-
LIETUVOS KAIMO PLĖTROS
2007–2013 METŲ PROGRAMOS TARPINIS VERTINIMAS
GALUTINĖ VERTINIMO ATASKAITA
2010 m. gruodžio 20 d.
Pagal 2010 m. balandžio 9 d. paslaugų sutartį Nr. 8P-0118 su
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerija paslaugas teikia viešoji įstaiga „Europos
socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“
(ESTEP)
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
2
Pagal 2010 m. balandžio 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr.
8P-0118 (toliau – Sutartis) su Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio
ministerija VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai
projektai“ (toliau – ESTEP) teikia Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio
ministerijai (toliau – užsakovas) Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013
metų programos (toliau – Programos) tarpinio vertinimo paslaugas.
Remiantis sutarties 2.1.2. punktu, paslaugų teik÷jas turi teikti
užsakovui ataskaitas sutarties priede nustatytais terminais.
Sutarties priedo 17 punkte numatyta, kad galutin÷ vertinimo
ataskaita lietuvių kalba turi būti pateikta ne v÷liau nei 2010 m.
gruodžio 1 d. Pagal Steb÷senos komiteto pastabas patikslinta
galutin÷ vertinimo ataskaita turi būti pateikta ne v÷liau nei 2010
m. gruodžio 20 d. Remiantis Sutarties priedo 19 punkto
reikalavimais galutin÷s vertinimo ataskaitos turiniui, šioje
ataskaitoje aprašomos vertinimo aplinkyb÷s, trumpai pristatoma
vertinimo metodika, pateikiamas Programos, jos priemonių ir
biudžeto aprašymas bei atsakymai į suformuluotus vertinimo
klausimus, išvados ir rekomendacijos.
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
3
TURINYS
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
...............................................................................................................................................
5
LENTELIŲ, PAVEIKSLŲ IR SCHEMŲ SĄRAŠAS
...............................................................................................................
7
PRATARMĖ
................................................................................................................................................................11
SANTRAUKA
..............................................................................................................................................................12
SUMMARY
.................................................................................................................................................................17
I DALIS. ĮVADAS
.........................................................................................................................................................22
1 VERTINIMO KONTEKSTAS
.................................................................................................................................23
1.1 INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ IR JOS ĮGYVENDINIMO APLINKĄ
.....................................................................................
23 1.2 PROGRAMOS VERTINIMO PROCESAS
.......................................................................................................................
36
1.2.1 Tarpinio vertinimo poreikis
.......................................................................................................................
36 1.2.2 Tarpinio vertinimo tikslas, objektas, apimtis ir
uždaviniai
........................................................................
36 1.2.3 Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai
.......................................................................................
38
2 VERTINIMO METODIKA
....................................................................................................................................40
2.1 VERTINIMO METODIKOS ELEMENTAI
.......................................................................................................................
40 2.2 VERTINIMO KLAUSIMAI IR KRITERIJAI
.......................................................................................................................
40 2.3 VERTINIMO METODAI
..........................................................................................................................................
47
2.3.1 Duomenų rinkimo metodai
.......................................................................................................................
48 2.3.2 Duomenų analizės metodai
......................................................................................................................
50
2.4 DUOMENŲ IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI
...................................................................................................................
51 2.5 PROBLEMOS IR APRIBOJIMAI, SUSIJĘ SU VERTINIMO METODIKA
....................................................................................
51
3 POLITINIAI, EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI
POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU
.........................................................................................................................................................................54
3.1 EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI POKYČIAI
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU
.......................................... 54 3.2 POLITINIAI
POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU
.............................................................................................
61 3.3 TĘSTINIO PROGRAMOS TINKAMUMO VERTINIMAS
......................................................................................................
65
3.3.1 Programos atitikimas socialiniams ir ekonominiams
poreikiams
............................................................. 65
3.3.2 Atliktų pakeitimų įtaka Programos įgyvendinimui
...................................................................................
66
II DALIS. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS
.............................................................................73
4 PROGRAMOS I KRYPTIES „ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS
KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ PRIEMONIŲ VERTINIMAS
..........................................................................................................................................74
4.1 PRIEMONĖ „PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA“ (111)
............................................................................
74 4.2 PRIEMONĖ „JAUNŲJŲ ŪKININKŲ ĮSIKŪRIMAS“ (112)
..................................................................................................
84 4.3 PRIEMONĖ „ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO
GAMYBOS“ (113)
....................................................... 92 4.4
PRIEMONĖ „NAUDOJIMASIS KONSULTAVIMO PASLAUGOMIS“ (114)
...........................................................................
100 4.5 PRIEMONĖ „ŽEMĖS ŪKIO VALDŲ MODERNIZAVIMAS“ (121)
......................................................................................
105 4.6 PRIEMONĖ „MIŠKŲ EKONOMINĖS VERTĖS DIDINIMAS“
(122).....................................................................................
113 4.7 PRIEMONĖ „ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMAS IR PRIDĖTINĖS
VERTĖS DIDINIMAS“ (123) ...........................................
119 4.8 PRIEMONĖ „ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PLĖTRA IR PRITAIKYMO
INFRASTRUKTŪRA“ (125) ......................................... 129
4.9 PRIEMONĖ „DALYVAVIMAS MAISTO KOKYBĖS SCHEMOSE“ (132)
................................................................................
133 4.10 PRIEMONĖ „PUSIAU NATŪRINIS ŪKININKAVIMAS“ (141)
..........................................................................................
136
5 PROGRAMOS II KRYPTIES „APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS“
PRIEMONIŲ VERTINIMAS ............... 143
5.1 PRIEMONĖ „IŠMOKOS ŪKININKAUJANTIEMS VIETOVĖSE SU KLIŪTIMIS,
IŠSKYRUS KALNUOTAS VIETOVES (MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI
VIETOVĖS)“ (212)
........................................................................................................................................
143 5.2 PRIEMONĖ „NATURA 2000“ IŠMOKOS IR IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU
DIREKTYVA 2000/60/EB (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO
PASKIRTIES ŽEMĖJE)” (213)
..............................................................................................................
148 5.3 PRIEMONĖ „AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS“ (214)
......................................................................................
152 5.4 PRIEMONĖ „PIRMAS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS
MIŠKU“ (221)
........................................................ 162
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
4
5.5 PRIEMONĖ „PIRMAS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS IR APLEISTOS
ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU“ (223) 170 5.6
PRIEMONĖ „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖMS
MIŠKUOSE)“ (224) ................................. 177 5.7 PRIEMONĖ
„MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS“ (225)
............................................................................................
181 5.8 PRIEMONĖ „MIŠKININKYSTĖS POTENCIALO ATKŪRIMAS IR
PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ ĮDIEGIMAS“ (226)
............................. 187 5.9 PRIEMONĖ „PELNO NESIEKIANČIOS
INVESTICIJOS MIŠKUOSE“
(227)............................................................................
193
6 PROGRAMOS III KRYPTIES „GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR
KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS“ PRIEMONIŲ VERTINIMAS
........................................................................................................................................
198
6.1 PRIEMONĖ „PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS“ (311)
....................................................................................
198 6.2 PRIEMONĖ „PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI“ (312)
........................................................................................
203 6.3 PRIEMONĖ „KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS“ (313)
.......................................................................................
210 6.4 PRIEMONĖ „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“ (322)
..............................................................................................
217
7 PROGRAMOS IV KRYPTIES „LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS“ PRIEMONIŲ
VERTINIMAS ........................... 221
7.1 PRIEMONĖ „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“ (413)
..............................................................................
221 7.2 PRIEMONĖ „TARPTERITORINIS IR TARPTAUTINIS
BENDRADARBIAVIMAS“ (421)
.............................................................. 234
7.3 PRIEMONĖ „PARAMA VVG VEIKLAI, ĮGŪDŽIAMS ĮGYTI IR AKTYVIAI
PRITAIKYTI“ (431)
..................................................... 237
8 PRIEMONĖ „TECHNINĖ PAGALBA“ (511)
.........................................................................................................
241
III DALIS. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS
.............................................................................................
263
9 PROGRAMOS FINANSINIS REZULTATYVUMAS
................................................................................................
264
10 PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMOS KOKYBĖ IR EFEKTYVUMAS
........................................................ 269
11 PROGRAMOS VIDINIS IR IŠORINIS SUDERINAMUMAS
....................................................................................
296
11.1 PROGRAMOS VIDINIS SUDERINAMUMAS
................................................................................................................
296 11.2 PROGRAMOS IŠORINIS SUDERINAMUMAS
..............................................................................................................
299
12 PROGRAMOS POVEIKIS
..................................................................................................................................
302
12.1 PROGRAMOS POVEIKIS EKONOMIKOS AUGIMUI, UŽIMTUMUI IR KAIMO
GYVENTOJŲ PAJAMOMS ....................................... 302 12.2
PROGRAMOS POVEIKIS PRODUKTŲ KOKYBEI IR INOVACIJŲ DIEGIMUI
............................................................................
311 12.3 PROGRAMOS POVEIKIS ŪKIŲ STRUKTŪRAI IR KONKURENCINGUMUI
..............................................................................
314 12.4 PROGRAMOS POVEIKIS APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMUI
................................................................................
317 12.5 PROGRAMOS POVEIKIS GYVENIMO KOKYBĖS KAIMO VIETOVĖSE
GERINIMUI
...................................................................
327 12.6 PROGRAMOS POVEIKIS VIETOS INICIATYVŲ ĮGYVENDINIMUI IR
BENDRADARBIAVIMO PLĖTRAI
............................................ 334
IV DALIS. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
................................................................................................................
336
13 IŠVADOS
.........................................................................................................................................................
337
14 REKOMENDACIJOS
.........................................................................................................................................
346
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
.........................................................................................................................
357
PRIEDAI
...................................................................................................................................................................
360
PRIEDAS. PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIŲ DINAMIKA
.........................................................................................................
361 PRIEDAS. INTERVENCIJOS LOGIKOS SCHEMOS
......................................................................................................................
368 PRIEDAS. PRIEMONIŲ ANALIZĖS STRUKTŪRA: VERTINIMO KLAUSIMAI,
ĮVERTINIMO KRITERIJAI IR RODIKLIAI
......................................... 369 PRIEDAS. PROGRAMOS
PAKEITIMŲ SUVESTINĖ
......................................................................................................................
380 PRIEDAS. PROGRAMOS FINANSINIS REZULTATYVUMO DUOMENYS
...........................................................................................
385 PRIEDAS. PRIEMONIŲ SUDERINAMUMO LENTELĖS
..................................................................................................................
389 PRIEDAS. PARAMOS TAKOSKYROS LENTELĖS
.......................................................................................................................
399 PRIEDAS. APKLAUSŲ REZULTATAI
........................................................................................................................................
406 PRIEDAS. INTERVIU RESPONDENTŲ SĄRAŠAS
.......................................................................................................................
407
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS Agentūra - Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra AM -
Aplinkos ministerija AVP - Aplinkos veiksmų programa BDS -
Biocheminis deguonies suvartojimas BPD - Lietuvos 2004–2006 m.
bendrasis programavimo dokumentas BPV - Bendroji prid÷tin÷ vert÷
BST - Bendrijos svarbos teritorijos BVP - Bendrasis vidaus
produktas BŽŪP - Bendroji žem÷s ūkio politika CMEF - Bendros
steb÷senos ir vertinimo sistemos vadovas (angl. Common Monitoring
and
Evaluation Framework) DGVT - Didel÷s gamtin÷s vert÷s teritorijos
DLK - Didžiausia leidžiama koncentracija DNV - Didelio nepalankumo
vietov÷s DVS - Dokumentų valdymo sistema EB - Europos Bendrijos EDV
- Europinio dydžio vienetas EFFIS - Europos miško gaisrų
informacin÷ sistema (angl. European Forest Fire Information
System) EK - Europos Komisija EKPT - Europos kaimo pl÷tros
tinklas ERPF - Europos regionin÷s pl÷tros fondas ES - Europos
Sąjunga ESF - Europos socialinis fondas ESTEP - Viešoji įstaiga
„Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ EUR -
Euras EUROSTAT - Europos Bendrijų statistikos tarnyba EŽF - Europos
žuvininkyst÷s fondas EŽŪFKP - Europos žem÷s ūkio fondas kaimo
pl÷trai FADN - Ūkių apskaitos duomenų tinklas (angl. Farm
Accountancy Data Network) FBI - Paukščių populiacijos indeksas
(angl. Farmland Bird Indicator) GIS - Geografin÷ informacin÷
sistema ha - Hektaras IRT - Informacijos ir ryšių technologijos KMB
- Kertin÷s miško buvein÷s KPP - Kaimo pl÷tros 2004–2006 m. planas
KPPAIS2 - Kaimo pl÷tros priemonių administravimo informacin÷
sistema KPPI - Kaimo paukščių populiacijos indeksas LEADER -
Programa, skirta kaimo pl÷trai, skatinant vietos iniciatyvas ir
įvairių kaimo pl÷tros dalyvių
partnerystę (pranc. Liaison Entre Actions de Développement de
l'Économie Rurale) LKT - Lietuvos kaimo tinklas LMĮ - Labai maža
įmon÷ LR - Lietuvos Respublika Lt - Litas MDV - Metinis darbo
vienetas MNV - Mažo nepalankumo vietov÷s MPŪV - Mažiau palankios
ūkininkauti vietov÷s MVĮ - Mažos ir vidutin÷s įmon÷s NMA -
Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra prie Žem÷s ūkio ministerijos NŽT -
Nacionalin÷ žem÷s tarnyba OAS - Oracle apskaitos sistema OLAF -
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (pranc. Office Européen de
Lutte Anti-Fraude) PAST - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
PGS - Perkamosios galios standartas PRIS - Pareišk÷jų registravimo
informacin÷ sistema
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
6
proc. - Procentas PVK - Programos valdymo komitetas RVVD -
Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas Nacionalin÷je mok÷jimo
agentūroje SaF - Sanglaudos fondas SAPARD - Nacionalin÷ žem÷s ūkio
ir kaimo pl÷tros 2000–2006 m. programa SIC - Socialin÷s
informacijos centras SSGG - Stiprybių, silpnybių, gr÷smių ir
galimybių analiz÷ STIS - Tiesioginių išmokų administravimo
informacin÷ sistema t - Tona UAB - Uždaroji akcin÷ bendrov÷ VĮ -
Valstybin÷ įmon÷ VKG - Programos įgyvendinimo vertinimo
koordinavimo grup÷ VVG - Vietos veiklos grup÷ ŽŪIKVC - Žem÷s ūkio
informacijos ir kaimo verslo centras ŽŪM - Žem÷s ūkio ministerija
ŽŪN - Žem÷s ūkio naudmenos ŽŪPGF - Žem÷s ūkio paskolų garantijų
fondas
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
7
LENTELIŲ, PAVEIKSLŲ IR SCHEMŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS 1
lentel÷. Paramos gav÷jai pagal atskiras Programos kryptis
..............................................................................
27 2 lentel÷. Programos įgyvendinimui skirta viešoji
parama...................................................................................
28 3 lentel÷. Metinis EŽŪFKP l÷šų paskirstymas
....................................................................................................
28 4 lentel÷. L÷šų paskirstymas Programos kryptims po paskutinio
patvirtinto pakeitimo ...........................................
29 5 lentel÷. ES paramos kaimo pl÷trai programos
................................................................................................
31 6 lentel÷. Nacionalin÷s paramos kaimo pl÷trai programos
..................................................................................
32 7 lentel÷. Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai
...................................................................................
38 8 lentel÷. Tarpinio vertinimo uždaviniai, Programos lygio
vertinimo klausimai ir vertinimo kriterijai
......................... 43 9 lentel÷. Vertinimo metodai
..........................................................................................................................
47 10 lentel÷. Apklausos atsakymų rezultatų statistin÷s paklaidos
...........................................................................
49 11 lentel÷. Pagrindiniai socialiniai rodikliai kaime
..............................................................................................
56 12 lentel÷. Vidaus ir tarptautin÷ gyventojų migracija 2009 m.
............................................................................
56 13 lentel÷. Proc. suaugusiųjų įgijusių profesinį ir aukštąjį
išsilavinimą
..................................................................
56 14 lentel÷. Gyventojų amžiaus struktūra kaime
................................................................................................
57 15 lentel÷. Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius
patekę teršalų kiekiai
................................................ 58 16 lentel÷.
Mineralinių trąšų poveikis nitratų
išplovimui......................................................................................
58 17 lentel÷. Mineralinių trąšų poveikis fosfatų išplovimui
.....................................................................................
58 18 lentel÷. Rodiklio „Atsinaujinančios energijos gamyba“
dinamika 2007–2009 m.
................................................ 59 19 lentel÷.
Pagrindiniai aplinkos rodikliai
..........................................................................................................
60 20 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“
paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis ....... 75 21
lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“
finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis 2007–2009 m.
..............................................................................................................................................
76 22 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“
priežiūros rodiklių įgyvendinimas ........................ 76 23
lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ pirmos
veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dalyvių skaičius
...............................................................................................................................
77 24 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“
pirmos veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dienų
skaičius
..................................................................................................................................
78 25 lentel÷. Ūkio valdytojų išsilavinimas
............................................................................................................
79 26 lentel÷. Priemon÷s „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ priežiūros
rodiklių įgyvendinimas ...........................................
85 27 lentel÷. Žem÷s ūkio valdų narių iki 40 m. amžiaus santykin÷
dalis 2005–2009 m. ............................................ 86
28 lentel÷. Ūkininkų ūkių skaičiaus pokytis 2007–2009 m.
.................................................................................
86 29 lentel÷. Žem÷s ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 35 m. ir
virš 55 m.) struktūros pokyčiai ..................................
87 30 lentel÷. Žem÷s ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 40 m. ir
daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai....................... 88 31
lentel÷. Ūkininkų ūkių amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.)
struktūros pokyčiai .......................................... 88
32 lentel÷. Priemon÷s „Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s
ūkio gamybos“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas 93 33 lentel÷.
Vidutinio perleid÷jo ir per÷m÷jo ūkio dydžio palyginimas
....................................................................
95 34 lentel÷. Priemon÷s „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“
finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis 2007–2009 m.
.............................................................................................................................................
101 35 lentel÷. Priemon÷s „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“
paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis ...... 101 36
lentel÷. Priemon÷s „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“
priežiūros rodiklių įgyvendinimas ........................ 102 37
lentel÷. Paramos pagal priemonę „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“
intensyvumas ir maksimalūs dydžiai ....... 105 38 lentel÷.
Priemon÷s „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“ priežiūros rodiklių
įgyvendinimas ................................ 107 39 lentel÷.
Žem÷s ūkio produktų supirkimų metinis pokytis (± proc.) Lietuvoje
................................................... 111 40 lentel÷.
Priemon÷s „Miškų ekonomin÷s vert÷s didinimas“ priežiūros rodiklių
įgyvendinimas ............................... 114 41 lentel÷.
Paramos pagal priemonę „Žem÷s ūkio produktų perdirbimas ir
prid÷tin÷s vert÷s didinimas“ intensyvumas ir maksimalūs dydžiai
......................................................................................................................................
119 42 lentel÷. Priemon÷s „Žem÷s ūkio produktų perdirbimas ir
prid÷tin÷s vert÷s didinimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas
.............................................................................................................................................
121 43 lentel÷. Paramos pagal priemonę „Žem÷s ūkio ir
miškininkyst÷s pl÷tra ir pritaikymo infrastruktūra“ intensyvumas ir
maksimalūs dydžiai
......................................................................................................................................
129 44 lentel÷. Priemon÷s „Žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s pl÷tra ir
pritaikymo infrastruktūra“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas
.............................................................................................................................................
130 45 lentel÷. Priemon÷s „Dalyvavimas maisto kokyb÷s schemose“
priežiūros rodiklių įgyvendinimas ......................... 133 46
lentel÷. Priemon÷s „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ priežiūros
rodiklių įgyvendinimas ..................................... 137 47
lentel÷. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba Lietuvoje
2005–2009 m. ......................................................
138 48 lentel÷. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba ES15
.................................................................................
139 49 lentel÷. Priemon÷s „Išmokos ūkininkaujantiems vietov÷se su
kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios
ūkininkauti vietov÷s)“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas
......................................................................
144 50 lentel÷. Deklaruotos migracijos kaimo vietov÷se pokytis
(proc.)
....................................................................
146 51 lentel÷. Priemon÷s „Natura 2000“ išmokos ir išmokos,
susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama „Natura 2000“ vietov÷se
žem÷s ūkio paskirties žem÷je)“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas
........................................................ 149 52
lentel÷. Paramos pagal priemonę „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“
intensyvumas ir maksimalūs dydžiai ......... 152 53 lentel÷.
Priemon÷s „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“ priežiūros rodiklių
įgyvendinimas .................................. 155 54 lentel÷.
„Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo“ programos
pradin÷s pad÷ties rodiklių dinamika 157 55 lentel÷. Pagal
„Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo“ programą
paremtų gyvulių skaičius ....... 158
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
8
56 lentel÷. Priemon÷s „Pirmas žem÷s ūkio paskirties žem÷s
apželdinimas mišku“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009
m...............................................................................................................................................................
163 57 lentel÷. Priemon÷s „Pirmas žem÷s ūkio paskirties žem÷s
apželdinimas mišku“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas .. 163 58
lentel÷. Priemon÷s „Pirmas ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s ir
apleistos žem÷s ūkio paskirties apželdinimas mišku“ finansinis
įgyvendinimas 2007–2009 m.
..........................................................................................................
171 59 lentel÷. Priemon÷s „Pirmas ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s ir
apleistos žem÷s ūkio paskirties žem÷s apželdinimas mišku“
priežiūros rodiklių įgyvendinimas
.........................................................................................................
172 60 lentel÷. Miškingumo padid÷jimas Lietuvoje
.................................................................................................
175 61 lentel÷. Paramos pagal priemonę „Natura 2000“ išmokos
(parama „Natura 2000“ vietov÷ms miškuose)“ intensyvumas ir skyrimo
sąlygos
....................................................................................................................
177 62 lentel÷. Priemon÷s „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura
2000“ vietov÷ms miškuose)“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas
.............................................................................................................................................
178 63 lentel÷. Priemon÷s „Miškų aplinkosaugos išmokos“ priežiūros
rodiklių įgyvendinimas ....................................... 182
64 lentel÷. Priemon÷s „Miškų aplinkosaugos išmokos“ pradinių
rodiklių dinamika 2007–2009 m............................. 184 65
lentel÷. Priemon÷s „Miškininkyst÷s potencialo atkūrimas ir
prevencinių priemonių įdiegimas“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009
m.
........................................................................................................................
188 66 lentel÷. Priemon÷s „Miškininkyst÷s potencialo atkūrimas ir
prevencinių priemonių įdiegimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas
.............................................................................................................................................
189 67 lentel÷. Abiotinių veiksmų skaičius
.............................................................................................................
191 68 lentel÷. Priemon÷s „Pelno nesiekiančios investicijos
miškuose“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. ............. 194
69 lentel÷. Priemon÷s „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“
priežiūros rodiklių įgyvendinimas ....................... 195 70
lentel÷. Priemon÷s „Per÷jimas prie ne žem÷s ūkio veiklos“
finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. ................... 199 71
lentel÷. Priemon÷s „Per÷jimas prie ne žem÷s ūkio veiklos“
priežiūros rodiklių įgyvendinimas ............................. 199
72 lentel÷. Bendrosios prid÷tin÷s vert÷s pokyčiai 2005–2009 m.
........................................................................
202 73 lentel÷. Priemon÷s „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai“
finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. ..........................
203 74 lentel÷. Priemon÷s „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai“
priežiūros rodiklių įgyvendinimas 2007–2009 m. ............... 204
75 lentel÷. Įregistruotų LMĮ skaičius mieste ir kaime 2005–2009 m.
...................................................................
206 76 lentel÷. Priemon÷s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“
finansinis įgyvendinimas 2007–2013 m. ........................ 210
77 lentel÷. Priemon÷s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ priežiūros
rodiklių įgyvendinimas 2007–2009 m. ............ 211 78 lentel÷.
Poilsiautojų ir nakvynių skaičius kaimo turizmo sodybose
..................................................................
213 79 lentel÷. Kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius 2005–2009 m.
......................................................................
214 80 lentel÷. Priemon÷s „Kaimo atnaujinimas ir pl÷tra“ finansinis
įgyvendinimas 2007–2009 m. ............................... 218 81
lentel÷. Priemon÷s „Kaimo atnaujinimas ir pl÷tra“ priežiūros
rodiklių įgyvendinimas 2007–2009 m. ................... 218 82
lentel÷. Priemon÷s „Vietos pl÷tros strategijų įgyvendinimas“
priežiūros rodiklių pasiekimas ............................... 222
83 lentel÷. Kaimo bendruomenių skaičius Lietuvoje 2007–2009 m.
....................................................................
228 84 lentel÷. Bendroji prid÷tin÷ vert÷ ne žem÷s ūkio sektoriuje
............................................................................
232 85 lentel÷. Priemon÷s „Tarpteritorinis ir tarptautinis
bendradarbiavimas“ priežiūros rodiklių pasiekimas
.................. 234 86 lentel÷. Priemon÷s „Parama VVG veiklai,
įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ priežiūros rodiklių
pasiekimas ....... 238 87 lentel÷. 2007–2009 m. pagal priemonę
„Technin÷ pagalba“ išmok÷tos paramos santykis su 2007–2013 m.
laikotarpiui skirta parama
.............................................................................................................................
242 88 lentel÷. Priemon÷s „Technin÷ pagalba“ priežiūros rodiklių
pasiekimas
............................................................. 243
89 lentel÷. Technin÷s pagalbos ind÷lis skatinant patirties dalybas
ir informacijos sklaidą ....................................... 245
90 lentel÷. Technin÷s pagalbos l÷šų naudojimas stiprinant NMA
darbuotojų geb÷jimus ......................................... 247
91 lentel÷. Bendras technin÷s pagalbos l÷šų naudojimo
administraciniams geb÷jimams stiprinti vertinimas ............ 250
92 lentel÷. Technin÷s pagalbos l÷šų naudojimo respondentų
institucijose vertinimas
............................................ 251 93 lentel÷.
Programą administruojančių institucijų taikomos priemon÷s detaliai
informacijai apie Programos paramą teikti
..........................................................................................................................................................
254 94 lentel÷. Lietuvos kaimo tinko 2009–2013 metų veiksmų
programoje apibr÷žtos LKT veiklos kryptys .................. 259 95
lentel÷. Programos l÷šų perskirstymas 2007–2009 m. laikotarpiu
..................................................................
265 96 lentel÷. Vertinimo klausimų ir Programos administravimo
sistemos elementų ryšys .........................................
269 97 lentel÷. Kolegialūs organai partneryst÷s principui
įgyvendinti
........................................................................
277 98 lentel÷. Programos administravimo taisyklių pakeitimai
................................................................................
280 99 lentel÷. Administracin÷s priemon÷s paramos administravimo
efektyvumui didinti – NMA praktika ...................... 285 100
lentel÷ NMA informacinis portalas – elektronin÷s valdžios priemon÷
paramos administravimo efektyvumui didinti
.................................................................................................................................................................
285 101 lentel÷ Programos administravimo sistemos stipriosios ir
silpnosios
pus÷s..................................................... 295 102
lentel÷. Programos krypčių sąveikos padid÷jimas
.......................................................................................
296 103 lentel÷. Pavyzdys: EŽŪFKP ir EŽF finansuojamų priemonių
teigiama sąveika .................................................
299 104 lentel÷. Pavyzdys: EŽŪFKP ir ERPF, ESF bei EŽF finansuojamų
priemonių suderinamumas .............................. 300 105
lentel÷. Programos poveikis sektorių BPV ir užimtumui
...............................................................................
303 106 lentel÷. Programos ind÷lis į ekonomikos augimo žem÷s ūkio
ir miškininkyst÷s sektoriuose nacionalinę tendenciją
.................................................................................................................................................................
304 107 lentel÷. Programos ind÷lis į ekonomikos augimo maisto
pramon÷je nacionalinę tendenciją .............................. 304
108 lentel÷. Bendrasis programos poveikis darbo našumo pokyčiams
žem÷s ūkyje ir miškininkyst÷je ..................... 304 109
lentel÷. Bendrasis Programos poveikis darbo našumui maisto
pramon÷je ......................................................
305 110 lentel÷. Grynasis Programos poveikis žem÷s ūkio,
miškininkyst÷s ir maisto pramon÷s sektoriams ....................
309 111 lentel÷. Ekologiškų grūdų supirkimas ir sertifikuotų
naminių gyvūnų skaičius ekologiniuose ir pereinamojo laikotarpio
ūkiuose
.......................................................................................................................................
312 112 lentel÷. Lietuvos žem÷s, miškų ūkio ir maisto pramon÷s
sektorių dalis ES (ES(27) =100 proc.) ....................... 313
113 lentel÷. Priemon÷s „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“ produkto
rodiklių, susijusių su agrarin÷s aplinkosaugos išmokomis remiamu
plotu, įgyvendinimas 2007–2009 m. laikotarpiu
..................................................................
317 114 lentel÷. Programos poveikis aplinkosaugos situacijai
..................................................................................
324 115 lentel÷. Gyventojų darbo j÷gos, užimtumo ir nedarbo
pokyčiai šalyje 2005–2009 m. ......................................
327 116 lentel÷. Gyventojų užimtumo pokyčiai šalyje 2007–2009 m.
.......................................................................
328
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
9
117 lentel÷. Gyventojų mieste ir kaime skaičius metų pradžioje
2005–2009 m. ...................................................
330 118 lentel÷. Gyventojų vidaus ir išor÷s migracija 2005–2009 m.
........................................................................
331 119 lentel÷. Valdų valdytojų, registruotų žem÷s ūkio ir kaimo
verslo registre, išsilavinimas 2006–2010 m. ............. 332 120
lentel÷. Žem÷s ūkių skaičius ir vidutinis dydis 2005–2007 m.
......................................................................
333 121 lentel÷. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių skaičius
2005–2009 m.
................................................................
333 122 lentel÷. Priemonių priežiūros rodiklių pasiekimo tikimyb÷
............................................................................
341 123 lentel÷. Poveikio rodiklių nacionalin÷s tendencijos:
ekonomikos augimas, užimtumas ir darbo našumas ........... 361 124
lentel÷. Poveikio rodiklis „Biologin÷s įvairov÷s nykimo
sumažinimas“: KPPI nustatymui naudojamų paukščių rūšių ekologin÷
charakteristika
..............................................................................................................................
362 125 lentel÷. Poveikio rodiklio „Biologin÷s įvairov÷s nykimo
sumažinimas“ pradin÷s pad÷ties reikšm÷s .................... 363
126 lentel÷. Programos II krypties priemonių poveikio paukščių
populiacijoms žem÷s ūkio naudmenose ekspertin÷ analiz÷
.......................................................................................................................................................
364 127 lentel÷. Programos l÷šų pasiskirstymas 2007–2013 m.
laikotarpiu
............................................................... 385
128 lentel÷. Programos įgyvendinimo 2007–2009 m. finansinis
rezultatyvumas* .................................................
387 129 lentel÷. Programos I krypties priemonių sąveika su kitų
krypčių priemon÷mis ...............................................
389 130 lentel÷. Programos II krypties priemonių sąveika su kitų
krypčių priemon÷mis ..............................................
391 131 lentel÷. Programos III krypties priemonių sąveika su kitų
krypčių priemon÷mis .............................................
394 132 lentel÷. Programos IV krypties priemonių sąveika su kitų
krypčių priemon÷mis .............................................
396 133 lentel÷. EŽŪFKP ir ERPF, ESF, SaF, EŽF remiamų bei
valstyb÷s pagalbos priemonių takoskyra .........................
399 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 paveikslas. Bendroji prid÷tin÷ vert÷ (BPV)
pagal ūkio sektorius
........................................................................
54 2 paveikslas. 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES paramos
pasiskirstymas pagal investicijų tipus ...........................
55 3 paveikslas. Dalyvavimas mokslo žinių ir inovacin÷s praktikos
sklaidos priemon÷se .............................................
79 4 paveikslas. Naujų žem÷s ūkio gamybos technologijų ir inovacijų
taikymas .........................................................
80 5 paveikslas. Pagal priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo
veikla“ organizuotų mokymų kokyb÷s vertinimas .. 82 6 paveikslas.
Valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių ir valdų dydį 2010 m.
sausio 1 d. ................................... 94 7 paveikslas.
Miško valdų produkcijos
įvairinimas.............................................................................................
115 8 paveikslas. Paramos poveikis miško valdose pagaminamos
produkcijos skverbimuisi į rinką ...............................
116 9 paveikslas. Paramos gav÷jų elgsena, didinant miško valdos
ekonominę vertę ...................................................
116 10 paveikslas. Paramos poveikis biokuro gamybai ir miškų
tausojimui
................................................................
117 11 paveikslas. Paramos poveikis miško valdos našumui
....................................................................................
118 12 paveikslas. Inovacijų diegimas ir naujų produktų gamyba
paramą gavusiose įmon÷se ...................................... 124
13 paveikslas. Inovacijų diegimo paramą investicijoms gavusiose
įmon÷se tikslai ................................................
124 14 paveikslas. ISO kokyb÷s standarto įdiegimas
..............................................................................................
124 15 paveikslas. Paramos poveikis paramą investicijoms gavusiose
įmon÷se ..........................................................
125 16 paveikslas. Paramos poveikis įmonių skverbimuisi į rinką
.............................................................................
126 17 paveikslas. Produkcijos pardavimai nacionalin÷je ir užsienio
rinkose iki ir po paramos gavimo ........................... 126 18
paveikslas. Paramos poveikis paramą gavusių įmonių našumui
.....................................................................
127 19 paveikslas. EDV padid÷jimas ar sumaž÷jimas ūkuose, kurie
gavo paramą 2008 m. ir 2009 m. .......................... 140 20
paveikslas. Parduodamos produkcijos pokyčiai 2009 m. įgyvendintų
investicijų d÷ka ....................................... 141 21
paveikslas. Investicijų poveikis ūkio gamybos našumui
................................................................................
142 22 paveikslas. Paramos gav÷jų dalyvavimas kitose Programos
priemon÷se
......................................................... 142 23
paveikslas. Gautos paramos pasiskirstymas pagal turizmo veiklas ir
paramos d÷ka atliktus veiksmus ................ 213 24 paveikslas.
Planuojamų sukurti naujų darbo vietų tipas
................................................................................
214 25 paveikslas. Pareišk÷jų ir kitų kaimo gyventojų pokytis
.................................................................................
215 26 paveikslas. ŽŪM darbuotojų dalyvavimas specializuotuose
mokymuose Lietuvoje ir užsienyje 2007–2009 m. ...... 248 27
paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos
tobulinimas 2007–2009 m. ........................... 248 28
paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos
tobulinimas ir trūkstamų žinių santykis ........... 249 29
paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos
tobulinimas 2007–2009 m. ........................... 249 30
paveikslas. Visuomen÷s informuotumo apie Programą dinamika
....................................................................
253 31 paveikslas. Pareišk÷jų ir paramos gav÷jų informuotumo apie
Programą dinamika ............................................ 253
32 paveikslas. Informacijos projektų vykdytojams pateikimas
internete
.............................................................. 256
33 paveikslas. Programos priemonių administravimo skaidrumo ir
efektyvumo vertinimo dinamika tarp tikslinių grupių
.................................................................................................................................................................
257 34 paveikslas. Programos administravimo skaidrumo ir efektyvumo
vertinimas tarp paramos gav÷jų ..................... 258 35
paveikslas. Metinio l÷šų limito pasiskirstymas LKT
.......................................................................................
260 36 paveikslas. Programos priemonių finansinis rezultatyvumas
2007–2009 m. laikotarpiu..................................... 267
37 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų skaičiaus
dinamika ŽŪM ir NMA ........................................ 274 38
paveikslas. ŽŪM ir NMA darbuotojų patirtis administruojant žem÷s
ūkio ir kaimo pl÷trai skirtas programas ......... 274 39
paveikslas. Paramos gav÷jų požiūris į Programos administravimo
sistemą, ŽŪM ir NMA darbą ........................... 276 40
paveikslas. Kai kurių ŽŪM ir NMA įgyvendintų informavimo ir
viešinimo priemonių statistika ............................. 280 41
paveikslas. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai
...............................................................................
283 42 paveikslas. Paramos gavimo proceso vertinimas (projektų
vykdytojų nuomon÷) ..............................................
286 43 paveikslas. Paramos gav÷jų požiūris į paraiškų teikimo ir
atrankos procedūras
................................................ 287 44 paveikslas.
Paramos panaudojimo proceso vertinimas (projektų vykdytojų nuomon÷)
...................................... 288 45 paveikslas. Paramos
gav÷jų požiūris į paramos panaudojimo (projekto įgyvendinimo)
procedūras ..................... 288 46 paveikslas. NMA
„Pasitik÷jimo linija“ gautų pranešimų skaičiaus dinamika
...................................................... 290 47
paveikslas. Ūkių pasiskirstymas pagal deklaruotą žem÷s ūkio
naudmenų plotą Lietuvoje .................................. 314 48
paveikslas. Maisto produktų gamybos įmonių pasiskirstymas pagal
darbuotojų skaičių Lietuvoje* ..................... 315
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
10
SCHEMŲ SĄRAŠAS 1 schema. Loginis ryšys tarp I krypties
prioritetų ir priemonių
............................................................................
24 2 schema. Loginis ryšys tarp II krypties prioritetų ir priemonių
...........................................................................
25 3 schema. Loginis ryšys tarp III krypties prioritetų ir
priemonių
..........................................................................
26 4 schema. Loginis ryšys tarp IV krypties prioritetų ir priemonių
..........................................................................
27 5 schema. Programos administravimo sistemos institucijos
................................................................................
30
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
11
PRATARMĖ
Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos tarpinis
vertinimas atliktas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr.
1698/20051, kuris numato bendros steb÷senos ir vertinimo sistemos
sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą atlikti išankstinį (ex ante),
tarpinį (mid term) ir baigiamąjį (ex post) kaimo pl÷tros programų
vertinimą. Šių vertinimų tikslas – gerinti kaimo pl÷tros programų
įgyvendinimo kokybę, našumą ir veiksmingumą. Tarpinis vertinimas
naudingas atskaitomyb÷s prasme, atsiskaitant Europos Komisijai ir
visuomenei už viešųjų l÷šų panaudojimą ir Programos valdymą, bei
Programos įgyvendinimo tobulinimo tikslais, kadangi tarpinio
vertinimo metu patikrinama, kaip sekasi įgyvendinti suplanuotas
priemones, identifikuojamos kylančios problemos, pasiūlomos
priemon÷s Programos ir jos įgyvendinimo kokybei gerinti. Vertinimo
objektas – Programos įgyvendinimas bei jos administravimo ir
valdymo sistema. Vertinimas apima Programos įgyvendinimo laikotarpį
nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tarpinio
vertinimo tikslas – įvertinti Programos pažangą, tikslų pasiekimą,
socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų
įgyvendinimui. Vertinimui keliami aštuoni uždaviniai, kuriuos
įgyvendinant turi būti atsakyta į bendruosius Programos lygio ir
priemonių lygio vertinimo klausimus. Galutinę vertinimo ataskaitą
sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pristatomas vertinimo
objektas, tikslai, uždaviniai, klausimai ir metodai, pateikiamas
trumpas vertinimo kontekstas, aptariami ankstesni Programos
vertinimai ir jų rezultatai. Antroje dalyje pateikiami Programos
priemonių įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Trečioje dalyje
pristatomi Programos įgyvendinimo vertinimo rezultatai, aptariant
finansinį rezultatyvumą, poveikį, vidinį ir išorinį suderinamumą
bei administravimo sistemos efektyvumą. Ketvirtoji dalis apima
išvadas ir rekomendacijas.
1 2005 m. rugs÷jo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
d÷l Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai (EŽŪFKP) paramos kaimo
pl÷trai
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
12
SANTRAUKA
Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 nuostatomis,
buvo parengta Nacionalin÷ 2007–2013 metų kaimo pl÷tros strategija
ir jai įgyvendinti skirta Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų
programa (toliau – Programa). Šis dokumentas buvo patvirtintas
Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076.
Bendrasis Programos tikslas – užtikrinti ekonomikos augimą,
didinant žem÷s ūkio, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą,
sukuriant galimybių kaimo ekonominei veiklai įvairinti ir gyvenimo
kokybei kaimo vietov÷se gerinti. Siekiant įgyvendinti šį tikslą,
Programoje išskirtos keturios prioritetin÷s investicin÷s kryptys ir
27 priemon÷s, skirtos žem÷s, maisto ir miškų ūkio sektoriaus
konkurencingumui didinti (I kryptis), aplinkai ir kraštovaizdžiui
gerinti (II kryptis), gyvenimo kokybei kaimo vietov÷se ir kaimo
ekonomikai įvairinti (III kryptis) bei LEADER metodui įgyvendinti
(IV kryptis). Be to, dalis l÷šų buvo skirta tęstiniams
įsipareigojimams pagal 2004–2006 m. KPP vykdyti. Laikantis min÷to
Tarybos reglamento reikalavimų, Lietuvoje 2010 m. balandžio –
gruodžio m÷n. buvo atliktas Programos tarpinis vertinimas, kurį
atliko dešimties ekspertų komanda. Tarpinio vertinimo tikslas buvo
įvertinti Programos pažangą, tikslų pasiekimą, socialinį ir
ekonominį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui.
Atsižvelgiant į paramos l÷šų įsisavinimo ir priemonių įgyvendinimo
eigą, tarpinio vertinimo metu didesnis d÷mesys buvo skirtas
tęstinio paramos tinkamumo ir efektyvumo klausimams, o tų
priemonių, kuriose vertinamuoju laikotarpiu įsisavinta ženkli
paramos dalis (ypač pagal I ir II kryptis), atveju buvo atlikta
išsamesn÷ paramos rezultatyvumo bei poveikio analiz÷. Vertinant
Programos tinkamumą, pirmiausiai buvo išnagrin÷ti socialiniai,
ekonominiai, politiniai ir aplinkosauginiai pokyčiai 2006–2010 m.
laikotarpiu, jų poveikis Programos įgyvendinimui bei Programos
poveikis tendencijų kaimo pl÷tros srityje kaitai. Svarbiausias
išorinis veiksnys, daręs neigiamą įtaką programos įgyvendinimui ir
rezultatams – ekonominis nuosmukis. Kriz÷s padariniai pasireišk÷
2009 m.: lyginant su ankstesniais metais 22 proc. nukrito žem÷s
ūkio produktų supirkimo kainos, 21 proc. sumaž÷jo žem÷s ūkyje
sukuriama bendroji prid÷tin÷ vert÷, smuko investiciniai procesai,
maž÷jo užimtųjų skaičius ne žem÷s ūkio sektoriuje. Ekonominis
sunkmetis išryškino Programos intervencijos logikos aktualumą,
kadangi daugelis problemų, kurias buvo numatyta spręsti, prasid÷jus
recesijai dar labiau sustipr÷jo (pavyzdžiui, maža žem÷s ūkio
sektoriaus produktų prid÷tin÷ vert÷, smulkūs ir nepakankamai
modernūs ūkiai, organizacinių ir verslumo geb÷jimų trūkumas,
smulkios ir mažai konkurencingos miškų valdos, menkas žem÷s ūkio
produktų konkurencingumas tarptautin÷je rinkoje, nepakankamas
užimtumas kaimo vietov÷se ir menkos galimyb÷s pl÷toti žem÷s ūkiui
alternatyvią veiklą, geb÷jimų ir vietos iniciatyvų stoka). Bendrų
ekonominių ir socialinių tendencijų kaita labiausiai apsunkino III
krypties priemonių įgyvendinimą, nes potencialiems pareišk÷jams
ženkliai pablog÷jo galimyb÷s iš kreditavimo institucijų
pasiskolinti projektų įgyvendinimui trūkstamas l÷šas, o finansin÷s
inžinerijos priemon÷s šioje kryptyje netaikomos. Ekonomin÷s ir
socialin÷s situacijos pokyčiai dar÷ įtaką ir Programos finansiniam
rezultatyvumui. Programos įgyvendinimui 2007–2013 m. skirta 2,285
mlrd. EUR, o vertinamuoju laikotarpiu buvo išmok÷ta daugiau nei 500
mln. EUR, t. y. 22 proc. visam programavimo laikotarpiui numatytos
sumos. S÷kmingiausiai paramos l÷šos buvo įsisavinamos pagal pirmąją
ir antrąją Programos kryptis, ypač pagal priemones „Žem÷s ūkio
valdų modernizavimas“, „Išmokos ūkininkaujantiems vietov÷se su
kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Agrarin÷s aplinkosaugos
išmokos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Menkiausiai l÷šos buvo
įsisavintos pagal III krypties priemones: 2007–2009 m. išmok÷ta vos
0,2 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos paramos. Pagal
priemones „Dalyvavimas maisto kokyb÷s schemose“, „Kaimo
atnaujinimas ir pl÷tra“, „Vietos pl÷tros
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
13
strategijų įgyvendinimas“, „Tarpteritorinis ir tarptautinis
bendradarbiavimas“ l÷šų vertinamuoju laikotarpiu nebuvo išmok÷ta. i
lentel÷. Programos l÷šų įsisavinimas pagal kryptis
Programos kryptis
Skirta paramos l÷šų 2007–
2013 m., tūkst. EUR
Gauta paraiškų
2007–2009 m.
Pasirašyta sutarčių (autorizuota
paraiškų) 2007–2009 m.
Išmok÷ta paramos l÷šų
2007–2009 m., tūkst. EUR
Dalis nuo skirta paramos l÷šų
2007–2013 m., proc.
I kryptis 950.138,22 10.247 8.235 268.431,24 28,25% II kryptis
824.590,41 321.082 287.156 191.642,67 23,24% III kryptis 280.599,55
434 97 759,12 0,27% IV kryptis 136.993,80 82 52 2.380,12 1,74%
Technin÷ pagalba 92.979,20 5 5 37.382,42 40,21% Iš viso:
2.285.301,18 331.850 295.545 500.595,57 21,91% Siekiant užtikrinti
paramos l÷šų įsisavinimą, 2007–2009 m. laikotarpiu buvo atlikti
finansinių išteklių perskirstymai, kadangi d÷l mažesnio kai kurių
priemonių populiarumo, menkesnių geb÷jimų įsisavinti paramą pagal
naujo tipo veiklas, konkurencijos tarp pačių Programos priemonių
bei tarp kai kurių Programos priemonių ir tiesioginių išmokų, kilo
rizika d÷l paramos l÷šų pagal kai kurias priemones neįsisavinimo.
Mažinant šią riziką, vertinamuoju laikotarpiu buvo atlikti penki
l÷šų perskirstymai tarp priemonių (perskirstyta 50,47 mln. EUR, t.
y. 2,2 proc. nuo Programos l÷šų), kuriais finansavimas padidintas
priemon÷ms „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Jaunųjų
ūkininkų įsikūrimas“, „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“, „Žem÷s
ūkio produktų perdirbimas ir prid÷tin÷s vert÷s didinimas“, „Kaimo
atnaujinimas ir pl÷tra“, „Dalyvavimas maisto kokyb÷s schemose“, o
sumažintas priemon÷ms „Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s
ūkio gamybos“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Per÷jimas
prie ne žem÷s ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai“,
„Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pamin÷tina, kad mažesn÷s
finansin÷s intervencijos sumažino ir galimą Programos poveikį kai
kurių kaimo pl÷tros problemų sprendimui (pavyzdžiui, susijusių su
alternatyvių žem÷s ūkiui veiklų kaimo vietov÷se pl÷tra). Įvertinus
Programos administravimo ir valdymo sistemos kokybę ir efektyvumą,
galima teigti, kad ankstesnių kaimo pl÷tros programų pagrindu buvo
sukurta tinkama Programos administravimo ir valdymo sistema, kur
funkcijos aiškiai apibr÷žtos ir paskirstytos tarp Programą
administruojančių institucijų ir jų padalinių, sudarytos prielaidos
įtraukti kitas suinteresuotas puses į šį procesą. Teigiamos
nuomon÷s apie Programos administravimo sistemą laikosi ir paramos
gav÷jai – 76 proc. respondentų ją įvertino palankiai. Kadangi
Programos administravimo ir valdymo procedūros mažai skiriasi nuo
ankstesnių laikotarpių, viena vertus, tai sudaro prielaidas didinti
administravimo efektyvumą (egzistuoja reikiami geb÷jimai, patirtis,
galima efektyviau pasirengti kylančių problemų sprendimui), kita
vertus, pastebimi tam tikri pasikartojantys sisteminiai trūkumai,
kurie buvo identifikuoti ir ankstesniais programavimo laikotarpiais
(nesilaikoma teis÷s aktuose nustatytų paraiškų vertinimo terminų,
nepakankamai veiksminga Programos steb÷senos sistema). Programos
administravimo kokybę gerino tokios sistemos naujov÷s kaip
supaprastintų įgyvendinimo taisyklių parengimas pagal kai kurias I
ir III krypties priemones, išsamaus remiamų ir neremiamų veiklų
pagal Programos III krypties priemones sąrašo sudarymas, Paskolų
fondo įsteigimas ir tinkamas naujų paramos formų (finansų
inžinerijos) integravimas, el. deklaravimo sistemos, leidžiančios
pateikti paraiškas tiesiogin÷ms išmokoms už žem÷s ūkio naudmenų ir
pas÷lių plotus gauti, įdiegimas, intensyvi paramos galimybių ir
gerosios praktikos viešinimo veikla, vertikalios ir horizontalios
partneryst÷s užtikrinimas, veiksmingų paramos teikimo sąlygų
(tinkamumo kriterijų) nustatymas, d÷mesys rizikos valdymui.
Vertinant Programos įgyvendinimo rezultatyvumą ir poveikį, visų
pirma buvo atlikta 27 priemonių analiz÷, išnagrin÷jant priemonių
intervencijos logiką, priežiūros rodiklių pasiekimą ir finansinį
įgyvendinimą bei atsakant į priemonių lygio vertinimo klausimus.
V÷liau priemonių
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
14
analiz÷s rezultatai agreguoti į Programos lygį, vertinant
bendrąjį Programos poveikį. Programos poveikis vertinamas,
atsižvelgiant į septynis Europos Komisijos rekomenduojamus poveikio
rodiklius: ekonomikos augimą, užimtumo padid÷jimą, darbo našumą,
biologin÷s įvairov÷s nykimo sumažinimą, didel÷s gamtin÷s vert÷s
ūkių ir miškų žem÷s pokytį, maistinių medžiagų balanso pokytį ir
atsinaujinančios energijos gamybos padid÷jimą (vertinimo rezultatai
pagal kiekvieną pagrindinį rodiklį apibendrinami lentel÷je). Svarbu
pamin÷ti, kad vertinimo metu buvo nustatytas žemas savaimiškumo
laipsnis – vidutiniškai investicin÷se priemon÷se jis siek÷ apie 12
proc., – tod÷l grynasis Programos poveikis mažai skiriasi nuo
bendrojo. ii lentel÷. Bendrasis Programos poveikis
Rodiklis Tikslas 2007–2013 m.
Programos poveikis 2007–2009 m.
Ekonominiai – socialiniai poveikio rodikliai Ekonomikos
augimas
Žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuje
2 300 000 PGS 2007–2009 m. d÷l Programos intervencijų žem÷s ūkio
ir miškininkyst÷s sektoriuje sukurta BPV, išreikšta perkamosios
galios standartu (PGS), siek÷ 170,12 mln. Analizuojant tik 2009 m.
duomenis, prie ekonomikos augimo žem÷s ūkyje ir miškininkyst÷je
Programa prisid÷jo 8,5 proc. Lyginant su planuotu rodikliu,
Programos pažanga – didel÷, tačiau iškeltas kiekybinis tikslas n÷ra
adekvatus investicijoms.
Maisto pramon÷s sektoriuje
330 800 PGS 2007–2009 m. laikotarpiu Programos įgyvendinimo d÷ka
maisto pramon÷je sukurta BPV sudar÷ 75,24 mln. PGS. Analizuojant
tik 2009 m. duomenis, d÷l Programos intervencijų sukurta papildoma
BPV sudar÷ 3,9 proc. bendrosios prid÷tin÷s vert÷s, kuri tais metais
buvo sukurta maisto pramon÷je. Pamin÷tina, kad nustatytas
kiekybinis tikslas taip pat n÷ra adekvatus intervencijos
mastui.
Ne žem÷s ūkio sektoriuje
4–5 proc. 2007–2009 m. laikotarpiu pagal III ir IV krypties
priemones įsisavinta apie 3 mln. EUR paramos. Programa ekonomikos
augimui ne žem÷s ūkio sektoriuje vertinamuoju laikotarpiu
statistiškai apskaičiuojamo poveikio netur÷jo.
Užimtumo padid÷jimas
Ne žem÷s ūkio sektoriuje
5–7 proc. 2007–2009 m. laikotarpiu pagal III ir IV krypties
priemones buvo sukurta 13 naujų darbo vietų: 9 darbo vietos
sukurtos pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai”, 3 darbo
vietos – pagal priemonę „Per÷jimas prie ne žem÷s ūkio veiklos”, 1
darbo vieta – pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”.
Programa užimtumo did÷jimui ne žem÷s ūkio sektoriuje vertinamuoju
laikotarpiu poveikio netur÷jo.
Žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je ir maisto pramon÷je
- 2007–2009 m. laikotarpiu d÷l Programos intervencijų žem÷s ūkio
ir miškininkyst÷s sektoriuose, neįvertinant savaimiškumo efekto,
pavyko sukurti ar išsaugoti 670 darbo vietų, o maisto pramon÷s
sektoriuje – 427 darbo vietas. Pamin÷tina, kad ekonometrinio
modeliavimo būdu buvo apskaičiuotas tik samdomų darbuotojų
skaičiaus pokytis, nes d÷l Statistikos departamento duomenų rinkimo
specifikos Programos poveikis individualiai ūkiuose dirbančių
asmenų skaičiui negali būti apskaičiuotas. Atsižvelgiant į tai, kad
kai kurios priemon÷s daugiausia kuria darbo vietas individualiai
ūkininkaujantiems asmenims ar jų šeimų nariams, Programos poveikis
naujų darbo vietų kūrimui yra dar didesnio masto.
Darbo našumas
Žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuje
1) 9 400 EUR/MDV (žem÷s ūkyje); 2) 15 600 EUR/MDV (miškų
ūkyje)
Programos d÷ka darbo našumas žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s
sektoriuje 2007 m. did÷jo 21 EUR/MDV, 2008 m. – 122 EUR/MDV, 2009
m. – 549 EUR/MDV. Analizuojant 2009 m. darbo našumo duomenis,
matyti, kad Programos pasiektas efektas bendrame šalies rodiklyje
sudaro 8,5 proc. Kadangi bendras darbo našumas sektoriuje 2009 m.
smuko, Programos intervencijos (ypač atliktos pagal priemonę „Žem÷s
ūkio valdų modernizavimas“) švelnino neigiamas nuosmukio
tendencijas.
Maisto pramon÷s sektoriuje
10 100 EUR/MDV
D÷l Programos intervencijų darbo našumas maisto pramon÷s
sektoriuje 2007 m. augo 9 EUR/MDV, 2008 m. – 223 EUR/MDV, 2009 m. –
969 EUR/MDV. 2009 m. Programos sukurtas efektas sudar÷ 3,9 proc.
bendro šalies darbo našumo maisto pramon÷je rodiklio. Daugiausiai
įtakos tur÷jo priemon÷ „Žem÷s ūkio produktų perdirbimas ir
prid÷tin÷s vert÷s didinimas”.
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
15
Rodiklis Tikslas 2007–2013 m.
Programos poveikis 2007–2009 m.
Aplinkosauginiai poveikio rodikliai Biologin÷s įvairov÷s nykimo
sumažinimas
Sustabdytas biologin÷s įvairov÷s maž÷jimas.
Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama
prisid÷ti prie biologin÷s įvairov÷s išsaugojimo, siek÷ 90 683 ha
(7,3 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos
priemones paremto ploto). Programa dar÷ teigiamą poveikį biologin÷s
įvairov÷s išsaugojimui. Daugiausiai įtakos tur÷jo priemon÷
„Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos” bei jos programos „Kraštovaizdžio
tvarkymas” ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Vis d÷lto šalies mastu
šis poveikis – mažas (atsižvelgiant tiek į Programoje iškeltą
kiekybinį tikslą, tiek į bendrą šalies teritoriją – parama ap÷m÷
1,4 proc. šalies teritorijos).
Didel÷s gamtin÷s vert÷s ūkių ir miškų žem÷s pokytis
Šešios tikslin÷s reikšm÷s skirtingoms priemon÷ms.2
Pagal Programos priemones remti veiksmai antrojo ir trečiojo
tipo didel÷s gamtin÷s vert÷s teritorijose, t. y. atitinkamai
teritorijose, kuriose taikoma didel÷s gamtin÷s vert÷s ūkininkavimo
praktika, ir teritorijose, kurios yra saugomos d÷l jose gyvenančių
retų rūšių. Didel÷s gamtin÷s vert÷s praktika žem÷s ūkio naudmenose
buvo vykdoma 59 420 ha plote (3 proc. DGVT žem÷s ūkio naudmenų
ploto) ir 3 214 ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Pagal
Programą paremtas plotas saugomose gamtin÷se teritorijose siek÷ 27
172 ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų).
Programa dar÷ teigiamą poveikį DGVT, tačiau tik÷tina, kad d÷l mažos
apr÷pties šis poveikis šalies mastu yra pakankamai menkas.
Maistinių medžiagų balanso pokytis
Išlaikomi teigiami pokyčiai.
Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama
prisid÷ti prie vandens ir dirvos kokyb÷s gerinimo, siek÷ 83 177 ha
(6,7 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos
priemones paremto ploto). Programa dar÷ teigiamą poveikį vandens
kokyb÷s gerinimui, tačiau šalies mastu šis poveikis buvo pakankamai
mažas (1,2 proc. šalies teritorijos). Prie maistinių medžiagų
balanso pokyčio labiausiai prisid÷jo veiksmai (14 734 paramos
gav÷jai), susiję su siekiu mažinti vandens taršą organin÷mis
medžiagomis, riboti trąšų ir pesticidų naudojimą, apželdinti žemę
mišku ir tokiu būdu užkirsti kelią žem÷s ūkio veiklai, dirvos
tręšimui ir erozijos procesams.
Atsinaujinančios energijos gamybos padid÷jimas
Atsinaujinan-čios energijos gamyba iš medienos, jos atliekų ir
medžio žaliavų – 8 proc. arba 850 naftos ekvivalento vienetų.
Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama
prisid÷ti prie klimato kaitos švelninimo, siek÷ 25 151 ha (2 proc.
viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos priemones paremto
ploto). Programa sudaro prielaidais klimato kaitos švelninimui
ateityje, tačiau kol kas poveikis nepasireišk÷ (ribota pažanga
miškininkyst÷s priemonių įgyvendinimo procese, be to,
miškininkyst÷s priemonių poveikis pasireiškia ilguoju laikotarpiu).
Svarbu tai, kad Programoje numatytas kiekybinis tikslas
vertinamuoju laikotarpiu buvo beveik pasiektas ir be Programos
ind÷lio, kadangi 2009 m. atsinaujinančios energijos gamyba iš
medžio žaliavų siek÷ 820 naftos ekvivalento vienetų. D÷l šios
priežasties rekomenduotina poveikio rodikliui nustatyti
ambicingesnį kiekybinį tikslą.
Parama pagal Programą tiesiogiai ir netiesiogiai prisid÷jo prie
kaimo gyventojų pajamų didinimo ir palaikymo, o didžiausią poveikį
tur÷jo I ir II krypties priemon÷s. Pavyzdžiui, kompensacin÷s
išmokos pagal priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietov÷se su
kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios
ūkininkauti vietov÷s)“ 2007–2008 m. laikotarpiu sudar÷ 18 proc.
metinių šalies ūkininkų ūkininkavimo pajamų. Poveikį kaimo
gyventojų pajamoms taip pat dar÷ priemon÷s „Ankstyvas pasitraukimas
iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Pamin÷tina, kad investicinių priemonių atveju pajamų augimas
fiksuojamas v÷liau, kadangi iš pradžių paramos gav÷jai turi
investuoti nuosavas l÷šas projektų įgyvendinimui. 2 1) ŽŪN sudaro
50 proc. didel÷s gamtin÷s vert÷s plotų; 2) Tinkamai tvarkomų ŽŪN
ploto padid÷jimas didel÷s gamtin÷s vert÷s vietov÷se 50 proc.; 3)
Didel÷s gamtin÷s vert÷s miško vietov÷s sudarys 4 000 tūkst. ha arba
31,5 proc.; 4) Didel÷s gamtin÷s vert÷s miškai sudarys 1 tūkst. ha,
t. y. 9,5 proc. miškingų plotų; 5) Didel÷s gamtin÷s vert÷s miškų
ploto padid÷jimas 4 000 ha; 6) Didel÷s gamtin÷s vert÷s miško ploto
padid÷jimas 4 000 tūkst. ha arba 31,5 proc.
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
16
Programos poveikis produktų kokybei ir inovacijų diegimui šalies
mastu buvo mažas, išskyrus priemon÷s „Agrarin÷s aplinkosaugos
išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, kadangi d÷l paramos
l÷šų sertifikuotų ekologinių ūkių plotas padid÷jo 40 proc. Kita
vertus, didžiausią dalį (apie 70 proc.) visų sertifikuotų
ekologinių plotų sudar÷ varpiniai ir ankštiniai javai, per maža
pažanga padaryta kitų augalinių kultūrų ekologinio ūkininkavimo
srityje. Pakankamai nedideli pokyčiai vyko ūkių restruktūrizacijos
procese, kadangi per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus
smulkių ūkių dalis sumaž÷jo vos 2,6 proc. (2009 m. smulkūs ūkiai
sudar÷ 76 proc. visų žemę deklaravusių ūkių). Prie ūkių stamb÷jimo
buvo siekiama prisid÷ti priemon÷mis „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“,
„Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos“, „Pusiau
natūrinis ūkininkavimas“. Tačiau tik÷tina, jog didesni ūkiai,
tur÷dami geresnius administracinius geb÷jimus, tur÷jo ir didesnes
galimybes gauti paramą. Programa dar÷ teigiamą poveikį kaimo
gyventojų skaičiui, struktūrai ir kaimo bendruomen÷s gyvybingumo
didinimui, tačiau šis poveikis šalies mastu buvo pakankamai mažas.
Šiuo metu Lietuvoje didesnę dalį ūkininkų sudaro vyresnio amžiaus
žmon÷s, tod÷l priemon÷s, nukreiptos į žmogiškojo potencialo žem÷s
ūkio sektoriuje stiprinimą, vis dar išlieka labai aktualios.
Programa tiesiogiai ar per nustatytus ūkininkavimo apribojimus
prisid÷jo prie aplinkos gerinimo, o bendras pagal II krypties,
skirtos aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui, priemones paremtas
plotas 2007–2009 m. siek÷ 1,23 mln. ha. Įgyvendinant Programą, buvo
siekiama gerinti gyvenimo kokybę ir prisid÷ti prie kaimo ekonomikos
įvairinimo, didinant kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes ir
pajamas, kuriant gyvenimui ir darbui patrauklią aplinką, didinant
LMĮ ir kaimo turizmo sodybų skaičių kaime ir kt. D÷l menko III ir
IV krypties priemonių, tiesiogiai skirtų šiems tikslams
įgyvendinti, finansinių ir fizinių rodiklių pasiekimo, Programa
poveikio šiuo aspektu kol kas neturi. Kita vertus, pakankamai
s÷kmingai įgyvendinamas Programos tikslas skatinti vietos
iniciatyvų pl÷trą ir bendradarbiavimą. 90 proc. apklaustų VVG
atstovų teig÷, jog LEADER metodo įgyvendinimas prisid÷jo prie
bendradarbiavimo kaimo pl÷tros srityje skatinimo. Apibendrinant
Programos įgyvendinimo rezultatus, ekonominį, socialinį ir
aplinkosauginį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų
įgyvendinimui, galima teigti, kad Programos poveikis kol kas
pasireišk÷ mažesniu mastu nei planuota. Tam įtakos tur÷jo tiek
išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, ekonomin÷s kriz÷s poveikis), tiek
vidin÷s priežastys (pavyzdžiui, nepakankamai įvertinta paklausa tam
tikroms remtinoms veikloms). Tačiau Programa užtikrina strateginį
ir integruotą požiūrį į kaimo pl÷tros problemų sprendimą, paramą
administruojančios institucijos imasi tobulinimo veiksmų, tod÷l
tik÷tina, kad Programa tur÷s reikšmingą poveikį Lietuvos žem÷s ūkio
konkurencingumo didinimui, teigiamą įtaką kaimo gyventojų skaičiaus
ir struktūros pokyčiams, užimtumui, pajamoms, aplinkos
apsaugai.
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
17
SUMMARY
The National Rural Development Strategy for 2007–2013 as well as
the Lithuanian Rural Development Programme for 2007–2013
(hereinafter – the “Programme”) drafted for the implementation of
the Strategy have been drawn up following the provisions of Council
Regulation (EC) No 1698/2005. The Programme was approved on by
decision No C(2007)5076 of the European Commission of 19 October
2007. Its overall objective is to ensure economic growth by
improving competitiveness of agricultural, food and forestry
sectors, creating opportunities for diversification of economic
activities and improving the quality of life in rural areas. To
achieve this objective, the Programme distinguishes four priority
investment axes and 27 measures aimed at increasing competitiveness
of agricultural, food and forestry sectors (Axis 1), improving the
environment and the countryside (Axis 2), enhancing quality of life
and diversifying economic activities in rural areas (Axis 3) and
implementing the LEADER approach (Axis 4). In addition, some of the
funds have been used for fulfilling continuing obligations under
the RDP 2004–2006.
Subject to the requirements of the said Council Regulation, a
team of ten experts conducted a mid-term Programme evaluation in
April–December 2010. The objective of the mid-term evaluation was
to examine the progress of the Programme, achievement of the
objectives, socio-economic effects and impact on the implementation
of the Community priorities. Considering absorption of the
assistance and implementation of the measures, the mid-term
evaluation was more focused on continuing relevance and efficiency
of the assistance, while in case of measures that absorbed most of
the assistance during the reporting period (in particular, Axes 1
and 2), a more detailed analysis of effectiveness and impact was
carried out.
The assessment of relevance of the Programme started with
examination of socio-economic, political and environmental changes
in 2006–2010 and their impact on the Programme implementation as
well as measurement of the impact of the Programme on changes in
rural development trends. The most important exogenous factor
negatively effecting the implementation and results of the problems
was the economic crisis. The year 2009 felt the consequences of it:
compared to the previous year, buying-in prices for agricultural
products slumped by 22%, the gross value added created in the
agricultural sector decreased by 21%, investment processes went
down as well as the number of the employed in other than the
agricultural sector. The economic decline emphasised the relevance
of the Programme intervention logic even more as the recession made
many problems to be addressed more pressing (e.g. low value added
of agricultural products, small and insufficiently modern farms, a
lack of organisational and entrepreneurship capacities, small and
little competitive forests, low competitiveness of agricultural
products in international markets, low employment in rural areas,
poor opportunities to develop non-agricultural activities, shortage
of capacities and local initiatives). Changing general economic and
social trends highly affected the implementation of measures of
Axis 3 as potential applicants had considerably lower opportunities
to lend from credit institutions the missing money for the project
implementation and financial engineering measures were not
applicable in this Axis.
Changes in the socio-economic situation also effected financial
effectiveness of the Programme. EUR 2.285 billion was allocated to
the Programme implementation in 2007–2013, and over EUR 500
million, i.e. 22% of the total amount foreseen for the whole
programming period, was disbursed in the reporting period. Axes 1
and 2, especially measures “Modernisation of agricultural
holdings”, “Payments to farmers in areas with handicaps, other than
mountain areas”, “Agri-environment payments” and “Setting up of
young farmers”, absorbed the assistance the best, while measures of
Axis 3 used the least funds since only 0.2% of the total amount
foreseen for the whole programming period had been disbursed in
2007–2009. No funds were disbursed under measures “Involvement in
the food quality schemes”, “Village renewal and development”,
“Implementation
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
18
of local development strategies”, “Inter-territorial and
transnational cooperation” in the reporting period. Table i.
Absorption of the Programme funds by axes
Programme axis Assistance allocated in 2007–2013, thou. EUR
No of applications received in 2007–2009
No of agreements signed
(authorised applications) in
2007–2009
Assistance disbursed in
2007–2009, thou. EUR
Share of the assistance
allocated in 2007–2013, %
Axis 1 950,138.22 10,247 8,235 268,431.24 28.25% Axis 2
824,590.41 321,082 287,156 191,642.67 23.24% Axis 3 280,599.55 434
97 759.12 0.27% Axis 4 136,993.80 82 52 2,380.12 1.74% Technical
assistance 92,979.20 5 5 37,382.42 40.21% Total: 2,285,301.18
331,850 295,545 500,595.57 21.91%
To ensure absorption of the assistance, in the period of
2007–2009 financial resources were reallocated as due to lower
popularity of some measures, weaker capacities to absorb assistance
under new-type actions, competition among Programme measures as
well as between certain Programme measures and direct payments,
there was a threat to implementation of n+2 principle and
absorption of assistance under certain measures. Five reallocations
among measures (EUR 50.47 million, i.e. 2% of the Programme funds,
was reallocated) in the reporting period increased financing for
“Vocational training and information actions”, “Setting up of young
farmers”, “Modernisation of agricultural holdings”, “Processing of
agricultural products and increasing of added value”, “Village
renewal and development”, “Involvement in the food quality
schemes”, while assistance to measures “Early retirement”, “Use of
advisory services”, “Diversification of non-agricultural
activities”, “Support for business creation and development”,
“Encouragement of rural tourism activities” was reduced. It should
be mentioned that smaller financial interventions also weakened the
impact of the Programme on solution of certain rural development
issues (e.g. related to development of non-agricultural activities
in rural areas).
Having evaluated the quality and efficiency of the Programme’s
administration and management framework, it may be stated that the
previous rural development programmes served as a basis for
creation of a proper Programme’s administration and management
framework where functions are clearly defined and distributed among
institutions administrating the Programme and their divisions. The
system also allows involving other stakeholders into this process.
Moreover, applicants are of high opinion about the Programme’s
administration system, too. 76% of the respondents have rated it as
good. The Programme administration and management procedures hardly
different from those of the previous periods, therefore it allows
increasing efficiency of administration (available necessary
capacities, experience, more effective preparation for dealing with
problems). On the other hand, there are certain systemic shortages
that were identified in the previous periods as well (incompliance
with the terms established by legislation for application
evaluation, improper operation of the Programme’s monitoring
system).
It should be noted that the rules for implementation of measures
were often amended in 2007–2009, which aggravated assistance
administration and increased administrative burden. Some issues
related to monitoring data collection and processing were also very
frequent. In addition, effectiveness of the Programme
administration system was demeaned by expanding workload in the
Ministry of Agriculture and the NPA as well as by administrative
capacity building measures that were not based on a thorough needs
analysis. With regard to the administrative side, the decision to
evaluate applications under certain measures in stages did not
justify itself – it only increased the administrative load of the
NPA.
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
19
The Programme’s administration quality was improved by such
factors as simplified rules for implementation of certain measures
of Axes 1 and 3, an exhaustive list of activities supported and not
supported under measures of Axis 3, establishment of the Loan Fund
and the proper integration of new forms of assistance (financial
engineering), installation of e-declaration system enabling to
apply for direct payments for utilised agricultural areas and
crops, active raising awareness about assistance opportunities and
the good practice, promotion of vertical and horizontal
partnership, establishment of effective conditions for the
provision of assistance (relevance criteria), focus on risk
management.
Evaluation of effectiveness and impact of the Programme
implementation started with analysis of 27 measures, examining
their intervention logic, achievement of monitoring indicators and
financial implementation as well as answering measure-level
evaluation questions. Later on, the results of the analysis of
measures were aggregated into the Programme level to determine the
gross effect of the Programme. Impact of the Programme was
evaluated against seven impact indicators recommended by the
European Commission: economic growth, employment creation, labour
productivity, reversing biodiversity decline, change in high nature
value farmland and forestry, change in nutrient balances and
increase in production of renewable energy (the table below
presents evaluation results by key indicator). It is important to
note that the evaluation determined a low deadweight effect. It was
approx. 12% on average in investment measures, hence the gross
effect of the Programme is little different from the net
effect.
Table ii. Gross effect of the Programme Indicator Target in
2007–2013 Impact of the Programme in 2007–2009
Socio-economic impact indicators Economic growth
Agricultural and forestry sectors
2,300,000 PPS
In 2007–2009, the GVA created by Programme interventions in the
agricultural and forestry sectors and expressed in the Purchasing
Power Standard (PPS) amounted to 170.12 million. The analysis of
data of 2009 shows that the Programme has contributed to the
economic growth in agriculture by 8.5%. Compared to the target
level, the Programme’s progress is considerable, the quantitative
target level set, however, is not adequate to investments.
Food sector 330,800 PPS In 2007–2009, the GVA created by the
Programme implementation in the food sector amounted to 75.24
million PPS. The analysis of data of 2009 reveals that the
additional GVA created by Programme interventions accounted for
3.9% of the gross value added created in the food sector that year.
It should be mentioned that the quantitative target level set is
also not adequate to the scope of intervention.
Non-agricultural sector
4–5% In 2007–2009, around EUR 3 million of the assistance was
absorbed under measures of Axes 3 and 4. In the reporting period,
the Programme had no statistically significant impact on economic
growth in the non-agricultural sector.
Employment creation
Non-agricultural sector
5–7% In 2007–2009, measures of Axes 3 and 4 created 13 jobs: 9
jobs were created under measure “Support for business creation and
development”, 3 jobs under “Diversification of non-agricultural
activities” and 1 job under “Encouragement of rural tourism
activities”. In the reporting period, the Programme had no impact
on employment growth in the non-agricultural sector.
Agricultural, forestry and food sectors
- In 2007–2009, Programme interventions, with no regard to the
deadweight effect, created or preserved 670 jobs in the
agricultural and forestry sectors and 427 jobs in the food sector.
It should be noted that calculations made using the econometric
modelling included only the shift in the number of employed persons
as the impact of the Programme on the number of farmers and their
family members cannot be measured due to the specific data
collection. Taking into consideration the fact that certain
measures create jobs mostly for individual farmers or their family
members, the impact of the Programme on job creation is even
greater.
Labour Agricultural and 1) EUR The Programme increased labour
productivity in the agricultural and
-
Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.
20
Indicator Target in 2007–2013
Impact of the Programme in 2007–2009
productivity forestry sectors 9,400/ AWU (agriculture); 2) EUR
15,600 /AWU (forestry)
forestry sectors by EUR 21/AWU in 2007, EUR 122/AWU in 2008 and
EUR 549/AWU in 2009. The analysis of the labour productivity data
of 2009 reveals that the impact created by the Programme
constitutes 8.5% of the total indicator of the country. Since the
total labour productivity in the sector declined in 2009, Programme
interventions (in particular under the measure “Modernisation of
agricultural holdings”) mitigated negative tendencies of the
decline.
Food sector EUR 10,100 /AWU
The Programme increased labour productivity in the food sector
by EUR 9/AWU in 2007, EUR 223/AWU in 2008 and EUR 969/AWU in 2009.
The impact created by the Programme accounts for 3.9% of the total
indicator of labour productivity in the food sector. The measure
“Processing of agricultural products and increasing of added value”
had the greatest impact.
Environmental impact indicators Reversing biodiversity decline
Halted
biodiversity declining
The Programme supported 90,683 ha of land (7.3% of the total
area supported under environmental measures in the reporting
period) which directly aims at contributing to the preservation of
biodiversity. The Programme was conducive to reversing biodiversity
decline. The greatest impact was demonstrated by the measure
“Agri-environment payments” and its schemes – Landscape Stewardship
Scheme and Organic Farming Scheme. However, this impact is small at
the national level (considering both the quantitative target level
set in the Programme and the total area of the country, the
assistance covered 1.4% of the total area of the country).
Change in high nature value farmland and forestry
Six target values for different measures3
Programme measures supported actions in type 2 and type 3 high
nature value farmlands, i.e. areas where high nature value farming
practice is applied and areas supporting rare species. HNV practice
was used in utilised agricultural areas covering 59,420 ha (3% of
the total HNV utilised agricultural area) and in forests covering
3,214 ha (0.5% of the total area of HNV forests). The Programme
supported 27,172 ha of the protected natural territories (1% of the
protected natural and HNV forest areas), and had a positive impact
on the HNV land. This impact, however, is rather low at the
national level, possibly due to its low scope.
Change in nutrient balances Maintaining positive changes
The Programme supported 83,177 ha of the area (6.7% of the total
area supported under environmental measures in the reporting
period) which directly aims at contributing to the improvement of
water and soil quality. The Programme had a positive impact on the
improvement of water quality, althoug