ukmergës ir Ðirvintø ra-jono tarybos pirmininku. Ðias pareigas ëjo sep-tynerius metus. Rûpinosi ðiø dviejø rajonø ne-regiø socialiniais ir kultûriniais reikalais. Siekda-mas mokslo þiniø, nuo 1977 m. pradëjo studi-juoti Ðiauliø pedagoginiame institute (dabar -universitetas) tiflopedagogikà. Sëkmingai bai-gæs studijas, nuo 1982 m. lapkrièio mënesio pra-dëjo dirbti auklëtoju Vilniaus A. Jonyno akløjø irsilpnaregiø mokykloje. Nuo 1996 m. spalio më-

22 MÛSØþodis

nesio Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymocentre jam buvo patikëtos atsakingos pareigos- paskirtas direktoriaus pavaduotoju administ-racijos ir ûkio reikalams. Po aðtuoneriø metø at-sisakë administracinio darbo ir gráþo á pedago-ginæ veiklà, tame paèiame ugdymo centre ikiðiol dirba auklëtoju.Stanislovo gyvenime svarbià vietà uþimasportas ir visuomeninë veikla. 1973 m. pradëjoaktyviai sportuoti, buvo vidutiniø nuotoliø bëgi-kas. Dalyvavo ávairiose varþybose. Yra tapæs Uk-mergës miesto bëgimo èempionu, 400 metrødistancijoje buvo nepralenkiamas. Daug metøatstovavo Lietuvai, buvo akløjø ir silpnaregiølengvosios atletikos rinktinës narys. Ðiuo metuStanislovas Inta yra Lietuvos akløjø sporto fede-racijos vykdomojo komiteto narys, nuo 2012 m.- Vilniaus miesto akløjø ir silpnaregiø mokslei-

viø ir jaunimo sporto klubo �Ðarûnas� preziden-tas. Ketverius metus yra buvæs Lietuvos parolim-pinio komiteto revizijos komisijos pirmininku.Pedagogas stengiasi skiepyti rimtà poþiûrá ámokslà, skatina meilæ sportui, pastebëjæs moks-leivio gabumus vienai ar kitai srièiai ragina siektiþiniø ir tobulëti.Abu pedagogai apie savo profesijà kalba supagarba ir deramu solidumu. �Tarp mokytojo irmoksleivio turi bûti nuolatinis dialogas. O bend-raujant - pagarba ir supratimas. Geras pedago-gas moksleiviui padeda tobulëti ten, kur jis yragabus, ir per daug nereikalauti ir nespausti ten,kur jis silpnesnis.�Abiem jubiliatams linkime visokeriopos sëk-mës gyvenime, ðeimoje bei jaunatviðko entu-ziazmo kasdienëje moksleiviðkoje aplinkoje.MINËTINOS SUKAKTYSBirþelio 3 d. sukanka 110 metø, kai gimë(1904) Povilas Èetkauskas, dirigentas, akordeo-nininkas, vadovëliø akordeonui autorius (mirë1991).Birþelio 3 d. sukanka 70 metø, kai gimë(1944) Marija Leleko, ilgametë UAB �Liregus�darbuotoja, buvusi LASS visuomeniniø tarybøbei komisijø narë.Birþelio 8 d. sukanka 125 metai, kai mirë(1889) Vladislovas Ðachna, neregys pianistas,kompozitorius.Birþelio 14 d. sukanka 50 metø, kai gimë

(1964) Remigijus Bagdonas, juristas, nuo 1993m. Ðiauliø miesto akløjø ir silpnaregiø sporto klu-bo �Perkûnas� pirmininkas.Birþelio 21 d. sukanka 60 metø, kai gimë(1954) Jadvyga Davidoviè, trisdeðimt metø va-dovavusi LASS Ðalèininkø rajono filialui.Birþelio 22 d. sukanka 70 metø, kai gimë(1944) Graþina Siderevièienë (Kunigëlytë), pe-dagogë, literatë, LASS kultûros darbuotoja.Birþelio 26 d. sukanka 100 metø, kai gimë(1914) Teofilë Þemaitytë, poetë, iðleidusi pen-kias poezijos knygas (mirë 2008).DËMESIO!

PRANO DAUNIO PAMINKLO ATIDENGIMASÐiø metø birþelio 5 d. Kaune, prie Kauno Prano Daunio akløjø irsilpnaregiø ugdymo centro (Taikos prospektas 6 A), vyks Lietuvoskariuomenës savanoriui, akløjø ðvietimo pradininkui Pranui Dau-niui skirto paminklo atidengimas ir paðventinimas. Renginyje jaudavë sutikimà dalyvauti Kauno miesto ir Kauno arkivyskupijos va-dovai, LR Vyriausybës ir LR Seimo nariai. Iðkilmëse taip pat daly-vaus Lietuvos kariuomenës atstovai, akløjø ir silpnaregiø bendruo-menës nariai, kiti garbûs sveèiai.Norinèius ir galinèius maloniai kvieèiame atvykti ir dalyvauti isto-rinæ prasmæ turinèiose iðkilmëse. Renginio pradþia 11.00 val.Renginio baigiamasis akcentas vakare 19.00 val. - spektaklis�Tamsos ðvyturys�, skirtas Prano Daunio atminimui. Spektaklá rodysP. Daunio kraðtieèiai, Utenos kultûros centro �Þaliaduoniø� teatras.Reþisierius Ðarûnas Kunickas. Spektaklis vyks Kauno akløjø ir silp-naregiø centro salëje (Savanoriø pr. 206), áëjimas laisvas.KPDF taryba

2014/05 23

TRUMPAI

POEZIJOS ÐVENTË KLAIPËDOJEBalandþio 4 dienà Lietuvos akløjø bibliote-kos Klaipëdos filiale ávyko poezijos ir muzikospopietë, kurioje dalyvavo LASS literatai AlvydasValenta ir Vilija Dumbliauskienë. Sveèiø posmuskeitë uostamiesèio smuikininko Juozo Staniuliomuzikiniai intarpai. Þemaitiðkai savo kûrybospaskaitë praëjusio LASS literatø konkurso lau-reatë Roþë Poðkienë.PUSFINALIO KOVOS PANEVËÞYJEBalandþio 5-6 dienà Panevëþyje ávyko Lietu-vos akløjø ir silpnaregiø braziliðkø ðaðkiø pusfi-nalio varþybos. Jose dalyvavo 36 sportininkai.Pirmàjà vietà iðkovojo Gintaris Audickas, antra-sis - Deividas Dambrauskas, treèiasis - JonasJankûnas. Po ðio etapo á finalinæ turnyro dalá pa-teko deðimt vyrø ir penkios moterys.SUJUNGË ROMANSASBalandþio 9 dienà LASS Raseiniø rajono fi-liale surengta ðventë �Sutinkame pavasará irgráþtanèius paukðèius su skambia daina�. Jojekoncertavo LASS Prienø rajono filialo moterø vo-kalinis ansamblis �Puriena�. Romansø padaina-vo ir ðeimininkø kolektyvas �Svaja� bei estradi-në grupë. Po koncerto surengta vakaronë. Or-ganizacijø nariai pasikeitë darbo patirtimi, ap-tarë tolesnes bendradarbiavimo gaires.ÐVENTË ÐIAULIUOSEBalandþio 10 dienà Ðiauliø kultûros centro Ak-løjø ir silpnaregiø skyriuje folkloro ansamblis�Sedula� surengë literatûrinæ-muzikinæ medita-cijà �Stabtelk, pajusk laikà�. Skambëjo kolekty-vo atliekamos giesmës �Ave Marija�, �Bûk ra-mus�, �Alyvø darþely�, �Laukimo giesmë� ir LinoPoniðkaièio, Julës Vaketienës eilës.DOVANA BENDRUOMENEIBalandþio 10 dienà Kauno akløjø ir silpnare-giø centro bendruomenës nariams klasikinësmuzikos koncertà padovanojo Vytauto Didþiojouniversiteto Muzikos akademijos dainavimo ka-tedros profesoriaus Tomo Ladigos klasës stu-dentai. Eiliø paskaitë mëgëjø teatro �Aira� skai-tovës Roma Girnienë, Zita Klibavièienë ir Graþi-na Siderevièienë.VIENA IÐ ÐEÐIØSocialinës apsaugos ir darbo ministerija pra-ëjusiø metø rugsëjo 27 dienà buvo paskelbusigeriausio socialinio darbuotojo rinkimus. Ðeðigeriausieji pirmà kartà rengtai akcijai pasibai-gus ðiø metø kovo 18 dienà apdovanoti Geru-mo þvaigþdëmis. Tarp jø ir LASS Ðvenèioniø ra-jono filialo pirmininkë Stasë Maþuolienë. Ji pa-gerbta balandþio 11 dienà. Skaitytojø vardu

sveikiname ir linkime sëkmës dirbant ðá neleng-và socialinio darbuotojo darbà. Socialinës ap-saugos ir darbo ministerijos teigimu, Lietuvojedirba apie 3000 socialiniø darbuotojø.LABDAROS KONCERTAS KAUNEBalandþio 12 dienà Kauno filharmonijoje ávy-ko labdaros koncertas �Að noriu matyti pavasa-rá�. Koncertas surengtas Kauno M. K. ÈiurlionioLIONS klubo ir dar dviejø miesto LIONS klubøiniciatyva. Suaukotos lëðos bus skiriamos Kau-no Prano Daunio akløjø ir silpnaregiø ugdymocentrui. Renginyje grojo bei dainavo dabartiniaiir buvæ ðio centro auklëtiniai, operos solistas Liu-das Mikalauskas bei violonèeliø ir kontrabosøkvartetas �Bass arco�.Kauno M.K. Èiurlionio LIONS klubas daugiaunei deðimt metø draugauja su Prano Daunio ak-løjø ir silpnaregiø ugdymo centru ir teikia jamparamà. ÐOUDAUNO ÈEMPIONËBalandþio 12-13 dienà Vilniuje ávyko Lietu-vos akløjø ir silpnaregiø moterø individualusðoudauno èempionatas. Jame dalyvavo dvyli-ka sportininkiø ið septyniø Lietuvos akløjø spor-to federacijos klubø. Pirmàjà vietà iðkovojo OretaStrazdauskaitë, antroji - Oksana Dobrovolska-ja, treèioji - Dainora Laukþemytë.TRADICINIS TURNYRASBalandþio 24-27 dienà Vilniuje ávyko tradici-nis tarptautinis golbolo turnyras Vilniaus Vytau-to Didþiojo LIONS klubo taurei laimëti. Jame da-lyvavo Alþyro, JAV, Ispanijos, Suomijos, Ukrai-nos ir dvi Lietuvos komandos. Pirmàjà vietà ið-kovojo Lietuvos pirmoji komanda (Saulius Leo-navièius, Nerijus Montvydas, Artûras Jonikaitis,Þydrûnas Ðimkus, Marius Zibolis). Saulius Leo-navièius pripaþintas geriausiu turnyro gynëju.DALYVAUS EUROPOS ÈEMPIONATEBalandþio 24-27 dienà Berlyne (Vokietija) ávy-ko Tarptautinis Vokietijos þmoniø su negaliaplaukimo èempionatas. Jame Lietuvai atstova-vo Mindaugas Dvylaitis, Kristina Maèiutaitë,Gluosnë Norkutë, Viktorija Urbonaitë. Kvalifika-cinius normatyvus, leidþianèius dalyvauti Tarp-tautinio parolimpinio komiteto Europos plauki-mo èempionate, ávykdë M. Dvylaitis, G. Norkutëir V. Urbonaitë. Mûsø rinktinë varþybose pageri-no devynis ðalies rekordus. Europos plaukimoèempionatas ávyks rugpjûèio 4-10 dienà Eind-hovene (Olandija).DALYVAUTA TRADICINËJE ÐVENTËJEBalandþio 27 dienà Kretingos kultûros cent-re surengta tradicinë kapelø ðventë �Kretingið-

24 MÛSØþodis

kë polka 2014�. Joje dalyvavo LASS Kretingosrajono filialo liaudiðkos muzikos kapela �So-dþius�. Ðiame tradiciniame renginyje kolektyvasdalyvauja jau daugiau nei deðimt metø.POEZIJA PANEVËÞYJEBalandþio 28 dienà Panevëþio savivaldybësvieðosios bibliotekos filiale �Ðiaurinë biblioteka�ávyko poeto Alvydo Valentos kûrybos popietë.Renginyje prisiminta A. Valentos prieð keleriusmetus iðëjusi knyga �Pradþios uþkalbëjimai� beipristatyta naujausia knyga �Nuoþmiai artëjantis�.Susirinkusiems autorius paskaitë savo kûrybos.Jam taip pat talkino LAB darbuotoja Justina Ga-garina. Poetui bendrauti su skaitytojais padëjodainø autorius ir atlikëjas Povilas Girdenis.Skambëjo jo atliekamos lietuviðkos ir þemaitið-kos dainos. Buvo ir trys dainos, sukurtos pagalA. Valentos þodþius.PASIRAÐYTA MARAKEÐO SUTARTISBalandþio 30 dienà Pasaulio intelektinësnuosavybës organizacijos bûstinëje ÞenevojeEuropos Sàjunga oficialiai pasiraðë Marakeðosutartá. Jos esmë - galimybë akløjø organizaci-joms, bibliotekoms dalintis akliesiems tinkamaisformatais iðleistais kûriniais su ta paèia kalbakalbanèiomis ðalimis. Dabar bûtina, kad sutartáratifikuotø bent 20 Pasaulio intelektinës nuosa-vybës organizacijai priklausanèiø valstybiø. Tiktada tos valstybës, kurios bus ratifikavusios su-tartá, galës pasinaudoti jos teikiamais privalu-mais.Marakeðo sutartis priimta praëjusiø metø bir-þelio 28 dienà Pasaulio intelektinës nuosavybësorganizacijos ir Maroko karalystës organizuoto-je diplomatinëje konferencijoje. Ðioje konferen-cijoje kaip sektinas akløjø aprûpinimo knygo-mis tinkamais formatais pavyzdys buvo pami-nëta Lietuvos akløjø bibliotekos sukurta virtualibiblioteka �Elvis�.PER RADIJÀ NEBEBUS...Balandþio 30 dienà ilgametis Lietuvos radi-jo diktorius þurnalistas Juozas Ðalkauskas pa-skelbë, kad palieka radijà. J. Ðalkauskas Lietu-vos radijuje diktoriumi dirbo 44 metus. Skaitëþinias, nuo 1988 metø rengë spaudos apþval-gas. Daugelis radijo klausytojø já paþásta kaipnenuilstantá spaudos apþvalgininkà.J. Ðalkauskas taip pat yra ir garsiniø knygøskaitovas. Garsines knygas jis skaito beveik tiekpat laiko, kiek ir dirbo Lietuvos radijuje, - keturisdeðimtmeèius. Dalyvauja ávairiuose Lietuvos ak-løjø bibliotekos, Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sà-jungos renginiuose.Lietuvos akløjø bibliotekos elektroniniø leidi-niø valdymo informacinë sistema ELVIS skelbia,kad joje yra daugiau nei 500 J. Ðalkausko áskai-tytø knygø.

Beje, prie kasdieninës spaudos apþvalgosper Lietuvos radijà (daugelis jau nelabai ásivaiz-duojame, kad jos galëtø nebûti) daug prisidëjoLietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga. Spaudosskaitymo idëjà ji parsiveþë 1988-1990 m. ið Va-karø valstybiø akløjø organizacijø ir inicijavo,kad ði patirtis bûtø pritaikyta ir Lietuvoje. Ið pra-dþiø nuogàstauta, kad garsinës spaudos ap-þvalgos gali gerokai sumaþinti spaudos tiraþus,bet greitai ásitikinta, kad ði baimë neturi pagrin-do. Lietuvos þmonës, tarp jø ir neregiai, kasdienklausosi spaudos apþvalgø. Ketvirtá ðimtmeèioðios apþvalgos buvo nedalomai �suaugusios�su J. Ðalkausko balsu.BELGIJOJE - PIRMIGeguþës 1-4 dienà Blankenberge (Belgija)ávyko tarptautinis golbolo turnyras. Jame daly-vavo septyniø ðaliø komandos. Mûsø ðalies rink-tinë turnyre iðkovojo pirmàjà vietà.�MAGIÐKAS M. K.ÈIURLIONIO PASAULIS.ZODIAKAS� ÐIAULIUOSEGeguþës 6 dienà Ðiauliø �Auðros� muziejausChaimo Frenkelio viloje atidaryta edukacinë me-no paþinimo taktilinë paroda �Magiðkas M.K.Èiurlionio pasaulis. Zodiakas�. Tai ketvirtasisneregiø meninio ugdymo ilgalaikës programos�Paþinti menà pojûèiais� projektas.Ðiauliuose paroda veiks iki birþelio 29 die-nos. SEPTYNI LAIKO EGZAMINUSGeguþës pradþioje prasidëjo brandos egza-minø sesija. Drauge su visais abiturientais bran-dos egzaminus laiko ir regëjimo negalià turin-tys moksleiviai. Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ug-dymo centro (LASUC) direktorë Angelë Daujo-tienë �Mûsø þodþiui� sakë, kad tokiø moksleiviøðiame centre yra septyni. Penki egzaminus lai-kys brailio, du - reginèiøjø raðtu. Integruotai be-simokanèiø akløjø ir silpnaregiø, laikanèiø bran-dos egzaminus, LASUC duomenimis, ðiais me-tais Lietuvoje nëra.STARTAVO NEREGIØ FUTBOLO LYGAGeguþës 17 dienà startavo Vokietijos nere-giø futbolo lyga. Joje þaidþia devynios koman-dos. Èempionas bus iðaiðkintas po penkiø eta-pø. Jis paaiðkës rugsëjo viduryje. Tai jau sep-tintasis neregiø futbolo sezonas Vokietijoje. Var-þybas gali stebëti ne tik gerai matantys, bet irneregiai. Jie varþybø vietose gauna ausines, perkurias gali klausytis specialiai neregiams skirtokomentaro. Jei mokate vokieèiø kalbà, daugiauapie neregiø futbolà galite suþinoti internetewww.blindenfussball.de, www.blindenfuss-ball.net. Susipaþinæ su varþybø tvarkaraðèiu, var-þybø dienomis reportaþø galite pasiklausyti irper internetiná radijà www.r4h.de.

I virð. - PATIKRINIMO POEZIJA. BFL nuotr.IV virð. - A. BOCKLIN. ODISËJAS IR POLIFEMAS. Vytauto GUDONIO tekstas.

TURINT LAIKO

CINAMONAS IR MEDUS Giedrë REÈIÛNIENË

Medus yra vienintelis negendantis produktaspasaulyje. Jis gali tik kristalizuotis. Bet tai jo sa-vybiø nekeièia. Jei norite minkðto medaus, at-laisvinkite dangtelá, ástatykite indà su medumi áðiltà vandená ir jis pasidarys toks, koks buvo iðpradþiø. Verdant ar dedant medø á karðtà van-dená, jo gerosios savybës dingsta, suyra me-daus fermentai.Medus yra gydytojø pripaþástamas kaip la-bai efektyvus vaistas nuo daugelio ligø. Jis galibûti naudojamas nebijant jokio ðalutinio povei-kio, þinoma, sergant kai kuriomis ligomis, jo val-gyti reikia labai saikingai. Medus, nors ir saldus,bet teisingai vartojamas kaip vaistai tinka ir þmo-nëms, sergantiems cukralige.Cinamonas, mûsø vartojamas kaip priesko-nis, pasirodo, turi ir gydomøjø savybiø. Jis pa-siþymi antidepresiniu poveikiu. Jame esanèiosmedþiagos þmogaus organizmà veikia pana-ðiai, kaip jo paties gaminami vadinami laimëshormonai - endorfinai. Valgant cinamonu pagar-dintà maistà, galima atsikratyti niûriø minèiø.Tad cinamono ir medaus miðinys gydo dau-gelá ligø. Teigiama, kad farmacininkai tai þino,bet apie tai garsiai neðneka.Ðtai keletas liaudiðkø patarimø, pagrástø me-dikø tyrimais. Ar jie jums padës, nepabandæ ne-suþinosite. Tiesa, tai nëra ypatingo skonio deri-nys, ypaè tiems, kurie nemëgsta cinamono. Betiðmëginti verta. O gal tiesiog daþniau pradësitevartoti medø ir cinamonà gamindami ávairiuspatiekalus, padaþus ir arbatas.Ðirdies ligoms gydyti sumaiðykit medø suþiupsneliu cinamono ir tepkit ant sumuðtinio.Riekelë kiekvienà rytà pusryèiams sumaþinscholesterolio kieká kraujagyslëse ir apsaugos jusnuo infarkto pavojaus. Tokie pusryèiai taip patatstato arterijø ir venø sieneliø elastingumà.Artritu sergantys þmonës kiekvienà rytà ir va-karà turi iðgerti puodelá ðilto vandens su 2 val-gomaisiais ðaukðtais medaus ir vienu arbatiniuðaukðteliu cinamono. Teigiama - reguliariai var-tojant galima iðsigydyti ir chroniðkà artrità.Cholesteroliui maþinti tiks 2 valgomieji ðaukð-tai medaus ir 3 arbatiniai ðaukðteliai cinamonolitre vandens. Per 2 val. toks gërimas sumaþinacholesterolio kieká kraujyje apie 10 proc. Regu-liariai vartojant 3 kartus per dienà iðvalomas betkoks cholesterolis.Ðlapimo pûslës infekcija irgi gydoma cina-monu ir medumi. 2 valgomieji ðaukðtai cinamo-

no ir vienas ðaukðtelis medaus stiklinëje ðiltovandens sunaikina jà.Perðalimà irgi áveiksite - jums bûtinas valgo-masis ðaukðtas ðilto medaus ir ketvirtadalisðaukðto cinamono kasdien 3 dienas. Iðgydomadauguma chroniðkø perðalimø, slogø ir iðvalo-mi sinusai.Pilvo skausmams áveikti tereikia suèiulptiðaukðtà medaus, truputá apibarstyto cinamonu.O jei vargina dujos? Indø ir japonø moksli-ninkai pastebëjo, kad medus su cinamonu pa-ðalina dujø kaupimàsi pilve. Cinamono milte-liai, pabarstyti ant dviejø valgomøjø ðaukðtø me-daus, suvalgyti prieð maistà, padeda suvirðkin-ti net ir �sunkiausià� patiekalà.Kasdieninis medaus ir cinamono vartojimasstiprina ir imuninæ sistemà. Ispanø mokslinin-kai teigia, kad medus uþmuða gripo sukëlëjus.Teigiama, jog arbata su medumi ir cinamo-nu, vartojama reguliariai, ðalina senëjimo poþy-mius, ilgina gyvenimà. Jei norite tapti ilgaam-þiai, jums tiks toks derinys: 4 ðaukðtai medaus,1 ðaukðtas cinamono ir trys puodeliai vandens.Vandená uþvirinkite, suberkite cinamonà ir uþ-denkite. Truputá atvësus �arbatai�, sudëkite me-dø. Gerkite po ketvirtadalá puodelio 3 kartus perdienà. Kaip raðoma, gyvenimas tikrai pailgës -gal ir iki 100 metø.O odos infekcijos? Teigiama: medus su ci-namonu lygiomis dalimis pagydo egzemà ir vi-sas kitas odos ligas. 3 ðaukðtus medaus ir 1 ar-batiná ðaukðtelá cinamono gerai iðmaiðykite.Prieð miegà ðia koðele iðtepkite spuogus, o ry-te nuplaukite ðiltu vandeniu. Gera þinia ir norin-tiems numesti svorio. Kiekvienà rytà 30 min.prieð pusryèius ir vakare prieð miegà gerkit me-dø ir cinamonà, iðvirtà puoduke vandens (arba-ta verdama kaip ilgaamþiams skirtame recep-te). Nuolat vartodami cinamonà ir medø svorioatsikratys net ir labai nutukæ þmonës.Naujausi tyrimai rodo, kad medus, nors ir sal-dus, vis tiek yra labai naudingas. Þmonës, re-guliariai vartojantys medø ir cinamonà lygiomisdalimis, yra kur kas gyvybingesni.Pietø Amerikos gyventojai skalauja burnà irgerklæ su arbatiniu ðaukðteliu cinamono ir tru-puèiu medaus stiklinëje karðto vandens - ðitaipvisai dienai atsikrato blogo burnos kvapo.Teigiama - kiekvienà rytà ir vakarà medus sucinamonu lygiomis dalimis atstato klausà.