Lietuvos ekonomika 2010 metais: kv puoti bus …1 Lietuvos ekonomika 2010 metais: kv ÷puoti bus lengviau, bet ne visiems... Dr. Gitanas Naus ÷da SEB banko prezidento patar ÷jas

1

Lietuvos ekonomika 2010 metais: kv÷puoti bus lengviau, bet ne

visiems...

Dr. Gitanas Naus÷daSEB banko prezidento patar÷jas2010 m. kovo 23 d.

2Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

Deja vu dešimtmet į šven čiančios „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ puslapiuose


Deja vu dešimtmet į šven čiančios „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ puslapiuose


2009 m. Lenkija buvo viena iš nedaugelio šalių, išvengusi ekonomikos recesijos

4,53,51,74,9Lenkija

4,55,0-7,95,9Rusija

2,61,8-4,80,5Jungtin÷ Karalyst÷

9,010,58,79,6Kinija

4,20,1-15,9-1,0Baltijos šalys

1,81,5-5,0-1,2Japonija

4,52,5-15,02,1Ukraina

2,01,7-3,90,5Euro zona

2,23,4-2,40,4JAV

4,34,5-0,73,0Pasaulis

2011P2010P2009 m.2008 m.

Realaus BVP metinis pokytis (proc.)

Šaltinis: SEB.


Pirmasis ECB ir Fed’o pal ūkanų norm ų ÷jimas atidedamas iki 2011 m.?

Šaltinis: ECB, Fed, SEB prognoz÷s.

Bazin ÷s palūkanų normos (proc.)

0

1

2

3

4

5

6

7

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 20 06 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

ECB

Fed

SEB prognoz ÷


Euro „kojas“ pan čioja tiek fundamental ūs veiksniai, tiek Graikijos b ÷dos

� 2010 m. JAV ekonomika atsities sparčiau nei euro zonos, nors 2011 m. augimo tempai supanaš÷s

� Kitais metais maž÷s euro zonos ir JAV bazinių palūkanų atotrūkis

Šaltinis: Reuters Ecowin, SEB prognoz÷s.

EUR/USD kursas

1,2

1,25

1,3

1,35

1,4

1,45

1,5

1,55

1,6

1,65

2008

01

2008

04

2008

07

2008

10

2009

01

2009

04

2009

07

2009

10

2010

01

2010

04

2010

07

2010

10

2011

01

2011

04

2011

07

2011

10

SEB prognoz÷


Euro zonai pagiriojantis po dideli ų, stor ų graikišk ų vestuvi ų, svarstoma Europos valiutos fondo id ÷ja (1)

� Pagrindinis Europos valiutos fondo (EVF) tikslas – ne gelb÷ti b÷doje atsidūrusius euro zonos narius, o užkirsti kelią, kad jienenusigyventų iki tokios būkl÷s

� Siekiant išvengti „moralin÷s rizikos“, daugiausia į EVF tur÷tų sumok÷ti tos šalys, kurios viršija 60 proc. BVP valstyb÷s skolosir 3 proc. BVP fiskalinio deficito rodiklius (moka tam tikrą procentą nuo skirtumo)

� EVF tur÷tų teisę skolintis rinkoje visiškai ir kartu garantuojant visoms fondo nar÷ms


Euro zonai pagiriojantis po dideli ų, stor ų graikišk ų vestuvi ų, svarstoma Europos valiutos fondo id ÷ja (2)

� EVF vykdytų šalių-narių ekonomikos situacijos priežiūrą ir siūlytų priemones pad÷čiai stabilizuoti

� Kilus finansinei krizei ir prasid÷jus investuotojų b÷gimui, EVF gal÷tų konvertuoti kreditorių įsigytus šalies X vertybinius popierius į EVF vertybinius popierius, taikant nustatytą „plaukųkirpimo“ koeficientą. Spekuliantų išvestiniai vertybiniai popieriai nebūtų konvertuojami.


Akcij ų rink ų perspektyvai švies ÷jant, „buli ų“ ir „mešk ų“ gin čas toli gražu nesibaig ÷ (1)

� Pastaraisiais metais viešpatavusi „meškų“ nuotaika nuvertino akcijas ir padar÷ jas patrauklias pirkti

� Vyriausybių ekonomikos skatinimo pastangos dav÷ vaisių ir blogiausi laikai jau praeityje

� Artimiausioje ateityje laukia daug malonių siurprizų įmonių lygiu (pelningumas, nauji užsakymai ir t.t.)

„BULI Ų“ ARGUMENTAI


Akcij ų rink ų perspektyvai švies ÷jant, „buli ų“ ir „mešk ų“ gin čas toli gražu nesibaig ÷ (2)

� Valdžios intervencijos ekonomikai pagyvinti 1998 m., 2001 m. ir 2008 m. neleido įvykti šimtaprocentinei akcijų korekcijai

� Dirbtinis ekonomikos ir akcijų rinkos stimuliavimas kuria naujusfinansinio turto „burbulus“, ypač besivystančių šalių rinkose (Kinija)

„MEŠK Ų“ ARGUMENTAI


„Mešk ų“ ir „buli ų“ diskusija dviej ų rinkos guru – ekonomist ų R.Shillerio ir J.Siegelio pavyzdžiu

� Akcijos istoriškai žvelgiant šiuo metu yra itin pigios

Robertas Shilleris: Jeremy Siegelis:

� JAV NT rinka gali v÷l įkristi į „duobę“ po trumpo atsigavimo, patraukdama paskui save ir akcijų kursus

� Per ilgą laikotarpį nuo 1881 m. akcijų P/E santykis JAV vidutiniškai buvo 16, tuo tarpu dabar viršija 20

� Kuomet P/E viršydavo 20, sekantį dešimtmetį jų kursas vidutiniškai krisdavo 2 proc. kasmet (atsižvelgus į infliaciją)

� Interneto ir NT „burbulo“ d÷ka ilgalaikis istorinis įmonių pelningumas išaugo nuo 6 proc. iki 7 proc., arba 17 proc., o tai n÷ra tvaru

� Ekonomikai paliekant recesijos zoną, normalus P/E yra 18,5, tuo tarpu dabartines akcijų kainas palyginus su 2010 m. prognozuojamu pelnu, P/E yra tik 14,5

� Pastarasis faktas sukuria erdvę S&P500 indeksui 2010 m. augti iki 1400, arba apie 20 proc.


„Mešk ų“ argumentas – skatindama ekonomik ą ir finans ų rink ą, valdžia užkerta kelią sveikai akcij ų kurs ų korekcijai, tod ÷l rinkos temperat ūra yra 37-38°C

Šaltinis: Reuters Ecowin.

S&P500 akcij ų indeksas

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

1998

m.

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2000 03 09: 1409,2

2009 03 09: 676,5

2010 03 09: 1140,4

Per 1 m.: ▲69%Per 10 m.: ▼19%


Šiuo metu akcij ų P/E santykis nominaliai yra aukštas, ta čiau jis apskai čiuotas, neatsižvelgiant į artimiausioje ateityje ger ÷siant į bendrovi ų pelningum ą

Šaltinis: Prof. R.Shillerio interneto tinklalapis.

Realus S&P 500 kainos ir pelno santykis (P/E)

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

1880 1890 1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990 2000 2010

1881-2010 m. vidurkis: 16,4

1920 12: 4,8

1999 12: 44,2

2010 03: 20,6


Kad ir kaip beb ūtų, akcij ų rinka neb ÷ra tokia nervinga kaip prieš dvejus metus ir tai yra bloga žinia „taktikams“, uždirbantiems pinigus iš trumpalaiki ų svyravim ų

Šaltinis: Reuters Ecowin.

Azijos kriz ÷.comkriz ÷ 2008 m. kriz ÷

S&P500 kintamumo indeksas (VIX)

0

10

20

30

40

50

60

70

1990 m. 1992 m. 1994 m. 1996 m. 1998 m. 2000 m. 2002 m. 2004 m. 2006 m. 2008 m. 2010 m.


Norin čiųjų važiuoti į „eurolend ą“ traukinys jau suformuotas, ta čiau pirmasis vagonas kirs sien ą 2011 m., o paskutinis – 2015 m.

Tik÷tini euro įvedimo metaiValstyb ÷

Lenkija

Čekija

Vengrija

Rumunija

Bulgarija

Latvija

Lietuva

Estija

Ne anksčiau kaip 2015 m.




2015 m.

2014 m.

2014 m.

2011 m.

Politinio ryžto įvesti eur ą stoka; aukštas biudžeto deficitas

Politinio ryžto įvesti eur ą stoka; aukštas biudžeto deficitas

Didel ÷ valstyb ÷s skola ir aukštas biudžeto deficitas

Aukštas biudžeto deficitas

Nor÷tų įvesti eur ą 2013 m., bet tr ūksta politinio sutarimo su Europos Komisija



2009 m. pademonstruota stulbinanti fiskalin ÷ drausm ÷


Kaip rodo VRE šali ų patirtis, nacionalin ÷ valiuta iki euro įvedimo gali tiek stipr ÷ti, tiek silpn ÷ti� Valiutos kurso politikos modelis n÷ra lemiamas veiksnys siekiant greitesnio

euro įvedimo. Slov÷nija (eurą įvedusi 2007 m.) ir Slovakija (2009 m.) praktikavo reguliuojamo valiutos kurso sistemą, tuo tarpu Estija (numanomai 2011 m.) nuo 1992 m. taiko valiutų valdybos modelį.

Slov ÷nijos tolaro ir Slovakijos kronos kursas euro atžvi lgiu

25

30

35

40

45

50

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

210

215

220

225

230

235

240

245

Slov ÷nijos tolarasSlovakijos krona

VKM-II Euro zona

Euro zona17,6 proc. revalvacija

8,5 proc. revalvacija

VKM-II

Šaltinis: ECB, Bloomberg.


Pirmasis 2010 m. pusmetis leis labiau pasireikšti niurgzliams, o antrasis –optimistams

Metinis realaus BVP pokytis (proc.)

3,3

6,7 6,9

10,2

7,4 7,8 7,8

9,8

2,8

-15,0

(4,0)*

4,0

(1,0)*1,0

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 20 07 m. 2008 m. 2009 m. 2010P 2011P

* Ankstesn÷ SEB banko prognoz÷.

� Pirmąjį 2010 m. ketvirtį v÷l sugrįšime prie BVP „minuso“, bet neilgam

� IAE uždarymas pablogino vieną iš BVP veiksnių –grynojo eksporto rodiklį

� Namų ūkiai – vis dar užhipnotizuoti elektros šoko


Pra÷jusiais metais Lietuvos BVP gelb ÷jo grynasis eksportas ir žem ÷s ūkis

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Realiojo BVP komponent ų išlaid ų metodu metinis pokytis 2009 m. (mlrd. Lt)

11,6

-0,3

-9,8

-12,9

Grynasiseksportas

Vyriausyb ÷sišlaidos

Namų ūkiųišlaidos

Bendrojopagrindinio

kapitaloformavimas

Realusis BVP 2009 m. sumaž÷jo 12,1 mlrd. Lt, iš j ų:

Realiojo BVP metinis pokytis gamybos metodu 2009 m. (proc.)

-43,3

-17,0

-14,4

-13,0

-1,9

2,0

Statyba

Mažmenin ÷prekyba,

viešbu čiai,transportas ir

ryšiai

Pramon ÷ irenergetika

Finansinistarpininkavimas,NT ir kita verslo

veikla

Viešasisadministravimas,

komunalin ÷ irsocialin ÷ veikla

Žem÷s ūkis


2010 m. sausio m ÷n. eksporto pl ÷tros tempai sumaž ÷jo, ta čiau to nereik ÷tų dramatizuoti

Metinis lietuviškos kilm ÷s eksporto pokytis (proc.)

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Iš viso

Be mineralini ų produkt ų


Lietuviškos kilm ÷s eksporto metinis pokytis (proc.)

-60,3

-21,7

-0,5

-5,6

-26,8

-33,5

-32,4

-8,4

-11,7

-13,9

-17,1

-8,8

-6,0

-1,5

-0,8

0,5

6,4

7,8

12,9

15,7

Chemijos pramon ÷sprodukcija

Tekstil ÷

Transporto priemon ÷s

Žem÷s ūkio ir maistoproduktai

Iš viso

Mineraliniai produktai

Mašinos ir įrengimai

Baldai

Guminiai ir plastikiniaigaminiai

Medienos ir popieriausgaminiai

2009 11-2010 01

2009 08-2009 10


2010 m. pradžioje pasitikome nauj ą energetikos status quo – be IAE ir papildom ų Lietuvos elektrin ÷s generavimo paj ÷gumų, kuris užtruks iki 2012 m.

Metinis mineralini ų produkt ų prekybos pokytis 2010 m. saus į (proc.)

36,4

165,9

9,2

-9,0

-8,7

-50,8

-36,2

10,2 karto

Žalia nafta

Naftos alyvos(degalai)

Dujos

Elektra

Eksportas

Importas

Mineralini ų produkt ų ir energijos ištekli ų prekybos balansas (mln. Lt)

-628

-236-182

25

708

-861

-266

-614

-33

587

Žalia nafta Dujos Iš viso Elektra Naftos alyvos(degalai)

2009 m. sausis 2010 m. sausis



Gamybos paj ÷gumų apkrovimo lygis ūgtel÷jo, ta čiau net nepriart ÷jo prie 65 proc.

Gamybos paj ÷gumų panaudojimas ir produkcijos atsarg ų lygis

50

55

60

65

70

75

80

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

Gamybospaj÷gumųpanaudojimolygis (proc.)

Pagamintosprodukcijosatsargų lygis*(skal÷ dešin÷je)

* Pramon÷s įmonių vadovų atsakymų į apklausos klausimą „Ar Jūsų pagamintos produkcijos atsargos yra per didel÷s, pakankamos ar nepakankamos?“ balansas.

Šaltinis: Statistikos departamentas.

� Įmon÷s toliau „be gailesčio“ tuština sand÷lių atsargas, tačiau gamybos paj÷gumų apkrovimo lygis kyla saikingai

� Įmonių užsakymų portfelis pildosi l÷čiau nei 2009 m. rudenį (bl÷sta ekonomikos skatinimo impulsai Vakaruose?)

� Didesniam gamybos paj÷gumų apkrovimui pasiekti trukdo technin÷s kliūtys (neveikiantys įrengimai, išformuotas personalas)


Vidutin ÷ metin ÷ infliacija toliau nuosekliai art÷ja prie 0 proc., nepaisant elektros energijos ir degal ų brangimo

Vidutin ÷ metin ÷ SVKI infliacija (proc.)

1,11,6

0,3

-1,1

1,2

2,7

3,8

5,8

11,1

4,2

(2,0)*

2,0

(0,0)*

0,0

2,6

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 20 07 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.vasaris

2010P 2011P



Į klausim ą, ar „vidin ÷s devalvacijos“ arba atlyginim ų karpymo pakako konkurencingumui atstatyti, gali atsakyti tik pats verslas

Vidutinio m ÷nesinio bruto darbo užmokes čio metinis pokytis (IV ketv., be IĮ, proc.)

-0,5

1,3

5,3 5,5

8,5

10,9

19,1 18,5

13,0

-8,7

(3,5)*

3,5

-1,0(-1,0)*

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 20 07 m. 2008 m. 2009 m. 2010P 2011P



Nedarbo kilimas kvepia rimtais nemalonumais Sodrai, kurios problem ų greito sprendim ų recepto ir taip n ÷ra

Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)

16,417,4

13,8

12,411,4

8,3

5,6

4,3

5,8

13,7

(16,0)*

17,0(15,5)*

16,5

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 20 07 m. 2008 m. 2009 m. 2010P 2011P



Sumažinti prognozuojam ą 2010 m. biudžeto deficit ą ryžom ÷s d÷l konservatyvaus ši ų metų iždo pajam ų plano, pagr įsto tolesnio ūkio nuosmukio l ūkesčiais

Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS'95)

-3,2-3,6

-1,9-1,3 -1,5

-0,5 -0,4-1,0

-3,2

-8,4

-5,0(-5,0)*

-8,0(-10,0)*

-10,0(-10,0)*

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 20 07 m. 2008 m. 2009 m. I-III ketv.

2009P 2010P 2011P



Per pra ÷jusius metus Lietuva padar ÷ didel ę pažangą ir dabar jos vertybini ų popieri ų pajamingumas atitinka jos reiting ą

Šaltinis: ECB, S&P.

Europos S ąjungos šali ų 10 m. vyriausyb ÷s obligacij ų vidutinis pajamingumas antrin ÷je rinkoje 2010 m. vasario m ÷n. pagal S&P

kredito reiting ą (proc.)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12AAA AA+ AA AA- A+ A A- BBB+ BBB BBB- BB+

Lietuva


Lietuvos obligacij ų pajamingumas maž ÷ja sparčiau nei ger ÷ja šalies ekonominiai rodikliai, o tai atspindi tarptautin į stabilizavimo politikos pripažinim ą

� Galima perti Lietuvos vyriausybę už tai, kad išplatino pastarąsias obligacijų emisijas už aukštesnę kainą nei būtų dabar, tačiau šių emisijų įvykdymas ir buvo esmin÷ palūkanų maž÷jimo priežastis

Šaltinis: Bloomberg.

Lietuvos tarptautini ų obligacij ų pajamingumas antrin ÷je rinkoje (proc.)

4

4,5

5

5,5

6

6,5

7

7,5

8

2009 10 2009 11 2009 12 2010 01 2010 02 2010 03

2010 m. vasariom÷n. (10 metų)

2009 m. spaliom÷n. (5 metų)


Istorin ÷ patirtis rodo, kad vieš ųjų išlaid ų karpymu, o ne mokes čių didinimu, pagr įstos fiskalinio konsolidavimo programos buvo veiksmingesn ÷s

� Jos sukurdavo tinkamesnį pagrindą ilgalaikiam tvariam augimui

� Jos prisid÷davo prie infliacijos ir palūkanų normų maž÷jimo (per didesnį investuotojų pasitik÷jimą)

Pokytis (proc. BVP)

14,8-7,87,01993-2000 m.Švedija

1,4-3,9-2,51993-97 m.Nyderlandai

9,5-5,83,71992-99 m.Kanada

12,0-6,75,31994-2000 m.Suomija

4,6-3,90,71996-2000 m.Vokietija

10,6-14,3-3,71985-96 m.Airija

2,1

-4,9

-2,2

-0,1

Mokesčių pajamų

-10,0

-9,2

-5,1

-3,7

Viešųjų išlaid ų

12,12009-10 m.Lietuva*

4,31982-88 m.D.Britanija



Fiskalinio balanso

LaikotarpisValstyb ÷PRIEŽASTYS:

* Duomenys yra išankstiniai. 2010 m. BVP – SEB banko prognoz÷.

Šaltinis: The Economist, LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.


Vidutin ÷ Lietuvos valstyb ÷s skolos trukm ÷ neiškrenta iš išsivys čiusi ų šalių konteksto

Valstyb ÷s skolos trukm ÷ (svertinis vidurkis, metai)

0 2 4 6 8 10 12 14

JAV

Australija

Lietuva

Kanada

Japonija

Vokietija

Portugalija

Ispanija

Šveicarija

Airija

Prancūzija

Italija

Graikija

D.Britanija

Šaltinis: The Economist, LR finansų ministerija.

� Kuo didesn÷ vertybinių popierių mas÷ yra išleista ankstesniųjų metų biudžeto deficitams finansuoti, tuo labiau valdžia toleruoja infliaciją

� Kuo daugiau vertybinių popierių emituojama „šviežiam“ deficitui padengti, tuo mažesnis infliacijos toleravimo lygis, nes ji atsispind÷tų valdžios skolinimosi kaštuose


Pagal skolos „sp ąstų“ rodikl į Lietuvos pad ÷tis atrodo nepavyd ÷tina, ta čiau mums padeda mažas valstyb ÷s skolos ir BVP santykis

� Skolos „spąstų“ rodiklis apskaičiuojamas kaip metinio nominalaus BVP augimo 2010-2011 m. ir 2 m. VVP kupono skirtumas

� Skolos „spąstų“ teorija yra korektiška, kai bendra valstyb÷s skola maždaug prilygsta BVP, tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje ji yra 3 kartus mažesn÷

* 3 m. VVP kuponas.

Šaltinis: The Economist, Bloomberg, SEB banko skaičiavimai.

2010-2011 m. nominalaus BVP pl ÷tros tempo ir 2 m. VVP kupono skirtumas (proc. punktai)

-4,9-4,3

-3,4 -3,2-2,7 -2,7

-2,3 -2,3-1,7 -1,6

-1,2-0,7

0,20,5

1,0

2,7 2,8

-6

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

Airi

ja

Latv

ija

LIE

TU

VA

Por

tuga

lija

Italij

a

Dan

ija

Ispa

nija

Pra

ncū

zija

Suo

mija

*

Gra

ikija

Šve

dija

Nyd

erla

ndai

Bel

gija

Japo

nija

Vok

ietij

a

JAV JK


Tikslesnis skolos aptarnavimo naštos įvertinimo kriterijus – pal ūkanų už valstyb ÷s skol ą ir valdžios sektoriaus pajamų santykis

� Tarptautinių kredito reitingų agentūrų duomenimis, kritin÷ šio rodiklio riba yra 10 proc.

� Min÷tasis rodiklis Lietuvoje sudaro maždaug 5 proc. ir yra panašus kaip ir 2000 m.

Palūkanų už valstyb ÷s skol ą ir valdžios sektoriaus pajam ų santykis (proc.)

4,0

4,94,6

4,0 3,9

2,9

2,52,2 2,1 1,9

2,8

0

1

2

3

4

5

6

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m. I

-III

ketv

.

Šaltinis: Statistikos departamentas, LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.


Pirmasis pokrizin ÷s mokes čių ir vieš ųjų išlaid ų politikos testavimo etapas –priešrinkiminiai 2011-2012 m.

� Valdžiai teks mokesčių mok÷tojams atsakyti į klausimą, kokie nepaprastomis aplinkyb÷mis 2009-2010 m. priimti sprendimai bus atšaukti, o kokie liks galioti (pvz., PVM tarifo sumažinimas)

� Ekonomikos augimo sąlygomis reik÷s atsiskaityti su tomis visuomen÷s grup÷mis, kurios sud÷jo santykinai daugiausia aukų ant finansinio stabilizavimo „aukuro“ (sumažintų pensijų kompensavimas)

� Art÷jantys Seimo rinkimai lenks valdžią prie palankių sprendimų politiškai įtakingiausioms rink÷jų grup÷ms (pensininkai, asocijuotos verslininkų grup÷s ir pan.)


Valstyb ÷s skolos lygis iš esm ÷s nustos did ÷ti susilyginus fiskalinio deficito ir nominalaus BVP pl ÷tros rodikliams

Šaltinis: LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.

Valdžios sektoriaus skola

0

2

4

6

8

10

1995

m.

1996

m.

1997

m.

1998

m.

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

P

2011

P

2012

P

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Metinis pokytis (mlrd. Lt)

Proc. BVP (skal÷ dešin÷je)


L÷tesnis ekonomikos augimas artimiausi ą dešimtmet į aštrins BVP paskirstymo kov ą (1)

� Skirtingai nei po Rusijos kriz÷s 1998 m., Lietuvos ekonomika neturi galimybių kasmet augti 7,5-8 proc.

– Šį kartą į ekonomikos atsigavimo stadiją įžengsime tur÷dami ne 25 proc., o 40-45 proc. BVP valstyb÷s skolą

– Didel÷s skolos aptarnavimo išlaidos apsunkins grįžimą prie ikikrizinių mokesčių tarifų ir apribos valstyb÷s investicijų politiką

– Ne taip kaip prieš dešimtmetį, Lietuva vis labiau kenčia d÷l darbingų žmonių emigracijos ir visuomen÷s sen÷jimo

– Bankų kreditavimas leido mūsų ekonomikai 2003-2007 m. augti pranokstančiais potencialą tempais, tačiau vargu ar tai pasikartos

– Potencialų BVP augimo tempą l÷tins jau pasiektas aukštesnis konvergencijos su išsivysčiusiomis šalimis lygis


L÷tesnis ekonomikos augimas artimiausi ą dešimtmet į aštrins BVP paskirstymo kov ą (2)

� Jau dabar užprogramuoti ateities nacionalinių pajamų paskirstymo konfliktai tarp:

– Mokesčių mok÷tojų ir biudžetinio sektoriaus tarnautojų

– Jaunesniosios (įplaukas pensijoms generuojančios) ir vyresniosios (pensijas gaunančios ar pensinį amžių pasitinkančios) kartų

� Konfliktą komplikuos valdžios ketinimai kaip galima greičiau įsivesti eurą ir sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP


2009 m. Lietuvos verslo pelningumas įgriuvo į „duob ę“, iš kurios išsikapstys nebent tik 2011 m.

Nefinansini ų įmoni ų pelningumas

3,7

5,0

1,11,9

3,8

4,95,4

6,0 6,2

8,8

3,9

-1,2

2,32,8

0,61,3

2,7

4,0

5,5

7,3

9,2

15,9

8,1

-1,8

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 20 05 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Pelningumo koeficientas (proc.) Pelnas prieš apmokestinim ą (mlrd. Lt)

Šaltinis: Statistikos departamentas.


2010 m. įmoni ų pelningumo ger ÷jim ą stabdys vidaus ir išor ÷s veiksniai

� Prognozuojamas euro (lito) silpimas JAV dolerio atžvilgiu brangins žaliavinį-energetinį importą

� Silpna vidaus paklausa ir vyraujantis defliacinis klimatas trukdys įmon÷ms perkelti did÷jančias sąnaudas į galutinę produktų bei paslaugų kainą

� Įtempta viešųjų finansų pad÷tis neleidžia tik÷tis netiesioginių mokesčių (PVM, akcizų) naštos palengvinimo

� Bankų sistemos finansinio rezultato ger÷jimą apsunkins smarkiai slegiantis blogų paskolų portfelis


Finansinio rezultato poži ūriu bank ų sistemai blogiausi buvo 2009 metai, ta čiau šiais metais pager ÷jimas dar nebus revoliucinis

Metinis paskol ų ir ind ÷lių pokytis (proc.)

-0,9

17,4

22,0

52,5

39,7

53,6

48,946,9

18,9

-14,1

23,921,2

12,1

16,2

31,6

40,7

20,522,6

-4,7

7,4 (5,0)*

5,0(0,0)*

0,0

(5,0)*

5,0(-2,0)*

1,0

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 20 07 m. 2008 m. 2009 m. 2010P 2011P

Paskolos Ind÷liai

2000-2007 m. ir 2008-2011 m. duomenys n÷ra griežtai palyginami d÷l metodologijos skirtumų.



Nekilnojamojo turto rinka – reikšming ų poky čių išvakar ÷se

� Statybų bendrov÷s, NT vystytojai ir bankai laiko savo rankose pastatytą, bet neparduotą būstą

� Bankai sutiktų parduoti perimtą būstą ne bet kokiomis sąlygomis, tod÷l šios atsargos gali „kab÷ti“ rinkoje ilgiau

� Pirk÷jų psichologija verčiasi iš pesimistin÷s į neutralią ir net santūriai optimistinę

� Vis labiau pasireiškia motyvacija „pagauti“ būsto kainą žemiausiame taške

� Pradiniame etape pirkimas gali pagyv÷ti net be bankų dalyvavimo (perkama iš santaupų)

� Vidutiniu laikotarpiu aktyvesnis bankų kreditavimas yra būtinas NT rinkai palaikyti, tačiau jis nemažai priklausys nuo fundamentalių veiksnių

� Planai įvesti visuotinį NT mokestį kol kas pirk÷jų elgesiui didel÷s įtakos neturi

PAKLAUSA PASIŪLA


Būsto kreditavimo rizika verslo ciklo metu smarkiai kinta (1)

� Santykinai saugesn÷s yra paskolos, suteiktos pradin÷je ekonomikos kilimo stadijoje, kadangi:

– Ger÷janti kliento finansin÷ situacija leidžia tik÷tis geros kredito istorijos artimiausius 5-6 metus

– Paskolos sumos ir įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vert÷s santykis taip pat yra „pasmerktas“ maž÷ti kylant NT kainoms.


Būsto kreditavimo rizika verslo ciklo metu smarkiai kinta (2)

� Bankai tur÷tų būti liberalesni (didesnis paskolos ir NT vert÷s santykis, mažesn÷ palūkanų marža) verslo ciklo pradžioje ir daug griežtesni baigiamojoje, pakilimo stadijoje. S

AU

GU

S

NE

UT

RA

LUS

RIZ

IKIN

GA

S

Laikas

Ekonomikos pl÷tra

Kreditavimo ciklas

42

Ačiū už d÷mesį!

Lietuvos ekonomika 2010 metais: kv puoti bus …1 Lietuvos ekonomika 2010 metais: kv ÷puoti bus lengviau, bet ne visiems... Dr. Gitanas Naus ÷da SEB banko prezidento patar ÷jas

Documents