Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento

PARTNERYSTĖ APLINK BALTIJOS JŪRĄ: KAIMO PLĖTROS POLITIKA IR EUROPOS

SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kaimo plėtros departamento

Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė

Živilė Šukytė

2013 m. vasario 26 d.

2

PRISTATYMO STRUKTŪRA

I. Europos Sąjungos (ES) Baltijos jūros regiono strategija, jos tikslai ir paskirtis.

II. Aplinkosaugai, kraštovaizdžiui išsaugoti ir ekologijai skirtos ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano iniciatyvos.

III. ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano iniciatyvoms finansuoti taikytini finansiniai instrumentai.

IV. Kaimo plėtros politikos sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija.

V. Kur rasti informaciją apie ES Baltijos jūros regiono strategiją.

I. ES BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA, JOS TIKSLAI IR PASKIRTIS

3

Pirmas struktūros lygis

Antras struktūros lygis

Trečias struktūros lygis Ketvirtas struktūros lygis

Penktas struktūros lygis Šeštas struktūros lygis Septintas struktūros lygis Aštuntas struktūros lygis

Devintas struktūros lygisKlicka här för att ändra format på bakgrundstexten

APSAUGOTI JŪRĄ

• I. ES Baltijos jūros regiono strategija, jos tikslai ir paskirtis

ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslai:

SUJUNGTI REGIONĄ

PADIDINTI REGIONO GEROVĘ

• Švarus ir sveikas jūros vanduo;

• Turtinga ir sveika flora ir fauna;

• Švari ir saugi laivyba;

• Geresnis bendradarbiavimas

• Geros susisiekimo transportu sąlygos;

• Patikimos energetikos rinkos;

• Suvienyti regiono gyventojai;

• Geresnis bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu

• ESBJRS – pirmaujanti iniciatyva, sudaranti palankias sąlygas vieningai regiono rinktai egzistuoti;

• ESBJRS kaip instrumentas strategijai “Europa 2020” įgyvendinti;

• Globalaus konkurencingumo tendencijų regione gerėjimas;

• Prisitaikymas prie klimato pokyčių.

4






ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano prioritetinės sritys:

Sektorinės prioritetinės sritys (17):

PA Agri – tvaraus žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės plėtra.


PA Bio – natūralių gamtinių sąlygų ir biologinės įvairovės, įskaitant žuvingas teritorijas, išsaugojimas.

PA Crime – kova su organizuotu nusikalstamumu.

PA Culture – bendros kultūros ir kultūrinio identiteto kūrimas ir propagavimas.

PA Education – inovatyvaus ugdymo vystymas ir jaunimas.

PA Energy – energijos rinkų saugumo, efektyvumo ir prieinamumo tobulinimas.

PA Hazards – mažinti aplinkai pavojingų medžiagų naudojimą ir poveikį.

PA Internal Market – kliūčių vidaus rinkoje šalinimas.

PA Health – skatinti ir gerinti žmonių sveikatą, įskaitant jos socialinius aspektus.

PA Innovation – išnaudoti visą regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą.

PA Nutri – iki priimtino lygio sumažinti kenksmingų medžiagų patekimą į jūrą.

PA Safe – laivybos sauga ir saugumas, siekiant tapti pirmaujančiu regionu šioje srityje.

PA Secure – apsauga nuo avarijų ir nelaimingų atsitikimų.

PA Ship – tapsmas pavyzdiniu ekologiškos laivybos regionu.

PA SME – verslumo skatinimas bei smulkaus bei vidutinio verslo regione augimo skatinimas.

PA Tourism – regiono sanglaudos skatinimas per turizmą.

PA Transport – vidinių ir išorinių transporto jungčių gerinimas. 5






ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano horizontalieji veiksmai (5):

• HA INVOLVE – stiprinti daugiapakopį valdymą, įtraukiant pilietinę visuomenę, verslą ir mokslą.• HA Neighbours – bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis skatinimas, taip siekiant įveikti socialinius ir aplinkosauginius iššūkius Baltijos jūros regione.• HA PROMO – bendro regiono matomumo ir regioninio identiteto konstravimo veiksmų skatinimas.• HA Spatial Planning (erdvinis planavimas) – jūrų ir žemės erdvinio planavimo naudojimo visose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse stiprinimas ir bendro požiūrio į valstybių ribas peržengiantį bendradarbiavimą vystymas.• HA Sustainable Development and Bio-economy (darnus vystymasis ir bioekonomika) – prisitaikymas prie klimato pokyčių ir jų poveikio sušvelninimas bei bioekonomija.


6

II. APLINKOSAUGAI, KRAŠTOVAIZDŽIUI IŠSAUGOTI IR EKOLOGIJAI SKIRTOS ES BALTIJOS JŪROS REGIONO

STRATEGIJOS VEIKSMŲ PLANO INICIATYVOS

7

8

PRIORITETINĖ SRITIS AGRI:

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės tvarumo stiprinimas

Veiksmai:

Plėtoti tvarias

medienos strategijas

Stiprinti bendrą kaimo plėtros

programų poveikį

( LT ŽŪM)

Plėtoti miško, gyvūnų ir

augalų genetinių resursų tvaraus

naudojimo ir veisimo

strategijas

Gyvulių sveikatos

ir ligų kontrolė

Stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavim

ą tarp VN ir tarpininkų

organizuojant žuvininkystės

vadybos Baltijos jūroje procesus

Stiprinti bendrą

Europos žuvininkystės

fondo programų poveikį

Tematiniai pavyzdiniai projektai

Atliekų (pavojingų medžiagų)

perdirbimas

II. Aplinkosaugai, kraštovaizdžiui išsaugoti ir ekologijai skirtos ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano iniciatyvos

Pavyzdinis projektas “Tvari kaimo plėtra” (SE, PL; dalyvaujama per Nordic-Baltic nacionalinių kaimo tinklų susitikimų platformą) .

Pavyzdinis projektas EFINORD: tvarus miškų valdymas

Baltijos jūros regione

Pavyzdinis projektas BALTIC MANURE:

forumas inovatyvioms technologijoms, skirtoms

tvariam mėšlo tvarkymui

Pavyzdinis projektas “Antrinis

fosforo panaudojimas”

9

PRIORITETINĖ SRITIS BIO:

Natūralių gamtinių sąlygų ir biologinės įvairovės, įskaitant žuvingas teritorijas, išsaugojimas

Veiksmai:

Įgyvendinti HELCOM Baltijos jūros veiksmų programą, ypač jos bioįvairovei, gamtos (jūriniams) draustiniams ir jūrų

transportui skirtas sekcijas



Sumažinti Baltijos jūros ekosistemai žvejybos sukeliamų

neigiamų procesų poveikį

10

PRIORITETINĖ SRITIS HAZARDS:

Mažinti aplinkai pavojingų medžiagų naudojimą ir poveikį

Veiksmai:

Prevenciniai veiksmai



Atstatymas ir sušvelninimas

Reguliacinių priemonių ir konvencijų

įgyvendinimas

Tyrimai ir inovatyvus valdymas

Pavyzdiniai projektai:

- “Labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų naudojimo BJR mažinimas”;

- “Paversti BJR pirmaujančiu tvaraus medikamentų vartojimo srityje

Pavyzdiniai projektai :

- “Poreikio išvalyti cheminius ginklus įvertinimas”;

- CHEMSEA.

Pavyzdinis projektas “HELCOM nustatytų pagrindinių rodiklių

tobulinimas”

Pavyzdinis projektas “InnoMaHaz”:

inovatyvus pavojingų medžiagų valdymas


11

PRIORITETINĖ SRITIS NUTRI:

Iki priimtino lygio sumažinti kenksmingų medžiagų patekimą į jūrą

Veiksmai:

Nuotekų valymo

gerinimas



Efektyvesnis maistinių medžiagų valdymas

Ekonomiškų maistinių atliekų

mažinimo mechanizmų

ištyrimas

Domenų sistemų

gerinimas

Pavyzdinis projektas

“PRESTO” (taršos

mažinimas per personalo švietimo

programas)

Galimos platformos dialogui – HELCOM

Žemės ūkio ir aplinkosaugos forumas ir kasmetinė konferencija “Žalesnis žemės ūkis dėl mėlynesnės jūros” bei kt.

Įvairių sektorių politinio dialogo

palengvinimas

Bendradarbaivimas su valstybėmis,

nepriklausančiomis ES

Pavyzdinis projektas “The Baltic Deal”:

geriausių ūkininkavimo

praktikų suderinamumas

ir taikymas


- “PRESTO”;

- “Regioninės taršos apkrovos vertinimas ir prioritetinių projektų, skirtų taršai nuo Baltarusijos iki Baltijos jūros mažinti, identifikavimas

12

PRIORITETINĖ SRITIS SME:

Verslumo skatinimas bei smulkaus bei vidutinio verslo regione augimo skatinimas

Veiksmai:

Platformų augti kūrimas

Efektyvi parama verslumui ir inovacijoms

Žalėjantis verslas („Going

green“)

Globalios galimybės




- “Glaudesnio bendradarbiavimo aplinkosauginių technologijų srityje vystymas, siekiant sukurti naujas galimybes verslui ”;

- “Tvari gamyba per inovacijų MVI diegimą”;

- “Baltijos jūros regiono pavertimas eko-efektyviu regionu”.

13

HORIZONTALUSIS VEIKSMAS INVOLVE:

Daugiapakopio valdymo stiprinimas, įtraukiant pilietinę visuomenę, verslą ir mokslą

Veiksmai:

Daugiapakopio valdymo

apibrėžimas ir žinios

Daugiapakopio valdymo

instrumentų vystymas bei

pilietinės visuomenės,

verslo ir akademinės

bendruomenės įtraukimas

Komunikacija ir

informacijos sklaida

Pan-Baltijos organizacijų įtraukimas į ES Baltijos

jūros regiono strategijos

įgyvendinimą

Ekspertų iš NVO

įtraukimas į ES Baltijos jūros

regiono rengimo ir

įgyvendinimo procesus

NVO gebėjimų dalyvauti

tarptautinio bendradarbiavim

o Baltijos jūros regiono projektuose

ugdymas


Nacionalinės NVO kaip išteklius

pilietinei visuomenei,

verslui ir akademinei

bendruomenei įtraukti


14

HORIZONTALUSIS VEIKSMAS Neighbours:

Bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis skatinimas, taip siekiant įveikti socialinius ir aplinkosauginius iššūkius Baltijos jūros regione

Veiksmai:

Aukštesniojo švietimo ir profesinio

mokymo tinklų su

inovatyviomis įmonėmis skatinimas

Stiprinti valstybių

ribas peržengiančią aplinkosaugin

ę kompetenciją

regione

Skatinti su darbo rinka susijusias

veiklas, ypač valstybių ribas peržengiančio

bendradarbiavimo kontekste

Kultūrinis paveldas ir kūrybinės industrijos

Skatinti jaunimo ir studentų

apsikeitimus bei bendradarbiavimą


Kelių valstybių

ribas apimančių teritorijų darnus

vystymasis turizmo ir

ekonomikos plėtrai


Vystyti privačią-viešąją

partnerystę

II. Bendruomenėms skirtos ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano iniciatyvos

Per jaunimo ir aukštojo mokslo

apsikeitimo programas

skatinti valstybių ribas peržengiantį

bendradarbiavimą


- “Švietimo, dalinimosi žiniomis ir lyginamosios analizės gebėjimų tarp įsitraukusių partnerių konstravimas, siekiant pagerinti aplinkosauginį valdymą BJR”;

- “Naujos mėšlo tvarkymo grandinės Baltijos jūros baseine, Rusijoje”.

15

HORIZONTALUSIS VEIKSMAS Sustainable Development and Bio-economy:

Prisitaikymas prie klimato pokyčių ir jų poveikio sušvelninimas bei bioekonomika

Veiksmai:



TVARUS VYSTYMASIS

BIOEKONOMIKA

Žalioji ekonomika

Klimato kaita ir jos

švelninimas

Klimato kaita ir

prisitaikymas Bioekonomika

III. ES BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJOS VEIKSMŲ PLANO INICIATYVOMS FINANSUOTI TAIKYTINI FINANSINIAI

INSTRUMENTAI

16



Trečias struktūros lygis Ketvirtas struktūros

lygis Penktas

struktūros lygis

Šeštas struktūros lygis

Septintas struktūros lygis

Aštuntas struktūros lygis

• Devintas struktūros lygisKlicka här för att ändra format på bakgrundstexten






Galimi finansiniai instrumentai:

• Švedijos instituto parama bendradarbiavimui Baltijos jūros regione skatinti (

http://www.si.se/English/Navigation/Baltic-Sea-Cooperation/) (paramos paraiškos priimamos iki 2013 m. balandžio 1 d., didžiausia galima paramos suma projektui – iki 1 208 010 Lt, projektų įgyvendinimo laikotarpis nuo 2013-09-01 iki 2016-08-31; reikalavimus žr. http://www.si.se/English/Navigation/Baltic-Sea-Cooperation/Call-for-applications/thematicpartnership/);

• Europos Komisijos ir Šlesvigo Holšteino investicinio banko iniciatyva „Pinigai pradžiai“ („Seed money Facilities“) (paramos suma projektui – nuo 103 584 Lt iki 172 640 Lt, paramos intensyvumas – iki 85 proc., projektų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2013-12-31; smulkiau žr. http://seed.eusbsr.eu/);

• Šiaurės Ministrų Tarybos Baltijos ir Šiaurės šalių NVO bendradarbiavimo rėmimo programa (paramos paraiškos priimamos iki 2013 m. balandžio 27 d., didžiausia galima paramos suma projektui – iki 231 000 Lt; smulkiau žr. http://norden.lt/index.php?show_content_id=1420&proj_id=833&set_lang_id=lt);

• Šiaurės Ministrų Tarybos Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programa (paramos paraiškos priimamos iki 2013 m. kovo 30 d., projektų įgyvendinimo laikotarpis – iki vienerių metų; smulkiau žr. http://norden.lt/index.php?show_content_id=1420&proj_id=1418&set_lang_id=lt).

17

III. ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano iniciatyvoms finansuoti taikytini finansiniai instrumentai:

http://www.si.se/English/Navigation/Baltic-Sea-Cooperation/

http://www.si.se/English/Navigation/Baltic-Sea-Cooperation/Call-for-applications/thematicpartnership/

http://seed.eusbsr.eu/

http://norden.lt/index.php?show_content_id=1420&proj_id=833&set_lang_id=lt

http://norden.lt/index.php?show_content_id=1420&proj_id=1418&set_lang_id=lt

IV. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS SĄSAJOS SU ES BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA

18

19

Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetai 2014 – 2020 m. laikotarpiui:

1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse;

2. didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą;

3. skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje;

4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas;

5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose;

6. skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

+

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono valstybių narių nacionalinėse kaimo plėtros programose, kaip ir kituose strateginiuose dokumentuose, rengiamuose 2014 – 2020 m. laikotarpiui (nacionalinėse pažangos programose ir pan.), turi būti atspindėti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono prioritetai ir tikslai, t. y. turi būti išryškinta makroregioninė dimensija (2011 m. spalio 16 d. EK pateikto Reglamento dėl 2014–2020 m. perspektyvos ERPF, ESF, SF, EŽŪFKP ir EJŽF projekto 11, 14. 87 str.).

IV. Kaimo plėtros politikos sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija

20

GALIMOS 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS 1. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15

str.);

2. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (16 str.);

3. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos (17 str.);

4. Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);

5. Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19 str.);

6. Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);

6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;

6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;

6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.

7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (21 str.);

8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (22 str.);

8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);

8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24 str.);

8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);

8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir prekybą (27 str.).9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (31 str.);13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (32 str.);13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.);14. Gyvūnų gerovė (34 str.);15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (35 str.);16. Bendradarbiavimas (36 str.);17. Rizikos valdymas (37 str.);17.1. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);17.2. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);17.3. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);18. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis).+ Europos inovacijų partnerystės (EIP) tinklas (53 str.);+ Nacionalinis kaimo tinklas (55 str.).

IV. Kaimo plėtros politikos sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija




lygis Penktas

struktūros lygis










Galimos 2014 – 2020 m. kaimo plėtros politikos įgyvendinimo priemonės ir jų sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija (1)

• Žinių perdavimas ir informavimo veikla (Kaimo plėtros reglamento projekto 15 str.) – iniciatyvos, kurioms finansuoti pagal priemonę skiriama parama, galėtų būti įgyvendinamos ir regioniniu lygmeniu.

• Bendradarbiavimas (Kaimo plėtros reglamento projekto 36 str.) – prioritetas galėtų būti teikiamas bendradarbiavimui Europos Sąjungos Baltijos jūros regione skatinti.

• LEADER metodo įgyvendinimas* (Kaimo plėtros reglamento projekto II antraštinė dalis, 2 skirsnis) – prioritetas galėtų būti teikiamas tiems teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams, kuriais skatinamas bendradarbiavimas Baltijos jūros regione.

* - Lietuvoje šiuo metu veikia 51 VVG. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal priemonę ,,Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (TTB)“ Lietuvos VVG pateikė 45 TTB projektus. 21 TTB projektas skirtas Lietuvos VVG bendradarbiavimui su partneriais iš Latvijos, 12 – su partneriais iš Lenkijos, 11 – su partneriais iš Suomijos, 1 – su partneriais iš Estijos ir 1 – su partneriais iš Švedijos.

Bendradarbiavimo sritys: verslumas, amatai, vaikų ir jaunimo stovyklos, kūrybinės dirbtuvės, kultūrinis ir istorinis paveldas, naujų paslaugų kūrimas, kaimo turizmas ir pan.

• IV. Kaimo plėtros politikos sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija

21




lygis Penktas

struktūros lygis










Galimos 2014 – 2020 m. kaimo plėtros politikos įgyvendinimo priemonės ir jų sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija (2)

• Europos inovacijų partnerystės (EIP) tinklas (Kaimo plėtros reglamento projekto 53 str.) – prioritetai galėtų būti teikiami regioniniam bendradarbiavimui ir Baltijos jūros regiono poreikių analizei.

• Nacionalinis kaimo tinklas (Kaimo plėtros reglamento projekto 55 str.) – galėtų būti papildomi tikslai:

- skatinti regioninį bendradarbiavimą, Baltijos jūros regione įgyvendinant Europos Sąjungos kaimo plėtros politikos tikslus arba;

- skatinti nacionalinių kaimo tinklų bendradarbiavimą Nordic-Baltic susitikimuose*.

* - 2007-2013 metų programavimo laikotarpiu Baltijos jūros regione pasireiškė savanoriška, principu “iš apačios į virtų” grįsta iniciatyva – Baltijos jūros regionui priklausančių ES valstybių narių nacionalinių kaimo tinklų bendradarbiavimas per Nordic-Baltic susitikimus.

• IV. Kaimo plėtros politikos sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija

22

V. INFORMACIJOS ŠALTINIAI

23




lygis Penktas

struktūros lygis










Informacijos šaltiniai:

• http://www.baltijosjurosregionas.lt/ - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva sukurtas specialus lietuviškas tinklalapis;

• http://groupspaces.com/EUSBSR/ - INTERACT point, koordinuojančio ES makroregioninių strategijų įgyvendinimą, specialiai ES Baltijos jūros regiono strategijai sukurtas tinklalapis;

• http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperate/baltic/index_en.cfm - Europos Komisijos tinklalapis.

• V. Kur rasti informaciją apie ES Baltijos jūros regiono strategiją

24

http://www.baltijosjurosregionas.lt/

http://groupspaces.com/EUSBSR/

http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperate/baltic/index_en.cfm

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

[email protected], tel. 8 5 239 1271

mailto:[email protected]



Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento

Documents