-
MÛSØþodis2015 7 (679) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën.
LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØSÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS
Vyr. redaktoriusVYTAUTAS GENDVILAS 2163-863
Redakcinë
kolegija:R.BALÈIKONIENË,V.DUMBLIAUSKIENË,G.PADRIBONIENË,P.PLIUÐKA,G.SIDEREVIÈIENË,A.VALENTA
(pavaduotojas),V.GENDVILAS (pirmininkas).
Telefonai:
Atsakingoji sekretorë
I.BARADINSKIENË
A.VALENTA 216-34-09
A.MAÈIONIENË 2163-863
Elektroninis paðtas: [email protected]
Puslapis Internete:
http://www.musuzodis.lt
Redakcijos adresas:Naugarduko 91, 03160 Vilnius.Duota rinkti
2015 07 21. SL 222Pasiraðyta spausdinti 2015 07 21.Formatas 62x92.
Popierius ofsetinisNr. 1. Ofsetinë spauda. 3,5 sp.l., 0,5spalv.
atsp., 4 l. l. Tiraþas 660.Kaina 0,59 Eur. Rinko ir maketavoVðÁ
Brailio spauda. MaketuotojasSergejus Mechas. Spausdino
akcinëbendrovë Spauda. Laisvës pr. 60,05120 Vilnius,
www.spauda.com.
MÛSØ ÞODIS is published eachmonth by the Lithuanian
Associationof the Blind and Visually Handi-capped in Lithuania.
Chief editor:Vytautas Gendvilas. Address of theeditorial office:
Naugarduko 91,03160 Vilnius. Lithuania. Printed bySPAUDA Press,
Laisvës 60, 05120Vilnius, Lithuania, www.spauda.com.
MÛSØ ÞODIS, 2015, 7remia rubrikas Neregys ir visuomenë,Neregys
darbo rinkoje, Trumpai
TURINYS1 A.VALENTA VËLIAVNEÐYS3 LASS CENTRO TARYBOJE4
V.VENCKUTONYTË- LIETUVOS GOLBOLO VYRAI
VAIÈIÛNIENË IÐKOVOJO EUROPOSBRONZÀ
6 H.STUKAS INFORMACINIØTECHNOLOGIJØ GURU
8 J.GAGARINA FILMAS APIE TOLOÈKÀ9 SVEIKINIMAS10 P.ÞIOGAS
RENGINIAI - DÞIAUGSMAI IR
RÛPESÈIAI11 KVIEÈIAME DALYVAUTI
LIEÈIAMØJØ KNYGELIØKONKURSE
12 P.ZABITIS AKLAS STRIELÈIUS14 A.MONKEVIÈIUS SULAUÞYTAS
LIKIMAS16 I.BARADINSKIENË NENEIGTI KITØ GYVENIMØ IR
BÛTYBIØ18 Ð.MEÐKUOTIENË ÁSPÛDÞIAI IÐ LENKIJOS19 J.BARTKUS NORI
ÞINOTI - KELIAUK Á
BIBLIOTEKÀ20 V.BUTAUTAITË PAÞINIMO DÞIAUGSMAS20 SKELBIMAS21
H.KASPERAVIÈIUS MALDOS DIENA
TYTUVËNUOSE21 H.STUKAS AKLØJØ DARBINGUMO
ATKÛRIMO MOKYKLA23 TRUMPAI24 TIFLOHUMORASIII virð. G.REÈIÛNIENË
NEÐVARIAUSIOS NAMØ
VIETOSIV virð. V.GUDONIS F. PICABIA. SAMSONAS IR
DALILA
-
2015/07 1
NEREGYS IR VISUOMENË
VËLIAVNEÐYS Alvydas VALENTAPastaruoju metu spaudoje, visuomenës
gyve-
nime vis garsiau ir vis daþniau skamba asociaci-jos Lietuvos
neágaliøjø forumas (LNF) vardas.Forumas dalyvavo Vilniuje
siautusioje Kultûrosnaktyje, birþelio pradþioje pasirodë
informacijaapie tai, kad jam skirtas Europos pilieèio
apdova-nojimas. Apie ðiuos ir kitus dalykus kalbamës suLNF
prezidente Dovile Juodkaite.
- Pradëkime nuo artimiausiø ávykiø: birþe-lio mënesá dalyvavote
festivalyje Kultûrosnaktis ir pristatëte savo produktà -
izobato-riø. Skamba ganëtinai grësmingai, o kartuðiek tiek primena
dinozaurus ir kitus iðny-kusius gyvûnus. Taigi koká naujà þvërá
paro-dëte visuomenei?
- Ðiais metais forumui pasisekë ásijungti á kul-tûros ir meno
festivalá Kultûros naktis su savokultûrine socialine akcija
Izobatorius. Tai yradviejø þodþiø - izoliacija ir inkubatorius
sant-rumpa. Izoliacijà siejame su ðiandienos dide-lëmis globos
institucijomis, o jos nebuvimà - sudeinstitucializacijos bûtinybe.
Egzistuoja sovie-tinë globos sistema, kai vaikai ir suaugæ þmo-nës,
turintys negalià, yra siunèiami á dideles glo-bos ástaigas. LNF
ðiai problemai skiria daug dë-mesio, siekia, kad keistøsi tiek pati
sistema, tiekvisuomenës poþiûris á jà. Vakarø valstybës jau20 - 30
metø yra atsisakiusios dideliø globosástaigø. Lietuvoje iki ðiol
jos veikia, èia gyvenaapie 7 tûkst. negalià turinèiø vaikø ir
suaugusiø-jø. Izobatoriumi, pasitelkæ profesionalià foto-grafijà,
norëjome parodyti globos namø kasdie-nybæ, rutiniðkumà, tapatybës
praradimà. Visurvyrauja masiðkumas, laukimas - þmonës laukiaprie
valgyklos, medicinos punkto. Ðia akcija no-rëjome praskleisti
globos ástaigas gaubianèiàtylos uþuolaidà, pasakyti, kad tie þmonës
turiteisæ gyventi bendruomenëje, savo namuosegauti poreikius
atitinkanèias paslaugas. Akcijàpavyko susieti su kultûros renginiu
dar vienaprasme: didelë dalis tokiø globos ástaigø
(mesiðsiaiðkinome, kad yra apie 24), egzistuojanèiønuo sovietmeèio,
yra ákurtos buvusiuose dvaruo-se, kultûros paveldo objektuose.
- Internete raðyta, kad akcijà þmonës pri-ëmë palankiai. Ar bent
nesulaukëte didelëskritikos?
- Þmonës ateidami jau þinojo, kad eina pasi-þiûrëti socialinës
globos namø kasdienybës.Neteko iðgirsti nuomoniø, kad neágaliuosius
rei-kia izoliuoti, kad jie pavojingi. Vieni sustodavoilgiau, kiti
tik praeidavo, bet nejutome prieðið-
kumo, kad tai, kà darome ir kà deklaruojame,yra kaip nors
nepriimtina ar nereikalinga.
- Idëjos, deklaracijos, akcijos - þinoma, ge-rai, bet vien jø
daþnai nepakanka. Kà jûs siû-lote?
- Siûlome perimti geràjà kitø ðaliø patirtá, kurdideliø globos
ástaigø, turinèiø po 200 - 300 glo-botiniø, visiðkai nelikæ. Visø
pirma, turëtø bûtivystomos bendruomeninës paslaugos tiek pa-èiam
asmeniui, tiek jo ðeimai, steigiami sava-rankiðko gyvenimo namai.
Dabar yra prieðingai:þmogus lyg ir ið gerø ketinimø iðsiunèiamas
áglobos ástaigà, joje uþdaromas, izoliuojamasnuo kitø þmoniø -
kitaip sakant, patenka á izo-batoriø.
- Pereikime prie apdovanojimo. Informa-cija apie já spaudoje
pasirodë, rodos, birþe-lio pradþioje. Koks tai apdovanojimas ir
uþkà já gavote?
- Galima tik pasidþiaugti, kad Europos pilie-èio apdovanojimas
ðiemet skirtas Lietuvos ne-ágaliøjø forumui. Ðá apdovanojimà jau ne
pirmimetai teikia Europos Parlamentas, siekdamasávertinti ir
paskatinti asmenis ar organizacijas,ginanèias þmogaus teises,
ugdanèias toleran-cijos, ávairovës idëjas. Kitaip sakant,
puoselë-janèias europines vertybes. Mûsø kandidatûràapdovanojimui
pateikë europarlamentarë Vili-ja Blinkevièiûtë. Dþiugu, kad buvome
ávertinti,taèiau tuo pat metu reikia pastebëti, kad tai yrane
vieneriø metø LNF ir já sudaranèiø visø ne-ágaliøjø organizacijø
ádirbis. Ðios organizacijosdaugelá metø kiekvienà dienà daro tai,
dël koðis apdovanojimas mums buvo áteiktas. Tam tik-
-
2 MÛSØþodis
rà indëlá kaip savarankiðka nevyriausybinë or-ganizacija (toliau
NVO) áneðë ir pats Lietuvos ne-ágaliøjø forumas. Jo kasdieninë
veikla - tai dar-bas su valstybës institucijomis siekiant, kad
bûtøágyvendintos Jungtiniø Tautø Neágaliøjø teisiøkonvencijos
nuostatos. Norime, kad visais atve-jais, priimant tam tikrus
sprendimus, viso priëmi-mo proceso metu - nuo pradþios iki
galutinio re-zultato - bûtø atsiþvelgiama á neágaliøjø porei-kius.
Tai ir aplinkos, ir informaciniø technologijøprieinamumas, ir
daugybë kitø gyvenimo srièiø.
- Papasakokite plaèiau apie LNF veiklà.Kokias jos sritis
iðskirtumëte?
- Kaip ir sakiau, vienas ið svarbiausiø LNFveiklos barø -
stebëti, kaip ágyvendinama JT Ne-ágaliøjø teisiø konvencija. Tai
nëra tik socialinëveikla. Vienas ið didesniø mûsø pasiekimø,
kadpriimti nauji ástatymai dël teisinio þmoniø, turin-èiø psichikos
negalià, veiksnumo átvirtinimo. Jiebuvo pakeisti atsiþvelgiant á
konvencijos nuo-statas, o taip pat glaudþiai bendradarbiaujantLNF
ir valstybës institucijoms. Esame, kad ásta-tymø dvasia kuo geriau
atitiktø konvencijos rei-kalavimus. Dar viena sritis - ðeðëlinës
ataskai-tos JT Neágaliøjø teisiø komitetui apie konven-cijos
ágyvendinimà Lietuvoje rengimas.
- Papasakokite iðsamiau, kas apskritai yraðeðëlinë ataskaita,
kur ir kam ji naudojama?
- Ðeðëlinë ataskaita yra neágaliøjø NVO po-þiûrio á tai, kaip
ágyvendinama Neágaliøjø teisiøkonvencija, iðraiðka. Valstybë teikia
oficialià ata-skaità, kaip konvencijà ágyvendina ji, kokià pa-darë
paþangà, bet savo poþiûrá gali iðreikðti irnevyriausybinës
organizacijos, ir tas poþiûrisnebûtinai turi sutapti su valstybës
pozicija.
Parengta ðeðëlinë ataskaita, apimanti keletàsvarbiausiø neágaliø
þmoniø gyvenimo ir veik-los srièiø: aplinkos prieinamumà, ðvietimà,
svei-katos apsaugà, lygybæ prieð ástatymà, jau mi-nëta globos
ástaigø pertvarkos bûtinybë (kon-vencijoje irgi kalbama apie tai,
kad neágalusþmogus turi gyventi savo bendruomenëje). Kiek-viena ið
didþiøjø neágaliøjø organizacijø rengëatskiras ataskaitos dalis:
LASS, pavyzdþiui, pa-rengë dalá apie ðvietimà. Ataskaita beveik
pa-rengta, bet dar galutinai derinama, tikslinama.Ji bus siunèiama
á JT Neágaliøjø teisiø komitetàir svarstoma kartu su oficialia
Lietuvos ataskaitakitø metø balandþio mënesá.
- Kas bûna, jeigu tikroji ir ðeðëlinë ata-skaitos skiriasi ar
bent jau kai kuriais punk-tais nesutampa?
- Komitetas gauna tiek valstybinæ, tiek ðeðë-linæ ataskaità, jas
lygina. Bûtø neteisinga saky-ti, kad ðeðëlinë ataskaita labai daug
lemia arkad ji svarbesnë uþ valstybinæ. Taèiau, kiek te-ko domëtis,
tas ataskaitas komiteto nariai tikrai
nagrinëja, lygina, o pats ðeðëliniø ataskaitø ren-gimas nëra
vien formalus dalykas. Tai yra vie-nas ið pagrindiniø ðaltiniø apie
realià neágaliø-jø situacijà konkreèioje valstybëje. Valstybës
sa-vo ataskaitose daþnai dalykus ðiek tiek pagra-þina, kalba apie
priimtus ástatymus. Ðeðëlinëseataskaitose labiau iðryðkinami
probleminiai as-pektai, tai, kas prieðtarauja konvencijos
nuosta-toms.
- Ar nëra visokios ðeðëlinës ataskaitos irpanaðûs dalykai dar
vienas pasiþaidimas de-mokratija?
- Komitetas á ðeðëlinæ ataskaità atsiþvelgia,juo labiau kad
galima ir patiems jos rengëjamsdalyvauti ataskaità svarstant, jà
pristatyti, gintisavo teiginius. Be abejo, rezonansas yra ir
pa-èioje Lietuvoje. Apie ðià ataskaità neslëpdamikalbame jau nuo
balandþio mënesio. Atvirai sa-kome, kad matome trûkumø,
neatitikimø. Tai ska-tina ir mus paèius atsakingai þiûrëti á tai,
kà sa-kome, ir valstybës institucijas atkreipti dëmesá,kad kai
kurie dalykai, kuriø ji nepadarë, taiplengvai nepasimirð.
- Jûs sàmoningai esate opozicijoje ar tikoponuojate tais
klausimais, kurie, jûsø nuo-mone, galëtø bûti sprendþiami
kitaip?
- LNF yra tokia pati nevyriausybinë organiza-cija kaip ir kitos
neágaliøjø organizacijos. Skirtu-mas tik tas, kad esame ðias
organizacijas vie-nijantis skëtis. Pats NVO egzistavimo ir
veiklostikslas yra tam tikras nepriklausomumas nuovalstybës
institucijø, stebëjimas ir vertinimas,kaip valstybës struktûros
atlieka joms patikëtusdarbus. Pasiryþæ stebëti, kas ir kaip vyksta,
ir,esant reikalui, reaguoti. Ðiuo poþiûriu LNF ban-do uþimti
nepriklausomà pozicijà.
- Ar galima visiðka nepriklausomybë nuovalstybës ir jos
institucijø, jeigu tuo pat me-tu esi tø institucijø finansuojamas,
taigi lygir savotiðkas ákaitas?
- Lietuvoje dar akivaizdi nuostata: mes finan-suojame, mes
turime ir teisæ valdyti arba bentmanyti, kad þinome geriau, kà ir
kaip daryti. Se-nas demokratijos tradicijas turinèiose ðalyse
su-prantama, kad finansavimas dar nereiðkia tie-sioginës
priklausomybës. Visos NVO yra ið kaþ-ko finansuojamos ir yra
finansiðkai nuo kaþkopriklausomos, bet tai nereiðkia nuomonës
dik-tato. Imkime kad ir Europos neágaliøjø forumà.Jis yra
finansuojamas Europos Komisijos, betkartu aktyviai ir daþnai
kritikuoja ðios komisijosveiksmus. JT Neágaliøjø teisiø konvencija
irgikalba apie tai, kad stebësena turi bûti nepriklau-soma, bet
kartu ir finansuojama. Nevyriausybi-nio sektoriaus finansavimas yra
vienas ið vals-tybës demokratijos, jos politinio brandumo
ro-dikliø.
-
2015/07 3
LASS CENTRO TARYBOJE
Liepos 1 d. Vilniuje ávyko penktasis ðiais me-tais LASS centro
tarybos posëdis. Jame daly-vavo 10 ið 14 LASS centro tarybos nariø,
Revizi-jos komisijos pirmininkë ir kviestiniai asmenys.
Posëdþio pradþioje buvo aptartos LASS XXVIsuvaþiavimui LASS
revizijos komisijos ataskai-toje pateiktos pastabos ir
rekomendacijos dëlsuvaþiavimo balsavimo procedûrø reglamenta-vimo,
dël informacijos apie LASS ástaigose par-duoto (ágyto) turto
vieðinimo tvarkos, dël VðÁ Kre-gis gerosios patirties skleidimo,
dël lëðø, par-davus LASS nekilnojamàjá turtà, kontrolës ir
ne-naudojamo nekilnojamojo turto administravimo,dël reabilitacijos,
uþimtumo ir LASS struktûriniøpadaliniø bei ástaigø finansavimo.
Dalis ðiø klau-simø bus átraukti á tolesniø tarybos posëdþiø
dar-botvarkæ. LASS pirmininkas Sigitas Armonas in-formavo, kad á
Lietuvos Respublikos socialinësapsaugos ir darbo ministro 2015 m.
birþelio 25d. ásakymu Nr. A1-381 patvirtintà Nacionalinësneágaliøjø
socialinës integracijos 2013-2019metø programos ágyvendinimo
2016-2018 me-tø veiksmø planà átraukta priemonë, skirta so-cialinës
reabilitacijos paslaugø akliesiems mo-deliui sukurti bei
ádiegti.
Tarybos nariams pateikta informacija apie2015 metø pirmojo
ketvirèio LASS ástaigø ir ámo-niø ûkinës-finansinës veiklos
rezultatus ir birþe-lio 17 d. LASS centro tarybos turto ir ûkio
reikaløkomisijos posëdyje priimtus sprendimus.
Pirmàjá ketvirtá dvi LASS gamybos ámonës dir-bo pelningai (UAB
Liregus pelnas - 79,4 tûkst.Eur, UAB Regseda - 23,1 tûkst. Eur).
Kitos dviámonës patyrë nuostolá (VðÁ Aksida nuostolis -3,7 tûkst.
Eur, VðÁ Kregis - 0,5 tûkst. Eur). Bend-ras visø ámoniø veiklos
rezultatas - 98,3 tûkst.Eur pelno. Skolos ðioms ámonëms padidëjo
29,2proc., o jø trumpalaikiai ásipareigojimai - 72,5proc. VðÁ
Aksida vidutinis regëjimo neágaliøjøprocentas nuo sàraðinio
darbuotojø skaièiausaptariamu laikotarpiu siekë 41,8 proc. (LASS
su-vaþiavimo nustatyta riba - ne maþiau kaip 45proc.). 10 LASS
ástaigø bendras ûkinës-finansi-nës veiklos rezultatas - 6,9 tûkst.
Eur nuostolis.Ið jø pelnà gavo 6, o kitos 4 patyrë nuostolá.
Dëlsezoniðkumo veiksniø pirmojo ketvirèio dviejøLASS poilsio baziø
Spindulys ir Zelva veiklabuvo nuostolinga. Bendras jø neigiamas
veik-los rezultatas siekë 12,2 tûkst. Eur. Nutarta ápa-reigoti VðÁ
Aksida iki spalio 31 d. padidinti ak-løjø procentà ámonëje iki LASS
suvaþiavimo nu-
statytos ribos bei papildomai pateikti LASS tur-to ir ûkio
reikalø komisijai duomenis apie dar-buotojø skaièiø per 2015 m.
spalio mën.
LASS turto ir ûkio reikalø komisijos pirminin-kas Egidijus Urna
paþymëjo, kad nemaþa dalisLASS nekilnojamojo turto yra naudojama
nera-cionaliai. Suskirstë ðá turtà á tris grupes: 1 - Lie-tuvos
akløjø biblioteka (toliau - LAB) ir jos filia-lai; 2 - akløjø
sporto klubai; 3 - kitas turtas. DëlLAB ir jos filialø kalbëtojas
paþymëjo, kad ði vals-tybinë ástaiga neatlygintinai pagal panaudos
su-tartis naudojasi apie 3 tûkst. kv.m LASS patal-pomis (didþioji
jø dalis - 1,6 tûkst. kv.m Vilniuje,Skroblø g.10). Iðnuomojusi jas
rinkos kainomisLASS galëtø tikëtis gauti kas mënesá iki 12
tûkst.eurø. Praneðëjas pasiûlë, kad LASS ástaigospradëtø derëtis su
LAB ir jos filialais dël nuo-mos mokesèio. LASS centro taryba ðiam
siûly-mui pritarë. Diskutuota ir dël akløjø sporto klu-bø bei kitø
ástaigø: Ðiauliø kultûros centro akløjøir silpnaregiø skyriaus bei
Gubernijos ambula-torijos, Panevëþio baþnytëlës ir kt. Taryba
prita-rë siûlymui, kad visos ástaigos, kurios naudoja-si LASS
nekilnojamuoju turtu, nuo 2016 m. sau-sio 1 d. turëtø mokëti
patalpø savininkui komu-nalinius mokesèius.
LASS regëjimo neágaliøjø teisiø gynimo ir so-cialiniø reikalø
komisijos l.e.p. pirmininkë A. Jo-zënaitë supaþindino tarybos
narius su LASS res-publikinio centro vykdomu Neágaliøjø asociaci-jø
veiklos rëmimo projektu ir 2016 metais pla-nuojama vykdyti projekte
veikla. Atsiþvelgiant átarybos nariø kuruojamas sritis, jie
ápareigoti pa-teikti naujai rengiamam projektui savo siûlymø.
Tarybos nariai pritarë UAB Regseda praðy-mui leisti panaudoti
dalá lëðø (iki 103 tûkst. Eur),gautø pardavus ámonei priklausanèius
tris ne-kilnojamojo turto pastatus, administraciniam irgamybiniam
pastatui, esanèiam Ðviesos g. 3,Klaipëdoje, atnaujinti. Bus atlikti
stogo, ðilumosmazgo, fasado apðiltinimo ir kiti remonto dar-bai. Ið
LASS bendro lëðø rezervo skirta paramaLASS Plungës rajono filialo
pastato, esanèioVandentiekio g. 17, Plungëje, bei VðÁ Panevë-þio ir
Utenos regionø akløjø centro salës remon-tui bei LASS respublikinio
centro pastato, esan-èio Labdariø g. 5, Vilniuje, pirmajam aukðtui
at-naujinti. Taryba ápareigojo LASS pirmininkà pa-siraðyti dar
vienà paskolos sutartá su Kauno irMarijampolës regionø akløjø
centru remontodarbams kofinansuoti.
-
4 MÛSØþodis
SPORTAS
LIETUVOS GOLBOLO VYRAIIÐKOVOJO EUROPOS BRONZÀ
Vilma VENCKUTONYTË-VAIÈIÛNIENË
Liepos 12 dienà Kaune pasibaigë savaitæ tru-kæs didþiausias
parolimpinio sporto renginys -IBSA Europos golbolo èempionatas,
kuriameLietuvos vyrai iðkovojo bronzos medalius. Ma-þajame finale
lietuviai atkerðijo èekams uþ pra-laimëjimà grupës varþybose ir
maksimalia tað-kø persvara rezultatu 15-5 (8-5) iðkovojo Euro-pos
èempionato bronzà.
Labai didþiuojuosi Lietuvos vyrais ir sirga-liais. Puikiai
suþaidë. Tai lëmë susikaupimas,nusiteikimas, darbas gynyboje,
bendras susi-kalbëjimas ir tikslo siekimas. Kelis ávarèius
pra-sileidom á kampukus, bet þinant, koks ilgasmums buvo ðis
sezonas, puikiai þaidëme. La-bai smagu, kad Genrikas Pavliukianecas
sulo-ðë vienà ið tobuliausiø savo turnyrø, kiek að jápaþástu, - po
pergalës maþajame finale sakëLietuvos golbolo rinktinës
vyriausiasis trenerisKarolis Levickis.
Rezultatyviausiu èempionato þaidëju tapæsGenrikas Pavliukianecas
pelnë 44 ávarèius, orungtynëse dël bronzos árideno net 11 ið 15
ávar-èiø á èekø vartus.
Labai gerai, Europos èempionato bronzosmedalio dar neturëjau
savo kolekcijoje, - popergalës juokavo G. Pavliukianecas: mat iki
ðiollietuviai yra buvæ triskart Europos èempionais irdukart -
viceèempionais. 2015 metø èempiona-to medaliai iðsiskiria ypatingu
dizainu: kaip irgolbolo kamuoliai, medaliai turi skylutes
irskambaliukus viduje, o èempionato pavadini-mas uþraðytas ir
reginèiøjø, ir brailio raðtu.
Pasidþiaugæs medaliais, G. Pavliukianecastoliau dalinosi savo
áspûdþiais ið Europos gol-bolo èempionato Kaune: Dþiaugiuosi, kad
manpavyko pelnyti daug ávarèiø, kad komanda pa-sitikëjo manimi ir
davë mesti baudinius, bet mesvertiname bendrai visos komandos
pasiekimà,o ne atskirø þaidëjø statistikà. Nepasiekëme pa-ties
geriausio rezultato, bet bendrai ðiame èem-pionate mûsø komandai
paraðyèiau stiprø að-tuonetà.
Visà Lietuvos golbolo rinktinæ, be G.Pavliu-kianeco, sudarë dar
penki þaidëjai: NerijusMontvydas, Marius Zibolis, Mantas
Panovas,Mantas Brazauskis, Mindaugas Suchovejus, taippat
vyriausiasis treneris Karolis Levickis, trene-ris Klaidas Janeika
ir sporto medicinos gydyto-
ja Dalia Slaninaitë.Lietuvos golbolo vyrø rungtynes su Èekija
dël
treèiosios vietos transliavo LRT kultûros televi-zijos kanalas,
o visas 66 Europos èempionatogolbolo rungtynes tiesiogiai
transliavo Delfi TVbei komentavo garsinio vaizdavimo specialis-tai.
Vien vyrø golbolo varþybos sulaukë net 16,6tûkst. interneto
lankytojø prisijungimø.
Vertindamas Kaune vykstantá Europos golbo-lo èempionatà ir
bronzinæ pergalæ, treneris K.Le-vickis sakë: Kai esi pripratæs
laimëti, sunku pra-laimëti, bet kartais to reikia, kad galëtum ið
nau-jo siekti geriausiø rezultatø, nes kai ilgà laikà esitarp
geriausiø - visi kabinasi tau á atlapus. Pir-miausia dabar reikia
pailsëti, o iki Rio de Þane-iro mûsø dar laukia daug darbo.
Vyrø finale kova buvo apylygë, bet nuskam-bëjus finalinei
sirenai vienu taðku pirmavo Tur-kijos vyrai, rezultatu 9:8 nugalëjæ
Suomijos rink-tinæ. Moterø varþybø finale turkës nesunkiai
re-zultatu 5:0 áveikë Rusijos rinktinæ, o bronzà pra-tæsimo metu
iðkovojo Ukrainos rinktinë, rezulta-tu 5-4 (2-1) áveikusi Izraelio
moterø komandà.Áteikdamas prizus naudingiausiems èempiona-to
þaidëjams Izraelio ambasadorius Lietuvojesakë: Að pirmà kartà
gyvenime pamaèiau, kàið tikrøjø reiðkia auksinis ávartis.
Europos èempionatà Lietuvoje organizavo-me pirmà kartà ir dël to
labai dþiaugiamës. Èia
-
2015/07 5
susirinko beveik 300 dalyviø, turëjome puikià sa-vanoriø ir
teisëjø komandà. Tai mums tikrai ypa-tingas ávykis, - sakë Lietuvos
akløjø sporto fe-deracijos (LASF) generalinë sekretorë
MarinaDynda.
Absoliuèia Europos èempionato nugalëtojatapo Turkija: ir vyrai,
ir moterys iðkovojo pirmà-sias vietas. Moterø varþybose antros
vietos nu-galëtoja tapo Rusija, 3 - Ukraina (iðkovojo kelia-lapá á
Rio), 4 - Izraelis, 5 - Ðvedija, 6 - Danija, 7 -Suomija, 8 -
Graikija, 9 - Vokietija, 10 - Ispanija.Vyrai pasiskirstë taip: 1
vieta - Turkija, 2 - Suo-mija, 3 - Lietuva, 4 - Èekija, 5 -
Vokietija, 6 - Bel-gija, 7 - Ðvedija, 8 - Ukraina, 9 - Slovënija,
10 -Ispanija. Tris paskutines vietas uþëmusios ko-mandos perëjo á B
grupæ.
Ðis èempionatas yra pats svarbiausias gol-bolo renginys
Europoje, nes tai aukðèiausiosiosA lygos èempionatas, kuriame
rungiasi stipriau-sios komandos. Nugalëtojai ið vyrø ir moterø
var-þybø pateko á Rio de Þaneiro parolimpines þai-dynes. Turiu
pagirti puikià ðio Europos golboloèempionato organizacijà: sporto
kompleksai,vieðbuèiai, transportas, maitinimas, visi techni-niai
reikalavimai atitiko aukðèiausià lygá, - api-bûdino IBSA Europos
golbolo èempionato tech-ninë delegatë Aurora Zanolin ið
Tarptautinës ak-løjø sporto federacijos IBSA.
LASF prezidentas Linas Balsys nuoðirdþiaipasidþiaugë, kad IBSA
Europos golbolo èem-pionatas ávyko bûtent mûsø ðalyje ir sulaukë
ge-rø atsiliepimø. Èempionato organizavimas bu-vo gerai ávertintas
ne tik mûsø ðalies þmoniø,sportininkø, treneriø, bet ir uþsienio
ðaliø sve-èiø, atvykusiø á èempionatà. Mûsø visas organi-
zacinis komitetas labai dþiaugiasi, kad geba-me organizuoti, ir
turbût tai taps nauju impulsu,tai yra suteiks jëgø organizuoti tiek
tradiciniusmûsø tarptautinius turnyrus, tiek planuojamus at-eityje
svarbesnius renginius, - kalbëjo L. Bal-sys.
LASF siekia akløjø ir silpnaregiø sportà pa-daryti kuo labiau
prieinamà bendruomenës na-riams, gausiai sporto mëgëjø auditorijai
Lietu-voje ir uþ jos ribø.
Nemaþai þmoniø, kuriems buvo sudëtingaatvykti á Kauno sporto
halæ ar Sabonio krepðiniocentrà, stebëjo èempionato varþybas
internetu,dþiaugësi gera kokybe. Federacija nori ásigytitokià
filmavimo kamerà, kad galëtume ir sa-viems þmonës parodyti ávairiø
sporto ðakø èem-pionatus, ir visuomenë galëtø matyti, kokiassporto
ðakas kultivuoja aklieji ir silpnaregiai, ko-kie jø pasiekimai
Lietuvoje bei uþsienyje, - pa-brëþë LASF prezidentas.
Lietuvos golbolo rinktinës nariai pasakojo,kad rungtyniaujant
savo ðalyje ypaè padëjo sir-galiø palaikymas, nes koks bûtø
apmaudas, jeiþaistum namuose, o namai bûtø tuðti. Per Lietu-vos
varþybas sirgaliø prisirinkdavo pilnas Sa-bonio krepðinio centras.
Lietuvius taip pat ákvë-pë èempionato atidaryme dainavæs akløjø
irsilpnaregiø bei Maltos ordino savanoriø chorasFeniksas.
Per èempionato uþdarymà organizatoriai su-laukë ne vieno
padràsinimo ið Lietuvos bei uþ-sienio sporto politikø dràsiai imtis
atsakomybës- Lietuvoje organizuoti ir Pasaulio golbolo
èem-pionatà.
-
6 MÛSØþodis
NEREGYS DARBO RINKOJE
INFORMACINIØTECHNOLOGIJØ GURU
Henrikas STUKAS
Kasdieniniame gyvenime be informaciniøtechnologijø þingsnio
neþengsi. Jos visur bui-tyje: pradedant ryte iðmaniuoju kavos
virimoaparatu, televizoriumi ar radijo imtuvu, baigiantbarzdaskute.
Darbe vël: kompiuteris, spausdin-tuvas, internetas ir t.t. O kur
dar mobilieji telefo-nai, kiti iðmanieji árenginiai? Neregiui
susiorien-tuoti ir susipaþinti su technologijø naujienomisne visada
paprasta. Daugelis technologiniøsprendimø jiems nëra pritaikyti.
Vis dëlto kai kasmums paklûsta, kad ir kompiuteriai,
lieèiamiejitelefonai ir dar daug kitø protingø aparatø.
Neregys gali ne tik naudotis naujausiais tech-nikos pasiekimais,
bet ir prisidëti prie jø kûrimoir ádiegimo kasdieniniame gyvenime.
Geriau-sias pavyzdys - Egidijus Biknevièius. Neregys2007 metais
Ûkio ministerijos apdovanotas kaipperspektyviausias metø jaunasis
verslininkas.Egidijus ne tik dirba kompiuteriu, bet puikiau-siai
apie já nusimano ir prireikus gali netgi su-rinkti. Tiesa, paèiam
Egidijui kompiuteriø rinki-mas seniai praeitas ir uþmirðtas etapas.
Dabarjá domina informaciniø technologijø kûrimas beipritaikymas
neregiams - þinoma, ne tik jiems.E. Biknevièius ákûrë ir vadovauja
socialinei ámo-nei Etalinkas. Ði ámonë, be kitos veiklos,
kurianaujas programas, skirtas kompiuteriams. Þino-miausi produktai
- kompiuterio valdymo balsuprograma Liepa bei virtuali elektroninë
biblio-teka Elvis.
Savæs realizavimo paieðkosEgidijus gimë ir augo Ðiauliø rajone.
Mokësi
tuometinëje Vilniaus Antano Jonyno akløjø irsilpnaregiø
internatinëje mokykloje. Jà ir baigë.Egidijus buvo labai judrus ir
aktyvus. Jo elge-sys nuolat uþkliûdavo mokytojams bei auklëto-jams.
Laimei, neklauþada atrado sportà. Pradëjoreguliariai treniruotis.
Egidijus lankë lengvosiosatletikos treniruotes, taip pat þaidë
golbolà. In-tensyviai sportuojant rezultatø ilgai laukti
nerei-këjo. Neregys dalyvavo tiek lengvosios atletikos,tiek golbolo
varþybose. Pelnë apdovanojimø.Dar mokydamasis aðtuntoje klasëje
vaikinas pa-teko á Lietuvos akløjø golbolo rinktinæ. Pirmà kar-tà
Egidijus 1997 metais þaidë Europos akløjøgolbolo èempionate. Ðiose
varþybose buvo ið-kovoti medaliai. Vëliau apdovanojimø kraitelëvis
pildësi ir pildësi. Taip nepastebimai artëjoabitûros egzaminai.
Atëjo laikas rinktis tolimes-ná kelià.
Vaikinà domino naujos technologijos. Darmokykloje jomis
domëjosi. Mane domino netiek kompiuteriø viduriai ir jø sàranga. Ne
itin do-mëjausi kompiuteriø instaliavimu ar perinstalia-vimu. Mane
masinte masino darbas su informa-cija. Domëjimosi aspektas
paprastas - ieðkojauatsakymo, kiek naujos technologijos yra
naudin-gos kasdieniniame gyvenime. Tuo metu per-spektyviausios buvo
informacinës technologi-jos. Jos mûsø kasdienybæ labai lengvino ir
da-rë paprastesnæ. Inovacijos neregiui padëjo
taptisavarankiðkesniam. Joms padedant galëjau da-ryti tai, ko
anksèiau net neásivaizduodavau, - pa-sakojo neregys
verslininkas.
Baigæs vidurinæ mokyklà Egidijus Biknevièiuspasirinko studijas
Vilniaus universitete. 2004metais baigë VU komunikacijos fakulteto
versloinformacijos valdymà. Neregys ðià specialybæpasirinko
neatsitiktinai. Vaikinas studijuodamasuniversitete ir toliau
aktyviai sportavo. E.Bikne-vièius su Lietuvos golbolo rinktine
dalyvavo Sid-nëjuje vykusiose parolimpinëse þaidynëse. Jo-se
Lietuvos golbolo rinktinë iðkovojo prizinæ vie-tà. Uþ medalius buvo
numatytas piniginis atly-gis. Egidijus uþ gautus pinigus nusipirko
mo-dernø kompiuterá. Ðis pirkinys neregiui studen-tui palengvino
studijas. Egidijus tapo nepriklau-somas. Neregys savarankiðkai
ruoðësi semina-rams, raðë raðto darbus. Reikalingà literatûrà
su-sirasdavo internete. Pasiteisino mintis, kad nau-
-
2015/07 7
jas technologijas reikia ávaldyti, susidraugauti.Tai padaræs
tampi savo laiko ðeimininku. Esi ne-priklausomas, gali, kaip nori,
planuoti savo lai-kà. Tau nereikia praðyti reginèiøjø pagalbos,
kadlydëtø á bibliotekas ir skaityklas. Turëdamas mo-dernø
kompiuterá ir geras programas, neiðeida-mas ið savo bendrabuèio
kambario, gali ruoð-tis seminarams ir kitoms dëstytojø
paskirtomsuþduotims, - samprotavo informaciniø techno-logijø
þinovas E. Biknevièius.
Dar mokydamasis universitete vaikinas tvir-tai þinojo, kad jo
bûsimas darbas siesis su in-formacinëmis technologijomis. Pats
Egidijus ne-ieðkojo darbo. Jam pakako pasiklausyti aplin-kiniø
neregiø bei silpnaregiø pasakojimø apiedarbo paieðkas. Neregys
darbdaviams neno-rëjo bûti balta varna. Prisiklausæs pasakojimøapie
kitø nekokià darbo paieðkø patirtá, nuspren-dë pasukti netradiciniu
keliu - veikti savarankið-kai, kurti savo verslà.
Verslas ir jo dinamikaVerslo sumanymas kilo ið paties neregio
po-
mëgio ir sugebëjimø. Egidijui su kurso draugaispatikdavo
krapðtytis su kompiuteriais. Tiesa, ne-regá labiau domino ne
techniniai darbai: kom-piuteriø surinkimas, instaliavimas ar
taisymas,o jo protas. Egidijø domino naujos programos,jø kûrimas.
Neregys, ávertinæs rinkà, nusprendëimtis kompiuterinës prekybos.
Ámonæ ásteigë tri-se.
Tuo metu nedaug kas turëjo kompiuterius. Taibuvo nauja dar
neásitvirtinusi Lietuvos rinkojeverslo ðaka. Vyriausybë, norëdama
paskatintiþmones pirkti kompiuterius, netgi tam tikrà lai-kà
kompensuodavo dalá pirkinio. Neregys sudraugais nusprendë prekiauti
ne ið gamyklø at-keliavusiais kompiuteriais, o pagal pirkëjø no-rus
ir pageidavimus surinkti juos vietoje. Jau-nieji verslininkai
neapsiriko - tokiø kompiuteriøpaklausa tais laikais buvo itin
populiari. E.Bikne-vièius, kaip verslininkas, savo veiklà
pradëjo2002 metais, dar studijuodamas antrame kur-se. Verslo
sumanymas pasiteisino. Egidijus pa-sakojo: Verslininko keliu
pasukau, kai man bu-vo dvideðimt vieneri metai. Idëjà turëjome,
betkaip jà ágyvendinti? Nei pinigø, nei patalpø ne-buvo. Tada
nuëjau á tuometinæ ámonæ Árangapaklausti, gal turi iðnuomoti kokià
patalpà. Manpasiûlë apleistà laboratorijà treèiame
pastatoaukðte.
Pirmasis jaunøjø verslininkø þingsnis - patal-pos remontas.
Neregys su draugais smëlá, ce-mentà ir kitas statybines medþiagas
uþsineðda-vo á treèià aukðtà patys. Remontavo, kaip mo-këjo.
Meistrams samdyti nebuvo lëðø. Energijair entuziazmas nugalëjo.
Susiremontavus patal-pas prasidëjo darbas. Interesantams naujai
su-
remontuotas kabinetas patiko, nes tuo metu ki-tos patalpos
nebuvo remontuojamos, o ði tvis-këte tviskëjo.
Uþsakymai pasipylë lyg ið gausybës rago. Di-dëjant kompiuteriø
surinkimo paklausai, pradëjotrûkti patalpø. Todël antrame aukðte
buvo iðnuo-motos dar didesnës patalpos. Verslas klestëjodvejus
metus. Per tuos metus atsirado dideliøprekybos centrø, kuriuose
pradëta prekiautikompiuterine technika. Pirkëjams buvo
patogiaukompiuterius pirkti dideliame prekybos centre,jau paruoðtus
naudojimui, negu uþsakyti, kadjuos surinktø, todël uþsakymø pradëjo
maþëti.Kai ëmë trûkti uþsakovø, reikëjo ieðkoti iðeities -bûtinai
keisti ámonës pobûdá. Buvau priverstasið naujo apgalvoti mûsø
turimà verslo ateitá. Rei-këjo griebtis naujos strategijos.
Pamaèiau gali-mybæ ið Europos gauti paramà. Kalbu apie Fa-re
programà. Kartu su Lietuvos akløjø ir silpna-regiø sàjunga (LASS)
parengëme projektà. Jápateikë LASS savo vardu. Projektà
laimëjome.Apie tai suþinojau Atënuose vykusiose parolim-pinëse
þaidynëse. Tai man labai praskaidrinonuotaikà, nes þaidynëse mûsø
komandai nesi-sekë, - pasakojo verslininkas.
Laimëtojo projekto trukmë - 11 mënesiø. Bekitos veiklos buvo
numatyta ákurti socialinæ ámo-næ. Atsirado Etalinkas, kuris savo
veiklà pra-dëjo 2005 metais. Ið pradþiø ákurtos ðeðios dar-bo
vietos, suremontuotos patalpos, nupirkta vi-sa bûtina áranga. Nors
dar tam tikrà laikà buvosurenkami kompiuteriai, bet naujoji ámonë
jaubuvo orientuojama á paslaugø teikimà. Priorite-tas -
internetiniø puslapiø kûrimas. Ði sritis bu-vo pakankamai nauja.
Daugelis ámoniø bei or-ganizacijø internete norëjo turëti savo
puslapius,todël vël pasipylë uþsakymai. Ámonës akcijospriklausë
LASS. E.Biknevièius buvo Etalinkodirektorius. 2007 metais LASS
turimas akcijaspardavë ámoniø grupei Þevalda. Tiesa, podvejø metø
neregys ið ðios ámonës nupirko vi-sas akcijas ir dabar yra
pagrindinis vadovas.Ámonëje dirba 12 darbuotojø. Pagrindinë veikla-
informaciniø sistemø kûrimas. Yra kuriami ávai-riausi internetiniai
projektai, kompiuterinës prog-ramos.
Be internetiniø puslapiø, buvo kuriamos nau-jos technologijos.
Pirmiausia mëginta sukurti kal-bos sintezatoriø. Tiesa, pirma
versija buvo neitin vykusi. Vëliau atsirado antra versija. Ji
tobu-lesnë. Deja, taip lauktas kalbos sintezatorius ne-regiø
nepasiekë. Sintezatoriaus kûrëjams nepa-vyko susitarti su tuometine
LASS vadovybe.
Viena þinomiausiø Etalinko sukurtø kompiu-teriniø programø yra
Elvis. Tai elektroninë pri-eiga prie Lietuvos akløjø bibliotekos
garsiniøknygø duomenø bazës. Tai mûsø ámonës þino-miausias
akliesiems projektas. Dirbome ið vi-
-
8 MÛSØþodis
NAUJI LEIDINIAI
FILMAS APIE TOLOÈKÀ Justina GAGARINA
Prieð penkerius metus Lietuvos akløjø biblio-tekoje (LAB)
Vilniuje buvo minimas ValentinoVytauto Toloèkos garbingas 80 metø
jubiliejus.Teko vesti ðá renginá, dþiaugtis nuoðirdþiais gau-siai
susirinkusiøjø sveikinimais. Stebëtis, kiekbuvo nepatingëjusiø
atvykti ir ið kitø miestø. Grá-þusi á LAB Panevëþio filialà,
kuriame tuo metudirbau, supratau, kad norinèiøjø pasveikinti,
pa-bendrauti su Valentinu, yra kur kas daugiau irdaugelyje ávairiø
Lietuvos vietø. Tik ne visiemskeliauti patogu - sudëtinga dël
amþiaus, svei-katos ir kitø aplinkybiø.
Praëjo penkeri metai, Valentino Vytauto To-loèkos jubiliejø
minime kiek kitaip nei áprastai.2013 metø rudená LAB darbuotojai
atkreipë dë-mesá, kad Lietuvos kultûros taryba siûlo teiktiprojektø
paraiðkas, susijusias su pilietinio, tau-tinio ir lituanistinio
ugdymo sritimis. Taip kilo min-tis, kad reikëtø áamþinti vienà
iðkiliausiø Lietu-vos akløjø bendruomenës nariø - Valentinà
Vy-tautà Toloèkà, sukurti dokumentiná biografiná fil-mà apie já,
pakalbinti Valentinà, su juo dirbusius,bendravusius þmones.
Projektas pavadintasValentinà Vytautà Toloèkà prisimenant. Ið
tie-sø nebuvo sunkumø rengiant paraiðkà ir prista-tant argumentus,
kodël yra reikalinga áamþintibûtent ðià asmenybæ, todël tikrai
nenustebomesuþinojæ, kad bibliotekos projektas bus
finan-suojamas.
Prasidëjo malonûs, bet kartu ir sudëtingi dar-bai: raðyti
scenarijø, atrinkti, kokie þmonës ga-lëtø kalbëti filme apie
Valentinà, jo darbus, at-skleisti ávairialypæ jo asmenybæ, atrinkti
Valenti-no kûrybos perliukus, surasti muzikinius intar-pus,
pagyvinsianèius ir papuoðianèius filmà.Galø gale surasti, kas
imtøsi nufilmuoti ir sumon-tuoti visà gausià medþiagà. Pavasará, po
Zel-vos poilsiavietëje vykusio neregiø literatø ir mu-zikø
seminaro, bibliotekos darbuotojams kilomintis filmavimo darbus
patikëti ðiaulieèiø Gin-tauto ir Dianos Stunguriø kûrybinei
studijai Gin-Dia. Gin-Dia yra sukûrusi ne vienà reportaþàapie
neregius literatus, gerai paþástama Lietu-vos akløjø bibliotekos
Ðiauliø filialo skaitytojams.Þinoma, kurti dokumentiná filmà buvo
tikras ið-
sos ðirdies. Pats esu neregys ir be audiokny-gos neásivaizduoju
savo laisvalaikio, todël, kur-damas ðá projektà, galvojau ne tik
apie kitus nau-dotojus, bet ir apie save. Iðeities taðkas -
pato-gumas ir paprastumas. Dabar jau þinau, kad var-totojai mûsø
sukurtu produktu yra patenkinti, -kalbëjo E.Biknevièius.
Pats naujausias Etalinko inovaciniø techno-
logijø rezultatas - dalyvavimas projekte Liepa:kompiuterio
valdymo balsu programa. Tai irskaitytuvas, ir narðytuvas. Uþsakovas
- Vilniausuniversitetas. Ðis projektas neseniai buvo pri-statytas
naudotojams. Darbai dar vyksta, bet no-rintys Liepà gali iðmëginti.
Tai pirmoji progra-ma, kuria kompiuterá galima valdyti lietuviø
kal-ba.
ðûkis, reikëjo galvoti, kaip perteikti gausybæ ádo-mios
medþiagos. Buvo filmuojama ávairiose vie-tose: Kaune, atidengiant
Prano Daunio pamink-là, Valentino tëviðkëje Plungës rajone,
Ðiauliuo-se, Vilniuje. Taip pat naudotasi archyvine me-dþiaga ið
LAB fondø, asmeniniø V. V. Toloèkos irjo sûnaus Eligijaus archyvø,
filmuota medþia-ga, kuria maloniai pasidalijo LR
prezidentûroskanceliarija. Ið tiesø galima pasidþiaugti, kad
bi-blioteka gavo filmà su kraièiu - didelë dalis ádo-mios, bet
nepanaudotos filme medþiagos per-duota Tiflotyros skyriui. Filmo
trukmë - 43 minu-tës. Ilgai uþtruko filmuotos medþiagos montavi-mo
darbai, kadangi reikëjo suderinti du svar-biausius dalykus -
atskleisti kuo ávairesná Valen-tino paveikslà ir paisyti laiko, kad
pernelyg il-gas filmas nepradëtø varginti þiûrovo. Filmo
pa-vadinimas - Laimingas þmogus. Taip vadina-si ir Valentino
eilëraðtis, kurá girdime þiûrëdami
-
2015/07 9
filmà. Já áskaitë LAB skaitmeniniø paslaugø ir lei-dybos centro
vadovas Zenonas Klimaitis, iki ðiolsu ðypsena prisimenantis, kiek
kartø reikëjo per-garsinti ðá, regis, labai nedidelës apimties
teks-tà, savo paprastumu ir ðviesumu puikiai iliust-ruojantá
Valentino gyvenimà, nuveiktus darbusir poþiûrá á save bei pasaulá.
Filme girdime ir pa-nevëþieèio LAB skaitytojo ir muzikanto
ArvydoMarkevièiaus dainuojamà Neregio dainà (V.Mykolaièio-Putino
þodþiai), nuskamba ir trum-pas Beatrièës Grincevièiûtës atliekamos
E. Gry-go Solveigos dainos fragmentas. Filme kalbapats Valentinas
Vytautas Toloèka ir aðtuoni as-menys, vienaip ar kitaip susijæ su
jo studijomis,darbu, kitokia veikla. Tai dëstytojai ið Ðiauliø
uni-versiteto prof. habil. dr. Vytautas Gudonis, doc.dr. Jûra
Daulenskienë, kalbantys apie Valenti-nà jo studijø metais. Tai ir
LR Seimo narys Ed-vardas Þakaris, prisimenantis Valentinà kaip
pui-kø dëstytojà, ir LAB darbuotojai, Valentino bend-radarbiai:
bibliotekos direktorë dr. Rasa Janu-ðevièienë, ilgametë LAB
direktorë Jadvyga Kuo-lienë, direktorës pavaduotojas tiflotyrai
JuozasValentukevièius, LAB informacijos iðtekliø cent-ro vadovë
Janina Vileikienë. Graþiai ir gausiai
SVEIKINAME!
Valentino ðeimai filme atstovauja sûnus doc. dr.Eligijus
Toloèka, anûkës Miglë ir Gabija. Nere-giø ir silpnaregiø patogumui
filme þmonës yrapristatomi su garsiniu komentaru - tai palengvi-na
filmo þiûrëjimà. Kaip atskirà filmo veikëjà -balsà - galime
ávardinti ir paties Valentino die-noraðtá, kuris yra raðomas jau
daugiau nei 70metø. Jo iðtraukas áskaitë jau minëtas Z.
Klimai-tis.
Filmo kopijas galima rasti visuose LAB filia-luose. Vilniuje
Laimingas þmogus buvo prista-tytas ir demonstruojamas þiûrovams
Respubli-kinio skaitymo brailio raðtu konkurso metu ge-guþës 7
dienà. Taip pat jau ávyko filmo perþiû-ros Kaune, Ukmergëje,
Panevëþyje, Ðiauliø fi-lialas pats pirmasis turëjo galimybæ
pade-monstruoti kuriamo filmo iðtraukas dar 2014 me-tø rudená.
Manome, kad ðis filmas bus dar ne kartà þiû-rimas ir aptariamas.
Baigiant norisi dar syká pa-sidþiaugti, kad ðiais metais, minëdami
85 - àjáValentino gimtadiená, galime jo bièiuliams visojeLietuvoje
pasiûlyti toká susitikimà su Valentinu,tokià, kad ir netiesioginæ,
galimybæ pabûti kar-tu.
Roberto DAÈKAUS nuotr. ið LR Prezidento
kanceliarijos archyvo.
Liepos 6 d. Valstybës dienos proga ordinaisir medaliais
Prezidentë Dalia Grybauskaitë ap-dovanojo grupæ Lietuvos ir
uþsienio valstybiøpilieèiø. Tarp apdovanotøjø - Lietuvos akløjø
irsilpnaregiø sàjungos narys, Lietuvos akløjø bi-bliotekos
direktorës pavaduotojas, Tiflotyros sky-riaus vedëjas Juozas
Valentukevièius. LR Pre-zidentës liepos 3 d. dekretu Nr. IK-380
Lietuvosakløjø istorijos ir knygø leidybos puoselëtojas,judëjimo uþ
Lietuvos nepriklausomybës atkûri-mà dalyvis J. Valentukevièius uþ
nuopelnus Lie-tuvos Respublikai, uþ Lietuvos vardo
garsinimàpasaulyje apdovanotas Lietuvos didþiojo kuni-gaikðèio
Gedimino ordino medaliu.
J. Valentukevièius gimë 1955 metø balandþio26 d. 1975 m. baigë
Kauno akløjø vidurinæ mo-kyklà. 1981 m. Vilniaus universitete ágijo
istori-jos ir visuomenës mokslø dëstytojo diplomà.1978 m. J.
Valentukevièius darbinæ veiklà pra-dëjo Lietuvos akløjø draugijos
leidykloje. 1984-1990 metais buvo Lietuvos akløjø draugijos gar-so
áraðø namø direktorius. Nuo 1990 metø J. Va-lentukevièius dirba
Lietuvos akløjø biblioteko-je. Iðsamiau su J. Valentukevièiaus
biografija irdarbine veikla galima susipaþinti þurnale Mû-sø þodis
(2015 m. Nr.4).
Þurnalo Mûsø þodis skaitytojø vardu sveiki-name J.
Valentukevièiø su garbingu valstybiniuapdovanojimu ir linkime naujø
kûrybiniø suma-nymø.
M. Þ. inf.
-
10 MÛSØþodis
MINTYS
RENGINIAI - DÞIAUGSMAI IR RÛPESÈIAI Pranas ÞIOGASÐá kartà
pasidalinsiu su jumis mintimis apie
renginius. Daþniausiai tai bûna ðventiniai kultû-ros renginiai.
LASS filialai daþnai rengia ávairiasðventes, skirtas Velykoms,
Kalëdoms, Naujie-siems metams sutikti, Nepriklausomybës, Bal-tosios
lazdelës, Motinos dienai ar savo menokolektyvø jubiliejams
paþymëti. Renginiai mû-sø bendruomenës þmoniø yra labai
laukiami.
Pradësiu nuo paprastø þiûrovø ir klausytojø,kuriø nespaudþia
jokie ásipareigojimai, nuo tø,kurie tiesiog ateina ar atvaþiuoja
pabûti ir tikisimaloniai praleisti laikà. Renginiø
organizatoriaidaþniausiai tikisi kuo daugiau ateisianèiø daly-viø.
Pakviestieji á renginá turi apsispræsti, eiti arne. Jei þmogaus
regëjimas dar leidþia keliautisavarankiðkai arba prastai matantis
yra gerai ið-mokæs marðrutà iki renginio vietos,
apsispræstilengviau. Prieðingu atveju reikia susirasti paly-dovà.
Jei nepavyksta rasti norinèio ir galinèio pa-lydëti, pagalbos
praðoma ið organizatoriø. Pa-sitaiko, kad kuklesnis þmogus tos
pagalbos pa-praðyti neiðdrásta, nors ir labai nori nuvykti. To-kia
situacija yra abipusë nesëkmë. Þmogus pra-leidþia progà pabûti ten,
kur troðko, o organiza-toriai nusivilia nesulaukæ dalyvio. Bûna ir
taip:atvykæ nusivilia tuo, kà pamato ir iðgirsta, tuo nu-sivylimu
dalijasi su kitais.
Geras patarimas bûtø toks - prieð rodydamaspirðtu á kitus,
pirmiausia parodyk á save ir pa-klausk:
- Kà að padariau, kad ðis renginys bûtø ádo-mus? Ar pasiûliau
savo pagalbà organizato-riams? Kokiø pasiûlymø ir idëjø
pateikiau?
Jei atsakymai yra neigiami ar tolygûs tylai,tai neturëtø bûti
jokios moralinës teisës kritikuo-ti kitus. Paradoksalu, bet kuo
maþiau veiklos, tuomaþiau susilaukiama kritikos. Dar blogesnis
va-riantas yra iðankstinë prieðiðka nuostata, kaiþmogus, gal koká
kartà nusivylæs, ið anksto da-ro iðvadà, jog ir ðá kartà nebus
nieko, kas bûtøverta jo dëmesio. Maþa to, dar bandoma ta
ið-ankstinë neigiama nuostata skleisti kitiems ir netatkalbëti
pasiruoðusius dalyvauti. Kaip galimaviskà vertinti ið savo poþiûrio
taðko? Juk vienampasirodæs niekam vertas renginys, kitam bus
ku-pinas dþiaugsmo ir teigiamø emocijø. Negaliunepapasakoti vienos
istorijos, kai mane patá vie-nas garbaus amþiaus þmogus bandë
ákalbëtinevykti á ðventæ, nes jà organizuoja jam nepa-tinkantis
asmuo. Argumentai buvo pritrenkian-tys:
- Man sakë, kad jis nemoka nieko doro su-rengti. Jis ið kaimo.
Að girdëjau, kad tame kai-
me vienas tëvas labai muðë savo sûnø. O jisgimæs lyg ir tame
kaime. Ir amþius panaðus. Galibûti, kad èia tikrai jis. O jei muðë,
tai tikriausiai irá galvà kliûdavo. Kà toks þmogus gali
sugalvo-ti?!
Pirma mano reakcija girdint toká samprotavi-mà buvo
nesutramdomas juokas, bet jam pra-ëjus pasidarë pikta, skaudu ir
apmaudu dëlþmogaus, kurio net nepaþinojau ir në karto suti-kæs
nebuvau. Á tà renginá vis tik nuëjau ir juo li-kau visiðkai
patenkintas.
O dabar pamàstykime organizatoriø smege-nimis. Jiems rûpesèiø ir
átampos nestinga. No-rint viskà nuo A iki Z suplanuoti, bûtina
gerai ap-màstyti - ir ne kartà. Juk reikia pasirinkti ir pa-ruoðti
vietà, kuri bûtø saugi regëjimo negalià tu-rintiems þmonëms. Jei
renginys nëra uþdaras(taip juk daþniausiai ir bûna) reikëtø
pagalvoti irapie kitas negalias. Teko neseniai lankytis vie-noje
ðventëje, kuri vyko mokyklos ketvirtameaukðte ir vienas þmogus,
sëdintis neágaliojo ve-þimëlyje, ið anksto gavæs vieno ið
organizatoriøkvietimà, atvyko, bet nusiminæs turëjo gráþti á na-mus
nieko nepeðæs, nes lifto nebuvo. Bûtø ge-rai, jei ta vieta bûtø jau
paþástama akliesiems irsilpnaregiams. Nelengva suderinti laikà, kad
bû-tø patogu ir pagal grieþtà darbo grafikà dirban-tiems
garbingiems sveèiams, ir ið toliau atvyks-tantiems dalyviams. Dël
regëjimo problemø irvieðojo transporto grafiko kaime gyvenantys
re-gëjimo neágalieji praðo, kad renginiai vyktø pir-moje dienos
pusëje. Net ir netoliese gyvenan-tys þmonës stengiasi dalyvauti tik
tuose rengi-niuose, kurie baigiasi dar nesutemus, bet tokslaikas
nepatogus dirbantiems neágaliesiems. Or-ganizatoriams reikia
suburti pagalbininkø ko-mandà, nes vienam þmogui, kad ir labai
ga-biam, vienu metu viskuo pasirûpinti neámano-ma. Neuþtenka
suburti grupæ savanoriø pagal-bininkø. Reikia jiems iðsamiai
iðaiðkinti, kà irkaip daryti, iðaiðkinti visas smulkmenas ir
netnumatyti galimus netikëtumus. Neágalûs þmo-nës yra labai jautrûs
ir kiekvienas nepatogumassukelia neigiamø emocijø, tai yra gali
sugadintivisà ðventiðkà nuotaikà. Patirtis rodo: kuo dau-giau
þmoniø gauna vienoká ar kitoká ápareigoji-mà, kuo daugiau asmenø
jauèia atsakomybæ,tuo viskas, kas numatyta, vyksta sklandþiau.
Ðilazda turi ir kità galà - pats pabuvæs tarp orga-nizatoriø,
pajutæs, kaip nelengva átikti labai skir-tingus poreikius ir
poþiûrius turintiems asme-nims, þmogus kità kartà labiau vertins
kitø dar-bà ir nebus toks kritiðkas.
-
2015/07 11
Didelis organizatoriø rûpestis yra programosparuoðimas.
Neuþtenka vien pasikviesti vienàkità meno kolektyvà. Renginá
papuoðia suma-niai iðdëliota programa su meniðka, iðraiðkin-ga
áþanga, kûrybingas, mokantis improvizuotivedëjas ar vedëja.
Nemenkas organizatoriø gal-vos skausmas - ilgi ir nuobodûs
sveikintojø (daþ-niausiai tai bûna politikai ar valdininkai)
mono-logai, o, tiksliau, noras jø iðvengti, stengimasis,kad
ðventinis renginys netaptø kokios partijosmitingu ar ðventës
parodija. Apie renginio or-ganizuotumà galima spëti jau nuo jo
pradþios,tai yra, ar jis prasideda tiksliai numatytu laiku,ar
vëluoja. Gráþtu prie organizatoriø darbø: rei-kia paruoðti
kvietimus ir jø tekstà, tuos kvietimusiðsiøsti ar iðneðioti,
paskambinti tiems, kuriekvietimo teksto patys negalës perskaityti,
reikiapasiteirauti, ar turi galimybæ atvykti vieniði ne-regiai,
atokiau gyvenantys organizacijos nariai,reikia padëti ieðkoti
galinèiø palydëti, beje, rei-kia ir transporto, jei vieðuoju
atvykti nëra gali-mybiø. Rûpesèiø padvigubëja, jei
planuojamosvaiðës. Tada neapsieinama be rëmëjø paieðkø,pirkimø,
ruoðimø. Suruoðti vaiðes - tai tarsi su-rengti antrà atskirà
renginá. Jums gali kilti klau-simas, kodël að visa tai vardinu.
Paaiðkinsiu.Kaþkodël bet koks renginys jo dalyviø suvokia-mas kaip
savaime suprantamas dalykas. Nesi-ginèysiu, kad juos organizuoja
tie, kuriems pri-
klauso organizuoti, bet reikia pasakyti: bus vie-nas renginys ar
penki, deðimt, jø organizato-riams niekas prie algos, jei ið viso
jà tokià gau-na, neprideda në euro. Tai jø paèiø iniciatyva
irentuziazmas kitø labui, todël vien uþ tai, kad jieimasi tokio
atsakingo ir, sakyèiau, nedëkingodarbo, reikëtø be jokiø
iðankstiniø nuostatø pa-sakyti aèiû. Tas, kuriam neþinoma tokia
veikla,net nesuvokia, kiek papildomo laiko - aiðku, irlaisvalaikio,
ir savaitgaliø - reikia paaukoti, kolviskà paruoði bei sustyguoji.
Po ne vieno ren-ginio prie organizatoriø prieina padëkoti tik
gru-pëmis iðvykstantys kitø bendruomeniø þmonës,o tos paèios
organizacijos vos vienas kitas na-rys iðeidamas pasako koká padëkos
þodá.
Dar keletas pastebëjimø. Svarbu, kad rengi-nio oficiali dalis
neuþsitæstø ir þmonës, net jeinëra organizuojama vaiðiø, turëtø
laiko kiek pa-bendrauti, padainuoti bendrø dainø, o mëgstan-tys -
ir paðokti kartu. Jei ðventë vyksta ðiltuojumetø laiku, daug
smagiau, jei viskas vyksta nepatalpose, o gryname ore, bet tada
reikia turëtiatsarginá variantà uþklupus lietui, reikia
pasirû-pinti tinkamu pasirinktos vietos ágarsinimu.
Prieðorganizuojant koká renginá reikëtø pasinaudotijau turima kitø
rajonø patirtimi ir savo miesto arrajono kitø organizacijø panaðiø
renginiø beiLASS turimø kultûros bei meno specialistø pa-tarimais.
Ádomiø, prasmingø ir smagiø ðvenèiø!
DËMESIO!
KVIEÈIAME DALYVAUTI LIEÈIAMØJØ KNYGELIØ KONKURSE
2015 metais kûrybinæ gyslelæ turinèius þmo-nes Prancûzijos ne
pelno organizacija LesDoigts Qui Rêvent vël kvieèia kurti
knygutesakliems ir silpnaregiams 3-12 metø amþiaus vai-kams.
Konkursas turëtø sudominti vaikø tëvelius,mokytojus, draugus,
studentus, profesionaliusdailininkus.
Pirmasis konkurso etapas vyks Lietuvos ak-løjø bibliotekoje.
Specialistai, mokantys brailioraðtà, iðmanantys tiflografikos
sritá, atrinktas 5knygas iðsiøs á Italijà, kur lapkrièio viduryje
ávykstarptautinis konkursas. Nugalëtojai bus apdo-vanoti
organizatoriø ásteigtais prizais, knygosbus iðleistos ávairiomis
kalbomis. Tikimës, kadkonkurso dalyviai sukurtas knygutes
padovanosLietuvos akløjø bibliotekai.
Lietuviø autoriø knygos jau yra pelniusios ap-dovanojimø. 2009
m. treèiàjà vietà laimëjo Vil-niaus technologijø ir dizaino
kolegijos studen-èiø Editos Cvirkaitës Avytë ir Alionos
BobinArklys, o 2013 m. ðios kolegijos studento Þy-ginto Èigo Ragai
apdovanoti diplomu. Studen-tams vadovavo dëstytoja Dovilë
Pociûtë.
Knygos tekstà iðverskite á anglø arba pran-
cûzø kalbà ir uþpildykite paraiðkos formà. Jà ra-site
http://www.tactus.org/Entry-form2015.pdf
2015 m. Typhlo & Tactus konkurso taisyklesrasite bibliotekos
svetainëje www.labiblioteka.lt
Praðome knygutes iki rugsëjo 1 d. atsiøsti ad-resu:
Lietuvos akløjø bibliotekaSkroblø g. 10,Vilnius,
LT-03142Lietuvos akløjø istorijos muziejus
-
12 MÛSØþodis
LASS LITERATØ KÛRYBA
AKLAS STRIELÈIUS Petras ZABITIS
(tæsinys)Vakaras buvo nuostabiai puikus ir ðiltas. Dan-
gaus aukðtybëse ðaudë blezdingos (kregþdës).Apie ausis zirzë
uodai. Oras pasidarë skambusir tyras. Uþsimetæs ðautuvà ant peties,
pasijutauesàs tikras strielèius (medþiotojas). Skubëda-mas, gerai
ásiklausydamas, þengiau takeliu to-lyn nuo namø. Eidamas vamzdþius
nukreipiauá varnas, kurios kranksëjo prie namø, prûde kur-kë varlës
ir joms parodþiau strielbà. Tyliai, vosgirdimai, virð galvos
prasklendë ðikðnosparnis,ir tam mostelëjau ðautuvu. Senose liepose
sto-rai ûbavo pelëda, ir jai atkiðau vamzdþius. Pa-sijutau esàs lyg
koks karalius - kà noriu, tà ir ga-liu nuðauti. Priëjau lankà,
miðkelá, kur bulvës bu-vo netoli pasodintos. Einant arèiau bulviø
keis-tø garsø daugëjo, nespëjau á visus nusitaikyti.Paupëje garsiai
cirpë svirplys. Jam tikrai reikë-tø ðvino paragauti. Jo ákandimas
mirtinas. Taipsakë senoji Rupðienë. Jinai visoje parapijojegerai
þinoma þolininkë ir burtininkë. Artëjant priemiðko, didëjo ir mano
baimës jausmas. Kaþkasnetoli bulvëse suðlamëjo. Ið medþiø
pabaidytipakilo ir suplasnojo naktiniai paukðèiai. Krûmuo-se
trakðtelëjo sausðakë. Daugëjant keistø gar-sø didëjo ir mano baimës
jausmas. O jeigu tenðernai ateina, kà að su jais darysiu?
Praradæsþadà tylëjau, gerai ásiklausiau - kriuksëjimo ne-girdëjau.
Gerokai iðsigandæs maþumà apsira-minau ir pasileidau risèiomis prie
medþiø. Pri-puolæs prie storojo ðermukðnio, greitai kopiau
ðakomis aukðtyn ir atsisëdau ant storos ðakos.Gerai ásiklausiau,
nuvijæs ðalin baimæ apsirami-nau. O dabar riestaknysliai ateikit
èia. Að jumsparodysiu, kaip bulves knisti. Gerai ásiklausiauá
nakties tamsà, bet negirdëjau tokiø garsø, ko-kiø man reikëjo. Na,
visi gyvieji padarai naktámiegojo. Ramioje nakties tamsoje
girdëjosi vi-sokiø ðlamesiø, ûkèiojimø, cypèiojimø, ðiureni-mø,
krabþdëjimø, kokiø að laukiau garsø - tø vi-sai nebuvo girdëti.
Ëmiau viskà ið naujo geraipergalvoti. Vietà pasirinkau neblogà.
Kaip tikpro ðermukðná ëjo ðernø takas. Bulvës èia pat -uþ kokiø
deðimt metrø. Kada bris per bulviø lau-kà, - vakaras toks tylus,
ramus, në jokio vëjelionëra - tikrai, iðgirsiu ðernø ðlamëjimà. O
jeigukartais ið kitos pusës ateitø? Uþ nugaros - ne-praeinamas
tankumynas, kada eis, lás per tan-kumynà, ið tolo jau iðgirsiu jø
atëjimà. Tiktai rei-kia ðauti á patá jø bûrá, kai eis pro
ðermukðná. Vistiek vienam pataikysiu. Stipriai spaudþiau ran-kose
ðautuvà, vamzdþius sukinëjau po takà. Kàèia gali þinoti? Kiekvienà
akimirkà gali sukriuk-sëti bulvëse. Reikia bûti pasiruoðusiam juos
su-tikti.
O tuo metu virð galvos tyliai ratu suko ðikðno-sparniai. Tuosyk
að ir pagalvojau: jis irgi nema-to kaip ir að - gyvena tamsioje
naktyje. O me-dþioja ðikðnosparnis geriau negu að - kà nori tàir
sugauna. Jis medþioklëje vadovaujasi irgi pa-gal garsus - kaip ir
að. Ðikðnosparnis per ðimtàmetrø jauèia menkiausià uodo sparnø ir
kûne-
Valentino AJAUSKO pieðinys
-
2015/07 13
lio virptelëjimà. Mano padëtis ðá kartà geresnënegu jo. Að galiu
ið toli ðauti, o jis negali ið tolosumedþioti ir sugauti grobá.
Gyvenime jau ir manteko ne syká ðaudyti su sportiniu ðautuvu.
Nesi-girdamas galiu pasakyti - man sekësi neblogai,ne visada pro
ðalá prapildavau. Alius Leipus ne-matantiems akløjø kombinate
suorganizavosporto bûrelá. Vyko mokymai - mokë su sporti-niais
ðautuvais. Á taikiná ðaudëme pagal garsà.Jeigu jau á taikiná
pataikydavau, man atrodo, kadèia irgi nereikëtø pro ðalá
prapilti.
Mano mintis nutraukë bulviø lauke kaþkoksðlamëjimas - girdëjosi,
lyg kaþkas ðliauþë, lygne, girdëjosi, lyg kaþkas rieda, lyg kasosi
kaþ-kas toliau. Greitai iðkiðau strielbà pro ðakas irpradëjau
taikyti á tà pusæ, ið kur skleidësi keistigarsai. Matai, kokie
mandri tie ðernai - turbûtuþuodë mane besëdint medyje, apëjo
aplinkuiið kitos pusës, matai, kaip puikiai mane iðjuo-kë. Tu sëdëk
ramiai, ðautuvà pasiëmæs, per vi-sà naktá, o mes einame á dirvà
paraubinëti, pa-knisinëti bulviø. Ne be reikalo seni eiguliai ir
me-dþiotojai sako - vaikeli, ðerno taip lengvai ne-paimsi, jis turi
puikià uoslæ, ið tolo medþiotojusuþuodþia, todël ir neina. Drebëjo
rankos - nie-kaip negalëjau nuvaldyti ðautuvo. Ðernai ðlamë-jo po
pat nosimi - uþ kokiø deðimt dvideðimt met-rø. Ramiai, Petrai, -
prisiminiau Aliaus þodþius.- Nusiramink, neskubëk, gerai
ásiklausyk, ið kurgarsas sklinda, apskaièiuok atstumà, mintysedar
kartà viskà patikrink, gerai susikaupk, tadair pilk. Taip ir
padariau, kaip treneris buvo mo-kæs ir sakæs. Gaidukus nuspaudþiau
vienà pokito. Pasigirdo velnioniðkas trenksmas - bëlst,bumt, bumt.
Ramiai ilsëjæsis miegantis miðkaspajuto siaubingà trenksmà ir,
paðokæs ið mie-go, atsiliepë á ðimtus maþesniø trenksmø,
pasi-griebë perkûno bildëjimà, nuneðë tolyn galûnë-mis, pievomis,
laukais, stogais pasiekë snau-dþiantá Plateliø eþerà, ápuolë á
salas, atsimuðë áþalius krantus, vël parlëkë atgal kaip koks
per-kûnas per dangø nubildëjo, nudundëjo tolyn, ki-lo á dangø, kol
pasiekë paèius debesis. Petyspo trenksmo skaudëjo, ausyse cypë.
Átempæsvisas savo jëgas klausiausi, kada pasigirs þvie-gimas, bet
jokio garso nebuvo. O gal ir praðo-viau. Tuo metu iðgirdau - mû-mû
subliovë mûsøkarvë. Kaip perkûnas á galvà mintis trenkë -
per-ðoviau mamos karvæ. Mano ðautuvas ið nagøiðkrito, baisiausiai
persigandæs kûlversèiais ið-kritau ið medþio. Ðautuvà pagriebæs
meèiau átankius eglynëlius. O pats, kiek kojos neða, pa-sileidau
namø link. Bëgdamas net bijojau atsi-sukti á tà pusæ, klupau per
bulvienà, pribëgæsðokau tiesiai per upelá, rasoti dobilai dauþë
pa-
kinklius. Perðoviau mamos karvæ - kas dabarbus, kas dabar bus,
kai suþinos mama? O gal jijau þino - juk toks didelis garsas buvo,
turëjoiðgirsti. Nuo tø minèiø pakirto pakinklius, pasi-darë silpna
- negalëjau bëgti. Ëjau baisiai per-sigandæs, visas drebëjau,
palûpis virpëjo ið bai-mës. Visà laikà tiktai kartojau: kas dabar
manbus, kai suþinos motina. Priëjau tyliai prie lan-go ir
pasiklausiau. Motinëlë ramiai miegojo. AèiûDievui, kad neiðgirdo.
Ðirdyje truputá palengvë-jo. Áëjæs á kambará su skaudanèia dûðia,
palin-dau po patalu. Uþmigti niekaip negalëjau. Lin-do ir lindo vis
ta pati mintis - o gal negyvai nu-ðoviau mamos karvæ? O jeigu mama
rytmetá rasperðautà karvæ, kà man pasakys? Bijau ir pa-galvoti -
toks neapsakomas sunkumas ir rûpes-tis uþvaldë visà mano dûðià. Po
didelio pergy-venimo nuo neapsakomø kanèiø prieð ryto me-tà ðiaip
taip uþsnûdau. Mane paþadino kibirøbarðkëjimas. Pagaliau mama
parëjo nuo kar-vës. Kaþin ar jai iðvis reikëjo melþti tà karvæ?
Ogal ir ne. Vël mane uþpuolë vakarykðtës baisiosmintys. Apsiklojau
galvà, kietai sukandau dan-tis, laukiu: kas bus, tas jau bus - vis
tiek ið tosnelaimës neiðneðiu sveiko kailio. Iðgirdau sun-kius
þingsnius.
Á kambará áëjo mama. Ið to strioko visas uþða-lau, palûpis ëmë
virpëti. Nu, dabar man bus ðau-dyti á ðernus ir nuðauti motinos
karvæ! Apsime-èiau, kad miegu, tartum nieko negirdþiu. Neju-du,
bijau netgi krustelëti, o ðirdis kad pradëjodauþytis - rodos,
patalai kilnojasi.
- Petrai, ar dar miegi?Tyliu dantis sukandæs, nieko nasakau.-
Juk tie nelabieji ðernai ðià naktá visà paliau-
ká karvei iðdraskë. Gerai dar, kad visai nepapjo-vë. Kà su tais
kipðais reiks daryti, neþinau nëpati.
Sunkiais þingsniais dûsaudama nuëjo prieDievulio sukalbëti
poterius, kad Aukðèiausiasisapsaugotø ir globotø nuo visø baisybiø
mûsønamus. Bridinkt - nuo ðirdies nuriedëjo toks sun-kus akmuo,
visà laikà spaudæs mano dûðià. Ne-liko jokio sunkumo, didelio
rûpesèio ir skaus-mo. Iðkiðau galvà, ákvëpiau oro - vël dûðioje
pa-sidarë gera ir lengva. Prisiekiau visais ðventai-siais daugiau
niekada niekada neðaudyti ðer-nø. Perþegnojau ir tà ðautuvà,
priþadëjau neim-ti á rankas, neðaudyti á mamos karvæ, kol
gyvasbûsiu. Tegul tikrieji medþiotojai su tais ðernaiskariauja, o
að kaip nors apsieisiu ir be tø ðernø,gyvas vis tiek bûsiu.
Dievulio reikia praðyti, kadtik mamos bûtø sveika karvelë ir duotø
saldauspienelio, tada mudviem abiem gyvenimas busneblogas.
-
14 MÛSØþodis
PORTRETAS
SULAUÞYTAS LIKIMASDaug kartø girdëtas posakis - gyvenimas
uþ-
grûdina. Ið tiesø klausantis Mûsø þodþio pa-ðnekovës, galvoje
skamba ðis posakis, negali-ma neprisiminti ir dviejø Lietuvos
istorijoje juo-dþiausiø datø - 1939-øjø rugpjûèio 23-osios
bei1941-øjø birþelio 14-osios.
Prieð mane - labai guvi, judri moteris. Ið pir-mo þvilgsnio ne
daugiau kaip ðeðiasdeðimtiesmetø. Ið tiesø ji geru deðimtmeèiu
vyresnë. Kal-ba lëtai, apgalvotai, apmàstydama kiekvienà þo-dá.
Jauèiu - mano paðnekovei sunku gráþti á tuosjuoduosius laikus.
Girdþiu, kaip retkarèiais su-virpa pasakotojos balsas. Tylos pauzes
uþpil-do þiebtuvëlio skeliama ugnis ir lëtas cigaretësdûmo
iðpûtimas. Rimtà pasakojimà moteris pa-ávairina sàmojingais
intarpais: Sibiras, ligos irnuolatinis badas bei alkis yra labai
geri talijossàjungininkai.
Audronë Jasinskienë su tëvais ir seserimi1941 metais buvo
iðtremta á Sibirà. Po ðeðeriømetø motina su dukterimis nelegaliai
sugráþo áTëvynæ. Deja, Lietuvoje buvo neilgai. 1949 me-tais
tremtinæ nuteisë pakartotinai ir vël ákalinoSSRS ðiaurëje.
Netekusiai mamos Audronei te-ko paragauti vaikø namø duonos. Ji
tikrai nebu-vo skalsi. Vaikø namai - tikra gyvenimo mokyk-la,
kurioje stipri asmenybë uþsigrûdina, o silp-na - palûþta.
Silpnaregë nepalûþo, nors nuolatreikëjo badauti. Dar skaudesnio
smûgio sulau-kë ið giminiø, kurie atsisakë bendrauti su vaikønamø
auklëtine. Laimei, vyresnioji sesuo nepa-liko Audronës likimo
valiai. Jos dëka silpnare-gë baigë buhalterijos mokslus, nors jai
buvo nu-matyta vieta neágaliøjø prieglaudoje.
Tremtis - badas, aklumas, kurtumasMano tëvelis prieð didájá karà
dirbo kriminali-
nëje policijoje, mama baigë telefonininkiø kur-sus ir dirbo
paðte. Ið pradþiø tëvai gyveno Ma-þeikiuose, ten gimë mano abi
seserys. Vëliautëvelá perkëlë dirbti á Kaunà. Ðiame mieste gi-miau
ir að. Apie tai yra raðiusi savo dienorað-èiuose mamytë. Jos
dienoraðèiai yra iðlikæ. Kau-ne gyvenome iki tremties - 1941 metø.
Tëvelá iðdarbo atleido dar 1940 metais. Sovietinis sau-gumas
pradëjo tëvelá, kaip buvusá policininkà,persekioti. Iki tremties
tëvelis buvo rûsyje (kalë-jime). Tiesa, kagëbistai, já iðtardæ,
paleido á lais-væ. Iki ðiol negaliu suprasti, kodël tëvelis
nebë-
go á Vakarus. Kodël pasiliko Lietuvoje? Jis pui-kiai suprato,
kad naujoji valdþia ramybëje jo tik-rai nepaliks.
1941 metø birþelio 14 dienà, penktà valandàryto, á mûsø butà
pasibeldë enkavedistai. Lie-pë per pusæ valandos susikrauti daiktus
ir va-þiuoti gyventi á Tarybø Sàjungos gilumà. Man tuometu buvo tik
keturi mënesiai. Ið pradþiø vaþia-vome maðinomis, vëliau
gyvuliniais vagonais.Kelionës metu, matyt, nuo streso, mamai
dingopienas. Ji neturëjo kuo manæs maitinti. Nuo ta-da ir prasidëjo
mano badavimas. Vandens taippat nebuvo. Ðvarûs vystyklai greitai
pasibaigë.Laimei, mama 1914 metais, Pirmojo pasauliniokaro metu,
buvo Rusijoje, todël gerai mokëjo ru-sø kalbà. Kareiviai, lydintys
tremtiniø eðelonà,leisdavo kartais mamai praskalbti vystyklus
beisesës drapanëles. Mûsø eðelono paskirties vie-ta - Novosibirsko
geleþinkelio stotis. Novosibirs-ke mama nuneðë mane pas gydytojus.
Tuo me-tu labai sirgau. Suprantama, maisto nebuvo. Vie-tiniai
gydytojai mane apþiûrëjæ tiesiai ðviesiaipasakë, kad kaþin ar að
iðgyvensianti. Mûsøtremties vieta buvo Karasukas - tai didelis
gele-þinkelio mazgas Novosibirsko srityje. Tiesa, të-velá nuo mûsø
ið karto atskyrë. Kaip vëliau pa-aiðkëjo, jis pateko á kalëjimà, o
paskui á Archan-gelsko lagerá ir ið ten nesugráþo.
Karasuke prasidëjo mano vargai. Mama dir-
Kurðënø vaikø namuose 1951 m.
-
2015/07 15
bo viena. Ji ásidarbino vietinëje ligoninëje, ku-rioje slaugëmis
ir sanitarais dirbo lietuviai trem-tiniai. Vienu metu ligoninëje
siautë dëmëtoji ðil-tinë. Mama labai bijojo ðiltinës uþkratà
parneðtiá namus. Eidama ið darbo kruopðèiai nusikraty-davo visas
utëles. Matyt, angelas sargas musapsaugojo. Ðia neiðgydoma liga mes
neuþsi-krëtëme.
Dirbanèiam þmogui per dienà priklausë 200gramø duonos. Mes trise
turëjome ðá daviná da-lintis. Mama susidraugavo su kita lietuviø
trem-tiniø ðeima. Jie turëjo metais uþ mane vyresnávaikà. Dël
nuolatinio bado pradëjau daþnai sirg-ti. Pirmiausia, nevaikðèiojau.
Vëliau prasidëjo vi-duriø ðiltinë. Sulaukus trejø metø pradëjo
silptiregëjimas. Pamaþu apakau. Mano akys uþsi-traukë lyg kokia
plëvele. Ðià akiø ligà rusai va-dina ðkrupulu. Gráþusi á Lietuvà
suþinojau, kadtai akiø tuberkuliozë. Ragenoje atsiranda þaiz-delës
- jos negyja. Mama mane nuveþë á vietinæligoninæ. Gydytojai pasakë,
kad ðita mergaitëvisà gyvenimà bus akla. Per tà laikà, kol
nema-èiau, ákritau á ðuliná. Labai iðsigandau ir prara-dau kalbos
dovanà.
Mama nesusitaikë su mano aklumu. Ji vieti-niø gyventojø pradëjo
klausinëti, kaip ðie gydotokià akiø ligà. Suþinojusi, jog padeda
skiestasvario sulfatas, ji pradëjo juo plauti ið pradþiø sa-vo, o
vëliau ir mano akis. Plëvelë palaipsniui pra-dëjo trauktis.
Ðiek tiek praregëjau. Pradëjau lankyti darþe-lá. Iki jo
reikëdavo kiekvienà dienà eiti tris kilo-metrus. Baisiausia buvo
lásti per traukiniø sàstatøapaèià. Visa tai puikiai atsimenu, nes
1990 me-tais buvau nuvaþiavusi á savo tremties vietà. Net-gi
gyvenau pas rusæ, kurios namelis stovëjo tenpat, kur buvo mûsø
þeminë.
Maisto nuolat trûko. Su bendraamþiais eida-vome ieðkoti laukinio
èesnako. Mums jis buvotikras skanëstas. Lankydama darþelá, savo
por-cijos nesuvalgydavau. Pamenu, kaip maistàslëpdavau kiðenëje ir
neðdavau namo mamai.Tuo metu mama sirgo gelta, o namuose
valgytinieko nebuvo. Mama parneðtu maistu dar da-lindavosi su
sese.
Vargstant atëjo 1945 metai. Rusija áveikë Vo-kietijà. Visa ðalis
ðventë pergalæ. Mama, kaip irkiti lietuviai, pasinaudojæ ðia proga
nutarë pa-bëgti ið Sibiro ir sugráþti á Lietuvà. Bëgti
ruoðësidvejus metus. 1947 metais mamytë iðpardavënegausià mantà ir
su mumis susiruoðë á tolimàkelionæ. Vaþiavome zuikiais, nes tais
laikais bi-lieto nusipirkti nebuvo ámanoma. Tremtiniamsniekas
bilietø neparduodavo. Neásëdus á vienàtraukiná, atvaþiavo kareiviø
eðelonas, á kurá mes
ir patekome. Stotyje mus apvogë. Pavogë visuslagaminus ir
pinigus. Tuo metu Rusijoje klestë-te klestëjo nusikaltëliai.
Nusikaltimø banga ne-buvo kontroliuojama. Likome be nieko.
Reikëjogalvoti, kaip iðgyventi kelionës metu. Að su se-serimi
vaikðèiojau po kariná eðelonà ir burdavaukareiviams. Kartais
deklamuodavau eilëraðèius.Jie uþ tai atsilygindavo maistu. Ðiuo
eðelonu va-þiavome iki Maskvos. Èia gyveno mamos teta.Ji buvo
iðtekëjusi uþ ruso, kuris dirbo saugumeraðtininku. Pas mamos tetà
apsistojome keliomsnaktims. Ið Maskvos gráþome á Kaunà.
Mama Linkuvoje ásidarbino paðto virðininke.Sibire mes buvome
dviese. Viena sesuo likoLietuvoje. Mama gráþusi jà atsiëmë ið savo
mo-tinos. Linkuvoje gyvenome iki 1949 metø. Taismetais mamà suëmë
antrà kartà. Uþ savavalið-kà pabëgimà ið Sibiro mama buvo dar kartà
tei-siama. Ið pradþiø pasodinta á kalëjimà, o vëliauiðtremta.
Nuteisë trejiems metams lagerio. Iðbu-vus nustatytà laikà, mamos
dar laukë tremtis.Mus taip pat tardë. Nuteista mama prarado
mo-tinystës teises. Mes nuo mamos ið karto buvo-me atskirtos. Mus
su seserimis sunkveþimiu kaþ-kur iðveþë.
PrijomnikasAtskirtas nuo mamos mus nuveþë á vadina-
màjá Ðiauliø prijomnikà - Ðiauliø vaikø priëmi-mo punktà. Jame
ið gatvës surinkdavo ávairausplauko vaikus nusikaltëlius. Dideliame
kamba-ryje vaikus stebëjo du milicininkai. Ant langø -grotos.
Teritorija aptverta aukðta tvora. Stebimabuvo, kad joks vaikas ið
èia nepaspruktø. Vëltrûko maisto. Ið Sibiro gráþau pusaklë ir be
plau-kø. Buvau labai liesa ir nedidelio ûgio. Prijom-nike maistas
buvo padedamas ant stalo vidu-rio ir kas pirmas pripuldavo, tai ir
pavalgydavo,o kitiems nelikdavo. Man kelias dienas teko bu-èiuoti
tuðèià stalà. Maisto savo trumpomis ran-kytëmis nepasiekdavau.
Badavau kelias paras.Po keliø dienø prie manæs priëjo didesnis
ber-niukas. Priëjæs prisistatë. Jo vardas buvo Algis.Jis paklausë
mano vardo. Po to tarstelëjo:
- Ar nori valgyti?- Þinoma, - linktelëjau galva.Tada Algis
pasitikslino:- Kiek dienø nevalgei?Iðgirdæs atsakymà, man pasiûlë
savotiðkà
sandërá:- Pirmiausia tu turësi pamaitinti mane, o vë-
liau pati valgysi tiek, kiek nori.Að pamaniau, kà gi jis èia
sugalvojo?Rytojaus dienà, kai dalino maistà, vaikinas
mane pasisodino ant peèiø. Algis tarp vaikø bu-
-
16 MÛSØþodis
MINTYS
NENEIGTI KITØGYVENIMØ IR BÛTYBIØ
Irena BARADINSKIENË
Neseniai pasirodë raðytojo A. Hakslio roma-nas Neregys Gazoje
(ið anglø kalbos vertë L.Jonuðys). Apie patá autoriø, kità jo
romanà Kont-rapunktas raðëme Mûsø þodþio straipsnyjeMatyti visumà.
Ðákart norisi pakalbëti apie kny-gà taip, kaip kalbëtum paklaustas
gero drau-go: Kà skaitai? Kodël ta knyga tau patiko?, taiyra be
gudragalviðkø iðvedþiojimø, literatûrolo-ginio pamuðalo, atsirinkus
straipsniui tai, kasnepraslydo pro akis, jaudino protà. Beje,
kny-gos pavadinimas, anot paties raðytojo, paimtasið Senojo
Testamento - istoriniø realijø (tai Euro-pa tarpukariu)
sugniuþdytas þmogus primenaGazoje ákalintà bibliná Samsonà. Kaip
raðomapristatant kûriná, èia prabylama apie intelektu-alaus,
humaniðkø siekiø individo, mananèio, kadjis esàs visagalis, lemtá -
visuomenë jam atimajëgas, iðduria akis.
Romane ádomûs veikëjø dvasinës neregys-tës ir praregëjimo
momentai, vienokio ar kitokioapsisprendimo prieþastys. Hakslis -
raðytojas,kurá domina pagrindinës vertybës: atsakomybë,þmogiðkumas,
supratingumas. Jau pirmuoseromano puslapiuose akivaizdus
pagrindinio vei-këjo Antonio Biviso (knygoje nuolat gráþtama ir
áveikëjo praeitá) noras laikytis distancijos, tai yraskirti kuo
maþiau laiko jausmams ir atsakomy-bei, - Helena, jo draugë, ðito
uþsisklendusiofilosofo, mokslavyrio, vertinanèio darbà, gyve-nime
turi egzistuoti taip, kad nesukeltø në ma-þiausio sujudimo netgi
sveikindamasi. Kaip tikdël tokios distancijos Helena nelaiko
Antoniogyvenimo vyru. Romane vaizduojamas ne vie-nas Helenos ryðys
su kitais vyrais: su Hju, Dþe-riu, Ekiu. Antonio filosofija
neleidþia Helenai áei-ti á jo gyvenimà visai - ji tarsi stovi
lûkuriuodamaant slenksèio, laukdama, kol bus pakviesta. Betmylëti -
tai jausti domëjimàsi kitu þmogumi. O
Antonis samprotauja: Mane persekioja abejin-gumas. Að nemoku
kvarðinti galvos dël kitø þmo-niø. Jis nori bûti skandalingai
tingus viskame,kas nëra darbas. Deja, dviejø þmoniø ryðys
ne-ásipareigojant ar, subangavus gyvenimo pavir-ðiui, sprunkant á
savo irðtvà, kità palikus lûku-riuoti (romane minimas Antonio
iðgyvenamasþmogaus urve jausmas) ir tikëtis geresnio san-tykio nëra
tikra meilë, nes ji visø pirma kelia dis-komfortà ir nepasitikëjimà
tam, paliktam anapusdurø. Romano pabaigoje Helena - vis dar su
An-toniu. Bet, praradusi Eká, tikràjá savo gyvenimovyrà, ji
jauèiasi esanti tik dvëseliena: jei Ekisnebûtø buvæs nuþudytas,
vargu, ar Antonio ir josryðys bûtø atsinaujinæs. Pirmiausia reikia
mo-kytis sunkaus meilës þmonëms meno, - taip da-bar Helenà moko
gyvenimo patirties ágijæs An-tonis, ir sunku patikëti, kad tokius
þodþius tariavyras, kuris tokià meilæ neigë. Romane kaip
tikvaizduojama, kas Antoniui padeda suvokti, kadakli yra
abejingumas ir neapykanta, ne meilë.Tai daktaro Milerio, kurá
Antonis irgi sutinka sa-vo gyvenimo kelyje, þodþiai. Ne tik Helena
pa-deda iðryðkinti Antonio charakterá ir jo keitimàsi,bet ir Merë
Amberli, Brajanas, Mileris, Markas.
Romane gvildenama þmogaus poveikio ki-tam þmogui reikðmë,
parodoma, kokia lengva-bûdiðkø eksperimentø su kitais þmonëmis
kai-na. Helenos motina Merë Amberli Antonio kely-je - visø pirma
meiluþë. Jiedu susitiko, kai Anto-niui tebuvo per dvideðimt, jai -
trisdeðimt. Kitavertus, tai moteris, kurios iðprovokuotas
Antonis,nejausdamas atsakomybës uþ tai, kà daro, pra-þudo savo
draugà Brajanà. Suviliojæs Dþoanà,Brajano merginà, Antonis, uþuot
garbingai at-skleidæs tikràsias veiksmø paskatas, uþþarstosavo
gyvenimo kelyje visø nuodëmiø pëdsakus.Dþoana naiviai patiki
Antonio glamonëmis, ið-
vo verchas - lyderis. Jis tai padaræs, visiemspasakë:
- Èia mano sesë. Nedráskit maisto liesti tol,kol að ir mano sesë
nepavalgys.
Tai pasakæs man paliepë:- Dabar, Audra, griebk!Manæs ilgai
raginti nereikëjo. Ið pradþiø pa-
maitinau Algá, o vëliau pati abiem rankom maistàgrûdau sau á
burnà. Taip prasidëjo mûsø drau-gystë. Prijomnike mûsø veltui
nemaitino. Da-
bar tiksliai neatsimenu, bet, atrodo, kas mënesáið mûsø imdavo
suþeistiesiems kraujà. Ið kiek-vieno vaiko po 200 miligramø. Mano
sesë, kaiduodavo kraujà, nuolat alpdavo. Vëliau sunkiaisusirgo. Að
buvau iðtvermingesnë. Prijomnikeiðgyvenome tris mënesius. Vëliau
mane pasky-rë á Kurðënø vaikø namus.
(bus daugiau)
Uþraðë Antanas MONKEVIÈIUS
-
2015/07 17
duoda Brajanà. Jos laiðkas lemtingas - vaikinaspasirenka
saviþudybæ. Antonis, neprisipaþinæs,kad buvo niekðelis, po Brajano
saviþudybës nie-ko garbingai nepaaiðkina ir jo motinai. Ryðkëjadar
vienas Antonio charakterio bruoþas - ðiamþmogui, kaip jis pats
sako, kanèios baimë ma-þesnë uþ veiksmo baimæ. Veikti - vadinasi,
at-virai viskà pasakyti, neprisipaþinti - vadinasi,kankintis
tylint. Reikëtø pridurti: niekingo veiks-mo baimës nebuvo, buvo tik
teisingo ir doro el-gesio baimë. Romane sukreèia Brajano, raðan-èio
lygybës þenklà tarp savo moralës principøir elgsenos, taurumas.
Brajano pirmoji meilë kil-ni - skaisti jo siela saugojo ir Dþoanos
skaistu-mà, intymesniø santykiø vengimas vaikino meilædarë dar
stipresnæ, juolab kad abu mylimuosiusskyrë ir atstumas. Antoniui,
Merei ði meilë tebu-vo akstinas niekingam eksperimentëliui.
Beje,Merës, neretai iðgyvenusios bûsenà, kad pa-saulis tapo vieta,
kur staiga nustojo dëtis links-mi ir jaudinantys dalykai, vëlesnis
gyvenimasneatðaukiamai turëjo riedëti á pakalnæ - mat bu-vo ieðkoma
vis stipresniø dirgikliø nelabai su-vokiant, kad senstanèios moters
gyvenimà, prie-ðingai, turëjo daryti prasmingà visai kitos
verty-bës. Alkoholis, narkotikai, neðvara, apsileidimas- visa tai
Antonis pamatë po daugelio metø kaipeksperimentuojamos, á nuotykius
orientuotos eg-zistencijos pasekmes.
Paskutiniame savo laiðke Brajanas apgailes-tauja, kad visà laikà
gyvenæs naivuolio rojuje.Ateina minèiø, kaipgi vis dëlto svarbu
gyveni-mo kelyje atpaþinti tuos, kurie nenori uþ niekàatsakyti ir
niekam neásipareigoti. Kaip svarbu at-paþinti antoniðkà laisvës
sampratà: Kaip galibûti laisvë, kol tvirtai laikosi tu? Tu privalo
bû-ti nuoseklus ir atsakingas, visada kà nors pasi-rinkti ir
ásipareigoti. O atsikratæs to tu , atsikra-tai atsakomybës ir
nuoseklumo reikmës. Esi lais-vas - esi nesàlygotø, neápareigojanèiø
bûsenøseka be praeities ir lûkesèiø, - taip Antonis kal-ba Markui,
kuris visada daro tai, kà mano esantteisinga. Deja, ðis stoikas,
metaforiðkai kalbant,Antoniui palieka galimybæ tik sekti ið
paskos,priekyje eina jis pats, kelio kryptá renkasi jis
pats.Antonio ir Brajano draugystë buvo dviejø þmo-niø fataliðkas
susitikimas. Brajano silpnybë ta,kad jis nebuvo ásisàmoninæs, kas
dedasi uþ nai-vuolio rojaus. Fataliðka tai, kad tas, kuris
atsi-krato tikrosios atsakomybës, savam gyvenimuipaávairinti
nuotykiø ieðkanèios moteriðkës taiplengvai stumtelimas elgtis
niekingai. Kita vertus,nëra Antonio sàþinës grauþaties dël
nusiþudþiu-sio draugo, nëra jokio vidinio konflikto - tëra
pa-stangos kuo greièiau viskà uþmirðti. Ðlykðèiau-sia tai, kad
Brajano motina, praradusi vienintelásûnø, Antoniui sako þodþius,
leidþianèius suvok-
ti, kad já vertina, gerbia, myli kaip geriausià sû-naus draugà.
Gûdþios tylos ir nuslëpto melo fo-ne Antonis - apgailëtino vyro
tipas.
Marko Steidso, stojiðkos laikysenos vyro, pa-vadinusio Antoná á
Meksikà padëti organizuojan-èiam sukilimà donui Chorchei,
akivaizdoje ryð-këja pagrindinio veikëjo noras bent paþado
te-sëjimu prilygti savo valingam draugui. Antonis,kurá persekioja
veiksmo baimë, svilinant karð-èiui, joja su Marku ant mulø per
kalnus á ranèà.Bailokam þmogui toks þygis - nemenkas iððû-kis. Bet
Markui duotas paþadas, kad jis, Anto-nis, neiðvargsiàs. Leidþiamasi
á savæs iðbandy-mo kelionæ viliantis, kad þodþio laikymasis ne-leis
sugniuþti ir kûnui. Civilizacijos nelieka, lie-ka negailestinga
realybë: Buvo tarsi apsëstas,tarsi priverstas gyventi kaþkieno kito
gyvenimàir galvoti kito þmogaus galva. Prakaitas, strënøskausmas,
jojimas per savo skausmo ir iðseki-mo tikrovæ - ar tai ne ëjimas ir
á kitoká save? Ne-tikëtai Markas susiþeidþia kojà. Kraujas,
vëliautinimas, pûliavimas, prarasta sàmonë - Markostojiðka
laikysena jau nieko nereiðkia. Antonispriverstas veikti - ieðkoti
gydytojo. Daktaras Mi-leris gydo ne tik kûnus. Antonis gauna
gyveni-mo iðminties pamokas - viena ið jø ta, kuri vë-liau
perduodama ir Helenai: Pirmiausia reikiamokytis sunkaus meilës
þmonëms meno. Mi-leris sociologui Antoniui perduoda ir kitas sa-vos
iðminties pamokas. Antonio paklaustas, ko-dël labdaros pamokas
duodàs tik juodþiams,Mileris atsako: Laukiniø visuomenës - tai
tiesiogne tokios civilizuotos visuomenës su nukeltudangèiu. Mes
gana lengvai galime iðmokti su-prasti jas. O kai iðmokstame
suprasti laukinius,pasirodo, mokame suprasti ir
civilizuotuosius.Stojiðka Marko laikysena, nutikus nelaimei,
dak-taro Milerio samprotavimai apie kûno ir minèiøryðá, apie tai,
kas daro þmogaus egzistencijàprasmingà, o þmonijà - civilizuotesnæ,
keièia irAntonio gyvenimo sampratà. Romano pabaigo-je - ne viena
mintis apie gërá ir blogá: Blogis yrasusiskaldymo akcentavimas,
gëris - visa, kasprisideda prie vienybës su kitais gyvenimais
irkitomis bûtybëmis. Puikybë, neapykanta, pyk-tis - ið esmës blogi
jausmai, nes jie sustiprinaatskirties tikrovæ, tvirtina
susiskaldymà ir unika-lumà, atmeta ir neigia kitus gyvenimus ir
bûty-bes.
A. Hakslio romanas - tiems, kuriems patinkaintelektuali proza,
kuriems ádomûs ne gyveni-mo tiesiàja einantys, o nuolat savo tiesos
ieð-kantys veikëjai. Ji tiems, kurie patys nori
áveiktiatskirianèias neapykantos, piktumo ir puikybësaistras, kurie
trokðta vienybës su kitais gyve-nimais.
-
18 MÛSØþodis
IÐ KELIONIØ SUGRÁÞUS
ÁSPÛDÞIAI IÐ LENKIJOS Ðarûnë MEÐKUOTIENË
Birþelio 9-12 dienà 10 vyresniøjø klasiø mo-kiniø ir trys
mokytojos ið Lietuvos akløjø ir silp-naregiø ugdymo centro (LASUC)
sveèiavosiLenkijoje, akløjø licëjuje Liaskuose. Tai jau tre-èiasis
vizitas.
Liaskø akløjø ugdymo centrà XX a. II deðimt-metyje ákûrë
Elþbieta Roþë Èacka (Czacka), ku-ri savo apakimà priëmë kaip
paðaukimà, ëmëgloboti bei ugdyti neregius bei netrukus ákûrëakløjø
rûpybos draugijà. Po keleriø metø jos dë-ka atsirado seserø
vienuoliø pranciðkoniø Kry-þiaus tarnaièiø bendruomenë, kuri ir
dabar glo-boja akløjø ugdymo centrà Liaskuose.
Liaskø akløjø licëjaus ir mûsø centro bendra-darbiavimas
prasidëjo prieð keletà metø, kaiabiejø mokyklø mokiniai ir
mokytojai dalyvavotarptautiniame projekte Svarbûs Lietuvos ir
Len-kijos þmonës. Kiekvienais metais LASUC irLiaskø akløjø licëjaus
mokiniø ir mokytojø gru-pës vyksta á sveèius vieni pas kitus,
susipaþástasu lankomo ugdymo centro veikla, bendrauja,aplanko
miesto architektûrinius, istorinius pa-minklus, muziejus. Kiekvienà
kartà vizito vykstavis kiti vyresniø klasiø mokiniai. Ðiemet visa
gru-pë buvo apgyvendinta rekolekcijø namuose (re-kolekcijos - tai
laikotarpis, kai atsitraukiama iðáprastinës veiklos, susitelkiama
tik dvasiniamgyvenimui), kurie yra apjuosti graþaus parko,netrûksta
tylos, pertraukiamos nebent paukðèiøèiulbëjimo ir varpø gaudesio,
nes visai ðaliaárengtoje koplytëlëje seserys susirenka maldoskeletà
kartø per dienà. Turëjome galimybæ su-sipaþinti su tikrai didelio
(plotu bei ugdytiniø irdarbuotojø skaièiumi) Liaskø akløjø
ugdymocentro veikla. Aplankëme Varðuvos senamiestá,kuris Antrojo
pasaulinio karo metais buvo visið-kai sunaikintas, bet atkurtas
pagal senuosiusbrëþinius, panaudojant senàsias plytas, todëldaþnai
vadinamas senas-naujas senamiestis,groþëjomës nuostabiais Varðuvos
fontanais.Lankëmës itin moderniai árengtuose ir bent iðdalies
akliesiems bei silpnaregiams pritaikytuo-se Sukilimo aukø, Þydø
istorijos, Koperniko mu-ziejuose. Aplankëme Varðuvos zoologijos
sodà,groþëjomës sostinës vaizdais nuo universitetobibliotekos
stogo, kur árengtas nuostabus, jau-kus botanikos sodas. Buvome
garso áraðø stu-dijoje ir suþinojome, kaip kuriami garso
takeliaifilmams, kiek daug skirtingø garsø palydi vienà
vos kelias sekundës dalis trunkantá veiksmà,kiek iðmonës reikia
konkreèiam garsui atkurti.Ypaè smagu buvo mokiniams ðnekuèiuotis
prielauþo, iðmëginti anglø kalbos þinias, suþinotiapie bendraamþiø
gyvenimà ir visai netikëtaidalyvauti ðoudauno turnyre. Visur mus
lydëjoLiaskø akløjø licëjaus mokytojai ir mokiniai, ku-riø
atvykstant á LASUC laukiame jau ðá rudená.Toliau pateikiame keletà
paèiø keliauninkø min-èiø.
* * *Nors jau praëjo antra diena Liaskuose, taèiau
laikas bëga taip greitai, kad atrodo, jog atva-þiavome visai
neseniai. Didþiausi áspûdþiai - ðir-dies plakimas karo muziejuje,
Varðuvos sena-miesèio vaizdai, fontanai ir braðkiø vakarëlis.
Ti-kiu, kad ðie nuostabûs prisiminimai liks ilgà lai-kà. (Oksana,
IV gimn. kl.)
Pirmà dienà Liaskuose buvo gan daug poil-sio. Antrà dienà buvome
karo muziejuje. Tenvaikðèiojome tuneliais, matëme ðovinius ir
se-nus motociklus. Vëliau vaikðèiojome po sena-miestá ir matëme
fontanus. Buvome filmø garsoáraðø studijoje, suþinojome, kaip
daromi garsoefektai, tokie kaip þmogaus þingsniai, pistoletoðûvis
ir kiti. Po paskaitos rinkome braðkes ir la-bai linksmai leidome
laikà. Valgëme tortà irlinksmai ðnekëjomës. (Vilius, I gimn.
kl.)
-
2015/07 19
Atvaþiavome á Liaskus, ásikûrëme vienuoly-no rekolekcijø
namuose. Vakare visà laikà blû-dijome ieðkodami parduotuvës, kelio
valgyk-lon ir atgal. Kità dienà vaþiavome á karo muzie-jø. Buvo
ádomu. Po to vaikðèiojome po senamies-tá. Geras oras ir pigûs ledai
- viskas, ko reikiageram pasivaikðèiojimui. Vëliau nuëjome
priefontanø. Jie labai áspûdingi ir ávairûs. Atradomefontanus,
kurie trykðta virð galvos, taðkëmës van-deniu, suðlapo netyèia ir
kiti. Buvom nuvarytinuo fontanø. (Martynas, I gimn. kl.)
Ðiandien yra treèia diena, kai mes Lenkijoj.Ði diena buvo labai
smagi - buvau Kopernikomuziejuje. Po to vaþiavome á Þydø muziejø.
Pokiek laiko gráþome á Liaskus, valgëm vakarienæ,ëjome prie lauþo.
Ði diena buvo labai linksma irnuostabi. (Marija, III gimn. kl.)
Ði diena buvo dar nuostabesnë. Tikrai reikë-jo daug energijos -
buvo parengta labai turinin-ga dienos programa. Praleidau dienà ir
turinin-
MUMS RAÐO
NORI ÞINOTI -KELIAUK Á BIBLIOTEKÀ
Juozas BARTKUS
Lietuvos akløjø bibliotekos Panevëþio filialedirba trys mielos,
paslaugios darbuotojos: Ni-jolë - vedëja, Sonata - knygø iðdavëja,
o Dan-guolë - ðvieèiamøjø ir kultûriniø renginiø orga-nizatorë.
Panevëþio bibliotekoje kas savaitæ pa-minimos raðytojø sukaktys ar
ruoðiami proginiairenginiai. Ðitø renginiø sudominti þmonës na-mo
neðasi vieno ar kito raðytojo knygø. Mûsøbiblioteka bendrauja su
Panevëþio rajono vie-ðàja biblioteka, dalyvauja jø renginiuose.
Per-nai rudená paminëjome Ustronëje, Knygneðiømuziejuje, savo
raðytojo, pragiedrulio, kunigoJuozo Tumo-Vaiþganto 145-àsias gimimo
meti-nes. O ðiemet balandá buvome nukakæ á Puzi-niðká, á mûsø
ðvietëjos, kultûrininkës, raðytojosGabrielës Petkevièaitës-Bitës
dvarelá. Ten raðy-tojas Petras Palilionis buvo premijuotas G.
Pet-kevièaitës-Bitës vardo premija uþ knygà MetaiTamsèiuko
atokaitoje.
Malonu prisiminti, kai stiklo pûtëjo Kriuko dirb-tuvëje savo
rankomis lietëme ávairius dirbinius.
O patys ðvieþiausi áspûdþiai - smagus vieðë-jimas Krekenavos
regioniniame parke. Ir dienapasitaikë vasariðka, ir vietø, ir
patirties egzotikailgam laikui ástrigo á atmintá. Upytëje lipome á
Èi-èinsko kalnà, leidomës á Pragarmës daubà, opaskui atsidûrëme
Upytës amatø centre. Ten
mus, bibliotekos mylëtojus, pasitiko labai ðne-kus keramikos
meistras Romas, papasakojoapie keramikos amatà, liepë stebëti,
liesti ið mo-lio gabalo þiedþiamà puodynëlæ. O tada davëpo molio
gabalà ir pasakë: Kà nors padaryki-te. Kas mums iðëjo, paaiðkës,
kai tuos darbe-lius iðdegs krosnyje. O Krekenavos parko áspû-dþiai
- ne tik atmintyje, bet ir paduose. Mat basiëjome pojûèiø takais -
buvo ir ðvelnu, ir labaidygu. Lipome á 30 metrø aukðèio
apþvalgosbokðtà, supomës, klausos pojûtá iðbandëme sumediniu
muzikuokliu, vasariðkai pasivaiðinome.
Tiesiog nuostabi buvo edukacinë programaNacionalinëje M. Maþvydo
bibliotekoje. Patyrë-me, kaip daromas popierius, kaip atrodo
natû-ralus pergamentas, kokiø esama áriðimo bûdø.Lietëme ir labai
dideles, ir visai miniatiûrinesknygas. Lietëme mediniais virðeliais
metalukaustytas knygas, bibliotekos darbuotojos pa-rodë grandine
prirakinamà knygà. Tai buvo ne-pakartojamas áspûdis. Su vedëja
Nijole kiekvie-nà mënesá aptariame kokià nors pasirinktà kny-gà,
nuskaidriname savo vidaus pasaulá, bet pa-èiupinëta knygos istorija
neiðdils niekada.Dþiaugiamës, kad turime tokià vietà, á kurià
trau-kia ateiti, tokià, kur tavæs laukia.
gai, ir naudingai, ir linksmai, emocingai. Di-dþiausià áspûdá
man paliko parkelio, kuris yraásikûræs ant Varðuvos universiteto
bibliotekosstogo, groþis. Taip pat Koperniko muziejus, së-dëjimas
prie lauþo su Liaskø licëjaus mokiniais.Dar ilgai prisiminsiu
ðoudauno þaidimà su vie-nu ið mokyklos mokiniø. (Oksana, IV gimn.
kl.)
Paskutinë diena Liaskø miestelyje. Atsikëlæbei pavalgæ
iðvaþiavome á zoologijos sodà. So-das buvo milþiniðkas, palyginti
su Kauno, todëlkai kuriems ið mûsø labai prastai buvo
matytigyvûnai. Vëliau gráþome pavalgyti, o po to iðlë-këme á
prekybos centrus apsipirkti. Vakare apie18 val. mus vël maitino
prieð iðvykstant. Taèiauvakarienë praëjo neáprastai: mes, mokiniai,
bu-vom sugalvojæ originaliai padëkoti mokytojamsuþ kelionæ.
Nupirkome saldainiø ir tris kerami-nius paukðtelius. Juos áteikëme
mokytojamsprie vakarienës stalo. O po vakarienës iðvaþia-vome atgal
á Lietuvà. (Gþegoþas, I gimn. kl.)
-
20 MÛSØþodis
PROJEKTAI
PAÞINIMO DÞIAUGSMAS Vaida BUTAUTAITË
Ðiek tiek apniukusià birþelio penkioliktosiosdienos popietæ
Klaipëdos regos ugdymo cent-ro darbuotojai ir vaikai ið Lietuvos,
Latvijos, Es-tijos ir Baltarusijos susiruoðë á stovyklà Paþini-mo
dþiaugsmas. Ðiemet ji buvo ypatinga dëldviejø prieþasèiø: vaikai
turëjo galimybæ stovyk-lauti Nidoje, o Paþinimo dþiaugsmas,
respub-likinë stovykla, tapo tarptautine. Gausus bûryssveèiø
groþëjosi Lietuva ir stovyklos programosspalvingumu.
Tik iðvykæ ið Klaipëdos keltu këlëmës á Smil-tynæ, aplankëme
Juodkrantæ. Visø atmintyje ið-liko Raganø kalnas, gausybë gidës
papasako-tø istorijø apie já. Aplankæ raganas, iðkeliavomeá Nidà.
Ásikûrus - stovyklos atidarymas. Pedago-gai dainelës tekstu
dalyviams pristatë stovyk-los programà ir kiekvienà tiek didelá,
tiek maþàpakvietë á laivà, kur visas dienas laukë daug pa-þinimo
dþiaugsmø.
Antrajà stovyklos dienà groþëjomës Nidospaukðèiais, klausëme jø
garsø ir bandëme at-spëti, koks tai giesmininkas. Suþinojome,
kiekdaug ir ávairiø paukðèiø gyvena Lietuvoje. Pasi-vaikðèiojæ ir
susipaþinæ su skraidanèiais Nidosgyventojais susitikome su gintaro
meistru, kuriskiekvienam atminimui padovanojo gabalëlá gin-taro,
trumpai papasakojo jo istorijà, atsakë á ma-þøjø klausytojø
klausimus.
Treèiàjà Paþinimo dþiaugsmo dienà plau-këme laivu Austëja.
Áspûdþiai buvo nepakar-tojami, þodþiais sunku juos nupasakoti.
Laivassiûbavo, visi jo keleiviai galëjo klausytis pasa-kojimo apie
Nidà, vaikðèioti po laivo patalpasar tiesiog ilsëtis su kavos
puodeliu rankoje. Pa-sibaigus kelionei, stovyklautojø veiduose
ðvie-
të ðypsena. Po ðios pramogos visi kartu gami-nome vëtrunges,
buvo smagu stebëti, kiek ádo-mybiø pripieðë maþieji dailininkai,
kaip dþiau-gësi, kad galëjo pasiimti vëtrunges namo.
Ketvirtàjà stovyklos dienà visus bandë gàs-dinti lietus, bet mes
nepabûgome ir draugiðkaiiðsiruoðëme susipaþinti su Nidos
groþybëmis.Aplankëme Vytauto Kernagio suolelá, Nidos baþ-nyèià,
apþiûrëjome ádomià jos architektûrà. Su-sitikome su filmø
reþisieriumi Arvydu Barysu irturëjome galimybæ patys pabandyti
aktoriaus,reþisieria