KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR … · Web viewAptariamo teisės akto 6.4.1 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinėse bendrovėse

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijaiel. p. [email protected]

2015-06- Nr. 4-01-

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS VEIKLOS VYKDANT VALSTYBĖS ĮMONĖS LIETUVOS NAFTOS PRODUKTŲ AGENTŪRA VALDYMO ORGANIZAVIMĄ IR VEIKLOS PRIEŽIŪROS UŽTIKRINIMĄ

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo

tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, atliko

korupcijos rizikos analizę Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos

ministerija) veiklos valdant valstybės įmonę Lietuvos naftos produktų agentūra (toliau – VĮ LNPA)

srityse:

1. VĮ LNPA valdymo organizavimo;

2. VĮ LNPA veiklos tikslų nustatymo, jų įgyvendinimo kontrolės ir veiklos priežiūros

užtikrinimo.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo pagrindas: 2014 m. liepos 9 d. rašte Nr. 4-01-3899

nurodytas sprendimas.

Korupcijos rizikos analizę atliko: STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos

skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Kestenis.

Korupcijos rizikos analizė pradėta: 2015 m. sausio 10 d.

Korupcijos rizikos analizė baigta 2015 m. gegužės 18 d.

Nurodytose Energetikos ministerijos veiklos srityse korupcijos rizikos analizė atlikta pirmą

kartą.

Analizuotas Energetikos ministerijos veiklos laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m.

gruodžio 31 d.

2

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS TURINYS

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI.......................................................3

I. KORUPCIJOS RIZIKA VĮ LNPA VALDYMO ORGANIZAVIMO SRITYJE.............................4

II. KORUPCIJOS RIZIKA VĮ LNPA VEIKLOS TIKSLŲ NUSTATYMO, JŲ ĮGYVENDINIMO KONTROLĖS IR VEIKLOS PRIEŽIŪROS SRITYSE....................................................................13

III. MOTYVUOTOS IŠVADOS........................................................................................................29

IV. PASIŪLYMAI.............................................................................................................................32

3

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI

Tikslai: Korupcijos prevencijos požiūriu įvertinti Energetikos ministerijos veiklą, VĮ LNPA

valdymo organizavimo, bei VĮ LNPA veiklos tikslų nustatymo, jų įgyvendinimo kontrolės ir veiklos

priežiūros užtikrinimo srityse.

Uždaviniai:

- Nustatyti Energetikos ministerijos lygmens teisinio reglamentavimo trūkumus.

- Nustatyti teisės aktų įgyvendinimo Energetikos ministerijos veikloje problemas.

- Išanalizuoti praktinį Energetikos ministerijos administracinių procedūrų organizuojant VĮ

LNPA valdymą, nustatant LNPA veiklos tikslus, vykdant jų įgyvendinimo kontrolę ir užtikrinant

LNPA veiklos priežiūrą, vykdymą bei nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius.

- Pasiūlyti analizuojamose Energetikos ministerijos veiklos srityse korupcijos riziką ir jos

veiksnius mažinančias priemones.

Objektas:

Energetikos ministerijos veikla, organizuojant VĮ LNPA valdymą, nustatant VĮ LNPA

veiklos tikslus, vykdant jų įgyvendinimo kontrolę ir užtikrinant VĮ LNPA veiklos priežiūrą,

reglamentuojantys teisės aktai ir Energetikos ministerijos vykdytų administracinių procedūrų

dokumentai.

Subjektas: Energetikos ministerija.

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

- Teisės aktų ir administracinių procedūrų dokumentų turinio analizė.

- Interviu metodas (Energetikos ministerijos valstybės tarnautojams pareigūnams pateikti

klausimai).

- Viešai prieinamos informacijos stebėjimas ir analizavimas (Energetikos ministerijos ir VĮ

LNPA interneto tinklalapis, informacija žiniasklaidoje).

Atliekant korupcijos rizikos analizę vertinti dokumentai ir informacija, nurodyti 1

priede.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis korupcijos rizikos analizės 1

priede išvardytais teisės aktais ir dokumentais, kita EM darbuotojų pateikta informacija.

4

I. KORUPCIJOS RIZIKA VĮ LNPA VALDYMO ORGANIZAVIMO SRITYJE

VĮ LNPA yra centrinė naftos produktus ir naftos atsargas kaupianti ir tvarkanti

organizacija Lietuvos Respublikoje, kuri, tenkindama viešuosius interesus, atlieka Lietuvos

Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme nustatytas funkcijas. VĮ LNPA

įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašą. Valstybės

įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija. VĮ LNPA pagal su

Energetikos ministerija pasirašytas pavedimo vykdymo sutartis vykdo Energetikos ministerijos

Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programą, kurios įgyvendinimui, per metus

skiriama maždaug 810936 Eur (arba 2800000 Lt)1 valstybės biudžeto lėšų. VĮ LNPA filialų ir

atstovybių neturi.

STT, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo ir Korupcijos rizikos analizės

atlikimo tvarkos nuostatomis, analizavo Energetikos ministerijos veiklą, vykdant LNPA valdymo

organizavimą. Valstybės valdomų įmonių valdymo kokybė, su ja susijusios problemos suponuotos

nepakankamos kontrolės ir priežiūros politikos, veiklos skaidrumo trūkumo, galimos neefektyvios

veiklos ir turto panaudojimo kelia susirūpinimą tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu.

Pripažįstama, kad viena iš esminių tokio valstybės valdomų įmonių veiklos neefektyvumo

priežasčių – esama jų valdymo sistema, kuri neskatina valstybės valdomų įmonių veikti efektyviai ir

skaidriai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) siekdama padėti

valstybėms įvertinti ir patobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo veiklos ekonomiškumą,

naudingumą ir efektyvumą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir nustatyti aiškias su įmonėmis susijusių

valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę, išanalizavusi įvairiose šalyse sėkmingai atliktas

valstybės valdomų įmonių reformas ir apibendrinusi geriausią patirtį parengė Įmonių valdymo

principus2, Valstybės valdomų įmonių valdymo gaires3. EBPO išskiria 6 pagrindinius valstybės

valdomų įmonių valdymo principus: 1) Valstybės valdomų įmonių teisinė ir reguliavimo aplinka

turi užtikrinti vienodas sąlygas tiek valstybės valdomoms įmonėms tiek ir kitiems rinkos dalyviams;

2) Valstybės valdomų įmonių valdymas turi būti vykdomas skaidriai, atsakingai, profesionaliai ir

atsakingai; 3) Turi būti užtikrinamas akcininkų teisių lygiateisiškumas; 4) Valstybės nuosavybės

politika neturi pažeisti kitų, su valstybės valdomomis įmonėms susijusių šalių teisių; 5) Valstybės

valdomos įmonės turi laikytis griežtų skaidrumo standartų ir vadovautis EBPO įmonių valdymo

principais; 6) Valstybės valdomų įmonių valdybos turi turėti visus būtinus įgaliojimus ir

1 Analizuojamu laikotarpiu oficiali Lietuvos Respublikos valiuta, naudota iki 2014 m. gruodžio 31 d., buvo litas, todėl toliau analizėje visos sandorių, piniginių prievolių ir pan. sumos bus nurodomos litais. 2 OECD Principles of Corporate Governance. OECD 2004. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/daf/ca/corporategovernanceprinciples/31557724.pdf3 OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises. OECD 2005. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/daf/ca/34803211.pdf.

5

kompetencijas tam, kad vykdytų strateginio planavimo priemones ir įmonės vadovybės priežiūros

funkcijas.

EBPO, be kita ko, akcentuoja patikimos valdymo struktūros kuri užtikrintų strateginį

įmonės orientavimąsi į tikslus, sukūrimo būtinumą, didžiausias pastangas nukreipiant į tai, kad

valstybė kaip aktyvus įmonės savininkas gautų tokius pat instrumentus ir priemones, kuriomis

disponuoja privataus kapitalo įmonių savininkai, t. y. teisinėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinti,

kad valstybės valdomose įmonėse, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, būtų suformuoti tinkami

valdymo organai, aiškiai apibrėžtos jų kompetencijos ir įgaliojimų ribos4.

Siekiant įgyvendinti EBPO rekomendacijose nustatytus valstybės valdomų įmonių gero

valdymo principus, vykdant valstybės valdomų įmonių valdymo pertvarką Lietuvos Respublikoje,

buvo priimta eilė programinių dokumentų ir teisės aktų, reglamentuojančių valstybės valdomų

įmonių valdymo organų sudarymo, jų kompetencijos nustatymo tvarką. Atsižvelgiant į korupcijos

rizikos analizės objektą ir analizuojamą Energetikos ministerijos veiklos sritį, STT nuomone,

aktualiausi šie teisės aktai ir jais nustatomo teisinio reguliavimo nuostatos:

a) Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1731 (2013 m. balandžio 30 d.

redakcija) (toliau – Efektyvumo didinimo koncepcija), kurioje, be kita ko, įtvirtintas siekis,

užtikrinti, kad kiekviena valstybės valdoma įmonė turėtų kolegialų valdymo organą – valdybą,

apibrėžtos šio valdymo organo kompetencijos, jos formavimo tvarkos gairės5.

b) Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos

aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665

4 OECD Principles of Corporate Governance. OECD 2004. 1B principas. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/daf/ca/corporategovernanceprinciples/31557724.pdf 5 Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcijos 26 – 30 punktuose nustatyta, kad „<...> Valdyba bus svarbiausias valdymo organas, pagal įstatymą atsakingas ir atskaitingas už įmonės plėtrą. Valdybos bus įpareigotos veikti nuosekliai, profesionaliai, laikydamosi aukščiausių etikos standartų, atstovaudamos įmonės ir akcininkų interesams. Jeigu valdybos sprendimai galės daryti įtaką pavieniams akcininkams, valdyba turės sprendimus priimti vienodai atsižvelgdama į visų akcininkų interesus. Tarp svarbių valdybos funkcijų bus įmonės strategijos vertinimas ir įgyvendinimas, įmonės veiklos rizikos valdymas, metinių biudžetų ir verslo planų tvirtinimas, veiklos tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimo stebėjimas, svarbiausių investicinių projektų tvirtinimas, priežiūra ir kita. Valdybos nariai bus nepriklausomi. Jie privalės veikti atsakingai, siekdami geriausiai atstovauti įmonės ir visų įmonės akcininkų interesams, vadovaudamiesi įmonės įstatais, nuosavybės teisės įgyvendinimo gairėmis ir kitais teisės aktais. Valdybos narių nepriklausomumo ir pareigos veikti įmonės interesais reikalavimai bus nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo gairėse. Valdybos nariai bus visiškai atsakingi už nuostolius, kuriuos gali sukelti jų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Vyriausybės priimti teisės aktai užtikrins, kad valstybės valdomų įmonių valdybos veikla būtų visiškai autonomiška ir į ją nebūtų kišamasi. Nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės nustatys skaidrią kandidatų į valdymo organų narius parinkimo tvarką. Kaip ir kiekvienoje privačioje arba valstybės valdomoje įmonėje kompetentingos valdybos skyrimas ypač svarbus verslo sėkmei. Valdybų narių atranka bus išsamiai reglamentuota. Valdybos nario atrankos kriterijai bus nustatyti atsižvelgiant į parengtus įmonės verslo planus, atsakingą rinkos ir įmonės verslo aplinkos analizę. Ypač daug dėmesio bus skirta kandidatų etiniams, reputacijos ir potencialių interesų konfliktų išvengimo aspektams. Kandidatai galės būti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantys asmenys. Akcininkai kontroliuos įmones priimdami sprendimus per akcininkų susirinkimus, išklausydami auditorių išvadas dėl finansinių ataskaitų rinkinių ir vertindami valdybos veiklą. Daugiausia dėmesio bus skiriama aukščiausių etikos ir verslo standartų laikymuisi. Šie standartai bus nustatyti pagal organizacijos „Transparency International“ antikorupcines gaires ir rekomendacijas <...>“.

6

(2014 m. birželio 25 d. redakcija) (toliau – Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo

aprašas), be kita ko, nustatantis valstybės valdomų įmonių kolegialių valdymo organų – valdybų

formavimo tvarką6.

Be to, Energetikos ministerijos kompetencija ir įgaliojimai formuojant valstybės valdomų

įmonių valdymo organus yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių

įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje7, Energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų 2009 m. vasario 11 d.

nutarimu Nr. 86, 6.4.1 punkte8.

Aukščiau cituojamų teisės aktų nuostatų, reguliuojančias valdymo organų valstybės

valdomose įmonėse sudarymo tvarką, turinio kompleksinė analizė, taip pat Energetikos ministerijos

pateiktos informacijos9, VĮ Registrų centras administruojamo Juridinių asmenų registro duomenų,

VĮ LNPA įstatų patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 16 d.

įsakymu Nr. 1-99 (toliau – VĮ LNPA įstatai), įvertinimas STT leidžia daryti išvadą, kad Energetikos

ministerijos veikla sudarant valdymo organus VĮ LNPA nėra pakankamai skaidri, atskirais

klausimais nėra tinkamai ir išsamiai reglamentuojama, o kai kuriais atvejais, nevykdomos net

Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos ir įmonės savininko teises ir

pareigas įgyvendinančiai institucijai teisės aktais nustatomos prievolės. Šios aplinkybės, STT

manymu, gali sudaryti sąlygas korupcijos rizikai, aptariamoje Energetikos ministerijos veiklos

srityje, kilti. Išvadą grindžiame šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis:

1. Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo aprašo, 31 punkte nustatyta, kad

valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, kad valstybės

valdomose įmonėse, priskirtose I–II kategorijoms, taip pat ir šioms kategorijoms nepriskirtose

valstybės valdomose įmonėse, kurioms Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam

saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių

įstatymas suteikia strateginę, svarbią arba ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui,

būtų suformuotos valdybos. Remiantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam

6 Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo aprašo 30-32 punktuose nustatyta, kad „Valstybės valdomos įmonės pagal metines pardavimo pajamas ir valdomo turto vertę priskiriamos I, II, III, IV arba V kategorijai. <...> (30 punktas); Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad valstybės valdomose įmonėse, priskirtose I–II kategorijoms, taip pat ir šioms kategorijoms nepriskirtose valstybės valdomose įmonėse, kurioms Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas suteikia strateginę, svarbią arba ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, būtų suformuotos valdybos (31 punktas); Valstybei atstovaujanti institucija sprendžia, ar tikslinga sudaryti valdybas valstybės valdomose įmonėse, nepriskirtose I–II kategorijoms, prireikus inicijuoja valdybų sudarymą (32 punktas)“.7 Aptariamo teisės akto 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, tvirtina įmonės įstatus, skiria ir atšaukia įmonės vadovą, skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba. 8 Aptariamo teisės akto 6.4.1 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, įgyvendina viešųjų įstaigų dalininko ar savininko teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu įgyvendina ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės įmonių savininko teises ir pareigas.9 Energetikos ministerijos 2014 m. birželio 2 d. raštas Nr. (5.3-04)3-1751.

7

saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių

įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, VĮ LNPA yra priskiriama strateginę reikšmę nacionaliniam

saugumui turinčioms įmonėms.

Pabrėžtina, kad nepaisant aukščiau cituojamuose teisės aktuose įtvirtintos Energetikos

ministerijos prievolės, VĮ LNPA, kaip svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje įmonėje

suformuoti valdybą, LNPA įstatų 22 punkte yra nustatyta, kad „įmonės organai – yra savininko

teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas –

generalinis direktorius <...>“. Tai, kad VĮ LNPA, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus,

kolegialus valdymo organas – valdyba nėra suformuota, patvirtina ir Energetikos ministerijos 2014

m. birželio 2 d. rašte Nr. (5.3-04)3-1751 pateikta informacija.

2. Konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse iš valstybės, savivaldybių ir

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra

valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų

sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo

21 d. nutarimu Nr. 301 (toliau – Konkursų aprašas), 1.1 punkte įtvirtinta, kad valstybės įmonių

vadovai į pareigas yra skiriami konkurso būdu.

Pažymėtina, kad nors, Konkursų aprašo nuostatomis reglamentuojama konkursų

organizavimo valstybės įmonėse, tvarka yra išsami, aiškiai apibrėžianti sprendimą skelbti konkursą

priimančius subjektus10, konkurso paskelbimo vietą ir turinį11, reglamentuojanti kokius dokumentus

turi pateikti pretendentai į pareigas, nustatanti šių dokumentų registravimo tvarką12, pretendentų

atrankos komisijos sudarymo tvarką ir jos kompetenciją, pretendentų į pareigas atrankos tvarką13,

tačiau iš esmės nereglamentuoja kai kurių, STT manymu svarbių aspektų, susijusių su valstybės

valdomų įmonių vadovų skyrimu į pareigas, pavyzdžiui, aptariamame teisės akte nėra nustatoma,

per kiek laiko turi būti skelbiamas konkursas laisvoms valstybės valdomos įmonės vadovo

pareigoms užimti, kokį laikotarpį valstybės valdomai įmonei gali vadovauti laikinai pareigas

einantis vadovas, jo kompetencija ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariami aspektai nėra

reglamentuojami ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse, kuriame apsiribojama nuostatomis, jog juridiniai asmenys įgyja civilines

teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal

įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, įtvirtinimu, ar Lietuvos Respublikos valstybės

ir savivaldybių įmonių įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, kuriame įtvirtinta, kad

10 Konkursų aprašo 2-2.2 punktai.11 Konkursų aprašo 4-6.7 punktai.12 Konkursų aprašo 7-14 punktai13 Konkursų aprašo 15-25 punktai

8

įmonės įstatuose, be kita ko, turi būti nustatoma įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei

atleidimo tvarka. Nepaisant aplinkybės, kad įstatymo leidėjas įtvirtina galimybę įmonės savininko

teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, valstybės valdomos įmonės steigimo dokumentuose

nustatyti aiškesnę tokios įmonės vadovo skyrimo tvarką, VĮ LNPA įstatuose įmonės vadovo

skyrimo tvarka reglamentuojama labai neišsamiai. Aptariamame teisės akte apsiribojama nuostatų,

kad „įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo į pareigas dienos“ (VĮ LNPA įstatų 23

punktas), ir „įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės

vadovą, nustato darbo sutartie su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo

sutartį, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus“ įtvirtinimu. STT mano, kad VĮ LNPA vadovo

skyrimo tvarkos teisinio reguliavimo spragos ir neišbaigtumas gali suponuoti sąlygas nepakankamai

skaidriam įmonės vadovo skyrimui, tuo pačiu didinti korupcijos riziką aptariamoje Energetikos

ministerijos veiklos srityje.

STT, remdamasi VĮ Registrų centras administruojamo Juridinių asmenų registro duomenis,

nustatė, kad VĮ LNPA generalinis direktorius V. K. A. užimamas pareigas eina nuo 2011 m. sausio

4 d.14 Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos ministerija konkursą VĮ LNPA generalinio

direktoriaus pareigoms užimti paskelbė tik 2013 m. spalio mėnesį, t.y. beveik 3 metus VĮ LNPA

vadovavo asmuo paskirtas į šias pareigas nesilaikant imperatyvių Lietuvos Respublikos teisės aktų

reikalavimų. Taip pat, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos

įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis, privaloma pateikti rašytinį prašymą, kad Specialiųjų

tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenis, kuriuos rengiamasi skirti į strateginę reikšmę

nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, pareigas, tačiau Energetikos ministerija į STT

su tokiu prašymu dėl V. K. A. kreipėsi tik 2013 m. gruodžio mėnesį.

STT taip pat nori atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių

įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Įmonės vadovas negali būti ar tapti kito

juridinio asmens valdymo organo nariu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) ar buhalterinę apskaitą

tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu. Jeigu įmonės vadovu skiriamas

asmuo, kuris yra kito juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar

buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas, tai per 1

mėnesį po paskyrimo įmonės vadovu jis privalo atsistatydinti iš pareigų, kurias ėjo kitame

juridiniame asmenyje. Įmonės vadovas, pažeidęs šioje dalyje nustatytą reikalavimą, įstatymų

nustatyta tvarka atleidžiamas iš iki tol eitų įmonės vadovo pareigų. Nuostata, draudžianti įmonės

vadovui būti ar tapti kito juridinio asmens valdymo organo nariu įtvirtinta ir VĮ LNPA nuostatų, 27

punkte. STT korupcijos rizikos analizės metu nustatė, kad V. K. A., užimdamas generalinio

14 Nuo 2011 sausio 4 d. iki 2014 m. sausio V. K. A. laikinai ėjo generalinio direktoriaus pareigas.

9

direktoriaus pareigas nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 2 d. ėjo AB „Klaipėdos nafta“

generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių įmonių įstatymo 9 straipsnio, apibrėžiančio įmonės valdymo organus, ir nustatančio,

kad valstybės įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir

vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas, o įmonės įstatuose gali būti numatytas ir

kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba, konstatuotina, kad aptariamu atveju Lietuvos

Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio nuostatos nebuvo tiesiogiai

pažeistos. Kita vertus, aptariama situacija, STT manymu yra rizikinga korupciniu požiūriu, kadangi

bendrovės vadovo pavaduotojas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, akcinės bendrovės „Klaipėdos

nafta“ vadovo ligos, komandiruotės atveju vykdytų vienasmenio valdymo organo funkcijas, taip

galėtų būti sudaromos sąlygos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo

imperatyvioms nuostatoms pažeisti, prielaidos nesilaikyti tiek Lietuvos Respublikos civiliniame

kodekse tiek ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme numatytų įstaigos

vadovo fiduciarinių pareigų.

3. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje yra

apibrėžiamas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijos

turinys15. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje normoje, įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinančios institucijos teisių baigtinis sąrašas, realizuojant įstatymu jai suteiktą kompetenciją,

nėra pateikiamas. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad

įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendžia ir kitus Valstybės ir

savivaldybių įmonių įstatyme, ar kituose teisės aktuose ir įmonės įstatuose jos kompetencijai

priskirtus klausimus. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte

įtvirtinta, kad valstybės įmonės valdyba, be kita ko, nustato įmonės struktūrą, o šio straipsnio 4

dalyje, kad tuo atveju, kai valdyba nėra sudaroma, įmonės struktūros nustatymas yra priskiriamas

įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai.

Pažymėtina, kad konkretūs, bendri privalomi reikalavimai valstybės įmonės organizacinei

struktūrai įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar Valstybės ir

savivaldybių įmonių įstatyme, taip pat ir poįstatyminiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Valstybės

turtinių ir neturtinių teisių apraše ir kt. teisės aktuose, nėra nustatyti. Vienas iš nedaugelio teisės

aktų, kuriame bent jau iš dalies apibrėžiamas ir reglamentuojamas valstybės įmonės organizacinis

modelis – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Viešojo administravimo

15 Remiantis šia norma, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija: 1) nustato įmonės veiklos strategiją; 2) tvirtina įmonės įstatus; 3) priima sprendimą pakeisti įmonės buveinę; 4) skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus; 5) skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba; 6) tvirtina įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą; 7) parenka audito įmonę; 8) priima sprendimą reorganizuoti įmonę; 9) priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis; 10) priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti įmonės likvidavimą; 11) paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.

10

įstatymas). Šio teisės akto 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įstaigos

struktūra nustatoma atsižvelgiant į įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytus viešojo

administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Aptariamo

straipsnio 4 dalyje, apibrėžiami reikalavimai atskiriems viešojo administravimo įstaigos

organizacinės struktūros elementams – departamentams (valdyboms), skyriams (biurams,

valdyboms), poskyriams (grupėms)16. Nors Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6

dalių turinio sisteminė analizė leidžia teigti, kad aptariamame teisės akte naudojama viešojo

administravimo įstaigos sąvokinė kategorija, be kita ko, apima bei gali būti tapatinama ir su

valstybės įmonėmis, tačiau VĮ LNPA atžvilgiu, bent jau tiesiogiai, šio įstatymo nuostatos negali

būti taikomos17.

Kita vertus, formuojant valstybės įmonės struktūrą, STT manymu turėtų būti atsižvelgiama

į Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511 (su 2010 m. rugsėjo 22 d.

nutarimo Nr. 1389 pakeitimais) ir į Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171, nuostatas,

atskirus Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl įstaigų administracijų struktūrų

tobulinimo18, taip pat, be kitų, ir biudžetinėms įstaigoms skirtomis, Valstybės vykdomosios valdžios

sistemos įstaigų administracinių struktūrų tobulinimo rekomendacijomis19.

16 Departamentas (valdyba) viešojo administravimo įstaigoje steigiamas, jeigu administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą. Departamentą turi sudaryti ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, tačiau įstatyme nustatyta išimtis, jei administruoti pavestoje srityje yra nepakankama funkcijų ir uždavinių įvairovė, ar to reikalauja įstatymas. Šiuo atveju skiriasi šių struktūrinių padalinių pareigybių skaičius (skyrių, esantį departamento sudėtyje, sudaro 4 pareigybės, o nesantį jame – 2 pareigybės. Skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai (grupės), kurie sudaromi iš ne mažiau kaip 3 pareigybių.17 VĮ LNPA teisinį statusą ir kompetenciją įtvirtinančių teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo ir VĮ LNPA įstatų analizė suponuoja išvadą, kad VĮ LNPA nėra viešojo administravimo subjektas, nes neatitinka, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų požymių, t.y. VĮ LNPA teisės aktais nėra suteikti įgaliojimai priimti administracinius sprendimus, vykdyti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, teikti administracines paslaugas ar administruoti viešųjų paslaugų teikimą, t. y. vykdyti viešojo administravimo;18 Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 17 d. pasitarimo protokolas Nr. 55, kuriame be kita ko nustatytas rekomenduotinas (siektinas) darbuotojų skaičius vienam vadovaujančiam darbuotojui (ne mažesnis kaip 4 darbuotojai), taip pat bendrosios ir specialiosios veiklos sričių darbuotojų santykis (ne didesnis nei 0,4 darbuotojo)19 http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=502. Pagrindinės įstaigos administracijos struktūros tobulinimo nuostatos ir rekomendacijos: 1. įstaigos administracijos struktūra turi atitikti įstaigos paskirtį ir veiklos tikslus; 2. įstaigos administracijos struktūra formuojama remiantis, tikslų uždavinių ir funkcijų analize; 3. įstaigos administracijos struktūra turi atitikti teisės aktų nustatytus minimalius reikalavimus administracijos struktūros sudėčiai ir apimčiai; turi būti siekiama maksimalių nustatytų įstaigų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų reikšmių įstaigų administracijų struktūrų valdymo srityje; 4. įstaigos administracijos struktūra turi aiškiai atspindėti veiklos (darbo) pasidalijimą; 5. turi būti išvengta funkcijų dubliavimo su kitomis įstaigomis ir įstaigos viduje; turi būti nustatyti aiškūs valdymo (pavaldumo, koordinavimo) ryšiai; 5. turi būti optimaliai paskirstytos įstaigos vadovybei tenkančios koordinavimo veiklos ir kontrolės funkcijų apimtys ir kt.

11

VĮ LNPA yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, t.y. biudžetinė

įstaiga20, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1449. VĮ

LNPA įstatai, kaip jau minėta, patvirtinti energetikos ministro 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.

1-99, o 2013 m. gegužės 24 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-108 patvirtinta VĮ LNPA

organizacinė struktūra. STT įvertinusi VĮ LNPA internetinėje svetainėje pateikiamus duomenis,

apibūdinančius VĮ LNPA organizacinę struktūrą, nustatė, kad šią įstaigą sudaro 3 skyriai: Teisės ir

bendrųjų reikalų skyrius, Rinkodaros skyrius ir Finansų ir apskaitos skyrius. Atsižvelgiant į VĮ

LNPA 2013 ir 2014 metų veiklos ataskaitose21 pateikiamus duomenis, šioje įmonėje, po to, kai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 204, iki tol VĮ LNPA

priklausiusi Subačiaus kuro bazė buvo perduota AB „Klaipėdos nafta“, dirba tik 6 darbuotojai:

įmonės generalinis direktorius, 3 skyrių vadovai, 1 skyriaus vadovo pavaduotojas ir 1 vyresnysis

specialistas. VĮ LNPA finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose22 nurodoma, kad įmonės

vadovaujantiems darbuotojams priskiriami generalinis direktorius (jo pavaduotojas iki 2013 m.

liepos 1 d.) ir vyriausiasis buhalteris. Net ir tokiu atveju, yra viršijamas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės protokoliniais sprendimais rekomenduojamas (siektinas) darbuotojų skaičiaus vienam

vadovaujančiam darbuotojui (ne mažesnis kaip 4 darbuotojai) rodiklis. O atsižvelgiant į Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos pateikiamus įstaigų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų

skaičiavimų paaiškinimus23, VĮ LNPA organizacinės struktūros neatitikimas aptariamiems

rodikliams tampa visiškai akivaizdus – VĮ LNPA dirba 5 vadovai ir tik 1 darbuotojas.

Pateiktas pavyzdys rodo ne tik tai, kad VĮ LNPA organizacinė struktūra nėra optimali,

neaiškiai atspindinti vidinį veiklos (darbo) pasidalijimą, verčia abejoti įmonės valdymo grandžių ir

tokio kiekio vadovaujančių pareigybių reikalingumu, t. y. problemiška vadybiniu požiūriu,

sudaranti kliūčių VĮ LNPA vykdyti veiklą efektyviai. Tokia įmonės organizacinė struktūra

suponuoja kliūtis ir įmonės vadovybei tenkančių veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijų

apimčių optimaliam paskirstymui, gali riboti efektyvios ir veiksmingos įmonės vidaus kontrolės

sistemos sukūrimą ir funkcionavimą, tuo pačiu didinti korupcijos riziką.

20 Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų“.21 2015 m. sausio 28 d. Nr. 24 „2014 metų dvylikos mėnesių tarpinė veiklos ataskaita; 2014 m. vasario 28 d. Nr. 30 „2013 metų veiklos ataskaita“22 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinys (2015 m. sausio 28 d. Nr. 19) ir 2013 metų finansinių ataskaitų rinkinys (2014 vasario 28 d. Nr.25).23 http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_ id=PUB.1.902. „<…> vadovaujančiais darbuotojais laikomi įstaigos vadovai (aukščiausia valdymo grandis), kuriems priskiriami: įstaigose– įstaigos vadovas ir jo pavaduotojai, <...> aukščiausios valdymo grandies vadovai ir vidurinės valdymo grandies vadovai, kuriems priskiriami: <...> įstaigose – įstaigos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“.

12

II. KORUPCIJOS RIZIKA VĮ LNPA VEIKLOS TIKSLŲ NUSTATYMO, JŲ

ĮGYVENDINIMO KONTROLĖS IR VEIKLOS PRIEŽIŪROS UŽTIKRINIMO SRITYJE.

Pripažįstama24, kad kita, be netinkamos valdymo sistemos, valstybės valdomos įmonės

veiklos neefektyvumo priežasčių yra joms keliamų tikslų prieštaringumas. Valstybės valdomai

įmonei keliamų tikslų neaiškumas tiesiogiai įtakoja ir valstybės valdomos įmonės veiklos

skaidrumą, kadangi sudaro kliuvinius išsamiai suprasti, ką galiausiai turėtų pasiekti valstybės

valdoma įmonė, įvertinti, ar ji savo tikslus pasiekė efektyviai ir skaidriai. Į aiškių valstybės

valdomos įmonės tikslų formavimo poreikį, kaip vieną iš esminių tokių įmonių veiklos efektyvumo

ir skaidrumo didinimo faktorių, dėmesį atkreipia ir EBPO. Pavyzdžiui: mūsų jau minėtose EBPO

valstybės valdomų įmonių valdymo gairėse25, be kita ko akcentuojama, kad visos valstybės

valdomos įmonės prievolės ir funkcijos kylančios iš valstybės socialinės ir visuomeninės politikos

turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžtos ir įtvirtintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taip pat,

valstybės valdomos įmonės įstatuose. Siekiant didinti veiklos skaidrumą, apie šias, nekomercines,

valstybės valdomos įmonės funkcijas, turi būti informuoti suinteresuoti rinkos dalyviai ir

visuomenė. Be to, būtina užtikrinti, kad visos valstybės valdomos įmonės išlaidos, susijusios su

nekomercinių funkcijų vykdymu, būtų išsamiai nustatytos, atskirtos nuo kitų valstybės valdomos

įmonės išlaidų ir atskleistos įmonių veiklos apskaitos dokumentuose. Valstybės valdomos įmonės

išlaidos įsisijusios su nekomercinių funkcijų įgyvendinimu turi būti kompensuojamos adekvačiai,

aiškiai ir skaidriai, neiškraipant rinkos26. Aiškių valstybės valdomos įmonės tikslų nustatymo, jos

vykdomų komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimo, kaip vieno iš įmonės veiklos efektyvumą

ir skaidrumą skatinančio veiksnio poreikis deklaruojamas ir EBPO 2010 metais patvirtintose

skaidrumo ir atskaitomybės principų įgyvendinimo gairėse27. Šiame EBPO dokumente taip pat

apibrėžiami valstybės valdomų įmonių komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimo būdai ir

praktiniai įgyvendinimo žingsniai.

Siekiant įdiegti EBPO priimtus Įmonių valdymo principus28, be kita ko, įtvirtintus ir

plačiau paaiškintus mūsų jau minėtose Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėse, Lietuvos

Respublikoje, vykdant valstybės valdomų įmonių valdymo pertvarką, buvo priimta eilė programinių

dokumentų ir teisės aktų, reglamentuojančių valstybės valdomų įmonių tikslų nustatymo,

24 Valdymo koordinavimo centro Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinės 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metų apžvalgos.25 OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises. OECD 2005. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/daf/ca/34803211.pdf.26 OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises. IC principas ir IC principo gairės. 27 Accountability and Transparency: A Guide for State Ownership. I skyrius. Prieiga per internetą: http://www.korupce.cz/assets/protikorupcni-strategie-vlady/na-leta-2013-2014/1a---Guide-OECD-for-state-ownership.pdf28 OECD Principles of Corporate Governance. OECD 2004. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/daf/ca/corporategovernanceprinciples/31557724.pdf.

13

specialiųjų ir komercinių funkcijų atribojimo, veiklos įgyvendinant šias funkcijas apskaitos

atskyrimo ir kt. tvarką. Atsižvelgiant į korupcijos rizikos analizės objektą ir analizuojamą

Energetikos ministerijos veiklos sritį, STT nuomone, aktualiausi šie teisės aktai ir jais nustatomo

teisinio reguliavimo nuostatos:

a) Mūsų jau minėta Efektyvumo didinimo koncepcija, kurioje, be kita ko, įtvirtinamas

siekis užtikrinti, kad visi valstybės valdomų įmonių politiniai ir socialiniai tikslai būtų absoliučiai

skaidrūs ir aiškiai deklaruojami, o šių tikslų įgyvendinimo išlaidos apskaitomos atskirai (20

punktas).

b) Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo aprašas, kuris, be kita ko, nustato

valstybės valdomų įmonių grupes29, atskiras valstybės valdomas įmones priskiria atitinkamoms

grupėms30, apibrėžia atskirų valstybės valdomų įmonių, priskirtų atitinkamai grupei, tikslus31,

įtvirtina įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos prievolę užtikrinti, kad

būtų nustatoma atitinkamos valstybės valdomos įmonės veiklos strategija, kuri be kita ko apimtų ir

įmonės veiklos planus32;

c) Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 (2013 m. gruodžio 11 d.

redakcija) (toliau – Skaidrumo aprašas), nustato prievolę valstybės valdomoms įmonėms, kartu su

metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ir metine veiklos ataskaita, valstybei atstovaujančiai institucijai

teikti informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus33;29 Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo aprašo 12 punkte nustatyta, kad „Valstybės valdomos įmonės pagal valstybės siekiamus tikslus priskiriamos 1A, 1B ir 2 grupėms, kaip nurodyta Aprašo 1 priede.“30 Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo aprašo 1 priedo 134 punktu LNPA priskiriama valstybės valdomų įmonių 2 grupei.31 Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad valstybė siekia valstybės valdomų įmonių „priskirtų 1A grupei, verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo“, atitinkamai 12.2 punkte „priskirtų 1B grupei, verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, taip pat strateginių šalies interesų užtikrinimo: šalies ekonominio saugumo, strateginių projektų vykdymo, kokybiškos infrastruktūros ir kita“, o 12.3 punkte – „priskirtų 2 grupei, valstybės socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo, taip pat pelningos veiklos. Šiai grupei priskirtos valstybės valdomos įmonės turėtų vykdyti nekomercinio pobūdžio veiklą, t. y. tokią veiklą, kurios nesiimtų vykdyti kiti pelno siekiantys ūkio subjektai arba tokią veiklą vykdytų už didesnę kainą, o komercinę veiklą vykdytų tik tuo atveju, jeigu tai netrukdytų siekti joms nustatytų valstybės socialinių ir politinių tikslų.“. Aptariamo teisės akto 15.1 punkte nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, kad „valstybės valdoma įmonė, pagal Aprašo 1 priedą priskirta 1A ar 1B grupei, siektų įmonės verslo vertės augimo ir užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą“, o „valstybės valdoma įmonė, pagal Aprašo 1 priedą priskirta 2 grupei, siektų pelningos veiklos“ (15.2 punktas).32 Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo aprašo 19 punkte nustatyta, kad „ įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad: valstybės valdomos įmonės organai pagal kompetenciją priimtų sprendimus, kuriais nustatytų atitinkamos valstybės valdomos įmonės strategiją, ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, o jeigu jiems įgyvendinti reikia papildomo finansavimo, – nurodytų tikslų įgyvendinimo finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, valstybės valdomos įmonės veiklos pajamos, skolintas kapitalas, nuosavo kapitalo didinimas valstybės ir (ar) privačiomis lėšomis, subsidija, dotacija ar kiti)“ (19.1 punktas); „valstybės valdomos įmonės strategija apimtų aplinkos, kurioje veikia valstybės valdoma įmonė, analizę, misiją, viziją, ilgalaikius (strateginius) tikslus, uždavinius ir išteklius, kurių reikia jiems pasiekti, taip pat veiklos planus“ (19.2 punktas).33 Skaidrumo aprašo 181 punkte nustatyta, kad „Valstybės valdomos bendrovės kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ir metiniu pranešimu, o valstybės įmonės kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ir metine veiklos ataskaita teikia valstybei atstovaujančiai institucijai informaciją apie jų atliekamas funkcijas, kurias valstybės valdoma bendrovė ar valstybės įmonė įstatymu ar kitu teisės aktu įpareigota atlikti, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių,

14

d) Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo

rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.

4-1100 (toliau – Specialiųjų įpareigojimų rekomendacijos) įtvirtina valstybės valdomų įmonių

vykdomų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams kriterijus34, bei valstybės valdomų

įmonių specialiųjų įpareigojimų požymius35, valstybės valdomos įmonės nuostolių patirtų vykdant

specialiuosius įpareigojimus kompensavimo tvarką36, taip pat finansinės informacijos paskirstymo

pagal valstybės valdomos įmonės atliekamas komercines funkcijas ir specialiuosius įpareigojimus

tvarką37.

STT įvertinusi Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme

(toliau – Naftos atsargų įstatymas) ir Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo,

tvarkymo, kaupimo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002

m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 279 (2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) (toliau – Naftos

atsargų reglamentavimo taisyklės) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Energetikos ministerijos 2015

m sausio 12 d. raštu Nr. (5.3-04)3-73 pateiktą informaciją38 ir VĮ LNPA internetiniame tinklalapyje

viešai prieinamus duomenis ir dokumentus39, daro išvadą, kad VĮ LNPA vykdomos komercinės

funkcijos40 ir specialieji įpareigojimai41 yra atriboti tinkamai, specialiųjų įpareigojimų išlaidų strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas (toliau – specialusis įpareigojimas), vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintomis Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijomis“.34 Specialiųjų įpareigojimų rekomendacijų 8 punkte nustatyta, kad valstybės valdoma įmonė vykdo specialųjį įpareigojimą tuo atveju, kai jos atliekama funkcija tenkina 2 kriterijus: valstybės valdoma įmonė įpareigota įstatymu ar kitu teisės aktu atlikti funkciją, kurios neprivalo atlikti kiti ūkio subjektai (8.1 punktas) ir valstybės valdoma įmonė turi išskirtines (monopolines) teises atlikti funkciją, t. y. tokia funkcija valstybės nustatytomis įprastomis rinkos sąlygomis neatliekama arba negali būti patenkinamai atliekama kitų ūkio subjektų (8.2 punktas).35Specialiųjų įpareigojimų rekomendacijų 9 punkte įtvirtinta, kad nustatant valstybės valdomos įmonės vykdomus specialiuosius įpareigojimus būtina atsižvelgti ar teisės aktai nustato valstybės valdomos įmonės vykdomų specialiųjų įpareigojimų kainodarą – paslaugų teikimo kainą ir (arba) reguliuoja kainų ribas (9.1 punktas) teisės aktai nustato valstybės valdomos įmonės vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriamų nuostolių kompensavimo – kompensacijos dydžio apskaičiavimo ir skyrimo metodiką (9.2 punktas).36 Specialiųjų įpareigojimų rekomendacijų 10 punkte įtvirtinta, kad valstybės valdomos įmonės vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojamos: teisės aktų nustatyta tvarka skiriant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas (10.1 punktas), vykdant komercinę veiklą gautu pelnu (10.2 punktas) ar kitais teisės aktuose nustatytais būdais (10.3 punktas).37 Specialiųjų įpareigojimų rekomendacijų 14-23 punktai.38 Be kitų dokumentų šiuo raštu STT buvo pateikti ir įvertinti: VĮ LNPA 2012 m. veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-42, 2013 m. veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-57-5, 2014 m. veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-65, VĮ LNPA specialiųjų įpareigojimų lentelė.39 Be kitos informacijos viešai prieinamos LNPA internetiniame tinklalapyje buvo analizuotos 2013 ir 2014 metų LNPA veiklos ataskaitos, finansinių ataskaitų rinkiniai, informacija apie specialiųjų įpareigojimų vykdymą.40 Perteklinių valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimas įpareigotosioms įmonėms ir kitiems ūkio subjektams bei kitų netipinės veiklos paslaugų teikimas. Energetikos ministerijos sutikimu LNPA turėdama perteklines virš Energetikos ministro įsakymu patvirtintos užduoties sukauptas valstybės atsargas, gali teikti šių atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas šalies įpareigotosioms įmonėms ir kitų šalių ūkio subjektams. Šios komercinės LNPA funkcijos įkainiai yra patvirtinti 2013 m. liepos 24 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-153. 41 1) Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programos vykdymas ir 2) Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas, pardavimas, at atnaujinimas (keitimas). Šie specialūs įpareigojimai vykdomi pagal pavedimo vykdymo sutartį su Energetikos ministerija (valstybės naftos produktų atsargų atnaujinimo, keitimo, laikymo, perteklinių atsargų pardavimo, saugojimo organizavimas ir apskaita, siekiant įgyvendinti Energetikos ministerijos valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programos tikslus, uždavinius ir priemones). Vadovaujantis EM lėšų pavedimui vykdyti

15

apskaita tvarkoma atskirai, laikantis Specialiųjų įpareigojimų rekomendacijose nustatytų kriterijų,

reikalavimų ir tvarkos, visapusiška ir išsami informacija apie VĮ LNPA specialiųjų įpareigojimų

vykdymą, kaip to reikalauja Skaidrumo aprašo nuostatos, teikiama Energetikos ministerijai, VĮ

LNPA metiniai veiklos planai, kaip numatyta Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo

aprašo nuostatose, yra susieti su įmonės misija, nustatytais ilgalaikiais (strateginiais) tikslais, bei

uždaviniais, kurių reikia jiems pasiekti42.

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į išsamų Naftos atsargų įstatyme įtvirtintą teisinį

reguliavimą, susijusį su VĮ LNPA specialiųjų įpareigojimų ir komercinių funkcijų determinavimu ir

jų atribojimu. Naftos atsargų įstatymu į nacionalinę teisę inkorporuojamos 2009 m. rugsėjo 14 d.

Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės yra įpareigojamos išlaikyti privalomąsias

žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (toliau – Direktyva 2009/119/EB) nuostatos43. Naftos

atsargų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, VĮ LNPA kaip centrinės naftos produktus kaupiančios ir

tvarkančios organizacijos kompetencija44, tame tarpe ir komercinės funkcijos bei specialieji

administravimo taisyklėmis, patvirtintomis 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-214, sudaroma pavedimo vykdymo sutartis su pridedama valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo programos įgyvendinimui planuojamų išlaidų sąmata. Funkcijai vykdyti reikalingi asignavimai yra skiriami iš valstybės biudžeto. Nuostoliai dėl nepakankamo finansavimo kompensuojami pajamomis iš perteklinių atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimo įpareigotosioms įmonėms.42 LNPA strateginė kryptis (misija) – naftos produktų valstybės atsargų kaupimas ir tvarkymas, paslaugų, susijusių su naftos produktų kaupimu ir tvarkymu, teikimas, sudarant sąlygas ekstremalios energetikos padėties atveju funkcionuoti Lietuvos ūkiui; LNPA strateginiai tikslai: 1. Kaupti ir racionaliai tvarkyti naftos produktų valstybės atsargas ne mažiau kaip 30-iai dienų, įgyvendinant ES ir nacionalinės teisės reikalavimus; 2. Užtikrinti kaupiamų ir tvarkomų naftos produktų atitikimą Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme nustatytiems kokybės reikalavimams; priemonės, uždaviniai ir veiksmai skirti įmonės strateginiams tikslams įgyvendinti: 1. Užtikrinti, kad įmonės sukauptos naftos produktų valstybės atsargos būtų kaupiamos ir tvarkomos neviršijant kuro natūralios netekties normų; 2. Atnaujinti benzino bei dyzelino valstybės naftos produktų atsargas; 3. Sekti ir kontroliuoti, kad valstybės naftos produktų atsargų kokybė atitiktų Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 8 straipsnio reikalavimus; 4. Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nustatyta tvarka esant poreikiui teikti naftos produktų valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas kitiems ūkio subjektams; 5. Vesti naftos produktų valstybės atsargų apskaitą; 6. Organizuoti valstybės naftos produktų atsargų saugojimą nuomojant talpyklas šviesiesiems naftos produktams bei perkant paslaugas mazuto valstybės atsargų saugojimui; 7. Įdiegti naftos produktų atsargų kokybės kontrolės sistemą; 8. Esant poreikiui sudaryti susitarimus dėl natos produktų valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo su kitomis Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis ar kitų valstybių narių subjektais, teikiančiais atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas, taip pat su kitų valstybių narių įsteigtomis centrinėmis naftos produktų ir naftos atsargų saugyklomis; 9. Saugoti su naftos produktų valstybės atsargomis susijusius dokumentus ir duomenis; 10. Padėti Europos Komisijai atlikti naftos produktų valstybės atsargų kaupimo patikrinimus, teikti Europos Komisijai reikiamą informaciją; 11. Valdyti ir tvarkyti įmonės bei Lietuvos Respublikos įpareigotųjų įmonių kaupiamų naftos produktų valstybės atsargų informacinę sistemą, atlikti funkcijas, susijusias su ataskaitų apie atsargas teikimu.43 Direktyvos 2009/119/EB 3 straipsnis be kita ko, nustatyto valstybių narių prievolė priimti įstatymus ar kitus reikalingus teisės aktus įtvirtinančius pareigą kaupti privalomąsias naftos produktų atsargas. Direktyvos 2009/119/EB 2, 4, 9 straipsniuose apibrėžiamos valstybės narės naftos produktų privalomosios ir specialios atsargos. Direktyvos 2009/119/EB 4 straipsnis, III priedas reglamentuoja šių naftos atsargų dydžio apskaičiavimo tvarką. Direktyvos 2009/119/EB 5, 6 straipsniai įtvirtina valstybės narės prievolę, nustatyti naftos produktų atsargų identifikavimo, apskaitos ir kontrolės taisykles. Direktyvos 2009/119/EB 7, 10, 11 straipsniai apibrėžia reikalavimus naftos produktų saugojimui ir laikymui, tame tarpe valstybės narės teisę įsteigti centrines saugyklas, t. y. pelno nesiekiančias įstaigas ar tarnybas, kurių pagrindinis veiklos tikslas – įsigyti, išlaikyti ir parduoti naftos atsargas ir būti vienintele įstaiga ar tarnyba, kuriai gali būti suteikti įgaliojimai įsigyti arba parduoti specialiąsias atsargas.44 Naftos atsargų įstatymo 5 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad LNPA „saugo su atsargomis susijusius duomenis ir dokumentus; nuolat viešai skelbia išsamią, pagal produktų kategorijas suskirstytą informaciją apie atsargų kiekius, kuriuos Agentūra gali įsipareigoti kaupti ir tvarkyti kitiems ūkio subjektams, įskaitant kitų valstybių narių subjektus, taip pat skelbia sąlygas, kuriomis Agentūra kitiems ūkio subjektams teikia paslaugas, susijusias su atsargų kaupimu ir tvarkymu, ne mažiau kaip prieš septynis mėnesius iki šių sąlygų įsigaliojimo; padeda Europos Komisijai atlikti atsargų

16

įpareigojimai45. Naftos produktų įstatymo 6 straipsnyje apibrėžtas privalomų sukaupti naftos atsargų

kiekis, kurį turi sukaupti VĮ LNPA ir įpareigotosios įmonės46, apibrėžiamos naftos produktų

specialiosios atsargos, ir VĮ LNPA, kaip centrinės naftos produktus ir naftos atsargas kaupiančios ir

tvarkančios organizacijos prievolė, valstybės lėšomis sukaupti ir tvarkyti tokį specialiųjų atsargų

kiekį, kurio pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą

per praėjusius kalendorinius metus. Naftos atsargų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta Energetikos

ministerijos prievolė, vadovaujantis Naftos atsargų reglamentavimo taisyklėmis, kasmet iki

einamųjų metų kovo 31 d., apskaičiuoti ir patvirtinti VĮ LNPA kauptinų atsargų kategorijas ir

konkrečius atsargų kiekius47.

Naftos atsargų įstatymo nuostatos, detalizuojamos Naftos atsargų reglamentavimo

taisyklėse, be kita ko, nustatant vidutinio dienos vidaus suvartojimo, reikalingo LNPA naftos

produktų atsargų kaupimo užduotims apskaičiuoti, nustatymo metodiką ir tvarką48, duomenų,

reikalingų atsargų kaupimo užduočiai apskaičiuoti, kategorijas ir jų gavimo būdus49, atsargų

kaupimo užduoties turinį ir jos patvirtinimo terminus ir galiojimo laikotarpį50, atsargų kaupimo

užduoties juridinės formos reikalavimus51.

kaupimo patikrinimus, teikia Europos Komisijai reikiamą informaciją; valdo ir tvarko atsargų informacinę sistemą, atlieka funkcijas, susijusias su ataskaitų apie atsargas teikimu“. 45 Naftos atsargų įstatymo 5 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad LNPA „kaupia ir tvarko specialiąsias atsargas, taip pat atsargas, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka kaupiamos ir tvarkomos pagal susitarimus su įpareigotosiomis įmonėmis“. 46 Naftos atsargų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsargai turi būti kaupiamas toks atsargų kiekis, apskaičiuotas vadovaujantis Naftos atsargų taisyklėmis, „<...> kad iš sukauptų atsargų būtų galima patenkinti didesnįjį iš šių poreikių: 1) 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo poreikį arba 2) 61 dienos vidutinio dienos vidaus suvartojimo poreikį“.47 Naftos atsargų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad „Kiekvienais metais iki kovo 31 dienos Energetikos ministerija, vadovaudamasi Taisyklėmis, apskaičiuoja ir Agentūrai bei įpareigotosioms įmonėms patvirtina kaupiamų atsargų kategorijas ir konkrečius atsargų kiekius. Tvirtindama Agentūros kaupiamų specialiųjų atsargų produktų kategorijas, Energetikos ministerija užtikrina, kad pagal patvirtintas kategorijas ataskaitiniais metais suvartotų produktų kiekių naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 procentus vidaus suvartojimo. Patvirtintos kaupiamų atsargų kategorijos ir kiekiai yra taikomi iki naujų kaupiamų atsargų kiekių patvirtinimo“.48 Naftos atsargų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad „Nustatydama metinius Agentūrai ir įpareigotosioms įmonėms privalomus sukaupti atsargų kiekius (toliau – atsargų kaupimo užduotys), Energetikos ministerija turi užtikrinti, kad šalyje būtų kaupiamas Atsargų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas atsargų kiekis“, 5 punkte, kad „<...>vidutinį dienos vidaus suvartojimą, reikalingus atsargų kaupimo užduotims apskaičiuoti, Energetikos ministerija apskaičiuoja vadovaudamasi Taisyklių 1 priede nustatyta Atsargų kaupimo užduočių nustatymo metodika“, 11 punkte – kad „Agentūros ir įpareigotųjų įmonių kaupiami žalios naftos ir tarpinių naftos produktų kiekiai perskaičiuojami į naftos produktus, vadovaujantis Taisyklių 1 priede nustatyta metodika“.49 Naftos atsargų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad „Apskaičiuodama atsargų užduotis, Energetikos ministerija remiasi Lietuvos statistikos departamento pateiktais ataskaitinių metų statistiniais duomenimis, kurių teikimo tvarka ir apimtis nustatomos Energetikos ministerijos tvirtinamoje Informacijos apie naftos, naftos produktų ir kito kuro gamybą, importą, eksportą, suvartojimą, atsargų kaupimą ir tvarkymą teikimo tvarkoje.“50 Naftos atsargų taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „kiekvienais metais iki kovo 31 d. Energetikos ministerija apskaičiuoja ir patvirtina atsargų kaupimo užduotis, kuriose nurodomos kauptinų atsargų kategorijos ir konkretūs atsargų kiekiai tonomis. Apskaičiuodama atsargų kaupimo užduotis, Energetikos ministerija vadovaujasi Taisyklių 1 priede nustatyta Atsargų kaupimo užduočių nustatymo metodika“. Naftos atsargų taisyklių 9 punkte nustatyta, kad „Energetikos ministerijos apskaičiuotos ir patvirtintos atsargų kaupimo užduotys galioja iki naujų atsargų kaupimo užduočių patvirtinimo“.51 Naftos atsargų taisyklių 8 punkte nustatyta, kad „Atsargų kaupimo užduotys įforminamos energetikos ministro įsakymais“.

17

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Naftos atsargų įstatymo ir Naftos atsargų reglamentavimo

taisyklių nuostatomis ir yra nustatoma imperatyvi ir pakankamai aiški specialiųjų įpareigojimų VĮ

LNPA turinio ir apimčių nustatymo tvarka, tačiau kai kurie STT manymu svarbūs aspektai susiję su

specialiųjų įpareigojimu turiniu nereglamentuojami (arba reglamentuojami nepakankamai išsamiai).

STT mano, kad atskiros, žemiau įvardytos teisinio reglamentavimo spragos, suteikia per plačius

diskrecinius įgaliojimus sprendimus priimantiems Energetikos ministerijos tarnautojams, gali

sudaryti kliūtis efektyviai funkcionuoti Energetikos ministerijos vidaus kontrolės sistemai, sudaryti

prielaidas piktnaudžiauti turimais įgaliojimais suteikiant išskirtines sąlygas ar priešingai

diskriminuoti atskirus ūkio subjektus, suponuoti netinkamą Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų

valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų, ypač efektyvaus ir racionalaus

valstybės turto naudojimo principų laikymąsi, bei dėl šių priežasčių didinti korupcijos pasireiškimo

tikimybę:

1. Pavyzdžiui, Naftos produktų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta naftos produktų atsargų

panaudojimo tvarka, nustatant, kad Energetikos ministerija, Naftos atsargų reglamentavimo

taisyklėse nustatyta tvarka, turi teisę leisti parduoti VĮ LNPA kaupiamų atsargų perteklių arba

susitarimų pagrindu suteikti reikalavimo teises į VĮ LNPA kaupiamų atsargų perteklių kitiems ūkio

subjektams52. Naftos atsargų reglamentavimo taisyklėse detalizuojama perteklinių naftos

panaudojimo tvarka, nustatant, kad VĮ LNPA, sukaupusi daugiau atsargų nei nustatyta jai

patvirtintose atsargų kaupimo užduotyse, turi raštu kreiptis į Energetikos ministeriją su prašymu

leisti parduoti atsargų perteklių, susitarimų pagrindu suteikti reikalavimo teises į atsargų perteklių ar

kitaip jį panaudoti. Tokiu atveju, VĮ LNPA turi pateikti Energetikos ministerijai motyvuotus

siūlymus, kurį iš numatytų atsargų pertekliaus realizavimo būdų taikyti (12 punktas), o Energetikos

ministerija, gavusi tokį VĮ LNPA prašymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, įvertinusi VĮ LNPA

pateiktus motyvuotus siūlymus, priima sprendimą leisti arba atsisakyti leisti realizuoti atsargų

perteklių ir raštu praneša VĮ LNPA apie priimtą sprendimą, nurodydama atsargų pertekliaus

realizavimo būdą – atsargų pardavimą, reikalavimo teisių į šias atsargas suteikimą kitiems ūkio

subjektams arba kitokį jų panaudojimą (13 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamuose teisės aktuose nėra nustatyti principai ar

kriterijai, kuriais vadovaujantis Energetikos ministerija galėtų priimti konkretų, vieną iš Naftos

atsargų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų sprendimų dėl perteklinių naftos produktų

valstybės atsargų panaudojimo. Be to, nors mūsų aukščiau aptarti teisės aktai nustato minimalius

52 Naftos atsargų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu Agentūra atsargų sukaupė daugiau negu privaloma pagal šį įstatymą, Energetikos ministerija Taisyklėse nustatyta tvarka gali leisti parduoti Agentūros kaupiamų atsargų perteklių arba susitarimų pagrindu suteikti reikalavimo teises į Agentūros kaupiamų atsargų perteklių kitiems ūkio subjektams ar kitaip panaudoti šį atsargų perteklių. Lėšos, gautos realizavus Agentūros kaupiamų atsargų perteklių šioje dalyje nustatyta tvarka, gali būti naudojamos tik šio įstatymo Agentūrai nustatytoms funkcijoms įgyvendinti“.

18

privalomų sukaupti naftos atsargų kiekius, tačiau nei Naftos produktų įstatymas, nei Naftos atsargų

reglamentavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato kokį maksimalų naftos produktų atsargų

kiekį gali sukaupti VĮ LNPA. Tai, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas gali suponuoti

korupcijos pasireiškimo tikimybės didėjimą, patvirtina ir STT atlikta viešai prieinamos informacijos

apie VĮ LNPA veiklą ir Energetikos ministerijos elektroniniu paštu elektroniniu paštu

[email protected] pateiktų duomenų analizė.

Remiantis 2015 m. sausio 28 d. VĮ LNPA 2014 m. 12 mėnesių tarpine veiklos ataskaita Nr.

24, „įmonė yra įvykdžiusi pagrindinį ji keliamą uždavinį – iki 2014 m. balandžio 30 d. turėti

sukaupus ir saugoti valstybės naftos produktų atsargų atitinkamą kiekį, nustatytą energetikos

ministro 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-78 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų

kaupimo užduočių valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai 2014 metais“. STT, nustatė,

kad pagal 2014 m. spalio 31 d. rašte Nr. (7.7-09)3-3290 suformuluotą Energetikos ministerijos

pavedimą, Energetikos inspekcija 2014 m. lapkričio 12 d. atliko naftos produktų ir naftos valstybės

atsargų kaupimo ir tvarkymo patikrinimą VĮ LNPA, Subačiaus kuro bazėje (2014 m. lapkričio 12 d.

patikrinimo aktas Nr. 16OV8-31, toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu buvo įvertinti VĮ

LNPA, Subačiaus kuro bazės rezervuaruose kaip valstybės atsargos laikomų benzino ir dyzelino

faktiniai kiekiai. STT atkreipė dėmesį, kad remiantis Patikrinimo akte pateikiamais duomenimis, VĮ

LNPA ne tik įvykdė energetikos ministro 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-78 „Dėl naftos

produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo užduočių valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų

agentūrai 2014 metais“, nustatytą atsargų kaupimo užduotį, bet ir ženkliai ją viršijo (ypač tai

pasakytina apie benziną A-95, VĮ LNPA sukauptas kiekis, nustatytą atsargų kaupimo užduotį viršija

beveik 2 kartus)53.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d.

nutarime Nr. 204 „Dėl valstybės turto investavimo ir akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ įstatinio

kapitalo didinimo“, nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausęs ir VĮ LNPA patikėjimo teise

valdytas Subačiaus kuro bazės ilgalaikis materialusis turtas, didinant AB „Klaipėdos nafta“ įstatinį

kapitalą, kaip papildomas įnašas buvo perduotas šiai akcinei bendrovei. Net ir po Subačiaus kuro

bazės perdavimo AB „Klaipėdos nafta“, VĮ LNPA patikėjimo teise valdomos valstybės I ir II

kategorijos naftos produktų atsargos (benzinas A-95 ir dyzelinas), ir toliau, pagal 2012 m. rugpjūčio

29 d. šviesiųjų naftos produktų talpyklų nuomos sutartį Nr. S-33 su AB „Klaipėdos nafta“, buvo

saugomos, kaupiamos ir tvarkomos minėtoje kuro bazėje. Remiantis VĮ LNPA 2014 m. spalio 3 d.

rašte (1.10)-SD-175 nurodyta informacija, AB „Klaipėdos nafta“ už dyzelino saugojimą Subačiaus

53 Patikrinimo akte nurodyta, kad 2014 metams VĮ LNPA nustatyta atsargų kaupimo užduotis yra ( neskelbiami duomenys ) benzino A-95 ir (neskelbiami duomenys) dyzelino, kai tuo tarpu 2014 m. gegužės-spalio mėnesių faktinės sukauptos atsargos ( neskelbiami duomenys ) tonų A-95 benzino ir ( neskelbiami duomenys ) tonos dyzelino.

19

kuro bazėje taikė 2,6 Lt/t/mėn. įkainį54. Atsižvelgiant į AB „Klaipėdos nafta“ taikomus įkainius už I

ir II kategorijos naftos produktų atsargų saugojimą Subačiaus kuro bazėje, su perteklinių naftos

produktų atsargų saugojimu susijusios, VĮ LNPA veiklos sąnaudos sudarė 38876 Lt per mėnesį55,

arba 466515 Lt per metus.

STT atlikusi, Energetikos ministerijos 2015 m. kovo 3 d., elektroniniu paštu

[email protected] pateiktos informacijos56 analizę, nustatė kad VĮ LNPA 2014 metais

nesikreipė į Energetikos ministeriją su prašymu leisti panaudoti perteklines benzino A-95 atsargas.

Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad VĮ LNPA jai perduotas ir įgytas valstybės turtas

galėjo būti valdomas, naudojamas bei juo disponuojama patikėjimo teise nepakankamai

neefektyviai ir skaidriai, patiriant STT manymu nebūtinas, su perteklinių naftos produktų atsargų

saugojimu susijusias sąnaudas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas.

Atsiliepdama į Korupcijos rizikos analizės išvados projekte pateiktas pastabas, VĮ

LNPA nurodė, kad „ <...> nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. į 13 tūkst. tonų

benzino atsargų kiekį teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktos reikalavimo teisės bendrovei

SIA Baltimar VT (už šias paslaugas gauta 2 mln. 300 tūkst. Lt pajamų), todėl iki 2014 m.

liepos mėn. perteklinio benzino atsargų nebuvo. Įvertinus tai, kad sutarties su SIA Baltimar

VT galiojimas pasibaigia 2014 m. liepos 1 d., LNPA, vadovaudamasi Naftos atsargų taisyklių

12 punktu, 2014-03-19 bei 2014-04-08 raštais Nr. (1.10)-SD-48 ir (1.10)-SD-6457 kreipėsi į

Energetikos ministeriją dėl leidimo dalyvauti Latvijos Ekonomikos ministerijos

organizuojamame pirkime ir panaudoti perteklinį benzino atsargų kiekį, nuo 2014 m. liepos

mėn. suteikiant į jį reikalavimo teises Latvijos Ekonomikos ministerijai. Gavus Energetikos

ministerijos 2014-04-08 raštu Nr. (7.7-09)3-114258 pateiktą leidimą LNPA dalyvavo minėtame

konkurse, bet kadangi LNPA nebuvo pripažintas laimėtoju, reikalavimo teisės suteiktos

nebuvo. Apie tai Energetikos ministerija informuota 2014-06-18 raštu Nr. (1.10)-SD-11959. Be

54 Minimame VĮ LNPA rašte nurodyta, kad „<...> už naujai įsigyto 2000 tonų dyzelino saugojimą akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ Subačiaus kuro bazėje 5200 lt.“, t.y. 5200/2000=2,6 lt/t/mėn.55 Atsižvelgiant į tai, kad perteklinis benzino atsargų kiekis – 14952,414 tonų x 2,6 lt/t/mėn=38876 lt/mėn.56 Laiške nurodoma, kad pateikiami visi Energetikos ministerijos ir VĮ LNPA raštai, susiję su naftos produktų, viršijančių privalomuosius sukaupti valstybės atsargų kiekius, panaudojimu ir kt., už 2014 metus: 2014-09-25 Nr.(1.10)-SD-171, 2014-03- Nr.(1.10)-SD-53; 2014 -04- Nr.(1.10)-SD-79; 2014-08-28 Nr.(1.10)-SD-162; 2014-07-28 Nr.(1.10)-SD-147; 2014-04-11 Nr.(1.10)-SD-67; 2014-10-02 Nr.(1.10)-SD-175; 2014-08-25 Nr.(1.10)-SD-160; 2014-10-09 Nr.(1.10)-SD-180 ir atitinkamai energetikos ministerijos raštus VĮ LNPA: 2014-05-29 Nr. (7.7-09)3-1736; 2014-02-26 Nr. (7.7-09)3-967; 2014-08-29 Nr. (7.7-09)3-2653; 2014-08-01 Nr. (7.7-09)3-2402; 2014-04-25 Nr. (7.7-09)3-1329; 2014-09-29 Nr. (7.7-09)3-2961; 2014-09-19 Nr. (7.7-09)3-2863; 2014-10-13 Nr. (7.7-09)3-3083,57 Šie raštai STT pateikti tik 2015 m. birželio 2 d.;58 Šis raštas STT pateikti tik 2015 m. birželio 2 d.;59 Šis raštas STT pateikti tik 2015 m. birželio 2 d.;

20

to, VĮ LNPA nurodė, kad „virš užduoties turimą benzino atsargų kiekį 2014 m. II pusm.

nebuvo tikslinga ir racionalu realizuoti <...>“60.

STT nori atkreipti dėmesį, kad pagrindinis ir pirminis Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės aktais įtvirtintas VĮ LNPA tikslas yra maksimaliai efektyvus ir skaidrus viešųjų

paslaugų teikimas ir kitos veiklos, tenkinant viešuosius interesus vykdymas, jai nustatytų valstybės

socialinių ir politinių tikslų, t.y. specialiųjų įpareigojimų įgyvendinimas, o ne komercinių funkcijų

realizavimas. Be to, net ir įvertinus VĮ LNPA pateiktą papildomą informaciją ir paaiškinimus bei

atskirų VĮ LNPA argumentų motyvus matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. liepos 1 d.

laikotarpiu, perteklinės valstybės benzino A-95 atsargos nebuvo (nėra) panaudotos, 2015 metų

valstybės benzino atsargų kaupimo užduoties padidėjimas 28% nėra adekvatus VĮ LNPA

disponuojamam valstybės benzino atsargų pertekliui, VĮ LNPA minimas benzino atsargų rezervas

per se, galimas jo dydis, centralizuoto naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo pagal

įpareigotųjų įmonių paraiškas procedūrinė tvarka nereglamentuojami (nepakankamai

reglamentuojami) teisės aktais. Šios aplinkybės STT leidžia teigti, kad kol valstybės naftos atsargų

kaupimo ir tvarkymo tvarka nebus aiškiau reglamentuojama, STT nustatyti korupcijos rizikos

veiksniai nebus valdomi.

60 VĮ LNPA pateikė tokius motyvus: (1) atsargų kaupimo užduotys, tarp jų ir užduotys LNPA, nustatomos kiekvienų metų kovo 31 d., o užduotyse nurodytus atsargų kiekius, vadovaujantis Naftos atsargų taisyklių 10 punktu, reikia sukaupti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Dėl 2014 m. išaugusio degalų suvartojimo šalyje bei mazuto kaupimo atsisakymo, 2015 metais 28 proc. padidėjo LNPA benzino atsargų užduotis, todėl LNPA privalėjo turėti pakankamą benzino atsargų rezervą siekiant tinkamai ir laiku vykdyti žymiai išaugusias atsargų kaupimo užduotis. 2014 metais pardavus benzino atsargas ir atsižvelgiant į 3-4 mėn. trunkančias viešųjų pirkimų procedūras, LNPA nebūtų galėjusi per 1 mėnesį įsigyti reikalingo benzino atsargų kiekio; (2) po atsargų nustatymo užduoties 2015 metais, visas turimas perteklinis benzino atsargų kiekis (7 tūkst. tonų) laimėjus konkursą 2015-07-01 – 2016-07-01 laikotarpiui bus panaudotas suteikiant į jį reikalavimo teises Latvijos ekonomikos ministerijai (Latvijos ekonomikos ministerijos 2015-05-25 raštas Nr. 233-1-4164), todėl nuo 2015-07-01 visos LNPA turimos atsargos bus panaudotos ir perteklinių atsargų nebus. Reikalavimo teisių suteikimas Latvijos ekonomikos ministerijai generuos LNPA papildomų 277 tūkst. Eurų (956 tūkst. Lt) pajamų. Tokiu būdu panaudojant LNPA turimas atsargas gautos pajamos sumažins ir įmonės biudžetinių lėšų poreikį. Pažymėtina, kad finansinėse rinkose esant nulinėms ar neigiamoms palūkanų normoms, sprendimas parduoti virš užduoties turimas benzino atsargas ir laikyti gautas lėšas banko sąskaitoje negaunant grąžos bei veikiant infliacijai neatitiktų valstybės turto valdymo efektyvumo ir racionalumo principų; (3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos atsargų įstatymo 23 straipsniu, nuo 2015m. Lietuvoje pradėtas centralizuotas naftos produktų valstybės atsargų kaupimas ir tvarkymas, t. y. LNPA, pagal įpareigotųjų įmonių paraiškas, privalo sukaupti ir tvarkyti valstybės naftos produktų atsargas už šias įmones. Sekančių metų atsargų kaupimo už įpareigotąsias įmones apimtis teisės aktų nustatyta tvarka LNPA gali sužinoti tik einamųjų metų spalio mėn., kuomet ateinančių metų biudžeto lėšų poreikis jau būna suplanuotas ir nekeičiamas, todėl gauti lėšų įsigyti papildomam atsargų kiekiui, skirtam sukaupti atsargas už įpareigotąsias įmones, nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, LNPA turi turėti tam tikrą atsargų rezervą, siekiant nuo 2015 m. užtikrinti įstatyme įtvirtintą LNPA pareigą centralizuotai kaupti ir tvarkyti naftos produktų valstybės atsargas; (4) atsižvelgiant į žymiai išaugusią mazuto atsargų saugojimo kainą, bei į nuolat mažėjantį mazuto suvartojimą šalyje, LNPA 2014 metais 2014-08-25; 2014-10-02; 2014-12-17 raštais Nr. (1.10)-SD-160; (1.10)-SD-175; (1.10)-SD-217 kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl galimybės atsisakyti specialiąsias naftos produktų atsargas kaupti mazutu, atitinkamai padidinant LNPA nustatomą sukaupti specialiųjų atsargų – benzino ir (ar) dyzelino kiekį tam panaudojant LNPA virš užduoties turimas benzino ir (ar) dyzelino atsargas, kurių saugojimas AB „Klaipėdos nafta“ priklausančioje Subačiaus kuro bazėje kainuoja apie tris kartus mažiau negu numatyta mazuto atsargų saugojimo kaina. Atsižvelgiant į tai, perteklinių benzino atsargų pardavimo nebuvo tikslinga svarstyti, kol nebuvo nustatytos naujos 2015 metų atsargų kaupimo užduotys, kuriose, kaip minėta, dėl išaugusio degalų suvartojimo šalyje bei atsargų kaupimo mazuto produktais atsisakymo benzino privalomas sukaupti kiekis išaugo 28 proc.; (5) atsižvelgiant į pastarųjų metų naftos produktų suvartojimo šalyje augimo tendencijas, dar šiemet LNPA privalo įsigyti papildomą 13 tūkst. kiekį dyzelino atsargų, o esant analogiškai degalų suvartojimo šalyje tendencijai 2015 metais, 2016 metais bus reikalinga įsigyti dar apie 28 tūkst. dyzelino, kas pareikalaus papildomų 16 mln. Eur biudžetinių lėšų.

21

2. Naftos atsargų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 15 straipsnio 3 dalies turinio

kompleksinė analizė, leidžia teigti, kad Energetikos ministerija gali priimti sprendimą leisti VĮ

LNPA, kitiems asmenims (įpareigotosioms įmonėms) susitarimų pagrindu suteikti reikalavimo

teises tik į tą, valstybės lėšomis kaupiamų naftos produktų atsargų (kurios gali būti tik valstybės

nuosavybės ir patikėjimo teisės pagrindu yra tvarkomos VĮ LNPA) dalį, kuri viršija Naftos atsargų

įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus kaupti atsargų kiekius61. Be to, būtina atkreipti

dėmesį, kad atsižvelgiant į Energetikos ministerijos sprendimų, kuriais ji VĮ LNPA leidžia

panaudoti perteklinį naftos produktų valstybės atsargų kiekį, susitarimų pagrindu suteikiant į jį

reikalavimo teises įpareigotosioms įmonėms, juridinį turinį, sukeliamas teisines pasekmes ir teisinę

paskirtį, pastarieji laikytini individualiais administraciniais aktais. Bendruosius reikalavimus

individualiam administraciniam aktui nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8

straipsnio 1 ir 2 dalies normos, įtvirtinančios viešojo administravimo subjekto pareigą individualų

administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluoti

asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra adresuotas, suteikiamas teises ar pareigas ir

kt. Atkreiptinas dėmesys, kad individualaus administracinio akto turinio, juridinės formos klausimu

ne kartą savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas62. STT atkreipė

dėmesį, kad nei vienu iš analizuotų atvejų, Energetikos ministerijos sprendimai, pilnai neatitinka

individualiam administraciniam aktui keliamų juridinio turinio reikalavimų. Pavyzdžiui, nors

Energetikos ministerijos sprendimuose įvardijama, kokiais teisės aktais remiantis buvo priimtas

individualus administracinis aktas, tačiau, nei viename iš šių sprendimų nenurodomi konkretūs

motyvai, kodėl buvo priimtas sprendimas leisti panaudoti perteklinį naftos produktų valstybės

atsargų kiekį, susitarimų pagrindu suteikiant į jį reikalavimo teises įpareigotosioms įmonėms, o ne

pasirinktas vienas iš kitų Naftos atsargų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje ir Naftos atsargų taisyklių

13 punkte nustatytų sprendimų dėl perteklinių naftos produktų valstybės atsargų panaudojimo,

neaiškūs motyvai kuriais remiantis leidime, nustatomas konkretus naftos atsargų kiekis į kurį VĮ

LNPA susitarimų pagrindu gali suteikti reikalavimo teises įpareigotosioms įmonėms. Pažymėtina,

kad ir atitinkamuose VĮ LNPA prašymuose, kuriuose remiantis Naftos atsargų taisyklių 12 punkto

nuostatomis, turi būti pateikiami motyvuoti siūlymai kurį iš numatytų atsargų pertekliaus

61 Naftos atsargų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Agentūros valstybės lėšomis kaupiamos ir tvarkomos specialiosios atsargos, kurių Agentūra turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus“.62 Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, individualus administracinis aktas turi būti tikslus, suprantamas, nedviprasmiškas, motyvų išdėstymas jame pagrįstas, adekvatus, aiškus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pavyzdžiui: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje 2008-12-19 Nr. A756-2036/2008; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009

22

realizavimo būdų taikyti, aiškūs motyvai dėl atsargų pertekliaus realizavimo būdo, taip pat faktiniai

pertekliniai naftos produktų valstybės atsargų kiekiai, kuriais disponuojama prašymo pateikimo

metu, į kokį kiekį perteklinių naftos produktų atsargų kiekį jau suteiktos reikalavimo teisės

įpareigotosioms įmonėms ir pan. nėra pateikiami.

STT įvertinusi Energetikos ministerijos elektroniniu paštu [email protected] pateiktą

informaciją nustatė, kad VĮ LNPA 2014 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (1.10)-SD 105 kreipėsi į

Energetikos ministeriją, nurodydama, kad 2014 m. gegužės 28 d. gavo AB „Orlen Lietuva“ raštą,

kuriame pastaroji bendrovė nurodo, jog pageidauja su VĮ LNPA sudaryti susitarimą dėl dyzelino

(iki 31000 tonų) naftos produktų valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo 2014 metų birželio

mėnesiui. Energetikos ministerija 2014 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (7.7-09)3-1736 nurodė, kad

vadovaudamasi Naftos atsargų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir Naftos atsargų taisyklių 13 punktu,

įvertino VĮ LNPA 2014 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (1.10)-SD-105 pateiktą motyvuotą prašymą dėl

dyzelino valstybės atsargų panaudojimo ir leidžia VĮ LNPA panaudoti perteklinį naftos produktų

valstybės atsargų kiekį, iki 31000 tonų dyzelino, susitarimų pagrindu suteikiant į jį reikalavimo

teises AB „Orlen Lietuva“ nuo 2014 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d.

Be to, VĮ LNPA 2014 m. birželio 6 d. raštu Nr. (1.10)-SD-111 kreipėsi į Energetikos

ministeriją dėl to, kad gavo kitos įpareigotosios įmonės UAB „Meseta“ prašymą laikotarpiui iki

2015 m. kovo 31 d., vadovaujantis Naftos atsargų įstatymo reikalavimais, sudaryti 952 tonų

dyzelino valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų sutartį, todėl laikotarpiui nuo „galimo

Energetikos ministerijos leidimo gavimo dienos iki 2015 m. kovo 31 d. leisti panaudoti perteklinį

naftos produktų valstybės atsargų kiekį (952 tonas) suteikiant į jį reikalavimo teises UAB „Meseta“.

Energetikos ministerija 2014 m. birželio 16 d. rašte Nr. (7.7-09)3-1892 nurodė, kad atsižvelgusi į

pateiktą prašymą ir vadovaudamasi Naftos atsargų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir Naftos atsargų

taisyklių 13 punktu „įvertino minėtame rašte pateiktą motyvuotą prašymą dėl dyzelino valstybės

atsargų panaudojimo ir leidžia panaudoti perteklinį naftos produktų valstybės atsargų kiekį, 952

tonų dyzelino, susitarimų pagrindu suteikiant į jį reikalavimo teises UAB „Meseta“ iki 2015 m.

kovo 31 d.“.

STT įvertinusi, Energetikos ministerijos 2015 m. kovo 4 d., elektroniniu paštu

[email protected] kartu su kitais dokumentais pateiktą Energetikos inspekcijos patikrinimo

aktą63, nustatė, kad jame nurodyti, duomenys apie VĮ LNPA 2014 m. gegužės 30 d. – 2014 m.

spalio 31 d. laikotarpiu turimą faktinį valstybės atsargų kiekį64. Atsižvelgiant į Energetikos

ministerijos nustatytą VĮ LNPA atsargų kaupimo užduotį 2014 metams65, perteklinis naftos

63 Energetikos inspekcijos 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 16OV8-3164 Energetikos inspekcijos 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 16OV8-31 nurodyta, kad jis nurodytu laikotarpiu sudarė (neskelbiami duomenys) tonų dyzelino.65 VĮ LNPA atsargų kaupimo užduotis 2014 metams buvo (neskelbiami duomenys) tonų dyzelino.

23

produktų valstybės atsargų kiekis, kuriuo disponavo VĮ LNPA aptariamu laikotarpiu, sudarė

31637,329 tonas dyzelino. Lyginamoji, VĮ LNPA 2014 m. birželio 6 d. rašte Nr. (1.10)-SD-111 ir

2014 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (1.10)-SD-105, bei atitinkamai Energetikos ministerijos 2014 m.

birželio 16 d. rašte Nr. (7.7-09)3-1892 ir 2014 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (7.7-09)3-1736 bei

Energetikos inspekcijos patikrinimo akte pateikiamos informacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad

bent jau 2014 m. birželio 16 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpiu, buvo susidariusios faktinės

aplinkybės, sudarančios prielaidas imperatyviems Naftos atsargų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies

ir 15 straipsnio 3 dalies reikalavimams pažeisti, kai Energetikos ministerija leido suteikti,

įpareigotosioms įmonėms – UAB „Meseta“ ir AB „Orlen Lietuva“ reikalavimo teises į 314,557

tonas VĮ LNPA kaupiamų dyzelino atsargų, į kurias tokios teisės negalėjo būti suteiktos. Nors,

atsiliepdama į Korupcijos rizikos analizės išvados projekte pateiktas pastabas, VĮ LNPA

nurodė, kad „vadovaujantis Energetikos ministerijos 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. (7.7-

09)3-1892 suteiktu leidimu, sutartis dėl reikalavimo teisių suteikimo į 952 t dyzelino kiekį su

UAB „Meseta“ buvo sudaryta ir įsigaliojo 2014 m. liepos 21 d. Iki 2014 m. liepos 21 d. UAB

„Meseta“ reikalavimo teisės į naftos produktų valstybės atsargas nebuvo suteiktos“, t.y.

formaliai teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, tačiau, STT mano, kad nepaisant šios aplinkybės,

administracinių sprendimų motyvų nenurodymas (nepakankamas nurodymas) individualiuose

aktuose, atskirais atvejais, gali suponuoti abejones dėl aptariamų Energetikos ministerijos

individualių administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo, sudaryti kliūtis efektyviam Energetikos

ministerijos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimui, sąlygoti prielaidas Energetikos ministerijos

ar VĮ LNPA darbuotojų piktnaudžiavimui turimais įgaliojimais, tuo pačiu didinti korupcijos riziką.

3. Naftos atsargų įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad VĮ LNPA nustačiusi, kad jos

patikėjimo teise valdomų atsargų kokybė gali pablogėti taip, kad jos nebeatitiks Naftos atsargų

įstatymo 8 straipsnyje nustatytų privalomųjų kokybės rodiklių, turi raštu informuoti Energetikos

ministeriją, kuri savo ruožtu turi teisę priimti sprendimą: (1) keisti atsargas tiesioginio keitimo

būdu, kai esamos atsargos pakeičiamos naujais naftos produktais; (2) keisti atsargas pirkimo–

pardavimo būdu, kai nuperkami nauji naftos produktai ir parduodamos laikytos atsargos; arba (3)

pratęsti atsargų laikymą. Remiantis aptariamo straipsnio 2 dalies nuostatomis66, VĮ LNPA kaupiamų

atsargų, keičiamų tiesioginio keitimo būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiro, specialaus teisės akto, kuris reglamentuotų

naftos produktų atsargų, keičiamų tiesioginio keitimo būdu, keitimo tvarką nėra priėmusi67, kita

66 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 1 d.), kurio 7 straipsniu pakeičiamas Naftos atsargų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustatant, kad VĮ LNPA kaupiamos atsargos keičiamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.67 Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų keitimo taisyklės, vadovaujantis tuo metu galiojusia Naftos atsargų nutarimo redakcija (2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1901 redakcija, 36 punktas), yra patvirtinusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2005 m. gegužės 19 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-

24

vertus, sprendimų dėl naftos produktų atsargų tvarką nustato Naftos atsargų taisyklių 14 punkte

įtvirtintos, procedūrinės nuostatos. Naftos atsargų reglamentavimo taisyklių 14 punkte nustatyta,

kad esant sąlygoms nustatytoms Naftos atsargų įstatymo 8 straipsnyje ir 16 straipsnio 1 dalyje, VĮ

LNPA privalo raštu kreiptis į Energetikos ministeriją su motyvuotu pasiūlymu, kaip turėtų būti

sprendžiamas naftos produktų atsargų keitimo klausimas. Pastebėtina, kad konkretūs sandorių

būdai, dėl naftos produktų atsargų keitimo Naftos atsargų reglamentavimo taisyklėse nėra

apibrėžti, tačiau Energetikos ministerijos valstybės tarnautojai STT patikino68, kad bet kokie

sandoriai susiję su naftos produktų valstybės atsargų keitimu, analizuojamu laikotarpiu buvo

vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų

įstatymas) ir kitų, viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų69.

STT atlikusi, Energetikos ministerijos 2015 m. kovo 3 d., elektroniniu paštu

[email protected] pateiktos informacijos analizę nustatė, kad 2014 m. balandžio 11 d. raštu

Nr. (1.10)-SD-67, VĮ LNPA kreipėsi į Energetikos ministeriją nurodydama, kad ji: „<...> tvarko 95

markės benzino ir dyzelino valstybės atsargas, iš kurių dalis buvo įsigytos 2008-2010 metais <...>

nustatytas atsargų garantinis saugojimo laikotarpis baigėsi 2011-2013 metais. Nepakeitus šių

atsargų kyla grėsmė, kad jos nebeatitiks privalomųjų naftos produktų kokybės rodiklių <...>

Agentūra, įvykdžiusi viešąjį atsargų keitimo paslaugų pirkimą, 2014 metais planuoja pakeisti 4,2

tūkst. tonų benzino ir iki 52,0 tūkst. tonų dyzelino <...> vadovaujantis Lietuvos Respublikos naftos

produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 16 straipsniu, Agentūra prašo leisti 2014 metais

tiesioginio keitimo būdu, paslaugų teikėją parinkus viešojo pirkimo būdu, pakeisti 4,2 tūkst. tonų

benzino pakeisti į 95 markės benziną, atitinkantį Europos standarto EN 228 reikalavimus ir iki 52,0

tūkst. tonų dyzelino <...>“. Energetikos ministerija 2014 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (7.7-09)3-

1329 nurodė, kad susipažinusi su VĮ LNPA pateikta informacija ir išdėstytu prašymu, bei

vadovaudamasi Naftos atsargų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Naftos atsargų reglamentavimo

taisyklių 14 punktu: „<...> leidžia agentūrai 2014 metais pakeisti iki 4,2 tūkst. tonų benzino ir iki

52,0 tūkst. tonų dyzelino valstybės atsargų tiesioginio keitimo būdu, kai esamos atsargos

211. Pabrėžtina, kad nors šių Ūkio ministro įsakymu patvirtintų taisyklių galiojimas nėra panaikintas, tačiau dėl pasikeitusios savininko teises įgyvendinančios įstaigos (Vyriausybė 2009 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą Nr. 722 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo energetikos srityse veikiančiose valstybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“. Šio nutarimo prieduose nurodytų valstybės įmonių, tame tarpe ir VĮ LNPA valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas perduotas Energetikos ministerijai), pasikeitusio VĮ LNPA veiklos kaupiant ir tvarkant naftos produktų atsargas teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Naftos atsargų reglamentavimo taisyklių 2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 279 redakcija, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų keitimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. gegužės 19 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-211, taikymas yra negalimas.68 Susitikime vykusiame Energetikos ministerijoje 2015 m. vasario 26 d. dalyvavo Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Renata Adomaitytė, Naftos ir dujų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Švėgždaitė ir Įmonių veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Roku Petrašiūnu.69 Atkreipiame dėmesį, kad analizuojamu laikotarpiu, 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatoma, kad VĮ LNPA kaupiamos atsargos keičiamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo įsigaliojusios.

25

pakeičiamos naujais naftos produktais <...> prašome užtikrinti, kad minėtų valstybės naftos

produktų atsargų keitimo procedūros būtų vykdomos laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų“.

STT įvertino centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS)

pateiktus, su aukščiau cituojamais, VĮ LNPA prašymu, ir Energetikos ministerijos leidimu keisti

valstybės naftos produktų atsargas tiesioginio keitimo būdu, vykdyto viešojo pirkimo Nr. 150156

„Kelių transporto dyzelino ir 95 markės automobilių benzino keitimo paslaugų pirkimas skelbiamų

supaprastintų derybų būdu“ (toliau – Pirkimas Nr. 150156) pirkimo dokumentus ir nustatė, kad VĮ

LNPA, vykdydama patikėjimo teise valdomų naftos produktų atsargų keitimo sandorius galimai

nesilaiko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų, viešųjų pirkimų procedūras

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. STT mano, kad šios faktinės aplinkybės rodo

nepakankamą Energetikos ministerijos vidaus kontrolės sistemos efektyvumą ir laikytina korupcijos

rizikos veiksniu, sudarančiu prielaidų korupcijos rizikai kilti.

Pirkimas Nr. 150156 buvo vykdomas supaprastintų skelbiamų derybų būdu. Viešųjų

pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, supaprastintus

pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. VĮ LNPA supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių

patvirtintų, VĮ LNPA generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-30 (toliau –

Taisyklės), 85 punkte įtvirtinta, kad pirkimas supaprastintų skelbiamų derybų būdu, gali būti

atliktas visais atvejais, tinkamai apie tokį pirkimą paskelbus. Taisyklių 102 punkte nustatyti,

supaprastintų skelbiamų derybų vykdymo būdai, įtvirtinant, kad šie pirkimai gali būti atliekami arba

skelbime apie supaprastintą pirkimą kviečiant suinteresuotus tiekėjus pateikti pasiūlymus, arba

skelbime apie supaprastintą pirkimą kviečiant suinteresuotus tiekėjus teikti paraiškas dalyvauti

pirkime ir ribojant kandidatų teiksiančių pasiūlymus, skaičių. Taisyklių 103.4 punkte nustatyta, kad

mažiausias skelbime apie supaprastintą pirkimą nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis,

skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų,

negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Pastebėtina,

kad 2014 m. balandžio 14 d. VĮ LNPA skelbimo apie supaprastintą pirkimą (Pirkimą Nr. 150156),

nesilaikant Taisyklių 103.4 punkto reikalavimų, IV.1.2 punkte nurodoma, kad mažiausias

numatomas pakviesti dalyvauti pirkimo procedūrose tiekėjų skaičius – 1-as. Nors, atsiliepdama į

Korupcijos rizikos analizės išvados projekte pateiktas pastabas, VĮ LNPA nurodė, kad

minimas LNPA supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 103.4 punktas taikomas tik tuo

atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia apriboti kandidatų skaičių, tačiau šiuo

atveju kandidatų skaičius nebuvo ribojamas, todėl taisyklių 103.4 punktas šiam pirkimui

netaikomas, tačiau STT atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad vykdant

supaprastintas skelbiamas derybas apie tokį pirkimą skelbiama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų

26

tarnyba tvirtina supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustatyto skelbimų teikimo reikalavimus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnyba nustato

supaprastintų pirkimų skelbimų reikalavimus. Supaprastintų pirkimų skelbimų reikalavimus nustato

Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų

pirkimų informacijai aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas 2011 m. gruodžio 13 d. Viešųjų

pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-184 (su 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 1S-212

pakeitimais). Nors šiame teisės akte nėra aiškiai apibrėžta, kaip ir kada turi būti pildomas tipinės

skelbimo formos Sk-1, IV.1.2 punktas, tačiau loginė Viešųjų pirkimų įstatymo, Aprašo nuostatų

analizė leidžia teigti, kad šis formos punktas yra pildomas tik tada, kai numatoma atrinkti tiekėjus,

kurie teiks pasiūlymus ir bus vykdoma jų kvalifikacinė atranka. Galimybė atrinkti tiekėjus įtvirtinta

Taisyklių 103.1 punkte, pažymėtina, kad ji gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ribojamas kandidatų

skaičius ir vykdoma kvalifikacinė atranka, kuri atliekama vadovaujantis Taisyklių 96 ir 97 punktų

nuostatomis. Taisyklių 96 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų

kandidatų skaičių, turi užtikrinti realią konkurenciją, o atrankos kriterijai turi būti aiškūs, tikslūs ir

nediskriminuojantys, kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti laikantis Viešųjų pirkimų

įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

Be to, VĮ LNPA nurodė, kad vykdant aptariamą pirkimą „<...> CVPIS sistemos

pagalba buvo išsiųsti atskiri pranešimai 4 bendrovėms - "Statoil Lietuva", "Neste Lietuva",

"Lukoil Baltija", "Orlen Lietuva" su kvietimu dalyvauti šiame pirkime. Tačiau pasiūlymą

pateikė tik "Orlen Lietuva", todėl nebuvo kitų tiekėjų, kuriuos buvo galima kviesti derėtis

<...>“. STT pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji

organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti kiekvieno pirkimo procedūrų ataskaitą,

o 3 šio straipsnio dalyje, kad – pirkimo procedūrų ataskaita pildoma CVP IS Viešųjų pirkimų

tarnybos nustatyta tvarka. Minėta tvarka reglamentuojama Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir

teikimo tvarkos aprašo (toliau – Ataskaitų aprašas), patvirtinto 2006 m. sausio 19 d. Viešųjų

pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-4 (2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1S-254

redakcija (galiojusi aptariamo viešojo pirkimo metu). Ataskaitų aprašo 20.19.1-20.19.4 punktuose,

nurodoma, kad ataskaitoje turi būti pateikiama informacija apie dalyvio (kandidato), pateikusio

pasiūlymą (paraišką) arba pakviesto dalyvauti pirkimo procedūrose kodas, jei jis registruotas

Lietuvoje, ir pavadinimas, adresas, šalis, kurioje registruotas pasiūlymą (paraišką) pateikęs arba

pakviestas dalyvauti pirkimo procedūrose dalyvis. Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus CVP IS

pateikiamą Pirkimo Nr. 150156 ataskaitą, nustatėme, kad joje nurodomas tik vienas Pirkime Nr.

150156 dalyvavęs tiekėjas – AB „Orlen Lietuva“, tuo tarpu kiti dalyviai (kandidatai), pateikę

pasiūlymą (paraišką) arba pakviesti dalyvauti pirkimo procedūrose Pirkimo Nr. 150156 ataskaitoje

27

nenurodomi. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi VĮ LNPA pasirinko atsiliepime į

Korupcijos rizikos analizės išvados projekte pateiktas pastabą minimas 4-ias įmones.

28

III. MOTYVUOTOS IŠVADOS

1. Dėl korupcijos rizikos VĮ LNPA valdymo organų formavimo srityje

Įvertinusi Lietuvos Respublikos, tame tarpe ir Energetikos ministerijos priimtus teisės

aktus reglamentuojančius valstybės valdomų įmonių valdymo organų formavimo tvarką, taip pat

Energetikos ministerijos veiklą, VĮ LNPA valdymo organų formavimo srityje, STT nustatė, kad

atskiros teisinio reglamentavimo spragos, galimai nepakankamai efektyvi Energetikos ministerijos

vidaus kontrolės sistema, Energetikos ministerijos veikla nesilaikant teisės aktų reikalavimų sudaro

prielaidas korupcijos rizikai kilti dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

1.1. Nors Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse

tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.

665 (2014 m. birželio 25 d. redakcija) yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, jog strateginę reikšmę

nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse privalo būti sudaryti kolegialūs valdymo organai –

valdybos, tačiau VĮ LNPA valdyba nėra sudaryta, įmonei vadovauja vienasmenis valdymo organas

– generalinis direktorius. STT mano, kad ši aplinkybė indikuoja galimai nepakankamai efektyvų

energetikos ministerijos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir laikytina korupcijos rizikos

veiksniu, sudarančiu prielaidų korupcijos rizikai kilti (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės

1 skyriaus 1 punkte, 6 - 7 psl.).

1.2. VĮ LNPA įstatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m.

gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-99, nustatyta vienasmenio valdymo organo – įmonės generalinio

direktoriaus skyrimo į pareigas tvarka reglamentuojama nepakankamai išsamiai. Be to, nepaisant

tos juridinės aplinkybės, kad Konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse iš valstybės,

savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų

lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra

valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų

sąrašą, organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.

kovo 21 d. nutarimu Nr. 301, nustatyta, kad valstybės įmonių vadovai į pareigas yra skiriami

konkurso būdu, VĮ LNPA 2011 m. sausio – 2014 m. sausio laikotarpiu, vadovavo asmuo paskirtas į

šias pareigas nesilaikant imperatyvių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. STT mano, kad

nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos korupcijos rizikos veiksniais, sudarančiais prielaidų

korupcijos rizikai kilti (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 1 skyriaus 2 punkte, 7 - 9 psl.).

1.3. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1-108

patvirtinta VĮ LNPA organizacinė struktūra nėra optimali, galinti sudaryti kliūčių įmonės vadovybei

tenkančių veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijų apimčių deramam paskirstymui, riboti įmonės

29

vidaus kontrolės sistemos efektyvumą, tuo pačiu didinti korupcijos riziką (motyvai išdėstyti

korupcijos rizikos analizės 1 skyriaus 3 punkte, 9 - 11 psl.).

2. dėl korupcijos rizikos VĮ LNPA veiklos tikslų nustatymo, jų įgyvendinimo kontrolės ir

veiklos priežiūros užtikrinimo srityje.

Įvertinusi Lietuvos Respublikos, tame tarpe ir Energetikos ministerijos priimtus teisės

aktus reglamentuojančius valstybės valdomų įmonių veiklos tikslų nustatymo, jų įgyvendinimo

kontrolės ir veiklos priežiūros tvarką, taip pat Energetikos ministerijos veiklą, VĮ LNPA veiklos

tikslų nustatymo, jų įgyvendinimo kontrolės ir veiklos priežiūros užtikrinimo srityje, STT nustatė,

kad atskiros teisinio reglamentavimo spragos, galimai nepakankamai efektyvi Energetikos

ministerijos vidaus kontrolės sistema, Energetikos ministerijos veikla nesilaikant teisės aktų

reikalavimų gali sudaro prielaidas korupcijos rizikai kilti dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

2.1. Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo ir Naftos

produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir priežiūros taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 279 (2013 m.

kovo 27 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) nuostatomis yra nustatoma imperatyvi ir pakankamai aiški

specialiųjų įpareigojimų VĮ LNPA turinio ir apimčių nustatymo tvarka, tačiau kai kurie, STT

manymu, svarbūs aspektai susiję su specialiųjų įpareigojimu turiniu nereglamentuojami (arba

reglamentuojami nepakankamai išsamiai). Aptariamuose teisės aktuose nėra nustatyti principai ar

kriterijai, kuriais vadovaujantis Energetikos ministerija galėtų priimti konkretų, vieną iš Lietuvos

Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje ir Naftos

produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir priežiūros taisyklių 13 punkte

nustatytų sprendimų dėl perteklinių naftos produktų valstybės atsargų panaudojimo. Be to, nors šie

teisės aktai nustato minimalius privalomų sukaupti naftos atsargų kiekius, tačiau nenustato kokį

maksimalų naftos produktų atsargų kiekį gali sukaupti VĮ LNPA. Šios teisinio reguliavimo spragos,

STT manymu, gali sudaryti kliūtis efektyviam Energetikos ministerijos vidaus kontrolės sistemos

funkcionavimui, sudaryti sąlygas neracionaliam ir neskaidriam valstybės turto naudojimui, tuo

pačiu didinti korupcijos riziką (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 2 skyriaus 1 punkte, 18

- 22 psl.).

2.2. Atskirais atvejais Energetikos ministerija priima sprendimus leisti VĮ LNPA panaudoti

perteklinį naftos produktų valstybės atsargų kiekį, susitarimų pagrindu suteikiant į jį reikalavimo

teises įpareigotosioms įmonėms, galimai nesilaikydama Lietuvos Respublikos naftos produktų ir

naftos valstybės atsargų įstatymo 15 straipsnio reikalavimų (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos

analizės 2 skyriaus 2 punkte, 22 - 24 psl.).

2.3. Atskirais atvejais VĮ LNPA, vykdydama patikėjimo teise valdomų naftos produktų

atsargų keitimo sandorius galimai nesilaiko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų,

30

viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (motyvai išdėstyti korupcijos

rizikos analizės 2 skyriaus 3 punkte, 24 - 28 psl.).

31

IV. PASIŪLYMAI

1. Dėl korupcijos rizikos veiksnių mažinimo VĮ LNPA valdymo organų formavimo srityje:

1.1. Atsižvelgiant į pastabas, išdėstytas korupcijos rizikos analizės 1 skyriaus 1 punkte,

laikantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos

apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665

(2014 m. birželio 25 d. redakcija) nustatytos tvarkos ir reikalavimų, VĮ LNPA suformuoti kolegialų

valdymo organą – valdybą.

1.2. Atsižvelgiant į pastabas, išdėstytas korupcijos rizikos analizės 1 skyriaus 2 punkte,

siūlome papildyti VĮ LNPA įstatus, detaliau reglamentuojant generalinio direktoriaus skyrimo į

pareigas tvarką, be kita ko, nustatant per kiek laiko turi būti skelbiamas konkursas laisvoms

valstybės valdomos įmonės vadovo pareigoms užimti, kokį laikotarpį valstybės valdomai įmonei

gali vadovauti laikinai pareigas einantis vadovas ir pan.

1.3. Atsižvelgiant į pastabas, išdėstytas korupcijos rizikos analizės 1 skyriaus 2 punkte,

siūlome, pakeisti 2013 m. gegužės 24 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-108 patvirtintą VĮ

LNPA organizacinę struktūrą siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų Vykdomosios valdžios sistemos

sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio

11 d. nutarimu Nr. 1511 (su 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1389 pakeitimais) ir į Viešojo

valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171, nuostatas, Valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų

administracinių struktūrų tobulinimo rekomendacijas.

2. Dėl korupcijos rizikos veiksnių mažinimo VĮ LNPA veiklos tikslų nustatymo, jų

įgyvendinimo kontrolės ir veiklos priežiūros užtikrinimo srityje:

2.1. Atsižvelgiant į pastabas, išdėstytas korupcijos rizikos analizės 2 skyriaus 1 punkte,

siūlome inicijuoti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir

priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu

Nr. 279 (2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) pakeitimą, nustatant aiškius ir skaidrius

Energetikos ministerijos sprendimų dėl perteklinių naftos produktų valstybės atsargų panaudojimo

priėmimo kriterijus ir principus, nustatyti ne tik minimalių bet ir maksimalių privalomų sukaupti

naftos atsargų kiekių apskaičiavimo kriterijus ir tvarką, detaliau reglamentuoti centralizuoto naftos

produktų valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo pagal įpareigotųjų įmonių paraiškas procedūrinę

tvarką. Taip pat siūlome stiprinti Energetikos ministerijos vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą,

siekiant užkirsti kelią neracionaliam ir neskaidriam valstybės turto naudojimui įgyvendinant

Energetikos ministerijos „valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas“ programą.

32

2.2. Atsižvelgiant į pastabas, išdėstytas korupcijos rizikos analizės 2 skyriaus 2 punkte,

siūlome stiprinti Energetikos ministerijos vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą užtikrinant, kad

energetikos ministerijos sprendimai leisti VĮ LNPA panaudoti perteklinį naftos produktų valstybės

atsargų kiekį, susitarimų pagrindu suteikiant į jį reikalavimo teises įpareigotosioms įmonėms, būtų

priimami griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų reikalavimų.

2.3. Atsižvelgiant į pastabas, išdėstytas korupcijos rizikos analizės 2 skyriaus 3 punkte,

siūlome stiprinti Energetikos ministerijos vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą, siekiant

užtikrinti, kad VĮ LNPA, vykdydama patikėjimo teise valdomų naftos produktų atsargų keitimo

sandorius besąlygiškai laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų, viešųjų

pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Be to, atsižvelgiant į korupcijos rizikos analizės metu nustatytus korupcijos rizikos

veiksnius ir STT pateiktus pasiūlymus, rekomenduojame atitinkamai pakoreguoti Lietuvos

Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos

ministerijos kovos su korupcija 2014-2016 metų programos įgyvendinimo priemonių planą,

įtraukiant į jį VĮ LNPA valdymo organizavimo ir šios įstaigos veiklos tikslų nustatymo, jų

įgyvendinimo kontrolės ir veiklos priežiūros užtikrinimo srityse korupcijos riziką ir jos veiksnius

mažinančias priemones.

Direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka

33

Algirdas Kestenis, tel. (8 706) 63 387, el. p. [email protected]

34

1 priedas

Korupcijos rizikos analizės metu analizuoti ir vertinti teisės aktai, dokumentai ir informacija

1. 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės yra

įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas;

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

3. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas;

4. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir

įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas;

5. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas;

6. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas;

7. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas;

8. Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas;

9. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas;

10. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas;

11. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir

priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu

Nr. 279 (2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 279 redakcija);

12. Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 (2013 m. gruodžio 11 d.

redakcija);

13. Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1731 (2013 m. balandžio 30 d.

redakcija);

14. Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse

tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.

665 (2014 m. birželio 25 d. redakcija);

15. Konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse iš valstybės, savivaldybių ir

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra

valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų

sąrašą, organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo

21 d. nutarimu Nr. 301;

35

16. Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511 (su 2010 m. rugsėjo 22 d.

nutarimo Nr. 1389 pakeitimais);

17. Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171;

18. Energetikos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 86;

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 204 „Dėl

valstybės turto investavimo ir akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ įstatinio kapitalo didinimo“;

20. EBPO skaidrumo ir atskaitomybės principų įgyvendinimo gairės. Accountability and

Transparency: A Guide for State Ownership;

21. EBPO Įmonių valdymo principai. OECD Principles of Corporate Governance.

OECD 2004;

22. EBPO Valstybės valdomų įmonių valdymo gairės. OECD Guidelines on Corporate

Governance of State-Owned Enterprises. OECD 2005;

23. Valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų administracinių struktūrų

tobulinimo rekomendacijos. http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=502.;

24. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikiami įstaigų veiklos efektyvumo

vertinimo kriterijų skaičiavimų paaiškinimai. http://www.finmin.lt/c/portal/layout?

p_l_id=PUB.1.902.;

25. Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos

pateikimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. 4-1100;

26. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų keitimo taisyklės, patvirtintos 2005 m.

gegužės 19 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-211;

27. VĮ LNPA įstatai patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m.

gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-99;

28. VĮ LNPA 2012 metų veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-42;

29. VĮ LNPA 2013 metų veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 57-5;

30. VĮ LNPA 2014 metų veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-65;

31. Energetikos ministerijos vidaus audito skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. VĮ LNPA

vidaus audito ataskaita Nr. (16.3-02)43-10;

36

32. 2013 m. sausio 17 d. energetikos ministerijos energijos išteklių skyriaus vedėjo

tarnybinis pranešimas Nr. (15.10-08)51-4;

33. 2013 m. sausio 31 d. Energetikos ministerijos kvietimas teikti pasiūlymus Nr. (15.9-

08)-3-373;

34. 2013 m. vasario 6 d. UAB „Trezaurus auditas“ pasiūlymas dėl audito paslaugų

pirkimo;

35. Energetikos ministerijos 2013 m. vasario 7 d. raštas Nr. (15.9-08)-3-458 „Dėl audito

paslaugų pirkimo rezultatų“;

36. 2013 m. vasario 7 d. Energetikos ministerijos mažos vertės viešojo pirkimo pažyma

Nr. (15.11-08)52-15

37. 2013 m. vasario 25 d. audito paslaugų pirkimo sutartis Nr. F367/S-03;

38. 2012 m. VĮ LNPA UAB „Trezaurus auditas“ audito išvada;

39. 2013 m. VĮ LNPA UAB „Trezaurus auditas“ audito išvada;

40. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr.

8A-111;

41. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr.

8A-112;

42. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 1-

304;

43. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 8-76;

44. Energetikos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 13 d. pažyma „Dėl duomenų pateikimo

valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros vadovaujančių darbuotojų 2013 m. mėnesinės

algos nustatymui“;

45. Energetikos ministerijos 2014 m. balandžio 30 d. pažyma „Dėl duomenų pateikimo

valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros vadovaujančių darbuotojų 2014 m. mėnesinės

algos nustatymui“;

46. Energetikos ministerijos 2012 m. kovo 20 d. pažyma „Dėl duomenų pateikimo

valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros vadovaujančių darbuotojų 2012 m. mėnesinės

algos nustatymui“;

47. Valstybės įmonių, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos

ministerija, valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių

daugiau nei 50 procentų valstybei priklausančių akcijų valdo energetikos ministerija,

vadovaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo taisyklės, patvirtintos 2010 m. vasario 26

d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-59;

37

48. Valstybės įmonių, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos

ministerija, valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių

daugiau nei 50 procentų valstybei priklausančių akcijų valdo energetikos ministerija,

vadovaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo taisyklių pakeitimas, patvirtintas 2013 m.

rugpjūčio 14 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-168;

49. Energetikos ministerijos 2014 m. gegužės 29 d. raštas Nr. (7.7-09)3-1736;

50. Energetikos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. (7.7-09)3-2402;

51. Energetikos ministerijos 2014 m. spalio 13 d. raštas Nr. (7.7-09)3-3083;

52. Energetikos ministerijos 2014 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. (7.7-09)3-2863;

53. Energetikos ministerijos 2014 m. birželio 16 d. raštas Nr. (7.7-09)3-1892;

54. Energetikos ministerijos 2014 m. kovo 26 d. raštas Nr. (7.7-09)3-967;

55. Energetikos ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (7.7-09)3-1329;

56. Energetikos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (7.7-09)3-2653;

57. Energetikos ministerijos 2014 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. (7.7-09)3-2961;

58. Energetikos ministerijos 2014 m. spalio 26 d. raštas Nr. (7.7-09)3-3580;

59. Energetikos ministerijos 2014 m. spalio 31 d. raštas Nr. (7.7-09)3-3290;

60. Energetikos ministerijos 2014 m. gegužės 19 d. raštas Nr. (7.7-09)3-1597;

61. Energetikos ministerijos 2014 m. spalio 2 d. raštas Nr. (7.7-09)3-3012;

62. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. spalio 20

d. raštas Nr. 2R-3299

63. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. gruodžio

4 d. patikrinimo aktas Nr. 14OV8-81;

64. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. gruodžio

18 d. raštas Nr. 2R-3596;

65. Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2014 m. gegužės

27 d. patikrinimo aktas Nr. 15OV8-13;

66. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 birželio 2 d.

raštas Nr. 2R-1763;

67. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 spalio 28 d.

raštas Nr. 2R-3070;

68. VĮ LNPA 2014 m. birželio 6 d. raštas Nr. (1.10)-SD-111;

69. VĮ LNPA 2014 m. balandžio 11 d. raštas Nr. (1.10)-SD-67;

70. VĮ LNPA 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. (1.10)-SD-160;

71. VĮ LNPA 2014 m. spalio 2d. d. raštas Nr. (1.10)-SD-175;

72. VĮ LNPA 2014 m. gegužės 28 d. raštas Nr. (1.10)-SD-105;

38

73. VĮ LNPA 2014 m. liepos 28 d. raštas Nr. (1.10)-SD-147;

74. VĮ LNPA 2014 m. spalio 9 d. raštas Nr. (1.10)-SD-180;

75. VĮ LNPA 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. (1.10)-SD-162;

76. VĮ LNPA 2014 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. (1.10)-SD-171;

77. VĮ LNPA 2014 m. kovo mėn. raštas Nr. (1.10)-SD-53;

78. VĮ LNPA supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės patvirtintos, VĮ LNPA generalinio

direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-30;

79. VĮ LNPA 2015 m. sausio 28 d. Nr. 24 „2014 metų dvylikos mėnesių tarpinė veiklos

ataskaita;

80. VĮ LNPA 2014 m. vasario 28 d. Nr. 30 „2013 metų veiklos ataskaita“;

81. VĮ LNPA 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinys (2015 m. sausio 28 d. Nr. 19);

82. VĮ LNPA 2013 metų finansinių ataskaitų rinkinys (2014 vasario 28 d. Nr.25);

83. CVP IS duomenys;

84. Juridinių asmenų registro duomenys.

85. Energetikos ministerijos 2014 m. balandžio 8 d. raštas Nr. (7.7-09)3-1142;

86. Latvijos ekonomikos ministerijos 2015 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 233-1-4164;

87. VĮ LNPA 2014 m. kovo 19 d. raštas Nr. (1.10)-SD-48;

88. VĮ LNPA 2014 m. balandžio 8 d. raštas Nr. (1.10)-SD-64;

89. VĮ LNPA 2014 m. birželio 18 d. raštas Nr. (1.10)-SD-119;

90. VĮ LNPA 2014 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. (1.10)-SD-217;

91. 2014 m. liepos 21 d. Naftos produktų valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo sutartis

Nr. S-13;

92. Išrašas iš CVP IS dėl kelių transporto dyzelino ir 95 markės automobilių benzino

keitimo paslaugų pirkimo skelbiamų supaprastintų derybų būdu.

39

2 priedas

PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMAS70

Eilės

Nr.

STT pasiūlymai Energetikos ministerijos planuojamos įgyvendinti priemonės

Antikorupcinis atskirų veiklos sričių vertinimasIšvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodyti pasiūlymai, susiję su antikorupciniu atskirų Energetikos ministerijos veiklos sričių vertinimu

Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti kaip?Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti kaip? Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies?Neatsižvelgta – pagrįsti kodėl?

_______________

70 Informaciją apie išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą prašome pateikti STT ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos.