SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012- 2014 1 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas). I.ĮVADAS 1.Objekto bendras aprašymas Planuojama teritorija įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kuršių nerijos nacionalinis parkas - tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrante. Visa Kuršių nerija - tai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso Rusijos Federacijai. Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km² plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai), iš rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2067, Smiltynė – 21809), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių vietovių vertingosios savybės. 2.Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. Į-394 „DĖL VALSTYBĖS SAUGOMOS NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS – PERVALKOS GYVENVIETĖS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE 2068, BUVĘS KODAS U11), NERINGOS M., NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO RENGIMO“ (Žin., 2011-12-01, Nr. 147-6929) 3.Planavimo tikslai: užtikrinti Pervalkos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą; PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ................................ 20.... m. ................. mėn. .... d. įsakymu Nr. ĮV – ............
50
Embed
I.ĮVADAS 1. planai/Koncepcijos/2068...I.ĮVADAS 1.Objekto bendras aprašymas Planuojama teritorija įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kuršių nerijos nacionalinis parkas
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
1 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
I.ĮVADAS 1.Objekto bendras aprašymas
Planuojama teritorija įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kuršių nerijos nacionalinis parkas -
tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių marių ir
Baltijos jūros pakrante. Visa Kuršių nerija - tai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso
Rusijos Federacijai.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km²
plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai),
iš rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko
ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią
gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su
unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių
nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros
2 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
užtikrinti Pervalkos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei Pervalkos gyvenvietės
teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą;
4.Planavimo uždaviniai:
nustatyti (patikslinti) Pervalkos gyvenvietės teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;
nustatyti (patikslinti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą
Pervalkos gyvenvietės teritorijoje bei apsaugos zonoje;
5.Dokumento lygmuo:
Rengiamas specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį
yra rajono lygmens.
6.Specialiojo plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomog.,
2, Klaipėda.
7.Specialiojo plano rengėjas:
VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius.
8.Planavimo sąlygos:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio
sąlygos specialiajam planui rengti 2012-07-31 Nr.63, 2 lapai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2012-03-05 planavimo sąlygos Nr. S1-
171(6.19), 2 lapai.
Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-09 planavimo
sąlygos Nr. AS1-3, 2 lapai.
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
2012-02-23 planavimo sąlygos Nr.(21)-14-735, 2 lapai.
Pervalkos gyvenvietės (unikalus kultūros vertybės kodas Kultūros vertybių registre 2068,
buvęs kodas U11) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sudarančio
Pervalkos gyvenvietės teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano rengimo planavimo darbų
programa (užduotis) 2012-07-31, 2 lapai.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos
departamento 2012-02-09 raštas- priežasčių dėl sąlygų specialiajam planui neteikimo
išaiškinimas Nr.(4)-LV4-503, 1 lapas.
9.Projektavimo eiga:
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo
2012 metų rudenį atlikta gyvenvietės pastatų ir vertingųjų savybių foto fiksacija, išnagrinėta
istorinė ikonografinė , topografinė medžiaga, parengta užstatymo raidos analizė. Surinkti Kultūros
vertybių registro duomenys, išnagrinėti galiojantys planuojamoje teritorijoje teritorijų planavimo
dokumentai.
II. Koncepcijos rengimo stadija:
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
3 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Remiantis patikslinta esamos būklės analize, kurioje atsižvelgta į susiklosčiusią šiuo metu
kadastrinių sklypų struktūrą, įvertinus teritorijų planavimo dokumentų paklaidas (tarpusavio
neatitikimus), skirtingus siūlymus dėl naujų objektų registravimo NKV registre, taikant visom
Kuršių nerijos gyvenvietėm analogiškus „modus procedendi“ principus, buvo patikslintos vertybės
teritorijos ribos bei tvarkymo plano koncepcijoje nustatyti, saugojimo, tvarkymo ir naudojimo
reikalavimai atskirom teritorijos dalim, statiniam ir želdinių tvarkymui.
III. Sprendinių konkretizavimo stadija;
Sprendinių konkretizavimo stadijoje koordinuojamos patikslintos vertybių teritorijų ir
apsaugos zonų ribos, konkretizuojami sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui ir
nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai.
Šiuo konkrečiu atveju, detalizuojami Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos
Klaipėdos teritorinio padalinio patvirtinti Pervalkos gyvenvietės koncepcijos Nr.3 sprendiniai
(raštas 2013 06 27 NR.(13.2.-kl)2kl-1403).
IV. Sprendinių poveikio vertinimo stadija:
Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920
(Žin., 2004, Nr. 113-4228), atliktas specialiojo plano sprendinių poveikio vertinimas, parengta
4 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
II. BENDROJI DALIS
1.VIETOVĖS APIBŪDINIMAS
1.1.Situacija
1.2.Administracinė priklausomybė:
Nuo 1961 metų atskiros Kuršių nerijos gyvenvietės: Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida sujungtos
į vieną administracinį vienetą - Neringos miestą. Pervalka priklauso Neringos savivaldybei.
Geografinė padėtis:
Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ši
teritorija anksčiau vadinta dar ir Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia buvo
žinoma kaip Užmaris. Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos respublikai
(šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto (0,8 tūkst. ha), o likusi dalis (apie 25,6 tūkst. ha) –
Neringos savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos
mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.
Pervalka (vok. Perwelk) – gyvenvietė Kuršių nerijoje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus
nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas,
pietinis – Pervalkos ragas. Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties
Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno (53 m) stovi paminklas Liudvikui
Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras E. Jonušas). Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių
takas ir 167 kelias Smiltynė-Nida , jungiantis visas Kuršių nerijos gyvenvietes.
1.3. Vertybės apimtis:
Pervalkos gyvenvietė Unikalus objekto kodas:2068
Pilnas pavadinimas: Pervalkos gyvenvietė
Adresas:Neringos sav., Neringos m.
Įregistravimo registre data:1992-06-30
Statusas: Valstybės saugomas
Rūšis:Nekilnojamas
Objektas įrašytas kaip: vietovė (valstybinis)
Seni kodai Kodas registre iki 2005.04.19: U11
Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše:
5 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Pervalkos g. 4 AtV244
3. 1264 Namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 42 1992-05-28
S118 ,
AtV247
4. 1262 Namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 7 1992-05-28
S117 ,
AtV245
5.
11424
Pervalkos k.
senosios
kapinės
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 1993-03-05 L963
6. 1266 Žvejo namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 19A 1992-05-28
S990 ,
AtV249
7. 1267 Žvejo namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 23 1992-05-28
S991 ,
AtV250
8. 1268 Žvejo namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 25 1992-05-28
S992 ,
AtV251
9. 1269 Žvejo namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 29C 1992-05-28
S994 ,
AtV252
10. 15869 Žvejo namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 38 1993-05-19
S995 ,
AtV898
11. 1263 Žvejo namas
Neringos sav., Neringos m.,
Pervalkos g. 8 1992-05-28
S989 ,
AtV246
12. Gretimybė:
21974
Pervalkos
švyturys
Neringos sav., Neringos m. 1996-06-24 S119
Vertingųjų savybių pobūdis:Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas), Urbanistinis
(lemiantis reikšmingumą, retas), Kraštovaizdžio
Teritorijos plotas:10,39 ha
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
6 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Vertingosios savybės :
1.3.1. planavimo sprendiniai – linijinė plano struktūra, Pervalkos g. trasa, krantinės
linija (-; -; FF Nr. 2, 4, 5, 16-19, 22, 26-27a, 31, 33, 37a; 2007 m.); dvipusis gatvės
užstatymo pobūdis XX a. pr. – XX a. 4 d-mečio 1 aukšto mediniais pamario
etnoarchitektūrai būdingais namais, kurie orientuoti galu į marias arba į Pervalkos
g. (-; -; TRP, FF Nr. 11-14, 22, 25, 30, 31, 32a, 35; 2007 m); gyvenvietės panorama ir
siluetas nuo marių pusės (-; išskyrus nebūdingus pamario etnoarchitektūrai sovietmečio
statinius; FF. Nr. 10; 2007 m.);
1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – pamario palvė, marių paplūdimys (-;
-; FF Nr. 2, 4; 2007 m.);
1.3.6. želdynai ir želdiniai – apželdinimo juodalksniais, beržais, paprastosiomis ir
2.KVAD direktoriaus įsakymas. 1996-01-29; Nr.: 5 ; Tipas: Įsakymas;
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
7 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
3.Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė: Lietuvos
Respublikos kultūros ministras; Tipas: Įsakymas;
4.Dėl duomenų patikslinimo. 2008-01-08; Nr.: KPD-RM-569; Priėmė: KPD nekilnojamojo
kultūros paveldo vertinimo taryba; Tipas: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo
tarybos aktas; TRP, TRP (koordinatės)
5.Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje
arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-07; Nr.: 05-66; Tipas: Dokumentas; Pranešimas
6.Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje
arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-07; Nr.: 05-65; Tipas: Dokumentas; Pranešimas
7.Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo. 2011-11-25; Nr.: Į-394;
Priėmė: Kultūros paveldo departamentas; Tipas: Įsakymas;
Šaltiniai ir medžiaga:
15.1. Architektūros ir statybos institutas. Ataskaita Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis
planas. Dalis: Pervalkos ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai. Kaunas, 1993.
15.2. BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001.
15.3. Pervalkos gyvenvietė U11. Pagrindinis kultūros vertybės dosjė, 1995. KPC Duomenų skyriaus
Statinių poskyris.
G. Piličiauskienės „Pervalkos gyvenvietėje, Pervalkos g. 25, Neringos m., 2008 m. vykdytų
archeologinių tyrimų ataskaita“.
2.ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA
Žiūrėti parengtą A.Racevičienės Pervalkos gyvenvietės istorinės raidos apžvalgą.
3.UŽSTATYMO STRUKTŪROS RAIDOS APŽVALGA
Žiūrėti parengtą D.Sabaliauskienės Pervalkos gyvenvietės užstatymo struktūros raidos apžvalgą.
4.TŪRINĖ ERDVINĖ KOMPOZICIJA
Pervalka – pati mažiausia Neringos miesto gyvenvietė. XX a. pradžioje Pervalka pasiekė beveik
dabartinės teritorijos dydį. Gyvenvietę su jūra jungė tiesioginis kelias, vadintas Fischerweg. Visos
sodybos buvo išsidėsčiusios tarp pamario kelio ir marių. Šiaurinio gyvenvietės galo pasesijose
pastatai buvo arčiau kelio, o pietiniame gale – arčiau marių kranto. Vėliau Pervalkos gyvenvietė
plėtėsi tik rytinėje pamario kelio pusėje. Taigi iki XX trečiojo dešimtmečio Pervalka buvo
kompaktiško vienpusio gatvinio apstatymo žvejų gyvenvietė. Lietuvos Respublikos prieškario
metais atsirado kelios sodybos vakarinėje kelio pusėje – jos šiauriniame gale ir prie įvažiuojamojo į
gyvenvietę kelio. Prie Pervalkos įlankos įkurtas žvejų uostas. 1933 metais Pervalkai suteikus
vasarvietės teises, įkurta sklandymo sporto mokykla, pastatyta nauja mūrinė pradinė mokykla,
atidaryta krautuvė. 1939-1942 metais Pervalkoje veikė liuteronų evangelikų maldos namai. Tuo
laikotarpiu labai sparčiai buvo perstatomi senieji namai ir statomi nauji, erdvesni, dengti čerpėmis.
Prisitaikant prie rekreacinių poreikių, pastatyta kurortinės paskirties statinių : viešbutis, kelios vilos,
vasarnamiai. Poilsiautojus viliojo Pervalkos etnografiniai savitumai: spalvingi, dengti nendrėmis ar
raudonomis čerpėmis, atsukti galais į marias žvejų namai, papuošti vėjalentėmis, stogų kraigų
lėkiais, kurių drožiniuose – saulė, žirgeliai bei kiti augalinių ir gyvulinių ornamentų motyvai.
Pervalka – tipiška žvejų gyvenvietė. Pirmiausia apstatyta marių pakrantė rytinėje kelio pusėje. Ilgi
siauri sklypeliai, atsirėmę į marias galu, nusitęsę iki pat kelio. Prie kiekvieno žvejo sodybos buvo
priskirtas marių ruožas valtims laikyti. Sodybose buvo nuo vieno iki trijų pastatų: medinis namas,
tvartelis su daržine, bukinė. Pastatai statyti sklypo pakraščiais, paliekant laisvą sodybos plotą
svogūnams, bulvėms ir vaiskrūmiams auginti bei tinklams džiovinti. Pagal tradicinį sodybos planą
medinis vieno aukšto namas buvo statomas rytiniame sklypo gale, arčiau marių, atsuktas galu į jas,
o priešais jį – bukinė arba tvartelis su daržine. Namo sienos dažniausiai apkaltos lentelėmis, o
8 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
stogas apdengtas nendrėmis. XX a. ketvirtame dešimtmetyje Pervalka tapo oficiali poilsiaviete.
Daugėjant poilsiautojų, gyvenvietė ir jos sklypų apstatymas keitėsi, tapo laisvesnis. Atsirado keletas
mūrinių pastatų, buvo plečiami senieji pastatai, pristatomos verandos, įrengiamos pastogės,
puošiami pastatų fasadai. Vėjalentės, lėkiai, apylangės puošiama kiaurapjoviu dekoru, nudažoma
baltai arba melsvai. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio rekreacijai naudota visa teritorija tarp
gyvenvietės ir jūros. Šioje teritorijoje prieškario metais buvo poilsio, apžvalgos, žaidimo aikštelių
bei kitų rekreacinės infrastruktūros objektų.
(BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, t. 1, p. 116-126).
Žiūrėti analizės schemas.
5.ŽEMĖNAUDOS FORMŲ LENTELĖ
Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703);
2011, Nr. 49-2365) „31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose „ apibrėžia Kuršių
nerijos nacionalinio parko žemė kaip išimtinę valstybės nuosavybę.
Taigi visa Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė, neišskiriant gyvenviečių, priklauso Lietuvos
Respublikos valstybei.
6.PATVIRTINTŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA VIETOVEI
6.1. NERINGOS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS IR JOS DALIŲ BENDROJO PLANO
(2012 M. RUGSĖJO 21 D. PATVIRTINTAS NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS
SPRENDIMU NR. T1-164) SPRENDINIŲ ĮTAKA PERVALKOS GYVENVIETĖS
TERITORIJOS VYSTYMUI
Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintas
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) sprendiniai Pervalkos gyvenvietės teritorijos
9 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Pastaba: Šie reglamentai kultūrinių draustinių teritorijose taikomi, jei nekilnojamo
kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentuose nenumatyta kitaip.
1a. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (A)
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė
Naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija;
naudojimo pobūdis – kapinės; naudojimo pobūdžio turinys – senosios Pervalkos
kapinės.
Saugomos savybės ir saugotini elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 4a ir 2
tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); laidojimų vietų
tvarkymo pobūdis ir senieji palaidojimai.
Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir
naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo Mtk-1 zonoje.
Draudžiama: statinių statyba.
Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
10 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
etnokultūrinio paveldo aplinkai būdingi sodybinių sklypų tvarkymo bruožai.
Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 4a
ir 2 tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); istorinė
užstatymo panorama ir jos siluetas nuo marių pusės, etnokultūrinio paveldo pastatų
sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų
tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos,
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
11 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių
konstrukcijos, vertingų istoriniu atžvilgiu etnografinių pastatų išplanavimas.
Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir
naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipų Mtvs-3 ir Mtž-
2 zonos; taip pat: 1) buvusių kuršių žvejų sodybų etnokultūrinio paveldo elementams,
atsiradusiems iki 1942m. – tyrimas, konservavimas, restauravimas, vertingų elementų
atkūrimas tik įrodžius atkūrimo pagrįstumą ir teisėtumą; 2) atkurtų pagal
ikonografinę medžiagą istorinių užstatymo elementų remontas bei palaikomasis
tvarkymas; 3) vėlesnio laikotarpio (po 1942 metų) statybos bei sklypų tvarkymo
naujadarų, pakeitusių konservuojamos aplinkos charakterį, pertvarkymas arba
nukėlimas (panaikinimas), siekiant atkurti saugotinas istorinės etnokultūrinės aplinkos
vizualines savybes; 3) gatvių, pravažiavimų ir kitų bendro naudojimo teritorijų
erdvinės struktūros ir jos mastelio bei charakterio išsaugojimas arba atstatymas,
naudojant saugomai etnokultūrinei aplinkai būdingas želdinimo ir sklypų tvarkymo
priemones.
Draudžiama: 1) sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti išlikusią istorinę erdvinę
užstatymo struktūrą, jo panoramas ir siluetus, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų
tvarkymo elementus ar pakeisti juos naujadarais; 2) draudžiama nauja statyba,
išskyrus tuos atvejus, kai atkuriama sunykusi vertybė.
Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų
tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus,
turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.
Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda.
Užstatymo aukštis: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo
darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti
konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai.
Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų
vertingųjų savybių.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
12 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
6. 1.2. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
13 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
1. Pervalkos istorinės gyvenvietės tvarkymui kultūros vertybės U-11 (2068 Pervalkos
gyvenvietė) teritorijoje išskirtos penkios skirtingo naudojimo ir kultūrinės vertės lokalizuotų
morfotipų grupės. Joms nustatytos konkrečios priežiūros, naudojimo ir tvarkymo priemonės
pagal aukščiausios, vidutinės ir žemiausios kultūrinės vertės morfotipus (4b brėžinys).
Kultūros vertybės U-11 (2068 Pervalkos gyvenvietė) teritorijoje leidžiama tik tokia veikla,
kuri nepažeidžia ir nemenkina nustatytų vertingųjų savybių.
2. Aukščiausios kultūrinės vertės morfotipas Mtk 1 (Kapinių teritorija) skiriamas
viešosios pagarbos tikslams. Kultūros paveldo vertybių objektams numatomos konservavimo,
restauravimo, pritaikymo, avarinės grėsmės pašalinimo ir atkūrimo paveldotvarkos
priemonės.
3. Vidutinės kultūrinės vertės morfotipas (Mtž2,), kurio sklypų struktūra dalinai pakitusi,
užstatymo pobūdis artimas istoriniam, išlikę pavieniai autentiško užstatymo elementai ir yra
pavienių kultūros vertybių statusą turinčių objektų, skiriamas viešojo pažinimo ir naudojimo
apsaugos tikslams. Šio lygmens morfotipe, paveldo objektų išsaugojimui tikslinga taikyti tokį
panaudos būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų žalojamos objektų vertingosios savybės ir
valdytojas būtų suinteresuotas juos prižiūrėti. Kultūros vertybių statusą turintiems objektams
taikomos konservavimo, restauravimo, pritaikymo, atkūrimo ir avarinės grėsmės pašalinimo
paveldotvarkos priemonės. Statybinės intervencijos, kultūros vertybių statusą turinčiuose
paveldo objektuose, maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės statuso neturintiems
objektams numatomi remonto ar rekonstrukcijos darbai. Galimas sunykusių objektų
atkūrimas. Nauja statyba galima, nedidinant susiklosčiusio aukštingumo ir užstatymo
tankumo. Norint keisti teritorijos užstatymo tankumą, turi būti atlikti konkretaus sklypo
istoriniai - urbanistiniai tyrimai ir jų pagrindu parengti to sklypo užstatymo tankumo
argumentuoti siūlymai.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
14 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
4. Žemiausios kultūrinės vertės morfotipams (Mtvs3, Mtp3) statybinė veikla galima
pagal teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Taikomos remonto, reglamentuotos
rekonstrukcijos ir konversijos statybinės priemonės. Naujos statybos reglamentuotos
intervencijos leidžiamos nedidinant susiklosčiusio aplinkinio užstatymo aukščio ir tik aukštos
kokybės architektūrinės išraiškos. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima.
5. Naujos statybos morfotipe (Mtn1) galimos šios statybos rūšys : paprastasis remontas;
kapitalinis remontas; reglamentuota rekonstrukcija; reglamentuota nauja statyba, šių darbų
planavimas ir projektavimas. Naujos statybos morfotipuose galimas senosios urbanistinės
struktūros atkūrimas. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima.
6. Paveldosaugos reikalavimai ir veiklos sąlygos kultūros paveldo objektuose, vietovėse,
jų teritorijose bei apsaugos zonose nustatomi jų apsaugos reglamentais. Statybinė veikla
(vertybės Un.k. 2068 teritorijoje) bus papildomai reglamentuojama specialiojo
paveldosauginio plano sprendiniuose .
6.2. KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANO (2012 BIRŽELIO
6 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMU NR. 702) SPRENDINIŲ
ĮTAKA PERVALKOS GYVENVIETĖS VYSTYMUI
Pervalkos gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2068) patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją,
kuriame gamtos ir kultūros saugojimo, vystymo, pritaikymo , statybinė ir kitos veikos
reguliuojamos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2012 birželio 6 d. Lietuvos
Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702) sprendiniuose apibrėžtais reikalavimais:
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
15 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Pervalka gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2068) priskiriama prie kitos paskirties žemės kraštovaizdžio
tvarkymo zonos GEr.
Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (9 punktas):
9.2.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio
vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių
draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu,
atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995,
Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje:
9.2.2.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, urbanistinė struktūra;
9.2.2.2. draudžiama keisti šias kraštovaizdžio vertingąsias savybes: erdvinę kompoziciją,
panoramas ir siluetus, siekiant išlaikyti pastatais neužgožtą mišku apaugusių kopų foną;
9.2.2.3. leidžiami tvarkybos darbai: tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės
pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir
projektavimas. Sovietiniais metais pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji
statybos darbai, jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio
parko apsaugos reglamentas nenustato kitaip;
9.2.2.9. sklype Pervalkos g. 44 (Pervalka) pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus,
nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame
16 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
9.2.2.11. rekonstruojant pastatus sklypuose Pervalkos g. 6, 6A, 6B ir 6C
(Pervalka),nedidinamas teritorijos užstatymo tankumas ir pastatų aukštis. Pastatai rekonstruojami
pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos
specialiajame plane;
9.2.2.12. rekonstruojant pastatus esamų ir/ar buvusių poilsio namų teritorijose Pervalkos g.
19 ir 21 (Pervalka), nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis.
Teritorija tvarkoma ir pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės –
kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;
9.2.2.14. rekonstruojant pastatus sklypuose Pervalkos g. 3 ir 5 (Pervalka), nedidinamas
esamas teritorijos užstatymo tankumas;
7 .ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS IŠVADOS
1. Skirtingų teisės aktų analizė parodė jog
Pervalkos gyvenvietės – valstybės saugomos
vietovės teritorijos ribos sutampa su KNNP
Pervalkos urbanistinio draustinio ribomis, tačiau
ne visur sutampa su Neringos savivaldybės
teritorijos ir jos dalių bendrojo plano
sprendiniais Pervalkos gyvenvietės teritorijos
vystymui; šiuos nesutapimus siūloma tikslinti
šiuo rengiamu specialiuoju planu.
2. Pažymėtinas kai kurių registruotų vertybių
teritorijų neatitikimas kadastruotų sklypų
riboms, siūloma šias teritorijas tikslinti,
sutapdinant teritorijų ribas su daiktinės teisės
objektais-sklypų ribomis.
3. Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra
fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl
svarstytinas jų eliminavimo iš vertybės
teritorijos klausimas.
4. Du pastatai Neringos savivaldybės teritorijos ir
jos dalių bendrojo plano sprendiniuose
klaidingai pažymėti kaip saugomi registriniai
objektai.
5. Dabar nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą
Kuršių nerijos teritoriją užtikrina du tarpusavyje
susieti teisės aktai: Kuršių nerijos nacionalinio
parko tvarkymo planas (Žin., 2012, Nr. 70-
3592 ) ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos
dalių bendrasis planas (2012-09-21 NST Nr.T1-
164);
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
17 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
III. SPECIALIOJO PLANO KONCEPCIJOS SPRENDINIAI
1.VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ KONCEPCIJŲ PROJEKTAS
1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas bei plotų preliminarūs skaičiavimai
Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos
ir teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis.
Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase
(registro duomenų išraše) , parengtame 1992 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės
teritorija apima 10,39 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo
zonų ribų plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ).
Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus
daiktinės teisės objektus.
Patikslintos vietovės teritorijos plotas 9,88 ha.
1.2.Apsaugos zonų ribų nustatymas bei plotų preliminarūs skaičiavimai
1.2.1.Teisinės apsaugos zonų nustatymo prielaidos
LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių
teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai
6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti
tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo
pozonius:
1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys
žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens
plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje
veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms;
2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo
fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais
daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje
veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.
7. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu.
Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.
Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų
nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio
reikalavimais.
LR STĮ (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos:
Draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu
vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose
teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos.
Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos,
įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose,
kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų
nustatymu.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
18 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
1.2.2.Apsaugos zonų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai
1992 metais nustatant, o 2008 metais tikslinant, Pervalkos gyvenvietės teritorijos ribas
apsaugos zonos nebuvo apibrėžtos ir įteisintos, kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į
Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Visas galimas urbanistinių struktūrų plėtros, vystymo ir
kt. statybines veikas nagrinėjamoje teritorijoje dabar reguliuojamos dviem tarpusavyje suderintais
dokumentais:
Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012-09-21 NST Nr.T1-164);
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin., 2012, Nr. 70-3592 );
Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012-09-21 NST Nr.T1-164) ištrauka:
Gretimos Pervalkos gyvenvietės teritorijos priskiriamos neurbanizuojamos (subnatūralios)
rekreacinės teritorijos (R3.1) , ekstensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų
dalys (U2.1) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) kraštovaizdžio tvarkymo zonai,
reglamentinėms zonoms 1b,5,8,9.
1b. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (B)
Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
19 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: neurbanizuojamos (subnatūralios) rekreacinės teritorijos
(R3.1)
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė
Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos;
naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių ir įrenginių statyba; naudojimo
pobūdžio turinys – sporto aikštelės, pagalbiniai statiniai.
Saugomos savybės: vizualinis ryšys su marių pakrante.
Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir
naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo Mtn-1 zonoje.
Kit i reikalavimai: 1) išsaugoti bei tarkyti esamus želdynus;2) galima tik tokia veikla, kuri
nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.
5. Pervalkos centro teritorija
Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: ekstensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų
dalys (U2.1)
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė
Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):
1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo
pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba;
2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio
(stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio objektų
sklypas;
3) prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis –
rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo turinys – skveras, erdvė šventiniams
renginiams;
4) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (pietinėje tvarkymo
zonos dalyje);
5) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (šiaurinėje tvarkymo zonos
dalyje).
Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir
naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo Mtn-1 zonoje.
Užstatymo tankumas: iki 25%.
Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai plokščiastogiams
pastatams įrengiami šlaitiniai stogai.
Užstatymo aukštis: neturi viršyti esamo maksimalaus.
8. Gyvenamoji – rekreacinė daugiabučių namų teritorija
Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: ekstensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų
dalys (U2.1) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė
Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):
1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys –
gyvenamųjų namų sklypai ir savivaldybei priklausančių gyvenamųjų namų sklypai;
2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis –
ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio
objektų sklypai;
3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.
Tvarkymo priemonės: remontas, reglamentuota rekonstrukcija, reglamentuota nauja
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
20 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
statyba, taip pat žr. brėž. 4a taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo
Mtn-1 zonoje.
Užstatymo tankumas: iki 20%.
Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.
Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.
Kit i reikalavimai: pastatų architektūra turi būti priderinta prie susiklosčiusio užstatymo
architektūrinio konteksto.
9. Sporto aikštelių teritorija Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: neurbanizuojamos (subnatūralios) rekreacinės teritorijos
(R3.1)
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė
Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos;
naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių ir įrenginių statybos; naudojimo
turinys – vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms skirtų įrenginių statyba.
Kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko
teritoriją , kuri yra saugoma teritorija, tai joje nenustatomos kultūros paveldo objektų apsaugos zonų
ribos. Nesiūloma nustatyti apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, nes NNKP tvarkymo plane
numatyta ir leistina veikla negali fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms
savybėms. Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo tikslas drausti veiklą, galinčią trukdyti
apžvelgti kultūros paveldo objektą. Tačiau jau dabar yra reglamentuota aplinkinių teritorijų plėtra:
nedidinamas esamas aukštingumas, tankumas, dalyje teritorijų statybinė veikla uždrausta, nes jos
yra kraštovaizdžio draustinių teritorijos.
Taip pat, nesiūloma įtraukti papildomų apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose
teritorijose reikalavimų į nacionalinio parko planavimo dokumentus ar šių teritorijų nuostatas, nes
galimi reikalavimai šioms teritorijoms jau yra integruoti į šių dokumentų tekstus:
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano (Žin., 2010, Nr. 153-7802 )ištrauka:
Šiuo teisės aktu buvo apibrėžtos Pervalkos urbanistinio draustinio ribos.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
21 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Dalis Pervalkos teritorijos ribojasi su urbanizuotomis gyvenvietės teritorijomis, tačiau jų plėtra
(pastatų aukštis, teritorijos tankis, pastatų medžiagos) yra griežtai reglamentuojama- teritorijos
priskiriamos visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo zonoms – GRe:
9.3. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo
zonos (rekreacinės gyvenvietės) – tai Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalys, kurių tvarkymo
reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o svarbiausias kraštovaizdžio formavimo
uždavinys – užtikrinti rekreacinės aplinkos kokybę. Pagal kraštovaizdžio tvarkymo pobūdį išskirtos
šios rekreacinių gyvenamųjų vietovių zonos:
9.3.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe apima
esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias arba perspektyvinio užstatymo Nidos,
Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis.
Taikomas ekstensyvaus tvarkymo reglamentas, išlaikomas tradicinis Kuršių nerijos urbanistinio
kraštovaizdžio pobūdis, žvejų sodyboms arba senosioms viloms būdingos architektūrinės formos.
Užstatymas sodybinio tipo (pastatų aukštis iki 8,5 metro) arba senųjų vilų tipo (pastatų aukštis iki
10 metrų). Ši nuostata netaikoma esamiems pastatams, taip pat pastatams, kuriems iki šio plano
patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai;
1.2.3. Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio ribos ir režimai.
1.2.3.1. Siūlomos vizualinės apsaugos pozonio ribos.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
22 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Nežiūrint to, jog Bendruoju planu ir tvarkymo planu nustatytų apribojimų pakanka užtikrinti
kultūros paveldo objektų saugomoje vietovėje apžvelgiamumą, papildomai siūloma nustatyti
apsaugos zoną susidedančią iš vizualinės apsaugos režimo pozonio, užtikrinančią ne tik vietovės
vertingųjų savybių apžvelgiamumą, bet ir darnią, tausojančią paveldo objekto aplinką, artimą saugomo
objekto savitam fiziniam pavidalui , jo formai, panaudotoms medžiagom, konstrukcijom,
suplanavimui, atlikimo technologijom.
Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos:
Vakarinė – (maždaug 1,29 ha ploto);
Pietinė – (maždaug 0,605 ha ploto) .
1.2.3.2.Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio režimai
Šiuo metu vizualinės apsaugos pozonio režimai nustatyti dviem galiojančiais dokumentais:
• Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintu
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164);
• Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu (patvirtintu 2012 birželio 6 d. Lietuvos
Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702).
Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos
pozonį patenka:
Vakarinė – (maždaug 1,29 ha ploto)
Pietinė – (maždaug 0,60 ha ploto)
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
23 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Šiame pozonyje reglamentuojami statinių
aukštis, užstatymo tankumas, pastatų formos,
medžiagiškumas, stogų konstrukcijos,
užstatymo morfologinis tipas.
Vakarinio vizualinės apsaugos pozonio režimai
susideda iš teritorijos pažymėtos 5 numeriu.
Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai
susideda iš teritorijos pažymėtos 1a,1b numeriu
1.2.3.2.1.Siūlomas šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio režimas
5. Pervalkos centro teritorija
Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: ekstensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų
dalys (U2.1)
Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir
naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo Mtn-1 zonoje.
Užstatymo tankumas: iki 25%.
Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai plokščiastogiams
pastatams įrengiami šlaitiniai stogai.
Užstatymo aukštis: neturi viršyti esamo maksimalaus.
1.2.3.2.2.Siūlomas pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimas
Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai:
1a. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (A)
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)
Pagrindinė žemės naudojimo paskirt is: kitos paskirties žemė
Saugomi elementai ir savybės: žr. brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
24 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
apsauga ir naudojimas“.
Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir
naudojimas“, žr. taikomos priemonės, numatytos užstatymo morfotipų Mtp-3 ir Mtž2
zonose.
Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų
tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus,
turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo kultūrologiniai tyrimai.
Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai rekonstrukcijos metu
įrengiamos mansardinės patalpos.
Užstatymo aukštis: esamiems pastatams paliekamas esamas; rekonstruojamiems – iki 8,5,
kuriems konkretus aukštis nustatomas rekonstrukcijos projekte parenkant
charakteringus saugomai aplinkai pastatų tūrius, jų dalių proporcijas, taip pat stogų
nuolydžius.
Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų
vertingųjų savybių.
1b. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (B)
Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto
Kraštovaizdžio tvarkymo zona: neurbanizuojamos (subnatūralios) rekreacinės teritorijos
(R3.1)
Saugomos savybės: vizualinis ryšys su marių pakrante.
Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir
naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo Mtn-1 zonoje.
Kiti reikalavimai: 1) išsaugoti bei tarkyti esamus želdynus;2) galima tik tokia veikla, kuri
nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.
Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos pozonį
patenka:
Vakarinio ir pietinio
vizualinės apsaugos
pozonio režimai susideda
iš GRe ir GEr ženklais
pažymėtų teritorijų .
Siūloma išlaikyti nustatytus abiejų dokumentų režimus, apjungiant juos į bendrus reikalavimus
25 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Esamos vietovės teritorijos ribos
Projektuojamos vietovės teritorijos ir apsaugos zonos (vizualinio pozonio) ribos
2.TVARKYMO PLANO SPRENDINIŲ (PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI IR
KONKREČIŲ TVARKYMO PRIEMONIŲ SISTEMA) KONCEPCIJOS PROJEKTAI
Saugomų teritorijų įstatymo aktualios redakcijos (Žin., 2012, Nr. 53-2642) :
4 skirsn. 12 straipsnis 2.1.punktas apibrėžia: „nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam
kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir
tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti
steigiami istoriniai nacionaliniai parkai;
13.straipsnis reglamentuoja veikas valstybiniuose parkuose: 2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems
kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose
draudžiama: 1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų
žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir
kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius
inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
26 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei
kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;
2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į
žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių
plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;
3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti
buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens
telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo
objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones
miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;
4) statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo
planavimo dokumentuose nenustatytose vietose;
5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose,
kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės
briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius
istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose
parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės
aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų
architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir
rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir
šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose
regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti
reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų
bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų
(planavimo schemų) sprendiniams. 5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus
kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos
elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų
ir objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus.
LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 13 straipsnis. Saugojimo režimai
1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos
paskirties ir tausojamo naudojimo.
2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų
galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius
duomenis galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems
taikomas rezervinis režimas, sąrašą tvirtina kultūros ministras.
3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu
ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo
objekto vertingąsias savybes.
4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga
parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o
valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti.
5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato
institucija, paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti
nustatoma ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma.
22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir teritorijų planavimas
5.Specialiojo planavimo dokumentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant
bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus. Paveldosaugos reikalavimai
specialiojo planavimo dokumentuose, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat reglamentuoja
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
27 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės
apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.
2.2.2.Paveldotvarkos saugojimo režimų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai
Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi . atsižvelgus į vertingųjų
savybių pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi
skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos
darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro
dokumentuose.
Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios
lentelės, kurių reikšmės yra: saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis
leistinas žemės sklypo užstatymo
tankumas 3 4
leistinas žemės sklypo užstatymo
intensyvumas
reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams
reikalavimai teritorijos tvarkymui c d reikalavimai žemės darbams
papildomi veiklos apribojimai e f tvarkoma pagal galiojančius planavimo
dokumentus
1 - Saugojimo režimas:
A – autentiškos paskirties,
T – tausojamo naudojimo;
2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių:
e- esamų statinių aukštis nekeičiamas,
*- tikslinama pagal tyrimų duomenis,
„8“- (ar kitas skaičius), (1a+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki
kraigo (metrais), (auštų skaičius);
TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.
3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais,
kurią galima užstatyti:
e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas,
e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais
pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;
*- tikslinama pagal tyrimų duomenis;
0, 00 – neužstatoma teritorija
0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo
tankumas;
TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.
4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su
sklypo plotu:
e- esamas teritorijos užstatymo intensyvumas nekeičiamas,
e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais
pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;
*- tikslinama pagal tyrimų duomenis;
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
28 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
0, 00 – neužstatoma teritorija
0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo
intensyvumas;
TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.
a - reikalavimai saugomiems pastatams arba statiniams
b - reikalavimai kitiems pastatams;
c - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens
telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai
architektūrai));
d - reikalavimai žemės darbams;
e - papildomi veiklos apribojimai;
f - teritorija tvarkoma pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Jei yra rengiami
teritorijos planavimo dokumentai, būtina tikslinti jų planavimo sąlygas, atsižvelgiant į
Specialiojo plano sprendinius.
Prie raidžių a, b, c, d, e, f prirašomas indeksas rodo kokios grupės reikalavimai yra privalomi
teritorijos ir jos saugomų objektų bei kitų statinių tvarkymui.
Konkretus paveldosaugos reikalavimai bei tvarkymo priemonės įdėti prie atskirų koncepcijų
variantų.
Saugojimo režimai
A Autentiškos paskirties režimas:
A1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų, konservavimas, restauravimas.
A2 Struktūros, susidariusios po 1940 metų, konservavimas, restauravimas.
T Tausojamo naudojimo režimas :
T1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų restauravimas, pritaikymas.
T2 Mišrios struktūros restauravimas, pritaikymas.
T3 Esamos struktūros keitimas, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų bei vilų morfotipo vystymas).
T4 Buvusios struktūros pagal turimą ikonografinę medžiagą atkūrimas.
V2 Miškų ir kapinių tvarkymas, atliekant kraštotvarkos darbus.
V3 Krantinių tvarkymas ir pertvarkymas.
V4 Sporto objektų įrengimas ir tvarkymas ir pertvarkymas.
G Gatvės:
G1 Istoriškai susiformavusio gatvių tinklo restauravimas ir tvarkymas.
G2 Istoriškai susiformavusių pėsčiųjų praėjimų restauravimas ir tvarkymas.
AZ Vizualinės apsaugos pozonio- greta saugomos vietovės esančių teritorijų užstatymo aukščio ir
tankio reguliavimas ir tvarkymas.
Buvo parengta keturi tvarkymo plano variantai, siūlantys vietovės vertingųjų savybių išsaugojimui
taikyti skirtingus saugojimo režimus bei jų taikymo variantus :
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
29 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
2013 06 27 gautas KPD prie LRKM Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimas (13.2-KL)2Kl-
1403SP) koncepcijos variantui Nr.3.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
30 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
IV. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI
1.VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PLANAS
Sprendinių stadijoje detalizuojami Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos
Klaipėdos teritorinio padalinio patvirtinti Pervalkos gyvenvietės koncepcijos Nr.3 sprendiniai
(raštas 2013 06 27 NR.(13.2.-kl)2kl-1403).
Detalizuojamų vertybės teritorijos bei apsaugos zonų ribų plano (schemos) sprendiniai:
Schema Pavadinimas Plotas
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos
gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068,
buvęs kodas U11) teritorija
10,16 ha
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos
gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068,
buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos pozonių teritorija
1,97 ha
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos
gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068,
buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos polonio teritorija
1,36 ha
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos
gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068,
buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos pozonio teritorija
0,61 ha
1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas ir jų aprašas
Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos
ir teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis.
Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase
(registro duomenų išraše) , parengtame 1992 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės
teritorija apima 10,39 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo
zonų ribų plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ).
Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus
daiktinės teisės objektus.
Patikslintos vietovės teritorijos plotas 10,16 ha.
Suvestinė (palyginamoji) teritorijų plotų lentelė
Pavadinimas Esamas plotas pagal kultūros
vertybių registro apskaitos
duomenis (ha)
Projektuojamas
plotas (ha)
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės
– Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas
Kultūros vertybių registre 2068, buvęs
kodas U11) teritorijos plotas
10,39
10,16
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
31 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Pervalkos gyvenvietės vertybės teritorijos ribos:
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas
Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. teritorijos ribos: pietryčių pusėje
sutapdinta su marių kranto linija, sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 13 pietryčių riba, apima molą,
sutapdinta su marių kranto linija; pietvakarių pusėje sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 29e
pitvakarių riba; šiaurės vakarų pusėje sujungta su riba sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės
vakarų riba, apima kapinių Pervalkos g. 44t teritoriją, sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 44 šiaurės
vakarų riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 42 šiaurės vakarų riba, apima
šiaurinius Pervalkos g. 38 pastatus, sujungta su riba sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės
vakarų riba, sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 12 pietryčių riba, sutapdinta su sklypo Pervalkos g.
10 pietvakarių ir šiaurės vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypų Pervalkos g. 8c, 6b,
6c, 4 ir 2 šiaurės vakarų ribomis; šiaurės rytų pusėje sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 2 šiaurės rytų
riba, sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės rytų riba, sujungta su riba sutapdinta su marių
kranto linija apimant sklypą Pervalkos g. 1.
1.2. Vertybės apsaugos zonos ir pozonių ribų nustatymas bei jų aprašas
1.2.1. Vertybės apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis
Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nenustatomas.
1.2.2. Vertybės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis
Nustatoma apsaugos zona susidedanti iš vizualinės apsaugos režimo pozonio, užtikrinanti ne
tik vietovės vertingųjų savybių apžvelgiamumą, bet ir darnią, tausojančią paveldo objekto aplinką,
artimą saugomo objekto savitam fiziniam pavidalui , jo formai, panaudotoms medžiagom,
Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos:
Vakarinė – (maždaug 1,36 ha ploto);
Pietinė – (maždaug 0,61 ha ploto) .
Pervalkos gyvenvietės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos susideda iš
dviejų atskirų vietovės fragmentų. Vizualinės apsaugos pozonio ribos:
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas
Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. vizualinės apsaugos pozonio Nr.
33 ribos: šiaurės rytų ir pietryčių pusėse sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 12 šiaurės rytų ir
pietryčių ribomis, sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės vakarų riba; pietvakarių pusėje yra
greta šiaurinių Pervalkos g. 38 pastatų; šiaurės vakarų pusėje sujungta su riba sutapdinta su sklypo
Pervalkos g. 12 šiaurės vakarų riba.
Vakarinės dalies vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas 1,36 ha.
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas
Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. vizualinės apsaugos pozonio Nr.
34 ribos: sutapdintos su sklypo Pervalkos g. 31 ribomis.
Pietinės dalies vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas 0,61 ha.
Suvestinė (palyginamoji) apsaugos zonų plotų lentelė
Pavadinimas Esamas plotas pagal kultūros Projektuojamas
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
32 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
vertybių registro apskaitos
duomenis (ha)
plotas (ha)
Vakarinės dalies vizualinės apsaugos
pozonio teritorijos plotas - 1,36
Pietinės dalies vizualinės apsaugos
pozonio teritorijos plotas - 0,61
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės
– Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas
Kultūros vertybių registre 2068, buvęs
kodas U11) vizualinės apsaugos pozonių
teritorijos plotas
-
1,97
Projektuojami nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas
Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. teritorijos ir apsaugos zonų plotai:
Pavadinimas Esamas plotas
pagal kultūros
vertybių registro
apskaitos
duomenis (ha)
Projektuojamas
plotas (ha)
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos
gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre
2068, buvęs kodas U11) teritorijos plotas
10,39
10,16
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos
gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre
2068, buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos pozonių
teritorijos plotas
-
1,97
Aiškinamąjį raštą parengė Irena Kliobavičiūtė
(NKVA ekspertė
Nr. 1377)
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
33 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
2. TVARKYMO PLANO SPRENDINIAI
2.1. Tvarkymo plano sprendinių detalizavimas
Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi . atsižvelgus į vertingųjų
savybių pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi
skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos
darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro
dokumentuose.
Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios
lentelės, kurių reikšmės yra: saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis
leistinas žemės sklypo ar jo dalies
užstatymo tankumas 3 4
leistinas žemės sklypo ar jo dalies
užstatymo intensyvumas
reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams
reikalavimai teritorijos tvarkymui c d rekomendacijos prioritetiniam teritorijų
naudojimui
1 - Saugojimo režimų detalizavimas:
Urbanistinės struktūros
saugojimo režimai
Prioritetinės tvarkybos
ir tvarkomųjų statybos
kryptys, tikslai
Leistinų tvarkybos ir tvarkomųjų
statybos darbų rūšys
A Autentiškos paskirties režimas:
Saugojimo tikslai-susiklosčiusios urbanistinės struktūros autentiškumo požymių -
kultūros paveldo vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai
susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas
Visi tvarkybos darbai vykdomi pagal reikalavimus įteisintus paveldo tvarkybos
reglamentuose. Tvarkomieji statybos darbai, kaip apibrėžta statybos įstatyme, atliekami
laikantis STR reikalavimų.
A1 Urbanistinės
struktūros,
susidariusios iki pokario
metų (iki~1944
metų),
konservavimas,
restauravimas.
Saugojimo tikslas -
įtvirtinti visus išlikusius
struktūros autentiškumo
(medžiaga, forma,
atlikimo
technika, laiko ženklai)
požymius, garantuoti
apsaugą nuo tolesnio
irimo ir galimų
pakeitimų, išsaugoti
vertingąsias savybes,
išryškinant bei
atskleidžiant išlikusios
dalies
kultūrinę vertę.
Naudojimo tikslai-
išsaugoti vertingąsias
savybes jas naudojant
pirminiu ar istoriškai
1. Taikomieji moksliniai tyrimai.
2. Konservavimo darbai.
3. Restauravimo darbai.
4. Remonto darbai.
5. Prieš avariniai darbai (avarijos
grėsmės pašalinimo darbai).
6. Pritaikymo veikla - ekspozicinių
priemonių ir inžinerinių tinklų
rekonstravimas ir naujų sistemų
įrengimas, minimaliai keičiant
vertingąsias savybes
7. Visi tvarkybos ir tvarkomieji
statybos darbai vykdomi nepažeidžiant
Vertinimo tarybos aktu nustatytų
saugomos gyvenvietės vertingųjų
savybių.
8.Galimi vertingųjų savybių keitimo
darbai -maksimaliai išsaugant
autentiškumą.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
34 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
susiklosčiusiu būdu,
kuris užtikrintų jų
priežiūrą ir geriau nei
kitoks naudojimas
atskleistų saugomo
objekto vertingąsias
savybes.
9. Užkonservavimas
Prioritetiniais tvarkybos darbais
laikytini tyrimai, konservavimas,
remontas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi pagal
reikalavimus įteisintus paveldo
tvarkybos reglamentuose. Tvarkomieji
statybos vykdomi pagal STR
reikalavimus.
A2
Urbanistinės
struktūros,
susidariusios pokario metais
(po ~ 1944
metų),
konservavimas,
restauravimas.
Tikslas – išsaugoti
susiklosčiusios
originalios struktūros
autentiškumo (medžiaga,
forma, atlikimo technika,
laiko ženklai) požymius,
minimizuoti pritaikymo
sukeltų pakeitimų dydį,
išsaugoti vertingąsias
savybes, išryškinant bei
atskleidžiant išlikusios
autentiškos urbanistinės
struktūros dalies
kultūrinę vertę.
Naudojimo tikslai-
išsaugoti vertingąsias
savybes jas naudojant
pirminiu būdu, kuris
užtikrintų jų priežiūrą ir
geriau nei kitoks
naudojimas atskleistų
saugomo objekto
vertingąsias savybes.
1. Taikomieji moksliniai t yrimai.
2. Konservavimo darbai.
3. Restauravimo darbai.
4. Remonto darbai.
4. Prieš avariniai darbai (avarijos
grėsmės pašalinimo darbai).
5. Pritaikymo veikla - inžinerinių tinklų
rekonstravimas ir naujų sistemų
įrengimas, minimaliai keičiant
vertingąsias savybes.
7. Visi tvarkybos ir tvarkomieji
statybos darbai vykdomi nepažeidžiant
Vertinimo tarybos aktu nustatytų
saugomos gyvenvietės vertingųjų
savybių.
8.Galimi vertingųjų savybių keitimo
darbai -maksimaliai išsaugant
autentiškumą.
9. Užkonservavimas
Prioritetiniu tvarkybos darbu
laikytinas remontas.
T Tausojamo naudojimo režimas :
Taikomas urbanistinės struktūros fragmentams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį
naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios
savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti. Visi tvarkybos ir tvarkomieji
statybos darbai vykdomi pagal reikalavimus įteisintus paveldo tvarkybos
reglamentuose.
T1 Urbanistinės
struktūros,
susidariusios iki pokario metų
(iki~1944 metų),
restauravimas,
pritaikymas.
Tikslas – išsaugoti
vertingąsias savybes,
išryškinti, atskleisti
išlikusios urbanistinės
struktūros dalies
kultūrinę vertę.
1. Taikomieji moksliniai t yrimai.
2. Konservavimo darbai.
3. Prieš avariniai darbai (avarijos
grėsmės pašalinimo darbai).
4. Remonto darbai.
5. Restauravimo darbai.
6. Dalinis urbanistinės struktūros
atkūrimas (išskirtiniais atvejais, kai yra
tyrimais pagrįsti ir priimtas politinis
sprendimas).
7. Prieš avariniai darbai (avarijos
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
35 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
grėsmės pašalinimo darbai).
8. Užkonservavimas
9. Pritaikymo veikla - inžinerinių
tinklų rekonstravimas ir naujų sistemų
įrengimas, minimaliai keičiant
vertingąsias savybes .
10. Galimas reglamentuotas nevertingų
užstatymo struktūros elementų
atnaujinimas, nepažeidžiant
susiklosčiusių planinės ir erdvinės
struktūros bruožų.
10. Visi tvarkybos ir tvarkomieji
statybos darbai vykdomi nepažeidžiant
Vertinimo tarybos aktu nustatytų
saugomos gyvenvietės vertingųjų
savybių.
11. Galimi vertingųjų savybių keitimo
darbai -maksimaliai išsaugant
autentiškumą.
12.Užkonservavimas
T2 Mišrios
urbanistinės
struktūros
restauravimas,
pritaikymas.
Tikslas - išsaugoti
vertingąsias savybes,
išryškinti, atskleisti
išlikusios dalies kultūrinę
vertę, grąžinti prarastas
fizines-technines
savybes, išryškinti bei
atskleisti kultūrinę
vertę tuo pačiu pritaikant
nūdienos poreikiams.
1. Taikomieji moksliniai t yrimai.
3. Konservavimo darbai.
4. Prieš avariniai darbai (avarijos
grėsmės pašalinimo darbai).
5. Remonto darbai.
6. Restauravimo darbai.
7. Atkūrimo darbai.
8. Pritaikymas – inžinerinių tinklų
rekonstravimas ir naujų sistemų
įrengimas, vidinis patalpų
perplanavimas, pritaikymas nūdienos
reikmėms, minimaliai keičiant
vertingąsias savybes.
9. Užkonservavimas
10. Galimas reglamentuotas nevertingų
užstatymo struktūros elementų
atnaujinimas, keitimas nepažeidžiant
susiklosčiusių planinės ir erdvinės
struktūros bruožų.
11. Visi tvarkybos ir tvarkomieji
statybos darbai vykdomi nepažeidžiant
Vertinimo tarybos aktu nustatytų
saugomos gyvenvietės vertingųjų
savybių.
12. Galimi vertingųjų savybių keitimo
darbai -maksimaliai išsaugant
autentiškumą.
13.Užkonservavimas
T3 Reglamentuota urbanistinės struktūros kaita, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
36 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
bei vilų morfologinio tipo vystymas).
T3.1. Esamos
urbanistinės
struktūros
reglamentuotas
keitimas, naujos
urbanistinės
struktūros
kūrimas vystant
vilų užstatymo
morfologinį tipą
Tikslas - reglamentuota
užstatymo struktūros
kaita, siekiant atkurti
sunaikintą urbanistinę -
erdvinę struktūrą arba
pratęsti saugomai
gyvenvietei būdingus
erdvių formavimo
principus, galima
vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės
nutarimais, kitais teisės
aktais bei patvirtintais ir
galiojančiais teritorijų
planavimo dokumentais.
Teritorijos dalyse, kurių užstatymo
struktūra praradusi autentiškumo
požymius, galimi
tvarkomieji statybos darbai (statybos ar
griovimo darbai, kaip apibrėžta
Statybos įstatyme, reglamentuota naujų
statinių statyba (konversija), laikantis
teritorijos užstatymo vientisumo
(morfologijos bruožų)). Galimas
buvusios urbanistinės struktūros
imitavimas, atliekant tyrimais pagrįstus
tvarkomuosius paveldosaugos, statybos
ir kraštotvarkos darbus.
T3.2. Esamos
urbanistinės
struktūros
reglamentuotas
keitimas, naujos
urbanistinės
struktūros
kūrimas vystant
žvejų sodybų
užstatymo
morfologinį tipą
Tikslas - reglamentuota
užstatymo struktūros
kaita, siekiant atkurti
sunaikintą urbanistinę -
erdvinę struktūrą arba
pratęsti saugomai
gyvenvietei būdingus
erdvių formavimo
principus, galima
vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės
nutarimais, kitais teisės
aktais bei patvirtintais ir
galiojančiais teritorijų
planavimo dokumentais.
Teritorijos dalyse, kurių užstatymo
struktūra praradusi autentiškumo
požymius, galimi
tvarkomieji statybos darbai (statybos ar
griovimo darbai, kaip apibrėžta
Statybos įstatyme, reglamentuota naujų
statinių statyba (konversija), laikantis
teritorijos užstatymo vientisumo
(morfologijos bruožų)). Galimas
buvusios urbanistinės struktūros
imitavimas, atliekant tyrimais pagrįstus
tvarkomuosius paveldosaugos, statybos
ir kraštotvarkos darbus.
T4 Buvusios
urbanistinės
struktūros pagal
turimą
ikonografinę
medžiagą
atkūrimas.
Tikslas- atkurti prarastas
gyvenvietės urbanistinės
struktūros vertybes.
Galimas buvusios urbanistinės
struktūros atkūrimas, atliekant tyrimais
pagrįstus
tvarkomuosius paveldosaugos, statybos
ir kraštotvarkos darbus. Atkūrimas
atliekamas tik remiantis išlikusiais
autentiškumo požymiais, neginčijamais
mokslo
faktais ir dokumentais, tiksliai
fiksuojančiais vertybių prarastąsias
dalis.
Atkūrimas atliekamas vadovaujantis
priimtais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimais, kitais
teisės aktais bei patvirtintais ir
galiojančiais teritorijų planavimo
dokumentais.
V Viešųjų erdvių – aikščių, skverų, miškų, kapinių. krantinių, sporto aikštelių
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
37 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
38 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
pertvarkymas. urbanistinės struktūros
vertybes .
ir kraštotvarkos darbus.
Galimas krantinių istorinių vertingųjų
savybių (vaizdo) grąžinimas,
pertvarkant teritoriją artimai istoriniam
vaizdui.
Krantinių funkcinei įrangai naudotinos
natūralios medžiagos: medis, metalas,
akmuo. Dangos - akmens trinkelių,
gruntinės, galimas fragmentinis medžio
dangų panaudojimas.
V4 Sporto objektų
įrengimas ir
tvarkymas ir
pertvarkymas.
Tikslas – šiuolaikinės
sporto infrastruktūros
formavimas ir tvarkymas
, išlaikant gyvenvietės
urbanistinės struktūros
vertingąsias savybes.
Galimas urbanistinės struktūros
pritaikymas, atliekant kraštotvarkos
darbus, minimaliai keičiant vertingąsias
savybes. Sporto objektų funkcinei
įrangai naudotinos natūralios
medžiagos: medis, metalas, akmuo.
Dangos - akmens trinkelių, gruntinės,
galimas fragmentinis medžio dangų
panaudojimas. Galimi apšvietimo ir
rekreacinės infrastruktūros elementų
įrengimas.
V5 Uostų ir
prieplaukų
įrengimas,
tvarkymas ir
pertvarkymas.
Tikslas – tvarkyti uostus
ir prieplaukas -
gyvenvietės urbanistinės
struktūros vertybes .
Galimas uostų ir prieplaukų įrengimas,
pritaikymas , minimaliai keičiant
vertingąsias urbanistinės struktūros
savybes, atliekant kraštotvarkos darbus.
Galimas istoriškai susiformavusio (iki
1940 m.) uostų ir prieplaukų
restauravimas ir tvarkymas, atliekant
tyrimais pagrįstus tvarkomuosius
paveldosaugos darbus. Galimas buvusių
molų atkūrimas.
Uostų objektų funkcinei įrangai
naudotinos natūralios medžiagos:
medis, metalas, akmuo. Dangos -
akmens trinkelių, gruntinės, galimas
fragmentinis medžio dangų
panaudojimas. Galimi apšvietimo ir
rekreacinės infrastruktūros elementų
įrengimas.
G Gatvės:
G1 Istoriškai
susiformavusio
gatvių tinklo
restauravimas ir
tvarkymas.
Tikslas - grąžinti
prarastas vertingąsias
savybes, išryškinti bei
atskleisti kultūrinę
vertę, pritaikant nūdienos
poreikiams.
Galimas istoriškai susiformavusio (iki
1940 m.) gatvių
tinklo restauravimas ir tvarkymas,
atliekant tyrimais pagrįstus
tvarkomuosius paveldosaugos darbus.
Galimas istorinio gatvių želdinimo tipo
atkūrimas.
Prioritetinis buvusių gatvių dangų tipų
fragmentiškas atkūrimas.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
39 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
G2 Istoriškai
susiformavę
pėsčiųjų
praėjimai (dalis
senųjų funkcinių
ir rekreacinių
takų).
Tikslas – išlaikyti
istorinius funkcinius
rekreacinius ryšius,
pritaikant nūdienos
poreikiams.
Galimas istoriškai susiformavusio (iki
1940 m.) gatvių
tinklo restauravimas ir tvarkymas,
atliekant tyrimais pagrįstus
tvarkomuosius paveldosaugos ir
statybos darbus.
Prioritetinis buvusių gatvių dangų tipų
fragmentiškas atkūrimas.
AZ Apsaugos zonos:
AZ Artimiausios
vietovės aplinkos
-vizualinės
apsaugos pozonio
užstatymo
struktūrų
reguliavimas.
Tikslas - užtikrinti
vietovės vertingųjų
savybių apžvelgiamumą,
darnią, tausojančią
paveldo objekto aplinką,
artimą saugomo objekto
savitam fiziniam
pavidalui , jo formai,
panaudotoms
medžiagom,
konstrukcijom,
suplanavimui, atlikimo
technologijom.
Galimas greta saugomos vietovės
esančių teritorijų užstatymo aukščio ir
tankio reguliavimas ir tvarkymas.
Pastaba: Konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, esančio saugomos vietovės teritorijoje, paveldosaugos
reikalavimai nustatomi apsaugos reglamentu.
Dokumente naudojami terminai, privalomų procedūrų aprašymai:
1. TPĮ (Žin., 2012, Nr. 63-3172):
Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo
lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar)
apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.
Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo,
naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.
Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo
prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų,
gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir
juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.
Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai
pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo
reikmių ir sąlygų.
Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių
sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių,
infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką.
18 straipsnis. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas: 7.
Tarpvalstybinius pasienio teritorijų plėtros planavimo projektus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Į
UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytų teritorijų specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo planus tvirtina
Vyriausybė.
2.NKPAĮ (Žin., 2013, Nr. 111-5489);
Apsaugos reglamentas – dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo
teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai.
Apsaugos zonos – greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės
sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar
vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio.
Ardomieji tyrimai – fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiami objektas, jo dalis ar elementas, esantys ar
galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
40 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias
vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.
Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai
pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai.
Avarijos grėsmės pašalinimas – priežasčių, galinčių sukelti staigią kultūros paveldo objekto griūtį ar kitokį praradimą,
panaikinimas, minimaliai keičiant vertingąsias savybes, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir
kraštotvarkos darbus.
Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai
susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas,
suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.
Konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar
vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes,
naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu
(paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes.
Konservavimas – kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio
sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos
ir kraštotvarkos darbus.
Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis.
Kultūros paminklai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai.
Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios
etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip
nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys
statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri
daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.
Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar
kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.
Kultūros paveldo statinio remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su
statinio vertingųjų savybių keitimu. Kitais atvejais atliekami šio įstatymo apibrėžti konservavimo, restauravimo,
pritaikymo ar atkūrimo darbai.
Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis,
monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.
Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme
su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.
Laikinasis apsaugos reglamentas (specialieji paveldosaugos reikalavimai) – dokumentas, kuriuo pagal Statybos
įstatymą nustatomi konkrečios nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio
arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio statinio specialieji paveldosaugos
reikalavimai.
Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos
ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su
užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija.
Nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių,
visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė
priklauso.
Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios
kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas.
Paveldo tvarkybos reglamentai – privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų, nustatančių darbų planavimo,
projektavimo, vykdymo ir su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimo taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius
autentiškumo išsaugojimą, sistemos dalis.
Paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos
ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms
savybėms apsaugoti.
Paveldotvarka – paveldosaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijų formavimas ir jų veiklos
organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tvarkybos administravimas, stebėsena.
Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros
paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
reikalavimai.
Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems
nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
41 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir
visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių
pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.
Restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų
neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir
išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.
Saugoma vietovė – kultūros paveldo vietovė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta saugoma ir kuriai taikomi
paveldosaugos reikalavimai arba kurios apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas istorinis
nacionalinis parkas, istorinis regioninis parkas, kultūrinis rezervatas ar kultūrinis draustinis.
Saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros
paminklu.
Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams
praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos
grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias
autentiškumo išsaugojimą.
Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros
paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
Užkonservavimas – avarijos grėsmės pašalinimas ir kiti veiksmai, reikalingi kultūros paveldo statinio vertingosioms
savybėms išsaugoti, kai laikinai sustabdomi jo tvarkybos darbai ar nustojama juo naudotis.
Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu,
konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus
reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami
naudoti.
11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai
1. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo
objekto neatsiejama.
2. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų
duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis
nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.
3. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose
dokumentuose.
4. Povandeninio paveldo objektų bei vietovių teritorijos ir miškuose esančių kultūros paveldo objektų teritorijos
apibūdinamos, nustatomos, įteisinamos kaip civilinės teisės objektai ir įregistruojamos Kultūros vertybių registre šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie
yra daiktinės teisės objektai.
6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši
zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:
1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su
ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų
teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto
vertingosioms savybėms;
2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio
esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų
teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.
13 straipsnis. Saugojimo režimai
1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos paskirties ir
tausojamo naudojimo.
2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų galima
juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius duomenis galinti
sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas,
sąrašą tvirtina kultūros ministras.
3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai
susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo objekto vertingąsias
savybes.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
42 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį
naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų
suinteresuotas jį prižiūrėti.
5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato institucija,
paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti nustatoma ne kaip
pagrindinė, o kaip papildoma.
22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas
1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal
kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais
nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo
nuostatomis.
2. Kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose
plėtojama:
2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų
planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali
būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams.
3. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas,
kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos
apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos.
5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose
nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo
dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės
darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos
medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.
6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros
ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse
nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos
teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo, registravimo ir galiojimo tvarka.
2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių:
(pastatų aukštų skaičius ar maksimalus pastatų aukštis metrais, kurio negalima viršyti)
TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos
esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško.
e- esamų statinių aukštis nekeičiamas,
e+%- galimas pastatų aukščio padidinimas iki nurodyto dydžio procentais
*- tikslinama pagal tyrimų duomenis,
„8,5“- (ar kitas skaičius), (1a+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki
kraigo (metrais), (auštų skaičius+ mansarda);
3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais,
kurią galima užstatyti:
(pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu)
TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine
dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės
sklypo plotu.
e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas,
e+%- galimas teritorijos užstatymo tankio padidinimas iki nurodyto dydžio procentais
*- tikslinama pagal tyrimų duomenis;
- – neužstatoma teritorija
4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su
sklypo plotu:
(visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu)
- – nereglamentuojamas.
TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant
cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.
„a“ – reikalavimai kultūros paveldo statiniams (kultūros paveldo bei vertingųjų savybių turintiems objektams).
a – teritorijoje nėra kultūros paveldo objektų - pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių
objektų, registruotų kaip nekilnojamosios kultūros vertybės;
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
43 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Visi tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų vertinimo tarybos
akte.
Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.
a1- teritorijoje yra kultūros paveldo objektų – pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių
objektų, registruotų kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų
dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie
turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar
gali jais būti.
Dalis objektų yra saugomi objektai – kultūros paveldo objektai, šio įstatymo nustatyta tvarka
paskelbti saugomu objektu ar kultūros paminklu.
a2 – teritorijoje yra vertingųjų savybių požymių turinčių objektų.
Dalis objektų yra siūloma įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Prieš atliekant juose tvarkybos ir
tvarkomuosius statybos darbus būtina nustatyti konkretaus objekto kultūros vertybių reikšmingumą, jo vertingąsias
savybes, apibrėžti teritorijos ribas.
Pastaba:
- pastatai, dėl kurių kultūrinės vertės apsisprendžia valstybė arba savivaldybės registruojami į Nekilnojamųjų
kultūros vertybių registre bus tvarkomi kaip a1.
- pastatai , kurie nebus traukiami į kultūros vertybių registrą , gavus raštišką KPD sutikimą, tvarkomi kaip
vietovės vertingosios savybės .
„b“ - reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams;
b – teritorijoje nėra kitų pastatų ar statinių.
Visi tvarkomieji statybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų vertinimo tarybos akte.
b1 - Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
- taikomieji ir ardomieji tyrimai;
- avarinės grėsmės pašalinimo ir griovimo darbai.
b2 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
- taikomieji ir ardomieji tyrimai;
Leistini remonto darbai, išskyrus kapitalinį remontą.
b3 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
- taikomieji ir ardomieji tyrimai;
- leistini visų rūšių (įskaitant kapitalinį remonto) bei rekonstrukcijos darbai.
Kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos kryptys ir dydžiai apibrėžiami šiuo dokumentu:
- visų rūšių remonto darbai;
- rekonstravimas, pagal morfologinį užstatymo tipą ir leidžiamus parametrus, principą bei architektūrinę išraišką;
- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas;
- urbanistinės struktūros atkūrimas pagal tyrimų duomenis.
b3.1. – kapitalinio remonto ir dalinės rekonstrukcijos darbai atliekami pastato viduje iš esmės nekeičiant esamo pastato
tūrio: pastato dydžio, stogų formos ir pan..
- galima nesudėtingų statinių statyba – sunaikinto užstatymo atkūrimas, pagrįstas tyrimų duomenimis, naudojant
tradicines eksterjero apdailos medžiagas pagal istorinius analogus, būdingą šiai teritorijai architektūrinę išraišką;
- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas.
- galimi apšiltinimo darbai nekeičiant apdailos tipo , medžiagų, naudojimo būdo.
- naujų statinių statyba pagal morfotipą ir leidžiamus parametrus;
- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas
Pastaba:
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
44 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
-leistini b3.1. darbai pagal atliktų tyrimų išvadas (tik tais atvejais kai tyrimai numatyti konkrečios teritorijos pastatų
aukščio ir tankio lentelėse), gavus KPD Klaipėdos teritorinio padalinio sutikimą gali būti keičiami į b3.2 arba b4.
-leistini b3.2. darbai pagal atliktų tyrimų išvadas (tik tais atvejais kai tyrimai numatyti konkrečios teritorijos pastatų
aukščio ir tankio lentelėse), gavus KPD Klaipėdos teritorinio padalinio sutikimą gali būti keičiami į b4.
„c“ - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens
telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai
architektūrai)).
Pagrindiniai principai:
- leidžiami taikomieji ir ardomieji tyrimai;
- saugomi sodų bei daržų autentiškumo požymiai;
- sklypas tvarkomas nepažeidžiant susiklosčiusių šioje teritorijoje apželdinimo principų;
- atsodinami sunykę vertingi želdynai ir jų sistemos;
- leidžiami tvarkomieji paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbai;
Būtinas periodiškas marių pakrančių valymas nuo menkaverčių želdinių bei žolės pjovimas. Pagal nustatytą tvarką
būtinas periodiškas savaiminių medžių šalinimas panoramų apžvalgos vietose.
c1 – teritorijoje galima mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių : prekybos kioskų statyba.
Atskirai reglamentuojamas jų dydis, užstatymo tankis. Rekomenduojama naudoti natūralias
AS – atskirai stovinčių statinių, dažnai visuomeninis užstatymas ( bažnyčių, kurhauzų, karčemų užstatymas). Pastatų
aukštingumas – 1-3aukštai + mansarda.
Konkretūs sklypų ar teritorijų rodikliai reglamentuojami specialiuoju planu.
Bendrieji privalomi paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės:
Reikalavimai žemės darbams: nustatant sunykusių istorinių statinių vietas ir kontūrus taikyti
archeologijos mokslo metodus. Šiais ir kitais įstatymais nustatytais atvejais taikyti
Archeologinio paveldo tvarkybos reglamento PTR2.3.01:2011 nuostatas.
Reikalavimams mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimams bei pastatų apdailos
spalviniam sprendimui taikyti Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatas
Žin., 2002, Nr.87-3755).
2.2. Vertybės teritorijos apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
45 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
Pervalkos gyvenvietė – valstybės saugoma vietovė įeina į Kuršių nerijos nacionalinio parko sudėtį.
Pervalkos gyvenvietės teritorijos reljefas, apželdinimas, kranto linija įeina į vietovės vertingųjų
savybių sudėtį:
1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – pamario palvė, marių paplūdimys (-;
-; FF Nr. 2, 4; 2007 m.);
1.3.6. želdynai ir želdiniai – apželdinimo juodalksniais, beržais, paprastosiomis ir
1.3.7. . upės, natūralūs vandens telkiniai – marių pakrantės linija (-; -; TRP; FF Nr. 1, 6-7,
15; 2007 m.);
Specialiojo plano sprendiniais siūloma išsaugoti gyvenvietės apželdinimo pobūdį, tvarkant
teritorijoje esančius želdinius pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano
(2012 09 21 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) – NSTBP bei
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (Žin.,2012, Nr.70-3592) nustatytus reikalavimus
želdynų tvarkymui .
2.3. Vertybės teritorijos transporto srautai, jų intensyvumas.
Specialiojo plano sprendiniai nenumato vertybės teritorijos esminio užstatymo tankumo bei
intensyvumo didinimo, todėl nėra numatoma didinti transporto srautus bei jų intensyvumą
saugomoje gyvenvietėje.
Transporto srautai, jų intensyvumas tvarkomi vadovaujantis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos
dalių bendrojo plano (2012 09 21 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-
164) – NSTBP bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (Žin.,2012, Nr.70-3592)
nustatytais reikalavimais.
2.4.Teritorijų saugojimo , tvarkymo ir naudojimo režimų lentelė.
Skirtingų režimų teritorijų reikalavimus žiūrėti - „Saugojimo , tvarkymo ir naudojimo lentelėje“,
pateiktoje grafinėje dalyje.
Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė (atest. Nr. 1106, 1377 NKVA)
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
46 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
V. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS
Sprendinių pasekmių vertinimas atliekamas vadovaujantis „ Dokumentų sprendinių poveikio
vertinimas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin.,
2004, Nr. 113-4228)“.
Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių
poveikio vertinimo tvarkos aprašo
2 priedas
Lentelės pakeitimai:
Nr. 628, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3240 (2012-06-07)
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ
1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius : Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomo g. 2, Klaipėda.
2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius;
Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė (atest. Nr. 1106, 1377 NKVA), [email protected]; mob.
tel.869811231.
3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas :
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros
vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau – specialusis planas).
47 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais:
Bendrieji planai:
Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012 m. rugsėjo 21 d.
patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) - NSTBP. Jo sprendiniai
Pervalkos gyvenvietės teritorijos vystymui.
Specialieji planai:
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas (Žin., 2010, Nr.153-7802);
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin.,2012, Nr.70-3592) - KNNPTP;
Kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų planai, priežiūros ir tvarkymo reglamentai.
Detalieji planai: pagal Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-
09 planavimo sąlygų Nr. AS1-3 išrašą ir priedus.
5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais:
Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2007-2013 metams, patvirtintas Neringos
savivaldybės tarybos 2007-09-05 sprendimu Nr. T1-132 (2.1.4.uždavinys. Išsaugoti kultūros
paveldo objektus, juos pritaikyti turizmo reikmėms).
Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2014-2020 metams, patvirtintas Neringos
savivaldybės tarybos 2013-04-25 sprendimu Nr. T1-91 (1.1.3 uždavinys. Plėtoti kokybišką
kultūrinio ir pažintinio turizmo infrastruktūrą ir paslaugas).
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
48 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
6. Status quo situacija:
Vietovės teritorijos riba ir apsaugos zonos:
Skirtinguose teisės aktuose šiek tiek skirtingai yra pažymėtos (nesutampa) vietovės teritorijos
ribos. Be to vietovės teritorijos riba dalinai nesutampa su vietovėje registruotų sklypų ribomis
ir/ar atskirų vietovėje registruotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių – objektų
nustatytomis vertybių teritorijomis.
Du pastatai Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniuose
klaidingai pažymėti kaip saugomi registriniai objektai.
Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl šios
teritorijos dalys eliminuotos iš vertybės teritorijos.
Dalyje teisės aktų vietovės teritorija pažymėta schematiškai (nėra koordinuota), todėl nėra
tiksliai nustatyta vietovės teritorijos riba, netikslus saugomos vietovės plotas.
Vietovės apsaugos zonos iki šio planavimo proceso nebuvo nei nustatytos ankstesniais teisės
aktais, nei apibrėžtos tvirtinant vietovės teritorijos ribas.
NKPAĮ 22 str.3dalies 2 punktas apibrėžia, jog: „Kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų
ribų planai - rengiami skelbiamų saugomais kultūros paveldo objektų ir steigiamų saugomomis
vietovių teritorijų, apsaugos zonų riboms nustatyti ar pakeisti.“ Taigi apsaugos zonos
apibrėžiamos šiuo specialiuoju planu.
Pažymėtina, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 )
nubrėžtos „urbanistinių ir istorinių draustinių apsaugai svarbios teritorijos ribos“ sąvoka nėra
tapati apsaugos zonų ribom, todėl šių ribų negalima laikyti apsaugos zonų ribomis.
medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis, transporto srautai, jų intensyvumas.
7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius:
užtikrinti Pervalkos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei nustatyti Pervalkos
gyvenvietės teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomus paveldosaugos ir paveldotvarkos
reikalavimus.
8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir
įvertinimas) – specialiuoju planu bus apibrėžtos ir koordinuotos teritorijos ir apsaugos zonų
ribos, nustatyti ilgalaikiai paveldotvarkos reikalavimai visai saugomos vietovės teritorijai bei
apsaugos zonai. Nustačius aiškius paveldotvarkos reikalavimus , tikimasi teigiamo ilgalaikio
poveikio ekonominei, socialinei aplinkai, nes investuotojai ir gyventojai galės aiškiai numatyti
savo investicijų dydį ir investavimo rezultatus. Nustačius paveldotvarkos reikalavimus bus
subalansuoti reikalavimai gamtos ir kultūros komponentams sudarantiems saugomą
kraštovaizdį.
Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis,
ilgalaikis) poveikis
Neigiamas (trumpalaikis,
ilgalaikis) poveikis
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
49 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
9. Sprendinio poveikis:
teritorijos vystymo darnai ir
(ar) planuojamai veiklos
sričiai
Įgyvendinant specialiojo plano
sprendinius tikimasi teigiamo
ilgalaikio poveikio, nes:
Bus papildyti paveldotvarkos
aspektais esami teritorijos
vystymo teisės aktai , kaip
buvo numatyta NSTBP ir
KNNPTP sprendiniuose, kas
padės subalansuoti numatomą
užstatymo plėtrą su paveldo
objektų integruota apsauga;
Neigiamas sprendinių
poveikis nenumatomas.
ekonominei aplinkai Aiškūs paveldotvarkos
reikalavimai ir plėtros
apribojimai padės skaidriai
planuoti galimas investicijas;
Kultūros paveldo objektų
apsauga skatins pažintinį
turizmą, kas pritrauks
tiesioginių finansinių įplaukų į
savivaldybės biudžetą,
užtikrins turizmo
infrastruktūros plėtrą, didins
arba stabilizuos turizmą ir
kurorto infrastruktūros
aptarnavimo sferoje
dirbančiųjų skaičių.
Būtinos papildomos
pradinės kultūros paveldo
objektų apsaugai ir
pritaikymui lėšos atsipirks
per įstatymais numatytus
investicijų kompensavimo
mechanizmus bei ilgalaikį
poveikį turizmo
infrastruktūrai ir
kultūriniam
kraštovaizdžiui
socialinei aplinkai Aiškus paveldotvarkos
reikalavimai generuos
pastovias įplaukas į turizmo
infrastruktūros sektorių, neliks
neprižiūrėtų apleistų arba
pusiau apleistų paveldo
objektų, kas iš esmės gerins
socialinę bendruomenės
kultūrinę aplinką.
Neigiamas poveikis
socialinei aplinkai
nenumatomas
gamtinei aplinkai ir
kraštovaizdžiui
Vieningi reikalavimai gamtos
ir kultūros paveldo objektų
išsaugojimui garantuos
ilgalaikį tvarų kraštovaizdį,
kuris savo ruožtu taps
pastovių ekologiškos aplinkos
garantu.
Paveldotvarkos
sprendinių įgyvendinimas
neturėtų daryti neigiamo
poveikio gamtinei
aplinkai ir
kraštovaizdžiui.
SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-
2014
50 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos
zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).
krašto apsaugai ir kitoms
sritims, susijusioms su
nacionaliniu saugumu
Paveldosaugos reikalavimų
įgyvendinimas neturės
poveikio krašto apsaugos
struktūroms bei nacionaliniam
saugumui.
Neigiamo poveikio
nenumatoma
10. Siūlomos alternatyvos poveikis:
KPD Klaipėdos teritoriniam padariniui buvo pateikti 4 koncepcijų variantai. Kadangi
skirtumai tarp siūlomų saugojimo režimų sprendinių nebuvo dideli ar esminiai aplinkai, po
2013 06 27 KPD prie LRKM Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimo Nr.(13.2-KL)2Kl-
1403SP Pervalkos gyvenvietės 3 koncepcijos variantui, alternatyvos nenagrinėjamos.